Kaip atsidalyti iš bendrosios nuosavybės: notaras ar teismas
Bendroji nuosavybė atsiranda dažniau, nei atrodo: butą ar sodybą paveldi keli broliai ir seserys, namą perka draugai ar nesusituokę partneriai, žemės sklypą valdo kelios šeimos. Kol bendraturčiai sutaria, problemų nekyla, tačiau vienam norint parduoti savo dalį, gyventi atskirai ar tiesiog nebemokėti už svetimą naudojimąsi prasideda ginčai. Civilinio kodekso 4.80 straipsnis kiekvienam bendraturčiui suteikia teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – niekas neprivalo būti bendraturčiu prieš savo valią.
Atidalyti galima dviem keliais. Jei bendraturčiai susitaria, sudaroma notarinė atidalijimo sutartis ir nauji savininkai įregistruojami Registrų centre. Jei nesusitaria, bet kuris jų pareiškia ieškinį teismui, kuris daiktą padalija natūra, o kai tai neįmanoma be neproporcingos žalos, vienam ar keliems bendraturčiams priteisia kompensaciją pinigais.
Šis aprašymas skirtas bendraturčiams, kurių bendras turtas yra nekilnojamasis daiktas ar kitas vertingas turtas: kaip nustatyti dalis, kokius dokumentus parengti, kiek kainuoja notaras ir teismas, kaip apskaičiuojama kompensacija ir kokių klaidų išvengti. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas santuokos nutraukimo metu turi savų taisyklių, todėl čia aptariamas tik tiek, kiek jis susijęs su bendrąja daline nuosavybe.
Svarbiausi faktai
Terminas
Reikalavimas atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kyla iš tęstinės nuosavybės teisės, todėl jį galima pareikšti bet kada, kol bendroji nuosavybė egzistuoja. Kitiems bendraturčiams parduodant savo dalį pašaliniam asmeniui, jie turi vieną mėnesį (kai parduodama nekilnojamojo daikto dalis) arba dešimt dienų (kitais atvejais) pasinaudoti pirmenybės teise pirkti, o dalį pardavus pažeidžiant šią teisę, per tris mėnesius gali teismo reikalauti perkelti jiems pirkėjo teises (CK 4.79 straipsnis). Reikalavimams dėl išlaikymo išlaidų ar pajamų iš bendro daikto taikomas bendrasis dešimties metų, o periodinėms išmokoms – penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnis). Teismo procesas pirmojoje instancijoje paprastai trunka nuo kelių mėnesių iki daugiau nei metų, ypač jei skiriama ekspertizė.
Ką daryti
Nustatykite, kokia tai nuosavybė ir kokios kiekvieno dalys. Užsisakykite Nekilnojamojo turto registro išrašą per Registrų centro savitarną: jame nurodyti visi bendraturčiai, jų dalys ir įregistruoti suvaržymai (hipoteka, areštas, servitutai). Bendrosios dalinės nuosavybės atveju dalys yra nustatytos, pavyzdžiui, 1/2 ar 1/3; jei jos nenurodytos, preziumuojama, kad dalys lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė, kai dalys nenustatytos, Lietuvoje dažniausiai yra sutuoktinių turtas – jam taikomi Civilinio kodekso trečiosios knygos straipsniai.
Patikrinkite ir įgijimo pagrindą: paveldėjimo teisės liudijimą, pirkimo–pardavimo ar dovanojimo sutartį. Jei kuris nors bendraturtis yra susituokęs ir dalį įgijo santuokos metu, atidalijimui gali reikėti jo sutuoktinio sutikimo (CK 3.92 straipsnis).
Įvertinkite, kokiu būdu realiai galima atsidalyti. Įstatymas pirmenybę teikia padalijimui natūra: kiekvienas bendraturtis gauna atskirą daiktą, pavyzdžiui, atskirą butą name, atskirą žemės sklypą ar konkrečias izoliuotas patalpas (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Jei natūra padalyti neįmanoma be neproporcingos žalos daikto paskirčiai (vieno kambario butas, nedidelis sklypas, kurio dalys neatitiktų minimalaus ploto), atidalijamas bendraturtis gauna kompensaciją pinigais.
Praktikoje svarstomos ir kitos galimybės: vienas bendraturtis išperka kitų dalis, visi kartu parduoda turtą ir pasidalija pinigus, arba bendraturtis savo dalį parduoda pašaliniam asmeniui, prieš tai per notarą pasiūlęs ją kitiems bendraturčiams (CK 4.79 straipsnis). Jei svarbiausia tik ramiai naudotis turtu, vietoje atidalijimo galima sudaryti naudojimosi tvarkos sutartį (CK 4.81 straipsnis).
Parenkite techninius dokumentus ir turto vertinimą. Kad atskiras butas, patalpa ar sklypo dalis taptų savarankišku nekilnojamuoju daiktu, matininkas turi atlikti kadastrinius matavimus ir parengti kadastro duomenų bylą. Pastatą dalijant į atskirus objektus, kiekviena dalis turi turėti atskirą įėjimą ir atitikti statybos reikalavimus; jei reikia pertvarkymo, gali prireikti statybą leidžiančio dokumento savivaldybėje. Žemės sklypui padalyti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas arba kadastrinių matavimų planas, kurį derina Nacionalinė žemės tarnyba.
Tuo pat metu verta užsakyti nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą: rinkos vertė bus reikalinga tiek deryboms dėl kompensacijos, tiek žyminiam mokesčiui apskaičiuoti. Matininko ir vertintojo paslaugos kainuoja nuo kelių šimtų eurų; sutarkite, kaip šios išlaidos bus pasidalytos.
Pabandykite susitarti tiesiogiai arba per mediatorių. Raštu pateikite kitiems bendraturčiams konkretų pasiūlymą: kaip dalijamas turtas, kas kokią dalį gauna, kokia kompensacija ir per kiek laiko ji sumokama, kas apmoka notaro, matininko ir registravimo išlaidas. Prie pasiūlymo pridėkite registro išrašą, planą ir vertinimo ataskaitą. Nustatykite protingą atsakymo terminą, pavyzdžiui, 14–30 dienų.
Jei pokalbiai stringa, kreipkitės į mediatorių, įrašytą į mediatorių sąrašą. Mediacija ginčams dėl bendrosios nuosavybės nėra privaloma, tačiau ji paprastai pigesnė ir greitesnė už teismą, o mediacijos metu pasiektą susitarimą galima patvirtinti teisme ar pas notarą. Asmenys, turintys teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, mediatoriaus paslaugas gali gauti per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nemokamai.
Sudarykite notarinę atidalijimo sutartį. Sandoriai, kuriais perleidžiamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, privalo būti notarinės formos (CK 1.74 straipsnis), o be jos jie negalioja (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Pasirinkite bet kurį notarą Lietuvoje ir pateikite jam asmens dokumentus, nuosavybės teisės dokumentus, kadastro duomenų bylą, sutuoktinių sutikimus, o jei turtas įkeistas, – banko sutikimą.
Sutartyje nurodoma, kokius naujus objektus gauna kiekvienas buvęs bendraturtis, kokia kompensacija mokama, kada ir kaip. Kompensaciją rekomenduojama mokėti per notaro depozitinę sąskaitą, kad pinigai būtų perduoti tik įregistravus nuosavybę. Notaro atlyginimas skaičiuojamas pagal teisingumo ministro patvirtintus dydžius ir priklauso nuo turto vertės. Jei bendraturtis yra nepilnametis ar neveiksnus, dalyvauja vaiko teisių apsaugos institucija, o sandoriui dažnai reikia ir išankstinio teismo leidimo (CK 4.80 straipsnio 4 dalis).
Įregistruokite pasikeitusias teises Registrų centre. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės, jų dalys ir jų pasikeitimas registruojami Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnis). Paprastai notaras sutarties duomenis Registrų centrui perduoda elektroniniu būdu, tačiau patikrinkite, ar jis tai padarys, ir kas apmoka registravimo mokestį.
Įregistravus sutartį, išnyksta bendroji nuosavybė į atidalytą dalį ir kiekvienas tampa atskiro objekto savininku. Įsitikinkite, kad registre teisingai nurodytas naujas unikalus numeris, plotas ir paskirtis, o ankstesni suvaržymai, pavyzdžiui, hipoteka, perkelti ar išregistruoti taip, kaip susitarta su banku. Neįregistruotas sandoris šalims galioja, tačiau juo negalima remtis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, bendraturčio kreditorius (CK 1.75 straipsnis).
Jei susitarti nepavyko, pareikškite ieškinį teismui. Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi teismui pagal daikto buvimo vietą (Civilinio proceso kodekso 31 straipsnis). Paprastai tai apylinkės teismas, o kai ginčo suma didelė, – apygardos teismas. Ieškinį patogiausia pateikti per e.teismas.lt. Ieškinyje nurodykite dalis, siūlomą konkretų padalijimo variantą su planu, kompensacijos dydį ir jo apskaičiavimą, pridėkite registro išrašą, vertinimo ataskaitą ir susirašinėjimą su kitais bendraturčiais.
Žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ginčo turto vertės pagal CPK 80 straipsnį; teikiant dokumentus elektroniniu būdu mokama mažesnė jo dalis. Jei kitas bendraturtis gali turtą perleisti ar įkeisti, prašykite taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas dažnai skiria statybos techninę ar turto vertinimo ekspertizę, kurios išlaidas iš pradžių apmoka ją prašanti šalis.
Atsiskaitykite dėl kompensacijos, išlaidų ir pajamų. Teismas kompensaciją pinigais vietoje padalijimo natūra priteisia, kai daikto padalyti neįmanoma, ir vertina, ar kompensaciją mokantis bendraturtis realiai pajėgus ją sumokėti; kompensacija skaičiuojama pagal rinkos vertę bylos nagrinėjimo metu. Nuosavybės teisė į dalį paprastai pereina tik sumokėjus kompensaciją, todėl teismas gali nustatyti mokėjimo terminą arba įpareigoti sumą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą.
Kartu galima išspręsti ir kitus tarpusavio reikalavimus: kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto pajamas, pavyzdžiui, nuomos mokestį, ir privalo apmokėti jo išlaikymo išlaidas bei mokesčius (CK 4.76 straipsnis). Bendraturtis, kitų sutikimu savo lėšomis pagerinęs daiktą, gali reikalauti padidinti jo dalį (CK 4.77 straipsnis). Įsiteisėjusį teismo sprendimą pateikite Registrų centrui teisėms įregistruoti.
Į ką atkreipti dėmesį
- Parduoti savo nekilnojamojo daikto dalį pašaliniam asmeniui, apie tai per notarą nepranešus kitiems bendraturčiams. Per tris mėnesius jie gali teisme reikalauti perkelti jiems pirkėjo teises, o sandoris dėl to tampa neapibrėžtas.
- Susitarti dėl atidalijimo tik žodžiu ar paprasta rašytine forma. Be notarinės formos sandoris dėl nekilnojamojo daikto negalioja, todėl vėliau tenka pradėti iš naujo.
- Teikti ieškinį be konkretaus padalijimo varianto. Teismas negali pats sugalvoti techniškai įmanomo padalijimo; be plano ir ekspertinio pagrindimo ieškinys dažnai atmetamas arba byla užsitęsia.
- Reikalauti kompensacijos, kurios kitas bendraturtis akivaizdžiai negali sumokėti. Teismas vertina realią galimybę atsiskaityti, todėl nerealus reikalavimas gali būti netenkintas.
- Pamiršti hipoteką ar areštą. Įkeistą turtą atidalyti be banko sutikimo praktiškai neįmanoma, o bendraturčio kreditorius pats gali reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad iš jos išieškotų (CK 4.80 straipsnio 3 dalis).
- Neįvertinti išlaidų. Matininkas, vertintojas, ekspertizė, notaras, registravimas ir žyminis mokestis kartu gali sudaryti kelis tūkstančius eurų; laimėjus dalį bylinėjimosi išlaidų galima prisiteisti, bet ne visada visas.
- Neregistruoti teisių Registrų centre. Neįregistravus sutarties ar teismo sprendimo, juo negalima remtis prieš trečiuosius asmenis, o turtą gali areštuoti buvusio bendraturčio kreditoriai.
- Painioti naudojimosi tvarką su atidalijimu. Naudojimosi tvarkos sutartis nustato, kas kuriomis patalpomis naudojasi, tačiau bendroji nuosavybė išlieka ir parduoti savo dalį vis tiek reikės laikantis pirmenybės teisės.
Teisinis pagrindas
Dažni klausimai
Ar galiu priversti brolį atsidalyti paveldėtą butą?
Taip. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti savo dalį, ir kitas bendraturtis negali to uždrausti. Jei susitarti nepavyksta, pareiškiate ieškinį teismui pagal buto buvimo vietą. Kadangi butą natūra padalyti dažniausiai neįmanoma, teismas sprendžia, kuris bendraturtis gauna butą ir kokią kompensaciją jis sumoka kitam.
Kiek kainuoja atsidalyti per notarą?
Kaina susideda iš notaro atlyginimo, kuris priklauso nuo turto vertės ir skaičiuojamas pagal teisingumo ministro patvirtintus dydžius, Registrų centro mokesčio už teisių įregistravimą, matininko darbų, jei formuojami nauji objektai, ir, jei reikia, turto vertintojo ataskaitos. Tikslią sumą notaras pasako iš anksto, kai pateikiate turto duomenis.
Kas bus, jei vienas bendraturtis nesutinka nei parduoti, nei išpirkti dalies?
Tada sprendžia teismas. Jis daiktą padalija natūra, jei tai įmanoma be neproporcingos žalos, o jei ne, paskiria daiktą vienam ar keliems bendraturčiams ir priteisia kompensaciją kitiems. Bendraturčio nesutikimas teismo proceso nesustabdo, tačiau jo interesai ir galimybė sumokėti kompensaciją vertinami.
Ar galiu parduoti savo namo dalį be kitų bendraturčių sutikimo?
Galite, nes kiekvienas bendraturtis disponuoja savo dalimi. Tačiau prieš parduodant pašaliniam asmeniui per notarą reikia pranešti kitiems bendraturčiams kainą ir sąlygas. Jie per vieną mėnesį gali dalį nusipirkti tomis pačiomis sąlygomis. Tik jiems atsisakius ar praleidus terminą dalį galima parduoti bet kam.
Kaip apskaičiuojama kompensacija už bendraturčio dalį?
Paprastai imama viso turto rinkos vertė ir padauginama iš bendraturčio dalies, pavyzdžiui, 1/3. Teisme vertė nustatoma pagal turto vertintojo ataskaitą ar teismo ekspertizę bylos nagrinėjimo metu. Į kompensaciją gali būti įskaitomi tarpusavio reikalavimai dėl išlaikymo išlaidų, pagerinimų ar nesumokėtos dalies pajamų.
Ar galima padalyti bendrą žemės sklypą į du atskirus?
Galima, jei kiekvienas naujas sklypas atitiks teritorijų planavimo ir minimalaus ploto reikalavimus ir turės privažiavimą. Rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas arba kadastrinių matavimų planas, kurį derina Nacionalinė žemės tarnyba. Po to bendraturčiai sudaro notarinę sutartį, o nauji sklypai įregistruojami Registrų centre.
Bendraturtis gyvena name vienas ir nieko nemoka. Ką daryti?
Kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaikymo išlaidas ir mokesčius bei turi teisę į bendro daikto pajamas. Galite reikalauti atlyginti jūsų sumokėtą jo dalį išlaidų, o nesutariant dėl naudojimosi – kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo arba iš karto dėl atidalijimo.
Ar reikia advokato bylai dėl atidalijimo?
Įstatymas fizinio asmens neįpareigoja turėti advokato pirmosios instancijos teisme, tačiau atidalijimo bylos techniškai sudėtingos: reikia padalijimo plano, vertinimo, kartais ekspertizės. Jei pajamos nedidelės, kreipkitės į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos, kuri gali padengti advokato ir dalies bylinėjimosi išlaidų.
Ar bendraturčio kreditorius gali reikalauti parduoti bendrą turtą?
Bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad iš jos būtų išieškota. Antstolis gali areštuoti ir parduoti skolininko dalį iš varžytynių; tokiu atveju kitų bendraturčių pirmenybės teisė pirkti netaikoma. Todėl bendraturčiams verta laiku spręsti atidalijimo klausimą, jei vienas iš jų turi didelių skolų.
Kuo skiriasi naudojimosi tvarka nuo atidalijimo?
Naudojimosi tvarka nustato, kuriomis patalpomis ar sklypo dalimis naudojasi kiekvienas bendraturtis, tačiau nuosavybė lieka bendra. Notariškai patvirtinta ir įregistruota tvarka privaloma ir vėlesniems dalies įgijėjams. Atidalijimas bendrąją nuosavybę panaikina: kiekvienas tampa atskiro daikto savininku arba gauna kompensaciją.
Teisinis vadovas – atskiri aprašai
Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis