Byla Nr. 20/02 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ "BŪTINGĖS NAFTA", "MAŽEIKIŲ NAFTA" IR "NAFTOTIEKIS" REORGANIZAVIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. BIRŽELIO 4 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR DĖL PAREIŠKĖJO – MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ "BŪTINGĖS NAFTA", "MAŽEIKIŲ NAFTA" IR "NAFTOTIEKIS" REORGANIZAVIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 8 DALIS (2002 M. BIRŽELIO 4 D. REDAKCIJA) NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2005 m. gruodžio 12 d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo – Mažeikių rajono apylinkės teismo atstovui teisėjui Kęstučiui Stulginskui, suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniajam patarėjui Gediminui Sagačiui, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 bei 105 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2005 m. lapkričio 10 d. išnagrinėjo bylą Nr. 20/02 pagal pareiškėjo – Mažeikių rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalis (2002 m. birželio 4 d. redakcija), kuria vadovaujantis, „nepateikus privalomo pasiūlymo supirkti likusias akcijas, 2002 m. birželio 19 d. buvo sušauktas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkų visuotinis susirinkimas“, ir 4 straipsnio 2 dalies (2002 m. birželio 4 d. redakcija) nuostata dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio netaikymo neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulei, 1, 23, 29 ir 46 straipsniams. Konstitucinis Teismas nustatė: I Pareiškėjas – Mažeikių rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 8 dalis (2002 m. birželio 4 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 56-2231), kuria vadovaujantis, nepateikus privalomo pasiūlymo supirkti likusias akcijas, 2002 m. birželio 19 d. buvo sušauktas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkų visuotinis susirinkimas, ir 4 straipsnio 2 dalies (2002 m. birželio 4 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 56-2231) nuostata dėl Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio netaikymo neprieštarauja Konstitucijos preambulei, 1, 23, 29 ir 46 straipsniams. II 1. Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje (2002 m. birželio 4 d. redakcija) nustatyta: „Pranešimas apie pirmąjį akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkų susirinkimą, vyksiantį po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir strateginio investuotojo sudarytoje sutartyje nurodyta finansų institucija ir (ar) bet kuris kitas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ finansinio patarėjo nurodytas asmuo, įskaitant žaliavinės naftos tiekėją pagal ilgalaikę žaliavinės naftos tiekimo sutartį (ir (ar) jo kontroliuojamas asmuo ar kitas žaliavinės naftos tiekėjo pasiūlytas asmuo, kurį nurodo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ finansinis patarėjas), įsigis naujų išleidžiamų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, viešai skelbiamas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos, o paskelbtas susirinkimo darbotvarkės projektas netikslinamas. Šiuo atveju netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalių, 28 straipsnio 1 bei 4 dalių ir 30 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.“ 2. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2002 m. birželio 4 d. redakcija) nustatyta: „Vyriausybės ir strateginio investuotojo sutartyse, kurių šalimi taip pat gali būti asmuo, įsigysiantis akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, gali būti nustatyta tokia tvarka, pagal kurią tokių sutarčių šalys ir (ar) jų teisių perėmėjai pagal įstatymus ir (ar) sutartis, įskaitant bet kurį ir visus paskesnius teisių perėmėjus, perleis joms nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas ar jų įsigis, įsigis naujai išleidžiamų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų arba įgyvendins pirmumo teisę įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų. Sudarant šias sutartis ir įgyvendinant jų nuostatas, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas bei Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio nuostatos netaikomos.“ III Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais. 1. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir 4 straipsnio 2 dalyje (2002 m. birželio 4 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, pareiškėjo nuomone, yra iš esmės skirtas atskirų asmenų privatiems interesams įgyvendinti, o bendros, visiems kitiems asmenims galiojančios normos, įtvirtintos kituose įstatymuose (inter alia Vertybinių popierių rinkos įstatyme), netaikomos. Nustačius minėtas bendrojo teisinio reguliavimo išimtis buvo pažeistas Konstitucijos preambulėje skelbiamas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, 1 straipsnio nuostata, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė respublika, 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas. 2. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį (2002 m. birželio 4 d. redakcija) akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ smulkiesiems akcininkams buvo atimta teisė parduoti savo akcijas stambiesiems drauge veikiantiems akcininkams, kurią įstatymų leidėjas užtikrino Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintu privalomu pasiūlymu supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius; to teisėtai ir pagrįstai tikisi kiekvienas asmuo, įsigyjantis viešojoje apyvartoje esančių akcijų. Tad minėtu išimtiniu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjo, buvo pažeistas Konstitucijos 23 straipsnis, kuriame įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir teisingo atlyginimo už nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams principai. 3. Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinis kapitalas 2001 m. buvo mažinamas (išimties tvarka), dėl to sumažėjo smulkiųjų akcininkų akcijų vertė. 2002 m. birželio 4 d. pakeitus Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, smulkiesiems akcininkams priklausančios akcijos tapo visiškai bevertės. Pareiškėjo manymu, smulkieji akcininkai nebegali nei jų valdyti (įgyvendindami turtines ir neturtines teises), nei parduoti strateginiam investuotojui, nes jiems nebuvo pateiktas privalomas pasiūlymas supirkti likusias akcijas. Tad ginčijamomis nuostatomis valstybė be naudos visuomenei ir teisingai neatlyginusi smulkiesiems akcininkams visiškai nuvertino jų nuosavybę, iš jų atėmė akcijų suteikiamas esmines teises. Be to, reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė turi suderinti asmens ir visuomenės interesus: tai, ko reikia strateginiam investuotojui, ne visuomet gali būti teisinga ir teisėta kitų savininkų bei viešojo intereso atžvilgiu. Tuo tarpu ginčijamas išimtinis teisinis reguliavimas suteikė nepagrįstai dideles privilegijas vienam ar keliems asmenims. Šitaip buvo pažeista Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat buvo pažeisti 3 dalies nuostata, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, ir 4 dalyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti rinką bei varžyti sąžiningos konkurencijos laisvę. IV Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniojo patarėjo Sauliaus Švedo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamos Įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens pozicija grindžiama šiais argumentais. 1. Ginčijamos nuostatos buvo įtvirtintos atsižvelgus į susidariusią ypač sunkią akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ finansinę padėtį ir jos išskirtinę reikšmę Lietuvos ūkiui. Buvo siekiama sukurti palankias sąlygas investicijoms į šią įmonę ir šitaip sustiprinti jos finansinį potencialą bei apginti vartotojų, kuriuos daugiausia ji aprūpina naftos produktais, interesus. Tad įstatymų leidėjas, Įstatyme įtvirtindamas ginčijamą teisinį reguliavimą, įgyvendino Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, ir kad valstybė gina vartotojo interesus. 2. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų teiginį, esą ginčijamos nuostatos prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. 3. Sprendžiant, ar ginčijamos Įstatymo nuostatos neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 1 straipsniui, atsižvelgtina į Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimą, priimtą byloje, kurioje buvo tiriama, ar Konstitucijai neprieštarauja Įstatymo (1999 m. spalio 5 d. redakcija) 3 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatos, analogiškos ginčijamoms šioje byloje nuostatoms; tame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „Įstatymo 3 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalių nuostatos, įtvirtinančios diferencijuotą teisinį reguliavimą, savaime neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, taip pat Konstitucijos 1 straipsniui“. 4. Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies (2002 m. birželio 4 d. redakcija) nuostata dėl kai kurių Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo straipsnių netaikymo buvo skirta visiems akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkams, todėl negalima teigti, kad buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui principas. Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ reikšmė Lietuvos ūkiui – išskirtinė, o šios įmonės finansinė padėtis buvo tokia, kad buvo būtina kuo greičiau sudaryti palankias sąlygas pritraukti investicijų į ją, tad kai kurias akcininkų teises teko apriboti dėl visuomenės intereso išlaikyti naftos ūkio, kartu ir viso Lietuvos ūkio, stabilumą. Tačiau smulkiesiems akcininkams nebuvo atimta teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir juose balsuojant pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais. Be to, minėtos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos turėjo būti netaikomos tik vienam šios akcinės bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui. 5. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijos būtų visiškai nuvertėjusios per laiką, praėjusį nuo ginčijamų nuostatų įtvirtinimo Įstatyme iki Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo. Sudarydamas sąlygas ateiti strateginiam investuotojui į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, įstatymų leidėjas sudarė ir prielaidas kilti šios akcinės bendrovės akcijų kainai. Tad ginčijamos nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. V Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Lietuvos Respublikos ūkio ministro V. Uspaskicho, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus P. Koverovo, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus D. Kriaučiūno, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pirmininko V Poderio rašytiniai paaiškinimai, taip pat l. e. p. valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“ generalinio direktoriaus A. Malikėno raštas. VI 1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Mažeikių rajono apylinkės teismo atstovas teisėjas K. Stulginskas papildomai paaiškino pareiškėjo poziciją šiais atžvilgiais: 1) buvo suabejota ginčijamų Įstatymo nuostatų atitiktimi Konstitucijos preambulei ne visa, o tik ta apimtimi, kuria preambulėje skelbiamas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, t. y. abejojama, ar ginčijamos Įstatymo nuostatos neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies (2002 m. birželio 4 d. redakcija) atitiktimi Konstitucijai buvo suabejota tuo aspektu, kad, nepateikus privalomo pasiūlymo supirkti likusias akcijas, 2002 m. birželio 19 d. buvo sušauktas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkų visuotinis susirinkimas. 2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas G. Sagatys pritarė suinteresuoto asmens atstovo S. Švedo rašytiniams paaiškinimams. G. Sagatys taip pat teigė, kad smulkiųjų akcininkų teisės – tai ne jų prigimtinės teisės, o veiklos garantijos. Privalomas oficialus pasiūlymas supirkti likusias akcijas – taip pat ne dar viena akcininko teisė, o jo teisių apsaugos priemonė. Tokias garantijas valstybė, vadovaudamasi savo ekonominiais prioritetais ir politiškai apsispręsdama, akcininkams gali suteikti arba gali jų nesuteikti. Šiuo atžvilgiu ginčijamos nuostatos Įstatyme buvo įtvirtintos paisant objektyvios ekonominės logikos, t. y. atsižvelgiant į situaciją, į kurią Vyriausybė buvo patekusi ieškodama strateginio investuotojo akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“. 3. Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškinimus pateikė specialistai – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pirmininkas V. Poderys ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas S. Spėčius. Konstitucinis Teismas konstatuoja: I Dėl Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (2002 m. birželio 4 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 1, 23, 29 ir 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. 1. Pareiškėjui kilo abejonių, ar inter alia Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (2002 m. birželio 4 d. redakcija) nuostata „dėl Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio netaikymo“ neprieštarauja Konstitucijos 1, 23, 29 ir 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Seimas 2002 m. birželio 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris įsigaliojo 2002 m. birželio 7 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsniu buvo pakeista Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2001 m. rugpjūčio 2 d. redakcija). Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2002 m. birželio 4 d. redakcija) nustatyta: „Vyriausybės ir strateginio investuotojo sutartyse, kurių šalimi taip pat gali būti asmuo, įsigysiantis akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, gali būti nustatyta tokia tvarka, pagal kurią tokių sutarčių šalys ir (ar) jų teisių perėmėjai pagal įstatymus ir (ar) sutartis, įskaitant bet kurį ir visus paskesnius teisių perėmėjus, perleis joms nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas ar jų įsigis, įsigis naujai išleidžiamų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų arba įgyvendins pirmumo teisę įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų. Sudarant šias sutartis ir įgyvendinant jų nuostatas, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas bei Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio nuostatos netaikomos.“ 3. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad jam kilo abejonių, ar Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) Konstitucijai neprieštarauja ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio nuostatos netaikomos sudarant ir įgyvendinant šioje dalyje nurodytas sutartis, t. y. sutartis: – kurių šalys yra Vyriausybė ir strateginis investuotojas (į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“; toliau – ir strateginis investuotojas) ir kurių šalimi taip pat gali būti asmuo, akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigysiantis pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, taip pat įstatymuose ir (ar) sutartyse numatyti šalių teisių perėmėjai; – kuriomis šalys ir (arba) įstatymuose ir (arba) sutartyse numatyti šalių teisių perėmėjai, neišskiriant nė vieno paskesnio teisių perėmėjo, šiose sutartyse nustatyta tvarka perleidžia šalims nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas, įsigyja šalims ir (ar) įstatymuose ir (ar) sutartyse numatytiems šalių teisių perėmėjams, neišskiriant nė vieno paskesnio teisių perėmėjo, nuosavybės teise priklausančių šios akcinės bendrovės akcijų, įsigyja naujai išleidžiamų šios akcinės bendrovės akcijų ir (arba) pasinaudoja pirmumo teise įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančių šios akcinės bendrovės akcijų. 4. Sprendžiant, ar Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) nurodyta apimtimi neprieštarauja Konstitucijai, pažymėtina, kad šios dalies nuostatos aiškintinos jas siejant su kitomis Įstatymo, taip pat kai kurių kitų įstatymų nuostatomis; be to, Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas visą laiką kito. 5. Seimas 1997 m. liepos 2 d. priėmė Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymą, kuriuo buvo nuspręsta imti užsienio paskolas iš užsienio bankų (kuriuos tvirtina Vyriausybė) ir (ar) suteikti valstybės garantijas šiems bankams dėl teikiamų paskolų akcinei bendrovei „Būtingės nafta“ Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti (1 straipsnis). Šis įstatymas įsigaliojo 1997 m. liepos 16 d. Jo nuostatos buvo keičiamos 1998 m. balandžio 28 d. priimtu Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu (įsigaliojusiu 1998 m. gegužės 13 d.). Tą pačią dieną, t. y. 1998 m. balandžio 28 d., Seimas priėmė Lietuvos Respublikos investicijų į akcines bendroves „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ bei „Naftotiekis“ ir reikalavimų akcijų paketų savininkams įstatymą, nustačiusį investavimo į kiekvieną iš šių įmonių atskirai sąlygas. Jis įsigaliojo 1998 m. gegužės 13 d. Šis įstatymas taip ir neužtikrino, kad į minėtas įmones būtų deramai investuojama, nepadėjo pritraukti strateginio investuotojo nė į vieną iš šių akcinių bendrovių. 6. Seimas 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmė Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą, kuris įsigaliojo 1998 m. spalio 14 d. Įstatymo (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija) 1 straipsnyje buvo nurodyta šio įstatymo paskirtis bei santykis su kitais tuos pačius santykius reglamentuojančiais įstatymais: Įstatymas nustato akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo tvarką, investicijų j bendrovę, tęsiančią veiklą po reorganizavimo, sąlygas ir tvarką bei reikalavimus akcijų paketų savininkams (1 dalis); akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo tvarką bei po reorganizavimo veiksiančios bendrovės veiklą ir valdymą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, o privatizavimą – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas, jeigu Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas nenustato kitaip (2 dalis). Pažymėtina, kad akcinės bendrovės „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ turėjo būti reorganizuojamos jungiant bendroves – prie tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ prijungiant akcines bendroves „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“, kurios, kaip juridiniai asmenys, turėjo baigti veiklą (2 straipsnio 1 dalis); minėtam reorganizavimui turėjo būti netaikomi Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 9, 10, 11, 13 ir 14 dalių reikalavimai (2 straipsnio 6 dalis). Įsigaliojus Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymui neteko galios Investicijų į akcines bendroves „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ bei „Naftotiekis“ ir reikalavimų akcijų paketų savininkams įstatymas. 7. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad pagal Įstatymo 3 straipsnį (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija) Vyriausybės teikimu Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui buvo suteikta teisė įsigyti po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naujai leidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 33 procentų šios bendrovės įstatinio kapitalo – šiuo atveju akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinis kapitalas didinamas netaikant Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 4 dalies bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 18 straipsnio nuostatų (1 dalis); naują akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų emisiją įsigijus strateginiam investuotojui, valstybei nuosavybės teise priklausančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijos turėjo būti privatizuojamos tik Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (2 dalis); po privatizavimo valstybei nuosavybės teise turėjo priklausyti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 25 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime (2 dalis). Paminėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 4 straipsnį (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija) kiekvienam akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkui, išskyrus valstybę ir strateginį investuotoją, kartu su jo kontroliuojamais subjektais, kurių sąvoką apibrėžė tuometinis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas, negalėjo priklausyti šios akcinės bendrovės akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 24 procentus balsų (1 dalis); valstybė turėjo pirmumo teisę įsigyti kitų akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1 procentas po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, parduodamas ar kitaip perleidžiamas šios bendrovės akcijas, o Vyriausybė turėjo teisę nustatyti tokią pat pirmumo teisę ir strateginiam investuotojui (2 dalis). Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija) ta apimtimi, kuria ribojama akcininkų teisė kitaip perleisti akcijas, Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 23 straipsniui. 8. Konstatuotina, kad tuo metu, kai buvo priimtas ir įsigaliojo Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas, Lietuvoje vyko ūkio sistemos reforma, apėmusi inter alia ir valstybei nuosavybės teise (visiškai arba iš dalies) priklausiusių įmonių privatizavimą. Tą įmonių privatizavimą reglamentavo Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas, numatęs galimybę minėtas įmones privatizuoti ir pagal kitus įstatymus (2 straipsnis); tokie įstatymai galėjo būti skirti būtent tam tikrų įmonių (net pavienės įmonės) privatizavimui reglamentuoti –  juose galėjo būti nustatytas šiuo atžvilgiu diferencijuotas teisinis reguliavimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, valstybei priklausančių įmonių privatizavimo metodų parinkimui įtaką daro šalies raidos ypatumai, šių įmonių būklė ir padėtis šalies ūkyje, kiti veiksniai; vykdydama ūkio reformą, valstybė gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, tačiau ji turi nepažeisti Konstitucijos principų ir normų (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimas). 9. Konstatuotina ir tai, kad po reorganizavimo tęsiančioje veiklą akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ tam tikra – palyginti nedidelė – akcijų dalis jau priklausė ne valstybei, bet kitiems akcininkams, atitinkamų bendrovių akcijų įsigijusiems pagal įmonių privatizavimą reglamentavusius teisės aktus. 10. Įstatymo 3 ir 4 straipsniuose (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija) vartojama strateginio investuotojo sąvoka. Šiame kontekste pažymėtina, kad strateginio investuotojo sąvoka buvo (yra) vartojama įvairiuose įstatymuose – ir galiojusiuose iki Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo, ir priimtuose bei įsigaliojusiuose netrukus po to, kai įsigaliojo šis įstatymas (kaip antai: Investicijų į akcines bendroves „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ bei „Naftotiekis“ ir reikalavimų akcijų paketų savininkams įstatyme, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir kt.). Strateginio investuotojo į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ teisinį statusą aiškinant inter alia visuminio (t. y. įvairiuose įstatymuose nustatyto) teisinio reguliavimo, įtvirtinančio strateginio investuotojo institutą, kontekste pažymėtina, kad, viena vertus, strateginis investuotojas į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, kaip ir strateginis investuotojas į bet kurią kitą įmonę, iš esmės skiriasi nuo kitų subjektų, investavusių ar investuosiančių į atitinkamą įmonę; kita vertus, strateginis investuotojas į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ pasižymi tam tikrais ypatumais, kurie nebūdingi strateginiams investuotojams į kitas įmones. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal nuo 1997 m. gruodžio 1 d. (taigi seniau nei buvo priimtas ir įsigaliojo Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas) galiojančio Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 9 dalį (kuri tebėra išdėstyta 1997 m. lapkričio 4 d. redakcija) „strateginis investitorius“ – tai Vyriausybės nutarimu pripažintas potencialus pirkėjas (juridinis asmuo ar jų grupė), kuris įsigyja valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketą bei įgyvendina sutartyje nustatytus įsipareigojimus, o pagal Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija) strateginis investuotojas į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ galėjo būti pripažįstamas ne Vyriausybės nutarimu, bet Seimo sprendimu, priimtu Vyriausybės teikimu. Paminėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Nacionalinio saugumo pagrindai“ I dalies 4 skyriaus skirsnį „Ekonominė politika“ (1996 m. gruodžio 19 d. redakcija) Seimas įstatymu nustato, kurios įmonės ir įrenginiai (tarp jų ir steigtini) turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, įstatymas taip pat nustato, kurie iš jų privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriuose iš jų (ir kokiomis sąlygomis) leidžiama dalyvauti privačiam nacionaliniam bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam užsienio kapitalui, paliekant sprendžiamąją galią valstybei; pagal to paties priedėlio II dalies 11 skyriaus skirsnį „Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos“ (1998 m. birželio 4 d. redakcija) viena iš svarbiausių ilgalaikių nacionalinio saugumo stiprinimo valstybinių programų yra energetikos sistemos stabilumo ir integravimosi į Europos energetikos sistemas programa. Tačiau tuo metu, kai buvo priimtas ir įsigaliojo Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas, nebuvo jokio įstatymo, kuriame būtų buvusi konstatuota akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ ar bendrovės, tęsiančios veiklą po šių akcinių bendrovių reorganizavimo, strateginė reikšmė nacionaliniam saugumui, dėl kurios privataus nacionalinio bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančio užsienio kapitalo dalyvavimas jose turėtų būti siejamas su atitinkamomis sąlygomis. Tad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatyme numatytas strateginis investuotojas į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ savo teisiniu statusu skiriasi nuo strateginių investuotojų į kitas įmones. Jo teisinis statusas yra ypatingas: jis sietinas su tuo, kad investuojama į konkretų reorganizuotą objektą – akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, taip pat su tuo, kad tam tikras subjektas strateginiu investuotoju tampa ypatingu būdu – strateginiu investuotoju Vyriausybės teikimu jį pripažįsta Seimas. Paminėtina, kad Seimo 1998 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. VIII-869 „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ (įsigaliojusio 1998 m. spalio 15 d.) 1 straipsnio 1 dalimi strateginiu investuotoju į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ buvo pripažinta Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „Williams International Company“, šiai kompanijai buvo suteikta teisė įsigyti po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų. Ši Seimo nutarimo dalis Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. 11. Minėta, kad valstybei nuosavybės teise (visiškai arba iš dalies) priklausiusių įmonių privatizavimą reglamentavusiame Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme buvo numatyta galimybė minėtas įmones privatizuoti ir pagal kitus įstatymus, kurie galėjo būti skirti būtent tam tikrų įmonių (net pavienės įmonės) privatizavimui reglamentuoti ir šiuo atžvilgiu diferencijuotam teisiniam reguliavimui nustatyti. 11.1. Konstatuotina, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas, pagal kurį nustatytais atvejais turėjo būti netaikomos tam tikros kitų įstatymų straipsnių (jų dalių) nuostatos, kaip tik ir buvo atitinkamą diferencijuotą teisinį reguliavimą įtvirtinantis įstatymas. Vien tai, kad Įstatymas įtvirtino diferencijuotą teisinį reguliavimą, savaime nereiškia, kad jis prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimas). 11.2. Konstatuotina ir tai, kad Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas buvo diferencijuotas tik tam tikrais atžvilgiais: buvo nustatyta, kad yra netaikomi tik kai kurie Akcinių bendrovių įstatymo bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo straipsniai (jų dalys), ir expressis verbis apibrėžti atvejai, kada šių straipsnių (jų dalių) nuostatos yra netaikomos. 11.3. Be to, minėtas diferencijuotas teisinis reguliavimas buvo laikinas tuo atžvilgiu, kad po to, kai strateginis investuotojas įsigis po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų emisiją (naujai leidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 33 procentų šios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo), valstybei nuosavybės teise priklausančios akcinės bendrovės akcijos galėjo būti privatizuojamos (valstybei paliekant akcijų paketą, suteikiantį daugiau kaip 25 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, ir jokiam subjektui, išskyrus valstybę ir strateginį investuotoją, kartu su jo kontroliuojamais subjektais neleidžiant įsigyti akcijų paketo, suteikiančio daugiau kaip 24 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime) tik pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. 12. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste konstatuotina, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatyme (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija): – buvo nustatyti ypatingi reikalavimai po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų paketų savininkams, būtent: 1) didinant šios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą strateginis investuotojas (kuriuo, kaip minėta, buvo pripažinta Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „Williams International Company“) galėjo įsigyti naujai leidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė turėjo neviršyti 33 procentų šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) valstybei nuosavybės teise turėjo priklausyti akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 25 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime; 3) kiekvienam kitam akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkui, išskyrus valstybę ir strateginį investuotoją, kartu su jo kontroliuojamais subjektais negalėjo priklausyti akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 24 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime; – buvo nustatyta kitokia nei kitų įmonių po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo didinimo (papildomais įnašais) tvarka: įstatinis kapitalas turėjo būti didinamas netaikant kai kurių Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų, reguliuojančių akcinių bendrovių įstatinio kapitalo didinimą, taip pat kai kurių Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatų, reguliuojančių valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės akcijų perleidimą kitiems asmenims ir valstybės kontrolės perdavimą kitiems asmenims iki tol valstybės kontroliuotoje įmonėje. 13. Tuo metu, kai buvo priimtas ir įsigaliojo Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas, galiojo Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas, kurio 10 straipsnyje (1998 m. kovo 19 d. redakcija) buvo nustatyta: – 1 dalyje: asmenys, ketinantys įsigyti emitento vertybinių popierių paketą, gali tai padaryti oficialaus pasiūlymo būdu; oficialus pasiūlymas – tai fizinio ar juridinio asmens ketinimo įsigyti dalį ar visus emitento vertybinius popierius paskelbimo procedūra; oficialūs pasiūlymai įgyvendinami per vertybinių popierių biržą; – 2 dalyje: oficialūs pasiūlymai įsigyti atskaitingo emitento vertybinių popierių gali būti privalomi ir savanoriški; jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 50 procentų balsų emitento, išleidusio vertybinius popierius į viešąją apyvartą, akcininkų susirinkime, jis privalo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius, už pasiūlyme nurodytą kainą; ši kaina registruojama Vertybinių popierių komisijoje, ji turi būti ne mažesnė už vertybinių popierių, kuriuos siūlytojas įsigijo per 12 mėnesių, iki peržengdamas 50 procentų ribą, kainų svertinį vidurkį; – 3 dalyje: savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos 50 procentų balsų ribos peržengimo iki oficialaus pasiūlymo įregistravimo Vertybinių popierių komisijoje netenka visų balsų visuotiniuose emitento akcininkų susirinkimuose; savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys balsavimo teisę vėl įgyja tą dieną, kurią Vertybinių popierių komisijoje įregistruojamas oficialus pasiūlymas arba sudaromas vertybinių popierių perleidimo sandoris, sumažinantis turimų balsų skaičių mažiausiai iki šio straipsnio 2 dalyje nurodytos 50 procentų ribos; – 4 dalyje: oficialius pasiūlymus registruoja bei jų pateikimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į emitento ir jo išleistų vertybinių popierių apyvartos dydį; Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti išimtis, kada peržengus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą 50 procentų ribą privalomas oficialus pasiūlymas neteikiamas. Konstatuotina, kad tuometinio Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 10 straipsnio (1998 m. kovo 19 d. redakcija) 4 dalies nuostata, jog Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti išimtis, kada peržengus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą 50 procentų ribą privalomas oficialus pasiūlymas neteikiamas, kaip ir kitos šio įstatymo nuostatos, šioje konstitucinės justicijos byloje nėra tiriamos jų atitikties Konstitucijai aspektu. 14. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija) apskritai nereglamentavo santykių, susijusių su Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 10 straipsnyje (1998 m. kovo 19 d. redakcija) numatytu oficialiu pasiūlymu (inter alia privalomu) įsigyti emitento vertybinius popierius (toliau – ir oficialus pasiūlymas, privalomas oficialus pasiūlymas). 15. Seimas 1999 m. birželio 3 d. priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris įsigaliojo 1999 m. birželio 9 d. 16. Tą pačią dieną, t. y. 1999 m. birželio 3 d., Seimas priėmė Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė 1997 m. liepos 2 d. priimtą Paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymą (su vėlesniais pakeitimais). Buvo pakeistas ir Paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pavadinimas – nuo tada jis buvo vadinamas Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės „Mažeikių nafta“ apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymu. Minėto įstatymo nuostatos dar buvo keičiamos 1999 m. spalio 5 d. priimtu ir 1999 m. spalio 15 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės „Mažeikių nafta“ apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymu. Vėliau minėtas įstatymas 2003 m. balandžio 29 d. priimtu ir 2003 m. gegužės 15 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės „Mažeikių nafta“ apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo pakeitimo įstatymu buvo dar kartą pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija – nuo tada jis vadinamas Lietuvos Respublikos paskolų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ finansuoti ėmimo iš kreditorių ir valstybės garantijų kreditoriams suteikimo įstatymu. 17. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsniu buvo pakeistas ir papildytas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnis (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija); šis straipsnis (1999 m. birželio 3 d. redakcija) buvo išdėstytas taip: „1. Vyriausybės teikimu Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui suteikiama teisė: 1) didinant po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinį kapitalą įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 33 procentų šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) bet kuriuo metu per 5 metus po to, kai strateginis investuotojas įsigis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų, didinant akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinį kapitalą įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė kartu su nurodytosiomis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte neviršija 49,5 procento akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo; 3) kai strateginis investuotojas įsigis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų akcijų, pirkti iš valstybės jai nuosavybės teise priklausančių akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 16,5 procento tuo metu įregistruoto akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo, ir nustatoma, kad strateginis investuotojas šias akcijas gali pirkti dalimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Strateginis investuotojas šia teise gali naudotis 7 metus nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų įsigijimo. 2. Strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinis kapitalas didinamas netaikant Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 4 dalies bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 18 straipsnio nuostatų. Parduodant strateginiam investuotojui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės akcijas, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatos bei Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio reikalavimai netaikomi. Kitos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijos bus privatizuojamos tik Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Po privatizavimo valstybei nuosavybės teise turi priklausyti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 25 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Seimui nusprendus privatizuoti didesnę akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų dalį, valstybės strateginių interesų užtikrinimą nustatys įstatymas. 3. Po to, kai strateginis investuotojas įsigis akcijų pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės institucijos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ negalės kelti papildomų reikalavimų dėl po reorganizavimo veiklą tęsiančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė investicijų sutartyje su strateginiu investuotoju turi teisę prisiimti įsipareigojimus valstybės vardu atlyginti strateginiam investuotojui nuostolius, kurie per 1 metus nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų įsigijimo gali susidaryti dėl kitų asmenų reikalavimų po reorganizavimo veiklą tęsiančiai akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ dėl jos veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų. 4. Pranešimas apie pirmąjį akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkų susirinkimą, vyksiantį po to, kai strateginis investuotojas įsigis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų, viešai skelbiamas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos, o paskelbtas susirinkimo darbotvarkės projektas netikslinamas. Šiuo atveju netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 6 dalies ir 22 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatos.“ 18. Konstatuotina, kad, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnį išdėsčius 1999 m. birželio 3 d. redakcija, Įstatyme buvo įtvirtintos tam tikros teisinio reguliavimo novelos, inter alia: – buvo pakeisti anksčiau nustatyti reikalavimai vienam iš po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų paketų savininkų – strateginiam investuotojui (kuriuo, kaip minėta, buvo pripažinta Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „Williams International Company“), nekeičiant reikalavimų kitiems akcijų paketų savininkams (valstybei nuosavybės teise turėjo priklausyti akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 25 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, o kiekvienam kitam akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkui, išskyrus valstybę ir strateginį investuotoją, kartu su jo kontroliuojamais subjektais – akcijų paketas, suteikiantis ne daugiau kaip 24 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), be to, tie naujai nustatyti reikalavimai strateginiam investuotojui, kaip akcijų paketo savininkui, priklausė nuo to, ar bus didinamas šios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas ir ar strateginis investuotojas (t. y. kompanija „Williams International Company“) sieks įsigyti dar daugiau akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų: 1) kaip ir anksčiau, didinant šios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą strateginis investuotojas galėjo įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 33 procentų jos įstatinio kapitalo; 2) įstatinį kapitalą didinant dar kartą bet kada per 5 metus po to, kai strateginis investuotojas įsigis akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, naujai išleistų šios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą pagal šį įstatymą padidinus pirmąkart, strateginis investuotojas galėjo įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė kartu su įsigytomis per minėtą pirmąjį įstatinio kapitalo didinimą neviršija 49,5 procento įstatinio kapitalo; 3) strateginis investuotojas, įsigijęs akcijų, sudarančių 49,5 procento akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo, per 7 metus po to, kai strateginis investuotojas įsigis akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, naujai išleistų šios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą pagal šį įstatymą padidinus pirmąkart, galėjo pirkti (iškart arba dalimis) valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 16,5 procento tuo metu įregistruoto akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo; 4) buvo įsipareigota įstatymu nustatyti valstybės strateginių interesų užtikrinimą tuo atveju, jeigu kada nors būtų nuspręsta valstybei nuosavybės teise priklausantį šios akcinės bendrovės akcijų paketą sumažinti taip, kad jis suteiktų ne daugiau kaip 25 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime; – jeigu strateginis investuotojas pasinaudotų minėta galimybe pirkti (iškart arba dalimis) valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršytų 16,5 procento tuo metu įregistruoto akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo (prieš tai, pagal Įstatymą didinant šios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, atitinkamai padidinęs savo akcijų paketą iki 49,5 procento įstatinio kapitalo), tai būtų daroma netaikant inter alia Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 10 straipsnio (1998 m. kovo 19 d. redakcija), t. y. net jeigu strateginis investuotojas peržengtų šiame straipsnyje nurodytą 50 procentų ribą, jis neprivalėtų teikti oficialaus pasiūlymo įsigyti emitento vertybinius popierius; beje, būtų netaikoma ir Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 8 straipsnio (1998 m. kovo 19 d. redakcija) 2 dalis (šioje dalyje nustatyta, kad jeigu vertybiniai popieriai, įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje ketinant juos išleisti į viešąją apyvartą, yra įtraukti į Lietuvos Respublikoje įregistruotos vertybinių popierių biržos oficialųjį ar einamąjį vertybinių popierių prekybos sąrašą, jų antrinės apyvartos pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti sudaromi tik vertybinių popierių biržoje) – atitinkami sandoriai būtų sudaromi ne vertybinių popierių biržoje, juolab kad pagal Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 8 straipsnio (1998 m. kovo 19 d. redakcija) 3 dalį (1998 m. kovo 19 d. redakcija) šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu kiti įstatymai nustato kitokią vertybinių popierių apyvartos tvarką. Pabrėžtina, jog nuostata, kad tada, kai įsigyjant akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų yra peržengiama 50 procentų balsų šios akcinės bendrovės akcininkų susirinkime riba, oficialus pasiūlymas įsigyti šios akcinės bendrovės akcijas, priklausiančias kitiems akcininkams, neprivalo būti pateikiamas (kitaip nei tokiais atvejais buvo reikalaujama pagal tuometinį Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą), pirmą kartą buvo nustatytas būtent Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnyje (1999 m. birželio 3 d. redakcija); kartu pažymėtina, kad minėtą oficialų pasiūlymą buvo neprivaloma pateikti tik esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms: 1) turėjo būti nepraėję 7 metai nuo to laiko, kai strateginis investuotojas įsigijo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, naujai išleistų šios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą pagal Įstatymą padidinus pirmąkart; 2) strateginis investuotojas turėjo būti Įstatymo nustatyta tvarka jau įsigijęs akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, kurių bendra nominali vertė sudarė 49,5 procento akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo; 3) įsigyjamos akcijos turėjo nuosavybės teise priklausyti valstybei ir strateginis investuotojas jas galėjo įsigyti tik iš valstybės; 4) įsigyjamų akcijų bendra nominali vertė negalėjo viršyti 16,5 procento tuo metu įregistruoto akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo. 19. Seimas 1999 m. spalio 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris įsigaliojo 1999 m. spalio 15 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 2 straipsniais buvo pakeisti ir papildyti (atitinkamai) Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 (1999 m. birželio 3 d. redakcija) ir 4 (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija) straipsniai (jų dalys (punktai)). 19.1. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnis (1999 m. spalio 5 d. redakcija) buvo išdėstytas taip: „1. Vyriausybės teikimu Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui suteikiama teisė: 1) didinant po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinį kapitalą įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 33 procentų šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) kai jis pareikalauja bet kuriuo metu per 5 metus po to, kai jis įsigis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų, didinant akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinį kapitalą įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė kartu su nurodytosiomis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte neviršija 49,5 procento akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo; 3) kai strateginis investuotojas įsigis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų akcijų, pirkti iš valstybės jai nuosavybės teise priklausančių akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 16,5 procento tuo metu įregistruoto akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo. Šias akcijas strateginis investuotojas gali pirkti dalimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Strateginis investuotojas šia teise gali naudotis pareikalavęs bet kuriuo metu per 7 metus nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų įsigijimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė sutartyse su strateginiu investuotoju gali numatyti, kad dalis šiame punkte nurodytų akcijų perleidžiama akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naftos tiekėjams ir (arba) finansų institucijoms. 2. Jeigu bet kuriuo metu iki tol, kol strateginis investuotojas įsigis akcijas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinis kapitalas bus padidintas papildomais kitų, ne strateginio investuotojo, asmenų įnašais ir jeigu strateginis investuotojas pageidaus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė neatlygintinai jam perleis tiek valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, kad strateginio investuotojo nuosavybės teise turimų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų nominali vertė atitiktų tokią pat procentinę dalį šios bendrovės įstatinio kapitalo, kokią strateginis investuotojas turėjo iki įstatinio kapitalo padidinimo papildomais įnašais. Perleidžiant akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas pagal šios dalies reikalavimus, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatos netaikomos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir strateginio investuotojo sudarytoje sutartyje nurodytoms finansų institucijoms įsigyjant naujai išleidžiamų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, šios bendrovės įstatinis kapitalas didinamas netaikant Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 4 dalies bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo. 3.       Strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinis kapitalas didinamas netaikant Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 4 dalies bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 18 straipsnio nuostatų. Parduodant strateginiam investuotojui arba akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naftos tiekėjams ir (arba) finansų institucijoms šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės akcijas, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatos bei Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio reikalavimai netaikomi. Išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, kitos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijos bus privatizuojamos tik Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Po to, kai strateginis investuotojas įsigis akcijų pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės ir savivaldybių institucijos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ ir jos dukterinėms bendrovėms negalės kelti papildomų reikalavimų dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ ar jos dukterinių bendrovių veiklos ar neveikimo ir kitų įvykių iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė sutartyse su strateginiu investuotoju ir akcine bendrove „Mažeikių nafta“ turi teisę valstybės vardu prisiimti esminius turtinius įsipareigojimus strateginiam investuotojui ir (ar) akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, tarp jų ir įsipareigojimus atlyginti nuostolius. Į šiuos nuostolius įeina ir atsiradę dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymams, ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytose sutartyse ir jų prieduose (įskaitant kartu su akcine bendrove „Mažeikių nafta“ pateiktus informacijos atskleidimo dokumentus) nurodyta informacija, pareiškimai ir (ar) patvirtinimai yra neteisingi ar netikslūs. 5. Pranešimas apie pirmąjį akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkų susirinkimą, vyksiantį po to, kai strateginis investuotojas įsigis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų, viešai skelbiamas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos, o paskelbtas susirinkimo darbotvarkės projektas netikslinamas. Šiuo atveju netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 6 dalies ir 22 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatos. 6. Strateginiam investuotojui įsigyjant akcijas pagal šio straipsnio nuostatas, taip pat akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ sudarant sutartis dėl kontrolės teisės įgijimo akcinėje bendrovėje „Klaipėdos nafta“, Konkurencijos įstatymo 3 skirsnio nuostatos netaikomos. Akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 45 straipsnio 6 dalies nuostatos. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikiama teisė sutartyse su strateginiu investuotoju ir akcine bendrove „Mažeikių nafta“ savarankiškai nustatyti metodą ir tvarką, pagal kuriuos akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ kompensuotų strateginiam investuotojui galimą šios bendrovės vertės sumažėjimą. Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ kompensacijos strateginiam investuotojui suma negali viršyti 75 mln. JAV dolerių.“ Paminėtina, kad Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimu Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio (1999 m. spalio 5 d. redakcija) 4 dalies: 1) nuostata, kad Vyriausybė sutartyse su strateginiu investuotoju ir akcine bendrove „Mažeikių nafta“ turi teisę valstybės vardu prisiimti esminius turtinius įsipareigojimus strateginiam investuotojui ir (ar) akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, 128 straipsnio 1 daliai; 2) nuostata, kad Vyriausybė sutartyse su strateginiu investuotoju ir akcine bendrove „Mažeikių nafta“ turi teisę valstybės vardu prisiimti esminius turtinius įsipareigojimus strateginiam investuotojui ir (ar) akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, tarp jų ir įsipareigojimus atlyginti nuostolius, ta apimtimi, kuria nustatyta Vyriausybės teisė prisiimti įsipareigojimus atlyginti ir tuos nuostolius, kurie susidaro dėl strateginio investuotojo ir (ar) akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ kaltės, buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) nuostata, kad Vyriausybė sutartyse su strateginiu investuotoju ir akcine bendrove „Mažeikių nafta“ turi teisę valstybės vardu prisiimti esminius turtinius įsipareigojimus strateginiam investuotojui ir (ar) akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, tarp jų ir įsipareigojimus atlyginti nuostolius, ta apimtimi, kuria nustatyta Vyriausybės teisė valstybės vardu prisiimti įsipareigojimus atlyginti nuostolius ir tuo atveju, kai jie susidaro priėmus įstatymus, kuriais įgyvendinamos Konstitucijos normos ir (ar) saugomos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 4 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Paminėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d. nutarimu Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies (1999 m. spalio 5 d. redakcija) nuostata „po to, kai strateginis investuotojas įsigis akcijų pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės ir savivaldybių institucijos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ ir jos dukterinėms bendrovėms negalės kelti papildomų reikalavimų dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ ar jos dukterinių bendrovių veiklos ar neveikimo ir kitų įvykių iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų“: 1) buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4, 5 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šioje nuostatoje nurodytų papildomų reikalavimų negalės kelti savivaldybių institucijos, buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai, 122 straipsniui. 19.2. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnis (1999 m. spalio 5 d. redakcija) buvo išdėstytas taip: „1. Kiekvienam akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkui, išskyrus valstybę ir strateginį investuotoją, kartu su jo kontroliuojamais subjektais, kurių sąvoką apibrėžia Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas, negali priklausyti šios bendrovės akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 24 procentus balsų. 2. Valstybė turi pirmumo teisę įsigyti kitų akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1 procentas po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, parduodamas ar kitaip perleidžiamas šios bendrovės akcijas. Vyriausybė turi teisę nustatyti tokią pat pirmumo teisę ir strateginiam investuotojui. Laikotarpis, kurio metu valstybė turi teisę pirmumo teise įsigyti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų iš strateginio investuotojo, ir tokios teisės įgyvendinimo tvarka nustatoma Vyriausybės ir strateginio investuotojo sutartyje. Sutartyje su Vyriausybe nustatyta tvarka strateginis investuotojas turi teisę perleisti jam nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas įmonėms, kurių visos akcijos ir (ar) kapitalas nuosavybės teise (tiesiogiai ar netiesiogiai) priklauso strateginiam investuotojui. 3. Tuo atveju, kai strateginis investuotojas nėra pardavęs ar kitaip perleidęs akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, įsigytų pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą (išskyrus akcijų perleidimą įmonėms, kurių visos akcijos ir (ar) kapitalas nuosavybės teise (tiesiogiai ar netiesiogiai) priklauso strateginiam investuotojui), ir nutariama privatizuoti, parduoti ar kitaip perleisti tiek valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų, kad po tokio privatizavimo, pardavimo ar perleidimo bendra valstybei priklausančių akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų nominali vertė sudarytų mažiau kaip 18 procentų …