LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOJI TYRIMO KOMISIJA 2005 METŲ BALANDŽIO - GEGUŽĖS MĖNESIAIS VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONĖSE PASKELBTIEMS FAKTAMS APIE GALIMĄ KORUPCIJĄ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE IŠTIRTI Kodas 8860529 Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius Tel.: (8~5) 239 65 50 / 239 65 61 Faksas (8~5) 239 67 29 El.p. [email protected] ___________________________________________________________________________ IŠVADA 2005-12-01 Vilnius Seimo laikinoji tyrimo komisija 2005 metų balandžio - gegužės mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti (toliau – Komisija), sudaryta 2005 m. gegužės 26 d. Seimo nutarimu Nr. X-227 (Žin., 2005, Nr. 68-2449, Nr. 75-2706; Nr. 82-2999, Nr. 136-4882) iš 13 narių: Komisijos pirmininkės Loretos Graužinienės, komisijos pirmininkės pavaduotojo Vytauto Galvono, narių - Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, Rimos Baškienės, Vytauto Bogušio, Antano Boso, Jono Juozapaičio, Antano Matulo, Rimanto Remeikos, Vytauto Saulio, Artūro Skardžiaus, Gintaro Šileikio, Vilijos Vertelienės, sekretoriaujant Seimo kanceliarijos Seimo komisijų sekretoriato vyriausiajai specialistei Danguolei Stonytei ir sekretorei Indrei Baliukaitei, dalyvaujant Teisės departamento valstybės tarnautojams: patarėjui Giriui Ivoškai, vyriausiosioms specialistėms Ingai Jarukaitienei ir Rasai Šniukaitei, įpareigota: 1) surinkti ir apibendrinti visuomenės informavimo priemonėse 2005 metų balandžio – gegužės mėnesiais paskelbtus duomenis apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje; 2) ištirti, ar nurodyti faktai atitinka tikrovę; 3) ištirti, ar Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų veiksmais nebuvo pažeisti teisės aktai, tarnybinė etika bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principai, taip pat nustatyti, ar buvo proteguojama UAB „Eksimeta“ Maskvos miesto vyriausybėje; 4) ištirti, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovai ar specialistai žinojo apie nurodytus faktus, kokių priemonių šios institucijos ėmėsi šiems faktams ištirti ir užkardyti. analizavo: 1) ar žiniasklaidoje pateikta informacija apie įmonių grupės „Rubicon group“ vadinamosios „juodosios buhalterijos“ įrašus atitinka tikrovę; 2) ar 2005 m. gegužės mėnesį tuo metu Ūkio ministro pareigas ėjusio Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskich žiniasklaidai surengtoje konferencijoje pateikta informacija apie Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų veiksmus sudaro pagrindą laikyti šiuos veiksmus uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB arba bendrovė) “Eksimeta” protegavimu Maskvos miesto Vyriausybėje, taip pat ar šie veiksmai laikytini prieštaraujančiais teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams; 3) ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai perleisti 60,8 ha žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių naudotis užstatymo teise uždarajai akcinei bendrovei “Ogmios astra” pramogų centrui neprieštarauja teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams; 4) ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, susiję su skolų bendrovei “Rubicon apskaitos sistemos” padengimu Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu neprieštarauja teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams; 5) ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VĮ Valstybės turto fondo veiksmai, susiję su piliečių nuosavybės teisės atkūrimu išlikusią žemę, esančią buvusio Vagovo rėžinio kaimo (dabar Vismaliukų g., Vilnius) vietoje, bei veiksmai, susiję su valstybinės žemės sklypų, esančių Vismaliukų g. 28 ir 35, Vilniuje, privatizavimu neprieštarauja teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams; 6) ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovai ar specialistai, ėmėsi priemonių ištirti:

1. a)ar Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko ir kitų Vilniaus miesto savivaldybės politikų bei valstybės tarnautojų veiksmai, kurie žiniasklaidoje buvo vertinami kaip bendrovės “Eksimeta” protegavimas Maskvos miesto vyriausybėje, neprieštarauja teisės aktams,
2. b)ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai perleisti 60,8 ha žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių naudotis užstatymo teise bendrovei “Ogmios astra” pramogų centrui neprieštarauja teisės aktams,
3. c)ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, susiję su skolų bendrovei “Rubicon apskaitos sistemos” padengimu Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, neprieštarauja teisės aktams
4. d)ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VĮ Valstybės turto fondo veiksmai, susiję su valstybinės žemės sklypų, esančių Vismaliukų g. 28 ir 35, Vilniuje, privatizavimu bei veiksmai, susiję su piliečių nuosavybės teisės į išlikusią žemę, esančią buvusio Vagovo rėžinio kaimo (dabar Vismaliukų g., Vilnius) vietoje, atkūrimu neprieštarauja teisės aktams. I Analizuodama, ar žiniasklaidoje pateikta informacija apie įmonių grupės „Rubicon group“ vadinamosios „juodosios buhalterijos“ įrašus atitinka tikrovę, Komisija 2005 m. birželio 3, 7, 9, 10, 15, 16, 21, 22, 23, 29, liepos 5, 12, rugpjūčio 25, rugsėjo 7, 13, 15, 20, 22, spalio 6, 12, 18, 21 dienomis, analizavo 2005 m. gegužės – birželio mėnesiais paskelbtą LNK, TV3, BTV ir LTV televizijų, informacijos agentūrų BNS ir ELTA, dienraščių “Respublika”, “Vakaro žinios”, “Lietuvos rytas”, “Kauno diena”, “Lietuvos aidas” straipsniuose pateiktą informaciją apie įmonių grupės “Rubicon group” vadinamosios „juodosios buhalterijos“ įrašus ir “abonentą”, susipažino su Generalinėje prokuratūroje ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje pateikta informacija ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, susijusia su Komisijos tiriamais klausimais, 2005 m. birželio 15, 21, 22, 29, rugsėjo 7, spalio 6 ir 18 dienomis vykusiuose posėdžiuose šiais klausimais išklausė Vilniaus miesto pavaduotoją Gediminą Paviržį, buvusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau STT) direktorių Valentiną Junoką, buvusį Vilniaus mero pavaduotoją Kęstutį Masiulį, Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką, STT direktorių Povilą Malakauską, laikinai Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas ėjusį generalinio prokuroro pavaduotoją Vytautą Barkauską, Generalinio prokuroro pavaduotoją Gintarą Jasaitį 1. Komisija, atsižvelgdama į pateiktą informaciją ir asmenų paaiškinimus, tyrė šias aplinkybes: 1.1. 2005 m. gegužės 17 d. dienraštyje “Respublika” buvo informuota, kad LNK televizija pranešė gavusi duomenis iš neva “Rubicon group” „juodosios buhalterijos“. STT kratų metu rastuose dokumentuose užfiksuoti nuolatiniai mokėjimai „Abonentu“ vadinamam asmeniui už įmonių grupės “Rubicon group” naudingus Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus. Ši „juodoji buhalterija“, anot dienraščio “Respublika”, rodo, kad nuo 2001 m. liepos iki 2003 m. birželio „Abonentui“ buvo sumokėta daugiau nei 2,2 mln.litų arba eurų. Anot LNK televizijos, „Abonentas“ praturtėjo 43 tūkst. eurų už Vilniaus kino teatro patalpų perleidimą, už Vilniaus šilumos tinklų nuomą Prancūzijos bendrovei “Dalkia” ir kt. Kadangi vadinamąją V. Drėmos papirkimo bylą tyręs teismas yra paviešinęs įmonių grupės “Rubicon group” savininkų ir Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko pokalbius, kuriuose taip pat ne kartą buvo minimas abonentas, LNK televizijos darė prielaidą, kad abonentu galėjo būti vadinamas Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Vėliau informacija, susijusi su “Rubicon group” „juodosios buhalterijos“ ir abonento klausimais, pasirodė ir kituose Lietuvos dienraščiuose. Antai, 2005 m. gegužės 18 d. dienraštyje “Vakaro žinios” buvo rašoma, kad nors LNK reportaže neužsiminta, kas yra tas abonentas, A. Zuokas paminėtą pravardę prisitaikė sau, nes reportaže pilna netiesioginių užuominų, jog omenyje turimas sostinės meras. 2005 m. gegužės 18 d. dienraštyje “Kauno diena” buvo paskelbta, kad 2004 m. sausį prieštaringai vertinamos sostinės įmonių grupės “Rubicon group” patalpose STT pareigūnai, atlikę kratas, paėmė su bendrovės veikla susijusius dokumentus, asmeninių užrašų knygeles, keletą vaizdajuosčių su televizijos laidų įrašais bei kompiuterį. Tačiau Lietuvos teisės ekspertizės centro specialistams kilo rimtų abejonių, ar “Rubicon group” kompiuteriuose jau po to, kai jie pateko į tyrėjų rankas, neatsirado naujų įrašų, datų korekcijų ir kitokių ženklų, verčiančių abejoti pareigūnų kompetencija ir sąžiningumu. Taip pat buvo paminėta, kad 2005 m. gegužės 17 d. Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į STT ir Generalinę prokuratūrą, prašydami nustatyti LNK reportažo apie “Rubicon group” „juodąją buhalteriją“ pagrįstumą. 2005 m. gegužės 18 d. dienraščiuose “Respublika” ir “Lietuvos rytas” buvo paskelbta, kad Vilniaus savivaldybė išplatino pareiškimą, jog įsižeidęs dėl šmeižto ir tapatinimo su neva kyšius ėmusiu paslaptinguoju abonentu televizijos kanalą A. Zuokas paduos į teismą. Tą patį ketina padaryti ir “Rubicon group”. 1.2. 2005 m. birželio 15 d. vykusio Komisijos posėdžio metu Vilniaus miesto mero pavaduotojas G. Paviržis, paklaustas apie “Rubikon group” „juodosios buhalterijos“ ir “abonento” egzistavimą, pareiškė, kad „apie šitą juodą buhalteriją ir abonentą žinantis iš žiniasklaidos ir negali nieko komentuoti.” 1.3. 2005 m. birželio 21 d. Komisijos posėdyje buvęs STT direktorius V. Junokas “Rubikon group” „juodosios buhalterijos“ ir klausimais atsakė, kad „ Specialiųjų tyrimų tarnyba jokių įrašų nei taisė, nei koregavo, nei falsifikavo ir jokiuose, kaip buvo keliami klausimai, jokiuose politiniuose žaidimuose, jokių politinių bylų nekurpė ir nedarė, o vykdė įstatymų numatytas funkcijas ginti visuomenę, asmenį ir valstybę nuo galimų korupcinių veikų.” 1.4. 2005 m. birželio 22 d. Komisijos posėdyje dalyvavęs buvęs Vilniaus vicemeras K. Masiulis buvo paklaustas, kieno, jo nuomone, yra inicialai „A.Z.“, kas gyvena Užupyje iš minėtų asmenų, kieno pokalbis su Andriumi Janukoniu buvo ir kas tas paslaptingasis „Abonentas“. Atsakydamas į šį klausimą, K. Masiulis teigė, jog „nekyla jokių abejonių, kad tai yra A.Zuokas.” 1.5. 2005 m. birželio 29 d. Komisijos posėdyje dalyvavęs Vilniaus miesto meras A. Zuokas “Rubicon „juodosios buhalterijos” ir “abonento” klausimais pakartojo spaudoje pasirodžiusią informaciją, kad „Generalinės prokuratūros samdyti ekspertai nustatė, kad kietame diske, kuris tariamai buvo paimtas kratos metu, yra sukurti nauji dokumentai jau po to, kai kompiuteris buvo išimtas ir tuo metu buvo SST.” Taip pat priminė apie „pono A.Brazausko kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl tam tikrų duomenų, paminint AMB. Byla tos pačios prokuratūros sprendimu yra nutraukta nesant kažkokių įrodymų. Šiuo atveju lygiai taip pat Generalinės prokuratūros atstovai, kurie lankėsi Seime, atsakinėdami į klausimus, aiškiai atsakė, kad šiandien su mano asmeniu susijusių bylų, jokių nėra. Dar kartą aiškiai noriu pasakyti, kad jokių abonentų ar kokių nors sąsajų, tai yra tik žiniasklaidos ir galbūt tam tikrų teisėsaugos atstovų sukurtas mitas.” 1.6. 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos posėdyje STT direktorius P. Malakauskas, atsakydamas į Komisijos raštu pateiktus klausimus, dar kartą paaiškino, kad „poėmio metu magnetiniame diske nebuvo niekas tvarkoma ir ši informacija yra autentiška, ji nebuvo klastojama ir tai yra šimtas procentų. Į klausimą, ar ji atitinka tikrovę, tai atsako ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo užduotis – išsiaiškinti ir atsakyti, ar ta informacija „juodojoje buhalterijoje” atitinka tikrovę.” Komisijos posėdžio metu paklaustas, ar galėtų įvardyti, kas yra “Abonentas”, STT direktorius atsakė, kad tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nieko daugiau negali komentuoti. Tos pačios dienos Komisijos posėdžio metu laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas V. Barkausko buvo paklausta, ar „šiai dienai yra „juodosios buhalterijos” byloje įtariamieji, ar yra iškelta baudžiamoji byla ar kažkokie tai kaltinimai Vilniaus miesto merui A.Zuokui. V. Barkauskas atsakė, kad „šiame ikiteisminiame tyrime įtariamųjų asmenų, kuriems būtų pareikšti įtarimai, nėra šiandien. Atlikus “Rubikon apskaitos sistemos” veiklos patikrinimą, pažeidimų nenustatyta. Į klausimą, „ar pakanka Generalinei prokuratūrai medžiagos atsakyti į tą klausimą, kas yra “abonentas”, V. Barkauskas atsakė, kad „ten yra įvairių santraukų, sutrumpinimų, tačiau įvardinti konkrečius asmenis šioje tyrimo stadijoje tikrai negalima”. 1.7. 2005 m. spalio 6 d. Komisijos posėdyje paklaustas, kaip galėtų pakomentuoti “Abonento” byloje esančius inicialus, trumpinius, sutampančius su kitais savivaldybių darbuotojų inicialais, ir kaip tai susiję su A.Zuoku ir kitais Tarybos nariais, buvęs Vilniaus mero pavaduotojas K. Masiulis atsakė, kad „toks milžiniškas korupcinis sandoris negali įvykti be didelio politinio palaikymo. Man atrodo, kad šioje “abonento” byloje visi jie suinteresuoti, kad nė vienas nebūtų nuteistas.” 1.8. 2005 m. spalio 18 d. Komisijos posėdžio metu į klausimą „ar esate kada nors gavęs iš “Rubikon” grupės dovanų?”, Vilniaus miesto meras A. Zuokas atsakė, kad „nėra gavęs”. Dėl buvusio Vilniaus miesto mero pavaduotojo K. Masiulio Komisijos posėdžių metu išsakytų vertinimų, kad „Abonentas” yra Vilniaus meras A. Zuokas, Vilniaus meras pateikė tokius vertinimus: „ponas K. Masiulis niekur nėra išsireiškęs taip, ką būtų galima skųsti teismui kaip šmeižimą. Visur labai daug vadinamų išvestinių žodžių “manau”, “tikiu”, “galvoju”, “skaičiau”, “susiformavo nuomonė, todėl tikiu”, o šiuo atveju mūsų Konstitucija numato ir teismų praktika, ypač Aukščiausiojo Teismo paskutiniai sprendimai, kad politikas turi teisę susidaryti nuomonę.” Komisijos posėdžio metu ir kai kuriems Komisijos nariams pareiškus, kad susidaro įspūdis, jog “Abonentas” yra Vilniaus meras A. Zuokas, juolab, kad „prokuratūros turimoje medžiagoje yra įvardyta kalbant apie “Abonentą” mero pareigybė, o vienu atveju netgi adresas”, meras atsakė, kad „nėra niekur paminėta mano pavardės ir net adreso mano nepaminėta – tik paminėtas vienas mikrorajonas Vilniaus mieste. Tai yra ne tas pats.” Tos pačios dienos posėdyje A. Zuokas taip pat buvo paprašytas patikslinti informaciją apie privačių interesų deklaracijoje deklaruotus turimus paveikslus, Vilniaus miesto meras atsakė, kad „turimus paveikslus yra deklaravęs, iš kurių gal 2 ar 3, kuriuos turi jau 10 metų, jie yra tapyti Sigito Mickevičiaus.” 1.9. 2005 m. lapkričio 11 d. Komisijos posėdyje Generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius P. Malakauskas buvo paklausti nuomonės, ar yra pagrindo, be jokių kaltinimų, be smerkimo, sakyti, kad yra žinoma, kas yra abonentas, ar nėra pateikė tokius atsakymus. G. Jasaitis pateikė nuomonę, kad „galima daryti teisines, arba procesines išvadas, ir neteisines išvadas. Jeigu asmuo apskritai yra sveikas, jis gali daryti logines išvadas iš tam tikro kiekio informacijos. Teisinių išvadų padarymui reikalingi įstatymu numatyti procesai, duomenų surinkimas ir vėlgi tam tikrų išvadų kvalifikavimo darymas ir t. t.“. P. Malakauskas teigė, kad „jeigu žmogus turi sveiką protą ir logiką, tai jeigu mes darome prielaidą, kad duomenys yra nefalsifikuoti ir autentiški, tai kiekvienas pasidaro išvadas tokias, kokias jis pasidaro. Jeigu aš šiandien arba kolega prokuroras pasakytume, kas čia fiksuojama, tai kitą dieną mes turėtume atsistatydinti, nes tai būtų neteisinė kalba.(...). Mūsų tikslas yra pateikti jums informaciją, maksimaliai informacijos, kiek leidžia jūsų komisijos reglamentas ir įstatymai, ir užtikrinti, kad ta informacija yra patikima, nefalsifikuota ir tikra.“ 2. Komisija, atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuoja vadinamosios įmonių grupės „Rubicon“ „juodosios buhalterijos“ egzistavimo faktą. Komisija, atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad žiniasklaidoje pateikta informacija šiuo metu yra ikiteisminio tyrimo dalykas, pažymi, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas nesuteikia Komisijai įgaliojimų ištirti, ar žiniasklaidoje pateikta informacija apie vadinamąją įmonių grupės „Rubicon group“ „juodąją buhalteriją“ atitinka tikrovę. Susipažinusi su pateikta operatyvine ir kitokia komisijai pateikta medžiaga, Komisija daro prielaidą, jog šioje medžiagoje ne kartą minėtas „abonentas“ yra vienas ir tas pats konkretus asmuo, kurį galima identifikuoti pagal šioje medžiagoje esančius konkrečius šio asmens biografiją, darbovietę, pareigas ir gyvenamąją vietą apibūdinančius faktus. Visa šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad Vilniaus miesto meras A. Zuokas ir „juodojoje buhalterijoje“, bei telefoniniuose pokalbiuose minimas „abonentas“ yra vienas ir tas pats asmuo, tampriais ryšiais susijęs su įmonių grupe „Rubicon group“. Komisija teisiškai nesprendžia ir nevertina šių ryšių, tačiau komisija yra įsitikinusi, kad politiniu ir moraliniu vertinimu šie Komisijos nustatyto turinio ryšiai yra nesuderinami su Vilniaus miesto mero pareigomis, nesvarbu, kokie bus ikiteisminio tyrimo rezultatai šiuo klausimu. Tirdama šį klausimą, Komisija pažymi, kad „Abonento“ identifikavimo klausimu yra atliekamas tyrimas Generalinėje prokuratūroje. Vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, tirdama jai pavestą klausimą ir įgyvendindama savo teisę ir pareigą daryti išvadas, nesikiša į teismo, teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklą, kai jie atlieka ikiteisminį tyrimą ar nagrinėja bylą teisme, t. y. nesprendžia teisės klausimo. II Analizuodama Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų veiksmų, susijusių su uždarąja akcine bendrove “Eksimeta” ir Maskvos miesto vyriausybe, atitiktį teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams ir pagrindą šiuos veiksmus vertinti kaip uždarosios akcinės bendrovės “Eksimeta” protegavimą Maskvos miesto vyriausybėje, Komisija 2005 m. birželio 3, 7, 9, 10, 15, 16, 21, 22, 23, 29, liepos 5, 12, rugpjūčio 25, rugsėjo 7, 13, 15, 20, 22, spalio 6, 12, 18, 21 dienomis vykusiuose posėdžiuose išanalizavo 2005 m. gegužės – birželio mėnesiais paskelbtą LNK, BTV, TV3 ir LTV televizijų, informacijos agentūrų BNS ir ELTA, dienraščių “Lietuvos Rytas”, “Respublika”, “Vakaro žinios”, “Lietuvos Aidas” straipsniuose pateiktą informaciją apie Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko vykdomą uždarosios akcinės bendrovės “Eksimeta” protegavimą Maskvos miesto vyriausybėje, susipažino su 2002 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžio protokolo Nr. 34 išrašo kopija; 2003 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 375 priedo kopija; 2003 m. rugpjūčio 14 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (13.6-25)-3-4399 Finansų ministerijai kopija, 2003 m. rugsėjo 2 d. Finansų ministerija rašto Nr. ((1.16-0203)-5K-0316606-6K-0309392 Ūkio ministerijai kopija, 2003 m. rugsėjo 9 d. Ūkio ministro Petro Čėsnos pažymos dėl sprendimo dėl lėšų skyrimo uždarosios akcinės bendrovės “LPN” įstatiniam kapitalui suformuoti projekto poveikio bazinio vertinimo kopija, 2003 m. spalio 8 d. UAB “Eksimeta” rašto Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui kopija, 2003 m. spalio 17 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (13.9-25) –3-5538 bendrovei “Eksimeta” kopija, 2003 m. lapkričio 3 d. akcijų iš Ūkio ministerijos perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui perdavimo ir priėmimo akto Nr. 563 kopija, Akcijų iš Ūkio ministerijos perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui perdavimo ir perėmimo akto 1 priedo - Valstybės įmonės Valstybės turto fondo pastabos dėl perimamų iš Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos dokumentų, susijusių su UAB “LPN” steigimu, veikla ir valdymu – kopija, Maskvos miesto vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės bei Maskvos ir Vilniaus verslo atstovų susitikimų, vykusių 2003 m. lapkričio 24-25 dienomis, protokolo Nr. 01A-50-150 kopija, 2003 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero rašto Maskvos miesto vyriausybės ministrui, Maskvos miesto gamybinių resursų departamento vadovui Aleksandrui Baburinui kopija, 2003 m. gruodžio 23 d. Valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir bendrovės „Eksimeta“ sutarties Nr. 346-03 dėl privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo kopija ir 2003 m. gruodžio 30 d. privatizavimo objekto (akcijų) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto kopija, 2004 m. sausio 21 d. rašto Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko rašto Maskvos miesto mero Jurijui Lužkovui kopija, 2004 m. kovo 29 d. UAB “Eksimeta” rašto Nr. 04-04 Ūkio ministrui kopija ir 2004 m. balandžio 22 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (11.11-74)-3-2138 kopija, 2004 m. lapkričio 18 d. UAB “Eksimeta” rašto Nr. E-04/16 Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui kopija, 2004 m. lapkričio 25 d. Vyriausybės kanclerio rezoliucijos Nr. 17-9104 Ūkio ministerijai kopija ir Ūkio ministerijoje 2004 m. gruodžio 9 d. vykusio posėdžio dėl Lietuvos prekybos namų Maskvoje funkcionavimo užtikrinimo problemų svarstymo posėdžių protokolo kopija, 2004 m. gruodžio 8 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (23.9-72)-3-6137 Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje kopija, 2005 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero A. Zuoko rašto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai kopija, 2005 m. liepos 14 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo Nr. KS – 20 kopija, 2005 m. spalio 7 d. Vyriausybės kanclerio rašto Nr. 17-6905 Komisijai kopija, susipažino su Generalinėje prokuratūroje ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje esančia ikiteisminio tyrimo medžiaga, išklausė Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Gedimino Paviržio, uždarosios akcinės bendrovės valdybos pirmininko Raimondo Karpavičiaus, Valstybės įmonės Valstybės turto fondo direktoriaus Povilo Milašausko paaiškinimų. 1. Komisija, atsižvelgdama į pateiktą informaciją ir asmenų paaiškinimus, tyrė šias aplinkybes: 1.1. 2005 m. gegužės 19 d. Ūkio ministro pareigas ėjęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas žiniasklaidai surengtoje konferencijoje Seime pareiškė, kad dar Vilniaus miesto mero A. Zuoko proteguojamai firmai UAB “Eksimeta” neįsigijus uždarosios akcinės bendrovės LPN Vilniaus miesto meras Maskvos miesto vyriausybei rašė oficialų raštą Vilniaus miesto savivaldybės blanke, bet kažkodėl be registracijos numerio, Maskvos miesto vyriausybės ministrui Aleksandrui Baburinui. Rašto data – 2003 m. gruodžio 15 d. Anot V. Uspaskicho, jame rašoma, kad UAB “Eksimeta” atstovauja Lietuvos verslininkams ir gavo “mūsų” įgaliojimus. V. Uspaskichas taip pat teigė, kad 2004 m. sausio 21 d. rašte, kuris, anot jo, yra oficialus, tačiau be registracijos numerio, rašoma, jog A. Zuokas, kreipdamasis į Maskvos merą Jurijų Lužkovą, anot V. Uspaskicho, prašė: “Tikimės Jūsų asmeninio palaikymo ir dėmesio šio projekto plėtrai, palankių sąlygų sudarymo aukščiau paminėtoms firmoms”. 1.2. 2002 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje buvo pritarta nuostatai, kad tikslinga atgaivinti UAB „LPN“ (toliau – UAB LPN arba bendrovė „LPN“) veiklą, į ją įtraukiant verslo atstovus. (2002 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdžio protokolo Nr. 34 išrašo kopija) 1.3. 2003 m. kovo 27 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 375 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ UAB LPN (kodas įmonių rejestre 1000000) valstybei priklausančios akcijos buvo įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, nurodžius, kad įmonės įstatinis kapitalas yra 0,2 tūkstančio, t. y. 200 litų (2003 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 375 priedas). 1.4. 2003 m. rugpjūčio 14 d. Ūkio ministerija pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl 10 000 litų uždarosios akcinės bendrovės “LPN” įstatiniam kapitalui formuoti skyrimo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo projektą, nurodydama, kad Ūkio ministras patvirtino naujus UAB „LPN“ įstatus, kuriuose nurodyta, kad suformuojamas jos įstatinis kapitalas sudaro 100 000 rublių, bei atkreipdama dėmesį, kad sudarant privatizavimo programą, iškilo problemų, nes bendrovės įstatinis kapitalas nesuformuotas (2003 m. rugpjūčio 14 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (13.6-25)-3-4399 Finansų ministerijai kopija). 2003 m. rugsėjo 2 d. Finansų ministerija informavo Ūkio ministeriją, kad skirti lėšų bendrovės “LPN” įstatiniam kapitalui formuoti iš Vyriausybės rezervo fondo nėra galimybių, ir pateikė nuomonę, kad lėšos galėtų būti skirtos iš Ūkio ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų (2003 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. ((1.16-0203)-5K-0316606-6K-0309392 kopija). 2003 m. rugsėjo 9 d. raštu Ūkio ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nustatyti, kad iš asignavimų, skirtų Ūkio ministerijai pagal Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, 10 000 litų būtų skirta UAB „LPN“ įstatiniam kapitalui formuoti, nurodydama, kad Ūkio ministras patvirtino naujus UAB „LPN“ įstatus, kuriuose nurodyta, kad suformuojamas jos įstatinis kapitalas sudaro 100 000 rublių, bei atkreipdama dėmesį, kad sudarant privatizavimo programą, iškilo problemų, nes bendrovės įstatinis kapitalas nesuformuotas. Kartu su šiuo projektu buvo pateikta ir sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažyma, kurioje buvo pateiktas “status quo” ir galimų problemos sprendimo alternatyvų vertinimas: 1) privatizuoti bendrovę su nesuformuotu įstatiniu kapitalu (teigiamas poveikis nenumatomas, neigiamas poveikis: galimi teisminiai ginčai su objekto pirkėju; galimos sankcijos), arba 2) suformuoti bendrovės įstatuose nurodytą kapitalą (teigiamas poveikis: atgaivinta bendrovės veikla, sumažintos prielaidos teisminiams ginčams ir galimoms sankcijoms, neigiamas poveikis nenumatomas), arba 3) likviduoti bendrovę (teigiamas poveikis nenumatomas, neigiamas poveikis: galimos išlaidos, susijusios su apmokėjimu už juridines paslaugas). (2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dėl lėšų skyrimo uždarosios akcinės bendrovės “LPN” įstatiniam kapitalui suformuoti skyrimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažymos kopija). 1.5. 2003 m. spalio 8 d. UAB “Eksimeta” raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską, pareikšdama, kad UAB “Eksimeta” imtųsi atsakomybės už UAB “LPN” veiklos atgaivinimą, panaudojant UAB “Eksimeta” finansines bei organizacines galimybes, prašydama principinio pritarimo ir tarpininkavimo Maskvos miesto bei srities atitinkamose institucijose, o taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje bei Valstybės įmonėje Valstybės turto fonde, įsigyjant UAB “LPN” akcijas, taip pat pareikšdama, kad yra pasirengusi suformuoti UAB “LPN” įstatinį kapitalą, pastatant konsignacinius sandėlius bei biurų centrą, atstovausianti Lietuvos verslo interesus Rusijoje, ir tikėdamasi palankaus sprendimo ir palaikymo įgyvendinant šį projektą. (2003 m. spalio 8 d. UAB “Eksimeta” rašto Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui kopija). 1.6. Ūkio ministerija, kartu su VĮ Valstybės turto fondu išnagrinėjusi LR Ministro Pirmininko 2003 m. spalio 15 d. pavedimą Nr. 17-7328 dėl UAB „Eksimeta“ ketinimo dalyvauti privatizuojant UAB LPN, 2003 m. spalio 17 d. raštu Nr. (13.9-25)-3-5538, informavo UAB „Eksimeta“, jog ji galės dalyvauti UAB LPN privatizavime kaip ir kiti potencialūs pirkėjai (2003 m. spalio 17 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (13.9-25) –3-5538 bendrovei “Eksimeta” kopija). 1.7. 2003 m. spalio 21 d. viešėdamas Maskvoje su oficialiu vizitu, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. Brazauskas susitikimo su Maskvos meru J. Lužkovu metu pasiūlė įkurti Maskvoje Lietuvos prekybos namus, kad būtų galima sėkmingai vystyti pramoninę ir maisto, taip pat žaliavų prekybą tarp Lietuvos Respublikos ir Maskvos miesto. Tuo tikslu paprašė Maskvos mero skirti žemės sklypą. J. Lužkovas pritarė šiai iniciatyvai ir pasiūlė pariteto pagrindais apsikeisti žemės sklypais Vilniuje ir Maskvoje. Tuo pačiu jis nurodė, kad Lietuvos Respublikos prezidento pritarimu su Vilniaus miesto savivaldybe svarstomas klausimas dėl Maskvos kultūros centro statybos Vilniuje. 1.8. 2003 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, vadovaudamasi 1998 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 728, perdavimo priėmimo aktu Nr. 563, perdavė valstybės įmonei Valstybės turto fondui bendrovės UAB “LPN” 1 795 vieno rublio nominalios vertės akcijas kartu su 2001 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansu (2003 m. lapkričio 3 d. akcijų iš Ūkio ministerijos perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui perdavimo ir priėmimo akto Nr. 563 kopija). Šio akto priede Nr. 1 buvo pateiktos Valstybės įmonės Valstybės turto fondo pastabos dėl perimamų iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dokumentų, susijusių su UAB “LPN” steigimu, veikla ir valdymu: perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dieną nesuformuotas ir neužregistruotas UAB “LPN” įstatinis kapitalas; Lietuvos Respublikos ūkio ministerija kartu su akcijų perdavimo ir priėmimo aktu nepateikė VĮ Valstybės turto fondui vienintelio bendrovės “LPN” akcininko sprendimu patvirtintų 2002 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, audito ataskaitos su išvadomis, 2003 m. bendrovės “LPN” I, II, III ketvirčių balansų ir pelno (nuostolio) ataskaitų, akcijų sertifikato, patvirtinančio valstybės nuosavybei priklausančių UAB “LPN” akcijų skaičių; iš pateiktų VĮ Valstybės turto fondui dokumentų neįmanoma spręsti, koks yra UAB “LPN” įstatinis kapitalas, kiek akcijų perima iš Ūkio ministerijos VĮ Valstybės turto fondas, kokia yra vienos akcijos nominali vertė. Įvairiuose dokumentuose įrašytas skirtingas įstatinis kapitalas, pavyzdžiui: 1992 m. lapkričio 20 d. patvirtintuose bendrovės įstatuose įrašyta, jog įstatinis kapitalas yra 1 795 tūkstančiai rublių, 1996 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G. Vagnoriaus patvirtintame rašte “Dėl Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministerijos reikalų perėmimo” (3 priede) įrašyta, jog ministerijos balanse yra apskaitomos Lietuvos – Rusijos įmonės UAB “LPN” akcijos, kurių vertė 2023 litai, gi bendrovės 2001 m. gruodžio 31 d. balanse įrašytas įstatinis kapitalas – 2000 rublių, o paties balanso paaiškinamajame rašte auditorius UAB “Okveles Konstanting” pažymi, jog 2001 m. gruodžio 31 d. bendrovės įstatinis kapitalas yra 1795 rubliai; dokumentų, liudijančių apie UAB “LPN” valdytą turtą, sprendimų, kurių pagrindu turtas buvo nurašytas (Akcijų iš Ūkio ministerijos perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui perdavimo ir perėmimo akto 1 priedo - Valstybės įmonės valstybės turto fondo pastabos dėl perimamų iš Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos dokumentų, susijusių su UAB “LPN” steigimu, veikla ir valdymu – kopija). 1.9. 2003 m. lapkričio 24-25 d. įvyko Maskvos miesto vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės bei Maskvos ir Vilniaus verslo atstovų susitikimai, kurių metu buvo aptarta Maskvos miesto vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiavimo aktualijos ir perspektyvos, sklypo UAB LPN skyrimo Maskvoje ir prekybos lietuviškais maisto produktais Maskvoje klausimai. Maskvos miesto vyriausybės Tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas V. Lebedev priminė, kad LR Ministro Pirmininko A. Brazausko vizito į Maskvą metu 2003 m. spalio mėnesį, buvo pasiektas susitarimas dėl LPN steigimo Maskvoje. Susitikimų metu buvo išreikšti tokie siūlymai: palaikyti Maskvos miesto vyriausybės siūlymą įkurti UAB LPN Maskvoje ir pradėti derinimo procedūras su atitinkamomis LR valdžios institucijomis; sudaryti bendrą Vilniaus ir Maskvos specialistų darbo grupę pasiūlymams dėl prekybos lietuviškais maisto produktais parengti, iš Vilniaus pusės kuratoriumi paskiriant mero pavaduotoją G. Paviržį. (Maskvos miesto vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės bei Maskvos ir Vilniaus verslo atstovų susitikimų, vykusių 2003 m. lapkričio 24-25 dienomis, protokolo Nr. 01A-50-150 kopija). 1.10. 2003 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto mero rašte be registracijos numerio Maskvos miesto vyriausybės ministrui Aleksandrui Baburinui Vilniaus miesto meras rašė, kad Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir Maskvos mero J. Lužkovo susitikimo, vykusio 2003 m. spalio 21 d., metu, buvo aptartas klausimas dėl žemės sklypo skyrimo Maskvos MKAD rajone organizuoti didmeninę prekybą lietuviškomis pramoninėmis prekėmis bei patvirtintas ketinimas dalyvauti paskelbtame miesto konkurse, skirtame parinkti investuotojus didmeninės prekybos pramoninėmis prekėmis kompleksų statybos projektams įgyvendinti Lianozovo ir Dmitrovskij sklypuose. Šiame rašte Vilniaus miesto meras rašė, kad Ministro Pirmininko A. Brazausko pavedimu, atsakydamas į J. Lužkovo laišką, adresuotą lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos ambasadoriui R. Šidlauskui, informavo Maskvos merą, kad Lietuvos verslininkus šiame projekte atstovaus ir ketinimą investuotojo teisėmis konkurse dalyvauti pareiškė ir įgaliojimus gavo UAB “Eksimeta”, bei nurodė, kad UAB “Eksimeta” šio mėnesio pradžioje privatizavimo metu įsigijo UAB “LPN”, registruotą Maskvoje. Be to, informavo, kad, turėdamas tikslą išsiaiškinti dalyvavimo konkurse sąlygas, šiuo metu Maskvoje lankosi R. Karpavičius – vienas iš UAB “Eksimeta” akcininkų (2003 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto mero rašto Maskvos miesto vyriausybės ministrui, Maskvos miesto gamybinių resursų departamento vadovui Aleksandrui Baburinui kopija). 2005 m. spalio 7 d. raštu Vyriausybės kancleris Komisijai patvirtino, kad Vyriausybės kanceliarijoje šiame rašte minimo Ministro Pirmininko pavedimo Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui nėra (2005 m. spalio 7 d. Vyriausybės kanclerio rašto Nr. 17-6905 Komisijai kopija) 1.11. 2003 m. gruodžio 23 d. buvo pasirašyta Sutartis Nr. 346-03 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo“. Šios sutarties 2 punkte buvo nustatyta, kad pardavėjas – Valstybės įmonė Valstybės turto fondas – įsipareigojo perduoti pirkėjo – UAB „Eksimeta“ - nuosavybėn Rusijos Federacijoje registruotos AOЗТ „Торговый дом Литвы“ (UAB „LPN“), kodas 1027700351953, 1 795 paprastąsias vardines akcijas (100 proc. įstatinio kapitalo), kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 rublis. Šį privatizavimo objektą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Valstybės įmonė Valstybės turto fondas. Sutartis buvo sudaryta pagal pirkėjo 2003 m. gruodžio 2 d. paraišką dalyvauti viešame aukcione ir Privatizavimo komisijos 2003 m. spalio 30 d. sprendimu aprobuotą objekto privatizavimo programą. Sutarties 7 punkte pirkėjui (UAB “Eksimeta”) buvo pateikta sutarties pasirašymo dieną pardavėjui (VĮ Valstybės turto fondui) žinoma informacija apie bendrovę: bendrovės įstatinis kapitalas nesuformuotas, jis neatitinka Rusijos Federacijos teisės aktų reikalavimų, bendrovės įstatai neperregistruoti, jie neatitinka Rusijos Federacijos teisės aktų reikalavimų. Pagal Rusijos Federacijos 1996 m. balandžio 22 d. įstatymą Nr. 39-FZ įstatinis kapitalas turėjo būti suformuotas ir užregistruotas per 3 mėn. nuo įstatinio kapitalo padidinimo dienos. Kadangi įstatai su nauju įstatiniu kapitalu buvo patvirtinti 2002 m. spalio 4 d., akcijos turėjo būti apmokėtos, o įstatinis kapitalas turėjo būti užregistruotas iki 2003 m. sausio 4 d. Tačiau iki sutarties pasirašymo dienos įstatinis kapitalas nesuformuotas; nesudaryta Bendrovės 2002 m. finansinė atskaitomybė; Bendrovė turi įsiskolinimų, neatspindėtų Bendrovės dokumentuose (prie Akcijų iš Ūkio ministerijos perdavimo Valstybės įmonei Valstybės turto fondui Perdavimo ir perėmimo akto buvo pridėtas priedas, kuriame buvo išdėstytos Valstybės turto fondo pastabos dėl perimamų iš LR ūkio ministerijos dokumentų, susijusių su UAB LPN steigimu, veikla bei valdymu). 2003 m. gruodžio 30 d. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas ir bendrovė “Eksimeta” pasirašė 1 795 (tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt penkių) paprastųjų vardinių bendrovės “LPN” akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra vienas rublis, perdavimo – priėmimo aktą (2003 m. gruodžio 23 d. sutarties VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „Eksimeta“ Nr. 346-03 dėl privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo kopija ir 2003 m. gruodžio 30 d. privatizavimo objekto (akcijų) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto kopija). 1.12. 2004 m. sausio 21 d. raštu be registracijos numerio Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas nusiuntė Maskvos miesto merui J. Lužkovui pasiūlymų projektą dėl bendrovės “LPN” veiklos vystymo, ir nurodė, kad ketinimą tapti šio projekto investuotoju pareiškė UAB “Eksimeta” – bendrovės “LPN”, esančios Maskvoje, savininkė. Vilniaus miesto meras taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė be konkurso pasiūlė centrinėje miesto dalyje sklypą “Maskvos namų” statybai, kaip Rusijos kultūros ir verslo centrui Lietuvoje. Lietuvos verslininkai (UAB “Eksimeta”) Maskvos pusei pasiūlė veikiančius muitinės sandėlius, kurių plotas 5000 kv. m Vilniaus miesto ribose su išvystyta infrastruktūra. (2004 m. sausio 21 d. rašto Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko rašto Maskvos miesto merui Jurijui Lužkovui kopija) 1.13. 2004 m. kovo 29 d. UAB „Eksimeta“ raštu Nr. 04-04 kreipėsi į Ūkio ministeriją dėl paramos skyrimo atkuriamiems LPN, teikdami tokius pasiūlymus: UAB „Eksimeta“ pasirengusi ir siūlo atstovauti Lietuvos verslo interesus Rusijos Federacijoje; projekto įgyvendinimui yra numatę skirti ženklias investicijas tam, kad Maskvoje būtų pastatyti Lietuvos verslo centras ir didmeninės prekybos logistikos kompleksas, skirti Lietuvos valstybės verslininkų pagamintos produkcijos realizavimui; siekiant efektyvaus veiklos koordinavimo bei skaidrumo, siūloma pasirašyti UAB „LPN“ ir Ūkio ministerijos bendradarbiavimo sutartį, kurioje būtų reglamentuotas viešųjų ir privačių interesų derinimas, įgyvendinant Lietuvos verslo interesus atstovaujančios struktūros Rusijos Federacijoje veiklos atkūrimo projektą. Ūkio ministerija 2004 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (11.11-74)-3-2138, atsakydama UAB „Eksimeta“, paaiškino, kad lėšos konkretiems projektams įgyvendinti skiriamos vadovaujantis atitinkama finansinės paramos teikimo tvarka, kurioje yra nustatytos būtinos sąlygos finansinei paramai gauti. Tačiau skirti paramą šiems minimiems projektams įgyvendinti Ūkio ministerija nemato galimybės (2004 m. kovo 29 d. UAB “Eksimeta” rašto Nr. 04-04 Ūkio ministrui kopija ir 2004 m. balandžio 22 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (11.11-74)-3-2138 kopija). 1.14. 2004 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. E-04/16 UAB „Eksimeta“ kreipėsi į LR Ministrą Pirmininką, kad šis įtakotų Vilniaus miesto savivaldybę paspartinti klausimų, susijusių su sklypų skyrimu UAB „LPN“, sprendimą ir greitesnį trišalės sutarties pasirašymą (2004 m. lapkričio 18 d. UAB “Eksimeta” rašto Nr. E-04/16 Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui kopija). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2004 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje Nr. 17-9104 buvo išdėstytas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavedimas Ūkio ministerijai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir kitomis suinteresuotomis institucijomis išnagrinėti problemas, susijusias su UAB „LPN“ verslo centro Maskvoje steigimu. Tuo pagrindu 2004 m. gruodžio 9 d. Ūkio ministerija surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Eksimeta“ atstovai. Posėdyje buvo sutarta, kad Vilniaus miesto savivaldybė kartu su UAB „Eksimeta“ parengs galimus Rusijos teisės normoms neprieštaraujančius sprendimų projektus, kurių įgyvendinimą būtų galima aptarti Maskvos mero įgalioto atstovo V. Malyškovo vizito metu (2004 m. lapkričio 25 d. Vyriausybės kanclerio rezoliucijos Nr. 17-9104 Ūkio ministerijai kopija ir Ūkio ministerijoje 2004 m. gruodžio 9 d. vykusio posėdžio dėl Lietuvos prekybos namų Maskvoje funkcionavimo užtikrinimo problemų svarstymo protokolo kopija). Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, vykdydama 2004 m. lapkričio 25 d. LR Ministro Pirmininko pavedimą, 2004 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (23.9-72)-3-6137 persiuntė LR ambasadai Rusijos Federacijoje dokumentus, kuriuos UAB „Eksimeta“ pateikė LR Ministrui Pirmininkui, prašydama juos įvertinti ir pateikti pasiūlymus dėl problemų sprendimo būdų. LR ambasada Rusijos Federacijoje, 2004 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 2.1.2-4849 atsakė Ūkio ministerijai, kad ji visapusiškai palaiko UAB „LPN“ steigimo Maskvoje idėją. UAB „Eksimeta“ prieš įsigydama UAB LPN akcijų paketą iš VĮ Valstybės turto fondo informavo Ambasadą apie savo ketinimus investuoti į UAB „LPN“ infrastruktūrą bei tolimesnę veiklą. Tačiau buvo atkreiptas dėmesys, kad Ambasados funkcijos ir įgaliojimai nenumato tarpininkavimo ar tiesioginio dalyvavimo derybose tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atitinkamo ūkio subjekto dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo steigiant UAB „LPN“ Maskvoje (2004 m. gruodžio 8 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (23.9-72)-3-6137 Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje kopija). 1.15. 2005 m. balandžio 4 d. vykusio Vilniaus miesto savivaldybės atstovų susitikimo su Maskvos mero pavaduotoju J. N. Ordžonikidze metu Vilniaus miesto mero pavaduotojas G. Paviržis pateikė informaciją apie Maskvos namų Vilniuje statyboms formuojamo žemės sklypo detalaus plano rengimo eigą bei numatytus terminus, taip pat nurodė, kad sklypo svarstymas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje planuojamas 2005 m. gegužės 15 d. bei patvirtino, kad Maskvos meras J. Lužkovas galės simboliškai įmūryti kapsulę į Maskvos namų pamatus per planuojamas 2005 m. rugsėjo 29 d. Maskvos kultūros dienas Vilniuje (2005 m. balandžio 4 d. susitikimo su Maskvos mero pavaduotoju J. N. Ordžonikidze atmintinės kopija) 1.16. 2005 m. birželio 10 d. Komisijos posėdyje UAB “Eksimeta” valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius, paklaustas, ar bendrovė “Eksimeta” buvo proteguojama Maskvos miesto vyriausybėje, paaiškino, kad Maskvos miesto vyriausybė turi interesą gerinti santykius su Lietuva, taip pat darė prielaidą, kad “jeigu mes investuosime 15-20 mln. dolerių, mes 30%, t.y. minimaliai turėsime atiduoti Maskvos miesto vyriausybei, kurie kartu dalyvavo projekte. Bet ir čia yra viso biznio logika ir sėkmė, kai dalyvauja Lietuva kaip valstybė ir antra pusė, Maskva.” (2005 m. birželio 10 d. Komisijos posėdžio stenograma). 1.17. 2005 m. birželio 15 d. Komisijos posėdyje Vilniaus miesto mero pavaduotojas Gediminas Paviržis, paklaustas, “Kaip jūs galite paneigti ar patvirtinti spaudoje nuskambėjusį teiginį, kad Vilniaus miesto meras Zuokas be Vyriausybės ar miesto tarybos sprendimų įgaliojo bendrovę “Eksimetą” atstovauti Lietuvos verslininkams, įgyvendinant “Lietuvos prekybos rūmų” steigimą Lietuvoje? Ar yra kokie miesto tarybos sprendimai, kokie nors įgaliojimai?”, atsakė: “Specialaus Vilniaus miesto sprendimo nėra, bet aš minėjau, kad yra Vilniaus miesto ir Maskvos miesto vyriausybės pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kur ekonominiai klausimai labai smulkiai ir detaliai aprašyti. Privalome mes padėti kiekvienai verslo struktūrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formų. Tas, kas ir buvo daroma. O “LPN”, noriu pabrėžti dar kartą, kad Lietuvos prekybos namai niekaip negalėjo atsigaivinti be Vilniaus savivaldybės buvimo tame projekte. Todėl, kad buvo kalba tik apie žemės sklypo skyrimus, o Maskvos miesto vyriausybė tik su Vilniaus miesto savivaldybe galėjo kalbėti. Todėl mes buvome įjungti į šį projektą”. Į klausimą “Tarybos sprendimų nebuvo?” G. Paviržis atsakė “Tarybos sprendimo specialiai šiuo klausimu nebuvo.” (2005 m. birželio 15 d. Komisijos posėdžio stenograma). 1.18. 2005 m. liepos 4 d. rašte Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai Vilniaus miesto meras A. Zuokas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir Maskvos miesto vyriausybės bendradarbiavimas grindžiamas susitarimu dėl bendradarbiavimo įvairiose srityse, pasirašytu 1999 metais ir pratęstu iki 2009 metų, bei šalių patvirtinta 2004-2005 metų darbų programa. 2003-11-28 Maskvos miesto vyriausybės ministras A. Baburinas, remdamasis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A. Brazausko delegacijos susitikimo Maskvoje su Maskvos meru 2003-10-21 protokolu, kreipiasi į LR Ambasadorių Rusijos Federacijose R. Šidlauską, kviesdamas Lietuvos įmones dalyvauti konkurse dėl vietos logistikos centrui ir didmeninei bazei statyti parinkimo bei prašo informuoti, kas galėtų atstovauti Lietuvos įmones iki paraiškų priėmimo konkursui paskutinės dienos – 2003-12-18. Įmones parinkti buvo pavesta Lietuvos Respublikos ambasados Ekonomikos atašė (Ūkio ministerijos atstovui ambasadoje) K. Kažukauskui, kuris parengė atsakymo projektą ir derina, kas galėtų tokį raštą pasirašyti. Vilniaus miesto savivaldybė šio rašto projektą ir informaciją apie tai, jog UAB “Eksimeta” įsigyja UAB “LPN” akcijų paketą iš Valstybės turto fondo, taip pat jos ketinimus investuoti į LPN struktūrą bei tolimesnę veiklą, gavo iš Ambasados 2003 m. gruodžio mėn. pradžioje. Vilniaus miesto meras taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2003m. gruodžio mėn. 15 d. įgaliojimas UAB “Eksimeta” praktiškai pasibaigė 2004 m. spalio mėnesį, kai Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko pasirašyti sutarties projekto, kurį ši bendrovė paruošė (2005 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras A. Zuoko rašto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai kopija). 1.19. 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. KS – 20 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, remdamasi tuo, kad A. Zuoko privačių interesų ir turto deklaracijose bei juridinių asmenų registre nėra duomenų, kad A. Zuokas ar jo šeimos nariai turėtų bendrovės „Eksimeta“ akcijų ar kitų verslo santykių su šia bendrove, nusprendė, jog nėra pakankamai duomenų, kad Vilniaus miesto meras A. Zuokas, pasirašydamas 2003 m. gruodžio 15 d. raštą Maskvos miesto vyriausybės ministrui A. Baburinui ir 2004 m. sausio 21 d. raštą Maskvos merui J. Lužkovui dėl UAB „Eksimeta“ įgalinimo atstovauti Lietuvos verslininkams ir koordinuoti didmeninės prekybos logistikos komplekso statybos Maskvoje klausimus, būtų pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus. 2. Komisija, atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pateikia tokį aplinkybių vertinimą: 2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukė UAB “LPN” į privatizuojamų objektų sąrašą, nors Vyriausybė nebuvo suformavusi šios bendrovės įstatinio kapitalo ir neperregistravusi įstatų, kaip tai turėjo būti padaryta, laikantis Rusijos Federacijos 1996 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. 39-FZ, per 3 mėnesius nuo bendrovės įstatų patvirtinimo dienos (t. y. nuo 2002 m. spalio 4 d.), o Ūkio ministerija nebuvo perdavusi bendrovės “LPN” akcijų valstybės įmonei Valstybės turto fondui. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas privatizavimo objekto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti dokumentus ir kitą informaciją apie privatizavimo objektą Turto fondui ar (
5. ir)potencialiems pirkėjams. Tokia tvarka buvo patvirtinta 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 728 “Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui tvarkos”. Šios tvarkos 1.1 punkte inter alia nustatyta, kad ministerijos uždarųjų akcinių bendrovių akcijas ir kitus su šių akcijų valdymu susijusius dokumentus (ministerijų ir kitų valstybės institucijų priimtus sprendimus, įsakymus, įgaliojimus, akcininkų susirinkimų bei stebėtojų tarybos (valdybos) posėdžių protokolus, įmonių balansus, privatizavimo programų rengimo dokumentus ir susirašinėjimo, susijusio su įmone, dokumentus) perduoda valstybės įmonei Valstybės turto fondui. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 9 straipsnio, galiojusio akcijų įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą metu, 1 dalyje, buvo nustatyta, kad privatizavimo objektą vertina Turto fondas ar jo sudaryta komisija, į kurią įtraukiami asmenys, turintys kvalifikacinius turto vertintojų pažymėjimus, arba konkurso tvarka Turto fondo parinkti apmokami turto vertintojai. Komisija mano, kad uždaroji akcinė bendrovė “LPN” turėjo būti įtraukta į Vyriausybės patvirtintą privatizavimo objektų sąrašą tik Ūkio ministerijai perdavus bendrovės “LPN” akcijas VĮ Valstybės turto fondui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 728 “Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui tvarkos” nustatyta tvarka. 2.2. Ūkio ministerija, perdavimo – priėmimo aktu perdavusi Turto fondui bendrovės “LPN” akcijas, šiuo aktu kaip dokumentą, patvirtinantį nuosavybės teises į akcijas, perdavė 2001 m. gruodžio 31 d. balansą, tačiau neperdavė akcijų sertifikato. 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 728 “Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui tvarkos” 1.7.2 punkte nustatyta, kad įmonių akcijos ir kiti šio nutarimo 1.1 punkte nurodyti dokumentai Turto fondui turi būti perduodami pagal Turto fondo nustatytos formos perdavimo aktą, kartu pateikiant akcijų sertifikatus arba kitus nuosavybės teisę įrodančius dokumentus (kai perduodamos uždarųjų akcinių bendrovių akcijos). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad 2001 m. gruodžio 31 d. balanso perdavimas VĮ Valstybės turto fondui negalėjo būti pagrindas prilyginti šio dokumento perdavimą akcijų sertifikatui ar kitam nuosavybės teises į akcijas patvirtinančiam dokumentui. 2.3. Sutarties dėl UAB “LPN” akcijų pirkimo – pardavimo 3 punkte nurodyta, kad ši sutartis sudaryta pagal pirkėjo 2003 m. gruodžio 2 d. paraišką dalyvauti viešame aukcione ir Privatizavimo komisijos 2003 m. spalio 30 d. sprendimu (protokolu Nr. 346) aprobuotą objekto privatizavimo programą. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad objekto privatizavimo programa - dokumentas, kuriame nurodyta: 1) objekto pavadinimas ir privatizavimo būdas; 2) privatizavimo terminai; 3) privatizavimo objekto trumpa charakteristika (įstatinis kapitalas arba vertė, valstybei ar savivaldybei tenkančių akcijų nominali vertė, įstatinio kapitalo rentabilumas, gamybos apimtis ar metinė apyvarta, darbuotojų skaičius, pagrindinės veiklos pobūdis, geografinė padėtis, informacija apie valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės produkcijos ar paslaugų dalį rinkoje ir trečiųjų asmenų teises į tokią įmonę); 4) privatizavimo sąlygos. Komisija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė į privatizavimo sąrašą buvo įtraukusi uždarąją akcinę bendrovę „LPN“, kurios kodas, nurodytas Vyriausybės nutarime, yra 1000000, įstatinis kapitalas – 200 litų, o valstybės įmonė Valstybės turto fondas sudarė sutartį dėl AOЗТ „Торговый дом Литвы“ (UAB „LPN“), kurios kodas, nurodytas sutartyje yra 1027700351953, įstatinis kapitalas – 1795 Rusijos rubliai, įsigijimo kaina – 52 000 litų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad Valstybės įmonė valstybės turto fondas, sudarydama bendrovės “LPN” akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, ir nurodydama ne tokį uždarosios akcinės bendrovės „LPN“ kodą ir įstatinį kapitalą, uždarosios akcinės bendrovės UAB “LPN” akcijas pardavė, pažeisdama 2003 m. kovo 27 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimą Nr. 375 „Dėl LRV 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Antra vertus, Komisija, atkreipia dėmesį, kad valstybės įmonės Valstybės turto fondo direktorius P. Milašauskas, pasirašydamas akcijų perdavimo priėmimo aktą, pažymėjo, kad iš pateiktų VĮ Valstybės turto fondui dokumentų neįmanoma spręsti, koks yra UAB “LPN” įstatinis kapitalas, kiek akcijų perima iš Ūkio ministerijos Valstybės turto fondas, kokia yra vienos akcijos nominali vertė, todėl Komisija turi pagrindo manyti, kad valstybės įmonės Valstybės turto fondo direktorius, nežinodamas vieno iš būtinų duomenų objektui privatizuoti – įstatinio kapitalo dydžio, neteisėtą sandorį dėl uždarosios akcinės bendrovės „LPN“ akcijų pardavimo sudarė tyčia. Iš Komisijai pateiktų asmenų paaiškinimų matyti, kad VĮ Valstybės turto fondas pardavė Rusijos Federacijoje registruotos įmonės, kuri savo veiklos nevykdė ir negalėjo vykdyti, akcijas. Pagal savo ekonominę ir teisinę padėtį tokia įmonė negalėjo vystyti jokios ūkinės veiklos, o taip pat įsigyti turto, juo labiau prisiimti kokių nors įsipareigojimų. Šitaip UAB “Eksimeta” 2003 m. gruodžio mėn. 23 d. įsigijo neveikiančios Rusijos Federacijos jurisdikcijoje esančios įmonės akcijas. 2.4. Komisija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto mero 2004 m. sausio 21 dienos ir 2003 m. gruodžio 15 d. raštai yra parengti ant Vilniaus miesto savivaldybės mero blankų, tačiau neturi registracijos numerių. Pagrindinius dokumentų rengimo, tvarkymo ir valdymo reikalavimus, kurie taikomi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, taip pat kitų subjektų, įgaliotų atlikti viešojo administravimo funkcijas, rašytiniams ir jiems prilygintiems dokumentams, susijusiems su tų įstaigų veikla, nustato 2001 m. gruodžio 28 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 88 patvirtintos Raštvedybos taisyklės, kurių 11.1 punkte nustatyta, kad dokumentų registracijos žurnale ir dokumente įrašomi šie duomenys: dokumento registracijos eilės numeris, registravimo data. Minėtų taisyklių 5 punkte nustatyta, kad už įstaigos raštvedybos organizavimą ir kontrolę yra atsakingas įstaigos vadovas ar kitas teisės aktų suteiktus įgaliojimus turintis asmuo, o 1 punkte nustatyta, kad raštvedybos organizavimo tikslai yra ne tik laiku ir kokybiškai parengti dokumentus, tvarkyti ir valdyti dokumentus taip, kad būtų užtikrintas greitas priėjimas prie visų turimų dokumentų, bet ir išsaugoti dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti įstaigos veiklos įrodymai ir su įstaigos veikla susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės bei užtikrinti skaidrią, efektyvią veiklą, administravimo ir atsiskaitymo gebėjimus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija pažymi, kad Vilniaus miesto meras yra viešojo administravimo subjektas, privalantis užtikrinti, jog jo pasirašyti raštai būtų registruoti laikantis Raštvedybos taisyklių. 2.5. Susirašinėjime tarp Vilniaus miesto savivaldybės vadovų ir Maskvos miesto vadovų minimas įgaliojimas, kurį Vilniaus miesto savivaldybė išdavė UAB “Eksimeta” dalyvauti paskelbtame miesto konkurse parenkant investuotojus Didmeninės prekybos maisto produktais komplekso statybos projekto realizavimui sklypuose “Lianozovo” ir “Dmitrovskij”, esančiais Maskvoje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137 str. 1 d. numato, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.140 str. 1 d. juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.141 str. nurodo, kad juridiniam asmeniui įgaliojimas gali būti duodamas tiktai sudaryti tokius sandorius, kuriuos jis turi teisę sudaryti pagal savo steigimo dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.35 str. 1 d. Vilniaus miesto savivaldybė yra juridinis asmuo. Išduodama įgaliojimą UAB “Eksimeta”, ji turėjo išduoti rašytinės formos dokumentą, pasirašytą Vilniaus miesto mero ir patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės antspaudu. Įgaliojime turėjo būti nurodyta, kokiems konkretiems veiksmams duodamas įgaliojimas. Tokius reikalavimus atitinkančio dokumento, Komisijos gautais duomenimis, nebuvo. 2.6. Vilniaus miesto savivaldybė, neturėdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialaus įgaliojimo ar pavedimo, perėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės funkcijas derybose dėl Lietuvos prekybos namų steigimo, nes šis klausimas nebuvo svarstomas 2003 m. spalio mėnesį vykusio Lietuvos Respublikos premjero ir Maskvos mero J. Lužkovo susitikimo Maskvoje metu. 2.7. Komisija atkreipia dėmesį, kad 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. KS – 20 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, jog nėra pakankamai duomenų, kad Vilniaus miesto meras A. Zuokas, pasirašydamas 2003 m. gruodžio 15 d. raštą Maskvos miesto vyriausybės ministrui A. Baburinui ir 2004 m. sausio 21 d. raštą Maskvos merui J. Lužkovui dėl UAB „Eksimeta“ įgalinimo atstovauti Lietuvos verslininkams ir koordinuoti didmeninės prekybos logistikos komplekso statybos Maskvoje klausimus, būtų pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, ir mano, kad nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas protegavo UAB “Eksimeta”. 2.8. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas Maskvos miesto merui apie tai, kad UAB “Eksimeta” privatizavo bendrovę “LPN”, informavo 2003 m. gruodžio 15 d., t. y. o aštuoniomis dienomis anksčiau nei buvo pasirašyta VĮ Valstybės turto fondo ir uždarosios akcinės bendrovės “Eksimeta” sutartis dėl UAB “LPN” akcijų perleidimo bendrovei “Eksimeta”, ir penkiolika dienų anksčiau, nei buvo pasirašytas minėtų akcijų perdavimo priėmimo aktas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje privatizavimas apibrėžiamas kaip valstybės ir savivaldybių turto (akcijų ar kito turto) perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal šiame įstatyme nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius, taip pat valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, kai iš papildomų įnašų išplatinama nauja akcijų emisija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4. 49 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, Komisija pažymi, kad nei įstatymuose, nei sutartyje nebuvo nustatytas kitoks UAB “Eksimeta” nuosavybės teisių į akcijas įgijimo momentas nei nurodytasis Civiliniame kodekse, todėl mano, kad Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, pranešdamas Maskvos miesto merui apie tai, kad bendrovė “Eksimeta” privatizavo UAB “LPN” 2003 m. gruodžio 15 d., pateikė klaidingą informaciją, kadangi bendrovė “LPN” dar nebuvo perduota bendrovės “Eksimeta” nuosavybėn. 3. Komisija, atsižvelgdama į pateiktą aplinkybių vertinimą, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teikia šias išvadas: 3.1. Komisija, remdamasi šios Išvados II skyriaus 2.1 ir 2.2 punktuose pateiktu aplinkybių vertinimu, mano, kad Ūkio ministerija, neperduodama VĮ Valstybės turto fondui bendrovės “LPN” akcijų sertifikato, ir Vyriausybė, įtraukdama uždarąją akcinę bendrovę “LPN” į Vyriausybės nutarimą Nr. 728 Turto fondui neperduotą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą ir 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 728. 3.2. Komisija, remdamasi šios Išvados II skyriaus 2.3 punkte pateiktu aplinkybių vertinimu, mano, kad yra pagrindo daryti išvadą, jog Valstybės turto fondas organizavo bendrovės “LPN” privatizavimą, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, taikomų privatizavimo procedūrai. 3.3. Komisija, remdamasi šios Išvados II skyriaus 2.4 punkte pateiktu aplinkybių vertinimu, daro išvadą, kad Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, neužtikrindamas, kad jo pasirašytiems raštams būtų suteiktas registracijos numeris, pažeidė 2001 m. gruodžio 28 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 88 patvirtintų Raštvedybos taisyklių 1, 1.11 ir 5 punktus. 3.4. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir galimai Vilniaus miesto mero pavaduotojas Gediminas Paviržis, pateikdami klaidingą informaciją apie tai, kad bendrovė “Eksimeta” įsigijo bendrovę „LPN“, ir nurodydami, kad bendrovė “Eksimeta” yra įgaliota Vilniaus miesto savivaldybės dalyvauti paskelbtame miesto konkurse parenkant investuotojus Didmeninės prekybos maisto produktais komplekso statybos projekto realizavimui sklypuose “Lianozovo” ir “Dmitrovskij”, siekė palankių sprendimų bendrovei “Eksimeta”, t. y. ją protegavo. 3.5. Komisija neturi duomenų apie tai, kad, be Vilniaus mero ir Vilniaus miesto mero pavaduotojo, kiti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai ar savivaldybės valstybės tarnautojai protegavo bendrovę “Eksimeta”. 3.6. Komisija, remdamasi šios Išvados II skyriaus 2.5 ir 2.6 punktuose pateiktu aplinkybių vertinimu, daro išvadą, kad Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas neturėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialaus įgaliojimo ar pavedimo derybose dėl Lietuvos prekybos namų steigimo, taip pat pasinaudojo savo, kaip savivaldybės mero, tarnybine padėtimi suteikdamas įgaliojimą uždarajai akcinei bendrovei „Eksimeta“ atstovauti savivaldybės interesus derybose dėl žemės sklypų mainų su Maskvos miesto Vyriausybe ir galimai viršijo mero įgaliojimus. 4. Atsižvelgdama į pateiktas išvadas, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, Komisija siūlo Seimui: 4.1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir prašyti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl sprendimų dėl uždarosios akcinės bendrovės „LPN“ akcijų perleidimo uždarajai akcinei bendrovei „Eksimeta“ teisėtumo. 4.2. Kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl valstybės įmonės Valstybės turto fondo direktoriaus Povilo Milašausko veiksmų ir sprendimų, susijusių su uždarosios akcinės bendrovės „LPN“ akcijų perleidimo bendrovei „Eksimeta“, atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įtvirtintiems principams vertinimo. 4.3. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą dėl Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko veiksmų derybose dėl Lietuvos prekybos namų steigimo, taip pat įgaliojimo suteikimo uždarajai akcinei bendrovei „Eksimeta“ atstovauti savivaldybės interesus derybose dėl žemės sklypų mainų su Maskvos miesto vyriausybe teisėtumo įvertinimo. III Analizuodama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo perleisti 60,8 ha žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių naudotis užstatymo teise uždarajai akcinei bendrovei “Ogmios astra” pramogų centrui atitiktį teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams, Komisija 2005 m. birželio 3, 7, 9, 10, 15, 16, 21, 22, 23, 29, liepos 5, 12, rugpjūčio 25, rugsėjo 7, 13, 15, 20, 22, spalio 6, 12, 18 dienomis vykusiuose posėdžiuose išanalizavo 2005 m. gegužės – birželio mėnesiais paskelbtą LNK, BTV, TV3 ir LTV televizijų, informacijos agentūrų BNS ir ELTA, dienraščių “Lietuvos Rytas”, “Respublika” informaciją, susipažino su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1381 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 “Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai” pakeitimo ir žemės sklypo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise”, 2003 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 01A-41-188 “Dėl sutarties su UAB “Ogmios Astra” pramogų centru redakcijos patvirtinimo”, 2004 m. gegužės 12 d. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje rašto Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 01A-41-188 “Dėl sutarties su UAB “Ogmios Astra” pramogų centru redakcijos patvirtinimu” ir juo patvirtinto sutarties projekto atitikties teisės aktams, 2004 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 770 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1381 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 “Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai” pakeitimo ir žemės sklypo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise” pakeitimo”, 2004 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, UAB “Ogmios astra” pramogų centras” ir UAB “Molibėja” trišalės sutarties dėl minėto sklypo dalies užstatymo teisių perleidimo UAB “Molibėja”, 2004 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-624 “Dėl susitarimo dėl 2004-08-10 sutarties vykdymo tvirtinimo”, patvirtinto Susitarimo dėl 2004 m. rugpjūčio 10 d. Sutarties vykdymo kopija, 2005 m. sausio 11 d. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teikimu Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės merui “Dėl 2004 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-624 patvirtinto susitarimo dėl 2004 m. rugpjūčio 10 d. sutarties vykdymo”, 2005 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-712, 2005 m. birželio 27 d. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje raštu Nr. 2-165 Komisijai, išklausė Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko. 1. Komisija, atsižvelgdama į pateiktą informaciją ir asmenų paaiškinimus, tyrė šias aplinkybes: 1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1381 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 “Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai” pakeitimo ir žemės sklypo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise” nutarė perduoti Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti 60,8 ha žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių, suformuotą pagal Vilniaus miesto valdybos 1998 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 2519V “Dėl sklypo tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės bei Geležinio Vilko ribų ir dydžio nustatymo” (Vilniaus miesto valdybos 1999 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 979V ir 2000 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 789V redakcija), nustatydama, kad šio nutarimo 2 punkte nurodytas žemės sklypas yra kitos paskirties žemė, naudojama Vilniaus pramogų parkui ir universaliai arenai statyti ir eksploatuoti (Žin., 2002, Nr. 87-3746). 1.2. 2003 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 01A-41-188 “Dėl sutarties su UAB “Ogmios Astra” pramogų centru redakcijos patvirtinimo” Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino sutarties su UAB “Ogmios astra” pramogų centru projektą, kuriame buvo numatyta, jog tam, kad būtų pasiektas Sutarties tikslas - sudaryti geresnes sąlygas tenkinti Vilniaus miesto gyventojų reikmes ir organizuoti poilsį, pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą šios teritorijos detalųjį planą, (su)tvarkyti (užstatyti, įrengti ir eksploatuoti) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutarimu Nr. 1381 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 “Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai” pakeitimo ir žemės sklypo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise” Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise skirtą 608844 kv. m. žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės bei Geležinio Vilko gatvių, šiame žemės sklype sėkmingai ir tinkamai pastatant, įrengiant bei eksploatuojant pramogų parko kompleksą, - Vilniaus miesto savivaldybė terminuotai iki 2099 m. spalio 20 d. suteikia Įmonei žemės sklypo užstatymo teisę – tai yra teisę naudotis žemės sklypu tam, kad pagal detalųjį planą tinkamai pastatyti, įrengti ir eksploatuoti žemės sklype pramogų parką bei organizuoti ir vykdyti sutarties prieduose ir teritorijos detaliajame plane numatytą, investicinę veiklą, būtiną Sutarties tikslui pasiekti (įskaitant, bet neapsiribojant: teisę, kaip atitinkamam žemės sklypo naudotojui, įregistruoti šias žemės sklypo naudotojo teises atitinkamuose valstybiniuose registruose bei jomis naudotis, teisę rengti, derinti, teikti bei gauti visus pramogų parko statybai, įrengimui ir eksploatacijai reikalingus dokumentus, teisę statyti, įrengti, eksploatuoti bei valdyti nuosavybės teise žemės sklype pramogų parką, teisę žemės sklype organizuoti ir vykdyti investicinę veiklą, būtiną Sutarties tikslui pasiekti) (Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainė http://www.vilnius.lt, interneto puslapis http://kristoforas.tic.lt/VA/doc.aspx?id=21042450) 1.3. 2004 m. gegužės 12 d. rašte Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, išanalizavęs Vilniaus miesto tarybos nario A. Baranausko prašymą ištirti 2003 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 01A-41-188 “Dėl sutarties su UAB “Ogmios astra” pramogų centru redakcijos patvirtinimu” ir juo patvirtinto sutarties projekto atitiktį teisės aktams, nurodė, kad sprendžiant užstatymo teisės suteikimo leistinumą, turi būti atsižvelgiama tiek į Civilinio kodekso ketvirtosios knygos IX skyriaus normas, tiek į savivaldybės, kaip patikėtinio, įgalinimus, tiek į viešosios nuosavybės objektų specifiką. Vyriausybės atstovas konstatavo, kad savivaldybė, kaip valstybės turto patikėtinė, privalo paisyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų apribojimų. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad patikėtinis neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu. Užstatymo teisė yra vienas iš tokių suvaržymų. Tokį patikėtinio teisių apribojimą patvirtina ir Civilinio kodekso 4.163 straipsnio nuostata, kad užstatymo teisė nustatoma žemės savininko ir užstatymo teisės turėtoju tampančio asmens susitarimu. Be to, patys disponavimo viešąja nuosavybe būdai irgi yra riboti. Galimybė suteikti užstatymo teisę valstybiniame žemės sklype nėra numatyta (2004 m. gegužės 12 d. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje rašto Nr. 3-821 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiajai prokurorei D. Aleknavičienei kopija). 1.4. 2004 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 770 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1381 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 “Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai” pakeitimo ir žemės sklypo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise” pakeitimo” Vilniaus miesto savivaldybei neatlygintinai nuosavybėn perdavė Vilniaus pramogų parkui ir universaliai arenai statyti ir eksploatuoti. 1.5. 2004 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, UAB “Ogmios astra” pramogų centras” ir UAB “Molibėja” pasirašė trišalę sutartį dėl minėto sklypo dalies užstatymo teisių perleidimo UAB “Molibėja”. Šia sutartimi UAB “Molibėja” neatlygintinai įgijo teisę iki 2099 m. spalio 20 d. naudotis 0,84 ha ploto žemės sklypo dalies užstatymo teise BMW komerciniam salonui pastatyti, įrengti ir eksploatuoti. 1.6. 2004 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą Nr. 1-624 “Dėl susitarimo dėl 2004-08-10 sutarties vykdymo tvirtinimo”, kuriuo patvirtino Susitarimą dėl 2004 m. rugpjūčio 10 d. Sutarties vykdymo. Šio susitarimo 2 straipsnyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad planuojama Zona skirta gyvenamiesiems statiniams su jų atviromis zonomis bei jiems reikalingiems infrastruktūriniams-inžinieriniams bei kitokio pobūdžio statiniams, sistemoms, įrenginiams, įrengimams ir želdiniams, atitinkamai pažymėta Susitarimo Priede Nr. 1” (Sutarties 2.2.2 (vii) punktas). 1.7. 2005 m. sausio 11 d. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje teikime Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės merui “Dėl 2004 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-624 patvirtinto susitarimo dėl 2004 m. rugpjūčio 10 d. sutarties vykdymo” nurodė, kad minėto Susitarimo 2 straipsnio 2.2.2 punkto “vii” papunkčio nuostata “planuojama Zona skirta gyvenamiesiems statiniams su jų atviromis zonomis bei jiems reikalingiems infrastruktūriniams-inžinieriniams bei kitokio pobūdžio statiniams, sistemoms, įrenginiams, įrengimams ir želdiniams” prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Šiame teikime nurodyta, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas įpareigoja savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektus, kad jų veikla bei visais klausimais priimami sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1381 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 “Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai” nutarė perduoti Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti 60,8 ha žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių, suformuotą pagal Vilniaus miesto valdybos 1998 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 2519V “Dėl sklypo tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės bei Geležinio Vilko gatvių ribų ir dydžio nustatymo” (Vilniaus miesto valdybos 1999 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 979V ir 2000 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 789V redakcija), nustatydama, kad šio nutarimo 2 punkte nurodytas žemės sklypas yra kitos paskirties žemė, naudojama Vilniaus pramogų parkui ir universaliai arenai statyti ir eksploatuoti. Vilniaus miesto savivaldybė, numatydama vieną iš Pramogų parko zonų skirti ne nurodytai paskirčiai, o gyvenamiesiems statiniams, pažeidė minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą. Šiame teikime buvo suformuluotas siūlymas merui artimiausiame tarybos posėdyje teikti svarstyti 2004 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-624 patvirtinto Susitarimo dėl 2004 m. rugpjūčio 10 d. Sutarties vykdymo 2 straipsnio 2.2.2 (vii) punkto panaikinimo klausimą. 1.8. 2005 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-712, kuriuo savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. bendru įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 “Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo”, nustatė, kad teritorijos tarp J. Kazlausko, Kalvarijų, Ozo ir Geležinio Vilko gatvių žemės rekreacinio naudojimo būdo teritorija tapo komercinės paskirties objektų naudojimo būdo teritorija. 1.9. 2005 m. birželio 27 d. rašte Nr. 2-165 Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, atsakydamas į Komisijos klausimą, ar Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje tikrino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinių aktų (2003-12-17 sprendimo Nr. 01A-41-188 “Dėl sutarties su UAB “Ogmios astra” pramogų centru redakcijos patvirtinimo”, 2004-12-29 sprendimo Nr. 1-624 “Dėl susitarimo dėl 2004-08-10 sutarties vykdymo tvirtinimo”; 2005-03-23 sprendimo Nr. 1-712 “Dėl teritorijos tarp J. Kazlausko, Kalvarijų, Ozo ir Geležinio Vilko gatvių žemės naudojimo būdo”; 2005-03-23 sprendimo Nr. 1-754 “Dėl teritorijos tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio vilko gatvių detaliojo plano tvirtinimo”) bei trišalės sutarties, sudarytos 2004 rugpjūčio 20 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, UAB “Ogmios astra” pramogų centro ir UAB “Ozo arena” - atitiktį Žemės įstatymo 16, 17 ir 18 straipsniams, 2002 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1381 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 “Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai” 2 punktui, atkreipė dėmesį, kad: 1) Teisėje “perleidimo” terminas vartojamas įvardinti sandorius, kuriuos įvykdžius pasibaigia buvusio savininko nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. 2) Užstatymo teisės suteikimas negali būti prilyginamas nuosavybės teisių į sklypą perleidimui. 3) Teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, t. y. atsižvelgiant ne tik į kitas to paties akto, bet ir į kitų teisės aktų normas bei jų tarpusavio santykius. 4) Savivaldybė ir valstybė yra atskiri (ir skirtingi) civilinės teisės subjektai (juridiniai asmenys), todėl sąvokos “viešoji nuosavybė”, “valstybės nuosavybė”, “savivaldybės nuosavybė” nėra tapačios. Tiek valstybės, tiek savivaldybės nuosavybė yra viešoji nuosavybė, tačiau šios dvi nuosavybės rūšys pasižymi savais ypatumais, ir tai, kad šių nuosavybės formų valdymą, jų naudojimą ir disponavimą jomis reglamentuojančios normos dėstomos atskiruose skyriuose nėra atsitiktumas. Todėl teisės normomis, reglamentuojančiomis vieną viešosios nuosavybės rūšį, negalima remtis vertinant teisinius santykius, susijusius su kitos rūšies nuosavybe. Tiek teisės teorija, tiek pozityvioji teisė grindžiama taisykle, kad specialiųjų teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų, neleidžiama taikyti pagal analogija (LR CK 1.8 str. 3 d.). LR žemės įstatymo 5 str. 2 d. nuostata “kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi” yra būtent specialioji teisės norma, taikoma valstybinei žemei. LR žemės įstatymo III skyriuje “Savivaldybių žemė” minėto imperatyvaus draudimo nėra. LR civilinis kodeksas, kurio normos pagal 1.3 str. turi viršenybę kitų civilinės teisės šaltinių (išskyrus Konstituciją) atžvilgiu, numato savininko teisę sandoriu nustatyti užstatymo teisę savo žemėje ir nenustato jokių išimčių, susijusių su savivaldybių žeme (4 knygos IX skyrius). Pabrėžtina, kad disponavimas žeme, jos valdymas ir naudojimasis ja yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Pastaroji, priešingai nei viešoji teisė, grindžiama principu “galima viskas, kas tiesiogiai neuždrausta”. Draudimai turi būti išreikšti imperatyviomis teisės normomis. Tik jei sandoris prieštarautų tokioms imperatyvioms teisės normoms, jį būtų galima laikyti niekiniu ir reikalauti taikyti sandorio negaliojimo pasekmes (CK 1.78 str., 1.80 str.). 5) Vyriausybės atstovas yra teisėsaugos institucija ir savo įgaliojimus jis privalo įgyvendinti tik esant įstatymo numatytiems pagrindams ir tik įstatymų numatytomis formomis. Visos įstatyme numatytos jo reagavimo priemonės turi būti motyvuotos teisiškai, jos negali remtis politinio, ekonominio ar kitokio tikslingumo kriterijais. 6) Valstybės institucijos nėra atleistos nuo teisminių išlaidų, todėl, pareiškusios teisiškai nepagrįstą ieškinį ir dėl to pralaimėjusios bylą, jos privalėtų atlyginti minėtas išlaidas – ne tik pakenktų valstybės įvaizdžiui, bet ir padarytų jai finansinę žalą. 2. Komisija, atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pateikia tokį aplinkybių vertinimą: 2.1. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad minėti sprendimai priimti įsigaliojus 2004 m. vasario 10 d. Žemės įstatymo redakcijai, kurioje reglamentuoti trys savivaldybių žemės perleidimo būdai: 1) patikėjimo teise (Žemės įstatymo 16 straipsnis); 2) panaudos teise (Žemės įstatymo 17 straipsnis); 3) nuomos teise (Žemės įstatymo 18 straipsnis). Žemės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms savivaldybių funkcijoms atlikti. Žemės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių žemė gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, t. y. valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti, taip pat kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės turtas (statiniai ar įrenginiai) panaudos pagrindais perduotas neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti - socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims, labdaros ir paramos organizacijoms bei fondams, visuomeninėms organizacijoms, asociacijoms, asociacijų sąjungoms ir politinėms partijoms, valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus, kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse. Žemės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Komisija pažymi, kad UAB “Ogmios Astra“ pramogų centras yra ne savivaldybės įmonė ar įstaiga, o privati uždaroji akcinė bendrovė, žemės sklypas bendrovei “Ogmios Astra pramogų centrui buvo ne išnuomotas, o suteiktas neatlygintinai, tačiau ši bendrovė nepatenka į jokią iš minėtų subjektų, kuriems savivaldybės žemė gali būti suteikta naudotis neatlygintinai, t. y. patikėjimo ar panaudos teise, kategoriją; tuo metu, kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba, UAB “Ogmios astra” pramogų centras” ir UAB “Molibėja” pasirašė trišalę sutartį dėl minėto sklypo dalies užstatymo teisių perleidimo UAB “Molibėja” (2004 m. spalio 8 d.), Žemės įstatyme buvo nustatytas baigtinis savivaldybės žemės perleidimo pagrindų sąrašas. 2.2. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas turi teisę ir pareigą, atsižvelgdamas į Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintą išimtinę savivaldybių kompetenciją, apibrėžti savivaldybių tarybų ir joms atskaitingų vykdomųjų organų kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2004-02-11 sprendimas). Savivaldybės institucijos, kaip ir valstybės institucijos, gali priimti sprendimus tik savo kompetencijos ribose, taigi ir sprendimus dėl civilinių sandorių sudarymo jos gali priimti tik tokius, kuriuos leidžia įstatymas. Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių turto sandarą ir įsigijimo būdus, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir savivaldybių tarybų sprendimai. Nurodyto įstatymo 7 straipsnio 15 punkte nurodyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo yra savivaldybės priskirtoji (ribotai savarankiška) funkcija. Todėl nurodyto įstatymo 17 straipsnio 26 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės taryba priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad savivaldybės taryba, kaip savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas įgyvendinanti institucija (Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), priimdama sprendimus dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, turi laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius reglamentuoja Žemės įstatymas. Šiame įstatyme nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės taryba (Žemės įstatymo 14 straipsnis). Savivaldybei nuosavybės teise gali būti perduota tik ta valstybės žemė, kuri reikalinga savivaldybių funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo 15 straipsnis). Žemės įstatyme nurodytos savivaldybės žemės sandorių rūšys: pirkimas – pardavimas, mainai, nuoma, panauda, servitutai. Savivaldybių žemė gali būti perduota patikėjimo teise tik savivaldybių įmonėms ir įstaigoms ir tik savivaldybių funkcijoms atlikti. Žemės įstatymas nenumato, kad savivaldybės žemė gali būti suvaržyta tokia daiktine teise, kaip užstatymo teisė ir nenustato tokio suvaržymo tvarkos. Manytume, kad savivaldybės taryba negali priimti sprendimo dėl daiktinių teisių į savivaldybės žemę nustatymo, išskyrus patikėjimo teisę. Savivaldybės taryba turi disponuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančia žeme tik Žemės įstatymo nustatyta tvarka, nes savivaldybės turtas yra ne privati, bet viešoji nuosavybė. Tai, kad Žemės įstatymas nenumato kitų daiktinių teisių, nei patikėjimo teisė, į savivaldybės žemę nustatymo, turėtų būti laikoma disponavimo savivaldybės žeme ypatumu, bet ne prieštaravimu Civilinio kodekso normoms. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį kiti žemės sandoriai su valstybės žeme, nei nurodyta Žemės įstatyme, negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Taigi, užstatymo teisė į valstybės žemę pagal galiojančius įstatymus negali būti suteikta. Jeigu būtų pritarta nuomonei, kad savivaldybės taryba gali sudaryti ir kitus žemės sandorius, nei nustato Žemės įstatymas, t.y., kad ji gali nustatyti užstatymo teisę, tai reikštų, kad savivaldybėms suteikti platesni įgaliojimai disponuoti viešąja nuosavybe nei valstybės institucijoms. O tai jau galėtų reikšti, kad savivaldybės – teritorinės bendruomenės viešasis interesas būtų priešpriešinamas visos valstybinės bendruomenės – tautos viešajam interesui, kurį pagal savo kompetenciją garantuoja valstybės institucijos. Taip gali būti pažeistas savivaldybės ir valstybės interesų derinimo principas. Antra vertus, Konstitucinis teismas 2002-12-24 nutarimo konstatuojamojoje dalyje pažymėjo, kad “įstatymu apibrėžiant savivaldybių kompetenciją ir organizuojant valstybės valdymą savivaldybės teritorijoje būtina paisyti Konstitucijoje įtvirtintų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtą kompetenciją, taip pat savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principų. Tad Konstitucijoje įtvirtinto savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principo negalima priešpriešinti konstituciniams savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principams.” 2.3. Komisija atkreipia dėmesį, kad sklypų, kuriuos savivaldybė minėtais sprendimais nusprendė perleisti privatiems juridiniams asmenims, paskirtis neatitinka 2004 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 770 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1381 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 “Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai” pakeitimo ir žemės sklypo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise” pakeitimo” 2 punkte nustatytos žemės sklypo paskirties, todėl Komisija mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, minėtais sprendimais, sudarydama galimybes privatiems juridiniams asmenims naudoti žemės sklypus kitai paskirčiai, negu nustatytoji 2004 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 770 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1381 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 “Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai” pakeitimo ir žemės sklypo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise” pakeitimo” 2 punkte, sudarė prielaidą pažeisti minėtą Vyriausybės nutarimą ir sklypus naudoti ne viešiesiems, o privatiems interesams tenkinti. 2.4. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai yra asmenys, kurie laikytini Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje nustatytų asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolių subjektai. Šiame straipsnyje nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 2) įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; 3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; 4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; 5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai; 6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai. 3. Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir remdamasi šios Išvados III skyriaus 2.1, 2.2 ir 2.3 punktuose pateiktu aplinkybių vertinimu, teikia išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba įgyvendino įgaliojimus pasirašyti sutartį, kuria uždarajai akcinei bendrovei “Molibėja” buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis žemės sklypu ir priėmė sprendimą patvirtinti Susitarimo dėl 2004 m. rugpjūčio 10 d. Sutarties vykdymo redakciją, pažeisdama 2004 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 770 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1381 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 “Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai” pakeitimo ir žemės sklypo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise „pakeitimo”, nes numatė galimybę jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį naudoti ne pagal paskirtį, kuriai šis sklypas buvo perduotas savivaldybei nuosavybės teise. 4. Vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, Komisija siūlo kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad būtų nustatyta, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių veiksmais nebuvo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai. IV Analizuodama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus, susijusius su skolų UAB “Rubicon apskaitos sistemos” padengimo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atitiktį teisės aktams, Komisija 2005 m. birželio 3, 7, 9, 10, 15, 16, 21, 22, 23, 29, liepos 5, 12, rugpjūčio 25, rugsėjo 7, 13, 15, 20, 22, spalio 6, 12, 18, 21 dienomis vykusiuose posėdžiuose susipažino ir išanalizavo 2005 m. gegužės – birželio mėnesiais paskelbtą LNK, BTV, TV3 ir LTV televizijų, informacijos agentūrų BNS ir ELTA, dienraščių “Lietuvos rytas”, “Respublika”, “Lietuvos Aidas”, “Vakaro Žinios” straipsniuose pateiktą informaciją, susipažino su Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 2000-11-28 protokolo Nr. 60 „Dėl privatizavimo objekto viešo aukciono“ ir 2000-11-17 pažymos Nr. 60 „Dėl savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu dalyvių“ kopijomis, Vilniaus miesto tarybos 2001-03-14 sprendimo Nr. 245 „Dėl atsiskaitymo už privatizuojamą turtą, įskaitant priešpriešinį vienarūšį reikalavimą“ kopija, 2001-03-22 UAB „Rubicon Prodimpeksas“ ir UAB „Hedžas“ Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, 2001-03-26 UAB „Hedžas“ pranešimo Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriui dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo kopija, 2001-04-10 privatizavimo objekto (akcijų) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto ir šio akto Priedo Nr. 1 kopijomis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 2003-04-17 Privatizavimo objekto viešo aukciono protokolo Nr. 12-14-67 ir 2003-04-17 Savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu dalyvių pažymos Nr. 12-14-66 kopijomis, 2003-06-05 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir UAB „Arkoveta“ sutarties Nr. 12-10-117 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo” kopija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2003-06-13 Privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto Nr. 12-10-127 kopija, 2003-07-22 UAB „Rubicon apskaitos sistemos“ ir UAB „Arkoveta“ Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, UAB „Arkoveta“ 2003-07-28 pranešimo Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento direktoriui V. Jakui ir Teisės departamento direktoriui J. Elzbergui „Dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu“ kopija, 2003-10-17 Sutarties Nr. 12-10-117 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ papildymo kopija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-11-27 įsakymo Nr. 01A-66-V-1191 „Dėl Švietimo skyriaus skolos UAB „Rubicon apskaitos sistemos“ patvirtinimo“ kopija, išklausė Vilniaus miesto mero pavaduotoją A. Vakariną, Vilniaus miesto mero pavaduotoją G. Paviržį, buvusį Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių V. Junoką, Vilniaus miesto merą A. Zuoką, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą, valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo bei atitinkamas Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias prievolių pabaigą, tyrė šias aplinkybes: 1.1. 2000 m. lapkričio 28 d. vykusio privatizavimo objekto viešo aukciono metu uždaroji akcinė bendrovė “Hedžas” (toliau – UAB “Hedžas”) viešame aukcione, pasiūliusi didžiausią kainą – 5100, 100 tūkst. Lt ir sumokėjusi 100 tūkst. Lt pradinį įnašą, įsigijo Uždarąją akcinę bendrovę “Vilniaus kinas” (toliau – UAB “Vilniaus kinas”), esančią Gedimino pr. 5a, Vilniuje. Pradinė privatizavimo objekto pardavimo kaina buvo 2100, 00 tūkst. Lt, o viešame aukcione dalyvavo 6 potencialūs pirkėjai. Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 2000-11-28 protokolo Nr. 60 „Dėl privatizavimo objekto viešo aukciono“ ir 2000-11-17 pažymos Nr. 60 „Dėl savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu dalyvių“ kopijos) 1.2. 2001 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 245 buvo nuspręsta leisti, kad ūkio subjektų prievolė apmokėti už įsigyjamą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir įstatymų nustatyta tvarka privatizuojamą turtą pasibaigtų įskaitant priešpriešinį vienarūšį reikalavimą tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 245 straipsnio pagrindu. Minėtu sprendimu taip pat buvo nustatyta, kad įskaityti galima tik tas Vilniaus miesto savivaldybės skolas, kurių suderinimo dokumentai yra pasirašyti atitinkamų Savivaldybės padalinių vadovų bei ūkio subjektų, kuriems yra skolinga Vilniaus miesto savivaldybė, vadovų ir patvirtinti Vilniaus miesto valdybos. To paties sprendimo 3.1 punktu Vilniaus miesto tarybos privatizavimo komisija buvo įgaliota įrašyti į Savivaldybės nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimo programos sąlygas, kad ūkio subjektų prievolė apmokėti už įsigyjamą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir įstatymų nustatyta tvarka privatizuojamą turtą gali pasibaigti įskaitant priešpriešinį vienarūšį reikalavimą tuo metu galiojusio CK 245 straipsnio pagrindu. (Vilniaus miesto tarybos 2001-03-14 sprendimo Nr. 245 „Dėl atsiskaitymo už privatizuojamą turtą, įskaitant priešpriešinį vienarūšį reikalavimą“ kopija) 1.3. 2001 m. kovo 22 d. buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria perleidėjas – Uždaroji akcinė bendrovė “Rubicon Prodimpeksas” – už 5 000 000 Lt mokestį perleido UAB “Hedžas” visus savo reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu dėl 5 000 156, 58 Lt Vilniaus miesto savivaldybės skolos, susidariusios Vilniaus miesto švietimo skyriaus įstaigų šilumos ūkio darbų sutarties Nr. 01/98 pagrindu, ir su šiais reikalavimais susijusias teises. (2001-03-22 UAB „Rubicon Prodimpeksas“ ir UAB „Hedžas“ Reikalavimo perleidimo sutarties kopija) 1.4. 2001 m. kovo 26 d. UAB “Hedžas” direktoriaus R. Bukausko pasirašytu pranešimu Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus vedėjui K. Šimui buvo pranešta apie priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB “Hedžas” turi reikalavimo teisę Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu dėl 5 000 156, 58 Lt skolos, o šios skolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs, vadovaujantis tuo metu galiojusio CK 245 straipsniu ir 2001-03-14 Vilniaus miesto tarybos sprendimo Nr. 245 1, 2.1 ir 2.2 punktais, UAB “Hedžas” vienašališkai pranešė apie savo 5 000 100 Lt skolos Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB “Hedžas” priešpriešinio vienarūšio 5 000 156, 58 Lt dydžio reikalavimo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu įskaitymą. (2001-03-26 UAB „Hedžas“ pranešimo Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriui dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo kopija) 1.5. 2001 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, atstovaujama Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus vedėjo K. Šimo, vadovaudamasi 2001 m. vasario 19 d. privatizavimo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 60-2000, ir UAB “Hedžas” pasirašė 3023 paprastųjų vardinių UAB “Vilniaus kinas” akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt, perdavimo-priėmimo aktą. (2001-04-10 privatizavimo objekto (akcijų) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto kopija) Priedu Nr. 1 prie 2001 m. balandžio 10 d. perdavimo - priėmimo akto Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB “Hedžas” patvirtino, kad UAB “Hedžas” prievolė sumokėti Vilniaus miesto savivaldybei 5 000 100 Lt sumą pagal privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį pagal tuo metu galiojusio CK 245 straipsnį, o Vilniaus miesto savivaldybės prievolė sumokėti UAB “Hedžas” 5 000 100 Lt sumą padengiant pagal Vilniaus miesto švietimo skyriaus įstaigų šilumos ūkio darbų sutartį Nr. 01/98 atsiradusį įsiskolinimą, taip pat atitinkamai pasibaigė priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymu. (Priedo Nr. 1 prie 2001-04-10 privatizavimo objekto (akcijų) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto kopija) 1.6. Administracinės patalpos (plotas 355,75 kv. m, 3 aukštų mūrinio pastato 1 aukšte), Odminių g. 3, Vilniuje, buvo parduotos 2003 m. balandžio 17 d. vykusio privatizavimo objekto viešo aukciono metu. Privatizavimo objekto pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta 1 100 000 Lt, viešame aukcione dalyvavo 3 potencialūs pirkėjai, iš kurių viešą aukcioną laimėjo UAB “Arkoveta”, pasiūliusi didžiausią – 1 601 000 Lt – kainą. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 2003-04-17 Privatizavimo objekto viešo aukciono protokolo Nr. 12-14-67 ir 2003-04-17 Savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu dalyvių pažymos Nr. 12-14-66 kopijos) 1.7. 2003 m. birželio 5 d. buvo pasirašyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, atstovaujamos l. e. p. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. Juocevičiaus, ir UAB “Arkoveta” sutartis Nr. 12-10-117 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo”. Šios sutarties 2 punkte buvo nustatyta, kad pardavėjas – Vilniaus miesto savivaldybės taryba – parduoda ir įsipareigoja perduoti pagal nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą pirkėjo - UAB “Arkoveta” – nuosavybėn 355,75 kv. m bendro ploto administracines patalpas, esančias Odminių g. 3, Vilniuje. Sutartis buvo sudaryta pagal pirkėjo 2003 m. balandžio 17 d. paraišką dalyvauti viešame aukcione ir Privatizavimo komisijos 2003 m. vasario 12 d. sprendimu aprobuotą objekto privatizavimo programą bei 2003 m. balandžio 17 d.UAB “Arkoveta” laimėjus viešą aukcioną. (2003-06-05 sutarties Nr. 12-10-117 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo” kopija) 2003 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir UAB “Arkoveta” pasirašė 355,75 kv. m bendro ploto administracinių patalpų, esančių Odminių g. 3, Vilniuje, perdavimo-priėmimo aktą, kuris taip pat patvirtino, kad pirkėjas sumokėjo 25 proc. privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos pirkimo kainos, viso 400250 Lt, ir įsipareigojo įvykdyti sutartyje nurodytas privatizavimo sąlygas. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2003-06-13 Privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto Nr. 12-10-127 kopija) 1.8. 2003 m. liepos 22 d. buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria perleidėjas – UAB “Rubicon apskaitos sistemos” – perleido įgijėjui - UAB “Arkoveta” – galiojantį reikalavimą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės 1 200 750 Lt įsiskolinimą perleidėjui, o įgijėjas įsipareigoja perimti reikalavimą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (2003-07-22 UAB „Rubicon apskaitos sistemos“ ir UAB „Arkoveta“ Reikalavimo perleidimo sutarties kopija) 1.9. 2003 m. liepos 28 d. UAB “Arkoveta” pranešimu Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento direktoriui V. Jakui ir Teisės departamento direktoriui J. Elzbergui buvo pareikšta apie UAB “Arkoveta” reikalavimo į Vilniaus miesto savivaldybės 1 200 750 Lt sumą ir Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimo į UAB “Arkoveta” 1 200 750 Lt sumą įskaitymus. Tokio pranešimo pateikimo dieną priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu pasibaigė UAB “Arkoveta” piniginė prievolė Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės piniginė prievolė UAB “Arkoveta” aukščiau nurodytai sumai. (2003-07-28 pranešimo Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento direktoriui V. Jakui ir Teisės departamento direktoriui J. Elzbergui „Dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu“ kopija) 1.10. 2003 m. spalio 17 d. pardavėjas – Vilniaus miesto savivaldybės taryba – ir pirkėjas - UAB “Arkoveta” – sudarė 2003 m. birželio 5 d. Sutarties Nr. 12-10-117 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo” papildymą, kuriuo, vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 2001-03-14 sprendimu Nr. 245 „Dėl atsiskaitymo už privatizuojamą turtą, įskaitant priešpriešinį vienarūšį reikalavimą”, UAB “Arkoveta” 2003-07-28 pranešimu „Dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu” ir Privatizavimo komisijos 2003-09-09 protokolu Nr. 12-11-05 nustatė taikyti administracinėms patalpoms Odminių g. 3, Vilniuje, atsiskaitymui priešpriešinį vienarūšį reikalavimų įskaitymą. (2003-10-17 Sutarties Nr. 12-10-117 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ papildymo kopija) 2003 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 01A-66-V-1191 „Dėl švietimo skyriaus skolos UAB “Rubicon apskaitos sistemos” patvirtinimo” Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyrius buvo įpareigotas įskaityti 1 200 750 Lt kaip gautą finansavimą iš Savivaldybės privatizavimo fondo lėšų naudojimo 2003 m. sąmatos, dengiant UAB “Arkoveta” kreditorinį įsiskolinimą. Tuo pačiu sprendimu Ekonomikos departamento Biudžeto ir finansų skyrius buvo įpareigotas įskaityti 1 200 750 Lt į Privatizavimo fondo pajamas už privatizuotą turtą, parduotą UAB “Arkoveta”, šią sumą užskaitant Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus finansavimą įsiskolinimams dengti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-02-19 sprendimu Nr. 792 patvirtintą Privatizavimo fondo lėšų naudojimo 2003 m. sąmatą. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-11-27 įsakymo Nr. 01A-66-V-1191 „Dėl Švietimo skyriaus skolos UAB „Rubicon apskaitos sistemos“ patvirtinimo“ kopija). 1.11. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2005 m. birželio 28 d. rašte Nr. A51-6938-(3.1-TPD-6) į Komisijos 2005 m. birželio 21 d. raštu Nr. 215-S-10 Vilniaus miesto savivaldybei pateiktą klausimą dėl skolinio įsipareigojimo atsiradimo UAB „Rubicon apskaitos sistemos“ ir UAB “Vilniaus kinas” bei pastato Odminių g. 3 perleidimo, Vilniaus meras A. Zuokas atsakė, kad nei Vilniaus kino teatras, nei pastatas Odminių g. 3, taip pat joks kitas turtas už skolas privatiems subjektams nebuvo perleistas. Visi Savivaldybei priklausantys objektai privatizuojami (perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn) viešo aukciono būdu. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą atsiskaityti už privatizuojamą turtą taikant vienarūšio priešpriešinio skolinio reikalavimo įskaitymą savivaldybei. UAB “Vilniaus kinas“ akcijų pardavimas vyko viešame aukcione vadovaujantis LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Tai paliudijo ir Komisijos apklausoje dalyvavęs Vilniaus miesto mero pavaduotojas A. Vakarinas. 1.12. 2005 m. birželio 29 d. Komisijos posėdyje vykusios apklausos metu A. Zuokas detaliau paaiškino, kad aukcionas dėl Vilniaus kino teatro įvyko 2000 m. lapkričio 28 d., t. y. faktiškai po savaitės, kai A. Zuokas buvo išrinktas Vilniaus miesto meru. Akcijų paketo kaina buvo 2,1 mln. Lt, taip pat tuometinės įmonės kreditoriniai įsiskolinimai siekė apie 3 mln. Lt. Laimėjo UAB „Hedžas“, kuri yra įmonių grupės “Rubicon group“ įmonė ir kuri pasiūlė didžiausią sumą palyginti su kitais dalyviais, t. y. 5,1 mln. Lt. Analogiška situacija, pasak mero, buvo su pastatu Odminių gatvėje, kurį, laimėjusi aukcioną, įsigijo didžiausią kainą pasiūliusi UAB „Arkoveta“. 1.13. Komisija išsiaiškino, kad 2001 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą byloje Nr. I¹-1119/01 pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio pobūdžio akto – Sprendimo Nr. 245 – teisėtumo. Teismo sprendimas buvo paskelbtas 2002 m. vasario 7 d. „Valstybės žiniose“ Nr. 13-503. Minėtos dienos “Valstybės žiniose” paskelbto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad Sprendimo Nr. 245 1, 2, 3.2 ir 4 punktai pripažįstami prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – Privatizavimo įstatymas) 21 straipsnio 6 daliai ir Civilinio kodekso (galiojančio nuo 2001-07-01) 6.126 straipsnio 4 daliai, o 3.1 punktas pripažįstamas prieštaraujančiu Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 4 daliai. Tačiau Komisija atkreipė dėmesį, kad vėliau, 2002 m. vasario 16 d., buvo paskelbtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-1119/01 dėl Sprendimo Nr. 245 teisėtumo, kuriuo minėto sprendimo 3.1 punktas pripažintas prieštaraujančiu Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 4 daliai, o jo 1, 2, 3.2, 4 ir 5 punktai pripažinti teisėtais ir prašymas dalyje dėl jų panaikinimo atmestas („Valstybės žinios’’, 2002, 16-627). Atsižvelgdama į tai, kad oficialiai paskelbti skirtingi sprendimai vienoje tuo pačiu numeriu pažymėtoje administracinėje byloje, Komisija 2005 m. spalio 29 d. raštu Nr. 215-s-51 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pateikti informaciją, kuris iš paskelbtų “Valstybės žiniose” sprendimų administracinėje byloje Nr. I1-1119/01 yra tikrai priimtas, ir ar priimtojo sprendimo tekstas yra toks, koks jis paskelbtas viename iš minėtųjų “Valstybės žinių” leidinių. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 7d. rašte Nr. 144 paaiškino, kad teismas paštu išsiuntė aukščiau minėtoje byloje priimto sprendimo patvirtintą kopiją “Valstybės žinių” redakcijai, o jos paprašytas, vėliau ir elektroniniu paštu. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, elektroniniu paštu buvo išsiųstas ne teismo priimtas, o darbinis sprendimo variantas, kurį, nesulaukusi paprastu paštu siųsto sprendimo ir nesulyginusi jo su dokumentu, “Valstybės žinių” redakcija paskelbė 2002 m. vasario 7 d. „Valstybės žiniose“ Nr. 13-503. Be to, teismas paaiškino, kad dėl šio sprendimo paskelbimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2002 m. buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad “Valstybės žinių” redakcija negalėjo paskelbti teismo sprendimo, negavusi jo rašytinio teksto, o teismo darbuotojoms, siuntusioms teismo sprendimo tekstus “Valstybės žinių” redakcijai, buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – įspėjimas žodžiu. Teismas patvirtino, kad jo priimtas sprendimas buvo paskelbtas “Valstybės žinių” Nr. 16-627, o sprendimo paskelbimas “Valstybės žiniose” Nr. 13-503 laikomas negaliojančiu. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2002 m. sausio 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus nutartį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Komisija, gavusi šį Vilniaus apygardos administracinio teismo paaiškinimą ir susipažinusi su priimtais teismų sprendimais, išsiaiškino tokias bylos aplinkybes. Ieškovas - Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje - prašė ištirti Sprendimo Nr. 245 teisėtumą, paaiškindamas, kad šio sprendimo 1 punktas, kuriuo nuspręsta leisti, kad ūkio subjektų prievolė sumokėti už įsigyjamą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir įstatymų nustatyta tvarka privatizuojamą turtą pasibaigtų įskaitant priešpriešinį vienarūšį reikalavimą tuo metu galiojusio CK 245 str. pagrindu, prieštarauja atitinkamoms Privatizavimo įstatymo nuostatoms. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėjo išvados, kad Sprendimo Nr. 245 1, 2 ir 3.2 punktai nustato galimybę ir taisykles tais atvejais, kai įstatymo nustatyta tvarka sudarytas privatizavimo sandoris, sumokėtinoms už įsigytą turtą savivaldybei pagal įstatymą tenkančioms sumoms taikyti įskaitymą pagal CK nustatytas taisykles, o šio sprendimo 3.1 punktas liečia sprendimus dėl privatizavimo programų sudarymo, t. y. privatizavimo procesą iki subjekto teisės sudaryti privatizavimo sandorį įgijimo. Teismas motyvavo, kad pagal Privatizavimo įstatymo 2 str. savivaldybių turto privatizavimas galimas už pinigus, t. y. atsiskaityti už privatizuojamą objektą kitu turtu, paslaugomis ir reikalavimo teisės perkėlimu net nėra galima. Analizuojami sprendimo punktai atsiskaitymo turtu, paslaugomis ir kitais būdais nenustatė, tačiau nustatė galimybę atsiskaityti įskaitant priešpriešinį vienarūšį reikalavimą. Sprendimu Nr. 245, pasak teismo, nėra nustatyta, kad galimas įskaitymas kitokio pobūdžio nei vienarūšio priešpriešinio reikalavimo, todėl nėra nustatomas kitoks mokėjimas, nei pinigais. Nenustačius kitokio atsiskaitymo būdo nei pinigais, analizuojamos šio sprendimo dalys Privatizavimo įstatymo 2 str. neprieštarauja. Kadangi Privatizavimo įstatymo 21 str. nustatyta, kad privatizavimo sandoriui yra taikomos CK nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip, teismas daro išvadą, kad tuo metu galiojusio CK 245 str. nuostata - prievolė pasibaigia įskaitymu priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibrėžtas pareikalavimo momentu – gali būti privatizavimo sandoriui taikoma tais atvejais, jei Privatizavimo įstatyme nenustatyta kitaip. Kadangi įstatymas nustatė tik privalomą atsiskaitymo už privatizuotą turtą būdą pinigais, tačiau nenustatė, kad sudarytą sutartį vykdant negalima įskaityti tarpusavio skolų, o 21 str. nurodė, kad šiam sandoriui gali būti taikomos CK nustatytos taisyklės, todėl laikantis CK nustatytų taisyklių, atsiskaitymas įskaitymu neprieštarauja Privatizavimo įstatymui. Vertindamas Sprendimo Nr. 245 3.1 punktą, kuriuo reguliuojamas privatizavimo programų sudarymas, teismas atkreipė dėmesį, kad tokių programų sudarymas yra aptartas Privatizavimo įstatymo 10 str., kurio 5 dalimi nustatyta, kad kitus nei nustatyta šio straipsnio 4 dalyje objekto privatizavimo programų sudarymo reikalavimus gali nustatyti Vyriausybė. LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1503 9.1 p. nustatyta, kad informaciniame privatizavimo biuletenyje skelbiama objekto privatizavimo programa, tačiau nėra nustatyta, kad į privatizavimo programą turi būti įtraukti papildomi duomenys, nei nurodyta įstatyme, taip pat ir prievolės sumokėti už įsigytą turtą pasibaigimo tvarka. Savivaldybės tarybai į privatizavimo programą įtraukti kitus, nei įstatymas numatė, nurodymus teisė įstatymu nėra suteikta. Todėl taryba, priimdama įpareigojimą Privatizavimo komisijai įtraukti į privatizavimo programą sprendimo 3.1 punktu nustatytas nuostatas, viršijo savo kompetenciją ir šis sprendimo punktas prieštarauja Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 4 daliai. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimo, savo 2002 m. sausio 23 d. nutartyje konstatavo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo išvados yra teisingos, pridurdamas tai, kad pagal Privatizavimo įstatymo 2 str. Savivaldybių turto privatizavimas galimas tik už pinigus, tačiau ginčijamu atsakovo sprendimu ši įstatymo nuostata ir nėra keičiama. Sprendimu Nr. 245 nustatytas tik atsiskaitymo pinigais prievolės pasibaigimo būdas – įskaitant priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, o tai neprieštarauja minėtai įstatymo 2 str. įtvirtintai normai. Teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas savivaldybių turto privatizavimo teisinio reguliavimo mechanizmą, padarė teisingą išvadą, kad tuo metu galiojusio CK 245 str. nuostata gali būti privatizavimo sandoriui taikoma tais atvejais, jei Privatizavimo įstatyme nenustatyta kitaip. 2. Komisija, atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pateikia tokį aplinkybių vertinimą: 2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukė UAB “Vilniaus kinas” į privatizuojamų objektų sąrašą 2000 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 882 ”Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 “Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo” dalinio pakeitimo”. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – Privatizavimo įstatymas) 13 straipsniu, buvo pasirinktas UAB “Vilniaus kinas” privatizavimas viešo aukciono būdu. Viešojo aukciono, vykusio 2000 m. lapkričio 28 d., procedūros buvo vykdomos vadovaujantis Privatizavimo įstatymo ir tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1503 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų patvirtinimo” nuostatomis. 2.2. UAB “Vilniaus kinas” privatizavimo metu galiojusio CK 238 straipsnyje buvo numatyta kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmenybe. 2001 m. kovo 22 d. tokią Reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė perleidėjas – uždaroji akcinė bendrovė “Rubicon Prodimpeksas” - ir UAB “Hedžas”. Šia sutartimi perleidėjas už 5 000 000 Lt mokestį UAB “Hedžas” perleido visus perleidėjo reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu dėl 5 000 156, 58 Lt Vilniaus miesto savivaldybės skolos, susidariusios Vilniaus miesto švietimo skyriaus įstaigų šilumos ūkio darbų sutarties Nr. 01/98 pagrindu, perleidėjui, ir su šiais reikalavimais susijusias perleidėjo teises. Vadovaujantis tuo metu galiojusio CK 239 straipsniu, sutarties 2 straipsnyje perleidėjas įsipareigojo perduoti UAB “Hedžas” dokumentus, patvirtinančius perleidėjo reikalavimo teises, ir nedelsdamas informuoti Vilniaus miesto savivaldybę apie reikalavimų perleidimą. 2.3. Vadovaujantis tuo metu galiojusio CK 238 ir 245 straipsniais bei Vilniaus miesto tarybos 2001 m. kovo14 d. sprendimu Nr. 245 (toliau – Sprendimas Nr. 245), UAB “Hedžas” 2001 m. kovo 26 d. pranešimu informavo Vilniaus miesto savivaldybę apie priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą. Tuo pagrindu bei vadovaudamiesi 2001 m. vasario 19 d. privatizavimo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 60-2000, 2001 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir UAB “Hedžas” pasirašė 3023 paprastųjų vardinių UAB “Vilniaus kinas” akcijų perdavimo - priėmimo aktą. CK, galiojusio UAB “Vilniaus kinas” privatizavimo metu, 245 straipsnyje numatyta, kad prievolė pasibaigia įskaitymu priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibrėžtas pareikalavimo momentu. Vadinasi, prievolė gali pasibaigti įskaitymu, kai: prievolės šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas yra ir kreditorius, o kreditorius – ir skolininkas; šalių reikalavimai yra vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pats; vienas reikalavimas visiškai ar iš dalies padengia kitą; šalių reikalavimai yra priešpriešiniai. Kadangi įskaitymas yra vienašalis sandoris, t. y. įskaitymui užtenka vienos šalies pareiškimo, tam, kad būtų įskaityta, kita šalis neprivalo pasisakyti dėl to, ar ji sutinka su įskaitymu, ar ne. Taigi, nuo kitos šalies valios galimybė pasinaudoti įskaitymu nepriklauso, tačiau kita šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme. UAB “Hedžas” 2001 m. kovo 26 d. pranešė Vilniaus miesto savivaldybei apie priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą. Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi šį pranešimą, 2001 m. balandžio 10 d. pasirašė UAB “Vilniaus kinas” akcijų perdavimo-priėmimo aktą. Atsižvelgiant į tai, yra pakankamas pagrindas manyti, kad abi šalys padarė pareiškimus dėl įskaitymo ir prievolių pasibaigimo tokiu būdu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis tuo metu galiojusio CK 246 straipsniu, įskaitymas buvo galimas ne visada, nes šiame straipsnyje buvo išvardyti atvejai, kai įskaityti nebuvo galima. Tačiau ši norma pateikė nebaigtinį reikalavimų sąrašą, nes 4 punkte buvo numatyta, kad tiek CK, tiek ir kiti įstatymai galėjo numatyti ir kitokius atvejus, kai draudžiama įskaityti. Kadangi šiuo punktu buvo daroma nuoroda į kitus įstatymus, todėl vertinant, ar aukščiau minimos prievolės galėjo pasibaigti įskaitymu, reikėtų patikrinti, ar tokio draudimo nenustatė tuo metu galioję valstybės ir savivaldybių turto klausimus reglamentavę teisės aktai. Privatizavimo įstatymas numatė atsiskaitymo už privatizuojamą turtą būdą pinigais, tačiau nebuvo nurodyta, kad, vykdant sudarytą privatizavimo sutartį, negalimas priešpriešinių sutarties šalių piniginių reikalavimų įskaitymas, o įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad privatizavimo sandoriui taikomos CK taisyklės. 2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukė administracines patalpas, esančias Odminių g. 3, Vilniuje, į privatizuojamų objektų sąrašą 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 1289 ”Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 “Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo” pakeitimo”. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Privatizavimo įstatymo 13 straipsniu, buvo pasirinktas aukščiau nurodytų administracinių patalpų privatizavimas viešo aukciono būdu. Viešojo aukciono, vykusio 2003 m. balandžio 17 d., procedūros buvo vykdomos vadovaujantis Privatizavimo įstatymo ir tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1503 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų patvirtinimo” nuostatomis. 2.5. CK, galiojusio patalpų Odminių g. 3 privatizavimo metu, 6.101 straipsnyje buvo numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Vadovaujantis šia ir kitomis galiojančio CK nuostatomis, 2003 m. liepos 22 d. UAB “Rubicon apskaitos sistemos” ir UAB “Arkoveta” pasirašydami Reikalavimo perleidimo sutartį įsipareigojo perleisti ir atitinkamai perimti galiojantį reikalavimą, kurį sudarė Vilniaus miesto savivaldybės 1 200 750 Lt įsiskolinimas UAB “Rubicon apskaitos sistemos” kaip dalis 1 421 113 Lt Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimo UAB “Rubicon apskaitos sistemos”. Tokiu būdu, UAB “Rubicon apskaitos sistemos” reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybei liko 220 363 Lt. 2.6. Vadovaujantis CK 6.130 ir 6.131 straipsniais, 2003 m. liepos 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi bei 2003 m. birželio 5 d. Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi, UAB “Arkoveta” 2003 m. liepos 28 d. pranešimu Vilniaus miesto savivaldybei pareiškė apie UAB “Arkoveta” reikalavimo į Vilniaus