📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS MINISTRO 2003 M. SPALIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 521 „DĖL MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2004 m. gruodžio 24 d. Nr. D1-681
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.40, 6.44 ir 11.5 punktais,
Pakeičiu Miško dauginamosios medžiagos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 108-4841), ir išdėstau juos nauja redakcija (pridedama).
Aplinkos Ministras Arūnas Kundrotas
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2004 m. gruodžio 24 d.
įsakymu Nr. D1-681
MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Miško dauginamosios medžiagos nuostatų (toliau – Nuostatai) tikslas – reglamentuoti miško dauginamosios medžiagos auginimą, prekybą bei miško sėklinės bazės naudojimą šalyje.
2. Nuostatai privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems ir atkuriantiems mišką, ruošiantiems, sandėliuojantiems, auginantiems, dauginantiems miško dauginamąją medžiagą bei ja prekiaujantiems.
3. Medžių rūšys, kurioms taikomi visi šių Nuostatų reikalavimai, pateiktos 1 priede, kitoms medžių ir krūmų rūšims, kuriomis atkuriamas ir įveisiamas miškas, taikomi visi, išskyrus Nuostatų II skyriaus, reikalavimai.
4. Nuostatų reikalavimai neprivalomi miško dauginamajai medžiagai, kuri eksportuojama arba reeksportuojama į trečiąsias šalis.
5. Pagrindinės Nuostatų sąvokos:
5.1. augalų dalys – stiebo ūgleliai, lapų atkarpos, šaknų ir audinių dalys arba gemalai mikrodauginimui, pumpurai, atlankos, šaknys, įskiepyti skirti ūgeliai, ūglių atkarpos ir bet kokios augalų dalys, iš kurių auginami miško sodmenys;
5.2. autochtoninio medyno (sėklų šaltinio) kilmė – vieta, kurioje auga medžiai;
5.3. autochtoninis medynas (sėklų šaltinis) – tai medynas (sėklų šaltinis), kuris nuolatos natūraliai atželia arba jį galima dirbtinai atželdinti, naudojant miško dauginamąją medžiagą, gautą iš to pačio medyno (sėklų šaltinio) arba artimų kaimyninių autochtoninių medynų (sėklų šaltinių);
5.4. elitinis medis – selekciškai labai vertingas medis, įvertintas pagal sėklinių palikuonių paveldėjimo keliu įgytus vertingus požymius ir savybes;
5.5. klonas – individų (atskirų klonų) grupė, vegetatyvinėmis dauginimo priemonėmis išvesta iš vieno motininio medžio (įšaknydinti ūgeliais, mikrodauginimu, skiepijant, atlankomis arba augalo padalijimo būdu);
5.6. klonų rinkinys – apibrėžtų proporcijų identifikuotų klonų rinkinys;
5.7. miško atkūrimas – miško žėlimas ir želdinimas žemėse, kuriose anksčiau miškas augo;
5.8. miško dauginamoji medžiaga – augalų dalys, sėklinė medžiaga bei iš jų išauginti sodmenys (sėjinukai ir sodinukai) arba išaugę savaiminukai, naudojami miškams įveisti ir atkurti;
5.9. miško dauginamosios medžiagos auginimas – procesas, apimantis visas sėklų augimo, gavybos ir sodmenų išauginimo iš sėklų ar augalų dalių stadijas;
5.10. miško dauginamosios medžiagos tiekėjas – kiekvienas miško dauginamosios medžiagos auginimu, sandėliavimu, gabenimu bei prekyba besiverčiantis fizinis arba juridinis asmuo;
5.11. miško genetiniai ištekliai – faktiškai ir potencialiai naudingi medžiai ir jų dalys;
5.12. miško genetinis draustinis – apibrėžta teritorija, skirta ilgalaikiam genetiškai vertingų medžių populiacijų arba jų dalių išsaugojimui;
5.13. miško įveisimas – miško želdinimas žemėse, kurios prieš tai buvo naudojamos kitiems (ne miško auginimo) reikalams;
5.14. miško medžių populiacija – vienos rūšies giminingų ir laisvai besikryžminančių medžių bendrija, kuri daugelį kartų auga toje pačioje vietoje ir tam tikru lygiu prisitaikiusi prie esamų aplinkos sąlygų;
5.15. miško sėklinė bazė – sėkliniai ir I selekcinės grupės medynai, sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai, bandomieji želdiniai, miško genetiniai draustiniai, pliusiniai bei elitiniai medžiai ir kiti vertingi miško genetiniai objektai (medynai, pavieniai medžiai ir kt.), įtraukti į Lietuvos miško sėklinės bazės sąvadą, iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga;
5.16. miško sėklinė plantacija – atrinktų klonų arba šeimų plantacija, atskirta arba tvarkoma taip, kad nebūtų apdulkinama iš kitų šaltinių, ir galinti dažnai duoti gausų bei lengvai surenkamą sėklų derlių;
5.17. miško sėklinis medynas – iš kitų medynų atrinktas, produktyvus ir geros kokybės (I selekcinės grupės) medynas, skirtas sėklų ruošai;
5.18. miško sėklinė medžiaga – kankorėžiai, vaisiai, vaisynai ir sėklos, iš kurių auginami miško sodmenys;
5.19. miško sodmenys – iš sėklinės medžiagos, augalų dalių arba savaiminukų išauginti sumedėję augalai, skirti miškui želdinti;
5.20. neautochtoninio medyno (sėklų šaltinio) kilmė – vieta, iš kurios sėklos arba augalai iš pradžių buvo įvežti. Medyno (sėklų šaltinio) kilmė gali būti nežinoma;
5.21. pliusinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifikacinius fenotipinius požymius;
5.22. pliusinis medynas – selekciškai vertingas, tvarus, geros kokybės ir didelio produktyvumo medynas, kurio našumas didesnis už analogiškos augavietės I selekcinės grupės tokio pat amžiaus medyną;
5.23. prekyba miško dauginamąja medžiaga – miško dauginamosios medžiagos pateikimas prekybai, siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam asmeniui, įskaitant pristatymą pagal paslaugų sutartį;
5.24. pristatomasis bandinys – bandinys, kuris atrenkamas sėklų siuntos kokybei nustatyti;
5.25. provenencija (kilmė) – geografinė miško dauginamosios medžiagos kilmės vieta;
5.26. provenencijos (kilmės) rajonas – tai teritorija (arba keli plotai), kurioje susidaro beveik vienodos ekologinės sąlygos ir kurioje randami panašių fenotipinių arba genetinių požymių medynai (sėklų šaltiniai), jeigu reikia, atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio;
5.27. sėklų šaltinis – sėklų rinkimo rajone augantys medžiai ir krūmai, nuo kurių renkamos sėklos;
5.28. sėklų siunta – tai tiksliai apibrėžtas vienos medžių rūšies, kilmės ir kokybės sėklų kiekis, kuriam išduodamas sėklų kokybę patvirtinantis dokumentas;
5.29. šeimų tėvai – palikuonims gauti naudojami medžiai, kai identifikuotas motininis medis dirbtinai apdulkinamas arba kai jis laisvai apsidulkina vieno tėvo žiedadulkėmis (tikrasis sibas) arba keleto identifikuotų ar neidentifikuotų tėvų žiedadulkėmis (pusiau sibas);
5.30. vietinis medynas (sėklų šaltinis) – tai autochtoninis medynas (sėklų šaltinis) arba medynas (sėklų šaltinis), dirbtinai išaugintas iš sėklų, kurių kilmės vieta yra tame pačiame provenencijos (kilmės) rajone.
II. Miško Sėklinė bazė
6. Miško sėklinę bazę sudaro: sėkliniai ir I selekcinės grupės medynai, sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai, bandomieji želdiniai, miško genetiniai draustiniai, pliusiniai, elitiniai medžiai ir kiti vertingi medynai bei pavieniai medžiai, įtraukti į Lietuvos miško sėklinės bazės objektų sąvadą (toliau – Sąvadas). Miško sėklinės bazės objektai (toliau – Objektai) registruojami Sąvade arba išregistruojami iš jo Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado tvarkymo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado ir jo tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3813) nustatyta tvarka. Sąvado tvarkymo įstaiga yra Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba (toliau – Tarnyba).
7. Miško sėklinė bazė kuriama ir plėtojama populiacinės ir individualiosios selekcijos pagrindu. Miško dauginamoji medžiaga, gauta iš Objektų, taip pat gali būti naudojama įvairiems moksliniams tyrimams, vykdant selekcijos ir sėklininkystės darbus.
8. Objektai steigiami valstybiniuose ir privačiuose miškuose (žemėje). Privačiuose miškuose (žemėje) jie steigiami, gavus raštišką privačių miškų (žemės) savininkų sutikimą ir pasirašytinai supažindinus juos su Objektų apsaugos, tvarkymo ir naudojimo reikalavimais.
9. Miško genetinių draustinių, sėklinių medynų, bandomųjų želdinių bei klonų rinkinių plotus ir ribas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Miško sėklinių plantacijų plotus tvirtina aplinkos ministras.
10. Miško genetiniai draustiniai tvarkomi, naudojami ir atkuriami, vadovaujantis Augalų (miško) genetinių draustinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-374 „Dėl Augalų (miško) genetinių draustinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 116 – 4345), nustatyta tvarka.
11. Miško sėkliniai medynai tvarkomi, naudojami ir atkuriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 496 „Dėl Miško sėklinių medynų nuostatų“ patvirtintų Miško sėklinių medynų nuostatų nustatyta tvarka.
12. Pliusinių ir elitinių medžių generatyvinės arba vegetatyvinės dalys naudojamos medžių selekcijai ir miško genetinių išteklių išsaugojimui. Jeigu pliusinis arba elitinis medis patenka į plyno kirtimo biržę, aplink jį paliekama ne mažesnė kaip 20–25 greta augančių medžių grupė, o eglynuose – 0,5 ha neiškirstas plotas.
13. Bandomieji želdiniai veisiami, siekiant įvertinti pliusinių medžių arba jų klonų bei populiacijų palikuonių, taip pat hibridų bei introdukuotų medžių rūšių ir kilmių paveldimąsias savybes, atrinkti bei rajonuoti geriausius.
14. Miško sėklinės plantacijos ir klonų rinkiniai įveisiami pagal specialius projektus, kuriuos parengia Tarnyba, o įvertina Lietuvos miškų institutas ir Miško genetinių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisija. Projektuose, be kitų duomenų (klonų, jų mišrinimo schemų ir t. t.), nurodoma miško dauginamosios medžiagos kategorija bei provenencijų (kilmių) rajonai, kuriuose galima naudoti iš šių Objektų gautą miško dauginamąją medžiagą.
15. Įveisiant miško sėklines plantacijas, klonų skaičius turi būti parenkamas toks, kad sėklinės plantacijos palikuonys neprarastų savo pranašumo dėl per didelio plantaciją sudarančių klonų giminystės laipsnio. Žuvę klonai turi būti atsodinami to paties medžio klonais.
16. Klonų rinkinys įveisiamas vertingoms medžių genetinėms savybėms išsaugoti. Jame turi būti ne mažiau kaip 5 kiekvieno medžio klonai.
17. Miško sėklinių plantacijų ir klonų rinkinių įveisimo darbams metodiškai vadovauja Tarnyba.
18. Objektus veisia, saugo, prižiūri, atkuria ir lauke arba miške pažymi savo lėšomis miškų valdytojai bei privačių miškų (žemės) savininkai, kurių valdose jie yra.
19. Priešgaisrinė Objektų apsauga atliekama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996).
20. Jei Objektai patenka į saugomas teritorijas, kuriose nustatytas kitoks veiklos reglamentas, veikla jose derinama su veiklos tose teritorijose reglamentais.
21. Objektų apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir atkūrimo nurodymus arba rekomendacijas teikia Tarnyba. Ji ne rečiau kaip kas dešimt metų įvertina Objektų būklę bei genetinę ir selekcinę vertę, prieš tai informavusi jų valdytojus arba savininkus. Po įvertinimo surašoma pažyma, kurioje nurodomos būtinos atlikti priemonės bei jų įvykdymo terminai. Tarnyba vertina ir kontroliuoja Objektų apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir atkūrimo nurodymuose ir rekomendacijose numatytų ūkinių priemonių vykdymą.
22. Kiekvienam Objektui Tarnyba parengia šiuos dokumentus: genetiniam draustiniui ir sėkliniam medynui – pasus (21 ir 22 priedai) ir kartografinės medžiagos kopijas; sėklinei plantacijai, klonų rinkiniui – pasus (20 ir 24 priedai), klonų išdėstymo schemas, motinmedžių aprašymus; pliusiniam arba elitiniam medžiui, bandomiesiems želdiniams – pasus (23 ir 25 priedai) ir kartografinės medžiagos kopijas, kuriose pažymėta jų vieta. Be to, taksoraštyje Objekto valdytojas ties sklypo taksacine charakteristika turi pažymėti jo kodą, o tuose sklypuose, kuriuose yra pliusinių arba elitinių medžių, – nurodyti jų numerius pagal Sąvadą. Kartografinėje medžiagoje Objekto ribos turi būti pažymėtos sutartiniais ženklais ir jose įrašyta: „SM“ (sėklinis medynas), „GD“ (genetinis draustinis), „SP“ (sėklinė plantacija), „KR“ (klonų rinkinys). Pliusinis arba elitinis medis turi būti pažymėtas žalios spalvos tašku, skaitiklyje įrašyta „PL“ arba „EM“, o vardiklyje – medžio numeris pagal Sąvadą. Išregistravus iš Sąvado Objektą, taksoraštyje įrašoma išregistravimo data. Vienas Objekto paso ir kartografinės medžiagos egzempliorius saugomas Tarnyboje, kitas – perduodamas Objekto valdytojui (savininkui), kopija – girininkijai. Objekto pasai saugomi neterminuotai.
23. Pliusiniai ir elitiniai medžiai miške pažymimi taip: ant medžių kamienų 1,3 metro aukštyje nudažoma viena, elitinių medžių – dvi 5 cm pločio, lietaus nenuplaunamų baltų dažų juostos, o virš jų užrašomas numeris Sąvade. Kiti Objektai, kurie miške labai neišsiskiria iš gretimų medynų, atribojami spindžiais. Kampiniai ir kas 30–50 m (matomumo atstumu) prie ribos augantys medžiai 1,3 m aukštyje, išorinėje sklypo pusėje, pažymimi lietaus nenuplaunamų baltų dažų puslankiais.
III. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KILMĖS IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI
24. Nuostatų 1 priede nurodytų medžių rūšių miško dauginamoji medžiaga turi būti ruošiama tik Sąvado Objektuose. Biologinei įvairovei padidinti, miško želdiniuose gali būti sodinamos 1 priede neišvardintos medžių rūšys. Norint ruošti įskaitomų į medyno rūšinę sudėtį medžių rūšių miško dauginamąją medžiagą ne Sąvado objektuose, reikia gauti raštišką Tarnybos sutikimą. Ruošiant krūmų bei tų medžių rūšių, kurios neįskaitomos į medyno rūšinę sudėtį (miškinė obelis, paprastoji kriaušė, trešnė ir kt.) miško dauginamąją medžiagą, Tarnybos sutikimas nereikalingas.
25. Miško dauginamoji medžiaga skirstoma į šias kategorijas (2 priedas):
25.1. šaltinio tapatybė nustatyta (N) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš medynų arba sėklų šaltinių, augančių viename provenencijos (kilmės) rajone ir atitinkančių 3 priedo reikalavimus;
25.2. atrinkta (A) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinių medynų arba genetinių draustinių, augančių viename provenencijos (kilmės) rajone, atrinktų pagal fenotipą populiacijos lygmenyje ir atitinkančių 4 priedo reikalavimus;
25.3. atitinkanti (kokybės) reikalavimus (R) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinių plantacijų, šeimų tėvų, klonų arba klonų rinkinių, kurių sudedamosios dalys yra atrinktos pagal fenotipą individualiu lygmeniu ir atitinka 5 priedo reikalavimus. Bandymai gali būti nepradėti arba pabaigti;
25.4. išbandyta (I) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinių plantacijų, šeimų tėvų, klonų arba klonų rinkinių, atitinkančių 6 priedo reikalavimus. Dauginamosios medžiagos pranašumas turi būti įrodytas lyginamuoju bandymu arba įvertinant jos pranašumą, nustatytą remiantis jos sudedamųjų dalių genetiniu įvertinimu.
Nepriskirtą šioms kategorijoms medžių rūšių miško dauginamąją medžiagą miškų įveisimui ir atkūrimui naudoti draudžiama.
26. Objektuose paruoštą miško dauginamąją medžiagą atitinkamai miško dauginamosios medžiagos kategorijai priskiria Tarnyba, vadovaudamasi 3, 4, 5 ir 6 priedais bei Miško genetinių išteklių atrankos metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 213 „Dėl Miško genetinių išteklių atrankos metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 50-2235). Miško dauginamosios medžiagos kategorija nurodoma Sąvade ir Tarnybos išduotuose raštiškuose sutikimuose ruošti miško dauginamąją medžiagą ne Sąvado objektuose.
27. Nuostatų 1 priede nurodytų pagrindinių, ūkiškai svarbių medžių rūšių miško dauginamajai medžiagai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymais Nr. 317 „Dėl karpotojo beržo, paprastojo ąžuolo, paprastosios eglės, paprastosios pušies ir paprastojo uosio provenencijų (kilmių) rajonų patvirtinimo“, (Žin. 2002, Nr. 81-3495) bei 2003 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 54 „Dėl drebulės, juodalksnio, mažalapės liepos ir paprastojo klevo provenencijų (kilmių) rajonų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 16-676) nustatyti provenencijų (kilmių) rajonai ir miško dauginamosios medžiagos naudojimo reikalavimai, kurių turi laikytis fiziniai ir juridiniai asmenys, atkuriantys bei įveisiantys mišką. Įvežti ir naudoti visų medžių rūšių miško dauginamąją medžiagą iš užsienio arba kitų provenencijų (kilmių) rajonų tų medžių rūšių, kurioms tokie rajonai nustatyti, galima gavus Tarnybos leidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu „Dėl Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
28. Vegetatyviniu dauginimo būdu gauta miško dauginamoji medžiaga turi būti „atrinkta“, „atitinkanti (kokybės) reikalavimus“ arba „išbandyta“ kategorijų ir atitikti 4, 5 ir 6 priedų reikalavimus.
29. Iš skirtingų objektų arba jų grupių gauta miško dauginamoji medžiaga rinkimo, pervežimo, perdirbimo, laikymo, išauginimo bei prekybos procedūrų metu turi būti atskirose siuntose ir identifikuojama, nurodant šiuos duomenis:
29.1. Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numerį;
29.2. botaninį pavadinimą (lietuvių ir lotynų kalbomis (Botanikos vardų žodynas, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1998 m.);
29.3. miško dauginamosios medžiagos kategoriją;
29.4. paskirtį;
29.5. miško sėklinės bazės objektą;
29.6. Objekto kodą;
29.7. provenencijos (kilmės) rajoną;
29.8. ar medžiaga yra autochtoninė arba vietinė, neautochtoninė arba nevietinė, ar jos kilmė nežinoma;
29.9. sėkloms – nurodomi sėklų subrendimo metai, sodmenims – amžius ir tipas (pakirstos šaknys, sodinukai, sėjinukai, konteineriuose ir pan.);
29.10. ar miško dauginamoji medžiaga genetiškai modifikuota.
30. Jei miško dauginamoji medžiaga yra genetiškai modifikuota, ji turi būti priskirta „išbandyta“ kategorijai ir atitikti 6 priedo reikalavimus. Genetiškai modifikuota dauginamoji medžiaga gali būti pateikiama į rinką arba naudojama tik gavus leidimą, kuris išduodamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-225 „Dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, pateikimo į rinką tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 71-2487) nustatyta tvarka.
31. Jei tame pačiame medelyne auginama miško medžių dauginamoji medžiaga, skirta ne tik miškų ūkio, bet ir urbanistiniams želdiniams, pastarosios lydimuosiuose dokumentuose turi būti nurodyta „ne miškų ūkio reikmėms“.
32. Fiziniai ir juridiniai asmenys, auginantys, dauginantys, įvežantys, sandėliuojantys, gabenantys, realizuojantys, superkantys miško dauginamąją medžiagą, turi užsiregistruoti Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 32-1074) Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro nuostatų nustatyta tvarka.
33. Gavus Tarnybos raštišką suderinimą, galima sudaryti vieną siuntą iš miško dauginamosios medžiagos, kuri gauta iš kelių Objektų, esančių tame pačiame provenencijų (kilmių) rajone, bei priskirta „šaltinio tapatybė nustatyta“ arba „atrinkta“ kategorijoms. Dėl to Objektų pasuose Tarnyba turi nurodyti šių Objektų grupes.
34. Iš kelių sėklų siuntų likučių gali būti formuojama viena siunta ir išduodamas naujas Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas. Dėl to sėklų savininkai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sėklų išsėjimo kreipiasi į Tarnybą, prašydami sujungti sėklų siuntas, ir pateikia siuntų likučių Pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus. Jeigu sujungiamos siuntos, kurios sudarytos iš tame pačiame Objekte surinktų, bet subrendusių skirtingais metais sėklų, Pagrindiniame miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikate nurodomi sėklų subrendimo metai ir kiek kiekvienų derliaus metų sėklų panaudota.
35. Jei siunta sudaroma iš sėklų, surinktų keliuose „šaltinio tapatybė nustatyta“ arba „atrinkta“ kategorijų Objektuose, esančiuose viename provenencijos (kilmės) rajone, naujai išduotame Pagrindiniame miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikate nurodomas kiekvieno Objekto panaudotų sėklų kiekis.
36. Išsėjant sėklas, išsodinant ar susukant į ritinius sodmenis, pildoma Medelyno kortelė (19 priedas) ir sudaromos apsėtų ir apsodintų plotų, ritinių išdėstymo schemos.
37. Parduodant arba perduodant miško dauginamąją medžiagą šalies arba miškų urėdijos (valstybinio parko) teritorijoje, pardavėjas jos pirkėjui (gavėjui) pateikia Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato (15 priedas) patvirtintą kopiją, sėkloms – ir Miško sėklų kokybės pažymą (14 priedas). Prie kiekvienos siuntos pakuotės (taros) pritvirtinama etiketė, kurioje nurodoma: sodmenims – Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir Objekto kodas, sėkloms – užpildoma Miško sėklų etiketė (13 priedas). Važtaraščiuose arba pardavimo dokumentuose nurodomas Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir data bei Objekto kodas. Miško želdinimui panaudotos miško dauginamosios medžiagos kilmės dokumentai saugomi kartu su Miško želdinimo ir žėlimo projektais.
38. Pardavęs arba perdavęs miško dauginamąją medžiagą fiziniam arba juridiniam asmeniui, miško dauginamosios medžiagos tiekėjas Tarnybai du kartus per metus (birželio 1 d. ir gruodžio 31 d.) pateikia 16 priede nurodytus duomenis. Tais pačiais terminais Tarnybai pateikiami duomenys apie visus išsėtus spygliuočių ir tų lapuočių medžių rūšių, kurių sėklos laikomos ilgiau nei vienerius metus, sėklų kiekius pagal sėklų siuntas.
39. Miško dauginamosios medžiagos augintojai, savininkai, saugotojai ir Tarnyba miško dauginamosios medžiagos kilmės dokumentus privalo saugoti iki to laiko, kol iš jos įveisti arba atkurti medynai bus nukirsti.
IV. Miško dauginamosios medžiagos ruoša ir kokybės tyrimas
40. Miško sėklų derlius sėkliniuose medynuose, miško sėklinėse plantacijose, ąžuolo genetiniuose draustiniuose ir tuose medynuose, kuriuose numatoma sėklų ruoša, prognozuojamas atliekant fenologinius stebėjimus. Medynų žydėjimas ir derėjimas vertinamas pagal V. Kaper’io skalę (7 priedas). Pavienių medžių žydėjimas ir derėjimas vertinamas pagal A. Korčagin’o skalę (8 priedas). Fenologinius stebėjimus atlieka valstybinių miškų valdytojai. Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraščiai (9 priedas) siunčiami Tarnybai.
41. Valstybinių miškų valdytojai, atsižvelgdami į Tarnybos rekomendacijas, sėklų derliaus metais iš I–II kokybės klasės sėklų turi sudaryti rezervinį fondą: pušies sėklų – 5 metams, eglės – 10 metų ir jį pastoviai atnaujinti.
42. Miško sėklos ruošiamos derliaus metais, kai jos morfologiškai subręsta. Menko sėklų derliaus metais sėklų ruošti negalima.
43. Miško dauginamosios medžiagos ruošėjai prieš miško dauginamosios medžiagos ruošą turi raštu arba elektroniniu laišku apie tai informuoti Tarnybą, nurodydami ruošimo vietą ir laiką.
44. Prieš miško sėklų ruošą gali būti atliekamas išankstinis sėklų kokybės tyrimas. Tai atlieka pats sėklų savininkas arba, jam pageidaujant, – Tarnyba. Jei tai atlieka Tarnyba, ji išduoda Pažymą apie išankstinio miško sėklų kokybės tyrimo rezultatus (10 priedas).
45. Ruošiant miško dauginamąją medžiagą, būtina laikytis darbo saugos reikalavimų. Draudžiama laužyti šakas, pažeisti medžius, sugludinti arba suardyti dirvožemio paviršių ir pakenkti Objekto būklei.
46. Objekte paruošta miško dauginamoji medžiaga sveriama (skaičiuojama) ir pildoma Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelė (11 priedas). Kai tą pačią siuntą ruošia keli ruošėjai (kelios girininkijos ir pan.), kiekvienas jų pildo Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelę, kurių pagrindu, suformavus siuntą, pildoma jungtinė Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelė.
47. Miško dauginamoji medžiaga ruošiama sudarant atskiras siuntas, kurios numeruojamos ir nurodoma siuntos sudarymo data. Jos sudaromos, atsižvelgiant į miško dauginamosios medžiagos kilmę, t. y. tai pačiai siuntai priskiriama tame pačiame Objekte arba jų grupėje vieno sezono metu paruošta miško dauginamoji medžiaga. Sėklų siunta sudaroma, pristatomasis bandinys atrenkamas bei jų svoris nustatomas, vadovaujantis LST 1402-2 „Tarptautinės sėklų tyrimo taisyklės. 2. Bandinių atrinkimas, apibrėžimai, metodai“ nustatyta tvarka.
48. Miško sėklų sėjamąsias savybes tiria Tarnyba. Sėklų savininkas, sudaręs sėklų siuntą, atrenka pristatomuosius bandinius sėklų kokybės tyrimui. Pristatomieji bandiniai supilami į švarius maišelius, į kuriuos įdedama nustatyto dydžio Miško sėklų etiketė. Kartu su pristatomaisiais bandiniais Tarnybai siunčiamas Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktas (12 priedas) bei Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelės. Siunčiant bandinius išankstiniam sėklų kokybės tyrimui pridedamas tik Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktas, kuriame nenurodomas siuntos svoris bei taros vienetų skaičius, tik pažymima, kad bandiniai siunčiami išankstiniam kokybės tyrimui.
49. Stambių (ąžuolo, kaštono, lazdyno, riešutmedžio, buko, klevo) sėklų kokybę pjaustymo būdu gali nustatyti patys sėklų savininkai, vadovaudamiesi Medžių ir krūmų sėklų gyvybingumo tyrimo pjaustymo būdu metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. D1-288 (Žin., 2004, Nr. 88-3248). Nustačius sėklų kokybę, surašomas Miško sėklų kokybės nustatymo aktas (17 priedas), kuris kartu su Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktu ir Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortele siunčiami į Tarnybą.
50. Ištyrusi sėklas, Tarnyba išduoda Miško sėklų kokybės pažymą ir, vadovaudamasi Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelės duomenimis, išduoda Pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą.
51. Pakartotiniam sėklų kokybės tyrimui pristatomieji bandiniai pateikiami Tarnybai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Miško sėklų kokybės pažymos galiojimo pabaigos. Atsiradus išoriniams pakitimams (pakitus sėklų spalvai, būdingam tai rūšiai blizgesiui, atsiradus pelėsiui ir kt.) bent vienoje siuntos taroje, visa siunta džiovinama ir jos kokybė tiriama pakartotinai.
52. Sėklų savininkai bei saugotojai, gavę iš Tarnybos dokumentą, kuriame nurodyta, kad sėklų siuntą reikia išvalyti, tai atlieka per mėnesį ir Tarnybai nusiunčia Pakartotinio miško sėklų siuntos išvalymo aktą (18 priedas), Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktą bei iš išvalytos siuntos atrinktą pristatomąjį bandinį.
V. Miško Dauginamosios medžiagos gavyba, Laikymas, KOKYBĖ IR PARUOŠIMAS SĖJAI
53. Miško sėklinė medžiaga ruošiama, laikoma, gabenama ir sėklų bei miško sodmenų kokybė nustatoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337 „Dėl Miško sodmenų, medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimų“ (Žin., 2003, Nr. 71-3292) patvirtintais Miško sodmenų kokybės reikalavimais ir Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimais.
54. Kankorėžių aižymo bei sėklų lukštenimo technologijos parenkamos tokios, kad nepakenktų sėklų gyvybingumui ir būtų išsaugomas siuntų grynumas.
55. Sėklos ruošiamos sėjai atsižvelgiant į jų biologines savybes, užkrėtimą grybinėmis ligomis, parazitais: stratifikuojamos, padidinamas luobelių laidumas drėgmei, dezinfekuojamos, dezinsekuojamos, stimuliuojama dygimo energija. Sėklas chemiškai apdoroti galima tik medžiagomis, nurodytomis Profesionalaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąraše ir Individualaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąraše, kurį kasmet tvirtina Valstybinė augalų apsaugos priemonių registracijos komisija.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
56. Šiuose Nuostatuose pateiktų dokumentų sudarytojai ir gavėjai nurodyti 26 priede.
57. Nuostatų vykdymą kontroliuoja Tarnyba ir turi teisę uždrausti veisti ir atkurti miškus miško dauginamąja medžiaga, neatitinkančia Nuostatų reikalavimų.
58. Asmenys, pažeidę šių Nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
1 priedas
PAGRINDINIŲ MIŠKŲ ŪKIUI SVARBIŲ MEDŽIŲ RŪŠIŲ SĄRAŠAS
1. Drebulė Populus tremula L.
2. Juodalksnis Alnus glutinosa Gaertn.
3. Karpotasis beržas Betula pendula Roth.
4. Mažalapė liepa Tilia cordata Mill.
5. Paprastasis ąžuolas Qercus robur L.
6. Paprastoji eglė Picea abies Karst.
7. Paprastasis klevas Acer platanoides L.
8. Paprastoji pušis Pinus sylvestris L.
9. Paprastasis uosis Fraxinus excelsior L.
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
2 priedas
MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KATEGORIJOS
Miško sėklinės bazės objektas
Miško dauginamosios medžiagos kategorija
Šaltinio tapatybė nustatyta
(N)
Atrinkta
(A)
Atitinkanti (kokybės) reikalavimus
(R)
Išbandyta
(I)
Sėklų šaltinis
x
Medynas
x
x
x
Sėklinė plantacija
x
x
Šeimos (-ų) tėvai
x
x
Klonas
x
x
Klonų rinkinys
x
x
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
3 priedas
MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ, SKIRTĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP „ŠALTINIO TAPATYBĖ NUSTATYTA“, GAUTI
1. Sėklinė bazė – tai medžių grupės arba medynai, esantys viename provenencijos (kilmės) rajone, kurios įvertinimas turi būti atliktas šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka, jei iš jos gauta miško dauginamoji medžiaga naudojama konkrečioms miškų ūkio reikmėms.
2. Medžiai arba medynas atitinka nustatytus kriterijus.
3. Turi būti nurodytas provenencijos (kilmės) rajonas ir vietos (-ų), kurioje (-iose) dauginamoji medžiaga surinkta, geografinė padėtis bei aukštis virš jūros lygio.
4. Turi būti nurodyta, ar miško sėklinė bazė:
a) autochtoninė ar neautochtoninė, ar jos kilmė nežinoma,
b) vietinė ar nevietinė, ar jos kilmė nežinoma.
Turi būti nurodyta neautochtoninės arba nevietinės sėklinės bazės kilmė, jeigu ji žinoma.
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
4 priedas
MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ, SKIRTĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP „ATRINKTA“, GAUTI
Bendrieji teiginiai: Medynas vertinamas atsižvelgiant į konkrečią nurodytą paskirtį, pagal kurią miško dauginamoji medžiaga bus naudojama, bei patvirtintus atrankos kriterijus. Reikiamas dėmesys skiriamas 1–10 punktų reikalavimams, atsižvelgiant į konkrečią sėklinės bazės paskirtį. Miško dauginamosios medžiagos paskirtis nurodoma Lietuvos miško sėklinės bazės sąvade.
1. Kilmė. Pateikiant istorinio pobūdžio įrodymus arba kitomis tinkamomis priemonėmis nustatoma, ar medynas yra autochtoninis/vietinis, neautochtoninis/nevietinis, ar jo kilmė nežinoma; turi būti nurodyta neautochtoninės/nevietinės miško sėklinės bazės kilmė, jeigu ji žinoma.
2. Atskyrimas. Medynai turi būti nutolę pakankamu atstumu nuo blogos kokybės tos pačios rūšies medynų arba nuo giminingų rūšių ar veislių, galinčių kryžmintis su minėtomis rūšimis. Ypatingas dėmesys kreipiamas į šį reikalavimą, kai autochtoninius/vietinius medynus supa neautochtoniniai/nevietiniai arba nežinomos kilmės medynai.
3. Pakankamas populiacijos dydis. Medynai turi būti sudaryti iš vienos arba keleto medžių grupių, kurios yra gerai pasiskirsčiusios ir pakankamai gausios, kad būtų užtikrintas veiksmingas tarpusavio apsidulkinimas. Medyne turi būti ne mažiau kaip 50 pakankamai gausiai ir reguliariai derančių medžių. Kad būtų išvengta nepageidautino inbrydingo poveikio, atrinkti medynai sudaromi iš pakankamo kiekio pakankamai tankiai tam tikrame plote augančių individų.
4. Amžius ir išsivystymas. Medynai turi būti sudaryti iš tokio amžiaus arba išsivystymo medžių, kad būtų galima aiškiai įvertinti atrankai taikomus kriterijus.
5. Vienodumas. Medynų atskiri morfologiniai požymiai turi skirtis ne daugiau kaip įprasta. Jeigu būtina, blogos kokybės medžius reikėtų pašalinti.
6. Prisitaikymas. Turi būti akivaizdu, kad prisitaikoma prie provenencijos (kilmės) rajone vyraujančių ekologinių sąlygų.
7. Sveikatingumas ir atsparumas. Medyno medžiai neturi būti apnikti žalingų organizmų ir turi būti atsparūs nepalankioms klimato ir vietos sąlygoms. Šis reikalavimas netaikomas medžių atsparumo teršalams jų augimo vietoje atvejais.
8. Medienos produktyvumas. Patvirtinant atrinktus medynus, medienos produktyvumas turi būti didesnis už priimtą vidurkį panašiomis ekologinėmis ir tvarkymo sąlygomis.
9. Medienos kokybė. Atsižvelgiama į medienos kokybę, o tam tikrais atvejais medienos kokybė gali būti pagrindinis kriterijus.
10. Stiebo forma ir augimo pobūdis. Medyno medžiai turi būti labai gerų morfologinių savybių: jų kamienai turi būti tiesūs ir apvalūs, šakojimosi pobūdis tinkamas, šakos smulkios, o nereikalingas šakas medis turi lengvai numesti. Be to, dvišakų ir įvijos medienos medžių turėtų būti nedaug.
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
5 priedas
MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ, SKIRTĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP „ATITINKANTI (KOKYBĖS) REIKALAVIMUS „, GAUTI
1. Sėklinės plantacijos
a) Sėklinės plantacijos tipą, jos paskirtį, kryžminimo schemą, plantacijos išdėstymą, sudedamąsias dalis, atskyrimą ir vietą bei visus minėtų dalykų pakeitimus turi tvirtinti ir registruoti Tarnyba.
b) Plantaciją sudarantys klonai arba šeimos atrenkami pagal išskirtinius jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į 4 priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus.
c) Plantaciją sudarantys klonai arba šeimos sodinami arba turėjo būti pasodinti pagal Tarnybos patvirtintą schemą, parengtą taip, kad būtų galima nustatyti kiekvienos sudedamosios dalies tapatybę.
d) Sėklinių plantacijų retinimas aprašomas kartu su atrankos kriterijais, kuriais vadovaujamasi atliekant tokius retinimus ir kuriuos rekomenduoja Tarnyba.
e) Sėklinės plantacijos tvarkomos, o sėklų derlius renkamas taip, kad būtų pasiekti plantacijoms nustatyti tikslai. Sėklinėse plantacijose, skirtose dirbtiniams hibridams gauti, hibridų procentas miško dauginamojoje medžiagoje turi būti nustatytas kontroliniu bandymu.
2. Šeimos (-ų) tėvai
a) Tėvai atrenkami pagal išskirtinius jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į 4 priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus, arba pagal jų kombinacinę galią.
b) Šeimos (-ų) tėvų paskirtį, kryžminimo schemą ir apdulkinimo sistemą, sudedamąsias dalis, atskyrimą ir vietą bei visus minėtų dalykų pakeitimus turi tvirtinti ir registruoti Tarnyba.
c) Tėvų tapatybę, skaičių ir jų proporciją mišinyje turi tvirtinti bei registruoti Tarnyba.
d) Tėvų, skirtų dirbtiniams hibridams gauti, hibridų procentas dauginamojoje medžiagoje turi būti nustatytas kontroliniu bandymu.
3. Klonai
a) Klonų tapatybė nustatoma pagal skiriamuosius požymius, kuriuos tvirtina ir registruoja Tarnyba.
b) Atskirų klonų vertingumas nustatomas remiantis patirtimi arba įrodomas pakankamos trukmės bandymais.
c) Motininiai medžiai, naudojami klonams gauti, atrenkami pagal išskirtinius jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į 4 priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus.
d) Turi būti nustatytas didžiausias patvirtinimo galiojimo metų skaičius arba didžiausias gautų remetų skaičius.
4. Klonų rinkinys
a) Klonų rinkinys atitinka 3a, 3b ir 3c punktų reikalavimus.
b) Rinkinį sudarančių klonų tapatybę, skaičių ir proporciją, atrankos būdą ir sodmenis turi tvirtinti ir registruoti Tarnyba. Kiekvienas rinkinys turi būti pakankamai genetiškai įvairus.
c) nustatomas didžiausias klonų rinkinio patvirtinimo galiojimo metų skaičius.
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
6 priedas
MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ, SKIRTĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP „IŠBANDYTA“, GAUTI
1. VISIEMS BANDYMAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
a) Bendrieji teiginiai
Sėklinė bazė turi atitikti 4 arba 5 priedų atitinkamus reikalavimus.
Sėklinei bazei tvirtinti organizuojami bandymai turi būti parengti, išdėstyti ir atliekami, o jų rezultatai aiškinami laikantis pripažintos tarptautinės tvarkos. Kai atliekami lyginamieji bandymai, bandoma dauginamoji medžiaga turi būti palyginta su vienu arba geriau su keletu patvirtintų arba iš anksto parinktų standartų.
b) Požymiai, kuriuos reikia ištirti
i) Bandymai turi būti parengti taip, kad būtų įvertinti konkretūs požymiai, kurie turi būti nurodyti atliekant kiekvieną bandymą.
ii) Deramas dėmesys kreipiamas į prisitaikymą, augimą, svarbius biotinius ir nebiotinius veiksnius. Be to, kiti požymiai, kurie laikomi svarbiais dėl numatytos konkrečios paskirties, vertinami atsižvelgiant į rajono, kuriame atliekamas bandymas, ekologines sąlygas.
c) Dokumentai
Dokumentuose turi būti aprašytos bandymo vietos, įskaitant jų geografinę padėtį, klimatą, dirvą, ankstesnį dirvos naudojimą, personalą, tvarkymą ir bet kokią nebiotinių arba biotinių veiksnių padarytą žalą, o šie dokumentai turi būti kaupiami Tarnyboje. Medžiagos amžių ir vertinimo metu gautus rezultatus turi registruoti Tarnyba.
d) Bandymų organizavimas
i) Kiekvienas miško dauginamosios medžiagos pavyzdys auginamas, sodinamas ir prižiūrimas vienodai ir atsižvelgiant į sodmenų tipą.
ii) Kiekvienas eksperimentas turi būti atliekamas taikant galiojančią statistinę schemą ir naudojant pakankamą medžių skaičių tam, kad būtų įvertintos kiekvienos sudedamosios dalies, kuri tiriama, atskiros savybės.
e) Analizė ir rezultatų pagrįstumas
i) Eksperimentų duomenys turi būti analizuojami taikant pripažintus tarptautinius statistinius metodus ir pateikiami kiekvieno požymio tyrimo rezultatai.
ii) Bandymo atlikimo metodologija ir išsamūs jo rezultatai turi būti laisvai prieinami.
iii) Turi būti pateiktas pareiškimas apie siūlomą prisitaikymo rajoną, esantį šalyje, kurioje buvo atliktas bandymas, taip pat nurodytos savybės, kurios galėtų mažinti naudingumą.
iv) Jeigu bandymais įrodoma, kad miško dauginamajai medžiagai nebūdingos bent jau šios savybės:
- miško sėklinės bazės, iš kurios ji buvo gauta, savybės arba, kad
- dauginamoji medžiaga nėra tokia pat atspari ekonominės svarbos žalingiems organizmams kaip miško sėklinė bazė, tokia miško dauginamoji medžiaga atmetama.
2. REIKALAVIMAI SĖKLINĖS BAZĖS SUDEDAMOSIOMS DALIMS GENETIŠKAI VERTINTI
a) Genetiškai galima vertinti šias miško sėklinės bazės sudedamąsias dalis: sėklų plantacijas, šeimos (-ų) tėvus, klonus ir klonų rinkinius.
b) Dokumentai
Miško sėklinei bazei tvirtinti būtini šie papildomi dokumentai:
i) vertinamų sudedamųjų dalių tapatybės, kilmės ir geneologijos;
ii) kryžminimų schema, naudota gauti miško dauginamajai medžiagai, su kuria atliekami vertinimo bandymai.
c) Bandymų atlikimo tvarka
Turi būti laikomasi šių reikalavimų:
i) kiekvienos sudedamosios dalies genetinė vertė turi būti įvertinta dviejose arba keliose bandymo vietose, iš kurių bent viena turi būti tokioje aplinkoje, kurioje numatoma naudoti miško dauginamąją medžiagą;
ii) miško dauginamosios medžiagos, kuri turi būti parduodama, nustatytas pranašumas apskaičiuojamas remiantis pirmiau minėta genetine verte ir konkrečia kryžminimo schema;
iii) vertinimo bandymus ir genetinius skaičiavimus turi tvirtinti Tarnyba.
d) Aiškinimas
i) Nustatytas miško dauginamosios medžiagos pranašumas apskaičiuojamas palyginant su etalonine populiacija kurio nors požymio arba tam tikrų požymių atžvilgiu.
ii) Nurodoma, ar nustatyta dauginamosios medžiagos genetinė vertė palyginti su etalonine populiacija yra mažesnė kurio nors svarbaus požymio atžvilgiu.
3. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS LYGINAMOJO BANDYMO REIKALAVIMAI
a) Miško dauginamosios medžiagos imčių paėmimas
i) Lyginamajam bandymui imama miško dauginamosios medžiagos imtis turi iš tiesų reprezentuoti dauginamąją medžiagą iš sėklinės bazės, kurią numatoma patvirtinti.
ii) Sėkliniu dauginimo būdu gautos miško dauginamosios medžiagos, skirtos lyginamajam bandymui:
- derlius turi būti surinktas tokiais metais, kai buvo geros žydėjimo ir vaisių bei sėklų brandinimo sąlygos; galima naudoti dirbtinį apdulkinimą;
- derlius turi būti surinktas tokiais būdais, kurie užtikrina, kad paimtos imtys yra reprezentatyvinės.
b) Etaloniniai medžiai
i) Etaloninių medžių, naudojamų palyginimo tikslams atliekant bandymus, vegetacijos ypatybės bandymų atlikimo rajone pagal galimybes turėtų būti žinomos pakankamai ilgą laiką. Etaloniniai medžiai iš esmės reprezentuoja medžiagą, kuri, kaip įrodyta, pačioje bandymo pradžioje buvo tinkama miškų ūkiui tokiomis ekologinėmis sąlygomis, kuriomis ją siūloma sertifikuoti. Etaloniniai medžiai pagal galimybes turėtų būti kilę iš medynų, atrinktų pagal 4 priedo kriterijus, arba iš sėklinės bazės, oficialiai patvirtintos išbandytai medžiagai gauti.
ii) Atliekant lyginamąjį dirbtinių hibridų bandymą pagal galimybes turi būti įtrauktos etaloninių medžių abiejų tėvų rūšys.
iii) Jeigu įmanoma, turi būti naudojama keletas etaloninių medžių. Kai būtina ir jeigu tai pagrįsta, etaloninius medžius galima pakeisti labiausiai tinkama bandomąja medžiaga arba bandyme naudojamų sudedamųjų dalių vidutinės kokybės augalais.
iv) Tokie pat etaloniniai medžiai naudojami atliekant visus bandymus kuo įvairesnėmis vietos sąlygomis.
c) Aiškinimas
i) Bent vieno svarbaus požymio atžvilgiu turi būti nustatytas didelis statistinis pranašumas palyginti su etaloniniais medžiais.
ii) Aiškiai nurodoma, jeigu buvo nustatyti kokie nors ekonominiu arba ekologiniu požiūriu svarbūs požymiai, kurie yra gerokai prastesni už tokius pačius etaloninių medžių požymius ir kurių poveikį turi kompensuoti tinkami požymiai.
4. SĄLYGINIS PATVIRTINIMAS
Remiantis preliminariu jaunų bandomųjų medžių vertinimu, galima duoti sąlyginį patvirtinimą. Tvirtinimus, kad esama pranašumo, grindžiamus preliminariu vertinimu, reikia iš naujo tikrinti ne vėliau kaip po dešimties metų.
5. ANKSTYVIEJI BANDYMAI
Medelyne, šiltnamyje ir laboratorijoje atliekamų bandymų rezultatus Tarnyba gali pripažinti ir jais remtis, duodama sąlyginį arba galutinį patvirtinimą, jeigu gali būti įrodyta, kad įvertinta savybė ir požymiai, kurie paprastai vertinami atliekant miško bandymus, yra glaudžiai susiję. Kiti požymiai, kurie turi būti ištirti, turi atitikti 3 punkte nustatytus reikalavimus.
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
7 priedas
MEDYNŲ ŽYDĖJIMO IR DERĖJIMO ĮVERTINIMAS
Balas
Balo apibūdinimas
0
Nežydi ir nedera
1
Labai mažai žydi ir labai mažai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių matomi pavieniai žiedai, kankorėžiai arba kitokie vaisiai)
2
Mažai žydi ir mažai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių žiedų nedaug, jie išsidėstę tolygiai; kankorėžių arba kitokių vaisių auga mažai, nedaug jų ir medynų medžiuose)
3
Vidutiniškai žydi ir vidutiniškai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių žiedų nemažai; kankorėžių arba kitokių vaisių – vidutiniškai, tiek pat jų ir pusamžiuose ir brandžiuose medynuose)
4
Gausiai žydi ir gausiai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių gausu žiedų, kankorėžių arba kitokių vaisių, gausu jų ir pusamžiuose bei brandžiuose medynuose)
5
Labai gausiai žydi ir labai gausiai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių, pusamžiuose ir brandžiuose medynuose labai gausu žiedų, kankorėžių arba kitokių vaisių)
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
8 priedas
SUAUGUSIŲ MEDŽIŲ DERĖJIMO ĮVERTINIMAS
Derėjimas
Kankorėžių arba vaisių išsidėstymas medžių lajose
Balais
Gradacijomis
0
Nedera
Kankorėžių arba vaisių nematyti net pro žiūroną
1
Labai menkas
Viršutinėje ir vidurinėje lajos dalyje iš pietų pusės ant kai kurių šakų matyti pavieniai kankorėžiai arba kiti vaisiai; eglių kankorėžiai daugiausia susitelkę pačiose viršūnėse
2
Menkas
Viršutinėje ir vidurinėje lajos dalyje, ypač iš pietų pusės, ant vienos kitos šakos matyti keli kankorėžiai ar kiti vaisiai; eglių lajos vidurinėje dalyje kankorėžių mažai ir jie auga pavieniui
3
Vidutinis
Lajos viršutinėje ir vidurinėje dalyje ant daugelio šakų, ypač iš pietų pusės, matyti vidutiniškai gausiai pavieniui ar grupėmis augantys kankorėžiai ar kiti vaisiai; eglių lajos vidurinėje dalyje kankorėžių mažai
4
Gausus
Lajos viršutinėje ir vidurinėje dalyje ant daugelio šakų kankorėžių matyti daug; lapuočių medžių lajose vaisiai išsidėstę tolygiai, jų ypač gausu pietinėje pusėje; eglių lajos viršutinėje dalyje kankorėžių ypač daug, ant vienmečių šakų jie dažnai susitelkę grupėmis (eglių lajose kekės po 5–10 kankorėžių); vidurinėje dalyje kankorėžių nedaug
5
Labai gausus
Lajos viršutinėje ir vidurinėje dalyje ant visų šakų kankorėžių daug; lapuočių medžių lajose visur vaisių labai daug, ypač pietinėje pusėje; eglių kankorėžių labai gausu lajos viršutinėje dalyje, jie susitelkę grupėmis (eglių lajose kekės po 10–15 kankorėžių, ypač lajų viršutinėje dalyje), gausu kankorėžių ir vidurinėje dalyje
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
9 priedas
(Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraščio pavyzdys)
________________________________________________________________________________
(miškų urėdija, nacionalinio parko direkcija)
LAUKIAMO MIŠKO SĖKLŲ DERLIAUS ŽINIARAŠTIS
Medžių rūšies pavadinimas
Miško sėklinės bazės objekto kodas arba pavadinimas
Miško sėklinės bazės objekto plotas, ha
Žydėjimo (derėjimo) įvertinimas balais
Numatoma paruošti sėklų*, kg
Priežastys, turėjusios neigiamos įtakos medžių žydėjimui ir derėjimui
________________________________________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas ir pavardė)
Data _______________________
Pastabos: 1. Duomenys siunčiami: paprastosios eglės ir paprastosios pušies žydėjimo – iki birželio 15 d.; juodalksnio, paprastojo ąžuolo, paprastosios eglės ir paprastosios pušies derėjimo įvertinimas ir numatomas paruošti sėklų kiekis – iki rugsėjo 1 d.
2. * – pildoma, vertinant derėjimą.
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
10 priedas
(Pažymos apie išankstinio miško sėklų kokybės tyrimo rezultatus pavyzdys)
MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ, SĖKLŲ IR SODMENŲ TARNYBA
PAŽYMA APIE IŠANKSTINIO MIŠKO SĖKLŲ KOKYBĖS TYRIMO REZULTATUS
Nr.
(data)
Savininkas _______________________________________________________________________
Sėklų botaninė rūšis (lietuviškai ir lotyniškai) ____________________________________________
________________________________________________________________________________
Sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo akto Nr. ____200__m.______mėn. ____d.
Pristatomojo bandinio registracijos Nr. _________ 200__m. __________mėn. _____d.
TYRIMO DUOMENYS
Dygimo energija per ______ dienų %
Daigumas per _________ dienų %
Švarumas__________________________________ %
1000 sėklų svoris ____________________________ g
Daigių (gyvybingų) sėklų skaičius 1 kg vnt.
Tyrimo duomenimis sėklos priskiriamos ____________________________________ kokybės klasei.
Rekomendacijos___________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________ ____
(Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
A. V.
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
11 priedas
(Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelės pavyzdys)
MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS RUOŠIMO KORTELĖ Nr. _________
I DALIS
Miško dauginamosios medžiagos botaninis pavadinimas (lietuviškai ir lotyniškai)__________________________
_________________________________________________________________________________________
Ruošėjas
Miško sėklinės bazės objekto vieta. Provenencijos (kilmės) rajonas_______geografinės koordinatės: ___________
ŠP ______ RI ____ AVJ___________________________________ miškų urėdija (nacionalinio parko direkcija),
________________________ girininkija _________________kv. ____________________________ skl.
_________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________
miško savininkas _______________, žemės sklypo adresas ir kadastro numeris _____________________
Miško dauginamosios medžiagos kategorija
Miško sėklinės bazės objekto kodas MGISST* sutikimo Nr. data
Sėkloms: subrendimo metai kiekis kg Ūgleliams: kiekis vnt.
Savaiminukams: amžius m., kiekis vnt.
Miško dauginamosios medžiagos ruošėjas ______________________
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
Data __________________
II DALIS
Aižyklos savininkas/ vaisių perdirbimo vieta
Kankorėžių/vaisių svoris, kg
Kankorėžių/vaisių kokybė (išvaizda, drėgnumas, švarumas ir pan.) _____________________________________
_________________________________________________________________________________________
Kankorėžius/vaisius priėmė __________________________________________________________
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
III DALIS
Kankorėžių/vaisių perdirbimo data
Sėklų siuntos Nr. Data Sėklų siuntos svoris kg
Taros vnt. skaičius , numeriai
Sėklų išeiga %
Sėklų laikymo vieta ir būdas___________________________________________________________________
________________________________ ____
(Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Data __________________
IV DALIS
MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS RUOŠA
Ruošimo data
Ruošėjo vardas, pavardė
Svoris, kg/
kiekis, vnt.
Priėmė (parašas)
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
12 priedas
(Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo akto pavyzdys)
MIŠKO SĖKLŲ KOKYBEI NUSTATYTI PRISTATOMŲJŲ BANDINIŲ ATRINKIMO AKTAS
Nr.
_______________________________________________________________________________
(Įstaigos pavadinimas/privataus asmens pavardė, vardas)
________________________________________________________________________________
(įgalioto asmens sėklų pristatomiesiems bandiniams atrinkti pareigos, vardas, pavardė)
200__ m._______________ mėn. ___ d. atrinkau pristatomuosius bandinius iš žemiau išvardytų sėklų siuntų, saugomų ________________________________________________________________________
(saugojimo vieta)
Eil.
Nr.
Medžio rūšis
Sėklų savininkas
Siuntos numeris ir data
Taros rūšis ir skaičius
Siuntos svoris, kg
Pristatomojo bandinio svoris, g
Pagrindinio kilmės sertifikato Nr. ir data
Paskutinės kokybės pažymos Nr. ir data
Pristatomieji bandiniai, atrinkti pagal_________________________________ , siunčiami Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybai
Įgalioto asmens atrinkti pristatomuosius bandinius, parašas _________________________________
________________ garantuoja normalias sėklų siuntų laikymo sąlygas ir jų tapatybės išsaugojimą.
(įstaigos pavadinimas)
Įstaigos, saugančios sėklas, vadovas arba sėklų savininkas _________________________________
(Parašas, vardas, pavardė)
A. V.
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
13 priedas
(Miško sėklų etiketės pavyzdys)
Miško sėklų etiketė
Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir data
Botaninis pavadinimas
Miško dauginamosios medžiagos kategorija
Paskirtis
Miško sėklinės bazės objekto kodas
Provenencijos (kilmės) rajonas
Kilmė: autochtoninė, vietinė, neautochtoninė, nevietinė, kilmė nežinoma (nereikalingą išbraukti)
Subrendimo metai Siuntos Nr. Data
Taros vnt. sk. Taros Nr.
Savininkas
_________________________________________________________________________________________
(Etiketę užpildžiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas)
_________________________________________________________________________________________
Data____________________________
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
14 priedas
(Miško sėklų kokybės pažymos pavyzdys)
MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ, SĖKLŲ IR SODMENŲ TARNYBA
MIŠKO SĖKLŲ KOKYBĖS PAŽYMA
200 __ m. d. Nr. _________
Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas 200 __ m. __________ d. Nr._____
Savininkas _______________________________________________________________________
Sėklų botaninė rūšis________________________________________________________________
Sėklų siuntos Nr. ___ 200__ m. ________________ mėn. ____ d. Sėklų siuntos svoris_________ kg
Objekto kodas ______________________ Dauginamosios medžiagos kategorija________________
Sėklų laikymo vieta ______________________________________ tara______________________
Sėklų tyrimo metodas_______________________________________________________________
TYRIMO REZULTATAI
Švarumas, %
Daigumas/gyvybingumas
Dygimo energija po d.
Daigumas po d. / gyvybingumas
nesudygusių sėklų, %
Švarios sėklos
Inertiška medžiaga
Kitos sėklos
sveikų
nenormaliai sudygusių
kietų ankštinių
sušutusių
supuvusių
pažeistų kenkėjų
be gemalo
tuščių
(0,0 – nerasta, P – pėdsakai (kai mažiau kaip 0,05%, N – netirta)
1000 sėklų svoris _____ g, drėgnumas ___ %, daigių (gyvybingų) sėklų skaičius 1 kg _______ vnt.
Inertiškos medžiagos rūšis:
Kitų augalų sėklų (jų pavadinimas ir kiekis, vnt./kg):
Sėklų užkrėtimas grybais:
Kita informacija:
Sėklos tinkamos, netinkamos (nereikalingą išbraukti) rezervinio fondo sudarymui.
Rekomenduojamos priemonės sėklų kokybei pagerinti ____________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Sėklos priskiriamos ________________________________________ kokybės klasei.
Pažyma galioja iki 20__ m. ______________________ mėn. _____ d.
________________________________ ____________________________
(Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
A. V.
______________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
15 priedas
(Pagrindinių miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatų pavyzdžiai)
A DALIS
PAGRINDINIS MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS, GAUTOS IŠ SĖKLŲ ŠALTINIŲ IR MEDYNŲ, KILMĖS SERTIFIKATAS
(Sertifikate tiksliai nurodytoje vietoje turi būti įrašyta visa toliau pateikiama informacija)
IŠDUOTAS LAIKANTIS DIREKTYVOJE 1999/105/EB NUSTATYTOS TVARKOS
VALSTYBĖ:
SERTIFIKATO EB NUMERIS: /(VALSTYBĖS KODAS)/NR.)....................................................................................
Patvirtinama, kad toliau aprašyta miško dauginamoji medžiaga buvo gauta:
laikantis EB direktyvos nuostatų
taikant pereinamojo laikotarpio priemones
1. Botaninis pavadinimas:....................................................................................................................
2. Dauginamosios medžiagos pobūdis:
Sėkla
Augalų dalys
Sodmenys
4. Sėklinės bazės tipas:
Sėklų šaltinis
Medynas
3. Dauginamosios medžiagos kategorija:
Šaltinio tapatybė nustatyta
Atrinkta
Išbandyta
5. Paskirtis:............................................................................................................................................
6. Miško sėklinės bazės objekto kodas:
…………………………………………../Mišinys:...............................................................................
7. Autochtoninė Neautochtoninė Nežinoma
Vietinė Nevietinė
8. Sėklinės bazės kilmė (neautochtoninės/nevietinės medžiagos, jeigu žinoma):
................................................................................................................................................................
9. Sėklinės bazės šalis ir provenencijos (kilmės) rajonas:...................................................................
Provenencija (trumpas pavadinimas, jeigu reikia):..................................................................................
10. Sėklinės bazės vietos aukštis virš jūros lygio.................................................................................
11. Sėklų subrendimo metai.................................................................................................................
12. Dauginamosios medžiagos kiekis...................................................................................................
13. Ar medžiaga, kuriai išduodamas šis sertifikatas, yra gauta padalijus didesnę siuntą, kuriai buvo išduotas ankstesnis EB sertifikatas? Taip Ne
Ankstesnio sertifikato numeris ……………… Pirminės siuntos kiekis....................................................................................
14. Augimo medelyne trukmė ........................................................................................................................................................
15. Ar iš sėklų gauta medžiaga vėliau buvo dauginama vegetatyviniu būdu? Taip Ne
Dauginimo būdas …………………Dauginimo ciklų skaičius..............................................................
16. Kita svarbi informacija:................................................................................. …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.