LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 23:2007 „CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2007 m. spalio 15 d. Nr. V-827/A1-287 Vilnius Siekdami gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą ir vadovaudamiesi 2006 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2006/15/EB, nustatančia antrąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičiančia Direktyvas 91/322/EEB ir 2000/39/EB (OL 2006 L 38, p. 36), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 35), bei 2003 m. kovo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/18/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 312): 1. Tvirtiname Lietuvos higienos normą HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (pridedama). 2. Laikome netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 645/169 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 110-4008). SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                            RIMVYDAS TURČINSKAS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-827/A1-287 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 23:2007 „CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Higienos norma „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (toliau – higienos norma) nustato cheminių medžiagų profesinio poveikio ribinius dydžius, cheminių medžiagų poveikio darbuotojų sveikatai, vertinimo, cheminių medžiagų koncentracijų matavimo bendruosius reikalavimus. 2. Higienos norma taikoma vertinant cheminių medžiagų koncentracijas darbo aplinkos ore, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, susijusios su cheminių medžiagų poveikiu jų sveikatai darbo vietose. 3. Higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys: 3.1. projektuojantys naujas technologijas, gaminantys ir naudojantys technologinę įrangą, kuri gali daryti įtaką darbo aplinkos oro užterštumui ir darbuotojų sveikatai; 3.2. įrengiantys naujas darbo vietas ir naudojantys darbo vietas, kuriose darbo aplinkos oro užterštumas gali turėti įtakos darbuotojų sveikatai; 3.3. vertinantys ir kontroliuojantys darbo aplinkos oro užterštumą ir jo poveikį darbuotojų sveikatai. 4. Į higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgta rengiant norminius dokumentus, susijusius su cheminių medžiagų poveikiu darbuotojų sveikatai darbo vietose. 5. Higienos norma netaikoma radioaktyviosioms cheminėms medžiagoms. II. NUORODOS 6. Higienos normoje yra nuorodos į tokius teisės aktus: 6.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą (Žin., 2003, Nr. 70-3170); 6.2. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2006, Nr. 65-2381); 6.3. Profesinės rizikos vertinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 (Žin., 2003, Nr. 100-4504); 6.4. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatus; Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 (Žin., 2001, Nr. 65-2396); 6.5. Darbo su asbestu nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-184/V-546 (Žin., 2004, Nr. 116-4342); 6.6. Asbesto skaidulų koncentracijos ore matavimo metodinius nurodymus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-34 (Žin., 2006, Nr. 13-461). III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI 7. Higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai: cheminė medžiaga (cheminis veiksnys) – cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne; kenksmingumas – cheminei medžiagai būdinga savybė pakenkti žmogaus sveikatai; kvėpavimo erdvė (kvėpavimo zona) – tai 30 cm spindulio pusiau sferinė erdvė prie darbuotojo veido; įkvepiamasis poveikis – cheminės medžiagos, esančios aplinkos ore, kuriuo darbuotojas kvėpuoja, galimybė veikti darbuotoją per kvėpavimo takus; ūmaus poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, pasižyminti ardančiomis ar dirginančiomis, ar labai toksiškomis, ar toksiškomis savybėmis, kurios veikiamas darbuotojas gali mirti, ūmiai apsinuodyti ir (arba) ūmiai susirgti; lėtinio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, kurios veikiamas darbuotojas gali apsinuodyti ar susirgti praėjus tam tikram laikotarpiui; fibrogeninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojui sukelti plaučių audinio ir pleuros fibrozinius pakitimus; jautrinančio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti įjautrinti darbuotojo organizmą, sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir (arba) alerginę ligą; kancerogeninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti vėžį arba padidinti darbuotojų sergamumą vėžiu; mutageninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą; toksiško poveikio reprodukcijai cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) pakenkti lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pakenkimų dažnumą; higieninis efektas – vienodą poveikį turinčių cheminių medžiagų bendras poveikis darbuotojui, vertinamas pagal atskirų cheminių medžiagų koncentracijas arba šių medžiagų laike kintančių koncentracijų vidurkio dydžius kvėpavimo erdvėje ir jų ribinius dydžius su vienodomis atskaitos trukmėmis ir apskaičiuojamas pagal 16 punkte nurodytą formulę; atskaitos trukmė – standartizuotas laiko tarpas, per kurį nustatytas cheminės medžiagos koncentracijos ribinis dydis. Yra standartizuotos ilgalaikio ir trumpalaikio cheminės medžiagos poveikio atskaitos trukmės; profesinio poveikio ribinis dydis (toliau – ribinis dydis) (RD) – cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per standartizuotą tyrimo laikotarpį, didžiausias leistinas dydis: ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) – cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per 8 valandų darbo pamainą ir 40 valandų darbo savaitę, didžiausias leistinas dydis; trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) – cheminės medžiagos, kuri ne ilgiau kaip 15 minučių ir ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą kasdien veikdama darbuotoją neturėtų sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai, darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per 15 minučių, didžiausias leistinas dydis; neviršytinas ribinis dydis (NRD) – ūmaus poveikio cheminės medžiagos, kuri veikdama darbuotoją gali pakenkti jo sveikatai per labai trumpą laiką, darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per 5–10 minučių, didžiausias leistinas dydis. 7.1. Kitos šios higienos normos sąvokos atitinka 6.1, 6.2, 6.3 ir 6.4 punktuose nurodytuose norminiuose dokumentuose vartojamas sąvokas. IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI CAS – cheminių medžiagų santrumpų registravimo tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service) suteikiamas numeris; F – fibrogeninis poveikis; J – jautrinantis poveikis; K – kancerogeninis poveikis; M – mutageninis poveikis; O – patekimas per nepažeistą odą; R – reprodukcijai toksiškas poveikis; Ū – ūmus poveikis; ppm – milijoninė tūrio dalis (angl. Parts per million). V. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO DARBUOTOJŲ SVEIKATAI VERTINIMAS 8. Darbo aplinkos oro užterštumas chemine medžiaga turi būti kiek galima mažesnis net ir tais atvejais, kai cheminės medžiagos koncentracija neviršija jos ribinio dydžio, nurodyto šios higienos normos VII skyriuje. Tai ypač svarbu, jei darbuotoją vienu metu veikia kelios cheminės medžiagos arba, joms veikiant, jis dirba sunkų fizinį darbą. 9. Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai yra nustatyti pagal principą, kad beveik visi darbuotojai gali dirbti tokiomis sąlygomis, nepatirdami cheminės medžiagos poveikio jų sveikatai. 10. Dėl individualaus jautrumo cheminei medžiagai kai kurių darbuotojų savijauta gali pablogėti ir tada, kai cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore mažesnė nei jos ribinis dydis, net gali sutrikti pavienių darbuotojų sveikata ar išsivystyti profesinė liga. Kai kurie darbuotojai gali būti ypač jautrūs ar neįprastai reaguoti į naudojamas chemines medžiagas. Šių darbuotojų neįmanoma tinkamai apsaugoti nuo tokių cheminių medžiagų kenksmingo poveikio net esant mažoms jų koncentracijoms darbo aplinkos ore. Tokiais atvejais taikytinų profesinės saugos priemonių pobūdį turi įvertinti darbo medicinos gydytojas. 11. Pagal cheminės medžiagos poveikio pobūdį ir atskaitos trukmę ribiniai dydžiai (RD) skirstomi į ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio ribinius dydžius. Šios higienos normos cheminių medžiagų ribinių dydžių lentelėje pagal cheminės medžiagos kenksmingo poveikio pobūdį ir veikimo trukmę pateikti ilgalaikio poveikio ribiniai dydžiai (IPRD), trumpalaikio poveikio ribiniai dydžiai (TPRD) ir neviršytini ribiniai dydžiai (NRD). 12. Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) nėra atskiras ribinis dydis. Jis papildo ilgalaikio poveikio ribinį dydį (IPRD) ir nustatomas tuo atveju, kai cheminės medžiagos trumpalaikis koncentracijos padidėjimas gali būti kenksmingas darbuotojo sveikatai. 13. Jei per 15 minučių išmatuota cheminės medžiagos koncentracija yra didesnė kaip IPRD ir lygi TPRD, tokios koncentracijos poveikis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių ir gali kartotis ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą, kai intervalai tarp pasikartojimų ne mažesni kaip 60 minučių. 14. Neviršytinas ribinis dydis (NRD) yra nustatomas ūmaus poveikio cheminėms medžiagoms, kurios gali pakenkti darbuotojo sveikatai per trumpą ar labai trumpą laiką. Per 15 min. išmatuota ūmaus poveikio cheminės medžiagos koncentracija neturi viršyti nustatyto neviršytino ribinio dydžio (NRD). 15. Darbo aplinkos ore esant kelioms skirtingo poveikio cheminėms medžiagoms, kiekvienos cheminės medžiagos ribinis dydis yra toks pat, kaip ir šioms cheminėms medžiagoms veikiant atskirai. 16. Higieninis efektas apskaičiuojamas pagal formulę: C1 + C2 + C3 + ...+ Cn ≤<= 1, RD1 RD2 RD3 RDn čia: C1, C2, C3 ir Cn, – atskirų cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis; RD1, RD2, RD3 ir RDn – šių cheminių medžiagų ribiniai dydžiai, nurodyti tais pačiais matavimo vienetais. 17. Higieninį efektą turi įvertinti darbo medicinos gydytojas. 18. Darbo aplinkos ore esančios cheminės medžiagos poveikį darbuotojo sveikatai gali sustiprinti papildomas jos patekimas per odą, fizikiniai veiksniai (karštis, triukšmas, vibracija ir kt.), taip pat rūkymas. 19. Sunkus fizinis darbas didina kvėpavimo intensyvumą, tokiu būdu ir cheminės medžiagos patekimą į darbuotojo organizmą bei poveikį jo sveikatai. Toks cheminės medžiagos ir sunkaus fizinio darbo bendras poveikis turi būti įvertinamas konsultuojantis su darbo medicinos gydytoju. 20. Kancerogeninėms cheminėms medžiagoms, lentelėje pažymėtoms „K“ simboliu, būdingas latentinis periodas (10–30 m.) iki pirmųjų ligos požymių. Šis laikotarpis priklauso nuo kancerogeninės cheminės medžiagos savybių ir jos koncentracijos. Kuo mažesnė tokios kancerogeninės cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore, tuo mažesnė rizika susirgti vėžiu. 21. Cheminės medžiagos, lentelėje pažymėtos „J“ simboliu, taip pat ir kitos, lentelėje nepažymėtos tokiu simboliu, gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją arba alerginę ligą. Alergija yra viena iš padidėjusio jautrumo formų, pasireiškianti darbuotojo reakcija į kontaktą su chemine medžiaga, kuri daugeliui darbuotojų paprastai nesukelia susirgimo. Darbuotojai, kurių jautrumas cheminei medžiagai padidėjęs, neturi pakartotinai patekti į tokia chemine medžiaga užterštą darbo aplinką. 22. Vertinant cheminės medžiagos poveikį darbuotojo sveikatai, kvėpavimo erdvėje išmatuota cheminės medžiagos koncentracija turi būti lyginama su jos ilgalaikio poveikio ribiniu dydžiu. 23. Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai pateikti šios higienos normos 1 lentelėje, kurioje nurodytas cheminės medžiagos pavadinimas, CAS numeris, ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD), trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) ir neviršytinas ribinis dydis (NRD), mg/m3 ir ppm, poveikio žymuo ir atitinkamos pastabos. 24. Jeigu šios higienos normos lentelėje nėra nurodyta cheminė medžiaga ir jos ribinis dydis, tokiu atveju galima naudotis Europos Sąjungos šalies, kuri gamina ar naudoja tą cheminę medžiagą, norminiais dokumentais, nustatančiais ribinius dydžius, iki ši cheminė medžiaga bus įrašyta į Lietuvos higienos normą. VI. BENDRIEJI MATAVIMO REIKALAVIMAI 25. Cheminių medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore matuojamos tam skirtais matavimo prietaisais. 26. Nustatant cheminės medžiagos koncentraciją darbo aplinkos ore, jei tik įmanoma, naudojami darbuotojų nešiojami asmeniniai ėminių ėmimo prietaisai. 27. Matavimo prietaisai, ėminių paėmimo tvarka, tyrimo metodai turi atitikti galiojančius norminius dokumentus (higienos normas, standartus, taisykles, metodikas). 28. Matavimo prietaisai turi būti naudojami pagal jų gamintojų instrukcijas. 29. Darbo aplinkos oro užterštumo matavimai turi būti atliekami pirmą kartą pradedant naudoti chemines medžiagas darbo vietoje, įvykus bet kokiam darbo sąlygų, technologinio proceso pasikeitimui. Matavimai turi būti vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka pagal galiojančius standartus ar kitus įteisintus metodus. 30. Esant identiškai įrangai arba atliekant tokias pat gamybines operacijas, cheminių medžiagų koncentracijos turi būti matuojamos tose darbo vietose, kuriose galimas didžiausias darbo aplinkos oro užterštumas (ne mažiau kaip 10% darbo vietų). 31. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti nustatyta, kokios cheminės medžiagos gali išsiskirti į darbo aplinką ir turėti poveikį darbuotojų sveikatai. 32. Oro ėminiai, reikalingi cheminės medžiagos koncentracijai nustatyti, turi būti imami darbuotojo kvėpavimo erdvėje, esant technologinio proceso įprastinei eigai ir veikiant vėdinimo sistemai. 33. Oro ėminių skaičius priklauso nuo cheminės medžiagos poveikio, technologinio proceso, cheminės medžiagos koncentracijos, ėminių ėmimo trukmės. 34. Jei matuojamos cheminės medžiagos koncentracijos ribinis dydis nustatytas 8 valandų atskaitos trukmei, oro ėminiai gali būti imami per visą darbo dieną (pamainą), net ir per pertraukas, išskyrus poilsio ir pietų pertraukas, kurių metu pasišalinama iš darbo vietos. Jei galimybės pasišalinti iš darbo vietos nėra, pietų pertrauka įtraukiama į visą darbo laiką, nes tuo metu darbuotojas yra veikiamas cheminės medžiagos. Oro ėminių skaičius gali būti nuo vieno darbo pamainos trukmės ėminio iki kelių trumpalaikių ėminių, imamų kelis kartus per darbo pamainą. Ėminių ėmimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 25% bendros poveikio trukmės ir kai darbo metu nevyksta jokių didelių poveikio pokyčių. Jei darbo diena (pamaina) trunka ilgiau nei 8 valandas, ėminiai turi būti periodiškai imami per visą darbo laiką. 35. Darbo aplinkos oro užterštumo cheminėmis medžiagomis ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio dydis (Cv) apskaičiuojamas pagal formulę: čia: Cv – ilgalaikio poveikio koncentracijos vidurkis miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis; C1, C2, C3 ir Cn, – koncentracijos dydis atskirais laiko tarpais tais pačiais matavimo vienetais, miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis (mg/m3 arba ppm); t1, t2, t3 ir tn – atskirų oro ėminių paėmimo trukmė minutėmis. Ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio apskaičiavimo pavyzdys pateiktas 1 priede. 36. Jei matuojamos cheminės medžiagos ribinis dydis nustatytas 15 minučių atskaitos trukmei, oro ėminiai imami per visą darbo dieną (pamainą), registruojant koncentraciją darbo aplinkos ore ne rečiau kaip kas 15 minučių. 37. Jei matuojamos ūmaus poveikio cheminės medžiagos, kuri per labai trumpą laiką gali pakenkti darbuotojo sveikatai, NRD nustatytas 5 minučių atskaitos trukmei, oro ėminiai imami ne rečiau kaip kas 5–10 minučių per visą darbo dieną (pamainą) ir koncentracija neturi viršyti NRD. 38. Dujų ir garų koncentracijų dydžiai turi būti išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m3), esant 20°C oro temperatūrai ir 101,3 kPa atmosferos slėgiui, arba milijoninėmis tūrio dalimis (ppm, ml/m3), nepriklausančiomis nuo oro temperatūros ir atmosferos slėgio pokyčių. 39. Ore suspenduotų (kietos ar skystos dulkių, dūmų ar rūko dalelės) cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai turi būti išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis. 40. Ore esančių plaušelių (skaidulų) koncentracijų dydžiai turi būti pateikti plaušelių skaičiumi kubiniame centimetre (plaušelių skaičius / cm3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis. 41. Atlikus matavimą, galutiniai duomenys turi būti išreikšti tais pačiais vienetais kaip ir cheminių medžiagų ribiniai dydžiai. Tai gali būti atlikta matuojant arba perskaičiuota pagal formulę: čia: C – cheminės medžiagos koncentracija; M – molekulinė cheminės medžiagos masė; 24,04 – molinis tūris, kai temperatūra – 20°C ir atmosferos slėgis – 101,3 kPa. 42. Gauti rezultatai pateikiami tyrimų protokole. 43. Cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai lyginami su jų ribiniais dydžiais, pateiktais šios higienos normos VII skyriuje, atsižvelgiant į VII ir VIII skyriuje pateiktas pastabas. VII. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ RIBINIAI DYDŽIAI Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Acetacto rūgšties metilbenzilo esteris 140-11-4 5 - - - - - - Acetalas (acetochloras, 2-chlor-etoksimetil-2-metil-6-etilacetanilidas) 50-78-2 0,5 - - - - - - Acetaldehidas 75-07-0 45 25 90 50 - - K Acetamidas 60-35-5 25 10 60 25 - - K Acetoacetanilidas (acetoacto rūgšties anilidas) 102-01-2 1 - - - - - O Acetofenonas (metilfenilketonas) 98-86-2 5 - - - - - O Acetonanilas (2,2,4-trimetil-1,2-Didrochinolinas) 26780-96-1 1 - - - - - - Acetonas 67-64-1 1210 500 2420 1000 - - - Acetonitrilas 75-05-8 70 40 - - - - O Acetopropilacetatas 5185-97-7 5 - - - - - - Acetopropilo alkoholis 1071-73-4 10 - - - - - - Acto rūgšties anhidridas 108-24-7 - - - - 20 5 Ū Acto rūgštis 64-19-7 25 10 - - - - - Adipino rūgštis 124-04-09 4 - - - - - - Aerozolis suvirinimo 5 - - - - - 1) Akrilaldehidas (akroleinas) 107-02-8 0,2 0,1 0,7 0,3 - - - Akrilamidas 79-06-1 0,03 - 0,1 - - - K M O Akrilnitrilas 107-13-1 4,5 2 13 6 - - K R O 2) Akrilo rūgšties chloranhidridas 814-68-6 0,3 - - - - - J O Akrilo rūgštis 79-10-7 30 10 45 15 - - - βbeta-alaninas 107-95-9 10 - - - - - - Alavo neorganiniai junginiai (kaip Sn) 2 - - - - - - Alavo organiniai junginiai (kaip Sn) 0,1 - 0,2 - - - O Alilo acetatas 591-87-7 2 - - - - - O Alilo alkoholis 107-18-6 4,8 2 12,1 5 - - O Alilo aminas 107-11-9 5 2 14 6 - - O Alilo chloridas 107-05-1 3 1 9 3 - - O Alilo cianidas 109-75-1 - - - - 0,3 - Ū O Aliuminio hidroksidas 21645-51-2 6 - - - - - F Aliuminio nitridas 24304-00-5 6 - - - - - F 1) Žiūrėti 44 punktą. 2) Pasižymi reprodukciją trikdančiu ir kancerogeniniu poveikiu. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Aliuminis (metalas) ir jo oksidas (kaip A1): įkvepiamoji frakcija 5 - - - - - 1) alveolinė frakcija 2 - - - - - Aliuminis (metalas) ir jo tirpūs junginiai (kaip A1) 1 Amilacetatas, tretinis 625-16-1 270 50 540 100 - - Amilformiatas 638-49-3 - - 10 - - - O Amilo acetatas ir jo izomerai, išskyrus tret-amilo acetatą 540 100 810 150 - - - Amilo alkoholis 30899-19-5 10 - - - - - O Amilo bromidas 110-53-2 0,3 - - - - - o Amilo (tretinio) hidroperoksidas 3425-61-4 5 - - - - - o Aminazinas (N-(3-dimetilaminopropil)-3-chlorfenotiazinchlorhidratas) 50-53-3 0,3 - - - - - J O 2-aminoetanolis 141-43-5 8 3 15 6 - - O 4-amino-3,5,6-trichlorpikolino rūgšties natrio druska 50655-56-6 5 - - - - - - 2-amino-4-nitroanizolis 99-59-2 1 - - - - - O α-aminoantrachinonas 82-45-1 5 - - - - - - Aminopelargono rūgštis 1120-12-3 8 - - - - - - Aminopirimidinas (2-metil-4-amino-5-etoksimetilpinmidinas) 73-66-5 1 - - - - - - Amofosas (mono- ir diamino fosfatų mišinys) 299-86-5 6 - - - - - F O Amoniakas (bevandenis) 7664-41-7 14 20 36 50 - - - Amonio chloridas 12125-02-9 10 - - - - - - Amonio diizopropiltiofosfatas 29918-57-8 10 - - - - - - Amonio sulfamatas 7773-06-0 10 - - - - - - Amonio tiosulfatas 7783-18-8 10 - - - - - - Anabazino bazė (3-/2-piperidil/-piridinas) 4904-52-0 0,1 - - - - - O Anabazino hidrochloridas (3-/2-pi peri/-dil/-piridino hidrochloridas) 15251-47-5 0,5 - - - - - - Anabazino sulfatas (3-/2-piperidil/-piridino sulfatas) 18262-71-0 0,1 - - - - - - Analginas (natrio l-fenil-2,3-dimetil-4-metilamino pirazolo-n-5-N-metansulfatas) 68-89-5 0,5 - - - - - Anglies dioksidas 124-38-9 9000 5000 - - - - 2) Anglies disulfidas 75-15-0 16 5 25 8 - K R O 1) Žiūrėti 46 punktą. 2) Anglies dioksidas dažnai laikomas kaip indikatorius darbo patalpose, kuriose oro teršalai susidaro dėl žmonių buvimo jose. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Anglies monoksidas; 630-08-0 40 35 120 100 - - jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos, tada 25 20 - - - - 1) Anglies tetrachloridas 56-23-5 13 2 19 3 - - K O Anilinas 62-53-3 4 1 8 2 - - K O p-anizidinas (p-aminoanizolas) 104-94-9 1 - - - - - O o-anizidinas 90-04-0 1 - - - - - O Anizolas 100-66-3 10 - - - - - - 9,10-antrachinonas 84-65-1 5 - - - - - - Arsanas (arseno hidridas, arsinas) 7784-42-1 0,05 0,02 - - - - - Arsenas ir jo neorganiniai junginiai, išskyrus arsaną (kaip As) 0,03 - - - - - K2), 3) Asbestas (visos atmainos) 0,1 pl/cm3 - - - - K4), 5) Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) 50-78-2 0,5 - - - - - Aviacinis žibalas, varikliams 6) Azoto dioksidas; 10102-44-0 4 2 - - 10 5 jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos, tada 2 1 - - - - Ū1 Azoto oksidas 10102-43-9 30 25 60 50 - - - Azoto suboksidas (diazoto oksidas, linksminančios dujos) 10024-97-2 180 100 900 500 - - - Azoto rūgštis (nitrato rūgštis) 7697-37-2 - - 2,6 1 - - - Bario aliuminatas 12253-23-5 0,1 - - - - - - Bario-aliuminio titanatas 52869-91-7 0,5 - - - - - - Baris (tirpieji junginiai, kaip Ba) 0,5 - - - - - - Bario feritas 12047-11-9 4 - - - - - - Bario hidrofosfatas 10048-96-3 0,5 - - - - - - Bario karbonatas 513-77-9 0,5 - - - - - - Bario tetratitanatas 12009-31-3 0,5 - - - - - - Bario-kalcio titanatas 52869-93-9 0,5 - - - - - - 1) Specialieji azoto dioksido ir anglies monoksido RD pateikti, atsižvelgiant į variklių išmetamosiose dujose esančių medžiagų, tarp jų ir kancerogenų, bendrą poveikį. Tokiu atveju šios medžiagos naudojamos kaip indikatoriai. Poveikis turi būti priimtinas abiejų reikšmių atveju: anglies monoksido – išmetamųjų dujų iš benziną ir dujas naudojančių variklių, azoto dioksido – išmetamųjų dūmų iš dyzelinį kurą naudojančių variklių. Anglies monoksido ir azoto dioksido suminio poveikio skaičiuoti nereikia. 2) Kai kurie duomenys rodo, kad sieros dioksidas gali sustiprinti kancerogenines arseno savybes. 3) Planuojant naujus objektus ar keičiant senus, reikia stengtis užtikrinti, kad arseno ir jo neorganinių junginių, išskyrus arseno hidridą, poveikis per darbo dieną būtų priimtinas, laikantis IPRD, kuris yra 0,01 mg/m3 (kaip As). 4) Asbestas yra šie pluoštiniai silikatai: aktinolitas, amozitas, antofilitas, Chrizotilas, krokidolitas, tremolitas (6.5). 5) Plaušelis čia apibrėžiamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis 3:1, mažiausias ilgis yra 5 μmium (mikrometrai) ir didžiausias plotis yra 3 μmium. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu membraninio filtro metodu (6.6). Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Benz(a)pirenas 50-32-8 0,002 - 0,02 - - - K R M O1 Benzalchloridas 98-87-3 0,5 - - - - - - Benzaldehidas 100-52-7 5 - - - - - - Benzantronas 82-05-3 0,2 - - - - - - p-benzchinonas (chinonas) 106-51-4 0,4 0,1 1,3 0,3 - - 2) Benzenas (benzolas) 71-43-2 3,25 1 19 6 - - K O Benzilbutilftalatas 85-68-7 3 - 5 - - - 3) Benzilo alkoholis 100-51-6 5 - - - - - O Benzilo chloridas 100-44-7 5 1 11 2 - - K Benzilo nitrilas 100-47-0 - - - - 0,8 - Ū O Benzinas, aviacinis, automobilinis, plačios frakcijos reaktyvinis ir alifatinis grandininiams pjūklams 4) Benzoilo chloridas 98-88-4 5 - - - - - - Benzoksazalonas 59-49-4 1 - - - - - - Benzolsulforūgšties chloranhidridas 98-09-9 1 - - - - - O Benzotrichloridas 98-07-7 0,2 - - - - - - Benzotrifluoridas 98-08-8 100 - - - - - Berilis ir jo junginiai (kaip Be) 0,002 - - - - - J K Betanalis (fenmedifamas, O-(3-etoksikarbonil-aminofenil)-N-(tolil-3) karbamatas) 13684-63-4 0,5 - - - - - - Bifenilas (difenilas) 92-52-4 1,3 0,2 2,5 0,4 - - - Bis-(chlormetil)-benzenas 28347-13-9 1 - - - - - - Bis-(chlormetil)-ksilenas 23640-76-0 1 - - - - - - Bismutas ir jo neorganiniai junginiai 7440-69-9 0,5 - - - - - Boraksas 1303-96-4 2 - 5 - - - O Boras amorfinis ir kristalinis 32446-62-1 2 - - - - - - Boro fluoridas 7637-07-2 - - - - 1 - U Boro karbidas 12069-32-8 6 - - - - - F Boro nitridai (heksagonalinis ir kubinis) 10043-11-5 6 - - - - - F 1) Benz(a)pireno gali būti kartu su kitais policikliniais aromatiniais angliavandeniliais durnuose, dulkėse ar rūke, pvz., iš bitumo ir asfalto, bei kai kuriose alyvose ir degimo produktuose. 2) p-Benzchinonas (chinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies (žr. hidrochinoną). 3) Tą patį RD, išreikštą mg/m3, galima taikyti ftalatams, kurių RD nenustatyta. 4) Žiūrėti 45 punktą. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Boro oksidas (boro rūgšties anhidridas) 1303-86-2 5 - - - - - - Boro rūgštis 10043-35-3 10 - - - - - - Bromacetopropilacetatas 20206-80-8 0,5 - - - - - O Bromas 7726-95-6 0,7 0,1 - - - - - Brombenzantronas 81-96-9 0,2 - - - - - - Brombenzenas 108-86-1 3 - - - - - - Brombutanas 109-65-9 0,3 - - - - - O Bromfenolis (orto-, paraizomerai) 95-56-7 106-41-2 0,3 - - - - - O 2-brom-1,1, 1-trifluor-2-chloretanas (halotanas, fluotanas) 151-67-7 40 5 80 10 - - - Bromoformas (tribrommetanas) 75-25-2 5 - - - - - - 2-brompentanas 107-81-3 5 - - - - - o 1,3-butadienas 106-99-0 1 0,5 10 5 - - K Butanoliai (butilo alkoholiai), išskyrus n-butanolį 78-92-2, 75-65-0 150 50 250 75 - - O n-butanolis (n-butilo alkoholis) 71-36-3 45 15 - - 90 30 Ū O Butanonas (metiletilketonas) 78-93 3 600 200 900 300 - Butilaminas 109-73-3 - - - - 15 5 Ū J O n-butilglicidileteris 2426-08-6 50 10 80 15 - - J Butilnitritas 544-16-1 1 - - - - - - Butilo (tretinio) hidroperoksidas 75-91-2 5 - - - - - O Butilo acetatas, visi izomerai 500 100 700 150 - - - Butilo akrilatas 141-32-2 11 2 53 10 - - J Butilo glikolis (etilenglikolio monobutileteris, 2-butoksietanolis) 111-76-2 50 10 100 20 O Butilo laktatas 138-22-7 30 5 60 10 - - 1) n-butilo metakrilatas 97-88-1 300 50 450 75 - - J tret-butilo metilo eteris 1634-04-4 110 30 220 60 - - - tret-butilperacetatas 107-71-1 1 - - - - - - di-tret-butilperoksidas 110-05-4 100 - - - - - - 2-butoksietanolis (butilo glikolis, etilenglikolio monobutileteris) 111-76-2 50 10 100 20 - - O 2-(2-butoksietoksi)etanolis (dietilenglikolio monobutileteris) 112-34-5 100 15 200 30 - - - 2-(2-metoksietoksi)etanolis 111-77-3 50,1 10 - - - - O 1) Koncentracijos RD, išreikštas ppm, taip pat taikomas tiems laktatams, kurių konkretus RD šioje higienos normoje nenurodytas. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Cerio (IV) oksidas 1306-38-3 5 - - - - - - Cerio fluoridas 7758-88-5 0,5 - 2,5 - - - - Cezio hidroksidas 21351-79-1 0,3 - - - - - - CFC 11 (freonas 11, trichlorfluormetanas) 75-69-4 3000 500 4500 750 - - 1) CFC 12 (freonas 12, dichlordifluormetanas) 75-71-8 2500 500 4000 750 - - 1) CFC 22 (freonas 22, chlordifluormetanas) 75-45-6 1800 500 2500 750 - - 1) CFC 113 (freonas 113, 1,1,2-trichlor-1,2,2-trifluoretanas) 76-13-1 4000 500 6000 750 - - 1) Chinolinas 91-22-5 0,1 - 0,5 - - - - Chinonas (p-benzchinonas) 106-51-4 0,4 0,1 1,3 0,3 - - 2) 2-chlor-1,3-butadienas (chlorprenas) 126-99-8 3,5 1 18 5 - - O Chloracetopropilacetatas 13045-16-4 2 - - - - - O Chloralis (trichloracetaldehidas) 75-87-6 5 - - - - - - m-chloranilinas 108-42-9 0,05 - - - - - O p-chloranilinas 106-90-7 - - - - 0,3 - Ū O Chloras 7782-50-5 - - 1,5 0,5 - - Ū Monochlorbenzenas (Chlorbenzenas) 108-90-7 23 5 70 15 - - - p-chlorbenzilchloridas (α-chlor-4-chlortoluenas) 104-83-6 0,5 - - - - - O p-chlorbenztrichloridas 5216-25-1 0,01 - - - - - O p-chlorbenztrifluoridas 98-56-6 20 - - - - - O Chlorbutanas 78-86-4 0,5 - - - - - O Chlorcianas 506-77-4 0,3 0,1 0,8 0,3 - - - Chlorcikloheksanas 542-18-7 50 - - - - - - Chlordifluormetanas (CFC 22, freonas 22) 75-45-6 1800 500 2500 750 - - 1) Chloretanas (etilo chloridas) 75-00-3 268 100 - - - - - 2-chloretanolis (etileno chlorhidrinas) 107-07-3 - - - - 3,5 1 Ū O3) 2-chloretansulfochloridas 1622-32-8 0,3 - - - - O Chlorfenilizocianatas (p-, m-izomerai) 104-12-1 - - - - 0,5 - Ū J O Chlorkrezolis 59-50-7 3 - 6 - - - - 1) Dichlorfluormetanas, CFC 21, freonas 21 yra kepenų nuodas. Galima nurodyti šios medžiagos koncentracijos IPRD, kuris yra 10 ppm. 2) Chinonas (p-benzchinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies (žr. hidrochinoną). 3) Šios medžiagos skystos formos skvarba per odą yra tokia didelė, kad gali sukelti gyvybei pavojingus pakenkimus. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Chloro dioksidas 10049-04-4 0,3 0,1 - - 0,8 0,3 Ū Chlorfenoliai ir jų druskos 0,5 - 1,5 - - - O1) Chloroformas 67-66-3 10 2 25 5 - - K O Chlorofosas (diloksas, diptereksas) 52-68-6 0,5 - - - - - J O Chlorprenas (2-chlor-1,3-butadienas) 126-99-8 3,5 1 18 5 - - O Chlortoluenas (o-, p-izomerai) 95-49-8 106-43-4 10 - - - - - O Chromas (metalas), neorganinio chromo (II) junginiai ir neorganinio chromo (III) junginiai (netirpūs) 2 - - - - - - Chromo (VI) junginiai (kaip Cr) 0,005 - 0,015 - - - J K Chrominas 1407-01-8 5 - - - - - - Chromo (VI) trioksidas (chromo rūgšties anhidridas) 1333-82-0 0,005 - 0,015 - - - J K Cianamidas 420-04-2 1 0,58 - - - - O Cianidai ir ciano rūgštis, suminė koncentracija (kaip CN) 74-90-8 ciano rūgštis - - - - 5 - Ū O Cianurchloridas (2,4,6-trichlor-1,3,5-triazinas) 108-77-0 0,1 - - - - - - Cianuro rūgštis 108-80-5 0,5 - - - - - O Cikloheksanas 110-82-7 700 200 - - - - - Cikloheksanolis 108-93-0 200 50 300 75 - - - Cikloheksanonas 108-94-1 40,8 10 81,6 20 - - O Cikloheksanonoksimas 100-64-1 10 - - - - - - Cikloheksenas 110-83-8 50 - - - - - - Cikloheksilaminas 108-91-8 20 5 40 10 - - - Cikloheksilamino 3,5-dinitrobenzoatas 5473-16-5 10 - - - - - - Cikloheksilamino nitrobenzoatas (o, m, p-izomerai) 34067-50-0 10 - - - - - - Cikloheksilkarbamidas (cikloheksilšlapalas) 698-90-8 0,5 - - - - - - Ciklopentadienas 542-92-7 5 - - - - - - Cimenas (metilizopropilbenzenas) 99-87-6 140 25 190 35 - - - Cinebas 1222-67-7 0,5 - - - - - J Cinko fosfidas 1314-84-7 0,1 - - - - - - Cinko sulfidas 1314-98-3 5 - - - - - - Cinko chloridas, alveolinė frakcija 7646-85-7 1 - - - - - 2) 1) Chlorfenolio druskoms RD reikšmė taikoma jas perskaičiavus į gryną chlorfenolį. 2) Žiūrėti 46 punktą. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Cinko oksidas 1314-13-2 5 - - - - - - Cirkonas 14940-68-2 6 - - - - - F Cirkonis metalinis 7440-67-7 6 - - - - - Cirkonio (IV) oksidas 1314-23-4 6 - - - - - F Cirkonio karbidas 12070-14-3 6 - - - - - F Cirkonio nitridas 25658-42-8 4 - - - - - F Ciramas 137-30-4 1 - 2 - - - J DDT (p-dichlorfeniltrichloretanas) 50-29-3 0,1 - - - - - J DDVF (dichlofosas, nuvanas) 62-73-7 0,2 - - - - - - n-decilo alkoholis 112-30-1 10 - - - - - - Dekahidronaftalenas (dekalinas) 91-17-8 100 - - - - - - Dekanai ir kiti aukštesnieji alifatiniai angliavandeniliai 350 - 500 - - - 1) Denacilas 38363-29-0 2 - - - - - O Dezoksonas-3 (kaip acto rūgštis) 59593-05-4 1 - - - - - - Di-(2-etilheksil) ftalatas 117-84-0 3 - 5 - - - 2), 3) Diacetono alkoholis 123-42-2 120 25 240 50 - - - Dialilaminas 124-02-7 1 - - - - - O Dialilftalatas 131-17-9 1 - - - - - - Dialilizoftalatas 1087-21-4 0,5 - - - - - - Diamindifeniloksidas 101-80-4 5 - - - - - - 4,4-diamindifenilsulfidas 139-65-1 1 - - - - - - 1,4-diamindifenilsulfonas 80-08-0 5 - - - - - - Dibenzilftalatas 84-62-8 3 - 5 - - - 2) Diboranas 19287-45-7 0,1 - - - - - - Dibrombenzantronas 81-98-1 0,2 - - - - - - 1,2-dibrompropanas 78-75-1 5 - - - - - - Dibutiladipinatas 105-99-7 5 - - - - - O Dibutilfenilfosfatas 25-28-36-1 0,1 - - - - - o Dibutilftalatas 84-74-2 3 - 5 - - - 2) Dibutilketonas 502-56-7 20 - - - - - O Dibutilsebacinatas 109-43-3 10 - - - - - - α,α -dichlor-α-fluortoluenas 498-67-9 1 - - - - - O 1,3-dichloracetonas 534-07-6 0,05 - - - - - O 1) Nurodytas angliavandenilių garų RD. Alifatinių angliavandenilių su daugiau kaip 12 anglies atomų (tridekano ir aukštesniųjų) sočiųjų garų koncentracija 20°C temperatūroje yra mažesnė kaip 350 mg/m3. Tačiau šie angliavandeniliai gali turėti įtakos higieniniam poveikiui. Angliavandeniliams aerozolio (dalelių ar lašelių) forma taikoma RV, nurodyta organinėms dulkėms ir rūkui, 5 mg/m3. 2) Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas. 3) Kaip ir kiti oktilftalatai, di-(2-etilheksil) ftalatas neapibrėžtai vadinamas tiesiog DOF'u. Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHF) dažnai vadinamas di-sec-oktilftalatu, o tai cheminiu požiūriu nėra visiškai teisinga. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Dichloracto rūgštis 79-43-6 4 - - - - - - 3,4-dichloranilinas 95-76-1 0,5 - - - - - O Dichloras (2,3-dichlor-1,4-naftachinonas) 117-80-6 0,5 - - - - - - 2,3-dichlorbutadienas-1,3 1653-19-6 0,1 - - - - - O 3,4-dichlorbutenas-1 64037-54-3 1 - - - - - O 1,3-dichlorbutenas-2 7415-31-8 1 - - - - - O 1,4-dichlorbutenas-2 764-41-0 0,1 - - - - - O 4,4-dichlordifenilsulfonas 80-07-9 10 - - - - - - 1,1-dichloretanas 75-34-3 412 100 - - - - O 1,2-dichloretanas (etileno dichloridas) 107-06-2 4 1 20 5 - - K O 3,4-dichlorfenilizocianatas 102-36-3 3 - - - - - J O Dichlorfeniltrichlorsilanas (kaip vandenilio chloridas) 27137-85-5 1 - - - - - - Dichlorhidrinas 96-23-1 5 - - - - - - 1,2-dichlorizobutanas 27177-44-2 20 - - - - - - 3,3-dichlorizobutilenas 78-71-7 0,3 - - - - - O 1,3-dichlorizobutilenas 3375-22-2 0,5 - - - - - O 3,4-dichlornitrobenzenas 99-54-7 1 - - - - - O 1,2-dichlorbenzenas 95-50-1 122 20 306 50 - - O 1,4-dichlorbenzenas 106-46-7 122 20 306 50 - - - Dichlordifluormetanas (CFC 12, freonas 12) 75-71-8 2500 500 4000 750 - - 1) 1,2-dichlorpropanas 78-87-5 10 - - - - - - 2,3-dichlorpropilenas 78-88-6 3 - - - - - - a,a-dichlorpropiono rūgštis 75-99-0 10 - - - - - - Dichlorstirenas 6607-45-0 50 - - - - - - Dichlortoluenas 95-73-8 10 - - - - - O Diciklobutilidenas 6708-14-1 10 - - - - - O Diciklopentadienas 77-73-6 1 - - - - - O Dietanolaminas 111-42-2 15 3 30 6 - - O Dietilaminas 109-89-7 15 5 30 10 - - - Dietilaminoetanolis 100-37-8 10 2 50 10 - - O (B-dietilaminetilmerkaptanas 100-38-9 1 - - - - - O Dietilaminoetilmetakrilatas 105-16-8 800 - - - - - - Dietilbenzenas 25340-17-4 10 - - - - - - Dietilenglikolis 111-46-6 45 10 90 20 - - O 1) Dichlorfluormetanas, CFC 21, freonas 21 yra kepenų nuodas. Šiai medžiagai galima nurodyti 10 ppm koncentracijos IPRD. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Dietilenglikolio monobutileterio acetatas 124-17-4 130 15 250 30 - - - Dietilentriaminas 111-40-0 4,5 1 10 2 - - J O Dietilftalatas 84-66-2 3 - 5 - - - 1) Dietilgyvsidabris 627-44-1 0,005 - - - - - - Dietilmaleinatas 141-05-9 1 - - - - - O Dietilo eteris (eteris) 60-29-7 900 300 1200 400 - - - Dietilperfluoradipinatas 376-50-1 0,1 - - - - - O Dietilperfluorgliutaratas 424-40-8 0,1 - - - - - O Dietiltelūridas 627-54-3 0,0005 - - - - - - Difenilaminas 122-39-4 4 - 12 - - - - Difenilas (bifenilas) 92-52-4 1,3 0,2 2,5 0,4 - - - Difosforo pentoksidas 1314-56-3 1 - - - - - - Difosforo pentasulfidas 1314-80-3 1 - - - - - - Diglicidilo eteris (DGE) 2238-07-5 - - - - 1,1 0,2 Ū J Diizodecilftalatas 26761-40-0 3 - 5 - - - 1) Diizopropilaminas 108-18-9 20 5 40 10 - - O Diizopropilfenilizocianatas 2817842-9 0,04 0,005 - - 0,08 0,01 Ū J 2), 3) N,N-dimetilacetamidas 127-19-5 36 10 72 20 - - Dimetilaminas 124-40-3 3,8 2 9,4 5 - - - N,N-dimetilanilinas 121-69-7 5 1 10 2 - - o Dimetildisulfidas 624-92-0 - 1 - - - - Dimetileteris 115-10-6 1920 1000 2280 1500 - - - Dimetiletilaminas 598-56-1 6 2 15 5 - - - Dimetilformamidas 68-12-2 30 10 45 15 - - R O 6) Dimetilftalatas 131-11-3 3 - 5 - - - 1) Dimetilsulfidas 75-18-3 - 1 - - - - 5) Dimetilsulfoksidas 67-68-5 150 50 500 150 - - O Dinitrobenzenas, visi izomerai 25154-54-5 1 0,15 2 0,3 - - O Dinitroglikolis (etilenglikolio dinitratas) 628-96-6 0,2 0,03 0,6 0,1 - - O Dinitrotoluenas 25321-14-6 0,15 - 0,3 - - - J O Dioksanas 123-91-1 35 10 90 25 - - K O 1) Tas pats RD, išreikštas mg/m , yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti. 2) Nustatytas 5 min. trukmės koncentracijos NRD. 3) Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi. 4) Garų pavidalu ši medžiaga lengvai skverbiasi per odą. 5) IPRD, lygus 1 ppm, taikomas dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano koncentracijų sumai. 6) Ši skysto pavidalo medžiaga taip smarkiai skverbiasi per odą, kad gali sukelti gyvybei pavojingus pakenkimus. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Dioktilftalatas 3 - 5 - - - 1), 2) Dipropilenglikolio monometileteris (2-metoksimetiletoksi)-propanolis) 34590-94-8 300 50 450 75 - - O Disulfiramas 97-77-8 1 - 2 - - - J Dyzelinis automobilinis kuras 3) Dulkės: įkvepiamoji frakcija 10 - - - - - 4) alveolinė frakcija 5 5) Organinės kilmės dulkės ir rūkas, įkvepiamoji frakcija 5 6) Anglies dulkės (įskaitant suodžius) 7782-42-5 3 - - - - - - Cemento dulkės: įkvepiamoji frakcija 10 - - - - - - alveolinė frakcija 5 - - - - - 5) Grafito dulkės 5 - - - - - - Medvilnės dulkės (medvilnės žaliava) 0,5 - - - - - - Kietosios medienos dulkės 5 - - - - - K 7), 8) Polivinilchlorido (PVC) dulkės: 9002-86-2 įkvepiamoji frakcija alveolinė frakcija Popieriaus dulkės 2 - - - - - 10) Reaktoplastiko (termorektyvinio fenoplastiko) dulkės 3 - - - - - 11) Tekstilės dulkės 1 - - - - - - 1) Tą patį RD, išreikštą mg/m3, galima taikyti ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas. 2) Kaip ir kiti oktilftalatai, di-(2-etilheksil) ftalatas neapibrėžtai vadinamas tiesiog DOF'u. Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHF) dažnai vadinamas di-sec-oktilftalatu, o tai cheminiu požiūriu nėra visiškai teisinga. 3) Žiūrėti 45 punktą. 4) Jei susidaro organinių ir neorganinių dulkių mišinys, organinė dalis negali sudaryti daugiau kaip 5 mg/m3. Jei kurios nors medžiagos dulkių nurodytas atskiras RD, taikomas būtent jis. 5) Žiūrėti 46 punktą. 6) Jei nurodyta kurios nors medžiagos dulkių ir rūko atskiras RD, taikomas būtent jis. 7) Įvertinant impregnuoto medžio dulkes, reikia atsižvelgti į junginius, esančius impregnavimo medžiagoje. Tokių junginių, kurių nurodytas RD, kiekis yra įvertinamas analizuojant medžio dulkes arba atliekant skaičiavimus, pagrįstus impregnavimo medžiagos medienoje kiekiu. Jei to kiekio negalima apskaičiuoti, taikomas 0,5 mg/m3 RD. Esant smulkių medžio dulkių poveikiui, ypač baldų pramonėje, yra tam tikra nosies vėžio rizika. 8) Įkvepiamoji frakcija; jei kietosios medienos dulkės susimaišiusios su kitokiomis medienos dulkėmis, RD taikomas visoms tame mišinyje esančioms dulkėms. 9) RD taikomas PVC dulkėms su priedais ar be jų. 10) RD nustatytas popieriaus dulkėms, tarp jų cheminių medžiagų, esančių popieriuje ir ant popieriaus, dulkėms. 11) RD taikomas sukietintų arba beveik sukietintų, turinčių stiklo pluošto arba jų neturinčių, epoksidinių, akrilatinių, poliuretaninių ar esterinių plastikų, bakelito dulkėms ir pan. Čia įskaitomos ir dulkės iš nekietintos miltelinės epoksi tipo medžiagos ir pan. Tam tikriems pigmentams ir panašiems priedams taikomi atskiri RD. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Efranas (enfluranas, 1,1,2-trifluor-2-chloretildifluormetilo eteris) 13838-16-9 80 10 150 20 - - - Enfluranas (efranas, 1,1,2-trifluor-2-chloretildifluormetilo eteris) 13838-16-9 80 10 150 20 - - - Epichlorhidrinas 106-89-8 1,9 0,5 4 1 - - J K O Etanolaminas 141-43-5 8 3 15 6 - - O Etanolis (etilo alkoholis) 64-17-5 1000 500 1900 1000 - - - Eteris (dietilo eteris) 60-29-7 900 300 1200 400 - - - Etilakrilatas 140-88-5 20 5 40 10 - - J O Etilamilketonas (5-metilheptanonas-3) 541-85-5 130 25 250 50 - - - Etilaminas 75-04-7 9,4 5 13,8 7,5 - - - Etilbenzenas 100-41-4 442 100 884 200 - - O Etilenas 74-85-1 100 - - - - - - Etilenchlorhidrinas (2-chloretanolis) 107-07-3 - - - - 3,5 1 Ū O 1) Etilencianhidrinas 109-78-4 10 - - - - - - Etilencianakrilatas 7085-85-0 10 2 20 4 - - - Etilendiaminas 107-15-3 25 10 35 15 - - J Etilendichloridas (1,2-dichloretanas) 107-06-2 4 1 20 5 - - K O Etilglikolio acetatas (etilenglikolio monoetileterio acetatas, 2-etoksietilacetatas) 111-15-9 30 5 50 10 R O2) Etilenglikolio akrilo eteris 818-61-1 0,5 1 10 2 - - J O Etilenglikolio butilo eteris 0 50 10 100 20 - - O Etilenglikolio dinitratas (nitroglikolis, glikolio dinitratas) 628-96-6 0,2 0,03 0,6 0,1 - - O Etilenglikolio izopropileterio acetatas 19234-20-9 60 10 120 20 - - O Etilenglikolio izopropileteris 109-59-1 45 10 90 20 - - O Etilenglikolio metakrilo eteris 868-77-9 20 - - - - - - Etilenglikolio monobutileterio acetatas (butilo glikolio acetatas, 2-butoksietilo acetatas) 112-07-2 70 10 140 20 O 1) Ši skysto pavidalo medžiaga smarkiai skverbiasi per odą, tad gali sukelti gyvybei pavojingus pakenkimus. 2) Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas reprodukcijos sutrikimams skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Etilenglikolio monobutileteris (butilglikolis, 2-butoksietanolis) 111-76-2 50 10 100 20 - - O Etilenglikolio monoetileterio acetatas (metilglikolio acetatas, 2-metoksietilacetatas) 110-49-6 25 5 50 10 R O1) Etilenglikolio monoetilo eteris 110-80-5 19 5 40 10 - - R O1) Etilenglikolio monometileterio acetatas (etilglikolio acetatas, 2-etoksietilacetatas) 111-15-9 30 5 50 10 R O1) Etilenglikolio monometileteris (2-metoksietanolis) 109-86-4 16 5 30 10 - - R O1) Etilenglikolio monopropileteris 2807-30-9 45 10 90 20 - - O Etilenglikolis (glikolis) 107-21-1 25 10 50 20 - - O 2) Etileniminas 151-56-4 - - - - 0,02 - Ū J M O Etilenoksidas (Oksiranas) 75-21-8 2 1 9 5 - - KO Etilensulfidas 420-12-2 0,1 - - - - - O 2-etilheksenalis 645-62-5 3 - - - - - - 2-etilheksildifenilfosfitas 1241-94-7 0,5 - - - - - O Etilheksilo laktatas 6283-86-9 40 5 80 10 - - Etilmerkaptanas 75-08-1 1 - - - - - O Etilmerkurfosfatas (kaip Hg) 2440-45-1 0,005 - - - - - O Etilmetakrilatas 97-63-2 250 50 350 75 - - J N-etilmorfolinas 100-74-3 25 5 50 10 - - O N-etil-N-B-cianetilanilinas 148-87-8 0,1 - - - - - O Etilo acetatas 141-78-6 500 150 - - 1100 300 - Etilo alkoholis (etanolis) 64-17-5 1000 500 1900 1000 - - - Etilo bromidas 74-96-4 5 - - - - - - Etilo glikolis (etilenglikolio monoetileteris, 2-etoksietanolis 110-80-5 19 5 40 10 - - R O 1) Etilo laktatas 97-64-3 25 5 50 10 - - 3) O-etil-O-fenilchlortiofosfatas 38052-05-0 0,5 - - - - - O Etiltoluenas 25550-14-5 50 - - - - - 2-etoksietanolis (etilglikolis, etilenglikolio monoetileteris) 110-80-5 19 5 40 10 - - R O1) 1) Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas reprodukcijos sutrikimams skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams. 2) Šis RD taikomas bendrai garų ir aerozolio koncentracijai. 3) Tas pats RD, išreikštas ppm, turi būti taikomas laktatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm 2-Etoksietilacetatas (etilglikolio acetatas, etilenglikolio monoetileterio acetatas) 111-15-9 30 5 50 10 R O1) Fenilacto rūgšties natrio druska 114-70-5 2 - - - - - - p-fenilendiaminas 106-50-3 0,05 - - - - - J m-fenilendiaminas 108-45-2 0,1 - - - - - J o-fenilendiaminas 95-54-5 0,5 - - - - - J Fenilizocianatas 103-71-9 0,02 0,005 - - 0,05 0,01 J Fenilmetilkarbamidas (fenilmetilšlapalas) 538-32-9 3 - - - - - - Fenilo glicidilo eteris 122-60-1 60 10 90 15 - - J Fenilo izocianatas 103-71-9 0,02 0,005 - - 0,05 0,01 2-fenilpropenas (a-metilstirenas) 98-83-9 246 50 492 100 - - - Fenoksiacto rūgštis 122-59-8 1 - - - - - O 3-fenoksibenzaldehidas 93-99-2 5 - - - - - - m-fenoksifenolis 713-68-8 1 - - - - - O Fenolis 108-95-2 7,8 2 15,6 4 - - O 3) Fenoplastikas (dulkės reaktoplastiko) 9003-35-4 3 - - - - - Metalinis ferochromas (chromo 65% mišinys su geležimi) 2 - - - - - F Fluoras 7782-41-4 1,58 1 3,16 2 - - - Fluorcirkonatas 7783-64-4 1 - - - - - Fluoridai, išskyrus vandenilio fluoridą, (kaip F) 2,5 - - - - Fluotanas (2-brom-1,1,1-trifluor-2-chloretanas, halotanas) 151-67-7 40 5 80 10 - - - Formaldehidas 50-00-0 0,6 0,5 - - 1 1,2 Ū J K Formalglikolis (dioksolanas-1,3) 646-06-0 50 - - - - - O Formamidas 75-12-7 20 10 30 15 O 1) Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas reprodukcijos sutrikimams skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams. 2) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD. 3) Šios medžiagos garai gali įsiskverbti per odą. 4) RD taikomas sukietintų arba beveik sukietintų, turinčių stiklo pluošto arba jų neturinčių, epoksidinių, akrilatinių, poliuretaninių ar esterinių plastikų, bakelito dulkėms ir pan. Čia įskaitomos ir dulkės iš nekietintos miltelinės epoksi tipo medžiagos ir pan. Tam tikriems pigmentams ir panašiems priedams taikomi atskiri RD. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Fosfinas (fosfanas, vandenilio fosfidas) 7803-51-2 0,14 0,1 0,28 0,2 - - - Geltonasis fosforas 7723-14-0 0,03 - - - - - K Fosforo chloroksidas 10025-87-3 - - - - 0,05 - Ū O Fosforo pentachloridas 10026-13-8 1 - - - - - - Fosforo rūgšties anhidridas (fosforo pentoksidas) 1314-56-3 1 - - - - - - Fosforo rūgštis, orto- 7664-38-2 1 - 2 - - - Fosforo tiotrichloridas 3982-91-0 0,5 - - - - - O Fosforo trichloridas 7719-12-2 0,2 - - - - - O Fosgenas (karbonilo chloridas) 75-44-5 0,08 0,02 - - 0,4 0,1 Ū Ftalatai 3 - 5 - - - 1) Ftalio rūgšties anhidridas 85-44-9 2 - - - - 3 Ū J 2-furaldehidas (furfurolas) 98-01-1 8 2 20 5 - - O Furanas 110-00-9 0,5 - - - - - J O 2-furankarboninės rūgšties butilo esteris 583-33-5 0,5 - - - - - - Furazolidonas (N-/5-nitro-2-furfuriliden/3-amino-2-oksazolidonas) 67-45-8 0,5 Furfurilo alkoholis 98-00-0 20 5 40 10 - - O Furfurolas (2-furaldehidas) 98-01-1 8 2 20 5 - - O Galantaminas 69353-21-5 0,05 - - - - - O Galio oksidas 12653-62-2 3 - - - - - - Geležies oksidas (kaip Fe), alveolinė frakcija 1309-37-1 3,5 - - - - - 2) Germanio (IV) chloridas (kaip Ge) 10038-98-9 1 - - - - - - Germanio hidridas (germanas) 7782-65-2 5 - - - - - - Germanio oksidas 1310-53-8 2 - - - - - - Germanis 7440-56-4 2 - - - - - - Glicerolio trinitratas (nitroglicerinas) 55-63-0 0,3 0,03 0,9 0,1 - - O Glicidolis 556-52-5 5 - - - - - - Gliftoras 8065-71-2 0,05 - - - - - - Glikolis (etilenglikolis) 107-21-1 25 10 50 20 - - O3) Glutaro aldehidas 111-30-8 - - - - 0,8 0,2 Ū J 1) RD galima taikyti šiems ftalatams: benzilbutil-, dibutil-, di-(2-etilheksil-), dimetil-, dibenzil-, dietil-, diizodecil-, dioktilo. Ta pati RD, išreikšta mg/m3, gali būti taikoma ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas. 2) Žiūrėti 46 punktą. 3) Šis RD taikomas bendrai garų ir aerozolio koncentracijai. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Granozanas (cerezanas, etilmerkurchloridas) (kaip Hg) 107-27-7 0,005 - - - - - J Gyvsidabrio alkiliniai junginiai (kaip Hg) 0,01 - - - - - O Gyvsidabrio garai 7439-97-6 0,03 - - - - - K Gyvsidabrio junginiai, išskyrus alkilinius, (kaip Hg) 0,03 - - - - O Halotanas (2-brom-1,1,1-trifluor-2-chloretanas, fluotanas) 151-67-7 40 5 80 10 - - - Heksabrombenzenas 87-82-1 2 - - - - - - Heksachloracetonas 116-16-5 0,5 - - - - - - Heksachloranas 58-89-9 0,1 - - - - - J O Heksachlorbenzenas (HChB, 1,2,3,4,5,6,-heksachlorbenzenas) 118-74-1 0,9 - - - - - O Heksachlorbutadienas (HChBD, perchlordivinilas) 87-68-3 0,005 - - - - - O Heksachlorciklopentadienas 77-47-4 0,01 - - - - - O Heksachlorofenas (2,2-dihidroksi-3,3,5,5,6,6-heksachlordifenilmetanas) 70-30-4 0,1 - - - - - O Heksachlor-p-ksilenas 68-36-0 10 - - - - - O Heksafluorbenzenas 392-56-3 5 - - - - - - Heksafluorpropilenas 116-15-4 5 - - - - - - Heksametildisilazanas 999-97-3 2 - - - - - - Heksametilendiizocianatas (HDI) 822-06-0 0,03 0,005 - - 0,07 0,01 Ū J1), 2) Heksametilendiaminas 124-09-4 0,1 - - - - - J Heksametileniminas 111-49-9 0,5 - - - - - O Heksametileno tetraminas 100-97-0 3 - 5 - - - J Heksanai, išskyrus n-heksaną 700 200 1100 300 - - - n-heksanas 110-54-3 72 20 - - - - - 2-heksanonas (metil-n-butilketonas) 591-78-6 4 1 8 2 - - O Heksileno glikolis 107-41-5 - - - - 120 25 Ū Heksilo bromidas 111-25-1 0,3 - - - - - - Heptanas, visi izomerai (išskyrus n-heptaną) 800 200 1200 300 - - - n-heptanas 142-82-5 2085 500 3128 750 - - - 2-heptanonas (metilamilketonas) 110-43-0 120 25 250 50 - - - 3-heptanonas (etilbutilketonas) 106-35-4 120 25 250 50 - - - 1) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD. 2) Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatyti. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi. Cheminė medžiaga Ribinis dydis Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm n-heptilo alkoholis 111-70-6 10 - - - - - O HFC 134 a (1,1,1,2-tetrafluoretanas) 811-97-2 2000 500 3000 750 - - - Hidrazinas ir jo junginiai 302-01-2 0,1 - - - - - O Hidrochinonas 123-31-9 0,5 - 1,5 - - - J1) 2-hidroksietilakrilatas 818-61-1 5 1 10 2 - - J O (3-hidroksietihnerkaptanas 60-24-2 1 - - - - - - Indis ir jo neorganiniai junginiai (kaip In) 7440-74-6 metalinis 0,1 - - - - - - Interkordinas (intensainas, karbokromenas) 655-35-6 0,3 - - - - - - Išmetamosios dujos (variklių): pagal anglies monoksidą pagal azoto dioksidą 25 2 20 1 - - - - 2) Itrio oksidas 1314-36-9 2 - - - - - - Izofluranas (2,2,2,-trifluoro-1-chloroetildifluorometileteris) 26675-46-7 80 10 150 20 - - - Izoamilo alkoholis 123-51-3 5 - - - - - - Izoamilo bromidas 107-82-4 0,5 - - - - - O Izobutilenas 115-11-7 100 - - - - - - Izobutilmetakrilatas 97-86-9 300 50 450 75 - - J Izobutilo alkoholis 78-83-1 10 - - - - - O Izocianatai - 0,005 - - - 0,01 Ū J 3), 4), 5) 3-izociantoluenas 10340-91-7 0,1 - - - - - J O Izoforonas (1,5,5-trimetilcikloheksenonas-3) 78-59-1 - - - - 30 5 Ū Izoforono diizocianatas (IPDI) 4098-71-9 0,05 0,005 - - 0,09 0,01 4), 5) Izoftalio rūgštis 121-91-5 0,2 - - - - - J O 1) p-benzchinonas (chin …