LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2063 Vilnius (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 1994, Nr. 88-1669; 1996, Nr. 50-1195; 1997, Nr. 67-1658, Nr. 117-3001; 2000, Nr. 57-1678) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo nauja redakcija Pakeisti Žmonių saugos darbe įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS Į S T A T Y M A S Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių nuostatas, garantuojančias kiekvieno žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, pripažindamas Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijos ir 1944 m. gegužės 10 d. Tarptautinės darbo organizacijos generalinės konferencijos deklaracijos socialinio teisingumo nuostatas, pripažindamas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiamą kiekvieno žmogaus teisę į tinkamas darbo sąlygas, įvertindamas tai, kad nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos, netinkamos darbo sąlygos daro fizinę, moralinę ir ekonominę žalą žmonėms, įmonėms ir valstybei, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politiką, pagrįstą šiais principais: darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu, palyginus su darbo arba gamybos rezultatais, darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, trišaliu valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, darbuotojų saugos ir sveikatos mokslo plėtojimu, ekonominių priemonių, skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymu, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu, vienoda valstybine darbuotojų saugos ir sveikatos kontrole, įvertindamas Europos Sąjungos direktyvų „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti“ (89/391 EEC), „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (93/104 EC), „Dėl dirbančio jaunimo apsaugos“ (94/33 EC), „Dėl priemonių nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių moterų saugai ir sveikatos apsaugai gerinti“ (92/85 EEC) nuostatas bei Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, priima Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą. I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS I SKYRIUS ĮSTATYMO PASKIRTIS, PAGRINDINĖS SĄVOKOS, ĮSTATYMO TAIKYMAS 1 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis Šio įstatymo paskirtis yra nustatyti: 1) bendrąsias teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant darbuotojus apsaugoti nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti; 2) profesinės rizikos įvertinimo ir sumažinimo principus, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas; 3) darbo ir poilsio organizavimo bendrąsias nuostatas, privalomus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliems asmenims; 4) valstybės ar savivaldybių institucijų kompetenciją, darbdavių ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas; 5) atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. 2. Įmonė – bet kokios rūšies ir ekonominės veiklos srities bei nuosavybės formos įmonė, įstaiga, organizacija, valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga, kurių teisinį statusą, veiklą, steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kiti subjektai. 3. Darbdavys – bet kokios rūšies įmonės savininkas, jos vadovas, paskirtas, išrinktas ar kitokia tvarka įgijęs įgaliojimus pagal atitinkamų įmonių įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas; taip pat ūkininkas, sudaręs darbo sutartį su bent vienu fiziniu asmeniu. Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, darbdavys yra fizinis asmuo. 4. Padalinio vadovas – įmonės administracijos atstovas, kuriam darbdavys pavedė vadovauti įmonės struktūriniam padaliniui ir šiame padalinyje įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. 5. Darbuotojas – darbdavio įdarbintas asmuo, dirbantis darbdavio paskirtoje darbo vietoje pagal neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 6. Darbuotojų atstovas – įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtintas įmonės profesinių sąjungų pasiūlytas atstovas ar išrinktas darbuotojų atstovas, kuriam suteikiama teisė ir pareigos atstovauti darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje įmonėje, įmonės padalinyje ar pamainoje. 7. Darbovietė – darbo vietų įmonės statiniuose (patalpose) ir bet kurių kitų vietų įmonės teritorijoje, kur darbuotojai gali būti savo darbo metu, visuma. Įmonės teritorija – įmonei priklausantis nuosavybės teise arba įmonės įstatymų nustatyta tvarka valdomas ar naudojamas žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plotas su nustatytomis ribomis. 8. Darbo vieta – vieta, kurioje asmuo dirba arba privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas. 9. Darbo sąlygos – darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, turintys tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai. 10. Darbo priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys. 11. Potencialiai pavojingas įrenginys – didesnio pavojingumo darbo priemonė, kurią naudojant darbe pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai dėl joje sukauptos energijos, vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių ir kuriai nustatoma privalomoji priežiūra. 12. Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo sveikatą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio ilgalaikis poveikis gali būti pavojingas gyvybei. 13. Pavojingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti. 14. Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe. 15. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir: 1) gyvenamosios vietos; 2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojas gauna užmokestį už darbą; 3) vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu. 16. Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. 17. Profesinė rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio. 18. Incidentas – nesaugus įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos incidento metu, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba. 19. Pavojus – netikėtas pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei dėl statinių ar jų konstrukcijų galimų griūčių, gaisrų, potvynių, taip pat dėl kitų reiškinių ar įvykių, kurių numatyti iš anksto nebuvo įmanoma. 20. Avarija – nenumatytas staigus įvykis įmonėje ar jos teritorijoje, sukėlęs staigų arba uždelstą pavojų žmonėms ir aplinkai. 21. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktas – teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos (įstatymai, Seimo ar Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai). 22. Neįgalūs asmenys – asmenys, kurių darbo (darbinės veiklos) galimybės dėl įgimtų ar įgytų sveikatos trūkumų, palyginti su kitais asmenimis, yra mažesnės. 23. Darbo laikas – laikas, kai darbuotojas privalo atlikti savo darbines funkcijas. 24. Poilsio laikas – kiekvienas laiko tarpas, kuris nėra darbo laikas (švenčių dienos, kasmetinės atostogos, savaitės poilsio laikas, paros poilsio laikas, pertraukos pailsėti ir pavalgyti laikas). 25. Darbo laikas naktį (nakties darbo laikas) – laikas nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Darbas naktį – darbas nakties darbo laiku. 26. Naktinės pamainos darbuotojas – darbuotojas, kuris nakties darbo laiku dirba mažiausiai 3 savo kasdienio darbo laiko valandas. 27. Darbas pamainomis – pastovaus ar nepastovaus pobūdžio darbas, kai darbuotojas paskiriamas į tą pačią darbo vietą, kad atliktų savo kasdieninį darbą skirtingu paros ar savaitės laiku pagal pamainų keitimo tvarką, nurodytą kalendoriniame grafike. Pamaininis darbuotojas – darbuotojas, dirbantis pamainomis. 28. Nėščia moteris – nėščia moteris, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą. 29. Neseniai pagimdžiusi moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti savo vaiką, kol jam sukaks vieneri metai. 30. Krūtimi maitinanti moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų. 31. Jaunas asmuo – jaunesnis negu 18 metų asmuo. 32. Vaikas – jaunas asmuo iki 16 metų, kuris privalo lankyti mokyklą. 33. Paauglys – jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip 16 ir ne daugiau kaip 18 metų ir kuris nebeprivalo lankyti mokyklos. 34. Lengvas darbas vaikui – darbas, kuris yra saugus, nekelia pavojaus vaiko sveikatai, vystymuisi ir netrukdo lankyti mokyklos, taip pat darbai, numatyti mokomosiose programose, kurie yra saugūs ir nekelia pavojaus vaiko sveikatai bei vystymuisi. 3 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos 1. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu, kokia įmonės veiklos rūšis, kokia sudaryta darbo sutartis (terminuota ar neterminuota), darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė, kokia darbuotojo pilietybė, rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, amžius, socialinė kilmė, politiniai ar religiniai įsitikinimai. Šio įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų tarnautojams. 2. Darbuotojo teisė saugiai dirbti užtikrinama šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, nustatant darbdaviui pareigą užtikrinti darbuotojo saugą ir sveikatą visais su jo darbu susijusiais aspektais, sudarant darbuotojui sąlygas teikti pasiūlymus dėl saugos ir sveikatos gerinimo darbdaviui, padalinio vadovui, darbuotojų atstovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, taip pat suteikiant teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas, kai įmonėje neužtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata. 4 straipsnis. Įstatymo taikymas Šis įstatymas taikomas kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgiant į 5 straipsnyje numatytus šio įstatymo taikymo ypatumus. 5 straipsnis. Įstatymo taikymo ypatumai 1. Krašto apsaugos kariniams pareigūnams ir kariams, Vidaus reikalų ministerijos, muitinės, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai, šio įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos netaikomos, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai, neatitinkantys šio įstatymo nuostatų. Šių institucijų pareigūnų ir karių tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose privalo būti numatyti saugos ir sveikatos reikalavimai, siekiant užtikrinti jų saugą ir sveikatą. 2. Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai ir kariai vykdo veiklą, nepriskiriamą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, taikomos šio įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos. 3. Darbuotojų, dirbančių su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, saugą ir sveikatą reglamentuoja Radiacinės saugos įstatymas, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. 4. Valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamoms institucijoms ir įstaigoms šio įstatymo 15 straipsnis netaikomas. II SKYRIUS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VALDYMAS PIRMASIS SKIRSNIS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS.SOCIALINIŲ PARTNERIŲ BENDRADARBIAVIMAS ĮGYVENDINANT DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS POLITIKĄ 6 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas 1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su kitu ar kitais ministrais tvirtina atitinkamus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, nustatydamas jų įsigaliojimo ir taikymo tvarką, atstovauja Lietuvos Respublikos interesams darbuotojų saugos ir sveikatos srityje kitose šalyse ir tarptautinėse organizacijose. 7 straipsnis. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija Valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu steigiama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija). Šios komisijos sudarymo tvarką ir jos funkcijas nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai, juos tvirtina Vyriausybė. 8 straipsnis.         Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos 1. Darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politikos įgyvendinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų įmonėse prevencijos klausimams nagrinėti apskrityse trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu steigiamos apskričių teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos. Jų steigimo, sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrai. 2. Atitinkamos ekonominės veiklos srities įmonių darbdavių respublikinių susivienijimų ir (ar) atitinkamų profesinių sąjungų respublikinių susivienijimų iniciatyva dvišalio socialinių partnerių bendradarbiavimo principu gali būti steigiamos atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos. 9 straipsnis.         Apskrities viršininko ir savivaldybių institucijų įgaliojimai bei teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje 1. Apskrities viršininkas, vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais teritorinių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų bendraisiais nuostatais, skiria atstovus į teritorinę darbuotojų saugos ir sveikatos komisiją. 2. Savivaldybės taryba įmonių sutikimu turi teisę sudaryti ir tvirtinti bendras darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo programas ar priemones ir skirti lėšų joms įgyvendinti. 10 straipsnis. Darbuotojų mokymas saugos ir sveikatos srityje. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai 1. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms pagal specialias mokymo programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios ir aukštesniosios mokyklos. 2. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir įgiję darbuotojų saugos ir sveikatos žinių darbui atitinkamoje ekonominės veiklos srityje. 3. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Bendrojo lavinimo mokyklos privalo supažindinti moksleivius su bendraisiais saugos ir sveikatos darbe ir buityje reikalavimais. 5. Aukštųjų, aukštesniųjų mokyklų studentai, profesinių (amatų) mokyklų moksleiviai privalo būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal įgyjamas specialybes ir profesijas. 6. Įmonių darbuotojai mokomi ir instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka. 11 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokslinio tyrimo darbų finansavimas 1. Darbuotojų saugos ir sveikatos moksliniai tyrimai finansuojami iš valstybės biudžete mokslui ir studijoms numatomų asignavimų. 2. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokslinių tyrimų programas tvirtina, jų įgyvendinimą koordinuoja ir siūlymus numatyti valstybės biudžeto projekte moksliniams tyrimams reikalingų lėšų teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija. 12 straipsnis. Profesinių sąjungų teisės 1. Profesinės sąjungos atstovauja savo interesams darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosi Profesinių sąjungų įstatymu, Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. 2. Profesinių sąjungų ir (ar) darbdavių iniciatyva kolektyvinėse sutartyse gali būti numatyti papildomi ir palankesni darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimai negu galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Tokių reikalavimų vykdymą kontroliuoja darbdavys ir įmonės profesinė sąjunga. ANTRASIS SKIRSNIS PAGRINDINĖ DARBDAVIO PAREIGA. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBOS ĮMONĖSE. DARBUOTOJŲ DALYVAVIMAS ĮGYVENDINANT SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEMONES 13 straipsnis. Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis. 14 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse 1. Siekdamas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbdavys steigia įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, susidedančią iš vieno arba daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu įmonėje nėra tokių specialistų, darbdavys samdo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamas, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą. 2. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai. Juos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir (ar) darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos privalo būti steigiamos, ir ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų funkcijas atlieka pats darbdavys, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais. 3. Biudžetinėse įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Jų funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas asmuo, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais. 4. Į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą darbdavio paskirtas darbuotojas ar darbuotojai, taip pat samdomos tarnybos specialistai bei kiti asmenys (ne įmonės darbuotojai), pasamdyti vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas įmonėje, privalo būti apmokyti pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytas programas ir atestuoti, turi turėti reikalingų sugebėjimų ir įgūdžių savo pareigoms atlikti. Paskirtų ar samdytų specialistų pareiga yra rūpintis įmonės darbuotojų sauga ir sveikata. Šie asmenys už savo darbą tiesiogiai atsiskaito darbdaviui. 5. Darbuotojams, paskirtiems į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, suteikiama pakankamai laiko jų funkcijoms atlikti. Šie darbuotojai neturi patirti jokių nuostolių, administracinės ar kitos atsakomybės dėl savo veiklos organizuojant ir įgyvendinant prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu jie veikė vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. Darbuotojų saugos ir sveikatos samdomų tarnybų ar asmenų (ne įmonės darbuotojų) bei darbdavio tarpusavio įsipareigojimai nustatomi sutartyje. 6. Darbdavys, įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, informuoja paskirtus arba samdytus specialistus apie rizikos veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, ir apie prevencines priemones, medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, darbuotojų evakavimo organizavimą. 7. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų arba darbdavio samdytų tarnybų ar darbuotojų atstovų pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui, nustatytam šio įstatymo 13 straipsnyje. 8. Darbdavys, įsteigęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar neįsteigęs tokios tarnybos ir pats pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatus atliekantis šios tarnybos funkcijas, apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai. 15 straipsnis.       Darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, darbuotojų atstovai 1. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams, nurodytiems šiame straipsnyje, dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. 2. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto (toliau šiame straipsnyje – komitetas) steigimo tvarka ir jo funkcijos: 1) komitetas steigiamas įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus darbdavio skirtų bei įmonės profesinės sąjungos pasiūlytų ir įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) komiteto nariais patvirtintų atstovų. Jeigu įmonėje yra daugiau negu viena profesinė sąjunga, profesinės sąjungos deleguoja į komitetą savo atstovus arba paveda vienai profesinei sąjungai deleguoti į komitetą atstovus. Šie atstovai darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtinami komiteto nariais. Jeigu ne visi įmonės darbuotojai yra profesinių sąjungų nariai, profesinėms sąjungoms ir darbuotojams komitete atstovauja profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovai, dėl jų skaičiaus komitete sprendimą priima darbuotojų susirinkimas (konferencija). Jeigu įmonėje profesinės sąjungos nėra, darbuotojams komitete atstovauja į komitetą darbuotojų kolektyvo susirinkime (konferencijoje) išrinkti darbuotojų atstovai; 2) kai kurių ekonominės veiklos sričių, pasižyminčių didesne profesine rizika, įmonėse komitetas gali būti steigiamas, kai darbuotojų yra mažiau negu 50. Tokių ekonominės veiklos sričių sąrašas nustatomas tvirtinant Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosius nuostatus; 3) jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar profesinės sąjungos iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų reikalavimu; 4) komiteto veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas – darbdavys arba vienas iš jo paskirtų atstovų komitete. Pirmininkas organizuoja komiteto darbą. Komiteto sekretoriumi renkamas profesinės sąjungos atstovas. Jeigu įmonėje profesinės sąjungos nėra, komiteto sekretoriumi renkamas vienas iš darbuotojų atstovų, išrinktų į įmonės komitetą; 5) atleidžiant iš darbo komiteto narį, kuris yra darbuotojų atstovas, jeigu tam nepritaria dauguma komiteto narių, tarp jų dauguma darbuotojų atstovų, darbdavys privalo informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie tokio darbuotojo atleidimo priežastis iki jo atleidimo iš darbo dienos; 6) darbdavys komiteto narius aprūpina jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis ir informacija; komiteto nariai taip pat apmokomi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose įmonėje ar kituose renginiuose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Komiteto narių mokymo klausimus sprendžia komitetas; 7) už laiką, kurį komiteto narys vykdo jam pavestus įpareigojimus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata, jam mokamas vidutinis darbo užmokestis; 8) komitetų bendruosius nuostatus tvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. 3. Įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka renkami darbuotojų atstovai, turintys įgaliojimus atstovauti darbuotojams ir rūpintis jų sauga ir sveikata. Konkretus darbuotojų, kuriems atstovauja darbuotojų atstovas, skaičius ir darbuotojų atstovų įgaliojimų laikas nustatomi darbuotojų susirinkime (konferencijoje). Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu ir koordinuoja visų darbuotojų atstovų veiklą. Valstybės ar savivaldybių institucijose darbuotojų atstovai nerenkami. 4. Darbuotojų atstovai atlieka šias funkcijas: 1) dalyvauja darbdavio įgyvendinamose priemonėse darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti, tarp jų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įgyvendinamose priemonėse planuojant ir organizuojant darbuotojų mokymą; 2) dalyvauja darbdaviui steigiant įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, taip pat parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais (prieš paskirdamas tokius darbuotojus, darbdavys su darbuotojų atstovais konsultuojasi; juos paskyręs, darbdavys praneša darbuotojų atstovams apie jų darbo vietas, įpareigojimus); 3) dalyvauja išduodant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugos priemones ir prižiūrint, kad darbuotojai jomis naudotųsi, atstovauja darbuotojų interesams tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus; 4) darbdavio arba padalinio vadovo nurodymu operatyviai informuoja darbuotojus apie kilusius ar gresiančius jiems pavojus ir nurodo priemones, kurių reikia neatidėliotinai imtis, kad būtų išvengta pavojaus, padeda darbuotojams pavojaus atveju pereiti į saugias vietas. 5. Darbuotojų atstovas turi teisę: 1) siūlyti ir reikalauti, kad įmonės padalinio vadovas, darbdavys imtųsi reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti; 2) dalyvauti vertinant rizikos veiksnius ir numatant prevencines priemones; 3) informuoti darbdavį, jeigu įmonės padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Jeigu darbdavys nesiima priemonių rizikos veiksniams šalinti ar jiems mažinti, – pranešti Valstybinei darbo inspekcijai; 4) gauti informaciją visais su darbuotojų sauga ir sveikata susijusiais klausimais iš padalinio vadovo, darbdavio, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komiteto. 6. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojų atstovui atlikti jam pavestas funkcijas, suteikia darbui reikalingą informaciją. 7. Darbuotojų atstovai, atlikdami šio straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas, neturi patirti finansinių nuostolių, administracinės ar kitos atsakomybės įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos profilaktines priemones, taip pat neturi patirti darbdavio, padalinio vadovo ar darbuotojų priešiškumo, jeigu savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. 8. Darbuotojų atstovai mokomi įmonėje, mokymo įstaigose ar mokymui skirtuose seminaruose darbdavio lėšomis. Mokymosi laikotarpiu jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Klausimai, susiję su darbuotojų atstovų mokymu, sprendžiami įmonėje – darbuotojų atstovų mokymo klausimus svarstant komitete, darbuotojų kolektyvo susirinkime (konferencijoje), sudarant kolektyvines sutartis. 9. Darbuotojų atstovai privalo saugoti gamybines ir komercines paslaptis, kurias sužino atlikdami savo funkcijas. 10. Darbuotojų atstovo įgaliojimai gali būti nutraukti jį skyrusio organo sprendimu. III SKYRIUS REIKALAVIMAI DARBO APLINKAI, DARBO VIETOMS, DARBŲ ORGANIZAVIMUI. DARBDAVIO VEIKSMAI PAVOJAUS ATVEJAIS 16 straipsnis. Bendrieji reikalavimai darbo aplinkai ir darbo vietoms 1. Darbo aplinka ir darbo vietos turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. 2. Naujos ir rekonstruotos įmonės, jų padaliniai priimami eksploatuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. 17 straipsnis.       Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, reglamentuojantys darboviečių ir darbo vietų įrengimą 1. Kaip įrengti darbo vietas ir kokia turi būti darbo aplinka, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. 2. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyti darbo aplinkos veiksniai darbo vietose neturi viršyti veiksnių dydžių, galinčių sukelti darbuotojams sveikatos sutrikimų, profesinių ligų darbo įmonėje metu ir nutraukus darbą įmonėje. 3. Darbo vietos, taip pat patalpos, skirtos darbuotojų higienos ar buitinėms reikmėms tenkinti, nurodytos šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, privalo atitikti minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintuose Darboviečių įrengimo bendruose nuostatuose bei kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. 18 straipsnis. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo priemonėms ir jų naudojimui 1. Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. 2. Minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonėms nustato atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Juos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Privalomus saugos ir sveikatos reikalavimus atskirų darbo priemonių ar jų grupių gamybai bei jų atitikties įvertinimo procedūroms nustato techniniai reglamentai ar kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. 4. Konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis, nustatomi darbo priemonės dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti gamintojas. 5. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Šių įrenginių, kuriems privaloma speciali Vyriausybės įgaliotų ar nustatyta tvarka akredituotų įmonių priežiūra, kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė. 6. Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą vykdo jų savininkai. Šių įrenginių privalomą nuolatinę priežiūrą pagal įrenginio savininko ir juridinio asmens tarpusavio sutartis gali vykdyti juridiniai asmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka leidimą tokiai veiklai. 7. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbo priemonė naudojama pažeidžiant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar darbo priemonės techniniuose dokumentuose nurodytus saugaus naudojimo reikalavimus, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sustabdyti jos naudojimą. 19 straipsnis. Įmonės vidaus eismo reikalavimai 1. Įmonės teritorijoje transporto priemonių eismas organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles. 2. Už visų rūšių transporto priemonių saugaus eismo organizavimą įmonės teritorijoje atsako darbdavys. 20 straipsnis. Darbuotojų apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio 1. Įmonėse, kurių gamybos procesuose naudojamos, gaminamos, gabenamos ar laikomos žmonių sveikatai pavojingos cheminės medžiagos, darbdaviai numato ir įgyvendina priemones darbuotojų sveikatai, aplinkos apsaugai užtikrinti. Darbdaviai, kurių įmonėse naudojamos pavojingos cheminės medžiagos: 1) imasi priemonių pakeisti pavojingas chemines medžiagas nepavojingomis ar mažiau pavojingomis; 2) organizuoja darbus taip, kad kuo mažiau darbuotojų patirtų ar galėtų patirti pavojingų cheminių medžiagų poveikį; 3) naudoja darbo priemones, darbo ir technologinius procesus, užtikrinančius, kad pavojingos cheminės medžiagos nepateks į darbo aplinką ir aplinką arba pateks tik tokie jų kiekiai, kuriuos leidžia darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkos apsaugos teisės aktai; 4) sudaro prevencinių priemonių ir gelbėjimo darbų planus galimoms avarijoms, kurių metu darbuotojai, kiti asmenys ir aplinka gali būti paveikti pavojingų cheminių medžiagų. 2. Visi įmonės darbuotojai privalo būti supažindinti su įmonėje gaminamų, naudojamų, gabenamų ar laikomų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų poveikiu sveikatai. Darbuotojai, kurie dalyvauja pavojingų cheminių medžiagų gamyboje, jas naudoja darbo procesuose, gabena, prižiūri jų laikymą (sandėliavimą), privalo būti instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, be to, jie privalo būti gerai susipažinę su apsaugos nuo tokių medžiagų poveikio bei pirmosios pagalbos priemonėmis. 3. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų, privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra degių, sprogių ar galinčių sukelti gaisrą, ypač pavojingų cheminių medžiagų, privalo būti įrengtos specialios sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai įspėti, taip pat specialios pirmosios medicinos pagalbos priemonės šių medžiagų sukeltų ūmių sveikatos sutrikimų atveju. Tokių priemonių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Darbuotojai, dirbantys su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, privalo būti aprūpinti atitinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis, nurodytomis pavojingos cheminės medžiagos saugos duomenų lape. 5. Darboviečių patalpos, kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos pavojingos cheminės medžiagos, privalo būti pažymėtos specialiais įspėjamaisiais ir (ar) įpareigojančiais ženklais. 6. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus pavojingų cheminių medžiagų gamybai, naudojimui, gabenimui, laikymui darbovietėse nustato atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Naudojant pavojingą cheminę medžiagą, privaloma vadovautis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, nurodytais medžiagos saugos duomenų lape, kuris gamintojo pateikiamas kartu su realizuojama medžiaga. 7. Pavojingų cheminių medžiagų darbo aplinkoje leistinus ribinius dydžius, pavojingų cheminių medžiagų, kurių leistini ribiniai dydžiai darbo aplinkoje gali būti viršijami ne daugiau kaip 15 minučių per darbo dieną, taip pat ypač pavojingų cheminių medžiagų, kurių leistini ribiniai dydžiai darbo aplinkoje negali būti viršijami, sąrašus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 21 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai gaminiams 1. Gaminiai, tarp jų darbo priemonės, turi atitikti teisės aktų nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Gaminio gamintojo pateikiamuose atitiktį patvirtinančiuose sertifikatuose, o jeigu tokių sertifikatų nėra, – gamintojo kartu su gaminiu pateikiamuose dokumentuose privalo būti nurodoma, jog gaminys atitinka tam tikras normas, tarp jų ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. 2. Gaminių, tarp jų darbo bei asmeninių apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 18 ir 31 straipsniuose, atitiktį kontroliuojančioms įstaigoms nustačius, kad gaminys neatitinka jam nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, gamintojas privalo nutraukti šio gaminio gamybą ir tiekimą į rinką. 22 straipsnis.       Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo bendrieji principai 1. Darbdavys organizuoja darbą įmonėje, nustato darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. 2. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir savarankiškai organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu: 1) įvertina darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, kaip nurodyta šio įstatymo 66 ir 68 straipsniuose ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose; 2) užpildo Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Jame nurodoma, kad darbo vietos, darbo priemonės, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, taip pat nurodomos darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonės, jei darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka reikalavimų; 3) vadovaudamasis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatais, nurodytais šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. 3. Darbdavys, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: 1) rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu; 2) rizikos, kurios neįmanoma išvengti, įvertinimu; 3) nustatytos rizikos priežasčių šalinimu; 4) darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą įvertinimu pritaikant darbo procesą prie darbuotojo galimybių, įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, darbo metodus, nustatant darbo ar gamybos tempą; 5) techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones; 6) pavojingų darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba mažiau pavojingais; 7) kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių pirmenybės taikymu. Tik tais atvejais, kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ar jų neįmanoma naudoti dėl nuo darbdavio nepriklausančių aplinkybių, darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis; 8) darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; 9) kitų reikiamų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių taikymu. 4. Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistemą įmonėje, ją svarsto su darbuotojais arba su darbuotojų atstovais, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ir juos informuoja apie įpareigojimus, duotus padalinių vadovams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose. 5. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso formą ir jo pildymo tvarką tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ir Sveikatos apsaugos ministerijos. 23 straipsnis.       Teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse 1. Darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. 2. Darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ir kitus reikiamus įmonės norminius dokumentus). 3. Darbdavio įsakymu, potvarkiu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, su kuriais darbuotojai supažindinami pasirašytinai, yra privalomi. 24 straipsnis. Privalomi sveikatos patikrinimai 1. Asmenys, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami ir dirbdami tikrintis periodiškai, įmonės darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos tikrinimo grafike nustatytu laiku. Asmenų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, pavojingų kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą; dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai. 2. Jauni asmenys privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks 18 metų. 3. Naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami ir dirbdami tikrintis periodiškai, darbuotojų sveikatos tikrinimo grafike nustatytu laiku. 4. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru sveikatos tikrinimo grafiką. Su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus. 5. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančių asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus sveikatos priežiūros įstaigoms mokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio metu jie tikrinasi sveikatą, moka darbdavys. 6. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavio nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis. Medicininės apžiūros išvada dėl darbuotojo sveikatos vienodai privaloma ir darbdaviui, ir darbuotojui. 7. Profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos patikrinimų tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 8. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Šia teise gali pasinaudoti ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenurodyti įmonės darbuotojai. Visais atvejais darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu darbuotojas tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys tais atvejais, kai medicinos įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai. 25 straipsnis.       Darbuotojų evakuacijos bei avarijų prevencijos ir likvidavimo planai. Darbdavio ir darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais 1. Kiekviena įmonė ir visi jos padaliniai privalo turėti darbuotojų evakuacijos planus. 2. Darbdaviai privalo parengti įmonės, įmonės padalinių darbuotojų evakuacijos planus pavojaus atvejui. Su šiais planais darbuotojai susipažįsta įsidarbindami įmonėje. Darbuotojų evakuacijos planai iškabinami įmonės ir jos padalinių gerai matomose vietose. Evakuacijos planus, įmonės avarijų prevencijos ir likvidavimo planus privalo gerai žinoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai. 3. Darbdavys kiekvienoje įmonėje paskiria darbuotojus (jų sutikimu) ir juos periodiškai įmonėje apmoko, kaip apsaugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą ir gyvybę galimo pavojaus atveju, juos aprūpina pirmosios medicinos pagalbos ir kitomis reikiamomis priemonėmis, atsižvelgdamas į darbo ypatumus, darbuotojų skaičių. 4. Esant pavojui įmonėje ar įmonės padalinyje, darbdavys: 1) kaip galima greičiau informuoja tuos darbuotojus, kuriems gali kilti pavojus, taip pat visus kitus įmonės darbuotojus ir nurodo, kokios priemonės bus panaudotos darbuotojų sveikatai ir gyvybei apsaugoti ir kokių veiksmų privalo imtis patys darbuotojai; 2) imasi visų reikiamų veiksmų darbams sustabdyti, duoda nurodymus darbuotojams sustabdyti darbus, jeigu jie yra apmokyti tai padaryti; duoda nurodymus darbuotojams palikti darbo patalpas ir pereiti į saugią vietą; 3) kaip galima greičiau informuoja atitinkamas įmonės vidaus ir išorės tarnybas (civilinės saugos, priešgaisrinės saugos, sveikatos priežiūros, policiją) apie pavojų, nukentėjusius darbuotojus; 4) kol įmonei bus suteikta išorės tarnybų pagalba, likviduoti pavojų darbuotojų sveikatai ir gyvybei pasitelkia tam tikslui iš anksto apmokytus darbuotojus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, taip pat įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojus. 5. Likvidavus avariją, užgesinus gaisrą ar kitais atvejais, kai dar yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys arba padalinio vadovas negali duoti nurodymų tęsti ar pradėti darbą. 6. Darbuotojai pavojaus atveju turi teisę nutraukti darbą, išeiti iš darbo patalpos, palikti darbo vietas. Darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais negali turėti jiems nepalankių padarinių. Dėl darbuotojų veiksmų pavojaus atveju negali būti skiriamos drausminės ar administracinės nuobaudos, taikoma materialinė ar kitokia atsakomybė, jeigu jie siekė save ar kitus darbuotojus apsaugoti nuo pavojaus. 7. Įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, savarankiškai vykdo priemones, nustatytas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse. 8. Įmonėse, kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos, gabenamos pavojingos medžiagos, nurodytos šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, ir kurių kiekis viršija nustatytus leistinus ribinius kiekius, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, privalo būti įgyvendinamos specialios darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, naudojamos specialios darbo aplinkos kontrolės sistemos ar prietaisai, taip pat privalo būti sudaromi avarijų prevencijos bei likvidavimo planai. Tokių įmonių sąrašą tvirtina ir įmonių parengtuose avarijų prevencijos ir likvidavimo planuose numatytų priemonių įgyvendinimą kontroliuoja Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybinė darbo inspekcija. 9. Darbuotojas (darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti sustabdyti, jeigu darbdavys ir (ar) padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais, kai: darbuotojas ar darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti; kai sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas; kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei. Darbų sustabdymo procedūra atliekama tokia tvarka: 1) įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas turi teisę pareikalauti, kad darbdavys sustabdytų darbus. Jeigu įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nėra, darbus sustabdyti turi teisę pareikalauti darbuotojų atstovas; 2) jei darbdavys ar padalinio vadovas atsisako vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbuotojų atstovo reikalavimą, komitetas arba darbuotojų atstovas apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai; 3) darbo inspektorius, patikrinęs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos būklę, gali priimti sprendimą įpareigoti darbdavį, o jei darbdavio nėra, – padalinio vadovą sustabdyti darbus; 4) jei darbdavys ar padalinio vadovas atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo inspektorius panaudoja visas Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo jam suteiktas teises, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus; 5) kol bus įvykdytas darbuotojų atstovo, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę; 6) valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, kuriose nesteigiami įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, nerenkami darbuotojų atstovai, tarnautojai apie savo atsisakymą dirbti, kai neužtikrinama sauga ir sveikata, informuoja padalinio vadovą, o jeigu jo nėra, – darbdavį. Padalinio vadovui arba darbdaviui atsisakius sustabdyti darbus, tarnautojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba teismą. 10. Darbo inspektoriai, įmonės inspektavimo metu nustatę pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais turi teisę pareikalauti, kad darbdavys ar padalinio vadovas sustabdytų darbus. 11. Darbai taip pat privalo būti sustabdyti, kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos atlikti. Pavojaus atvejais darbdavys, siekdamas užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe, vadovaudamasis įstatymu, turi teisę perkelti darbuotojus į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje arba į kitą toje pačioje vietovėje esančią įmonę. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Nesant darbo kitose darbo vietose, kur darbuotojai gali saugiai dirbti, įstatymų nustatyta tvarka skelbiama prastova. Už laiką, kurio metu perkeltas darbuotojas dirbo kitą darbo sutartimi nesulygtą darbą, už prastovų laiką, sustabdžius darbus pavojaus atveju ar dėl gamtinių sąlygų, darbuotojams mokama įstatymų nustatyta tvarka. 26 straipsnis. Gamybinės buities, sanitarinės ir higienos patalpos 1. Įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos, kuriose įrengiamos prausyklos, dušai, tualetai, moterims – asmens higienos patalpos. 2. Įmonėse, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos įrengiamos laikantis specialių reikalavimų tokioms patalpoms įrengti. Reikalavimai tokioms sanitarinės bei asmens higienos patalpoms įrengti privalo būti nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, įvertinant darbo pobūdį, naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių. 3. Įmonės darbo medicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiami atsižvelgiant į darbuotojų skaičių pagal tokių patalpų įrengimo reikalavimus. 4. Reikalavimus buities, sanitarinės ir higienos patalpoms įrengti nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 27 straipsnis. Reikalavimai gyvenamosioms patalpoms 1. Darbdavio suteikiamos patalpos darbuotojams laikinai gyventi dėl darbo vietų kilnojamojo pobūdžio privalo tenkinti minimalius tokių patalpų buities ir higienos reikalavimus. 2. Minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus patalpoms, skirtoms laikinai apgyvendinti darbuotojus, nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai bei kiti teisės aktai, nustatantys sveikatos reikalavimus gyvenamosioms patalpoms. IV SKYRIUS DARBDAVIŲ BEI DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS PIRMASIS SKIRSNIS DARBDAVIŲ PAREIGOS IR TEISĖS 28 straipsnis. Darbdavio pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą 1. Darbdavys, vykdydamas savo įsipareigojimus: 1) užtikrina, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus; 2) organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos būklės įvertinimą ir priemonių jai gerinti parengimą bei įgyvendinimą, Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso pildymą ir prireikus šio paso kasmetinį patikslinimą; 3) įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos būklę įmonėje, sprendžia, kokias kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones naudoti, aprūpina jomis įmonę, darbo vietas, darbuotojus, nustatyta tvarka organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, pagal darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas; 4) užtikrina, kad darbuotojai gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus; 5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, darbuotojų pareigines instrukcijas ar valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo; 6) organizuoja darbuotojų instruktavimą, mokymą ir jų saugaus darbo žinių tikrinimą, instruktuoja darbuotojus apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir jiems privalomus vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus – priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, taip pat kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų numatytais atvejais; 7) sudaro sąlygas šio įstatymo 14, 15 straipsniuose numatytų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai; 8) užtikrina šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytą darbuotojų darbo ir poilsio režimą, organizuoja darbuotojų darbą pagal fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio režimą, organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą; 9) sudaro sąlygas privalomiems sveikatos patikrinimams, organizuoja pirmąją medicinos pagalbą ir medicinos paslaugas šio įstatymo 24, 32 straipsnių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; 10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgdamas į valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą; 11) praneša Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatavimo pradžią; 12) nustatyta tvarka apdraudžia darbuotojus privalomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų; 13) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, praneša apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe bei profesines ligas; 14) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. 2. Darbdavys vykdo kitus įpareigojimus: 1) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimą, sudarant sąrašus darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo 3 dienoms ir ilgiau, taip pat sudarant sąrašus darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo mažiau nei 3 dienoms, užtikrina incidentų, kurių metu darbuotojai nebuvo traumuoti, registravimą; 2) darbuotojų prašymu nemokamai išduoda pažymas, susijusias su darbu bei darbo santykiais įmonėje. 29 straipsnis. Darbdavių, padalinių vadovų atestavimas 1. Kiekvieno darbdavio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas 5 metai Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka. 2. Atskirų ekonominės veiklos sričių darbdaviai (padalinių vadovai) gali būti atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo). Tokių ekonominės veiklos sričių sąrašas ir darbdavio atleidimo nuo atestavimo tvarka nustatomi Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatuose. Darbdavio atleidimas nuo atestavimo neatleidžia jo nuo atsakomybės už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje. 3. Padalinio vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdavio, kuris yra įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas ir kuris darbdavio pavedimu ir darbdavio kontroliuojamas organizuoja ir užtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų bei priemonių įgyvendinimą tokiame įmonės padalinyje. 4. Ištyrus sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą ir nustačius, kad darbdavys ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytas padalinio vadovas visiškai nesusipažinęs arba nepakankamai susipažinęs su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, arba nustačius, kad jis žinojo apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, bet nesiėmė priemonių jiems pašalinti, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdavys ar padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias. 30 straipsnis. Darbuotojų instruktavimas ir mokymas 1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti. 2. Darbdaviai privalo instruktuoti darbuotojus jų saugos ir sveikatos klausimais šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais atvejais. 3. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas ir neapmokytas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. 4. Valdyti potencialiai pavojingus įrenginius, vykdyti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka. 5. Darbuot …