KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI TURTUI ĮVERTINTI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS N U T A R I M A S DĖL PRIVALOMO REGISTRUOTI NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1998 M. LAPKRIČIO 1 D. 1998 m. spalio 26 d. Nr. 4 Vilnius Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šiuo nutarimu brangaus turto bei paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma, vidutinės rinkos kainos patvirtintos vykdant Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymą „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1304; 1995, Nr. 44-1075) ir Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymą (Žin., 1995, Nr. 53-1277; 1996, Nr. 62-1462). Komisija nutaria: 1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 103 (Žin., 1996, Nr. 7-182) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1008 (Žin., 1997, Nr. 86-2168), patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto ir paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas 1998 m. lapkričio 1 d. 2. Atsižvelgdama į suvestinį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris 1998 m. rugsėjo mėn., palyginus su 1995 m. balandžio mėn., sudarė 1,496, patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1998 m. lapkričio 1 d. 44 900 litų. KOMISIJOS PIRMININKĖ J. KUMPIENĖ ______________ PATVIRTINTA Komisijos privalomam registruoti turtui Įvertinti 1998 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 4 PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO IR PAVELDIMO AR DOVANOJAMO NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS 1998 m. lapkričio 1 d. I. STATINIAI 1 lentelė Statinio pavadinimas Ploto arba tūrio vienetas Naujo statinio 1 m3 (1 m2) vidutinė statybos vertė (įskaitant statybinių medžiagų vertę) (litais) Kasmetinis statinio vertės sumažinimo procentas (%) A 1 2 3 1. Butai daugiabučiuose pastatuose 1 m2 bendrojo ploto 1.1. mūriniai arba mišrių konstrukcijų 1609 0,8 1.2. stambiaplokščiai 1398 0,8 1.3. monolitiniai 1660 0,7 1.4. rąstų 694 1,5 1.5. karkasiniai, žiogriniai 481 2,5 1.6. žiogriniai apmūryti 729 2,5 2. Gyvenamieji namai ir kiti statiniai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, išvardytus 1 ir 3 punktuose) 2.1. gyvenamieji namai 1 m3 2.1.1. skydiniai – rąstų 2.1.1.1. iki 200 m3 265 1,5 2.1.1.2. daugiau kaip 200 m3 200 1,5 2.1.2. mūriniai vieno aukšto 2.1.2.1. iki 150 m3 265 0,8 2.1.2.2. daugiau kaip 150 m3 180 0,8 2.1.3. mūriniai dviejų aukštų 161 0,8 2.1.4. mūriniai daugiaaukščiai 283 0,8 2.1.5. stambiaplokščiai 230 0,8 2.1.6. karkasiniai, žiogriniai 185 2,5 2.1.7. plūkto molio, keramzitbetonio, skydiniai (senos statybos) 144 2,0 2.1.8. Alytaus ENSK (senos statybos) 337 1,5 2.1.9. šlakbetonio 129 0,8 2.2. gyvenamųjų namų priestatai 1 m3 2.2.1. mūriniai 236 1,2 2.2.2. blokiniai 180 1,2 2.2.3. mediniai karkasiniai 176 2,5 2.3. sodo nameliai 1 m3 2.3.1. mediniai 248 1,5 2.3.2. mūriniai 200 1,2 2.3.3. karkasiniai, žiogriniai 185 2,5 2.4. garažai, garažų boksai 1 m2 2.4.1. mūriniai 486 1,2 2.4.2. blokiniai 593 1,2 2.4.3. metaliniai neapšiltinti 202 2,0 2.4.4. metaliniai apšiltinti 283 2,0 2.5. ūkiniai pastatai 1 m3 2.5.1. mūriniai 158 1,2 2.5.2. blokiniai 79 1,2 2.5.3. mediniai karkasiniai apšiltinti 140 3,0 2.5.4. mediniai karkasiniai neapšiltinti 83 3,0 2.5.5. rąstų 148 2,0 2.6. ūkinių pastatų priestatai 1 m3 2.6.1. plytų ir blokų 119 1,2 2.6.2. mediniai karkasiniai apšiltinti 140 3,0 2.6.3. mediniai karkasiniai neapšiltinti 83 3,0 2.7. verandos 1 m3 2.7.1. mūrinės vieno aukšto 175 1,2 2.7.2. mūrinės dviejų aukštų (įskaitant mezoninus) 151 1,2 2.7.3. medinės, karkasinės vieno aukšto 160 2,5 2.7.4. medinės, karkasinės dviejų aukštų 147 2,5 2.7.5. atviros medinės vieno aukšto 131 2,5 2.7.6. atviros medinės dviejų aukštų 119 2,5 2.7.7. atviros mūrinės vieno aukšto 116 1,2 2.7.8. atviros mūrinės dviejų aukštų 102 1,2 2.8. rūsiai 1 m3 151 kaip pagr. past. 2.8.1. pusrūsiai 125 kaip pagr. past. 2.8.2. kiemo mūriniai 231 1,2 2.9. mansardos 1 m3 2.9.1. mūrinės 145 kaip pagr. past. 2.9.2. medinės 140 kaip pagr. past. 2.10. kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, terasos, tualetai ir kt.) 2.10.1. mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai 1 m2 194 2,0 2.10.2. mediniai rąstų, iš molio 1 m2 191 3,0 2.10.3. mediniai karkasiniai 1 m2 69 5,0 2.10.4. šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų 1 m 272 1,2 2.10.5. tvora iš sukaltų lentų, nedažyta 1 m2 33 5,0 2.10.6. tvora iš sukaltų lentų, dažyta 1 m2 54 5,0 2.10.7. tvora iš metalinių kampuočių, dažyta 1 m2 55 3,0 2.10.8. tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių, dažyta 1 m2 38 3,0 2.10.9. tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių, dažyta 1 m2 27 5,0 2.10.10. metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti 1 m2 108 3,0 2.10.11. tvora iš g/b elementų 1 m2 101 2,0 2.10.12. metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti vnt. 219 3,0 2.10.13. vartai iš lentų, nedažyti vnt. 219 5,0 2.10.14. vartai iš lentų, dažyti vnt. 312 5,0 2.10.15. asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio 1 m2 27 3,0 2.10.16. šaligatvio plytelių danga ant smėlio 1 m2 38 3,0 2.10.17. takai ir aikštelės iš skaldos 1 m2 8 3,0 2.10.18. bordiūrai 1 m 27 3,0 2.11. šiltnamiai 1 m2 2.11.1. metalinio rėmo įstiklinti 95 3,0 2.11.2. medinio rėmo įstiklinti 78 5,0 2.11.3. medinio rėmo dengti plėvele 37 5,0 3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) 3.1. arkiniai metaliniai sandėliai 1 m3 3.1.1. neapšiltinti 70 2,0 3.1.2. apšiltinti 130 2,0 3.2. kultūros paveldo objektai 1 m3 387 1,2 3.3. administraciniai visuomeniniai 1 m3 3.3.1. vieno aukšto plytų administraciniai 236 0,8 3.3.2. dviejų ir daugiau aukštų plytų ir blokiniai administraciniai 249 0,8 3.3.3. vieno aukšto plytų bankinės paskirties 307 0,8 3.3.4. dviejų aukštų plytų bankinės paskirties 3.3.4.1. iki 2000 m3 296 0,8 3.3.4.2. 2001 – 3000 m3 265 0,8 3.3.5. trijų aukštų plytų bankinės paskirties 299 0,8 3.3.6. keturių aukštų plytų bankinės paskirties 326 0,8 3.4. vieno aukšto parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai 1 m3 3.4.1. plytų 326 0,8 3.4.2. blokų 339 0,8 3.5. dviejų aukštų parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai 1 m3 3.5.1. plytų 292 0,8 3.5.2. blokų 310 0,8 3.6. gamybiniai mūriniai 1 m3 145 1,2 3.7. sandėliai mūriniai 1 m3 140 1,2 3.8. kuro rezervuarai 1 m3 3.8.1. vienasieniai 1–10 m3 talpos 3.8.1.1. Lietuvos gamybos 117 3,0 3.8.1.2. Rytų šalių gamybos 117 3,0 3.8.1.3. Vakarų šalių gamybos 211 3,0 3.8.2. dvisieniai 15-50 m3 talpos 3.8.2.1. Lietuvos gamybos 237 3,0 3.8.2.2. Rytų šalių gamybos 237 3,0 3.8.2.3. Vakarų šalių gamybos 427 3,0 3.9. daržinės lentų 1 m3 46 3,0 3.10. kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1–3.9 punktuose) 1 m3 219 1,9 3.11. kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, terasos, tualetai ir kt.) taikyti 2.10 punkto (kiemo statiniai ir įrenginiai) kainas taikyti 2.10 punkto vertės sumažinimo procentą VIETOVĖS PATAISOS KOEFICIENTAI 2 lentelė Butai daugiabučiuose pastatuose Gyvenamieji namai ir kiti statiniai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus) Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos Vietovės pavadinimas vieno ir dviejų jų kam barių trijų ir daugiau kam barių gyv. namai ir kt. statiniai, iš vardyti 1 lentelės 2.1 -2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus sodų nameliai, 1 lentelės 2.3 punktas garažai, garažų boksai, 1 lentelės 2.4 punktas prekybos ir maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai ** – taikoma ir poilsio namams gamybinės paskirties, buitinio aptarnavimo objektai bankų pastatai ir jų centriniai filialai Administracinės (biurų) ir bankinės paskirties patalpos kitos paskirties objektai patalpos, priklausančios įmonės (įstaigos) pastatų kompleksui atskirai įrengtos patalpos (butuose, namuose ir pan.) A 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1. Vilnius 1.1. Senamiesčio, Žvėryno seniūnijos ir Naujamiesčio seniūnijoje Gedimino prospektas, Goštauto, Pamėnkalnio, Jasinskio, Tumo-Vaižganto, Kražių, Dainavos, Čiurlionio gatvės 1,75 1,65 2,20 1,25 2,60 1,65 2,10 1,75 1,85 1,55 1.2. Antakalnio seniūnija (išskyrus Turniškių, Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonus ir Balžių gatvę) 1,40 1,50 2,00 1,00 1,20 2,10 1,35 1,85 1,45 1,60 1,35 1.3. Turniškių mikrorajonas 1,60 1,70 2,20 1,20 1,40 2,30 1,55 2,05 1,65 1,80 1,55 1.4. Fabijoniškių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio (išskyrus gatves, paminėtas 1.1 punkte), Šnipiškių, Verkių, Pašilaičių (išskyrus Laisvės pr. 87-127 namus, S. Lozoraičio ir J. Baltrušaičio gatves) seniūnijos 1,25 1,20 1,90 0,90 1,05 1,60 1,15 1,45 1,35 1,40 1,05 1.5. Pilaitės seniūnija, Pašilaičių seniūnijos Laisvės pr. 87-127 namai, S. Lozoraičio ir J. Baltrušaičio gatvės 1,35 1,30 2,00 1,00 1,15 1,70 1,25 1,55 1,45 1,50 1,15 1.6. Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių seniūnijos ir Antakalnio seniūnijoje Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonai ir Balžių gatvė 1,20 1,15 1,70 0,75 1,05 1,45 1,10 1,30 1,20 1,25 0,95 1.7. Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, N. Vilnios seniūnijos 1,10 1,10 1,60 0,70 0,85 1,35 1,10 1,30 1,25 1,30 0,95 2. Kaunas 2.1. Naujamiestis (išskyrus Laisvės alėjos fasadinės pusės I aukštą), Senamiestis 1,10 1,05 1,60 1,25 1,50 0,70 1,75 0,75 1,10 0,65 2.2. Laisvės alėja (fasadinės pusės I aukštas) 1,25 1,20 1,75 1,30 1,70 1,00 1,95 1,05 1,25 0,95 2.3. Savanorių prospektas (fasadinės pusės I aukštas) 1,45 0,90 1,70 0,95 1,15 0,85 2.4. Žaliakalnis, 1–3 mikrorajonai 0,95 0,85 1,20-1,40 1,05 1,35 0,65 1,65 0,70 0,95 0,60 2.5. Eigulių, Kalniečių, Šilainių, Smėlių mikrorajonai 0,80 0,70 1,20 0,75 0,90 1,10 0,55 1,55 0,60 0,80 0,50 2.6. Dainavos, Lampėdžių mikrorajonai 0,75 0,65 1,10 0,70 0,85 1,00 0,50 1,45 0,55 0,75 0,45 2.7. Panemunė, Senoji ir Naujoji Vilijampolė, Kaniūkai, Romainiai, Veršvai, Kleboniškis (išskyrus Briedžių taką), Sargėnai 0,70 0,65 0,95 0,70 0,80 0,95 0,50 1,35 0,55 0,70 0,45 2.8. Aleksotas, Linksmadvaris, 1,2 Aukštieji Šančiai, 1,2 Petrašiūnai, Freda 0,65 0,60 0,85 0,65 0,75 0,90 0,50 1,25 0,55 0,65 0,45 2.9. Vytėnai (tik kvartalas, apribotas Vytėnų gatve ir Vilnius-Kaunas magistrale) 0,65 0,55 0,95 0,60 0,70 0,85 0,45 1,15 0,50 0,65 0,40 2.10. Kiti gyvenamieji rajonai 0,55 0,45 0,70 0,50 0,65 0,80 0,40 1,05 0,45 0,55 0,35 3. Klaipėda 3.1. Senamiestis 1,40 1,30 1,40 1,00 1,50 1,10 1,50 1,20 1,40 0,90 3.2. Miško kvartalas, Alksnynės ir Pietinės gatvių rajonas 1,25 1,20 1,10 0,90 1,30 0,90 1,30 1,00 1,30 0,80 3.3. Senasis mikrorajonas 1,10 1,05 1,10 0,65 0,80 1,30 0,80 1,30 0,90 1,15 0,80 3.4. Naujasis mikrorajonas 1,05 1,00 1,00 0,80 1,10 0,80 1,20 0,90 1,10 0,70 3.5. Tauralaukio, Paupio ir Rimkų gyvenvietės 0,70 0,65 0,80 0,50 0,65 0,50 0,50 0,70 0,40 4. Palanga 4.1. Senoji dalis 1,40 1,35 1,60 1,00 1,50 ** 1,10 1,50 1,30 1,40 1,00 4.2. Naujasis mikrorajonas 1,20 1,10 1,00 0,85 0,90 1,30 ** 0,90 1,35 1,10 1,20 0,80 4.3. Šventoji, Vilimiškės, Kontininkai, Nemerseta, Užkanavės, Butingė, Monciškės, Kunigiškiai 1,00 0,90 1,00 0,85 0,80 1,10 ** 0,70 1,25 0,90 1,00 0,60 5. Neringa 5.1. Nidos ir Juodkrantės gyvenvietės 1,90 1,70 1,70 1,00 1,70 ** 1,10 1,50 1,20 1,70 1,10 5.2. Kitos gyvenvietės 1,30 1,20 1,30 0,80 1,20 ** 1,05 1,40 1,05 1,20 1,00 6. Šiauliai 6.1. Centras 0,55 0,50 1,10 0,50 1,00 0,60 1,15 0,80 0,90 0,55 6.2. Zoknių rajonas 0,40 0,40 0,70 0,30 0,45 0,70-0,80 0,50 1,00 0,60 0,70 0,30-0,40 6.3. Pietinis rajonas 0,55 0,50 1,00 0,50 0,80-1,00 0,60 1,25 0,70 0,65 0,50-0,60 6.4. Pėsčiųjų takas 1,10 1,00 0,50 1,20-1,50 1,10 1,75 1,25 1,50 1,10 6.5. Draugystės, Žemaitės gatvių ir Aušros al. kvartalas 0,75 0,70 1,25 0,50 1,20-1,30 0,90 1,45 1,05 1,20 0,70 6.6. Pabalių rajonas 0,55 0,50 0,95 0,90 0,60 1,15 0,70 0,65 0,45 6.7. Medelyno rajonas 0,55 0,50 1,00 0,90 0,60 1,15 0,75 0,70 0,45 7. Panevėžys 7.1. Centras 0,70 0,65 0,70 0,60 0,80 0,60 1,10 0,70 0,80 0,60 7.2. Pilėnų ir 2-as Kniaudiškių kvartalai, Suvalkų ir Tilvyčio gatvės 0,65 0,60 0,60 0,70 0,65 0,60 1,00 0,70 0,70 0,50 7.3. Nevėžio gatvės 35, 40, 40a, 40b namai 0,50 0,45 0,50 0,50 0,65 0,55 1,00 0,60 0,65 0,50 7.4. Kiti rajonai 0,60 0,55 0,50 0,20 0,40 0,65 0,55 1,00 0,65 0,65 0,50 8. Alytus 8.1. Senamiestis 0,70 0,60 0,90 0,70 0,90 0,50 1,10 0,45 0,60 0,45 8.2. Vidzgirio mikrorajonas, I Alytaus teritorija 0,65 0,50 0,80 0,70 0,80 0,50 1,00 0,45 0,50 0,45 8.3. Dainavos ir Putinų mikrorajonai 0,55 0,45 0,80 0,70 0,70 0,45 0,90 0,40 0,45 0,40 8.4. Pramonės ir geležinkelio stoties rajonai 0,50 0,40 0,70 0,40 0,50 0,45 0,80 0,40 0,40 0,40 8.5. Ulonų ir Daugų gatvių rajonai 0,45 0,35 0,60 0,30 0,40 0,50 0,45 0,80 0,40 0,40 0,40 9. Marijampolė 9.1. Centras 0,80 0,70 0,75 0,60 0,80 0,60 1,00 0,60 0,80 0,60 9.2. Karinis miestelis 0,70 0,60 0,60 0,50 0,60 0,50 0,80 0,50 0,60 0,50 9.3. Kiti rajonai 0,70 0,65 0,60 0,35 0,50 0,65 0,50 0,80 0,50 0,65 0,50 10. Druskininkai 10.1. Centras 0,60 0,50 0,80 0,70 0,80 0,45 1,00 0,40 0,50 0,40 10.2. Kalviškių rajonas 0,55 0,40 0,70 0,60 0,70 0,45 0,90 0,40 0,40 0,40 10.3. Gardino gatvė, Ratnyčia 0,50 0,40 0,70 0,30 0,50 0,60 0,45 0,80 0,40 0,40 0,40 11. Birštonas 0,65 0,65 0,80 0,40 0,50 0,80 0,40 1,05 0,40 0,65 0,40 12. Visaginas 0,25 0,20 0,30 0,20 0,30 0,40 0,30 0,50 0,30 0,40 0,30 13. Utena 13.1. Krašuonos mikrorajonas, Aukštakalnio gatvė 0,65 0,60 0,70 0,60 0,70 0,45 0,80 0,70 0,70 0,40 13.2. Centras, Aušros, Taikos gatvės, Smėlio mikrorajonas 0,60 0,55 0,70 0,60 0,70 0,45 0,80 0,75 0,75 0,40 13.3. Vyturių mikrorajonas, Vaižganto ir Sėlių gatvės 0,55 0,50 0,70 0,50 0,60 0,60 0,40 0,75 0,70 0,70 0,40 13.4. Joneliškio mikrorajonas 0,60 0,50 0,35 0,60 0,35 13.5. Grybelių mikrorajonas 0,40 0,40 0,50 0,50 13.6. Kiti rajonai 0,50 0,45 0,55 0,40 0,50 0,60 0,35 0,75 0,65 0,65 0,35 14. Tauragė 14.1. Centras (išskyrus I aukštus) 0,50 0,45 0,80 0,90 0,45 0,80 0,35 0,60 0,30 14.2. Centras (I aukštai) 0,65 0,65 0,80 0,65 1,00 0,40 0,80 0,40 0,70 0,40 14.3. Tarailių rajonas 0.35 0,25 0,50 0,35 0,60 0,30 0,70 0,30 0,45 0,30 14.4. Jovarų rajonas 0,50 0,35 0,60 0,30 0,30 0,45 0,30 14.5. Kiti rajonai 0,40 0,40 0,65 0,50 0,80 0,30 0,80 0,30 0,60 0,30 15. Telšiai 15.1. Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio (išskyrus namus Nr. 15,17), Lygumų, Tulpių (išskyrus namą Nr. 4), Birutės, Kęstučio, Kauno gatvės 0,35 0,30 0,40 0,35 0,40 0,30 0,70 0,40 0,40 0,30 15.2. Respublikos, Turgaus gatvės 0,30 0,25 0,55 0,25 0,40 0,30 0,70 0,45 0,50 0,40 15.3. Kitos gatvės 0,30 0,25 0,40 0,20 0,25 0,40 0,30 0,70 0,40 0,40 0,30 16. Lazdijai 0,50 0,45 0,70 0,20 0,40 0,70 0,40 0,75 0,35 0,45 0,35 17. Varėna 17.1. I Varėna 0,35 0,30 0,50 0,25 0,20 0,40 0,30 0,60 0,30 0,30 0,30 17.2. II Varėna 0.50 0,40 0,60 0,25 0,40 0,50 0,35 0,75 0,30 0,40 0,30 18. Raseiniai 0,40 0,30 0,60 0,40 0,40 0,70 0,30 0,75 0,30 0,60 0,30 19. Kėdainiai 0,35 0,30 0,50 0,20 0,25 0,50 0,45 0,80 0,50 0,50 0,40 20. Jonava 0,40 0,40 0,40 0,20 0,45 0,40 0,30 0,70 0,35 0,40 0,30 21. Kaišiadorys 0,55 0,50 0,50 0,40 0,65 0,50 0,30 0,75 0,35 0,55 0,30 22. Prienai 0,45 0,45 0,60 0,30 0,30 0,60 0,40 0,80 0,45 0,45 0,40 23. Šakiai 0,55 0,50 0,60 0,30 0,30 0,55 0,50 0,75 0,40 0,50 0,35 24. Kupiškis 0,25 0,25 0,40 0,20 0,25 0,50 0,45 0,70 0,45 0,45 0,40 25. Biržai, Pasvalys 0,40 0,40 0,50 0,20 0,35 0,50 0,45 0,70 0,50 0,50 0,40 26. Pakruojis 0,30 0,30 0,45 0,20 0,30 0,50 0,30 0,70 0,35 0,35 0,30 27. Kelmė 27.1. Centras 0,35 0,35 0,50 0,15 0,30 0,50 0,30 0,70 0,35 0,35 0,30 27.2. Likusi dalis 0,30 0,30 0,40 0,15 0,30 28. Radviliškis 28.1. Laisvės alėja, Eibariškių mikrorajonas, Durpynas 0,30 0,30 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,75 0,35 0,35 0,30 28.2. Daukanto, Basanavičiaus, Daujočių gatvės 0,30 0,30 0,40 0,20 0,30 0,50 0,30 0,75 0,35 0,35 0,30 28.3. Kitos gatvės 0,35 0,35 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,75 0,30 0,30 0,30 29. Joniškis 29.1. Centras 0,35 0,35 0,50 0,15 0,20 0,50 0,35 0,75 0,40 0,50 0,30 29.2. Likusi dalis 0,30 0,30 0,40 0,15 0,15 0,45 0,30 0,75 0,35 0,45 0,30 30. Šilalė 0,45 0,35 0,65 0,30 0,20 0,80 0,25 0,75 0,30 0,60 0,25 31. Jurbarkas 0,40 0,35 0,60 0,20 0,30 0,60 0,30 0,75 0,30 0,50 0,25 32. Plungė 32.1. Dariaus ir Girėno, Stoties, Birutės gatvės ir Parko alėja 0,30 0,25 0,40 0,30 0,40 0,30 0,65 0,40 0,40 0,30 32.2. Kitos gatvės 0,35 0,30 0,45 0,20 0,30 0,40 0,30 0,65 0,40 0,40 0,30 33. Anykščiai 0,40 0,35 0,50 0,25 0,30 0,50 0,35 0,75 0,30 0,40 0,30 34. Ukmergė 34.1. Centras, Pivonijos kvartalas 0,40 0,35 0,50 0,30 0,50 0,35 0,75 0,30 0,40 0,30 34.2. Kiti rajonai 0,35 0,30 0,50 0,25 0,30 0,50 0,35 0,75 0,30 0,40 0,30 35. Širvintos 0,40 0,35 0,50 0,30 0,30 0,50 0,35 0,75 0,30 0,40 0,30 36. Mažeikiai 0,35 0,30 0,55 0,30 0,40 0,55 0,35 0,75 0,40 0,40 0,30 37. Naujoji Akmenė 0,15 0,15 0,35 0,20 0,20 0,30 0,25 0,55 0,20 0,20 0,20 38. Venta, Akmenė 0,20 0,15 0,35 0,20 0,20 0,30 0,25 0,55 0,20 0,20 0,20 39. Skuodas 0,30 0,25 0,40 0,25 0,25 0,50 0,30 0,75 0,35 0,35 0,25 40. Trakai 1,25 1,20 1,40 0,70 0,75 1,60 1,10 1,15 1,05 1,25 0,90 41. Šalčininkai 0,40 0,40 0,50 0,35 0,20 0,55 0,40 0,70 0,50 0,50 0,30 42. Švenčionys 0,45 0,40 0,55 0,30 0,40 0,40 0,35 0,70 0,60 0,60 0,35 43. Vilkaviškis 0,55 0,50 0,60 0,30 0,30 0,60 0,50 0,75 0,45 0,60 0,45 44. Rokiškis 44.1. Centras 0,45 0,40 0,60 0,20 0,50 0,50 0,35 0,70 0,40 0,45 0,30 44.2. Kiti rajonai 0,45 0,40 0,60 0,20 0,30 0,50 0,35 0,70 0,40 0,45 0,30 45. Kretinga 45.1. Centras ir Naujasis mikrorajonas 0.60 0,55 0,60 0,35 0,60 0,45 0,80 0,50 0,60 0,35 45.2. Kiti mikrorajonai 0.45 0,40 0,50 0,30 0,30 0,50 0,40 0,75 0,45 0,50 0,30 46. Gargždai 0,50 0,45 0,55 0,30 0,35 0,60 0,40 0,75 0,45 0,55 0,35 47. Šilutė 0,40 0,40 0,55 0,20 0,30 0,50 0,30 0,75 0,40 0,45 0,30 48. Ignalina 0,35 0,30 0,50 0,20 0,20 0,50 0,25 0,70 0,30 0,45 0,30 49. Molėtai 0,35 0,35 0,50 0,30 0,20 0,50 0,35 0,70 0,35 0,45 0,30 50. Zarasai 0,35 0,30 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30 0,70 0,35 0,35 0,30 51. Kiti rajonų centrai 0,35 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,35 0,70 0,35 0,40 0.25 52. Vilniaus r. 52.1. Gyvenvietės ir kaimai – Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė, Daniliškės, Salotė, Pilaitė, Kryžiokai, Gineitiškės, Bajorai, Antežeriai 0,90 0,80 1,10 0,70 0,60 0,85 0,60 0,70 0,60 0,50 52.2. Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Daržininkai, Airėnai, Kalveliai, Kyviškės, Dobromiškė, Kuprijoniškės, Pikeliškės, Vaičiūnai, Šumskas, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Gužionys, Pavilionys, Naujakiemis Trakų Vokės seniūnijoje, Riešės kaimas Avižienių seniūnijoje, Šatrininkai, Kreivalaužiai 0,40 0,40 0,60 0,40 0,25 0,65 0,45 0,35 0,35 0,35 52.3. Parudaminys, Glitiškės, Geišiškės, Raudondvaris, Karvys, D. Kabiškės, Skaisteriai, Rudausiai, Kena, Mostiškės, Vėriškės, Arvydai 0,30 0,30 0,40 0,30 0,25 0,45 0,30 0,30 0,30 0,25 52.4. Kitos kaimo vietovės 0,25 0,25 0,25 0,25 0,15 0,20 0,15 0,15 0,15 0,15 53. Kauno r. 53.1. Kačerginė, Kulautuva 0,45 0,45 0,60 0,40 0,30 0,70 0,40 0,45 0,45 0,40 53.2. Garliava, Raudondvaris, Jonučiai, Mastaičiai, Žiegždriai 0,60 0,50 0,55 0,30 0,30 0,60 0,40 0,45 0,60 0,40 53.3. Gyvenvietės ir kaimai – Alšėnai, Teleičiai, Senava, Naugardiškiai, Karmėlava, Ramučiai, Neveronys, Domeikava, Užliedžiai, Noreikiškės, Giraitė, Ringaudai 0,45 0,45 0,55 0,40 0,30 0,60 0,40 0,45 0,45 0,40 53.4. Vilkija, Girionys, Šlienava, Viršužiglis, Piliuona, Babtai, Čekiškė, Lapės, Šatijų sodas, Vytėnai (išskyrus kvartalą, apribotą Vytėnų gatve ir Vilnius-Kaunas magistrale), Draseikiai 0,35 0,35 0,40 0,40 0,30 0,40 0,30 0,35 0,35 0,30 54. Klaipėdos r. 54.1. Sudmantų, Plytinės, Jakų, Karklės gyvenvietės 0,55 0,50 0,60 0,35 0,60 0,45 0,50 0,60 0,35 55. Kretingos r. 55.1. Vydmantai 0,50 0,45 0,55 0,30 0,35 0,60 0,40 0,40 0,50 0,35 56. Šiaulių r. 56.1. Vijolių, Ginkūnų, Kairių, Bridų, Sutkūnų, Dainių, Lieporių, Vinkšnėnų gyvenvietės, Gegužių kaimas 0,30 0,30 0,60 0,20 0,30 0,40-0,50 0,30 0,40 0,40 0,20-0,30 56.2. Naisiai, Ringuvėnai, Voveriškiai, Bubiai, Einoraičiai, Aukštelkė 0,20 0,20 0,45 0,20 0,30 0,30-0,40 0,30 0,30 0,30 0,20-0,25 56.3. Meškuičiai, Kužiai 0,25 0,25 0,40 0,20 0,30 0,35 0,40 0,40 0,40 0,25 56.4. Kuršėnų centras 0,35 0,30 0,45 0,20 0,25 0,50 0,40 0,55 0,40 0,40 0,30 56.5. Kuršėnų likusi dalis, Micaičiai 0,25 0,20 0,35 0,20 0,20 0,35 0,35 0,30 0,30 0,25 56.6. Sveikatingumo kompleksas Kurtuvėnų landšaftiniame draustinyje 0,40 0,40 57. Kelmės r. 57.1. Tytuvėnai 0,20 0,20 0,30 0,10 0,20 0,30-0,40 0,30 0,25 0,25 0,20-0,30 57.2. Užventis 0,15 0,15 0,20 0,10 0,15 0,30 0,25 0,20 0,20 0,20 58. Radviliškio r. 58.1. Baisogala, Šeduva 0,25 0,25 0,25 0,20 0,20 0,30 0,20 0,75 0,25 0,25 0,25 58.2. Tyruliai 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,30 0,20 0,20 0,20 0,20 59. Joniškio r. 59.1. Žagarė 0,15 0,15 0,20 0,15 0,15 0,30 0,20 0,25 0,25 0,20 60. Pakruojo r. 60.1. Linkuva 0,25 0,25 0,25 0,20 0,20 0,30 0,25 0,25 0,25 0,20 60.2. Jovarų, Pakruojo kaimai 0,20 0,20 0,30 0,20 0,20 0,30 0,25 0,25 0,25 0,20 61. Panevėžio r. 61.1. Vaivadai, Staniūnai, Skynimai, Paliūniškis, Velžys, Piniava, Molainiai, Pažagieniai, Dembava, Stetiškės 0,30 0,30 0,40 0,25 0,20 0,40 0,25 0,50 0,25 0,35 0,20 62. Biržų r. 62.1. Pabiržė, Biržų priemiestis 0,35 0,30 0,35 0,20 0,30 0,40 0,25 0,30 0,30 0,30 63. Lazdijų r. 63.1. Seirijai, Leipalingis, Gailiūnai 0,35 0,30 0,40 0,20 0,20 0,40 0,25 0,20 0,30 0,20 64. Varėnos r. 64.1. Merkinė, Neravai, Grūtas 0,35 0,35 0,40 0,20 0,20 0,40 0,25 0,20 0,30 0,20 65. Alytaus r. 65.1. Daugai, Simnas, Miklusėnų gyvenvietė 0,30 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,25 0,20 0,30 0,20 66. Marijampolės r. 66.1. Kumelionių gyvenvietė 0,45 0,45 0,50 0,30 0,30 0,40 0,30 0,30 0,40 0,30 66.2. Mokolų gyvenvietė 0,45 0,45 0,50 0,30 0,30 0,40 0,30 0,30 0,40 0,30 66.3. Kazlų Rūda 0,45 0,45 0,50 0,25 0,30 0,40 0,30 0,75 0,30 0,40 0,35 66.4. Kalvarija 0,45 0,45 0,45 0,25 0,30 0,40 0,30 0,75 0,30 0,40 0,30 67. Šakių r. 67.1. Kudirkos Naumiestis 0,40 0,40 0,40 0,25 0,25 0,40 0,30 0,65 0,35 0,40 0,35 67.2. Gelgaudiškis 0,40 0,40 0,40 0,25 0,25 0,40 0,30 0,65 0,35 0,40 0,35 68. Jurbarko r. 68.1. Jurbarkų gyvenvietė, Smalininkai 0,20 0,20 0,40 0,30 0,15 0,15 0,15 69. Tauragės r. 69.1. Taurų gyvenvietė, Tauragės dvaras, Butkeliai 0,25 0,20 0,60 0,15 0,30 0,25 0,20 69.2. Skaudvilė 0,30 0,30 0,50 0,20 0,35 0,20 0,15 70. Telšių r. 70.1. Degaičių, Ryškėnų, Rainių gyvenvietės 0,25 0,20 0,30 0,20 0,20 0,25 0,20 0,20 0,25 0,20 70.2. Varnių m. 0,20 0,20 0,30 0,20 0,20 0,20 0,15 0,20 0,20 0,20 70.3. Miesteliai Telšių rajone 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,15 0,15 0,20 0,20 71. Plungės r. 71.1. Plateliai, Rietavas 0,25 0,20 0,30 0,20 0,20 0,20 0,15 0,20 0,20 0,20 71.2. Miesteliai Plungės rajone 0,20 0,15 0,20 0,20 0,20 0,20 0,15 0,15 0,20 0,20 72. Trakų r. 72.1. Grigiškės 0,90 0,75 0,90 0,80 0,65 0,95 0,70 0,65 0,65 0,55 72.2. Elektrėnai 0,50 0,50 0,55 0,40 0,40 0,50 0,50 0,40 0,40 0,45 72.3. Vievis 0,40 0,40 0,50 0,40 0,30 0,45 0,40 0,50 0,50 0,50 72.4. Lentvaris 0,70 0,70 0,80 0,50 0,50 0,70 0,60 0,50 0,50 0,50 72.5. Rūdiškės, Aukštadvaris, Senieji Trakai, Semeliškės, Onuškis 0,35 0,35 0,50 0,30 0,15 0,30 0,15 0,25 0,25 0,20 72.6. Trakų, Senųjų Trakų, Grigiškių, Vievio, Elektrėnų, Semeliškių, Grendavės, Rūdiškių, Aukštadvario, Lentvario, Onuškio seniūnijos 0,35 0,35 0,50 0,25 0,20 0,35 0,25 0,20 0,20 0,20 73. Švenčionių r. 73.1. Pabradė 0,45 0,45 0,45 0,35 0,40 0,50 0,40 0,40 0,40 0,40 0,35 73.2. Švenčionėliai 0,40 0,40 0,40 0,30 0,40 0,45 0,40 0,40 0,40 0,40 0,35 73.3. Cirkliškių, Kaltanėnų, Adutiškių, Nagūnų, Svirkų, Strunaičių, Sarių gyvenvietės ir kaimai 0,30 0,30 0,30 0,25 0,20 0,30 0,25 0,30 0,30 0,25 73.4. Kitos gyvenvietės 0,20 0,20 0,25 0,20 0,20 0,25 0,20 0,20 0,20 0,20 74. Vilkaviškio r. 74.1. Kybartai 0,45 0,45 0,40 0,25 0,25 0,40 0,35 0,65 0,35 0,40 0,35 74.2. Virbalis 0,40 0,40 0,40 0,25 0,25 0,40 0,35 0,65 0,30 0,40 0,30 75. Šalčininkų r. 75.1. Eišiškės, Baltoji Vokė 0,30 0,30 0,45 0,25 0,20 0,40 0,30 0,30 0,20 0,20 0,25 75.2. Šalčininkų, Jašiūnų, Akmeninės, Dainavos, Eišiškių, Deveniškių, Gerviškių, Pobarės, Kalesninkų, Poškonių, Turgelių, Butrimonių seniūnijos 0,20 0,30 0,25 0,25 0,20 0,20 0,20 0,25 0,20 0,20 0,25 75.3. Jašiūnai, Šalčininkėliai, Šalčininkų kaimas 0,30 0,30 0,45 0,35 0,20 0,40 0,25 0,25 0,25 0,25 0,30 75.4. Kitos gyvenvietės 0,20 0,20 0,25 0,25 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,25 76. Rokiškio r. 76.1. Juodupė, Pandėlys 0,15 0,15 0,25 0,20 0,20 0,30 0,25 0,30 0,20 0,20 76.2. Obeliai 0,25 0,25 0,30 0,20 0,30 0,25 0,30 0,25 0,20 76.3. Kavoliškis 0,20 0,20 0,40 0,20 0,30 0,30 0,25 0,30 0,25 0,20 76.4. Kiti kaimai 0,20 0,20 0,25 0,20 0,25 0,15 0,25 0,30 0,20 77. Šilalės r. 77.1. Kvėdarna 0,15 0,15 0,35 0,15 0,15 0,30 0,20 0,15 78. Ignalinos r. 78.1. Strigailiškių, Palūšės, Ginučių kaimai 0,25 0,20 0,40 0,35 0,20 0,20 79. Molėtų r. 79.1. Jaurų, Kirneilos, Kanapelkos, Ažubalių, Bebrusų, Pabebrusės, Palakajos, Šnieriškių, Pašekščių, Šniūriškio kaimai 0,20 0,20 0,40 0,20 0,25 0,20 0,20 80. Utenos r. 80.1. Klovinių, Nemeikščių, Naujasodžio, Šilinės, Mockėnų, Padbuožės, Grybelių, Atkotiškio kaimai 0,30 0,25 0,40 0,35 0,40 0,25 0,25 80.2. Kitos Utenos rajono gyvenvietės 0,20 0,20 0,25 0,20 0,20 0,25 0,20 0,20 81. Akmenės r. kaimo tipo gyvenvietės 0,15 0,15 0,20 0,20 0,20 0,25 0,20 0,15 0,15 0,15 82. Raseinių r. 82.1. Ariogala 0,35 0,30 0,40 0,20 0,35 0,45 0,25 0,50 0,25 0,40 0,20 83. Kitos miesto tipo gyvenvietės 0,35 0,35 0,30 0,20 0,20 0,30 0,25 0,50 0,25 0,35 0,20 84. Miesteliai 0,30 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,25 0,25 0,30 0,20 85. Kitos kaimo tipo gyvenvietės 85.1. Visi veikiantys objektai 0,25 0,25 0,20-0,30 0,20 0,20 0,20-0,30 0,20 0,20 0,25 0,15-0,25 85.2. Visi neveikiantys objektai 0,05 0,05 0,05 85.3. Kultūros paveldo objektai 0,30 0,30 VIDUTINĖS RINKOS VERTĖS STATINIAMS NUSTATYMO TVARKA 1. Naujo statinio vidutinės statybos vertės apskaičiavimo tvarka 1.1. Naujo statinio vidutinė statybos vertė apskaičiuojama jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizavimo byloje arba projekte, dauginant iš 1 m2 (1 m3) vidutinės statybos vertės (1 lentelė) ir pakoreguojant šios tvarkos 1.2–1.3 punktuose nurodytų procentų suma. 1.2. Butų daugiabučiuose pastatuose vidutinė statybos vertė, nesant juose visų patogumų, mažinama: 1.2.1. nesant vandentiekio – 8%; 1.2.2. nesant kanalizacijos – 5%; 1.2.3. nesant karšto vandens – 4%; 1.2.4. nesant centrinio šildymo įrangos – 6%; 1.2.5. butų vidutinė statybos vertė pagal 1.2 pastabos 1.2.1–1.2.4 punktus nemažinama, jeigu yra įrengti pagal šiuos punktus atitinkami vidaus (autonominiai) inžineriniai tinklai; 1.2.6. nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5%; 1.2.7. butas įrengtas mansardoje – 8%; 1.2.8. butas įrengtas pusrūsyje – 15%; 1.2.9. butas įrengtas rūsyje – 25%; 1.2.10. butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 20%; 1.2.11. butas lovų tipo bendrabučiuose – 50%, netaikant kitų 1.2 pastabos punktų; 1.2.12. butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 5%; 1.2.13. už kiekvieną išvardytą nepatogumą – bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę (įėjimas į virtuvę per kambarį), kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko – 2%; 1.2.14. butas be apdailos – 20%; 1.2.15. butas monolitiniame name – 4%. 1.3. Butų daugiabučiuose pastatuose vidutinė statybos vertė didinama: 1.3.1. langai su stiklo paketais (plastikiniai, mediniai) – 10%; 1.3.2. kietmedžio parketas, durys – 15%; 1.3.3. modernaus dizaino plytelės (virtuvėje, vonioje, tualete) – 4%; 1.3.4. šiuolaikinė įranga (apšildomos grindys, masažinės vonios, dušų kabinos, apsauginės signalizacijos) – 15%; 1.3.5. sienų, lubų pagerinta apdaila (išskyrus pagerinimus, paminėtus šios pastabos 1.3.3 punkte) – 6%. 2. Vietovės pataisos koeficientų taikymo, apskaičiuojant statinio vidutinę rinkos vertę, tvarka 2.1. Statinių (t. y. perkamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų) vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama: 2.1.1. naujo statinio vidutinę statybos vertę pakoreguojant kasmetiniu statinio vertės sumažinimo procentu (1 lentelės 3 skiltis), tačiau neviršijant 70 procentų bendro nusidėvėjimo, ir priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, vietovės pataisos koeficientu (2 lentelė); 2.1.2. kasmetinis statinio vertės sumažinimo procentas skaičiuojamas nuo jo priėmimo eksploatacijai metų, įskaitant atidavimo eksploatacijai metus; 2.1.3. išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialų sprendimu statinių nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta vidutinė statybos vertė; 2.1.4. veikiantiems inžineriniams statiniams ir tinklams taikomas vietovės pataisos koeficientas 1,00, neveikiantiems – 0,50; 2.1.5. esant valdoje įvairios paskirties negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms, taikomas santykinai didžiausią vertę turinčių šioje valdoje negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų vietovės pataisos koeficientas; 2.1.6. butams daugiabučiuose rąstų, karkasiniuose, žiogriniuose ir žiogriniuose apmūrytuose pastatuose (1 lentelės 1.4, 1.5 ir 1.6 punktai) taikomi gyvenamųjų namų ir kitų statinių vietovės pataisos koeficientai (2 lentelės 3 skiltis). 2.2. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei ir jos filialams suteikta teisė nustatyti vietovės pataisos koeficientus pagal 2 lentelėje Komisijos nustatytas ribas. 2.3. Apskaičiuojant pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių vidutinę rinkos vertę, vietovės pataisos koeficientai naujos statybos objektams netaikomi, jeigu objekto priėmimo naudoti aktas arba apskrities viršininko įsakymas dėl nuosavybės teisių pripažinimo išduotas po 1996 m. vasario 1 d. (įskaitant ir nebaigtos statybos objektus). 3. Pajamų deklaravimo ir kitų sąlygų taikymo įsigyjant statinius tvarka 3.1. Gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą, atitinkamos apskrities viršininko įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo arba notarinę sutartį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma). 3.2. Pajamos, panaudotos 1 lentelės 2.4–2.11 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma). 3.3. Gyventojų pačių pasistatytų statinių vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama vadovaujantis Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)). 3.4. Įkainojant įsigyjamos nebaigtos statybos gyvenamuosius namus, esant pamatams, sienoms, pertvaroms, perdengimams ir stogui, jų vidutinė rinkos vertė nustatoma remiantis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialų įvertinimu (šis punktas taikomas nebaigtos statybos pirkimo, paveldėjimo, mainų ir dovanojimo atvejais). 3.5. Parduodant, dovanojant, įkeičiant ar kitais būdais perleidžiant kitam asmeniui nebaigtus statyti (savo jėgomis ar rangos būdu) visų rūšių pastatus ar statinius (įskaitant butus), jų vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama kaip ir pačių gyventojų pasistatytiems pastatams ar statiniams pagal Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)), papildomai dauginant iš statybos užbaigtumo procento. 3.6. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusio bendro ploto (tūrio) vidutinė statybos vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m2 (1 m3) vidutinės statybos vertės, viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma). 3.7. Įvertinant pastatus po rekonstrukcijos, kai nesikeičia pastato tūris ir plotas, tačiau pakeisti pagrindiniai elementai, pajamų deklaravimui vadovaujamasi pastato inventorizacijos byloje nurodytų atstatomųjų verčių skirtumu po ir prieš rekonstrukciją. Vykdant ilgalaikę pastato rekonstrukciją, kai pastato tūris nesikeičia, taikyti Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) 2 punkte išdėstytą tvarką ir koeficientus. 3.8. Apskaičiuojant vidutinę rinkos vertę neeksploatuojamiems objektams (išskyrus kaimo tipo gyvenvietes, kurioms taikomas 2 lentelės 85.2 punkto koeficientas), apskaičiuota statinio vidutinė rinkos vertė mažinama 50 procentų. II. ŽEMĖ (ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKU IR VANDENS TELKINIAIS) 3 lentelė Žemės sklypo paskirtis Bazinė kaina ir pataisos koeficientai A 1 1. Ne žemės ūkio ir miškų paskirties žemės sklypai Bazinė kaina – Lt/m2 1.1. Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose 40 1.2. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose 20 1.3. Miestuose, kurių dydis 20 001–100 000 gyventojų 10 1.4. Miestuose, kurių dydis 5 001 – 20 000 gyventojų 5 1.5. Kituose miestuose, miesteliuose ir urbanizuotose kaimų teritorijose 2 1.6. Kitose vietovėse 1 Pataisos koeficientai: K1–žemės sklypas neužstatytas ir yra neparengtoje užstatymui teritorijoje (nėra pagrindinių inžinerinių komunikacijų) – 0,4 K2–žemės sklypas yra arti miesto visuomeninio centro – 1,6 K3 – žemės sklypas yra arti miesto kvartalo centro arba (kai sklypas yra kaimo vietovėje) – arti (iki 2 – 5

1. km)nuo miesto – 1,2 K4–žemės sklypas naudojamas (numatomas naudoti) ūkinei – komercinei veiklai – 1,5 K5–žemės sklypas yra prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje – 3,0 K6–toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla arba maža paklausa – 0,6 K7–toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų paklausa – 1,5 2. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai ir žemės ūkio paskirties žemė miestuose Bazinė kaina – 150 Lt/a Pataisos koeficientai: K8-žemės (sodo) sklype yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti – 1,5 K9-žemės (sodo) sklypas yra mieste arba arti jo, kai gyventojų skaičius mieste: daugiau kaip 100 000 – 1,5 10 000 – 100 000 – 1,2 K10-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa – 0,5 3. Kiti kaimo vietovėje esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai (įskaitant įsiterpusius miškus ir vandens telkinius) Bazinė kaina – 1 500 Lt/ha Pataisos koeficientai: K11-žemės sklypas yra arti (iki 2
2. km)nuo miesto arba iki 100 m nuo magistralinio kelio: parduodant su sodyba – 2,0 parduodant be sodybos – 1,4 K12-žemės ūkio naudmenų našumo balas didesnis kaip 40 – 1,1 K13-žemės ūkio naudmenos sudaro (proc. nuo bendro žemės sklypo ploto): iki 50 proc. – 1,0 51 – 80 proc. – 1,1 daugiau kaip 80 proc. – 1,2 K14-žemė yra prastos ūkinės vertės, toli nuo gerų kelių – 0,6 K15-žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir jame yra: gyvenamasis namas – 1,2 galimybė statyti pastatus (pakeičiant tikslinę paskirtį) – 2,0 numatoma ūkinės-komercinės paskirties objekto statyba – 3,0 K16-žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir išsidėstęs prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje – 5,0 K17-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa – 0,5 K18-žemės sklypas yra į miestų administracines ribas įjungtoje teritorijoje – 5,0 4. Miškų ūkio paskirties žemė (įskaitant stačiojo miško kainą) Bazinė kaina – 3 000 Lt/ha Pataisos koeficientai: K19-brandaus amžiaus miškas pagal vyraujančias medynų rūšis ir (arba) jame leidžiami pagrindiniai kirtimai: ąžuolynai, uosynai – 5,0 pušynai – 4,0 eglynai – 3,5 beržynai, juodalksnynai – 2,0 drebulynai – 1,5 K20-kiti miškai: esant žemės paklausai – 1,0 nesant žemės paklausos – 0,5 Pastabos: 1. Žemės rinkos kaina apskaičiuojama dauginant bazinę kainą iš atitinkamų koeficientų sandaugos. Šiuos koeficientus konkrečiam žemės sklypui pritaiko ir žemės savininkui arba Valstybinei mokesčių inspekcijai užsakius parengia (pažymos forma) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė. 2. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei koeficientų parinkimui reikalingą medžiagą ir informaciją teikia: 2.1. apskričių viršininkų administracijos miestų (rajonų) žemėtvarkos skyriai – žemės (sodo) sklypų teritorijos, kuriose yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti, informaciją apie galimybę statyti pastatus pakeičiant tikslinę paskirtį arba neleidžiamą pastatų statybą, duomenis apie rekreacijai tinkamas teritorijas, kaupiamus žemės rinkos tyrimo duomenis; 2.2. savivaldybių architektai – teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose turi būti nustatyti miestų visuomeniniai centrai, miestų kvartalų centrai, užstatytos ir parengtos užstatymui teritorijos, teritorijos zonavimas pagal užstatymo pobūdį, rekreacinės teritorijos; 2.3. miškų urėdijos – informaciją apie miško brandumą ir (arba) jame leidžiamus kirtimus. 3. Nesant patikimos informacijos, koeficientų K1, K2, K3, K5, K6, K7, K8, K10, K14, K15, K16, K17, K18, K19, K20 reikšmės prilyginamos 1,00. 4. Miestuose ir rajonuose, kuriuose yra apskrities viršininko patvirtinta miesto, rajono teritorijos zonavimo pagal vidutinę rinkos kainą schema, vietoj 3 lentelėje nurodytų bazinės žemės kainos ir pataisos koeficientų naudojamos minėtoje schemoje nustatytos kainos. III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES IR MODELIUS 4 lentelė Automobilio markė ir modelis Variklio Naujo automobilio galingumas darbinis tūris, tūkst. cm3 vidutinė rinkos kaina (litais) AJ kW A 1 2 3 4 1. Opel 1.1. Opel markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 1.1.1. Corsa 54–60 40–44 1,0–1,4 37 821 1.1.2. Combo 60 44 1,4–1,7 40 212 1.1.3. Vectra 100 73 1,6 59 473 115 85 1,8 79 604 1.1.4. Tigra 90 66 1,4 66 037 1.1.5. Frontera 115–136 85–100 2,0–2,5 89 486 1.1.6. Omega 136 100 2,0 69 473 210 154 3,0 129 204 1.2. Opel markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 1.2.1. Opel 54–60 40–44 1,2–1,7 39 350 1.2.2. Opel 61–100 45–73 1,4–1,6 61 489 1.2.3. Opel 101–136 74–100 2,0–2,5 82 445 1.2.4. Opel 137–210 101–154 3,0 129 850 2. BMW 2.1. BMW markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 2.1.1. 3 serija 90–115 66–85 1,6–1,8 111 283 118–150 68–110 1,8–2,5 128 298 170–193 125–142 2,3–2,8 146 689 320–325 235–239 3,0 236 615 2.1.2. 5 serija 143–150 105–110 2,0–2,5 158 226 170–193 125–142 2,3–3,0 175 801 235 173 3,5 216 651 286 210 4,0 308 163 400 294 5,0 367 748 2.1.3. 7 serija 143–193 105–142 2,5–3,0 235 914 235 173 3,5 280 190 286 210 4,0 326 047 326 240 5,0 483 908 2.1.4. 8 serija 286 210 4,0 350 413 326 240 5,0 423 217 2.2. BMW markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 2.2.1. BMW 90–115 66–85 1,6–1,8 111 283 2.2.2. BMW 116–150 86–110 1,8–2,5 145 601 2.2.3. BMW 151–195 111–143 2,3–3,0 169 449 2.2.4. BMW 196–235 144–173 3,5 248 421 2.2.5. BMW 236–290 174–213 4,0 323 196 3. Peugeot 3.1. Peugeot markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 3.1.1. Peugeot 106 50–60 37–44 1,0–1,5 38 321 75–90 55–65 1,4–1,6 46 400 3.1.2. Peugeot 206 60–75 44–55 1,1–1,9 41 458 3.1.3. Peugeot 306 70–75 51–55 1,4–1,9 51 390 90 65 1,6–1,9 53 390 135 99 2,0 63 277 167 123 2,0 78 509 3.1.4. Peugeot 406 75–112 55–82 1,8–2,1 70 747 135 99 2,0 89 337 150–194 110–143 2,0–3,0 120 626 3.1.5. Peugeot 605 135 99 2,0 89 648 194 143 3,0 126 822 3.1.6. Peugeot 806 92 68 1,9 90 118 123 90 2,0–2,1 92 373 3.1.7. Peugeot Partner 60–75 44–55 1,1–1,9 45 376 3.2. Peugeot markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 3.2.1. Peugeot 50–75 37–55 1,0–1,9 46 547 3.2.2. Peugeot 76–110 56–81 1,6–2,1 59 799 3.2.3. Peugeot 111–135 82–99 1,8–2,1 86 802 3.2.4. Peugeot 136–194 100–143 1,6–3,0 139 450 4. Hyundai 4.1. Hyundai markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 4.1.1 Accent 91 67 1,5 37 760 4.1.2. Lantra 63–128 46–94 1,8–1,9 48 428 4.1.3. Sonata 105 81 2,0 50 740 4.1.4. Coupe 139 102 2,0 66 838 4.2. Hyundai markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 4.2.1. Hyundai 63–95 46–70 1,5–1,9 44 888 4.2.2. Hyundai 96–130 71–96 1,8–2,0 47 790 4.2.3. Hyundai 131–140 97–103 2,0 66 838 5. Audi 5.1. Audi markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 5.1.1. A3 Attraction 90–110 66–81 1,6–1,9 86 030 125–150 92–110 1,8 89 437 A3 Ambition 90–110 66–81 1,6–1,9 92 429 125-150 92–110 1,8 95 066 A3 Amblente 90–110 66–81 1,6–1,9 92 460 125–150 92–110 1,8 95 659 5.1.2. A4 90–100 66–73 1,6–1,9 101 347 110–125 81–92 1,6–1,8 113 503 150–165 110–121 1,8–2,4 123 931 193 142 2,8 143 888 5.1.3. A6 110–150 81–110 1,8–2,5 152 695 165–193 121–142 2,4–2,8 165 603 5.1.4. A8 193–230 142–169 2,8–3,7 264 432 300–340 220–250 4,2 371 457 5.2. Audi markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 5.2.1. Audi 90–110 66–81 1,6–1,9 98 215 5.2.2. Audi 111–150 82–110 1,8–2,5 116 244 5.2.3. Audi 151–195 111–143 2,4–2,8 174 494 5.2.4. Audi 196–230 144–169 3,7 277 052 5.2.5. Audi 231–300 170–220 4,2 331 444 5.2.6. Audi 301–340 221–250 4,2 391 464 6. Honda 6.1. Honda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 6.1.1. Civic 3D 75–90 55–66 1,4 52 450 114 84 1,5 59 160 160 118 1,6 73 600 6.1.2. Civic 4D 90 66 1,4 56 500 114 84 1,5 62 150 160 118 1,6 80 100 6.1.3. Civic 5D 75–90 55–66 1,4 60 533 113–114 83–84 1,5–1,6 68 100 169 124 1,8 86 900 6.1.4. Accord 4D 115 85 1,8 75 833 131 96 2,0 85 200 150 110 2,2 96 900 6.1.5. CR-V (Jeep) 128 94 2,0 94 528 6.1.6. Shuttle 150 110 2,2 105 150 6.1.7. Preliude 133 98 2,0 92 950 6.1.8. Legend 205 151 3,5 192 800 6.2. Honda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 6.2.1. Honda 75–90 55–66 1,4 55 265 6.2.2. Honda 91–115 67–85 1,5–1,8 64 735 6.2.3. Honda 116–150 86–110 2,0–2,2 94 657 6.2.4. Honda 151-205 111–151 1,6–3,5 107 767 7. Nissan 7.1. Nissan markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 7.1.1. Micra 55 40 1,0 36 125 7.1.2. Almera 87 64 1,4 55 330 100 73 1,6 60 481 7.1.3. Primera 90–100 66–73 1,6–2,0 73 298 130 96 2,0 78 200 7.1.4. Maxima 140 103 2,0 96 104 193 142 3,0 121 450 7.1.5. Patrol 115 84 4,2 129 287 7.1.6. Terano II 116 85 2,4 107 031 118 87 2,4 120 542 125 92 2,7 121 783 7.2. Nissan markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 7.2.1. Nissan 55–90 40–66 1,0–2,0 49 172 7.2.2. Nissan 91–100 67–73 1,6 64 381 7.2.3. Nissan 101–140 74–103 2,0–4,2 70 261 7.2.4. Nissan 141–193 104–142 3,0 121 324 8. Volvo 8.1. Volvo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 8.1.1. S40 90–140 66–103 1,8–2,0 88 250 160–200 118–147 1,9–2,0 94 240 8.1.2. S70 140 103 2,5 120 552 170–193 125–142 2,5 125 283 240–250 176–184 2,3 174 352 8.1.3. V70 193 142 2,5 149 391 240–250 176–184 2,3 214 494 8.1.4. C70 240 176 2,3 250 286 8.1.5. 940S 134 98 2,3 121 798 8.1.6. S90 180–204 132–150 3,0 173 254 8.2. Volvo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 8.2.1. Volvo 90–115 66–84 1,8–1,9 67 308 8.2.2. Volvo 116–140 85–103 2,0–2,5 111 238 8.2.3. Volvo 141–195 104–143 2,0–3,0 135 798 8.2.4. Volvo 196–250 144–184 1,9–3,0 169 685 9. Škoda 9.1. Škoda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 9.1.1. Felicia 58–68 43–50 1,3 29 568 75 55 1,6–1,9 36 550 9.1.2. Felicia Combi 58–75 43–55 1,3–1,9 36 848 9.1.3. Octavia 75 55 1,6 46 930 90–125 66–92 1,6–1,9 61 578 9.2. Škoda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 9.2.1. Škoda 55–65 40–48 1,3 30 102 9.2.2. Škoda 66–75 49–55 1,3–1,9 36 435 9.2.3. Škoda 76–125 56–92 1,6–1,9 60 817 10. Subaru 10.1. Subaru markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 10.1.1. Impreza 90 66 1,6 67 892 115 84 2,0 81 816 211 155 2,0 117 490 10.1.2. Legacy 115 85 2,0 87 238 150 110 2,5 114 950 10.1.3. Outback 150 110 2,5 124 308 10.1.4. Forester 122 90 2,0 103 734 10.2. Subaru markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 10.2.1. Subaru 90–110 66–81 1,6 67 892 10.2.2. Subaru 111–130 82–96 2,0 90 929 10.2.3. Subaru 131–150 97–110 2,5 119 629 11. Renault 11.1. Renault markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 11.1.1. Twingo 60 44 1,2 36 989 11.1.2. Clio 60 44 1,2 37 189 75 55 1,4 43 069 11.1.3. Kangoo 55–75 40–55 1,2–1,9 45 065 11.1.4. Megane 65–90 48–65 1,4–1,9 47 543 11.1.5. Coupe 90–115 65–85 1,6–2,0 54 496 150 110 2,0 70 094 11.1.6. Classic 65–75 48–55 1,4–1,9 48 889 90 65 1,6 52 415 115 85 2,0 57 099 11.1.7. Scenic 75–90 55–65 1,4–1,6 57 905 100 73 1,9 65 828 115 85 2,0 67 134 11.1.8. Laguna 110 81 1,6 62 338 115–140 85–103 2,0 77 418 194 143 3,0 101 678 11.1.9. Nevada 95 70 1,8 33 621 115 84 2,0–2,2 74 156 11.1.10. Safrane 115–138 84–101 2,0–2,2 104 790 170 125 2,5 117 558 11.1.11. Espace 115 84 2,0–2,2 110 685 170 125 3,0 151 329 11.2. Renault markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 11.2.1. Renault 55–70 40–53 1,2–1,9 42 289 11.2.2. Renault 71–80 54–58 1,4 45 631 11.2.3. Renault 81–90 59–65 1,6–2,2 54 664 11.2.4. Renault 91–100 66–73 1,8 64 127 11.2.5. Renault 101–120 74–88 2,0–2,2 79 438 11.2.6. Renault 121–150 89–110 2,0 89 099 11.2.7. Renault 151–170 111–125 2,5–3,0 124 332 12. Mazda 12.1. Mazda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 12.1.1. 323 SDN 73–88 54–65 1,3–1,5 50 960 90–114 65–84 1,8–2,0 58 766 12.1.2. 323 Forte 73-88 54–65 1,3–1,5 50 960 90–114 65–84 1,8–2,0 58 766 12.1.3. 626 SDN 91 67 1,8 63 300 118 87 2,0 74 600 12.1.4. 626 HB 91 67 1,8 65 400 118 87 2,0 76 700 138 101 2,0 85 100 12.1.5. STW NEW 91 67 1,8 69 833 118 87 2,0 81 510 138 101 2,0 90 300 12.1.6. XEDOS 9 170 125 2,5 138 000 12.2. Mazda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 12.2.1. Mazda 73–91 54–67 1,3–2,0 57 739 12.2.2. Mazda 92–118 68–87 1,8–2,0 66 251 12.2.3. Mazda 119–138 88–101 2,0 87 700 12.2.4. Mazda 139–170 102–125 2,5 138 000 13. Chrysler ir Jeep 13.1. Chrysler ir Jeep markių automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 13.1.1. Jeep Cherokee 85–131 62–96 2,5–4,0 103 567 13.1.2. Jeep Grand Cherokee 85–130 62–95 2,5–4,0 154 801 156–177 115–130 5,2-5,9 194 682 13.1.3. Jeep Wrangler 87–130 64–95 2,5–4,0 80 547 13.1.4. Chrysler Neon 85–98 62–72 1,8–2,0 68 126 13.1.5. Chrysler Stratus 98–120 72–88 2,0–2,5 104 222 13.1.6. Chrysler 300 M 187 137 3,5 140 000 13.1.7. Chrysler Viper 282 207 8,0 363 440 13.1.8. Chrysler Voyager 85–116 62–85 2,4–3,8 129 712 13.1.9. Chrysler Grand Voyager 85–111 62–82 2,4–2,5 129 809 116–131 62–96 3,3–3,8 146 900 13.2. Chrysler ir Jeep markės automobiliai pagal šių markių variklio pagrindines charakteristikas 13.2.1. Jeep 85–125 62–55 2,5 116 715 13.2.2. Jeep 126–160 56–118 4,0 120 368 13.2.3. Jeep 161–180 119–132 5,2 207 544 13.2.4. Chrysler 85–100 62–73 1,8–2,5 110 004 13.2.5. Chrysler 101–120 74–88 2,4–3,3 119 234 13.2.6. Chrysler 121–190 89–140 3,8 146 657 13.2.7. Chrysler 191–260 141–191 8,0 363 440 14. Wolkswagen 14.1. Wolkswagen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 14.1.1. VW Passat 90–100 66–73 1,6–1,9 78 233 110–125 81–92 1,8–1,9 84 060 150 110 1,8–2,3 83 084 193 142 2,8 105 311 14.1.2. VW Sharan 90–115 66–84 1,9–2,0 88 630 174 128 2,8 114 455 14.1.3. Polo 50–65 37–48 1,0–1,9 43 766 66–75 49–55 1,6 45 548 76–100 56–73 1,4-1,9 52 354 14.1.4. Golf 90 99 1,8–1,9 66 565 100 73 1,6–1,9 61 464 110 81 1,9 71 451 14.2. Wolkswagen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 14.2.1. Wolkswagen 50–89 37–65 1,0–1,9 44 252 14.2.2. Wolkswagen 90–115 66–84 1,6–2,0 74 190 14.2.3. Wolkswagen 116–125 85–92 1,8 74 819 14.2.4. Wolkswagen 126–150 93–110 1,8–2,3 83 084 14.2.5. Wolkswagen 151–193 111–142 2,8 109 883 15. Fiat 15.1. Fiat markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 15.1.1. Seicento 39 29 0,9 23 600 15.1.2. Uno 45 33 1,0 23 760 15.1.3. Punto 54–73 40–54 1,1–1,7 35 392 15.1.4. Bravo 80–103 59–76 1,4–1,6 45 720 15.1.5. Brava 75–103 55–76 1,6 52 040 15.1.6. Marea 100–113 73–83 1,8–1,9 56 960 15.2. Fiat markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 15.2.1. Fiat 39–55 29–40 0,9–1,1 27 710 15.2.2. Fiat 56–75 41–55 1,2–1,7 41 340 15.2.3. Fiat 76–113 56–83 1,4–1,9 52 940 16. Ford 16.1. Ford markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 16.1.1. Ka 60 44 1,3 33 450 16.1.2. Fiesta 60 44 1,3–1,8 38 500 75 55 1,2 40 466 16.1.3. Escort 60–70 44–65 1,8 54 207 90 66 1,6–1,8 56 354 115 84 1,8 67 464 16.1.4. Mondeo 90 66 1,6–1,8 57 883 115 84 1,8 63 650 130 96 2,0 66 817 170 125 2,5 78 720 16.1.5. Galaxy TDI 90 66 1,9 108 152 16.2. Ford markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 16.2.1. Ford 60–90 44–66 1,3–1,8 49 503 16.2.2. Ford 91–115 67–84 1,8 66 819 16.2.3. Ford 116–130 85–96 2,0 71 084 16.2.4. Ford 131–170 97–125 2,5 88 984 16.2.5. Ford 171–210 126–154 2,9 132 060 17. Toyota 17.1. Toyota markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 17.1.1. Starlet 75 55 1,4 44 629 17.1.2. Corolla 72–86 53–63 1,3–2,0 57 116 110 81 1,6–1,8 73 703 17.1.3. Celica 115 84 1,8 98 007 175 129 2,0 126 667 17.1.4. Camry 130 96 2,2 112 815 190 140 3,0 138 906 17.1.5. Lexus 227 167 3,0 212 944 284 209 4,0 325 578 17.1.6. Previa 135 99 2,4 127 767 17.1.7. Picnic 128 94 2,0 107 199 17.1.8. Avensis 90–110 66–81 1,6–2,0 84 635 128 94 2,0 91 746 17.1.9. Land Cruiser 125–178 92–131 3,0–3,4 136 289 205 151 4,2 235 893 17.1.10. Rav 4 129 95 2,0 96 353 17.1.11. Xilux 79–90 58–66 2,4 89 730 17.2. Toyota markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 17.2.1. Toyota 70–120 51–88 1,3–2,4 77 669 17.2.2. Toyota 121–170 89–125 2,0–2,4 105 592 17.2.3. Toyota 171–215 126–158 2,0–4,2 182 425 17.2.4. Toyota 216–265 159–195 3,0–4,0 269 261 18. Citroen 18.1. Citroen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 18.1.1. Saxo 60 44 1,1 38 575 75 55 1,4 41 350 90 66 1,6 49 150 18.1.2. Xsara 75 55 1,4 50 300 90 66 1,6–1,9 59 000 103–112 76–82 1,8 63 600 167 123 2,0 75 900 18.1.3. Xantia 90–110 66–81 1,6–2,1 92 171 112 82 1,8 72 350 123-150 90–110 2,0 89 420 194 143 3,0 125 400 18.1.4. XM 135 99 2,0 92 700 18.2. Citroen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 18.2.1. Citroen 60–75 44–55 1,1–1,4 42 030 18.2.2. Citroen 76–90 56–66 1,6–1,9 71 414 18.2.3. Citroen 91–125 67–92 1,8–2,1 80 167 18.2.4. Citroen 126–150 93–110 2,0 89 780 18.2.5. Citroen 151–195 111–143 2,0–3,0 120 250 19. Mercedes-Benz 19.1. Mercedes-Benz markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 19.1.1. A 168 90–102 66–75 1,4–1,7 79 429 19.1.2. C 202 (Sedan) 98–136 72–100 1,8–2,2 121 555 137–170 101–125 2,4–2,5 141 035 193 142 2,3–2,8 144 154 306 225 4,3 296 799 19.1.3. C 202 (T – modelis) 98-122 72–90 1,8–2,0 124 827 125–170 92–125 2,2–2,5 142 556 193 142 2,3–4,3 206 754 19.1.4. E 210 (Sedan) 125–136 92–100 2,0–2,9 152 626 170–193 125–142 2,4–3,0 171 701 204–220 150–162 2,8–3,2 208 327 279–354 205–260 4,3–5,5 323 127 19.1.5. E 210 (T – modelis) 125–136 92–100 2,2–3,0 166 323 170–177 125–130 2,4–3,0 182 962 204–220 150–162 2,8–3,2 222 024 279–354 205–260 4,3–5,5 335 302 19.1.6. S 140 177–193 130–142 2,8–3,0 241 706 231 170 3,2 287 972 279 205 4,2 338 802 320 235 5,0 376 088 394 290 6,0 544 864 19.1.7. SLK 170 136 100 2,0 139 437 193 142 2,3 159 830 19.1.8. SL 129 193–231 142–170 2,8–3,2 339 259 320 235 5,0 445 943 381–394 280–290 6,0 582 911 19.1.9. CLK 208 Coupe 136–193 100–142 2,0–2,3 152 525 220–279 162–205 3,2–4,3 228 771 19.1.10. CLK 208 Cabrio 136 100 2,0 171 396 193 142 2,3 191 485 220 162 3,2 230 141 19.1.11. CL 140 279–320 205–235 4,2–5,0 430 876 394 290 6,0 593 260 19.1.12. ML 163 150 110 2,3 153 743 218 160 3,2 193 311 19.2. Mercedes-Benz markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 19.2.1. Mercedes-Benz 90–129 66–95 1,4–2,9 125 495 19.2.2. Mercedes-Benz 130–136 96–110 2,0 146 220 19.2.3. Mercedes-Benz 137–197 111–145 2,3 189 660 19.2.4. Mercedes-Benz 198–231 146–170 2,8–3,2 237 166 19.2.5. Mercedes-Benz 232–279 171–205 4,2–4,3 311 407 19.2.6. Mercedes-Benz 280–355 206–261 4,3–5,5 391 285 19.2.7. Mercedes-Benz 356–394 262–290 6,0 569 762 20. Rover 20.1. Rover markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 20.1.1. Rover 200 75 90 1,4 51 500 103 76 1,4 54 500 111 82 1,6 58 800 20.1.2. Rover 400 103 76 1,4 59 750 111 82 1,6 63 000 20.1.3. Rover 600 115 84 1,8 109 200 131 96 2,0 119 700 158–200 116–147 2,0–2,3 196 300 20.2. Rover markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 20.2.1. Rover 75–105 60–77 1,4 71 375 20.2.2. Rover 106–115 78–84 1,6–1,8 73 500 20.2.3. Rover 116–135 85–99 2,0 119 700 20.2.4. Rover 136–200 100–147 2,0–2,3 129 450 21. Daewoo 21.1. Daewoo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 21.1.1. Lanos 78–86 57–63 1,5–1,6 38 611 106 78 1,6 40 655 21.1.2. Nubira 106–133 78–98 1,6–2,0 46 789 21.1.3. Leganza 106–133 78–98 2,0 63 344 21.2. Daewoo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 21.2.1. Daewoo 78–100 57–73 1,5–1,6 38 611 21.2.2. Daewoo 101–110 74–81 1,6–2,0 48 200 21.2.3. Daewoo 111–135 82–99 2,0 57 454 22. Kia 22.1. Kia markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 22.1.1. Avella 70–91 51–66 1,3–1,5 34 482 22.1.2. Sephia 80–109 58–80 1,5–1,8 44 683 22.1.3. Clarus 116–133 85 1,8–2,0 54 604 22.1.4. Sportage 133 98 2,0 63 012 22.1.5. Pregio 113 83 2,7 59 065 22.2. Kia markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 22.2.1. Kia 70–95 51–70 1,3–1,5 36 993 22.2.2. Kia 96–133 71–100 1,8–2,7 57 228 23. Jaguar 23.1. Jaguar markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 23.1.1. Jaguar XJ 370 272 3,2 240 000 23.1.2. Jaguar XJ8 240 176 3,2 278 667 290 213 4,0 324 600 23.1.3. Jaguar XJR 370 272 4,0 352 000 23.1.4. Jaguar XK 290 213 8,0 360 000 23.1.5. Jaguar XKR 370 272 4,0 376 000 23.1.6. Daimler 290 213 4,0 368 000 23.1.7. Daimler Super 370 272 8,0 432 000 23.2. Jaguar markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 23.2.1. Jaguar 240–290 176–213 3,2–8,0 318 000 23.2.2. Jaguar 291–370 214–272 3,2–8,0 350 000 24. Suzuki 24.1. Suzuki markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 24.1.1. Swift 53–68 39–50 1,0–1,3 39 500 24.1.2. Baleno 86–121 63–89 1,3–1,8 54 800 24.1.3. Vitara 87 64 2,0 95 610 24.1.4. Grand Vitara 87–127 64–93 2,0 88 600 144 106 2,5 94 500 24.1.5. Samurai 69 51 1,3 52 840 24.2. Suzuki markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 24.2.1. Suzuki 50–80 37–59 1,0–1,3 43 947 24.2.2. Suzuki 81–100 60–73 1,3–2,0 64 651 24.2.3. Suzuki 101–145 74–107 1,8–2,5 82 050 25. Mitsubishi 25.1. Mitsubishi markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 25.1.1. Mitsubishi Colt 75–90 55–66 1,3–1,6 56 634 25.1.2. Mitsubishi Lancer 75–90 55–66 1,3–1,6 59 239 25.1.3. Mitsubishi Carisma 100 73 1,6 65 175 125 92 1,8 71 885 25.1.4. Mitsubishi Galant 136 100 2,0 85 357 163 120 2,5 97 537 25.2. Mitsubishi markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 25.2.1. Mitsubishi 75–90 55–66 1,3–1,6 57 936 25.2.2. Mitsubishi 91–125 67–92 1,6–1,8 68 530 25.2.3. Mitsubishi 126–140 93–103 2,0 85 357 25.2.4. Mitsubishi 141–165 104–121 2,5 97 537 B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ (išskyrus išvardytas 4 lentelėje) IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS 5 lentelė Transporto priemonės pavadinimas Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais) A 1 1. Lengvieji automobiliai 1.1. Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai 1.1.1. 51–60 AJ (38–44 kW) 39 000 1.1.2. 61–75 AJ (45–55 kW) 47 000 1.1.3. 76–90 AJ (56–66 kW) 58 000 1.1.4. 91–100 AJ (67–73 kW) 67 000 1.1.5. 101–115 AJ (74–85 kW) 69 000 1.1.6. 116–125 AJ (86–92 kW) 80 000 1.1.7. 126–135 AJ (93–99 kW) 87 000 1.1.8. 136–150 AJ (100–110 kW) 105 000 1.1.9. 151–175 AJ (111–128 kW) 124 000 1.1.10. 176–200 AJ (129–147 kW) 140 000 1.1.11. 201–250 AJ (148–184 kW) 231 000 1.1.12. 251–300 AJ (185–221 kW) 278 000 1.1.13. 301–350 AJ (222–257 kW) 358 000 1.1.14. 351–400 AJ (258–294 kW) 486 000 1.1.15. daugiau kaip 400 AJ (daugiau kaip 294 kW) 691 000 1.2. NVS gamybos lengvieji automobiliai 1.2.1. 51 – 200 AJ (38–147 kW) 39 000 1.2.2. 201 – 300 AJ (148–221 kW) 44 000 1.2.3. 301 – 400 AJ (222–294 kW) 59 000 2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai 2.1. 61–80 AJ (45–59 kW) 48 000 2.2. 81–100 AJ (60–73 kW) 70 000 2.3. 101–150 AJ (74–110 kW) 91 000 3. Autobusai 3.1. Vakarų valstybių gamybos autobusai 3.1.1. iki 30 sėdimų vietų 220 000 3.1.2. 31–50 sėdimų vietų 847 000 3.1.3. daugiau kaip 50 sėdimų vietų 1 616 000 3.2. NVS gamybos autobusai 3.2.1. iki 30 sėdimų vietų 49 000 3.2.2. daugiau kaip 30 sėdimų vietų 124 000 3.3. Mikroautobusai 3.3.1. Vakarų valstybių ir NVS gamybos mikroautobusai 3.3.1.1. iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 107 000 3.3.1.2. 10–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 117 000 4. Krovininiai automobiliai 4.1. Vilkikai 4.1.1. Vakarų valstybių gamybos vilkikai 4.1.1.1. iki 200 AJ (iki 147 kW) 106 000 4.1.1.2. 201–300 AJ (148–221 kW) 211 000 4.1.1.3. 301–400 AJ (222–294 kW) 367 000 4.1.1.4. 401–500 AJ (295–368 kW) 388 000 4.1.1.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW) 423 000 4.1.2. NVS gamybos vilkikai 4.1.2.1. iki 200 AJ (iki 147 kW) 66 000 4.1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW) 94 000 4.1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW) 123 000 4.1.2.4. 401–500 AJ (295–368 kW) 173 000 4.1.2.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW) 213 000 4.2. Sunkvežimiai – savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.1. Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai – savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės 86 000 4.2.1.2. mikroautobusai – furgonai iki 3,5 t bendros masės 122 000 4.2.1.3. 3,6–6 t bendros masės 166 000 4.2.1.4. 6,1–10 t bendros masės 200 000 4.2.1.5. 10,1–20 t bendros masės 288 000 4.2.1.6. daugiau kaip 20 t bendros masės 337 000 4.2.2. NVS gamybos sunkvežimiai – savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.2.1. 6,1–10 t bendros masės 64 000 4.2.2.2. daugiau kaip 10 t bendros masės 84 000 4.3. Automobiliai – refrižeratoriai 4.3.1. Vakarų valstybių gamybos automobiliai – refrižeratoriai 4.3.1.1. iki 4 t bendros masės 100 000 4.3.1.2. 4,1–8 t bendros masės 127 000 4.3.1.3. daugiau kaip 8 t bendros masės 178 000 4.3.2. NVS gamybos automobiliai – refrižeratoriai 4.3.2.1. 4,1–8 t bendros masės 73 000 4.3.2.2. daugiau kaip 8 t bendros masės 87 000 5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės 5.1. iki 10 t bendros masės 70 000 5.2. 10,1–20 t bendros masės 117 000 5.3. 20,1–30 t bendros masės 133 000 5.4. daugiau kaip 30 t bendros masės 175 000 6. Priekabos 6.1. Vakarų valstybių gamybos priekabos 6.1.1. 4,1–10 t bendros masės 87 000 6.1.2. daugiau kaip 10 t bendros masės 142 000 7. Puspriekabės – refrižeratoriai 7.1. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės – refrižeratoriai 7.1.1. iki 10 t bendros masės 97 000 7.1.2. 10,1–20 t bendros masės 145 000 7.1.3. 20,1–30 t bendros masės 176 000 7.1.4. daugiau kaip 30 t bendros masės 232 000 7.2. NVS gamybos puspriekabės – refrižeratoriai daugiau kaip 20 t bendos masės 72 000 Pastabos: 1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ). 2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų – 30%, po dvejų metų – 38%, po trejų metų – 46%, po ketverių metų – 54%, po penkerių metų – 67%, po šešerių metų – 80%, po septynerių ir daugiau metų – 85%. 3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai. 4. 4 lentelėje lengvųjų automobilių vidutinės rinkos kainos apskaičiuotos ne tik pagal markes, bet ir pagal modelius. Kitų, šioje lentelėje nenurodytų modelių, automobilių kainos prilyginamos analogiškų pagal variklio galingumą tos markės automobilių kainoms. 5. Kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių nurodytos kainos iš esmės skiriasi nuo taikomų muitinėse, nes muitinėse taikomos kainos neapima visų mažmeninės kainos komponentų. Pvz., naujiems automobiliams, įvežamiems iš užsienio, muitinėse taikoma gamyklų – gamintojų pardavimo kaina, o Komisijos nurodyta kaina – galutinė mažmeninė pardavimo Lietuvos rinkoje kaina, į kurią, be minėtos kainos, įeina transportavimo, draudimo išlaidos, firmos, prekiaujančios automobiliais, pelnas, PVM bei akcizo mokestis. 6. Ryšium su Rusijos ekonomine – finansine krize, naudotų automobilių kainas, paskaičiuotas įvertinus nusidėvėjimą, sumažinti 10 %. IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS 6 lentelė Vandens transporto priemonės pavadinimas Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 1. Transportiniai laivai 1.1. Jūrų laivai 1.1.1. Keleiviniai, keleiviniai – krovininiai laivai, keltai 1.1.1.1. iki 3 000 t vandentalpos 24 000 000 6,25 1.1.1.2. 3 001–10 000 t vandentalpos 47 400 000 6,25 1.1.1.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos 80 000 000 6,25 1.1.2. Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai 1.1.2.1. iki 5 000 t vandentalpos 13 100 000 6,25 1.1.2.2. 5 001–10 000 t vandentalpos 20 000 000 6,25 1.1.2.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos 23 000 000 6,25 1.1.3. Ro – Ro tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos 20 000 000 6,25 1.1.4. Universalūs „upė – jūra“ tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos 10 000 000 6,25 1.1.5. Transportiniai refrižeratoriai 1.1.5.1. iki 10 000 t vandentalpos 30 000 000 6,25 1.1.5.2. 10 001–20 000 t vandentalpos 35 000 000 6,25 1.1.6. Tanklaiviai 5 000–10 000 t vandentalpos 30 000 000 6,25 1.1.7. Kiti jūrų laivai 1.1.7.1. Vilkikai 1.1.7.1.1. 1 200 AJ 6 000 000 6,25 1.1.7.1.2. 3 000 AJ 20 000 000 6,25 1.1.7.1.3. 7 800 AJ 39 000 000 6,25 1.1.7.2. Locmanų kateriai 2 000 000 6,25 1.1.7.3. Naftos – šiukšlių surinktuvai 500 000 6,25 1.1.7.4. Reido kateriai 375 000 6,25 2. Žvejybiniai laivai 2.1. Didieji traleriai – šaldytuvai 2.1.1. iki 85 m ilgio 40 000 000 6,25 2.1.2. 86–105 m ilgio 60 000 000 6,25 2.1.3. 106–125 m ilgio 89 000 000 6,25 2.2. Vidutiniai traleriai – seineriai 2.2.1. iki 55 m ilgio 14 100 000 6,25 2.2.2. 56–65 m ilgio 35 000 000 6,25 2.3. Mažieji traleriai 2.3.1. iki 26 m ilgio 1 200 000 6,25 2.3.2. 27–35 m ilgio 6 000 000 6,25 2.4. Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio 270 000 000 6,25 3. Pramoginiai laivai 3.1. NVS gamybos dvivietės guminės valtys 900 6,25 3.2. Medinės valtys 600 6,25 3.3. Suomijos Respublikos gamybos guminės valtys 3.3.1. QS 230 5 000 6,25 3.3.2. QS 260 ST 5 600 6,25 3.3.3. QS 270 5 800 6,25 3.3.4. QS 270 RLRIB 8 900 6,25 3.3.5. QS 300 6 100 6,25 3.3.6. QS 330 6 400 6,25 3.3.7. QS 330 E 7 000 6,25 3.3.8. QS 380 8 500 6,25 3.3.9. QS 380 E 8 900 6,25 3.3.10. QS 430 9 500 6,25 3.4. Vandens motociklas „Bombardier“ 30 000 6,25 Pastabos: 1. 6 lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą 6 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu. 2. Jeigu laivas po 10–15 metų eksploatacijos buvo atnaujintas (kapitališkai suremontuotas ir panašiai), tai konkretaus laivo vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdybos specialistais. 3. Kitų, 6 lentelėje nenurodytų, vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos nustatomos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos ekspertų grupės, kuri išduos pirkėjui pažymą, reikalingą pristatyti mokesčių inspekcijai. V. CIVILINIAI ORLAIVIAI 7 lentelė 1 dalis Orlaivio tipas Pagaminimo metai Priskraidyta valandų Variklio tipas Variklio pagaminimo metai Variklio priskraidytos valandos Papildoma įranga Vidutinė rinkos kaina (litais) A 1 2 3 4 5 6 7 AN – 2 1979 6215 1983 1920 - 9 956 AN – 2 1979 6302 1976 3673 - 9 956 AN – 2 1980 5488 1982 3591 - 11 196 AN – 2 1980 4930 1981 1907 - 11 196 AN – 2 1981 5315 1984 1997 - 11 196 AN – 2 1982 5345 1970 4637 - 11 944 AN – 2 1983 3857 1971 4991 - 12 444 AN – 2 1984 3023 1984 3023 - 13 688 AN – 2 1984 3754 1973 4956 - 13 688 AN – 2 1984 3453 1988 6 - 20 000 AN – 2 1985 2212 1976 3406 - 15 832 AN – 2 1985 3210 1984 2060 - 15 432 AN – 2 1986 2467 1979 3405 - 14 932 AN – 2 1986 1830 1973 3309 - 20 688 AN – 2 1986 1703 1979 2759 - 20 688 AN – 2 1986 2295 1986 2295 - 20 688 CESSNA 172 K 1970 1985 Lyncoming 0-320 1970 1986 Atsakiklis 41 000 CESSNA 421 B 1972 6223 Continental GTSIO –520H (dviejų variklių) 1994 po 194 113 000 LY-EGO PZL-101 „GAWRON“ 1965 4540 AI-14R 1968 1600 - 28 000 LY-GPV L-13 „BLANIK“ 1968 1987 - - - - 17 000 LY-GPS L-13 „BLANIK“ 1960 2115 - - - - 16 000 LY-GPW L-13 „BLANIK“ 1962 1973 - - - - 16 000 2 dalis Laisvieji balionai (klasė A) Poklasis Vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis eksploatuojamo baliono kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 3 1200 m3–1600 m3 AX-6 72 000 8,3 1601 m3–2200 m3 AX-7 92 000 8,3 2201 m3–3000 m3 AX- 8 100 000 8,3 4000 m3–6000 m3 AX-10 160 000 8,3 9000 m3–12000 m3 AX-12 220 000 8,3 Pastabos: 1. 7 lentelės 2 dalyje pateiktos naujų laisvųjų balionų vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų balionų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujo laisvojo baliono kainą 7 lentelės 2 dalies paskutinėje skiltyje nurodytu procentu. 2. Kitų, 7 lentelėje nenurodytų, civilinių orlaivių vidutinė rinkos kaina nustatoma Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais. VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA 8 lentelė Žemės ūkio technikos pavadinimas, markė Variklio galingumas AJ Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 3 1. Traktoriai 1.1. NVS gamybos traktoriai 1.1.1. „Kirovec“ K-700A ir kt. 200–270 220 000 11 1.1.2. K-701M 350 350 000 11 1.1.3. T-150, T-150K ir kt. 150–165 150 000 11 1.1.4. MTZ – 1221 130 110 000 11 1.1.5. MTZ – 1025 105 68 000 11 1.1.6. MTZ – 952 90 54 000 11 1.1.7. MTZ – 892 90 50 000 11 1.1.8. DT-75, DT-75ML ir kt. 80–90 95 000 11 1.1.9. MTZ-920 81 44 000 11 1.1.10. MTZ-820 81 46 000 11 1.1.11. MTZ-82UK 80 34 000 11 1.1.12. MTZ-80UK 80 30 000 11 1.1.13. MTZ-520 62 43 000 11 1.1.14. JuMZ-6AKL 60 32 000 11 1.1.15. LTZ-60AB 60 29 000 11 1.1.16. MTZ-552 57 38 000 11 1.1.17. MTZ-80UK 80 30 000 11 1.1.18. MTZ-220 20 28 000 11 1.1.19. T-30A-80 36 31 000 11 1.1.20. T-25A 31 22 000 11 1.1.21. ChTZ-25-11 25 17 000 11 1.1.22. MTZ-082 12,5 15 000 11 1.2. Lenkijos Respublikos gamybos traktoriai 1.2.1. Ursus – 2812 38 47 000 6,7 1.2.2. Ursus – 2802 38 46 000 6,7 1.2.3. Ursus – 3514 47 71 000 6,7 1.2.4. Ursus – 4512 60 64 000 6,7 1.2.5. Ursus – 4514 60 78 000 6,7 1.2.6. Ursus – 5314 66 88 000 6,7 1.2.7. Ursus – 934 80 109 000 6,7 1.2.8. Ursus – 1134 96 130 000 6,7 1.2.9. Ursus – 1224 119 122 000 6,7 1.2.10. Ursus – 1234 119 137 000 6,7 1.2.11. Ursus – 1614 155 127 000 6,7 1.2.12. Ursus – 1634 155 144 000 6,7 1.3. Čekijos Respublikos gamybos traktoriai 1.3.1. Zetor – 3320 45 50 000 6,7 1.3.2. Zetor – 4320 52 55 000 6,7 1.3.3. Zetor – 4340 57 69 000 6,7 1.3.4. Zetor – 5320 63 58 000 6,7 1.3.5. Zetor – 5340 63 70 000 6,7 1.3.6. Zetor – 6320 68 63 000 6,7 1.3.7. Zetor – 6340 68 74 000 6,7 1.3.8. Zetor – 7320 78 70 000 6,7 1.3.9. Zetor – 7340 78 80 000 6,7 1.3.10. Zetor – 8540 82 100 000 6,7 1.3.11. Zetor – 9540 92 104 000 6,7 1.3.12. Zetor – 10540 103 116 000 6,7 1.3.13. ZTS – 16245 162 159 000 6,7 1.4. Suomijos Respublikos gamybos traktoriai 1.4.1. Valmet 255 GHC 53 100 000 6,7 1.4.2. Valmet 365 GHC 61 100 000 6,7 1.4.3. Valmet 465 GHC 70 110 000 6,7 1.4.4. Valmet 565 GHC 75 112 000 6,7 1.4.5. Valmet 665 GHC 80 117 000 6,7 1.4.6. Valmet 865 GHC 86 124 000 6,7 1.4.7. Valmet 6300D 85 147 000 6,7 1.4.8. Valmet 6400D 85 155 000 6,7 1.4.9. Valmet 6600D 105 166 000 6,7 1.4.10. Valmet 6800D 115 177 000 6,7 1.4.11. Valmet 8050D 110 178 000 6,7 1.4.12. Valmet 8150D 125 187 000 6,7 1.4.13. Valmet 8450D 140 200 000 6,7 1.4.14. Valmet 8550D 160 215 000 6,7 1.4.15. Valmet 8750D 190 224 000 6,7 1.5. Kitų užsienio valstybių gamybos traktoriai 1.5.1. New Holland Ford 8340 125 180 000 6,7 1.5.2. New Holland Ford 8360 135 235 000 6,7 1.5.3. New Holland Ford 8560 160 265 000 6,7 1.5.4. New Holland Ford 8770 190 390 000 6,7 1.5.5. John Deere 6400 100 210 000 6,7 1.5.6. John Deere 6900 130 280 000 6,7 1.5.7. John Deere 7710 155 300 000 6,7 1.5.8. John Deere 7810 175 320 000 6,7 1.5.9. John Deere 8200 211 416 000 6,7 1.5.10. John Deere 8300 230 447 000 6,7 1.5.11. Massey Ferguson 6180 120 237 000 6,7 1.5.12. Massey Ferguson 8130 155 295 000 6,7 1.5.13. Massey Ferguson 6180 160 306 000 6,7 1.5.14. Massey Ferguson 399 104 178 000 6,7 1.5.15. Steyer 145 288 000 6,7 2. Ekskavatoriai 2.1. Boreks – 1203 30 36 000 11 2.2. Boreks – 2101 62 88 000 11 2.3. Boreks – 2102 62 80 000 11 2.4. Boreks – 2103 62 85 000 11 2.5. Boreks – 2201 77 102 000 11 2.6. Boreks – 2203 77 102 000 11 2.7. PE-F-1B, EO-2621 62 74 000 11 3. Buldozeriai 3.1. D-606, DZ-42 80 70 000 11 3.2. DT-75, DZ-162 95 118 000 11 Pastabos: 1. Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą 8 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau ne daugiau kaip 90 procentų. 2. Kitos, 8 lentelėje nenurodytos, žemės ūkio technikos vidutinėmis rinkos kainomis galima laikyti pagal variklio galingumą 8 lentelėje artimiausios tos markės technikos kainas. VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI A. ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS PAGAL MODELIUS 9 lentelė Šaunamojo ginklo modelis Šalis gamintoja Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis padėvėto šaunamojo ginklo kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 3 1. Lygiavamzdžiai šautuvai 1.1. Merkel 201 Vokietija 11 000 5 1.2. Merkel 202E Vokietija 20 000 5 1.3. Browning B 425 12 kal. Belgija 10 700 5 1.4. Beretta 12 kal. Italija 6 100 5 1.5. Benelli 12 kal. Italija 6 700 5 1.6. E. Kettner 12 kal. Vokietija 5 000 5 1.7. Benelli Rafaelo 12 kal. Italija 7 600 5 1.8. Falkonet 12 kal. Italija 7 900 5 1.9. Browning auto 12 kal. Belgija 6 000 5 1.10. Franchi SPASS 12 kal. Prancūzija 7 000 5 1.11. Browning Gold 12 kal. Belgija 6 000 5 1.12. Antoniozoli Falcon 12 kal. Italija 6 000 5 1.13. Merkel 40 12 kal. Vokietija 7 000 5 1.14. Franchi Saus Bois Italija 5 200 5 1.15. Franchi ASSO 12 kal. Italija 3 900 5 1.16. Hunter SLF 12 kal. Vokietija 3 600 5 1.17. Mossberg autom 12 kal. JAV 3 100 5 1.18. Tikka 412 12 kal. Suomija 6 000 5 1.19. TOZ-95-12 Rusija 2 600 5 1.20. Marlin 12 kal. JAV 2 000 5 1.21. Brunner 12 kal. Čekija 2 500 5 1.22. Winchester def. 12 kal. JAV 1 300 5 1.23. IŽ-27 EM Rusija 1 700 5 1.24. Mossberg 12 kal. JAV 1 900 5 1.25. TOZ 34 EM Rusija 1 400 5 1.26. IŽ-43 EM Rusija 1 400 5 1.27. TOZ-34 Rusija 1 300 5 1.28. Maverick 12 kal. JAV 1 300 5 1.29. IŽ-18EM Rusija 700 5 1.30. TOZ-87 Rusija 2 600 5 1.31. TOZ-91-12 Rusija 2 700 5 1.32. TOZ-20-01 Rusija 900 5 1.33. TOZ-21-12 Rusija 1 700 5 1.34. IŽ-18 Rusija 700 5 1.35. IŽ-27M Rusija 1 600 5 1.36. IŽ-43 Rusija 1 400 5 1.37. Saiga 410 Rusija 1 700 5 1.38. Saiga 410C Rusija 1 800 5 1.39. SPASS-15 Prancūzija 6 500 5 1.40. Merkel 2000 Vokietija 14 400 5 1.41. Merkel 2001 Vokietija 17 300 5 2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai 2.1. Marlin 922 kal. 22 WMR JAV 2 300 5 2.2. ZKM 611 kal. 22 WMR Čekija 2 200 5 2.3. Marlin 70 kal. 22 JAV 1 400 5 2.4. Brunner BBP 500 kal. 12/30.06 Čekija 5 000 5 2.5. Frankonia kal. 12/7x65R Vokietija 6 900 5 2.6. Simson kal. 20/30.06 Vokietija 21 000 5 2.7. Antoniozoli DRL kal. 12/30.06 Italija 16 000 5 2.8. Blaser kal. 30.06 Vokietija 15 000 5 2.9. Mauser M98 kal. 30.06 Vokietija 4 200 5 2.10. Mauser M96 kal. 30.06 Vokietija 3 200 5 2.11. Sauer 90 kal. 300 Win Vokietija 12 300 5 2.12. Sauer 90 kal. 30.06 Vokietija 12 000 5 2.13. Sauer 202 kal. 30.06 Vokietija 9 600 5 2.14. Sauer 202 kal. 300 Win Vokietija 9 800 5 2.15. Voere kal. 30.06 Austrija 8 500 5 2.16. Steyr-Mannlicher kal. 30.06 Austrija 6 900 5 2.17. Tikka M690 kal. 30.06 Suomija 2 600 5 2.18. ČZ-537 kal. 30.06 Čekija 1 900 5 2.19. ČZ-550 kal. 30.06 Čekija 2 400 5 2.20. Browning kal. 30.06 Belgija 7 900 5 2.21. Browning kal. 300 Win Belgija 8 700 5 2.22. IŽ-94 Taiga kal. 12/7.62x53 Rusija 2 700 5 2.23. Sako kal. 300 Win Suomija 6 900 5 2.24. Remington kal. 7x64 JAV 4 100 5 2.25. Remington kal. 300 Win JAV 4 100 5 2.26. Winchester kal. 300 Win JAV 3 900 5 2.27. Antoniozoli duxe kal. 300 Win Italija 4 200 5 2.28. Antoniozoli kal. 12/9.3x74 Italija 6 500 5 2.29. Antoniozoli kal. 12/9.3x74R Italija 6 500 5 2.30. Marlin 880S kal. 22 JAV 1 500 5 2.31. IW-15 kal. 22 Rusija 1 300 5 2.32. E. Kettner kal. 8 Vokietija 6 000 5 2.33. Antoniozoli kal. 7x64 Italija 4 100 5 2.34. Antoniozoli kal. 300 Win Italija 4 200 5 2.35. Tikka M558/M658 kal. 308 Win Suomija 3 600 5 2.36. Marlin kal. 30/30 JAV 3 700 5 2.37. Marlin kal. 22 JAV 2 700 5 2.38. Steyr SBS 96 30-06 Austrija 7 800 5 2.39. Steyr Mannlicher Liuks 30-06 Austrija 9 800 5 2.40. Mannlicher SBS 30-06 Austrija 9 700 5 2.41. Taiga 7.62x53R/12 Rusija 2 700 5 2.42. Sever 22 WMR/20 Rusija 2 000 5 3. Pistoletai 3.1. ČZ-92 kal. 6.35 Čekija 600 5 3.2. ČZ-83 kal. 7.65 Čekija 1 900 5 3.3. ČZ-83 kal. 9 Čekija 1 800 5 3.4. IJ70-17A kal. 9 Rusija 1 000 5 3.5. Daewoo kal. 9 P. Korėja 2 000 5 3.6. Feg R78 kal. 7.65 Vengrija 700 5 3.7. Bernardelli P6 kal. 7.65 Italija 1 900 5 3.8. Bernardelli P6 kal. 9 Italija 1 900 5 3.9. Bernardelli P8 kal. 7.65 Italija 2 300 5 3.10. Bernardelli M68 kal. 6.35 Italija 2 300 5 3.11. Bernardelli P8 kal. 9 Italija 2 300 5 3.12. Bernardelli M60 kal. 7.65 Italija 2 500 5 3.13. Beretta 84F kal. 9 Italija 3 000 5 3.14. Beretta 83F kal. 9 Italija 3 400 5 3.15. Beretta 81BB kal. 7.65 Italija 3 400 5 3.16. Feg Luger SMC 380 kal. 9 mm Vengrija 1 100 5 3.17. Glock-25 kal. 9 Vokietija 2 100 5 3.18. Glock-28 kal. 9 Vokietija 2 100 5 3.19. Sig Sauer-P230 SL kal. 9 Vokietija 3 000 5 3.20. Sig Sauer-P232 SL kal. 9 Vokietija 3 000 5 3.21. Sig Sauer-P230 ALU kal. 9 Vokietija 2 600 5 3.22. Heckler & Koch P7K3 kal. 7.65 Vokietija 4 100 5 3.23. Heckler & Koch P7K3 kal. 9 Vokietija 4 100 5 3.24. Walther PP kal. 7.65 Vokietija 4 000 5 3.25. Walther PPK kal. 7.65 Vokietija 4 000 5 3.26. Taurus PT57SC kal. 7.65 Brazilija 2 600 5 3.27. Taurus PT58 kal. 9 Brazilija 2 600 5 3.28. Taurus PT51 kal. 6.35 Brazilija 1 200 5 3.29. Erma EP882 kal. 22 Vokietija 1 300 5 3.30. Erma EP882S kal. 22 Vokietija 1 900 5 3.31. Erma EP652 kal. 22 Vokietija 1 000 5 3.32. Erma EP752 kal. 22 Vokietija 1 400 5 3.33. Erma EP452 kal. 22 Vokietija 1 600 5 3.34. Erma EP422 kal. 22 Vokietija 3 400 5 3.35. Margo kal. 22 Rusija 900 5 3.36. Astra CUB kal. 6.35 Ispanija 700 5 3.37. IZH-71H kal. 7.65 Rusija 1 200 5 3.38. Walther PPK/S kal. 9 JAV 3 600 5 3.39. SigSauer P232 BL kal. 9 Vokietija 2 600 5 4. Revolveriai 4.1. Arminius HW3 kal. 22 Vokietija 700 5 4.2. Arminius HW5 kal. 22 Vokietija 800 5 4.3. Arminius HW3 kal. 32 Vokietija 1 000 5 4.4. Arminius HW5 kal. 32 Vokietija 1 000 5 4.5. Rossi M20 kal. 32 Brazilija 1 200 5 4.6. Rossi M28 kal. 32 Brazilija 1 200 5 4.7. Rossi M89 kal. 32 Brazilija 1 200 5 4.8. Eusta 332 kal. 32 Brazilija 1 000 5 4.9. Eusta 432 kal. 32 Brazilija 1 000 5 4.10. Eusta 532 kal. 32 Brazilija 1 000 5 4.11. Taurus M73 kal. 22 Brazilija 1 400 5 4.12. Taurus M94 kal. 22 Brazilija 1 500 5 4.13. Taurus 85IS kal. 38 Brazilija 1 700 5 4.14. Taurus 82 kal. 38 Brazilija 1 500 5 4.15. Taurus 85S kal. 38 Brazilija 1 500 5 4.16. Astra Policc kal. 38 Ispanija 1 200 5 4.17. Astra mod. 680 kal. 38 Ispanija 1 000 5 4.18. Arminius HW 38 Vokietija 1 000 5 4.19. Arminius HW 38 SL Vokietija 1 200 5 4.20. ME 22 Compact Vokietija 700 5 B. KITŲ ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS (išskyrus išvardytus 9 lentelėje) 10 lentelė Šaunamojo ginklo pavadinimas Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais) A 1 1. Lygiavamzdžiai šautuvai 1.1. Rusijos respublikos gamybos 800–2 500 1.2. Čekijos respublikos gamybos 1 200–4 000 1.3. Kitų šalių gamybos 2 000–10 000 2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai 2.1. Rusijos respublikos gamybos 1 000–4 000 2.2. Čekijos respublikos gamybos 2 500–5 000 2.3. Kitų šalių gamybos 3 000–15 000 3. Pistoletai 3.1. Rusijos respublikos gamybos 800–2 000 3.2. Čekijos respublikos gamybos 1 000–2 500 3.3. Kitų šalių gamybos 1 500–4 500 4. Revolveriai 4.1. Rusijos respublikos gamybos 500–2 500 4.2. Čekijos respublikos gamybos 800–2 000 4.3. Kitų šalių gamybos 1 000–2 500 Pastabos: 1. Padėvėtų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo šaunamojo ginklo kainą 9 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau maksimali nusidėvėjimo suma negali viršyti 80 procentų. 2. Kitų, 9 lentelėje nenurodytų, naujų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos nustatomos pagal autentišką šalies, pagaminusios šaunamąjį ginklą, kainą, nurodytą 10 lentelėje. 3. Jeigu ginklo savininkas arba ginklo (ginklų) paveldėtojas nesutinka su 9, 10 lentelėse nurodytomis vidutinėmis ginklų kainomis (kai ginklas yra neįprastos konstrukcijos arba papuoštas vertingomis inkrustacijomis), asmuo (savininkas arba paveldėtojas) arba institucija, įvertinanti asmens turtą, dėl ginklo vertės nustatymo gali kreiptis į Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos ginklų fondo (sudaryta 1998 04 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 436). 4. Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos ginklų fondo kiekvienu konkrečiu atveju nustato 10 lentelėje išvardytų ginklų kainas. VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI 11 lentelė Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 1. Kėlimo kranai 1.1. Ožiniai kranai 12,5 t kėlimo galios 1.1.1. 20 m ilgio angos 160 000 6,7 1.1.2. 32 m ilgio angos 175 000 6,7 1.2. Automobiliniai kranai 1.2.1. 6,3 t kėlimo galios 65 000 8,3 1.2.2. 10 t kėlimo galios 75 000 8,3 1.3. Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios 1.3.1. 10,5 m ilgio angos 109 000 6,7 1.3.2. 16,5 m ilgio angos 156 000 6,7 1.4. Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios 180 000 8,3 2. Liftai 2.1. Elektriniai (NVS gamybos) 2.1.1. keleiviniai 2.1.1.1. devynių sustojimų 0,4 t kėlimo galios 76 000 4,0 2.1.1.2. devynių sustojimų 0,5 t kėlimo galios 97 000 4,0 2.1.2. krovininiai 2.1.2.1. šešių sustojimų 1,0 t kėlimo galios 76 000 4,0 2.1.2.2. šešių sustojimų 2,0 t kėlimo galios 84 000 4,0 2.1.2.3. šešių sustojimų 5,0 t kėlimo galios 110 000 4,0 2.1.3. ligoninių 2.1.3.1. šešių sustojimų 84 000 4,0 2.1.3.2. devynių sustojimų 96 000 4,0 2.2. Hidrauliniai Schindler firmos 0,32 t kėlimo galios 2.2.1. dviejų sustojimų 75 000 4,0 2.2.2. trijų sustojimų 90 000 4,0 2.2.3. penkių sustojimų 120 000 4,0 3. Užsienio valstybių (išskyrus NVS) garo ir vandens šildymo katilinių įrenginiai 3.1. 23 kW galingumo 5 000 5,0 3.2. 28 kW galingumo 7 000 5,0 3.3. 50 kW galingumo 13 000 5,0 3.4. 80 kW galingumo 21 000 5,0 3.5. 105 kW galingumo 30 000 5,0 3.6. 170 kW galingumo 41 000 5,0 3.7. 225 kW galingumo 52 000 5,0 3.8. 600 kW galingumo 140 000 5,0 3.9. 1000 kW galingumo 260 000 5,0 4. NVS gamybos 12 m3 talpos autocisternos skystoms dujoms pervežti 140 000 5,0 5. Atrakcionai 5.1. Atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“ 900 000 6,7 5.2. Atrakcionas „Apžvalgos ratas“ 150 000 5,0 6. Schindler firmos eskalatorius 370 000 4,0 Pastabos: 1. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574). 2. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą 11 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau ne daugiau kaip 70 procentų. ______________