LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMUOTIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMUOTIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMUOTIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ Į STATYMAS 2013 m. birželio 18 d. Nr. XII-376 Vilnius I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis 1. Šiame įstatyme nustatyta informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų veikla ir šios veiklos valstybinės priežiūros ribos. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti reikalavimus informuotiesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms. 2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje įsteigtų ir valdomų informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų veiklai. 3. Šis įstatymas netaikomas informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ar informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms, kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams ar valstybės skolą valdančioms institucijoms. 4. Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ar informuotiesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) ir Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatyme (toliau – Ūkinių bendrijų įstatymas) nustatyti reikalavimai taikomi tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas) nuostatos taikomos tik šiame įstatyme nurodytais atvejais. Pagal šį įstatymą veikiančioms informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – Finansų įstaigų įstatymas) nuostatos taikomos tiek, kiek tai nustatyta šiame įstatyme. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas – informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai, akcijos išperkami arba tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos dalyvio įnašas grąžinamas dalyviui pareikalavus. 2. Finansinė priemonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas). 3. Grynieji aktyvai – investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir investicinio fondo ar investicinės bendrovės ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų skirtumas. 4. Informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, atitinkantys šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. 5. Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įsigijęs arba į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją įnašą įnešęs asmuo – investicinio fondo bendraturtis, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys ar komanditorius. 6. Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto prospektas – informuotiesiems investuotojams skirtas bet kokios formos dokumentas, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą ir jo siūlomus investicinius vienetus, akcijas ar siūlymą įnešti įnašą į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją. Prospektu taip pat gali būti laikomas sąvokos esmę atitinkantis kitaip pavadintas dokumentas (pvz., informacinis memorandumas). 7. Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai – akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės įstatai, investicinio fondo taisyklės, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos steigimo sandoris. 8. Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymas. Tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai nelaikomi valdymo įmone. 9. Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) nustatyta pareiga pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą ir asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka. 10. Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdytojas – investicinį fondą ar investicinę bendrovę valdanti informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą licenciją gavusi valdymo įmonė, valdanti informuotiesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą, taip pat investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, valdymo organai, jų nariai, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai. 11. Investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi iš priežiūros institucijos leidimą verstis investicinės bendrovės veikla. 12. Investicinis fondas – fondas, kurio turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims ir yra informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės ar pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą licenciją gavusios valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Investicinis fondas nėra juridinis asmuo. 13. Investuotojas – informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnyje ir šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, arba potencialus dalyvis. 14. Kita valstybė narė – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką. 15. Kitos valstybės narės priežiūros institucija – kompetentinga kitos valstybės narės institucija, atliekanti šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veiklos priežiūros funkcijas toje kitoje valstybėje narėje. 16. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. 17. Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas). 18. Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 19. Neviešas investicinių vienetų, akcijų siūlymas ar neviešas siūlymas įnešti įnašą – investicinių vienetų ar akcijų siūlymas, siūlymas įnešti įnašą arba įsipareigoti tai padaryti ateityje, jeigu tai atliekama paties investuotojo iniciatyva be ankstesnio informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės ar investicinės bendrovės kreipimosi į jį su siūlymu, taip pat investicinių vienetų ar akcijų siūlymas, siūlymas įnešti įnašą arba įsipareigoti tai padaryti ateityje, jeigu tai siūloma iš anksto nustatytai ir žinomai asmenų grupei. Neviešu investicinių vienetų, akcijų siūlymu ar neviešu siūlymu įnešti įnašą laikomi šioje dalyje nurodyti veiksmai, jeigu jie atitinka šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. 20. Patronuojamoji įmonė – dukterinė įmonė, kaip ji apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. 21. Patronuojančioji įmonė – patronuojanti įmonė, kaip ji apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. 22. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veiklos priežiūros funkcijas. 23. Profesionalusis investuotojas – profesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 24. Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. 25. Su informuotiesiems investuotojams skirtu kolektyvinio investavimo subjektu ir (ar) jo valdytoju susijęs investuotojas – šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo. 26. Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos ekonominės erdvės valstybė. 27. Trečiosios valstybės priežiūros institucija – kompetentinga trečiosios valstybės institucija, atliekanti šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veiklos priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje. 28. Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas – informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai, akcijos išperkami arba investuotojo įnašas į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją grąžinamas tik pasibaigus jo steigimo dokumentuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu juose iš anksto nustatytu laiku – informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės iniciatyva. 29. Vadovai – informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovas, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai ir tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai. 30. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ir Europos ekonominės erdvės valstybė. 31. Viešas investicinių vienetų, akcijų siūlymas ar viešas siūlymas įnešti įnašą – investicinių vienetų, akcijų siūlymas ar siūlymas įnešti įnašą į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją, pateikiant informacijos apie tokio siūlymo sąlygas ir siūlomas investicines priemones tiek, kad ja remdamasis investuotojas galėtų priimti sprendimą įsigyti ar įsipareigoti įsigyti siūlomų investicinių vienetų, akcijų arba įnešti ar įsipareigoti įnešti įnašą. Investicinių vienetų, akcijų siūlymas ar siūlymas įnešti įnašą per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus laikomas viešu siūlymu, jeigu yra šioje dalyje nurodyti viešo siūlymo požymiai. 32. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Vertybinių popierių įstatyme. 3 straipsnis. Informuotieji investuotojai 1. Informuotaisiais investuotojais šiame įstatyme laikomi: 1) profesionalieji investuotojai; 2) profesionaliųjų investuotojų statuso neturintys fiziniai asmenys, kurie yra informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei (toliau – valdymo įmonė) ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, raštu patvirtinę savo kaip informuotųjų investuotojų statusą ir kurie atitinka bent vieną iš šių reikalavimų: į pagal šį įstatymą veikiantį informuotiesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą (toliau – kolektyvinio investavimo subjektas) investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų ar ekvivalentišką sumą kita valiuta; arba pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą veikianti finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, turinti teisę teikti investicines paslaugas, finansų patarėjo įmonė arba pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikianti valdymo įmonė (arba analogiškas kitos valstybės narės subjektas) yra įvertinusi to asmens žinias ir patirtį investavimo srityje ir raštu patvirtina, kad toks asmuo gali tinkamai suvokti riziką, susijusią su investicijomis į pagal šį įstatymą veikiantį kolektyvinio investavimo subjektą; 3) profesionaliųjų investuotojų statuso neturintys juridiniai asmenys, kurie yra valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, raštu patvirtinę savo kaip informuotųjų investuotojų statusą ir kurie į pagal šį įstatymą veikiantį kolektyvinio investavimo subjektą investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų ar ekvivalentišką sumą kita valiuta. 2. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi galutiniam investuotojui (fiziniam asmeniui), išskyrus atvejus, kai informuotieji investuotojai yra juridiniai asmenys, investuojantys savo klientų turtą, taip pat kolektyvinio investavimo subjektai ar pensijų fondai. 3. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat užtikrinti, kad šiame straipsnyje ir kituose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų informuotojo investuotojo reikalavimų neatitinkantys asmenys netaptų pagal šį įstatymą veikiančių informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviais (toliau – dalyvis). Siekdama šio tikslo, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo įsitikinti, kad investuotojai prieš investuodami atitinka šiame straipsnyje ir kituose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus informuotiesiems investuotojams keliamus reikalavimus, ir tinkamai informuoti investuotojus apie tai, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas skirtas tik informuotiesiems investuotojams. 4. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, tarp kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių pastebėjusi informuotojo investuotojo reikalavimų neatitinkantį investuotoją, privalo nedelsdama ir be atskiro tokio dalyvio sutikimo išpirkti jo turimus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, akcijas arba grąžinti įneštą įnašą. 5. Priežiūros institucija, suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, parengia taisykles, nustatančias papildomus informuotiesiems investuotojams keliamus reikalavimus. II SKYRIUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLA PIRMASIS SKIRSNIS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLOS FORMOS IR STEIGIMOSI PAGRINDAI 4 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos ir tipai 1. Kolektyvinio investavimo subjektas gali veikti Lietuvos Respublikoje įsteigto investicinio fondo ir investicinės bendrovės forma. 2. Pagal šį įstatymą ketinanti veikti investicinė bendrovė gali būti šių teisinių formų: 1) akcinė bendrovė; 2) uždaroji akcinė bendrovė; 3) tikroji ūkinė bendrija; 4) komanditinė ūkinė bendrija. 3. Investiciniai fondai ar investicinės bendrovės gali būti atvirojo tipo arba uždarojo tipo, kaip tai nurodyta jų steigimo dokumentuose. 5 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto ir valdymo įmonės įsteigimo vieta Kolektyvinio investavimo subjektas, valdymo įmonė, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys juridinis asmuo turi būti įsteigti Lietuvos Respublikoje. Investicinis fondas laikomas įsteigtu Lietuvos Respublikoje, jeigu jis įsteigtas laikantis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų. 6 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, teisė            dalį savo funkcijų pavesti kitai įmonei 1. Investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar valdymo įmonė, siekdama veiksmingesnio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti kitai valdymo įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tokį ketinimą privalo nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas šį pavedimą priimsiančios įmonės pavadinimas ir jai ketinamų pavesti funkcijų sąrašas. 2. Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu: 1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės ir tai nepakenks investuotojų interesams; 2) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti pavedimą atlikti dalį valdymo funkcijų priėmusios įmonės (įgaliotinio) veiklą; 3) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą; 4) įgaliotinis turi priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją pavestoms funkcijoms atlikti ir gali atlikti nurodytas funkcijas; 5) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose (toliau – steigimo dokumentai) nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei. 3. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, neturi teisės pavesti kitai įmonei atlikti tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų priėmimo ir (arba) vykdymo funkciją pavesti subjektui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės turtą, ar kitoms įmonėms, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar dalyvių interesais. 4. Tai, kad dalis funkcijų pavesta atlikti kitai įmonei, neatleidžia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nuo atsakomybės. ANTRASIS SKIRSNIS VALDYMO ĮMONĖS IR INVESTICINĖS BENDROVĖS VEIKLOS LEIDIMO IŠDAVIMAS 7 straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla 1. Verstis pagal šį įstatymą veikiančios valdymo įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinčios priežiūros institucijos išduotą veiklos leidimą. Veiklos leidimas turi būti gautas prieš bendrovei pradedant verstis šiame įstatyme nustatyta kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla. Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veiklos leidimą turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. 2. Pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę verstis šiame įstatyme nustatyta kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto veiklos leidimo. Jai taikomi visi Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nustatyti valdymo įmonės veiklos, kapitalo ir kiti riziką ribojantys reikalavimai. 3. Pagal šį įstatymą gautas Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veiklos leidimas nesuteikia teisės teikti investicinių paslaugų, valdyti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų, pensijų fondų ir verstis kita licencijuojama veikla. 4. Verstis pagal šį įstatymą veikiančios investicinės bendrovės veikla turi teisę tik akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, turinčios priežiūros institucijos išduotą veiklos leidimą. Veiklos leidimas turi būti gautas prieš akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei, tikrajai ūkinei bendrijai ar komanditinei ūkinei bendrijai pradedant viešą akcijų siūlymą ar viešą siūlymą įnešti įnašą. Neviešo akcijų siūlymo ar neviešo siūlymo įnešti įnašą atveju prašymas gauti veiklos leidimą pagal šį įstatymą priežiūros institucijai gali būti pateiktas jau pradėjus neviešą akcijų siūlymą ar neviešą siūlymą įnešti įnašą, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo investicinės bendrovės įsteigimo dienos. 8 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių identifikavimo reikalavimai 1. Tik veiklos leidimą gavusios valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklaminėje medžiagoje vartoti žodžių junginius „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius. 2. Pagal šį įstatymą veikiančių valdymo įmonių įstatuose ir kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodyta, kad jų veiklai taikomi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai. 3. Kolektyvinio investavimo subjekto pavadinime turi būti nurodoma informacija, leidžianti nustatyti, kad kolektyvinio investavimo subjektas skirtas informuotiesiems investuotojams. 4. Valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto pavadinime ir (ar) dokumentuose draudžiama vartoti žodžius, žodžių junginius, santrumpas ar kitą informaciją, sudarančią klaidingą įspūdį, kad subjektai veikia pagal šį įstatymą, jeigu tam dar nėra gautas priežiūros institucijos išduodamas veiklos leidimas. Šis draudimas netaikomas neviešą akcijų siūlymą ar neviešą siūlymą įnešti įnašą vykdančiai investicinei bendrovei, kuri naudojasi šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise. 9 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos leidimo išdavimo sąlygos ir tvarka 1. Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, ketinančios gauti valdymo įmonės veiklos leidimą, taip pat akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, ketinančios gauti investicinės bendrovės veiklos leidimą, priežiūros institucijai pateikia prašymą. 2. Kartu su prašymu bendrovė, ketinanti gauti valdymo įmonės veiklos leidimą, turi pateikti: 1) įregistruotus įstatus; 2) sutartis su būsimu kolektyvinio investavimo subjekto turto saugotoju (jeigu sudaryta), sąskaitų tvarkytoju, administracines paslaugas teiksiančiu asmeniu ir kitais paslaugų teikėjais, kurių paslaugos darys esminę įtaką valdymo įmonės veiklai; 3) informaciją apie auditorių; 4) kiekvieno kandidato į valdymo įmonės vadovo ir investicinius sprendimus priimsiančio asmens pareigas parašu patvirtintą gyvenimo aprašymą, nurodant jo parengimo datą ir kitą informaciją, patvirtinančią, kad šie asmenys atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 5) dokumentus, leidžiančius įvertinti kandidatų į valdymo įmonės vadovų pareigas ir akcijų paketų savininkų atitiktį nepriekaištingos reputacijos ir kitiems šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Jeigu akcijų paketų savininkai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, taip pat turi būti pateikiamas paskutinių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys ir, jeigu pagal įstatymus arba įstatus numatyta pareiga atlikti finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinių auditą, – nepriklausomų auditorių išvada. Šiame punkte minimi duomenys pateikiami apie valdymo įmonės akcijų paketų savininkus – akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves – duomenis atskleidžiant iki fizinių asmenų, turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo, o apie akcijų paketų savininkus – tikrąsias ūkines bendrijas ar komanditines ūkines bendrijas – duomenis atskleidžiant iki dalyvių – fizinių asmenų (jeigu akcijų paketą turinčios ūkinės bendrijos dalyviai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, duomenys atskleidžiami iki fizinių asmenų, turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo); 6) duomenis, patvirtinančius, kad nė vienas iš valdymo įmonės darbuotojų nėra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus, priežiūros institucijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas; 7) organizacinės struktūros aprašymą; 8) esminių funkcijų atlikimo kontrolės sistemos aprašymą; 9) interesų konfliktų valdymo politiką. 3. Kartu su prašymu bendrovė ar ūkinė bendrija, ketinančios gauti investicinės bendrovės veiklos leidimą, turi pateikti (pagal teisinę formą): 1) įregistruotus akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatus ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos steigimo sandorį; 2) tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario (juridinio asmens) steigimo dokumentus; 3) kolektyvinio investavimo subjekto prospektą (toliau – prospektas), jeigu jis parengtas. Jeigu prašymo gauti veiklos leidimą pateikimo metu prospektas dar nėra parengtas, pateikiamas investavimo strategijos aprašymas. Visais atvejais prospektas privalo būti pateiktas priežiūros institucijai nedelsiant, kai tik parengiamas; 4) sutartis su būsimu investicinės bendrovės turto saugotoju (jeigu sudaryta), sąskaitų tvarkytoju, administracines paslaugas teiksiančiu asmeniu ir kitais paslaugų teikėjais, kurių paslaugos darys esminę įtaką investicinės bendrovės veiklai. Jeigu sutartis su turto saugotoju nesudaryta, nurodoma, kur bus saugomos investicinės bendrovės lėšos ir finansinės priemonės; 5) informaciją apie auditorių; 6) glaustą akcijų siūlymo ar siūlymo įnešti įnašus tvarkos aprašymą, kartu pateikiant tipinio investuotojo apibūdinimą, nurodant valstybes, kuriose ketinama siūlyti akcijas ar siūlyti įnešti įnašus, ir kitą reikšmingą informaciją; 7) kiekvieno kandidato į investicinės bendrovės vadovo ir investicinius sprendimus priimsiančio asmens pareigas parašu patvirtintą gyvenimo aprašymą, nurodant jo parengimo datą ir kitą informaciją, patvirtinančią, kad šie asmenys atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Jeigu tarp investicinės bendrovės, veikiančios kaip tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, tikrųjų narių yra juridinių asmenų, šiame punkte nurodyta informacija pateikiama apie šių juridinių asmenų vadovus – fizinius asmenis; 8) dokumentus, leidžiančius įvertinti kandidatų į investicinės bendrovės vadovų pareigas atitiktį nepriekaištingos reputacijos ir kitiems šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Jeigu tarp asmenų, siekiančių tapti investicinės bendrovės, veikiančios kaip tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, tikraisiais nariais, yra juridinių asmenų, šiame punkte nurodyta informacija pateikiama apie šių juridinių asmenų vadovus – fizinius asmenis; 9) duomenis, patvirtinančius, kad nė vienas iš investicinės bendrovės darbuotojų nėra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus, priežiūros institucijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas; 10) organizacinės struktūros aprašymą; 11) esminių funkcijų atlikimo kontrolės sistemos aprašymą; 12) interesų konfliktų valdymo politiką; 13) investavimo rizikos išskaidymo politiką. 4. Priežiūros institucija, siekdama įsitikinti, kad bendrovė ar ūkinė bendrija atitinka visus šiame įstatyme ir kituose jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus valdymo įmonei ar investicinei bendrovei keliamus reikalavimus, turi teisę reikalauti papildomų su valdymo įmonės ar investicinės bendrovės planuojama vykdyti veikla susijusių dokumentų ir (ar) informacijos. 5. Priežiūros institucija atsisako išduoti veiklos leidimą tik šiais atvejais: 1) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė įsteigta ne Lietuvos Respublikoje; 2) kolektyvinio investavimo subjekto funkcijos, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 6 straipsnį dalis funkcijų yra pavesta atlikti kitai įmonei, ir išskyrus investicinių vienetų, akcijų siūlymą ar siūlymą įnešti įnašą, bus vykdomos ne Lietuvos Respublikoje; 3) pateikti dokumentai ir (ar) informacija neatitinka šiame įstatyme ir (ar) jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodyti arba tikrovės neatitinkantys dokumentai ir (ar) informacija; 4) veiklos leidimą ketinanti gauti bendrovė ar ūkinė bendrija, valdymo įmonės akcijų paketo savininkai ir (ar) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai neatitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 5) bent vienas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus, priežiūros institucijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas; 6) tarp valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens yra glaudus ryšys, kuris gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas, arba atitinkamo asmens veiklą reglamentuojantys kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktai ar tų teisės aktų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas; 7) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės investavimo rizikos išskaidymo politika, interesų konfliktų valdymo politika, esminių funkcijų atlikimo kontrolės tvarka nėra pakankama ir (ar) efektyvi; 8) yra pagrindas manyti, kad valdymo įmonės akcijų paketo savininkai nesugebės užtikrinti patikimo ir skaidraus valdymo įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymo ir (ar) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugebės užtikrinti, kad nuolat būtų laikomasi visų šio įstatymo, kitų teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. 6. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti veiklos leidimą priežiūros institucija prašymą pateikusiam asmeniui turi pranešti per 3 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo. Atsisakymas išduoti veiklos leidimą turi būti pateiktas raštu. 7. Priežiūros institucija gali konsultuotis su kitos valstybės narės priežiūros institucija, jeigu: 1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės patronuojamoji įmonė; 2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė; 3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys, kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę. 8. Priežiūros institucija, vertindama veiklos leidimą ketinančios gauti valdymo įmonės akcijų paketo savininkų tinkamumą ir tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir patirtį, gali šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę. 9. Apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos leidimo išdavimą ar jo galiojimo panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kitoms teisės aktuose nurodytoms institucijoms ir paskelbia viešai savo interneto svetainėje. 10 straipsnis. Veiklos leidimo galiojimo panaikinimas 1. Priežiūros institucija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę panaikinti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei išduoto veiklos leidimo galiojimą, jeigu: 1) veiklos leidimo turėtojas pats raštu kreipiasi dėl veiklos leidimo galiojimo panaikinimo; 2) veiklos leidimo turėtojas per 12 mėnesių nuo veiklos leidimo išdavimo dienos nepradeda juo naudotis ar daugiau kaip paskutinius 6 mėnesius nevykdo savo veiklos; 3) baigiasi investicinės bendrovės steigimo dokumentuose nustatytas veiklos laikotarpis ir investicinė bendrovė raštu nesikreipia dėl veiklos leidimo galiojimo panaikinimo; 4) išaiškėja, kad veiklos leidimo turėtojas gavo leidimą pateikęs tikrovės neatitinkančius dokumentus ir (ar) informaciją arba siekdamas gauti veiklos leidimą veikė pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus; 5) leidimo turėtojas nebeatitinka reikalavimų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos leidimui gauti; 6) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje; 7) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. 2. Apie veiklos leidimo galiojimo panaikinimo klausimo svarstymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė informuojama raštu. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės atstovai turi teisę dalyvauti svarstant veiklos leidimo galiojimo panaikinimo klausimą. TREČIASIS SKIRSNIS VALDYMO ĮMONĖS IR INVESTICINĖS BENDROVĖS VEIKLOS REIKALAVIMAI 11 straipsnis. Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės valdymas ir vadovai 1. Valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir išrenkamas bendrovės vadovas. Šis reikalavimas netaikomas investicinėms bendrovėms, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija. Investicinių bendrovių, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, tikrieji nariai turi atitikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose vadovams keliamus reikalavimus. 2. Investicinėje bendrovėje, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas, atsako už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą. 3. Kolektyvinio investavimo subjekto, kurio teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, steigimo dokumentuose gali būti nustatyta kitokia negu jų teisinę formą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta akcininkų balsavimo teisių suteikimo tvarka. 4. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, reikiamos kvalifikacijos ir turėti pakankamai patirties, kad galėtų užtikrinti patikimą įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymą. Jeigu tarp investicinės bendrovės, veikiančios kaip tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, tikrųjų narių yra juridinių asmenų, šioje dalyje nustatyti reikalavimai taikomi tokių juridinių asmenų vadovams – fiziniams asmenims. 5. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo priežiūros institucijai iš anksto pranešti apie visus būsimus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovų pasikeitimus ir kartu pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos, pakankamos patirties ir kvalifikacijos reikalavimus. 6. Iš naujo išrinkti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms. 7. Priežiūros institucija turi teisę nepritarti iš naujo išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu jie nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties ir reikiamos kvalifikacijos, atitinkančios valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją, yra finansiškai nepatikimi arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam valdymo įmonės ir (ar) kolektyvinio investavimo subjekto valdymui. 8. Detalius vadovų kandidatūroms taikomus reikalavimus ir šių kandidatūrų derinimo su priežiūros institucija tvarką nustato priežiūros institucija. 12 straipsnis. Valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimas, perleidimas ir reikalavimai akcijų paketo savininkams 1. Fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys šie asmenys, nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti valdymo įmonės akcijų paketą arba tiesiogiai ar netiesiogiai tiek padidinti turimą valdymo įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo), kad asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens patronuojamąja įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą, neprieštaraujantį siūlomam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 16 dalyje nurodytus padarinius. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du (ar daugiau) asmenys (asmenų), kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu arba numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo valdymo įmonės akcijų paketo. 2. Įsigyjantis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą – nurodyti ketinamo įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo dydį, taip pat pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis. 3. Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti valdymo įmonės akcijų paketą arba tiek sumažinti jam priklausantį valdymo įmonės akcijų paketą, kad įmonė nustotų būti to juridinio asmens patronuojamąja įmone arba asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 50, 30 ar 20 procentų, turi priežiūros institucijai pateikti rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti ar sumažinti valdymo įmonės akcijų paketo dydį. 4. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą reikalaujamų pateikti dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti pakankami ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Šiame sąraše neturi būti reikalaujama dokumentų ir duomenų, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šiame straipsnyje nustatytus kriterijus atlikti. 5. Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir visus vertinimui atlikti reikalingus dokumentus ir duomenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 7 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas raštu patvirtina apie jų gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi šio straipsnio 6 dalyje nustatytas vertinimo laikotarpis. 6. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje numatyto rašytinio patvirtinimo išsiuntimo atlieka vertinimą. 7. Siūlomo įsigijimo vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus turi teisę prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir duomenų reikia. Siūlomo įsigijimo vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. 8. Nagrinėdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų valdymo įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį valdymo įmonei, įsigyjančio asmens tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą vertina pagal visus šiuos kriterijus: 1) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją; 2) asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį, priežiūros institucija atsižvelgia į šio įstatymo 11 straipsnį; 3) įsigyjančio asmens finansinį patikimumą; 4) valdymo įmonės galimybes nuolat laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų veiklos reikalavimų, grupės, kurios dalimi valdymo įmonė taps po siūlomo įsigijimo, struktūros tinkamumą veiksmingai priežiūrai vykdyti; 5) ar nėra pagrindo įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų. 9. Priežiūros institucija siūlomam įsigijimui gali prieštarauti tik remdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 4 ar 7 dalyje nustatytus dokumentus ir duomenis. 10. Prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo, priežiūros institucija konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojančioji įmonė ar kontroliuojantis asmuo. 11. Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį, kurio skaičiavimas gali būti sustabdomas pagal šio straipsnio 7 dalį, nepateikia motyvuoto prieštaravimo, laikoma, kad ji siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui priima anksčiau negu likus 2 darbo dienoms iki vertinimo laikotarpio pabaigos, ji apie tai per 2 darbo dienas raštu praneša įsigyjančiam asmeniui. Sprendime neprieštarauti siūlomam įsigijimui priežiūros institucija gali nustatyti, o prireikus ir pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti valdymo įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą. 12. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama šio straipsnio 6 dalyje nustatyto vertinimo laikotarpio, kurio skaičiavimas gali būti sustabdomas pagal šio straipsnio 7 dalį, raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus. 13. Jeigu valdymo įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įsigijimą ar perleidimą, dėl kurio valdymo įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, apie tai ji privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai. 14. Valdymo įmonė ne rečiau kaip kartą per metus priežiūros institucijai privalo pateikti pranešimą, kuriame nurodomi valdymo įmonės akcijų paketus valdantys akcininkai ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. 15. Jeigu įsigyjančių asmenų daromas poveikis gali trukdyti patikimai ir skaidriai valdyti valdymo įmonę, priežiūros institucija privalo imtis priemonių padėčiai ištaisyti. Siekdama šio tikslo priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems už valdymo įmonės valdymą atsakingiems asmenims. 16. Asmuo, be priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nustatytam vertinimo laikotarpiui (išskyrus atvejį, kai priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui priimamas anksčiau) įsigijęs arba padidinęs valdymo įmonės akcijų paketą peržengdamas šiame straipsnyje nustatytas ribas, praranda teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime tais akcijų suteikiamais balsais, kuriuos jam suteikia šioje dalyje nurodytu būdu įsigytos akcijos. Teisė balsuoti vėl įgyjama tą dieną, kai gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba kai iki vertinimo laikotarpio pabaigos priežiūros institucija nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui. 13 straipsnis. Veiklos reikalavimai ir riziką ribojantys reikalavimai 1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat laikytis šių reikalavimų: 1) veikti sąžiningai ir profesionaliai, laikydamasi prisiimtų įsipareigojimų investuotojui ir vadovaudamasi kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentais, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais; 2) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras; 3) užtikrinti, kad visi kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai atitiktų šio įstatymo 3 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytus informuotojo investuotojo reikalavimus; sudaryti ir prireikus nedelsdama atnaujinti kolektyvino investavimo subjekto dalyvių sąrašą; 4) investuotojui atskleisti su juo susijusią ir kitą šiame įstatyme nurodytą informaciją; 5) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta interesų konfliktų tarp valdymo įmonės ar investicinės bendrovės ir jos klientų; kelių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės klientų; kelių valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar jų dalyvių; 6) užtikrinti, kad sprendimus dėl kolektyvinio investavimo subjekto turto valdymo priimantys asmenys turėtų reikiamą kvalifikaciją, pakankamai patirties ir būtų nepriekaištingos reputacijos; 7) nuolat kontroliuoti, kaip vykdomos esminės valdymo įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijos (toliau – esminių funkcijų vykdymo kontrolė), ir ne rečiau kaip kartą per metus priežiūros institucijai pateikti esminių funkcijų vykdymo kontrolės ataskaitą; 8) laikytis kolektyvinio investavimo subjekto investavimo rizikos išskaidymo politikos; 9) užtikrinti, kad administravimo ir apskaitos procedūros, elektroninių duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos priemonės būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, sandorių turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytų sąlygų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 10) užtikrinti, kad sudarytų sandorių dokumentai ir investuotojų prašymai įsigyti ar išpirkti investicinius vienetus, akcijas arba įnešti ar grąžinti įnašus būtų saugomi visą kolektyvinio investavimo subjekto veiklos laikotarpį ir ne mažiau kaip 3 metus po šios veiklos nutraukimo; 11) priežiūros institucijai teikti visą jos reikalaujamą kolektyvinio investavimo subjekto ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės priežiūrai reikalingą informaciją; 12) laikytis visų šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų; 13) vykdyti priežiūros institucijos nurodymus. 2. Esminių funkcijų vykdymo kontrolė – nuolatinė valdymo įmonės ar investicinės bendrovės funkcija, skirta kontroliuoti, kaip valdymo įmonė ar investicinė bendrovė laikosi šiame įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, kurių pagrindu valdymo įmonei ar investicinei bendrovei buvo išduotas veiklos leidimas ir (ar) buvo pritarta steigti investicinį fondą. Esminių funkcijų vykdymo kontrolė apima šių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vykdomų funkcijų kontrolę: 1) investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo; 2) kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų, investicinių vienetų, akcijų ar įnašų vertės nustatymo; 3) kolektyvinio investavimo subjekto turto atskyrimo ir saugojimo; 4) kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų, akcijų siūlymo ar siūlymo įnešti įnašus; dalyvių sąrašo tvarkymo; 5) kolektyvinio investavimo subjekto nuolatinės atitikties šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems kriterijams; 6) kitų funkcijų, kurios esminėmis funkcijomis laikomos pagal valdymo įmonės ar investicinės bendrovės su investuotojais sudarytas sutartis, kontrolę. 14 straipsnis. Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės kapitalo reikalavimai Valdymo įmonių ar investicinių bendrovių kapitalui taikomi atitinkamą teisinę formą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 15 straipsnis. Pareiga informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos pritarimą 1. Priežiūros institucijos išankstinis pritarimas reikalingas: 1) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentams; 2) vadovų kandidatūroms ir jų pasikeitimams; 3) valdymo įmonės akcijų paketo savininkų pasikeitimams. 2. Priežiūros institucija pritarimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali neduoti tik tuo atveju, jeigu tai prieštarautų šio įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimams. 3. Priežiūros institucijai per 20 darbo dienų nuo atitinkamo prašymo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais gavimo dienos nepateikus motyvuoto prieštaravimo, pritarimas laikomas duotu, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas numato kitaip. Esant būtinumui, prašymo nagrinėjimo laikotarpį priežiūros institucija, nurodžiusi motyvus, turi teisę pratęsti, bet ne ilgiau kaip 15 darbo dienų. Apie prašymo nagrinėjimo laikotarpio pratęsimą ir jo motyvus priežiūros institucija nedelsdama raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį. 4. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo atitinkamų faktų atsiradimo dienos raštu informuoti priežiūros instituciją apie: 1) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų pakeitimą ar papildymą, kartu pateikdama naujausius dokumentų variantus; 2) valdymo įmonės pasirinkimą ar pakeitimą, kartu nurodydama pasirinktą naują valdymo įmonę; 3) pavedimą dalį valdymo funkcijų atlikti kitai įmonei, įgaliotinio pavadinimą ir jam pavestų funkcijų sąrašą; 4) investicinį fondą sudarančio turto perleidimą kitai valdymo įmonei, kartu nurodydama tą valdymo įmonę; 5) valdymo įmonės valdomų investicinių fondų jungimą; 6) valdymo įmonės sutarties su kolektyvinio investavimo subjekto turto saugotoju sudarymą ar jos pakeitimą; 7) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės reorganizavimą ar pertvarkymą. KETVIRTASIS SKIRSNIS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLOS REIKALAVIMAI 16 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektui taikomi kriterijai 1. Kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis veikti pagal šį įstatymą, turi atitikti šias sąlygas: 1) vienintelis tokio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo tikslas turi būti kolektyvinis surinkto informuotųjų investuotojų turto investavimas į kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nurodytą turtą, siekiant išskaidyti riziką ir iš šios veiklos uždirbti pelno kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams; 2) įprastai daugiau negu vienam su šio kolektyvinio investavimo subjekto valdytoju nesusijusiam investuotojui turi būti siūloma investicinių vienetų, akcijų arba siūloma įnešti įnašą į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją; 3) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodyta, kad kolektyvinio investavimo subjektui taikomi šio įstatymo reikalavimai, ir tik informuotiesiems investuotojams siūloma jo investicinių vienetų, akcijų arba siūloma įnešti įnašą į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją. 2. Kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis veikti pagal šį įstatymą, privalo atitikti ne mažiau kaip 3 iš šių kriterijų: 1) kolektyvinio investavimo subjektas turi būti skirtas daugiau negu vienam su informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdytoju (toliau – valdytojas) nesusijusiam investuotojui; 2) daugiau negu 50 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turto turi sudaryti su valdytoju nesusijusių investuotojų turtas, įskaitant investuotojų pasirašytus įsipareigojimus; 3) kolektyvinio investavimo subjekto veiklos laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų nuo priežiūros institucijos investicinės bendrovės veiklos leidimo išdavimo ar nuo pritarimo investicinio fondo taisyklėms dienos. Kolektyvinio investavimo subjekto veiklos laikotarpis gali būti pratęsiamas papildomai 2 metams kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka; 4) investicinės bendrovės ar investicinio fondo steigimo dokumentuose turi būti numatyta, kad investicinės bendrovės likvidavimo ar investicinio fondo panaikinimo metu kolektyvinio investavimo subjekto turtas realizuojamas jį parduodant su valdytoju nesusijusiems investuotojams. 3. Dėl konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto atitikties šiame straipsnyje nustatytiems kriterijams sprendžia priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl veiklos leidimo investicinei bendrovei išdavimo arba pritarimo investicinio fondo taisyklėms. 4. Šiame įstatyme su informuotiesiems investuotojams skirtu kolektyvinio investavimo subjektu ir (ar) jo valdytoju susijusiu investuotoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra: 1) informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdytojo vadovas, partneris ar kitas pana ias pareigas einantis ar pana aus statuso asmuo; 2) informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdytojo darbuotojas, taip pat bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto veikloje ar jo valdytojui valdant informuotiesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą, jegu jo paslaugos teikiamos informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto arba jo valdytojo vardu ir yra jų kontroliuojamos; 3) fizinis asmuo, kuris tiesiogiai dalyvauja informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto veikloje ar jo valdytojo veikloje pagal susitarimą dėl tam tikrų funkcijų perdavimo, kuriuo siekiama užtikrinti, kad informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdytojas galėtų vykdyti investicinę veiklą; 4) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų sutuoktinis, sugyventinis, įvaikis; 5) asmenys, su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais asmenimis susiję giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja ar šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio); 6) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio); 7) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų sugyventinių giminaičiai (tiesiąja ar šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio); 8) su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais asmenimis susijęs juridinis asmuo, kurio vadovas, valdybos ar stebėtojų tarybos narys yra šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas asmuo arba kuris yra tokio asmens kontroliuojamas, arba yra įsteigtas tokio asmens naudai, arba kurio ekonominiai interesai yra tolygūs tokio asmens ekonominiams interesams. 17 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų dydis 1. Kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai per 12 mėnesių nuo priežiūros institucijos išduoto investicinės bendrovės veiklos leidimo arba atitinkamai nuo pritarimo investicinio fondo taisyklėms dienos turi būti ne mažesni kaip 1 000 000 eurų, išskyrus investuotojų pasirašytų įsipareigojimų pagrindu veikiančius kolektyvinio investavimo subjektus. 2. Investuotojų pasirašytų įsipareigojimų pagrindu veikiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai (skaičiuojant ir investuotojų pasirašytus įsipareigojimus) per 24 mėnesius nuo priežiūros institucijos išduoto investicinės bendrovės veiklos leidimo arba atitinkamai nuo pritarimo investicinio fondo taisyklėms dienos turi būti ne mažesni kaip 2 000 000 eurų. 3. Gryniesiems aktyvams tapus mažesniems už šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą dydį, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė apie tai privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti veiksmų, skirtų padėčiai taisyti, planą ir terminus. Jeigu valdymo įmonė ar investicinė bendrovė per protingą laiką neištaiso padėties, ji privalo nedelsdama imtis šiame įstatyme nustatytų investicinės bendrovės likvidavimo ar investicinio fondo panaikinimo veiksmų. 18 straipsnis. Turto atskyrimas ir saugojimas 1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo imtis priemonių, užtikrinančių kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių nuosavybės teisės apsaugą, ypač valdymo įmonės nemokumo atveju, ir užkertančių kelią neteisėtam naudojimuisi dalyviams priklausančiomis piniginėmis lėšomis. 2. Kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtas visą laiką turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės, vadovų, kitų valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ir kitų asmenų turto ir įtrauktas į apskaitą atskirai. 3. Valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto finansinis turtas (pinigai, indėliai, finansinės priemonės ir kita) turi būti laikomas ir įtraukiamas į apskaitą pas turto saugotoją atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose) atskirai nuo valdymo įmonei ir turto saugotojui priklausančio turto. Turto saugotoju gali būti tik komercinis bankas, turintis teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje ir turintis registruotą buveinę ar padalinį Lietuvos Respublikoje. Valdymo įmonė, gavusi jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio lėšas, privalo nedelsdama jas pervesti į sąskaitą (sąskaitas), atidarytą (atidarytas) pas turto saugotoją. 4. Valdymo įmonė, siekdama užtikrinti šiame straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įgyvendinimą, privalo: 1) profesionaliai, rūpestingai ir kruopščiai rinktis kolektyvinio investavimo subjekto turto saugotoją ir reguliariai peržiūrėti jo ir susitarimų dėl turto saugojimo tinkamumą; 2) atsižvelgti į turto saugotojo patirtį ir reputaciją rinkoje, taip pat į teisės aktus, reglamentuojančius finansinių priemonių saugojimą ir rinkos praktiką; 3) imtis reikiamų organizacinių priemonių, skirtų sumažinti dalyvių turto ar su dalyvių turtu siejamų teisių praradimo ar sumažėjimo riziką, galinčią kilti dėl neteisėto dalyvio turto naudojimo, sukčiavimo, netinkamo administravimo, nepakankamo duomenų saugojimo ar kitokio aplaidumo. 19 straipsnis. Sudėtiniai kolektyvinio investavimo subjektai 1. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose apie kiekvieną jį sudarantį kolektyvinio investavimo subjekto subfondą turi būti nurodyta informacija, kuri skiriasi nuo kitus kolektyvinio investavimo subjekto subfondus apibūdinančios informacijos (kolektyvinio investavimo subjekto subfondo pavadinimas, investavimo strategija, dalyvių ir valdymo įmonės teisės bei pareigos, atlyginimo valdymo įmonei apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka ir pan.). 2. Sudėtinį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtas privalo būti saugomas vieno turto saugotojo. 3. Kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto. 4. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių sąrašą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė tvarko pagal kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto subfondą atskirai. 5. Vieną kolektyvinio investavimo subjekto subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas kito tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyvių ar trečiųjų asmenų įsipareigojimams padengti. 6. Kolektyvinio investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos taikomos kiekvienam kolektyvinio investavimo subjekto subfondui atskirai. PENKTASIS SKIRSNIS INVESTICINIO FONDO STEIGIMAS IR YPATUMAI 20 straipsnis. Investicinis fondas 1. Investicinį fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Investicinio fondo dalyvio dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje investicinių vienetų sąskaitoje …