📄 Įstatymo tekstas
NAPP
LR SEIMO EUROPOS REIKALŲ KOMITETO
IŠVADA - PRANEŠIMAS
apie Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos vykdymą ir siūlymai,
kaip gerinti šios programos administravimą
TURINYS
1. Integracinis procesas ir Stojimo Partnerystė (SP)................................................................... 3
3. NAP programos struktūra...................................................................................................... 6
4. NAP programos vykdymas..................................................................................................... 7
5. NAP programos finansavimas 1999 metams.......................................................................... 9
6. Problemos, kylančios įgyvendinant NAP programą ir prižiūrint jos įgyvendinimą................ 9
7. Pasiūlymai NAP programos įgyvendinimo ir jos administravimo gerinimui..................... 12
8. Suvestinio prioritetinių priemonių plano problemos............................................................. 14
Priedai....................................................................................................................................... 17
Rengiant šią ataskaitą buvo remiamasi Užsienio reikalų ministerijos Pasiruošimo deryboms dėl narystės ES delegacijos, Užsienio reikalų ministerijos Europos Integracijos departamento, Europos Komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktais raštais, Seimo komitetų išvadomis, LR Seimo priimtomis rezoliucijomis, taip pat Europos Komisijos, PHARE ekspertų pateiktais dokumentais bei informacija.
1. Integracinis procesas ir Stojimo Partnerystė (SP)
Pasirašant Europos (Asociacijos) sutartį 1995 m. birželio 12 d. integracija į Europos Sąjungą (ES) buvo pripažinta Lietuvos svarbiausiu politiniu tikslu. Sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti ES šalimi. Ji apibrėžė platų bendradarbiavimą tarp ES ir Lietuvos ne tik prekybos, bet ir politinėje, finansinėje, ekonominėje, socialinėje srityse.
1995 m. gruodžio 8 d. Lietuva pateikė oficialią paraišką tapti ES nare.
Europos (Asociacijos) Sutartis įsigaliojo 1998 m. vasario 1 d.
1995 m. gruodžio mėn. ES Madrido Europinė Taryba nusprendė, kad pasibaigus 1996-97 m. Europos Sąjungos Tarpvyriausybinei konferencijai, Europos Komisija parengs nuomonę apie kandidatuojančių valstybių pasirengimą narystei.
1997 m. liepos 16 d. Europos Komisija pateikė „Darbotvarkė 2000”, kurioje numatė keletą priemonių pagerinti šalių-kandidačių pasirengimą narystei. Viena svarbiausių – Europos Komisija pasiūlė sustiprintą pasirengimo narystei strategiją, pagal kurią turi būti sukurta ir kiekvienai narystės siekiančiai šaliai individualiai pritaikyta Stojimo Partnerystė.
Kartu su „Darbotvarke 2000” Europos Komisija pateikė ir nuomonę apie kiekvienos šalies paraišką narystei ES. Komisijos nuomonėje apie Lietuvos paraišką narystei ES išdėstytos Komisijos rekomendacijos Lietuvai. Teigiama, kad derybos su Lietuva dėl stojimo į ES turėtų prasidėti, kai tik Lietuva padarys pakankamą pažangą vykdydama narystės sąlygas, nustatytas Europinės Tarybos Kopenhagoje 1993 m.
1997 m. gruodžio mėn. 12-13 d. ES Liuksemburgo viršūnių Taryba nusprendė, kad formalus stojimo procesas prasidės su visomis kandidatėmis kartu 1998 m. kovo 30d. Sprendime nurodyta, kad iki to laiko turi būti parengtos individualios Stojimo Partnerystės programos visoms kandidatėms.
Kiekvienai šaliai kandidatei buvo pasiūlyta priimti Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą (NAPP), nustatančią kaip bus vykdoma Stojimo Partnerystės programa, bei prioritetų įgyvendinimo grafiką nurodant reikalingas finansines lėšas ir darbo jėgos išteklius. Europos Komisija akcentavo, kad Stojimo Partnerystės programa ir NAPP bus nuolatos peržiūrimos, kad būtų galima įvertinti padarytą pažangą ir nustatyti naujus prioritetus.
1997 spalio 2 d. iš Europos Komisijos buvo gautas programos “Lietuva: Stojimo Partnerystė“ preliminarus projektas. Juo remiantis 1997 m. spalio 31 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1202 „Dėl pasirengimo Stojimo partnerystės programai” (Žin., 1997 m. 100-2525), kuriuo patvirtintas pirmaeilių darbų spartinant Lietuvos integraciją į ES planas. Pagal šį dokumentą Pasiruošimo deryboms dėl narystės ES delegacija buvo įpareigota parengti NAPP projektą iki 1998 vasario 15 d., o ministerijos ir žinybos įpareigotos pateikti delegacijai pasiūlymus NAPP prioritetams ir konkrečius veiksmų planus savo kompetencijos srityje. Pradinei informacijai pateikti buvo skirtas mėnuo - iki 1997 m. gruodžio 1 d., o patikslintai – iki 1998 m. sausio 1 d.
Stojimo Partnerystėje - šalys turi nurodyti prioritetines sritis, o Europos Komisija jas įvertinus sprendžia dėl finansinės paramos (nors Stojimo Partnerystė yra abipusis dokumentas, realiai prioritetus padiktavo Europos Komisija, tai yra Stojimo Partnerystę sudarė Europos Komisija, konsultuodamasi su Lietuva, o taip pat remdamasi Europinės Tarybos nustatytais principais, prioritetais, tarpiniais uždaviniais ir sąlygomis). Kiekvienai šaliai-kandidatei Europos Komisija paruošė šią programą, remdamasi 1997 m. liepos 16 d. paskelbta nuomone apie kandidačių paraiškas narystei, daugiausiai dėmesio kreipdama į Europos Komisijos nuomonėje nurodytų trūkumų pašalinimą.
Lietuvos galimybės keisti SP pateiktus Stojimo prioritetus, buvo labai ribotos, o likusios SP dokumento dalies keisti iš viso nebuvo galima – jis pateiktas vienodai visoms šalims-kandidatėms, nes tai yra Europos Komisijos dokumentas.
Stojimo Partnerystėje išskiriami artimiausias, t.y. 1998 metams, ir vidutinis, t.y. iki Lietuvos tapimo ES nare, laikotarpiai.
Artimiausiame laikotarpyje nurodomos tokios pagrindinės veiklos sritys: Ekonominės reformos, Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimo, Vidaus rinkos, Teisingumo ir vidaus reikalų, Aplinkos apsaugos bei Energetikos prioritetų grupės.
Vidutiniame laikotarpyje veiklos sritys yra: Ekonominės reformos, Ekonominės politikos, Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimo, Vidaus rinkos, Teisingumo ir vidaus reikalų, Žemės ūkio, Energetikos, Transporto, Darbo rinkos ir socialinių reikalų, Aplinkosaugos ir Regioninės politikos prioritetai.
Stojimo Partnerystės programas Europos Komisija priėmė 1998 m. kovo 25 d., o Europos Taryba patvirtino kovo 30 d. Visus pasirengimo deryboms ir narystei darbus Lietuva turi atlikti Stojimo Partnerystės rėmuose, todėl šis dokumentas traktuojamas kaip svarbiausia darbų programa.
2. NAP programos ypatumai ir chronologija
Pirmasis NAPP variantas buvo parengtas remiantis preliminaria Stojimo Partnerystės versija. Vėliau atsižvelgiant į pasikeitusius Stojimo Partnerystės prioritetus – NAPP taip pat buvo keičiama.
Kaip rašoma aiškinamajame laiške NAPP preliminariam projektui ( 1998.01.26 ) NAPP pagrindą sudaro:
- ministerijų, žinybų pasiūlymai ir veiksmų planai NAPP;
- Vyriausybės 1997.10.31 Nutarime Nr. 1202 „Dėl pasirengimo Stojimo Partnerytės programai” nurodytas “Pirmaeilių darbų spartinant Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą 1998 m. planas”;
- Vyriausybės 1997.05.27 Nutarimas Nr. 519 “Dėl LR Vyriausybės 1997-2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių”;
- Europos reikalų ministerijos paruošta medžiaga”Įsijungimo į Europos Sąjungos bendrąją rinką strategijos įgyvendinimo priemonių planas”.
Pirmasis preliminarus NAPP projektas buvo parengtas 1998 m. sausio pradžioje ir sausio 13 d. pateiktas ministerijoms ir žinyboms prašant papildyti ir dar kartą patikslinti pasiūlymus.
Reikia pastebėti, kad jau pirminiam NAPP variantui buvo gauta pastabų iš VATESI, Ūkio ministerijos, kad NAPP nurodyti prioritetai, ne visiškai atitinka Lietuvos interesus (1998 04 14 Vyriausybinės Europos integracijos komisijos posėdžio protokolas Nr.6) . Kadangi NAPP buvo parengta vadovaujantis “Stojimo Partnerystėje” nurodytais prioritetais, paremtais Europos Komisijos nuomone, programoje nurodytų prioritetų ir formuluočių negalima keisti, nors jos gal būt ir ne visada visiškai atitinka Lietuvos nacionalinius interesus. Kaip jau minėta, rengiant Stojimo Partnerystės programą į Lietuvos pastabas buvo atsižvelgta minimaliai.
Prieš pateikiant Europos Komisijai Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą svarstė:
- Vyriausybinė integracijos komisija ( VEIK ) posėdyje 1998 m. vasario 27 d.;
- Seimo Europos reikalų komitetas posėdžiuose 1998 m. vasario 2 d. ir 1998 vasario 9 d.;
- 1998 m. kovo 17 d. įvyko diskusija Seime, kurios metu buvo priimta Seimo rezoliucija „Dėl Nacionalinės Acquis Programos įgyvendinimo “. Ruošiantis diskusijai Seimo plenariniame posėdyje Seimo Europos reikalų komitetas kreipėsi į kitus nuolatinius Seimo komitetus su prašymu išnagrinėti jų kompetencijai priklausančias NAPP sritis. Didžioji dauguma Seimo komitetų svarstė NAPP komitetų posėdžiuose. Seimo Rezoliucijoje buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Seimas vertina šį dokumentą kaip Lietuvos Respublikos prioritetinę vidaus reformų programą, kurią būtina įgyvendinti siekiant sparčios ir efektyvios Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą.
- LR Vyriausybė 1998 m. kovo 18 d. posėdyje NAP programai pritarė ir buvo nuspręsta ją vykdyti;
1998 m. kovo mėn. Lietuvos NAPP pateikta Europos Komisijai.
- 1998 m. balandžio 14 d. VEIK posėdyje buvo konstatuota, kad 47 NAPP nurodytų priemonių įgyvendinimo terminai neatitinka: 1) Vyriausybės veiklos programos priemonių, 2) kitų Vyriausybės nutarimuose numatytų priemonių, 3) Nacionalinės Teisės harmonizavimo darbų programoje (NTHDP) numatytų priemonių įgyvendinimo terminų.
1998 m. birželio 25 d. Europos Komisijai buvo pateiktas patikslintas Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos variantas.
1998 m. Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvos pažangą, apie Stojimo Partnerystės ir Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos įgyvendinimą rašoma:
„Patikslintos versijos pagrindu Komisija užims poziciją dėl Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos, kurią ji po to perduos Tarybai. Šis įvertinimas turėtų įvykti antrajame 1999 m. pusmetyje, Stojimo Partnerystės programos peržiūrėjimo metu.”
- 1998 m. birželio - lapkričio mėnesiais NAPP vykdymas, finansavimas ir tobulinimas buvo keletą kartų svarstyti Seimo Europos reikalų komiteto posėdžiuose. Tuo tikslu buvo kreipiamasi į Europos Komitetą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriam po reorganizacijos buvo pavesta koordinuoti Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą, vykdyti jos įgyvendinimo kontrolę. Savo kreipimuose Seimo komitetas formulavo problemas ir NAPP vykdymo analizės principus.
1998 m. lapkričio 10 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 1305 patvirtino patikslintą Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą.
Šiuo metu teisės harmonizavimo darbai vyksta pagal dvi programas: Nacionalinę Teisės Harmonizavimo Darbų Programą ir Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą.
Nacionalinė Teisės Harmonizavimo Darbų Programa (NTHDP) patvirtinta 1996 m. rugsėjo mėn. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1049 ir peržiūrėta 1997 metais. Ši programa buvo pagrindinė priemonė teisės harmonizavimui vykdyti iki sukuriant NAPP. Nors šios programos skiriasi savo sudarymo principais (NTHDP sudaryta pagal parengtą „Baltąją knygą”, t.y. Europos Komisijos paruoštą veikiančių antrinės teisės aktų visumą Asocijuotų Vidurio ir Rytų Europos valstybių integracijai į ES vidaus rinką, o NAPP daugiausia pagal Europos Komisijos „Nuomonėje” apie Lietuvą pareikštus trūkumus ir apima ne tik teisės aktų priėmimą, bet ir institucijų kūrimą bei teisės aktų įgyvendinimą) daug priemonių dubliuoja viena kitą, sukuria papildomus planavimo ir administravimo kaštus bei sukelia neaiškumus vykdančioms ministerijoms ir žinyboms.
Europos Komiteto prie Vyriausybės pozicija šiuo klausimu yra tokia:
„Integracijos srityje nėra programų, kurios dubliuotų viena kitą. Sutapimai tarp programų nėra esminiai – mažiau nei 40 procentų NTHD programos atsidūrė NAP programoje. Visos programos savo srityje yra prioritetinės.” (raštas 1998 11 06 Nr. 04-1305)
„Kadangi nauja NTHD programa apims visą Acquis ir yra formuojama kaip ilgalaikė programa, o NAPP labiau orientuojama kaip įgyvendinimo priemonių planas, NTHD programos mechaninis perkėlimas susilpnintų harmonizavimą, palikdamas spragas. Programos panaikinimas nepagerintų NAPP vykdymo” (raštas 1998 12 23 Nr. 01-1567)
3. NAP programos struktūra
1998 m. patvirtintoje NAPP numatyti dvejopi stojimo prioritetai:
artimiausio laikotarpio (A) prioritetai, kurie turi būti įgyvendinti 1998 metais ir vidutinio laikotarpio (B) prioritetai, kurie turi būti įgyvendinti iki Lietuva taps ES nare.
Prioritetai sudaryti atsižvelgiant į Komisijos nuomonėje apie paraišką narystei ES nurodytus trūkumus ir neapima visų sričių, susijusių su integracija į ES, o apima tik tas, kur Komisijos nuomone, reikia spartesnės pažangos.
Patvirtinus NAP Programą 1998 m. kovo 19 d. NAPP išskirta 53 prioritetų visuma (žr. lentelė 1).
(A) artimiausiojo laikotarpio (1998 m.)
(B) vidutinio laikotarpio
(iki Lietuva taps ES nare)
Prioritetai
23
30
Priemonės/
Veiksmai
278*
291*
Lentelė 1. Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos paskirstymas į trumpalaikius ir ilgalaikius prioritetus.
*Pastaba: 1998 m. URM Pasiruošimo deryboms delegacijos rašte 1998 06 11 dėl NAPP vykdymo birželio 1 d. NAPP vykdymas skaičiuojamas konstatuojant, kad A grupės yra 278 priemonės, B grupėje – 291 priemonės.
1998 m. Europos Komiteto prie Vyriausybės rašte 1998 10 13 Nr. 01-2564/1160, teikiant informaciją dėl NAPP priemonių vykdymo (duomenys 1998 10 01 ) skaičiuojama 247 A grupės priemonių ir 263 B grupės priemonių.
1998 m. lapkričio 10 d. LR Vyriausybei patvirtinus NAP programą A grupės priemonių yra 267, B grupės – 263.
Šios priemonės nėra lygiavertės, nes B grupės priemones ketinama vykdyti net iki 2020 metų, o A grupės priemonės yra gana išsamios, konkrečios. Jos turi būti įgyvendintos per vienerius, t.y. 1998, metus.
Bendros programos įvykdymo finansinės sąnaudos – daugiau kaip 9 mlrd. Lt. Iš jų A grupės priemonėms – daugiau kaip 1 mlrd. Lt (12 proc.) šios sumos. Didžiausias lėšų lyginamasis svoris tenka institucijų plėtimui (apie 86 proc. NAPP kaštų), įstatymdavystei (12 proc.), naujų struktūrų kūrimui (1,9 proc.) ir kvalifikacijos kėlimo priemonėms (1,5 proc.).
Svarbiausios išlaidos A grupėje – ūkio reformai vykdyti (trečdalis visų A grupės priemonėms numatomų lėšų), panašus lėšų dydis reikalingas institucinei –administracinei sąrangai tobulinti bei plėtoti, taip pat energetikos, visų pirma atominės, problemoms spęsti (27,5 proc. A grupės priemonėms numatomų lėšų).
Pagal pateiktus duomenis B grupėje didžiausią dalį sudaro transporto sektorius, kuriam plėtoti reikėtų 2681 mln. Lt ( beveik 33 proc. visų B grupės priemonėms numatomų lėšų), aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti reikės 2577 mln. Lt (31,6 proc.), branduolinės energetikos priemonėms – daugiau kaip 1754 mln. Lt (21,5 proc.)
Tenka pastebėti, kad jau pirmame programos variante kai kurių sektorių priemonių lyginamasis svoris yra aiškiai per mažas. B grupėje tai Regioninė politika ir integralumas (0,08 proc.), Ūkio politika ( 0,1 proc.). Tą galėjo sąlygoti nepakankamas atitinkamų institucijų dėmesys NAPP priemonių planavimui, ir/arba plėtros strategijos atskirose srityse neturėjimas (1998 m. lapkričio 10 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1305 patvirtintos Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos aiškinamasis raštas). Pastarąją prielaidą patvirtina 1998 m. Europos Komisijos ataskaita apie Lietuvos pažangą, kurioje, kaip vienos iš probleminių sričių minima tai, kad „Lietuva nėra parengusi vidutinės trukmės ūkio strategijos” bei „Lietuvoje dar nesukurta veiksminga institucinė sistema įgyvendinti regioninei politikai”.
Reikia atkreipti dėmesį, kad Europos Komisija vertindama NAPP, žiūri į tai kaip jame atspindėti Stojimo Partnerystės prioritetai ir kaip plačiai yra atspindima kiekvienos srities Acquis esmė.
Deja, nė vienas iš NAPP sektorių nėra parengtas iki galo. Kai kuriuose sektoriuose (ekonominės reformos, kapitalo judėjimo, pramonės, konkurencijos, aplinkosaugos ir teisėtvarkos bei vidaus reikalų) Stojimo Partnerystės prioritetai atspindėti išsamiai, tačiau kai kurių vidutinės trukmės prioritetų į NAPP visiškai nebuvo įtraukta (gebėjimų stiprinimas įgyvendinti bendrąją ES žuvininkystės politiką bei audiovizualinę politiką). Kaip pastebi Europos Komitetas prie Vyriausybės „didžiausia dabartinės programos problema yra tai, kad joje atsiradusios priemonės tik maža dalimi buvo priskirtos ES teisei. Daugelis jų yra susietos su sektoriaus reforma, bet ne su ES teisės įgyvendinimu” (raštas 1998 12 10 Nr. 02-3344/1511).
4. NAP programos vykdymas
Vyriausybinės Europos Integracijos Komisijos posėdžio metu 1998 m. balandžio 14 d. buvo konstatuota, kad pagal turimus duomenis tam momentui įgyvendintos 53 NAPP priemonės, t.y. 16 proc. visų šiems metams numatytų priemonių. Taip pat pažymėta, kad per kiekvieną ketvirtį reikėtų įgyvendinti apie 80 programos priemonių.
1998 m. birželio 11 d. pateiktame URM Pasiruošimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje delegacijos rašte apie NAPP vykdymo rezultatus buvo konstatuota, kad:
1998 m. birželio 1 d. iš 25 institucijų gauta informacija apie 218 priemonių (38 proc. visų NAPP priemonių) vykdymą, tame tarpe 136 A grupės priemones (48 proc. visų A grupės priemonių) ir 82 (28 proc.) B grupės priemonių. Pažymėta, kad įvykdytos 41 priemonė.
Iš viso birželio 1 d. įvykdyta 70 priemonių – tačiau beveik pusė šių priemonių buvo įvykdytos 1997 metais. Pagal NAPP terminus turėjo būti įvykdytos 72.
Rašte taip pat konstatuojama, kad:
a) iki liepos 1 d. turės būti įvykdytos papildomai 54 NAPP priemonės,
b) 1998 m. papildomai turės būti įvykdyta beveik 190 priemonių.
1998 m. birželio 11 d. Vyriausybinės Europos integracijos komisijos posėdžio metu buvo pabrėžiama, kad Europos Komisijos nuomone nevisiškai gerai vykdomos NAPP’o priemonės privatizavimo, energetikos ir bankroto srityse.
1998 m. I pusmečio NAPP vykdymas. Europos Komitetas prie Vyriausybės, kaip institucija koordinuojanti Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą ir vykdanti jos įgyvendinimo kontrolę 1998 09 24 rašte Nr. 02-1076 pateikė tokius duomenis (žr. lentelė 2).
Vykdymas/
priemonės
Įvykdytos
Pasiekta esminė pažanga
Vykdoma
iš 247 A
75 (30%)
(iš kurių 1997 m. - 36)
60 (24%)
112 (46%)
Iš 263 B
16
(iš kurių 1997 m. –7)
2 Lentelė. NAPP vykdymas 1998 m. spalio 1 d. duomenimis
*pasiekta esminė pažanga – priemonės didžioji dalis užduoties jau įvykdyta.
**vykdoma- kai priemonė tik pradėta vykdyti.
Nacionalinės Acquis priėmimo programos priemonių vykdymas iki 1998 m. lapkričio 25 d.:
Pagal 1998 m. gruodžio 10 d. Europos Komiteto prie Vyriausybės pateiktus duomenis iki 1998 m. lapkričio 25 d. įvykdyta 100 (A) artimiausio laikotarpio priemonių, tačiau iš jų 42 priemonės buvo įvykdytos iki 1998 m pradžios. Taigi nuo 1998 m. pradžios iki lapkričio m. 25 d. A grupės buvo įvykdyta 58 priemonės, B grupės 13, iš viso – 58 priemonės. Kitos likusios priemonės yra įvykdytos iki 1998 metų. (žr. lentelė Nr. 3)
Vykdymas/
Priemonės
Įvykdytos
Pasiekta esminė pažanga
Vykdoma
iš 266 A
100 (37,5%)
(iš kurių 1998 m. - 58)
51 (19,1%)
115 (43, 2%)
Iš 263 B
20
(iš kurių 1998 m. –13)
3 Lentelė. NAPP vykdymas 1998 11 25 duomenimis.
Seimo Europos reikalų komitetas, remdamasis Europos komiteto prie Vyriausybės 1998 12 10 pateiktais duomenimis „Lietuvos Nacionalinės Acquis priėmimo programos įvykdytos ir vykdomos priemonės 1998 11 25“ atliko NAP programos artimiausio laikotarpio (1998 m. numatytų įgyvendinti) NAP programos prioritetų vykdymo analizę (žr. Priedas Nr. 1)
5. NAP programos finansavimas 1999 metams
Seimo Europos reikalų komiteto ataskaitoje apie 1999 metų biudžeto projektą buvo konstatuota, kad 1999-jų metų valstybės biudžeto projekte didžiausios problemos yra susiję su NAPP prioritetinių darbų finansavimu. Nagrinėjant šią problemą, tapo akivaizdu, kad:
1) 1999-jų metų valstybės biudžete tiesiogiai nėra išskiriamas NAPP’o priemonių finansavimas, o tai apsunkina pastangas, siekiant išsiaiškinti, kokia apimtimi kitų metų biudžete yra numatomas NAPP’o priemonių finansavimas;
2) prieš ruošiant 1999-jų metų biudžetą, NAPP’e numatyti vidutinio laikotarpio prioritetai nebuvo perskirstyti ir nebuvo išskirti 1999-jų metų prioritetai, todėl nagrinėjant NAPP’ą kartais sunku pasakyti kokie konkretūs darbai turės būti finansuojami ir įgyvendinami 1999-ais metais;
3) kai kurios ministerijos ir valstybės institucijos neturėjo aiškaus supratimo apie NAPP’o priemonių administravimą, jos tikėjosi NAPP’o priemonių finansavimo iš atskiro fondo, kitų ministerijų arba valstybės institucijų prašymai iš biudžeto finansuoti NAPP’o prioritetinius darbus buvo tokios apimties, kad tai akivaizdžiai rodė, jog šios institucijos 1999-iems metams yra suplanavę nerealią NAPP’o darbų apimtį: pvz., kitiems metams NAPP’o įgyvendinimui Žemės ūkio ministerija prašė 985 512 tūkst. Lt, tačiau ministerija teigė, kad NAPP’o darbams įvykdyti kitų metų biudžete nėra skiriama nei vieno lito. Aiškinantis su Žemės ūkio ministerija paaiškėjo, kad didžioji šios sumos dalis (959 mln. Lt) turėtų būti skirta dviejų prioritetų finansavimui: žemės grąžinimo (žemės reformos) ir kompensacijų už negrąžintą žemę išmokėjimui. Šių darbų finansavimas yra numatytas kitų metų biudžete.
4) visos šios priežastys lėmė tai, kad kitų metų suplanuoti NAPP’o prioritetiniai darbai iš biudžeto ir kitų šaltinių pagal gautus duomenis bus finansuojami mažiau nei 30% (poreikis: 2 465 489 tūkst. Lt, iš biudžeto numatyta skirti 139 556 tūkst. Lt, iš kitų šaltinių numatyta gauti 646 240 tūkst. Lt, t.y. iš viso numatyta gauti 785 796 tūkst. Lt).
Atmetus neteisingai suformuluotus Žemės ūkio ministerijos poreikius NAPP’o darbų finansavimui, galime laikyti, kad 1999-aisiais metais NAPP’o prioritetiniai darbai bus finansuojami apie 50% tų poreikių, kurie yra užprogramuoti 1998-ųjų metų pradžioje patvirtintoje NAPP.
6. Problemos, kylanč ios įgyvendinant NAP programą ir prižiūrint jos įgyvendinimą
Seimo Europos reikalų komitetas konstatuoja:
1) Šiuo metu NAPP’o įgyvendinimas aiškiai atsilieka nuo pradinių planų. Seimo Europos reikalų komitetas svarstė ir remdamasis Europos komiteto prie Vyriausybės 1998 m. lapkričio 25 d. duomenimis konstatavo, kad tam laikui buvo įvykdyta tik apie 37% artimiausio laikotarpio prioritetų. Nėra įgyvendinti Stojimo Partnerystėje minimi ypatingai svarbūs prioritetai. Pagal tai Europos Komisija įvertino Lietuvos pasirengimą narystei ES. Blogas pradinis planavimas lemia tai, kad kuo toliau tuo labiau Lietuva atsilieka nuo įsipareigotų padaryti veiksmų.
2) Buvo patvirtinti NAP programos pakeitimai, kuriais daugelio artimiausio laikotarpio NAPP priemonių įgyvendinimas buvo atidėtas vėlesniam laikotarpiui. Tai rodo, kad pradinis planas buvo ne visai realus arba, kad atskirų teisės aktų priėmimas užtrunka ilgiau nei buvo planuota.
3) Svarstant 1999-ųjų metų biudžetą paaiškėjo, kad kitų metų biudžeto planavimas ir NAPP’o įgyvendinimo planavimas neturi tarp savęs tampraus ryšio. Komitetas konstatavo, kad pagal ministerijų pateiktus duomenis, kitais metais NAPP’o priemonių finansavimas sieks tik apie 50% realių poreikių. Taigi tikėtina, kad šiuo metu egzistuojantys NAPP’o įgyvendinimo planai kitiems metams taip pat yra nerealūs ir nebus įgyvendinti.
Seimo Europos reikalų komitetas siūlo atsižvelgti į žemiau pateikiamas nuomones apie NAPP’o įgyvendinimo problemas:
1) 1998 m. rugpjūčio mėn. Europos Komisijos komentaruose dėl Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos (1998 kovo mėn. versijos) yra pabrėžiama:
a) ne visi Stojimo Partnerystėje išdėstyti prioritetai yra atspindėti NAPP’e,
b) NAPP’o prioritetai neapima viso Acquis turinio,
c) NAPP’o prioritetams stinga aiškaus pagrindimo, kodėl jie yra prioritetai,
d) kiekvieno NAPP’o prioriteto įgyvendinimui stinga reikalingų institucinių ir finansinių resursų įvertinimo,
e) stinga NAPP’o prioritetus atitinkančių teisės aktų įgyvendinimo planų,
f) nėra aiškiai įvardintos žinybos, kurios yra atsakingos už atskirų NAPP’o prioritetų įgyvendinimą.
2) PHARE ekspertas p. Steen Brunon-Nielsen savo pastabose apie Europos integracijos procesą Lietuvoje nurodo, kad teisės harmonizavimo srityje pagrindinės problemos yra šios:
a) neaišku, kodėl egzistuoja dvigubas analogiškų darbų planavimas: Nacionalinė Acquis Priėmimo Programa ir Nacionalinė Teisės Harmonizavimo Programa,
b) nė viena programa neskiria pakankamai dėmesio kaip identifikuoti ir planuoti teisės aktų įgyvendinimo institucines reikmes, teisės aktų įgyvendinimo problemas ir kokių finansinių resursų reikia teisės aktų įgyvendinimui,
c) ministerijose trūksta intelektualinių resursų identifikuojant, analizuojant ir įvertinant priimamo Acquis pasekmes. Stoka gero pradinio planavimo neleidžia sutaupyti laiko ir resursų,
d) atsakingos žinybos nesugeba analizuoti ES Acquis teisės aktų. Žinybos turėtų remtis bendra ES teisės aktų analizės metodika, kurios pavyzdžiu galėtų būti to paties PHARE eksperto parengtos “Guidelines for the implementation of EU Law”,
e) nejaučiama, kad konkretūs integracijos prioritetai yra tinkamai įvertinami aukščiausiuose valdžios lygiuose. Teisės aktai, susiję su Acquis , neįgyja prioritetinio statuso nei Vyriausybės, nei Seimo darbotvarkėje,
f) Teisės Harmonizavimo Komisijos neturi aiškiai apibrėžtų užduočių ir formalių funkcijų. Nėra aišku, kokie santykiai egzistuoja tarp atitinkamų ministerijų ir Teisės Harmonizavimo Komisijų. Nėra aišku, ar Teisės Harmonizavimo Komisijų užduotys atitinka NAPP’o užduotis,
g) Europos Komitetas prie Vyriausybės turi gauti kasdieninę informaciją iš Teisės Harmonizavimo Komisijų ir ministerijų, kad galėtų inicijuoti iškylančių problemų sprendimą. Europos Komitetas prie Vyriausybės turi prižiūrėti, kad ministerijos skirtų reikalingą dėmesį Acquis įgyvendinimui. Komitetas turėtų turėti galimybę daryti privalomus ministerijoms sprendimus, jeigu ministerijos tarpusavyje nesutaria,
h) teisės aktų aiškinamieji raštai turėtų pateikti daugiau informacijos susijusios su Europos Sąjungos teise,
i) atkreipiamas dėmesys į galinčias iškilti problemas dėl URM ir Europos Komiteto prie Vyriausybės veiksmų koordinavimo. Pasidalinimas funkcijomis yra gana aiškus, tačiau kai kurios sritys už kurias yra atsakinga URM turi tiesiogiai įtakoti teisės harmonizavimo procesą, kurį koordinuoja Europos Komitetas prie Vyriausybės. Tai - kai kurie Europos Sutarties reikalavimai. Be to, teisės aktų peržiūros (“screening”) procese, derybinių pozicijų rengime išryškėja tam tikri reikalavimai, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant teisės harmonizavimą. Teisės aktų peržiūros rezultatai daugeliu atveju sukurs būtinybę daryti pakeitimus NAPP.
3) 1998 m. Komisijos ataskaitoje apie Lietuvos pažangą, dalyje apie Stojimo partnerystės ir Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos įgyvendinimą pabrėžiama:
b) informacijos pateikimo būdas NAP programoje neleidžia giliau ir išsamiau nušviesti esamos padėties sektoriuje, ypač norint įvertinti administracines reformas, kurių reikia priimant Acquis ,
c) duomenys apie Acquis sektorius pateikiami nevienodai ir dažnai yra nepilni,
d) kai kuriuose sektoriuose (ekonominės reformos, kapitalo judėjimo, pramonės, konkurencijos, aplinkos apsaugos, teisingumo ir vidaus reikalų) Stojimo Partnerystės programos prioritetai yra tinkamai nušviesti, kitais atvejais Stojimo Partnerystės programos prioritetai buvo atspindėti ribotai.
e) trūksta tinkamos informacijos, susijusios su įgyvendinimo terminų nustatymu ir ne visada galima įvertinti kiek darbų grafikai atitinka tikrovę. Nėra aiškiai apibrėžtos institucijos ir infrastruktūra, kurių reikia norint įgyvendinti Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą. Biudžeto klausimais įvertinimą reikia tikslinti,
f) minėtieji komentarai ir nemaža konkretesnių pastebėjimų buvo perduoti Lietuvos valdžios organams, kurie atitinkamai pakoregavo Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą. Patikslintos versijos pagrindu Komisija užims poziciją dėl Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos, kurią ji po to perduos Tarybai. Šis įvertinimas turėtų įvykti antrajame 1999 m. pusmetyje, Stojimo partnerystės programos peržiūrėjimo metu.
4) Bendros pastabos, sukauptos diskusijų Seimo Europos reikalų komitete metu:
a) didelė problema yra lėtas Europos Sąjungos teisės aktų autentiškų vertimų pateikimas. Nesant tinkamų vertimų stringa naujų teisės aktų rengimas,
b) ministerijose trūksta specialistų, galinčių dirbti su Europos Sąjungos teise,
c) teisės aktų derinimo procedūros Vyriausybėje užtrunka labai ilgai,
d) įgyvendinant NAPP’ą nebuvo įgyvendinti kai kurie labai svarbūs Stojimo Partnerystėje paminėti prioritetai: vidutinio laikotarpio ūkio vystymo strategija, energetikos vystymo strategija ir pan.
7. Pasiūlymai NAP programos įgyvendinimo ir jo administravimo gerinimui
Europos Komitetas prie Vyriausybės, atsiliepdamas į Europos Komisijos pastabas dėl Lietuvos Nacionalinės Acquis priėmimo programos trūkumų, pasiūlė ir Vyriausybės Europos integracijos komisija 1998 m. spalio 13 d. patvirtino šias priemones NAP programos administravimui pagerinti:
a) skirti vedančias ministerijas (žinybas), atsakingas už konkretaus Nacionalinės Acquis priėmimo programos prioriteto aprašymą,
b) pasiūlyta vedančioms ministerijoms ir žinyboms pateikti NAPP’o prioritetų įgyvendinimo aprašymus pagal nustatytą formą.
Taip pat ministerijos ir žinybos įpareigotos sekti joms priskirtų NAPP prioritetų vykdymą ir periodiškai (kas ketvirtį) teikti ataskaitas apie jų įgyvendinimą Europos komitetui prie Vyriausybės.
1998 m. lapkričio 10 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 1305 patvirtino Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą.
Šiuo metu Europos Komitetas prie Vyriausybės toliau tobulina Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą: atsižvelgiama į pareikštas Europos Komisijos pastabas ir tobulinama pati programos struktūra.
Seimo Europos reikalų komiteto siūlymai, kaip reikia pagerinti NAPP’o administravimą ir įgyvendinimą:
2) Komitetas siūlo atsisakyti dvigubo teisės harmonizavimo darbų planavimo ir siūlo atsisakyti Nacionalinės Teisės Harmonizavimo Programos. Tam reikia papildyti NAPP’ą tais teisės aktų projektais, kurie yra įtraukti į Nacionalinę Teisės Harmonizavimo Programą, bet kol kas nėra įtraukti į NAP programą. Šis sprendimas leistų išvengti dvigubo tų pačių darbų planavimo ir dvigubo administravimo. Nacionalinė Acquis priėmimo programa turi būti vienintelis ir svarbiausias integracinių darbų sąrašas.
3) Komitetas yra įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos integracija į Europos Sąjungą yra prioritetinis valstybės uždavinys, todėl visi svarbiausi valstybės teisės aktai turi būti suderinti su integracijos tikslais ir darbais. Todėl Europos reikalų komitetas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ruošiant 2000-jų metų valstybės biudžetą, išlaidų struktūrą suderinti su NAPP’o prioritetinių darbų struktūra, kad nagrinėjant valstybės biudžeto projektą, būtų aišku, kokie NAPP’o prioritetiniai darbai tikrai bus finansuojami ir įgyvendinami.
4) Reikia nedelsiant Vyriausybės nutarimu nustatyti tvarką, kaip kiekvienais metais yra peržiūrimas NAPP’as (kaip iš vidutinės trukmės prioritetų sąrašo (B), yra išskiriami artimiausio laikotarpio (A)prioritetai), kaip yra administruojamas NAPP’as, kokie yra Europos Komiteto prie Vyriausybės įgaliojimai administruojant NAPP’ą, kokia tvarka ruošiant kiekvienų metų biudžeto projektą, jame yra atsižvelgiama į NAPP’o prioritetus.
5) Reikia žymiai tiksliau nustatyti Tarpžinybinių Teisės harmonizavimo komisijų darbo planus, juos susiejant su NAPP’o prioritetais. Reikia tikslinti šių grupių atskaitingumą ministerijoms ir Europos Komitetui prie Vyriausybės. Reikia suteikti Europos Komitetui įgaliojimus esant reikalui koordinuoti šių grupių veiklą ir priimti sprendimus, kuriuos grupės privalo įvykdyti.
6) Europos Komitetas prie Vyriausybės turi vykdyti pastovų NAPP’o tikslaus planavimo ir vykdymo monitoringą, t.y. turi stebėti, kaip įgyvendinami tikslūs planai, pradedant nuo direktyvų turinio analizės, reikalingų teisės aktų indentifikavimo. Toks monitoringas turi apimti Teisės Harmonizavimo komisijų darbo visose stadijose stebėjimą, paruoštų teisės aktų projektų derinimo Vyriausybėje stebėjimą ir svarstymo Seime stebėjimą. Tokį monitoringą vykdyti gali padėti Seimo kompiuterinių sistemų skyriaus sukurta monitoringo sistema.
7) Reikia rasti galimybių, išnaudojant teisės peržiūros (“screeningo”) metu įgytą patirtį, o taip pat užsienio ekspertų paramą, peržiūrėti visą Acquis ir stengtis kiek galima išsamiau ir giliau visą Acquis įtraukti į NAPP’ą. Reikia nedelsiant atlikti kiek galima išsamesnę šių teisės aktų pradinę analizę, identifikuojantį kokio lygmens teisės aktais šios Acquis normos galės būti perkeltos į Lietuvos teisinę sistemą.
8) Reikia ieškoti galimybių supaprastinti pagal NAPP’ą paruoštų teisės aktų derinimo procedūrą. Akivaizdu, kad didžiulės laiko sąnaudos sunaudojamos šių teisės aktų derinimui Vyriausybėje. Vertėtų pagalvoti apie specialią Acquis teisės aktų derinimo vienoje institucijoje (pvz., Teisingumo ministerijoje) sistemą. Bet kuriuo atveju šie teisės aktai turi įgyti specialų žymėjimą ir nagrinėjant ne tik Vyriausybėje bet ir Seime privalo gauti prioritetinį statusą. Svarstant Seime tokie teisės aktai turi būti svartomi be eilės.
9) Kiekvienas parengtas NAPP’o teisės aktas privalo turėti jį lydintį dokumentą, kuriame turi būti nurodytas tikslus teisės akto įgyvendinimo kalendorinis, finansinis ir institucinis planas. Taip pat turėtų būti pateikiama pagal nustatytą metodiką parengta teisės akto įgyvendinimo pasekmių analizė. Šie du dokumentai turėtų ilgainiui pakeisti teisės akto aiškinamąjį raštą. Teisės aktas be tokio aiškinamojo rašto negalėtų būti nagrinėjamas.
10) Europos Komitetas prie Vyriausybės nustatyta tvarka turėtų pateikti Seimui išsamią NAPP’o įgyvendinimo ir administravimo analizę, kur būtų nurodyta kokios didžiausios problemos įgyvendinant NAPP’ą iškyla ir kaip jas siūloma išspręsti.
12) Europos Komitetas prie Vyriausybės turi atlikti išsamią NAPP’o įgyvendinimo vadinamųjų “techninių” problemų analizę: ar Vertimų centras susidoroja su darbų apimtimi, ar ministerijų Europos integracijos departamentai turi pakankamai kvalifikuotų žmonių iškylančioms užduotims spręsti.
Taip pat reikia analizuoti ar žinybos tinkamai pasiruošę “teisės peržiūrai” ir ar tinkamai išnaudoja “teisės peržiūrą” tikslesniam NAPP’o prioritetų nustatymui.
15) Reikia peržiūrėti NAPP ir išrinkti pagal nustatytus prioritetus veiksmus, kuriuos realiai bus galima įvykdyti 1999 metais, kuriems užteks finansavimo. Peržiūrėti siūlome “atmetimo principu”, o ne perkėlimo iš vienų ketvirčių į kitus vėlesnius, tuo pačiu numatant visus reikalingus jų vykdymui materialinius, finansinius ir žmogiškuosius resursus.
8. Suvestinio prioritetinių priemonių plano problemos
Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvos pažangą yra nurodyta visa eilė konkrečių trūkumų, kuriuos Lietuva turėtų artimiausiu metu pašalinti. Dalyje Gebėjimas įveikti Sąjungos konkurencijos spaudimą ir rinkos pajėgumas konstatuojama, kad “Pirmenybė turėtų būti teikiama struktūrinės reformos užbaigimui bei jau priimtų ir naujų įstatymų įgyvendinimui ir jų vykdymo priežiūrai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas bankrotą reglamentuojantiems teisės aktams. Valdžios institucijos taip pat turėtų stengtis išlaikyti makroekonomikos stabilumą, daugiausia užtikrindamos teigiamą mokėjimų balansą. Tai būtų svarbi ekonomikos pertvarkymo prielaida. Šiuo požiūriu Lietuvai būtų labai naudinga sukurti vidutinės trukmės ekonomikos plėtojimo strategiją, kurioje būtų numatyta makroekonomikos raida, įgalinanti įgyvendinti struktūrines reformas.” Šių ir kitų trūkumų pašalinimas turėtų tapti Seimui ir Vyriausybei bei kitoms institucijoms svarbiausiu artimiausio pusmečio prioritetu.
LR Vyriausybė 1998 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolo sprendimu įpareigojo „ministerijas ir kitas Vyriausybės įstaigas pagal kompetenciją iki 1998 m. lapkričio 17 d. pateikti Europos Komitetui prie Vyriausybės Europos Komisijos reguliaraus pranešimo apie Lietuvos pažangą analizę bei atitinkamą prioritetinių veiksmų ir priemonių 1998–1999 metų planą, suderintą su NAPP ir Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programa.
LR Vyriausybė 1998 m. gruodžio 30 d. pritarė Suvestiniui prioritetinių priemonių planui.
Išanalizavus Europos Komiteto prie Vyriausybės pateiktą Suvestinį prioritetinių priemonių planą 1999 m. I-III ketvirčiams, spartinant pasirengimą narystei ES galima teigti, kad:
1) Planas buvo sudaromas remiantis Europos Komisijos 1998 m. Ataskaitoje apie Lietuvą pažymėtais trūkumais. Ministerijos ir žinybos nurodė, kurių nurodytų trūkumų pašalinimui jau buvo numatytos priemonės NAPP ar NTHDP. Europos Komitetas savo ruožtu ministerijų medžiagą, jei joje buvo paminėta kai kurių Komisijos trūkumų, papildė naujomis priemonėmis arba kai kurias ministerijų siūlytas priemones pašalino, jei jos nebuvo įvardintos Komisijos kaip trūkumai. Sudarant planą buvo daroma prielaida, kad Komisija pateiktoje analizėje nurodo tikslų svarbiausių prioritetų sąrašą
2) Pagal šį planą institucijoms skirtų priemonių kitiems metams skaičius yra labai skirtingas. Vienos ministerijos turi įvykdyti kelias priemones (Finansų ministerija), kitos – keliasdešimt (Sveikatos ministerija).
3) Daugeliui priemonių įgyvendinti reikalingas dažniausiai kelių ministerijų darbas, tačiau priemonių plane tai neatsispindi. Vienam prioritetui įgyvendinti iš kelių reikalingų institucijų yra pažymima tik viena.
4) Pagal Vyriausybės nutarimo projektą išsamesnio ir tikslesnio plano varianto galima tikėtis ministerijoms ir žinyboms patikslinus teikiamus duomenis, tačiau visiškai neaiškus lieka NAP programos likusių priemonių, neįtrauktų į pateiktą Suvestinį prioritetinių priemonių planą, vykdymo tikimybė 1999 metais.
5) Galima abejoti, ar reikalingas tokios didelės apimties Suvestinių prioritetinių priemonių planas. Atrodo, kad ministerijos ir žinybos pateikė visą darbų sąrašą, neišskirdamos politinių prioritetų, ką tikrai privaloma įvykdyti. Tokius prioritetus turėtų išskirti Europos Komitetas prie Vyriausybės.
Seimo Europos reikalų komitetas taip pat atliko savarankišką Europos Komisijos Ataskaitos apie Lietuvos pažangą analizę ir išrinko visas Ataskaitoje minimas pastabas apie Lietuvos problemas. Šios pastabos buvo išdalintos Seimo komitetams, prašant, kad jie su atitinkančiomis Valstybės institucijomis išanalizuotų šias pastabas ir šių žinybų planus per artimiausią pusmetį atsižvelgti į šias pastabas (žr. Priedas Nr. 2).
Seimo Europos reikalų komitetas, atlikęs Vyriausybei pateikto Suvestinio prioritetinių priemonių plano analizę, taip pat šią analizę palyginęs su atitinkamų Seimo komitetų išvadomis, laiko tikslinga iš viso didelio ir įvairaus lygio įsipareigojimų, kurių visi yra vadinami prioritetiniais, sąrašo išskirti svarbiausią prioritetą: naujų įstatymų leidybą.
1. Todėl Europos reikalų komitetas pabrėžia, kad neatidėliojant turi būti užbaigtas šių įstatymų priėmimas Seime:
1) Konkurencijos įstatymo;
2) Viešųjų pirkimų įstatymo;
3) Autorinių ir gretutinių teisių įstatymo.
2. Žemiau išvardintieji įstatymų ar kitų teisės aktų projektai yra minimi prioritetinių darbų sąrašuose, todėl jų galutinis parengimas ir priimamas 1999-ųjų I-ame pusmetyje turi būti svarbiausias Vyriausybės ir Seimo tikslas, vykdant įstatymų leidybos programą šį pusmetį:
1. Nauji Teisės kodeksai, Bausmių vykdymo kodeksas, Bausmių sistemos įstatymas
2. Valstybės tarnybos įstatymas
3. Regioninės plėtros įstatymas
4. Standartizacijos įstatymas
5. Statistikos įstatymo pataisos
6. Ūkio subjektų registro įstatymas
7. Audito įstatymas
8. Akcinių bendrovių ir Įmonių įstatymų pataisos
9. Intelektualinės nuosavybės apsaugos prekių importo ir eksporto srityje įstatymas
10. Pašto įstatymas
11. Lietuvos Banko įstatymo pataisos
12. Civilinės aviacijos įstatymo pataisos
13. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas
14. Nuodingųjų medžiagų įstatymas
15. Produktų saugos įstatymas
16. Maisto įstatymas
17. Geriamojo vandens įstatymas
18. Prekursorių kontrolės įstatymas
19. Valstybinės sienos ir jos apsaugos pagrindų įstatymas
20. Pasienio policijos tarnybos įstatymas
21. Policijos veiklos pagrindų įstatymas
22. Nusikaltimų ir teisės pažeidimų įstatymas
23. Laisvųjų sandėlių įstatymas
24. Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos (leidžiančios muitinei užsiimti operatyvine veikla).
3. Seimo Europos reikalų komitetas taip pat pabrėžia svarbą šių tarptautinių teisės aktų, prie kurių Lietuva turėtų stengtis artimiausiu metu prisijungti ir juos ratifikuoti:
1. Europos Tarybos konvencija “Televizija be sienų” (past. – ją ratifikavus reikėtų padaryti atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas);
2. Fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo konvencija (1991 Ženeva);
3. Pasaulinė intelektualinės nuosavybės organizacijos autorių teisės sutartis (1996 Ženeva);
4. Pasaulinė intelektualinės nuosavybės organizacijos sutartis dėl atlikimų ir fonogramų (1996 Ženeva);
5. 1998 m. konvencija ir jos 1992 m. protokolas dėl neteisėtų veiksmų, nukreiptų prieš saugią jūrinę laivybą;
6. 1979 m. Tarptautinė jūrinės paieškos ir gelbėjimo konvencija;
7. 1992 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už naftos teršimų padarytą žalą;
8. 1992 m. Tarptautinė konvencija dėl tarptautinio fondo kompensuoti žalai, padarytai užteršiant nafta, įsteigimo;
9. 1989 m. Tarptautinė turto gelbėjimo jūroje konvencija SALVAGE;
10. Tarptautinė konvencija dėl administracinės tarpusavio pagalbos vykdant muitinės įstatymų pažeidimų prevenciją, tyrimą ir persekiojimą (Nairobio konvencija).
4. Seimo Europos reikalų komitetas, remdamasis Seimo Ekonomikos komiteto išvada, taip pat pabrėžia, kad šalia įstatymų leidybos ir tarptautinės teisės aktų ratifikavimo prioritetų galima išskirti šiuos svarbiausius artimiausio laikotarpio prioritetus:
1) Vidutinės trukmės laikotarpio ekonominės strategijos patvirtinimas;
2) Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimas;
3) Lietuvos standartų harmonizavimas su Europos Sąjungos standartais;
4) Lietuvos muitinės problemų sprendimas.
Taip pat Seimo Europos reikalų komitetas kartu su Seimo Valdymo reformų ir savivaldybių komitetu pabrėžia, kad yra ypač svarbu tinkamai pasirengti Europos atitikties protokolo tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos pasirašymui.
* * *
Europos reikalų komitetas yra įsitikinęs, kad šis žymiai trumpesnis ir aiškesnis svarbiausių prioritetinių darbų sąrašas turėtų tapti svarbiausių Seimo darbų sąrašu artimiausiam pusmečiui. Esame įsitikinę, kad tinkamai atlikus šiuos darbus Lietuvoje, bus galima drąsiai tikėtis ir pozityvaus Lietuvos pažangos įvertinimo metų pabaigoje. Tačiau be abejo, šių prioritetinių darbų įgyvendinimas negali mūsų atleisti nuo prievolės sistemingai įgyvendinti visą Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą, kurioje daugelį darbų turi atlikti ne Seimas. Tačiau Seimas privalo kruopščiai parlamentiškai prižiūrėti, kad šie darbai būtų laiku ir tinkamai atlikti.
Rengėjai:
Andrius Kubilius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas
Šarūnė Kleinaitė, Seimo Europos reikalų komiteto konsultantė
Rūta Bunevičiūtė, Seimo Europos reikalų komiteto patarėja
PRIEDAI:
1. Seimo Europos reikalų komiteto parengta „artimiausio laikotarpio, 1998 m. numatytų įgyvendinti programos prioritetų vykdymo analizė (1998 11 25 duomenys)”.
2. Seimo komitetų iki 199 01 11 pateiktos išvados „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”:
a) Ekonomikos komiteto 1998 12 16 Nr. 62 protokolo išrašas „dėl Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių ir ES regioninės politikos”.
b) Seimo Gamtos apsaugos komiteto 1998 12 16 Nr. 57 (120) protokolas.
c) Kaimo reikalų 1998 12 21 Nr. 39 (74) sprendimas „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”.
d) Nacionalinio saugumo komiteto 1998 12 21 Nr.104 –14/291 ataskaita „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”.
e) Socialinių reikalų ir darbo komiteto 1998 12 16 Nr. 19 (96) ir 1998 12 21 Nr. 20 (97) išrašai iš protokolų „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”.
f) Sveikatos reikalų komiteto 1998 12 21 Nr. 22 nutarimas „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”.
g) Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 1998 12 16 išrašas iš protokolo.
h) Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto 1998 12 21 Nr. 48 (V) išrašas iš protokolo.
i) Žmogaus ir piliečio teisų bei tautybių reikalų komiteto protokolo išrašas 1998 12 21 Nr. 88.
Priedas Nr. 1
NAP Programos, artimiausio laikotarpio - 1998 m. numatytų įgyvendinti programos prioritetų, vykdymo analizė (1998 11 25 duomenys)
Pateikiamoje analizėje yra remiamasi Europos Komiteto prie LRV 1998 12 10 pateiktais duomenimis apie Nacionalinės Acquis programos vykdymą. Pateikiami duomenys kiek iš Artimiausio laikotarpio prioritetų turėjo būti įvykdyti, kiek yra įvykdyta iki 1998 lapkričio mėn. 25 d.
Artimiausio laikotarpio Nacionalinės Acquis programos prioritetų įgyvendinimas:
Institucinių ir administracinių gebėjimų srityje:
1) Viešojo administravimo reformos spartinimas – 1998 m. artimiausių prioritetų grupėje numatyta įvykdyti 28 prieminių, iš kurių 1998 m. gruodžio mėn. įvykdytos tik 5 priemonės.
Įvykdytos priemonės* : priimtas LR Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymas, parengta ministerijų, departamentų ir kitų centrinių institucijų teritorinio valdymo funkcijų ir išteklių perdavimo apskritims ir savivaldybėms programa, įsteigtas bendrojo naudojimo duomenų perdavimo tinklo „Vilnius Datapak” valdymo centras, įrengtas Valstybinių institucijų kompiuterių tinklas visuose apskričių miestuose, priimti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje bei LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymai.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* : buvo numatyta vykdyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo programą (priemonė tik pradėta vykdyti), parengti viešojo valdymo įstatymo projektą, sukurti integralią valstybės kadastrų, klasifikatorių ir registrų sistemą(pasiekta pažanga), parengti naujų savivaldybių kūrimo programą, administracinės-teritorinės reformos II-ojo etapo parengimas (pasiekta pažanga), parengti Savivaldybės biudžeto vykdymo kontrolės įstatymo projektą (projektas neparengtas), įsteigti viešojo valdymo institutą (pasiekta pažanga – bet priemonė neįgyvendinta) ir kt.
2) Valstybės tarnautojų mokymo strategijos parengimas – numatytos 3 priemonės , nėra įvykdyta nė vienos.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* turėjo būti priimtas Valstybės tarnybos įstatymas (projektas parengtas, bet nepriimtas), parengti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo programos ir kt.
3) Sienų kontrolės stiprinimas – A prioritetų grupėje numatyta įgyvendinti 5 priemones nėra visiškai įvykdytos nei vienos priemonės.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Visiškai įvykdytos nėra nei vienos priemonės, nors rengiama nauja Lietuvos sienos apsaugos ir pasienio policijos veiklos įstatyminės bazė, atitinkanti ES reikalavimus, stiprinama pasienio punktų techninė bazė, demarkuojama rytinė sienos su Baltarusija dalis – šios priemonės buvo įsipareigotos pabaigti įgyvendinti 1998 m.
4) Muitų institucijos stiprinimas – artimiausių prioritetų grupėje numatytos 9 priemonės, iš kurių įvykdytos 3 ir dar 3 vykdyme pasiekta esminė pažanga.
Įvykdytos priemonės* : Priimtas muitų tarifų įstatymas, parengta muitinės modernizavimo programa - strateginis planas 1998-2000 metams, pasirašyta trišalė Baltijos šalių sutartis dėl bendrosios tranzito procedūros, LR atžvilgiu įsigaliojo laikinoji įvežimo konvencija.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* : Parengti tarnybos LR muitinėje statuto pataisų projektą (pasiekta pažanga), suderinti muitinės kodekso taikymą reglamentuojančius teisės aktus ir kitų muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus su ES teisės aktais (vykdoma), prisijungti prie tarptautinės Nairobio konvencijos (neprisijungta).
6) Branduolinę energetiką reguliuojančios institucijos stiprinimas – numatytos 7 priemonės, įvykdyta 3, pasiekta pažanga taip pat 3.
Įvykdytos priemonės* :Pasirašytos kelios PHARE programos sutartys su Vakarų reguliavimo konsorciumo nariais. Ignalinos AE pateikė ataskaitą apie 57 įvykdytus SIP-2 programos reikalavimus.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* : Licenzijavimo paramos projekto vykdymas licenzijuojant IAE (vykdoma).
8) Veterinarijos ir augalų sanitarijos administracijų, ypač pasienio punktų mokymo strategijos parengimas – numatytos 5 priemonės , kurios visos įvykdytos.
Įvykdytos priemonės* : Nuolat vykdomos veterinarijos tarnybos specialistų kvalifikacijos kėlimas, organizuojamos stažuotės.
9) Aplinkos apsaugos institucijų stiprinimas – numatyta 14 priemonių , iš kurių įvykdytos 4.
Įvykdytos priemonės* : baigėsi PHARE (DISAE) projektas, apie 40 ministerijos specialistų dalyvavo Švedijos aplinkos apsaugos agentūros organizuotuose kursuose; TAIEX, dvišalių donorų pagalba vykdomi mokymai ir konsultacijos.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* : Atlikti aplinkos apsaugos valdymo sistemos auditą ir parengti pasiūlymus valdymo efektyvumui padidinti (parengtas pirminis įvertinimas), Aplinkos ministerijos specialistų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos parengimas (programa nepriimta).
Ūkio reformos srityje:
1) Vidutinės trukmės ūkio politikos formavimas ir jų įgyvendinimas Europos Sutarties kontekste – numatytos 5 priemonės, įvykdyta viena, 4 vykdyme numatyta esminė pažanga.
Įvykdytos priemonės* : Parengta ūkio socialinės ir ekonominės plėtros vidutinės trukmės prognozavimo metodika.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Kasmet turėjo būti rengiama vidutinės trukmės laikotarpio Lietuvos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozės (parengtas tik pirminis variantas). Turėjo būti priimtas Investicijų įstatymas, numatantis investavimo sąlygas, atitinkančias ES reikalavimus (projektas pateiktas LR Vyriausybei). Turėjo būti parengta Lietuvos vidutinės trukmės ūkio plėtros strategija (neparengta) - Europos Komisija 1998 m. ataskaitoje apie Lietuvos pažangą tai dažnai minimas trūkumas.
2) Stambių įmonių privatizavimo pagreitinimas – įsipareigota per 1998 m. privatizuoti 13 stambių įmonių, privatizuotos šešios.
Įvykdytos priemonės* Iki š.m. gruodžio mėn. pabaigos buvo privatizuotos šešios stambios įmonės: (AB “Lietuvos telekomas”, AB „Klaipėdos smeltė”, AB Viešbutis „Lietuva”, AB „Baltijos” laivų statykla, AB „Baltijos laivų statykla”, AB “Vakarų laivų remontas”)
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Turėjo būti privatizuota AB „Mažeikių nafta”, AB „Geonafta”, AB „Radijos ir TV centras”, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” , AB „Lietuvos jūrų laivininkystė”, AB „Lietuvos avialinijos” ir „Aviakompanija Lietuva” ir kt.
3) Bankinio sektoriaus pertvarkymas – numatytos 2 priemonės, įvykdyta viena. Įvykdytos priemonės* Restruktūrizuotas Lietuvos valstybinis komercinis bankas,
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Dar neprivatizuotas Lietuvos žemės ūkio bankas.
4) Energetikos sektoriaus pertvarkymas – numatytos 7 priemonės, bet įvykdytos tik 2.
Įvykdytos priemonės* Parengtos energetikos sektoriaus akcinių bendrovių tolesnio restruktūrizavimo ir privatizavimo principinės schemos, priimtas Šilumos ūkio decentralizavimo įstatymas.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Parengti ir pradėti įgyvendinti energetikos sistemos efektyvumo didinimo programą, Akcinių bendrovių „Lietuvos energija” ir „Lietuvos dujos” restruktūrizavimas (užbaigtas pirmasis etapas), Energetikos produkcijos eksporto strategijos parengimas (pateiktas LR Vyriausybės posėdžiui svarstyti), Priemonių, įgalinančių mažinti energetikos išteklių tiekėjų įtaką, paruošimas (vykdoma pirminė stadija).
5) Žemės ūkio maisto sektoriaus pertvarkymas – numatytos 11 priemonių, įvykdyta tik viena.
Įvykdytos priemonės* Tobulinant žemės ūkio superkamų produktų kokybės vertinimo ir atsiskaitymo sistemą, įdiegta „Žalio pieno kokybės vertinimo sistema”
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Buvo numatyta padidinti Lietuvos perdirbamosios pramonės pieno sektoriaus tarptautinį konkurencingumą, taip pat Lietuvos žemės ūkio perdirbamosios pramonės tarptautinį konkurencingą (priemonės tik pradėtos vykdyti) ir kt.
6) Finansinės disciplinos įmonėse užtikrinimas – numatytos 3 priemonės, įvykdytos taip pat trys.
Įvykdytos priemonės* Įvesti specialieji apskaitos dokumentų blankai bei krovinių gabenimo važtaraščiai, priimtas LRV nutarimas „Dėl 1998 m. pavyzdžio banderolių tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams ženklinti įvedimo”.
Vidaus rinkos srityje:
1) Pasienio veterinarinės ir fitosanitarinės kontrolės tobulinimas – numatyta 21 priemonė, įvykdytos 8, pasiekta pažanga 3 priemonių vykdyme.
Įvykdytos priemonės* Fitosanitarijos tyrimų laboratorijos aprūpinimas, priimti poįstatyminiai aktai žemės ūkio gyvulių gerovės apsaugai, atlikus ES teisinių aktų analizę, buvo priimti Valstybinės veterinarijos tarnybos nutarimai dėl gyvūnų apsaugos jų skerdimo metu, žuvies produktų kontrolės ir kai kurių ligų kontrolės priemonių. Priimti veterinariniai reikalavimai pieno ūkiui ir pieno gamybai, reikalavimai žvėrienos gamybai.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Numatyta sustiprinti pasienio fitosanitarijos punktų bazę, išplėsti pasienio valstybinių veterinarijos postų funkcijas, organizuoti ir kontroliuoti veterinarinių reikalavimų, atitinkančių ES teisės normas įgyvendinimą ir kontrolę , sustiprinti veterinarijos įstaigų materialinę bazę, aprūpinant ES standartus atitinkančia įranga (šios priemonės tik pradedamos vykdyti) ir t.t. Nors yra paruoštas maisto įstatymas pagal ES reikalavimus, tačiau jo priėmimo terminas priklauso nuo Produktų saugos įstatymo priėmimo. Europos Komisija 1998 m. Ataskaitoje nurodė, kad veterinarijos srityje„trūksta darbuotojų, patalpų laboratorinės įrangos”.
2) Intelektinės ir pramoninės nuosavybės struktūrų modernizavimas – numatyta 31 priemonė, įvykdyta 12.
Įvykdytos priemonės* Priimtas LR puslaidininkių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas. Sudaryta nuolatinė delegacija atstovauti Lietuvos Respublikai Pasaulinėje intelektualinės nuosavybės organizacijoje. Ratifikuota Nicos sutartis dėl tarptautinių prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklų registravimo, Madrido sutartis dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo, Budapešto sutartis dėl mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros, Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, Patentinės kooperacijos sutartis.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Įsteigti prie Kultūros ministerijos autorių teisių ir gretutinių teisių departamentą (nutarta sustiprinti ir iš[plėsti ministerijoje esantį padalinį, tai numatoma padaryti autorių ir gretutinių teisių įstatymo projektu, kuris perduotas LR Seimui bet dar nepriimtas), Baigti rengti Intelektualinės nuosavybės apsaugos prekių importo ir eksporto srityje įst. projektą (pasiekta pažanga, bet nebaigta), LR Prekių ir paslaugų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (rengiamas), LR firmų vardų įstatymas (derinamas).
LR Seime įregistruoti, bet nepriimti: Autorių ir gretutinių teisių įstatymo, Tarptautinės Romos Konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos ratifikavimo įstatymo projektai.
3) Valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų bei konkurencijos įstatyminės bazės derinimas ir struktūrų modernizavimas – numatytos 8 priemonės, įvykdytos 4.
Įvykdytos priemonės* Priimtas LRV nutarimas „Dėl valstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarkos pripažinimo”. Taip pat priimtos valstybės pagalbos taisyklės.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Įstatymų ir kitų teisės aktų papildymų ir pakeitimų projektai komercinių monopolių bei specialiųjų ir išimtinių teisų srityje (pradėta vykdyti). 1998 m. taip pat buvo numatyta priėmus naują LR Konkurencijos įstatymą reorganizuoti Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių tarnybą, įkurti Antidempingo politikos skyrių ir kt.
Europos Komisijos 1998 m. Ataskaitoje sakoma, kad – viešųjų pirkimų srityje nėra pasiekta jokios pažangos derinantis prie ES teisės, o valstybės pagalbos srityje maža pažanga, būtina užtikrinti skaidrumą šioje srityje.
4) Finansinių paslaugų sektoriaus sferos vystymas – numatytos 30 priemonių, įvykdytos 19.
Įvykdytos priemonės* Priimti LR investicinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo bei Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai. Parengtas naujas Lietuvos banko įstatymo projektas, Lietuvos finansų sektoriaus diagnostinė apžvalga ir suformuoti strateginiai pasiūlymai. Parengta Investicinių bendrovių nuosavų (grynųjų) aktyvų vertinimo metodika.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Numatyta priimti Išperkamosios nuomos lizingo įstatymą (nepriimtas), priimti Transporto priemonių savininkų civilinės privalomojo draudimo įstatymą (perduotas LR Seimui) .
Europos Komisija pastebi, kad „finansinio sektoriaus priežiūra vis dar silpna, tačiau valdžios institucijos deda pastangas ją sustiprinti”.
5) Standartizacijos ir atitikties įvertinimo struktūrų modernizavimas – numatytos 27 priemonės, įvykdytos 8.
Įvykdytos priemonės* Standartizacijos departamentas reorganizuotas į tris savarankiškas institucijas. Priimtas LR atitikties įvertinimo sistemos įstatymas
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Numatyta parengti LR Standartizacijos įstatymo projektą (įstatymas derinamas), įsteigti kokybės sistemų sertifikavimo įstaigą (rengiamas LR Vyriausybės nutarimo projektas), vykdyti techninių reglamentų, įstatymų rengimą, derinimą ir atitikties ES standartams priemonių įgyvendinimą (priemonė pradėta vykdyti), priimti Produktų saugos įstatymą (įstatymas derinamas), priimti Statybos įstatymo pataisas (įstatymas derinamas) ir kt.
Teisingumo ir vidaus reikalų srityje:
2) Imtis konkrečių veiksmų kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu – numatyta 10 priemonių, įgyvendintos 8.
Įvykdytos priemonės* Priimtas baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, LR pinigų plovimo prevencijos įstatymas, sudaryta „Švarių rankų” programai įgyvendinti, parengti pasiūlymai dėl neatidėliotinų priemonių stambių finansinių bylų tyrimui ir iššvaistyto turto išieškojimui užtikrinti.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Parengti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą (programa pradėta rengti). Paruošti naują ilgalaikę kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija programos projektą (programa parengta, bet nepriimta) . Europos Komisija esmines problemas išskyrė teisminėje sistemoje bei kovoje prieš korupciją.
3) Sąlygų pabėgėlių priėmimo punktuose gerinimas – numatytos 4 priemonės, įvykdytos 3.
Įvykdytos priemonės* Priimta LR Baudžiamojo kodekso pataisa, numatanti bausmę už tarpininkavimą, pervedant nelegalius emigrantus. Patvirtinti Užsieniečių registravimo centro nuostatai, gerinant sąlygas Užsieniečių registravimo centre prie Vidaus reikalų ministerijos atlikti remonto-statybos darbai.
Tačiau Europos Komisijos Ataskaitoje yra išreiškiamas susirūpinimas „labai vargana padėtimi Pabradės užsieniečių registravimo centre”.
Aplinkos apsaugos srityje:
1) LR aplinkos apsaugos teisės aktų derinimas su bendraisiais ES reikalavimais. Derinimo proceso planavimas ir admini …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.