📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL GALVIJŲ PASTATŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ ŽŪ TPT 01:2009 PATVIRTINIMO
2009 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 3D-602
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701), bei siekdamas, kad projektuojant galvijų fermas ir atskirus jų statinius būtų diegiamos šiuolaikinės pažangiausios technologijos,
tvirtinu Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 01:2009 (pridedama).
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
2009-05-15 raštas Nr. (13-4)-D8-4271
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-602
GALVIJŲ PASTATŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS
ŽŪ TPT 01:2009
I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 01:2009 (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant galvijų laikymo ir jų aptarnavimo pastatus, patalpas ir leidžia įgyvendinti svarbiausias nuostatas, garantuojančias galvijų gerovę, efektyvią gamybą, kokybišką maistą, švarią aplinką ir saugų darbą.
2. Galvijų pastatams statyti vieta turi būti parenkama atsižvelgiant į sanitarinių, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių normų reikalavimus.
3. Galvijų ūkyje turi būti pašarų ir kraiko saugyklos, vandens ir elektros energijos tiekimo sistemos, kiti energetiniai resursai, privažiavimo keliai, mėšlo ir užterštų nuotekų tvarkymo įrenginiai.
4. Teritorija apie pastatus turi būti išlyginta, įrengti apvažiavimai ir aikštelės su danga, atitinkančia naudojamo transporto svorį ir intensyvumą, įrengta latakų ir kanalų sistema švariems paviršiniams vandenims nutekėti, o užterštiems vandenims nukreipti į jų tvarkymo (kaupimo, valymo) įrenginius. Teritorija turi būti apšviesta, apželdinta (nekenkiant jos vėdinimui) ir statytojo (užsakovo) nuožiūra aptverta.
5. Galvijų pastatai turi būti taip suprojektuoti ir pastatyti, kad būtų išvengta galvijų sužalojimo. Gamyba turi būti saugi aplinkai ir atitikti geriausiai pasiekiamus gamybos būdus (GPGB) šalyje.
6. Priimant naujus technologinius sprendimus, neaptartus šiose Taisyklėse, turi būti pagrįstas jų taikymas ir jie turi neprieštarauti nurodytų teisės aktų reikalavimams.
II. TEISĖS AKTAI
7. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701; 2005, Nr. 131-4733; 2008, Nr. 46-1731);
7.3. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820);
7.4. Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr. 51-1974);
7.5. Veršelių laikymo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 2000, Nr. 110-3562; 2003, Nr. 9-334);
7.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 666 „Dėl bendrųjų aplinkosauginių reikalavimų gyvulininkystės ūkiams“ (Žin., 2003, Nr. 4-154);
7.7. Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434);
7.8. Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 452/607 (Žin., 2002, Nr. 1-14);
7.9. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);
7.10. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522);
7.11. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2008, Nr. 64-2439);
7.12. Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 (Žin., 2000, Nr. 100-3185; 2007, Nr. 67-2627);
7.13. Pastatų ir statinių žaibosauga RSN 139-92, patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 148;
7.14. Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 310 (Žin., 2003, Nr. 63-2857).
III. APIBRĖŽTYS
8. Taisyklėse vartojamos sąvokos, suskirstytos į prasmines grupes, pateikiamos jų apibrėžtys.
8.1. Ūkio subjektai:
8.1.1. ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos (ūkio, šiltnamių) paskirties pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti;
8.1.2. galvijų ūkis – gamintojo nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais teisėtai valdomos galvijų laikymo priemonės (nekilnojamasis turtas, mašinos, įranga, žemė) ir galvijai;
8.1.3. pieno ūkis – gamintojo nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais teisėtai valdomos pieno gamybos priemonės (nekilnojamasis turtas, mašinos, įranga, žemė) ir melžiamos karvės.
8.2. Galvijų ūkio statiniai ir jų elementai:
8.2.1. aptvaras – aptverta teritorija gyvūnams laikyti (ir) ar ganyti;
8.2.2. ėdimo takas – takas, kuriame gyvuliai ėda palaidi;
8.2.3. ėdžios – atitverta vieta pašarui dėti šeriant gyvulius;
8.2.4. kombinuotasis boksas – šoninėmis pertvaromis ir ribotuvu priekyje atitverta vieta prie šėrimo tako arba stalo nepririštai karvei ar veršingai telyčiai stovėti, gulėti ir ėsti;
8.2.5. kreikiama guoliavietė – guoliavietė, klojama kraiku, siekiant įrengti minkštą ir šiltą guolį;
8.2.6. nekreikiama guoliavietė – guoliavietė, klojama mažai šilumai laidžiais paklotais, siekiant įrengti minkštą ir šiltą guolį;
8.2.7. perdarynė – iš vieno ar abiejų šonų atitverta vieta su ribotuvu priekyje prie šėrimo tako arba stalo pririštam gyvuliui stovėti, gulėti ir ėsti;
8.2.8. poilsio boksas – šoninėmis pertvaromis ir ribotuvu priekyje atitverta vieta be ėdžių nepririštam gyvuliui gulėti, ilsėtis;
8.2.9. diendaržis – aptvaras lauke prie tvarto gyvuliams pasivaikščioti ir laikyti;
8.2.10. gardas – pastate aptverta vieta vienam ar keliems gyvūnams laikyti;
8.2.11. grupinis gardas – gardas keliems gyvūnams laikyti;
8.2.12. vieninis gardas – gardas vienam gyvūnui laikyti;
8.2.13. veršiavimosi gardas – gardas veršingoms telyčioms ir karvėms veršiuotis;
8.2.14. melžykla – patalpa ar atskira vieta tvarte, kurioje melžiamos karvės;
8.2.15. mėšlo šalinimo takas – takas, per kurio visą plotį šalinamas mėšlas;
8.2.16. priešmilžio gardas – gardas, į kurį suvaromos karvės prieš melžimą;
8.2.17. šėrimo vietos plotis – šėrimo stalo, ėdžių arba lovio išilginė dalis, skiriama vienam gyvuliui ėdimo metu;
8.2.18. šėrimo pertvara – pertvara su fiksavimo įrenginiu ar be jo palaidų gyvulių tvarte tarp šėrimo ir ėdimo takų;
8.2.19. šėrimo stalas – nepertverta šėrimo vieta lygiu dugnu šėrimo take;
8.2.20. šėrimo takas – takas, kuriuo važiuojant šeriami gyvuliai;
8.2.21. veršiavimosi patalpa – patalpa veršingoms telyčioms ir karvėms veršiuotis;
8.2.22. galvijų prieauglio tvartas – tvartas galvijų prieaugliui nuo 6–8 mėnesių amžiaus laikyti;
8.2.23. gilusis tvartas – tvartas žemomis guoliavietės grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas 1–2 kartus per metus;
8.2.24. karvidė – tvartas karvėms laikyti;
8.2.25. pusgilis tvartas – tvartas neiškeltomis guoliavietės grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas kas keliolika dienų ar kas 2–3 mėnesiai;
8.2.26. seklusis tvartas – tvartas iškeltomis guoliavietės grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas kasdien arba kas kelios dienos;
8.2.27. tvartas – pastatas ūkiniams gyvūnams, išskyrus bites, laikyti;
8.2.28. tvartas su nuožulniomis grindimis – tvartas, kuriame įrengtos kreikiamos 8–10 proc. nuolydžio grindys gyvuliams vaikščioti ir gulėti;
8.2.29. tvarto sekcija – pertvara atskirta tvarto dalis, kurioje laikomi to paties amžiaus ar lyties gyvuliai;
8.2.30. šaltasis tvartas – tvartas neapšiltintomis sienomis ir stogu arba perdanga ir nereguliuojama vidaus temperatūra;
8.2.31. šiltasis tvartas – tvartas apšiltintomis sienomis ir stogu arba perdanga ir reguliuojama teigiama temperatūra;
8.2.32. pusšiltis tvartas – tvartas apšiltintu stogu arba perdanga ir neapšiltintomis sienomis, kuriame šaltuoju metų laiku palaikoma teigiama temperatūra;
8.2.33. veršidė – tvartas veršeliams iki 6–8 mėnesių amžiaus laikyti.
8.3. Kiti statiniai ir jų elementai:
8.3.1. daržinė – pastatas stambiesiems pašarams (šienui, šiaudams) ar kraikui laikyti;
8.3.2. garažas – pastatas arba stoginė technikai laikyti;
8.3.3. gruntinė mėšlidė – grunte įrengta mėšlidė, išklota vandeniui nelaidžia plėvele arba plūkto molio sluoksniu srutoms, skystam mėšlui ir galvijų pastatų gamybinėms nuotekoms laikyti;
8.3.4. mėšlidė – statinys ar įrenginys mėšlui kaupti ir laikyti;
8.3.5. tirštojo mėšlo mėšlidė – atvira ar dengta mėšlidė, įrengta kaip aikštelė su sienelėmis (būtina mėšlui, turinčiam mažiau kaip 25 proc. sausųjų medžiagų) arba borteliais (galima mėšlui, turinčiam daugiau kaip 25 proc. sausųjų medžiagų) ir srutų kauptuvu tirštajam mėšlui kaupti ir laikyti;
8.3.6. pusskysčio mėšlo mėšlidė – mėšlidė, įrengta kaip talpykla su srutų kauptuvu pusskysčiam mėšlui kaupti ir laikyti;
8.3.7. prieangis – šildomas arba nešildomas priestatas arba patalpa prie šildomo pastato durų arba vartų, atskiriantis pastatą nuo lauko, skirtas pastato vidui nuo vėjo, šalčio apsaugoti;
8.3.8. rampa – horizontali arba nuožulni aikštelė su pakeltomis grindimis, skirta krovos darbams atlikti;
8.3.9. skystojo mėšlo mėšlidė – mėšlidė, įrengta kaip kauptuvas skystajam mėšlui ir srutoms kaupti ir laikyti;
8.3.10. srutų kauptuvas – statinys srutoms kaupti ir laikyti. Į jį gali patekti ir skystojo mėšlo;
8.3.11. stoginė – pagalbinis statinys su stogu, be sienų arba su trimis sienomis;
8.3.12. sandėlis – pastatas, patalpa kokiai nors produkcijai, žaliavoms, įrenginiams ir kt. laikyti;
8.3.13. tranšėjinė silosinė – įleista į žemę arba antžeminė silosinė su dviem arba trimis sienelėmis pašarams rauginti ir laikyti.
8.4. Kitos sąvokos:
8.4.1. galvijų pastatų gamybinės nuotekos – galvijų pastatų technologinių įrenginių plovimo, patalpų valymo nuotekos;
8.4.2. gyvulių grupės koeficientas – grupės gyvulių skaičiaus santykis su visos bandos gyvulių skaičiumi;
8.4.3. gyvūnų ekskrementai – gyvūnų išmatos ir šlapimas;
8.4.4. insoliacija – teritorijų, pastatų ir patalpų apšvieta tiesioginiais saulės spinduliais;
8.4.5. mocionas – priverstinis arba laisvas gyvūnų pasivaikščiojimas lauke jų sveikatingumui gerinti;
8.4.6. mėšlas – grynos ar apdorotos gyvulių ir (ar) paukščių išmatos ar kraiko ir išmatų mišinys;
8.4.7. natūralaus apšvietimo koeficientas – patalpos vidaus apšvietos santykis su horizontalios plokštumos lauke apšvieta (gali būti reiškiamas procentais);
8.4.8. patalpos mikroklimatas – patalpos temperatūros, oro švaros, apšviestumo, triukšmo ir kt. rodiklių visuma;
8.4.9. pastato vėdinimas – reikiamų pastato vidaus oro parametrų (temperatūros, drėgnio, sudėties ir kt.) palaikymas natūraliu ar dirbtiniu būdu keičiant patalpos orą;
8.4.10. pusskystis mėšlas – mėšlas, turintis 12–20 proc. sausųjų medžiagų;
8.4.11. racionas – pašarų paros davinys;
8.4.12. sanitarinė apsauginė zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
8.4.13. tirštasis mėšlas – mėšlas, turintis ne mažiau kaip 20 proc. sausųjų medžiagų;
8.4.14. tvarto technologinė įranga – poilsio boksų, perdarynių atitvaros, gardų tvoros, ėdžios, šėrimo, girdymo, melžimo, kreikimo, mėšlo šalinimo įrenginiai, guoliavietės, šėrimo ir ėdimo takai ir kt.;
8.4.15. užtrūkusi karvė – dėl veršingumo ar kitų priežasčių pieno neduodanti karvė;
8.4.16. skystasis mėšlas – mėšlas, turintis ne daugiau kaip 12 proc. sausųjų medžiagų;
8.4.17. srutos – skystis, susidedantis iš gyvūnų šlapimo, kritulių ir kitokių iš mėšlo ištekančių ar nuo mėšlinų paviršių nutekančių nuotekų.
IV. GALVIJŲ BANDOS STRUKTŪRA
9. Projektuojant galvijų laikymo pastatus turi būti apskaičiuojama galvijų banda. Pagal galvijų amžiaus grupes nustatomas reikalingas vietų skaičius tvartuose.
10. Pieninių veislių galvijai pagal amžių ir fiziologinę būklę skirstomi į tokias grupes:
10.1. Karvės:
– melžiamos,
– užtrūkusios.
10.2. Veisliniai buliai – vyresni kaip 18 mėn. amžiaus.
10.3. Veršeliai:
– naujagimiai veršeliai – iki 2 savaičių,
– veršeliai – nuo 2 savaičių iki 6–8 mėnesių.
10.4. Galvijų prieauglis:
– pakaitinis prieauglis – telyčaitės nuo 6–8 mėn. iki 15 mėn., buliukai nuo 6–8 mėn. iki 18 mėn. amžiaus,
– mėsai auginamas prieauglis nuo 6–8 mėn. iki 24 mėn. amžiaus.
10.5. Apvaisintos telyčios nuo 15 mėn. iki 24 mėn. amžiaus.
11. Mėsinių veislių galvijai pagal amžių ir fiziologinę būklę skirstomi į tokias grupes:
11.1. Karvės – žindenės:
– žindančios iki 8 mėn. amžiaus veršelius,
– užtrūkusios.
11.2. Veisliniai buliai – vyresni kaip 18 mėn. amžiaus.
11.3. Veršeliai:
– žindukliai iki 8 mėn. amžiaus.
11.4. Galvijų prieauglis:
– pakaitinis prieauglis – telyčaitės nuo 8 iki 24 mėn., buliukai nuo 8 iki 18 mėn. amžiaus;
– mėsai auginamas prieauglis – telyčaitės ir buliukai nuo 8 iki 24 mėn. amžiaus.
11.5. Apvaisintos telyčios – daugiau kaip 24 mėn. amžiaus.
12. Pieninių veislių galvijų grupės dydžio koeficientai (nuo karvių skaičiaus), nustatant vietų skaičių tvartuose, pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Pieninių veislių galvijų grupės dydžio koeficientai
Galvijų grupės
Koeficientas
Karvės,
iš jų:
1,0
– melžiamos
0,83
– užtrūkusios
0,17
Veršeliai ir telyčios,
iš jų:
1,0
– veršeliai iki 2 mėn. amžiaus
0,08
– veršeliai nuo 2 iki 6 mėn. amžiaus
0,17
– veršeliai ir telyčios nuo 6 iki 12 mėn. amžiaus
0,25
– telyčios nuo 12 iki 15 mėn. amžiaus
0,12
– apvaisintos telyčios nuo 15 iki 24 mėn. amžiaus
0,38
Veršeliai ir buliukai,
iš jų:
0,75
– veršeliai iki 2 mėn. amžiaus
0,08
– veršeliai nuo 2 iki 6 mėn. amžiaus
0,17
– auginami veršeliai ir buliukai nuo 6 iki 12 mėn. amžiaus
0,25
– penimi buliukai nuo 12 iki 18 mėn. amžiaus
0,25
13. Karvių bandos apsiveršiavimo metinį sezoniškumą pateikia statytojas (užsakovas). Jei projektavimo užduotyje tai nenurodyta, pasirenkama, kad veršiavimasis per metus tolygus.
14. Jei projektavimo užduotyje nėra nurodyta kitaip, pasirenkama, kad kasmetinis karvių bandos brokavimas 25 %, karvių melžimo laikotarpis 305 dienos, užtrūkusios karvės būna 60 dienų, veršelių kritimas 5 %.
15. Mėsinių veislių galvijų grupės dydžio koeficientai (nuo karvių – žindenių skaičiaus), nustatant vietų skaičių tvartuose, pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Mėsinių veislių galvijų grupės dydžio koeficientai
Galvijų grupės
Koeficientas
Karvės – žindenės (ir su veršeliais)
1,0
Prieauglis,
iš jų:
2,0
– prieauglis nuo 8 mėn. iki 12 mėn. amžiaus
1,0
– telyčios 12–24 mėn. amžiaus
0,5
– penimas prieauglis – buliukai nuo 12 iki 24 mėn. amžiaus
0,5
Apvaisintos telyčios daugiau kaip 24 mėn. amžiaus, o greitai bręstančių veislių 18 mėn. amžiaus *
0,5
Veisliniai buliai
Vienas 35–40-čiai karvių žindenių
*)Apvaisintos telyčios auginamos žindenių bandos pakaitai ir pardavimui. Apvaisintų telyčių laikymo laikotarpis sutampa su ganiavos pradžia, todėl papildomo ploto tvartuose joms nenumatoma (jei projektavimo užduotyje nenurodyta kitaip). Rudenį uždarant galvijus į tvartus žindenės brokuojamos jas bandoje pakeičiant apvaisintomis telyčiomis. Likusios apvaisintos telyčios iki žiemos sezono pradžios parduodamos.
16. Kasmet brokuojama 10 % žindenių (jei projektavimo užduotyje nenurodyta kitaip), jas pakeičiant prieauglio bandoje išaugintomis veršingomis telyčiomis.
V. GALVIJŲ LAIKYMO SISTEMOS IR BŪDAI
17. Pieninių veislių galvijams taikomos dvi laikymo sistemos:
17.1. tvartinė – ganyklinė – kai žiemą galvijai laikomi tvarte, o vasarą ganomi ganyklose;
17.2. tvartinė – kai galvijai žiemą ir vasarą laikomi tvarte.
18. Galvijų laikymo sistemose taikomi du galvijų laikymo tvarte būdai:
18.1. saitinis – kai galvijai laikomi pririšti (veršelius iki 6 mėn. rišti draudžiama) [7.5];
18.2. besaitis – kai galvijai laikomi palaidi.
19. Saitinis galvijų laikymo būdas – kai galvijai rišami rankomis saitu su grupinio paleidimo įtaisu gali būti:
19.1. trumpo pririšimo – kai galvijai gulėdami galvą laiko virš ėdžių ar šėrimo stalo, tačiau visais atvejais turi būti galimybė galvijui galvą pasukti ir priglausti prie krūtinės šono;
19.2. ilgo pririšimo – kai galvijai gulėdami visu kūnu yra guoliavietėje.
20. Galvijų besaitis laikymas gali būti:
20.1. paprastasis besaitis – kai galvijai laikomi palaidi ant grotelinių grindų (mėsai auginami buliukai) arba ištisai ar dalinai kreikiamų horizontalių arba nuožulnių grindų;
20.2. besaitis su poilsio boksais – kai galvijai laikomi palaidi ant nekreikiamų ištisinių arba grotelinių grindų, po kuriomis įrengiami mėšlo surinkimo kanalai, o galvijų poilsiui įrengiami kreikiami arba nekreikiami, su specialiu guoliavietės paklotu, poilsio boksai;
20.3. besaitis kombinuotuose boksuose – kai galvijų poilsiui įrengiami kombinuoti boksai prie šėrimo vietų.
21. Galvijų laikymo sistema ir būdas nurodomi projektavimo užduotyje.
22. Saitinio laikymo tvartuose turi būti:
22.1. galvijai rišami vieninėse kreikiamose arba nekreikiamose perdarynėse;
22.2. galvijai šeriami, girdomi, karvės sėklinamos ir melžiamos perdarynėse;
22.3. sudarytos sąlygos galvijų mocionui;
22.4. karvės tvarte grupuojamos pagal apsiveršiavimo laiką ir produktyvumą, užtrūkusios karvės išskiriamos į atskirą grupę;
22.5. pieno pirminiam paruošimui įrengiamos reikalingos patalpos.
23. Besaičio laikymo tvartuose turi būti:
23.1. karvių poilsiui įrengti boksai, kombiboksai arba ištisai kreikiamos guoliavietės;
23.2. galvijai turi laisvai prieiti prie ėdžių (šėrimo stalo) ir girdyklų bet kuriuo paros metu;
23.3. karvėms melžti įrengta melžykla ir pieno pirminiam paruošimui reikalingos patalpos;
23.4. karvės sėklinamos poilsio arba specialiai tam skirtuose boksuose arba fiksuotose vietose prie šėrimo stalo;
23.5. tvartuose karvės skirstomos į grupes:
– melžiamų;
– užtrūkusių;
– besiveršiuojančių.
Melžiamos karvės dar gali būti skirstomos į grupes pagal apsiveršiavimo laiką ir produktyvumą.
24. Karvių veršiavimuisi turi būti numatyta:
24.1. tvarte laikant daugiau kaip 20 karvių atskiras veršiavimosi gardas;
24.2. viena vieta grupiniame veršiavimosi garde arba atskiras vieninis veršiavimosi gardas 50 bandos karvių (jei technologijoje nenumatyta kitaip);
24.3. kreikiamas visas veršiavimosi gardo grindų plotas;
24.4. veršiavimosi garde priemonės karvėms pririšti ir pamelžti.
25. Pieninių veislių veršeliai girdymo laikotarpiu auginami:
25.1. kai veršeliai auginami grupiniuose garduose:
25.1.1. naujagimiai veršeliai iki 10–14 dienų laikomi vieniniuose garduose naujagimių veršelių patalpoje, o po to veršidėje grupiniuose garduose, kur girdomi pienu bei jo pakaitalais, šeriami šienu, koncentratais ir pratinami ėsti kitus pašarus;
25.1.2. naujagimiai veršeliai iki 10–14 dienų laikomi vieniniuose garduose naujagimių veršelių patalpoje, o po to veršidėje grupiniuose garduose didelėmis grupėmis (iki 25 veršelių grupėje) su kompiuterizuotu girdymu ir koncentruotų pašarų išdavimu;
25.2. kai veršeliai auginami vieniniuose garduose:
25.2.1. naujagimiai veršeliai po apsiveršiavimo atskirti nuo karvės laikomi kreikiamuose vieniniuose garduose iki 2 mėn. (8 savaičių) amžiaus [7.5], girdomi pienu bei jo pakaitalais, šeriami šienu, koncentratais ir pratinami ėsti kitus pašarus. Girdymo laikotarpiui pasibaigus, perkeliami į grupinio laikymo gardus.
26. Iki 4 mėnesių amžiaus veršeliai turi būti laikomi ant kraiko.
27. Nuo 4 mėn. amžiaus telyčaites būtina atskirti nuo buliukų.
28. Grupėse laikomi galvijai turi būti kaip galima vienodo amžiaus ir svorio, veršelių amžiaus skirtumas grupėje – ne daugiau kaip vienas mėnuo.
29. Karvių besaičio laikymo ūkiuose pakaitinis prieauglis turi būti laikomas palaidas. Apvaisinamų telyčių garduose, taip pat garduose, kur numatoma atlikti veterinarines procedūras, numatyti galvijų fiksavimą arba pririšimą šėrimo vietose.
30. Mėsinių veislių galvijai laikomi:
30.1. palaidi kreikiamuose sekliuose, pusgiliuose ar giliuose tvartuose;
30.2. mėsai auginamas prieauglis gali būti laikomas ant grotelinių grindų;
30.3. mėsai auginamas prieauglis iki 6 mėn. laikomas tik palaidas, o vyresnio amžiaus galima rišti.
31. Mėsinių veislių galvijams taikomas sezoninis apsiveršiavimas žiemos–pavasario (sausio–kovo) mėnesiais. Apsiveršiavimas vyksta ne ilgiau kaip 2–3 mėn. Karvė – žindenė veršelius žindo iki 6–8 mėn. amžiaus.
32. Karvės – žindenės su veršeliais – žindukliais nuo 6 mėn. amžiaus pagal prieauglio lytį (su buliukais ir telyčaitėmis) išskiriamos į atskiras grupes.
33. Karvės – žindenės pagal apsiveršiavimo laiką skirstomos į grupes. Grupėje laikoma iki 35–40 žindenių. Besiruošiančios veršiuotis žindenės perkeliamos į atskirą grupinį gardą. Šiame garde atskiriama ploto dalis su ėdžiomis veršeliams nuo dviejų mėnesių amžiaus papildomai šerti. Atskyrimo tvora daroma 1,0 m aukščio su 0,4–0,5 m pločio tarpais veršeliams laisvai įeiti ir išeiti bet kuriuo paros metu.
34. Žindenės kergiamos arba sėklinamos ganymo sezono pradžioje. Kergimui 35–40 ganomų žindenių bandoje laikomas vienas bulius.
35. Mėsinių veislių galvijų prieauglis tvarte ir ganykloje skirstomas į grupes pagal lytį.
VI. GALVIJŲ ŪKIO STATINIAI
36. Galvijų ūkio statiniai pagal paskirtį skirstomi į šias grupes:
– pagrindiniai gamybiniai pastatai ir priestatai;
– aptarnavimo paskirties statiniai (pašarų saugyklos ir sandėliai, mėšlidės, inžineriniai įrenginiai ir tinklai, buities, veterinarinės ir kitos paskirties statiniai).
37. Pagrindinių gamybinių pastatų bei priestatų nomenklatūra ir patalpos pateikta 3 lentelėje.
3 lentelė. Pagrindinių gamybinių pastatų bei priestatų nomenklatūra ir patalpos
Pagrindinių gamybinių pastatų bei priestatų nomenklatūra
Pagrindinių gamybinių pastatų bei priestatų patalpos
Saitinio karvių laikymo karvidė
1. Karvių laikymo patalpa
2. Patalpa arba vieta inventoriui
3. Patalpa arba talpykla koncentruotų pašarų atsargai laikyti
4. Gardas arba vieta karvėms veršiuotis
5. Patalpa pieno šaldytuvui, kitos pagalbinės patalpos
Besaičio karvių laikymo karvidė
1. Karvių laikymo patalpa
2. Patalpa arba vieta inventoriui
3. Gardas karvėms veršiuotis
4. Patalpa arba vieta karvių melžimo aikštelei ar robotui
5. Patalpa karvių melžimo įrangos kompiuteriniam valdymui
6. Kitos pagalbinės patalpos
Pieno blokas prie saitinio laikymo karvidžių
1. Pieno surinkimo, pirminio paruošimo, laikymo ir įrengimų plovimo patalpa (priklausomai nuo įrengimų komplekto plovimo patalpą galima atskirti)
2. Įrengimų patalpa (vakuumo siurblių, šaldymo kompresorių bei techninio aptarnavimo įrengimams pastatyti. Techniniam aptarnavimui galima skirti atskirą patalpą)
3. Pieno kokybės nustatymo laboratorija (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)
4. Plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo ir paruošimo patalpa – sandėlis
5. Patalpa (-os) veterinarijos gydytojui ir veterinariniams preparatams laikyti, (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)
6. Inventorinė, sandėlis ir kitos pagalbinės patalpos
Melžimo – pieno blokas prie besaičio laikymo karvidžių
1. Melžykla (melžimo aikštelės patalpa su priešmilžio karvių sukaupimo vieta tvarte) su priešmilžio gardu
2. Pieno surinkimo, pirminio paruošimo, laikymo ir pieno indų plovimo patalpa
3. Įrengimų patalpa (vakuumo siurblių, šaldymo ir suslėgto oro kompresorių bei techninio aptarnavimo įrengimams pastatyti. Techniniam aptarnavimui galima skirti atskirą patalpą)
4. Patalpa arba talpykla koncentruotųjų pašarų atsargai laikyti (pagal taikomą technologiją)
5. Melžimo įrangos plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo ir paruošimo patalpa – sandėlis
6. Karvių veterinarinio aptarnavimo patalpa (patalpa arba gardas su karvių fiksavimo įrenginiais, poilsio boksais arba be jų prie melžyklos arba tokios vietos su karvių fiksavimo įrenginiais karvidėje)
7. Patalpa (-os) veterinarijos gydytojui ir veterinariniams preparatams laikyti, (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)
8. Inventorinė, sandėlis ir kitos pagalbinės patalpos
Veršiavimosi skyrius
1. Besiveršiuojančių karvių laikymo patalpa ar gardas karvidėje. Vietų skaičius – iki 2 % nuo karvių ūkyje skaičiaus
2. Patalpa naujagimiams veršeliams iki 10–14 dienų laikyti vieniniuose garduose. Vietų skaičius – ne mažiau kaip 5 % nuo karvių ūkyje skaičiaus (priklausomai nuo taikomos technologijos)
3. Virtuvėlė – plovykla (patalpa arba vieta)
4. Patalpa arba talpykla laikinai pašarų atsargai laikyti
5. Patalpa arba vieta melžimo įrangai pastatyti ir pienui surinkti
6. Patalpa arba vieta inventoriui
7. Patalpa arba vieta kraikui saugoti (priklausomai nuo taikomos technologijos)
Veršidė
1. Veršelių laikymo patalpa
2. Virtuvėlė – plovykla (patalpa arba vieta). Gali būti viena veršidei ir naujagimių veršelių patalpai)
3. Patalpa arba talpykla pašarų atsargai laikyti
4. Patalpa arba vieta inventoriui
5. Patalpa arba vieta kraikui saugoti (priklausomai nuo taikomos technologijos)
Prieauglio tvartas
1. Prieauglio laikymo patalpa
2. Patalpa arba vieta inventoriui
3. Patalpa arba vieta pašarų atsargai laikyti
Diendaržiai
Aptvarai atskiroms galvijų grupėms
Pastabos: 1. Priklausomai nuo taikomos technologijos patalpų sudėtį pastatuose, nurodytą 3 lentelėje, leidžiama keisti.
2. Numatyti patalpą ar vietą elektros generatoriui su vidaus degimo varikliu pastatyti.
38. Viename pastate laikant galvijus ir kitus gyvulius, tarp jų turi būti įrengta aklina iki perdangos pertvara.
39. Melžimo – pieno ir pieno blokai (su pagalbinėmis patalpomis) jungiami su karvidėmis arba suplanuojami karvidžių pastatuose.
40. Mėsinių galvijų auginimo ūkiuose pastatų patalpų nomenklatūra nustatoma pagal taikomą technologiją.
41. Aptarnavimo paskirties statiniai pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Aptarnavimo paskirties statiniai
Statinių grupė
Statinių nomenklatūra
Pagalbiniai gamybiniai statiniai
1. Pašarinė koncentruotųjų pašarų ir kitų pašarinių priedų atsargai laikyti, kai šeriama mechanizuotai smulkintų pašarų mišiniais (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)
2. Veterinarinės paskirties patalpos ir įrenginiai: sanitarinis gardas sergantiems galvijams laikyti, įranga transporto priemonėms ir aptarnaujančio personalo batams dezinfekuoti, patalpa arba aikštelė kritusių galvijų kūnų arba jų dalių surinkimo konteineriams laikyti ir kt. (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)
3. Inžineriniai įrenginiai ir tinklai:
– vandentiekio
– kanalizacijos
– elektros tiekimo
– šilumos tiekimo
4. Vidaus keliai (su kieta danga) sujungti su bendro naudojimo keliais ir bandotakiai
5. Galvijų pakrovimo – iškrovimo rampa (gali būti su svarstyklėmis. Projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)
6. Tvoros (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)
Sandėliai ir saugyklos
1. Pašarų ir kraiko sandėliai ir saugyklos:
– stambių pašarų (šieno, šiaudų)
– koncentruotųjų pašarų ir jų komponentų (grūdų, išspaudų ir kt.)
– siloso
– kitų pašarų
– kraiko
2. Mėšlo ir nuotekų kaupimo ir tvarkymo įrenginiai
3. Garažai, stoginės ir aikštelės mechanizacijos priemonėms laikyti
4. Vandens rezervuaras, tvenkinys ar kūdra su vandens paėmimo neužšąlančiu šuliniu priešgaisriniams ir technologiniams poreikiams tenkinti
Personalo – buities patalpos
1. Personalo patalpos
2. Buities patalpos
42. Aptarnavimo paskirties statinių dydis ar talpos pasirenkamos pagal projekto technologinėje dalyje apskaičiuotas reikmes.
43. Patalpų dezinfekavimo medžiagos ir įranga turi būti laikoma atskirai nuo melžimo įrangos plovimo priemonių.
44. Personalo – buities paskirties pastatai ir patalpos projektuojami pagal Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus [7.3]. Darbo aplinka galvijų tvartuose priskiriama gamybinių procesų grupei su galimu darbo drabužių ir kūno užteršimu sveikatai nekenksmingomis medžiagomis.
VII. REIKALAVIMAI ŪKIO TERITORIJAI SUPLANUOTI, STATINIAMS IŠDĖSTYTI IR JŲ TARPUSAVIO RYŠIUI
45. Galvijų laikymo tvartų statybos sklypo gruntinio vandens horizontas turi būti ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus.
46. Galvijų ūkio teritorija turi būti kompaktiška. Pastatus galima blokuoti laikantis darbo saugos, sanitarinių ir priešgaisrinių reikalavimų.
47. Galvijų ūkio teritorija formuojama trimis zonomis:
– pagrindinių gamybinių pastatų,
– aptarnaujančios paskirties statinių (pagalbinių gamybinių statinių, pašarų saugyklų ir sandėlių),
– mėšlo ir nuotekų kaupimo ir tvarkymo įrenginių.
48. Galvijų ūkio statybos žemės sklypas užstatomas nuosekliai pradedant nuo pagrindinio įvažiavimo. Jei yra galimybė, paliekama teritorija ūkį plėsti.
49. Galvijų laikymo patalpos turi turėti vienodą insoliaciją. Ji pasiekiama parenkant pastatų orientaciją, derinant su statybiniais (viršutinis apšvietimas) ir technologiniais sprendimais (atitinkamu patalpų išdėstymu).
50. Galvijų ūkio teritorija turi būti suplanuota taip, kad išorės keliai būtų atskirti nuo vidaus kelių. Atskirti pagrindinius pašarų ir pieno vežimo kelius nuo mėšlo išvežimo kelių.
51. Ūkio teritorijoje turi būti numatyti transporto važiavimo keliai ir manevravimo aikštelės su danga, atitinkančia transporto svorį ir eismo intensyvumą. Vidaus keliai ir bandokeliai turi būti ne siauresni kaip 3,0 m.
52. Diendaržiai su kieta danga, įrengiami prie karvidžių išilginių sienų, turi būti apsaugoti nuo lietaus vandens nuo stogų. Diendaržiai gali būti dengti.
53. Diendaržiai gali būti kreikiami. Panaudojant diendaržiams prie tvartų esančius žaliuosius plotus, jų dydis turi būti toks, kad galvijai jų neišklampotų, o jų tarša nekeltų grėsmės aplinkai.
54. Įrengus diendaržiuose ėdžias, pašarai į jas tiekiami neįvažiuojant į diendaržius. Virš ėdžių gali būti įrengiamos stoginės.
55. Vandens tiekimo sistemos ir pašarų saugyklos turi būti apsaugotos nuo užteršimo nuotekomis ir organinėmis atliekomis.
56. Mėšlidę ūkyje statyti pavėjui (pagal vyraujančius vėjus) kitų pastatų atžvilgiu, užtikrinant, kad nepageidaujamų kvapų lygiai neviršytų nustatytų leidžiamų lygių ir nedarytų neigiamo poveikio aplinkiniams gyventojams [7.12].
VIII. REIKALAVIMAI PATALPOMS SUPLANUOTI IR JŲ STATYBINIAMS SPRENDIMAMS
57. Galvijų laikymo pastatų statybinės konstrukcijos ir pastato vidaus inžinerinė įranga turi užtikrinti reikiamą mikroklimatą. Ant šilto tvarto sienų ir lubų kondensatui susidaryti neleidžiama. Šaltuose tvartuose kondensatui neleidžiama susidaryti ant denginio vietų, po kuriomis stovi galvijai.
58. Poveikio apkrovos statinių konstrukcijoms:
58.1. melžimo aikštelėje nuo karvių į statinių sienas ir įrenginių tvoras 0,9 m aukštyje – 4 kN/m;
58.2. mėšlo šalinimo kanalų perdengimo grotelės suaugusiems galvijams turi būti apskaičiuotos pasirenkant ne mažesnį kaip 840 kg galvijo svorį, jei nenumatoma ten laikyti didesnio svorio galvijų.
59. Grindų mechaninis atsparumas turi būti:
59.1. mėšlo šalinimo ir galvijų vaikščiojimo takų ne mažesnis kaip 37 MPa;
59.2. mašinų judėjimo takų ne mažesnis kaip 25 MPa. Šėrimo tako pašarų išdavimo dalis ir ėdžios turi būti atsparūs rūgštims;
59.3. melžyklos grindų – 30 MPa.
60. Galvijų laikymo patalpose grindys turi būti lygios, neslidžios, mažai laidžios šilumai, nelaidžios drėgmei, atsparios srutoms ir dezinfekuojantiems skysčiams. Galvijų vaikščiojimo vietose betoninės grindys įstrižai rifliuojamos 100–120 mm tinkleliu, 10x10 mm dydžio grioveliais arba šiurkštinamos kitomis priemonėmis. Mėšlo šalinimo takai gali būti iškloti minkštomis neslidžiomis dangomis.
61. Grindų nuolydis galvijų tvartuose turi būti:
– perėjimuose ir galvijų varymo takuose – ne daugiau kaip 6 %;
– veršelių garduose – ne daugiau kaip 5 %;
– perdarynėse – ne daugiau kaip 2 %;
– poilsio boksuose – ne daugiau kaip 3 %;
– mėsai auginamų pririštų galvijų stovėjimo vietose – ne daugiau kaip 3 %;
– melžimo aikštelėse grindų nuolydis 1–3 % arba pagal įrengimų pastatymo reikalavimus;
– besaičio galvijų laikymo kreikiamuose tvartuose su guoliaviečių nuožulniomis grindimis grindų nuolydis gali būti iki 10 %.
62. Vidutinis šilumos srauto nuo gulinčio galvijo į grindis tankis per pirmąsias dvi valandas neturi viršyti:
– mėsai auginamiems galvijams – 200 W/m2,
– kitoms galvijų grupėms – 170 W/m2.
63. Laikant karves pririštas (saitinis laikymas), vienoje nepertraukiamoje eilėje su grupiniu paleidimu turi būti ne daugiau kaip 25 karvės. Esant kelioms karvių eilėms karvidėje dvi karvių eiles sujungti bendru šėrimo arba mėšlo šalinimo taku.
64. Įrengiant karvėms poilsio boksus vienoje eilėje be praėjimo gali būti ne daugiau kaip 25 karvių poilsio boksai. Poilsio boksų skaičius garde turi būti ne mažesnis už galvijų skaičių grupėje.
65. Pastato konstrukcijos neturi išsikišti į veršelių vieninių gardų, poilsio boksų aptvarų, kombinuotųjų boksų ir perdarynių vidų daugiau kaip 0,15 m. Jei to negalima išvengti, pastato technologinį elementą išplanuoti taip, kad nebūtų pablogintos galvijų laikymo sąlygos.
66. Jei galvijams įrengiami diendaržiai, iš kiekvienos sekcijos ar gardo turi būti išėjimas į juos.
67. Grindų grotelių paviršius turi būti plokščias ir lygus, be aštrių kraštų. Jos gali būti padengiamos minkštais specialios paskirties paklotais su tokiais pat plyšiais kaip grotelės. Virš jų gali būti įrengiamas mėšlo šalinimo transporteris arba naudojamas specialus robotas joms valyti.
68. Karvių vaikščiojimo take įrengiant groteles mėšlui šalinti transporteriais į skersinį mėšlo šalinimo kanalą, grotelių elementai daromi 45° kampu mėšlo šalinimo transporterio judėjimo krypčiai, o mėšlo šalinimo kanalo plotis 1,0–1,5 m.
69. Grotelių, įrengiamų karvių vaikščiojimo takuose virš mėšlo šalinimo kanalų, elementų matmenys pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė. Grotelių elementų matmenys
Galvijų amžiaus grupės
Gelžbetoninės grotelės
Grotelės iš kitų medžiagų
Grotelių elemento plotis, cm
Grotelių plyšio plotis, cm
Grotelių elemento plotis, cm
Grotelių plyšio plotis, cm
Suaugę galvijai
10,0–12,0
3,5
5,0
3,5
Prieauglis
10,0–12,0
3,5
4,0
3,5
Veršeliai nuo 10–14 dienų iki 4 mėn. amžiaus
5,0
2,5
3,0
2,5
Naujagimiai veršeliai iki 10–14 dienų (2 sav.) amžiaus
–
–
2,0–2,5
1,5
70. Esant skaičiuojamai žiemos lauko temperatūrai žemiau minus 20 °C ir patalpų vidaus temperatūrai plius 20 °C, prie vartų numatyti prieangius. Prieangiai neįrengiami prie landų.
71. Galvijams išleisti į diendaržius landų matmenys pateikti 6 lentelėje.
6 lentelėje. Galvijams išleisti į diendaržius landų matmenys
Galvijų amžiaus grupės
Landos matmenys, m
aukštis
plotis
Veršeliai nuo 10–14 dienų iki 4 mėn.
1,2
0,6
Veršeliai nuo 4 iki 6 mėn.
1,3
0,7
Veršeliai 6–8 mėn. ir prieauglis
1,5
0,8
Suaugę galvijai
1,8
1,0
72. Galvijų laikymo patalpų vidaus aukštis nuo grindų iki statybinių konstrukcijų apačios sekliuose tvartuose turi būti ne mažiau kaip 2,7 m, giliuose tvartuose – ne mažiau kaip 3,5 m. Mobilioms technologinių procesų mechanizavimo priemonėms patalpose važiuoti turi būti ne mažesnė kaip 0,2 m aukščio atsarga iki statybinių konstrukcijų apačios.
73. Praėjimuose nuo grindų iki pakabinamų technologinių įrenginių apačios turi būti ne mažiau kaip 2,0 m.
74. Saitinio galvijų laikymo tvartuose nuo grindų iki langų apačios turi būti ne mažiau kaip 1,2 m. Laikant galvijus palaidus, sekliuose tvartuose langai, prie kurių gali prieiti galvijai, turi būti apsaugoti grotomis (ribotuvais) iki 1,8 m aukščio, giliuose tvartuose – iki 2,4 m aukščio nuo grindų. Jei diendaržiai įrengti prie tvarto, langai iš lauko pusės turi būti apsaugoti grotomis (ribotuvais) iki 1,8 m aukščio nuo žemės.
75. Pieno surinkimo, pirminio paruošimo, laikymo ir indų plovimo patalpų grindys turi būti atsparios dezinfekavimo priemonėms ir plovimui. Sienos turi būti išdažytos plovimui atspariais dažais arba išklotos kitomis drėgmei atspariomis medžiagomis. Palangės į patalpų vidaus pusę turi būti su nuolydžiais, kad ant jų nesikauptų nešvarumai.
76. Iš pieno surinkimo, pirminio paruošimo ir laikymo patalpos neturi būti tiesioginio išėjimo į galvijų laikymo patalpas.
77. Ties išėjimais iš galvijų ekskrementais užterštų plotų į švarias patalpas turi būti numatyti čiaupai batams plauti ir nuotakynas.
78. Melžykloje, melžimo aikštelės vietoje, kur stovi karvės, grindys turi būti lygios, neslidžios betoninės arba betoninės padengtos minkštu specialios paskirties paklotu.
79. Melžimo patalpos grindys, sienos ir lubos turi būti padengtos drėgmei atspariomis, lengvai plaunamomis ir dezinfekuojamomis medžiagomis.
80. Priešmilžio gardo grindys daromos betoninės su ne didesniu kaip 6 % nuolydžiu ir pagal nuolydį išilgai rifliuotos arba išklojamos specialia minkšta, neslidžia danga. Įrengiant priešmilžio garde nuotekų ir mėšlo šalinimo kanalus jie uždengiami gelžbetoninėmis grotelėmis.
IX. REIKALAVIMAI PATALPŲ APŠVIETIMUI
81. Galvijų laikymo ir aptarnaujančio personalo darbo vietos turi būti natūraliai apšviestos.
82. Patalpų minimalūs natūralaus apšvietimo koeficientai procentais (NAK) bei langų–grindų plotų santykis pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Patalpų minimalūs natūralaus apšvietimo koeficientai
Patalpos pavadinimas
Natūralaus apšvietimo koeficientas, proc. (NAK)
Langų–grindų plotų santykis
Karvių ir prieauglio laikymo patalpos
0,8–1,0
1:10–1:15
Veršiavimosi skyrių, naujagimių veršelių patalpų ir veršidžių patalpos
0,8–1,0
1:10–1:15
Melžyklos, pieno surinkimo patalpos
0,8–1,0
1:10–1:12
Mėsai auginamų galvijų patalpos
0,4–0,5
1:15–1:20
Pastaba. Kai langų–grindų santykis 1:20 (5%) patalpos natūralus apšviestumas 40 lx.
83. Patalpos natūraliai apšviečiamos per langus sienose. Be pastogių patalpos apšviečiamos per langus arba šviesą praleidžiančias užuolaidas ant angų sienose ir per skaidrias dangas stoge ir tvartų galuose.
84. Bendra apšvietimo (natūralaus ir dirbtino) trukmė tvartiniu laikotarpiu karvėms, veršeliams ir veislei auginamam prieaugliui turi trukti ne mažiau kaip 16 h, mėsai auginamiems galvijams – 8 h per parą. Tamsiuoju paros metu galvijų laikymo patalpos ir darbo vietos turi būti dirbtinai apšviestos. Patalpų dirbtinio pašvietimo minimalios normos pateiktos 8 lentelėje.
8 lentelė. Patalpų dirbtinio pašvietimo normos
Patalpos pavadinimas
Apšviestumas, lx
Karvių ir prieauglio laikymo patalpos:
šėryklos
75
perdarynės, poilsio boksai, gardai
50
melžimo metu tešmens lygyje
150
Veršidžių, naujagimių veršelių patalpų ir veršiavimosi skyrių patalpos
100
Melžyklos, pieno surinkimo patalpos (darbo vietose)
200
Mėsai auginamų galvijų patalpos
50
85. Galvijų laikymo patalpose mėšlo šalinimo takų apšviestumas gali sudaryti iki 25 % bendro apšvietimo lygio, bet ne mažiau kaip 10 lx.
86. Visose galvijų laikymo patalpose turi būti numatytas tolygus naktinis apšvietimas – 10 % nuo bendro apšvietimo lygio. Veršiavimosi patalpose – 15 % nuo bendro apšvietimo lygio.
87. Galvijų ūkio teritorija turi būti apšviečiama, lx:
– atviros svarstyklės, rampos ir kitos krovos vietos 5
– diendaržiai, daržinės, siloso tranšėjos, įvažiavimai į pastatus 2
– takai, važiavimo keliai tvartų aplinkoje ne mažiau kaip 0,5
X. PASTATŲ, PATALPŲ IR ĮRANGOS PAGRINDINIŲ TECHNOLOGINIŲ ELEMENTŲ MATMENYS
IR PLOTŲ NORMOS
88. Galvijai laikomi šiltuose, šaltuose ir pusšilčiuose tvartuose. Pririšti galvijai laikomi tik šiltuose tvartuose. Šaltuose ir pusšilčiuose tvartuose laikomi galvijai turi būti palaidi, o jų guoliavietės kreikiamos arba išklotos apšiltintais paklotais.
89. Saitinio galvijų laikymo tvartų išplanavimo reikalavimai:
89.1. saitinio galvijų laikymo tvartų perdarynių matmenys turi būti ne mažesni kaip pateikti 9 lentelėje;
9 lentelė. Perdarynių matmenys
Galvijų grupė
Pririšimo tipas
Perdarynės plotis, m
Perdarynės ilgis, m
Karvėms
– ilgas
1,2
1,9
– trumpas
1,2
1,7
– trumpas esant grotelėmis dengtam mėšlo šalinimo kanalui
1,2
1,35–1,45
Karvėms veršiavimosi vietoje
– ilgas (saitinio laikymo ūkiuose)
1,2–1,5
2,0
Mėsai auginamam prieaugliui
– trumpas, mėšlą šalinant transporteriu ar mobilia technika
0,9–1,15
1,6–1,70
Veršeliams virš 6 mėn. ir telyčioms
– trumpas
0,85–0,95
1,35–1,50
Telyčioms, 15 mėn.
– trumpas
1,05
1,6
Veršingoms 22 mėn. telyčioms
– trumpas
1,10
1,7
89.2. perdarynių pertvaros tarp greta stovinčių galvijų įrengiamos prie stovų kas antra stovėjimo vieta. Prie stovų be pertvarų, iš guoliavietės pusės 0,5–0,6 m aukštyje tvirtinama individuali girdykla dviem galvijams. Perdarynių priekyje įrengiamas ribotuvas, kad paleidus galvijus jie neišeitų į šėrimo taką (šėrimo stalą);
89.3. perdarynių grindys įrengiamos 0,12–0,20 m aukščiau atviro mėšlo šalinimo kanalo dugno su ne didesniu kaip 2 % nuolydžiu į jį, išklotos šilumai mažai laidžiomis medžiagomis (dangomis arba kraiku). Perdarynių gale įrengiant grotelėmis dengtus kanalus mėšlui šalinti, grotelių paviršius turi būti ne žemiau kaip 3 cm perdarynių grindų (įskaitant pakloto storį). Priklausomai nuo grindų medžiagos šiluminių savybių guoliavietės gali būti gausiai arba tik minimaliai kreikiamos;
89.4. pririšimo įrenginys perdarynėse turi turėti grupinio paleidimo įtaisą;
89.5. eilėje, kas 25 galvijai, turi būti įrengtas skersinis takas praeiti;
89.6. išilginių galvijų aptarnavimo takų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m, skersiniai takai pastato viduryje – 1,0 m, galuose – 1,2 m;
89.7. gale stovėjimo vietų esančių mėšlo šalinimo takų arba mėšlo šalinimo ir galvijų priežiūros takų plotis turi būti ne mažesnis kaip, m:
– kai viena galvijų stovėjimo vietų eilė 1,5
– tarp dviejų galvijų stovėjimo vietų eilių:
suaugusiems galvijams 2,0
prieaugliui 1,8
90. Laikant karves kombinuotuose boksuose, jų matmenys atitinka perdarynių matmenis, o karvių vaikščiojimo takų matmenys – karvių besaičio laikymo tvartų takų matmenis.
91. Besaičio galvijų laikymo sekliame tvarte, grupiniame garde ant ištisai kreikiamų grindų, patalpos elementų matmenys:
91.1. guoliavietės ploto norma galvijui grupiniame garde pateikta 10 lentelėje, gardo skersinio pjūvio schema parodyta 2 priede 1 pav.;
10 lentelė. Guoliavietės (gardo) ploto norma galvijui
Tvarto elementas
Veršelis,
2–6 mėn.
Veršelis, telyčia,
6–15 mėn.
Veršinga telyčia,
15–22 mėn.
Karvė
Žindenė su veršeliu
Guoliavietė, m2
3,0
4,0
6,0
7,0
7,0–10,0*
Pastaba. *) Gardo plotas žindenei parenkamas pagal veislės savybes (stambumą).
91.2. ėdimo take prie šėrimo stalo gali būti įrengta 0,10–0,15 m aukščio ir 0,3–0,5 m pločio pakopa galvijams priekinėmis kojomis pasilypėti;
91.3. mėšlo šalinimo metu, kad galvijų nereikėtų išvaryti į kitas patalpas ar lauką, guoliavietė išilgai perskiriama varteliais ir pertvara. Tuo atveju gardo dalis prie šėrimo tako turi būti ne siauresnė kaip 2,5 m galvijų prieaugliui ir 3,2 m karvėms. Gardo pertvaroje įrengiamos girdyklos. Garduose, kurių ilgis dvigubai didesnis už plotį, numatomas žiedinis išilginės gardo pertvaros apėjimo takas.
92. Besaičio galvijų laikymo sekliame tvarte, grupiniame garde su kreikiama nuožulnia (nuolydis – 8–10 %) ar horizontalia guoliaviete ir atitvertu nekreikiamu ėdimo taku, patalpos elementų matmenys:
92.1. guoliavietės ploto norma galvijui grupiniame garde ir nekreikiamo ėdimo tako plotis pateikti 11 lentelėje, gardo skersinio pjūvio schema parodyta 2 priede 2 pav.;
11 lentelė. Guoliavietės ploto norma galvijui ir nekreikiamo ėdimo tako plotis
Tvarto elementas
Veršelis,
2–6 mėn.
Veršelis, telyčia,
6–15 mėn.
Veršinga telyčia,
15–22 mėn.
Mėsai auginamas galvijas
Karvė
Guoliavietė, m2
2,0
3,0
4,5
3,0
5,0
Ėdimo takas L, m
2,2
2,5
2,7
2,8
3,2
92.2. ėdimo taką ir guoliavietę skiriančioje pertvaroje įrengiamos girdyklos. Garduose, kurių ilgis dvigubai didesnis už plotį, numatyti žiedinį išilginės gardo pertvaros apėjimo taką.
93. Besaičio galvijų laikymo giliame, pusgiliame ir sekliame tvarte grupiniame garde su kreikiama guoliaviete ir nekreikiamu siauru ėdimo taku patalpos elementų matmenys:
93.1. guoliavietės ploto norma galvijui grupiniame garde ir siauro ėdimo tako plotis pateikti 12 lentelėje, gardo skersinio pjūvio schema parodyta 2 priede 3 pav.;
12 lentelė. Guoliavietės ploto norma galvijui ir siauro ėdimo tako plotis
Parametras
Veršelis,
2–6 mėn.
Veršelis, telyčia,
6–15 mėn.
Veršinga telyčia,
15–22 mėn.
Mėsai auginamas galvijas
Karvės
Guoliavietė, m2
2,5
3,5
4,0
4,5
6,0
Ėdimo takas L, m
1,30
1,60
1,70
1,70
1,70
93.2. siaurasis ėdimo takas galvijų yra teršiamas ir turi būti valomas. Darbo sąnaudos sumažinamos, kai jame prie šėrimo tako įrengiamos perdarynės, kurių plotis atitinka gyvulių šėrimo vietos plotį. Ėdimo takas sekliuose tvartuose nuo guoliavietės grindų pakeliamas 0,2 m ir su 3–5 % nuolydžiu į guoliavietės pusę. Pusgiliuose ir giliuose tvartuose visu ėdimo tako ilgiu įrengiamos papildomos 0,2 m aukščio ir 0,4–0,5 pločio pakopos per visą ėdimo tako ir guoliavietės aukščių skirtumą;
93.3. sekliuose tvartuose, kad mėšlo šalinimo metu galvijų nereikėtų išvaryti į kitas patalpas ar lauką, guoliavietė išilgai perskiriama varteliais ir pertvara, kurioje įrengiamos girdyklos. Garduose, kurių ilgis dvigubai didesnis už plotį, numatyti žiedinį išilginės gardo pertvaros apėjimo taką. Tuo atveju gardo dalis prie ėdimo tako turi būti ne siauresnė kaip 2,0 m. Kitu atveju mėšlo šalinimo metu galvijai gali būti fiksuojami siaurajame ėdimo take.
94. Besaičio galvijų laikymo giliame tvarte, grupiniame garde su kreikiama guoliaviete ir nekreikiamu plačiu atitvertu ėdimo taku patalpos elementų matmenys:
94.1. guoliavietės ploto norma galvijui giliame tvarte, grupiniame garde ir nekreikiamo ėdimo tako plotis pateikti 13 lentelėje, gardo skersinio pjūvio schema parodyta 2 priede 4 pav.;
13 lentelė. Guoliavietės ploto norma galvijui giliame tvarte ir nekreikiamo ėdimo tako plotis
Parametras
Veršelis,
2–6 mėn.
Veršelis, telyčia,
6–15 mėn.
Veršinga telyčia,
15–22 mėn.
Mėsai auginamas galvijas
Karvės
Guoliavietė, m2
2,1
3,2
4,0
4,0
5,0
Ėdimo takas L, m
2,2
2,7
2,8
3,0
3,2
94.2. iš guoliavietės abiejų galų (kad galvijų migracijos kelyje nebūtų aklitakių) į ėdimo taką turi būti laiptai po 0,2 m pločio vienam galvijui, tačiau ne siauresni kaip 2,0 m. Laiptų pakopos gali būti išskleidžiamos į visas tris puses arba turėti tik tiesų nusileidimo taką su šoninėmis tvoromis;
94.3. didžiausias laiptų aukštis (vertikalus atstumas tarp guoliavietės dugno ir ėdimo tako paviršiaus) – 0,8 m pieninių veislių galvijams ir 1,0 m mėsinių veislių galvijams. Laiptų pakopų aukštis – 0,15–0,20 m, plotis 0,4–0,5 m, pakopos turi būti neslidžios;
94.4. ėdimo tako grindys gali būti ištisinės arba grotelių su mėšlo kanalais po jomis.
95. Besaičio galvijų laikymo tvarte su poilsio boksais, grupiniame garde patalpos elementų matmenys:
95.1. poilsio boksų matmenys pateikti 14 lentelėje, tvarto skersinio pjūvio schema parodyta 2 priede 5 pav., poilsio boksų matmenys – 4 priede 1–2 pav.;
14 lentelė. Poilsio boksų matmenys
Galvijo amžius, mėn.
Galvijo masė, kg
Bokso plotis**, m
Bokso ilgis*, m L2
Sprando užtvaros aukštis***, m H
Atstumas nuo bokso galo iki sprando užtvaros, m L3
Atstumas nuo bokso galo iki krūtinės atramos, m L4
3– 6
80–160
0,65
1,3–1,5
–
–
1,15
6–9
160–230
0,75
1,5–1,8
0,8
1,20
1,25
9–12
230–300
0,85
1,6–1,9
0,85
1,25
1,30
12–15
300–360
0,95
1,8–2,1
0,95
1,45
1,50
15–24
360–550
1,10
2,0–2,3
1,05
1,60
1,65
suaugę
550–700
1,15–1,20
2,3–2,5
1,10
1,70
1,75
>700
1,20–1,30
2,4–2,6
1,20
1,80
1,85
Pastabos: *) Pirmoji reikšmė – vidinių eilių ir priešpriešiniams poilsio boksams, o antroji – įrengtiems prie sienos.
**) Kai abi poilsio boksų šoninės pertvaros ištisinės, plotis padidinamas 10 %.
***) Sprando užtvara saugo poilsio boksą nuo taršos ekskrementais. Ji yra reguliuojama. Veršelio poilsio bokse sprando užtvara neįrengiama.
95.2. poilsio boksų pertvaros turi sudaryti patogią galvijų poilsiui erdvę: netrukdyti besiilsinčio galvijo galvai, nesudaryti kliūčių jų užpakalinėms kojoms ir neleisti jiems pralįsti per pertvarą. Poilsio bokso pertvara turi būti 0,15 m (prieaugliui) – 0,25 m (karvei) trumpesnė už guoliavietę;
95.3. kraštinė poilsio boksų eilių pertvara, kai prie jų įrengiamos girdyklos, daroma aklina, 1,0–1,5 m aukščio visu guoliavietės ilgiu, kitais atvejais aklina pertvara gali būti poilsio bokso pertvaros aukščio. Vidinėse eilėse ne rečiau kaip kas 25 poilsio boksai turi būti skersinis praėjimo takas;
95.4. poilsio boksų grindys (įskaitant paklotą) turi būti 0,20–0,25 m aukščiau mėšlo tako grindų, padengtos šilumą sulaikančiais paklotais arba užpildytos ne mažiau kaip 0,2 m storio (gylio) kraiko (susigulėjusio mėšlo) sluoksnio. Kai poilsio boksų grindų nuolydis mažesnis kaip 3 %, būtina įrengti krūtinės atramą;
95.5. patalpoje su poilsio boksais takų pločiai pateikti 15 lentelėje, tvarto skersinio pjūvio schema parodyta 2 priede 5 pav.;
15 lentelė. Mažiausias takų plotis patalpoje su karvių poilsio boksais, m
Tako paskirtis
Veršelis,
2–6 mėn.
Veršelis, telyčia,
6–15 mėn.
Veršinga telyčia,
15–22 mėn.
Karvė
Ėdimo takas L, kai prie jo:
– viena eilė poilsio boksų
1,90
2,60
2,80
3,0
– dvi eilės poilsio boksų
2,30
3,10
3,20
3,20
– trys ir daugiau eilių poilsio boksų
2,40
3,30
3,5–3,6
3,5–3,6
Takas tarp poilsio boksų eilių ir tarp boksų eilės ir sienos L1
1,20
1,70
2,00–2,3
2,00–2,40
Skersinis takas
1,00
1,20–1,30
1,2–1,55
1,2–1,65
Skersinis takas, kuriame įrengtos girdyklos
2,70
3,0–3,4
3,0–3,6
3,3–3,6
95.6. takai patalpoje su karvių poilsio boksais gali būti ištisiniai betoniniai ar grotelių grindų su mėšlo kanalais po jomis. Šalinant mėšlą transporteriais, skersinių praėjimo takų aukštis 0,1–0,15 m su 3% nuolydžiu į mėšlo šalinimo tako pusę.
96. Poilsio boksų skaičius turi būti lygus arba didesnis už garde laikomų galvijų skaičių.
97. Minimalus bendras gardo plotas vienam galvijui bet kurio išplanavimo patalpoje su poilsio boksais, m2:
– karvei 6,2
– veršingai telyčiai 5,8
– telyčiai 15 mėn. 5,0
98. Bet kurio išplanavimo garde prieaugliui ar suaugusiam galvijui turi būti skiriama ne mažiau 1 m2 ploto kiekvienam pilnam ir nepilnam 100 kg gyvulio svorio.
99. Grupiniame veršiavimosi garde karvei turi būti skirta ne mažiau kaip 10 m2 ploto.
100. Vieninių gardų matmenys pateikti 16 lentelėje.
16 lentelė. Vieninių gardų matmenys
Pavadinimas
Gardo paskirtis
Minimalūs gardo elementų matmenys, m
Ploto norma vienam galvijui, m2
plotis
ilgis
Vieniniai gardai
Naujagimiams veršeliams iki 10–14 dienų (2 sav.) amžiaus
0,8
1,2
1,0
Veršeliams iki 2 mėn. (8 savaičių)
1,0
1,5
1,5
Veršiavimosi gardas
3,0
3,0
10,0
101. Laikant veršelius iki 2 mėn. vieniniuose lauko nameliuose jų plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m2, aptvarui priešais namelį turi būti skiriama ne mažiau kaip 1,5 m2 ploto veršeliui [7.5].
102. Aptvarų ir gardų tvoros daromos su vertikaliais ar horizontaliais plyšiais. Aptvarų ir gardų tvorose horizontalių plyšių plotis priklausomai nuo galvijų amžiaus ir jų kūno matmenų, m:
– veršeliams 0,15–0,25
– prieaugliui 0,30–0,35
– suaugusiems galvijams 0,40–0,50
Veršelių gardų tvoros gali būti gaminamos su vertikaliais 0,08–0,15 m dydžio plyšiais.
103. Tvorų aukščiai, m:
– veršelių gardų 1,0
– prieauglio gardų ir aptvarų 1,3
– suaugusių galvijų gardų ir aptvarų 1,4
– diendaržių 1,5
104. Gardų tvoros prie šėrimo vietų daromos dviejų pagrindinių tipų:
104.1. pagal šėrimo vietos plotį vienam galvijui suskirstomos vertikaliomis pertvaromis;
104.2. galvijas ribojamas tik su horizontaliu sprando ribotuvu.
Pirmojo tipo tvoros būna su savaiminiu galvijo fiksavimo įtaisu ar be jo. Garduose, kur laikomi sėklinami arba veterinarinio aptarnavimo reikalingi galvijai, prie šėrimo stalo turi būti įrengiamos tvoros (gali būti dalis tvoros) su savaiminiu galvijų fiksavimu.
105. Atviri kanalai galvijų vaikščiojimo vietose turi būti ne gilesni kaip 0,2 m.
106. Šėrimo takų plotis galvijų laikymo patalpose turi atitikti naudojamų pašarų išdavimo įrenginių matmenis, tačiau takai turi būti ne siauresni kaip, m:
– šėrimo takai (esant ėdžioms) 1,0
– šėrimo stalai 1,5
Visais atvejais pašarų išdavimo technika neturi ratais važiuoti per išdalytus pašarus. Dvipusio šėrimo stalo plotis naudojant mobilią pašarų išdavimo techniką – 4,5–5,5 m.
107. Saitinio galvijų laikymo tvarte ėdžių ir šėrimo stalo pertvaros matmenys, neįvertinant konstrukcijų storio, pateikti 17 lentelėje.
17 lentelė. Saitinio galvijų laikymo tvarte ėdžių ir šėrimo stalo pertvaros matmenys
Konstrukcijų elementai
Veršelis,
2–6 mėn.
Veršelis, telyčia,
6–15 mėn.
Veršinga telyčia,
15–22 mėn.
Karvė, suaugęs galvijas
Sienelės prie šėrimo pertvaros aukštis iš guoliavietės pusės
0,15
0,20
0,25
0,30
Šėrimo vietos plotis galvijui
Pagal perdarynės plotį
Ėdžių dugno didžiausias plotis
0,50
0,55
0,60
0,70
Rūgštims atsparios šėrimo juostos mažiausias plotis (esant šėrimo stalui)
0,65
0,75
0,85
0,95
108. Laikant galvijus pririštus ėdžių ar šėrimo stalo dugnas turi būti ne mažiau kaip 5 cm aukščiau galvijų stovėjimo vietos, kaip parodyta 1 priede 11 pav.
109. Pririštoms karvėms ir prieaugliui ėdžių, šėrimo stalo priekinės sienelės viršus gali būti paaukštintas nuo galvijo stovėjimo vietos grindų ne daugiau kaip iki 0,4 m, tačiau tuo atveju būtina sienelės viršutinės dalies 0,10–0,15 m gylio ir 0,4 m pločio išpjova galvijo kaklui apsaugoti gulėjimo metu.
110. Besaičio galvijų laikymo tvarte ėdimo tako ir šėrimo stalo pertvaros matmenys, neįvertinant konstrukcijų storio, pateikti 18 lentelėje ir parodyti 4 priede 1–3 pav.
18 lentelė. Ėdimo tako ir šėrimo stalo pertvaros matmenys, m
Konstrukcijų elementai
Veršelis,
2 mėn.
Veršelis,
2–6 mėn.
Veršelis, telyčia,
6–15 mėn.
Veršinga telyčia,
15–22 mėn.
Karvė, suaugęs galvijas
Ėdimo tako sienelės prie šėrimo tako aukštis, H1
0,35
0,40
0,45
0,50
0,55
Šėrimo vietos plotis galvijui
0,35
0,40
0,45–0,60
0,55–0,70
0,70–0,90
Ėdžių didžiausias plotis
0,40
0,50
0,55
0,60
0,70
Rūgštims atsparios šėrimo stalo pašarų išdavimo juostos mažiausias plotis (esant šėrimo stalui)
0,55
0,65
0,75
0,85
0,95
111. Laikant galvijus palaidus ėdžių ar šėrimo stalo dugnas turi būti 0,10–0,20 m aukščiau ėdimo tako grindų paviršiaus.
112. Besaičio galvijų laikymo tvartuose naudojant ėdžias šėrimo vietų skaičius turi atitikti galvijų skaičių garde ir turi būti numatomas ne mažiau kaip dukartinis galvijų šėrimas per dieną. Galvijus šeriant prie šėrimo stalo ir, kai pašarai ant jo būna visą laiką, šėrimo vietų skaičius turi būti ne mažesnis kaip viena vieta dviem karvėms arba trims prieauglio, o melžiant karves melžimo robotuose – trims karvėms. Galvijai bet kuriuo paros metu turi turėti galimybę laisvai prieiti prie pašarų.
113. Visų amžiaus grupių galvijai turi turėti galimybę bet kuriuo paros metu atsigerti.
114. Taikant saitinį laikymą, viena dubeninė automatinė girdykla įrengiama dviem perdarynėse pririštiems galvijams.
115. Besaičio galvijų laikymo tvartuose grupinės girdyklos įrengiamos:
– prie ėdžių – viena 5–6 galvijams;
arba atskiroje aikštelėje:
– vienvietė – 10–12 galvijų;
– dvivietė – 15–20 galvijų;
Kamerinės (lovio tipo) girdyklos 0,4 m ilgis atitinka vieną prieauglio gėrimo vietą, o 0,6 m – vieną karvės gėrimo vietą.
116. Girdyklų pastatymo aukštis nuo grindų iki girdyklos viršaus:
– pririštiems galvijams – ne žemiau kaip 0,5–0,6 m,
– besaičio laikymo galvijams – 0,7–0,9 m,
– veršeliams – 0,4 m aukštyje.
Girdyklos turi būti lengvai valomos ir apsaugotos nuo užteršimo galvijų ekskrementais, tuo tikslu grupinės girdyklos statomos ant 0,15–0,20 m aukščio laiptelio, kuris pro girdyklos kraštą prasikiša 0,3–0,4 m arba girdyklos apsaugomos kitomis priemonėmis.
117. Prie karvių ir pakaitinio prieauglio saitinio laikymo tvartų turi būti įrengiami diendaržiai, kitur statytojo (užsakovo) nuožiūra. Diendaržiai gali būti naudojami pamainomis. Diendaržių su natūralia danga plotas neribojamas, tačiau juos eksploatuojant turi būti prižiūrima, kad jų augalinė danga nebūtų pažeidžiama. Minimalūs diendaržių su kieta danga plotai vienam galvijui pateikti 19 lentelėje.
19 lentelė. Minimalūs diendaržių su kieta danga plotai vienam galvijui
Galvijų grupės
Diendaržio plotas, m2
Karvės
8
Telyčios 2–3 mėn. iki apsiveršiavimo
8
Prieauglis ir telyčios
5
Veršeliai
2
118. Projektuojant diendaržius su kieta danga, numatyti paviršinių nuotekų nuo jų surinkimą ir tvarkymą. Šios nuotekos prilyginamos srutoms [7.7].
119. Projektuojant diendaržius su natūralia danga būtina numatyti kietas dangas išėjimų į diendaržius iš tvartų vietose.
120. Priešmilžio garde vienai karvei reikia skirti 1,5–1,7 m2 ploto. Priešmilžio gardas daromas pailgas. Geriausias gardo pločio ir ilgio santykis 1:2. Didžiausias grindų nuolydis – 6 %. Bendras gardo dydis nustatomas pagal didžiausią varomų melžti karvių kiekį. Esant galimybei mėšlo šalinimo takai (ėdimo taką naudoti priešmilžio gardui negalima) panaudojami kaip priešmilžio gardas.
121. Karvių grupinio praėjimo takai (bandotakiai) į melžyklą turi būti ne siauresni kaip 2,5 m, takai iš melžyklos, kai karvės eina viena paskui kitą – 0,9 m, o kai eina poromis – 1,8 m. Karvių grįžimo takai iš melžyklos 0,9 m aukštyje gali būti apriboti turėklais. Karvių grįžimo takų įrengimas parodytas 3 priede 1–2 pav.
122. Patalpų, kuriose išdėstomos mašinos, technologiniai ir vėdinimo įrengimai, elektros, šildymo ir kiti prietaisai, plotai nustatomi vadovaujantis jų pastatymo instrukcijomis.
123. Galvijų, išeinančių iš pagrindinės paskirties patalpų, kurios pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamos Cg kategorijai, per vartų, durų ir kitų praėjimų 1 m plotį, evakuacinės normos pateiktos 20 lentelėje.
20 lentelė. Galvijų, išeinančių iš pagrindinės paskirties pata …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.