Lietuvos kariuomenės vado

LIETUVOS KARIUOMENĖS VADO lietuvos kariuomenės vadO į s a k y m a s Dėl ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO RAJONE PLANO PATVIRTINIMO 2009 m. rugsėjo 24 d. Nr. V-945 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 64-2069; 2003, Nr. 91(1)-4106, 2004, Nr. 169-6215) 13 straipsnio 7 dalies 23 punktu ir 8 dalimi bei Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974; 2008, Nr. 65-2458) 42 straipsnio 3 dalimi:

Kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius PATVIRTINTA Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. V-945 ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO RAJONE PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone planas (toliau – Planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės dokumentais, kitais tarptautinės teisės šaltiniais, praktine šalies ir kitų valstybių patirtimi, įvykusių orlaivių ar laivų avarijų ir katastrofų analize ir išvadomis.

Avarija – apibendrinta sąvoka, taikoma orlaiviui ar laivui patekus į kritinę situaciją, keliančią pavojų žmonėms, arba susidarius ekstremaliai situacijai, reikalaujančiai vykdyti paieškos ir gelbėjimo operaciją (toliau – PGO), paieškos ir gelbėjimo darbus (toliau – PGD) arba kurį nors jų etapą, stadiją ar dalį.

Ekstremali situacija – padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų ir nulemianti staigų ir didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, ūkiui ir aplinkai.

Pavojaus stadija – bendra sąvoka, reiškianti (atsižvelgiant į aplinkybes) nežinios, aliarmo arba nelaimės stadijas.

Nežinios stadija – situacija, kai abejojama dėl asmens, orlaivio ar laivo saugumo.

Aliarmo stadija – situacija, kai nuogąstaujama dėl asmens, orlaivio ar laivo saugumo.

Nelaimės stadija – situacija, kai yra pagrįstas įsitikinimas, jog asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia didelis ir neišvengiamas pavojus ir reikalinga neatidėliotina pagalba.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras – institucija, atsakinga už veiksmingą paieškos ir gelbėjimo darbų bei paieškos ir gelbėjimo operacijos organizavimą ir koordinavimą paieškos ir gelbėjimo rajone.

Paieškos ir gelbėjimo darbai (PGD) – atliekamų darbų ir taktinių veiksmų visuma paieškos ir gelbėjimo operacijos metu.

Paieškos ir gelbėjimo operacija (PGO) – operacija nelaimės ištiktų žmonių, orlaivio ar laivo buvimo vietai nustatyti, naudojantis turimais ir/ar pasitelktais pajėgumais ir priemonėmis, apsikeitimas informacija operacijos metu, pajėgų ir priemonių poreikių skaičiavimas, jų pasitelkimas, veiksmų koordinavimas, paieškos ir gelbėjimo funkcijų atlikimas, įskaitant medicinos konsultacijas, nelaimės ištiktų žmonių gelbėjimas, suteikiant jiems pirminę medicinos pagalbą ar medicininės evakuacijos paslaugas naudojant valstybinius ir privačius išteklius įskaitant padedančius orlaivius ir laivus.

Paieška – sudėtinė PGO dalis nelaimės ištiktų žmonių, orlaivio ar laivo buvimo vietai nustatyti, kurią paprastai koordinuoja JGKC ar vietinis paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatorius, naudodamasis turimomis paieškos ir gelbėjimo priemonėmis.

Gelbėjimas – sudėtinė PGO dalis nelaimės ištiktiems žmonėms išgelbėti, suteikti jiems pirminę medicinos ir kitą pagalbą ir nugabenti į saugią vietą.

Paieškos ir gelbėjimo priemonės – visi mobilieji ištekliai, įskaitant specialiąsias paieškos ir gelbėjimo pajėgas, naudojami PGO ir PGD atlikti.

Paieškos ir gelbėjimo rajonas – nustatytų koordinačių zona, dėl kurios pagal 1979 metų Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją Lietuva susitarė su suinteresuotomis valstybėmis, šios konvencijos šalimis, taip pat Kuršių marios ir jūrų uostų akvatorijos.

Paieškos ir gelbėjimo operacijos rajonas – teritorija, kurioje realiai įvyko laivo ar orlaivio avarija ar žmones ištiko nelaimė ir joje vykdoma PGO.

Paieškos ir gelbėjimo operacijos vietinis koordinatorius – už paiešką ir gelbėjimą atsakingos institucijos paskirtas asmuo, kuris tiesiogiai vadovauja nelaimės ištiktų žmonių, laivų ir orlaivių paieškos ir (ar) gelbėjimo taktiniams veiksmams PGD paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone.

Paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas – JGKC arba atsakingos institucijos paskirtas asmuo, kuris organizuoja, koordinuoja ir vadovauja paieškos ir gelbėjimo operacijai, telkia šiems darbams atlikti reikalingas pajėgas ir materialinius išteklius.

Kitos Plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijoje (Žin., 2001, Nr. 4-94) ir Civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230).

6.1. įvertinti ir nustatyti PGD vykdančių ir pagalbą teikiančių institucijų turimas pajėgas ir pajėgumus;

6.2. nustatyti PGD nelaimės ištiktiems žmonėms išgelbėti organizavimo, vadovavimo, koordinavimo ir vykdymo struktūrą, įvykus orlaivio ar laivo avarijai paieškos ir gelbėjimo rajone;

6.3. apibrėžti PGO planavimą ir vykdymą;

6.4. nustatyti PGO stadijas, veiksmus ir metodus;

6.5. nustatyti signalo apie įvykusią avariją ar nelaimę paskelbimo, gelbėjimo darbų organizavimo, vadovavimo, koordinavimo ir vykdymo tvarką;

6.6. apibrėžti nustatytų institucijų, kurios organizuoja, vadovauja, koordinuoja ir vykdo PGD, užduotis ir funkcijas;

6.7. nustatyti kitų remiančiųjų institucijų pasitelkimo tvarką, jų pasitikimą, užduočių paskirstymą, koordinavimą, vadovavimą, valdymą ir sąveiką;

6.8. nustatyti veiksmus, avarijai ar nelaimei išplitus už paieškos ir gelbėjimo rajono ribų, viršijus darbus koordinuojančios institucijos kompetenciją ar pirminius avarijos ar nelaimės kriterijus;

6.9. pateikti kitą esminę informaciją.

7.1. atsakingi asmenys, susiję su orlaivių skrydžių ir jūros laivų laivybos organizavimu, vykdymu, valdymu, paslaugų teikimu, taip pat PGD organizavimu ir koordinavimu avarijos ar nelaimės atveju paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

7.2. Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras (toliau – AGKC), kuris padeda JGKC organizuoti ir koordinuoti PGO įvykus orlaivio ar laivo avarijai, žmonėms patekus į nelaimę paieškos ir gelbėjimo rajone;

7.3. institucijų, įstaigų, įmonių ir jų struktūrinių vienetų gelbėjimo pajėgos ir jų atsakingi asmenys, vykdantys PGD paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone.

II. PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBUS VYKDANČIOS IR PAGALBĄ TEIKIANČIOS INSTITUCIJOS 8. JGKC neturi pajėgų, pajėgumų, techninių priemonių ir įrangos PGD paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone vykdyti.

9.1. Karinių jūrų pajėgų:

9.1.1. patrulinius laivus (4 vnt.);

9.1.2. aprūpinimo laivą;

9.1.3. paieškos ir gelbėjimo laivą;

9.1.4. minų medžiojimo laivus (2 vnt.);

9.1.5. Povandeninių veiksmų komandą;

9.1.6. greitaeigius katerius (2 vnt.);

9.1.7. Jūros pakrančių stebėjimo tarnybą;

9.1.8. Jūros pakrančių stebėjimo tarnybos postus:

9.1.8.1. Klaipėdos JSP;

9.1.8.2. Palangos JSP;

9.1.8.3. Nidos JSP;

9.1.9. Valdymo centrą;

9.1.10. Ryšių centrą;

9.1.11. barokamerą;

9.1.12. KMT KJP medicininės paramos vienetą;

9.1.13. personalą;

9.2. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto:

9.2.1. gelbėjimo katerį ŽAIBAS;

9.2.2. vilkiką;

9.2.3. locmanų katerius SMILTĖ ir DANGĖ;

9.3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos:

9.3.1. laivus KIHU, LILIAN, MADELEINE;

9.3.2. laivus ant oro pagalvės CHRISTINA ir VIESULAS;

9.3.3. greitaeigius katerius (3 vnt.);

9.3.4. technines stebėjimo priemones;

9.3.5. sraigtasparnius (3 vnt.);

9.3.6. personalą;

9.4. Karinių oro pajėgų:

9.4.1. budintį sraigtasparnį;

9.4.2. pagalbinį sraigtasparnį;

9.4.3. orlaivius (iki 3 vnt.);

9.5. Jūros aplinkos apsaugos agentūros katerius (2 vnt.);

9.6. KMT:

9.6.1. karo medicinos gydytoją, paskirtą į budintį KOP PGO sraigtasparnį;

9.6.2. budintį sveikatos priežiūros specialistą, paskirtą į budintį KJP laivą;

9.6.3. sveikatos priežiūros specialistą narams evakuoti, įvykus barotraumai ar išsivysčius dekompresinei ligai;

9.7. privačių kompanijų:

9.7.1. vilkikus (6 vnt.);

9.7.2. laivus (2 vnt.);

9.8. Avarinės ir gelbėjimo tarnybos:

9.8.1. transporto priemones;

9.8.2. įrangą ir technines priemones;

9.8.3. personalą;

9.9. greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų:

9.9.1. transporto priemones;

9.9.2. įrangą ir technines priemones;

9.9.3. personalą;

9.10. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos:

9.10.1. narų automobilius su įranga, technika ir priemonėmis (2 vnt.);

9.10.2. katerius ZUNDA (2 vnt.);

9.10.3. aerokaterį su reikalinga įranga gelbėjimo darbams atlikti (1 vnt.);

9.10.4. personalą;

9.11. Policijos:

9.11.1. transporto priemones, katerį AUDRA;

9.11.2. personalą;

9.12. Lietuvos kariuomenės vienetų:

9.12.1. transporto priemones;

9.12.2. įrangą ir technines priemones;

9.12.3. personalą.

III. ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS, VADOVAVIMAS JIEMS, KOORDINAVIMAS IR VYKDYMAS 10. Žmonių PGO paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone Lietuvos kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir joms vadovauja per JGKC (2 priedas).

18.1. renka ir vertina duomenis iš paieškos ir gelbėjimo operacijos rajono apie operacijos eigą, hidrometeorologines sąlygas, paieškos ir gelbėjimo vienetų būklę;

18.2. tikslina, kokie avariniai įrengimai ir priemonės yra dingusiuose be žinios ar nelaimės ištiktuose laivuose ir kokį galimą pavojų jie kelia;

18.3. informuoja PGO dalyvaujančias pajėgas apie esamą padėtį jūroje, Kuršių mariose, uostų akvatorijose, meteorologines sąlygas ir numatomą orų prognozę planuojamam operacijos laikui;

18.4. keičiasi duomenimis su vietiniu PGO koordinatoriumi apie laivų judėjimą ir jų buvimo vietas;

18.5. atkreipia praplaukiančių laivų dėmesį į avarinio laivo ar/ir orlaivio pagalbos prašymą sustiprinti aplinkos stebėjimą, pradėti budėjimą paieškos ir gelbėjimo radijo dažniais, o prireikus būti PGO tarpininkais;

18.6. sudaro detalų PGO veiksmų planą;

18.7. priima sprendimą dėl reikiamų priemonių, metodų panaudojimo ir informuoja JGKC;

18.8. derina klausimus su JGKC, AGKC dėl užsienio orlaivių pasitelkimo, jei to reikalautų susidariusi situacija;

18.9. nustatęs, kad KJP, VSAT, KVJU, JAAA, PAGD, policijos, privačių laivų, esančių paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, pajėgumų PGO įvykdyti neužtenka, užsienio laivų pasitelkimo į pagalbą klausimus derina su JGKC;

18.10. skiria paieškos ir gelbėjimo operacijos vietinį koordinatorių paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

18.11. paskirsto paieškos rajonus, sektorius, paieškos ir gelbėjimo vienetus;

18.12. koordinuoja paieškos ir gelbėjimų pajėgų atvykimą į paieškos ir gelbėjimo operacijos rajoną;

18.13. paskirsto radijo ryšio linijas ir/ar dažnius;

18.14. informuoja JGKC, PGO vykdančias, remiančias ir suinteresuotas institucijas apie priimtus sprendimus vykdant PGO bei jos eigą;

18.15. įvertina gaunamą informaciją ir prireikus koreguoja PGO veiksmų planą informuodamas apie tai JGKC, PGO vykdančias, remiančias ir suinteresuotas institucijas;

18.16. prireikus organizuoja papildomą aprūpinimą įranga ir techninėmis priemonėmis ir jų pristatymą į paieškos ir gelbėjimo operacijos rajoną;

18.17. siūlo JGKC nutraukti PGO, kai tęsti operaciją netikslinga ir nėra jokios tikimybės, kad dar galima išgelbėti žmones;

18.18. siūlo JGKC atšaukti paieškos ir gelbėjimo pajėgas ir priemones iš tolesnių PGD, kai jų pagalba daugiau nebereikalinga arba jie nebegali tęsti operacijos dėl oro sąlygų ar techninių galimybių;

18.19. seka kiekvienos paieškos ir gelbėjimo priemonės darbo laiką, rūpinasi efektyviu priemonių panaudojimu;

18.20. informuoja laivo savininką ar agentą apie susidariusią padėtį ir darbų eigą;

18.21. fiksuoja įvykius chronologine tvarka, rengia ir, suderinęs su vadovybe, teikia pranešimus visuomenei.

19.1. realizuoja PGO veiksmų planą pagal paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovo nurodymus;

19.2. koreguoja PGO veiksmų planą atsižvelgdamas į pajėgų kiekį, jų galimybes ir autonomiškumą, operacijos mastą ir oro sąlygas rajone. Apie pakitimus informuoja paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovą;

19.3. stebi meteorologines sąlygas operacijos rajone ir prognozuoja jų poveikį tolesniam operacijos vykdymui, apie tai informuoja paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovą, keičia planą suderinęs su pastaruoju;

19.4. palaiko ryšį su paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovu ir operacijoje dalyvaujančiomis pajėgomis;

19.5. chronologine tvarka fiksuoja operacijos eigą;

19.6. renka duomenis apie rajonus, kuriuose atlikta paieška, apie panaudotas priemones, atliktus stebėjimais, veiksmus ir pasiektus rezultatus;

19.7. periodiškai pranešinėja paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovui apie esamą padėtį ir operacijos eigą;

19.8. siūlo paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovui atitraukti ar atšaukti pajėgas iš operacijos rajono, kai jų pagalba yra nebereikalinga.

IV. PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO OPERACIJOS PLANAVIMAS IR VYKDYMAS 20. Paieškos ir gelbėjimo operacijos metu turi būti:

20.1. užtikrintas žmogaus/žmonių gyvybės išsaugojimas nelaimės, orlaivio ar laivo avarijos, įvykusios paieškos ir gelbėjimo rajone, metu;

20.2. operatyviai, efektyviai ir ekonomiškai panaudotos paieškos ir gelbėjimo priemonės;

20.3. nustatyta PGO veiksmų seka, skirtas paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas, vietinis PGO koordinatorius, teikiama ir gaunama visapusiška informacija, laikantis tarptautinių įsipareigojimų/vykdant tarptautinius įsipareigojimus;

20.4. užtikrintas 1944 m. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijoje, 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijoje, 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ir kitose jūrinėse tarptautinėse konvencijose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų principų ir gelbėjimo procedūrų laikymasis, taip pat garantuotas savo įsipareigojimų tarptautiniuose susitarimuose vykdymas;

20.5. užtikrintas visapusiškas kartu veikiančių institucijų bendradarbiavimas PGO metu, veiksmų koordinavimas, efektyvus išteklių pasitelkimas, tarpusavio pagalba ir pastangos;

20.6. integruoti į visumą turimi šalies ištekliai, numatyti panaudoti PGO metu.

21.1. ryšių procedūros turi būti paprastos ir aiškios;

21.2. radijo ryšiai balsu tarp operacijos dalyvių palaikomi neslaptomis žodinėmis AD/LAD/UAD ryšio linijomis, AD teletaipo duomenų perdavimo linijomis ir vizualinėmis priemonėmis;

21.3. visa komunikacija turi būti neslapta;

21.4. žodiniai radijo pranešimai vykdomi anglų arba lietuvių kalbomis;

21.5. perduodančiųjų žodinius pranešimus kalba turi būti lėta, aiški ir artikuliuota;

21.6. naudojamas vietinis laikas;

21.7. AD teletaipo duomenimis keičiamasi tik tarp KJP laivų ir Ryšio centro pagal nustatytas ryšio procedūras (RRON);

21.8. LAD radijo ryšio 16 kanalas turi būti įjungtas ir nuolat klausomasi kiekvieno jūroje dirbančio/esančio laivo.

25.1. vykdomas pagal ACP 130 procedūras;

25.2. tamsiuoju paros metu, kai laivai yra vienas šalia kito, naudojami spalvoti filtrai;

25.3. naudojamas ir kitu metu, jei vietinis paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatorius nuspręs, kad tai tikslinga;

25.4. kaip atsarginis variantas naudojamos signalinės raketos.

26.1. AD balso ryšiui naudojamos radijo ryšio priemonės, turinčios 3 kHz vienos šalutinės juostos plotį;

26.2. esant dideliam atstumui tarp laivų, taip pat dirbant su krante esančiais žmonėmis rekomenduojama naudotis AD bangomis;

26.3. draudžiama naudotis AD radijo ryšio priemonėmis krante, kitais atvejais naudoti stiprintuvo LOW skalės stiprumą;

26.4. tekstiniai pranešimai tarp karinių laivų siunčiami ryšio linijomis, nurodytomis RRON.

28.1. taktinis ryšys PGO metu bus vykdomas balsu, naudojant neapsaugotus UAD dažnius;

28.2. ryšių linijos 130,725 MHz ir 308,775 MHz yra specialiai pritaikytos informacijai su KOP orlaiviais apsikeisti;

28.3. PGO dalyviai, bendradarbiaudami su KOP ir VSAT orlaiviais, privalo turėti budinčią ryšių liniją 130,725 MHz.

35.1. 2182 kHz – AD;

35.2. 8364 kHz – AD;

35.3. 121,5 MHz – LAD AM;

35.4. 156,8 MHz – LAD FM;

35.5. 243,0 MHz – UAD;

35.6. 406 MHz – UAD.

36.1. 121,5 MHz, pozicijos tikslumas 20 km;

36.2. 243 MHz, pozicijos tikslumas 20 km (tik SARSAT);

36.3. 406–406,1 MHz, tikslumas 5 km.

37.1. 3023 kHz – AD;

37.2. 5680 kHz – AD;

37.3. 8364 kHz – AD;

37.4. 123,1 MHz – LAD AM;

37.5. 156,3 MHz – LAD FM;

37.6. 282,8 MHz – UAD.

39.1. susisiekti su vietiniu paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriumi per IMM CH 77 ir laukti tolesnių nurodymų dėl alternatyvaus radijo ryšio palaikymo. Bandyti susisiekti ne trumpiau kaip 20 minučių;

39.2. susisiekti vizualinio ryšio priemonėmis, t. y. vėliavomis ar signaliniais prožektoriais (naudotis tarptautinių signalų rinkiniu ir procedūromis – INTERCOM);

39.3. nepavykus užmegzti ryšių minėtais būdais, susisiekti su KJP Ryšių centru ir perduoti per jį informaciją į JGKC.

40.1. įvykus nelaimei jūroje, neatsižvelgdamas į tai, ar gaunama informacija yra tiksli, siekdamas kuo greičiau reaguoti į gautą pranešimą, JGKC privalo nedelsdamas aktyvuoti KOP budintį sraigtasparnį ir KJP budintį laivą;

40.2. įvykus nelaimei Kuršių mariose, neatsižvelgdama į tai, ar gaunama informacija yra tiksli, siekdama kuo greičiau reaguoti į gautą pranešimą, VSAT privalo nedelsdama aktyvuoti VSAT budintį laivą, pagal galimybę nusiųsti į įvykio vietą orlaivį ir informuoti JGKC;

40.3. įvykus nelaimei uostų akvatorijose, neatsižvelgdama į tai, ar gaunama informacija yra tiksli, siekdama kuo greičiau reaguoti į gautą pranešimą, Uosto kapitono tarnyba privalo nedelsdama aktyvuoti uoste budintį laivą/katerį ir informuoti JGKC;

40.4. kad būtų sutaupytas laikas, JGKC tiesiogiai bendrauja su KOP budinčio sraigtasparnio ir KJP budinčio laivo įgulomis;

40.5. greitai reaguojant į nelaimę sutaupomos lėšos, nes skubiai atvykus į nelaimės vietą galimas greitas/skubus nukentėjusiųjų suradimas ir jų išgelbėjimas panaudojus tik vieną paieškos ir gelbėjimo vienetą, taip sutaupant laiko ir neeikvojant paieškos ir gelbėjimo išteklių.

41.1. I etapas. Pirminių duomenų gavimas:

41.2. gavus nelaimės signalą, informacija kuo skubiau ir išsamiau išanalizuojama. Jei įmanoma sužinoma:

41.2.1. paskutinė žinoma tiksli nelaimės pozicija;

41.2.2. kas patyrė nelaimę;

41.2.3. kiek yra nukentėjusiųjų, kokia jų būklė;

41.2.4. koks yra objekto, patyrusio nelaimę, statusas (skęsta, dega);

41.2.5. kur yra artimiausi laivai ir kas atsiliepė į pagalbos šauksmą;

41.2.6. ar yra žinomas atsiliepusiųjų į pagalbos šauksmą atvykimo laikas;

41.2.7. kokie atsiliepusiojo į pagalbos šauksmą apribojimai ir pajėgumai suteikti pagalbą;

41.2.8. kokios radijo ryšio palaikymo galimybės;

41.2.9. kiek laiko atsiliepusieji į pagalbos šauksmą gali vykdyti PGD;

41.2.10. kokios realios hidrometeorologinės sąlygos nelaimės rajone.

43.1. gavus pirminę informaciją:

43.1.1. pradedamas informacijos tikslinimas;

43.1.2. budinčių vienetų išsiuntimas į paskutinę žinomą nelaimės poziciją;

43.1.3. pradedama pradinė paieška, kuri dar nėra kryptingai suplanuota.

44.1. išsiunčiami pranešimai dėl papildomų pajėgumų ar įrangos paklausimo;

44.2. tikslinama meteorologinė padėtis, vėjo kryptis ir greitis, srovės kryptis ir greitis, oro ir vandens temperatūra;

44.3. kokia pagalba reikalinga ir kaip greitai ji gali būti pasitelkta.

45.1. šiame etape matematinio-statistinio metodo pagrindu paremtas nenutrūkstamas uždavinio sprendimo procesas, kurį rengiant įvertinami šie elementai:

45.1.1. paskutinė tiksli žinoma nelaimės pozicija ir jos paklaida;

45.1.2. patyrusio nelaimę objekto dydis, taip pat I ir II etapais surinkta informacija;

45.1.3. paskutinė žinoma nukentėjusiojo/nukentėjusiųjų vieta ar nelaimę patyrusio objekto kursas ir greitis, krovinys ir kita aktuali informacija;

45.1.4. dėl vėjo ir srovės poveikio nustatomas dreifas;

45.1.5. apskaičiuojamas paieškos rajono dydis;

45.1.6. nustatoma, kiek ir kokių paieškos ir gelbėjimo vienetų bus panaudota operacijoje;

45.1.7. nustatomas paieškos greitis, jei paieškai ir gelbėjimui bus naudojami orlaiviai, nustatomas aukštis, kuriame jie vykdys paiešką;

45.1.8. nustatoma, kokią paieškos ir gelbėjimo įrangą turi paieškos ir gelbėjimo vienetai;

45.1.9. nustatomas pagrindinis ir atsarginis paieškos būdai;

45.1.10. nustatomas vizualinio stebėjimo plotis pagal stebėtojo akies aukštį;

45.1.11. nustatomas paieškos metodas ir paieškos ir gelbėjimo vienetams padalijami paieškos rajonai;

45.1.12. paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas, bendradarbiaudamas su vietiniu paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriumi, skirsto radijo ryšio dažnius PGO dalyvaujantiems vienetams, grupėms;

45.1.13. skaičiuojama nukentėjusiojo(-iųjų) aptikimo tikimybė, kuri neturi būti mažesnė nei 70 %.

52.1. šiame etape:

52.1.1. koreguojami PGO veiksmai, jei to reikalauja aplinkybės;

52.1.2. koreguojami PGO veiksmai, jei vietinis paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatorius pasiūlo tai padaryti dėl esamos padėties paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, meteorologinių sąlygų, pasikeitus paieškos ir gelbėjimo vienetams;

52.1.3. paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas nuolat seka operacijos eigą, apie ją informuodamas operaciją vykdančias ir teikiančias pagalbą institucijas. Jam praneša vietinis paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatorius. Visa surinkta informacija kaupiama ir registruojama tam skirtuose žurnaluose (Ryšių žurnalas ir pan.). Prireikus derinama su kitomis institucijomis dėl papildomos įrangos ar reikiamo aprūpinimo;

52.1.4. organizuojamas būtinos medicinos pagalbos suteikimas išgelbėtiems nukentėjusiesiems asmenims, jų nugabenimas į saugią vietą, o prireikus operatyvus nugabenimas į sveikatos priežiūros įstaigą arba perdavimas atsakingiems sveikatos priežiūros specialistams. Pirmąją medicinos pagalbą pagal savo kompetenciją išgelbėtiesiems teikia paieškos ir gelbėjimo pajėgos;

52.1.5. kad būtų galima nustatyti avarijos ar nelaimingo atsitikimo priežastis ir patikslinti PGO veiksmų planą, išgelbėti nukentėjusieji yra apklausiami, nustatomas nukentėjusiųjų skaičius ir pagal galimybę jų asmens tapatybės duomenys;

52.1.6. vykdant PGO paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus Kuršių marias ir uostų akvatorijas, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas sistemina gautą informaciją ir, suderinęs su KJP vadu ir ryšių su visuomene karininku, teikia informaciją visuomenei;

52.1.7. vykdant PGO Kuršių mariose, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas sistemina gautą informaciją ir, suderinęs su VSAT PAR vadu, teikia informaciją visuomenei ir informuoja JGKC;

52.1.8. vykdant PGO uostų akvatorijose, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas sistemina gautą informaciją ir, suderinęs su uosto kapitonu, teikia informaciją visuomenei ir informuoja JGKC.

53.1. PGO baigiama gavus informaciją apie laivą, orlaivį ar patekusius į nelaimę žmones, kurie buvo PGO objektais ir jiems pavojus nebegresia;

53.2. nelaimę patyrę žmonės surasti ir išgelbėti;

53.3. PGO veiksmų vykdymo IV etapo metu paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas, vadovaudamasis surinkta informacija ir skaičiavimais, nustato, kad tolesnė paieškos ir gelbėjimo operacija neturi sėkmingos baigties ir tolesnis pajėgų panaudojimas yra beprasmis, nes neįmanoma rasti gyvų žmonių.

V. PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO OPERACIJOS STADIJOS, VEIKSMAI IR METODAI 56. Kad paieškos ir gelbėjimo operacijos įvykdymas būtų sėkmingas, operacija yra suskirstoma į tris pagrindines pavojaus stadijas:

56.1. nežinios stadija;

56.2. aliarmo stadija;

56.3. nelaimės stadija.

58.1. nėra ryšio su orlaiviu ir/ar laivu 30 minučių po nustatyto ryšio seanso laiko ir kai 30 minučių buvo bandoma užmegzti ryšį, tačiau nesėkmingai;

58.2. orlaivis neatvyksta per 30 minučių nuo planuoto atvykimo laiko ir apie tai nėra informavęs atitinkamų tarnybų;

58.3. žinomos informacijos analizė (pvz., kai orlaivis ir/ar laivas turi sunkumų judėti (operuoti), gauta informacija iš aplinkinių, kad orlaivis ir/ar laivas nenormaliai pakrypęs ir t. t.). Tokiu atveju rekomenduojama įsitikinti, kad laivui ir/ar orlaiviui negresia pavojus;

58.4. gautas vienkartinis signalas iš nelaimės signalų prietaisų (pvz., EPIRB), tačiau žinoma tiksliai, kad orlaivio ir/ar laivo įguloms/keleiviams pavojus negresia (pvz., kai laivas uoste, orlaivis oro uoste ir žinoma, kad nevykdo jokių darbų);

58.5. gautas signalas apie žmones, patekusius į nelaimę (pvz., žmogus, žvejojęs ant ledo lyties, valtyje, nuplukdytas į Kuršių marias ar jūrą ir pan.);

58.6. kai yra pranešta apie dingusį asmenį ar vėluojantį laivą;

58.7. kai asmuo ar laivas nepateikė laukto pranešimo apie savo buvimo vietą ar saugumą.

59.1. patikrinti informaciją visomis įmanomomis priemonėmis;

59.2. jei tai buvo maršrutinis orlaivio skrydis, pagal iš anksto žinomą planą patikslinti su skrydžių reguliavimo tarnybomis ir išsiaiškinti visas su tuo susijusias detales;

59.3. sužinoti laivo plaukimo maršrutą, išplaukimo iš paskutinio uosto laiką ir datą, planuojamą atvykimą, papildomą informaciją apie reisą;

59.4. pagal turimą informaciją paruošti PGO veiksmų plano, taip pat paieškos ir gelbėjimo priemonių panaudojimo rekomendacijas;

59.5. pradėti paiešką panaudojant radijo ir laidinį ryšį;

59.6. apie susiklosčiusią situaciją perspėti tame rajone tiesiogiai atsakingą instituciją ir informuoti KJP vadą, KJP OB, KOP OB, VSAT PAR NJSAKC, Uosto kapitono tarnybą, taip pat kitas su PGO susijusias institucijas;

59.7. baigti aiškintis situaciją, jei radijo ir laidinio ryšio linijomis išsiaiškinama, kad laivui ir/ar orlaiviui negresia joks pavojus, apie tai informuoti apie nelaimę pranešusiam šaltiniui ir kitoms institucijoms, su kuriomis buvo bendradarbiauta aiškinantis situaciją;

59.8. suabejojus informacijos tikrumu, nedelsiant aktyvuoti KOP budintį sraigtasparnį ir KJP budintį laivą situacijai išsiaiškinti jūroje, siūlyti aktyvuoti VSAT budintį laivą ir pagal galimybę nusiųsti į įvykio vietą orlaivį situacijai išsiaiškinti Kuršių mariose, siūlyti Uosto kapitono tarnybai aktyvuoti uoste budintį laivą/katerį situacijai išsiaiškinti uostų akvatorijose, o prireikus pradėti PGO.

60.1. bandymai susisiekti su orlaiviu ir/ar laivu nežinios stadijoje buvo nesėkmingi, o kiti šaltiniai, galintys suteikti papildomos informacijos, nesuteikė reikiamos informacijos;

60.2. kai orlaivis ir/ar laivas vėluoja atvykti daugiau nei 30 minučių ir apie tai neinformuoja;

60.3. orlaivis nenusileido per 5 minutes nuo pranešto laiko ir su juo neįmanoma užmegzti ryšio;

60.4. laivas į nurodytą vietą neatvyko nustatytu laiku apie tai neinformavęs ir su juo neįmanoma užmegzti ryšio;

60.5. gaunama informacija patvirtina, kad laivas ir/ar orlaivis juda (operuoja) nesaugiai, neatsako į ryšį ir perspėjimus arba apie tai praneša aplinkiniai laivai ir/ar orlaiviai;

60.6. iš nelaimės signalų prietaisų gaunamas signalas tęsiasi, tačiau jis nėra ištisinis; prietaisai veikia su pertraukomis;

60.7. navigacijos periodu vandens motociklininkai, burlentininkai, plaukikai ir pan. negrįžo laiku ir su jais neįmanoma susisiekti ryšio priemonėmis;

60.8. ne navigacijos periodu poledinės žūklės žvejai negrįžo laiku ir su jais neįmanoma susisiekti ryšio priemonėmis;

60.9. praėjus nežinios stadijai, nepavyko susiekti su asmeniu ar laivu, o kreipimaisi į kitus atitinkamus šaltinius buvo nesėkmingi;

60.10. yra gauta informacija, nurodanti, kad laivo eksploatacinis efektyvumas yra sumažėjęs, tačiau ne tiek, kad susidarytų nelaimės situacija.

61.1. perspėti tame rajone tiesiogiai atsakingą instituciją;

61.2. tęsti bandymus užmegzti radijo ryšį ir užtikrinti, kad būtų informuotas KOP budintis sraigtasparnis ir KJP budintis laivas, VSAT budintis laivas ir pagal būtinumą VSAT orlaivis, Uosto kapitono tarnybos budintis laivas/kateris (pagal situaciją, iš kur gautas nelaimės signalas), taip pat kad visos prieinamos radijo stotys budėtų nelaimės signalų dažniais, o aplinkos stebėjimo stotys sustiprintų stebėjimą ir ieškotų galimai į nelaimę patekusio orlaivio ir/ar laivo;

61.3. surinkti visą įmanomą informaciją apie nelaimės ištiktus asmenis, orlaivį ir/ar laivą;

61.4. užregistruoti įvykį žurnale, taip pat fiksuoti visą informaciją;

61.5. apskaičiuoti manomą poziciją ir išankstinį paieškos ir gelbėjimo operacijos rajoną, atnaujinti oro prognozę ir aktualias meteorologines sąlygas paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, parinkti galimus paieškos ir gelbėjimo vienetus ir galimus paieškos metodus;

61.6. informuoti apie esamą padėtį KJP vadą, KJP OB, KOP OB, VSAT PAR NJSAKC, Uosto kapitono tarnybą, pakelti KOP budinčio sraigtasparnio, KJP budinčio laivo, VSAT budinčio laivo ir pagal būtinumą VSAT orlaivio, Uosto kapitono tarnybos budinčio laivo/katerio parengties lygį (pagal situaciją, iš kur gautas nelaimės signalas);

61.7. pranešti laivo ir/ar orlaivio savininkui apie gautą informaciją;

61.8. informuoti užsienio valstybių JGKC apie susiklosčiusią situaciją; keistis informacija su jais;

61.9. teikti informaciją, susijusią su PGO, suinteresuotoms institucijoms, jei ir toliau nepavyksta gauti informacijos apie nelaimės ištiktus asmenis, orlaivį ir/ar laivą;

61.10. nutraukti paiešką, jei gaunama informacija paneigia nelaimės faktą apie galimą pavojų, ir apie tai informuoti į paieškos ir gelbėjimo operaciją įtrauktas institucijas, laivo ir/ar orlaivio savininkus;

61.11. informuoti KJP vadą, KJP OB, KOP OB, VSAT PAR NJSAKC, Uosto kapitono tarnybą bei kitas su PGO susijusias institucijas.

63.1. bandymai nustatyti radijo ryšį su laivu ir/ar orlaiviu aliarmo stadijos metu buvo nesėkmingi ir nebuvo gauta nelaimę paneigianti informacija iš papildomų šaltinių, taip pat galima aiškiai nustatyti, kad laivas ir/ar orlaivis yra dingęs ir dėl techninių kliūčių negali paskelbti nelaimės signalo;

63.2. orlaivyje esantis kuro kiekis pagal skrydžio laiką yra išnaudotas ir orlaivis negali saugiai tęsti skrydžio;

63.3. iš gautos informacijos matyti/aišku, kad laivo ir/ar orlaivio manevravimas kelia tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei;

63.4. gauta informacija arba yra žinoma, kad orlaivis buvo priverstas nusileisti ant vandens ar sudužo;

63.5. gauta informacija, kad laivas užplaukė ant seklumos, nuskendo, užsidegė ir pan.;

63.6. gauta informacija, kad laivas nevaldomas, dreifuoja į atvirą jūrą ir pan.;

63.7. gauta informacija iš nelaimės signalų aparatų, kurie nenutrūkstamai perduoda nelaimės signalą, arba jam nutrūkus neįmanoma nustatyti nelaimės signalo siuntėjo pozicijos ir paties signalo siuntėjo, kaip buvo numatyta;

63.8. yra gauta patikima informacija, jog asmeniui ar laivui gresia pavojus ir jam reikalinga skubi pagalba;

63.9. praėjus aliarmo stadijai, tolesnės nesėkmingos pastangos susisiekti su asmeniu ar laivu ir nesėkmingi kreipimaisi į didesnį šaltinių skaičių rodo, jog tikėtina, kad yra susidariusi nelaimės situacija;

63.10. gauta informacija, nurodanti, kad laivo eksploatacinis efektyvumas yra sumažėjęs tiek, jog tikėtina nelaimės situacija.

64.1. nedelsdamas siunčia KOP budintį sraigtasparnį (jei tikėtina, kad nelaimės vieta yra pasiekiama sraigtasparniu) arba kreipiasi dėl VSAT orlaivio panaudojimo informacijai patikslinti, o prireikus ir gelbėti. Taip pat nedelsdamas siunčia KJP budintį laivą, siūlo VSAT ir KVJU budinčioms pajėgoms (pagal situaciją, iš kur gautas nelaimės signalas) išvykti į paieškos ir gelbėjimo operacijos rajoną ir pradėti operaciją, tuo pačiu metu informuoja KJP vadą, KOP OB, KJP OB, VSAT PAR NJSAKC ir Uosto kapitono tarnybą apie budinčių pajėgų panaudojimą ar planuojamą panaudojimą;

64.2. derina su kitomis institucijomis, jei reikalinga pasitelkti papildomų paieškos ir gelbėjimo pajėgų, įrangos ir personalo;

64.3. informuoja KJP vadą, KJP OB, KOP OB, VSAT PAR NJSAKC, Uosto kapitono tarnybą, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento budėtoją ir kitas su PGO susijusias institucijas;

64.4. kontroliuoja, kaip vykdomas PGO veiksmų planas, prireikus jį ir koreguoja;

64.5. perspėja kaimyninių valstybių JGKC, keičiasi su jais informacija;

64.6. prireikus kreipiasi pagalbos į užsienio valstybių GKC, koordinuoja veiksmus su užsienio valstybių gelbėjimo pajėgomis ir vadovauja joms operacijos metu;

64.7. prašo pagalbos kitų šalia nelaimės rajono esančių, tačiau dar nedalyvaujančių operacijoje pajėgų pagalbos;

64.8. praneša į nelaimę patekusiam laivui ir/ar orlaiviui (jei įmanoma) apie planuojamus atlikti veiksmus ir numatomą trukmę;

64.9. informuoja nelaimės atvejus tiriančias organizacijas apie nelaimę;

64.10. kai pagalba nebereikalinga ar paieškos ir gelbėjimo pastangos yra beprasmiškos, nutraukia operaciją ir apie tai informuoja operacijoje dalyvavusias institucijas ir pajėgas bei laivo ir/ar orlaivio savininkus.

68.1. Paralelinis metodas – naudojamas, kai nelaimės pozicija nėra tiksliai žinoma, didelis paieškos rajonas. Metodą gali naudoti tiek laivai, tiek orlaiviai, operuojantys kartu tame pačiame rajone. Paieškos pradžios taškas nurodomas atskirai. (pav.) 68.2. Pirmyn slenkančios linijos metodas naudojamas, kai paieškos rajonas yra siauras ir ilgas, labiausiai tikėtina nelaimės pozicija yra tarp dviejų taškų, reikalinga greita paieška prioritetinėje rajono vietoje. Naudoja tiek laivai, tiek orlaiviai. (pav.) 68.3. Besiplečiančio kvadrato metodas naudojamas, kai yra žinoma apytikslė nelaimės pozicija ir reikalingas labai greitas nukentėjusiųjų aptikimas. Nelaimės pozicija yra paieškos pradžios pozicija. Dažniausiai šį metodą naudoja sraigtasparniai, greitaeigės valtys. (pav.) 68.4. Naudojant du sraigtasparnius reikalingas aukščių išskyrimas. (pav.) 68.5. Sektorinis metodas naudojamas, kai paieškos rajonas yra mažas, ir nelaimės pozicija yra tiksliai žinoma, kai reikia apžiūrėti apskritą rajoną. Šis metodas negali būti panaudotas, kai norima panaudoti daugiau nei vieną orlaivį (tame pačiame aukštyje) ar daugiau nei vieną laivą. (pav.) 68.6. Metodas pagal kurso liniją naudojamas, kai yra žinomas laivo ir/ar orlaivio maršrutas. Tai vienas pirmųjų paieškos metodų prieš pradedant paieškos ir gelbėjimo operaciją. (pav.) VI. SIGNALO APIE ĮVYKUSIĄ AVARIJĄ AR NELAIMĘ PASKELBIMO IR REAGAVIMO Į JĮ TVARKA 69. Nelaimės signalą skelbia kiekvienas laivas ar orlaivis, kai gresia pavojus žmonių gyvybei. Signalas skelbiamas visomis įmanomomis priemonėmis. Signalo paskelbimo dažniai ir kitos priemonės nurodytos ATP 10 (D), ACP 135 (E) ir IAMSAR Manual.

74.1. į KOP, LK vienetus, VSAT, PAGD, policiją, Uosto kapitono tarnybą, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamentą, JAAA, ligonines ir kitas organizacijas, galinčias padėti vykdyti PGO;

74.2. į AGKC dėl papildomų užsienio šalių lėktuvų atvykimo iki paieškos ir gelbėjimo operacijos rajono organizavimo ir tolesnio jų aprūpinimo;

74.3. į kitas Lietuvos Respublikos institucijas;

74.4. į užsienio šalių JGKC.

VII. INSTITUCIJŲ, VYKDANČIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO OPERACIJAS, FUNKCIJOS IR UŽDUOTYS 77. JGKC užduotys ir funkcijos:

77.1. organizuoti ir koordinuoti PGO paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

77.2. skirti ir/ar siūlyti skirti institucijoms, kurių atsakomybės zonoje nelaimę patyrė žmonės, avariją patyrė orlaivis ar laivas, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovą;

77.3. priimti sprendimą pradėti žmonių PGO paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

77.4. skelbti PGO pradžią, patekus žmonėms į nelaimę, įvykus orlaivio ar laivo avarijai paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

77.5. perduoti informaciją apie avariją institucijoms, kurių atsakomybės rajone ji įvyko;

77.6. įvertinti KOP budinčio sraigtasparnio ar VSAT orlaivio panaudojimo PGO vykdyti poreikį;

77.7. nedelsiant informuoti KOP OB ar VSAT PAR NJSAKC apie planuojamą KOP budinčio sraigtasparnio ar VSAT orlaivio panaudojimą;

77.8. kreiptis į kitas institucijas dėl jų disponuojamų orlaivių panaudojimo PGO vykdyti, organizuoti jų aktyvavimą, apie tai informuojant AGKC;

77.9. kreiptis pagalbos į AGKC dėl papildomų orlaivių pasitelkimo iš užsienio;

77.10. įvertinti KJP budinčio laivo, VSAT budinčio laivo, Uosto kapitono tarnybos budinčio laivo išsiuntimo vykdyti PGO poreikį;

77.11. nedelsiant informuoti KJP OB ir VSAT PAR NJSAKC apie planuojamą KJP budinčio laivo ar VSAT budinčio laivo išsiuntimą į PGO rajoną;

77.12. nuolat informuoti KJP OB, KOP OB, VSAT PAR NJSAKC , PAGD, Policijos, Uosto kapitono tarnybos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento budėtojus, paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovą, vietinį paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatorių apie paieškos ir gelbėjimo rajone nelaimę patyrusius žmones, avariją patyrusį orlaivį ar laivą ir teikti pasiūlymus, susijusius su PGO vykdymu;

77.13. teikti informaciją JSSB apie paieškos ir gelbėjimo rajone nelaimę patyrusius žmones, avariją patyrusį orlaivį ar laivą, vadovaujantis 2008 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-40 „Dėl informacijos apie įvykius Lietuvos kariuomenės pajėgose ir atskiruose kariniuose vienetuose teikimo“ nustatyta tvarka;

77.14. prireikus organizuoti ir planuoti PGO pasitelkiant Lietuvos kariuomenės, valstybės ir savivaldybių bei kitų institucijų pajėgas, vienetus ir priemones;

77.15. teikti rekomendacijas dėl atsakomųjų veiksmų, metodų ir būdų KJP, vykdančioms žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas paieškos ir gelbėjimo rajone, VSAT, vadovaujančioms ir vykdančioms žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas Kuršių mariose, ir Uosto kapitono tarnybai, vadovaujančiai ir vykdančiai žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas jūrų uostų akvatorijose;

77.16. bendradarbiauti su užsienio valstybių gelbėjimo koordinavimo centrais, keistis informacija, bendradarbiauti su kitomis institucijomis ar kreiptis pagalbos į užsienio šalių JGKC dėl paramos siekiant užtikrinti sėkmingą operacijos įvykdymą;

77.17. keisti, koreguoti, nutraukti PGO paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone ir skelbti operacijos pabaigą.

78.1. skirti vieną sraigtasparnį PGO vykdyti;

78.2. organizuoti personalo budėjimą paieškos ir gelbėjimo poste (Nemirseta);

78.3. rengti sraigtasparnių lakūnus ir gelbėtojus PGO vykdyti.

79.1. teikti paramą JGKC PGO metu paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

79.2. vykdyti nukentėjusiųjų paiešką paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, iš oro pagal paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovo nurodymus;

79.3. bendradarbiauti su vietiniu paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriumi, teikti ir gauti informaciją apie situaciją PGO rajone;

79.4. tikslinti nelaimės ištiktų žmonių, avariją patyrusio orlaivio ar laivo koordinates;

79.5. įvertinti nelaimės mastą ir pranešti JGKC ir/ar AGKC;

79.6. vykdyti pirminius žmonių gelbėjimo darbus, evakuoti nukentėjusiuosius;

79.7. pervežti ekspertus, keleivius ir krovinius (įrangą, medikamentus ir pan.).

80.1. skirti į budintį sraigtasparnį karo medicinos gydytoją;

80.2. užtikrinti, kad būtų teikiama būtinoji medicinos pagalba įvykio vietoje ir evakuojant sraigtasparniu.

81.1. skirti vieną paruoštą budintį laivą PGO vykdyti;

81.2. organizuoti laivų budėjimą;

81.3. rengti laivus ir jų įgulas PGO vykdyti.

82.1. vykdyti avariją patyrusio orlaivio, laivo ar žmonių paiešką, o prireikus ir gelbėjimą paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, išskyrus Kuršių marias ir uostų akvatorijas, o JGKC prašymu pagal galimybę suteikti pagalbą vykdant PGO Kuršių mariose ir uostų akvatorijose;

82.2. sustiprinti paieškos ir gelbėjimo operacijos rajono stebėjimą techninėmis priemonėmis ir su signalininkų pagalba;

82.3. tikslinti nelaimės ištiktų žmonių, avariją patyrusio orlaivio ar laivo koordinates;

82.4. bendradarbiauti su vietiniu paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinatoriumi, vykdyti jo nurodymus;

82.5. įvertinti nelaimės mastą ir pranešti KJP OB ir JGKC;

82.6. vykdyti pirminius žmonių gelbėjimo darbus, evakuoti nukentėjusiuosius;

82.7. pervežti ekspertus, keleivius ir krovinius (įrangą, medikamentus ir pan.).

83.1. atlikti nusileidimo po vandeniu darbus, iškelti žuvusiųjų kūnus gylyje iki 50 m;

83.2. užtikrinti nenutrūkstamą barokameros darbą barotraumą gavusiems nelaimės ištiktiems žmonėms ar narams, dalyvavusiems paieškos ir gelbėjimo operacijoje;

83.3. panaudoti motorines valtis vietose, kuriose negali operacijos vykdyti laivai, jei tai leidžia oro sąlygos.

84.1. skirti į budintį laivą budintį sveikatos priežiūros specialistą;

84.2. pagal poreikį skirti sveikatos priežiūros specialistą, kai JGKC siunčia papildomas KJP pajėgas;

84.3. narų darbų metu įvykus barotraumai ar išsivysčius dekompresinei ligai, vykdyti narų evakuaciją ir gydymą barokameroje.

85.1. užtikrinti nenutrūkstamą esamos padėties jūroje kontrolę ir apie tai informuoti KJP laivus, esančius paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

85.2. nustatyti ryšį su kitais laivais, esančiais jūroje ir nedalyvaujančiais paieškos ir gelbėjimo operacijoje, kontroliuoti jų judėjimą.

86.1. užtikrinti nenutrūkstamą radijo ryšį su PGO dalyvaujančiais laivais jūroje;

86.2. priimti ir perduoti informaciją KJP OB.

87.1. teikti transportavimo, apgyvendinimo, maitinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas;

87.2. vykdyti nukentėjusiųjų paiešką ir jų gelbėjimą;

87.3. evakuoti nukentėjusiuosius;

87.4. teikti paramą JGKC paieškos ir gelbėjimo operacijos metu.

88.1. paieškos ir gelbėjimo rajone žmonėms ištikus nelaimei, orlaiviui ar laivui patyrus avariją, sustiprinti teritorinės jūros ir pakrančių stebėjimą techninėmis priemonėmis;

88.2. informuoti JGKC ir kaimyninių valstybių pasienio institucijas apie nelaimės ištiktus žmones, įvykusią orlaivio ar laivo avariją;

88.3. užtikrinti turimų orlaivių panaudojimą PGO Kuršių mariose ir pagal galimybę paieškos ir gelbėjimo rajone;

88.4. vykdyti žvalgybą iš oro;

88.5. skirti paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovą ir vietinį koordinatorių paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone Kuršių mariose, apie tai informuoti JGKC;

88.6. vadovauti paieškos ir gelbėjimo operacijai ir darbams Kuršių mariose, apie eigą informuoti JGKC;

88.7. vykdyti avariją patyrusio orlaivio, laivo ar žmonių paiešką, o prireikus ir gelbėjimą Kuršių mariose, esant galimybėms – paieškos ir gelbėjimo rajone;

88.8. pagal galimybes pervežti oru į paieškos ir gelbėjimo rajoną keleivius ir krovinius (įrangą, amuniciją ir pan.);

88.9. navigacijos periodu skirti turimas parengtas plaukiojimo ir kitas priemones, taip pat apmokytą personalą PGO Kuršių mariose ir (pagal galimybę) paieškos ir gelbėjimo rajone;

88.10. pagal JGKC prašymą skirti turimus pajėgumus PGO vykdyti;

88.11. nustatyta tvarka praleisti užsienio šalių paieškos ir gelbėjimo pajėgas per LR valstybės sieną.

89.1. paieškos ir gelbėjimo rajone, žmones ištikus nelaimei, avariją patyrus orlaiviui ar laivui, sustiprinti teritorinės jūros ir pakrančių stebėjimą techninėmis priemonėmis;

89.2. informuoti JGKC apie įvykusią orlaivio ar laivo avariją;

89.3. skirti paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovą ir vietinį koordinatorių paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone, jūrų uostų akvatorijose, apie tai informuoti JGKC;

89.4. vadovauti paieškos ir gelbėjimo operacijai ir darbams jūrų uostų akvatorijose, apie eigą informuoti JGKC;

89.5. vykdyti avariją patyrusio orlaivio, laivo ar žmonių paiešką ir gelbėjimą jūrų uostų akvatorijose, taip pat paieškos ir gelbėjimo rajone Kuršių mariose ir uosto prieigose (prireikus);

89.6. vežti keleivius ir krovinius (įrangą, amuniciją ir pan.) į paieškos ir gelbėjimo rajoną jūrų uosto akvatorijoje ir Kuršių mariose;

89.7. užtikrinti turimų laivų panaudojimą PGO jūrų uostų akvatorijose;

89.8. pagal JGKC prašymą skirti pajėgas (pagal galimybę) PGO Kuršių mariose ir jūroje vykdyti.

VIII. INSTITUCIJŲ, TEIKIANČIŲ PAGALBĄ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO OPERACIJOJE, FUNKCIJOS IR UŽDUOTYS 90. AGKC užduotys ir funkcijos, esant būtinumui:

90.1. priimti iš Cospas-Sarsat sistemos ar kitų šaltinių orlaivio/laivo nelaimės signalą ir perduoti jį JGKC;

90.2. gavus prašymą dėl pagalbos užsienio valstybės PGO rajone, informuoti JGKC;

90.3. keistis informacija su JGKC PGO metu;

90.4. teikti pasiūlymus dėl orlaivių pasitelkimo JGKC PGO metu;

90.5. JGKC prašymu kreiptis pagalbos į kaimyninių valstybių AGKC dėl užsienio orlaivių pasitelkimo, palaikyti su jomis sąveiką, informuoti jas apie PGO eigą įvykus orlaivio ar laivo avarijai;

90.6. išduoti leidimus užsienio orlaiviams atvykti į Lietuvos Respublikos oro erdvę;

90.7. koordinuoti užsienio orlaivių atvykimą iki paieškos ir gelbėjimo operacijos rajono ir vėliau orlaivių kontrolę perduoti JGKC;

90.8. organizuoti užsienio orlaivių ir Lietuvos Respublikos orlaivių aprūpinimą reikiama informacija jų saugiam skrydžiui užtikrinti;

90.9. paskelbus PGO pabaigą ar dėl kitų orlaivio naudojimą ribojančių aplinkybių, atšaukus užsienio orlaivį iš PGO, palydėti jį iš paieškos ir gelbėjimo operacijos rajono;

90.10. informuoti orlaivio savininką ar agentą apie susidariusią padėtį ir darbų eigą;

90.11. teikti paramą JGKC PGO metu.

91.1. teikti paramą vykdant nukentėjusiųjų paiešką ir jų gelbėjimą Kuršių mariose;

91.2. suteikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiesiems iki GMP atvykimo;

91.3. evakuoti nukentėjusiuosius Kuršių mariose;

91.4. pagal galimybę skirti katerius ir aerokaterį Kuršių mariose padedant ieškoti nukentėjusiųjų ir gelbėti juos;

91.5. savo veiksmus derinti su JGKC.

92.1. prireikus teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas;

92.2. informuoti apie nukentėjusiuosius kitas sveikatos priežiūros įstaigas, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą;

92.3. savo veiksmus derinti su JGKC.

93.1. savo veiksmus derinti su JGKC;

93.2. esant galimybei nustatyti aukų ar sužeistų asmenų tapatybę;

93.3. sausumoje užtikrinti viešąją tvarką, fizinę apsaugą, organizuoti ir reguliuoti transporto eismą;

93.4. pagal galimybes dalyvauti ir skirti katerį Kuršių mariose ir uostų akvatorijose nukentėjusiesiems ieškoti ir gelbėti.

94.1. pagal galimybes dalyvauti avariją patyrusio orlaivio, laivo ar žmonių paieškoje, o prireikus gelbėti žmones paieškos ir gelbėjimo operacijos rajone;

94.2. savo veiksmus derinti su JGKC ir vietiniais koordinatoriais, jeigu bus perduoti jų pavaldumui.

IX. NELAIMĖS IŠPLITIMAS UŽ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBUS KOORDINUOJANČIOS INSTITUCIJOS KOMPETENCIJOS RIBŲ 95. Jei paieškos ir gelbėjimo operacijos rajonas driekiasi per dviejų ar daugiau valstybių teritorijas arba PGO pasiekia tokį mastą, kad JGKC nepakanka kompetencijos ir pajėgumų toliau tęsti operacijos, JGKC privalo:

95.1. nedelsdamas informuoti JSSB ir pateikti kuo išsamesnę informaciją apie PGO;

95.2. kreiptis pagalbos į užsienio valstybių JGKC;

95.3. per LK JŠ informuoti apie susidariusią situaciją Klaipėdos savivaldybės ir/ar apskrities administraciją, Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centrą, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamentą.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 98. Nė vienas šiame plane pateiktas metodas ar paieškos būdas nėra vienintelis galimas paieškos ir gelbėjimo vykdymo būdas.

104.1. KJP vado siūlymu Lietuvos kariuomenės vadas priima sprendimą dėl Plano taisymo ir teikia pasiūlymą;

104.2. Plane įvardyta institucija pateikia savo argumentuotus pasiūlymus su oficialiu pranešimu kreipdamasi į Lietuvos kariuomenės vadą ar KJP vadą dėl Plano taisymo.

Plano pakeitimų registracijos lentelė Eil. Nr.

Taisomo punkto (priedo) Nr.

Puslapio (priedo) Nr.

Kas taisoma (rašto data, Nr. ir nuoroda, pvz., „Dėl .... punkto taisymo“) Institucija, kuri pateikė siūlymą Planui taisyti (dokumentas) Įrašo į lentelę ir Plano taisymo data 1 2 3 4 5 6 107. Plane įvardytos institucijos vadovas savo įsakymu (potvarkiu, nurodymu ir pan.) paskiria atsakingą(-us) asmenį(-is), kuris(-ie) organizuoja Plano nuostatų įgyvendinimą, vykdymo priežiūrą ir tikslinimą pagal institucijai priskirtą kompetenciją. Per 10 dienų nuo Plano patvirtinimo momento (arba pasikeitus atsakingam asmeniui) Plane įvardytos institucijos vadovas oficialiu raštu informuoja JGKC apie atsakingo asmens paskyrimą ir nurodo jo laipsnį, vardą, pavardę, pareigas, darbo, mobiliojo telefonų bei fakso numerius, elektroninio pašto adresą.

SUDERINTA:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas generolas Saulius Stripeika Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius generolas Remigijus Baniulis Laikinai einantis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pareigas Adomas Alekna _________________ Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plano 1 priedas Pajėgos, turinčios galimybes vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas paieškos ir gelbėjimo rajone RAJONAS KJP VSAT KVJU KITOS ORGANIZACIJOS BALTIJOS JŪROJE Laivas N42 „Jotvingis“ Laivas M51 „Kuršis“ Laivas M52 „Sudūvis“ Laivas P11 „Žemaitis Laivas P12 „Dzūkas“ Laivas P32 „Sėlis“ Laivas P33 „Skalvis“ Gelbėjimo laivas „Šakiai“ Uosto kateris H21 Laivas „Kihu“ Laivas „Lilian“ Kateris „Boomeranger 020“ Vilkikas „Smit Sulavesi“ Locmanų kateris „Smiltė“ Locmanų kateris „Dangė“ Hidrografinis laivas „Rusnė“ Narų botas „Rifas“ Kateris „Audra“ KURŠIŲ MARIOSE Greitaeigis kateris „Bebras“ Greitaeigis kateris „Boomeranger“ Laivas „Viesulas“ Laivas „Christina“ Kateris „Boomeranger 016“ Kateris „Boomeranger 017“ Laivas „Madeleine“ Gelbėjimo kateris „Žaibas“ Hidrografinis laivas „Rusnė“ Narų botas „Rifas“ Kateris „Zunda“ Kateris „Zunda“ Aerokateris Kateris „Audra“ Kateris „Kaperis“ Kateris „Viktorija“ UOSTO AKVATORIJOJE Uosto kateris H21 Uosto kateris H22 Uosto kateris H23 Greitaeigis kateris „Bebras“ Greitaeigis kateris „Boomeranger“ Kateris „Boomeranger 020“ Gelbėjimo kateris „Žaibas“ Hidrografinis laivas „Rusnė“ Narų botas „Rifas“ Kateris „Zunda“ Kateris „Zunda“ Aerokateris Kateris „Audra“ Kateris „Kaperis“ Kateris „Viktorija“ Vilkikas TAK-1 Vilkikas TAK-2 Vilkikas TAK-3 Vilkikas TAK-4 Vilkikas TAK-5 Vilkikas TAK-9 _________________ Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plano 2 priedas Žmonių PGO paieškos ir gelbėjimo rajone organizacinė ir koordinacinė schema _________________ Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plano 3 priedas Institucijų, turinčių savo dispozicijoje laivus/orlaivius, bendradarbiavimo schema nelaimingo įvykio metu _________________ Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plano 4 priedas PGO organizacija _________________ Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų aieškos ir gelbėjimo rajone plano 5 priedas Paieškos ir gelbėjimo operacijos eiga, gavus nelaimės signalą Gautas nelaimės signalas Esamos padėties įvertinimas/pirminių veiksmų atlikimas JGKC Ruošiamas KJP, VSAT, KVJU budintis laivas, KOP, VSAT sraigtasparnis pagal situaciją, iš kur gautas pranešimas

Paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovo skyrimas. Plano rengimas Informuojamos atsakingos institucijos. Informuojamos institucijos, galinčios ir/ar turinčios papildomų pajėgumų operacijai vykdyti KJP OB KJP budintis laivas įvykus nelaimei paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus Kuršių marias ir uostų akvatorijas Paieškos ir gelbėjimo operacijos vietinio koordinatoriaus skyrimas.

Paieškos ir gelbėjimo plano įgyvendinimas KOP OB KOP budintis sraigtasparnis įvykus nelaimei paieškos ir gelbėjimo rajone VSAT PAR NJSAKC VSAT budintis laivas/orlaivis įvykus nelaimei Kuršių mariose Paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdymas.

Apsikeitimas informacija.

Pajėgų pasitelkimas/atitraukimas KVJU kapitono tarnybos KVJU budintis laivas/kateris įvykus nelaimei uostų akvatorijose Paieškos ir gelbėjimo operacijos užbaigimas.

Institucijų, dalyvavusių operacijoje, informavimas Pajėgų, dalyvavusių operacijoje, atšaukimas Paieškos ir gelbėjimo operacijos apibendrinimas, analizavimas, visuomenės informavimas _________________ Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plano 6 priedas LAIVŲ IR ORLAIVIŲ DALYVAUJANČIŲ PGD BEI PGO, TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS KJP KARO LAIVŲ FLOTILĖS LAIVAI 1. Laivas N42 „Jotvingis“ 2. Laivas M51 „Kuršis“ 3. Laivas M52 „Sūduvis“ 4. Laivas P11 „Žemaitis“ 5. Laivas P12 „Dzūkas“ 6. Laivas P32 „Sėlis“ 7. Laivas P33 „Skalvis“ 8. Laivas „Šakiai“ 9. Uosto kateris H21 10. Uosto kateris H22 11. Uosto kateris H23 „Lokys“ 12. Greitaeigis kateris „Bebras“ 13. Greitaeigis kateris „Boomeranger“ KJP operatyvinio budėtojo tel. (8 46) 39 12 03 KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVAI 1. Gelbėjimo kateris „Žaibas“ (tel. 8 616 99 672) 2. Locmanų kateris „Smiltė“ (tel. 8 686 77 380) 3. Locmanų kateris „Dangė“ (tel. 8 616 99 673) 4. Vilkikas „Smit Sulawesi“ VSAT PAR LAIVAI 1. Laivas „Kihu“ 2. Laivas „Lilian“ (techniškai netvarkingas) 3. Laivas „Madeleine“ 4. Laivas ant oro pagalvės „Christina“ 5. Laivas ant oro pagalvės „Viesulas“ 6. Greitaeigis kateris „Boomeranger“(techniškai netvarkingas) 7. Greitaeigis kateris „Boomeranger“ 8. Greitaeigis kateris „Boomeranger“ VSAT budėtojo tel. (8 46) 39 78 50 PRIVAČIOS KOMPANIJOS 1. Hidrografinis laivas „Rusnė“ (tel. 8 686 48 283) 2. Narų botas „Rifas“ (tel. 8 614 06 189) 3. Vilkikai: TAK-1, TAK-2, TAK-3, TAK-4, TAK-5, TAK-9 (tel. 8 698 45 653) (Towage & Marine Assistance) JŪROS APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA 1. Kateris „Kaperis“ 2. Kateris „Viktorija“ KLAIPĖDOS APSKRITIES PRIEŠGAISRINĖ GELBĖJIMO VALDYBA 1. Kateris „Zunda“ 2. Kateris „Zunda“ 3. Aerokateris POLICIJA 1. Kateris „Audra“ KOP ORLAIVIAI 1. SAR sraigtasparnis MI-8 2. SAR sraigtasparnis MI-8T VSAT ORLAIVIAI 1. SAR sraigtasparnis EC120B 2. SAR sraigtasparnis EC135 T2+ 3. SAR sraigtasparnis EC145 I. PGD VIENETAI JŪROJE KJP KLF LAIVAI PAGRINDINIAI LAIVO N42 „JOTVINGIS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo numeris N42 Laivo pavadinimas JOTVINGIS Tarptautinis šaukinys LYPM Laivo ilgis 64,80 m Laivo plotis 12,00 m Maks. laivo grimzlė 4,60 m Žemiausias laivo taškas po kyliu 4,90 m Pilno laivo vandentalpa 1750 t Tuščio laivo vandentalpa 1150 t Laivo greitis 14 mazgų Gelbėjimosi plaustai 2 x 25 ir 6 x 20 asm.

Motorinės valtys 2 vnt.

Buksyravimo galimybė turi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 25 m/s (Bft.10) esant laive ne mažiau kaip 50% kuro Ledo klasė: ICE-C gali plaukti per ploną ar smulkintą ledą PAGRINDINIAI LAIVŲ M51 „KURŠIS“ IR M52 „SŪDUVIS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo numeris M51 M52 Laivo pavadinimas „KURŠIS“ „SŪDUVIS“ Tarptautinis šaukinys LYPE LYPD Laivo ilgis 47,1 m Laivo plotis 8,3 m Laivo grimzlė 3,71 m Vandentalpa 395 t Maksimalus greitis 16 mazgų Laivo ekonomiškas greitis 12 mazgų Gelbėjimosi plaustai 6 x10 asm.

Motorinės valtys 2 x 6 asm.

Buksyravimo galimybė turi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 20 m/s (Bft. 8) Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI LAIVŲ P11 „ŽEMAITIS“ IR P12 „DZŪKAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo numeris P11 P12 Laivo pavadinimas „ŽEMAITIS“ „DZŪKAS“ Tarptautinis šaukinys LYPA LYPC Laivo ilgis 54,00 m Laivo plotis 9,00 m Laivo grimzlė 3,40 m Laivo aukštis nuo vaterlinijos 20,00 m Pilno laivo vandentalpa 396,48 t Tuščio laivo vandentalpa 349,48 t Laivo greitis 18 mazgų Gelbėjimosi plaustai 6 x 10 asm.

Motorinės valtys 1 x 8 asm.

Buksyravimo galimybė turi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 15 m/s (Bft. 6) Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI LAIVŲ P32 „SĖLIS“ IR P33 „SKALVIS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo numeris P32 P33 Laivo pavadinimas „SĖLIS“ „SKALVIS“ Tarptautinis šaukinys LYPF LYPG Laivo ilgis 36,53 m Laivo plotis 6,20 m Laivo grimzlė 1,80 m Laivo aukštis nuo vaterlinijos 14,72 m Pilno laivo vandentalpa 142 t Laivo greitis 30 + mazgai Gelbėjimosi plaustai 2 x 10 asm.

Motorinės valtys 1 vnt.

Buksyravimo galimybė turi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 15 m/s (Bft.6) Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI GELBĖJIMO LAIVO „ŠAKIAI“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas ŠAKIAI Tarptautinis šaukinys LYKP Laivo ilgis 56,4 m Laivo plotis 10,5 m Laivo borto aukštis nuo vaterlinijos 6,0 m Maks. laivo grimzlė 4,65 m Pilno laivo vandentalpa 774 t Tuščio laivo vandentalpa 232 t Laivo greitis 9,5 mazgo Gelbėjimosi plaustai 8 x 10 asm.

Motorinės valtys 1 vnt.

Gelbėjimo kateris 1 vnt.

Buksyravimo galimybė turi (yra 15 tonų apkrovos bitingas) Plaukiojimo apribojimai Neriboto plaukiojimo rajonas Ledo klasė: KM L4 gali plaukti per smulkintą ledą PAGRINDINIAI UOSTO KATERIO H-21 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio numeris H21 Katerio ilgis 23,1 m Katerio plotis 5,8 m Maks. katerio grimzlė 1,8 m Pilno katerio vandentalpa 86,3 t Tuščio katerio vandentalpa 64,12 t Katerio greitis 12 mazgų Gelbėjimosi plaustai 1 x 10 asm.

Buksyravimo galimybė turi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 10 m/s (Bft. 5) Ledo klasė: KM L3 gali plaukti per smulkintą ledą KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVAI PAGRINDINIAI VILKIKO „SMIT SULAVESI“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas SMIT SULAVESI Tarptautinis šaukinys LYOO Laivo ilgis 48,7 m Laivo plotis 12,02 m Laivo grimzlė 5,57 m Laivo vandentalpa 578 t Laivo greitis 12 mazgų Buksyravimo galimybė turi (yra 71 tonos apkrovos bitingas) Plaukiojimo apribojimai Neriboto plaukiojimo rajonas Ledo klasė: ICE-B tug ledo storumas iki 60 cm PAGRINDINIAI LOCMANŲ KATERIŲ „DANGĖ“ ir „SMILTĖ“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio pavadinimas DANGĖ SMILTĖ Tarptautinis šaukinys LYQV Katerio ilgis 15,0 m Katerio plotis 4,6 m Katerio aukštis 2,65 m Katerio grimzlė 1,6 m Katerio vandentalpa 17,5 t Katerio greitis 20–22 mazgai Gelbėjimosi plaustai 1 x 6 asm.

Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė naujo ledo storis iki 15 cm Bangų aukštis iki 3 m VSAT PAR LAIVAI PAGRINDINIAI LAIVO „KIHU“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo numeris 102 Laivo pavadinimas KIHU Tarptautinis šaukinys LYKZ Laivo ilgis 26,8 m Laivo plotis 5,5 m Laivo grimzlė 2,4 m Laivo vandentalpa 64 t Laivo greitis 23 mazgai Gelbėjimo plaustai 2 x 8 asm.

Motorinė valti 1 vnt.

Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 6 balų (15 m/s) Bangų aukštis iki 3 m Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI LAIVO „LILIAN“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo numeris 101 Laivo pavadinimas LILIAN Tarptautinis šaukinys LYJE Laivo ilgis 25 m Laivo plotis 5,0 m Laivo grimzlė 2,2 m Laivo vandentalpa 60 t Laivo greitis 17 mazgų Gelbėjimo plaustai 2 x 8 asm.

Motorinė valtis 1 vnt.

Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 6 balų (15 m/s) Bangų aukštis iki 3 m Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI KATERIO „BOOMERANGER 020“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio numeris 020 Katerio pavadinimas BOOMERANGER Tarptautinis šaukinys LY226 Katerio ilgis 11,7 m Katerio plotis 3,75 m Katerio grimzlė 0,75 m Katerio vandentalpa 5,8 t Katerio greitis 40 mazgų Gelbėjimo plaustai neturi Motorinė valtis neturi Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 6 balų (15 m/s) Bangų aukštis iki 3 m Ledo klasė neturi PRIVAČIOS KOMPANIJOS PAGRINDINIAI HIDROGRAFINIO LAIVO „RUSNĖ“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas RUSNĖ Tarptautinis šaukinys LYIY Laivo ilgis 22,0 m Laivo plotis 6,8 m Laivo grimzlė 1.7 m Laivo vandentalpa 77,2 t Laivo greitis 8 mazgai Gelbėjimosi plaustai 2 x 6 asm.

Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI NARŲ BOTO „RIFAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas RIFAS Tarptautinis šaukinys LYQB Laivo ilgis 19,0 m Laivo plotis 3,8 m Laivo grimzlė 1,1 m Laivo vandentalpa 32,4 t Laivo greitis 7 mazgai Gelbėjimosi plaustai 1 x 10 asm.

Buksyravimo galimybė turi Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi POLICIJA PAGRINDINIAI KATERIO „AUDRA“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio pavadinimas AUDRA Katerio ilgis 11,35 m Katerio plotis 3,56 m Katerio grimzlė 1,19 m Katerio vandentalpa 23,3 t Katerio greitis 15 mazgų Gelbėjimosi plaustai 1 x 6 asm.

Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 5 balų (11 m/s) Bangų aukštis iki 2 m II. PGD VIENETAI KURŠIŲ MARIOSE VSAT PAR LAIVAI PAGRINDINIAI LAIVŲ „VIESULAS“ IR „CHRISTINA“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) (LAIVAS ANT ORO PAGALVĖS) Laivo pavadinimas VIESULAS CHRISTINA Tarptautinis šaukinys LYMA LYMJ Laivo ilgis 12,6 m Laivo plotis 6,1 m Grimzlė vandenyje iki stovėjimo atramų apačios 0,35 m Laivo vandentalpa 7 t Laivo greitis 35 mazgai Gelbėjimosi plaustai 1 x 6 asm Plaukiojimo apribojimai Yra tik viena įgula abiem laivams Žiemą, Kuršių mariose esant ledui, naudojamas tik laivas CHRISTINA Ledo klasė neturi Vėjo stiprumas iki 6 balų (12 m/s) Bangų aukštis iki 1,2 m PAGRINDINIAI KATERIO „BOOMERANGER“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio pavadinimas BOOMERANGER BOOMERANGER Katerio numeris 016 017 Tarptautinis šaukinys LY2112 LY2111 Katerio ilgis 11,1 m Katerio plotis 3,5 m Katerio grimzlė 0,75 m Katerio vandentalpa 5 t Katerio greitis 38 mazgai Gelbėjimosi plaustai neturi Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi Vėjo stiprumas iki 6 balų (15 m/s) Bangų aukštis iki 3 m PAGRINDINIAI LAIVO „MADELEINE“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo numeris 042 Laivo pavadinimas MADELEINE Laivo ilgis 22,5 m Laivo plotis 5,4 m Laivo grimzlė 1,7 m Laivo vandentalpa 74 t Laivo greitis 9 mazgai Gelbėjimo plaustai 1 x 8 asm.

Motorinė valtis 1 vnt.

Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 6 balų (12 m/s) Bangų aukštis iki 1,5 m Ledo klasė neturi KJP LAIVAI PAGRINDINIAI GREITAEIGIO KATERIO „BEBRAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio numeris nėra Katerio ilgis 7,50 m Katerio plotis 2,90 m Katerio borto aukštis nuo vaterlinijos 0,40 m Maks. katerio grimzlė 0,55 m Pilno katerio vandentalpa 3176 kg Katerio greitis Maks. 65 km/h Gelbėjimosi plaustai nėra Buksyravimo galimybė yra Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 6 balų (15 m/s) Bangų aukštis iki 3 m Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI GREITAEIGIO KATERIO „BOOMERANGER“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio numeris Katerio pavadinimas BOOMERANGER Tarptautinis šaukinys Katerio ilgis 11,7 m Katerio plotis 3,75 m Katerio grimzlė 0,75 m Katerio vandentalpa Katerio greitis 40 mazgų Gelbėjimo plaustai neturi Motorinė valtis neturi Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 6 balų (15 m/s) Bangų aukštis iki 3 m.

Ledo klasė neturi KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVAI PAGRINDINIAI GELBĖJIMO KATERIO „ŽAIBAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio pavadinimas ŽAIBAS Tarptautinis šaukinys LY2100 Katerio ilgis 11,88 m Katerio plotis 2,9 m Katerio aukštis 2,65 m Katerio grimzlė 0,7 m Katerio vandentalpa 6,5 t Katerio greitis 40 mazgų Gelbėjimosi plaustai 2 x 6 asm.

Varytuvų tipas Hidrosrautinis (angl. Water jet) Buksyravimo galimybė turi (yra 1,5–2 tonos vilkimo kablys) Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi PRIVAČIOS KOMPANIJOS PAGRINDINIAI HIDROGRAFINIO LAIVO „RUSNĖ“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas RUSNĖ Tarptautinis šaukinys LYIY Laivo ilgis 22,0 m Laivo plotis 6,8 m Laivo grimzlė 1.7 m Laivo vandentalpa 77,2 t Laivo greitis 8 mazgai Gelbėjimosi plaustai 2 x 6 asm.

Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI NARŲ BOTO „RIFAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas RIFAS Tarptautinis šaukinys LYQB Laivo ilgis 19,0 m Laivo plotis 3,8 m Laivo grimzlė 1,1 m Laivo vandentalpa 32,4 t Laivo greitis 7 mazgai Gelbėjimosi plaustai 1 x 10 asm.

Buksyravimo galimybė turi Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi POLICIJA PAGRINDINIAI KATERIO „AUDRA“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio pavadinimas AUDRA Katerio ilgis 11,35 m Katerio plotis 3,56 m Katerio grimzlė 1,19 m Katerio vandentalp:

23,3 t Katerio greitis 15 mazgų Gelbėjimosi plaustai 1 x 6 asm.

Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 5 balų (11 m/s) Bangų aukštis iki 2 m KLAIPĖDOS APSKRITIES PRIEŠGAISRINĖ GELBĖJIMO VALDYBA PAGRINDINIAI KATERIO „ZUNDA“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio pavadinimas ZUNDA Katerio ilgis 6,0 m Katerio plotis 2,0 m Katerio grimzlė 0,7 m Katerio vandentalpa Katerio greitis 30 mazgų Gelbėjimosi plaustai Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas Bangų aukštis JŪROS APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA PAGRINDINIAI KATERIO „KAPERIS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio pavadinimas KAPERIS Tarptautinis šaukinys nėra Katerio ilgis 22 m Katerio plotis 5 m Katerio grimzlė 1,8 m Katerio vandentalpa 80 t Katerio greitis 12 mzg Gelbėjimosi plaustai 2 Buksyravimo galimybė yra Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė nėra III. PGD VIENETAI UOSTŲ AKVATORIJOSE KJP LAIVAI PAGRINDINIAI UOSTO KATERIO H-21 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio numeris H21 Katerio ilgis 23,1 m Katerio plotis 5,8 m Maks. katerio grimzlė 1,8 m Pilno katerio vandentalpa 86,3 t Tuščio katerio vandentalpa 64,12 t Katerio greitis 12 mazgų Gelbėjimosi plaustai 1 x 10 asm.

Buksyravimo galimybė turi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 10 m/s (Bft. 5) Ledo klasė: KM L3 gali plaukti per smulkintą ledą PAGRINDINIAI UOSTO KATERIO H-22 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio numeris H22 Katerio ilgis 14,65 m Katerio plotis 4,50 m Katerio borto aukštis nuo vaterlinijos 6,0 m Max katerio grimzlė 2,2 m Pilno katerio vandentalpa 37 t Katerio greitis 9 mazgai Gelbėjimosi plaustai 1 x 6 asm.

Buksyravimo galimybė turi PAGRINDINIAI UOSTO KATERIO H-23 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio pavadinimas LOKYS Katerio numeris H23 Katerio ilgis 15,50 m Katerio plotis 5,0 m Maks. katerio grimzlė 2,6 m Pilno katerio vandentalpa 30 t Katerio greitis 9 mazgai Gelbėjimosi plaustai 1 x 10 asm.

Buksyravimo galimybė neturi PAGRINDINIAI GREITAEIGIO KATERIO „BEBRAS” TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio numeris nėra Katerio ilgis 7,50 m Katerio plotis 2,90 m Katerio borto aukštis nuo vaterlinijos 0,40 m Max katerio grimzlė 0,55 m Pilno katerio vandentalpa 3176 kg Katerio greitis maks. 65 km/h Gelbėjimosi plaustai nėra Buksyravimo galimybė yra Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 6 balų (15 m/s) Bangų aukštis iki 3 m Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI GREITAEIGIO KATERIO „BOOMERANGER“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio numeris Katerio pavadinimas BOOMERANGER Tarptautinis šaukinys Katerio ilgis 11,7 m Katerio plotis 3,75 m Katerio grimzlė 0,75 m Katerio vandentalpa Katerio greitis 40 mazgų Gelbėjimo plaustai neturi Motorinė valtis neturi Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 6 balų (15 m/s) Bangų aukštis iki 3 m Ledo klasė neturi VSAT PAR LAIVAI PAGRINDINIAI KATERIO „BOOMERANGER 020“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio numeris 020 Katerio pavadinimas BOOMERANGER Tarptautinis šaukinys LY226 Katerio ilgis 11,7 m Katerio plotis 3,75 m Katerio grimzlė 0,75 m Katerio vandentalpa 5,8 t Katerio greitis 40 mazgų Gelbėjimo plaustai neturi Motorinė valtis neturi Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 6 balų (15 m/s) Bangų aukštis iki 3 m Ledo klasė neturi KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVAI PAGRINDINIAI GELBĖJIMO KATERIO „ŽAIBAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio pavadinimas ŽAIBAS Tarptautinis šaukinys LY2100 Katerio ilgis 11,88 m Katerio plotis 2,9 m Katerio aukštis 2,65 m Katerio grimzlė 0,7 m Katerio vandentalpa 6,5 t Katerio greitis 40 mazgų Gelbėjimosi plaustai 2 x 6 asm.

Varytuvų tipas Hidrosrautinis (angl. Water jet) Buksyravimo galimybė turi (yra 1,5–2 tonų vilkimo kablys) Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi PRIVAČIOS KOMPANIJOS PAGRINDINIAI HIDROGRAFINIO LAIVO „RUSNĖ“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas RUSNĖ Tarptautinis šaukinys LYIY Laivo ilgis 22,0 m Laivo plotis 6,8 m Laivo grimzlė 1,7 m Laivo vandentalpa 77,2 t Laivo greitis 8 mazgai Gelbėjimosi plaustai 2 x 6 asm.

Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI NARŲ BOTO „RIFAS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas RIFAS Tarptautinis šaukinys LYQB Laivo ilgis 19,0 m Laivo plotis 3,8 m Laivo grimzlė 1,1 m Laivo vandentalpa 32,4 t Laivo greitis 7 mazgai Gelbėjimosi plaustai 1 x 10 asm.

Buksyravimo galimybė turi Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI VILKIKO TAK-1 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas TAK-1 Laivo ilgis 24,22 m Laivo plotis 8,8 m Laivo grimzlė 4,8 m Laivo vandentalpa 181 t Buksyravimo galimybė turi (yra 30 tonų apkrovos bitingas ir 60 tonų apkrovos vilkimo kablys) Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI VILKIKO TAK-2 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas TAK-2 Laivo ilgis 24,05 m Laivo plotis 7,23 m Laivo grimzlė 3,6 m Laivo vandentalpa 130 t Buksyravimo galimybė turi (yra 20 tonų apkrovos bitingas ir 60 tonų apkrovos vilkimo kablys) Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI VILKIKO TAK-3 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas TAK-3 Laivo ilgis 24,08 m Laivo plotis 8,55 m Laivo grimzlė 4,5 m Laivo vandentalpa 150 t Buksyravimo galimybė turi (yra 25 tonų apkrovos bitingas ir 60 tonų apkrovos vilkimo kablys) Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI VILKIKO TAK-4 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas TAK-4 Laivo ilgis 26,74 m Laivo plotis 8,8 m Laivo grimzlė 4,8 m Laivo vandentalpa 207 t Buksyravimo galimybė turi (yra 30 tonų apkrovos bitingas ir 60 tonų apkrovos vilkimo kablys) Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI VILKIKO TAK-5 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas TAK-5 Laivo ilgis 24,22 m Laivo plotis 8,8 m Laivo grimzlė 4,8 m Laivo vandentalpa 181 t Buksyravimo galimybė turi (yra 35 tonų apkrovos bitingas ir 60 tonų apkrovos vilkimo kablys) Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi PAGRINDINIAI VILKIKO TAK-9 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Laivo pavadinimas TAK-9 Laivo ilgis 31,53 m Laivo plotis 10,6 m Laivo grimzlė 4,9 m Laivo vandentalpa 408 t Buksyravimo galimybė turi (yra 51 tonos apkrovos bitingas) Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė neturi POLICIJA PAGRINDINIAI KATERIO „AUDRA“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio pavadinimas AUDRA Katerio ilgis 11,35 m Katerio plotis 3,56 m Katerio grimzlė 1,19 m Katerio vandentalpa 23,3 t Katerio greitis 15 mazgų Gelbėjimosi plaustai 1 x 6 asm.

Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas iki 5 balų (11 m/s) Bangų aukštis iki 2 m KLAIPĖDOS APSKRITIES PRIEŠGAISRINĖ GELBĖJIMO VALDYBA PAGRINDINIAI KATERIO „ZUNDA“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio pavadinimas ZUNDA Katerio ilgis 6,0 m Katerio plotis 2,0 m Katerio grimzlė 0,7 m Katerio vandentalpa Katerio greitis 30 mazgų Gelbėjimosi plaustai Buksyravimo galimybė neturi Plaukiojimo apribojimai Vėjo stiprumas Bangų aukštis JŪROS APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA PAGRINDINIAI KATERIO „KAPERIS“ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Katerio pavadinimas KAPERIS Tarptautinis šaukinys nėra Katerio ilgis 22 m Katerio plotis 5 m Katerio grimzlė 1,8 m Katerio vandentalpa 80 t Katerio greitis 12 mzg Gelbėjimosi plaustai 2 Buksyravimo galimybė yra Plaukiojimo apribojimai Ledo klasė nėra PAGRINDINIAI SAR SRAIGTASPARNIO MI-8 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Maksimalus žmonių skaičius 14 asm.

Neštuvų 3 vnt.

Maksimali sraigtasparnio pakilimo masė 12000 kg Maksimali krovinio, pervežamo krovinių kabinoje, masė 4000 kg Skrydžio nuotolis 600 km Maksimalus greitis 250 km/h Maksimalus skrydžio laikas 2 val. 30 min.

Skraidymo apribojimai Vėjo greitis 50 mzg (25 m/s) Matomumas 500 m Debesų padas 150 pėdų (45,7 m) PAGRINDINIAI SAR SRAIGTASPARNIO MI-8T TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Maksimalus žmonių skaičius 20 asm.

Neštuvų iki 12 vnt.

Maksimali sraigtasparnio pakilimo masė 12000 kg Maksimali krovinio, pervežamo krovinių kabinoje, masė 4000 kg Skrydžio nuotolis 600 km Maksimalus greitis 250 km/h Maksimalus skrydžio laikas 2 val. 30 min.

Skraidymo apribojimai Vėjo greitis 50 mzg (25 m/s) Matomumas 500 m Debesų padas 150 pėdų (45,7 m) PAGRINDINIAI SAR SRAIGTASPARNIO EC120B TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Maksimalus žmonių skaičius 4 asm.

Neštuvų 1 vnt.

Maksimali sraigtasparnio pakilimo masė 1715 kg Maksimali krovinio, pervežamo krovinių kabinoje, masė 600 kg Skrydžio nuotolis 600 km Maksimalus greitis 220 km/h Maksimalus skrydžio laikas 3 val. 30 min.

Skraidymo apribojimai Vėjo greitis 50 mzg (25 m/s) Matomumas 1000 m Debesų padas 100 m PAGRINDINIAI SAR SRAIGTASPARNIO EC135 T2+ TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Maksimalus žmonių skaičius 6 asm.

Neštuvų 2 vnt.

Maksimali sraigtasparnio pakilimo masė 2910 kg Maksimali krovinio, pervežamo krovinių kabinoje, masė 500 kg Skrydžio nuotolis 700 km Maksimalus greitis 220 km/h Maksimalus skrydžio laikas 2 val. 30 min.

Skraidymo apribojimai Vėjo greitis 50 mzg (25 m/s) Matomumas 1000 m Debesų padas 330 pėdų (100 m) PAGRINDINIAI SAR SRAIGTASPARNIO EC145 TECHNINIAI TAKTINIAI DUOMENYS (TTD) Maksimalus žmonių skaičius 10 asm.

Neštuvų 2 vnt.

Maksimali sraigtasparnio pakilimo masė 3585 kg Maksimali krovinio, pervežamo krovinių kabinoje, masė 1000 kg Skrydžio nuotolis 810 km Maksimalus greitis 240 km/h Maksimalus skrydžio laikas 3 val. 30 min.

Skraidymo apribojimai Vėjo greitis 50 mzg (25 m/s) Matomumas 1000 m Debesų padas 330 pėdų (100 m) _________________