Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas dėl kiaulidžių technologinio projektavimo taisyklių žū tpt 02:2010 patvirtinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL KIAULIDŽIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ ŽŪ TPT 02:2010 PATVIRTINIMO 2010 m. sausio 27 d. Nr. 3D-50 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) 18 punktu ir siekdamas, kad projektuojant kiaulides būtų diegiamos šiuolaikinės pažangiausios technologijos, t v i r t i n u Kiaulidžių technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 02:2010 (pridedama).

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius SUDERINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009-11-19 raštu Nr. (10-5)-D8-10062 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3D-50 KIAULIDŽIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS ŽŪ TPT 02:2010 I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kiaulidžių technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 02:2010 (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant kiaulides, jų patalpas bei kitus kiaulininkystės ūkio statinius. Jos taikomos svarbiausioms nuostatoms, garantuojančioms kiaulių gerovę, efektyvią gamybą, švarią aplinką ir saugų darbą, įgyvendinti.

II. TEISĖS AKTAI 7. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:

7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701);

7.3. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820);

7.4. Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr. 51-1974);

7.5. Kiaulių laikymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 2000, Nr. 110-3562; 2003, Nr. 9-334);

7.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 666 „Dėl bendrųjų aplinkosauginių reikalavimų gyvulininkystės ūkiams“ (Žin., 2003, Nr. 4-154);

7.7. Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434; 2007, Nr. 68-2689);

7.8. Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 452/607 (Žin., 2002, Nr. 1-14);

7.9. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);

7.10. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522);

7.11. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2008, Nr. 64-2439);

7.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ne ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3185);

7.13. Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-693 (Žin., 2009, Nr. 138-6095).

III. APIBRĖŽTYS 8. Taisyklėse vartojamos sąvokos, suskirstytos į prasmines grupes, pateikiamos jų apibrėžtys.

8.1. Ūkio subjektai:

8.1.1. ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos (ūkio, šiltnamių) paskirties pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti;

8.1.2. kiaulininkystės ūkis – gamintojo nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais teisėtai valdomos kiaulių laikymo priemonės (nekilnojamasis turtas, mašinos, įranga, žemė) ir kiaulės.

8.2. Kiaulių ūkio statiniai ir jų elementai:

8.2.1. kiaulidė – tvartas kiaulėms laikyti;

8.2.2. tvartas – pastatas ūkiniams gyvūnams, išskyrus bites, laikyti;

8.2.3. nujunkytų paršelių tvartas – tvartas kiaulių prieaugliui nuo nujunkymo iki 10 savaičių amžiaus laikyti;

8.2.4. gilusis tvartas – tvartas žemomis guoliavietės grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas 1–2 kartus per metus;

8.2.5. pusgilis tvartas – tvartas neiškeltomis guoliavietės grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas kas keliolika dienų ar kas 2–3 mėnesiai;

8.2.6. seklusis tvartas – tvartas iškeltomis guoliavietės grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas kasdien arba kas kelios dienos;

8.2.7. šiltasis tvartas – tvartas apšiltintomis sienomis ir stogu arba perdanga ir reguliuojama teigiama temperatūra;

8.2.8. tvartas su grotelinėmis grindimis – tvartas, kurio visas gardų grindis ar jų dalį sudaro grotelės, o po jomis įrengti mėšlo kaupimo ir šalinimo kanalai (vonios);

8.2.9. tvartas su nuožulniomis grindimis – tvartas, kuriame įrengtos kreikiamos 8–10 proc. nuolydžio grindys gyvuliams vaikščioti ir gulėti;

8.2.10. tvarto sekcija – pertvara atskirta tvarto dalis, kurioje laikomi to paties amžiaus ar lyties gyvuliai;

8.2.11. diendaržis – aptvaras lauke prie tvarto gyvuliams pasivaikščioti ir laikyti;

8.2.12. gardas – pastate aptverta vieta vienam ar keliems gyvūnams laikyti;

8.2.13. grupinis gardas – gardas keliems gyvūnams laikyti;

8.2.14. vieninis gardas – gardas vienam gyvūnui laikyti;

8.2.15. paršiavimosi gardas – gardas paršavedėms paršiuotis;

8.2.16. kombinuotasis vieninis paršavedės boksas – šoninėmis pertvaromis atitverta vieta prie lovio grupiniame garde su fiksavimo įrenginiu ar be jo apvaisinamai paršavedei laikyti;

8.2.17. kreikiama guoliavietė – guoliavietė, klojama kraiku, siekiant įrengti minkštą ir šiltą guolį;

8.2.18. nekreikiama guoliavietė – guoliavietė, klojama mažai šilumai laidžiais paklotais, siekiant įrengti minkštą ir šiltą guolį;

8.2.19. šėrimo takas – takas, kuriuo važiuojant šeriami gyvuliai;

8.2.20. kiaulių šėrimo aikštelė – kiaulių šėrimo vieta garde, kurioje ant grindų išpilami sausi pašarai;

8.2.21. lovys – biraus ar skysto pašaro arba vandens talpykla, iš kurios šeriami arba girdomi gyvuliai;

8.2.22. šėrimo vietos plotis – šėrimo stalo, ėdžių arba lovio išilginė dalis, skiriama vienam gyvuliui ėdimo metu;

8.2.23. šiluminis gaubtas – konstrukcijomis atskirta gardo ar tvarto erdvės dalis, kurioje papildomai šildant arba gyvulių išskiriama šiluma palaikoma aukštesnė aplinkos temperatūra.

8.3. Kiti statiniai ir jų elementai:

8.3.1. daržinė – pastatas stambiesiems pašarams (šienui, šiaudams) ar kraikui laikyti;

8.3.2. garažas – pastatas arba stoginė technikai laikyti;

8.3.3. gruntinė mėšlidė – grunte įrengta mėšlidė, išklota vandeniui nelaidžia plėvele arba plūkto molio sluoksniu srutoms, skystajam mėšlui ir kitoms gamybinėms nuotekoms laikyti;

8.3.4. mėšlidė – statinys ar įrenginys mėšlui kaupti ir laikyti;

8.3.5. stoginė – pagalbinis statinys su stogu, be sienų arba su trimis sienomis;

8.3.6. prieangis – šildomas arba nešildomas priestatas arba patalpa prie išorinių šildomo pastato durų arba vartų, atskiriantis pastatą nuo lauko, skirtas pastato vidui nuo vėjo, šalčio apsaugoti;

8.3.7. rampa – horizontali arba nuožulni aikštelė su pakeltomis grindimis, skirta krovos darbams atlikti;

8.3.8. sandėlis – pastatas, patalpa kokiai nors produkcijai, žaliavoms, įrenginiams ir kt. laikyti;

8.3.9. tirštojo mėšlo mėšlidė – atvira ar dengta mėšlidė, įrengta kaip aikštelė su sienelėmis (būtina mėšlui, turinčiam mažiau kaip 25 proc. sausųjų medžiagų) arba borteliais (galima mėšlui, turinčiam daugiau kaip 25 proc. sausųjų medžiagų) ir srutų kauptuvu tirštajam mėšlui kaupti ir laikyti;

8.3.10. pusskysčio mėšlo mėšlidė – mėšlidė, įrengta kaip talpykla su srutų kauptuvu pusskysčiam mėšlui kaupti ir laikyti;

8.3.11. skystojo mėšlo mėšlidė – mėšlidė, įrengta kaip kauptuvas skystajam mėšlui ir srutoms kaupti ir laikyti;

8.3.12. srutų kauptuvas – statinys srutoms kaupti ir laikyti. Į jį gali patekti ir skystojo mėšlo.

8.4. Kitos sąvokos:

8.4.1. gyvūnų ekskrementai – gyvūnų išmatos ir šlapimas;

8.4.2. insoliacija – teritorijų, pastatų ir patalpų apšvieta tiesioginiais saulės spinduliais;

8.4.3. mocionas – priverstinis arba laisvas gyvūnų pasivaikščiojimas lauke jų sveikatingumui gerinti;

8.4.4. patalpos mikroklimatas – patalpos temperatūros, oro švaros, apšviestumo, triukšmo ir kitų rodiklių visuma;

8.4.5. racionas – pašarų paros davinys;

8.4.6. sanitarinė apsauginė zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;

8.4.7. kiaulių auginimo technologija – penimų kiaulių, paršelių, veislinio ir pakaitinio prieauglio auginimo procesų visuma;

8.4.8. kiaulidės technologinė įranga – poilsio boksų, perdarynių atitvaros, gardų tvoros, loviai, šėrimo, girdymo, kreikimo, mėšlo šalinimo įrenginiai, šėrimo ir ėdimo takai ir kt.;

8.4.9. pastato vėdinimas – reikiamų pastato vidaus oro parametrų (temperatūros, drėgnio, sudėties ir kt.) palaikymas natūraliu ar dirbtiniu būdu keičiant patalpos orą;

8.4.10. kiaulių mėšlas – grynos ar apdorotos kiaulių išmatos ar kraiko ir išmatų mišinys;

8.4.11. bekraikis mėšlas – mėšlas, gaunamas laikant gyvulius, paukščius ar žvėrelius tvarte be kraiko arba su mažu kraiko kiekiu;

8.4.12. kraikinis mėšlas – mėšlas, gaunamas laikant gyvulius, paukščius ar žvėrelius tvarte ant kraiko;

8.4.13. skystasis mėšlas – bekraikis arba mažai kraiko ir ne daugiau kaip 12 proc. sausųjų medžiagų turintis mėšlas;

8.4.14. tirštasis mėšlas – kraikinis mėšlas, turintis ne mažiau kaip 20 proc. sausųjų medžiagų;

8.4.15. srutos – skystis, susidedantis iš gyvūnų šlapimo, kritulių ir kitokių iš mėšlo ištekančių ar nuo mėšlinų paviršių nutekančių nuotekų;

8.4.16. kiaulininkystės ūkio gamybinės nuotekos – kiaulidžių technologinių įrenginių plovimo, kiaulių maudymo, patalpų ir mėšlinų paviršių valymo nuotekos ir srutos.

IV. KIAULIŲ BANDOS STRUKTŪRA 9. Kiaulės pagal amžių ir fiziologinę būklę skirstomos į tokias grupes:

9.1. kuiliai:

9.1.1. pagrindiniai reproduktoriai – vyresni kaip 1,5 metų;

9.1.2. tikrinamieji reproduktoriai – nuo pirmojo kergimo (9–11 mėnesių) iki jų įvertinimo. Įvertintas kuilys arba priskiriamas prie pagrindinių, arba išbrokuojamas;

9.1.3. bandytojai – reikalingi paršavedžių rujai nustatyti;

9.2. paršavedės:

9.2.1. pagal reprodukcijos būklę paršavedės skirstomos:

9.2.1.1. neapvaisintos – nuo nujunkymo iki naujo paršingumo nustatymo;

9.2.1.2. paršingos – nuo paršingumo nustatymo iki paršiavimosi;

9.2.1.3. žindamos – maitinančios paršelius nuo apsiparšiavimo iki jų nujunkymo (21; 28; 45; 60 dienų amžiaus);

9.2.2. pagal veisimo paskirtį paršavedės ūkiuose skirstomos į:

9.2.2.1. pagrindines – įvertintas suaugusias paršavedes;

9.2.2.2. tikrinamąsias – nuo pirmojo paršingumo nustatymo iki paršelių nujunkymo;

9.3. nenujunkyti paršeliai – paršeliai nuo atvedimo iki nujunkymo (21; 28; 45; 60 dienų amžiaus);

9.4. nujunkyti paršeliai – nuo nujunkymo iki 10 savaičių amžiaus (70 dienų amžiaus, 30 kg svorio);

9.5. pakaitinis ir veislinis prieauglis – auginamas bandai atstatyti ir gerinti:

9.5.1. kuiliukai – nuo atrinkimo (3–4 mėnesių amžiaus) arba įsigijimo iki pirmojo kergimo;

9.5.2. kiaulaitės – nuo atrinkimo (3–4 mėnesių amžiaus) arba įsigijimo iki pirmojo paršingumo nustatymo;

9.6. penimos kiaulės – mėsai auginamos kiaulaitės ir kastratai nuo 10 savaičių (70 dienų) iki 24–25 savaičių (170–180 dienų) amžiaus, taip pat išbrokuotos paršavedės ir kuiliai.

11.1. kiaulių auginimo fazių skaičių;

11.2. paršavedžių arba reikiamų išauginti kiaulių skaičių;

11.3. paršavedžių brokavimo procentą;

11.4. paršavedžių apvaisinimo būdą;

11.5. kiaulių reprodukcijos ritmą dienomis;

11.6. kiaulių vislumą;

11.7. paršelių nujunkymo amžių ir svorį;

11.8. nujunkytų paršelių grupės dydį garde;

11.9. išaugintų paršelių, perkeliamų į kitas patalpas, amžių ir svorį;

11.10. nujunkytų paršelių išsaugojimo procentą;

11.11. penimų kiaulių grupės dydį garde;

11.12. penimų kiaulių realizavimo amžių ir svorį;

11.13. penimų kiaulių išsaugojimo procentą;

11.14. kitus statytojo reikalavimus.

12.1. uždaro gamybos ciklo, apimančio reprodukciją (paršelių atvedimą), paršelių išauginimą ir kiaulių penėjimą;

12.2. reprodukcinio gamybos ciklo, apimančio tik paršelių atvedimą iki nujunkymo arba ir jų išauginimą iki penėjimo;

12.3. kiaulių penėjimo gamybos ciklo, apimančio tik kiaulių penėjimą arba ir paršelių išauginimą nuo nujunkymo.

13.1. prekinės (mėsos gamybos) krypties;

13.2. veislinio prieauglio auginimo krypties.

14.1. tradicinis ūkis;

14.2. ekologinis ūkis.

V. KIAULIŲ LAIKYMO BŪDAI 16. Kiaulidėse kiaulės laikomos vieniniuose arba grupiniuose garduose:

16.1. vieniniuose garduose laikomi:

16.1.1. kuiliai reproduktoriai;

16.1.2. paršavedės 2–7 dienas prieš paršiavimąsi ir žindamos paršavedės. Paršiavimosi garduose paršavedės gali būti fiksuojamos arba nefiksuojamos;

16.1.3. agresyvios, skriaudžiamos ir ligotos kiaulės laikomos atskiruose garduose, kuriuose jos gali laisvai apsisukti;

16.1.4. apvaisinimo laikotarpiu (iki 4 savaičių) paršavedės gali būti laikomos fiksuotos vieniniuose boksuose;

16.2. grupiniuose garduose laikoma:

16.2.1. apvaisintos paršavedės;

16.2.2. nujunkyti paršeliai;

16.2.3. penimos kiaulės;

16.2.4. pakaitinis prieauglis (kiaulaitės ir kuiliukai);

16.3. apvaisinamos paršavedės gali būti laikomos kombinuotos konstrukcijos grupiniuose garduose su įrengtais kombinuotaisiais vieniniais boksais paršavedėms 3–4 paroms apvaisinimo metu fiksuoti;

16.4. atskiri grupiniai gardai gali būti įrengiami skriaudžiamoms, sužalotoms ar augant atsilikusioms kiaulėms laikyti;

16.5. grupiniuose garduose laikomas prieauglis (nujunkyti paršeliai, pakaitinis prieauglis ir penimos kiaulės) turi būti kuo mažiau pergrupuojamas;

16.6. viename garde laikomų kiaulių svoris turi skirtis ne daugiau kaip 10 proc.;

16.7. geriausia kiaulių grupes sudaryti jungiant nenujunkytų paršelių gretimus lizdus žindymo laikotarpiu.

17.1. leidžiant kiaules į mociono aikšteles (ekologiniuose ūkiuose);

17.2. neišleidžiant kiaulių į mociono aikšteles (prekiniuose ūkiuose).

18.1. visaverčiais kombinuotaisiais pašarais (sausais, sudrėkintais, skystais);

18.2. skystaisiais pašarų mišiniais – jovalu.

VI. KIAULININKYSTĖS ŪKIO STATINIAI 19. Kiaulininkystės ūkio statiniai pagal paskirtį skirstomi į šias grupes:

19.1. pagrindiniai gamybiniai pastatai ir priestatai;

19.2. aptarnavimo paskirties statiniai (pašarų sandėliai, mėšlidės, inžineriniai įrenginiai ir tinklai, buities, veterinarinės ir kitos paskirties statiniai).

1 lentelė. Pagrindinių gamybinių pastatų ir priestatų patalpos Pagrindiniai gamybiniai pastatai ir priestatai Pagrindinių gamybinių pastatų ir priestatų patalpos Apsiparšiavimo kiaulidė 1. Kiaulių laikymo patalpa (sekcija).

Nujunkytų, apvaisinamų paršavedžių ir kuilių kiaulidė 1. Kiaulių laikymo patalpa (sekcija).

Paršingų paršavedžių kiaulidė 1. Kiaulių laikymo patalpa (sekcija).

Nujunkytų paršelių kiaulidė 1. Paršelių laikymo patalpa (sekcija).

Pakaitinio ir veislinio prieauglio kiaulidė 1. Kiaulių laikymo patalpa (sekcija).

Penimų kiaulių kiaulidė 1. Kiaulių laikymo patalpa (sekcija).

Dirbtinio apsėklinimo punktas 1. Kuilių laikymo patalpa.

Diendaržiai Aptvarai atskiroms kiaulių grupėms arba gardams.

Pastaba. Grupinio kiaulių laikymo kiaulidėse gali būti numatomi gardai agresyvioms ir skriaudžiamoms kiaulėms laikyti.

2 lentelė. Aptarnavimo paskirties statiniai Statinių grupė Statinių paskirtis Pagalbiniai gamybiniai statiniai 1. Pašarinė su koncentruotųjų ir kitų pašarų bei jų priedų atsargų trumpalaikio laikymo patalpomis (projektuojama pagal pasirinktą šėrimo technologiją).

Sandėliai ir kiti statiniai 1. Pašarų, kraiko sandėliai:

Personalo ir buitinės patalpos 1. Personalo patalpos.

VII. ŪKIO TERITORIJOS SUPLANAVIMO, STATINIŲ IŠDĖSTYMO IR JŲ TARPUSAVIO RYŠIO REIKALAVIMAI 32. Kiaulininkystės ūkio statybos sklypas parenkamas ten, kur gruntinio vandens horizontas nuo žemės paviršiaus yra 1 m ir giliau. Jeigu tokios galimybės nėra, sklypas turi būti drenuojamas.

34.1. pagrindinių gamybinių pastatų;

34.2. aptarnavimo paskirties statinių, priskiriamų švariajai zonai (pašarų sandėlių, personalo, buitinių patalpų ir kt.);

34.3. mėšlo ir nuotekų kaupimo ir tvarkymo įrenginių.

VIII. PATALPŲ SUPLANAVIMO IR JŲ STATYBINIŲ SPRENDIMŲ REIKALAVIMAI 48. Kiaulidžių techniniai parametrai turi atitikti technologinio proceso reikalavimus. Statybinės konstrukcijos ir pastato vidaus inžinerinė įranga turi užtikrinti šiomis Taisyklėmis nustatytos kokybės mikroklimatą. Tvarto sienos ir lubos turi būti įrengtos taip, kad ant jų paviršių nesusidarytų kondensatas.

IX. PATALPŲ APŠVIETIMO REIKALAVIMAI 63. Kiaulių laikymo vietos turi būti apšviestos, kaip numatyta kiaulių laikymo reikalavimuose [7.5].

3 lentelė. Natūrali apšvieta, patalpų langų ir grindų plotų santykis ir dirbtinė apšvieta Patalpos pavadinimas Langų ir grindų plotų santykis Dirbtinė apšvieta, lx Kiaulių šėrimo ir priežiūros takai 1:15 50 Personalo patalpos 1:10 200 Nujunkytos, paršingos paršavedės ir kuiliai 1:15 100 Apvaisinamos paršavedės 1:10 200 Paršavedės su žindomais paršeliais 1:15 100 Nujunkyti paršeliai 1:17 50 Penimos kiaulės 1: 20 50 65. Natūraliai patalpos apšviečiamos pro langus sienose. Kiaulidėse be pastogių patalpos gali būti apšviečiamos pro skaidrias stogo dangas.

69.1. atviros svarstyklės, rampos ir kitos krovos vietos 5 69.2. diendaržiai, daržinės, įvažiavimo į pastatus vartai 2 69.3. takai, važiavimo keliai aplink tvartus – ne mažiau kaip 0,5 X. PASTATŲ, PATALPŲ PLOTŲ NORMOS IR ĮRANGOS PAGRINDINIŲ TECHNOLOGINIŲ ELEMENTŲ MATMENYS 70. Kiaulidžių grindų įrengimo reikalavimai:

70.1. kiaulidžių grindys turi būti 0,15 m aukščiau už visų pastato kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinį vidurkį;

70.2. kiaulių priežiūros ir kiaulių varymo išilginių ir skersinių takų grindų nuolydis turi būti ne didesnis kaip 6 proc. Esant didesniam nuolydžiui daromos pakopos;

70.3. grindų nuolydis garduose turi būti ne didesnis kaip, proc.:

70.3.1. grupinių penimų kiaulių gardų guoliavietėse 3 70.3.2. grupinių penimų kiaulių gardų defekacijos zonoje 5 70.3.3. vieninių boksų kiaulių gulėjimo vietoje 1 70.3.4. vieninių boksų kiaulių defekacijos zonoje 3 70.3.5. paršiavimosi garduose 3 70.3.6. apvaisintų paršavedžių grupinio laikymo garduose 1 70.4. Tvartuose su nuožulniomis grindimis guoliaviečių grindų nuolydis gali būti iki 10 proc. Giliose kiaulidėse grindys daromos su 1 proc. nuolydžiu į srutų surinkimo įrenginių pusę. Grotelių grindys įrengiamos be nuolydžių.

71.1. penimoms kiaulėms – 200 W/m2;

71.2. kitoms kiaulių grupėms – 170 W/m2.

4 lentelė. Grotelių elementų matmenys Kiaulių amžiaus grupės Gelžbetoninės grotelės Grotelės iš kitų medžiagų Mažiausias grotelės elemento plotis, mm Didžiausias grotelės plyšio plotis, mm Mažiausias grotelės elemento plotis, mm Didžiausias grotelės plyšio plotis, mm Nenujunkyti paršeliai 50 11 11 10 Nujunkyti paršeliai 50 14 11 10 Penimos kiaulės 80 18 - - Paršingos kiaulaitės ir paršavedės 80 20 - - 77. Laikant kiaules grupiniuose garduose vienai kiaulei skiriamas gardo plotas pateiktas 5 lentelėje [7.5].

5 lentelė. Grupinio gardo plotas skiriamas vienai kiaulei Kiaulių grupė Kiaulės svoris, kg Gardo plotas, tenkantis vienai kiaulei, m2 Nenujunkyti paršeliai 10 ir mažiau 0,15 Nujunkyti paršeliai 11–20 0,20 Kiaulės 21–30 0,30 Kiaulės 31–50 0,40 Kiaulės 51–85 0,55 Kiaulės 86–110 0,65 Kiaulės Daugiau kaip 110 1,00 78. Laikant paršingas kiaulaites ir paršavedes grupėmis, kiekvienai paršingai kiaulaitei turi tekti ne mažiau kaip 1,64 m2 laisvo grindų ploto, o paršavedei – ne mažiau kaip 2,25 m2 laisvo grindų ploto [7.5].

6 lentelė. Diendaržių su kieta danga plotas vienai kiaulei Kiaulių grupė Diendaržio plotas vienai kiaulei, m2 Kuiliai 10 Paršavedės 5 Paršavedės 7–10 dienų prieš paršiavimąsi ir paršavedės su paršeliais 10 Pakaitinis prieauglis 1,5 Pastabos:

7 lentelė. Kiaulėms į diendaržius išleisti landų matmenys Kiaulių amžiaus grupės Landos matmenys, m plotis Aukštis Nenujunkyti paršeliai 0,25 0,3 Nujunkyti paršeliai 0,3 0,4 Auginamas prieauglis 0,5 0,8 Suaugusios kiaulės 0,6 1,0 Pastabos:

87.1. vieniniai paršiavimosi gardai pertvaromis su fiksavimo įrengimu (stacionariomis arba kilnojamomis) skirstomi į dalis: paršavedės guoliavietės ir šėrimo vietą, paršelių papildomo šėrimo, infraraudonųjų spindulių lempa arba specialiu paklotu elektra šildomą guoliavietę;

87.2. paršelių guoliavietė ne mažesnė kaip 0,7 m2 ir įrengiama taip, kad paršavedė matytų paršelius, tačiau ne arčiau kaip 0,3 m nuo paršavedės guolio. Virš guoliavietės gali būti įrengtas šiluminis gaubtas, leidžiantis joje palaikyti aukštesnę temperatūrą. Įėjimas po šiluminiu gaubtu gali būti pro pakabintas ir pakeltas nuo grindų (guoliavietei vėdinti) užuolaidas;

87.3. paršiavimosi metu gardo viduje paršavedė atitveriama pertvaromis, kad paršeliai laisvai prieitų prie paršavedės žįsti, o paršavedė negalėtų patekti į paršelių šėrimo vietą ar guoliavietę ir nugulti paršelių;

87.4. paršiavimosi gardas, atsižvelgiant į kiaulių stambumą, gali būti 2,3–2,5 m ilgio ir 1,6–1,8 m pločio. Mažiausias gardo plotas paršavedei su paršeliais – 4 m2;

87.5. paršiavimosi gardo, kur paršavedė nefiksuojama, plotas 6–8 m2. Jame pertvaromis atskiriama paršelių zona, įrengiami įtaisai, kad kiaulė negalėtų nugulti paršelių;

87.6. garde įrengiamos šėryklos ir girdyklos paršavedei ir paršeliams. Paršavedei girdykla įrengiama virš lovio;

87.7. gardai gali būti suplanuoti taip, kad prireikus būtų galima sujungti 2–4 gardų paršelius;

87.8. paršiavimosi gardo išorės tvoros apatinė dalis iki 0,6–0,7 m aukščio daroma aklina – virš jos iki 1,0 m aukščio tvora su tarpais. Jei vidaus pertvaromis paršavedė atskirta nuo išorės tvorų – jų aukštis turi būti 0,6–0,7 m;

87.9. paršiavimosi gardo grindys gali būti:

87.9.1. vientisos (kartais kreikiamos);

87.9.2. iš dalies vientisos su 1,0–1,2 m pločio grotelinėmis grindimis mėšlui šalinti gardo gale;

87.9.3. grotelinės grindys.

88.1. nujunkytų paršavedžių vieniniai boksai turi būti ne trumpesni kaip 2,4 m;

88.2. takas tarp gardų (vieninių boksų) eilių turi būti ne siauresnis kaip 2 m;

88.3. takas tarp gardų ir sienos – 1,6 m;

88.4. paršavedžių vieninio bokso plotis 0,65–0,70 m (kiaulaitėms 0,55–0,60 m);

88.5. vieninių boksų guoliavietės ir vaikščiojimo tako grindys vientisos;

88.6. kombinuotieji vieniniai paršavedžių boksai gali būti įrengiami grupinio laikymo garduose;

88.7. čiulptukinė girdykla įrengiama virš lovio.

89.1. grupiniuose bekraikio laikymo paršingų paršavedžių garduose, laikant juose iki 60 ir daugiau paršavedžių, gardas gali būti planuojamas su ištisinėmis guoliavietės grindimis ir mėšlo šalinimo takų grotelinėmis grindimis. Guoliavietės zona gali būti iš dalies atitverta nuo grotelinių grindų ir aklinomis pertvaromis suskirstyta į keletą sektorių, kur paršavedės galėtų netrukdomos ilsėtis;

89.2. laikant paršavedes nedidelėmis grupėmis grupinio laikymo paršingų paršavedžių garduose tikslinga daryti vientisas nekreikiamas grindis su grotelėmis dengtais mėšlo šalinimo kanalais arba laikyti jas sekliuosiuos, pusgiliuose ar giliuosiuose tvartuose.

90.1. bekraikio laikymo nujunkytų paršelių garduose, laikant garde 25–100 paršelių, geriausia 40 paršelių, virš guoliavietės gali būti įrengtas su šildymo elementais arba be jų, pakeliamas šiluminis gaubtas, leidžiantis guoliavietėje palaikyti aukštesnę temperatūrą. Paršeliai į tokią guoliavietę įeina pro kabančias, jeigu yra, užuolaidas, skiriančias guoliavietės erdvę nuo kiaulidės. Tai vadinamas dviejų klimatų gardas, leidžiantis ekonomiškai panaudoti šilumą ir paršelius laikyti šaltesniame tvarte. Geriausia, kai 1/3 gardo grindų (guoliavietė) būtų vientisos, kitur – grotelinės grindys;

90.2. kraikinio laikymo kiaulidėse paršeliai laikomi sekliajame, pusgiliame arba giliajame tvarte;

90.3. viename garde laikomų paršelių masė neturi skirtis daugiau kaip 2 kg. Jei grupėje yra agresyvių paršelių, gardo plotas vienam paršeliui gali būti padidintas iki 30 proc. arba agresyviesiems ir skriaudžiamiesiems paršeliams įrengiami atskiri gardai.

91.1. penimos kiaulės grupiniuose garduose laikomos po 10–40 ir daugiau, geriausia 15–20;

91.2. garde laikomų kiaulių masė neturi skirtis daugiau kaip 10 proc.;

91.3. geriausia penimas kiaules laikyti ant grotelinių grindų;

91.4. gardų grindys gali būti vientisos guoliavietėje ir grotelinės – mėšlo šalinimo zonoje;

91.5. penimos kiaulės gali būti laikomos sekliuosiuos, pusgiliuose ir giliuosiuos tvartuose, taip pat tvartuose su 8–10 proc. nuožulniomis kreikiamomis guoliavietės grindimis.

94.1. paršavedėms su paršeliais – 4–5 cm;

94.2. nujunkytiems paršeliams – 7–8 cm;

94.3. kitoms kiaulių grupėms – 10–12 cm.

95.1. kuiliams reproduktoriams – 1,2–1,4 m;

95.2. paršavedėms – 1,0–1,2 m;

95.3. penimoms – 1,0 m;

95.4. nujunkytiems paršeliams – 0,8 m;

96.5. paršeliams žindukliams – 0,6–0,7 m.

96.1. paršiavimosi ir nujunkytų paršelių garduose ne didesnis kaip 5 cm;

96.2. kitų kiaulių grupių garduose 8–10 cm.

8 lentelė. Lovių matmenys ir šėrimo vietos plotis Pavadinimas Priekinio borto plotis, cm Priekinio borto aukštis, cm Šėrimo vietos plotis vienai kiaulei, cm Nenormuotai šeriamų kiaulių skaičius vienai vietai nesuskirstytas lovys suskirstytas lovys be drėkinimo su drėkinimu be drėkinimo su drėkinimu Žindamoms paršavedėms 40–45 20–25 lovio talpa 15–20 litrų lovio talpa 15–20 litrų lovio talpa 15–20 litrų - - Paršavedėms grupiniuose garduose, kuiliams 35–40 16–20 40–50 - - - - Penimoms kiaulėms ir pakaitiniam (veisliniam) prieaugliui 25–30 12–16 21–33 5* 7* 10* 14* Nujunkytiems paršeliams 20–25 10–12 12–18 5 7 10 14 Nenujunkytiems paršeliams 15 8–10 10 5 - 10 - Pastabos:

101.1. kiaulėms girdyti taikomos čiulptukinės, dubeninės ir lovelinės girdyklos;

101.2. grupiniame garde viena vieninė dubeninė girdykla ar lovelinės girdyklos girdymo vieta numatoma:

101.2.1. 15–30 nujunkytų paršelių ir penimų kiaulių;

101.2.2. 15 paršavedžių;

101.3. viena čiulptukinė girdykla įrengiama:

101.3.1. 10–12 kiaulių šeriant sausais pašarais;

101.3.2. 15 kiaulių šeriant drėkintais pašarais;

101.3.3. 20 kiaulių šeriant skystais pašarais;

101.4. paršavedžių grupiniuose garduose viena girdykla įrengiama 5 kiaulėms, nenujunkytų paršelių vienam gardui – viena girdykla;

101.5. lovinė girdykla turi būti įrengta prie mėšlo šalinimo zonos, skiriant:

101.5.1. 33 cm lovio 25 penimoms kiaulėms;

101.5.2. 50 cm – 15 paršavedžių;

101.6. turi būti numatyta lovinių girdyklų valymo galimybė;

101.7. individualiame garde įrengiama viena girdykla;

101.8. prieš girdyklas visuomet statoma sklendė.

9 lentelė. Čiulptukinių girdyklų įrengimo aukštis Kiaulių grupė Čiulptukinės girdyklos įrengiamos 90o kampu, cm Čiulptukinės girdyklos įrengiamos 45o kampu, cm Paršeliai žindukliai, 2–8 kg 10–15 15–20 Nujunkyti paršeliai, 8–30 kg 25–40 30–50 Penimos, 30–100 kg 35–55 45–65 Kuiliai ir grupėmis laikomos paršavedės 75–80 80–90 Pastabos:

10 lentelė. Dubeninių girdyklų įrengimo aukštis Kiaulių grupė Dubeninių girdyklų įrengimo aukštis, cm Paršeliai žindukliai, 2–8 kg 6–10 Nujunkyti paršeliai, 8–30 kg 10–20 Penimos, 30–100 kg 20–30 Kiaulės per 120 kg 40 104. Lovinės girdyklos įrengiamos ant grindų pagal šėrimo loviams keliamus reikalavimus.

11 lentelė. Kiaulių, išeinančių iš pagrindinės paskirties patalpų, kurios priskiriamos pagal sprogimo ir gaisro pavojų Cg kategorijai, per vartų, durų ir kitų perėjimų 1,0 m plotį, evakuacinės normos Kiaulių grupė Pastato atsparumo ugniai laipsnis I II III Paršavedės su paršeliais ir kuiliai reproduktoriai 30 25 15 Nujunkytos ir paršingos paršavedės 150 150 100 Penimos kiaulės, pakaitinis prieauglis ir nujunkyti paršeliai 300 250 150 110. Gamybinės (išskyrus patalpas kiaulėms laikyti) ir aptarnavimo paskirties patalpų minimalus plotas nurodytas 12 lentelėje.

12 lentelė. Gamybinės (išskyrus patalpas gyvuliams laikyti) ir aptarnavimo paskirties patalpų minimalus plotas Patalpos pavadinimas Plotas, m2 Patalpos paskirtis Patalpa arba vieta inventoriui 4 Inventoriui saugoti Patalpa kraikui Pagal apskaičiavimą Kraikui laikinai laikyti Patalpa aptarnaujančiam personalui 8 Personalo poilsiui, pasiruošimui technologinėms ir kitoms kiaulių priežiūros procedūroms kambarys Paršavedžių sanitarinio paruošimo patalpa 8 Sanitariniam paruošimui prieš paršavedžių paršiavimąsi patalpa Dirbtinio apsėklinimo punktas:

XI. PAŠARŲ POREIKIS IR ATSARGOS 111. Kiaulės šeriamos visaverčiais kombinuotaisiais pašarais, pramonės arba vietoje gaminamais pagal specialius receptus atskiroms kiaulių grupėms. Ūkiai, ypač ekologinio ūkininkavimo, pašarų sudėtį gali įvairinti kitais ūkyje gaunamais pašarų komponentais: pienu, pieno išrūgomis, įvairių maistinių augalų išspaudomis ir kt.

Pastaba. Vidutinės visaverčių kombinuotųjų pašarų paros normos nurodytos 2 priede.

XII. KRAIKO POREIKIS IR ATSARGOS 116. Šaltos ir kieto pagrindo kiaulių guoliavietės turi būti kreikiamos sudarant minkštą ir šiltą paklotą, o apšiltintos guoliavietės pabarstomos smulkintais pakratais. Gausiai kreikiant guoliavietės tvartai gali būti 2–10 oC šaltesni, tuo nebloginant kiaulių laikymo sąlygų. Kraikas sugeria srutas, drėgmę, amoniaką ir kitas kenksmingas dujas, pagaminama daug vertingos trąšos – mėšlo, sumažėja galimybė teršti aplinką.

119.1. nesmulkinti šiaudai (20 proc. drėgnio) 2,0;

119.2. smulkinti šiaudai (20 proc. drėgnio) 3,0;

119.3. durpės (45 proc. drėgnio) 4,0;

119.4. medžio pjuvenos (40 proc. drėgnio) 2,0.

120.1. nepresuotų šiaudų 50;

120.2. presuotų šiaudų 250;

120.3. durpių 150;

120.4. medžio pjuvenų 200.

13 lentelė. Vidutinė kraiko reikmė vienai kiaulei vertinant jį pagal nesmulkintus šiaudus Kiaulių grupė Laikymo būdas Gaunamo mėšlo tipas Kraiko reikmė kg/parą Kraiko poreikis Kuiliai Vientisos kreikiamos grindys Kraikinis mėšlas 3–4 1300 kg vietai per metus Nujunkytos ir paršingos paršavedės Vieniniai boksai, guoliavietės grindys vientisos, mėšlo šalinimo zonos – grotelinės Skystasis mėšlas 0,1–0,2 75 kg vietai per metus Grupinis laikymas, guoliavietė kreikiama, mėšlo šalinimo zonos grindys vientisos Kraikinis mėšlas 0,8–1,2 350 kg vietai per metus Grupinis laikymas, gilusis tvartas Kraikinis mėšlas 4–5 1600 kg vietai per metus Žindamos paršavedės Visas gardas kreikiamas Kraikinis mėšlas 4–5 1600 kg vietai per metus Dalis gardo su grotelinėmis grindimis Skystasis mėšlas 0,05–0,1 35 kg vietai per metus Nujunkyti paršeliai (8–30 kg) Gardas su šiluminiu gaubtu ir dalinėmis grotelinėmis grindimis Skystasis mėšlas 0,05–0,1 4 kg paršeliui išauginti Guoliavietė kreikiama, gardas su šiluminiu gaubtu ir ištisinėmis grindimis Kraikinis mėšlas 0,15–0,30 12 kg paršeliui išauginti Gilusis tvartas Kraikinis mėšlas 1,0–1,5 75 kg paršeliui išauginti Penimos kiaulės (30–100 kg) Dalinės grotelinės grindys Skystasis mėšlas 0,05–0,1 7,5 kg kiaulei išauginti Guoliavietės grindys kreikiamos, mėšlo šalinimo – vientisos Kraikinis mėšlas 0,3–0,5 40 kg kiaulei išauginti Gilusis tvartas Kraikinis mėšlas 2,0–2,5 250 kg kiaulei išauginti Pastaba. Statytojas (užsakovas) gali nurodyti ir kitas kraiko normas. Tuo atveju jos nurodomos projektavimo užduotyje.

XIII. VANDENS TIEKIMO REIKALAVIMAI 123. Kiaulininkystės ūkyje turi būti nenutrūkstamai tiekiamas vanduo, kurio kokybė atitiktų geriamojo vandens reikalavimus.

123.1. Kiaulių girdymo vandens temperatūra:

123.1.1. nenujunkytiems ir nujunkytiems paršeliams turi būti nuo +15 °C iki +20 °C;

123.1.2. suaugusioms kiaulėms – žiemą 10–16 °C, o vasarą – nenormuojama.

124.1. kiaulėms girdyti;

124.2. pašarams ruošti;

124.3. paršavedėms maudyti prieš varant į paršiavimosi patalpą arba gardą;

124.4. įrenginiams plauti;

124.5. patalpoms valyti.

14 lentelė. Suvartojamo vandens kiekis vienai kiaulei per parą Kiaulių grupės Vidutinė paros vandens reikmė, litrais Girdyti Vidutinis poreikis* Nenujunkyti paršeliai, 2–8 kg 1–2 2 Nujunkyti paršeliai, 8–30 kg 1–3,5 2,5 Penimos kiaulės, 30–100 kg 3–8 6 Paršingos paršavedės 12–20 15 Žindamos paršavedės 25–35 30 Kuiliai 10–16 13 Pastaba. *) vandens poreikis kitiems technologiniams procesams kiekvienu atveju tikslinamas atsižvelgiant į taikomas technologijas.

15 lentelė. Reikalingas vandens debitas į vienos vietos girdyklą Kiaulių grupės Girdyklų našumas, litrais per minutę Nenujunkyti paršeliai maks. 0,5 Nujunkyti paršeliai 0,8–1,0 Penima kiaulė, pakaitinis ir veislinis prieauglis 0,8–1,2 Nujunkytos, paršingos paršavedės ir kuiliai 1,5–3,0 Žindoma paršavedė 2,0–4,0 Pastaba. Dubeninių girdyklų našumas turi būti ne mažesnis kaip 1 l/min.

130.1. lygioms grindims plauti 6,0–7,0;

130.2. gelžbetoninėms grotelinėms grindims plauti 20,0–30,0.

XIV. NUOTAKYNO ĮRENGIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI 132. Kiaulininkystės ūkiuose, atsižvelgiant į jų gamybos kryptį ir taikomas technologijas, gaunamos tokios nuotekos:

132.1. buitinės nuotekos;

132.2. kiaulininkystės ūkio gamybinės nuotekos;

132.3. paviršinės nuotekos.

XV. MĖŠLO ŠALINIMO, KAUPIMO IR NAUDOJIMO REIKALAVIMAI 136. Mėšlas ir kiaulidžių gamybinės nuotekos neturi teršti aplinkos. Ūkis turi turėti reikiamą žemės plotą, mėšlui ir kiaulidžių gamybinėms nuotekoms panaudoti laukams tręšti arba naudoti kitas saugias aplinkai priemones mėšlui ir kiaulidžių gamybinėms nuotekoms tvarkyti. Visas kiaulių ūkyje susidaręs mėšlas ir srutos turi būti tvarkomas vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti nuostatomis [7.7].

16 lentelė. Įvairaus amžiaus kiaulių, šeriamų koncentruotais kombinuotaisiais pašarais, išskiriamas per parą vidutinis ekskrementų kiekis Ekskrementų sudėtis Rodikliai Kuiliai Paršavedės Paršeliai, amžius dienomis Penimos, kg Nujunkytos Paršingos Žindamos 26–42 43–60 60–106 Iki 70 Daugiau kaip 70 Ekskrementai Masė, kg 11,1 8,8 10,0 15,3 0,4 0,7 1,8 5,0 6,5 Drėgnis, proc.

89,4 90,0 91,0 90,1 90,0 86,0 86,1 87,0 87,5 Išmatos Masė, kg 3,86 2,46 2,6 4,3 0,1 0,3 0,7 2,05 2,7 Drėgnis, proc.

75,0 73,8 73,1 73,1 70,0 71,0 71,4 73,0 74,7 Šlapimas Masė, kg 7,24 6,34 7,4 11,0 0,3 0,4 1,1 2,95 3,8 Drėgnis, proc.

97,0 97,5 97,3 96,8 96,7 96,0 96,3 96,7 96,9 Pastaba. Uždaro gamybos ciklo ūkiuose vidutiniškai vienai kiaulei (neskaitant nenujunkytų paršelių) galima priimti 4,5 kg 88 proc. drėgnio ekskrementų per parą.

17 lentelė. Įvairaus amžiaus kiaulių, šeriamų skystaisiais pašarų mišiniais (jovalu), išskiriamas per parą vidutinis ekskrementų kiekis Kiaulių grupė Vieno gyvulio išskiriama per parą išmatos, kg šlapimas, l Kuiliai reproduktoriai 9,0 6,0 Paršavedės:

150.1. skystojo – 1;

150.2. šviežio kraikinio mėšlo – 0,65–0,75;

150.3. susigulėjusio (po 2–8 mėn.) kraikinio mėšlo – 0,7–0,85.

XVI. ŠILUMOS, VANDENS GARŲ, ANGLIES DVIDEGINIO IR KITŲ KENKSMINGŲJŲ DUJŲ IŠSKYRIMAS. NORMINIAI KIAULIDĖS ORO RODIKLIAI 151. Bendrosios šilumos kiekis (srautas), kurį išskiria kiaulė, kai aplinkos temperatūra 10 °C, pateiktas 18 lentelėje. Koeficientas j bendrosios šilumos srautui perskaičiuoti, kai aplinkos temperatūra kita, pateiktas 19 lentelėje. Toje pat lentelėje nurodytas savitasis vandens garų kiekis e, tenkantis bendrosios šilumos vienetui, ir kiaulių laisvosios šilumos dalis nuo bendrosios epsilon. Pastarosios reikšmės įvertina kiaulių ir patalpos išgarinamą vandens garų kiekį.

18 lentelė. Vidutinis vienos kiaulės išskiriamas į aplinką CO2, šilumos ir vandens garų kiekis Kiaulių grupė Kiaulės svoris, kg CO2, l/h Šilumos srautas, W Vandens garų, g/h laisvosios (Qo·j·epsilon) bendrosios (Qo·j) Paršavedė su paršeliais (vidutinis paršelių amžius 2 savaitės, paršelio svoris 4 kg, skaičius lizde – 10) 100* 150* 200* 250* 97,3 132,2 167,0 202,0 350 475 600 726 530** 720** 910** 1100** 248 337 426 515 Nujunkyti paršeliai 7 10 15 20 25 30 35 40 11,0 14,7 20,2 22,0 23,9 25,7 29,4 33,0 40 53 73 79 86 92 106 119 60 80 110 120 130 140 160 180 28 37 52 56 61 66 75 84 Penimos kiaulės, pakaitinis prieauglis 50 60 70 80 90 36,7 40,4 44,0 47,7 51,4 132 145 158 172 185 200 220 240 260 280 94 103 112 122 131 Penimos kiaulės, pakaitinis ir veislinis prieauglis, paršavedės ir kuiliai 100 110 120 150 200 300 55,1 56,9 58,7 60,6 73,4 101,0 198 205 211 218 264 363 300 310 320 330 400 550 140 145 150 154 187 258 Pastaba. *) nurodyta tik paršavedės masė; **) nurodytas paršavedės ir paršelių šilumos srautas 19 lentelė. Koeficientas j ir rodikliai e ir epsilon Patalpos temperatūra, °C j e, g/kJ epsilon 0 1,12 0,085 0,79 5 1,06 0,107 0,73 10 1,00 0,135 0,66 15 0,94 0,170 0,58 20 0,90 0,214 0,47 25 0,86 0,269 0,33 155. Anglies dvideginis, natūralios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, (CO2; 1m3 dujų = 1,98 kg) yra kiaulių medžiagų apykaitos ir mėšlo irimo produktas. Anglies dvideginis taip pat gali patekti į kiaulidę iš šildytuvų, deginančių dujas, dyzeliną ar kitus degalus. Pagal didžiausią leistiną anglies dvideginio koncentraciją apskaičiuojamas mažiausias leistinas vėdinimo intensyvumas, reikiamas išorinių aitvarų apšiltinimo laipsnis ir reikiama šildytuvų galia. Anglies dvideginio koncentracija patalpoje mažinama intensyvinant vėdinimą.

156.1. nesukergta ir paršinga paršavedė – 4,2 kg;

156.2. žindama paršavedė su paršeliais – 8,3–11,0 kg;

156.3. nujunkytas paršelis – 0,6 kg;

156.4. penima kiaulė:

156.4.1. laikant ant grotelinių grindų – 3,0 kg;

156.4.2. laikant ant dalinių grotelinių grindų – 2,4 kg;

156.4.3. laikant giliajame tvarte – 4,0 kg;

156.4.4. laikant ant vientiso betono grindų – 2,8 kg;

156.4.5. laikant sekliajame tvarte – 2,2 kg.

157.1. nekreikiamų ar mažai kreikiamų gardų vientisų grindų paviršius turi būti lygus ir nuolaidus link mėšlo kanalo;

157.2. parinkti pašarus racione su mažesniu baltymų kiekiu;

157.3. mažinti patalpose mėšlinų paviršių plotą;

157.4. gausiai kreikti kiaulių guoliavietes ir nuolat šalinti mėšlą;

157.5. taikyti šaltesnį kiaulių laikymo būdą.

162.1. optimali (rekomenduotina) temperatūra – tai temperatūros intervalas, kuriame gyvulių produktyvumas didžiausias, pašarų sąnaudos mažiausios, o lėšos mikroklimatui palaikyti ekonomiškai pagrįstos;

162.2. žemiausia leistina (skaičiuojamoji) temperatūra – tai optimalios oro temperatūros riba, žemiau kurios gyvulys kūno temperatūrai palaikyti pradeda pereikvoti pašarus. Ji dar vadinama žiemos laikotarpio patalpos oro skaičiuojamąja temperatūra, nes pagal ją apskaičiuojamas reikalingas pastato išorinių atitvarų apšiltinimas ir šildytuvų našumas. Šiuo atveju pasirenkami šalčiausio penkiadienio lauko oro parametrai (B grupės parametrai);

162.3. aukščiausia leistina arba vasaros laikotarpio vėdinimo įrenginių reikiamo našumo skaičiuojamoji temperatūra – pasirenkama 2–3 laipsniais aukštesnė už šilčiausio (liepos) mėnesio 13 val. vidutinę lauko oro temperatūrą (A grupės parametrai). Šiltuoju metų laiku kiaulidės gali būti vėsinamos purškiamu smulkiais lašeliais vandeniu – rūku.

20 lentelė. Kiaulidžių optimali (skliausteliuose – žiemos laikotarpio skaičiuojamoji) temperatūra °C, kai skirtingos laikymo sistemos Kiaulių grupė Gyvulio svoris, kg Ant grotelinių grindų Ant apšiltintų betono grindų ar mažai kreikiant Gausiai kreikiant Nujunkyti paršeliai 8→30 30→?22

21 lentelė. Patalpos oro santykinio drėgnio priklausomybė nuo temperatūros Temperatūra, °C 0 5 10 15 20 25 Drėgnis, proc.

95 88 80 72 65 58 166. Kiaulių laikymo patalpoje oro judėjimo greitis yra ribojamas. Didelis oro judėjimo greitis papildomai šaldo gyvulius, todėl žiemą oro judėjimo greitis gyvulių zonoje turi būti ne didesnis kaip 0,2 m/s (žindomų paršelių zonoje – 0,15 m/s). Vasarą kiaulių laikymo patalpoje oras, judėdamas dideliu greičiu, vėsina gyvulius, todėl greitis gali būti 0,4 m/s, o suaugusioms kiaulėms – iki 1,0 m/s.

22 lentelė. Leistina kenksmingųjų dujų koncentracija kiaulidėje Dujos Didžiausia leistina koncentracija, ppm Anglies dvideginis CO2 3000 Amoniakas NH3 20 Sieros vandenilis H2S 5 ppm = cm3/m 3 Pastaba. Iš patalpų pašalintų kenksmingųjų dujų koncentracija aplinkos ore neturi viršyti nustatytų normų [7.12].

168.1. žiemą – 2,6 mg/m3;

168.2. vasarą – 2,2 mg/m3.

Didžiausia leistina dulkių koncentracija kiaulidės ore – 3,0 mg/m3 .

23 lentelė. Leistinas mikroorganizmų kiekis kiaulių patalpoje Leistinas rodiklis Nujunkytoms ir paršavedėms pirmoje paršingumo pusėje Kuiliams ir paršavedėms antroje paršingumo pusėje Paršavedėms su paršeliais Pakaitiniam prieaugliui Nujunkytiems paršeliams Penimoms Mikroorganizmų kiekis 1 m3 oro (tūkst.) ≤100 ≤60 ≤50 ≤50 ≤50 ≤80 Pastaba. Mikrobinis oro užterštumas mažinamas intensyvinant patalpos vėdinimą ir švitinant patalpas ultravioletiniais spinduliais.

170.1. nesukergtos paršavedės – 20,3;

170.2. žindamos paršavedės su paršeliais – 26,5;

170.3. nujunkyto paršelio – 7,8.

XVII. PASTATŲ VĖDINIMO, ŠILDYMO, APŠILTINIMO IR ENERGIJOS TAUPYMO REIKALAVIMAI 172. Kiaulidžių išorinės atitvaros turi būti apšiltintos, patalpa vėdinama ir, jei reikia, šildoma. Kai kiaulidėje taikoma mechaninė vėdinimo sistema, turi būti įrengta atsarginė (avarinė) sistema, kuri, nutrūkus mechaniniam vėdinimui, garantuotų kiaulėms pakankamą oro kiekį.

173.1. reikalingas ventiliatorių našumas žiemos laikotarpiu, kai lauko oro temperatūra žemesnė kaip 0°C , skaičiuojamas CO2 pertekliui pašalinti (apskaičiuojant reikalingą šildytuvų galią, skaičiuojamoji patalpos CO2 koncentracija – 3000 ppm, o apskaičiuojant reikalingą ventiliatorių našumą – 2000 ppm).

Vidutinės vėdinimo intensyvumo reikšmės pateiktos 24 lentelėje.

24 lentelė. Vidutinis vėdinimo intensyvumas, m3/h gyvuliui Kiaulių grupė Gyvulio svoris, kg Žiemą, kai CO2 Didžiausias vasarą, m3/h 2000 ppm* 3000 ppm** Nujunkytos paršavedės 200 29 18 115 Paršingos paršavedės 200 38 24 150 Žindamos paršavedės 200+50*** 76 48 300 Nujunkyti paršeliai 8 5 3 20 30 14 9 55 Penimos kiaulės 40 17 10 65 70 23 14 90 100 26 16 105 Pastabos:

175.1. Natūralaus vėdinimo sistemos parametrus žiemą lemia turimas šilumos (kiaulių, šildytuvų) kiekis, o vasarą – būtinumas pašalinti šilumos perteklių. Abiem atvejais patalpos mikroklimato rodikliai turi būti skaičiuojamieji ar optimalūs. Natūralaus vėdinimo sistemos oro angų plotas turi būti toks, kad sukeltų reikalingą vėdinimo intensyvumą, kurį apsprendžia temperatūrų tarp patalpos ir lauko oro skirtumas (skaičiuojamasis temperatūrų skirtumas) ir vėjo energija.

175.2. Kad vėdinimo sistema veiktų efektyviai, o trauka „neapsiverstų“, atstumas tarp oro įėjimo ir šalinimo angų turi būti ne mažesnis kaip 4 m. Esant šiam aukščiui ir kai temperatūrų tarp patalpos ir lauko oro skirtumas 3 °C, o vėjo greitis – 3 m/s, vidutinis oro judėjimo greitis šachtoje ar kraigo plyšyje – 1 m/s. Norint sumažinti šachtos matmenis, galima pasirinkti pereinamojo laikotarpio lauko ir patalpos oro parametrus. Tada vasarą patalpa vėdinama intensyviau, atidarant langus, duris.

175.3. Vidutiniai vėdinimo angų matmenys pateikti 25 lentelėje.

25 lentelė. Vėdinimo angų vidutinis plotas, kai atstumas tarp oro įėjimo ir šalinimo angų – 4 m Kiaulių grupės Šachtų skerspjūvio mažiausias plotas (deltaDt =10 C) Oro šalinimo angų didžiausias plotas (deltaDt=2,5 C) Vasarą sienose atidarytų angų plotas, proc. grindų ploto m2/100 kiaulių proc. grindų ploto m2/100 kiaulių proc. grindų ploto Nujunkytos ir paršingos paršavedės 1,0 0,4 3,7 1,4 2,1* Žindamos paršavedės 2,3 0,3 8,3 1,1 1,7* Nujunkyti paršeliai 0,3 0,6 1,1 2,1 3,2* Penimos kiaulės 0,7 0,8 2,5 2,8 4,2* Pastabos:

26 lentelė. Reikalingas atidaromų langų, nutrūkus mechaniniam vėdinimui, plotas Kiaulių grupės Atidaromų langų plotas, m2 m2/100 kiaulių proc. grindų ploto Nesukergtos ir paršingos paršavedės 1,7 0,6 Žindamos paršavedės 3,8 0,5 Nujunkyti paršeliai 0,6 1,2 Penimos kiaulės 1,2 1,3 177. Šildomos kiaulidės išorinių atitvarų šiluminė varža nustatoma lyginant apskaičiuotas šiltinimo ir šildymo išlaidas.

178.1. 1,5 – kai grindys ir pamatai neapšiltinti;

178.2. 0,9 – kai grindys ir pamatai apšiltinti.

179.1. mechaninė neigiamo slėgio vėdinimo sistema – kai veikiant ištraukiamiesiems ventiliatoriams, šalinantiems užterštą orą pro stoge įrengtas ventiliacines angas, per reguliuojamas angas sienose į patalpą plūsta švarus lauko oras;

179.2. mechaninė neutralaus slėgio vėdinimo sistema – kai švarus lauko oras įpučiamas pro angas sienose, o užterštas oras šalinamas ventiliatoriais pro stoge įrengtas ventiliacines angas;

179.3. mechaninė difuzinė vėdinimo sistema – kai, veikiant ištraukiamiesiems ventiliatoriams, švarus lauko oras įeina į pastato viršutinėje dalyje esantį kanalą, iš kurio per perforuotą apatinę dalį krenta į kiaulių buvimo zoną. Sistema efektyviai veikia tik tada, kai langai ir durys sandariai uždaryti;

179.4. mechaninio vėdinimo ventiliatoriai valdomi automatiškai. Įrengiama aliarminė signalizacija, kuri informuoja, jei mechaninis vėdinimas nutrūko. Sugedus ventiliatoriams, patalpa per angas sienose vėdinama natūraliai.

180.1. plyšinė (kraiginė) vėdinimo sistema įrengiama kiaulidėje be pastogės. Ją sudaro tolygiais tarpais išdėstytos sienų viršutinėje dalyje angos švariam lauko orui įeiti ir plyšys stogo kraige užterštam orui šalinti. Sienų angų ir kraigo plyšio plotas turi būti reguliuojami. Angas orui įeiti ir šalinti uždengti tinklu, kuris sulaiko vėją, bet tolygiai praleidžia orą. Angų plotas priklauso ir nuo tinklo tankio;

180.2. šachtinė vėdinimo sistema įrengiama tvarte su pastoge. Šachtos viršutinėje dalyje įrengiama reguliuojama sklendė. Kad oro trauka šachtoje „neapsiverstų“, iš patalpos užterštam orui šalinti geriausia įrengti vieną šachtą. Švariam lauko orui įeiti sienų viršutinėje dalyje įrengiamos tolygiais tarpais išdėstytos reguliuojamos ar nereguliuojamos (mažos 5–10 cm skersmens angos nereguliuojamos) angos.

XVIII. GAMYBINIŲ PROCESŲ MECHANIZAVIMAS 184. Technologiniams procesams mechanizuoti: pašarui ruošti, šerti, girdyti, kreikti, mėšlui šalinti ir tvarkyti, kiaulių veterinariniam aptarnavimui, patalpoms valyti ir dezinfekavimui mechanizuoti turi būti naudojami racionalūs mašinų bei įrenginių komplektai.

193.1. kraikinis ir kitoks tirštasis mėšlas į tręšimo laukus transportuojamas ir paskleidžiamas mėšlo kratytuvais;

193.2. skystasis mėšlas ir srutos į tręšimo laukus transportuojami srutvežiais, tik turinčiais laistymo žarnas, kuriomis skystasis mėšlas arba srutos tolygiai paskleidžiami dirvos paviršiuje. Naudoti srutvežius, kuriais skystasis mėšlas ant dirvos paviršiaus išpurškiamas arba kitaip išlaistomas, negalima;

193.3. ūkiuose, kur sukaupiamas didelis skystojo mėšlo kiekis, jis į laukus transportuojamas laikinai sumontuojamomis lanksčių žarnų trasomis keleto kilometrų atstumu. Tręšimo laukuose prie transportavimo žarnos prijungiamas mobilus, skystojo mėšlo skleidimo agregatas;

193.4. visais atvejais skystasis mėšlas ant dirvos paviršiaus išpilamas ir tolygiai paskleidžiamas per žemę siekiančias žarnas. Mėšlo, srutų ir nuotekų transportavimo priemonės turi būti sandarios ir neteršti aplinkos (transportavimo kelių ir aplinkos oro). Paskleistas dirvos paviršiuje mėšlas aplinkosaugos reikalavimų nustatytais terminais turi būti įterptas į dirvą [7.7].

XIX. ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR ELEKTROTECHNINIŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI. ŽAIBOSAUGA 198. Kiaulininkystės ūkiuose numatyti galimybę pastatyti elektros generatorius, varomus autonominiais varikliais.