LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ, BŪDINGŲ KONKREČIAI VIETOVEI AR ETNOGRAFINIAM REGIONUI, ATITIKTIES SPECIFIKACIJOS PATVIRTINIMO 2012 m. rugsėjo 19 d. Nr. 3D-739 Vilnius Vadovaudamasis Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012–2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1475 (Žin., 2011, Nr. 155-7366), 12 punktu, t v i r t i n u Tautinio paveldo produktų, būdingų konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui, atitikties specifikaciją (pridedama)*. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius SUDERINTA SUDERINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. S2-2059 2012 m. liepos 31 d. raštu Nr. B6-(1.19)-1784 _________________ * Tautinio paveldo produktų, būdingų konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui, atitikties specifikacija skelbiama „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3D-739 TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ, BŪDINGŲ KONKREČIAI VIETOVEI AR ETNOGRAFINIAM REGIONUI, ATITIKTIES SPECIFIKACIJA I GRUPĖ – TRADICINIAI GAMINIAI BŪDINGI BRUOŽAI PAGAL REGIONUS

1. AKMENSKALDYSTĖ Kodas 001AK01.01.01 Antkapiniai paminklai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Sakraliniai paminklai). Pagrindas metaliniams kryžiams įtvirtinti; įvairių tradicinių medinių paminklų akmeninės variacijos; akmeniniai kapinių vartai. Nebūdingi Dzūkijai. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas; iškelti pašalo, nepatyrę ilgesnį laiką atmosferos poveikio. - Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas; iškelti pašalo, nepatyrę ilgesnį laiką atmosferos poveikio. Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas; iškelti pašalo, nepatyrę ilgesnį laiką atmosferos poveikio. Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas; iškelti pašalo, nepatyrę ilgesnį laiką atmosferos poveikio. Gamybos būdas Akmens skaldymas išbrinkinamais pleištais ir jo paviršiaus apdorojimas plieno kaltais. - Akmens skaldymas išbrinkinamais pleištais ir jo paviršiaus apdorojimas plieno kaltais. Akmens skaldymas išbrinkinamais pleištais ir jo paviršiaus apdorojimas plieno kaltais. Akmens skaldymas išbrinkinamais pleištais ir jo paviršiaus apdorojimas plieno kaltais. Forma Laibi, dažnai trijų pakopų, skerspjūvyje keturkampiai; viršūnė puošta nedideliu kryželiu ar „saulute“, priekyje kartais reljefinė puošyba – simboliniai ženklai (monstrancija, kryžius, širdis) bei pastatymo data. Santykis tarp pagrindo ir aukščio – maždaug 1: 4 (be kryželio). - Tik kaltinių ar lietinių kryžių pagrindai; liekni; santykis tarp pagrindo ir aukščio – maždaug 1: 2,
2. Šilalės, Šilutės ir Tauragės rajonuose koplytstulpiai su niša medinei skulptūrėlei iki 4 m aukščio, kryžiai – iki 4,9 m su būdingu kryžmos užbaigimu stilizuotu trilapiu. Santykis tarp pagrindo ir aukščio gali siekti 1:10 (be kryželio). Koplytėlių formos paminklai masyvūs, monumentalūs, keturkampiai, su įstiklintomis nišomis priekyje arba iš visų keturių pusių. Tik kaltinių ar lietinių kryžių pagrindai, masyvūs, žemi. Santykis tarp pagrindo ir aukščio – maždaug 1:
3. Kodas 001AK01.01.02 Skulptūros (Sritis – Architektūra. Rūšis – Sakraliniai paminklai). Itin reta tautodailės rūšis. Būdingas statiškumas, monumentalumas; bruožų modeliavimas labai apibendrintas. Tematika – religinė ir mitologinė. Nebūdingos Aukštaitijai, Dzūkijai, Mažajai Lietuvai. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga - - Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas ar gabras, nepatyręs ilgesnį laiką atmosferos poveikio. Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas ar gabras, nepatyręs ilgesnį laiką atmosferos poveikio. - Gamybos būdas - - Tašymas plieno kaltais. Tašymas plieno kaltais. - Forma - - Siužetinė. Siužetinė. - Kodas 001AK01.02.01 Skaldyti, tašyti akmenys (Sritis – Architektūra. Rūšis – Statybinės medžiagos). Skaldyti akmenys naudotini pamatams, statant dvarų rūmus, atskirus ūkinius pastatus, jų sąsparas. Tašyti akmenys – inžineriniuose statiniuose: malūnų užtvankose ir latakuose, tiltų atramose, kanalų užtūrose, polderiuose. Dažni akmeniniai laiptai. Seniausi gaminiai iš skaldyto ir tašyto akmens – girnapusės. Regioniniai ypatumai nebūdingi. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Lauko rieduliai; dažniau smulkiagrūdis ir stambiagrūdis granitas. Apdirbimo būdas Skaldymas pleištais ir kūju, tašymas plieno kaltais. Girnų griovelių iškalimas specialiu įrankiu – girnakaliu.
4. ALAUS DARYMAS Kodas 002AG01.01.01 Keptinis alus (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Alus). Iš kepto miežių salyklo pagamintas nestiprus (1,5–6 proc. etilo alkoholio) fermentuotas gėrimas. Nebūdinga Dzūkijai ir Suvalkijai. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas). - - Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas). Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas). Žaliavos ruošimo būdas Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas. Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti. Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose. - - Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas. Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti. Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose. Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas. Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti. Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose. Priedai Dirsės, avižos. - - Dirsės, avižos. Dirsės, avižos. Gamybos technologija Salyklo salinimas, kepimas. Sumaltas salyklas užplikomas, praaušęs išminkomas kaip duona ir kepamas aukštoje temperatūroje, kol labai gerai sukeps. Apynių šutinimas. Apyniai šutinami 2–3 val. nedideliame kiekyje vandens. Misos tekinimas. Iškepti kepalai sulaužomi ir užšutinami karštu vandeniu. Palaikoma apie 2 val. ir pradedama tekinti du kartus. Pirmo ir antro tekinimo alus raugiamas atskirai. Alaus rūgimas. Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val. Alaus košimas, laikymas. Košiama į statines (pirmo ir antro tekinimo alus atskirai). Laikoma vėsioje patalpoje. Alus geriamas po 2–3 dienų. Salyklo salinimas, kepimas. Sumaltas salyklas užplikomas, praaušęs išminkomas kaip duona ir kepamas aukštoje temperatūroje, kol labai gerai sukeps. Apynių šutinimas. Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens. Misos tekinimas. Iškepti kepalai sulaužomi ir užšutinami karštu vandeniu. Palaikoma apie 2 val. ir pradedama tekinti du kartus. Pirmo ir antro tekinimo alus neatskiriamas. Alaus rūgimas. Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val. Alaus košimas, laikymas. Košiama į statines. Laikoma vėsioje patalpoje. Alus geriamas po 2–3 dienų. Salyklo salinimas, kepimas. Sumaltas salyklas užplikomas, praaušęs išminkomas kaip duona ir kepamas aukštoje temperatūroje, kol labai gerai sukeps. Apynių šutinimas. Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens. Misos tekinimas. Iškepti kepalai sulaužomi ir užšutinami karštu vandeniu. Palaikoma apie 2 val. ir pradedama tekinti du kartus. Pirmo ir antro tekinimo alus neatskiriamas. Alaus rūgimas. Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val. Alaus košimas, laikymas. Košiama į statines. Laikoma vėsioje patalpoje. Alus geriamas po 2–3 dienų. Įrankiai ir įrenginiai Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti; Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti; Medinis kubilas su įranga misai tekinti. Duonkepė krosnis - - Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti; Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti; Medinis kubilas su įranga misai tekinti. Duonkepė krosnis Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti; Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti; Medinis kubilas su įranga misai tekinti. Duonkepė krosnis Skonis, spalva Spalva – juosvai ruda. Skonis – rūgščiai saldus. Tirštas, lipnus, ypač pirmo tekinimo. - - Spalva – juosvai ruda. Skonis – rūgščiai saldus, jaučiamas apynių skonis. Lipnus. Spalva – juosvai ruda. Skonis – rūgščiai saldus, maloniai karstelėjęs, jaučiamas apynių skonis. Lipnus. Kodas 002AG01.01.02 Miežinis alus (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Alus). Nestiprus (1,5–6 proc. etilo alkoholio) miežių salyklo fermentuotas gėrimas. Nebūdinga Dzūkijai ir Suvalkijai. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas). - - Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas). Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas). Žaliavos ruošimo būdas Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas. Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti. Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose. Gali būti džiovinamos. - - Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas. Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti. Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose. Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas. Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti. Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose. Priedai Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų). Cukrus. - - Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų). Ankščiau vietoj apynių kartais dėdavo gailių. Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų). Ankščiau vietoj apynių kartais dėdavo gailių. Gamybos technologija Salyklo salinimas. Sumaltas salyklas užplikomas ir salinamas 3–6 val. - - Salyklo salinimas. Sumaltas salyklas užplikomas, palaikomas apie 3 val., po to pripilama vandens, išplakama, palaikoma apie 2 val., 30 min. verdama. Salyklo salinimas. Sumaltas salyklas užplikomas, palaikomas apie 3 val., po to pripilama vandens, išplakama, palaikoma apie 2 val., 30 min. verdama. Apynių šutinimas. Apyniai šutinami 2–3 val. nedideliame kiekyje vandens. Misos tekinimas. Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama. Pirmo ir antro tekinimo alus raugiamas atskirai. Alaus rūgimas. Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val. Alaus košimas, laikymas. Košiama į statines (pirmo ir antro tekinimo alus atskirai). Laikoma vėsioje patalpoje kelis mėnesius. Geriausias alus praėjus 1–2 sav. (kartais naudojamas ir po trijų dienų). Apynių šutinimas. Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens. Misos tekinimas. Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama. Pirmo ir antro tekinimo alus neatskiriamas. Alaus rūgimas. Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val. Alaus košimas, laikymas. Košiama į statines. Laikoma vėsioje patalpoje kelis mėnesius. Geriausias alus praėjus 1–2 sav. (kartais naudojamas ir po trijų dienų). Apynių šutinimas. Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens. Misos tekinimas. Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama. Pirmo ir antro tekinimo alus neatskiriamas. Alaus rūgimas. Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val. Alaus košimas, laikymas. Košiama į statines. Laikoma vėsioje patalpoje kelis mėnesius. Geriausias alus praėjus 1–2 sav. (kartais naudojamas ir po trijų dienų). Įrankiai ir įrenginiai Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti; Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti; Medinis kubilas su įranga misai tekinti. - - Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti; Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti; Medinis kubilas su įranga misai tekinti. Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti; Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti; Medinis kubilas su įranga misai tekinti. Skonis, spalva Sodraus salyklo skonio, turintis apynių kartumą, mielių bei kitų priedų prieskonį. Neskaidrus, galimos mielių nuosėdos. Šiaudo spalvos – nuo šviesios iki rusvos. - - Karstelėjusio apynių skonio, salyklo aromato. Neskaidrus, galimos mielių nuosėdos. Šiaudo spalvos. Malonus, saldus skonis, švelnus kartumas. Šviesiai geltonos, beveik baltos spalvos. Kodas 002AG01.02.01 Miežinė gira (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Gaivieji gėrimai). Miežių salyklo gėrimas pagamintas papildomai perkošus alaus putrą. Nebūdinga Dzūkijai ir Suvalkijai. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių) , apyniai, vanduo (tinkamiausias minkštas). - - Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, vanduo (tinkamiausias minkštas). Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, vanduo (tinkamiausias minkštas). Žaliavos ruošimo būdas Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas. Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti. - - Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas. Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab –rugsėjo pr., kai ima gelsti. Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas. Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti. Priedai Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų). - - Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų). Ankščiau vietoj apynių kartais dėdavo gailių. Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų). Ankščiau vietoj apynių kartais dėdavo gailių. Gamybos technologija Salyklo salinimas. Sumaltas salyklas užplikomas ir salinamas 3–6 val. Apynių šutinimas. Apyniai šutinami 2–3 val. nedideliame kiekyje vandens. Misos tekinimas. Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama. Likusi putra užpilama karštu vandeniu trečią kartą ir paliekama savaime išrūgti tekinimo kubile. Giros laikymas. Išrūgusi gira laikoma tekinimo kubile, o ilgesniam laikymui supilama į medines statines ir laikoma vėsiai. - - Salyklo salinimas. Sumaltas salyklas užplikomas, palaikomas apie 3 val., po to pripilama vandens, išplakama, palaikoma apie 2 val., 30 min. verdama. Apynių šutinimas. Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens. Misos tekinimas. Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama. Likusi putra užpilama karštu vandeniu trečią kartą ir paliekama savaime išrūgti tekinimo kubile. Giros laikymas. Išrūgusi gira laikoma tekinimo kubile, o ilgesniam laikymui supilama į medines statines ir laikoma vėsiai. Salyklo salinimas. Sumaltas salyklas užplikomas, palaikomas apie 3 val., po to pripilama vandens, išplakama, palaikoma apie 2 val., 30 min. verdama. Apynių šutinimas. Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens. Misos tekinimas. Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama. Likusi putra užpilama karštu vandeniu trečią kartą ir paliekama savaime išrūgti tekinimo kubile. Giros laikymas. Išrūgusi gira laikoma tekinimo kubile, o ilgesniam laikymui supilama į medines statines ir laikoma vėsiai. Įrankiai ir įrenginiai Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti; Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės girai laikyti; Medinis kubilas su įranga misai tekinti. - - Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti; Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės girai laikyti; Medinis kubilas su įranga misai tekinti. Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti; Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės girai laikyti; Medinis kubilas su įranga misai tekinti. Skonis, spalva Rusvai palšvos spalvos, šviesesnė už alų, drumstoka. Miežio skonio, kartoka, maloniai rūgštelėjusi. - - Šviesi kaip grūdo spalva, šviesesnė už alų, drumstoka. Miežio skonio, kartoka, maloniai rūgštelėjusi. Šviesi kaip grūdo spalva, šviesesnė už alų, drumstoka. Miežio skonio, kartoka, maloniai rūgštelėjusi.
5. ALIEJAUS SPAUDIMAS Kodas 003AG02.01.01 Aguonų aliejus (Sritis – Maistas. Rūšis – Aliejai). Spaustų aguonų sėklų aliejus. Regioniniai ypatumai nebūdingi. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Nunokusios aguonų sėklos. Daržinė aguona (Papaver somniferum L.). Gamybos technologija Aliejus išgaunamas spaudimu: aguonų sėklos sutrinamos, pašildomos (iki 35–40 °C), spaudžiamos spaustuvais arba specialiais presais. Įrankiai ir įrengimai Piesta aguonoms grūsti arba girnos aguonoms sutrinti; puodas arba metalinė skarda susmulkintoms aguonoms supilti; krosnis aguonoms šildyti; kanapinis arba storas lininis audinys aguonoms surišti; spaustuvas arba presas aliejui spausti; molinis arba stiklinis indas aliejui laikyti. Konsistencija, skonis, spalva, kvapas Malonaus, aguonas primenančio skonio, neskaidrus, ant dugno galimos nuosėdos. Kodas 003AG02.01.02 Kanapių aliejus (Sritis – Maistas. Rūšis – Aliejai). Spaustų kanapių sėklų aliejus. Regioniniai ypatumai nebūdingi. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Nunokusios kanapių sėklos. Sėjamoji kanapė (Cannabis sativa L.), šiukšlyninė kanapė (Cannabis rudentalis Janisch). Gamybos technologija Aliejus išgaunamas spaudimu: kanapių sėklos sutrinamos, pašildomos (iki 35–40 °C), spaudžiamos spaustuvais arba specialiais presais. Įrankiai ir įrengimai Piesta kanapėms grūsti arba girnos kanapėms sutrinti; puodas arba metalinė skarda susmulkintoms kanapėms supilti; krosnis kanapėms šildyti; kanapinis arba storas lininis audinys kanapėms surišti; spaustuvas arba presas aliejui spausti; molinis arba stiklinis indas aliejui laikyti. Konsistencija, skonis, spalva, kvapas Žalsvai rudos spalvos, malonaus skonio, neskaidrus, ant dugno galimos nuosėdos. Kodas 003AG02.01.03 Sėmenų aliejus (Sritis – Maistas. Rūšis – Aliejai). Spaustų linų sėmenų aliejus. Regioniniai ypatumai nebūdingi. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Linų sėmenys. Naudojami grūdinių (maistinių) linų sėmenys, kartais pluoštinių linų sėmenys. Gamybos technologija Aliejus išgaunamas spaudimu: sėmenys sutrinami, pašildomi (iki 35–40 °C) ir spaudžiami specialiais presais. Įrankiai ir įrengimai Piesta sėmenims grūsti arba girnos sėmenims sutrinti; puodas arba metalinė skarda susmulkintiems sėmenims supilti; krosnis sėmenims šildyti; kanapinis arba storas lininis audinys sėmenims surišti; spaustuvas arba presas aliejui spausti; molinis arba stiklinis indas aliejui laikyti. Konsistencija, skonis, spalva, kvapas Nusistovėjęs skaidrus, nuosėdos ant dugno. Spalva švelniai geltona iki gintarinės. Kvapas malonus. Skonis malonus, lengvai karstelėjęs, primenantis riešuto skonį.
6. AUDIMAS Kodas 004AG03.01.01 Sijonų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga moteriškam drabužiui siūti. Pasižymi spalvingumu, raštų įvairove. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai. Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai. Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai. Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai. Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai. Audimo technika Dvinytė, diminė, servetinė, ruoželinė. Dvinytė, diminė, ruoželinė. Dvinytė, diminė, kaišytinė. Dvinytė, ripsinė (ataudų ripsas). Dvinytė, diminė, ruoželinė. Raštai Languoti – įvairaus dydžio langai iš ritmiškai pasikartojančių metmenų ir ataudų dryželių. Dryžuoti – ritmiškai pasikartojantys skersiniai arba išilginiai dryžiai arba jų grupės. Lininiuose (baltuose) krašte rinktine technika įausti geometriniai raštai. Languoti – smulkūs ir vidutinio dydžio langeliai, kartais paryškinti įaustais kilpiniais siūlais. Dryžuoti – išilginiai įvairaus pločio dryžiai. Dryžuoti – vienspalviame fone ritmiškai pasikartojantys spalvingų dryžių pluoštai. Languoti – vidutinio dydžio langai. Kaišytiniai –vienspalviame fone iškaišyti, geometrizuoti augaliniai raštai. Languoti – stambūs ir vidutiniai langai. Dryžuoti – vienspalviame fone ritmiškai pasikartojantys 4–7 spalvų skersiniai ir įvairaus pločio dryžiai. Skersai dryžuoti naudojami išilgadryžiams sijonams. Dryžuoti – vienspalviame fone įvairaus pločio dryžiai. Languoti – stambūs ir vidutinio dydžio langai. Spalvos, spalvų deriniai Vienspalviai, dviejų ir daugiau spalvų. Vyrauja raudona, žalia, geltona, violetinė, balta, juoda, mėlyna. Lininiuose – balta, raudona. Vienspalviai, dviejų ir daugiau spalvų. Vyrauja raudona, žalia, balta, mėlyna, violetinė. Lininiuose – mėlyna, juoda, ruda, geltona. Vienspalviai, dviejų ir daugiau spalvų. Fono – pilka, mėlyna, ruda, juoda, dryželiai – įvairiaspalviai. Lininiuose – balta, įvairių spalvų dryžiai. Vienspalviai, dviejų ir daugiau spalvų deriniai. Vyrauja žalia, violetinė, mėlyna, ruda, raudona, juoda, balta, geltona. Lininiuose –balta, įvairių spalvų skersiniai ir išilginiai dryžiai. Vienspalviai, dviejų, ir daugiau spalvų deriniai. Vyrauja tamsi mėlyna, juoda, žalia, raudona, geltona, ruda. Lininiuose – balta, įvairių spalvų skersiniai ir išilginiai dryžiai. Kodas 004AG03.01.02 Liemenių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga moteriškiems ir vyriškiems berankoviams drabužiams siūti. Vienspalviai, marginti – siauromis juostelėmis, smulkiais langeliais. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Audimo technika Diminė, dvinytė. Diminė, dvinytė. Diminė, dvinytė. Diminė, dvinytė, atlasinė. Diminė, dvinytė. Raštai Smulkūs langeliai, skersiniai dryželiai, katpėdėlės. Smulkūs langeliai, skersiniai dryželiai. Smulkūs skersiniai dryželiai, langeliai, katpėdėlės. Smulkūs skersiniai dryželiai, langeliai. Spalvos, spalvų deriniai Vienspalvės – šviesių tonų gelsva, žalsva, rausva. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai, langeliai. Vienspalvės – šviesių ir tamsių tonų žalia, mėlyna, vyšninė. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai, langeliai. Vienspalvės – ruda, žalia, violetinė, mėlyna, juoda. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai, langeliai. Vienspalvės – raudona, žalia, ruda, balta, violetinė. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai, langeliai. Vienspalvės – juoda, mėlyna, violetinė, ruda. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai. Kodas 004AG03.01.03 Skarų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išaustas medžiagos gabalas, iš kurio siūdavo skaras apsigobti pečiams, galvai. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Vilnonių audinių paviršius kartais būdavo veliamas. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Vilnoniai siūlai. Vilnoniai, lininiai siūlai. Vilnoniai siūlai. Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai. Vilnoniai siūlai. Audimo technika Dvinytė, ruoželinė, daugianytė. Dvinytė, diminė, ruoželinė. Dvinytė, ruoželinė. Ripsinė (ataudų ripsas ) dvinytė, ruoželinė, daugianytė. Dvinytė. Raštai Sulanguotos įvairaus pločio ruoželiais. Sulanguotos įvairaus pločio ruoželiais. Smulkūs langeliai. Pakraščiai paryškinti plačiais dryžiais. Sulanguotos įvairaus pločio ruoželiais arba plačiais dryžiais. Išmarginta siaurais ruoželiais arba sulanguota plačiais dryžiais. Pakraščiai paryškinti plačiais vienspalviais dryžiais. Dryžuotos skersiniais dryžiais. Sulanguota plačiais dryžiais. Spalvos, spalvų deriniai Dvispalvės. Kelių spalvų. Vyrauja pilka, juoda, balta, ruda, spalva. Dvispalvės. Kelių spalvų. Vyrauja rudos – žalios, baltos – juodos, juodos – rudos, vyšninės – žalios, pilkos – juodos spalvų deriniai. Dvispalvės. Kelių spalvų. Vyrauja juoda, ruda, žalia, pilka spalva. Dvispalvės. Kelių spalvų (vilnonės). Vyrauja juoda, mėlyna, raudona, ruda, žalia, balta, pilka spalva. Dvispalvės lininės – vyrauja balta, raudona spalva. Dvispalvės. Kelių spalvų. Vyrauja mėlyna, ruda, juoda, žalia spalva. Kodas 004AG03.01.03 Skarelių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išaustas medžiagos gabalas, iš kurio siūdavo skareles moterims galvai apsirišti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, vilnoniai siūlai. Lininiai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, vilnoniai siūlai. Audimo technika Dvinytė. Dvinytė. Dvinytė. Dvinytė. Dvinytė. Raštai Languotos. Įvairaus pločio dryželiais paryškinti kraštai. Languotos. Įvairaus pločio dryželiais paryškinti kraštai. Languotos. Įvairaus pločio dryželiais paryškinti kraštai. Languotos. Įvairaus pločio dryželiais paryškinti kraštai. Languotos. Įvairaus pločio dryželiais paryškinti kraštai. Spalvos, spalvų deriniai Lininių fonas baltas, dryželiai mėlyni, raudoni. Vilnonių fonas rudas, raudonas, žalias, dryžiai – įvairių spalvų. Lininių fonas baltas, dryželiai mėlyni, raudoni. Vilnonių fonas rudas, mėlynas, žalias, dryžiai – įvairių spalvų. Lininių fonas baltas, dryželiai mėlyni, raudoni. Vilnonių fonas mėlynas, vyšninis, žalias, dryžiai – įvairių spalvų. Lininių fonas baltas, raudonas, dryželiai mėlyni, žali, balti. Vilnonių fonas raudonas, mėlynas, dryželiai – balti, žali, mėlyni. Lininių fonas baltas, dryželiai žali, raudoni, mėlyni. Vilnonių fonas, rudas, mėlynas, žalias, dryželiai – balti, mėlyni. Kodas 004AG03.01.04 Prijuosčių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga moteriškam prisijuosiamam drabužiui siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, siūlai. Audimo technika Dvinytė, diminė, servetinė. Dvinytė, diminė, kaišytinė. Dvinytė, diminė, kaišytinė, rinktinė. Dvinytė, atlasinė, rinktinė, diminė, ripsinė. Dvinytė, kaišytinė. Raštai Įvairaus pločio diminiai, rinktiniai, atlasiniai ar ripsiniai dryželių užaudimai audinio krašte. Kasdieninės – languotos, dryžuotos. Languotos, skersai dryžuotos su kaišytais arba dimais įaustais ornamentais. Skersai dryžuotos su kaišytais ornamentais. Kaišytinės per visą audinį iškaišyti įvairaus dydžio geometriniai ir augaliniai ornamentai. Dryžuotos – skersiniais, lygiais, dantytais, rinktiniais, dimų dryžiais iš smulkių geometrinių, augalinių ornamentų. Skersiniai audiniai naudojami išilgadryžėms prijuostėms. Dryžuotos – skersiniais ar išilginiais augalinių, geometrinių ornamentų dryžiais. Skersiniai audiniai naudojami išilgadryžėms prijuostėms. Spalvos, spalvų deriniai Balta, raudona, mėlyna. Kasdieninių – pilka, mėlyna, ruda, raudona. Vienspalvių fonas rudas, vyšninis, žalias. Kelių spalvų – vyrauja raudona, balta, juoda, geltona, ruda, žalia, vyšninė spalva. Languotos su išryškintais skersiniais dryžiais. Baltame fone raudonos, mėlynos spalvos ornamentai. Tamsiame fone įvairiaspalviai kaišytiniai ornamentai. Baltas fonas – ornamentai raudoni, mėlyni. Tamsus fonas – ornamentai raudoni, mėlyni, žali, geltoni, balti, rudi, violetiniai. Baltame fone raudoni ornamentai. Kodas 004AG03.01.05 Marškinių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Pagrindas drabužiams siūti. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Audimo technika Dvinytė – audiniui, papuošimai įausti dimais, ruoželiu, rinktine technika. Dvinytė – audiniui, papuošimai įausti dimais, ruoželiu, rinktine technika. Dvinytė – audiniui. Dvinytė – audiniui, papuošimai įausti dimais, rinktine technika. Dvinytė – audiniui, papuošimai įausti dimine, dvinyte technika. Raštai Papuošimų ornamentai geometriniai. Papuošimų ornamentai geometriniai. Įausti ornamentai nebūdingi. Papuošimų ornamentai geometriniai, augaliniai. Papuošimų ornamentai geometriniai, augaliniai. Spalvos, spalvų deriniai Audinio balta, papuošimams raudona. Audinio balta, papuošimams raudona, juoda. Audinio balta. Audinio balta, papuošimams raudona. Audinio balta, papuošimams raudona, mėlyna. Kodas 004AG03.01.05 Kelnių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga vyriškam drabužiui siūti. Dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Vilnoniai, lininiai siūlai. Vilnoniai, lininiai siūlai. Vilnoniai, lininiai siūlai. Vilnoniai, lininiai siūlai. Vilnoniai, lininiai siūlai. Audimo technika Dvinytė, ruoželinė. Dvinytė, ruoželinė. Dvinytė, ruoželinė. Dvinytė, ruoželinė. Dvinytė, ruoželinė. Raštai Siauri, išilginiai ar skersiniai dryželiai, įvairių dydžių langeliai. Siauri išilginiai ar skersiniai dryželiai, smulkūs langeliai. Siauri išilginiai ar skersiniai dryželiai, eglutė, smulkūs langeliai. Siauri išilginiai ar skersiniai dryželiai, smulkūs langeliai. Siauri skersinai dryželiai, smulkūs langeliai. Spalvos, spalvų deriniai Vienspalvės – pilkos, rudos. Dryželiai – juodi, balti, raudoni. Lininės – baltos ar sulanguotos mėlynais, pilkais dryžiais. Lininės – baltos ar languotos mėlynais, pilkais dryžiais. Vienspalvės – pilkos, rudos. Dryželiai – juodi, žali, raudoni. Lininės – baltos ar sulanguotos mėlynais, pilkais dryžiais. Vienspalvės – pilkas, rudas, baltas. Lininės – baltos ar languotos mėlynais, pilkais dryžiais. Vienspalvės – pilkas, rudas, žalias. Dryželiai – raudoni, žali, juodi. Lininės – baltos ar sulanguotos mėlynais, pilkais dryžiais. Vienspalvės – mėlynos, žalios, juodos. Dryželiai raudoni, geltoni, juodi. Lininės – baltos ar sulanguotos mėlynais, pilkais dryžiais. Kodas 004AG03.01.06 Švarkų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga vyriškam viršutiniam drabužiui siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Vilnonių audinių paviršius kartais būdavo veliamas. Regioniniai ypatumai nebūdingi. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Lininiai, vilnoniai siūlai. Audimo technika Dvinytė, ruoželinė. Raštai Vienspalviame fone įausti išilginiai spalvoti dryželiai. Spalvos, spalvų deriniai Fonas pilkas, rudas, dryželiai – įvairių spalvų. Kodas 004AG03.01.07 Sermėgų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta stora vilnonė medžiaga šiltiems vyrų ir moterų apsiaustams siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais dažais, vienspalviai pilkos, rudos, baltos, mėlynos spalvos. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Vilnoniai siūlai. Vilnoniai siūlai. Vilnoniai siūlai. Vilnoniai siūlai. Vilnoniai siūlai. Audimo technika Dvinytė, ruoželinė, paviršius veltas. Dvinytė, ruoželinė, paviršius veltas. Dvinytė, ruoželinė, paviršius veltas. Dvinytė, ruoželinė, paviršius veltas. Dvinytė, ruoželinė, paviršius veltas. Raštai - - - - - Spalvos, spalvų deriniai Pilka, ruda. Pilka, ruda. Pilka, balta. Pilka, žalia, juoda, balta. Pilka, žalia, juoda, balta, mėlyna. Kodas 004AG03.01.08 Nuometų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta plona lininė, medvilninė medžiaga senoviškam moterų galvos apdangalui. Nebūdingi Dzūkijai, Suvalkijai, Žemaitijai, Mažajai Lietuvai. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Linininiai, medvilniniai siūlai. - - - - Audimo technika Dvinytė, servetinė, diminė. - - - - Raštai Audinys lygus ar smulkaus geometrinio rašto. Papuošimai – spalvoti ruoželiai įausti dvinyte, dimine, rinktine technika. - - - - Spalvos, spalvų deriniai Audinys – baltas, papuošimai raudoni, mėlyni. - - - - Kodas 004AG03.02.01 Lovatiesių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga siūti užtiesalui lovai uždengti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės, vilnos rankinėmis audimo staklėmis. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Audimo technika Dvinytė, ripsinė (ataudų), ruoželinė, servetinė, diminė, kaišytinė, rinktinė. Diminė, kaišytinė, ruoželinė, rinktinė. Dvinytė, kaišytinė, diminė, rinktinė. Ripsinė (metmenų), diminė, korelinė, rinktinė. Diminė, rinktinė. Raštai Languotos, skersai dryžuotos. Geometriniai raštai – lapeliai, akėtėlės, dobiliukai, katpėdėlės. Languotos, skersai dryžuotos. Geometriniai raštai – katpėdėlės, dobiliukai, akėtėlės. Languotos. Kaišyti geometrizuoti raštai. Geometriniai raštai –katpėdėlės, dobiliukai, akėtėlės. Languotos, išilgai dryžuotos. Geometriniai raštai –katpėdėlės, dobiliukai, akėtėlės. Išilgai dryžuotos. Geometriniai raštai – katpėdėlės, dobiliukai, akėtėlės. Spalvos, spalvų deriniai Šviesesnių atspalvių raudona, geltona, mėlyna, žalia, ruda, violetinė. Juoda, balta, violetinė, rožinė, vyšninė, žalia, raudona. Pasižymi spalvingumu. Žalia, geltona, mėlyna, juoda, raudona. Sodrių atspalvių, žalia, raudona, geltona, rožinė, violetinė. Kontrastingi deriniai. Sodrių atspalvių žalia, raudona, geltona, vyšninė, violetinė. Kodas 004AG03.02.02 Staltiesių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga siūti stalo užtiesalui. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Lininiai (balinti, natūralaus atspalvio), medvilniniai siūlai. Lininiai (balinti, natūralaus atspalvio), medvilniniai siūlai. Lininiai (balinti, natūralaus atspalvio), medvilniniai siūlai. Lininiai (balinti, natūralaus atspalvio), medvilniniai siūlai. Lininiai (balinti, natūralaus atspalvio), medvilniniai siūlai. Audimo technika Dvinytė, diminė, servetinė, ruoželinė, korelinė. Papuošimai įausti ripsu arba tokia pat technika kaip audinys. Dvinytė, diminė, servetinė, kombinuota. Papuošimai įausti tokia pat technika kaip audinys. Diminė, dvinytė, servetinė, ruoželinė, kombinuota. Diminė, korelinė, servetinė, ruoželinė, dvinytė. Papuošimai įausti tokia pat technika kaip audinys. Diminė, sevetinė, rinktinė, ruoželinė. Papuošimai įausti tokia pat technika kaip audinys. Raštai Smulkūs geometriniai – langeliai, rombeliai, akėtėlės. Galuose 3–10 cm pločio tarpe įaudžiami spalvoti dryžiai. Smulkūs geometriniai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės. Galuose 3–5 cm pločio tarpe įausti spalvoti dryžiai. Smulkūs geometriniai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, eglutė. Smulkūs geometriniai –langeliai, rombeliai, katpėdėlės, eglutė. Pakraščiuose 5–20 cm pločio tarpe įausti spalvoti dryžiai. Smulkūs geometriniai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, eglutė. Spalvos, spalvų deriniai Balta, raudona, mėlyna. Balta, raudona. Balta. Balta, raudona. Balta, raudona, mėlyna. Kodas 004AG03.02.03 Rankšluosčių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga rankoms, veidui, kūnui šluostyti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis. XX a.vid. įgavo tautinio suvenyro reikšmę. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Lininiai (balinti, natūralūs), medvilniniai siūlai. Lininiai (balinti, natūralūs), medvilniniai siūlai. Lininiai (balinti, natūralūs), medvilniniai siūlai. Lininiai (balinti, natūralūs), medvilniniai siūlai. Lininiai (balinti, natūralūs), medvilniniai siūlai. Audimo technika Servetinė, diminė, rinktinė, dvinytė, ruoželinė. Papuošimui – rinktinė, ataudų ripsas. Servetinė, diminė, rinktinė, dvinytė, ruoželinė, atlasinė. Servetinė, diminė, rinktinė, dvinytė. Servetinė, diminė, rinktinė, dvinytė, korelinė. Raštai Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, eglutė. Galuose 2–15 cm pločio spalvoti užaudimai. Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės. Galuose 2–10 cm pločio spalvoti užaudimai. Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, išilginiai dryželiai. Galuose 2–10 pločio spalvoti užaudimai. Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, išilginiai dryželiai. Galuose 5–30 cm pločio spalvoti užaudimai. Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, išilginiai dryželiai. Spalvos, spalvų deriniai Balta, papuošimui raudona, mėlyna. Balta, papuošimui raudona, mėlyna, geltona, žalia, juoda. Balta, raudona. Balta, raudona, mėlyna. Kodas 004AG03.02.04 Patalynės audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga kloti į lovą. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Audimo technika Dvinytė, ruoželinė, servetinė. Papuošimui – rinktinė. Dvinytė, servetinė. Dvinytė, servetinė. Dvinytė, servetinė. Puošimui diminė, rinktinė. Dvinytė, servetinė. Puošimui diminė, rinktinė. Raštai Languotos. Vienspalvės su puošybiniais užaudimais. Languotos. Vienspalvės su puošybiniais užaudimais. Languotos. Vienspalvės su puošybiniais užaudimais. Languotos, dryžuotos. Vienspalvės su puošybiniais užaudimais. Languotos. Vienspalvės su puošybiniais užaudimais. Spalvos, spalvų deriniai Balta, mėlyna, raudona. Balta, mėlyna, raudona. Balta, mėlyna, raudona. Balta, raudona. Balta, raudona, mėlyna. Kodas 004AG03.02.05 Užuolaidų audiniai (Sritis –Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga uždangalams, kabinamiems ant durų, langų, lovų siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi vienspalviai ir raštuoti iš vietinių žaliavų (lino, vilnos) rankinėmis audimo staklėmis. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Medvilniniai, lininiai siūlai. Medvilniniai, lininiai siūlai. Medvilniniai, lininiai siūlai. Medvilniniai, lininiai siūlai. Medvilniniai, lininiai siūlai. Audimo technika Dvinytė. Dvinytė. Dvinytė. Dvinytė, ripsinė, kombinuota. Dvinytė, diminė, kombinuota. Raštai Languotos, kiauraraščiai ar spalvotų siūlų dryžiai. Languotos, kiauraraščiai ar spalvotų siūlų dryžiai. Languotos, kiauraraščiai ar spalvotų siūlų dryžiai. Languotos, kiauraraščiai ar spalvotų siūlų dryžiai. Languotos, kiauraraščiai ar spalvotų siūlų dryžiai. Spalvos, spalvų deriniai Balta, raudona, mėlyna. Balta, raudona, mėlyna. Balta, raudona, mėlyna. Balta, raudona, mėlyna. Balta, raudona, mėlyna. Kodas 004AG03.02.05 Pagalvių užvalkalų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga patalų, pagalvės, antklodžių užvalkalams siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Audimo technika Dvinytė, servetinė, ruoželinė, atlasas, diminė, korelinė. Dvinytė, servetinė, diminė. Dvinytė, servetinė, diminė. Dvinytė, servetinė, ruoželinė, diminė. Dvinytė, servetinė, ruoželinė. Raštai Languoti spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Išilgai dryžuoti. Vienspalviuose (baltuose) rinktiniai raštai stilizuotų augalinių, geometrinių motyvų. Languoti spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Vienspalviai. Langelių, dryželių užaudimai. Languoti spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Vienspalviai. Langelių, dryželių užaudimai. Languoti spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Išilgai dryžuoti. Langelių, dryželių užaudimai. Languoti – spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Vienspalviai. Langelių, dryželių užaudimai. Spalvos, spalvų deriniai Balta, mėlyna, raudona. Balta, juoda, ruda, geltona, mėlyna. Balta, mėlyna. Balta, raudona. Kodas 004AG03.02.05 Patalų užvalkalų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga patalų, pagalvės, antklodžių užvalkalams siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Lininiai siūlai. Lininiai siūlai. Lininiai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Lininiai, medvilniniai siūlai. Audimo technika Dvinytė ruoželinė, servetinė. Dvinytė, ruoželinė. Dvinytė ruoželinė, servetinė. Dvinytė, diminė, servetinė. Dvinytė, ruoželinė. Raštai Langeliai iš spalvotų ataudų ir metmenų dryželių. Langeliai iš spalvotų ataudų ir metmenų dryželių. Langeliai iš spalvotų ataudų ir metmenų dryželių. Langeliai iš spalvotų ataudų ir metmenų dryželių. Langeliai iš spalvotų ataudų ir metmenų dryželių. Spalvos, spalvų deriniai Balta, mėlyna, raudona, geltona. Balta, juoda, rusva, geltona, mėlyna. Balta, juoda, raudona, mėlyna. Balta, raudona, mėlyna. Balta, raudona, rusva. Kodas 004AG03.03.01 Rinktinės juostos (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Juostos). Juosta – audinys drabužiams susijuosti. Iki XX a. pr. vyravo austos iš vietinių žaliavų vilnos, lino ir pirktinių skaistgijų siūlų. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai. Technika Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 2–5 cm, ilgis iki 3 m. Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 3–12 cm. Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 3–12 cm. Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 3–5 cm. Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 2–10 cm. Spalvų deriniai Fonas baltų lininių ar medvilninių, raštas – dažniausiai raudonų, žalių, mėlynų, violetinių, rečiau pilkų, rudų vilnonių siūlų. Fonas baltų lininių ar medvilninių, raštas – sodrių raudonų, mėlynų, žalių, vilnonių siūlų. Kartais fonas būna rusvos, pilkšvos spalvos. Fonas baltų lininių ar medvilninių, raštas – raudonų, avietinių, violetinių, mėlynų, rudų, vilnonių siūlų. Fonas baltų lininių ar medvilninių, raštas – raudonų, rudų, pilkų, mėlynų, vilnonių siūlų. Fonas raudonų, juodų, žalių, mėlynų, rudų lininių ar medvilninių, raštas – raudonų, žalių, violetinių vilnonių siūlų. Ornamentai Vyrauja 1–3 pasikartojantys geometriniai motyvai (grėbliukai, roželės, žvaigždutės). Pakraščiai užausti spalvotais dryželiais, slanksteliais. Galuose metmenų kuteliai. Vyrauja 1–3 pasikartojantys geometriniai motyvai (grėbliukai eglutės, žvaigždutės, vėžiukai, akutės). Dažnai ornamentus paryškina siauras kitos spalvos dryžis juostos viduryje. Pakraščiai užausti spalvotais dryželiais, slanksteliais. Galuose įausti spalvotų kaspinėlių kuteliai. Vyrauja 1–2 pasikartojantys geometriniai ir augaliniai motyvai (eglučių, roželių, grėbliukų). Platesnėse juostose raštas išdėstomas trimis eilėmis. Vidurinė rašto eilė platesnė, šoninės – siauresnės, viena nuo kitos atskirtos kitos spalvos ruoželiais. Siauresnės juostos turėjo vienos eilės raštą. Pakraščiai užausti spalvotais dryželiais, slanksteliais, smulkiu geometriniu raštu. Galuose įaudžiami spalvotų kaspinėlių kutai. Vyrauja 1–2 pasikartojantys geometriniai motyvai (langeliai, vingeliai). Šimtaraštės austos su daugybe įvairių juostoje nepasikartojančių skirtingų raštų. Pakraščiai užausti spalvotais dryželiais, slanksteliais. Vyrauja geometriniai motyvai. Vienos austos pasikartojančiais 2–3 raštų motyvais, šimtaraštės - daugybe juostoje nepasikartojančių skirtingų raštų. Galuose paliekami trumpi metmenų kuteliai. Kodas 004AG03.03.02 Kaišytinės juostos (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Juostos). Juosta – audinys drabužiams susijuosti. Iki XX a. pr. vyravo austos iš vietinių žaliavų vilnos, lino ir pirktinių skaistgijų siūlų. Nebūdingos Aukštaitijai, Žemaitijai, Mažajai Lietuvai. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava - Lininiai, medvilniniai, vilnoniai, siūlai. Lininiai, medvilniniai, vilnoniai, siūlai. - - Technika - Audžiamos audimo staklelėmis. Fonas ripsinis, dvinytis. Raštai kaišytiniai. Plotis 2–8 cm, ilgis iki 2,5 m. Audžiamos audimo staklelėmis. Fonas ripsinis, dvinytis. Raštai kaišytiniai. Plotis 2–8 cm, ilgis iki 2,5 m. - - Spalvų deriniai - Fonas baltų (rečiau raudonų, geltonų, oranžinių) lininių ar medvilninių siūlų. Raštas rožinių, žalių, mėlynų, violetinių, geltonų, raudonų vilnonių siūlų. Fonas baltų lininių ar medvilninių siūlų, raštas raudonų, žalių, violetinių vilnonių siūlų. - - Ornamentai - Vyrauja geometriniai ir augaliniai (žvaigždučių, saulučių, gėlių žiedų) motyvai. Daugiau fono, ornamentai pasikartoja retesniais tarpais. Pakraščiai užaudžiami dryželiais, slanksteliais. Vyrauja geometriniai ir augaliniai (žvaigždučių, saulučių, gėlių žiedų) motyvai. Daugiau fono, motyvai pasikartoja retesniais tarpais. Pakraščiai užaudžiami dryželiais, slanksteliais. Kutai įaudžiami spalvotų kaspinėlių. - - Kodas 004GV01.01.01 Pintinės juostos (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Juostos). Juosta – audinys drabužiams susijuosti. Iki XX a. pr. vyravo austos iš vietinių žaliavų vilnos, lino ir pirktinių skaistgijų siūlų. Nebūdingos Dzūkijai, Suvalkijai, Mažajai Lietuvai. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Vilnoniai siūlai. - - Vilnoniai siūlai. - Technika Pinamos be specialių įrankių iš metmenų siūlų, apmestus siūlus pritvirtinus prie pastovaus daikto. Plotis 3–12 cm. - - Pinamos be specialių įrankių iš metmenų siūlų, apmestus siūlus pritvirtinus prie pastovaus daikto. Plotis 3–10 cm. - Spalvų deriniai Vyraujančios spalvos žalia, raudona, geltona, rečiau naudoti mėlyni, juodi, violetiniai siūlai. Vienoje juostoje dažniausiai pasitaiko 2–5 spalvų derinys. - - Vyraujančios spalvos tamsiai ruda, žalia, mėlyna, pilka. Vienoje juostoje dažniausiai pasitaiko 2– 5 spalvų derinys. - Ornamentai Vyrauja geometriniai ornamentai (eglučių, vingelių, rombų). - - Vyrauja geometriniai ornamentai (eglučių, vingelių). - Kodas 004GV01.01.02 Vytinės juostos (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Juostos). Juosta – audinys drabužiams susijuosti. Iki XX a. pr. vyravo austos iš vietinių žaliavų vilnos, lino ir pirktinių skaistgijų siūlų. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Metmenys vilnoniai, ataudai vilnoniai ar lininiai. Metmenys vilnoniai, ataudai vilnoniai ar lininiai. Metmenys vilnoniai, ataudai vilnoniai ar lininiai. Metmenys vilnoniai, ataudai vilnoniai ar lininiai. Metmenys vilnoniai, ataudai vilnoniai ar lininiai. Technika Audžiamos audimo lentelėmis. Audžiamos audimo lentelėmis. Audžiamos audimo lentelėmis. Audžiamos audimo lentelėmis. Audžiamos audimo lentelėmis. Spalvų deriniai Raštas ryškesnių kontrastingų spalvų. Dažni raudonos, baltos, žalios, geltonos spalvų deriniai. Raštas ryškesnių kontrastingų spalvų. Dažni raudonos, baltos, žalios, geltonos spalvų deriniai. Raštas ryškesnių kontrastingų spalvų. Dažni raudonos, baltos, žalios, geltonos spalvų deriniai. Raštas ryškesnių kontrastingų spalvų. Dažni raudonos, baltos, žalios, geltonos spalvų deriniai. Raštas rudų, mėlynų, raudonų spalvų deriniai. Ornamentai Išilginiai ar skersiniai dryželiai, slanksteliai, kvadratėliai, varnelės. Išilginiai ar skersiniai dryželiai, slanksteliai, kvadratėliai, varnelės. Išilginiai ar skersiniai dryželiai, slanksteliai, kvadratėliai, varnelės. Išilginiai ar skersiniai dryželiai, slanksteliai, varnelės. Išilginiai ar skersiniai dryželiai, slanksteliai, kvadratėliai, varnelės, rombai, eglutės.
7. BALDININKYSTĖ Kodas 005MD01.01.01 Lovos (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Medinis baldas poilsiui ir miegui. Tradicinėje kultūroje skirstomos į nekilnojamas ir kilnojamas. Kilnojamos lovos buvo dviejų tipų – nekintamo pločio, ir praplatinamos. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Gamybos būdas Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų storis ~ 2 cm. Tašų ~ 3 x 3 cm. Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų storis ~ 2 cm. Tašų ~ 3 x 3 cm. Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų storis ~ 2 cm. Tašų ~ 3 x 3 cm. Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų storis ~ 2 cm. Tašų ~ 3 x 3 cm. Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų storis ~ 2 cm. Tašų ~ 3 x 3 cm. Konstrukcija Išardoma, rėminė konstrukcija. Galų ir šoninių lentų sunėrimas arba sujungimas sraigtais. Išardoma, rėminė konstrukcija. Galų ir šoninių lentų sunėrimas arba sujungimas sraigtais. Išardoma, rėminė konstrukcija. Galų ir šoninių lentų sunėrimas arba sujungimas sraigtais. Išardoma, rėminė konstrukcija. Galų ir šoninių lentų sunėrimas arba sujungimas sraigtais. Išardoma, rėminė konstrukcija. Galų ir šoninių lentų sunėrimas arba sujungimas sraigtais. Dydis Galų aukštis ~100 cm, ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm. Galų aukštis ~100 cm, ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm. Galų aukštis ~100 cm, ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm. Lova su stogeliu Galų aukštis ~ 180 cm, plotis ~ 80 cm, stogelio ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm. Galų aukštis ~100 cm, ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm. Lova su stogeliu Galų aukštis ~ 180 cm, plotis ~ 80 cm, stogelio ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm. Galų aukštis ~100 cm, ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm. Lova su stogeliu Galų aukštis ~ 180 cm, plotis ~ 80 cm, stogelio ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm. Puošyba Galai profiliuoti, drožinėti kiaurapjūviu, giluminiu ar iškiliuoju reljefu, puošti tekintomis detalėmis. Galai ir šoninės lentos tapyti augaliniais ornamentais. Galai profiliuoti, drožinėti kiaurapjūviu, giluminiu ar iškiliuoju reljefu, puošti tekintomis detalėmis. Galai ir šoninės lentos tapyti augaliniais ornamentais. Galai profiliuoti, drožinėti kiaurapjūviu, giluminiu ar iškiliuoju reljefu, puošti tekintomis detalėmis. Galai ir šoninės lentos tapyti augaliniais ornamentais. Galai profiliuoti, drožinėti kiaurapjūviu, giluminiu ar iškiliuoju reljefu, puošti tekintomis detalėmis. Galai ir šoninės lentos tapyti augaliniais ornamentais. Galai profiliuoti, drožinėti kiaurapjūviu, giluminiu ar iškiliuoju reljefu, puošti tekintomis detalėmis. Galai ir šoninės lentos tapyti augaliniais ornamentais. Kodas 005MD01.01.02 Skrynios (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Dėžės audiniams ir drabužiams laikyti. Spalvomis ir ornamentais turtingiausias iš visų liaudies baldų. Naudotos XVI–XX a. pr. Dirbo vietiniai staliai, dailidės. Regioniniai savitumai pasireiškė spalvų deriniu, ornamentų komponavimu. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Vienos rūšies mediena visai skryniai. Gali būti dugnas, pakojos kietmedžio (uosio, ąžuolo). Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Vienos rūšies mediena visai skryniai. Gali būti dugnas, pakojos kietmedžio (uosio, ąžuolo). Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Vienos rūšies mediena visai skryniai. Gali būti dugnas, pakojos kietmedžio (uosio, ąžuolo). Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Vienos rūšies mediena visai skryniai. Gali būti dugnas, pakojos kietmedžio (uosio, ąžuolo). Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Vienos rūšies mediena visai skryniai. Gali būti dugnas, pakojos kietmedžio (uosio, ąžuolo). Gamybos būdas Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas, kaustymas. Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas, kaustymas. Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas, gali būti kaustyta. Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Konstrukcija Korpusas stačiakampis sienelės į viršų platėjančios, gali būti statmenos. Sujungtos užkartomis –kregždiniu būdu. Viduje prieskrynis. Dangtis lygus. Pakojos korpuso kampuose. Apkaustai, užraktas, rankenos geležiniai. Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos, sutvirtintos apkaustais. Korpusas stačiakampis sienelės į viršų platėjančios, gali būti statmenos. Sujungtos užkartomis – kregždiniu būdu. Viduje prieskrynis. Dangtis lygus. Pakojos korpuso kampuose. Apkaustai, užraktas, rankenos geležiniai. Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos, sutvirtintos apkaustais. Korpusas stačiakampis sienelės statmenos sujungtos užkartomis – kregždiniu būdu. Viduje prieskrynis. Dangtis lygus. Pakojos kampuose arba per visą skrynios ilgį ir gylį. Gali būti pakojose įtaisytas stalčius. Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos. Korpusas stačiakampis sienelės statmenos sujungtos užkartomis –kregždiniu būdu. Viduje prieskrynis. Dangtis lygus. Pakojos kampuose arba per visą skrynios ilgį ir gylį. Gali būti pakojose įtaisomas stalčius. Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos, gali būti sutvirtintos apkaustais. Korpusas stačiakampis sienelės statmenos sujungtos užkartomis – kregždiniu būdu. Viduje prieskrynis. Dangtis lygus. Pakojos kampuose arba per visą skrynios ilgį ir gylį. Gali būti pakojose įtaisomas stalčius. Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos. Dydis Aukštis ~75 cm, ilgis ~120 cm, plotis ~ 70 cm. Aukštis ~75 cm, ilgis ~120 cm, plotis ~ 70 cm. Aukštis ~75 cm, ilgis ~120 cm, plotis ~ 70 cm. Aukštis ~75 cm, ilgis ~120 cm, plotis ~ 70 cm. Aukštis ~75 cm, ilgis ~120 cm, plotis ~ 70 cm. Puošyba Fonas šviesiai žalias, mėlynas, geltonas. Tapyta smulkiais grafiškais augaliniais ornamentais (ornamentų spalva raudona, balta, juoda, geltona). Puošybiniai elementai komponuoti skrynios priekyje, grupėmis tarp apkaustų. Fonas rudas, žalias, mėlynas. Tapyta smulkiais grafiškais augaliniais ornamentais (ornamentų spalva juoda, raudona, balta). Puošybiniai elementai komponuoti skrynios priekyje, grupėmis tarp apkaustų. Fonas rudas, mėlynas. Ornamentas augalinis, išdėstomas skrynios priekinėje plokštumoje, gali būti ir antvože 2–4 skirtingomis fonui spalvomis nudažytuose arba profiliuotomis lentelėmis aprėmintuose laukuose. Galai dažomi šviesiai – baltai, gelsvai. Puošiami taškeliais, vingeliais. Fonas tamsiai žalias, rudas, vyšninis. Augalinis ornamentas išryškintais lapais ir žiedais išdėstomas skrynios priekyje, antvože, 2–3 laukuose fono arba kitos spalvos. Laukai gali būti atskirti geometrinių ornamentų pyne. Fonas tamsiai žalias, mėlynas, juodas. Augalinis ornamentas išdėstomas priekinėje plokštumoje arba antvože, padalintuose į 2–3 laukus, aprėmintuose įsprūdomis ar profiliuotomis lentelėmis. Kodas 005MD01.01.03 Kuparai* (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Medinės dėžės su gaubtu dangčiu audiniams laikyti. XIX a. II p. – XX a. pr. labiausiai paplitusios Aukštaitijoje, Dzūkijoje. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena. Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena. - - - Gamybos būdas Lentelių ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas, kaustymas. Lentelių ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas, kaustymas. - - - Konstrukcija Korpusas stačiakampis, sutvirtintas apkaustais. Viduje prieskrynis. Kampai suleisti užkartomis – kregždiniu būdu, suklijuoti. Sienelės į viršų platėjančios. Antvožas išgaubtas. Korpusas stačiakampis, sutvirtintas apkaustais. Viduje prieskrynis. Kampai suleisti užkartomis – kregždiniu būdu, suklijuoti. Sienelės į viršų platėjančios. Antvožas išgaubtas. - - - Dydis Aukštis ~100 cm, ilgis ~ 90 cm, gylis ~ 70 cm. Aukštis ~100 cm, ilgis ~ 90 cm, gylis ~ 70 cm. - - - Puošyba Fonas šviesiai žalias, mėlynas. Tapyti smulkūs, grafiški augaliniai ornamentai išdėstyti priekinėje plokštumoje tarp apkaustų. Štampuoti ornamentai (lapeliai, žiedeliai, taškeliai) priekinėje plokštumoje ir antvože sugrupuoti eilėmis, apskritimais. Fonas rudas, mėlynas. Tapyti smulkūs, grafiški augaliniai ornamentai išdėstyti priekinėje plokštumoje tarp apkaustų. Štampuoti ornamentai (lapeliai, žiedeliai, taškeliai) priekinėje plokštumoje ir antvože sugrupuoti eilėmis, apskritimais. - - - Kodas 005MD01.01.04 Spintos (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Dėžės su lentynomis, stalčiais, durimis kam nors sudėti, sukabinti. Seniausios išskobtos iš medžio kamieno, su lentynomis, nedažytos. XVIII naudotos lentinės spintos. Spintų kaip ir skrynių priekyje stilizuoti augaliniai, rečiau gyvūniniai ornamentai. Ornamentą lemia durų forma. Skirtos maistui, drabužiams laikyti. Durys vientisos arba filinginės. XIX a. pab. pradedama dažyti viena spalva. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena. Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena. Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena. Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena. Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena. Gamybos būdas Lentų ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Konstrukcija Korpusas stačiakampis su vienvierėmis, dvivierėmis durimis, kojomis, karnizu. Gali būti su stalčiais. Viduje įmontuotos lentynos, (drabužinių pakabos). Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais, suklijuotos. Korpusas stačiakampis su vienvierėmis, dvivierėmis durimis, kojomis, karnizu. Gali būti su stalčiais. Viduje įmontuotos lentynos, (drabužinių pakabos). Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais, suklijuotos. Korpusas stačiakampis su vienvierėmis, dvivierėmis durimis, kojomis, karnizu. Gali būti su stalčiais. Viduje įmontuotos lentynos, (drabužinių pakabos). Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais, suklijuotos. Korpusas stačiakampis su vienvierėmis, dvivierėmis durimis, kojomis, karnizu. Gali būti su stalčiais. Viduje įmontuotos lentynos, (drabužinių pakabos). Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais, suklijuotos. Korpusas stačiakampis su vienvierėmis, dvivierėmis durimis, kojomis, karnizu. Gali būti su stalčiais. Viduje įmontuotos lentynos, (drabužinių pakabos). Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais, suklijuotos. Dydis Aukštis 180 cm, plotis 110 cm, gylis 60 cm. Aukštis 180 cm, plotis 110 cm, gylis 60 cm. Aukštis 180 cm, plotis 110 cm, gylis 60 cm. Aukštis 180 cm, plotis 110 cm, gylis 60 cm. Aukštis 180 cm, plotis 110 cm, gylis 60 cm. Puošyba Korpusas dažytas įvairių atspalvių ruda, vyšnine spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 2–4 įsprūdų. Tapomos smulkiu grafišku, augaliniu ornamentu, viršus, šonai drožtomis ar tekintomis architektūrinėmis detalėmis, karnizas išpjaustomas kiaurapjūviu ar reljefu. Korpusas dažytas įvairių atspalvių ruda, vyšnine spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 2–4 įsprūdų. Tapomos smulkiu grafišku, augaliniu ornamentu, viršus, šonai drožtomis ar tekintomis architektūrinėmis detalėmis, karnizas išpjaustomas kiaurapjūviu ar reljefu. Korpusas dažytas įvairių atspalvių ruda, vyšnine, mėlyna spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 2–4 įsprūdų. Tapomos augaliniu ornamentu išryškintais žiedais ir lapais. Korpuso šonai, viršus puošiami drožtomis ar tekintomis architektūrinėmis detalėmis, karnizas išpjaustomas kiaurapjūviu ar reljefu. Korpusas dažytas tamsiai mėlyna, žalia spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 2–4 įsprūdų. Tapomos augaliniu ornamentu išryškintais žiedais ir lapais. Korpuso šonai, viršus puošiami drožtomis ar tekintomis architektūrinėmis detalėmis, karnizas išpjaustomas kiaurapjūviu ar reljefu. Korpusas dažytas tamsiai mėlyna, žalia spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 2–4 įsprūdų. Tapomos augaliniu ornamentu išryškintais žiedais ir lapais. Korpuso šonai, viršus puošiami drožtomis ar tekintomis architektūrinėmis detalėmis, karnizas išpjaustomas kiaurapjūviu ar reljefu. Kodas 005MD01.01.05 Stalai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Pagrindinis buityje naudojamas baldas plokščiu paviršiumi, prie kurio valgoma. Buvo kilnojamieji ir nekilnojamieji. Nekilnojamąjį sudarė plati keturkampė lenta, uždėta ant storos medžio trinkos arba keturių molio asloje įkaltų kojų. Kilnojamieji atskirose Lietuvos etnografiniuose regionuose skiriasi kojų forma, jų sustiprinimu bei viršaus pritvirtinimu. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena. Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena. Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena. Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena. Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena. Gamybos būdas Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Konstrukcija Stalviršis stačiakampis, kojos kryžminio sunėrimo, sujungtos 1–2 išilginiais tašais. Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių, apačioje sutvirtintos pakojomis. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius. Stalviršis stačiakampis, kojos kryžminio sunėrimo, sujungtos 1–2 išilginiais tašais. Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių, apačioje sutvirtintos pakojomis. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius. Stalviršis stačiakampis, kojos lentų, sutvirtintos vienu ar dviem išilginiais tašais ir atramomis, fiksuotos kaiščiais, apačioje sujungtos pakojomis. Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių ar tekintos. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius. Stalviršis stačiakampis, kojos lentų, sutvirtintos vienu ar dviem išilginiais tašais ir atramomis, fiksuotos kaiščiais, apačioje sujungtos pakojomis. Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių ar tekintos. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius. Stalviršis stačiakampis, kojos lentų, sutvirtintos vienu ar dviem išilginiais tašais ir atramomis, fiksuotos kaiščiais, apačioje sujungtos pakojomis. Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių ar tekintos. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius. Dydis Aukštis 70–85 cm, ilgis 100–150 cm, plotis 70–100 cm. Aukštis 70–85 cm, ilgis 100–150 cm, plotis 70–100 cm. Aukštis 70–85 cm, ilgis 100–150 cm, plotis 70–100 cm. Aukštis 70–85 cm, ilgis 100–200 cm, plotis 70–100 cm. Aukštis 70–85 cm, ilgis 100–200 cm, plotis 70–100 cm. Puošyba Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio. Kojų lentos profiliuotos. Dažyti juoda, žalia, vyšnine, mėlyna spalva arba natūralaus medžio. Kojų lentos profiliuotos, stalviršis gali būti ištapytas augaliniais ornamentais. Dažyti juoda, žalia, vyšnine, mėlyna spalva arba natūralaus medžio. Kojų lentos profiliuotos, stalviršis gali būti ištapytas augaliniais ornamentais. Kodas 005MD01.01.06I Suolai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Baldas sėdėjimui. Daryti iš stiprios, dažniausiai ąžuolo ar uosio medienos. Seniausi nekilnojamieji – uždėti ant dviejų ar daugiau trinkų, dažniausiai įkaltų į aslą. Statyti pirkiose per visą šoninę ir galinę sieną, galus suduriant užstalės kampe. Valstiečiai ant suolų ne tik sėdėdavo, bet ir miegodavo. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena. Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena. Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena. Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena. Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena. Gamybos būdas Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Konstrukcija Pasėstė lentų. Kojos lentų ar kryžmiškai sunertų tašelių. Gali būti su atlošu ir turėklais. Pasėstė lentų. Kojos lentų ar kryžmiškai sunertų tašelių. Gali būti su atlošu ir turėklais. Pasėstė, kojos lentų. Gali būti su atlošu ir turėklais. Pasėstė, kojos lentų. Gali būti su atlošu ir turėklais. Pasėstė, kojos lentų. Gali būti su atlošu ir turėklais. Dydis Pasėstės plotis ~ 30 cm, ilgis 1,5–2 m , aukštis 40 cm. Suolelio aukštis 25–35 cm, ilgis ~ 50 cm, plotis ~ 30 cm. Pasėstės plotis ~ 30 cm, ilgis 1,5–2 m , aukštis 40 cm. Suolelio aukštis 25–35 cm, ilgis ~ 50 cm, plotis ~ 30 cm. Pasėstės plotis ~ 30 cm, ilgis 1,5–2 m , aukštis 40 cm. Suolelio aukštis 25–35 cm, ilgis ~ 50 cm, plotis ~ 30 cm. Pasėstės plotis ~ 30 cm, ilgis 1,5–2 m , aukštis 40 cm. Suolelio aukštis 25–35 cm, ilgis ~ 50 cm, plotis ~ 30 cm. Pasėstės plotis ~ 30 cm, ilgis 1,5–2 m , aukštis 40 cm. Suolelio aukštis 25–35 cm, ilgis ~ 50 cm, plotis ~ 30 cm. Puošyba Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais. Atkaltės viršus ir parankiai profiliuoti. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio. Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais. Atkaltės gali būti profiliuotų statinėlių ar lentelių. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio. Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais. Atkaltės gali būti profiliuotų statinėlių ar lentelių. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio. Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais. Atkaltė gali būti profiliuotų statinėlių ar lentelių, ištapyta ar išdrožinėta reljefu. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio. Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais. Atkaltė gali būti profiliuotų statinėlių ar lentelių, ištapyta ar išdrožinėta reljefu. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio. Kodas 005MD01.01.07 Kėdės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Baldas sėdėti 1 asmeniui: su atkalte, kojomis, sėdyne. Skiriasi juostinio plokštuminio arba rėminio sunėrimo. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Eglės, pušies, ąžuolo, uosio lentos. Eglės, pušies, ąžuolo, uosio lentos. Eglės, pušies, ąžuolo, uosio lentos. Eglės, pušies, ąžuolo, uosio lentos. Eglės, pušies, ąžuolo, uosio lentos. Gamybos būdas Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Konstrukcija Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos. Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių. Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos. Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių. Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos. Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių, pinta iš vytelių. Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos. Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių, pinta iš vytelių. Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos. Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių, pinta iš vytelių. Dydis Atramos aukštis ~ 50 cm, plotis 40 cm, kojų aukštis 40 cm, sėdynė 40 x 50 cm. Atramos aukštis ~ 50 cm, plotis 40 cm, kojų aukštis 40 cm, sėdynė 40 x 50 cm. Atramos aukštis ~ 50 cm, plotis 40 cm, kojų aukštis 40 cm, sėdynė 40 x 50 cm. Atramos aukštis ~ 50 cm, plotis 40 cm, kojų aukštis 40 cm, sėdynė 40 x 50 cm. Atramos aukštis ~ 50 cm, plotis 40 cm, kojų aukštis 40 cm, sėdynė 40 x 50 cm. Puošyba Natūralaus medžio ar dažyta rudai. Juostinio sujungimo – atkaltės profiliuotos su išpjova kilnojimui. Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių. Kojos tiesios, briaunuotos. Natūralaus medžio ar dažyta rudai. Juostinio sujungimo – atkaltės profiliuotos su išpjova kilnojimui. Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių. Kojos tiesios, briaunuotos. Natūralaus medžio ar dažyta rudai, juodai. Juostinio sujungimo – atkaltės profiliuotos su išpjova kilnojimui. Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių. Kojos tiesios, briaunuotos. Natūralaus medžio ar dažyta rudai, juodai. Juostinio sujungimo atkaltės profiliuotos, su išpjova kilnojimui, gali būti tapytos augaliniais ornamentais. Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių. Kojos tiesios ar briaunuotos. Natūralaus medžio ar dažyta rudai, juodai. Juostinio sujungimo atkaltės profiliuotos, su išpjova kilnojimui, gali būti tapytos augaliniais ornamentais. Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių. Kojos tiesios ar briaunuotos. Kodas 005MD01.01.08 Lopšiai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Kūdikiui paguldyti ir supti skirtas supamas kūdikio guolis. XIX a.–XX a. I p. Lietuvos kaime naudoti drobiniai, pintiniai ir mediniai. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Eglės, pušies mediena. Eglės, pušies mediena. Eglės, pušies mediena. Eglės, pušies mediena. Eglės, pušies mediena. Gamybos būdas Lentelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas. Lentelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas. Lentelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas. Lentelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas. Lentelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas. Konstrukcija Stačiakampiai, sienelės į viršų platėjančios, sujungimas kregždinis. Stačiakampiai, sienelės į viršų platėjančios, sujungimas kregždinis. Stačiakampiai, sienelės į viršų platėjančios, sujungimas kregždinis. Stačiakampiai, sienelės į viršų platėjančios, sujungimas kregždinis įtaisytas į keturkampį rėmą su kojomis. Stačiakampiai, sienelės į viršų platėjančios, sujungimas kregždinis įtaisytas į keturkampį rėmą su kojomis. Dydis Aukštis 28 cm, ilgis – 83 cm, plotis 45 cm. Aukštis 28 cm, ilgis – 83 cm, plotis 45 cm. Aukštis 28 cm, ilgis – 83 cm, plotis 45 cm. Aukštis 28 cm, ilgis – 83 cm, plotis 45 cm. Aukštis 28 cm, ilgis – 83 cm, plotis 45 cm. Puošyba Natūralaus medžio, dažyti. Skylės kampuose pakabinimui. Natūralaus medžio, dažyti. Skylės kampuose pakabinimui. Natūralaus medžio, dažyti. Natūralaus medžio, dažyti. Natūralaus medžio, dažyti. Kodas 005MD01.01.09 Vaikiškos lovelės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Baldas vaikams gulėti. XIX a. II p.–XX a. vid. naudotos linguojamosios ir nejudamosios. Seniausios vygutė*, vygis*, lopšys. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Eglės, pušies mediena. Eglės, pušies mediena. Eglės, pušies mediena. Eglės, pušies mediena. Eglės, pušies mediena. Gamybos būdas Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas. Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas. Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas. Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas. Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas. Konstrukcija Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis, pakojomis. Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis, pakojomis. Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis. Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis, pakojomis. Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis. Dydis - - - - - Puošyba - - - - - Kodas 005MD01.01.10 Rankšluostinės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Įtaisas rankšluosčiui pakabinti. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Mediena. Mediena. Mediena. Mediena. Mediena. Gamybos būdas Šonų ir priekinės lentelės išpjovimas, volelio išdrožimas. Lentelės, vielos karkasas apipintas šiaudais, tekinti statinėliai. Šonų ir priekinės lentelės išpjovimas, volelio išdrožimas. Lentelės, vielos karkasas apipintas šiaudais, tekinti statinėliai. Šonų ir priekinės lentelės išpjovimas, volelio išdrožimas. Lentelės, tekinti statinėliai. Šonų ir priekinės lentelės išpjovimas, volelio išdrožimas. Lentelės, tekinti statinėliai. Šonų ir priekinės lentelės išpjovimas, volelio išdrožimas. Lentelės, tekinti statinėliai. Konstrukcija Detalių sujungimas į rėmą. Įtaisyta lentynėlė ar stalčius. Detalių sujungimas į rėmą. Įtaisyta lentynėlė ar stalčius. Detalių sujungimas į rėmą. Įtaisyta lentynėlė ar stalčius. Detalių sujungimas į rėmą. Įtaisyta lentynėlė ar stalčius. Detalių sujungimas į rėmą. Įtaisyta lentynėlė ar stalčius. Dydis H – 30–45 cm, plotis 40 cm, ilgis 40 cm. H – 30–45 cm, plotis 40 cm, ilgis 40 cm. H – 30–45 cm, plotis 40 cm, ilgis 40 cm. H – 30–45 cm, plotis 40 cm, ilgis 40 cm. H – 30–45 cm, plotis 40 cm, ilgis 40 cm. Puošyba Reljefinė, kiaurapjūvė drožyba, raižymas, tekintos detalės, drožinėtos. Reljefinė, kiaurapjūvė drožyba, raižymas, tekintos detalės, drožinėtos. Reljefinė, kiaurapjūvė drožyba, raižymas, tekintos detalės, drožinėtos, pakabučiai. Reljefinė, kiaurapjūvė drožyba, raižymas, tekintos detalės, drožinėtos, pakabučiai. Reljefinė, kiaurapjūvė drožyba, raižymas, tekintos detalės, drožinėtos, pakabučiai. Kodas 005MD01.01.11 Šaukštdėtės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Lentynos arba nedidelės uždaros spintelės indams ir šaukštams susidėti. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Eglės, pušies ąžuolo, uosio mediena. Eglės, pušies ąžuolo, uosio mediena. Eglės, pušies ąžuolo, uosio mediena. Eglės, pušies ąžuolo, uosio mediena. Eglės, pušies ąžuolo, uosio mediena. Gamybos būdas Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas. Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas. Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas. Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas. Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas. Konstrukcija Lenta ar rąsto skeltinys su trikampėmis išpjovomis priekiniame krašte šaukštams sukišti. Stačiakampis lentelių rėmas su 2–4 lentynomis. Detalių sujungimas mediniais kaištukais, klijavimas. Lenta ar rąsto skeltinys su trikampėmis išpjovomis priekiniame krašte šaukštams sukišti. Stačiakampis lentelių rėmas su 2–4 lentynomis. Detalių sujungimas mediniais kaištukais, klijavimas. Lenta ar rąsto skeltinys su trikampėmis išpjovomis priekiniame krašte šaukštams sukišti. Stačiakampis lentelių rėmas su 2–4 lentynomis. Detalių sujungimas mediniais kaištukais, klijavimas. Lenta ar rąsto skeltinys su trikampėmis išpjovomis priekiniame krašte šaukštams sukišti. Stačiakampis lentelių rėmas su 2–4 lentynomis. Detalių sujungimas mediniais kaištukais, klijavimas. Lenta ar rąsto skeltinys su trikampėmis išpjovomis priekiniame krašte šaukštams sukišti. Stačiakampis lentelių rėmas su 2–4 lentynomis. Detalių sujungimas mediniais kaištukais, klijavimas. Dydis Vienos lentynos ilgis ~120 cm, plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis – 30 cm. Vienos lentynos ilgis ~120 cm , plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis – 30 cm. Vienos lentynos ilgis ~120 cm, plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis – 30 cm. Vienos lentynos ilgis ~120 cm, plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis – 30 cm. Vienos lentynos ilgis ~120 cm, plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis – 30 cm. Puošyba Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai. Šonų viršus profiliuotas. Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai. Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai. Gali būti dažyta juodai. Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai. Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai. Gali būti dažyta rudai, mėlynai, žaliai. Kodas 005MD01.01.12 Lentynos (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Lenta kam nors pasidėti. Įvairaus ilgio ir pločio obliuota lenta uždėta ant atramų. Dažniausiai pakabinamos pirkiose, klėtyse, priemenėse, dirbtuvėse, virš durų, langų kampuose. Regioniniai ypatumai nebūdingi. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Eglės, pušies, ąžuolo, uosio mediena. Gamybos būdas Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas. Konstrukcija Viena lenta su atramėlėmis. Trikampis, kampinė. Stačiakampis lentelių rėmas 1–3 pakopų. Dydis Vienos lentynos ilgis ~120 cm, plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis - 30 cm. Puošyba Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių* motyvai. Šonų viršus profiliuotas. Kodas 005MD01.01.13 Spintelės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Nedidelis pakabinamas ar pastatomas baldas su durelėmis indams, stalo įrankiams, maistui laikyti. Darytos trikampės, keturkampės, kartais be galinės sienos. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Lentos eglės, pušies, ąžuolo, uosio 2 cm storio. Lentos eglės, pušies, ąžuolo, uosio 2 cm storio. Lentos eglės, pušies, ąžuolo, uosio 2 cm storio. Lentos eglės, pušies, ąžuolo, uosio 2 cm storio. Lentos eglės, pušies, ąžuolo, uosio 2 cm storio. Gamybos būdas Lentų išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, dažymas. Lentų išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, dažymas. Lentų išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, dažymas. Lentų išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, dažymas. Lentų išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, dažymas. Konstrukcija Korpusas trikampis, stačiakampis su vienvėrėmis durimis, kartais su stalčiais, karnizu, viduje įmontuotomis lentynomis. Korpusas trikampis, stačiakampis su vienvėrėmis durimis, kartais su stalčiais, karnizu, viduje įmontuotomis lentynomis. Korpusas trikampis, stačiakampis su vienvėrėmis durimis, kartais su stalčiais, karnizu, viduje įmontuotomis lentynomis. Korpusas trikampis, stačiakampis su vienvėrėmis durimis, kartais su stalčiais, karnizu, viduje įmontuotomis lentynomis. Korpusas trikampis, stačiakampis su vienvėrėmis durimis, kartais su stalčiais, karnizu, viduje įmontuotomis lentynomis. Dydis Aukštis 80 cm, plotis 40 cm, gylis 30 cm. Aukštis 80 cm, plotis 40 cm, gylis 30 cm. Aukštis 80 cm, plotis 40 cm, gylis 30 cm. Aukštis 80 cm, plotis 40 cm, gylis 30 cm. Aukštis 80 cm, plotis 40 cm, gylis 30 cm. Puošyba Profiliuotas viršus. - Dažyta rudai. - Dažyta rudai, žaliai, mėlynai. Tapyta augaliniais ornamentais.
8. BATSIUVYSTĖ Kodas 006OD01.01.01 Vyriški auliniai batai (Sritis – Apavas. Rūšis – Avalynė). Trumpas aprašymas. Regioniniai ypatumai nebūdingi. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Juodos, rudos spalvos oda. Gamybos būdas Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas. Forma Pusilgiai su atvartais, aulai pastandinti. Puošyba Parišami odos dirželiais, pakelaitėmis. Kodas 006OD01.01.02 Moteriški bateliai (Sritis – Apavas. Rūšis – Avalynė). Trumpas aprašymas. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Juodos, rudos spalvos oda. Juodos, rudos spalvos oda. Juodos, rudos spalvos oda. Juodos, rudos spalvos oda. Juodos, rudos spalvos oda. Gamybos būdas Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas. Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas. Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas. Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas. Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas. Forma Pusilgiai su atvartais. Pusilgiai su atvartais. Pusilgiai su atvartais. Pusilgiai su atvartais. Pusilgiai su atvartais. Puošyba - Suvarstomi dirželiais, sagtelėmis. - - - Kodas 006OD01.01.03 Naginės (Sritis – Apavas. Rūšis – Avalynė). Odinis apavas su apyvarais be kulno. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Raukiamos iš vientiso arklių, jaučių, kiaulės odos gabalo. Raukiamos iš vientiso arklių, jaučių, kiaulės odos gabalo. Raukiamos iš vientiso arklių, jaučių, kiaulės odos gabalo. Raukiamos iš vientiso arklių, jaučių, kiaulės odos gabalo. Raukiamos iš vientiso arklių, jaučių, kiaulės odos gabalo. Gamybos būdas Odos gabalas per išbadytas skylutes suraukiamas odine juostele. Apyvarai perverti per šonuose pritvirtintas auseles. Moterų, vaikų kartais užsegamos dirželiais su sagtelėmis. Odos gabalas per išbadytas skylutes suraukiamas odine juostele. Apyvarai perverti per šonuose pritvirtintas auseles. Moterų, vaikų kartais užsegamos dirželiais su sagtelėmis. Odos gabalas per išbadytas skylutes suraukiamas odine juostele. Apyvarai perverti per šonuose pritvirtintas auseles. Odos gabalas per išbadytas skylutes suraukiamas odine juostele. Apyvarai perverti per šonuose pritvirtintas auseles. Odos gabalas per išbadytas skylutes suraukiamas odine juostele. Apyvarai perverti per šonuose pritvirtintas auseles. Forma Priekis „pusburnis“, „snukis“ surauktas ar sulenktas trikampiu ir susiūtas virvute ar odos juostele. Priekis „pusburnis“, „snukis“ surauktas ar sulenktas trikampiu ir susiūtas virvute ar odos juostele. Priekis „pusburnis“, „snukis“ surauktas ar sulenktas trikampiu ir susiūtas virvute ar odos juostele. Priekis „pusburnis“, „snukis“ surauktas ar sulenktas trikampiu ir susiūtas virvute ar odos juostele. Priekis „pusburnis“, „snukis“ surauktas ar sulenktas trikampiu ir susiūtas virvute ar odos juostele. Puošyba Karpytomis juostelėmis. Karpytomis juostelėmis. Karpytomis juostelėmis. Karpytomis juostelėmis. Karpytomis juostelėmis.
9. DAILIDYSTĖ Kodas 007MD02.01.01 Troba (Sritis – Architektūra. Rūšis – Gyvenamieji trobesiai). Troba – tradicinis žemaičių, Mažosios Lietuvos gyvenamasis namas. Numo pavyzdžiu pastatytą viengalę trobą XVIII a. pakeitė troba dviem galais. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga - - - Pamatai akmenų surištų kalkių molio skiediniu. Gali būti betoniniai, aukštis 0,5 m. Sienos gulstinių apvalių ar tašytų rąstų. Kampuose sunertos į atsikišusias kertes ar lygias sąsparas. Kartais apkaltos vertikaliomis lentomis su tašeliais. Gali būti drėbtos iš molio, akmens ar raudonų plytų mūro. Stogas masyvus keturšlaitis, čiukurinis, laužytas čiukurinis, užima 2/3 trobesio aukščio. Dengtas šiaudais (varpomis į viršų), skiedromis, malksnomis, nendrėmis , čerpėmis. Nuolydžio kampas 40–50 laipsnių. Pamatai akmenų surištų kalkių molio skiediniu 0,5 m aukščio. Sienos apvalių ar tašytų rąstų gali būti apkaltos vertikaliomis lentomis ir tašeliais. Gali būti raudonų plytų mūras, taip pat molinės tinkuotos ar kombinuotos su raudonomis plytomis. Sienos gali būti gali paaukštintos su ertikiu*, aukštis 3–3,5 m. Stogas dvišlaitis, laužytas čiukurinis, gali būti su šoninėmis kryžminėmis mansardomis. Stogas užima 2/3 trobesio aukščio. Dengtas šiaudais, nendrėmis, skiedromis, čerpėmis. Nuolydžio kampas 40 – 50 laipsnių. Konstrukcija - - - Korpusas masyvus, stačiakampis (ilgis 12–30 m, plotis 7–10 m) gulstinių rąstų, vieno aukšto. Sienų aukštis iki 3 m. Pamatų aukštis 0,5 m. Sienojų jungimas įkirčiais ir išpjovomis. Šoninėse sienose 6 langai, galinėse 2–
10. Išilgine kapitaline siena padalintas į dvi dalis. Pietinėje pusėje – pagrindinis įėjimas, šiaurinėje – ūkinis; kartais prie jų pristatyti prieangiai. Korpusas masyvus, stačiakampis (ilgis 12–20 m, plotis 7–8 m ) gulstinių rąstų. Sienos suręstos į lygias sąsparas. Sienojų jungimas įkirčiais ir išpjovomis. Šoninėse sienose 6–8 langai, galinėse – 2–
11. Išilgine kapitaline siena padalintas į dvi dalis. Pietinėje pusėje – pagrindinis įėjimas, šiaurinėje – ūkinis; kartais prie jų pristatyti prieangiai. Vidaus patalpų išdėstymas - - - Centrinė patalpa – kaminas atitvertas moliu drėbtomis sienomis. Su vienu ar dviem įėjimais iš priemenių. Skirtas valgiui virti, mėsai rūkyti. Abipus kamino – priemenės, atskiriančios prastąjį trobos galą nuo gerojo. Prastajame trobos gale būdavo šeimyninė kasdienei namų ruošai ir geroji troba poilsiui, svečiams priimti. Nuo šeimyninės ir gerosios atitverti alkieriai, kamarėlės. Kitame trobos gale priešininkė, trobelė (langinė). Centrinė patalpa – kaminas, atitvertas moliu drėbtomis sienomis. Su vienu ar dviem įėjimais iš priemenių. Skirtas valgiui virti, mėsai rūkyti. Abipus kamino – priemenės, atskiriančios prastąjį trobos galą nuo gerojo. Prastajame trobos gale būdavo šeimyninė kasdienei namų ruošai, ir geroji troba poilsiui, svečiams priimti. Nuo šeimyninės ir gerosios atitverti alkieriai, kamarėlės Kitame trobos gale priešininkė, trobelė (langinė). Išorės architektūros detalės - - - Sienos natūralaus medžio, gali būti dažytos ruda, pilka, tamsiai žalia spalva. Stambiais ornamentais išdrožinėtos vėjalentės, lėkiai, langinės, antlangės, stogo skliautų apkalai. Žemai nuleistos pastogės, plačios užlaidos 0,8–1m. Kartais sienų lentos dažytos, dažniausiai ruda, tamsiai raudona, pilka, gelsva, mėlyna spalva. Lėkiai, langinės, sąsparas dengiančios lentos, prieangiai drožinėti. Tinkas šviesių spalvų. Mūriniuose namuose dekoratyviniai plytiniai, arkiniai angų apvadai. Kodas 007MD02.01.02 Pirkia (Sritis – Architektūra. Rūšis – Gyvenamieji trobesiai). Pirkia – aukštaičių ir dzūkų tradicinis gyvenamasis namas. Kilusi iš dūminės pirkios. XIX a. įrengus dūmtraukius paverstos nedūminėmis. Pirkioje daugėjo patalpų perdalinant esamas patalpas arba pristatant naujas. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Pamatai akmenų, surištų kalkių molio skiediniu. Gali būti dolomito nuolaužos, grubaus betono. Aukštis iki 0,5 m. Sienos gulstinių apvalių ar tašytų rąstų, kampuose sunertų į išsikišusias arba lygias sąsparas. Gali būti apkaltos vertikaliomis lentomis. Šiaurės Aukštaitijoje – mūrinės, raudonų plytų, akmens mūro, drėbto molio sienos. Dažniausiai po 2 langus galuose ir po 4 šoninėse sienose. Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis. Dengtas šiaudais, skiedromis, malksnomis. Stogas užima pusę pastato aukščio. Dominuoja sienų plokštumos. Pamatai akmenų, surištų kalkių molio skiediniu. Sienos gulstinių apvalių ar tašytų rąstų, kampuose sunertų į išsikišusias arba tiesias sąsparas. Gali būti apkaltos vertikaliomis lentomis. Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis. Dengtas šiaudais, skiedromis, malksnomis. Stogas užima pusę pastato aukščio. Dominuoja sienų plokštumos. - - - Konstrukcija Trobesys ilgu siauru korpusu. Vidus 2 kapitalinėmis, skersinėmis sienomis padalytas į 3 vienodo dydžio patalpas. Dvigalė – stačiakampio plotis 6–7 m, ilgis 16–20 m, aukštis –3 m. Kryžminio plano formą įgauna pratęsus kapitalines vidaus erdvę dalinančias sienas. Pastatų prailginimui, praplėtimui, sienojų sujungimui naudoti šulai. Trobesys ilgu siauru korpusu. Vidus 2 kapitalinėmis, skersinėmis sienomis padalytas į 3 vienodo dydžio patalpas. Dvigalė – stačiakampio ar kryžminio plano. Kryžminio plano formą įgauna pratęsus kapitalines vidaus erdvę dalinančias sienas. Pastatams prailginti, praplėsti, sienojams sujungti naudoti šulai. - - - Vidaus patalpų išdėstymas Viename gale pirkia, viduryje – priemenė, kitame – kamara. Kartais nuo pagrindinių patalpų abiejuose galuose išilgine pertvarine siena atskirtos mažesnės patalpos. Gali būti nuo priemenės atitvertos kamaros galai pertverti į atskiras patalpas. Viename gale pirkia, viduryje - priemenė, kitame – kamara. Kartais nuo pagrindinių patalpų abiejuose galuose išilgine pertvarine siena atskirtos mažesnės patalpos. Gali būti nuo priemenės atitvertos kamaros galai pertverti į atskiras patalpas. - - - Išorės architektūros detalės Langai su puošniomis apylankėmis, išpjaustytomis geometriniais, augaliniais, gyvūniniais ornamentais – antelių, širdelių, žalčių motyvais. Prie pagrindinio įėjimo pristatytas prieangis. Stogo skydai su dekoratyviu apkalu išpjaustytomis vėjalentėmis, karnizais. Sijų ir gegnių gali būti profiliuoti. Langai 3–6 dalių, galiniame fasade 2–3, dažyti mėlynai, baltai, su langinėmis. Langai su puošniomis apylankėmis, išpjaustytomis geometriniais, augaliniais, gyvūniniais ornamentais – antelių, širdelių, žalčių motyvais. Prie pagrindinio įėjimo pristatytas prieangis. Stogo skydai su dekoratyviu apkalu išpjaustytomis vėjalentėmis, karnizais. Sijų ir gegnių gali būti profiliuoti. Langai 3–6 dalių, galiniame fasade 2–3, dažyti mėlynai, baltai, su langinėmis. - - - Kodas 007MD02.01.03 Stuba* (Sritis – Architektūra. Rūšis – Gyvenamieji trobesiai). Stuba* – suvalkiečių tradicinis gyvenamasis namas, laikomas tarpiniu variantu tarp žemaičių trobos ir aukštaičių pirkios. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga - - Pamatas akmenų, surištų kalkių, molio mišiniu. Gali būti betoniniai. Sienos apipjautų rąstų, kampuose suleistų į atsikišusias kertes ar lygias sąsparas. Apkaltos vertikaliomis ar horizontaliomis lentomis. Gali būti paaukštintos ertikiais. Gali būti raudonų plytų. Stogas dvišlaitis, užlaidos 0,5–0,8 m dengtas šiaudais, čerpėmis, malksnomis su nedidelėmis užlaidomis. - - Konstrukcija - - Trobesio korpusas ištęstas stačiakampis, vienaukštis 13–20 m ilgio, 6–8 m pločio, 3 m aukščio sienos. Keturios skersinės kapitalinės dalina trobesį į 5 dalis. - - Vidaus patalpų išdėstymas - - Dvigalės vidaus erdvė suskirstyta į 5 dalis: trobesio viduryje virtuvė su priekyje esančia priemene. Viename gale pagrindinė patalpa stuba*, šeimynstubė*, kitame seklyčia, stubelė*. Kartais nuo pagrindinių patalpų atitveriamos mažesnės pagalbinės patalpos miegoti ar maisto produktams laikyti. - - Išorės architektūros detalės - - Stogų trikampiai skydai apkalti gulsčiomis, stačiomis, įžambiomis lentelėmis ir jų deriniais. Prie pagrindinio įėjimo dažnai pristatytas prieangis. Gegnių gali būti profiliuoti. Langai su įsprūdinėmis langinėmis. Gausi puošyba nebūdinga. - - Kodas 007MD02.02.01 Klėtis (Sritis – Architektūra. Rūšis – Ūkiniai trobesiai). Klėtis – ūkinis sodybos trobesys laikyti žemės ūkio gėrybėms, drabužiams, įvairiai mantai. Pagal išorę ir išplanavimą skyrėsi klėčių trys tipai: aukštaičių, suvalkiečių ir žemaičių. Vaidino svarbų vaidmenį tradicinėje kultūroje, susijusi su apeigomis ir papročiais. Kartais sodyboje būdavo dvi–viena grūdams, kita drabužiams. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į sąsparas. Gali būti drėbtos iš molio. Šiaurės Lietuvoje galėjo būti iš akmenų, plytų mūro. Su vienu nedideliu langeliu. Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų. Drėbtų iš molio ir mūrinių, pamatas ištisinis. Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis šiaudinis, gali būti malksnų. Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į sąsparas. Su vienu nedideliu langeliu. Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų. Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis šiaudinis, gali būti skiedrinis. Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į išsikišusias ar lygias sąsparas. Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų. Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis šiaudinis, gali būti skiedrinis, čerpinis. Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į išsikišusias ar lygias sąsparas. Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų. Stogas keturšlaitis, čiukurinis, pusvalminis. Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į išsikišusias ar lygias sąsparas. Su keliais langeliais arba angomis. Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų. Stogas keturšlaitis, pusvalminis, čiukurinis. Konstrukcija Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis. 3–5 m pločio ir 4–12 m ilgio. Priekyje atviras 1–2 m pločio prieklėtis, paremtas kolonomis. Įėjimas iš šono. Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis. 3–5 m pločio ir 4–12 m ilgio. Priekyje atviras 1–2 m pločio prieklėtis, paremtas kolonomis. Įėjimas iš šono. Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis. Dažniausiai su ertiku. Antai – galinių sienų pratęsimas per visą prieklėčio plotį. Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis. Nedidelis prieklėtis gali būti su trimis įėjimais. Plačios pastogės. Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis. Nedidelis prieklėtis gali būti su trimis įėjimais. Plačios pastogės. Vidaus patalpų išdėstymas 1–3 patalpos, grūdinė, drabužinė. Kartais būdavo ir ratinė – ratams, rogėms, padargams bei smulkiems namų apyvokos daiktams laikyti. 1–3 patalpos, grūdinė, drabužinė. Kartais būdavo ir ratinė – ratams, rogėms, padargams bei smulkiems namų apyvokos daiktams laikyti. 2–3 patalpos. Grūdinė ir drabužinė. Dažniausiai 6 patalpos. Grūdinės, mėsos, špiklierius* – laikyti drabužiams, gyvenamos, kamaros. Dažniausiai 6 patalpos. Grūdinės, mėsos, špiklierius* – laikyti drabužiams, gyvenamos, kamaros. Išorės architektūros detalės Puošnus prieklėtis – profiliuotos kolonėlės, tvorelės, karnizai, puošti pjaustiniais. Gali būti balkonėlis su laipteliais nuo prieklėčio. Dekoratyvinės dažytos durys. Puošnus prieklėtis – profiliuotos kolonėlės, tvorelės, karnizai, puošti pjaustiniais. Gali būti balkonėlis su laipteliais nuo prieklėčio. Dekoratyvinės dažytos durys. Gali būti su prieklėčiu arba be jo. Būdingas įgilintas prieklėtis iš trijų pusių uždaras, atitvertas dekoratyvine tvorele. Kolonėlės, jų atramos, spyriai profiliuoti. Galėjo būti siauras prieklėtis arba be jo. Galėjo būti siauras prieklėtis arba be jo. Galėjo būti kampiniai prieklėčiai. Kodas 007MD02.02.02 Klojimas (Sritis – Architektūra. Rūšis – Ūkiniai trobesiai). Klojimas – trobesys suvežtiems iš laukų javams sudėti, džiovinti, kulti. Didžiausias sodybos ūkinis pastatas. Stovėdavo palaukėje, toliau nuo kitų pastatų. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų. Sienos – apvalių ar tašytų rąstų. Sienos stulpinės konstrukcijos, neaukštos, sienojai suręsti į sąsparas. Stogas – masyvus, keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis, šiaudų, malksnų, skiedrų, gontų. Pėdinės, gegninės konstrukcijos. Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų. Sienos – apvalių ar tašytų rąstų. Stogas masyvus, keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis, šiaudų, malksnų, skiedrų. Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų. Sienos – apvalių ar tašytų rąstų, aukštomis tašytų rąstų sienomis. Stogas dvišlaitis, šiaudų, malksnų, skiedrų gontų. Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų. Sienos – apvalių ar tašytų rąstų, lentų. Stogas masyvus keturšlaitis, gegninės konstrukcijos, šiaudų, malksnų, skiedrų, gontų. Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų. Sienos – apvalių ar tašytų rąstų. Stogas masyvus keturšlaitis, šiaudų, malksnų, skiedrų, gontų. Konstrukcija Korpusas platus, neilgas, artimas kvadratui 9x10 m, 13x10 m, aukštis ~ 9 m . Gali būti stačiakampis. Stogo ir sienų santykis 3:9 m. Korpusas platus, neilgas, artimas kvadratui 9x10 m, 13x10 m, aukštis ~ 9 m . Gali būti stačiakampis. Stogo ir sienų santykis 3:9 m. Korpusas stačiakampis. 1–3 įvažiavimai iš šono. Įrengti sandėliukai, maniežai. Korpusas stačiakampis, gali būti su linkiu ar išsikišusia dalimi viduryje. Ilgis 12–30 m, plotis 7–9 m, aukštis 6–9 m. Skersinis korpuso padalijimas. Šoninis vienas – trys įvažiavimai. - Vidaus patalpų išdėstymas Klojimo padalijimas išilginis ar skersinis į tris dalis, priklausomai nuo įvažiavimo vietos. Abiejuose šonuose ar galuose šalinės javams, šiaudams. Viduryje kluono įrengtas grendymas – moliu išplūktas javams kulti. Iki XX a. būdavo su jauja – javams džiovinti. Klojimo padalijimas išilginis ar skersinis į tris dalis, priklausomai nuo įvažiavimo vietos. Abiejuose šonuose ar galuose šalinės javams, šiaudams. Viduryje kluono įrengtas grendymas – moliu išplūktas javams kulti. Iki XX a. būdavo su jauja – javams džiovinti. Klojimo padalijimas skersinis į penkias dalis, priklausomai nuo įvažiavimų skaičiaus, vietos. Abiejuose šonuose ar galuose ir per vidurį šalinės javams krauti. Viduryje kluono įrengtas grendymas – moliu išplūktas javams kulti. Iki XX a. būdavo su jauja – javams džiovinti. Klojimo padalijimas skersinis. Kluono centre arba kuriame nors gale – jauja ir grendymas, palei šonines sienas prie jaujos peludės. Po vienu stogu daržinė su grendymu, galuose peludės. - Išorės architektūros detalės Keturšlaičiame stoge virš durų iškarpa įvažiuoti į klojimą su prikrautu vežimu. Plačios pastogės su prieklojimiais. - - Plačios pastogės. - Kodas 007MD02.02.03 Tvartas (Sritis – Architektūra. Rūšis – Ūkiniai trobesiai). Trobesys gyvuliams laikyti. Kelių tipų vyravo visoje Lietuvoje. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Pamatai 35–50 cm aukščio sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu. Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų. Stogai keturšlaičiai su plačiomis pastogėmis ir dvišlaičiai. Pamatai 35–50 cm aukščio sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu. Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų. Stogai keturšlaičiai su plačiomis pastogėmis ir dvišlaičiai. Pamatai 35–40 cm aukščio, sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu. Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų. Stogai dvišlaičiai su artykais, su užvažiuojamuoju tilteliu. Pamatai 35–40 cm aukščio, sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu. Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų. Stogai keturšlaičiai, pusvalminės formos, su žemai nuleistomis pastogėmis, kartais pristatomi. Pamatai 35–40 cm aukščio, sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu. Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų. Stogai keturšlaičiai, pusvalminės formos, su žemai nuleistomis pastogėmis, kartais pristatomi. Konstrukcija Pagal planą skyrėsi ištęsto stačiakampio, diendaržiniai su linkiais U ir L formos. Ištęsto stačiakampio plano, padalijimas skersinis. Ištęsto stačiakampio plano, padalijimas skersinis. Pagal planą skyrėsi ištęsto stačiakampio, diendaržiniai, su linkiais U ir L formos. Pagal planą skyrėsi ištęsto stačiakampio, diendaržiniai, su linkiais U ir L formos. Vidaus patalpų išdėstymas Gyvuliams ar paukščiams atskirtos patalpos. Patalpos pašarui ruošti ir laikyti. Gyvuliams ar paukščiams atskirtos patalpos. Gyvuliams ar paukščiams atskirtos patalpos. Gyvuliams ar paukščiams atskirtos patalpos. Gyvuliams ar paukščiams atskirtos patalpos. Išorės architektūros detalės Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės. Kartais su užvažiuojamu tilteliu. Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės. Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės. Kartais su užvažiuojamu tilteliu. Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės. Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės. Kodas 007MD02.02.04 Ledainė (Sritis – Architektūra. Rūšis – Ūkiniai trobesiai). Ledainė – pastatas ledų atsargoms ir maisto produktams laikyti. Paprastai dviejų dalių – žeminės ir antžeminės. Būdingos dideliems ūkiams ir žvejų sodyboms. Regioniniai ypatumai nebūdingi. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Akmens mūras, rąstai. Konstrukcija Kvadratinės ir pailgo stačiakampio plano, gali būti apskrita. Rąstų sienos stovi ant akmens mūro pamatų. Kartais būna pastatyta ant medinių trinkų. Vidaus patalpų išdėstymas Dviejų dalių: antžeminės ir žeminės. Gali būti vienos, pusiau į žemę apie 1 m įleistos patalpos. Išorės architektūros detalės Kartais pastogėje įrengiamas sandėliukas su išoriniais laiptais. Kodas 007MD02.03.01 Pirtis (Sritis – Architektūra. Rūšis – Pagalbiniai trobesiai). Pirtis – maudymosi patalpos. Pirtys buvo labiausiai paplitusios rytinėje ir pietrytinėje Lietuvoje. Statytos toliau nuo gyvenamų ir ūkinių trobesių, arčiau upelio ar ežero. Žemaičiai pirtį vadina perene, suvalkiečiai patalpa, kurioje džiovina ir mina linus. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Sienos apvalių sienojų, stogas šiaudinis ar skiedrinis. - Patalpa džiovinti, minti linams. Perenė, pirtis, jauja. - Konstrukcija Sienojai suręsti gulsčiai, kampuose sunerti į sąsparas. Stogas keturšlaitis arba dvišlaitis. Dydis 4x5 m arba 3x2 m. - - - - Vidaus patalpų išdėstymas 2 patalpų: priepirtis – nusirengti, susidėti drabužiams, be lubų, su durimis į lauką ir pirtį, dūmai išeidavo pro duris ar pro aukštinį lubose; pirtis – maudymuisi. Viduje su lubomis, vienu įstiklintu langeliu, medinėmis grindimis ar asla. Krosnis vandeniui šildyti sukrauta iš palaidų lauko akmenų ar suplūkta iš molio su įmūrytu katilu ar su skylėmis šildomo vandens katilams uždėti. Pasienyje dviem aukštais įrengti suolai – plautai, skirti vanotis. - - - - Kodas 007MD02.03.02 Rūsys (Sritis – Architektūra. Rūšis – Pagalbiniai trobesiai). Rūsys – ūkinis įrenginys bulvėms, daržovėms ir kitiems maisto produktams laikyti. Trobesio tipo statomas sodyboje prie gyvenamojo namo galo arba tarp klėties ir tvarto. Antžeminėje dalyje laikomi įvairūs rakandai. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Akmenys surišti moliu, kalkėmis ar cementu. Suręstas iš apvalių ar aptašytų rąstų. Antžeminė dalis 4–6 rąstų. Stogas šiaudų arba skiedrų, dvišlaitis arba trišlaitis. Akmenys surišti moliu, kalkėmis ar cementu. Suręstas iš apvalių ar aptašytų rąstų. Antžeminė dalis 4–6 rąstų. Stogas šiaudų arba skiedrų, dvišlaitis arba trišlaitis. Akmenys surišti moliu, kalkėmis ar cementu. Suręstas iš apvalių ar aptašytų rąstų. Antžeminė dalis 4–6 rąstų. Stogas šiaudų arba skiedrų, dvišlaitis arba trišlaitis. Akmenys surišti moliu, kalkėmis ar cementu. Suręstas iš apvalių ar aptašytų rąstų. Antžeminė dalis 4–6 rąstų. Stogas šiaudų arba skiedrų, dvišlaitis arba trišlaitis. Akmenys surišti moliu, kalkėmis ar cementu. Suręstas iš apvalių ar aptašytų rąstų. Antžeminė dalis 4–6 rąstų. Stogas šiaudų arba skiedrų, dvišlaitis arba trišlaitis. Konstrukcija 2 m gylio duobė su lubomis, kuriose padaryta anga nusileisti į duobę. Gali būti padarytas įėjimas iš šono. 2 m gylio duobė su lubomis, kuriose padaryta anga nusileisti į duobę. Gali būti padarytas įėjimas iš šono. Žemas stogas prisišliejęs prie žemės. 2 m gylio duobė su lubomis, kuriose padaryta anga nusileisti į duobę. Gali būti padarytas įėjimas iš šono. Antžeminė dalis10–12 rąstų rentinys. Įėjimas iš šono. Antžeminė dalis10–12 rąstų rentinys. Įėjimas iš šono. Vidaus patalpų išdėstymas Dviejų patalpų: žeminės ir antžeminės. Žeminė patalpa padalyta į kelis skyrius. Dviejų patalpų: žeminės ir antžeminės. Žeminė patalpa padalyta į kelis skyrius. Dviejų patalpų: žeminės ir antžeminės. Žeminė patalpa padalyta į kelis skyrius. Dviejų patalpų: žeminės ir antžeminės. Žeminė patalpa padalyta į kelis skyrius. Dviejų patalpų: žeminės ir antžeminės. Žeminė patalpa padalyta į kelis skyrius. Kodas 007MD02.04.01 Karčema* (Sritis – Architektūra. Rūšis – Visuomeniniai statiniai). Karčema L, Š, DŽ, NdŽ – užeigos namai su svaigiaisiais gėrimais. Statytos prie didesnių kelių, miesteliuose. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Apvalūs ar tašyti rąstai, kampuose sunerti į atsikišusias ar lygias sąsparas. Gali būti sienos, drėbtos iš molio ar mūrytos iš plytų, akmenų. Stogas pusvalminis ar dvišlaitis, dengtas gontais, skiedromis, lentelėmis, gali būti šiaudais, nendrėmis. Apvalūs ar tašyti rąstai, kampuose sunerti į atsikišusias ar lygias sąsparas. Gali būti sienos, drėbtos iš molio ar mūrytos iš plytų, akmenų. Stogas pusvalminis ar dvišlaitis, dengtas gontais, skiedromis, lentelėmis, gali būti šiaudais, nendrėmis. Apvalūs ar tašyti rąstai, kampuose sunerti į atsikišusias ar lygias sąsparas. Gali būti sienos, drėbtos iš molio ar mūrytos iš plytų, akmenų. Stogas pusvalminis ar dvišlaitis, dengtas gontais, skiedromis, lentelėmis, gali būti šiaudais, nendrėmis. Apvalūs ar tašyti rąstai, kampuose sunerti į atsikišusias ar lygias sąsparas. Gali būti sienos, drėbtos iš molio ar mūrytos iš plytų, akmenų. Stogas pusvalminis ar dvišlaitis, dengtas gontais, skiedromis, lentelėmis, gali būti šiaudais, nendrėmis. Apvalūs ar tašyti rąstai, kampuose sunerti į atsikišusias ar lygias sąsparas. Gali būti sienos, drėbtos iš molio ar mūrytos iš plytų, akmenų. Stogas pusvalminis ar dvišlaitis, dengtas gontais, skiedromis, lentelėmis, gali būti šiaudais, nendrėmis. Konstrukcija Pailgo stačiakampio, kryžminio, „L“ formos ar stačiakampio su uždaru kiemu formos. Vieno korpuso, pailgo stačiakampio plano 12–15x25–30 m. Du korpusai: gyvenamosios ir maitinimo patalpos, tvartai arkliams su vežimine, užimančiais du trečdalius pastato ploto. Pailgo stačiakampio, kryžminio, „L“ formos ar stačiakampio su uždaru kiemu formos. Vieno korpuso, pailgo stačiakampio plano 12–15x25–30 m. Du korpusai: gyvenamosios ir maitinimo patalpos, tvartai arkliams su vežimine, užimančiais du trečdalius pastato ploto. Pailgo stačiakampio, kryžminio, „L“ formos ar stačiakampio su uždaru kiemu formos. Vieno korpuso, pailgo stačiakampio plano 12–15x25–30 m. Du korpusai: gyvenamosios ir maitinimo patalpos, tvartai arkliams su vežimine, užimančiais du trečdalius pastato ploto. Pailgo stačiakampio, kryžminio, „L“ formos ar stačiakampio su uždaru kiemu formos. Vieno korpuso, pailgo stačiakampio plano 12–15x25–30 m. Du korpusai: gyvenamosios ir maitinimo patalpos, tvartai arkliams su vežimine, užimančiais du trečdalius pastato ploto. Pailgo stačiakampio, kryžminio, „L“ formos ar stačiakampio su uždaru kiemu formos. Vieno korpuso, pailgo stačiakampio plano 12–15x25–30 m. Du korpusai: gyvenamosios ir maitinimo patalpos, tvartai arkliams su vežimine, užimančiais du trečdalius pastato ploto. Vidaus patalpų išdėstymas Gyvenamosios ir ūkinės patalpos atidalintos kapitaline siena – dvivėrės, ūkinė dalis karkasinė ar stulpinė konstrukcija, su mažais langais, dvejais dvivėriais vartais, nešildoma. Gyvenamosios ir ūkinės patalpos atidalintos kapitaline siena – dvivėrės, ūkinė dalis karkasinė ar stulpinė konstrukcija, su mažais langais, dvejais dvivėriais vartais, nešildoma. Gyvenamosios ir ūkinės patalpos atidalintos kapitaline siena – dvivėrės, ūkinė dalis karkasinė ar stulpinė konstrukcija, su mažais langais, dvejais dvivėriais vartais, nešildoma. Gyvenamosios ir ūkinės patalpos atidalintos kapitaline siena – dvivėrės, ūkinė dalis karkasinė ar stulpinė konstrukcija, su mažais langais, dvejais dvivėriais vartais, nešildoma. Gyvenamosios ir ūkinės patalpos atidalintos kapitaline siena – dvivėrės, ūkinė dalis karkasinė ar stulpinė konstrukcija, su mažais langais, dvejais dvivėriais vartais, nešildoma. Išorės architektūros detalės Užvažiuojamieji namai (su tvartais, vežiminėmis ir patalpomis nakvynei). Gyvenamosios dalies langai dideli, su langinėmis, durys. Ties gyvenamąja dalimi dažnai buvo įrengiamos atviros galerijos su kolonomis. Užvažiuojamieji namai (su tvartais, vežiminėmis ir patalpomis nakvynei). Gyvenamosios dalies langai dideli, su langinėmis, durys. Užvažiuojamieji namai (su tvartais, vežiminėmis ir patalpomis nakvynei). Gyvenamosios dalies langai dideli, su langinėmis, durys. Užvažiuojamieji namai (su tvartais, vežiminėmis ir patalpomis nakvynei). Gyvenamosios dalies langai dideli, su langinėmis, durys. Užvažiuojamieji namai (su tvartais, vežiminėmis ir patalpomis nakvynei). Gyvenamosios dalies langai dideli, su langinėmis, durys. Kodas 007MD02.04.02 Parapijos namai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Visuomeniniai statiniai). Regioniniai ypatumai nebūdingi. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Sienos apvalių ar aptašytų rąstų, gali būti apmuštos lentomis (vertikaliai, horizontaliai). Stogai yra keturšlaitės puskliautinės formos, skiedrų, čerpių, šiaudų. Konstrukcija Ištęsto stačiakampio formos, simetrinio plano ~ 15x30m. Vidaus patalpų išdėstymas Koridorine sistema išdėstytos patalpos skirtos gyventi. Atskirtos pagalbinės patalpos. Kartais su susirinkimų sale. Išorės architektūros detalės Gali būti su prieangiu. Kodas 007MD02.04.03 Koplyčia (Sritis – Architektūra. Rūšis – Visuomeniniai statiniai). Regioniniai ypatumai nebūdingi. Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Medis, akmenys, skalda. Konstrukcija Stačiakampis ar daugiakampis korpusas. Vidaus patalpų išdėstymas Vidaus erdvė vienanavė, neaukšta. Išorės architektūros detalės Įėjimas centre, virš jo nedideli langeliai. Prie frontono, ant stogo kraigo bokštelis. Mūrinės koplyčios dekoruotos tinko juostomis ir baltais tinko apvadais apie langų ir durų angas. Kodas 007MD02.05.01 Malūnas (Sritis – Architektūra. Rūšis – Gamybiniai statiniai). Aukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Medis. Karkasas spygliuočių medienos, lentų, malksnų. Dažnai pasitaiko malūnų, pastatytų iš plytų, lauko akmenų, dolomito, nudrėbtų iš molio, suręstų iš rąstų. Pamatai akmenų, sumūrytų su kalkių skiediniu. Š. Lietuvoje – plūkto molio malūnai su medinėmis kepurėmis. Vandens malūnai – mediniai iš tašytų rąstų, kampuose sujungtų lygiomis sąsparomis, apkalti vertikaliomis lentomis, su akmens mūro apatiniu aukštu, įjungtu į užtvanką ar vandens kanalą, mūriniai. Stogai dvišlaičiai ar laužtiniai, dengti malksnomis, skiedromis. Medis. Karkasas spygliuočių medienos, apkaltas eglės, pušies lentomis ar alksnio, drebulės skiedromis. Gali būti akmens mūras. Medis. Karkasas spygliuočių medienos, apkaltas eglės, pušies lentomis ar alksnio, drebulės skiedromis. Gali būti akmens mūras. Medis. Karkasas spygliuočių medienos, apkaltas eglės, pušies lentomis ar alksnio, drebulės skiedromis. Gali būti akmens mūras. Vandens malūnai – mediniai iš tašytų rąstų, kampuose sujungtų lygiomis sąsparomis, apkalti vertikaliomis lentomis, su akmens mūro apatiniu aukštu, įjungtu į užtvanką ar vandens kanalą, mūriniai. Stogai dvišlaičiai ar laužtiniai, dengti malksnomis, skiedromis. Medis. Karkasas spygliuočių medienos, apkaltas eglės, pušies lentomis ar alksnio, drebulės skiedromis. Gali būti akmens mūras. Vandens malūnai – mediniai iš tašytų rąstų, kampuose sujungtų lygiomis sąsparomis, apkalti vertikaliomis lentomis, su akmens mūro apatiniu aukštu, įjungtu į užtvanką ar vandens kanalą, mūriniai. Stogai dvišlaičiai ar laužtiniai, dengti malksnomis, skiedromis. Konstrukcija Vėjo malūnai: stiebiniai (bukiniai, ožiniai) – apie 12 m aukščio, kvadratinio plano, tiesiomis ar nežymiai į viršų siaurėjančiomis sienomis. Turi dvišlaičius, keturšlaičius, kartais laiptuotai juostomis suskaldytus stogelius, dengtus malksnomis, lentomis, skarda. Pastato centre per visą jo aukštį 45x45 cm storio stiebas, 3–4 m įkastas į žemę ar įtvirtintas į antžeminį akmens mūrą, o pirmojo aukšto palubėje įjungtas į masyvų ąžuolinį skersbalkį. Jie abu kartu laiko visą besisukantį pastato korpusą, pakeltą ant stiebo ar apačioje ant ratukų besisukantį taku, padarytu iš metalo juostų, paklotų ant medinių trinkų ar mūro pamatų. kepuriniai – aštuoniakampiai, apie 20 m ir aukštesni. 3–5 aukštų. Erdviausias apatinis, kiti į viršų palaipsniui mažėja. Viršutinė dalis (kepurė), sukiojama kartu su sparnais, kaip atskira ir judama konstrukcinė dalis yra šiek tiek platesnė, uždengia sukimosi taką. Kai kurie kepuriniai malūnai turi apačioje įrengtus medinius tiltelius arba akmens mūro arkines galerijas. Sparnai. Į gulstinį storą malūno pakraigės volą, išorėje, maždaug 0,5 m atstumu nuo sienos įjungti 4 keturkampiai aptašyti 8–12 m ilgio rąsteliai, prie kurių pritvirtintos 2–2,5 m pločio nestorų virbų tvorelės burėms ištempti. Vandens malūnai. Pastato išorėje, gale, rečiau šone (atsižvelgiant į trobesio situaciją užtvankos atžvilgiu), įtaisyti 1–2 ratai, sukami iš viršaus lataku krintančiu vandeniu iš užtvenkto vandens telkinio. Ten, kur negalima įrengti užtvankų, ratai sukami iš apačios pratekančiu vandeniu. Besisukantys ratai sujungti krumpliaračiais ir šestarnėmis su girnomis, esančiomis apatiniame aukšte. Priekinio fasado pastogėje įtaisomas prielipas, per kurį iš vežimo į viršų užtraukiami maišai. Tai karkasinis priestatėlis stogo šlaite, apkaltas lentomis, dvišlaičiu stogeliu, atremtas į sieną atramomis, su durelėmis ir nuožulniu tilteliu. Vėjo malūnai: stiebiniai (bukiniai, ožiniai) – apie 12 m aukščio, kvadratinio plano, tiesiomis ar nežymiai į viršų siaurėjančiomis sienomis. Turi dvišlaičius, keturšlaičius, kartais laiptuotai juostomis suskaldytus stogelius, dengtus malksnomis, lentomis, skarda. Pastato centre per visą jo aukštį 45x45 cm storio stiebas, 3–4 m įkastas į žemę ar įtvirtintas į antžeminį akmens mūrą, o pirmojo aukšto palubėje įjungtas į masyvų ąžuolinį skersbalkį. Jie abu kartu laiko visą besisukantį pastato korpusą, pakeltą ant stiebo ar apačioje ant ratukų besisukantį taku, padarytu iš metalo juostų, paklotų ant medinių trinkų ar mūro pamatų. kepuriniai – aštuoniakampiai, apie 20 m ir aukštesni. 3–5 aukštų. Erdviausias apatinis, kiti į viršų palaipsniui mažėja. Viršutinė dalis (kepurė) sukiojama kartu su sparnais, kaip atskira ir judama konstrukcinė dalis yra šiek tiek platesnė, uždengia sukimosi taką. Kai kurie kepuriniai malūnai turi apačioje įrengtus medinius tiltelius arba akmens mūro arkines galerijas. Sparnai. Į gulstinį storą malūno pakraigės volą, išorėje, maždaug 0,5 m atstumu nuo sienos įjungti 4 keturkampiai aptašyti 8–12 m ilgio rąsteliai, prie kurių pritvirtintos 2–2,5 m pločio nestorų virbų tvorelės burėms ištempti. Vandens malūnai. Pastato išorėje, gale, rečiau šone (atsižvelgiant į trobesio situaciją užtvankos atžvilgiu), įtaisyti 1–2 ratai, sukami iš viršaus lataku krintančiu vandeniu iš užtvenkto vandens telkinio. Ten, kur negalima įrengti užtvankų, ratai sukami iš apačios pratekančiu vandeniu. Besisukantys ratai sujungti krumpliaračiais ir šestarnėmis su girnomis, esančiomis apatiniame aukšte. Priekinio fasado pastogėje įtaisomas prielipas, per kurį iš vežimo į viršų užtraukiami maišai. Tai karkasinis priestatėlis stogo šlaite, apkaltas lentomis, dvišlaičiu stogeliu, atremtas į sieną atramomis, su durelėmis ir nuožulniu tilteliu. Vėjo malūnai: stiebiniai (bukiniai, ožiniai) – apie 12 m aukščio, kvadratinio plano, tiesiomis ar nežymiai į viršų siaurėjančiomis sienomis. Turi dvišlaičius, keturšlaičius, kartais laiptuotai juostomis suskaldytus stogelius, dengtus malksnomis, lentomis, skarda. Pastato centre per visą jo aukštį 45x45 cm storio stiebas, 3–4 m įkastas į žemę ar įtvirtintas į antžeminį akmens mūrą, o pirmojo aukšto palubėje įjungtas į masyvų ąžuolinį skersbalkį. Jie abu kartu l