LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004-2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2.2 PRIEMONĘ „DARBO JĖGOS KOMPETENCIJOS IR GEBĖJIMŲ PRISITAIKYTI UGDYMAS“ PATVIRTINIMO 2005 m. gegužės 31 d. Nr. A1-156 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; 2005, Nr. 64-2314), 18 punktu: 1. Tvirtinu Gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ (pridedama), kvietimo teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.2.0-02. 2. Nustatau, kad paraiškos pagal kvietimą teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.2.0-02 gali būti teikiamos nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos iki 2005 m. rugpjūčio 22 d. 3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu ministerijos sekretoriui Valdui Rupšiui. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 31 d. Įsakymu Nr. A1-156 LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Kvietimo teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.20-02 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004-2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 2.2 PRIEMONĘ „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ 2005 BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kvietimo teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.2.0-02 Gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau – BPD) 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. 2. Gairės parengtos remiantis Lietuvos 2004-2006 m. bendruoju programavimo dokumentu (toliau – BPD), jo priedu bei Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421; 2005, Nr. 21-667, Nr. 64-2314) (toliau – Taisyklės). 3. Parama įgyvendinant BPD 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ bus teikiama naudojant ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą, numatytą Taisyklėse. 4. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: Parama – valstybės biudžeto specialiųjų (Europos socialinio fondo ir bendrojo finansavimo) programų, skirtų BPD priemonių įgyvendinimui finansuoti, lėšos. Paramos intensyvumas – procentinė paramos dalis, skaičiuojama nuo bendros projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paramos sutartis – paramos projektams, įgyvendinantiems BPD priemones, teikimo sutartis, kurioje nustatoma skiriamos paramos suma, paramos skyrimo sąlygos, skiriamos paramos intensyvumas ir projekto vykdytojo nuosavų lėšų dalis (jei jis prisideda prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis), mokėjimo tvarka, šalių teisės ir pareigos ir kita. Pareiškėjas – juridinis asmuo, atitinkantis šiose Gairėse numatytus reikalavimus pareiškėjams, teikiantis projekto paraišką skirti paramą. Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, iš kurių galima spręsti, ar sukurtų rezultatų ekonominė ir socialinė nauda yra proporcinga panaudotiems ištekliams. Projekto pajamos – vienas iš projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinių. Projekto pajamas sudaro pajamos, gautos projekto įgyvendinimo metu ir per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos: projekto vykdymo metu gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos, taip pat pajamos, gautos iš projekto metu sukurtų rezultatų (pvz., metodikos, leidiniai) pardavimo. Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir/ar jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje, įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones (pvz., ilgalaikė nuoma). Pajamos atitinkamai sumažina tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Projekto pajamos yra vienas iš projekto finansavimo šaltinių. Projekto paraiška – pareiškėjo, siekiančio gauti paramą projektui įgyvendinti, užpildytas nustatytos formos dokumentas, kurį sudaro A ir B dalys. Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, su kuriuo yra sudaroma paramos sutartis projektui, finansuojamam pagal BPD 2.2 priemonę, įgyvendinti. Tinkamos finansuoti išlaidos – paramos sutartyje numatytos išlaidos, susijusios su projekto veiklų sričių įgyvendinimu, pagrįstos išlaidas pateisinančiais ir/arba išlaidų apmokėjimą įrodančiais dokumentais, registruotos projekto vykdytojo ir/arba jo partnerio buhalterinėje ir finansinėje apskaitoje. Valstybės pagalba – pagalba, teikiama remiantis Valstybės pagalbos mokymams, pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. ISAK-1190 (Žin., 2004, Nr. 119-4422, Nr. 124-4496) (toliau – Valstybės pagalbos tvarka), atitinkančiu 2001 m. sausio 12 d. Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (OJ L 10, 2001 01 13, p. 20), iš dalies pakeistą 2004 m. vasario 25 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 363/2004 (OL L 63, 2004 02 28, p.20). I SKYRIUS. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIAI FONDAI IR JŲ PARAMA LIETUVAI I SKIRSNIS. BENDRA INFORMACIJA APIE EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIUS FONDUS 5. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, kartu su kitomis ES šalimis pradėjo įgyvendinti vieną pagrindinių bendrųjų ES politikos dalių – struktūrinę politiką, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių regionų konkurencingumą. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos. 6. Struktūriniai fondai – tai ES finansiniai instrumentai, skirti sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti mažiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Yra 4 ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro ES biudžeto lėšos: 6.1. Europos regioninės plėtros fondas; 6.2. Europos socialinis fondas (toliau – ESF); 6.3. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo dalis; 6.4. Žuvininkystės orientavimo finansinė priemonė. 7. 2004-2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus BPD pagrindu, taip pat šiuo laikotarpiu įgyvendinamų Europos Bendrijų iniciatyvų EQUAL ir INTERREG III programų pagrindu. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė BPD pritarė 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1679 „Dėl pritarimo suderintam su Europos Komisija Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento projektui“ (Žin., 2003, Nr. 123-5609). Europos Komisija Lietuvos BPD patvirtino 2004 m. birželio 22 d. II SKIRSNIS. LIETUVOS 2004-2006 M. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 9. BPD – Europos Komisijos ir LR Vyriausybės patvirtintas strateginis, Lietuvai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, paramos administravimo principus. Šiame dokumente išdėstyti ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. 10. Remiantis BPD, ES struktūrinių fondų lėšos yra investuojamos tam tikromis kryptimis arba BPD prioritetais: 10.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūros didinimui, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybės gerinimui, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimui); 10.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijos į žmogiškuosius išteklius, dirbančiųjų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą); 10.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumo didinimui, informacinių paslaugų plėtojimui, turizmo potencialo efektyvesniam panaudojimui); 10.4. kaimo ir žuvininkystės plėtrai; 10.5. techninei pagalbai. 11. Informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklas, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra detalizuota BPD priede, kurį patvirtino Laikinasis BPD priežiūros komitetas 2004 m. vasario 5 d. 12. BPD priedas – BPD patvirtintų valstybės narės plėtros strategijos ir prioritetų įgyvendinimo dokumentas. BPD priedas yra papildantis BPD dokumentas, kuriame pateikiami: 12.1. bendri projektų paraiškų atrankos kriterijai; 12.2 bendri BPD prioritetų ir priemonių lygio rodikliai; 12.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas; 12.4. detalizuoti BPD numatytų priemonių aprašymai; 12.5. finansuotinos veiklos; 12.6. tinkami pareiškėjai; 12.7. finansinės lentelės; 12.8. informavimo strategija bei veiksmų planas; 12.9. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai; 12.10. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas. III SKIRSNIS. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS 13. ESF yra ES struktūrinis fondas, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus. 14. Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmonių išteklius ir integraciją į darbo rinką mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį bei moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą. 15. ESF parama gali būti skiriama šioms sritims: 15.1. aktyvios darbo rinkos politikos plėtojimas ir skatinimas kovoti su nedarbu ir užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją; 15.2. lygių galimybių patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti, skatinimas; 15.3. profesinio mokymo, švietimo ir konsultavimo plėtra, įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą politiką, tokiu būdu užtikrinant lengvesnį ir geresnį patekimą ir integraciją į darbo rinką gerinant ir išlaikant gebėjimus užsitikrinti užimtumą bei remiant darbo vietų mobilumą; 15.4. kvalifikuotos, išsilavinusios ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas, verslumo ir sąlygų darbo vietoms kurti plėtojimas, gebėjimų ir žmonių potencialo moksliniuose tyrimuose, mokslo ir technologijos srityje didinimas; 15.5. konkrečioms priemonėms, skirtoms moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes gauti naujas darbo vietas ir pradėti verslą, bei mažinti vertikalią ir horizontalią segregaciją dėl lyties darbo rinkoje. 16. ESF finansinė parama skiriama žmogiškiesiems ištekliams plėtoti tose veiklos rūšyse, kurios yra integracijos į darbo rinką dalis: 16.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą gamybinė praktika, parengiamasis mokymas (prioritetą teikiant bendrųjų gebėjimų ugdymui ir tobulinimui), priemonės, skirtos užimtumo gebėjimams didinti, profesinis orientavimas, konsultavimas ir nuolatinis profesinis mokymas; 16.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims; 16.3. mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų plėtros srityse antrosios studijų pakopos rėmimas bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse; 16.4. naujų užimtumo šaltinių, įskaitant socialinę ekonomiką, kūrimas. 17. Siekiant padidinti šių Gairių 16 punkte nurodytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama: 17.1. struktūroms ir sistemoms: 17.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą, bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbuotojams gerinti; 17.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti; 17.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sferų ryšių plėtojimui; 17.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išėjimo į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo; 17.2. lydimosioms priemonėms: 17..2.1. parama teikiant paslaugas galutiniams naudos gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą; 17.2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimas siekiant remti palaipsnę integraciją į darbo rinką; 17.2.3. žinių gilinimas, informavimas ir viešinimas. IV SKIRSNIS. ESF PARAMOS ADMINISTRAVIMO SISTEMA LIETUVOJE 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999; 2005, Nr. 51-1700) buvo patvirtintos ES struktūrinių fondų administravimo Lietuvoje taisyklės. 19. Remiantis šių Gairių 18 punkte nurodytu Vyriausybės nutarimu, BPD „Žmogiškųjų išteklių plėtros“ prioriteto atsakingomis tarpinėmis institucijomis paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija, o Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (toliau – agentūra) – už šias priemones atsakinga įgyvendinančiąja institucija. 20. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) atsakinga už šias BPD priemones: 20.1. 2.1 priemonę „Užimtumo gebėjimų ugdymas“; 20.2. 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“; 20.3. 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. 21. Švietimo ir mokslo ministerija atsakinga už šias BPD priemones: 21.1. 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“; 21.2. 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. 22. Vadovaujantis šių Gairių 18 punkte nurodytu nutarimu, tarpinė institucija yra atsakinga už jai priskirtos BPD priemonės struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonės įgyvendinimą ir priežiūrą, o įgyvendinančioji institucija yra atsakinga už tos pačios BPD priemonės projektų administravimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą. II SKYRIUS. BPD 2.2 PRIEMONĖ „DARBO JĖGOS KOMPETENCIJOS IR PRISITAIKYMO PRIE POKYČIŲ UGDYMAS“ V SKIRSNIS. BPD 2.2 PRIEMONĖS „DARBO JĖGOS KOMPETENCIJOS IR PRISITAIKYMO PRIE POKYČIŲ UGDYMAS“ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 23. Pagrindinis BPD 2.2 priemonės „Darbo jėgos kompetencijos ir prisitaikymo prie pokyčių ugdymas“ (toliau – BPD 2.2 priemonė) tikslas – didinti ūkio subjektų ir bendrą Lietuvos ūkio konkurencingumą plėtojant žmogiškuosius išteklius. 24. BPD 2.2 priemonės uždaviniai: 24.1. priderinti specialistų rengimą prie kintančių ūkio poreikių; 24.2. didinti dirbančiųjų kvalifikacijos ir žinių lygį; 24.3. stiprinti socialinę partnerystę; 24.4. diegti modernias darbo ir darbo organizavimo formas įmonėse. VI SKIRSNIS. LĖŠOS BPD 2.2 PRIEMONEI ĮGYVENDINTI 25. BPD 2.2 priemonės įgyvendinimo finansavimo apimtis sudaro 185 748 tūkst. Lt, iš jų ESF lėšos sudaro 139 311 tūkst. Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 46 437 tūkst. Lt. 26. BPD 2.2 priemonės bendrąjį finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos (specialioji Europos socialinio fondo BPD įgyvendinti (ES lėšos) programa bei specialioji Europos socialinio fondo BPD įgyvendinti (bendrojo finansavimo lėšos) programa) bei valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšos, kurias kaip nuosavas lėšas projektui bendrai finansuoti skiria valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos. Visi projekto vykdytojai projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, privalo bendrai finansuoti iš nuosavų lėšų, skirdami atitinkamą, ne mažesnį nei reikalaujama, finansinį indėlį. 27. Nuosavas lėšas pareiškėjas privalo nurodyti projekto paraiškos A dalies 10 lentelėje „Finansavimo šaltiniai“. Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs paraiškos pateikimo metu (jei pareiškėjas ir/arba partneris (-iai) yra biudžetinė įstaiga, paraiškoje nurodomo dydžio nuosavos lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir/arba jo partnerio (-ių) atitinkamų metų asignavimai. Pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti įstaigos vadovo patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kurios biudžeto programos lėšų numatoma skirti projektui finansuoti). 28. Maksimali suma, kuriai galima sudaryti paramos sutartis pagal šį kvietimą teikti paraiškas, yra 125 mln. Lt. Šią sumą sudaro paramos lėšos ir bendrąjį finansavimą sudarančios iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamų valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų, įgyvendinančių BPD 2.2 priemonės projektus, lėšos. 29. Visi BPD 2.2 priemonės projektai turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, paramos lėšos ir projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos ir pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai iki 2008 m. gruodžio 31 d. III SKYRIUS. REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS VII SKIRSNIS. BENDRIEJI PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI 30. Visi BPD 2.2 priemonės projektai turi atitikti BPD ir BPD priede nustatytus bendruosius projektams keliamus reikalavimus. Projektai turi: 30.1. atitikti bendrą BPD strategiją ir Lietuvos nacionalines bei Europos Sąjungos politikas; 30.2. prisidėti prie BPD ir BPD 2.2 priemonės tikslo (-ų) ir uždavinių įgyvendinimo; 30.3. atitikti vieną iš BPD 2.2 priemonėje ir šių Gairių 44 punkte išvardytų finansuojamų veiklų sričių; 30.4. demonstruoti pridedamąją vertę ir būti finansiniu bei instituciniu požiūriu tęstiniai; 30.5. turi demonstruoti svarų papildomumą, paraiškoje turi būti įrodyta, kad be paramos projekto nebūtų įmanoma įgyvendinti. 31. Rengiant projektus būtina užtikrinti, kad pastarieji neprieštarautų šioms BPD priede nurodytoms horizontalaus lygio sritims: 31.1. darnus vystymasis; 31.2. lygių galimybių užtikrinimas; 31.3. informacinės visuomenės plėtra; 31.4. regioninė plėtra. 32. Kiti projektų tinkamumo reikalavimai: 32.1. projekto trukmė: visi projektai turi būti įgyvendinti, projekto išlaidos faktiškai patirtos, paramos bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos iki 2008 m. birželio 1 d. Visi su projekto įgyvendinimu susijusių išlaidų pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti iki šio laikotarpio; 32.2. projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos Respublikos teritorija; 32.3. projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos pagal kitas BPD priemones, iš kitų Europos Bendrijų ar nacionalinių šaltinių. 33. Minimalus rekomenduojamas projekto dydis – 100 tūkst. litų. VIII SKIRSNIS. BENDRIEJI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 34. BPD priede yra numatyti bendrieji projektų atrankos kriterijai, kuriais remiantis prioritetas bus teikiamas projektams: 34.1. turintiems teigiamą poveikį regionų išsivystymo skirtumų mažinimui (ypač įgyvendinamiems probleminėse teritorijose ir Ignalinos atominės elektrinės regione); 34.2. kuriuos įgyvendinant projekto pareiškėjas skiria didesnę nei privaloma nuosavų lėšų dalį. IX SKIRSNIS. SPECIFINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 35. Vykdant projektų atranką, prioritetas bus teikiamas projektams, atitinkantiems BPD priede nustatytus specifinius BPD 2.2 priemonės atrankos kriterijus: 35.1. pagrindinius įgūdžius (informacijos technologijų ir telekomunikacijų, užsienio kalbų, verslumo ir kitus, nurodytus Europos Komisijos 2000 m. spalio 30 d. paskelbtame „Mokymosi visą gyvenimą memorandume“) ugdantiems projektams; 35.2. organizuojantiems praktinį mokymą darbo vietose; 35.3. kuriuos teikia naujas technologijas diegiančios įmonės; 35.4. kuriuos teikia struktūrinius pertvarkymus vykdančios įmonės ir parama yra būtina su tuo susijusiam darbuotojų mokymui. X SKIRSNIS. BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS 36. Kad galėtų gauti paramą, pareiškėjas privalo būti juridiniu asmeniu, registruotu ir veikiančiu Lietuvoje. 37. Pareiškėjui negali būti skirta parama, jeigu: 37.1. jam yra iškelta byla dėl bankroto arba jis yra likviduojamas; 37.2. jis yra neįvykdęs su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 37.3. jis paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinančią informaciją; 37.4. yra įsiteisėjęs sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 37.5. jis bandė gauti konfidencialią informaciją daryti įtaką agentūrai arba jos paskirtiems vertintojams, ministerijai, projektų atrankos komitetui ar atskiriems jo nariams dabartinio ar ankstesnio projektų paraiškų vertinimo arba atrankos proceso metu. 38. Pareiškėjai gali dalyvauti konkurse be partnerio (-ių) arba kartu su partneriu (-iais). Projekto partneriais gali būti juridiniai asmenys, kurių dalyvavimas įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais arba produktais yra aiškiai apibrėžtas projekto paraiškoje. Nepagrindus partnerių dalyvavimo tikslingumo, agentūra vertinimo metu gali pasiūlyti atsisakyti partnerio. 39. Projekto partneriams taikomi tokie patys tinkamumo kriterijai kaip ir pareiškėjams. 40. Pareiškėjai ir partneriai turi turėti pakankamų administracinių gebėjimų ir finansinių išteklių sėkmingam projektui įgyvendinimui. 41. Visos prekės ir paslaugos privalo būti perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) ir agentūros patvirtintomis pirkimo taisyklėmis, o jei pareiškėjas nėra pagal šį įstatymą apibrėžiamas kaip perkančioji organizacija – agentūros patvirtinta pirkimų tvarka. Tokie patys reikalavimai keliami ir projekto partneriams. 42. Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo gebėjimus, įgūdžius, patirtį įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus bei jo galimybes papildyti projektą reikalingais žmonių ir finansiniais ištekliais. Partnerio dalyvavimas projekte neturi būti formalus, o turi būti aiškiai pagrįstas. 43. Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais pasirašo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartis privalo atitikti LR civilinio kodekso Šeštosios knygos LI skyriuje jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris (-iai), kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos. 43.1. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta: 43.1.1. jungtinės veiklos sutarties numeris ir pavadinimas, sudarymo data ir vieta; 43.1.2. jungtinės veiklos sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir jas atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys; 43.1.3. jungtinės veiklos sutarties tikslas. 43.2. Jungtinės veiklos sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota: 43.2.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai į projektą; 43.2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 43.2.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai, asmenys, organizuosiantys bei atsakysiantys už atskiras projekto veiklų sritis, jų kompetencijos ribos (turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra); 43.2.4. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į projekto vykdytojo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka; 43.2.5. kas atsakingas (vardas, pavardė ir pareigos) už bendrų partnerių reikalų įgyvendinant projektą tvarkymą ir koordinavimą; 43.2.6. kas bus atsakingas už bendro turto apsaugą, kokios bus partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam ir kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto rezultatai; 43.2.7. projekto valdymo grupės sudarymas ir veikla; 43.2.8. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos jungtinės veiklos sutartyje, arba šie dokumentai projektui pasibaigus turi būti perduoti projekto vykdytojui; 43.2.9. jungtinės veiklos sutarties galiojimo, jos nutraukimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka. Bendrieji reikalavimai: 43.2.9.1. jungtinės veiklos sutartis nutraukiama: 43.2.9.1.1. pareiškėjui vienašališkai atsisakius paramos sutarties, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba jei grąžinama sumokėta paramos lėšų dalis; 43.2.9.1.2. ministerijai priėmus sprendimą nutraukti paramos sutartį ir apie tai pranešus pareiškėjui; 43.2.9.2. jungtinės veiklos sutartis keičiama: 43.2.9.2.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems šioje jungtinės veiklos sutartyje; 43.2.9.2.2. projekto vykdytojui pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) agentūrai bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes; 43.2.9.3. projekto vykdytojas ne vėliau kaip 10 dienų iki šios jungtinės veiklos sutarties keitimo apie tai raštu praneša agentūrai. 43.3. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nustatyti: 43.3.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka); 43.3.2. jungtinės veiklos sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina informuoti partnerius apie agentūros ir ministerijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su projekto vykdytojo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kita; 43.3.3. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimą: viešos informacijos apie projektą sklaidą ir informavimas privalo būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai ir kita; 43.3.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką. 43.4. Jungtinės veiklos sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos sutarties dalyvių adresai ir rekvizitai bei pareiškėjo ir partnerių organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų parašai ir antspaudai. IV SKYRIUS. BPD 2.2 PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMAS: FINANSUOJAMOS VEIKLŲ SRITYS, TINKAMI PAREIŠKĖJAI, PARAMOS DYDIS IR INTENSYVUMAS XI SKIRSNIS. FINANSUOJAMOS VEIKLŲ SRITYS 44. BPD 2.2 priemonės finansuojamos veiklų sritys: 44.1. Parama pramonės ir verslo įmonių dirbančiųjų mokymui; 44.2. Parama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų mokymui; 44.3. Socialinės partnerystės plėtojimas; 44.4. Gyventojų kompiuterinio raštingumo ugdymas. XII SKIRSNIS. PARAMA PRAMONES IR VERSLO ĮMONIŲ DIRBANČIŲJŲ MOKYMUI 45. Parama pagal veiklų sritį „Parama pramonės ir verslo įmonių dirbančiųjų mokymui“ (toliau – 1-a veiklų sritis) yra teikiama pagal Valstybės pagalbos tvarką, atitinkančią 2001 m. sausio 12 d. Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (OJ L 10, 2001 01 13, p. 20), iš dalies pakeistą 2004 m. vasario 25 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 363/2004 (OL L 63, 2004 02 28, p. 20). 46. 1-os veiklų srities tikslas: kelti pramonės ir verslo įmonių dirbančiųjų kvalifikacijos, žinių ir gebėjimų lygį, didinti dirbančiųjų sugebėjimus prisitaikyti prie rinkos pokyčių, kiek tai yra susiję su įmonių reikmių tenkinimu. 47. 1-os veiklų srities remiamos veiklos: 47.1. pramonės ir verslo įmonių darbuotojų bei vadovų mokymai, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas; 47.2. mokymų darbo vietoje organizavimas pramonės ir verslo įmonėse; 47.3. lanksčių darbo ir darbo laiko organizavimo formų diegimas pramonės ir verslo įmonėse. Lanksčios darbo ir darbo laiko organizavimo formos yra apibrėžtos 2003 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-160 patvirtintose Rekomendacijose darbdaviams ir darbuotojams jų susitarimu taikyti lanksčias darbo organizavimo formas. Remtinos yra ir šiose rekomendacijose nenurodytų lanksčių darbo ir darbo laiko organizavimo formų diegimas šių Gairių 49.1 punkte nurodytose įmonėse. 48. Tikslinės grupės: pramonės ir verslo įmonių dirbantieji ir vadovai. 49. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: 49.1. pramonės ir verslo įmonės; 49.2. pramonės ir verslo įmonių ar darbdavių asociacijos (jei parama bus skirta jų vienijamoms pramonės ir verslo įmonėms); 49.3. kiti reikalavimai pareiškėjams ir partneriams yra nurodyti šių Gairių X skirsnyje. 50. Paramos intensyvumas. 50.1. teikiamos paramos intensyvumas negali viršyti Valstybės pagalbos tvarkoje nurodyto paramos intensyvumo, kuris yra nustatomas nuo tinkamų finansuoti projekto išlaidų: Dideli ūkio subjektai Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai Jūrų transporto sektorius 50.1.1. Bendrasis mokymas 60 proc. 80 proc. 100 proc. Jei dalyvauja darbuotojai, esantys socialiai nepalankioje padėtyje (bent viena iš šių Gairių 53 punkte nurodytų grupių). Paramos intensyvumas didinamas 10 proc. tai atitinkamai priskaičiuotai mokymo išlaidų daliai, kuri skirta socialiai nepalankioje padėtyje esantiems darbuotojams. + 10 proc. + 10 proc. 50.1.2. Specialusis mokymas 35 proc. 45 proc. 100 proc. Jei dalyvauja darbuotojai, esantys socialiai nepalankioje padėtyje (bent viena iš šių Gairių 53 punkte nurodytų grupių). Paramos intensyvumas didinamas 10 proc. tai atitinkamai priskaičiuotai mokymo išlaidų daliai, kuri skirta socialiai nepalankioje padėtyje esantiems darbuotojams. + 10 proc. + 10 proc. 50.2. likusią tinkamų finansuoti projekto išlaidų dalį pareiškėjas turi padengti iš nuosavų įmonės ar asociacijos lėšų, kurių jokia apimtimi negali sudaryti valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų bei kitos nacionalinių paramos ar Europos Bendrijos šaltinių lėšos. 51. Bendrasis mokymas – darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai nesusijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti pritaikomi kitoje įmonėje ar kitoje darbo srityje, o įgyta profesinė kvalifikacija labai pagerina darbuotojo užimtumo gebėjimus ir galimybes įsidarbinti. Paprastai bendrąjį mokymą kartu organizuoja kelios savarankiškos įmonės arba juo gali pasinaudoti įvairių įmonių darbuotojai. Baigęs bendrąjį mokymą darbuotojas turi gauti tai patvirtinantį dokumentą (diplomą, pažymėjimą ir pan.). Mokymą turi vykdyti kompetentinga Lietuvos ar Europos Sąjungos institucija. 52. Specialusis mokymas – teorinis ir praktinis darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai yra susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančioje įmonėje. Specialiojo mokymo metu įgyti įgūdžiai gali būti ribotai pritaikomi dirbant kitame ūkio subjekte arba kitose darbo srityse. 53. Darbuotojai, esantys socialiai nepalankioje padėtyje: 53.1. asmenys, jaunesni nei 25 metų, anksčiau neturėję nuolatinio apmokamo darbo; 53.2. asmenys, turintys rimtą negalią, atsiradusią dėl fizinio, protinio ar psichologinio negalavimo, bet vis dėlto galintys patekti į darbo rinką; 53.3. užsieniečiai darbuotojai, kurie atvyksta ar yra atvykę į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos valstybių, arba užsieniečiai darbuotojai, tapę Lietuvos Respublikos nuolatiniais gyventojais, kuriems, kad pradėtų darbinę veiklą, reikalingas profesinis ir/ar kalbos mokymas; 53.4. asmenys, norintys grįžti į darbą po mažiausiai trejų metų pertraukos, ir ypač asmenys, kurie paliko darbą dėl sunkumų derinant savo darbą ir šeimyninį gyvenimą, pirmuosius šešis mėnesius po įdarbinimo; 53.5. asmenys, vyresni nei 45 metų, kurie nėra įgiję aukštesnio nei vidurinis ar jam prilyginto išsilavinimo; 53.6. buvę bedarbiai pirmuosius šešis mėnesius po įdarbinimo, jei prieš įdarbinant šie asmenys 12 mėnesių iš eilės neturėjo darbo. 54. Smulkaus ar vidutinio verslo subjektas – savarankiškumo kriterijų atitinkantis ūkio subjektas, kuriame dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurio metinė apyvarta neviršija 172,6 mln. litų arba metinis balansas ne didesnis kaip 148,5 mln. Lt. 54.1. Skaičiuojant darbuotojų skaičių, apyvartą metinį balansą, prie pareiškėjo rodiklių būtina pridėti visų kitų subjektų, kuriuos pareiškėjas tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, atitinkamus rodiklius: 54.1.1. ūkio subjektas tiesiogiai kontroliuoja kitą subjektą, jei turi 1/4 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių; 54.1.2. ūkio subjektas netiesiogiai kontroliuoja kitą subjektą, jei 1/4 ar daugiau jo kapitalo ar balsavimo teisių turi ūkio subjekto kontroliuojamas subjektas ar keli subjektai kartu, arba jis ir jo kontroliuojamas subjektas kartu; 54.2. ūkio subjektas tampa smulkaus ar vidutinio verslo ūkio subjektu, jei jo metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys atitinka smulkaus ar vidutinio verslo ūkio subjekto apibrėžimo sąlygas; 54.3. turimas smulkaus ar vidutinio verslo ūkio subjekto statusas prarandamas, jei metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys neatitinka smulkaus ar vidutinio verslo ūkio subjekto apibrėžimo sąlygų; 54.4. subjektas tampa smulkaus ar vidutinio verslo ūkio subjektu ar tokį statusą praranda nuo metinės atskaitomybės patvirtinimo dienos; 54.5. pradedančio subjekto, kurio metinė finansinė atskaitomybė dar nėra patvirtinta, rodikliai nustatomi pagal planuojamas pajamas ir turto balansinę vertę bei ūkio subjekto pajamas ir turto balansinę vertę per finansinius metus. 55. Didelis ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuriam negali būti taikomas šių Gairių 54 punkte pateiktas smulkaus ar vidutinio verslo ūkio subjekto apibrėžimas. 56. Teikiant pagalbą jūrų transporto ūkio subjektams, pagalbos bendrajam ar specialiajam mokymui intensyvumas gali siekti 100 proc. mokymo išlaidų, jei: 56.1. apmokomas asmuo yra tik laikinas darbuotojas, o ne nuolatinis laivo įgulos narys; 56.2. mokymas vyksta, Lietuvoje registruotuose laivuose, įtrauktuose į Bendrijos registrus. 51. Tais atvejais, kai projektas apima tiek specialiojo, tiek bendrojo mokymo elementus, kurių neįmanoma atskirti, ir tais atvejais, kaip neįmanoma nustatyti, ar projektas skirtas bendrajam ar specialiajam mokymui, nustatant paramos intensyvumą yra taikomas specialiajam mokymui numatytas intensyvumas, kaip apibrėžta šių Gairių 50.1.2 punkte. 58. Jei numatoma, kad projekto veiklose dalyvauja kelios įmonės (arba paraišką teikia įmonių ar darbdavių asociacija), pareiškėjas privalo užtikrinti, kad kiekvienai projekto veikloje dalyvaujančiai įmonei teikiama parama neviršytų šių Gairių 50.1 punkte nurodyto paramos intensyvumo. Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas turi partnerių ar ne, kartu su paraiška privaloma pateikti laisvos formos pagrindimą kuriame atsispindėtų valandinis numatomų mokymų suskirstymas į specialiuosius ir bendruosius pagal didelius ūkio subjektus ir smulkaus ir vidutinio verslo įmones, kurių darbuotojams tokie mokymai būtų organizuojami, ir pagal tai, remiantis 51.1 punktu, atlikti paskaičiavimai, į kokį paramos intensyvumą kiekvienu atveju gali pretenduoti projekto veiklos. Tokiu būdu nustačius bendrą mokymų vertę ir joms skirtos paramos, į kurią pretenduoja projekto vykdytojas, procentinę dalį, analogiškas paramos intensyvumas būtų taikomas visoms kitoms tinkamoms projekto veikloms. 59. Projekto dydis priklauso nuo pareiškėjo ir/arba partnerių tipo ir nuo projekto tikslinės grupės. Tačiau rekomenduojama, kad projekto tikslinė grupė būtų ne mažesnė, nei 20 žmonių. 60. Teikiamas paramos dydis vienai įmonei įgyvendinant projektą negali viršyti 3 452 800 Lt. XIII SKIRSNIS. PARAMA VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBANČIŲJŲ MOKYMUI 61. Veiklų srities „Parama valstybės ir savivaldybių dirbančiųjų mokymui“ (toliau – 2-a veiklų sritis) tikslas: didinti visų valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų bei jų įsteigtų viešųjų įstaigų ir mokymo įstaigų (tik administracinio personalo) darbuotojų kvalifikaciją, žinių ir bendrųjų bei specialiųjų gebėjimų lygį. 62. 2-os veiklų srities remiamos veiklos: 62.1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei jų įsteigtų viešųjų įstaigų darbuotojų ir vadovų mokymas, kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas; 62.2. valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų įsteigtų mokymo įstaigų administracinio personalo mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas; 62.3. mokymo darbo vietoje organizavimas institucijose, išvardytose šių Gairių 64.1 punkte; 62.4. lanksčių darbo ir darbo laiko organizavimo formų diegimas institucijose, išvardytose šių Gairių 64.1 punkte. Lanksčios darbo formos yra apibrėžtos 2003 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-160 patvirtintose Rekomendacijose darbdaviams ir darbuotojams jų susitarimu taikyti lanksčias darbo organizavimo formas. Remtinos yra ir šiose Rekomendacijose nenurodytų lanksčių darbo ir darbo laiko organizavimo formų diegimas šių Gairių 64.1 punkte nurodytose įstaigose ir institucijose. 63. Tikslinės grupės: 63.1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei jų įsteigtų viešųjų įstaigų vadovai ir darbuotojai; 63.2. valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų įsteigtų mokymo įstaigų administracinis personalas. 64. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: 64.1. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, jų įsteigtos mokymo įstaigos ir viešosios įstaigos – savo dirbančiųjų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Mokymo įstaigos gali teikti paraiškas tik savo administracinio personalo mokymui ir kvalifikacijos kėlimui; 64.2. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka vykdančios valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei jų įsteigtų viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo organizavimo funkciją šalies mastu, – šių darbuotojų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui; 64.3. asociacijos, atstovaujančios valstybės ir savivaldybių institucijas ar įstaigas, – savo darbuotojų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui; 64.4. asociacijos, atstovaujančios valstybės ir savivaldybių institucijas ar įstaigas, – savo atstovaujamų institucijų bei įstaigų darbuotojų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui; 64.5. kiti reikalavimai pareiškėjams ir partneriams yra nurodyti šių Gairių X skirsnyje. 65. Paramos intensyvumas gali siekti iki 75 proc. visų tinkamų projekto išlaidų, išskyrus atvejus, numatytus šių Gairių 64.2 punkte. Likusi projekto tinkamų išlaidų dalis turi būti pareiškėjo nuosavos lėšos. Šių Gairių 64.2 punkte numatytais atvejais paramos intensyvumas gali siekti iki 100 proc. XIV SKIRSNIS. SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS PLĖTOJIMAS 66. Veiklų srities „Socialinės partnerystės plėtojimas“ (toliau – 3-ia veiklų sritis) tikslas: stiprinti socialinių partnerių (darbdavių ir darbuotojų atstovų bei organizacijų) institucinius gebėjimus, kad jie galėtų aktyviau ir efektyviau dalyvauti darbo santykiuose ir spręsti su užimtumu, darbo organizavimu, apmokėjimu ir kitus susijusius klausimus. 67. 3-ios veiklų srities remiamos veiklos: socialinės partnerystės stiprinimas įmonės ar įstaigos, šakos, teritoriniu, nacionaliniu lygiu per žinių ir gebėjimų ugdymą, atsižvelgiant į socialinių partnerių atsakomybės ir veiklos sritis: mokymai nukreipti į darbo tarybų kūrimą ir jų paramą, gebėjimų atstovauti dirbantiesiems didinimą, kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių, su darbo santykiais susijusių ekonominių, socialinių, darbo problemų ir atitinkamų teisės aktų studijos, kiti socialinio dialogo ir socialinės partnerystės plėtrai būtini mokymai. 68. Tikslinės grupės: darbdavių ir darbuotojų atstovai bei jų asociacijų nariai. 69. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: darbdaviai, darbdavių organizacijos ir jų asociacijos, profesinės sąjungos ir jų susivienijimai. Kiti reikalavimai pareiškėjams ir partneriams yra nurodyti šių Gairių X skirsnyje. 70. Paramos intensyvumas gali siekti iki 100 proc. projekto tinkamų išlaidų. XV SKIRSNIS. GYVENTOJŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO UGDYMAS 71. Veiklų srities „Gyventojų kompiuterinio raštingumo ugdymas“ (toliau – 4-a veiklų sritis) tikslas: didinant gyventojų kompiuterinį raštingumą, skatinti apmokytų asmenų konkurencingumą darbo rinkoje, atverti platesnes užimtumo galimybes. 72. 4-os veiklų srities remiamos veiklos: minimalią ir bazinę kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją suteikiantys mokymai pagal Visuotinio kompiuterinio raštingumo standartą, patvirtintą 2004 m. gruodžio 14 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2016 (Žin., 2005, Nr. 7-218). 4-os veiklų srities remiamos veiklos yra skirtos ne pareiškėjo ar/ir partnerio (-ių) organizacijos (-ų) darbuotojams mokyti. 73. Tikslinės grupės: Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, vyresni nei 16 m. amžiaus, ekonomiškai aktyvūs (pareiškėjas paraiškoje privalo tiksliai apibrėžti ir nurodyti konkrečią tikslinę grupę (pvz., apibrėžtą teritoriniu lygiu), kuriai bus skirtos projekto veiklos). 74. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: 74.1. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos; 74.2. asociacijos; 74.3. viešosios įstaigos; 74.4. labdaros ir paramos fondai; 74.5. švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų įstaigos; 74.6. kiti reikalavimai pareiškėjams ir partneriams yra nurodyti šių Gairių X skirsnyje. Pareiškėjas, teikdamas paraišką pagal šią veiklų sritį, turi pagrįsti, kad projekto įgyvendinimu planuojamų išspręsti problemų sprendimo siekimas atitinka pareiškėjo veiklos pobūdį ir steigimo dokumentuose nurodytus tikslus. 75. Paramos intensyvumas gali siekti iki 100 proc. projekto tinkamų išlaidų. V SKYRIUS. PROJEKTO IŠLAIDOS XVI SKIRSNIS. BENDROS PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMO TAISYKLĖS 76. Pagrindinės išlaidų tinkamumo taisyklės yra išdėstytos Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“ ir detaliau apibrėžtos Taisyklėse ir šiose Gairėse. 77. Paraiškoje nurodomos visos tinkamos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (ESF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir partnerio indėliui. Tinkamos išlaidos turi atitikti gero finansų valdymo principus išlaidų efektyvumo atžvilgiu ir turi būti: 77.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje. Projekto išlaidų būtinumas nustatomas pagal bendrą jų kontekstą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklų planą. Projektų išlaidų dydis turi būti planuojamas atsižvelgiant į vidutinį kainų augimą ir valiutų riziką; 77.2. patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant išlaidas auditui), kuris yra nustatytas paramos sutartyje bei nesitęsia ilgiau nei iki 2008 m. birželio 1 d.; 77.3. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ar jo partnerių apskaitoje bei pagrįstos išlaidas pateisinančių dokumentų ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis kopijomis (jeigu tai viešieji pirkimai, – konkurso tvarka pasirinktų rangovų, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sąskaitos, pateiktos projekto vykdytojui), kurių išrašymo data negali būti vėlesnė nei 2008 m. birželio 1 d. 78. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktus. 79. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti mokesčiai bei rinkliavos: 79.1. Projekto vykdytojų ir (arba) partnerių sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM pripažintinas tinkamomis finansuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektų išlaidomis, kai: 79.1.1. remiamo projekto įgyvendinimo metu pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas ne ekonominei veiklai; 79.1.2. remiamo projekto įgyvendinimo metu pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, Nr. 135-4892) 20-26, 29 ir 33 straipsniuose nustatytoms veiklos rūšims, kurias vykdant prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos ES valstybės narės PVM neapmokestinamas; 79.1.3. projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, sumoka pirkimo ir (arba) importo PVM, kuris negali būti atskaitomas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus; 79.1.4. kvietimą teikti paraiškas skelbianti ministerija ir agentūra priima sprendimą į tinkamas finansuoti projektų išlaidas įtraukti projekto metu sumokėtą pirkimo ir (arba) importo PVM, kurį sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, neįsiregistravę PVM mokėtojais, nes bendra atlygio jiems už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. Šiuo atveju ministerija ir agentūra turi užtikrinti, kad įgyvendinant ar įgyvendinus projektą asmenys, kuriems buvo kompensuotas jų sumokėtas pirkimo ir (arba) importo PVM, kuris buvo įtrauktas į projekto biudžetą, šio PVM neatskaitys. 79.2. Kai projekto vykdytojų ir (arba) partnerių vykdoma veikla yra mišri, šių asmenų sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM paskirstomas vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 59 straipsniu. Paskirsčius sumokamą pirkimo ir (arba) importo PVM, į tinkamas finansuoti projektų išlaidas gali būti įtraukiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nenurodytai veiklai tenkantis pirkimo ir (arba) importo PVM. 79.3. Projekto vykdytojų ir (arba) partnerių sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM pripažintinas netinkamomis finansuoti projektų išlaidomis, kai: 79.3.1. projekto įgyvendinimo metu pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai; jeigu projekto vykdytojai nėra PVM mokėtojai, sprendimas dėl sumokamo pirkimo ir (arba) importo PVM pripažinimo tinkamomis finansuoti projektų išlaidomis priimamas vadovaujantis Sumokamo pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio pripažinimo tinkamomis finansuoti projektų išlaidomis tvarkos aprašo 5.4 punktu (Taisyklių 13 priedas) (toliau – PVM tvarkos aprašas); 79.3.2. pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, kuriems taikomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus I-III skirsniuose nurodytos specialios PVM apmokestinimo schemos; 79.3.3. pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai kitais, PVM tvarkos aprašo II skyriuje nenurodytais, atvejais. 79.4. Kiti mokesčiai ir rinkliavos. Jei šie mokesčiai būtini projektui įgyvendinti, jie traktuojami kaip tinkamos projekto išlaidos. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą. XVII SKIRSNIS. TINKAMŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 80. Išlaidų tinkamumas finansuoti apibrėžiamas ir pagal išlaidų kategorijas. 81. Projekto administravimo išlaidos: 81.1. biuro prekės. Šioms išlaidoms priskiriamos tiesiogiai su projekto administravimo reikmėmis susijusios prekės, kurios pagal organizacijos taikomą apskaitos tvarką nėra laikoma ilgalaikiu turtu ir yra būtinos projekto įgyvendinimui; 81.2. biuro išlaikymas. Šias išlaidas gali sudaryti: administracinių patalpų nuoma, komunalinės paslaugos, ryšių paslaugos; 81.3. darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto vykdytojo ir/arba jo partnerių darbuotojams (projekto vadovui, projekto vykdytojo įstaigos ar įmonės vyr. buhalteriui*, asmeniui, atsakingam už projekto stebėseną), planuojamas priskaityti ir išmokėti darbo užmokestis už laiką, dirbtą administruojant projektą pagal darbo sutartis. Nedideliuose projektuose šias tris funkcijas gali atlikti 1-2 asmenys. Kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar atskiros pareigybės įvedimas yra pagrįstas ir nedidina neproporcingai administravimo išlaidų. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančiojo personalo papildomas darbo laikas, skirtas išimtinai projekto administravimui, yra tinkamos išlaidos. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien tik projekto veikloje, tuomet tinkamos projekto išlaidos gali būti tik užmokestis už tą laiką kuris buvo skirtas projekto administracinėms veikloms atlikti. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: priskaitytas darbo užmokestis, darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.), atostogų rezervas. Apskaičiuojant atostogų rezervą turi būti atsižvelgta į konkretaus asmens planuojamą dirbti laiką projekte. Planuojami darbuotojų darbo laiko įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais). Valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, susijusios su jų darbu administruojant projektą negali būti kompensuotos iš paramos lėšų. Tokios išlaidos gali būti numatytos kaip pareiškėjo nuosavo indėlio dalis, jei pareiškėjas skiria nuosavų lėšų projektui bendrai finansuoti; 81.4. personalo mokymas. Projektą administruojančio personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose, išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurios yra būtinos administruojant projektą. Tokios išlaidos yra pateisinamos tik išskirtiniais atvejais. Administruojantis personalas privalo turėti reikiamą projektų administravimui patirtį, kvalifikaciją ir žinias, kurios yra įrodomos pateikiant šių darbuotojų gyvenimo aprašymą; 81.5. personalo kelionių išlaidos. Kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi). Dienpinigių bei apgyvendinimo išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas; 81.6. administravimo paslaugų pirkimas. Projekto administravimo paslaugos gali būti perkamos vadovaujantis LR viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) ir agentūros patvirtintomis taisyklėmis, o jei pareiškėjas nėra pagal šį įstatymą apibrėžiamas kaip perkančioji organizacija, – agentūros patvirtinta pirkimų tvarka; 81.7. projekto administravimo išlaidos turi atitikti rinkos kainas ir būti pagrįstos realiais projekto poreikiais. 82. Projekto vykdymo išlaidos: 82.1. Darbo užmokesčio sąnaudos. Nuolatinių pareiškėjo ir/arba partnerių darbuotojų (pvz.: dėstytojai, konsultantai), vykdančių tiesiogines projekto veiklas, planuojamas priskaityti ir išmokėti darbo užmokestis už darbo laiką, dirbtą vykdant projektą. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančiojo personalo papildomas darbo laikas, skirtas išimtinai projekto vykdymui, yra tinkamos išlaidos. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien tik projekto veikloje, tuomet tinkamos projekto išlaidos yra tik tas faktinis laikas, kuris buvo skirtas projekto veikloms atlikti. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: priskaitytas darbo užmokestis, darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc), atostogų rezervas. Apskaičiuojant atostogų rezervą turi būti atsižvelgta į konkretaus asmens planuojamą dirbti laiką projekte. Planuojami darbuotojų darbo laiko įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais). Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir biudžetinių įstaigų darbuotojų išlaidos, susijusios su dalyvavimu projekto veiklose, negali būti kompensuotos iš paramos lėšų. Tokios išlaidos gali būti numatytos kaip pareiškėjo nuosavo indėlio dalis, jei pareiškėjas skiria nuosavų lėšų projektui bendrai finansuoti. 82.2. Personalo mokymas. Projektą vykdančio personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose, išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurios yra būtinos įgyvendinant projektą. Tokios išlaidos yra pateisinamos tik išskirtiniais atvejais. Projektą vykdantis personalas turi turėti reikiamą šiam darbui patirtį, kvalifikaciją ir žinias, kas yra nurodoma paraiškos specialiojoje (B) dalyje (2 priedas). 82.3. Personalo kelionių išlaidos. Su projekto įgyvendinimu susijusių kelionių į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi). Dienpinigių ir apgyvendinimo išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas. 82.4. Paslaugų pirkimas. Projektui įgyvendinti būtinų paslaugų (pvz., konsultavimo, mokymo, renginių organizavimo, kompiuterinės technikos, programinės įrangos nuomos išlaidos) pirkimo išlaidos, atitinkančios vidutinius rinkos įkainius. Paslaugų pirkimas, kurį atlieka projekto vykdytojas ir/arba jo partneris (-iai), turi būti vykdomas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka bei agentūros parengtomis pirkimų taisyklėmis. Jeigu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą projekto vykdytojas arba jo partneris(-iai), atliekantys pirkimus, nėra perkančioji organizacija, būtina vadovautis agentūros patvirtinta pirkimų tvarka. 82.5. Išlaidos patalpoms, kurios naudojamos projekto veikloms. Su projekto veiklomis susijusių patalpų nuoma, komunalinės paslaugos. Projekto vykdytojo nuosavų patalpų ar patalpų panaudos išlaidos nėra tinkamos išlaidos. 82.6. Ilgalaikio turto, kuris naudojamas projekto veikloms, nusidėvėjimo išlaidos. Projekto vykdymui (pvz., mokymui) reikalingos kompiuterinės įrangos, programinės įrangos nusidėvėjimo išlaidos, kurios yra būtinos projekto įgyvendinimui, tiesiogiai susijusios su projekto veiklų įgyvendinimu ir priskiriamos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Jei pareiškėjas pats tam tikrų projekto veiklų (pvz., mokymo) nevykdo, o perka paslaugas viešųjų pirkimų arba pirkimų būdu, tai mokymo teikėjas turi užtikrinti visą mokymo proceso organizavimą įskaitant ilgalaikį turtą, skirtą mokymų vykdymui. Tokiais atvejais ilgalaikio turto nusidėvėjimas traktuojamas kaip netinkamos išlaidos. Įrangos, tiesiogiai susijusios su projekto veikla, nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos, jei: 82.6.1. nacionalinės, Europos Bendrijos ar kitos paramos lėšos nebuvo naudojamos tokiam turtui ar įrenginiams įsigyti; 82.6.2. apskaičiuotos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais; 82.6.3. yra susijusios tik su projekto įgyvendinimo laikotarpiu. 82.7. Transporto priemonių nuomos išlaidos yra tinkamos išlaidos. 83. Kitos išlaidos, susijusios su paramos sutarties sąlygų įgyvendinimu: 83.1. auditas. Išlaidos projekto auditui; 83.2. informacijos sklaida ir reklama. Informacijos apie projektą sklaidos skelbimuose, stenduose, specialiuose leidiniuose išlaidos, informacijos pateikimo žiniasklaidos priemonėse ir projekto dokumentuose, projekto interneto svetainės sukūrimo ir kitos išlaidos, susijusios su informavimu apie ES struktūrinių fondų paramą kaip tai nurodyta šių Gairių XXXIV skirsnyje; 83.3. finansinės paslaugos. Projekto vykdymui išmokamo avanso laidavimo (garantijos) planuojamos išlaidos, jeigu avanso suma didesnė nei 10 000 Lt (ši nuostata netaikoma biudžetinėms įstaigoms), turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu), banko mokesčiai už specialios sąskaitos paramos lėšoms atidarymą ir tvarkymą. 84. Projekto dalyvių išlaidos. Projekto dalyviai – tai asmenys, priklausantys projekto tikslinei grupei bei esantys mokymų ar kokios nors kitos projekto veiklos objektu. Tikslinės grupės yra nurodytos šių Gairių 48, 63, 68 ir 73 punktuose. Dalyviais nelaikomas projektą įgyvendinantis personalas (pvz., projekto veikloms įgyvendinti samdomi mokytojai, konsultantai bei kiti konsultuojantys ar vadovaujantys asmenys, įskaitant projekto vadovą ar vadybininką). Asmenys, kurie dalyvauja tik trumpalaikiuose informaciniuose ar kituose panašaus pobūdžio renginiuose (pvz., informaciniai seminarai, infodienos) taip pat nėra priskiriami prie projekto dalyvių. Tačiau jeigu pagrindinė projekto veikla yra trumpalaikių apmokymų organizavimas (pvz., vienos dienos mokymų kursai) arba panaši veikla, neturinti pavienio renginio pobūdžio, įtraukti asmenys laikomi projekto dalyviais. Tinkamos yra šios projekto dalyvių išlaidos: 84.1. dirbančiųjų darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto dalyvių (tik dirbančiųjų) darbo užmokesčio sąnaudos su visais darbdavio mokesčiais (soc. draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.) už laiką, kurį dirbantieji dalyvauja projekte (būtina pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius). Šios išlaidos gali būti įtrauktos į projekto biudžetą kaip pareiškėjo nuosavos lėšos. Šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai projekto dalyviai yra pareiškėjo arba jo partnerio organizacijų darbuotojai; 84.2. mokymo stipendijos yra tinkamos išlaidos, jei dalyvis neturi kitų su darbo santykiais susijusių pajamų. Mokymo stipendijos gali būti mokamos šių Gairių 73 punkte nurodytų tikslinių grupių dalyviams. Mokymo stipendijos mokamos dalyvavimo projekto veikloje metu ir jos dydis negali viršyti 1 minimalaus pragyvenimo lygio – 125 Lt per mėnesį; 84.3. dalyvių kelionių ir pragyvenimo išlaidos. Dalyvių kelionių į projekto vykdymo vietą ir atgal bei pragyvenimo išlaidos. Kompensuojamos kelionės bilietų, apgyvendinimo bei maitinimo faktiškai patirtos išlaidos pagal pateiktus dokumentus. Projekto dalyviams, kurie yra dirbantys asmenys, mokami dienpinigiai (maitinimo išlaidos papildomai nekompensuojamos); 84.4. kitos projekto dalyvių išlaidos: išlaidos, susijusios su projekto dalyvių patiriamomis išlaidomis vaikų ar kitų globojamų asmenų priežiūrai. Tinkamos finansuoti yra tik tos su vaikų ar kitų globojamų asmenų priežiūra susijusios išlaidos, kurių būtinumas yra deramai pagrįstas ir kurias projekto dalyvis patyrė dalyvavimo projekte metu. Šios išlaidos yra tinkamos šių Gairių 73 punkte nurodytų tikslinių grupių dalyviams. XVIII SKIRSNIS …