LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2012 m. birželio 26 d. Nr. XI-2122 Vilnius (Žin., 2003, Nr. 74-3424; 2011, Nr. 146-6820) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis 1. Šis įstatymas nustato kolektyvinio investavimo subjektų ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklą bei šios veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių ir investicinių bendrovių akcininkų interesai. 2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 3. Šis įstatymas taikomas: 1) suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams; 2) specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, išskyrus tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų steigimo dokumentus yra siūlomi tik trečiosiose šalyse; 3) kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms. 4. Šis įstatymas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės skolą, teikiamoms paslaugoms. 5. Kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami investuotojo reikalavimu. 2. Daugiašalė prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas). 3. Dukterinė įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas). 4. Finansinės priemonės: 1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose; 2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje. 5. Finansinių priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas. 6. Finansinių priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 7. Finansuojamasis kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojamasis subjektas) – kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas, atitinkantis šias sąlygas: 1) jo investicinių vienetų ar akcijų yra įsigijęs bent vienas finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojantysis subjektas); 2) nėra finansuojantysis subjektas; 3) nėra įsigijęs finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų. 8. Finansuojantysis subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas, kuris ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų investuoja į finansuojamąjį subjektą, laikydamasis šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų reikalavimų. 9. Glaudūs ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 10. Grynieji aktyvai – investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir investicinio fondo ar investicinės bendrovės ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų skirtumas. 11. Investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcijos išleidžiamos ir išperkamos šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiame įstatyme vartojama investicinės bendrovės sąvoka apima investicinę kintamojo kapitalo bendrovę ir uždarojo tipo investicinę bendrovę, jeigu konkrečiame įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip. 12. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – investicinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti savo akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali būti tik atvirojo tipo. 13. Investicinės priemonės: 1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, būtini tiesioginei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklai; 2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis turtas ir jam eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas ir įrenginiai. 14. Investicinis fondas – juridinio asmens statuso neturintis fondas, kurio turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims ir yra kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme bei investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio fondo sąvoka apima atvirojo tipo ir uždarojo tipo investicinius fondus, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip. 15. Investicinis vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto dalį. 16. Investuotojas – kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis ar potencialus dalyvis. 17. Išvestinės finansinės priemonės: 1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, perleidžiamųjų vertybinių popierių kainos, valiutos keitimo kurso arba finansinio indekso; 2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės. 18. Įmonės kontrolė (toliau – kontrolė) – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. 19. Kitos valstybės narės priežiūros institucija – kompetentinga kitos valstybės narės institucija, pagal toje valstybėje narėje galiojančių teisės aktų nuostatas atliekanti kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas toje valstybėje narėje. 20. Klientas – fizinis ar juridinis asmuo arba bet kuris kitas subjektas (įskaitant kolektyvinio investavimo subjektą), kuriam kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei, teikia paslaugas. 21. Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų. 22. Kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka. 23. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar investicinės bendrovės akcininkas. 24. Kolektyvinio investavimo subjekto priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje platinami kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, bet kuri nėra kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė. 25. Kolektyvinio investavimo subjekto prospektas (toliau – prospektas) – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie siūlomus kolektyvinio investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius. 26. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės įstatai. 27. Kolektyvinio investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto. 28. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymas – kolektyvinio investavimo subjekto: 1) investicijų valdymas; 2) administravimas: buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas; 3) rinkodara; 4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla. 29. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas. 30. Lyginamasis indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža. 31. Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 32. Neprofesionalusis investuotojas – investuotojas, kuris nepriskiriamas prie profesionaliųjų investuotojų. 33. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas – dokumentas, kuriame investuotojams pateikiama svarbiausia informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą ir jo valdymo įmonę. 34. Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. 35. Patvarioji laikmena – laikmena, kuri investuotojui suteikia galimybę laikyti jam skirtą informaciją taip, kad ji reikiamą laiką būtų prieinama, kad nepakitusią laikomą informaciją būtų galima atgaminti (kompiuterio diskelis, vienkartinio įrašymo kompaktinis diskas (CD-ROM), universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), investuotojo kompiuterio standusis diskas, kuriame yra įrašytas elektroninis paštas ir kita, išskyrus interneto svetaines, jeigu jos neatitinka požymių, apibūdinančių patvariosios laikmenos sąvoką). 36. Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius. 37. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – šie kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai popieriai: 1) bendrovių akcijos ir kiti joms lygiaverčiai vertybiniai popieriai; 2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai; 3) kiti kapitalo rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų vertybinių popierių. 38. Pinigų rinkos priemonės: 1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti; 2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 28 dalyje apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti. 39. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas. 40. Profesionalusis investuotojas – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas profesionalusis klientas ar kolektyvinio investavimo subjekto, kurio steigimo dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų, dalyvis. 41. Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje valstybėje narėje šio įstatymo priede nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai. 42. Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio vienintelis tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriaus pirmajame skirsnyje numatytą likvidų turtą ir kurio investiciniai vienetai arba akcijos turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus. 43. Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio turtas padalytas į atskirus subfondus. 44. Tiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas – valdymo įmonės veikla, kai ji pati, nesinaudodama platintojų paslaugomis, savo ar investuotojo iniciatyva platina investuotojams savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, neteikdama investuotojui konsultacijos dėl investavimo į kitas finansines priemones. 45. Tiesioginis lemiamas poveikis įmonei – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. 46. Trečioji šalis – Europos Sąjungai arba Europos ekonominei erdvei nepriklausanti valstybė. 47. Trečiosios šalies priežiūros institucija – kompetentinga trečiosios šalies institucija, pagal toje šalyje galiojančių teisės aktų nuostatas atliekanti valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje. 48. Uždarojo tipo investicinė bendrovė – investicinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų pasibaigus tos investicinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku. 49. Uždarojo tipo investicinis fondas – investicinis fondas, kurio investiciniai vienetai gali būti išperkami pasibaigus jo taisyklėse numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu laiku. 50. Vadovai – valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir depozitoriumo administracijos vadovas, valdybos nariai ir stebėtojų tarybos nariai. 51. Valdymo įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus ir balsų skaičiavimo tvarką. 52. Valdymo įmonės buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje įregistruota įmonės buveinė. Jeigu valdymo įmonė pagal valstybės narės, kurioje ji įsteigta, teisę neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra įmonės buveinė. 53. Valdymo įmonės priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje valdymo įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia paslaugas nesteigdama filialo, bet kuri nėra valdymo įmonės buveinės valstybė narė. 54. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė. 55. Viešas investicinių vienetų arba akcijų siūlymas – investicinių vienetų arba akcijų siūlymas per visuomenės informavimo priemones, reklamą arba kitais būdais, kai kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų. II skyrius PIRMASIS SKIRSNIS valdymo įmonės ir investicinės bendrovės LICENCijavimas ir veikla. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO VEIKLA 3 straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla 1. Verstis valdymo įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius. 2. Verstis suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu turi teisę ir uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė ar kitokios teisinės formos subjektas, turintis kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją, suteikiančią jai teisę valdyti suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus. 3. Verstis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją. Tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“ arba jų santrumpą „IKKB“. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“ neprivalomi. 4. Verstis uždarojo tipo investicinės bendrovės veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą uždarojo tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją. Tik uždarojo tipo investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „uždarojo tipo investicinė bendrovė“ arba jų santrumpą „UTIB“. Uždarojo tipo investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“ neprivalomi. 4 straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veikla 1. Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – šio įstatymo nustatytų investicinių fondų ir (

1. ar)investicinių bendrovių valdymu ir teikti šias paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla: 1) valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius; 2) valdyti pensijų fondus, jeigu valdymo įmonė atitinka pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus; 3) teikti papildomas paslaugas: konsultuoti investavimo į finansines priemones klausimais; saugoti ir tvarkyti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas. 2. Valdymo įmonė negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų paslaugų. 3. Investicinė bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto ar verstis šiame įstatyme nenustatyta veikla. 4. Bent vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ar pensijų fondą valdanti valdymo įmonė negali verstis kita šiame įstatyme nenustatyta veikla. 5. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms netaikomas šio įstatymo VII skyrius. 6. Valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 ir 22 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai. Taikant pirmiau minėtus Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas. 5 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos licencijos išdavimo tvarka 1. Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, ketinanti verstis valdymo įmonės veikla, ar akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba kaip uždarojo tipo investicinė bendrovė, priežiūros institucijai turi pateikti prašymą. Kartu su prašymu pateikiamas numatomos vykdyti veiklos planas, kuriame, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys, pateikiama bendrovės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą turimą informaciją apie licenciją siekiančios gauti bendrovės akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. 3. Priežiūros institucija išduoda licenciją, jeigu: 1) duomenys (dokumentai) atitinka nustatytus reikalavimus, pateikiami visi ir tikrovę atitinkantys dokumentai ir duomenys, o numatomos vykdyti veiklos planas yra pakankamai pagrįstas; 2) valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės pradinis kapitalas ar uždarojo tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės įstatinis kapitalas yra ne mažesnis už priežiūros institucijos nustatytą mažiausią dydį ir tenkinami valdymo įmonės kapitalo pakankamumo ir kiti riziką ribojantys reikalavimai; 3) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė pateikia licencijavimo taisyklėse nurodytą informaciją apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcininkus ir jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus (įskaitant informaciją apie šių paketų dydį); 4) nėra pagrindo manyti, kad valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės valdymo; 5) nė vienas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės darbuotojas nėra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos ir (
2. ar)daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus darbuotojas, kurio funkcijos tiesiogiai susijusios su reguliuojamos rinkos ir (
3. ar)daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus veikla, priežiūros institucijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas; 6) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai yra nepriekaištingos reputacijos, turi priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ir darbo patirtį; 7) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė yra įsteigta ir jos nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; 8) tarp valdymo įmonės ar investicinės bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens nėra glaudaus ryšio, kuris gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas; 9) nėra glaudaus ryšio tarp valdymo įmonės ar investicinės bendrovės ir asmens iš tokios trečiosios šalies, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas; 10) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės įstatuose nenurodyta, kad ketinamo steigti kolektyvinio investavimo subjekto akcijos arba investiciniai vienetai nebus platinami Lietuvos Respublikoje; 11) akcinės bendrovės, siekiančios gauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždarojo tipo investicinės bendrovės licenciją, įstatai atitinka įstatymų reikalavimus; 12) valdymo įmonė, jos vadovai ar akcininkai įvertinti kaip tinkami pagal šio įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus; 13) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, rizikos valdymo procesas yra pakankamas ir veiksmingas. 4. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją priežiūros institucija pareiškėjui turi pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka. 5. Priežiūros institucija privalo kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu: 1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė įmonė; 2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; 3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys, kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę. 6. Priežiūros institucija, vertindama licencijos siekiančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir patirtį, privalo kreiptis į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę. 7. Apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kituose teisės aktuose nurodytoms institucijoms ir paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. 6 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto veikla 1. Kolektyvinio investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai jis ar jo valdymo įmonė gauna išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą. Su prašymu dėl leidimo išdavimo kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, informaciją apie depozitoriumo vadovus (jų atstovus). 2. Kai Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ketina valdyti kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, kolektyvinio investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai valdymo įmonė gauna išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir leidimą valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą. Su prašymu dėl leidimo išdavimo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, valdymo įmonės prašymą valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, informaciją apie depozitoriumo vadovus (jų atstovus). 7 straipsnis. Leidimo patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą, valdymo įmonei leisti valdyti suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą išdavimas arba atsisakymas jį išduoti 1. Priežiūros institucija išduoda leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą, valdymo įmonei leisti valdyti suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu: 1) pateikti šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija; 2) kolektyvinio investavimo subjektas ir šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija atitinka šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimus; 3) valdymo įmonės veiklos licencija suteikia jai teisę valdyti atitinkamą kolektyvinio investavimo subjektą; 4) kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo vadovai yra nepriekaištingos reputacijos, turi reikiamą kvalifikaciją ir darbo patirtį; 5) nėra pagrindo manyti, kad pasirinktas depozitoriumas tinkamai nevykdys jam šiame įstatyme nustatytų pareigų; 6) kolektyvinio investavimo subjekto ir jo valdymo įmonės rizikos valdymo procesas yra pakankamas ir veiksmingas. 2. Apie leidimo išdavimą arba atsisakymą jį išduoti priežiūros institucija prašymą pateikusiai valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, praneša per 2 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo priežiūros institucijai. 8 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas Priežiūros institucija turi teisę panaikinti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei išduotos licencijos galiojimą, jeigu: 1) licencijos turėtojas pats raštu kreipiasi dėl licencijos galiojimo panaikinimo; 2) licencijos turėtojas per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos nepradeda ja naudotis ar ilgiau kaip paskutinius 6 mėnesius nevykdo savo veiklos; 3) baigiasi investicinės bendrovės įstatuose nustatytas veiklos laikotarpis ir licencijos turėtojas raštu nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo; 4) paaiškėja, kad licencijos turėtojas gavo licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba siekdamas gauti licenciją veikė pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus; 5) licencijos turėtojas nebeatitinka reikalavimų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės licencijai gauti; 6) licencijos turėtojas šiurkščiai ir (
4. ar)nuolat pažeisdavo šiame ir (
5. ar)kituose valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 7) licencijos turėtojas nesugeba vykdyti jam šiame įstatyme ir (
6. ar)kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 9 straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių valdymas ir vadovai 1. Valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir administracija. 2. Investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas, atsako už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą. 3. Visuotinis investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu nepaisant to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams priklausančios akcijos. 4. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamai darbo patirties, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės valdymas. 5. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovų pasikeitimus ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti ar planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos darbo patirties reikalavimus. Iš naujo išrinkti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms. 6. Priežiūros institucija turi teisę nepritarti iš naujo išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos darbo patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam valdymo įmonės ar investicinės bendrovės valdymui. Išsamūs vadovų kandidatūroms taikomi reikalavimai ir šių kandidatų derinimo su priežiūros institucija tvarka nustatomi priežiūros institucijos teisės aktuose. 7. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. 8. Jeigu investicinėje bendrovėje, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, sudaroma stebėtojų taryba, jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimai. 10 straipsnis. Valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimas ir perleidimas 1. Fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys šie asmenys, nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą valdymo įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo), jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 21 dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo valdymo įmonės akcijų paketo. 2. Įsigyjantis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo dydį, taip pat pateikti tai pagrindžiančius dokumentus bei kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis. 3. Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausantį valdymo įmonės akcijų paketą, jeigu dėl planuojamo valdymo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens dukterine įmone, turi priežiūros institucijai pateikti rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti ar sumažinti valdymo įmonės akcijų paketo dydį. 4. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti nurodyta dokumentų ir duomenų, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus atlikti. 5. Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir visus dokumentus bei duomenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 7 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi šio straipsnio 6 dalyje nustatytas vertinimo laikotarpis. 6. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gautas pranešimas apie siūlomą įsigijimą ir visi dokumentai ir duomenys, nurodyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, išsiuntimo atlieka vertinimą. 7. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir duomenų reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal kitų valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą. 9. Nagrinėdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų valdymo įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį valdymo įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus: 1) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją; 2) asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir darbo patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir darbo patirtį, priežiūros institucija atsižvelgia į šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas; 3) įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač pagal valdymo įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos rūšį; 4) ar valdymo įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar grupės, kurios dalimi valdymo įmonė taps po siūlomo įsigijimo, struktūra sudaro sąlygas vykdyti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą; 5) ar yra pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų. 10. Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius. 11. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 4 ar 7 dalyje nustatytus dokumentus ir duomenis. 12. Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo, konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo. Priežiūros institucija konsultuodamasi kitų valstybių narių priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitų valstybių narių priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva. 13. Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša apie tai įsigyjančiam asmeniui. 14. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti valdymo įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą. 15. Jeigu baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus. 16. Priežiūros institucijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 12 dalį gautos kitų valstybių narių priežiūros institucijų nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomam įsigijimui gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje paskelbia sprendimą ir jo motyvus, neatsižvelgdama į tai, ar yra gautas įsigyjančio asmens sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę savo interneto svetainėje neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims. 17. Jeigu priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą įsigijimą toje pačioje valdymo įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų. 18. Jeigu valdymo įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įsigijimą ar netekimą, dėl kurio valdymo įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai. 19. Valdymo įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodomi valdymo įmonės akcininkai, valdantys įmonės akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, taikomų teisės aktų reikalavimų. 20. Jeigu įsigyjančių asmenų daromas poveikis kelia grėsmę patikimam ir skaidriam valdymo įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už valdymo įmonės valdymą. 21. Asmens, įsigijusio valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui, arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui. 11 straipsnis. Veiklai keliami reikalavimai ir riziką ribojantys reikalavimai 1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat laikytis šių reikalavimų: 1) sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams sąlygomis bei jų interesais ir užtikrinti rinkos vientisumą; 2) veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai; 3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras; 4) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją; 5) turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, elektroninių duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos priemones bei tinkamą vidaus kontrolės mechanizmą, įskaitant valdymo įmonės darbuotojų sudaromų asmeninių finansinių priemonių sandorių ir valdymo įmonės sąskaita sudaromų finansinių priemonių sandorių taisykles, ir užtikrinti, kad būtų galima sužinoti visų su valdymo įmonės valdomu kolektyvinio investavimo subjektu susijusių sandorių kilmę, jų šalis, turinį, sudarymo laiką ir vietą bei nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 6) užtikrinti, kad priimtų investicinių sprendimų, sudarytų sandorių, pateiktų investuotojų paraiškų įsigyti arba išpirkti investicinius vienetus ar akcijas ar kitų atliktų operacijų duomenys, dokumentai ir informacija būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo investicinio sprendimo priėmimo, sandorio įvykdymo, atitinkamos paraiškos pateikimo ar operacijos įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino; 7) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta interesų konfliktų tarp valdymo įmonės ar investicinės bendrovės ir jos klientų, tarp kelių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės klientų, tarp valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ir jos klientų ar kelių valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų; 8) užtikrinti, kad sprendimus dėl investicijų valdymo priimantys asmenys turėtų priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ir patirtį, būtų nepriekaištingos reputacijos; 9) turėti investicinių sprendimų priėmimo procedūrų aprašą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta investicinius sprendimus priimančio organo struktūra, ir laikytis jo reikalavimų; 10) užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų įforminami raštu ir registruojami investicinių sprendimų registravimo žurnale; 11) laikytis priežiūros institucijos nustatytų kapitalo, riziką ribojančių ir kitų veiklai keliamų reikalavimų; 12) patvirtinti ir įgyvendinti darbuotojų atlyginimų politiką, atitinkančią priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus; 13) vykdyti priežiūros institucijos nurodymus. 2. Valdymo įmonė, turinti teisę teikti paslaugas, nustatytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į savo valdomus investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti tik tinkamai laikydamasi šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose interesų konfliktų valdymui nustatytų reikalavimų ir gavusi išankstinį aiškiai išreikštą rašytinį kliento sutikimą. 3. Valdymo įmonės, turinčios teisę teikti paslaugą, numatytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai investuotojams draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 12 straipsnis. Pareiga investicinius sprendimus vykdyti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui sąlygomis 1. Valdymo įmonė jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti kitam subjektui, privalo veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais. 2. Valdymo įmonė jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti kitam subjektui, privalo veikti taip, kad kolektyvinio investavimo subjektui būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas, atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas investiciniam sprendimui įvykdyti svarbias aplinkybes. 3. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, turi patvirtinti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, tarp jų investicinių sprendimų vykdymo politiką, leidžiančią pasiekti kolektyvinio investavimo subjektui geriausią įmanomą rezultatą vykdant investicinį sprendimą šio subjekto sąskaita, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas priemones, skirtas investicinių sprendimų vykdymo politikai įgyvendinti. 4. Investicinių sprendimų vykdymo politikoje prie kiekvienos finansinių priemonių klasės turi būti nurodyti subjektai, kuriems gali būti perduodami vykdyti investiciniai sprendimai dėl atitinkamų finansinių priemonių. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali perduoti vykdyti investicinius sprendimus tik laikydamasi visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. 5. Valdymo įmonė, prieš pradėdama kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita vykdyti investicinius sprendimus, turi gauti išankstinį investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas šiai valdymo įmonei, sutikimą dėl investicinių sprendimų vykdymo politikos. 6. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo: 1) užtikrinti, kad investicinių sprendimų vykdymo politika ir visi esminiai jos pakeitimai būtų prieinami kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams; 2) nuolat stebėti, ar naudojamos priemonės ir investicinių sprendimų vykdymo politika yra veiksmingos, taip pat šioje politikoje nurodytų kitų investicinius sprendimus vykdančių subjektų investicinių sprendimų vykdymo kokybę, o nustačiusi naudojamų priemonių ir (
7. ar)investicinių sprendimų vykdymo politikos trūkumų, – nedelsdama juos ištaisyti; 3) peržiūrėti investicinių sprendimų vykdymo politiką ne rečiau kaip kartą per metus ir kiekvieną kartą, kai įvyksta esminis pasikeitimas, galintis daryti poveikį valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, gebėjimui pasiekti geriausią rezultatą kolektyvinio investavimo subjektui; 4) veikti taip, kad bet kuriuo metu galėtų įrodyti, jog investicinis sprendimas kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita buvo įvykdytas ar perduotas vykdyti kitam subjektui laikantis investicinių sprendimų vykdymo politikos. 13 straipsnis. Rizikos valdymui keliami reikalavimai 1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, atsižvelgdama į vykdomos veiklos ir valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, privalo: 1) patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamas bei veiksmingas priemones, procesus ir metodus, užtikrinančius, kad nuolat būtų skaičiuojama ir valdoma rizika, su kuria susiduria ar gali susidurti valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo subjektas ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei; 2) patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamą ir dokumentais įtvirtintą rizikos valdymo politiką, kurioje būtų nustatytos rizikos rūšys, su kuriomis susiduria ar gali susidurti valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo subjektas ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei; 3) paskirti (sudaryti) nuo kitų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės padalinių hierarchiškai ir funkciškai nepriklausomą rizikos valdymo funkciją atliekantį asmenį ar padalinį ir užtikrinti tinkamą jo funkcijų atlikimą ir tai, kad jis turėtų reikiamą kompetenciją ir teisę gauti visą jam tinkamai veikti reikalingą informaciją. 2. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai apie visus esminius rizikos valdymo proceso pasikeitimus. 14 straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, apskaita ir auditas 1. Valdymo įmonės apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir tarptautiniais apskaitos standartais. 2. Kolektyvinio investavimo subjektų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Valdymo įmonės pelno paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas (toliau – Finansų įstaigų įstatymas). 4. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, finansinių ataskaitų rinkinio ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio auditui ir jo atlikimo tvarkai taikomi Lietuvos Respublikos audito įstatyme (toliau – Audito įstatymas), Finansų įstaigų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai. 5. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenys turi būti audituoti. Audito įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio ir audito ataskaitą. Kolektyvinio investavimo subjekto audito ataskaitoje auditorius turi nurodyti visus atliekant auditą nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus bei pateikti informaciją apie tai, ar: 1) teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė; 2) turtas investuotas pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus; 3) įvertintas su kolektyvinio investavimo subjektu susijusių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, patvirtintų rizikos valdymo priemonių ir metodų veiksmingumas; 4) įvertintas su kolektyvinio investavimo subjekto valdymu susijusių valdymo įmonės vidaus kontrolės bei rizikos valdymo sistemų ir priemonių efektyvumas. 6. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra naikinamas ar likviduojamas, auditorius pateikia informaciją apie tai, ar: 1) per laikotarpį nuo paskutinės audito ataskaitos sudarymo iki kolektyvinio investavimo subjekto panaikinimo ar likvidavimo (jeigu tas laikotarpis ilgesnis kaip vienas mėnuo) buvo teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė; 2) turtas investuotas pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus; 3) kolektyvinio investavimo subjekto panaikinimas arba likvidavimas buvo įvykdytas nepažeidžiant šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. 7. Priežiūros institucijos reikalavimu valdymo įmonė privalo pateikti paaiškinimus dėl savo ar jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto, investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, – dėl savo finansinių ataskaitų, o auditorius – paaiškinimus dėl nustatytų šio įstatymo ir (
8. ar)kitų teisės aktų pažeidimų. 8. Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės ar kolektyvinio investavimo subjekto auditą ar kitą Audito įstatyme numatytą veiklą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie nustatytas aplinkybes ar faktus, kurie gali: 1) iš esmės pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų veiklą, arba 2) trukdyti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba 3) sudaryti pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansinių ataskaitų rinkinį ar formuoti sąlyginę nuomonę. 9. Auditorius taip pat privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie faktus ir aplinkybes, nurodytus šio straipsnio 8 dalyje, kurie paaiškėja atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su valdymo įmone ar investicine bendrove, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditą. 10. Priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje nustatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų pasekmių. 11. Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės, jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditą, privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtuose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. 15 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Priežiūros institucija nustato: 1) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką; 2) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir atlikimo tvarką; 3) periodinių ataskaitų, kitų priežiūrai skirtų ataskaitų, prospekto, pagrindinės informacijos investuotojams dokumento ir kitos privalomai teiktinos informacijos turinį ir formą, taip pat jų ir finansinių ataskaitų pateikimo tvarką; 4) ataskaitų apie investicinės bendrovės likvidavimą ir investicinio fondo panaikinimą turinį ir jų pateikimo tvarką; 5) grynųjų aktyvų dydžio, grynųjų aktyvų vertės nustatymo ir jos skaičiavimo reikalavimus; 6) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus; 7) sandorio šalies rizikos tikrinant, ar laikomasi diversifikavimo reikalavimų, skaičiavimo tvarką; 8) šiame įstatyme nustatytų leidimų ir licencijų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką; 9) kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką; 10) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, rizikos vertinimo ir valdymo reikalavimus; 11) kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų platinimo tvarką; 12) kolektyvinio investavimo subjektų jungimo, finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros taisykles; 13) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veiklos organizavimo ir vykdymo tvarką; 14) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, darbuotojų atlyginimų politikai taikomus reikalavimus; 15) kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus tvarką bei pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą; 16) valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir depozitoriumo vadovams keliamus kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus. 16 straipsnis. Pareiga gauti priežiūros institucijos leidimą 1. Priežiūros institucijos išankstinis leidimas reikalingas: 1) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentams patvirtinti, pakeisti ar papildyti; 2) depozitoriumui ar valdymo įmonei pasirinkti ar pakeisti; 3) perduoti investicinio fondo valdymą kitai valdymo įmonei; 4) Lietuvos Respublikoje įsteigtiems specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ar suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje, jungti; 5) Lietuvos Respublikoje įsteigtam po jungimo pasibaigsiančiam kolektyvinio investavimo subjektui jungti (kai jungiami Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ar Lietuvos Respublikoje įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitoje valstybėje narėje); 6) valdymo įmonei reorganizuoti, atskirti ar pertvarkyti; 7) kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą; 8) Lietuvos Respublikoje įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui, ketinančiam tapti finansuojančiuoju subjektu, viršyti šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą; 9) finansuojamojo subjekto panaikinimo ar likvidavimo, jungimo ar skaidymo atveju ne mažiau kaip 85 procentus Lietuvos Respublikoje įsteigto finansuojančiojo subjekto grynųjų aktyvų investuoti į kito pasirinkto finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas; 10) Lietuvos Respublikoje įsteigtam finansuojančiajam subjektui po finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo ir toliau būti finansuojamojo subjekto ar kito pasirinkto kolektyvinio investavimo subjekto finansuojančiuoju subjektu. 2. Priežiūros institucija leidimo gali neduoti tik tuo atveju, jeigu tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus. 3. Jeigu priežiūros institucija, gavusi atitinkamą prašymą, per 20 darbo dienų nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas laikomas duotu, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 17 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei 1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tokį ketinimą nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas šį pavedimą priimsiančios įmonės (įgaliotinio) pavadinimas ir jai ketinamų pavesti funkcijų sąrašas. Jeigu valdymo įmonė valdo bent vieną kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, priežiūros institucija, gavusi valdymo įmonės pranešimą, nedelsdama apie ketinimą pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei praneša suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. 2. Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei galima tik tuo atveju, jeigu: 1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę ar investicinę bendrovę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams; 2) priežiūros institucija su atitinkama trečiosios šalies, kurioje licencijuotai valdymo įmonei yra pavedama atlikti dalį funkcijų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi informacija; 3) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti įgaliotinio veiklą; 4) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą; 5) įgaliotinis turi priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ir gali atlikti nurodytas funkcijas; 6) investicinio fondo ar investicinės bendrovės prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei. 3. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, neturi teisės pavesti kitai įmonei atlikti tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų priėmimo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą, ar kitoms įmonėms, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar dalyvių interesais. 4. Tai, kad dalis funkcijų pavesta atlikti kitai įmonei, neatleidžia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nuo atsakomybės. 18 straipsnis. Draudimas perleisti investicinį fondą sudarntį ar investicinei bendrovei priklausantį turtą 1. Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovams, darbuotojams ir jų sutuoktiniams. Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje numatytų asmenų turtą įsigyti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai taikomi investicinės bendrovės vadovams, darbuotojams ir jų sutuoktiniams. 3. Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių. 4. Investicinio fondo ar investicinės bendrovės turtu negali būti sudaromi sandoriai dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo. 5. Investicinė bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jeigu paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta. 6. Šiame straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VIII skyriuje. 19 straipsnis. Investicinės bendrovės sutarties su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas 1. Investicinės bendrovės valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui priimti. 2. Visuotinis akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jeigu bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlyginimo valdymo įmonei ir depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma. 20 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto proceso ypatumai 1. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procedūra gali būti vykdoma tik teismo tvarka. 2. Be kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų asmenų, priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei. 3. Teismas, gavęs priežiūros institucijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis. 4. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas turi apie tai nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai. 5. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administratorius grąžina valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ar investicinės bendrovės akcininkams priklausančias lėšas arba perduoda valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei. Priimdamas atitinkamą sprendimą, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administratorius turi veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams sąlygomis ir jų interesais. 21 straipsnis. Valdymo įmonės reorganizavimo, atskyrimo ir pertvarkymo procesų ypatumai 1. Valdymo įmonės reorganizavimui, atskyrimui ir pertvarkymui reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas. 2. Valdymo įmonė negali būti reorganizuota ar pertvarkyta į bendrovę, kuriai nebūtų taikomas šis įstatymas. 3. Valdymo įmonės reorganizavimo sąlygose, be kitos Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti kolektyvinio investavimo subjektus bei jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, depozitoriumą, taip pat nurodomos valdymo įmonės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos bei terminai, turtinės ir neturtinės kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai. 4. Apie reorganizavimą, pertvarkymą valdymo įmonė privalo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka. Šiame pranešime valdymo įmonė privalo nurodyti jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių turtines ir neturtines teises po reorganizavimo bei šių teisių įgijimo ir pasinaudojimo jomis terminus. 5. Reorganizuojama ar pertvarkoma valdymo įmonė jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams privalo sudaryti sąlygas ne mažiau kaip vieną mėnesį nuo jų informavimo apie valdymo įmonės reorganizavimą ar pertvarkymą reikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų. 6. Informacija apie reorganizavimo, pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui, priežiūros institucijai. 7. Reorganizuojama valdymo įmonė, gavusi priežiūros institucijos leidimą, gali be kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių sutikimo perduoti kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei, prieš tai sudariusi sąlygas tinkamai įgyvendinti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teises. 8. Po reorganizavimo pasibaigusiai valdymo įmonei priežiūros institucija valdymo įmonės prašymu ar savo iniciatyva panaikina licenciją. 9. Jeigu reorganizuojant valdymo įmonę įsteigiama nauja įmonė, ji šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti valdymo įmonės licenciją. 10. Valdymo įmonės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios naujos tos pačios teisinės formos valdymo įmonės. Valdymo įmonės atskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonės reorganizavimą, ir Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu. 22 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės likvidavimo proceso ypatumai 1. Valdymo įmonė visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyva gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę yra panaikinusi visus jos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir priežiūros institucijos sprendimu yra panaikinta valdymo įmonės licencija. 2. Jeigu valdymo įmonė priverstinai likviduojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius privalo sudaryti sąlygas likviduojamos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams šiame įstatyme nustatyta tvarka pateikti paraišką išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų. Likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius yra atsakingas už tai, kad likvidavimo proceso metu valdymo įmonės veiksmai atitiktų šio įstatymo reikalavimus. 3. Nuo sprendimo likviduoti investicinę bendrovę priėmimo dienos nutraukiamas investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas. 4. Priėmus sprendimą likviduoti investicinę bendrovę, likvidatorius privalo nedelsdamas pateikti priežiūros institucijai tokios investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal investicinės bendrovės sprendimo likviduoti priėmimo dienos duomenis, šio rinkinio audito išvadą ir audito ataskaitą. 5. Likviduojamos investicinės bendrovės turtas turi būti parduodamas veikiant geriausiomis investicinės bendrovės akcininkams sąlygomis ir jų interesais. Su akcininkais atsiskaitoma pinigais. Išsamią likviduojamos investicinės bendrovės turto pardavimo tvarką nustato priežiūros institucija. 6. Investicinės bendrovės likvidatorius priežiūros institucijai privalo teikti informaciją apie likvidavimo eigą ir pateikti šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją. ANTRASIS SKIRSNIS Valdymo įmonėS ar investicinėS bendrovėS PAREIGA teikti INFORMACIJĄ 23 straipsnis. Pareiga parengti prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir periodines ataskaitas Valdymo įmonė kiekvienam jos valdomam kolektyvinio investavimo subjektui ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo parengti: 1) prospektą; 2) pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą; 3) kiekvienų finansinių metų (toliau – metai) ataskaitą; 4) kiekvienų finansinių metų pirmų šešių mėnesių (toliau – pusmetis) ataskaitą. 24 straipsnis. Prospektas ir periodinės ataskaitos 1. Prospekte turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Prospekte turi būti aiškiai ir suprantamai paaiškintas rizikos pobūdis. 2. Metų ataskaitoje turi būti pateikta priežiūros institucijos nustatyta informacija, iš kurios investuotojai galėtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos rezultatų. Jeigu yra mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti pusmečio ataskaitoje. 3. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai turi būti pateikiami kaip prospekto priedai. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų pridėti nebūtina, jeigu investuotojams pranešama, kad jų pageidavimu šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti. 4. Jeigu prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos pataisomas ir nedelsiant pateikiamas priežiūros institucijai. 5. Priežiūros institucija nustato kitus reikalavimus, keliamus prospektui, metų ir pusmečio ataskaitų turiniui, formai, ir jų pateikimo priežiūros institucijai tvarką. 6. Kai Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė valdo kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, ji priežiūros institucijai turi pateikti šio kolektyvinio investavimo subjekto prospektą ir visus jo pakeitimus, taip pat metų ir pusmečio ataskaitas. 25 straipsnis. Prospekto ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka 1. Valdymo įmonė kiekvienam jos valdomam kolektyvinio investavimo subjektui ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo paskelbti prospektą, metų ataskaitą ir pusmečio ataskaitas. 2. Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir pateikiamos priežiūros institucijai tokiais terminais: 1) metų ataskaita – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos; 2) pusmečio ataskaita – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos. 3. Prospekto, naujausios metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos kopijos turi būti nemokamai pateikiamos to pageidaujantiems investuotojams. Prospektas pateikiamas patvariojoje laikmenoje arba darant nuorodą į interneto svetainę, o popieriuje išspausdinta prospekto kopija investuotojų prašymu jiems pateikiama nemokamai. 4. Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas, kurio dalyviais pagal jo steigimo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai, ar jį valdanti valdymo įmonė neprivalo skelbti šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytų dokumentų. 5. Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas, kurio dalyviais pagal jo steigimo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai, ar jį valdanti valdymo įmonė turi teisę neteikti prospekto ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų tokių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams, jeigu tokia galimybė numatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose. Investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams tokiu atveju privaloma pateikti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą. 6. Metų ir pusmečio ataskaitų popieriuje išspausdintos kopijos investuotojų prašymu jiems pateikiamos nemokamai. 7. Metų ir pusmečio ataskaitos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį, turi būti prieinamos investuotojams prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente nurodytu būdu. 26 straipsnis. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas 1. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti aiškiai nurodyti žodžiai „pagrindinė informacija investuotojams“ ir pateikiama visa investuotojams reikalinga informacija apie esmines kolektyvinio investavimo subjekto savybes, kurios pagrindu jie galėtų suprasti jiems siūlomo kolektyvinio investavimo subjekto esmę bei jam būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. 2. Siekiant, kad informaciją būtų galima palyginti, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti parengtas laikantis Europos Komisijos patvirtintos formos. Rengiant pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, taip pat turi būti vadovaujamasi 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 583/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės informacijos investuotojams ir dėl sąlygų, kurių reikia laikytis teikiant pagrindinę informaciją investuotojams ar prospektą patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba svetainėje, ir laikomasi priežiūros institucijos nustatytų pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio ir formos reikalavimų. 3. Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, Lietuvos Respublikos investuotojams turi būti pateikiamas iš originalo kalbos į lietuvių kalbą be jokių pakeitimų ar papildymų išverstas pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas. 4. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas laikomas ikisutartine informacija. Jame pateikta informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti bei atitikti prospekte esančią informaciją. 5. Vadovaujantis vien pagrindinės informacijos investuotojams dokumente ar jo vertime pateikta informacija, civilinė atsakomybė valdymo įmonei ar investicinei bendrovei neatsiranda, išskyrus atvejį, kai dokumente pateikta informacija yra klaidinanti, netiksli ar neatitinka prospekte pateiktos informacijos. Apie tai turi būti aiškiai įspėta pagrindinės informacijos investuotojams dokumente. 6. Priežiūros institucija detalizuoja pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio, formos ir jo pateikimo investuotojams tvarkos reikalavimus. 27 straipsnis. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumento pateikimo tvarka 1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, prieš sudarydama su investuotoju susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimo, privalo investuotojui pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą. Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, vardu platinami per tarpininkus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas būtų pateiktas investuotojui prieš sudarant su juo susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimo. 2. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo investicinių produktų teikėjų ir tarpininkų, kurie platina atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ne valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, vardu arba konsultuoja investavimo į kolektyvinio investavimo subjektus ar produktus, sudarančius galimybę investuoti į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus, klausimais, prašymu pateikti jiems atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti tarpininkai privalo investuotojams pateikti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą turi nemokamai pateikti investuotojui patvariojoje laikmenoje, darant nuorodą į interneto svetainę arba investuotojo prašymu pateikti popieriuje išspausdintą pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopiją. 5. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat atnaujinti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir naujausią šio dokumento versiją skelbti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės interneto svetainėje. 6. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir visus jo pakeitimus nedelsdama pateikti priežiūros institucijai. 28 straipsnis. Informavimas apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus 1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, apie visus esminius kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesams įtakos turinčius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir (
9. ar)prospekto pakeitimus privalo raštu pranešti kiekvienam kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui ir sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui priežiūros institucijos nustatyta tvarka pareikalauti išpirkti jam priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų. 2. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus tvarką ir pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą nustato priežiūros institucija. 29 straipsnis. Kainos skelbimas 1. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai investicinius vienetus ar akcijas parduoda arba išperka. 2. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jeigu priežiūros institucija sutinka, kad skelbiant rečiau kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams žalos nebus padaryta, kainos gali būti skelbiamos kartą per mėnesį. 3. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbiamos laikantis atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių šio įstatymo straipsnių reikalavimų. 30 straipsnis. Viešas siūlymas ir reklama 1. Investuotojams skirta reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. Ji turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacijoje, kuria siūloma įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų ir kurioje pateikiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą, neturi būti teiginių, prieštaraujančių atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente pateiktai informacijai arba sumenkinančių tokios informacijos svarbą. Reklaminio pobūdžio informacijoje turi būti nurodoma, kad yra parengtas prospektas ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas, taip pat vietos, kur ir kokia kalba investuotojai gali juos gauti arba su jais susipažinti. 2. Skelbiamoje kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti lyginamojo indekso. III SKYRIUS DEPOZITORIUMAS 31 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui 1. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas ir turintis registruotą buveinę ar padalinį arba įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės valdomo kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti tik institucija, turinti teisę toje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas ir turinti registruotą buveinę ar padalinį arba įsteigta toje valstybėje narėje. 2. Depozitoriumas turi teisę visas ar dalį savo funkcijų perduoti kitiems depozitoriumams, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės. 32 straipsnis. Depozitoriumo pareigos 1. Depozitoriumas privalo turėti ir naudoti jo veiklai reikalingas priemones ir procedūras. 2. Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir: 1) užtikrinti, kad investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus; 2) užtikrinti, kad investicinių vienetų ar akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus; 3) vykdyti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimams; 4) užtikrinti, kad atlyginimas už perleistą turtą per nustatytą laiką būtų pervestas į investicinio fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei; 5) užtikrinti, kad investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus. 3. Depozitoriumas privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti. 4. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 134 straipsnio 4 dalies reikalavimai. 5. Depozitoriumas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus teisės aktų ar kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų pažeidimus. 6. Depozitoriumas priežiūros institucijos reikalavimu privalo pateikti jai visą informaciją, kurią jis įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros institucijai reikia kolektyvinio investavimo subjekto ir (
10. ar)valdymo įmonės priežiūrai atlikti. 7. Jeigu valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, yra licencijuota kitoje valstybėje narėje, depozitoriumas, siekdamas tinkamai atlikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, privalo su ta valdymo įmone sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame, be kita ko, būtų įtvirtintos keitimąsi informacija reglamentuojančios nuostatos. Šios dalies nuostatos Lietuvos Respublikoje licencijuotai valdymo įmonei, valdančiai Lietuvos Respublikoje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, taikomos mutatis mutandis. 8. Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose. 9. Depozitoriumas atsako už žalą, padarytą kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ar valdymo įmonei dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko. 10. Depozitoriumas privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės aktų reikalavimų. 33 straipsnis. Valdymo perdavimas depozitoriumui 1. Jeigu valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą sustabdoma arba pasibaigia, o kitai valdymo įmonei kolektyvinio investavimo subjekto valdymas neperduodamas, valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie teisės valdyti turtą sustabdymą ar pasibaigimą. Tokiu atveju kolektyvinio investavimo subjekto laikiną valdymą perima depozitoriumas, kuris turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jeigu įstatymuose arba kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip. 2. Depozitoriumas perima kolektyvinio investavimo subjekto valdymą laikotarpiui, kuriam sustabdoma valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą. Tuo atveju, kai valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą pasibaigia, depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitai valdymo įmonei neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas turi būti panaikinamas arba likviduojamas. 34 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės atskyrimas nuo depozitoriumo 1. Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnyje numatytą atvejį. 2. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai, išskyrus stebėtojų tarybos narius, ir darbuotojai negali būti depozitoriumo, kuris saugo tos įmonės valdomą investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, vadovais ar darbuotojais, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla. 3. Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, vadovai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/2 tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos narių. Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, darbuotojai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla, negali būti tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos nariais. 35 straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas 1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam priežiūros institucija išdavė išankstinį leidimą. 2. Jeigu depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pakeisti depozitoriumą. IV SKYRIUS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS 36 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos, rūšys ir tipai 1. Vadovaujantis šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami investicinės bendrovės arba investicinio fondo veiklos forma, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus. 2. Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti steigiami tik investicinio fondo arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos forma. Draudžiama steigti uždarojo tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus. 3. Vadovaujantis šiuo įstatymu, gali būti steigiami šių rūšių specialieji kolektyvinio investavimo subjektai: 1) kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai; 2) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektai; 3) privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektai; 4) kolektyvinio investavimo subjektai, investuojantys į kitus kolektyvinio investavimo subjektus; 5) alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektai. 4. Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti atvirojo tipo (atvirojo tipo investiciniai fondai ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždarojo tipo (uždarojo tipo investiciniai fondai ar uždarojo tipo investicinės bendrovės). 37 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų dydis 1. Kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne mažesni kaip: 1) investicinio fondo atveju – 1 000 000 litų; 2) investicinės bendrovės atveju – 2 000 000 litų. 2. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto atveju kiekvieno subfondo grynieji aktyvai turi būti ne mažesni negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyti grynieji aktyvai. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi: 1) 6 mėnesius nuo investicinio fondo veiklos pradžios, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 arba 2 dalyje; 2) 12 mėnesių nuo investicinės bendrovės veiklos licencijos išdavimo dienos. 4. Jeigu įsteigtas naujas kolektyvinio investavimo subjektas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nesukaupia reikalaujamo grynųjų aktyvų dydžio, jo valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba likviduotas. 5. Jeigu investicinio fondo grynieji aktyvai tampa mažesni kaip 1 100 000 litų, o investicinės bendrovės – mažesni kaip 2 200 000 litų, apie tai nedelsiant raštu turi būti pranešama priežiūros institucijai. Pranešime turi būti išdėstytos grynųjų aktyvų vertės sumažėjimo priežastys ir numatomos priemonės padėčiai ištaisyti. 6. Jeigu per 6 mėnesius nuo dienos, kai grynieji aktyvai tapo mažesni negu reikalaujama, padėtis nėra ištaisoma, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba likviduotas. 7. Jeigu valdymo įmonė arba investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nesiima šio straipsnio 4, 5 ar 6 dalyje nurodytų veiksmų arba nepanaikina ar nelikviduoja kolektyvinio investavimo subjekto per protingą terminą, priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą panaikinti investicinį fondą arba investicinės bendrovės veiklos licencijos galiojimą. 38 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų klasės ir (
11. ar)serijos 1. Kolektyvinio investavimo subjektas gali turėti skirtingų klasių ir (
12. ar)serijų investicinių vienetų ar akcijų. Investicinių vienetų ar akcijų skirstymas į klases ir (
13. ar)serijas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais ir nediskriminuoti kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų ir dalyvių. 2. Skirtingos investicinių vienetų ar akcijų klasės ir (
14. ar)serijos, jas turinčių investuotojų teisės ir pareigos bei taikomi apribojimai turi būti atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente. 3. Viena investicinės bendrovės akcija, nepaisant jos vertės, klasės ir (
15. ar)serijos, visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime suteikia akcininkui vieną balsą. 4. Kiekviena kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų klasė ir (
16. ar)serija turi būti įtraukta į apskaitą atskirai nuo kitų šio subjekto investicinių vienetų klasių ir (
17. ar)serijų. 39 straipsnis. Investicinis fondas 1. Investicinį fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje investicinių vienetų sąskaitoje įrašytų investicinių vienetų skaičių. 2. Valdymo įmonė investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise. 3. Į investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius investicinio fondo investicinius vienetus. Investicinio fondo dalyvis už investicinio fondo vardu prisiimtus įsipareigojimus atsako tik jam priklausančių investicinio fondo vienetų verte. 4. Kiekvieną investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės ir kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir įtraukiamas į apskaitą atskirai. 40 straipsnis. Lyginamasis indeksas 1. Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai privalo naudoti lyginamąjį indeksą. 2. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją. 3. Priežiūros institucija nustato lyginamajam indeksui taikomus reikalavimus. 4. Skelbdama kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo juos lyginti su lyginamuoju indeksu priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas pagrindinės informacijos investuotojams dokumente skelbiamiems kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatams. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaitoje. 5. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo patvirtinti taisykles, nustatančias kolektyvinio investavimo subjekto lyginamojo indekso pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką. 41 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijos keitimas 1. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas taptų specialiuoju kolektyvinio investavimo subjektu. 2. Suderintojo ir specialiojo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad jie taptų kolektyvinio investavimo subjektu, kuriam šis įstatymas nėra taikomas. 3. Iš esmės keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai dalyviams turi būti iš anksto pranešta subjekto steigimo dokumentuose ar prospekte nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti jiems priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas be papildomų atskaitymų. Apie šią teisę dalyviai turi būti informuojami pateikiant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pranešimą. ANTRASIS SKIRSNIS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO TVARKA 42 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų pardavimas 1. Investuotojas investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas sutartį su valdymo įmone, investicine bendrove ar investicinių vienetų ar akcijų platintoju. 2. Investiciniai vienetai ar akcijos gali būti išleisti tik gavus pinigus į kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitą. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padarytas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pinigų gavimo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitoje. Tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos yra išleidžiami ne kiekvieną dieną, įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padaromas nedelsiant, kai išleidžiami investiciniai vienetai ar akcijos. Jeigu papildomų investicinių vienetų ar akcijų priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas. 3. Vadovaujantis šiuo įstatymu įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos gali būti platinami reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus ir (
18. ar)atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos ir atsiskaitymų sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad sandorius dėl alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų galėtų sudaryti tik profesionalieji investuotojai. 43 straipsnis. Tiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas 1. Valdymo įmonė, prieš siūlydama investuotojui įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, turi pasiūlyti jam pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis. 2. Atsižvelgdama į investuotojo pateiktą informaciją, valdymo įmonė turi įvertinti, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami šiam investuotojui. Jeigu valdymo įmonė, įvertinusi investuotojo pateiktą informaciją, nustato, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos konkrečiam investuotojui yra netinkami, ji privalo investuotoją apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma. 3. Jeigu investuotojas atsisako suteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, valdymo įmonė privalo įspėti investuotoją, kad jo atsisakymas pateikti reikalingą informaciją arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia valdymo įmonei nustatyti, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami investuotojui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma. 4. Valdymo įmonė gali priimti paraišką įsigyti investicinių vienetų ar akcijų ir nesurinkusi informacijos apie investuotojo žinias ir patirtį investavimo srityje bei neįvertinusi, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami investuotojui, su sąlyga, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos: 1) konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas vyksta investuotojo iniciatyva; 2) investuotojas buvo įspėtas, kad konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas platinanti valdymo įmonė neturi pareigos įvertinti siūlomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų tinkamumo investuotojui, todėl investuotojas nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta investuotojo interesų apsauga, kuri numatyta teikiant kitas paslaugas. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota forma; 3) valdymo įmonė vengia interesų konfliktų. 5. Šio straipsnio nuostatos investicinėms bendrovėms, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, taikomos mutatis mutandis. 6. Priežiūros institucija detalizuoja šiame straipsnyje nustatytus tiesioginio investicinių vienetų ar akcijų platinimo reikalavimus. 44 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų kaina 1. Investicinių vienetų ar akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus. 2. Kainą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, galima padidinti su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimu susijusių atskaitymų dydžiu (jeigu tai numatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose) tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė. Mažinti išperkamųjų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo kainą su jų išpirkimu susijusių atskaitymų dydžiu galima tik tuo atveju, jeigu šio atskaitymo dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė ir nebuvo padidinta pardavimo kaina. 45 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas Grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. 46 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas 1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos kaina, jeigu paraiška pateikiama iki valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nustatyto paraiškos priėmimo laiko pabaigos. Jeigu paraiška pateikiama po nustatyto laiko, investiciniai vienetai ar akcijos privalo būti išpirkti kitos darbo dienos po paraiškos pateikimo kaina, išskyrus paraišką išpirkti nekilnojamojo turto, privataus kapitalo, alternatyvaus kolektyvinio investavimo ir (
19. ar)kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicinius vienetus ar akcijas (tokios paraiškos anuliuojamos). 2. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, veiksmai, kurių ji imasi siekdama užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų biržos vertė ženkliai nesiskirtų nuo šio subjekto grynųjų aktyvų vertės, priskiriami prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo. 3. Atsiskaityti už išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos. 4. Atsiskaitymo už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas tvarka nustatyta kituose atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose šio įstatymo straipsniuose. 5. Paraišką išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių, turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos rašytinės formos. 47 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymas 1. Teisę sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė, investicinė bendrovė ir priežiūros institucija. 2. Sustabdyti išpirkimą galima ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per metus. 3. Išpirkimas gali būti sustabdomas, jeigu: 1) tai būtina siekiant apsaugoti visuomenės, o kartu ir dalyvių interesus nuo galimo kolektyvinio investavimo subjekto nemokumo ar išpirkimo kainos kritimo, kai nepalanki investicinių priemonių rinkos padėtis ir sumažėjusi investicinių priemonių portfelio vertė; 2) nepakanka lėšų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investicinių priemonių pardavimas (realizavimas) būtų nuostolingas; 3) tokią poveikio priemonę šio įstatymo nustatyta tvarka pritaiko priežiūros institucija. 4. Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą priėmimo momento draudžiama: 1) priimti paraiškas išpirkti investicinius vienetus ar akcijas; 2) atsiskaityti už investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos išpirkti buvo pareikalauta iki nutarimo sustabdyti išpirkimą priėmimo. 5. Apie išpirkimo sustabdymą nedelsiant raštu turi būti pranešama asmenims, per kuriuos vykdomas išpirkimas, taip pat priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, – ir kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per visuomenės informavimo priemones, o investuotojus, ketinančius pateikti paraišką įsigyti tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo apie išpirkimo sustabdymą pranešti raštu. 48 straipsnis. Išpirkimo atnaujinimas 1. Jeigu sprendimą sustabdyti išpirkimą priėmė priežiūros institucija, teisę jį atnaujinti turi tik priežiūros institucija arba teismas ar administracinių ginčų komisija, panaikinę tokį sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė. 2. Apie sprendimą atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi būti pranešama tokia pačia tvarka kaip ir apie išpirkimo sustabdymą. 49 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimo ypatumai 1. Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą, netaikomos. Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijos gali būti pradėtos platinti, kai bendrovė gauna investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją ir priežiūros institucijos leidimą patvirtinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus, pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą investicinę kintamojo kapitalo bendrovę. 2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų. 3. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino. 4. Tik visiškai apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko asmeninę perleidžiamųjų vertybinių popierių sąskaitą. TREČIASIS SKIRSNIS SUDĖTINIAI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI 50 straipsnis. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai 1. Sudėtinės investicinės bendrovės įstatuose šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 ir 7 punktuose, 126 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ir 152 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną ją sudarantį subfondą atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą investicinės bendrovės įstatuose turi būti nurodoma: 1) subfondo pavadinimas; 2) laikotarpis, kuriam įsteigtas subfondas; 3) subfondo valiuta; 4) informacija, kad investicinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai. 2. Sudėtinio investicinio fondo taisyklėse šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9, 12, 14, 15, 17, 18 punktuose ir 126 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną jį sudarantį subfondą. Papildomai apie kiekvieną subfondą sudėtinio investicinio fondo taisyklėse turi būti pateikiama šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija. 3. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose taip pat turi būti nurodoma: 1) subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimo į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas tvarka; 2) naujų subfondų steigimo tvarka. 51 straipsnis. Sudėtiniams kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi reikalavimai 1. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų, atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomų reikalavimų. 2. Kolektyvinio investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, išskyrus šio įstatymo 134 straipsnio nuostatas, taikomos kiekvienam subfondui atskirai. Kiekvienam subfondui atskirai netaikomos šio įstatymo II skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatas, kurios mutatis mutandis taikomos kiekvienam subfondui atskirai. 3. Sudėtinį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. 4. Kiekvieną subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto. 5. Vieną subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems asmenims padengti. 6. Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą prospektą. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti rengiamas kiekvienam subfondui atskirai. 7. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių sąrašą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, tvarko pagal kiekvieną subfondą atskirai. Išduodant nuosavybės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas (nurodomi) konkretaus subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai). 8. Valdymo įmonei ar investicinei bendrovei draudžiama daryti bet kokius atskaitymus nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius, sudarytus tarp jo subfondų. 9. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto subfondų jungimui taikomi šiame įstatyme kolektyvinio investavimo subjektų jungimui nustatyti reikalavimai. 52 straipsnis. Sudėtinės investicinės bendrovės ypatumai Sudėtinės investicinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno bendrovės subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai. 53 straipsnis. Subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimas Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis gali keisti jo turimus subfondo investicinius vienetus ar akcijas į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip. Keičiant subfondo investicinius vienetus ar akcijas, draudžiama atskaityti bet kokius su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu susijusius atskaitymus, išskyrus atskaitymus, tiesiogiai susijusius su investicinių vienetų ar akcijų keitimo išlaidomis. KETVIRTASIS SKIRSNIS LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SPECIALIŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ IR SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ, KURIŲ INVESTICINIAI VIENETAI AR AKCIJOS PLATINAMI TIK LIETUVOS RESPUBLIKOJE, JUNGIMAS 54 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų jungimo principai 1. Šio skirsnio nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje, jungimui. 2. Šiame skirsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus. 3. Laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formą. 4. Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas sujungimo arba prijungimo būdu. 5. Kolektyvinio investavimo subjektų sujungimas – tai dviejų ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų susivienijimas į naują kolektyvinio investavimo subjektą, kuriam perleidžiamas visas jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turtas ir įsipareigojimai. 6. Kolektyvinio investavimo subjektų prijungimas – tai vieno ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų prijungimas prie kito kolektyvinio investavimo subjekto, kuriam perleidžiamas visas prijungiamų subjektų turtas ir įsipareigojimai. 7. Kolektyvinio investavimo subjektams jungti reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas. 8. Draudžiama jungti: 1) specialųjį ir suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu po jungimo liks veikti specialusis kolektyvinio investavimo subjektas; 2) skirtingų tipų specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus; 3) skirtingų rūšių specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus. 55 straipsnis. Leidimo jungti kolektyvinio investavimo subjektus išdavimo tvarka 1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, norinti gauti leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, priežiūros institucijai turi pateikti: 1) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių patvirtintą bendrųjų jungimo sąlygų projektą; 2) po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto naujausius steigimo dokumentus, prospektą ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą; 3) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pagal šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytus reikalavimus parengtą patvirtinimą; 4) informaciją apie jungimą, kurią jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės ketina pateikti savo dalyviams. 2. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija, per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar informacijos gavimo dienos turi teisę reikalauti, kad valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją. 3. Priežiūros institucija turi teisę raštu pareikalauti, kad valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, papildytų ir (
20. ar)pakeistų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ketinamą teikti informaciją. Šia teise priežiūros institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. 4. Priežiūros institucija išduoda leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu: 1) planuojamas jungimas atitinka visus šiame skirsnyje ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 2) priežiūros institucija neprieštarauja jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ketinamai teikti informacijai. 5. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus priežiūros institucija valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi pranešti per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. 6. Po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kolektyvinio investavimo subjektų jungimo užbaigimo dienos. 7. Išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių parengto bendrųjų jungimo sąlygų projekto turinio reikalavimus nustato priežiūros institucija. 56 straipsnis. Papildomos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pareigos Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumai privalo patvirtinti, kad jie patikrino, ar bendrųjų jungimo sąlygų projekte nurodytas jungimo būdas, jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai, planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei investicinių vienetų ar akcijų keitimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka Lietuvos Respublikos teis