📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ SISTEMŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2008 m. liepos 18 d. Nr. 4-331
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118) 6 straipsnio 3 punktu:
1. Tvirtinu Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisykles (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 428 „Dėl Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 116-5229);
2.2. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 4-339 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 428 „Dėl Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 92-3714).
3. Įgalioju viešąją įstaigą Technikos priežiūros tarnybą atlikti paskirtosios kontrolės įstaigos funkcijas, nustatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintose Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklėse, – atlikti virintinių dujų balionų, neatitinkančių Gabenamųjų slėginių įrenginių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 4-272 (Žin., 2004, Nr. 111-4157), nuostatų reikalavimų, periodinius techninius patikrinimus ir patikrintus tinkamus naudoti balionus ženklinti vadovaujantis Pavyzdine TPT ženklo forma, naudojama balionams ženklinti, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 4-287 (Žin., 2005, Nr. 95-3532).
4. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punktu patvirtintų Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 91.10, 274, 275 punktai ir 2 priedo 8 punktas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.
ŪKIO MINISTRAS VYTAS NAVICKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 4-331
SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ SISTEMŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS
I. TAIKYMO SRITIS
1. Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius suskystintų naftos dujų sistemų (toliau – SNDS) techninius, organizacinius, techninės saugos ir eksploatavimo reikalavimus.
2. Taisyklės taikomos eksploatuojant SNDS: suskystintų naftos dujų (toliau – SND) pilstymo stotis, SND pildymo postus, prekybos SND vietas, SND rezervuarų ir balionų įrenginius, SND balionų sandėlius, SND skirstomąsias bei gyvenamųjų namų, visuomeninių ir gamybinių pastatų sistemas, kai dujų slėgis ne didesnis kaip 16 bar.
3. Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, eksploatuojantiems SNDS, jų įrenginius ir vartojantiems SND.
4. Taisyklės netaikomos eksploatuojant moksliškai tiriamus ir bandomus SND įrenginius, chemijos ir naftos perdirbimo pramonės įmonių technologinius vamzdynus bei įrenginius, dujų ir oro mišinio sprogimo energiją vartojančius įrenginius, kitos rūšies degiąsias dujas naudojančius įrenginius, kelių transporto priemonių dujų įrangą ir jos užpildymo įrenginius – degalines.
5. Suskystintųjų naftos dujų vežimui naudojamoms talpykloms Taisyklės taikomos tik šių talpyklų užpildymui bei ištuštinimui ir tik tiek, kiek to nereglamentuoja Taisyklių 5 priedo 6 ir 7 punktuose nurodyti įstatymai ir jų įgyvendinamieji teisės aktai, Taisyklių 5 priedo 8 punkte nurodytas nutarimas bei pavojingų krovinių vežimą reglamentuojančios sutartys, nurodytos Taisyklių 5 priedo 13, 14 ir 15 punktuose (toliau – sutartys). Jei Taisyklės nustato kitokias normas nei sutartys, taikomos sutarčių nuostatos.
II. SĄVOKOS IR SANTRUMPOS
6. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos ir santrumpos:
Apžiūra – veiksmų kompleksas SNDS išoriniams defektams ir dujų nuotėkio vietoms nustatyti.
Avarijų likvidavimas – darbai, atliekami lokalizavus avarijas ir sutrikimus SNDS, siekiant iš dalies arba visiškai atkurti SNDS ir (arba) jos sudedamųjų dalių būklę, techninius parametrus, veikimo režimus, kad ją būtų galima saugiai ir patikimai eksploatuoti.
Avarijų lokalizavimas – darbai, atliekami esant SNDS ar jos sudedamųjų dalių avarijoms, sutrikimams, kad būtų apsaugoti žmonės, gyvūnai ir aplinka, maksimaliai išsaugota SNDS ir (arba) jos sudedamosios dalys ir materialinės vertybės.
BTPC – dujų balionų techninio patikrinimo centras – stacionarus įrenginių ir statinių kompleksas, skirtas balionų techniniam patikrinimui atlikti.
DPS – SND pilstymo stotis – teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas, pripažintas tinkamu naudoti ir teisiškai įregistruotas stacionarus įrenginių ir statinių kompleksas, skirtas dujoms, gaunamoms vamzdynais ar transporto priemonėmis, priimti, maišyti ir laikyti, taip pat dujų cisternoms bei dujų balionams pripilti ir remontuoti bei kitai ūkinei veiklai, reikalingai laikant bei gabenant dujų vartotojams SND balionais ir dujų cisternomis, vykdyti.
DPP – SND pildymo postas – teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas, pripažintas tinkamu naudoti ir teisiškai įregistruotas stacionarių įrenginių ir statinių kompleksas, skirtas dujoms balionams užpildyti, gaunamoms dujų cisternomis, atvežamomis dujovežiais, priimti ir laikyti, taip pat dujų balionams pildyti ir remontuoti bei kitai ūkinei veiklai, reikalingai laikant bei gabenant vartotojams dujas balionais, vykdyti.
Dujų balionas – SND balionas – kilnojamasis slėginis indas, kurio talpa neviršija 150 litrų.
Dujų baliono tara – dujų baliono, dujų baliono čiaupo ir visų nuolatinių dujų baliono komplektuojamųjų detalių visumos masė.
Dujų baliono pasas – pritvirtintoje prie dujų baliono metalinėje plokštelėje arba gamyklos gamintojos nustatytu kitu būdu ant dujų baliono ilgalaike ir įskaitoma forma pažymėti techniniai duomenys.
Dujų balionų įrenginys – dujų tiekimo ir laikymo įrenginys, susidedantis iš dujų balionų, jungiamųjų vamzdynų, uždaromųjų įtaisų, dujų slėgio reguliavimo ir apsauginės armatūros.
Dujų balionų sandėlis – pagal teisės aktų reikalavimus įrengta vieta (patalpa, spinta, konteineris, aikštelė), kurioje saugomi pilni, tušti ir avariniai dujų balionai.
Dujų baliono periodinis techninis patikrinimas – Taisyklėse ir kituose dujų balionų naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose, gamintojo pateiktuose dujų balionų techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais paskelbtosios įstaigos arba paskirtosios įstaigos eksperto ar įgaliotų BTPC kvalifikuotų darbuotojų atliekama dujų baliono išorinė ir vidinė apžiūra, dujų baliono bandymai ir kiti saugos atitikties įvertinimo veiksmai.
Dujų cisterna – kilnojamoji, konteinerinė, nuimamoji ar stacionarioji slėginė cisterna, įskaitant transporto priemonių-baterijų cisternas ir daugiaelemenčių dujų konteinerių elementus, skirtus SND gabenti bei laikyti.
Dujas deginantys įrenginiai – įvairios paskirties įrenginiai, prietaisai SND deginti su degimui reikalingo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo įrenginiais.
Dujų įrenginys – įrenginys, kuriuo SND transportuojamos, laikomos, pilstomos, skirstomos ir vartojamos.
Dujų pardavėjas – didmeninę ir (ar) mažmeninę dujų prekybą vykdantis juridinis asmuo.
Dujų vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, perkantis ir naudojantis SND asmeniniams, šeimos, namų ūkio ar verslo poreikiams tenkinti.
Eksploatavimas – SNDS arba jos sudėtinių dalių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.
Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, įgijęs reikiamą kvalifikaciją, tinkamai pasirengęs darbui su eksploatuojama SNDS ar jos dalimi ir atestuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Kvalifikuota tarnyba – juridinis asmuo ar jo padalinys, turintis reikiamos kvalifikacijos ir tinkamai pasirengusius darbui su eksploatuojama SNDS ar jos dalimi, teisės aktų nustatyta tvarka atestuotus darbuotojus, aprūpintus technine ir technologine įranga, norminiais, metodiniais ir technologiniais dokumentais, būtinais saugiai, patikimai ir efektyviai eksploatuoti SNDS, pavestoms funkcijoms ar prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti.
Paskelbtoji įstaiga – tai kontrolės įstaiga, kurią Lietuvos Respublikos ūkio ministerija paskiria vadovaudamasi Taisyklių 5 priedo 17 punkte nurodyto teisės akto 26 punkto reikalavimais ir apie kurią yra paskelbta Europos Bendrijos oficialiajame leidinyje (OJ).
Paskirtoji įstaiga – tai kontrolės įstaiga, kurią Lietuvos Respublikos ūkio ministerija paskiria vadovaudamasi Taisyklių 5 priedo 17 punkte nurodyto teisės akto 29 punkto reikalavimais.
Potencialiai sprogi aplinka – aplinkos sąlygomis susidaręs oro ir degiųjų medžiagų, kurios yra dujų, garų, rūko arba dulkių pavidalo, mišinys, kuriame, atsiradus liepsnai, degimas išplinta visame nesudegusiame mišinyje.
Rezervuaras – rezervuarų įrenginys – antžeminis ar požeminis slėginis rezervuaras (rezervuarai) kartu su jungiamaisiais vamzdynais, uždaromaisiais įtaisais, dujų slėgio reguliatoriais, apsauginiais vožtuvais, skirtas SND laikyti ir nenutrūkstamai skirstyti.
Skirstomieji dujotiekiai – vamzdžių sistema nuo SND talpyklų (rezervuarų, balionų įrenginių) iki dujų vartotojo vidaus dujotiekio.
SND – sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių mišinys, išgautas perdirbant naftos produktus, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės, o suslėgtas – skystos būsenos.
SND prekybos vieta – teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas, pripažintas tinkamu naudoti ir teisiškai įregistruotas inžinerinis statinys ar statinių kompleksas (tarp jų DPS ir DPP), nuosavybės teise priklausantis ar nuomos teise valdomas ir naudojamas dujų pardavėjo, kuriame vykdoma didmeninė ir (ar) mažmeninė prekyba fasuotomis ir (ar) nefasuotomis SND ir (ar) vykdomas dujų balionų pildymas.
SNDS – suskystintųjų naftos dujų vamzdynų ir dujų įrenginių (išskyrus transporto priemonių dujų įrangą ir jos užpildymo įrenginius – degalines) SND transportuoti, laikyti, pilstyti, skirstyti ir vartoti (išskyrus buitinius dujų vartotojus) visuma.
Techniniai dokumentai – SNDS įrenginio (toliau – įrenginys) atitikties deklaracija, įrenginio sertifikatas, įrenginio pasas, brėžiniai, įrenginio priežiūros dokumentai (montavimo ir bandymo prieš pradedant jį naudoti, priežiūros, remonto, demontavimo taisyklės, naudojimo instrukcijos) ir kiti kartu su įrenginiu gamintojo pateikiami dokumentai, kuriuose nurodoma įrenginio paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomi saugos reikalavimai bei naudojimo tvarka.
Techninis patikrinimas – tai visuma SNDS periodiškai atliekamų darbų, kad būtų palaikomi ir atkuriami SNDS techniniai parametrai, veikimo režimai ir SNDS naudojimas būtų patikimas bei saugus.
Techninė priežiūra – SNDS techninis patikrinimas, reguliavimas, taisymas, atliekami tam, kad SNDS ar jos sudėtinės dalys būtų tvarkingos ir patikimai, efektyviai bei saugiai veiktų.
Vidaus dujotiekis – dujotiekio dalis nuo dujotiekio įvado uždaromojo įtaiso iki dujas deginančio įrenginio.
III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
7. Už laiku atliekamą, patikimą, efektyvų ir saugų juridinio asmens SNDS eksploatavimą atsako juridinio asmens, kuriam SNDS priklauso nuosavybės teise arba kuris SNDS valdo ir naudoja turto patikėjimo arba nuomos teise, vadovas ar jo įgaliotas administracijos darbuotojas (toliau – savininkas). Už laiku atliekamą, patikimą, efektyvų ir saugų fizinio asmens SNDS, kuri fiziniam asmeniui priklauso nuosavybės teise arba jis SNDS valdo ir naudoja turto patikėjimo arba nuomos teise, eksploatavimą atsako fizinis asmuo, jei nėra sudaryta SNDS eksploatavimo sutartis (su kvalifikuota tarnyba), kuri nustato kitaip.
8. Eksploatuoti SNDS gali savininko arba (pagal sutartį su savininku) kito juridinio asmens kvalifikuotos tarnybos; kai SNDS savininku yra fizinis asmuo, SNDS turi būti eksploatuojamos kvalifikuotų tarnybų pagal sutartį su savininku (fiziniu asmeniu). SNDS eksploatavimo sutartyje turi būti nustatytos šalių atsakomybės ribos, pareigos, funkcijos.
9. DPS, DPP, dujų balionų įrenginius (kai dujų balionų įrenginyje sumontuota daugiau kaip 2 dujų balionai) ir rezervuarų įrenginius eksploatuoti gali tik tie juridiniai asmenys, kurie turi nustatyta tvarka išduotą suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo atestatą ir avarinę tarnybą, galinčią operatyviai ir bet kuriuo paros metu pašalinti gedimus bei lokalizuoti ir likviduoti avarijas SNDS, arba turi sudarę galiojančias sutartis su kvalifikuota tarnyba. SND dujų balionuose prekiaujantys (juos keičiantys) juridiniai asmenys vietoj avarinių tarnybų gali turėti kvalifikuotą avarijų lokalizavimo bei gedimų likvidavimo personalą, galintį operatyviai ir bet kuriuo paros metu (ne vėliau kaip per dvi valandas nuo dujų vartotojo pranešimo (telefono skambučio) nuvykti pas dujų vartotoją ir pašalinti SND nutekėjimą ar gedimus vartotojo dujų balionų įrenginyje.
10. SNDS techninės priežiūros darbai atliekami pagal savininko patvirtintą planą-grafiką. Ten, kur SNDS techninės priežiūros darbus pagal sutartis atlieka kitos kvalifikuotos tarnybos, grafikai turi būti suderinti su savininku.
11. SNDS eksploatuojanti kvalifikuota tarnyba turi užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų SNDS eksploatavimą, laiku atlikti SNDS techninės priežiūros, patikrinimo bei remonto darbus, trumpiausiais terminais lokalizuoti avarijas ir sutrikimus.
12. SNDS eksploatuojančio juridinio asmens vadovo įsakymu iš kvalifikuotos tarnybos personalo turi būti paskirti kvalifikuoti asmenys, atsakingi už SND, elektros, šilumos, vandentiekio ir kanalizacijos, vėdinimo, ryšių sistemų ar įrenginių bei pastatų techninę būklę.
13. SNDS eksploatuojanti kvalifikuota tarnyba turi turėti juridinio asmens vadovo patvirtintus kvalifikuotos tarnybos nuostatus, kvalifikuotos tarnybos darbuotojų pareiginius nuostatus, kvalifikuotų darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijas, taip pat atliekamų darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo (naudojimo) instrukcijas. Privalomų turėti kvalifikuotoje tarnyboje instrukcijų sąrašas turi būti patvirtintas juridinio asmens vadovo.
13.1. Kvalifikuotos tarnybos nuostatuose turi būti nustatyti jos uždaviniai, funkcijos, struktūra, sudėtis bei aprūpinimas materialinėmis ir techninėmis priemonėmis.
13.2. Kvalifikuotos tarnybos vadovų ir specialistų pareiginiuose nuostatuose turi būti nustatytos kvalifikuotos tarnybos vadovų ir specialistų pareigos ir teisės.
13.3. SNDS atliekamų darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo (naudojimo) instrukcijose turi būti nurodyti įrenginių veikimo parametrai, jų parengimo paleisti, leidimo, veikimo, stabdymo ir priežiūros tvarka esant normaliam ar avariniam veikimo režimui, techninio patikrinimo, remonto, taisymo ir bandymo tvarka. Prie įrenginių eksploatavimo instrukcijų turi būti pridėtos prižiūrimų objektų technologinės schemos, kuriose nurodytos įrenginių, uždaromųjų ir saugos įtaisų, kontrolės ir matavimo priemonių įrengimo vietos ir jų numeracija. Įrenginių eksploatavimo (naudojimo) instrukcijos turi būti parengtos vadovaujantis įrenginių gamintojų rekomendacijomis.
13.4. Kvalifikuoto darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje turi būti nurodoma Taisyklių 5 priedo 40 punkte nurodytame teisės akte nustatyta informacija.
14. SNDS atliekamų darbų technologijos, įrenginių eksploatavimo instrukcijos turi būti peržiūrimos ir prireikus koreguojamos (tobulinant (keičiant) technologinį procesą, darbo sąlygas, pradedant naudoti naujas medžiagas, įrenginius, prietaisus, žaliavas, darbo bei darbų saugos priemones), įsigaliojus naujiems arba pakeitus, papildžius galiojančius teisės aktus, kurie reglamentuoja įrenginių eksploatavimo instrukcijose nurodytų darbų atlikimo tvarką ir pan.
15. SNDS eksploatuojančios kvalifikuotos tarnybos padalinio vadovas privalo turėti visų padalinio kvalifikuotų darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijas, taip pat jų atliekamų darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo (naudojimo) instrukcijas bei visų instrukcijų sąrašą.
16. Buitiniais dujų prietaisais namų ūkyje besinaudojantys asmenys (gyvenamųjų namų, butų savininkai, nuomininkai ar kitokiu pagrindu gyvenamąsias patalpas ar butą valdantys ir naudojantys asmenys) privalo vadovautis buitinių dujų prietaisų gamintojų techniniais dokumentais, mokėti šiais prietaisais saugiai naudotis ir užtikrinti jų saugią priežiūrą. Kaip saugiai naudotis buitiniais dujų prietaisais instruktuoja SND tiekiantys (parduodantys), dujų paleidimo ir SNDS derinimo darbus atliekantys juridiniai asmenys. Instruktavimas, kaip saugiai naudotis buitiniais dujų prietaisais, turi būti įforminamas specialiame žurnale, sudarius SND pirkimo-pardavimo sutartį. Buitinių dujų prietaisų savininkai privalo pasirūpinti, kad būtų instruktuoti visi šeimos nariai bei kiti asmenys, besinaudojantys jo gyvenamajame name ar bute esančiais buitiniais dujų prietaisais.
17. Dujų vartotojai, išskyrus fizinius asmenis, turintys tik buitinius dujų prietaisus ir naudojantys SND buitinėms reikmėms, turi paskirti už dujų vartotojo SNDS eksploatavimą atsakingus asmenis – kvalifikuotus darbuotojus. Atsakingo kvalifikuoto darbuotojo pareigos eksploatuojant juridinio asmens dujų įrenginius, naudojant dujas ūkinėms reikmėms, turi būti apibrėžtos šio darbuotojo pareiginėje instrukcijoje, kurioje turi būti nustatyta, kad jis yra atsakingas už saugų, patikimą ir efektyvų juridinio asmens SNDS eksploatavimą, saugų dujų naudojimą ūkinėms reikmėms.
18. Dujas deginančius įrenginius eksploatuoti gali tik kvalifikuoti darbuotojai. Buitiniais dujų prietaisais juridiniuose asmenyse besinaudojantys juridinių asmenų darbuotojai privalo išklausyti instruktažą, kaip saugiai jais naudotis. Darbuotojus instruktuoja už juridinio asmens SNDS eksploatavimą atsakingas kvalifikuotas darbuotojas.
19. Kvalifikuotos tarnybos turi būti apsirūpintos reikiamais įrenginiais, įrankiais, prietaisais, transporto priemonėmis, asmeninėmis, apsauginėmis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis patikimam, efektyviam ir saugiam SNDS eksploatavimui užtikrinti.
20. Medžiagos, vamzdžiai, įrenginiai, įtaisai, prietaisai, naudojami eksploatuojant SNDS, turi turėti sertifikatus arba kitus dokumentus, patvirtinančius jų kokybę ir atitiktį privalomiesiems saugos reikalavimams pagal galiojančius techninius reglamentus ir kitus norminius dokumentus ir teisės aktus.
21. SND išpilti iš geležinkelio dujų cisternų, automobilinėms dujų cisternoms užpildyti, SND išpilti į rezervuarus naudojamos žarnos turi turėti saugos įrenginius, nutraukiančius dujų išsiveržimą plyšus arba nutrūkus žarnai, jeigu tokie saugos įrenginiai nenumatyti rezervuaro ar automobilinės dujų cisternos konstrukcijoje.
22. Dujų vartotojams tiekiamos SND turi atitikti privalomuosius kokybės rodiklių ir standartų reikalavimus, nustatytus Taisyklių 5 priedo 37 punkte nurodytame teisės akte. Dujų vartotojams tiekiamos SND turi būti odoruojamos jas gaminančiose įmonėse, kurios atsako už odoravimo kokybę.
23. SNDS objektai (DPS, DPP, rezervuarų įrenginiai, dujų balionų sandėliai, prekybos SND vietos ir kt.) turi turėti Taisyklių 5 priedo 24 punkte nurodyto teisės akto nustatytas pirmines gaisro gesinimo priemones, o jų patalpose bei gamybinės zonos teritorijose (įskaitant apsaugos zoną) turi būti iškabinti saugos ženklai ir užrašai, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą ugnį, nustatyti Taisyklių 5 priedo 42 punkte nurodytame teisės akte. Saugos ženklai ir užrašai turi atitikti Taisyklių 5 priedo 54 punkte nurodytame standarte nustatytus reikalavimus. Gaisrinės saugos priemonės turi būti prižiūrimos Taisyklių 5 priedo 24 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.
24. SNDS potencialiai pavojingi įrenginiai, kuriuos privaloma prižiūrėti ir registruoti, turi būti Taisyklių 5 priedo 9 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka užregistruoti Potencialiai pavojingų įrenginių registre. SNDS potencialiai pavojingi įrenginiai turi būti prižiūrimi ir jų techninė būklė tikrinama Taisyklių 5 priedo 4 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.
25. Pavojingi darbai su dujomis atliekami vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 28 punkte nurodytu teisės aktu.
26. SNDS statiniai turi būti eksploatuojami pagal Taisyklių 5 priedo 48 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
27. SNDS elektros įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal Taisyklių 5 priedo 26 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
28. SNDS ir jų eksploatavime naudojamos matavimo priemonės turi atitikti Taisyklių 5 priedo 19 ir 27 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus ir būti eksploatuojamos bei techniškai prižiūrimos Taisyklių 5 priedo 3 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka. Juridiniai asmenys, eksploatuojantys DPS ir (ar) DPP, privalo sudaryti teisinei metrologijai pagal Taisyklių 5 priedo 27 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus priskirtų matavimo priemonių sąrašus, patvirtintus savininko parašu ir juridinio asmens antspaudu.
29. Naudojantis žeme, kuri yra SNDS apsaugos zonose, turi būti laikomasi Taisyklių 5 priedo 16 punkte nurodyto teisės akto reikalavimų.
30. Trūkumai ir gedimai, nustatyti eksploatuojant SNDS, taisomi ir šalinami atliekant techninę priežiūrą ar pagal gedimų šalinimo planą-grafiką. Trūkumai ir gedimai, kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu, turi būti analizuojami ir įrašomi į einamųjų ar ateinančių metų remonto darbų planą.
31. Atlikti techninės priežiūros ir remonto darbai turi būti fiksuojami techniniuose dokumentuose.
32. Gabenamųjų slėginių įrenginių, patenkančių į Taisyklių taikymo sritį, periodinį techninį patikrinimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atlieka paskelbtosios įstaigos arba paskirtosios įstaigos.
33. Valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę tikrina įgaliotos potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos (toliau – įgaliotos įstaigos) Taisyklių 5 priedo 4 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.
IV. REIKALAVIMAI KVALIFIKUOTIEMS DARBUOTOJAMS
34. Eksploatuoti SNDS ir vadovauti SNDS eksploatavimo darbams gali ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, turintys reikiamą dujų ūkio darbuotojų kvalifikaciją. Kvalifikuotų tarnybų vadovai ir specialistai, kurių priimami sprendimai yra tiesiogiai susiję su SNDS eksploatavimu, ir SNDS eksploatuojantys kvalifikuoti darbuotojai turi būti atestuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Kvalifikuotų darbuotojų žinios periodiškai tikrinamos Taisyklių 5 priedo 44 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.
35. Už saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymą ir užtikrinimą juridiniuose asmenyse atsako savininkas; jis turi būti atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.
36. Kvalifikuoti darbuotojai, skiriami eksploatuoti SNDS, turi pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui. Jų sveikata turi būti tikrinama periodiškai, vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 1 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.
37. Visi SNDS eksploatuojančio juridinio asmens kvalifikuoti darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo stažą ir kvalifikaciją, turi išklausyti įvadinį instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais. Instruktuojama pagal Taisyklių 5 priedo 24, 39 ir 40 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus ir savininko patvirtintas instrukcijas. Apie kvalifikuotų darbuotojų instruktavimą pažymima instruktavimo registracijos žurnale.
38. Kvalifikuoti darbuotojai, kurie neinstruktuojami darbo vietoje, įvadinio instruktavimo metu papildomai supažindinami su saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos darbe reikalavimais atliekant darbus, nustatytus jų pareiginiuose nuostatuose. Kvalifikuotų darbuotojų, kurie neinstruktuojami darbo vietoje, sąrašą tvirtina savininkas.
39. Prieš leidžiant savarankiškai dirbti su SNDS, naujiems apmokytiems ir atestuotiems kvalifikuotiems darbuotojams skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų (pamainų) stažuotė. Stažuotės metu šie kvalifikuoti darbuotojai prižiūrimi kvalifikuoto darbuotojo, kurį nustatyta tvarka skiria kvalifikuotos tarnybos vadovas.
40. Profesijų ir darbų, kuriuos leidžiama dirbti savarankiškai tik po stažuotės, sąrašą ir stažuotės trukmę nustato savininkas.
41. Dirbti pavojingus darbus su dujomis ir vadovauti šiems darbams gali tik kvalifikuoti darbuotojai.
42. Kvalifikuoti darbuotojai, atliekantys avarinius remonto darbus, privalo išmanyti avarijų lokalizavimo planus. Šiems kvalifikuotiems darbuotojams ne rečiau kaip kartą per metus turi būti organizuojami galimų avarijų lokalizavimo praktiniai mokymai. Praktinių mokymų metu išbandomos priemonės, neleidžiančios susidaryti arba plėtotis avarinei situacijai, nustatomas priemonių, numatytų avarijų lokalizavimo planuose, veiksmingumas. Įvykę praktiniai mokymai turi būti fiksuojami praktinių mokymų registravimo žurnale.
V. DPS, DPP EKSPLOATAVIMAS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
43. DPS, DPP eksploatavimą sudaro jų technologinis valdymas (DPS – dujų išpylimas iš geležinkelio dujų cisternų, rezervuarų įrenginių, automobilinių dujų cisternų ir dujų balionų užpildymas SND, siurblių ir kompresorių darbo valdymas ir t. t.; DPP – dujų išpylimas iš automobilinių dujų cisternų, dujų balionų užpildymas, siurblių ir kompresorių darbo valdymas ir t. t.), techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.
44. DPS, DPP turi turėti techninį pasą, kuriame nurodomi DPS, DPP įrenginiai ir jų pagrindiniai techniniai duomenys (įrenginio įrengimo vieta, markė, įrenginio galia, našumas, skersmuo, tūris, darbinis slėgis, tipas, markė ir kt.). DPS ir DPP techninio paso formą ir jo pildymo tvarką nustato DPS, DPP savininkas.
45. DPS, DPP turi būti įrenginių, slėginių indų, vėdinimo, šildymo, elektros, automatikos sistemų ir kita techninė dokumentacija su šių įrenginių, sistemų ir kt. techninėmis charakteristikomis. Turi būti sudaryti dujotiekių pasai, vamzdynų schemos, kuriose turi būti pažymėti visi uždaromieji ir saugos įtaisai, kontrolės ir matavimo priemonės, darbiniai dujų slėgiai, vamzdynų skersmenys. Vamzdynų įtaisai turi būti sunumeruoti ir atitikti numeraciją objekto technologinėje schemoje.
46. Elektrotechninė įranga, skirta naudoti DPS, DPP potencialiai sprogioje aplinkoje, privalo turėti atitikties sertifikatą, patvirtinantį, kad ši įranga turi saugos lygį, mažiausiai lygiavertį saugos lygiui, nustatytam Taisyklių 5 priedo 18 punkte nurodytame teisės akte, ir atitikti Taisyklių 5 priedo 34 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
47. Apšvietimo įranga turi atitikti Taisyklių 5 priedo 23 ir 34 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus.
48. DPS, DPP patalpų triukšmo, užterštumo bei vibracijos lygis turi būti tikrinamas Taisyklių 5 priedo 50, 51 ir 52 punktuose nurodytų teisės aktų nustatytais terminais ir turi neviršyti šiais teisės aktais nustatytų normų (lygių).
49. Visoms gamybos, sandėliavimo patalpoms ir lauko įrenginiams priklausomai nuo atliekamų technologinių procesų pobūdžio turi būti nustatytos ir atitinkamais įspėjamaisiais ženklais pažymėtos pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijos ir zonų klasės pagal Taisyklių 5 priedo 24, 38 ir 42 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus. Savininkas turi užtikrinti, kad vietose, kuriose gali susidaryti sprogioji aplinka, būtų laikomasi Taisyklių 5 priedo 38 punkte nurodytame teisės akte nustatytų minimalių reikalavimų, darbuotojų, kuriems dėl potencialiai sprogios aplinkos gresia pavojus, saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti bei gerinti.
50. Nedarbo metu DPS visą parą turi budėti kvalifikuotas personalas. Pradėti dirbti po pertraukos galima tik apžiūrėjus DPS įrenginius, SND saugojimo rezervuarus, dujotiekius bei armatūrą.
51. Ugnies darbai DPS, DPP ir gamybinės zonos teritorijoje (įskaitant apsaugos zoną) gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais pagal specialų darbo planą ir DPS, DPP vadovo patvirtintą paskyrą-leidimą.
52. DPS, DPP teritorijoje (išskyrus administracines patalpas) draudžiama būti pašaliniams asmenims.
53. Montuojant naujus ar papildomus įrenginius, plečiant ar rekonstruojant DPS, statybos darbai turi būti atliekami Taisyklių 5 priedo 5 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.
II. SND IŠPYLIMAS IŠ GELEŽINKELIO DUJŲ CISTERNŲ IR REZERVUARŲ PARKO UŽPILDYMAS
54. SND iš geležinkelio dujų cisternų turi būti išpilamos į stacionariuosius rezervuarus specialiai tam įrengtais bei nustatyta tvarka priimtais naudoti įrenginiais, vadovaujantis SND išpylimo iš geležinkelio dujų cisternų darbų technologine instrukcija.
55. SND iš geležinkelio dujų cisternų galima pradėti pilti tik baigus geležinkelio dujų cisternų manevravimą, jas imobilizavus (pritvirtinus prie bėgių), įžeminus ir lokomotyvui išvažiavus iš DPS teritorijos. Atjungti geležinkelio dujų cisterną nuo įžeminimo įtaiso galima tik išpylus SND iš geležinkelio dujų cisternos ir užsukus akles ant geležinkelio dujų cisternos atvamzdžių.
56. Geležinkelio dujų cisternas su SND pastatyti prie išpylimo estakados, jas nustumti už DPS teritorijos ribų ir manevravimo darbus geležinkelio aklikelyje turi atlikti DPS kvalifikuoti darbuotojai.
57. Prieš išpilant SND iš geležinkelio dujų cisternos turi būti patikrinta:
57.1. ar geležinkelio dujų cisterna tvarkinga, ar SND kiekis ir sudėtis atitinka nurodytus geležinkelio važtaraščiuose, tiekėjo išduotuose SND kokybės pažymėjimuose (sertifikatuose, pasuose);
57.2. ar nepažeistos angos gaubto, ventilių ir apsaugos vožtuvų plombos;
57.3. ar tvarkingas geležinkelio dujų cisternos korpusas (nėra įtrūkių, įlinkių ir kt.), uždaromieji įtaisai bei kontrolės ir matavimo priemonės. Nustačius pažeidimą, atliekami darbai bei imamasi veiksmų, nustatytų SND išpylimo iš geležinkelio dujų cisternų darbų technologijos instrukcijoje;
57.4. ar geležinkelio dujų cisternoje nėra vandens (patikrinama per vandens šalinimo ventilį);
57.5. ar nėra gumuoto audinio žarnos įtrūkių ir kitų pažeidimų.
58. Prieš pilant SND į rezervuarus turi būti patikrinta, ar užpildomame rezervuare yra pakankamas liekamasis SND slėgis. Jei liekamasis SND slėgis yra mažesnis kaip 0,5 bar ar už nurodytą rezervuaro techniniuose dokumentuose, į rezervuarą pilti SND draudžiama. Toks rezervuaras turi būti atjungtas nuo rezervuarų parko ir planine tvarka jam turi būti atliktas kontrolinis sandarumo bandymas Taisyklių 5 priedo 28 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.
59. Draudžiama SND pilti į rezervuarus, jei:
59.1. juose ar jų elementuose yra įtrūkių, išsipūtimų arba dujos nuteka pro nesandarumus (virintines siūles, flanšines jungtis, tarpines, riebokšlius ir kt.);
59.2. netvarkingi apsauginiai išmetimo vožtuvai;
59.3. netvarkingos kontrolės ir matavimo priemonės;
59.4. matomi įtrūkiai, deformacijos ar nusėdę antžeminių rezervuarų pamatai, vamzdynų atramos;
59.5. yra praėjęs rezervuaro techninės būklės patikrinimo terminas, patikros galiojimo laikas, nėra lentelės su rezervuaro identifikacijos kodu, didžiausiu leidžiamu slėgiu, kitų patikrinimų datomis ir įgaliotos įstaigos nustatytos formos ženklu.
60. Visi SND išpylimo iš geležinkelio dujų cisternų metu nustatyti gedimai ir vėliau darbo tvarka nustatytos gedimų atsiradimo priežastys turi būti įrašytos į savininko patvirtintos formos darbo žurnalą ir jie pašalinti. Tais atvejais, kai dėl gedimo gali sutrikti technologinio proceso valdymas, būtina imtis veiksmų, nustatytų SNDS eksploatavimo instrukcijose.
61. SND iš geležinkelio dujų cisternų išpilamos šviesiu paros metu. SND išpilti nakties metu galima tik pakankamai apšvietus geležinkelio estakadas ir rezervuarų parką. Apšvietimo įranga turi būti parinkta pagal Taisyklių 5 priedo 38 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
62. Perkūnijos metu pilti SND iš geležinkelio dujų cisternų draudžiama. Prasidėjus perkūnijai, pylimas nutraukiamas.
63. Dujotiekio, jungiančio geležinkelio dujų cisternų išpylimo estakadą ir rezervuarų parką, sklendės atidaromos ir ventiliai turi būti atsukami lėtai, kad pilant SND nesusidarytų hidraulinių smūgių ir statinių elektros krūvių.
64. Išpilant SND iš geležinkelio dujų cisternų turi būti nuolat stebimas SND slėgis ir lygis geležinkelio dujų cisternoje ir pildomajame rezervuare. Šių darbų metu būtina užtikrinti vizualų arba telefoninį ryšį tarp SND išpilančių kvalifikuotų darbuotojų ir rezervuarų parką bei siurblinę ir (ar) kompresorinę prižiūrinčių kvalifikuotų darbuotojų. Draudžiama SND išpylimo metu palikti be priežiūros geležinkelio dujų cisternas ir rezervuarus.
65. Maksimalus rezervuarų pripildymo lygis neturi viršyti 85 procentų tūrio, jei jų techniniuose dokumentuose nenustatyta kitaip.
66. Ištuštintose geležinkelio dujų cisternose liekamasis SND slėgis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 bar, jei techniniuose dokumentuose nenustatyta kitaip.
67. Pilant SND į rezervuarus ir dujų balionus, draudžiama mažinti slėgį, išleidžiant dujinės fazės SND į atmosferą.
68. Draudžiama atjungti gumuoto audinio žarnų antgalius, jei juose yra perteklio slėgio.
69. Nutrūkus arba plyšus išpylimo žarnai, jungiančiai geležinkelio dujų cisterną su SND dujotiekiu, būtina nedelsiant išjungti siurblius, kompresorius ir imtis priemonių gedimams pašalinti.
70. Jei iš geležinkelio dujų cisternos nuteka SND, ji turi būti pirmiausia išpilama ir grąžinama tiekėjui, DPS administracijai surašius geležinkelio dujų cisternos defekto aktą.
71. Arčiau kaip 40 m nuo išpylimo estakados draudžiama atlikti bet kokį geležinkelio dujų cisternos remontą.
III. AUTOMOBILINIŲ DUJŲ CISTERNŲ PILDYMAS
72. Automobilinės dujų cisternos SND turi būti pildomos per specialiai tam tikslui įrengtus stacionarius pildymo įrenginius.
73. Pildant automobilines dujų cisternas, automobilių varikliai išjungiami. Automobilių variklius galima įjungti tik atjungus žarnas ir uždarius pildymo antgalius aklėmis. Kai SND pripilti naudojamas automobilinės dujų cisternos siurblys, prieš pradedant pildyti įjungiamas automobilinės dujų cisternos variklis.
74. Draudžiama į automobilines dujų cisternas pilti SND, jei:
74.1. praėjęs automobilinės dujų cisternos periodinio techninės būklės patikrinimo terminas;
74.2. netvarkingi uždaromieji ir saugos įtaisai bei kontroliniai matavimo prietaisai;
74.3. automobilinės dujų cisternos ir transporto priemonės ženklai neatitinka galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
74.4. automobilinė dujų cisterna neįžeminta;
74.5. nepateikiamas galiojantis transporto priemonės (-ių) tinkamumo pervežti pavojingus krovinius patvirtinimo sertifikatas;
74.6. automobilinės dujų cisternos transporto priemonės vairuotojas neturi Taisyklių 5 priedo 13 ir 45 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka išduoto kvalifikacijos pažymėjimo;
74.7. pildymo vietoje nėra pirminių gaisro gesinimo priemonių.
75. Automobilines dujų cisternas pildo DPS kvalifikuoti darbuotojai, dalyvaujant automobilinės dujų cisternos transporto priemonės vairuotojui.
76. Automobilinės dujų cisternos ir žarnos, kuriomis pilstomos SND, turi būti įžemintos, prijungiant jas prie specialiai tam įrengto įžeminimo kontūro. Atjungti automobilines dujų cisternas nuo įžeminimo kontūro galima tik baigus SND pylimo darbus ir užsukus akles ant automobilinės dujų cisternos atvamzdžių.
77. Pripildžius automobilinę dujų cisterną SND, ant jos pildymo ir tuštinimo atvamzdžių turi būti sandariai užsukamos aklės, kurias DPS įgaliotas kvalifikuotas darbuotojas privalo užplombuoti.
78. Pildymo metu pastebėjus SND nutekėjimą iš automobilinės dujų cisternos, būtina pildymo darbus nutraukti, o automobilinę dujų cisterną nedelsiant pašalinti iš DPS teritorijos. Pildymą galima atnaujinti tik pašalinus gedimus, dėl kurių pildymo metu įvyko SND nutekėjimas.
79. Perkūnijos metu draudžiama pilti SND ir transporto priemonėms įvažiuoti į pavojingas DPS projekte pažymėtas DPS teritorijos zonas.
IV. DUJŲ BALIONŲ PILDYMAS
80. SND į dujų balionus turi būti išpilstomos DPS ar DPP per specialiai tam tikslui įrengtus stacionarius pildymo įrenginius, vadovaujantis dujų balionų pripildymo technologinės instrukcijos reikalavimais.
80.1. Pildyti buitinius dujų balionus iš automobilinių dujų cisternų draudžiama. Atskirais atvejais, turint Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos išduotą leidimą, iš automobilinių dujų cisternų galima pildyti dujų balionus, skirtus oro balionams.
81. Dujų balionui prijungti prie pildymo įrenginio leidžiama naudoti gumuoto audinio žarnas, kurios turi būti pagamintos iš atsparios SND poveikiui medžiagos ir turi būti skirtos ne mažesniam kaip 20 bar darbiniam slėgiui.
82. Skystosios dujų fazės slėgis dujotiekiuose, tiekiančiuose SND dujų balionams pildyti, neturi būti didesnis už darbinį slėgį dujų balionuose ir neviršyti slėgio, nurodyto pildymo įrenginio techniniuose dokumentuose.
83. Užpildžius dujų balionus SND, jų užpildymą būtina patikrinti pasveriant. Prieš pradedant sverti dujų balionus (prieš darbo pamainą), būtina patikrinti kontrolines svarstykles etaloniniu svarsčiu.
84. SND masė (faktinis dujų kiekis) užpildytame dujų balione turi būti 2 kilogramai – 4,8 litrų talpos dujų balionuose, 3 kilogramai – 7,2 litrų talpos dujų balionuose, 5 kilogramai – 12 litrų talpos dujų balionuose, 11 kilogramų – 27 litrų talpos dujų balionuose, 19 kilogramų – 46 litrų talpos dujų balionuose, 21 kilogramas – 50 litrų talpos dujų balionuose ir 33 kilogramai – 79 litrų talpos dujų balionuose. Į balioną pripildytų dujų masės leistinas nuokrypis gali būti: ± 100 gramų – iki 11 kilogramų talpos balionams, ± 200 gramų – nuo 11 kilogramų iki 63 kilogramų talpos balionams. Faktinis dujų masės nuokrypis nuo dujų balione esančių SND masės turi būti įrašytas specialioje etiketėje, kuri privalo būti tvirtinama prie dujų baliono pagal Taisyklių 5 priedo 30 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
85. Pripildytų dujų balionų ventilių, jų srieginių jungčių, riebokšlių sandarumas turi būti patikrinamas muilo emulsija arba SND nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais. Pripildyto dujų baliono ventilio antgalis turi būti uždaromas akle. Ventilio riebokšlio sandarumas tikrinamas esant užsuktai ventilio aklei ir puse apsisukimo atsuktam ventiliui.
86. Pripildyto dujų baliono ventilio, jo srieginių jungčių, riebokšlių sandarumo patikrinimas turi būti vykdomas tik esant teigiamai oro temperatūrai DPS, DPP pildymo skyriuje (pilstymo vietoje).
87. Esant nesandariai dujų baliono ventilio srieginei jungčiai, riebokšliui ar nesandariai užsisukant ventiliui, SND iš dujų baliono turi būti nedelsiant išpilamos į specialiai tam skirtas talpyklas.
88. Užpildyti dujų balionai turi būti registruojami dujų balionų pildymo registracijos žurnale, kuriame nurodoma: pildymo data, dujų baliono numeris, pildžiusio asmens parašas (pildant dujų balionus konvejeriniu būdu – pamainos vadovo parašas). Užpildytas dujų balionas dujų balioną pildančio juridinio asmens ir dujų balioną parduodančio juridinio asmens pagal Taisyklių 5 priedo 30 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus turi būti paženklintas atskiromis specialiomis etiketėmis, išskyrus atvejus kai dujų balioną pildo ir parduoda tas pats juridinis asmuo (tada žymima viena etikete).
89. Dujų balionų skaičius DPS, DPP pildymo skyriuje turi būti ne didesnis už tą, kurį DPS, DPP pildymo įrenginiai gali pripildyti per valandą. Draudžiama sandėliuoti (laikyti) dujų balionus evakavimo perėjose.
90. Jei neišgaravusių SND liekanų masė dujų balione sudaro daugiau kaip 2 procentus į dujų balioną leidžiamos pildyti SND masės, prieš užpildant dujų balioną, liekanos turi būti išpilamos į specialiai tam skirtas talpyklas.
91. Pildyti dujų balionus draudžiama, jeigu:
91.1. pasibaigęs dujų baliono periodinio techninės būklės patikrinimo terminas;
91.2. ant dujų baliono nėra dujų baliono paso arba dujų baliono numeris ir kiti gamintojo įrašai ant dujų baliono paso yra neįskaitomi;
91.3. neįskaitomas dujų baliono techninės būklės patikrinimą atlikusios paskelbtosios įstaigos ar paskirtosios įstaigos žymuo (uždedamas po dujų baliono techninio patikrinimo);
91.4. sugedęs ventilis;
91.5. pažeistas dujų baliono korpusas (įskilimas, korozijos židiniai, kurių plotas ir (ar) gylis viršija leistiną, pasikeitusi dujų baliono forma, kiti neleistini mechaniniai pažeidimai (nustatoma pagal Taisyklių 5 priedo 55 punkte nurodyto standarto reikalavimus);
91.6. pažeistas dujų baliono padas (persikreipęs, nestabiliai stovintis);
91.7. ant dujų baliono nėra ženklinimo užrašų „Propanas–butanas“;
91.8. neišgaravusių SND liekanų masė dujų balione sudaro daugiau kaip 2 procentus į dujų balioną leidžiamos pildyti SND masės;
91.9. dujų balione nėra liekamojo SND slėgio, išskyrus pirmą kartą užpildomus dujų balionus po jų periodinio techninio patikrinimo ir naujus dujų balionus;
91.10. dujų balionas (jo ventilis) neturi apsauginių įtaisų, neleidžiančių SND slėgiui balione pakilti virš leistino.
92. Jei nustatoma dujų balionų neleistinų defektų ar dujų balionuose nėra liekamojo SND slėgio, arba praėjęs balionų techninės būklės patikrinimo terminas, jie turi būti remontuojami ir atliekamas jų neeilinis techninis patikrinimas, kurio atlikimo tvarka nustatyta Taisyklių 3 priede. Jeigu dujų balionų suremontuoti negalima, jie turi būti pragarinami (degazuojami) ir padaromi netinkamais naudoti Taisyklių 5 priedo 55 punkte nurodyto standarto nustatyta tvarka.
93. Pripildyti dujų balionai DPS, DPP turi būti sandėliuojami po stogu, apsaugančiu nuo kritulių ir saulės spindulių.
94. Nustačius dujų baliono gedimą, dujų balionas turi būti grąžinamas į jį pripildžiusią DPS, DPP. Jei dujų baliono gedimas toks, kad jo neįmanoma saugiai transportuoti, SND iš dujų baliono turi būti saugiai, pamažu išleidžiamos (laikantis saugaus 40 m atstumo nuo atviros ugnies židinių, rūsių, šulinių, duobių, kad išleidžiamos dujos nesikauptų, neužsidegtų, neužterštų aplinkos) prieš dujų balioną vežant į DPS, DPP.
V. KOMPRESORIAI IR SIURBLIAI
95. Kompresoriai ir (ar) siurbliai turi būti eksploatuojami vadovaujantis jų gamintojų techniniais dokumentais ir Taisyklėmis.
96. Kompresorių ir (ar) siurblių paleidimas, stabdymas, perjungimas, darbo reguliavimas atliekami vadovaujantis eksploatavimo instrukcijomis, parengtomis pagal kompresorių ir (ar) siurblių gamintojo rekomendacijas.
97. Kompresorių ir (ar) siurblių įsiurbimo ir slėginių linijų dujų slėgis turi būti toks, koks nurodytas jų techniniuose dokumentuose.
98. Kompresorių ir (ar) siurblių pleištiniai diržai, perdavimo pavaros turi būti apsaugotos nuo tepalo, vandens ir kitų veiksnių, galinčių turėti neigiamos įtakos jų stiprumui ir perdavimo jėgai, taip pat elektriniam laidumui.
99. Judamosios siurblių ir (ar) kompresorių dalys turi turėti gaubtus. Draudžiama eksploatuoti kompresorius ir (ar) siurblius su nuimtais nuo judančių dalių gaubtais.
100. Kompresoriai ir (ar) siurbliai privalo turėti tvarkingas kontrolės ir matavimo priemones. Jei šios priemonės netvarkingos ar jų nėra, kompresorius ir (ar) siurblius naudoti draudžiama.
101. Darbo metu oro temperatūra siurblių ir (ar) kompresorių patalpoje turi būti ne žemesnė negu nustatyta siurblinės ir (ar) kompresorinės įrenginių techniniuose dokumentuose.
102. Kompresoriai ir (ar) siurbliai turi būti sustabdomi šiais atvejais:
102.1. atsiradus dujų nuotėkiui arba sugedus siurblių ir (ar) kompresorių uždaromiesiems, saugos įtaisams;
102.2. atsiradus vibracijai, šalutiniam triukšmui, bildesiams;
102.3. sugedus guoliams ir riebokšliams;
102.4. tepalo ar šaldymo skysčio parametrams viršijus leistinas ribas;
102.5. sugedus elektros pavaroms, paleidimo, automatikos įtaisams, kontrolės priemonėms;
102.6. atsiradus gedimų movų jungtyse, pleištiniuose diržuose ir jų aptvaruose;
102.7. virš leistinų ribų padidėjus ar sumažėjus dujų slėgiui įsiurbimo ar slėginiame vamzdyje;
102.8. kitais atvejais, nustatytais kompresorių ir (ar) siurblių techniniuose dokumentuose.
103. Draudžiama:
103.1. veikiančius kompresorius ir (ar) siurblius palikti be nuolatinės priežiūros, jeigu nėra arba neveikia saugumo, blokavimo automatika;
103.2. šalinti SND nuotėkius nesustabdytuose siurblinės ir (ar) kompresorinės technologiniuose įrenginiuose;
103.3. kompresorius ir (ar) siurblius eksploatuoti išjungus arba sugedus jų saugos ar valdymo automatikai, avariniam patalpų vėdinimui, taip pat patalpų ištraukiamųjų vėdinimo sistemų blokuotei. Būtinais atvejais, susijusiais su laikinu kompresorių ir (ar) siurblių kai kurių apsaugų išjungimu (pavyzdžiui, dėl kompresorių ir (ar) siurblių patikros), turi būti užtikrinama nuolatinė parametro, kurio apsauga išjungta, taip pat viso agregato kontrolė.
104. Kompresorių ir (ar) siurblių veikimo parametrus, veikimo valandų skaičių ir pastebėtus gedimus nuolatinę siurblinės ir (ar) kompresorinės priežiūrą atliekantis personalas registruoja kompresorių ir siurblių eksploatavimo žurnale.
105. Siurblinės ir (ar) kompresorinės patalpoje negalima laikyti tepalų daugiau kaip vienos paros reikmėms. Tepalai ir valymo medžiagos turi būti laikomos uždaroje, lengvai nešiojamoje metalinėje talpykloje. Panaudoti tepalai renkami į metalinę uždarą talpyklą, kuri iki utilizavimo turi būti laikoma specialiai tam skirtoje vietoje (ne kompresorinės ir (ar) siurblinės patalpoje).
106. DPS, DPP siurblių ir (ar) kompresorių patalpoje atliekant pavojingus darbus su SND, kompresoriai ir (ar) siurbliai turi būti sustabdyti.
VI. DPS IR DPP TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
107. DPS ir DPP techninę priežiūrą sudaro:
107.1. nuolatinė įrenginių priežiūra jiems veikiant;
107.2. įrenginių techninis patikrinimas;
107.3. įrenginių taisymas.
108. Nuolatinę DPS, DPP veikiančių įrenginių priežiūrą atlieka DPS, DPP personalas kiekvienos pamainos metu, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijomis, darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijomis bei pareiginiais nuostatais.
109. Prieš veikimo pradžią ir kiekvienos pamainos darbo metu turi būti apžiūrima ir patikrinama DPS, DPP įrenginių, rezervuarų, antžeminių vamzdynų ir jų atramų, uždaromųjų ir saugos įtaisų, sriegių, flanšų ir riebokšlių jungčių būklė, patikrinamas dujų lygis rezervuaruose. Įrenginiai, vamzdynai, uždaromieji įtaisai turi būti sandarūs. Jungčių sandarumas tikrinamas, esant darbiniam slėgiui, muilo emulsija arba SND nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais. Nustatyti SND nutekėjimai turi būti šalinami, o įrenginių gedimai likviduojami.
110. Kiekvieną pamainą atliekant kompresorių ir siurblių techninę priežiūrą būtina:
110.1. apžiūrėti visus siurblinės ir (ar) kompresorinės dujotiekius, įrenginius ir jų sudėtines dalis, įsitikinti, ar nėra gedimų ar SND nutekėjimo;
110.2. patikrinti, ar nėra šalutinio triukšmo, vibracijos, kokia guolių, šaldymo sistemos aušinimo skysčio, tepalo temperatūra, kokybė, lygis ir slėgis;
110.3. patikrinti, ar veikia kompresorių ir siurblių saugos ir valdymo automatika;
110.4. atlikti kitus kompresorių ir (ar) siurblių eksploatavimo instrukcijoje nustatytus darbus.
111. Apsauginiai išmetamieji vožtuvai turi atsidaryti slėgiui padidėjus daugiau kaip 15 procentų darbinio slėgio.
112. Sugedus apsauginiams išmetamiesiems vožtuvams, uždaromiesiems įtaisams, kontrolės ir matavimo priemonėms, eksploatuoti SND įrenginius ir vamzdynus draudžiama.
113. Jeigu atliekant SND įrenginių, jų sudedamųjų dalių, uždaromųjų, saugos įtaisų ir kt. techninę priežiūrą aptinkama gedimų, kurių pašalinti iš karto neįmanoma, tokius įrenginius, jų sudedamąsias dalis ar įtaisus būtina išjungti, vadovaujantis jų eksploatavimo instrukcijomis.
114. Pašalinus gedimą, įrenginys, jo sudėtinė dalis, įtaisas ir kt. vėl įjungiamas tik leidus už tokių įrenginių ir kt. eksploatavimą atsakingam kvalifikuotam darbuotojui.
115. DPS, DPP dujų įrenginių techninis patikrinimas turi būti atliekamas tokiu periodiškumu:
115.1. vieną kartą per mėnesį:
115.1.1. patikrinamas antžeminių dujotiekių sandarumas (apžiūrint);
115.1.2. patikrinamas saugos įtaisų veikimas, uždaromųjų įtaisų, jungčių sandarumas ir tvarkingumas;
115.1.3. išoriškai apžiūrimi rezervuarai;
115.1.4. patikrinama antžeminių rezervuarų, dujotiekių antikorozinės dangos būklė;
115.1.5. patikrinamas filtrų užterštumas, jei reikia, jie išvalomi;
115.1.6. prapučiami manometrų, slėgio reguliatorių, saugos įtaisų ir kt. impulsiniai vamzdeliai;
115.1.7. patikrinama slėgio reguliatorių, saugos įtaisų techninė būklė, suderinami jų veikimo parametrai;
115.2. vieną kartą per šešis mėnesius:
115.2.1. išbandomos dujų pripildymo ir išpylimo žarnos;
115.2.2. patikrinami ir sureguliuojami apsauginiai vožtuvai;
115.3. vieną kartą per metus:
115.3.1. patikrinami dujų balionų pripildymo įrenginiai;
115.3.2. išardomi ir išvalomi reguliatoriai, saugos įtaisai;
115.3.3. patikrinamas vožtuvų prigludimo prie lizdo, membranų sandarumas, paslankumas;
115.3.4. tepamos besitrinančios įrenginių, dalys, sutvarkomi riebokšliai;
115.3.5. patikrinamas neardomųjų konstrukcijų mazgų tvirtinimas;
115.3.6. išmatuojamos kabelių bei laidų izoliacijos ir įžeminimo kontūrų varžos;
115.3.7. patikrinama antžeminių dujotiekių antikorozinės dangos ir tvirtinimų būklė, ar tvarkingi ir sandarūs uždaromieji įtaisai ir jungtys, ar dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai;
115.3.8. vadovaujantis pavojingų darbų su SND reikalavimais, nustatytais Taisyklių 5 priedo 28 punkte nurodytame teisės akte, atliekami kiti SND įrenginių taisymo bei gedimų šalinimo darbai.
116. DPS ir DPP esantys slėginiai indai techniškai prižiūrimi pagal Taisyklių 5 priedo 29 punkte nurodyto teisės akto ir 58 punkte nurodyto standarto reikalavimus.
117. Rezervuarų izoliacijos techninė būklė tikrinama kas 4 metai rezervuarų vidaus ir išorinės apžiūros metu.
118. Pastatų ir įrenginių žaibosaugos ir statinio elektros krūvio įžeminimų įrenginių varžos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per metus.
119. Siurblių ir kompresorių remonto terminai ir apimtis turi būti nustatomi vadovaujantis techniniais dokumentais, taip pat atsižvelgiant į techninės priežiūros metu nustatytus defektus. Remontas atliekamas pagal savininko patvirtintą planą-grafiką.
120. Prieš atliekant techninį patikrinimą ir remontą, rezervuarai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių turi būti atjungti aklėmis. Aklėmis turi būti atjungti ir dujotiekiai ar atskiri jo ruožai, jeigu dujotiekio remonto metu bus atliekami dujotiekio suvirinimo ar pjovimo darbai.
121. Aklės turi atitikti didžiausiąjį SND slėgį dujotiekyje, turėti auseles, išsikišusias už flanšų ribų. Ant auselių turi būti įmuštas ženklas, rodantis SND slėgį ir vamzdžio skersmenį.
122. Ardyti rezervuarų, dujų balionų uždaromuosius įrenginius, vamzdynų jungtis ir uždaromuosius įtaisus, nesumažinus slėgio iki atmosferinio, neleidžiama.
123. Pakeitus ar papildžius riebokšlius, pakeitus tarpines, įdėjus ar išėmus akles, veikiant įrenginiams pašalinus SND nuotėkius, būtina patikrinti dujotiekio sandarumą muilo emulsija arba SND nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais.
124. Veikiančiuose dujotiekiuose keičiant uždaromųjų įtaisų riebokšlius ar juos tvarkant, turi būti naudojami specialūs įtaisai, neleidžiantys išsiveržti SND, o SND slėgis kiek galima sumažinamas.
125. Rezervuarų, automobilinių dujų cisternų, dujų balionų valymo atliekos turi būti drėkinamos ir išvežamos iš DPS ar DPP į pavojingų medžiagų tvarkymo vietas.
126. Rezervuarams, automobilinėms dujų cisternoms ir dujų balionams plauti panaudotas vanduo į kanalizaciją išleidžiamas tik išvalius iš jo SND arba išvežamas į pavojingų atliekų tvarkymo vietas.
VII. VĖDINIMO SISTEMŲ EKSPLOATAVIMAS
127. Vėdinimo sistemos turi būti eksploatuojamos vadovaujantis vėdinimo įrenginių gamintojo nurodymais ir rekomendacijomis ir šių rekomendacijų pagrindu sudarytomis vėdinimo sistemų eksploatavimo instrukcijomis.
128. Kiekviena vėdinimo sistema turi būti pažymėta atskiru numeriu arba sutartiniu ženklu ant ventiliatoriaus korpuso ar ortakio prie pat ventiliatoriaus (iš žymėjimo turi būti aišku, ar tai oro tiekimo, ar šalinimo sistema, pvz.: OT-1; OT-2; OŠ-1; OŠ-2). Žymėjimas turi atitikti žymėjimą vėdinimo sistemų eksploatavimo instrukcijos schemoje.
129. Turi būti parengtas kiekvienos vėdinimo sistemos techninis pasas, kurio formą ir pildymo tvarką nustato savininkas. Vėdinimo sistemos techniniame pase turi būti:
129.1. pagrindinės vėdinimo sistemos charakteristikos bei jos įrenginių techninės charakteristikos;
129.2. vėdinimo sistemos technologinė schema su ortakių skersmenimis, uždarymo ir valdymo įtaisais, kompensatoriais, apsauginiais įtaisais, ugnies užtvaromis, drenažo įtaisais, atbuliniais vožtuvais, kontrolės ir matavimo priemonėmis, kitais įtaisais;
129.3. vėdinimo sistemos paleidimo ir derinimo darbų aktai;
129.4. vėdinimo sistemos įrenginių pasai, vėdinimo sistemos gamintojo techniniai dokumentai;
129.5. duomenys apie atliktus vėdinimo sistemos remonto darbus, vėdinimo sistemos įrenginių bei įtaisų pakeitimus;
129.6. vėdinimo sistemos techninės priežiūros darbų bei išaiškintų gedimų ir jų pašalinimo registracijos žurnalas.
130. Vėdinimo sistemos metaliniai ortakiai turi būti įžeminti. Jei vėdinimo sistemos metaliniuose ortakiuose yra lanksčių (elektrai nelaidžių) ortakių intarpų, tarpinių, metalinės ortakių dalys tarpusavyje turi būti sujungtos įžeminimo laidininkais.
131. DPS, DPP Asg kategorijos sprogimo ir gaisro atžvilgiu gamybos ir sandėliavimo patalpose turi būti įrengta avarinė dujų signalizacija. Dujų davikliai, jų skaičius ir išdėstymo vietos turi būti numatytos avarinės dujų signalizacijos projekte. Avarinis vėdinimas ir avarinė signalizacija turi įsijungti gamybos ir sandėliavimo patalpos ore degiųjų dujų kiekiui pasiekus 20 procentų žemutinės dujų sprogimo ribos, siurblinės ir (ar) kompresorinės patalpoje – 15 procentų. Padidėjus dujų kiekiui siurblinės ir (ar) kompresorinės patalpos ore daugiau kaip 20 procentų žemutinės dujų sprogimo ribos, siurblių ir kompresorių veikimas turi būti nutrauktas automatiškai (jeigu yra įrengta reikiama automatikos sistema) arba tai turi atlikti prižiūrintis personalas rankiniu būdu.
132. Vėdinimo sistemų kameros turi būti sandarios, visą laiką uždarytos ir užrakintos.
133. Draudžiama:
133.1. atlikti bet kokius remonto ar reguliavimo darbus patalpų oro šalinimo ar tiekimo sistemose, kai tose patalpose, iš kurių šalinamas ar į kurias tiekiamas oras, vyksta technologiniai procesai;
133.2. dirbti patalpose įsijungus avarinei signalizacijai ir vėdinimui. Tokiu atveju turi būti nedelsiant nustatyta dujų nutekėjimo vieta, priežastis ir lokalizuotas dujų nutekėjimas;
133.3. atlikti darbus, kurių metu išsiskiria dujų garai ar užteršiamas oras, vietose, iš kurių oro tiekimo sistema ima orą;
133.4. laikyti medžiagas ir kitus daiktus vėdinimo sistemų kamerose;
133.5. pašaliniams asmenims įeiti į vėdinimo sistemų kameras;
133.6. vėdinimo sistemos remonto metu keisti vėdinimo sistemos įrenginius kitais įrenginiais, neatitinkančiais vėdinimo sistemos projekte nustatytų reikalavimų (galingumas, našumas, medžiaga, saugumas sprogimo atžvilgiu ir pan.).
134. Vėdinimo sistemos techninę priežiūrą sudaro vėdinimo sistemos įrenginių kasdieninė apžiūra, techninis patikrinimas ir taisymas.
135. Prieš kiekvienos pamainos darbų pradžią turi būti patikrinta vėdinimo sistemos įrenginių būklė, avarinio vėdinimo bei darbo zonų avarinio užterštumo dujomis avarinės signalizacijos funkcionavimas. Vėdinimo sistemos turi būti įjungiamos 15 min. iki darbo pradžios: iš pradžių – oro šalinimo sistema, paskui – oro tiekimo sistema.
136. Vėdinimo sistemų techninis patikrinimas atliekamas tokiais terminais:
136.1. vieną kartą per metus patikrinama ar:
136.1.1. nėra ventiliatorių šalutinių ūžesių ir vibracijos (prireikus tepami ventiliatorių guoliai);
136.1.2. tvarkinga besisukančių detalių apsauga;
136.1.3. hermetiškos ortakių jungtys;
136.1.4. nėra šilumos nuotėkių kaloriferiuose ir vamzdynuose;
136.1.5. tvarkinga šilumos tiekimo vamzdynų izoliacija; išaiškinami galimi jos pažeidimai;
136.1.6. teisingi įrašai ant reguliavimo įtaisų (užsklandų);
136.1.7. įsijungia avarinė vėdinimo sistema į patalpas patekus dujų;
136.1.8. tvarkingi ugnies ir atbuliniai vožtuvai;
136.2. vieną kartą per 3 metus patikrinamas vėdinimo sistemų efektyvumas. Vėdinimo sistemų efektyvumas taip pat turi būti tikrinamas atlikus vėdinimo sistemų remontą ar rekonstrukciją arba patalpų rekonstrukciją.
137. Atlikus vėdinimo sistemos techninio patikrinimo darbus, turi būti surašomas vėdinimo sistemų techninės būklės patikrinimo aktas.
138. Patikrinus vėdinimo sistemų efektyvumą, turi būti sudaryta atliktų darbų ataskaita, kurioje pateikiamos išvados dėl vėdinimo sistemų efektyvumo, tinkamumo naudoti, nurodomi vėdinimo sistemų eksploatavimo režimai ir kiti duomenys, bei tai pažymima vėdinimo sistemų techniniame pase.
139. Suremontuotas vėdinimo sistemas galima pradėti eksploatuoti tik gavus už vėdinimo sistemų eksploatavimą atsakingo asmens raštišką leidimą.
140. Duomenys apie atliktus vėdinimo sistemų remonto darbus įrašomi vėdinimo sistemų techniniame pase.
VIII. AUTOMATIKOS IR SIGNALIZACIJOS SISTEMŲ BEI KONTROLĖS IR MATAVIMO PRIEMONIŲ EKSPLOATAVIMAS
141. Automatikos ir signalizacijos sistemos, jų sudedamosios dalys bei kontrolės ir matavimo priemonės DPS, DPP eksploatuojami atitinkamai pagal automatikos ir signalizacijos sistemų, jų sudedamųjų dalių bei kontrolės ir matavimo priemonių gamintojų rekomendacijas arba kitus teisės aktus.
142. Saugos, blokavimo, reguliavimo automatikos ir signalizacijos sistemų veikimas turi būti tikrinamas pagal gamintojo rekomendacijas (parengtas darbų technologijos instrukcijas arba pagal teisės aktus. Saugos, blokavimo, reguliavimo automatikos ir signalizacijos sistemų veikimo ribos turi atitikti gamintojo arba teisės aktų nustatytus parametrus, nurodytus automatikos sistemą derinusio juridinio asmens ataskaitoje ir garantuojančius patikimą ir saugų įrenginių veikimą.
143. Matavimo priemonėms, kurios naudojamos Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme nurodytose srityse, taikoma valstybinė metrologinė matavimo priemonių kontrolė. Kitoms matavimo priemonėms gali būti taikoma pramoninė metrologinė matavimo priemonių kontrolė. Matavimo priemonių sąrašus, kurioms būtina atlikti metrologinę kontrolę, tvirtina automatikos ir signalizacijos sistemą eksploatuojančio juridinio asmens vadovas.
144. Už automatikos ir signalizacijos sistemų bei kontrolės ir matavimo priemonių eksploatavimą atsako savininkas ar jo įgaliotas kvalifikuotas darbuotojas.
145. Draudžiama naudoti:
145.1. sugedusias kontrolės ir matavimo priemones;
145.2. kontrolės ir matavimo priemones, kurių patikros terminas pasibaigęs arba kurios neturi ženklų, patvirtinančių, kad buvo atliktas jų patikrinimas, ar yra mechaniškai pažeistos;
145.3. įrenginius esant netvarkingoms arba išjungtoms kontrolės ir matavimo priemonėms bei automatikos ir signalizacijos sistemoms.
146. Ant rodmeninių kontrolės ir matavimo priemonių korpuso ar skalės (arba pritvirtintos plokštelės) turi būti žyma, rodanti didžiausiąją darbinę matuojamo dydžio vertę. Šias žymas daryti ant kontrolės ir matavimo priemonių stiklų draudžiama.
147. Ne ilgiau kaip vienos darbo pamainos laikotarpiui atjungti kontrolės ir matavimo priemones ar automatikos ir signalizacijos sistemas gali leisti tiktai DPS, DPP vadovas, vadovaudamasis DPS, DPP eksploatavimo instrukcija, kurioje turi būti nustatyta, kokių papildomų saugos priemonių turi būti imamasi, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas įrenginių veikimas. Apie kontrolės ir matavimo priemonių ar automatikos ir signalizacijos sistemų atjungimą DPS, DPP vadovas įrašo automatikos ir signalizacijos sistemų priežiūros ir remonto žurnale.
148. Sugedus patalpų dujų signalizatoriui, dujų koncentraciją patalpose būtina tikrinti ne rečiau kaip kas dvi valandas šiam tikslui skirtais dujų analizatoriais ir patikrinimo rezultatus įrašyti į automatikos ir signalizacijos sistemų priežiūros ir remonto žurnalą.
149. Patalpų dujų signalizatoriai, veikiantys nesuspausto oro principu, privalo būti įjungti visą parą, o avarinė ir šviesos signalizacija įvesta į budinčiojo DPS, DPP personalo patalpas.
150. DPS, DPP automatikos ir signalizacijos sistemų bei kontrolės ir matavimo priemonių techninis patikrinimas atliekamas vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 31 punkte nurodyto teisės akto 5 priede nurodyt …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.