| Europaius

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisykles, kurios nustato, kaip turi būti naudojamasi šilumos tinklais ir šilumos vartojimo įrenginiais bei atliekama jų priežiūra.
Ką jis reguliuoja

Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių naudojimą.
Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą.
Atsakomybę už šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą.
Reikalavimus prižiūrėtojams ir jų pareigas.
Kam jis skirtas

Visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, veikiantiems šilumos ūkio sektoriuje (šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams, šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių savininkams ar bendrosios dalinės nuosavybės savininkams ir jiems atstovaujantiems bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui arba namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prižiūrėtojams).
Pagrindiniai punktai

Šilumos tinklai ir šilumos vartojimo įrenginiai turi atitikti Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo reikalavimus.
Prižiūrint (eksploatuojant) šilumos vartojimo įrenginius būtina vykdyti ne tik šių Taisyklių, bet ir įrenginių gamintojų instrukcijose pateiktus reikalavimus.
Šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių savininkas, o esant dalinei nuosavybei – bendrosios dalinės nuosavybės savininkai atsako už jiems nuosavybės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą.
Pastatuose, kuriuose suvartojama 50 MWh ir daugiau šilumos, vieną kartą per 5 metus turi būti sudaromas šilumos balansas.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
 Į S A K Y M A S
 DĖL ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS (EKSPLOATACIJOS) TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
m. rugpjūčio 5 d. Nr. 4-291
 Vilnius
 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1439 „Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratęsimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3153) 1.5 punktu:
Tvirtinu Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisykles (pridedama).
Išbraukiu iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos reguliavimo srityje taikomų poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 445 (Žin., 2000, Nr. 1-19), Šilumą vartojančių įrenginių ir šilumos tinklų eksploatavimo taisykles, patvirtintas SSSR valstybinės energetikos priežiūros inspekcijos 1972 metais.
 ŪKIO MINISTRAS                                                                                        KĘSTUTIS DAUKŠYS 
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos ūkio ministro
m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291
 ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) TAISYKLĖS
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Šios Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato, kaip turi būti naudojamasi šilumos tinklais ir šilumos vartojimo įrenginiais bei atliekama jų priežiūra.
Šios Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, veikiantiems šilumos ūkio sektoriuje (šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams, šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių savininkams ar bendrosios dalinės nuosavybės savininkams ir jiems atstovaujantiems bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui arba namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prižiūrėtojams).
Šios Taisyklės parengtos vadovaujantis:
1. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262);
2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2003, Nr. 51-2254);
3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
4. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639);
5. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224);
6. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742);
7. Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 92-2542);
8. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 74-1768).
 II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka šių Taisyklių 3 punkte ir 3 priede nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
 Asmuo, atsakingas už šilumos ūkį, – savininko, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų arba juos atstovaujančio bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių (toliau – Savininkas) arba administratoriaus paskirtas atitinkamos techninės kvalifikacijos darbuotojas, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) išduotą galiojantį energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę būti atsakingam už įmonės ar pastato šilumos įrenginių techninę būklę, efektyvų, patikimą ir saugų jų eksploatavimą.
 Akumuliacinis bakas – talpa termofikaciniam ar karštam vandeniui kaupti ir jo vartojimo netolygumui išlyginti.
 Įrenginio eksploatavimo instrukcija – techninis dokumentas, kuriame nurodyti įrenginio paruošimo įjungti, įjungimo, jo veikimo ir išjungimo (taip pat avarinio) tvarkos reikalavimai ir rezervinio įrenginio eksploatavimo reikalavimai.
 Kompleksiniai bandymai – šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių bandymai, kurių mastas nustatomas specialioje programoje.
 Operatyvinio dispečerinio valdymo darbuotojai – tai darbuotojai (vadovai, inžinieriai, technikai, budintieji operatoriai, darbininkai), kurie budėjimo metu turi teisę valdyti šilumos vartojimo įrenginius bei šilumos tinklus ir juos operatyviai perjungti arba dalyvauti remontuojant įrenginius.
 Prižiūrėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus eksploatuoti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas, turintis tai patvirtinantį Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą ir teikiantis šių sistemų priežiūros paslaugas.
 Šilumos vartojimo įrenginys – techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai transformuoti, kaupti, transportuoti, vartoti technologijos reikmėms, patalpoms šildyti ir (ar) vėdinti, šaltam vandeniui šildyti ir jo temperatūrai palaikyti.
 III. BENDRIEJI PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) REIKALAVIMAI
Šilumos tinklai ir šilumos vartojimo įrenginiai turi atitikti Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo reikalavimus.
Prižiūrint (eksploatuojant) šilumos vartojimo įrenginius būtina vykdyti ne tik šių Taisyklių, bet ir įrenginių gamintojų instrukcijose pateiktus reikalavimus.
Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūra ir darbuotojų pareiginės instrukcijos, kuriose nurodomi priežiūros (eksploatavimo) reikalavimai, turi atitikti šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Atliekant šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių montavimą (statybą) ir priežiūrą (eksploatavimą) privaloma laikytis reikalavimų, kaip nustatyta Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėse [Taisyklių 3 priedo 4 p.] ir Saugos taisyklėse eksploatuojant šilumos įrenginius [Taisyklių 3 priedo 25 p.].
Juridiniai ir fiziniai asmenys, prižiūrintys (eksploatuojantys) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, turi gerai žinoti jiems keliamus uždavinius ir atsakomybę.
Juridiniai asmenys, turintys specialius šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, kai pirminis šilumnešis yra panaudoti technologiniai produktai, ar įrenginius, kurių priežiūra (eksploatavimas) šiose Taisyklėse nenustatyti, vietines priežiūros (eksploatavimo) instrukcijas privalo paruošti vadovaudamiesi šiomis Taisyklėmis. 
 Šias instrukcijas turi patvirtinti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių savininkas ir jas suderinti su Valstybine energetikos inspekcija.
Šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių savininkas, o esant dalinei nuosavybei – bendrosios dalinės nuosavybės savininkai atsako už jiems nuosavybės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą. 
Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių savininkas, o esant dalinei nuosavybei – bendrosios dalinės nuosavybės savininkai arba juos atstovaujantis asmuo turi būti paskyręs asmenį, atsakingą už šilumos ūkį, arba pasirašęs sutartį su juridiniu ar fiziniu asmeniu, turinčiu Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių priežiūros atestatą [Taisyklių 3 priedo 35 p., 3 priedo 39 p.].
Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių, nesusijusių su šilumos ir (ar) šilumnešio pristatymu gyvenamiesiems pastatams, Savininkas gali organizuoti šių Taisyklių reglamentuotą šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą pats, jeigu jis turi Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šių darbų atlikimo atestatą.
Taisyklių 14 p. nurodytas funkcijas Savininkas gali perduoti vykdyti asmeniui (Prižiūrėtojui), turinčiam Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šių darbų atlikimo atestatą ir teikiančiam šių sistemų priežiūros paslaugas.
Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą, reglamentuotą šių Taisyklių ir kitų teisės aktų [Taisyklių 3 priedo 22 p.], organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. 
Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą, reglamentuotą šių Taisyklių, vykdo butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas Prižiūrėtojas. 
 IV. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA 
 I. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS
Prižiūrėtojas, atliekantis šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą, privalo turėti Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą galiojantį atestatą, suteikiantį teisę verstis šilumos tinklų ir (ar) vartojimo įrenginių eksploatavimo veikla.
Priežiūrą gali atlikti atestuoti fiziniai asmenys arba atestuotos įmonės atestuoti darbuotojai. Visi fiziniai asmenys privalo būti atestuoti atitinkamai darbo vietai ir turi žinoti užduotis ir atsakomybę, nustatytą pareiginėse instrukcijose. 
Svarbiausios Prižiūrėtojo pareigos:
1. pristatyti nustatyto slėgio ir temperatūros šilumnešį šilumos vartojimo įrenginiams;
2. laikytis operatyvinės dispečerinės drausmės;
3. tinkamai prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, kad jie veiktų efektyviai, patikimai ir saugiai;
4. laikytis priešgaisrinę saugą ir techninę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Prižiūrėtojas yra atsakingas už veiksmingą prižiūrimų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių naudojimą ir kokybiškus jų veikimo techninius ir ekonominius rodiklius.
Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių veikimo techniniai ir ekonominiai rodikliai yra:
1. įrengtoji šiluminė galia ir jos naudojimo efektyvumas;
2. šilumos sąnaudos produkcijos vienetui;
3. įrenginių avaringumas;
4. techniniai šilumos nuostoliai šilumos tinkluose ir šilumos vartojimo įrenginiuose;
5. šilumnešio nuostoliai šilumos tinkluose ir šilumos vartojimo įrenginiuose.
Pastatų įvaduose turi būti įrengti apskaitos ir matavimo prietaisai, kuriais būtų nustatoma:
1. šilumos ir šilumnešio kiekis;
2. tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio slėgis ir temperatūra.
Šilumnešio ir kitų terpių parametrai turi būti matuojami teisės aktuose [Taisyklių 3 priedo 28 p.] nurodytu tikslumu, naudojant tik Lietuvoje metrologiškai įteisintas matavimo priemones.
Draudžiama naudoti prietaisus su gyvsidabriu [Taisyklių 3 priedo 4 p.].
Pastatuose, kuriuose suvartojama 50 MWh ir daugiau šilumos, vieną kartą per 5 metus Valstybinės energetikos inspekcijos nustatyta tvarka turi būti sudaromas šilumos balansas. Šilumos balansą sudaro Savininkas arba jo pavedimu Prižiūrėtojas ir pateikia Valstybinei energetikos inspekcijai.
Prižiūrėtojui draudžiama prižiūrėti (eksploatuoti) technologinius šilumos vartojimo įrenginius be tų įrenginių technologinio režimo lentelių [Taisyklių 3 priedo 21 p.].
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentai yra:
1. šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas;
2. šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo ir naudojimo instrukcija;
3. šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros instrukcija.
Šių Taisyklių 28 punkte nurodytus dokumentus rengia:
1. pastato, išskyrus daugiabučius namus, savininkas arba jo pavedimu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos Prižiūrėtojas;
2. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba jų pavedimu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos Prižiūrėtojas.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų aprašuose nurodoma:
1. bendras sistemos aprašymas, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema buvo suprojektuota ir sumontuota; 
2. sistemos veikimo schema;
3. informacija apie svarbiausius pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos komponentus, pagrindines jų charakteristikas (šilumokaičių galias, šildymo prietaisų galias, siurblių našumą, šilumnešių ir patalpų būdingus parametrus: projektines temperatūras, paslėptų vamzdynų vietas, bendram naudojimui tenkančių sistemos dalių skaitinį apibūdinimą ir kt. Esant autonominiam šilumos šaltiniui – katilo tipą ir galią, kuro rūšį ir pan.);
4. informacija apie pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos atidavimą eksploatuoti (kartu su projektuotojo nurodytais duomenimis);
5. sistemų montuotojo ir priežiūros, veikimo ir naudojimo dokumentų rengėjo pavadinimas ir buveinė;
6. kita priežiūrai, veikimui ir naudojimui svarbi bendro pobūdžio informacija.
 II. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIŽIŪRĖTOJO PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ UŽ TAISYKLIŲ LAIKYMĄSI
Savininkas gali šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą (eksploatavimą) pagal sutartis perduoti juridiniams ar fiziniams asmenims (Prižiūrėtojui), turintiems Valstybinės energetikos inspekcijos išduotus šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestatus. Prižiūrėtojas yra atsakingas dėl visų šilumos pirkimo-pardavimo ir sutartyje nustatytų šilumos vartojimo sąlygų vykdymo.
Savininkas arba Savininko paskirtas asmuo, atsakingas už šilumos ūkį, kontroliuoja Prižiūrėtojo darbą. 
Asmenų, atsakingų už šilumos ūkį, skaičių kiekvienu konkrečiu atveju nustato Savininkas, atsižvelgdamas į energetikos tarnybos struktūrą, šilumnešio parametrus, šilumos vartojimo įrenginių galią.
Prižiūrėtojas privalo:
1. šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2. siekti, kad šiluma būtų vartojama efektyviai, nustatyti šilumos vartojimo įrenginių efektyvaus veikimo režimus, jų laikytis ir analizuoti šilumos suvartojimo duomenis;
3. teisės aktuose nustatytais atvejais dalyvauti priimant eksploatuoti naujus ar rekonstruotus šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius [Taisyklių 3 priedo 3 p.];
4. vykdyti Valstybinės energetikos inspekcijos ir kitų valstybės institucijų teisėtus reikalavimus;
5. pagal teisės aktų reikalavimus laiku pranešti apie šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių avarijas ir ištirti jų veikimo sutrikimus ar nelaimingus atsitikimus [Taisyklių 3 priedo 36 p.];
6. organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą;
7. organizuoti darbuotojų, tiesiogiai prižiūrinčių (eksploatuojančių) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, mokymą, instruktavimą, lavinimą ir atestavimą [Taisyklių 3 priedo 38 p. ], kai Prižiūrėtojas yra juridinis asmuo;
8. sudaryti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą pagal teisės aktų reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 37 p.], kurį patvirtina Savininkas;
9. naudoti efektyvius ir saugius gamybos ir darbo organizavimo metodus.
Prižiūrėtojas atsako už:
1. šilumos apskaitą ir šilumos balanso sudarymą (jeigu jį reikalaujama sudaryti) ir suvartotos šilumos analizę;
2. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties ir šilumos pristatymo sutarties su šilumos tiekėju sąlygų vykdymą;
3. šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje su šilumos tiekėju nustatyto šilumos vartojimo įrenginių apkrovos grafiko laikymąsi ir nustatyto šilumos vartojimo režimo laikymąsi.
Prižiūrėtojo darbuotojai turi išmanyti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo ypatumus, laikytis techninės saugos, technologinio režimo, palaikyti švarą ir tvarką darbo vietoje.
Už šių Taisyklių reikalavimų nevykdymą, kai šilumos tinkluose ar šilumą vartojančiuose įrenginiuose galėjo įvykti arba įvyko avarijos, sutrikimai, gaisrai ar nelaimingi atsitikimai, asmeniškai atsakingi:
1. administravimo, projektavimo, montavimo, remonto ir priežiūros (eksploatavimo) juridinių asmenų vadovai. Jie taip pat atsako už pažeidimus, kurie įvyko dėl jų pačių ar pavaldžių darbuotojų kaltės;
2. Savininko ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, darbuotojai, tiesiogiai prižiūrintys (eksploatuojantys) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, – už įvykį dėl jų kaltės arba dėl netinkamų veiksmų, likviduojant to įvykio padarinius jų priežiūros zonoje;
3. darbuotojai, tiesiogiai atlikę remontą, – už įvykį dėl blogai atlikto remonto;
4. Savininko (administratoriaus) paskirti atsakingi už šilumos ūkį asmenys ar Prižiūrėtojo darbuotojai – už įvykius, kilusius dėl jų kaltės laiku neatlikto remonto arba dėl jų perimto nekokybiškai suremontuoto įrenginio; 
5. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, vadovai – už įvykius, įvykusius dėl jų kaltės, dėl jiems pavaldžių darbuotojų kaltės, taip pat dėl blogai organizuoto remonto ir neįvykdytų organizacinių ir techninių priemonių.
Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių efektyvumo kontrolę atlieka Valstybinė energetikos inspekcija.
Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, vadovai privalo pareikšti pretenzijas kaltininkams dėl visų defektų bei įrenginių ir statinių gedimų, įvykusių dėl projektavimo, montavimo ir derinimo įmonių kaltės, ir nustatyta tvarka turi informuoti teisės aktuose nurodytas institucijas ir teisės aktų nustatyta tvarka gali reikalauti padarytos žalos atlyginimo.
Jeigu Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, vadovai, darbuotojai, prižiūrintys (eksploatuojantys) šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, pažeidė šių Taisyklių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių minėtų įrenginių eksploatavimą, reikalavimus ir dėl to įvyko ar galėjo įvykti avarija, sutrikimas, gaisras ar nelaimingas atsitikimas, juos privaloma papildomai atestuoti [Taisyklių 3 priedo 38 p.].
 III. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS DARBUOTOJŲ RENGIMAS
Už darbuotojų lavinimą ir atestavimą atsakingas Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas. Darbuotojai, prižiūrintys (eksploatuojantys) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus (specialistai turi turėti techninį išsilavinimą, atitinkantį jų pareigas, o darbininkai – kvalifikaciją, atitinkančią nustatytus reikalavimus, ir t. t.). Visi jie privalo būti atestuoti teisės aktų nustatyta tvarka ir turėti atitinkamus kvalifikacijos pažymėjimus [Taisyklių 3 priedo 38 p.].
Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas, atsakingas už šilumos ūkį asmuo ir tiesiogiai vykdantys šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą (eksploatavimą) darbuotojai turi būti lavinami, keliama jų kvalifikacija. Jų mokymas turi apimti: instruktavimą, lavinimą, stažuotę, dubliavimą, priešavarines ir priešgaisrines treniruotes ir atestavimą [Taisyklių 3 priedo 38 p., 37 p.].
Savininkas (administratorius) ar Prižiūrėtojas, kuris yra juridinis asmuo, prižiūrintis (eksploatuojantis) šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, turi sudaryti profesijų ir pareigybių, kurioms užimti būtina pirminė, periodinė ir papildoma atestacija, sąrašus. Priimant darbuotojus, privalu patikrinti jų eksploatavimo, techninės saugos, priešgaisrinės saugos ir kitų teisės aktų reikalavimų žinias [Taisyklių 3 priedo 38 p.].
 IV. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIPAŽINIMAS TINKAMAIS NAUDOTI
Statomų šilumos tinklų ar šilumos vartojimo įrenginių esminius reikalavimus, jų tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, pripažinimo tinkamais naudoti, eksploatavimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės institucijų veiklos principus šioje srityje nustato Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai [Taisyklių 3 priedo 3 p.].
Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, darbuotojai, eksploatuojantys šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, turi būti paruošti ir atestuoti pagal teisės aktų reikalavimus, o atsakingi asmenys už šilumos ūkį paskirti iki minėtų įrenginių eksploatacinių bandymų pradžios.
Naujai įrengti ar rekonstruoti šilumos tinklai ar šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami tinkamais naudoti pagal Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką [Taisyklių 3 priedo 3 p.]. 
Baigus šilumos tinklų ar šilumos vartojimo įrenginių statybos ir montavimo darbus, turi būti atlikti teisės aktuose nustatyti bandymai [Taisyklių 3 priedo 3 p., 15 p. ir 16 p.].
Prieš atliekant bandymus reikia patikrinti, ar įvykdyti šių Taisyklių, projekto, gamintojų, įrenginių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, įrenginių techninės saugos ir priešgaisrinės saugos taisyklių, aplinkosaugos ir kitų teisės aktų reikalavimai.
Naujų statomų ar rekonstruotų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių bandymai baigiami bandomuoju pagrindinių ir pagalbinių įrenginių įjungimu. Bandymus organizuoja ir atlieka statybos ar rekonstravimo darbus atlikęs rangovas (juridinis asmuo) dalyvaujant Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo įgaliotiems darbuotojams. Bandymus gali organizuoti ir atlikti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo darbuotojai, dalyvaujant rangovo atstovams.
Defektus ir nebaigtus statybos ir montavimo darbus, taip pat įrenginių defektus, išryškėjusius bandymų metu, turi pašalinti statybos, montavimo darbus atliekantys juridiniai asmenys ar įrenginių gamintojai iki kompleksinių bandymų pradžios.
Turi būti patikrinta, ar įrenginiai gali veikti pagal sudarytas technologines schemas, ar suderinti visi kontrolės prietaisai ir valdymo sistemos, ar įrenginiai paruošti kompleksiniam bandymui, ar saugu juos eksploatuoti.
Kompleksinio bandymo metu turi būti patikrintas pagrindinių agregatų ir jų pagalbinių įrenginių bendras veikimas ne mažesniu kaip 24 valandų nominaliu darbo režimu.
Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių pramonės įmonėse kompleksinis bandymas laikomas atliktu, kai įrenginiai veikė esant technologinei apkrovai ir buvo pasiektas stabilus projektinis technologinis režimas, kuriam esant pagaminta pirmoji produkcijos partija, savo dydžiu atitinkanti nustatytą pradinį projektinio pajėgumo periodą. Pradedant naudoti pastatus ar jų dalis ne šildymo sezono metu, leidžiama jų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių bandymus atlikti prasidėjus artimiausiam šildymo sezonui.
Draudžiama eksploatuoti šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, sumontuotus be projekto ir eksploatuojamus pažeidžiant teisės aktus [Taisyklių 3 priedo 3 p.].
Visa techninė dokumentacija turi būti saugoma Savininko (administratoriaus) būstinėje teisės aktų nustatyta tvarka.
Visi slėginiai vamzdynai ir indai priklausomai nuo sandaugų PxD ir PxV dydžio turi būti užregistruoti teisės aktų [Taisyklių 3 priedo 15 p. ir 16 p.] nustatyta tvarka VĮ Registrų centre arba Savininko (administratoriaus) būstinėje.
Šilumos tinklai ir šilumos vartojimo įrenginiai vartotojo įmonėje jungiami prie šilumos tiekėjo šilumos perdavimo tinklų vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka [Taisyklių 3 priedo 34 p.].
 V. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ OPERATYVUS VALDYMAS
Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių operatyvaus valdymo uždaviniai yra šie:
1. efektyvaus, patikimo ir saugaus veikimo režimo palaikymas;
2. perjungimų, įjungimų ir išjungimų atlikimas;
3. avarijų lokalizavimas ir normalaus veikimo režimo atkūrimas;
4. įrenginių paruošimas remontui;
5. įrenginių ir technologinių režimų operatyvaus valdymo principų veiksmingumas ir tinkamas saugančios nuo avarijų ir palaikančios nustatytus režimus automatikos sistemų funkcionavimas.
Pagal teisės aktų reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 36 p.] turi būti sudarytos visų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių vietinė avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo instrukcijos. Šios instrukcijos parengiamos įvertinant aukštesniosios pakopos operatyviojo valdymo instrukciją bei vietinius avarijų ir technologinių sutrikimų šalinimo ypatumus.
Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių valdymas turi būti suskirstytas pagal valdymo lygius. Įvairaus valdymo lygio specialistų tarpusavio santykius reglamentuoja pareiginės instrukcijos.
Prižiūrėtojas, kuris yra juridinis asmuo, turi sudaryti ir patvirtinti asmenų, kuriems leidžiama operatyviai tartis su šilumos tiekėju, sąrašą. Šis sąrašas turi būti pateiktas ir šilumos tiekėjui. 
Operatyvaus valdymo dokumentai, registruojamųjų matavimo prietaisų diagramos, rodmenys, operatyvių dispečerinių pokalbių įrašai saugomi Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, vadovo nustatyta tvarka.
Šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, jei yra nustatytas (organizuotas) pastovus operatyvus jų valdymas, turi valdyti budintys arba operatyvūs remonto darbuotojai. Budėtojo patalpoje (darbo vietoje) turi būti ryšio priemonės, techninė dokumentacija, priešgaisrinės priemonės.
Šilumos tiekėjo, Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, dispečerių ir pamainos vadovų valdymo operatyvieji pokalbiai su budinčiuoju darbuotoju turi būti įrašyti automatinio įrašymo įrenginiais. Informacija turi būti saugoma Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo nustatyta tvarka.
Budintieji darbuotojai turi dirbti pagal Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo nustatyta tvarka patvirtintą grafiką. Keisti vieną budėtoją kitu galima tik leidus Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo paskirtam atsakingam darbuotojui. Budėti dvi pamainas iš eilės draudžiama.
Budintieji darbuotojai, atvykę į pamainą, privalo pakeisti budėjusius ankstesnės pamainos darbuotojus, o budėjimui pasibaigus perduoti darbus pagal grafiką juos keičiančios pamainos darbuotojams. Neperdavus pamainos kitai pamainai, budintiesiems darbuotojams draudžiama palikti budėjimo vietą.
Priimdamas pamainą budintysis darbuotojas privalo:
1. susipažinti su šilumos tinklų ar šilumos vartojimo įrenginių technine būkle, schema, darbo režimu ir gamybine užduotimi apžiūrėdamas juos, kaip nurodoma pareiginėje instrukcijoje;
2. iš ankstesnės pamainos budėtojo sužinoti, kurie šilumos vartojimo įrenginiai remontuojami arba yra rezerviniai ir kuriuos reikia ypatingai stebėti, kad būtų išvengta avarijos arba sutrikimo;
3. išsiaiškinti, kokie darbai įrenginiuose vykdomi pagal nurodymus, pavedimus ar instrukcijas;
4. patikrinti ir priimti įrankius, patalpų raktus, žurnalus ir kitą dokumentaciją;
5. susipažinti su visais įrašais ir potvarkiais, įrašytais žurnale po jo paskutinio budėjimo;
6. pamainų kaitą (pamainos pradžią) įforminti parašais žurnale;
7. pranešti savo pamainos tiesioginiam vadovui apie budėjimo pradžią ir apie trūkumus, pastebėtus pamainos pradžioje, ir juos įrašyti į žurnalą.
Keistis pamainos budėtojams avarijos likvidavimo metu ir atliekant šilumos tinklų ar šilumos vartojimo įrenginių įjungimo ar išjungimo operacijas draudžiama. Jei įrenginiai netvarkingi arba jų darbo režimas nenormalus, priimti pamainą galima tik leidus vyresniajam operatyviajam budėtojui arba Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo paskirtam atsakingam darbuotojui.
Budintysis darbuotojas yra atsakingas už tinkamą, efektyvų, patikimą ir saugų jam patikėtų įrenginių eksploatavimą.
Budintysis darbuotojas privalo žurnale fiksuoti įrenginių darbo režimą, atliktus perjungimus, šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių įjungimą ir išjungimą, avarijas, sutrikimus ir veiksmus atkuriant normalų režimą, darbus, atliekamus pagal nurodymus, pavedimus ir instrukcijas, ir tų darbų pabaigą, įrašyti nurodymo numerį ir darbų turinį. Įrašų periodiškumas turi būti atliekamas pagal Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo nustatytą tvarką.
Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių žemesniosios pakopos operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojai pagal jų kompetenciją privalo vykdyti visus aukštesniosios pakopos operatyviojo dispečerinio valdymo darbuotojų potvarkius.
Aukštesniosios pakopos operatyvaus dispečerinio valdymo pakopos darbuotojo valdomi ar tvarkomi įrenginiai negali būti įjungti ar išjungti be jo leidimo, išskyrus tuos atvejus, kai gresia gaisras, pavojus žmonėms ar įrenginiams.
Operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojų potvarkiai turi būti trumpi ir aiškūs. Juos privaloma vykdyti nedelsiant ir tiksliai. Nesuprastą potvarkį vykdyti draudžiama. Visi įrenginiai, prijunginiai, relinės, technologinės apsaugos ir automatikos įrenginiai turi būti nurodyti, pateikti jų operatyvieji pavadinimai. Neleidžiama nukrypti nuo techninės terminijos ir operatyviųjų pavadinimų.
Išklausęs aukštesniosios pakopos operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojų potvarkį, žemesniosios pakopos pavaldus operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojas turi pažodžiui pakartoti jį ir gauti patvirtinimą, kad potvarkis suprastas teisingai.
Operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojas, davęs ar gavęs potvarkį arba leidimą, privalo jį įrašyti į operatyvių nurodymų, veiksmų ir įvykių registracijos (operatyvųjį) žurnalą. Jei pokalbiai įrašomi, dispečerinės vadovas nustato, koks įrašas turi būti padarytas žurnale.
Jei pavaldžiajam operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojui duodamas potvarkis atrodo klaidingas ar nesuprantamas, jis nedelsdamas apie tai turi pranešti jį davusiajam. Išsiaiškinus ir patvirtinus potvarkį, jį būtina vykdyti.
Jei potvarkio vykdymas pažeidžia techninės saugos taisykles ir gali sugadinti įrenginius, neplanuotai nutraukti šilumos tiekimą, tokį potvarkį vykdyti draudžiama. Apie atsisakymą vykdyti potvarkį operatyvus dispečerinis personalas privalo pranešti jį davusiajam bei dispečerinės vadovui ir visa tai įrašyti žurnale.
Nevykdantis savo pareigų operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojas turi būti nušalinamas, o apie pakeitimus pamainoje, pareigų perskirstymą įrašoma žurnale arba įforminama atskiru potvarkiu, apie tai informuojamas atitinkamas aukštesnės pakopos operatyvaus dispečerinio valdymo atsakingas darbuotojas.
Jei budinčiųjų darbuotojų arba žemesnės pakopos operatyvaus valdymo darbuotojų veiksmai yra neteisingi, aukštesnysis operatyvaus valdymo atsakingas darbuotojas privalo įsikišti į avarijos likvidavimą, nušalinti operatyvųjį budėtoją, ir paskirti kitą asmenį avarijai likviduoti arba pradėti vadovauti pats, tai įrašęs žurnale.
Jeigu reikia nedelsiant atjungti šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, pagal eksploatavimo instrukcijoje esančius reikalavimus tai turi atlikti budintieji arba operatyvūs remonto darbuotojai, jeigu įmanoma, iš anksto perspėję arba vėliau pranešę aukštesniam operatyviam budėtojui.
Visi perjungimai šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių schemose turi būti atliekami pagal eksploatavimo instrukcijų reikalavimus. 
Sudėtingi perjungimai, taip pat perjungimai, kuriems atlikti reikia dviejų ir daugiau vykdytojų, turi būti atliekami pagal perjungimo programas. Sudėtingų perjungimų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių šiluminėse schemose sąrašas ir sąrašas asmenų, turinčių teisę kontroliuoti šių perjungimų eigą, turi būti patvirtintas Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens.
Prižiūrėtojas, prižiūrintis (eksploatuojantis) gyvenamųjų namų, mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų bei kitų socialinės paskirties objektų šilumos tinklus ir (ar) šilumos vartojimo įrenginius, atsako už teisės aktų nustatytų šilumnešio parametrų palaikymą ir pristatymą buitiniams vartotojams ir efektyvų šiluminės energijos vartojimą [Taisyklių 3 priedo 34 p.].
 VI. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS NAUDOJIMO ĮRENGINIŲ TECHNINIAI DOKUMENTAI
Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių Savininko (administratoriaus) arba Prižiūrėtojo būstinėje turi būti sudaryta ir saugoma šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių dokumentacija:
1. požeminių statinių apsauga nuo elektrocheminės korozijos (jeigu tokia buvo suprojektuota), techniniai pasai, sertifikatai, dengtų darbų patikrinimo aktai, šilumos tinklų, šilumos naudojimo įrenginių, technologinių vamzdynų, karšto vandens sistemų, šildymo ir vėdinimo sistemų bandymų aktai, tarpinių priėmimų aktai, taip pat darbo ir valstybinių komisijų pasirašyti šilumos tinklų, šilumos punktų, siurblinių, šilumos naudojimo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktai teisės aktų nustatyta tvarka [Taisyklių 3 priedo 3 p. ir 21 p.];
2. patvirtinti projektavimo dokumentai (brėžiniai, aiškinamasis raštas ir kita) su visais nustatyta tvarka atliktais pakeitimais;
3. faktinės technologinės schemos, kuriose turi būti sunumeruotos visos prie atskirų sistemų vamzdynų prijungtos atšakos, einančios į šilumos naudojimo įrenginius, ir uždaromoji armatūra tose atšakose;
4. šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių eksploatavimo instrukcijos;
5. valstybės priežiūros institucijų teisės aktuose nurodyti dokumentai;
6. operatyvaus valdymo dokumentai, nurodyti Taisyklių 1 priede;
7. operatyvių veiksmų registracijos žurnalai, kurie turi būti įrišami, antspauduojami, o puslapiai numeruojami;
8. darbų techninės saugos instrukcijos.
Visi pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai, įskaitant vamzdynus, matavimo, automatikos, saugos priemones, armatūrą, turi būti sunumeruoti. Pagrindiniai įrenginiai privalo turėti eilės numerius, o pagalbiniai – tą patį numerį kaip ir pagrindiniai ir pridėtas raides A, B, C ir taip toliau.
Armatūros žymenys ir numeriai, esantys schemose ir ant įrenginių, turi sutapti.
Ant visų šilumos naudojimo įrenginių turi būti lentelės su techniniais duomenimis.
Darbo vietose turi būti reikiamos schemos ir instrukcijos, sudarytos vadovaujantis teisės aktais, įrenginių gamintojų instrukcijomis, bandymų rezultatais.
Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovas ar jo įgalioti asmenys turi nustatyti, kokia techninė dokumentacija reikalinga operatyviajam budėtojui ir operatyviajam remonto personalui.
Instrukcijas ir jų sąrašus tvirtina Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Sąrašus reikia peržiūrėti ir tvirtinti ne rečiau kaip kartą per 3 metus.
Pasikeitus įrenginių būklei, technologiniam procesui, darbų sąlygoms, eksploatavimo sąlygoms, teisės aktams, šie pakeitimai nedelsiant pažymimi techniniuose dokumentuose Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo nustatyta tvarka.
Su pakeitimais pasirašytinai turi būti supažindinami visi darbuotojai, kuriems būtina apie tai žinoti; jie pasirašo šiuose techniniuose dokumentuose. Apie supažindinimą įrašoma potvarkių žurnale.
Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) instrukcijas reikia peržiūrėti kartą per 3 metus, o technologinės schemos visada turi atitikti tikrovę ir turi būti sutikrinamos ne rečiau kaip kartą per 2 metus. Apie sutikrinimą turi būti pažymima schemose.
Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių operatyvinio valdymo budėtojai privalo turėti visų jų operatyviai valdomų šilumos tinklų ir (ar) šilumos naudojimo įrenginių schemas. Schemos gali būti pateiktos patogia naudotis forma.
Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) instrukcijos turi būti parengtos pagal šių Taisyklių reikalavimus, atsižvelgiant į jų gamyklos gamintojos ir teisės aktų reikalavimus.
Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) instrukcijose turi būti atskirai nurodyti įrenginių eksploatavimo ir remonto darbai. Jose turi būti pateiktas sąrašas pareigų, kurias einantiems asmenims privaloma išmanyti instrukcijų reikalavimus.
Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) instrukcijos turi būti patvirtintos Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens ir jo nustatyta tvarka suderintos ir pasirašytos atsakingų darbuotojų.
Kiekvienos darbo vietos pareiginėje instrukcijoje turi būti nurodyta:
1. sąrašas instrukcijų ir kitų norminių techninių dokumentų, įrenginių schemų, privalomų išmanyti darbuotojui;
2. darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė;
3. reglamentuoti darbuotojo santykiai su aukštesnių pareigų darbuotojais, su jam pavaldžiais ir kitais darbuotojais, su kuriais bendraujama darbo reikalais.
Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) instrukcijose turi būti pateikta:
1. jų trumpa techninė charakteristika;
2. saugios būklės ir eksploatacinių režimų kriterijai ir ribos;
3. jų paruošimo įjungti, įjungimo, išjungimo, avarinio išjungimo atvejai ir jų veikimas normaliomis sąlygomis;
4. jų išjungimo remontuoti, leidimo apžiūrėti ir bandyti tvarka;
5. darbo bei priešgaisrinės saugos ir saugos sprogimo atžvilgiu reikalavimai, taip pat specifiniai to įrenginio reikalavimai, jei tai nurodyta saugos ir priešgaisrinės saugos taisyklėse, darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinėse instrukcijose.
Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo nuožiūra, atsižvelgiant į įrenginio sudėtingumą, gali būti parengti techninis aprašas ir priežiūros papildomos instrukcijos.
Darbų techninės saugos instrukcijose turi būti pateikti bendrieji darbų saugos reikalavimai ir darbų saugos prieš darbo pradžią, darbo metu, įvykus gedimams ir baigus darbą reikalavimai.
Visi pakeitimai, atlikti šilumos tinkluose ir šilumą naudojančiuose įrenginiuose eksploatavimo metu, turi būti pažymėti atitinkamuose brėžiniuose ir schemose bei pasirašyti atsakingo darbuotojo, nurodytos jo pareigos ir atliktų pakeitimų data.
Schemų komplektą privalo turėti pastato Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, padalinio, prižiūrinčio (eksploatuojančio) šilumos tinklus ar šilumos naudojimo įrenginius, vadovas, toks pat komplektas turi būti darbo vietoje. Reikiamos schemos turi būti pakabintos budinčiojo darbuotojo patalpos matomoje vietoje. Operatyvioje schemoje turi būti sunumeruota visa armatūra, šilumos tinklai ir (ar) šilumos naudojimo įrenginiai.
Budintieji darbuotojai turi pildyti operatyvaus valdymo dokumentus, kurių sąrašas nurodytas šių Taisyklių 1 priede. Šis sąrašas, atsižvelgiant į aplinkybes, Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens gali būti pakeistas.
Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo skirti atsakingi administravimo techniniai darbuotojai privalo kasdien tikrinti operatyvaus valdymo dokumentus ir juose pasirašyti, organizuoti šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių defektų šalinimą, likviduoti darbuotojų padarytų pažeidimų padarinius.
 VII. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS NAUDOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA (EKSPLOATAVIMAS)
Savininkas arba jo pavedimu Prižiūrėtojas yra atsakingas už šilumos tinklų ir (ar) šilumos naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą.
Šilumos naudojimo įrenginių techninė būklė ir remonto mastas nustatomi techninės apžiūros metu ir lyginant faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais. Tam tikslui:
1. turi būti sudaryti daugiamečiai ir metiniai šilumos naudojimo įrenginių remonto grafikai;
2. šilumos tinklų, šilumos naudojimo įrenginių ir technologinių įrenginių remonto planai turi būti suderinti su šilumos tiekėjo ir (ar) nuosavų šilumos šaltinių įrenginių remonto planais;
3. šilumos naudojimo įrenginių remonto ir techninės priežiūros darbų periodiškumas nustatomas pagal šių Taisyklių, gamyklų rekomendacijas, įrenginių ir statinių techninę būklę ir kitų teisės aktų reikalavimus;
4. prieš remonto pradžią ir remonto metu turi būti išaiškinti defektai. Suremontuoti įrenginiai ir statiniai turi atitikti norminių techninių dokumentų nustatytus kriterijus;
5. remonto grafikai ir darbų mastas gali būti koreguojami, jei remonto metu randama defektų, kuriems pašalinti būtinas papildomas laikas. Pakoreguotas grafikas turi būti patvirtintas Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens;
6. šilumos tinklai ir šilumos naudojimo įrenginiai po remonto turi būti išbandomi hidrauliškai.
Remonto metu šilumos naudojimo įrenginiai sutvarkomi: atkuriama jų pirminė būklė, keičiamos ar atnaujinamos bet kurios, įskaitant ir pagrindines, detalės.
Turi būti sudaryti šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių remonto metiniai ir mėnesiniai grafikai. Metinius remonto grafikus tvirtina Savininkas (administratorius) ar Prižiūrėtojo vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
Eksploatacijos (priežiūros) metu atliekamos kontrolinio pobūdžio procedūros (apžiūra, eksploatacinių instrukcijų laikymosi priežiūra, techniniai bandymai ir techninės būklės patikrinimas) ir kai kurios atkuriamojo pobūdžio technologinės procedūros (reguliavimas, valymas, tepimas, susidėvėjusių detalių keitimas ir kitų smulkių defektų pašalinimas).
 VIII. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS NAUDOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŠGAISRINĖ SAUGA
Šilumos tinklai ir šilumos naudojimo įrenginiai, jų priežiūra (eksploatavimas) turi atitikti energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 18 p.].
Kiekvienas darbuotojas privalo išmanyti ir laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų ir savo veiksmais nesukelti gaisro.
Kiekvienas darbuotojas turi būti instruktuotas apie priešgaisrinės saugos reikalavimus, lavinimo metu turi gilinti žinias apie priešgaisrinę saugą, dalyvauti priešgaisrinėse treniruotėse, turi būti atestuotos jo priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų žinios. Darbo vietai turi būti parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos.
Už priešgaisrinę saugą atsakingi:
1. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovai – už bendrą priešgaisrinę objektų būklę, priešgaisrinių priemonių ir priešgaisrinių reikalavimų vykdymą;
2. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovų paskirti atsakingi asmenys – už gaisro gesinimo priemonių ir priešgaisrinės automatikos sistemų techninę būklę, priešgaisrinių priemonių ir normatyvinių priešgaisrinių reikalavimų vykdymą, darbuotojų rengimą;
3. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovai – už padalinio objektų priešgaisrinę būklę ir darbuotojų rengimą.
Būtiniausios gaisro gesinimo priemonės turi būti naudojamos laikantis priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų.
Suvirinimo ir kiti darbai, galintys sukelti gaisrą, turi būti atliekami laikantis atitinkamų teisės aktų reikalavimų [Taisyklių 3 priedo 25 p., 17 p., 18 p.].
Priešgaisrinio režimo organizavimas, pareigūnų atsakomybė už priešgaisrinio režimo būklę, gaisrų ir užsidegimų tyrimo tvarka turi atitikti darbo nuostatas ir instrukcijas.
Šilumos tinkluose ir šilumą naudojančiuose įrenginiuose įvykę gaisrai ir užsidegimai turi būti apskaitomi. Kiekvieną gaisrą (užsidegimą) turi ištirti paskirta komisija, kuri turi nustatyti gaisro priežastis, nuostolius, kaltininkus ir papildomas priešgaisrinės saugos priemones, surašyti tyrimo aktą.
 V. ŠILUMOS TINKLAI
 I. ŠILUMOS TINKLŲ ĮRENGIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Šilumos tinklų klojimas, vamzdynų konstrukcija, šilumos izoliacija ir statybinės konstrukcijos turi atitikti galiojančius techninius statybos reglamentus, taisykles ir gamintojų rekomendacijas [Taisyklių 3 priedo 4 p., 3 priedo 5 p.].
Šilumos tinklai turi būti eksploatuojami pagal teisės akto [Taisyklių 3 priedo 21 p.] ir šių Taisyklių reikalavimus.
Pradedant eksploatuoti šilumos tinklus, turi būti sudarytas jų planas, operatyvinė ir technologinė schema, vamzdynų profiliai (išskyrus bekanaliu būdu iš anksto izoliuotų vamzdynų tinklus, jei tai nenustatyta jų projektuose). 
Technologinės schemos visada turi atitikti tikrovę ir kasmet iki šildymo sezono pradžios turi būti tikrinamos (tikrinimo faktas pažymimas jose).
Šilumos tinklų vamzdynų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,002 nepriklausomai nuo šilumnešio tekėjimo krypties ir vamzdynų klojimo būdo, išskyrus bekanalį žemėje; o jei vamzdynai bekanaliai – pagal projektą.
Vamzdžiai, armatūra ir kitos medžiagos, naudojamos šilumos tinkluose, turi atitikti teisės aktų reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 4 p., 5 p., 16 p.].
Šilumos tinklų statyboje naudojamos vamzdžių detalės turi būti pagamintos pramoniniu būdu. Naudoti detales, pagamintas iš vamzdžių su spiraline siūle, draudžiama. Visos vamzdynų elementų jungtys turi būti suvirintos, išskyrus flanšinės armatūros jungimo vietas.
Šilumos tinkluose ir šilumos punktuose (taip pat drenavimo atvamzdžiuose) draudžiama naudoti armatūrą iš pilkojo ketaus. Kaliojo ketaus armatūrą galima naudoti tik turinčią užrašą 1,6 MPa [Taisyklių 3 priedo 4 p. ir 15 p.].
Draudžiama įrengti ketinę armatūrą ten, kur ją gali veikti lenkimo jėgos.
Draudžiama naudoti uždaromąją armatūrą šilumnešiui reguliuoti [Taisyklių 3 priedo 21 p.].
Flanšinėse jungtyse draudžiama naudoti kartoninius ar guminius tarpiklius ir medvilnines ir kanapines įkamšas.
Žemiausiose termofikacinio vandens ir kondensato vamzdynų vietose įrengiami vandens išleidimo atvamzdžiai, o aukščiausiose – oro išleidimo atvamzdžiai. Vandens ir oro išleidimo atvamzdžiai taip pat įrengiami kiekvienoje vamzdyno sekcijoje, išskyrus bekanalį vamzdynų klojimą žemėje; o jei vamzdynai bekanaliai – pagal projektą.
Garotiekių žemiausiose vietose ir prieš jų vertikalius ruožus reikia įrengti nuolat veikiantį drenažą. Tose pačiose vietose ir vamzdynų nuolydžiui sutampant su garo tekėjimo kryptimi – kas 400–500 m; kai nuolydis yra priešingos krypties, kas 200–300 m turi būti įrengtas drenažas, kuris naudojamas įjungiant ir išjungiant garotiekius.
Būtina numatyti įrengti planinio vandens išleidimo (iš kanaluose paklotų vamzdynų) priemones apžiūros kamerose, atskirai iš perdavimo ir grąžinimo vamzdžių (atvira srove) į vandens nukreipimo šulinius, kurie turi būti šalia apžiūros kamerų. Iš jų vanduo turi nutekėti savitaka arba būti siurbliais perpumpuojamas į kanalizaciją. Jo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 40 °C. Išleisti vandenį tiesiog į apžiūros kameras arba ant žemės draudžiama. Jei vanduo išleidžiamas į fekalinę kanalizaciją, turi būti hidraulinis uždoris, o esant atgalinio tekėjimo tikimybei – ir atbulinis vožtuvas.
Jei drenuojamo kondensato slėgis viršija slėgį kondensato vamzdyne 0,1 MPa ir daugiau, kondensatą iš nuolat veikiančio drenažo galima nukreipti į slėginį kondensato vamzdyną. Kitu atveju turi būti įrengta atskira drenuojamojo kondensato surinkimo sistema.
Šilumos perdavimo vamzdynuose turi būti įrengtos vietos šilumnešio parametrų matavimo prietaisams įmontuoti (prijungti). Jais kontroliuojami šie parametrai:
1. temperatūra – tiekimo ir grąžinimo vamzdynuose prieš sekcines sklendes ir grąžinimo vamzdyno atšakose prieš sklendes vandens tekėjimo kryptimi, kai jų d ³ 300 mm;
2. vandens slėgis – tiekimo ir grąžinimo vamzdynuose prieš sekcines sklendes, slėgio reguliavimo armatūrą ir po jų, tiekimo ir grąžinimo vamzdynų atšakose prieš sklendes;
3. garo slėgis vamzdyno atšakose prieš sklendes.
Šilumos perdavimo vamzdynai ir jų visi elementai (armatūra, flanšai, kompensatoriai) turi būti izoliuoti nepriklausomai nuo jų temperatūros ir klojimo būdo. Atvirame ore paklotų vamzdynų šilumos izoliacija turi būti apsaugota nuo drėgmės – apdengta skarda arba padengta kita nedegia, korozijai atsparia danga, kaip tai nustatyta statybos techniniame reglamente „Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacija“ [Taisyklių 3 priedo 5 p.].
Jungčių, armatūros ir kitų elementų, kurie periodiškai apžiūrimi, izoliacija turi būti išardoma. Šis reikalavimas netaikomas bekanaliu būdu paklotų vamzdynų elementams.
Vamzdynų išorinis paviršius ir šilumos tinklų metalinės konstrukcijos turi būti padengtos antikorozine danga. Eksploatuoti naujus paklotus ar suremontuotus šilumos tinklus be vamzdynų išorinio paviršiaus ir metalinių konstrukcijų antikorozinės dangos draudžiama.
Vanduo iš nuolat veikiančio drenažo išleidžiamas savitaka arba perpumpuojamas į lietaus kanalizaciją, o suderinus su gamtosaugos institucijomis – į vandens telkinius ir daubas. Į fekalinės kanalizacijos tinklus išleisti nuolat veikiančio drenažo vandenį draudžiama.
Požeminių vamzdynų armatūra ir distancinio valdymo sistemų elementai, kuriuos reikia periodiškai apžiūrėti, turi būti apžiūros kamerose ar patalpose, į kurias eksploatuojantis personalas gali lengvai patekti.
Kanalų ir apžiūros kamerų matmenys, apžiūros kamerų liukų kiekis, atstumai tarp apžiūros kamerų turi atitikti teisės aktų reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 4 p.].
Vietos, kuriose įrengti elektrą vartojantys įrenginiai ir prietaisai, turi būti apšviestos pagal teisės aktų reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 4 p.].
 II. ŠILUMOS TINKLŲ PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Šilumos tinklų vamzdynai po montavimo arba kapitalinio remonto prieš eksploatacijos pradžią turi būti išvalomi šiais būdais:
1. garotiekiai – prapučiami garu, išpučiant garą į atmosferą;
2. uždarų termofikacinio vandens sistemų ir kondensato vamzdynai – išplaunami hidropneumatiniu būdu (naudojant vandenį ir suslėgtą orą).
Visi naujai sumontuoti šilumos perdavimo vamzdynai turi būti išbandomi hidrauliškai.
Hidraulinio bandymo metu turi būti naudojami spyruokliniai manometrai, kurių tikslumo klasė ne mažesnė kaip 1,5, jų korpuso skersmuo ne mažesnis kaip 160 mm, o bandomąjį slėgį rodanti rodyklė turi būti antrame skalės trečdalyje. Manometrai negali būti naudojami, jeigu patikros metu nustatytas jų galiojimo terminas yra pasibaigęs. 
Hidraulinis bandymas atliekamas užbaigus statybos ir montavimo darbus, sumontavus visus šilumos tinklų elementus (sklendes, kompensatorius ir kt.). Bandymo metu sekcinės sklendės ir sklendės bandomojo vamzdyno tinklo atšakose turi būti visiškai atidarytos.
Hidraulinis bandymas atliekamas bandomąjį ruožą nuo kitų ruožų atjungus (atskyrus) aklėmis. Atjungimui naudoti uždaromąją armatūrą draudžiama.
Jei išorės oro temperatūra žemesnė kaip +1°C, vamzdynas užpildomas 50–60 °C vandeniu, hidraulinis bandymas atliekamas vandens temperatūrai sumažėjus iki 45 °C temperatūros. Pastebėjus defektų, kuriems pašalinti reikia daug laiko, vanduo iš vamzdynų nedelsiant išleidžiamas.
Šilumos tinklų, išskyrus garo vamzdynus, stiprumas ir sandarumas turi būti tikrinamas kasmet hidrauliniais bandymais po šildymo sezono atlikus remonto darbus ir suderinus su šilumą tiekiančia įmone.
Hidrauliniam bandymui atlikti šilumos tinklų vamzdynus reikia užpildyti ne aukštesnės kaip +45 °C temperatūros vandeniu. Kai šilumos tinklai bandomi hidrauliniu slėgiu, šilumos punktai ir šildymo sistemos turi būti patikimai atjungti nuo jų.
Kasmet, pasibaigus šildymo sezonui, reikia išaiškinti šilumos tinklų defektus ir juos pašalinti. Sudarant remonto darbų grafiką reikia atsižvelgti į tai, kad šilumos tinklų vamzdynai ir šilumos punktai turi būti remontuojami vienu metu. Iki šildymo sezono pradžios reikia atlikti suremontuotų tinklų sandarumo ir stiprumo bandymą hidrauliniu slėgiu.
Hidraulinis bandymas atliekamas bandomuoju slėgiu, lygiu 1,25 eksploatacinio slėgio (nurodyto projekte), tačiau ne mažesniu kaip 1,6 MPa. Pastarasis reikalavimas netaikomas vamzdynams, kurių skaičiuojamasis slėgis mažesnis kaip 1,6 MPa. Jei vamzdyne nėra įrenginių, kurie keistų šilumnešio slėgį jame, skaičiuojamas viso vamzdyno bandymo slėgis pagal eksploatacinį slėgį vamzdyno pradžioje nepriklausomai nuo ilgio.
Garo ir karšto vandens vamzdynai hidrauliškai bandomi pagal Savininko ar Prižiūrėtojo, arba vieno iš jų įgalioto asmens patvirtintą grafiką, suderintą su šilumos tiekėju.
Bandomasis slėgis vamzdyne palaikomas 5 min., paskui sumažinamas iki eksploatacinio slėgio. Esant šiam slėgiui, vamzdynas kruopščiai apžiūrimas. Bandymo rezultatai patenkinami, jei bandymo metu slėgis nesumažėjo, nepastebėta įtrūkimų, vandens tekėjimo ar rasojimo per vamzdžių sieneles ar armatūrą.
Armatūros hidraulinį bandymą reikia atlikti iki jos sumontavimo vamzdyne metalo stiprumui ir sandarumui, taip pat judamųjų detalių ir jų jungčių sandarumui (riebokšliai, uždaromieji elementai) patikrinti. Armatūra turi būti išbandyta atidaryta ir uždaryta. Bandomasis armatūros slėgis turi būti lygus 1,5 PN (čia PN – nominalus slėgis, nurodytas armatūros pase). Armatūra laikoma išlaikiusia bandymą, jeigu bandymo metu nepraleido vandens ir neužfisuotas vandens rasojimas per jos korpusą.
Šilumos tinklai turi būti bandomi šilumos ir faktiniams hidrauliniams nuostoliams nustatyti ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Vamzdynai, kurių sąlyginis skersmuo didesnis kaip 100 mm, turi būti išbandomi esant projektinei šilumnešio temperatūrai ne rečiau kaip kartą per 5 metus.
Šilumos ir hidraulinių nuostolių bei projektinės šilumnešio temperatūros bandymus gali atlikti Prižiūrėtojas, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestatą.
Šilumos tinklų bandymo metu draudžiama juose atlikti bet kokius darbus, nesusijusius su atliekamu bandymu.
Šilumnešio parametrai šilumos tinklų vamzdynuose ties vartojimo riba turi būti palaikomi tokie, kokie nustatyti teisės aktuose [Taisyklių 3 priedo 34 p. ir 21 p.].
Eksploatacijos metu būtina:
1. siekti, kad tiekiamo šilumnešio nutekėjimas ir šilumos nuostoliai būtų minimalūs;
2. prižiūrėti visus įrenginius, statybines ir kitas konstrukcijas, jų apžiūrą ir remontą atlikti pagal sudarytus ir patvirtintus grafikus;
3. stebėti kompensatorius, atramas, armatūrą, drenažus, kontrolės ir matavimo prietaisus bei kitus šilumos tinklų elementus ir laiku šalinti esamus defektus ir nesandarumus;
4. neleisti viršnorminių šilumos ir šilumnešio nuostolių, atjungiant nenaudojamus vamzdynų ruožus, šalinant iš kanalų ir apžiūros kamerų susikaupusį vandenį, neleidžiant į juos patekti gruntiniam ir paviršiniam vandeniui, nustatant vietas, kuriose pažeista izoliacija, ir jas taisant;
5. laiku išleisti orą iš vamzdynų, laikyti reikiamą pastovų slėgį visuose tinklų taškuose ir šilumos vartojimo įrenginiuose;
6. apžiūros kameras ir pereinamuosius kanalus laikyti švarius, neįleisti į juos pašalinių asmenų;
7. imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – šalinti.
Iš sočiojo garo vamzdyno nenutrūkstamai per kondensato atskirtuvus turi būti šalinamas kondensatas. Neleidžiama jungti kondensato atskirtuvų į bendrą kondensato vamzdyną, neįrengus atbulinių vožtuvų.
Dirbant normaliu režimu sekcinės ir kitos atjungti skirtos sklendės turi būti iki galo atidarytos arba visiškai uždarytos. Reguliuoti jomis šilumnešio kiekį draudžiama.
Šilumos tinkluose, ore ar kanaluose nutiestų vamzdynų šiluminiai pailgėjimai turi būti patikimai kompensuojami, suskirstant vamzdynus ruožais ir atskiriant juos nejudamosiomis atramomis. Riebokšliniai kompensatoriai privalo turėti šiluminių poslinkių žymeklius, žyminčius ribines šalto ir įkaitusio kompensatoriaus padėtis. 
Jei naudojamo garo temperatūra 300 oC ir aukštesnė, ant didesnio kaip 150 mm skersmens garotiekių turi būti įrengti indikatoriai garotiekio šiluminiam plėtimuisi kontroliuoti ir atramų darbui stebėti.
Įrenginių būklės ir režimų kontrolė šilumos tinkluose, šilumos punktuose ir šilumą vartojančiuose įrenginiuose turi būti atliekama reguliariai pagal patvirtintą grafiką. Kontrolės periodiškumas nustatomas pagal įrenginio svarbą ir jo būklę, bet ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. Defektai, kuriems esant gali atsirasti sutrikimų, turi būti nedelsiant šalinami.
Šilumnešio vidutiniai nuostoliai per valandą, skaičiuojant nuošimčiais nuo lauko šilumos tinklų vamzdynų tūrio (V), turi būti ne didesni kaip:
1. bekanaliuose vamzdynuose – 0,1% arba 0,001 V, m3/h;
2. kanaluose paklotuose vamzdynuose – 0,2% arba 0,002 V, m3/h;
3. vidaus sistemose, skaičiuojant nuo jų tūrio (VV), – 0,1% arba 0,001 VV, m3/h.
Jei šilumnešio nuostoliai didesni už nurodytus šių Taisyklių 165 punkte, turi būti nustatytos jo ištekėjimo vietos ir ištekėjimas sustabdytas.
Apžiūrint vamzdynus būtina tikrinti drenažo ir oro išleidimo įrenginių būklę, šalinti nesandarumus, pašalinti susikaupusius nešvarumus ir išleisti susikaupusį orą.
Drenažo siurblinėse ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę reikia tikrinti automatinį siurblių įsijungimą pagal vandens lygio signalą.
Šilumos tinklų automatikos ir technologinės apsaugos įrenginiai gali būti išjungti tik pagal atsakingo už šilumos ūkį asmens potvarkį, išskyrus atskirų apsaugos įtaisų atjungimą įrenginių įjungimo metu, kai tai nustatyta eksploatavimo instrukcijoje.
Šilumos tinklų vamzdynai, nutiesti matomose vietose, turi būti pažymėti skiriamosiomis spalvomis, atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 2 priedas).
Vamzdynus skiriamosiomis spalvomis reikia žymėti atkarpomis pagal vietos sąlygas, svarbiausiose tinklo vietose (atšakose, įvaduose ir išvaduose,), patalpose – ne rečiau kaip 10 m, o išorėje kas 30–60 m. Jeigu vamzdynai pravedami per sienas, perdangas ar kitokias statybines konstrukcijas, jie žymimi ties abiem tų konstrukcijų pusėmis.
Skiriamosios spalvos žymėjimo juostos plotis priklauso nuo vamzdyno, įskaitant izoliaciją, išorinio skersmens: vamzdžių, kurių d £ 300 mm, ne mažiau kaip 4 skersmenys; daugiau kaip 300 mm skersmens vamzdžių ne mažiau kaip 2 skersmenys. Esant keliems įvairiems lygiagrečiai paklotiems vamzdžiams dažytų juostų plotis ir intervalas tarp jų parenkami vienodi.
Tiekiamojo vandens ar garo vamzdžio armatūra ženklinama neporiniu numeriu, grąžinimo ar kondensato vamzdžio armatūra – kitu, didesniu už jį poriniu numeriu.
Prižiūrėtojas privalo turėti dujų atžvilgiu pavojingų šilumos tinklų apžiūros kamerų ir pereinamųjų kanalų sąrašą. Prieš pradedant juose dirbti, dujų analizatoriumi reikia tikrinti, ar nėra dujų. Dujoms pavojingas apžiūros kameras privaloma pažymėti, kaip nustatyta teisės aktuose [Taisyklių 3 priedo 25 p.].
Dujoms pavojingos šilumos tinklų apžiūros kameros ir pereinamieji kanalai turi būti pažymėtos šilumos tinklų operatyvinėje schemoje. 
Dujoms pavojingos apžiūros kameros ir pereinamieji kanalai prižiūrimi vadovaujantis teisės aktų reikalavimais [Taisyklių 3 priedo 30 p. ir 31 p.].
 III. ŠILUMOS TINKLŲ VAMZDYNŲ ATIDAVIMAS NAUDOTI
 VANDENS VAMZDYNAI
Šilumos tinklų vamzdynai turi būti atiduodami naudoti (pripildomi, plaunami, įjungiama cirkuliacija, prapučiami, įšildomi, vamzdynai ar atskiri elementai bandomi) pagal Savininko ar jo įgalioto asmens patvirtintą ir su energiją tiekiančia įmone suderintą programą.
Iki eksploatacijos pradžios vandens šilumos tinklų vamzdynai turi būti pripildyti deaeruoto vandens, sudaryta cirkuliacija, patikrintas vamzdynų sandarumas, prijungtos šilumos sistemos, atliktas tinklo eksploatacinio režimo pirminis reguliavimas.
Pradedant eksploatuoti šilumos tinklų vamzdynus būtina stebėti jų pripildymą ir įšilimą, uždaromosios armatūros, riebokšlinių kompensatorių, drenažo įrenginių būklę. Veiksmų seka ir jų atlikimas turi nesukelti neprojektinių vamzdynų deformacijų.
Šilumos tinklus atiduoti naudoti pradeda specialiai sudaryta brigada, vadovaujama atsakingo vykdytojo (brigados vadovo), darbus atliekanti pagal programą arba eksploatavimo in …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.