Trumpai
Šis įsakymas patvirtina Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisykles, kurios nustato, kaip turi būti naudojamasi šilumos tinklais ir šilumos vartojimo įrenginiais bei atliekama jų priežiūra.
Ką jis reguliuoja
- Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių naudojimą.
- Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą.
- Atsakomybę už šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą.
- Reikalavimus prižiūrėtojams ir jų pareigas.
Kam jis skirtas
- Visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, veikiantiems šilumos ūkio sektoriuje (šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams, šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių savininkams ar bendrosios dalinės nuosavybės savininkams ir jiems atstovaujantiems bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui arba namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prižiūrėtojams).
Pagrindiniai punktai
- Šilumos tinklai ir šilumos vartojimo įrenginiai turi atitikti Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo reikalavimus.
- Prižiūrint (eksploatuojant) šilumos vartojimo įrenginius būtina vykdyti ne tik šių Taisyklių, bet ir įrenginių gamintojų instrukcijose pateiktus reikalavimus.
- Šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių savininkas, o esant dalinei nuosavybei – bendrosios dalinės nuosavybės savininkai atsako už jiems nuosavybės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą.
- Pastatuose, kuriuose suvartojama 50 MWh ir daugiau šilumos, vieną kartą per 5 metus turi būti sudaromas šilumos balansas.
Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS (EKSPLOATACIJOS) TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2005 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 4-291 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1439 „Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratęsimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3153) 1.5 punktu: 1. Tvirtinu Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisykles (pridedama). 2. Išbraukiu iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos reguliavimo srityje taikomų poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 445 (Žin., 2000, Nr. 1-19), Šilumą vartojančių įrenginių ir šilumos tinklų eksploatavimo taisykles, patvirtintas SSSR valstybinės energetikos priežiūros inspekcijos 1972 metais. ŪKIO MINISTRAS KĘSTUTIS DAUKŠYS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šios Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato, kaip turi būti naudojamasi šilumos tinklais ir šilumos vartojimo įrenginiais bei atliekama jų priežiūra. 2. Šios Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, veikiantiems šilumos ūkio sektoriuje (šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams, šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių savininkams ar bendrosios dalinės nuosavybės savininkams ir jiems atstovaujantiems bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui arba namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prižiūrėtojams). 3. Šios Taisyklės parengtos vadovaujantis: 3.1. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262); 3.2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2003, Nr. 51-2254); 3.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 3.4. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639); 3.5. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224); 3.6. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742); 3.7. Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 92-2542); 3.8. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 74-1768). II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka šių Taisyklių 3 punkte ir 3 priede nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. 5. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: Asmuo, atsakingas už šilumos ūkį, – savininko, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų arba juos atstovaujančio bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių (toliau – Savininkas) arba administratoriaus paskirtas atitinkamos techninės kvalifikacijos darbuotojas, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) išduotą galiojantį energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę būti atsakingam už įmonės ar pastato šilumos įrenginių techninę būklę, efektyvų, patikimą ir saugų jų eksploatavimą. Akumuliacinis bakas – talpa termofikaciniam ar karštam vandeniui kaupti ir jo vartojimo netolygumui išlyginti. Įrenginio eksploatavimo instrukcija – techninis dokumentas, kuriame nurodyti įrenginio paruošimo įjungti, įjungimo, jo veikimo ir išjungimo (taip pat avarinio) tvarkos reikalavimai ir rezervinio įrenginio eksploatavimo reikalavimai. Kompleksiniai bandymai – šilumos tinklų ir (
- ar)šilumos vartojimo įrenginių bandymai, kurių mastas nustatomas specialioje programoje. Operatyvinio dispečerinio valdymo darbuotojai – tai darbuotojai (vadovai, inžinieriai, technikai, budintieji operatoriai, darbininkai), kurie budėjimo metu turi teisę valdyti šilumos vartojimo įrenginius bei šilumos tinklus ir juos operatyviai perjungti arba dalyvauti remontuojant įrenginius. Prižiūrėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus eksploatuoti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas, turintis tai patvirtinantį Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą ir teikiantis šių sistemų priežiūros paslaugas. Šilumos vartojimo įrenginys – techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai transformuoti, kaupti, transportuoti, vartoti technologijos reikmėms, patalpoms šildyti ir (
- ar)vėdinti, šaltam vandeniui šildyti ir jo temperatūrai palaikyti. III. BENDRIEJI PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) REIKALAVIMAI 6. Šilumos tinklai ir šilumos vartojimo įrenginiai turi atitikti Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo reikalavimus. 7. Prižiūrint (eksploatuojant) šilumos vartojimo įrenginius būtina vykdyti ne tik šių Taisyklių, bet ir įrenginių gamintojų instrukcijose pateiktus reikalavimus. 8. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūra ir darbuotojų pareiginės instrukcijos, kuriose nurodomi priežiūros (eksploatavimo) reikalavimai, turi atitikti šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. 9. Atliekant šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių montavimą (statybą) ir priežiūrą (eksploatavimą) privaloma laikytis reikalavimų, kaip nustatyta Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėse [Taisyklių 3 priedo 4 p.] ir Saugos taisyklėse eksploatuojant šilumos įrenginius [Taisyklių 3 priedo 25 p.]. 10. Juridiniai ir fiziniai asmenys, prižiūrintys (eksploatuojantys) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, turi gerai žinoti jiems keliamus uždavinius ir atsakomybę. 11. Juridiniai asmenys, turintys specialius šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, kai pirminis šilumnešis yra panaudoti technologiniai produktai, ar įrenginius, kurių priežiūra (eksploatavimas) šiose Taisyklėse nenustatyti, vietines priežiūros (eksploatavimo) instrukcijas privalo paruošti vadovaudamiesi šiomis Taisyklėmis. Šias instrukcijas turi patvirtinti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių savininkas ir jas suderinti su Valstybine energetikos inspekcija. 12. Šilumos tinklų ir (
- ar)šilumos vartojimo įrenginių savininkas, o esant dalinei nuosavybei – bendrosios dalinės nuosavybės savininkai atsako už jiems nuosavybės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą. 13. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių savininkas, o esant dalinei nuosavybei – bendrosios dalinės nuosavybės savininkai arba juos atstovaujantis asmuo turi būti paskyręs asmenį, atsakingą už šilumos ūkį, arba pasirašęs sutartį su juridiniu ar fiziniu asmeniu, turinčiu Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos tinklų ir (
- ar)šilumos vartojimo įrenginių priežiūros atestatą [Taisyklių 3 priedo 35 p., 3 priedo 39 p.]. 14. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių, nesusijusių su šilumos ir (
- ar)šilumnešio pristatymu gyvenamiesiems pastatams, Savininkas gali organizuoti šių Taisyklių reglamentuotą šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą pats, jeigu jis turi Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šių darbų atlikimo atestatą. 15. Taisyklių 14 p. nurodytas funkcijas Savininkas gali perduoti vykdyti asmeniui (Prižiūrėtojui), turinčiam Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šių darbų atlikimo atestatą ir teikiančiam šių sistemų priežiūros paslaugas. 16. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą, reglamentuotą šių Taisyklių ir kitų teisės aktų [Taisyklių 3 priedo 22 p.], organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. 17. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą, reglamentuotą šių Taisyklių, vykdo butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas Prižiūrėtojas. IV. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA I. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS 18. Prižiūrėtojas, atliekantis šilumos tinklų ir (
- ar)šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą, privalo turėti Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą galiojantį atestatą, suteikiantį teisę verstis šilumos tinklų ir (
- ar)vartojimo įrenginių eksploatavimo veikla. 19. Priežiūrą gali atlikti atestuoti fiziniai asmenys arba atestuotos įmonės atestuoti darbuotojai. Visi fiziniai asmenys privalo būti atestuoti atitinkamai darbo vietai ir turi žinoti užduotis ir atsakomybę, nustatytą pareiginėse instrukcijose. 20. Svarbiausios Prižiūrėtojo pareigos: 20.1. pristatyti nustatyto slėgio ir temperatūros šilumnešį šilumos vartojimo įrenginiams; 20.2. laikytis operatyvinės dispečerinės drausmės; 20.3. tinkamai prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, kad jie veiktų efektyviai, patikimai ir saugiai; 20.4. laikytis priešgaisrinę saugą ir techninę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 21. Prižiūrėtojas yra atsakingas už veiksmingą prižiūrimų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių naudojimą ir kokybiškus jų veikimo techninius ir ekonominius rodiklius. 22. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių veikimo techniniai ir ekonominiai rodikliai yra: 22.1. įrengtoji šiluminė galia ir jos naudojimo efektyvumas; 22.2. šilumos sąnaudos produkcijos vienetui; 22.3. įrenginių avaringumas; 22.4. techniniai šilumos nuostoliai šilumos tinkluose ir šilumos vartojimo įrenginiuose; 22.5. šilumnešio nuostoliai šilumos tinkluose ir šilumos vartojimo įrenginiuose. 23. Pastatų įvaduose turi būti įrengti apskaitos ir matavimo prietaisai, kuriais būtų nustatoma: 23.1. šilumos ir šilumnešio kiekis; 23.2. tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio slėgis ir temperatūra. 24. Šilumnešio ir kitų terpių parametrai turi būti matuojami teisės aktuose [Taisyklių 3 priedo 28 p.] nurodytu tikslumu, naudojant tik Lietuvoje metrologiškai įteisintas matavimo priemones. 25. Draudžiama naudoti prietaisus su gyvsidabriu [Taisyklių 3 priedo 4 p.]. 26. Pastatuose, kuriuose suvartojama 50 MWh ir daugiau šilumos, vieną kartą per 5 metus Valstybinės energetikos inspekcijos nustatyta tvarka turi būti sudaromas šilumos balansas. Šilumos balansą sudaro Savininkas arba jo pavedimu Prižiūrėtojas ir pateikia Valstybinei energetikos inspekcijai. 27. Prižiūrėtojui draudžiama prižiūrėti (eksploatuoti) technologinius šilumos vartojimo įrenginius be tų įrenginių technologinio režimo lentelių [Taisyklių 3 priedo 21 p.]. 28. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentai yra: 28.1. šildymo ir (
- ar)karšto vandens sistemos aprašas; 28.2. šildymo ir (
- ar)karšto vandens sistemos veikimo ir naudojimo instrukcija; 28.3. šildymo ir (
- ar)karšto vandens sistemos priežiūros instrukcija. 29. Šių Taisyklių 28 punkte nurodytus dokumentus rengia: 29.1. pastato, išskyrus daugiabučius namus, savininkas arba jo pavedimu pastato šildymo ir (
- ar)karšto vandens sistemos Prižiūrėtojas; 29.2. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba jų pavedimu pastato šildymo ir (
- ar)karšto vandens sistemos Prižiūrėtojas. 30. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų aprašuose nurodoma: 30.1. bendras sistemos aprašymas, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos pastato šildymo ir (
- ar)karšto vandens sistema buvo suprojektuota ir sumontuota; 30.2. sistemos veikimo schema; 30.3. informacija apie svarbiausius pastato šildymo ir (
- ar)karšto vandens sistemos komponentus, pagrindines jų charakteristikas (šilumokaičių galias, šildymo prietaisų galias, siurblių našumą, šilumnešių ir patalpų būdingus parametrus: projektines temperatūras, paslėptų vamzdynų vietas, bendram naudojimui tenkančių sistemos dalių skaitinį apibūdinimą ir kt. Esant autonominiam šilumos šaltiniui – katilo tipą ir galią, kuro rūšį ir pan.); 30.4. informacija apie pastato šildymo ir (
- ar)karšto vandens sistemos atidavimą eksploatuoti (kartu su projektuotojo nurodytais duomenimis); 30.5. sistemų montuotojo ir priežiūros, veikimo ir naudojimo dokumentų rengėjo pavadinimas ir buveinė; 30.6. kita priežiūrai, veikimui ir naudojimui svarbi bendro pobūdžio informacija. II. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIŽIŪRĖTOJO PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ UŽ TAISYKLIŲ LAIKYMĄSI 31. Savininkas gali šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą (eksploatavimą) pagal sutartis perduoti juridiniams ar fiziniams asmenims (Prižiūrėtojui), turintiems Valstybinės energetikos inspekcijos išduotus šilumos tinklų ir (
- ar)šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestatus. Prižiūrėtojas yra atsakingas dėl visų šilumos pirkimo-pardavimo ir sutartyje nustatytų šilumos vartojimo sąlygų vykdymo. 32. Savininkas arba Savininko paskirtas asmuo, atsakingas už šilumos ūkį, kontroliuoja Prižiūrėtojo darbą. 33. Asmenų, atsakingų už šilumos ūkį, skaičių kiekvienu konkrečiu atveju nustato Savininkas, atsižvelgdamas į energetikos tarnybos struktūrą, šilumnešio parametrus, šilumos vartojimo įrenginių galią. 34. Prižiūrėtojas privalo: 34.1. šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų; 34.2. siekti, kad šiluma būtų vartojama efektyviai, nustatyti šilumos vartojimo įrenginių efektyvaus veikimo režimus, jų laikytis ir analizuoti šilumos suvartojimo duomenis; 34.3. teisės aktuose nustatytais atvejais dalyvauti priimant eksploatuoti naujus ar rekonstruotus šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius [Taisyklių 3 priedo 3 p.]; 34.4. vykdyti Valstybinės energetikos inspekcijos ir kitų valstybės institucijų teisėtus reikalavimus; 34.5. pagal teisės aktų reikalavimus laiku pranešti apie šilumos tinklų ir (
- ar)šilumos vartojimo įrenginių avarijas ir ištirti jų veikimo sutrikimus ar nelaimingus atsitikimus [Taisyklių 3 priedo 36 p.]; 34.6. organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą; 34.7. organizuoti darbuotojų, tiesiogiai prižiūrinčių (eksploatuojančių) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, mokymą, instruktavimą, lavinimą ir atestavimą [Taisyklių 3 priedo 38 p. ], kai Prižiūrėtojas yra juridinis asmuo; 34.8. sudaryti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą pagal teisės aktų reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 37 p.], kurį patvirtina Savininkas; 34.9. naudoti efektyvius ir saugius gamybos ir darbo organizavimo metodus. 35. Prižiūrėtojas atsako už: 35.1. šilumos apskaitą ir šilumos balanso sudarymą (jeigu jį reikalaujama sudaryti) ir suvartotos šilumos analizę; 35.2. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties ir šilumos pristatymo sutarties su šilumos tiekėju sąlygų vykdymą; 35.3. šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje su šilumos tiekėju nustatyto šilumos vartojimo įrenginių apkrovos grafiko laikymąsi ir nustatyto šilumos vartojimo režimo laikymąsi. 36. Prižiūrėtojo darbuotojai turi išmanyti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo ypatumus, laikytis techninės saugos, technologinio režimo, palaikyti švarą ir tvarką darbo vietoje. 37. Už šių Taisyklių reikalavimų nevykdymą, kai šilumos tinkluose ar šilumą vartojančiuose įrenginiuose galėjo įvykti arba įvyko avarijos, sutrikimai, gaisrai ar nelaimingi atsitikimai, asmeniškai atsakingi: 37.1. administravimo, projektavimo, montavimo, remonto ir priežiūros (eksploatavimo) juridinių asmenų vadovai. Jie taip pat atsako už pažeidimus, kurie įvyko dėl jų pačių ar pavaldžių darbuotojų kaltės; 37.2. Savininko ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, darbuotojai, tiesiogiai prižiūrintys (eksploatuojantys) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, – už įvykį dėl jų kaltės arba dėl netinkamų veiksmų, likviduojant to įvykio padarinius jų priežiūros zonoje; 37.3. darbuotojai, tiesiogiai atlikę remontą, – už įvykį dėl blogai atlikto remonto; 37.4. Savininko (administratoriaus) paskirti atsakingi už šilumos ūkį asmenys ar Prižiūrėtojo darbuotojai – už įvykius, kilusius dėl jų kaltės laiku neatlikto remonto arba dėl jų perimto nekokybiškai suremontuoto įrenginio; 37.5. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, vadovai – už įvykius, įvykusius dėl jų kaltės, dėl jiems pavaldžių darbuotojų kaltės, taip pat dėl blogai organizuoto remonto ir neįvykdytų organizacinių ir techninių priemonių. 38. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių efektyvumo kontrolę atlieka Valstybinė energetikos inspekcija. 39. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, vadovai privalo pareikšti pretenzijas kaltininkams dėl visų defektų bei įrenginių ir statinių gedimų, įvykusių dėl projektavimo, montavimo ir derinimo įmonių kaltės, ir nustatyta tvarka turi informuoti teisės aktuose nurodytas institucijas ir teisės aktų nustatyta tvarka gali reikalauti padarytos žalos atlyginimo. 40. Jeigu Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, vadovai, darbuotojai, prižiūrintys (eksploatuojantys) šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, pažeidė šių Taisyklių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių minėtų įrenginių eksploatavimą, reikalavimus ir dėl to įvyko ar galėjo įvykti avarija, sutrikimas, gaisras ar nelaimingas atsitikimas, juos privaloma papildomai atestuoti [Taisyklių 3 priedo 38 p.]. III. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS DARBUOTOJŲ RENGIMAS 41. Už darbuotojų lavinimą ir atestavimą atsakingas Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas. Darbuotojai, prižiūrintys (eksploatuojantys) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus (specialistai turi turėti techninį išsilavinimą, atitinkantį jų pareigas, o darbininkai – kvalifikaciją, atitinkančią nustatytus reikalavimus, ir t. t.). Visi jie privalo būti atestuoti teisės aktų nustatyta tvarka ir turėti atitinkamus kvalifikacijos pažymėjimus [Taisyklių 3 priedo 38 p.]. 42. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas, atsakingas už šilumos ūkį asmuo ir tiesiogiai vykdantys šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą (eksploatavimą) darbuotojai turi būti lavinami, keliama jų kvalifikacija. Jų mokymas turi apimti: instruktavimą, lavinimą, stažuotę, dubliavimą, priešavarines ir priešgaisrines treniruotes ir atestavimą [Taisyklių 3 priedo 38 p., 37 p.]. 43. Savininkas (administratorius) ar Prižiūrėtojas, kuris yra juridinis asmuo, prižiūrintis (eksploatuojantis) šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, turi sudaryti profesijų ir pareigybių, kurioms užimti būtina pirminė, periodinė ir papildoma atestacija, sąrašus. Priimant darbuotojus, privalu patikrinti jų eksploatavimo, techninės saugos, priešgaisrinės saugos ir kitų teisės aktų reikalavimų žinias [Taisyklių 3 priedo 38 p.]. IV. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIPAŽINIMAS TINKAMAIS NAUDOTI 44. Statomų šilumos tinklų ar šilumos vartojimo įrenginių esminius reikalavimus, jų tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, pripažinimo tinkamais naudoti, eksploatavimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės institucijų veiklos principus šioje srityje nustato Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai [Taisyklių 3 priedo 3 p.]. 45. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, darbuotojai, eksploatuojantys šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, turi būti paruošti ir atestuoti pagal teisės aktų reikalavimus, o atsakingi asmenys už šilumos ūkį paskirti iki minėtų įrenginių eksploatacinių bandymų pradžios. 46. Naujai įrengti ar rekonstruoti šilumos tinklai ar šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami tinkamais naudoti pagal Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką [Taisyklių 3 priedo 3 p.]. 47. Baigus šilumos tinklų ar šilumos vartojimo įrenginių statybos ir montavimo darbus, turi būti atlikti teisės aktuose nustatyti bandymai [Taisyklių 3 priedo 3 p., 15 p. ir 16 p.]. 48. Prieš atliekant bandymus reikia patikrinti, ar įvykdyti šių Taisyklių, projekto, gamintojų, įrenginių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, įrenginių techninės saugos ir priešgaisrinės saugos taisyklių, aplinkosaugos ir kitų teisės aktų reikalavimai. 49. Naujų statomų ar rekonstruotų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių bandymai baigiami bandomuoju pagrindinių ir pagalbinių įrenginių įjungimu. Bandymus organizuoja ir atlieka statybos ar rekonstravimo darbus atlikęs rangovas (juridinis asmuo) dalyvaujant Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo įgaliotiems darbuotojams. Bandymus gali organizuoti ir atlikti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo darbuotojai, dalyvaujant rangovo atstovams. 50. Defektus ir nebaigtus statybos ir montavimo darbus, taip pat įrenginių defektus, išryškėjusius bandymų metu, turi pašalinti statybos, montavimo darbus atliekantys juridiniai asmenys ar įrenginių gamintojai iki kompleksinių bandymų pradžios. 51. Turi būti patikrinta, ar įrenginiai gali veikti pagal sudarytas technologines schemas, ar suderinti visi kontrolės prietaisai ir valdymo sistemos, ar įrenginiai paruošti kompleksiniam bandymui, ar saugu juos eksploatuoti. 52. Kompleksinio bandymo metu turi būti patikrintas pagrindinių agregatų ir jų pagalbinių įrenginių bendras veikimas ne mažesniu kaip 24 valandų nominaliu darbo režimu. 53. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių pramonės įmonėse kompleksinis bandymas laikomas atliktu, kai įrenginiai veikė esant technologinei apkrovai ir buvo pasiektas stabilus projektinis technologinis režimas, kuriam esant pagaminta pirmoji produkcijos partija, savo dydžiu atitinkanti nustatytą pradinį projektinio pajėgumo periodą. Pradedant naudoti pastatus ar jų dalis ne šildymo sezono metu, leidžiama jų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių bandymus atlikti prasidėjus artimiausiam šildymo sezonui. 54. Draudžiama eksploatuoti šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, sumontuotus be projekto ir eksploatuojamus pažeidžiant teisės aktus [Taisyklių 3 priedo 3 p.]. 55. Visa techninė dokumentacija turi būti saugoma Savininko (administratoriaus) būstinėje teisės aktų nustatyta tvarka. 56. Visi slėginiai vamzdynai ir indai priklausomai nuo sandaugų PxD ir PxV dydžio turi būti užregistruoti teisės aktų [Taisyklių 3 priedo 15 p. ir 16 p.] nustatyta tvarka VĮ Registrų centre arba Savininko (administratoriaus) būstinėje. 57. Šilumos tinklai ir šilumos vartojimo įrenginiai vartotojo įmonėje jungiami prie šilumos tiekėjo šilumos perdavimo tinklų vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka [Taisyklių 3 priedo 34 p.]. V. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ OPERATYVUS VALDYMAS 58. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių operatyvaus valdymo uždaviniai yra šie: 58.1. efektyvaus, patikimo ir saugaus veikimo režimo palaikymas; 58.2. perjungimų, įjungimų ir išjungimų atlikimas; 58.3. avarijų lokalizavimas ir normalaus veikimo režimo atkūrimas; 58.4. įrenginių paruošimas remontui; 58.5. įrenginių ir technologinių režimų operatyvaus valdymo principų veiksmingumas ir tinkamas saugančios nuo avarijų ir palaikančios nustatytus režimus automatikos sistemų funkcionavimas. 59. Pagal teisės aktų reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 36 p.] turi būti sudarytos visų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių vietinė avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo instrukcijos. Šios instrukcijos parengiamos įvertinant aukštesniosios pakopos operatyviojo valdymo instrukciją bei vietinius avarijų ir technologinių sutrikimų šalinimo ypatumus. 60. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių valdymas turi būti suskirstytas pagal valdymo lygius. Įvairaus valdymo lygio specialistų tarpusavio santykius reglamentuoja pareiginės instrukcijos. 61. Prižiūrėtojas, kuris yra juridinis asmuo, turi sudaryti ir patvirtinti asmenų, kuriems leidžiama operatyviai tartis su šilumos tiekėju, sąrašą. Šis sąrašas turi būti pateiktas ir šilumos tiekėjui. 62. Operatyvaus valdymo dokumentai, registruojamųjų matavimo prietaisų diagramos, rodmenys, operatyvių dispečerinių pokalbių įrašai saugomi Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, vadovo nustatyta tvarka. 63. Šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, jei yra nustatytas (organizuotas) pastovus operatyvus jų valdymas, turi valdyti budintys arba operatyvūs remonto darbuotojai. Budėtojo patalpoje (darbo vietoje) turi būti ryšio priemonės, techninė dokumentacija, priešgaisrinės priemonės. 64. Šilumos tiekėjo, Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, dispečerių ir pamainos vadovų valdymo operatyvieji pokalbiai su budinčiuoju darbuotoju turi būti įrašyti automatinio įrašymo įrenginiais. Informacija turi būti saugoma Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo nustatyta tvarka. 65. Budintieji darbuotojai turi dirbti pagal Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo nustatyta tvarka patvirtintą grafiką. Keisti vieną budėtoją kitu galima tik leidus Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo paskirtam atsakingam darbuotojui. Budėti dvi pamainas iš eilės draudžiama. 66. Budintieji darbuotojai, atvykę į pamainą, privalo pakeisti budėjusius ankstesnės pamainos darbuotojus, o budėjimui pasibaigus perduoti darbus pagal grafiką juos keičiančios pamainos darbuotojams. Neperdavus pamainos kitai pamainai, budintiesiems darbuotojams draudžiama palikti budėjimo vietą. 67. Priimdamas pamainą budintysis darbuotojas privalo: 67.1. susipažinti su šilumos tinklų ar šilumos vartojimo įrenginių technine būkle, schema, darbo režimu ir gamybine užduotimi apžiūrėdamas juos, kaip nurodoma pareiginėje instrukcijoje; 67.2. iš ankstesnės pamainos budėtojo sužinoti, kurie šilumos vartojimo įrenginiai remontuojami arba yra rezerviniai ir kuriuos reikia ypatingai stebėti, kad būtų išvengta avarijos arba sutrikimo; 67.3. išsiaiškinti, kokie darbai įrenginiuose vykdomi pagal nurodymus, pavedimus ar instrukcijas; 67.4. patikrinti ir priimti įrankius, patalpų raktus, žurnalus ir kitą dokumentaciją; 67.5. susipažinti su visais įrašais ir potvarkiais, įrašytais žurnale po jo paskutinio budėjimo; 67.6. pamainų kaitą (pamainos pradžią) įforminti parašais žurnale; 67.7. pranešti savo pamainos tiesioginiam vadovui apie budėjimo pradžią ir apie trūkumus, pastebėtus pamainos pradžioje, ir juos įrašyti į žurnalą. 68. Keistis pamainos budėtojams avarijos likvidavimo metu ir atliekant šilumos tinklų ar šilumos vartojimo įrenginių įjungimo ar išjungimo operacijas draudžiama. Jei įrenginiai netvarkingi arba jų darbo režimas nenormalus, priimti pamainą galima tik leidus vyresniajam operatyviajam budėtojui arba Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo paskirtam atsakingam darbuotojui. 69. Budintysis darbuotojas yra atsakingas už tinkamą, efektyvų, patikimą ir saugų jam patikėtų įrenginių eksploatavimą. 70. Budintysis darbuotojas privalo žurnale fiksuoti įrenginių darbo režimą, atliktus perjungimus, šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių įjungimą ir išjungimą, avarijas, sutrikimus ir veiksmus atkuriant normalų režimą, darbus, atliekamus pagal nurodymus, pavedimus ir instrukcijas, ir tų darbų pabaigą, įrašyti nurodymo numerį ir darbų turinį. Įrašų periodiškumas turi būti atliekamas pagal Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo nustatytą tvarką. 71. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių žemesniosios pakopos operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojai pagal jų kompetenciją privalo vykdyti visus aukštesniosios pakopos operatyviojo dispečerinio valdymo darbuotojų potvarkius. 72. Aukštesniosios pakopos operatyvaus dispečerinio valdymo pakopos darbuotojo valdomi ar tvarkomi įrenginiai negali būti įjungti ar išjungti be jo leidimo, išskyrus tuos atvejus, kai gresia gaisras, pavojus žmonėms ar įrenginiams. 73. Operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojų potvarkiai turi būti trumpi ir aiškūs. Juos privaloma vykdyti nedelsiant ir tiksliai. Nesuprastą potvarkį vykdyti draudžiama. Visi įrenginiai, prijunginiai, relinės, technologinės apsaugos ir automatikos įrenginiai turi būti nurodyti, pateikti jų operatyvieji pavadinimai. Neleidžiama nukrypti nuo techninės terminijos ir operatyviųjų pavadinimų. 74. Išklausęs aukštesniosios pakopos operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojų potvarkį, žemesniosios pakopos pavaldus operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojas turi pažodžiui pakartoti jį ir gauti patvirtinimą, kad potvarkis suprastas teisingai. 75. Operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojas, davęs ar gavęs potvarkį arba leidimą, privalo jį įrašyti į operatyvių nurodymų, veiksmų ir įvykių registracijos (operatyvųjį) žurnalą. Jei pokalbiai įrašomi, dispečerinės vadovas nustato, koks įrašas turi būti padarytas žurnale. 76. Jei pavaldžiajam operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojui duodamas potvarkis atrodo klaidingas ar nesuprantamas, jis nedelsdamas apie tai turi pranešti jį davusiajam. Išsiaiškinus ir patvirtinus potvarkį, jį būtina vykdyti. 77. Jei potvarkio vykdymas pažeidžia techninės saugos taisykles ir gali sugadinti įrenginius, neplanuotai nutraukti šilumos tiekimą, tokį potvarkį vykdyti draudžiama. Apie atsisakymą vykdyti potvarkį operatyvus dispečerinis personalas privalo pranešti jį davusiajam bei dispečerinės vadovui ir visa tai įrašyti žurnale. 78. Nevykdantis savo pareigų operatyvaus dispečerinio valdymo darbuotojas turi būti nušalinamas, o apie pakeitimus pamainoje, pareigų perskirstymą įrašoma žurnale arba įforminama atskiru potvarkiu, apie tai informuojamas atitinkamas aukštesnės pakopos operatyvaus dispečerinio valdymo atsakingas darbuotojas. 79. Jei budinčiųjų darbuotojų arba žemesnės pakopos operatyvaus valdymo darbuotojų veiksmai yra neteisingi, aukštesnysis operatyvaus valdymo atsakingas darbuotojas privalo įsikišti į avarijos likvidavimą, nušalinti operatyvųjį budėtoją, ir paskirti kitą asmenį avarijai likviduoti arba pradėti vadovauti pats, tai įrašęs žurnale. 80. Jeigu reikia nedelsiant atjungti šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, pagal eksploatavimo instrukcijoje esančius reikalavimus tai turi atlikti budintieji arba operatyvūs remonto darbuotojai, jeigu įmanoma, iš anksto perspėję arba vėliau pranešę aukštesniam operatyviam budėtojui. 81. Visi perjungimai šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių schemose turi būti atliekami pagal eksploatavimo instrukcijų reikalavimus. 82. Sudėtingi perjungimai, taip pat perjungimai, kuriems atlikti reikia dviejų ir daugiau vykdytojų, turi būti atliekami pagal perjungimo programas. Sudėtingų perjungimų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių šiluminėse schemose sąrašas ir sąrašas asmenų, turinčių teisę kontroliuoti šių perjungimų eigą, turi būti patvirtintas Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens. 83. Prižiūrėtojas, prižiūrintis (eksploatuojantis) gyvenamųjų namų, mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų bei kitų socialinės paskirties objektų šilumos tinklus ir (
- ar)šilumos vartojimo įrenginius, atsako už teisės aktų nustatytų šilumnešio parametrų palaikymą ir pristatymą buitiniams vartotojams ir efektyvų šiluminės energijos vartojimą [Taisyklių 3 priedo 34 p.]. VI. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS NAUDOJIMO ĮRENGINIŲ TECHNINIAI DOKUMENTAI 84. Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių Savininko (administratoriaus) arba Prižiūrėtojo būstinėje turi būti sudaryta ir saugoma šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių dokumentacija: 84.1. požeminių statinių apsauga nuo elektrocheminės korozijos (jeigu tokia buvo suprojektuota), techniniai pasai, sertifikatai, dengtų darbų patikrinimo aktai, šilumos tinklų, šilumos naudojimo įrenginių, technologinių vamzdynų, karšto vandens sistemų, šildymo ir vėdinimo sistemų bandymų aktai, tarpinių priėmimų aktai, taip pat darbo ir valstybinių komisijų pasirašyti šilumos tinklų, šilumos punktų, siurblinių, šilumos naudojimo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktai teisės aktų nustatyta tvarka [Taisyklių 3 priedo 3 p. ir 21 p.]; 84.2. patvirtinti projektavimo dokumentai (brėžiniai, aiškinamasis raštas ir kita) su visais nustatyta tvarka atliktais pakeitimais; 84.3. faktinės technologinės schemos, kuriose turi būti sunumeruotos visos prie atskirų sistemų vamzdynų prijungtos atšakos, einančios į šilumos naudojimo įrenginius, ir uždaromoji armatūra tose atšakose; 84.4. šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių eksploatavimo instrukcijos; 84.5. valstybės priežiūros institucijų teisės aktuose nurodyti dokumentai; 84.6. operatyvaus valdymo dokumentai, nurodyti Taisyklių 1 priede; 84.7. operatyvių veiksmų registracijos žurnalai, kurie turi būti įrišami, antspauduojami, o puslapiai numeruojami; 84.8. darbų techninės saugos instrukcijos. 85. Visi pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai, įskaitant vamzdynus, matavimo, automatikos, saugos priemones, armatūrą, turi būti sunumeruoti. Pagrindiniai įrenginiai privalo turėti eilės numerius, o pagalbiniai – tą patį numerį kaip ir pagrindiniai ir pridėtas raides A, B, C ir taip toliau. 86. Armatūros žymenys ir numeriai, esantys schemose ir ant įrenginių, turi sutapti. 87. Ant visų šilumos naudojimo įrenginių turi būti lentelės su techniniais duomenimis. 88. Darbo vietose turi būti reikiamos schemos ir instrukcijos, sudarytos vadovaujantis teisės aktais, įrenginių gamintojų instrukcijomis, bandymų rezultatais. 89. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovas ar jo įgalioti asmenys turi nustatyti, kokia techninė dokumentacija reikalinga operatyviajam budėtojui ir operatyviajam remonto personalui. 90. Instrukcijas ir jų sąrašus tvirtina Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Sąrašus reikia peržiūrėti ir tvirtinti ne rečiau kaip kartą per 3 metus. 91. Pasikeitus įrenginių būklei, technologiniam procesui, darbų sąlygoms, eksploatavimo sąlygoms, teisės aktams, šie pakeitimai nedelsiant pažymimi techniniuose dokumentuose Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo nustatyta tvarka. 92. Su pakeitimais pasirašytinai turi būti supažindinami visi darbuotojai, kuriems būtina apie tai žinoti; jie pasirašo šiuose techniniuose dokumentuose. Apie supažindinimą įrašoma potvarkių žurnale. 93. Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) instrukcijas reikia peržiūrėti kartą per 3 metus, o technologinės schemos visada turi atitikti tikrovę ir turi būti sutikrinamos ne rečiau kaip kartą per 2 metus. Apie sutikrinimą turi būti pažymima schemose. 94. Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių operatyvinio valdymo budėtojai privalo turėti visų jų operatyviai valdomų šilumos tinklų ir (
- ar)šilumos naudojimo įrenginių schemas. Schemos gali būti pateiktos patogia naudotis forma. 95. Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) instrukcijos turi būti parengtos pagal šių Taisyklių reikalavimus, atsižvelgiant į jų gamyklos gamintojos ir teisės aktų reikalavimus. 96. Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) instrukcijose turi būti atskirai nurodyti įrenginių eksploatavimo ir remonto darbai. Jose turi būti pateiktas sąrašas pareigų, kurias einantiems asmenims privaloma išmanyti instrukcijų reikalavimus. 97. Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) instrukcijos turi būti patvirtintos Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens ir jo nustatyta tvarka suderintos ir pasirašytos atsakingų darbuotojų. 98. Kiekvienos darbo vietos pareiginėje instrukcijoje turi būti nurodyta: 98.1. sąrašas instrukcijų ir kitų norminių techninių dokumentų, įrenginių schemų, privalomų išmanyti darbuotojui; 98.2. darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė; 98.3. reglamentuoti darbuotojo santykiai su aukštesnių pareigų darbuotojais, su jam pavaldžiais ir kitais darbuotojais, su kuriais bendraujama darbo reikalais. 99. Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) instrukcijose turi būti pateikta: 99.1. jų trumpa techninė charakteristika; 99.2. saugios būklės ir eksploatacinių režimų kriterijai ir ribos; 99.3. jų paruošimo įjungti, įjungimo, išjungimo, avarinio išjungimo atvejai ir jų veikimas normaliomis sąlygomis; 99.4. jų išjungimo remontuoti, leidimo apžiūrėti ir bandyti tvarka; 99.5. darbo bei priešgaisrinės saugos ir saugos sprogimo atžvilgiu reikalavimai, taip pat specifiniai to įrenginio reikalavimai, jei tai nurodyta saugos ir priešgaisrinės saugos taisyklėse, darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinėse instrukcijose. 100. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo nuožiūra, atsižvelgiant į įrenginio sudėtingumą, gali būti parengti techninis aprašas ir priežiūros papildomos instrukcijos. 101. Darbų techninės saugos instrukcijose turi būti pateikti bendrieji darbų saugos reikalavimai ir darbų saugos prieš darbo pradžią, darbo metu, įvykus gedimams ir baigus darbą reikalavimai. 102. Visi pakeitimai, atlikti šilumos tinkluose ir šilumą naudojančiuose įrenginiuose eksploatavimo metu, turi būti pažymėti atitinkamuose brėžiniuose ir schemose bei pasirašyti atsakingo darbuotojo, nurodytos jo pareigos ir atliktų pakeitimų data. 103. Schemų komplektą privalo turėti pastato Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, padalinio, prižiūrinčio (eksploatuojančio) šilumos tinklus ar šilumos naudojimo įrenginius, vadovas, toks pat komplektas turi būti darbo vietoje. Reikiamos schemos turi būti pakabintos budinčiojo darbuotojo patalpos matomoje vietoje. Operatyvioje schemoje turi būti sunumeruota visa armatūra, šilumos tinklai ir (
- ar)šilumos naudojimo įrenginiai. 104. Budintieji darbuotojai turi pildyti operatyvaus valdymo dokumentus, kurių sąrašas nurodytas šių Taisyklių 1 priede. Šis sąrašas, atsižvelgiant į aplinkybes, Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens gali būti pakeistas. 105. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo skirti atsakingi administravimo techniniai darbuotojai privalo kasdien tikrinti operatyvaus valdymo dokumentus ir juose pasirašyti, organizuoti šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių defektų šalinimą, likviduoti darbuotojų padarytų pažeidimų padarinius. VII. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS NAUDOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA (EKSPLOATAVIMAS) 106. Savininkas arba jo pavedimu Prižiūrėtojas yra atsakingas už šilumos tinklų ir (
- ar)šilumos naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą. 107. Šilumos naudojimo įrenginių techninė būklė ir remonto mastas nustatomi techninės apžiūros metu ir lyginant faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais. Tam tikslui: 107.1. turi būti sudaryti daugiamečiai ir metiniai šilumos naudojimo įrenginių remonto grafikai; 107.2. šilumos tinklų, šilumos naudojimo įrenginių ir technologinių įrenginių remonto planai turi būti suderinti su šilumos tiekėjo ir (
- ar)nuosavų šilumos šaltinių įrenginių remonto planais; 107.3. šilumos naudojimo įrenginių remonto ir techninės priežiūros darbų periodiškumas nustatomas pagal šių Taisyklių, gamyklų rekomendacijas, įrenginių ir statinių techninę būklę ir kitų teisės aktų reikalavimus; 107.4. prieš remonto pradžią ir remonto metu turi būti išaiškinti defektai. Suremontuoti įrenginiai ir statiniai turi atitikti norminių techninių dokumentų nustatytus kriterijus; 107.5. remonto grafikai ir darbų mastas gali būti koreguojami, jei remonto metu randama defektų, kuriems pašalinti būtinas papildomas laikas. Pakoreguotas grafikas turi būti patvirtintas Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens; 107.6. šilumos tinklai ir šilumos naudojimo įrenginiai po remonto turi būti išbandomi hidrauliškai. 108. Remonto metu šilumos naudojimo įrenginiai sutvarkomi: atkuriama jų pirminė būklė, keičiamos ar atnaujinamos bet kurios, įskaitant ir pagrindines, detalės. 109. Turi būti sudaryti šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių remonto metiniai ir mėnesiniai grafikai. Metinius remonto grafikus tvirtina Savininkas (administratorius) ar Prižiūrėtojo vadovas arba jo įgaliotas asmuo. 110. Eksploatacijos (priežiūros) metu atliekamos kontrolinio pobūdžio procedūros (apžiūra, eksploatacinių instrukcijų laikymosi priežiūra, techniniai bandymai ir techninės būklės patikrinimas) ir kai kurios atkuriamojo pobūdžio technologinės procedūros (reguliavimas, valymas, tepimas, susidėvėjusių detalių keitimas ir kitų smulkių defektų pašalinimas). VIII. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS NAUDOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŠGAISRINĖ SAUGA 111. Šilumos tinklai ir šilumos naudojimo įrenginiai, jų priežiūra (eksploatavimas) turi atitikti energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 18 p.]. 112. Kiekvienas darbuotojas privalo išmanyti ir laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų ir savo veiksmais nesukelti gaisro. 113. Kiekvienas darbuotojas turi būti instruktuotas apie priešgaisrinės saugos reikalavimus, lavinimo metu turi gilinti žinias apie priešgaisrinę saugą, dalyvauti priešgaisrinėse treniruotėse, turi būti atestuotos jo priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų žinios. Darbo vietai turi būti parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos. 114. Už priešgaisrinę saugą atsakingi: 114.1. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovai – už bendrą priešgaisrinę objektų būklę, priešgaisrinių priemonių ir priešgaisrinių reikalavimų vykdymą; 114.2. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovų paskirti atsakingi asmenys – už gaisro gesinimo priemonių ir priešgaisrinės automatikos sistemų techninę būklę, priešgaisrinių priemonių ir normatyvinių priešgaisrinių reikalavimų vykdymą, darbuotojų rengimą; 114.3. Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo vadovai – už padalinio objektų priešgaisrinę būklę ir darbuotojų rengimą. 115. Būtiniausios gaisro gesinimo priemonės turi būti naudojamos laikantis priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų. 116. Suvirinimo ir kiti darbai, galintys sukelti gaisrą, turi būti atliekami laikantis atitinkamų teisės aktų reikalavimų [Taisyklių 3 priedo 25 p., 17 p., 18 p.]. 117. Priešgaisrinio režimo organizavimas, pareigūnų atsakomybė už priešgaisrinio režimo būklę, gaisrų ir užsidegimų tyrimo tvarka turi atitikti darbo nuostatas ir instrukcijas. 118. Šilumos tinkluose ir šilumą naudojančiuose įrenginiuose įvykę gaisrai ir užsidegimai turi būti apskaitomi. Kiekvieną gaisrą (užsidegimą) turi ištirti paskirta komisija, kuri turi nustatyti gaisro priežastis, nuostolius, kaltininkus ir papildomas priešgaisrinės saugos priemones, surašyti tyrimo aktą. V. ŠILUMOS TINKLAI I. ŠILUMOS TINKLŲ ĮRENGIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI 119. Šilumos tinklų klojimas, vamzdynų konstrukcija, šilumos izoliacija ir statybinės konstrukcijos turi atitikti galiojančius techninius statybos reglamentus, taisykles ir gamintojų rekomendacijas [Taisyklių 3 priedo 4 p., 3 priedo 5 p.]. 120. Šilumos tinklai turi būti eksploatuojami pagal teisės akto [Taisyklių 3 priedo 21 p.] ir šių Taisyklių reikalavimus. 121. Pradedant eksploatuoti šilumos tinklus, turi būti sudarytas jų planas, operatyvinė ir technologinė schema, vamzdynų profiliai (išskyrus bekanaliu būdu iš anksto izoliuotų vamzdynų tinklus, jei tai nenustatyta jų projektuose). 122. Technologinės schemos visada turi atitikti tikrovę ir kasmet iki šildymo sezono pradžios turi būti tikrinamos (tikrinimo faktas pažymimas jose). 123. Šilumos tinklų vamzdynų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,002 nepriklausomai nuo šilumnešio tekėjimo krypties ir vamzdynų klojimo būdo, išskyrus bekanalį žemėje; o jei vamzdynai bekanaliai – pagal projektą. 124. Vamzdžiai, armatūra ir kitos medžiagos, naudojamos šilumos tinkluose, turi atitikti teisės aktų reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 4 p., 5 p., 16 p.]. 125. Šilumos tinklų statyboje naudojamos vamzdžių detalės turi būti pagamintos pramoniniu būdu. Naudoti detales, pagamintas iš vamzdžių su spiraline siūle, draudžiama. Visos vamzdynų elementų jungtys turi būti suvirintos, išskyrus flanšinės armatūros jungimo vietas. 126. Šilumos tinkluose ir šilumos punktuose (taip pat drenavimo atvamzdžiuose) draudžiama naudoti armatūrą iš pilkojo ketaus. Kaliojo ketaus armatūrą galima naudoti tik turinčią užrašą 1,6 MPa [Taisyklių 3 priedo 4 p. ir 15 p.]. 127. Draudžiama įrengti ketinę armatūrą ten, kur ją gali veikti lenkimo jėgos. 128. Draudžiama naudoti uždaromąją armatūrą šilumnešiui reguliuoti [Taisyklių 3 priedo 21 p.]. 129. Flanšinėse jungtyse draudžiama naudoti kartoninius ar guminius tarpiklius ir medvilnines ir kanapines įkamšas. 130. Žemiausiose termofikacinio vandens ir kondensato vamzdynų vietose įrengiami vandens išleidimo atvamzdžiai, o aukščiausiose – oro išleidimo atvamzdžiai. Vandens ir oro išleidimo atvamzdžiai taip pat įrengiami kiekvienoje vamzdyno sekcijoje, išskyrus bekanalį vamzdynų klojimą žemėje; o jei vamzdynai bekanaliai – pagal projektą. 131. Garotiekių žemiausiose vietose ir prieš jų vertikalius ruožus reikia įrengti nuolat veikiantį drenažą. Tose pačiose vietose ir vamzdynų nuolydžiui sutampant su garo tekėjimo kryptimi – kas 400–500 m; kai nuolydis yra priešingos krypties, kas 200–300 m turi būti įrengtas drenažas, kuris naudojamas įjungiant ir išjungiant garotiekius. 132. Būtina numatyti įrengti planinio vandens išleidimo (iš kanaluose paklotų vamzdynų) priemones apžiūros kamerose, atskirai iš perdavimo ir grąžinimo vamzdžių (atvira srove) į vandens nukreipimo šulinius, kurie turi būti šalia apžiūros kamerų. Iš jų vanduo turi nutekėti savitaka arba būti siurbliais perpumpuojamas į kanalizaciją. Jo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 40 °C. Išleisti vandenį tiesiog į apžiūros kameras arba ant žemės draudžiama. Jei vanduo išleidžiamas į fekalinę kanalizaciją, turi būti hidraulinis uždoris, o esant atgalinio tekėjimo tikimybei – ir atbulinis vožtuvas. 133. Jei drenuojamo kondensato slėgis viršija slėgį kondensato vamzdyne 0,1 MPa ir daugiau, kondensatą iš nuolat veikiančio drenažo galima nukreipti į slėginį kondensato vamzdyną. Kitu atveju turi būti įrengta atskira drenuojamojo kondensato surinkimo sistema. 134. Šilumos perdavimo vamzdynuose turi būti įrengtos vietos šilumnešio parametrų matavimo prietaisams įmontuoti (prijungti). Jais kontroliuojami šie parametrai: 134.1. temperatūra – tiekimo ir grąžinimo vamzdynuose prieš sekcines sklendes ir grąžinimo vamzdyno atšakose prieš sklendes vandens tekėjimo kryptimi, kai jų d ³ 300 mm; 134.2. vandens slėgis – tiekimo ir grąžinimo vamzdynuose prieš sekcines sklendes, slėgio reguliavimo armatūrą ir po jų, tiekimo ir grąžinimo vamzdynų atšakose prieš sklendes; 134.3. garo slėgis vamzdyno atšakose prieš sklendes. 135. Šilumos perdavimo vamzdynai ir jų visi elementai (armatūra, flanšai, kompensatoriai) turi būti izoliuoti nepriklausomai nuo jų temperatūros ir klojimo būdo. Atvirame ore paklotų vamzdynų šilumos izoliacija turi būti apsaugota nuo drėgmės – apdengta skarda arba padengta kita nedegia, korozijai atsparia danga, kaip tai nustatyta statybos techniniame reglamente „Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacija“ [Taisyklių 3 priedo 5 p.]. 136. Jungčių, armatūros ir kitų elementų, kurie periodiškai apžiūrimi, izoliacija turi būti išardoma. Šis reikalavimas netaikomas bekanaliu būdu paklotų vamzdynų elementams. 137. Vamzdynų išorinis paviršius ir šilumos tinklų metalinės konstrukcijos turi būti padengtos antikorozine danga. Eksploatuoti naujus paklotus ar suremontuotus šilumos tinklus be vamzdynų išorinio paviršiaus ir metalinių konstrukcijų antikorozinės dangos draudžiama. 138. Vanduo iš nuolat veikiančio drenažo išleidžiamas savitaka arba perpumpuojamas į lietaus kanalizaciją, o suderinus su gamtosaugos institucijomis – į vandens telkinius ir daubas. Į fekalinės kanalizacijos tinklus išleisti nuolat veikiančio drenažo vandenį draudžiama. 139. Požeminių vamzdynų armatūra ir distancinio valdymo sistemų elementai, kuriuos reikia periodiškai apžiūrėti, turi būti apžiūros kamerose ar patalpose, į kurias eksploatuojantis personalas gali lengvai patekti. 140. Kanalų ir apžiūros kamerų matmenys, apžiūros kamerų liukų kiekis, atstumai tarp apžiūros kamerų turi atitikti teisės aktų reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 4 p.]. 141. Vietos, kuriose įrengti elektrą vartojantys įrenginiai ir prietaisai, turi būti apšviestos pagal teisės aktų reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 4 p.]. II. ŠILUMOS TINKLŲ PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) BENDRIEJI REIKALAVIMAI 142. Šilumos tinklų vamzdynai po montavimo arba kapitalinio remonto prieš eksploatacijos pradžią turi būti išvalomi šiais būdais: 142.1. garotiekiai – prapučiami garu, išpučiant garą į atmosferą; 142.2. uždarų termofikacinio vandens sistemų ir kondensato vamzdynai – išplaunami hidropneumatiniu būdu (naudojant vandenį ir suslėgtą orą). 143. Visi naujai sumontuoti šilumos perdavimo vamzdynai turi būti išbandomi hidrauliškai. 144. Hidraulinio bandymo metu turi būti naudojami spyruokliniai manometrai, kurių tikslumo klasė ne mažesnė kaip 1,5, jų korpuso skersmuo ne mažesnis kaip 160 mm, o bandomąjį slėgį rodanti rodyklė turi būti antrame skalės trečdalyje. Manometrai negali būti naudojami, jeigu patikros metu nustatytas jų galiojimo terminas yra pasibaigęs. 145. Hidraulinis bandymas atliekamas užbaigus statybos ir montavimo darbus, sumontavus visus šilumos tinklų elementus (sklendes, kompensatorius ir kt.). Bandymo metu sekcinės sklendės ir sklendės bandomojo vamzdyno tinklo atšakose turi būti visiškai atidarytos. 146. Hidraulinis bandymas atliekamas bandomąjį ruožą nuo kitų ruožų atjungus (atskyrus) aklėmis. Atjungimui naudoti uždaromąją armatūrą draudžiama. 147. Jei išorės oro temperatūra žemesnė kaip +1°C, vamzdynas užpildomas 50–60 °C vandeniu, hidraulinis bandymas atliekamas vandens temperatūrai sumažėjus iki 45 °C temperatūros. Pastebėjus defektų, kuriems pašalinti reikia daug laiko, vanduo iš vamzdynų nedelsiant išleidžiamas. 148. Šilumos tinklų, išskyrus garo vamzdynus, stiprumas ir sandarumas turi būti tikrinamas kasmet hidrauliniais bandymais po šildymo sezono atlikus remonto darbus ir suderinus su šilumą tiekiančia įmone. 149. Hidrauliniam bandymui atlikti šilumos tinklų vamzdynus reikia užpildyti ne aukštesnės kaip +45 °C temperatūros vandeniu. Kai šilumos tinklai bandomi hidrauliniu slėgiu, šilumos punktai ir šildymo sistemos turi būti patikimai atjungti nuo jų. 150. Kasmet, pasibaigus šildymo sezonui, reikia išaiškinti šilumos tinklų defektus ir juos pašalinti. Sudarant remonto darbų grafiką reikia atsižvelgti į tai, kad šilumos tinklų vamzdynai ir šilumos punktai turi būti remontuojami vienu metu. Iki šildymo sezono pradžios reikia atlikti suremontuotų tinklų sandarumo ir stiprumo bandymą hidrauliniu slėgiu. 151. Hidraulinis bandymas atliekamas bandomuoju slėgiu, lygiu 1,25 eksploatacinio slėgio (nurodyto projekte), tačiau ne mažesniu kaip 1,6 MPa. Pastarasis reikalavimas netaikomas vamzdynams, kurių skaičiuojamasis slėgis mažesnis kaip 1,6 MPa. Jei vamzdyne nėra įrenginių, kurie keistų šilumnešio slėgį jame, skaičiuojamas viso vamzdyno bandymo slėgis pagal eksploatacinį slėgį vamzdyno pradžioje nepriklausomai nuo ilgio. 152. Garo ir karšto vandens vamzdynai hidrauliškai bandomi pagal Savininko ar Prižiūrėtojo, arba vieno iš jų įgalioto asmens patvirtintą grafiką, suderintą su šilumos tiekėju. 153. Bandomasis slėgis vamzdyne palaikomas 5 min., paskui sumažinamas iki eksploatacinio slėgio. Esant šiam slėgiui, vamzdynas kruopščiai apžiūrimas. Bandymo rezultatai patenkinami, jei bandymo metu slėgis nesumažėjo, nepastebėta įtrūkimų, vandens tekėjimo ar rasojimo per vamzdžių sieneles ar armatūrą. 154. Armatūros hidraulinį bandymą reikia atlikti iki jos sumontavimo vamzdyne metalo stiprumui ir sandarumui, taip pat judamųjų detalių ir jų jungčių sandarumui (riebokšliai, uždaromieji elementai) patikrinti. Armatūra turi būti išbandyta atidaryta ir uždaryta. Bandomasis armatūros slėgis turi būti lygus 1,5 PN (čia PN – nominalus slėgis, nurodytas armatūros pase). Armatūra laikoma išlaikiusia bandymą, jeigu bandymo metu nepraleido vandens ir neužfisuotas vandens rasojimas per jos korpusą. 155. Šilumos tinklai turi būti bandomi šilumos ir faktiniams hidrauliniams nuostoliams nustatyti ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Vamzdynai, kurių sąlyginis skersmuo didesnis kaip 100 mm, turi būti išbandomi esant projektinei šilumnešio temperatūrai ne rečiau kaip kartą per 5 metus. 156. Šilumos ir hidraulinių nuostolių bei projektinės šilumnešio temperatūros bandymus gali atlikti Prižiūrėtojas, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestatą. 157. Šilumos tinklų bandymo metu draudžiama juose atlikti bet kokius darbus, nesusijusius su atliekamu bandymu. 158. Šilumnešio parametrai šilumos tinklų vamzdynuose ties vartojimo riba turi būti palaikomi tokie, kokie nustatyti teisės aktuose [Taisyklių 3 priedo 34 p. ir 21 p.]. 159. Eksploatacijos metu būtina: 159.1. siekti, kad tiekiamo šilumnešio nutekėjimas ir šilumos nuostoliai būtų minimalūs; 159.2. prižiūrėti visus įrenginius, statybines ir kitas konstrukcijas, jų apžiūrą ir remontą atlikti pagal sudarytus ir patvirtintus grafikus; 159.3. stebėti kompensatorius, atramas, armatūrą, drenažus, kontrolės ir matavimo prietaisus bei kitus šilumos tinklų elementus ir laiku šalinti esamus defektus ir nesandarumus; 159.4. neleisti viršnorminių šilumos ir šilumnešio nuostolių, atjungiant nenaudojamus vamzdynų ruožus, šalinant iš kanalų ir apžiūros kamerų susikaupusį vandenį, neleidžiant į juos patekti gruntiniam ir paviršiniam vandeniui, nustatant vietas, kuriose pažeista izoliacija, ir jas taisant; 159.5. laiku išleisti orą iš vamzdynų, laikyti reikiamą pastovų slėgį visuose tinklų taškuose ir šilumos vartojimo įrenginiuose; 159.6. apžiūros kameras ir pereinamuosius kanalus laikyti švarius, neįleisti į juos pašalinių asmenų; 159.7. imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – šalinti. 160. Iš sočiojo garo vamzdyno nenutrūkstamai per kondensato atskirtuvus turi būti šalinamas kondensatas. Neleidžiama jungti kondensato atskirtuvų į bendrą kondensato vamzdyną, neįrengus atbulinių vožtuvų. 161. Dirbant normaliu režimu sekcinės ir kitos atjungti skirtos sklendės turi būti iki galo atidarytos arba visiškai uždarytos. Reguliuoti jomis šilumnešio kiekį draudžiama. 162. Šilumos tinkluose, ore ar kanaluose nutiestų vamzdynų šiluminiai pailgėjimai turi būti patikimai kompensuojami, suskirstant vamzdynus ruožais ir atskiriant juos nejudamosiomis atramomis. Riebokšliniai kompensatoriai privalo turėti šiluminių poslinkių žymeklius, žyminčius ribines šalto ir įkaitusio kompensatoriaus padėtis. 163. Jei naudojamo garo temperatūra 300 oC ir aukštesnė, ant didesnio kaip 150 mm skersmens garotiekių turi būti įrengti indikatoriai garotiekio šiluminiam plėtimuisi kontroliuoti ir atramų darbui stebėti. 164. Įrenginių būklės ir režimų kontrolė šilumos tinkluose, šilumos punktuose ir šilumą vartojančiuose įrenginiuose turi būti atliekama reguliariai pagal patvirtintą grafiką. Kontrolės periodiškumas nustatomas pagal įrenginio svarbą ir jo būklę, bet ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. Defektai, kuriems esant gali atsirasti sutrikimų, turi būti nedelsiant šalinami. 165. Šilumnešio vidutiniai nuostoliai per valandą, skaičiuojant nuošimčiais nuo lauko šilumos tinklų vamzdynų tūrio (V), turi būti ne didesni kaip: 165.1. bekanaliuose vamzdynuose – 0,1% arba 0,001 V, m3/h; 165.2. kanaluose paklotuose vamzdynuose – 0,2% arba 0,002 V, m3/h; 165.3. vidaus sistemose, skaičiuojant nuo jų tūrio (VV), – 0,1% arba 0,001 VV, m3/h. 166. Jei šilumnešio nuostoliai didesni už nurodytus šių Taisyklių 165 punkte, turi būti nustatytos jo ištekėjimo vietos ir ištekėjimas sustabdytas. 167. Apžiūrint vamzdynus būtina tikrinti drenažo ir oro išleidimo įrenginių būklę, šalinti nesandarumus, pašalinti susikaupusius nešvarumus ir išleisti susikaupusį orą. 168. Drenažo siurblinėse ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę reikia tikrinti automatinį siurblių įsijungimą pagal vandens lygio signalą. 169. Šilumos tinklų automatikos ir technologinės apsaugos įrenginiai gali būti išjungti tik pagal atsakingo už šilumos ūkį asmens potvarkį, išskyrus atskirų apsaugos įtaisų atjungimą įrenginių įjungimo metu, kai tai nustatyta eksploatavimo instrukcijoje. 170. Šilumos tinklų vamzdynai, nutiesti matomose vietose, turi būti pažymėti skiriamosiomis spalvomis, atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 2 priedas). 171. Vamzdynus skiriamosiomis spalvomis reikia žymėti atkarpomis pagal vietos sąlygas, svarbiausiose tinklo vietose (atšakose, įvaduose ir išvaduose,), patalpose – ne rečiau kaip 10 m, o išorėje kas 30–60 m. Jeigu vamzdynai pravedami per sienas, perdangas ar kitokias statybines konstrukcijas, jie žymimi ties abiem tų konstrukcijų pusėmis. 172. Skiriamosios spalvos žymėjimo juostos plotis priklauso nuo vamzdyno, įskaitant izoliaciją, išorinio skersmens: vamzdžių, kurių d £ 300 mm, ne mažiau kaip 4 skersmenys; daugiau kaip 300 mm skersmens vamzdžių ne mažiau kaip 2 skersmenys. Esant keliems įvairiems lygiagrečiai paklotiems vamzdžiams dažytų juostų plotis ir intervalas tarp jų parenkami vienodi. 173. Tiekiamojo vandens ar garo vamzdžio armatūra ženklinama neporiniu numeriu, grąžinimo ar kondensato vamzdžio armatūra – kitu, didesniu už jį poriniu numeriu. 174. Prižiūrėtojas privalo turėti dujų atžvilgiu pavojingų šilumos tinklų apžiūros kamerų ir pereinamųjų kanalų sąrašą. Prieš pradedant juose dirbti, dujų analizatoriumi reikia tikrinti, ar nėra dujų. Dujoms pavojingas apžiūros kameras privaloma pažymėti, kaip nustatyta teisės aktuose [Taisyklių 3 priedo 25 p.]. 175. Dujoms pavojingos šilumos tinklų apžiūros kameros ir pereinamieji kanalai turi būti pažymėtos šilumos tinklų operatyvinėje schemoje. 176. Dujoms pavojingos apžiūros kameros ir pereinamieji kanalai prižiūrimi vadovaujantis teisės aktų reikalavimais [Taisyklių 3 priedo 30 p. ir 31 p.]. III. ŠILUMOS TINKLŲ VAMZDYNŲ ATIDAVIMAS NAUDOTI VANDENS VAMZDYNAI 177. Šilumos tinklų vamzdynai turi būti atiduodami naudoti (pripildomi, plaunami, įjungiama cirkuliacija, prapučiami, įšildomi, vamzdynai ar atskiri elementai bandomi) pagal Savininko ar jo įgalioto asmens patvirtintą ir su energiją tiekiančia įmone suderintą programą. 178. Iki eksploatacijos pradžios vandens šilumos tinklų vamzdynai turi būti pripildyti deaeruoto vandens, sudaryta cirkuliacija, patikrintas vamzdynų sandarumas, prijungtos šilumos sistemos, atliktas tinklo eksploatacinio režimo pirminis reguliavimas. 179. Pradedant eksploatuoti šilumos tinklų vamzdynus būtina stebėti jų pripildymą ir įšilimą, uždaromosios armatūros, riebokšlinių kompensatorių, drenažo įrenginių būklę. Veiksmų seka ir jų atlikimas turi nesukelti neprojektinių vamzdynų deformacijų. 180. Šilumos tinklus atiduoti naudoti pradeda specialiai sudaryta brigada, vadovaujama atsakingo vykdytojo (brigados vadovo), darbus atliekanti pagal programą arba eksploatavimo instrukciją. Programa prieš darbų pradžią turi būti pateikta brigados vadovui ir šilumos perdavimo įmonei. 181. Programoje turi būti nurodyta: 181.1. šilumos šaltinio ir vandens šildymo įrenginio jungimo schema ir veikimo režimas šilumos tinklų atidavimo naudoti laikotarpiu; 181.2. operatyvinė šilumos tinklų schema įjungimo metu; 181.3. kiekvienos magistralės ir jų atšakų naudojimo pradžios eiliškumas ir tvarka; 181.4. kiekvienos magistralės pripildymo laikas, atsižvelgiant į jos tūrį ir pripildymo trukmę; 181.5. skaičiuojamasis statinis slėgis kiekvienoje magistralėje ir šio slėgio įtaka gretimiems tinklo vamzdynams; 181.6. brigados sudėtis, jos atskirų narių išdėstymas ir pareigos per kiekvieną eksploatavimo pradžios etapą; 181.7. ryšio organizavimas ir priemonės tarp brigados vadovo ir šilumos tinklų budinčiojo dispečerio, eksploatacinio rajono operatoriaus, šilumos šaltinio budinčiojo inžinieriaus ir brigados narių, tarp pačių brigados narių. 182. Visi pastebėti šilumos tinklų vamzdynų ir jų elementų defektai turi būti pašalinti iki tinklų eksploatacijos pradžios. Flanšinių jungčių varžtai turi būti paveržiami, kai slėgis vamzdyne yra ne didesnis kaip 0,3 MPa. 183. Šilumos tinklų vamzdynai turi būti pripildomi vandeniu pagal teisės aktų reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 21 p.]. 184. Vamzdynai pripildomi vandens, kurio temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 70°C. Pildyti vamzdynus tiesiog iš atvirų deaeruoto vandens talpyklų, kai nėra aušinimo įrenginio, galima tik vandeniui atvėsus iki nustatytos temperatūros arba naudoti deaeruotąjį vandenį, sumaišytą su vandeniu iš anksčiau pripildytos grąžinimo magistralės taip, kad mišinio temperatūra būtų ne aukštesnė už 70°C. 185. Pildant vamzdynus, slėgis turi būti ne didesnis kaip 0,2 MPa už nustatytą statinį slėgį atitinkamų vamzdynų ruožuose. Vamzdynų pildymo trukmė turi būti susieta su šilumos šaltinio papildymo įrenginio našumu. 186. Pagrindinė magistralė pildoma laikantis šios tvarkos: 186.1. pildomame ruože turi būti uždaryti visi drenavimo įtaisai ir visos sklendės, esančios jungtyse tarp tiekimo ir grąžinimo vamzdynų, taip pat atjungtos visos atšakos ir visi vartotojų įvadai; 186.2. turi būti atidaryti visi oro šalinimo įtaisai ir sekcinės sklendės pildomame ruože; 186.3. atidaroma pirmosios sklendės aplenkimo linija, po to ir pati sklendė, esanti pildomo ruožo grąžinimo vamzdyne, ir vamzdynas pradedamas pildyti. Sklendės atidarymo lygis visą pildymo laikotarpį nustatomas ir keičiamas tik pagal šilumos tiekimo įmonės dispečerio nurodymus; 186.4. pamažu pripildant vamzdyną ir pašalinus orą, oro išleidimo įrenginius reikia uždaryti, atidarytus palikti tik automatinius; 186.5. pripildžius grąžinimo magistralę, atidaroma galinė jungtis tarp tiekimo ir grąžinimo vamzdynų ir pradedama pildyti tiekimo magistralė (tokia pat tvarka kaip ir grąžinimo); 186.6. vamzdynas baigiamas pildyti, kai oras per visus oro išleidimo įrenginius pašalinamas, ir stebėtojai praneša brigados vadovui, kad oro šalinimo įrenginiai uždaryti. Pripildytiems vamzdynams būdingas iki statinio slėgio padidėjęs slėgis šilumos tinklų kolektoriuje; 186.7. nesant automatinių oro išleistuvų, pripildžius vamzdyną, 2–3 valandų laikotarpiu reikia kartkartėmis atidaryti oro išleidimo įrenginius ir įsitikinti, kad oras visiškai pašalintas. Papildymo siurbliai turi veikti ir palaikyti nustatytą statinį slėgį. 187. Skirstomieji vamzdynai pildomi, užbaigus pildyti magistralinius vamzdynus. Po to pildomi pastatų įvadiniai vamzdynai. Skirstomųjų ir įvadinių vamzdynų pripildymo tvarka tokia pat kaip magistralinių. 188. Šilumos tiekimo tinklai ir juose įrengtos siurblinės pildomi per siurblių aplenkimo vamzdynus. 189. Vamzdynuose esantys reguliavimo vožtuvai pildymo metu turi būti atidaryti ir atjungti nuo juos valdančių įrenginių. 190. Cirkuliacija magistralėse sudaroma per galines jungtis, esant atidarytoms sekcinėms sklendėms ir atjungtoms atšakoms (skirstomiesiems ir įvadiniams vamzdynams). 191. Jei šilumos šaltinių šilumokaičiai prieš pradedant eksploatuoti magistralinį tinklą buvo nenaudojami, tai jie įjungiami pradedant cirkuliaciją. 192. Cirkuliacinis režimas šilumos tiekimo tinkle sudaromas tokia tvarka: 192.1. atidaromos tinklo ištekėjimo, o po to įtekėjimo į tinklo vandens šildytuvus vamzdynų sklendės. Jeigu yra šildytuvų aplenkimo vamzdynų, tuomet atidaroma aplenkimo vamzdyno sklendė, o anksčiau minėtos šildytuvų sklendės lieka uždarytos; 192.2. atidaromos sklendės tinklo siurblių siurbimo vamzdyne, o sklendės siurblių slėgimo vamzdyne tuo metu lieka uždarytos; 192.3. įjungiamas vienas tinklo siurblys; 192.4. lėtai atidaroma to siurblio slėgimo vamzdyno sklendės aplenkimo linija, po to – pati sklendė ir sudaroma cirkuliacija; 192.5. į tinklo vandens šildytuvus pradedamas tiekti garas, tinklo vanduo šildomas ne greičiau kaip 30°C per valandą; 192.6. nusistovėjus cirkuliaciniam režimui papildymas sureguliuojamas taip, kad slėgis grąžinimo kolektoriuje atitiktų skaičiuojamąjį pagal pjezometrinį grafiką esant eksploataciniam režimui. 193. Cirkuliacinis režimas magistralėje, veikiant tinklo vandens šildytuvams, sudaromas lėtai, paeiliui atidarant tinklo vandens įtekėjimo ir ištekėjimo sklendes į tinklo vandens šildytuvus ir iš jų. Tuo metu stebint manometrus, esančius tiekimo ir grąžinimo kolektoriuose, prijungiamas magistralinio vamzdyno grąžinimo vamzdis iki sklendės (vandens tekėjimo kryptimi) tam, kad slėgių svyravimas tiekimo ir grąžinimo kolektoriuose neviršytų eksploatavimo instrukcijoje nustatytų normų, o slėgis įjungiamo magistralinio vamzdyno grąžinimo vamzdyje neviršytų apskaičiuotojo. 194. Sudarius cirkuliaciją vamzdynų ruožuose, kuriuose yra slėgio, priešslėgio ar atskyrimo reguliatorių, juos reikia sureguliuoti taip, kad žemiau esančiose sistemose slėgis nebūtų per didelis, tačiau pakankamas aukščiau esančioms sistemoms pripildyti. 195. Cirkuliacija skirstomuosiuose vamzdynuose sudaroma per jų galuose esančias jungtis lėtai paeiliui atidarant pirmiausia grąžinimo vamzdyno atšakų pradžioje esančias sklendes, po to – tiekimo. 196. Cirkuliacija įvadiniuose vamzdynuose sudaroma: 196.1. kai vartotojo sistema prijungta pagal priklausomąją sistemą, per jungtį, skirtą grąžinimo vandeniui į tiekimo vamzdyną siurbti. Tuo metu vartotojo sistemos sklendės turi būti sandariai uždarytos; 196.2. kai vartotojo sistema prijungta pagal priklausomąją sistemą, tačiau tiekiamasis šilumnešis nemaišomas su grąžinamuoju (nėra jungties), per specialiai cirkuliacijai sudaryti įrengtą jungtį vartotojo įvade. Tuo metu vartotojo sistemos sklendės turi būti sandariai uždarytos; 196.3. kai vartotojo sistema prijungta pagal nepriklausomąją schemą, per šilumokaitį. 197. Sklendės šilumos punktuose, kurių sistemose cirkuliacija nesudaroma, turi būti sandariai uždarytos, o už jų esanti drenavimo armatūra atidaryta, kad sistemoje nesusidarytų atsitiktinis slėgis. 198. Įjungiant siurblius šilumos tiekimo tinklų siurblinėse, privaloma atidžiai paeiliui įvykdyti visus tam atvejui sudaryto siurblinės eksploatavimo instrukcijos reikalavimus. 199. Pradedant eksploatuoti po avarijos suremontuotus arba įrengtus naujus šilumos tiekimo tinklus žiemos metu, tiekimo ir grąžinimo vamzdynuose, jei jų Ds³ 300 mm, būtina įrengti papildomus drenavimo įtaisus ne rečiau kaip 400 m vienas nuo kito; drenuojamą vandenį išleisti už šilumos kamerų. 200. Vamzdynai pildomi atskirais 50–60°C temperatūros vandens ruožais, kurie vienas nuo kito atskirti sekcinėmis sklendėmis. Grąžinimo ir tiekimo vamzdynai pildomi tuo pačiu metu. Jeigu papildyti tiekiamo vandens kiekis ribotas, tuomet pirma pripildomas grąžinimo vamzdynas, paskui per jungtį ruožo gale pildomas tiekimo vamzdynas. 201. Kai vandens šildymo įrenginys neveikia, vamzdynai pripildomi ir cirkuliacija sudaroma pagal atitinkamą instrukciją, laikantis tokios tvarkos: 201.1. pildymo metu visus drenavimo ir oro išleidimo įrenginius bei jungties sklendes prie sekcinių sklendžių reikia atidaryti; oro išleidimo įrenginius uždaryti išleidus orą, o drenavimo įrenginius uždaryti, kai drenuojamo vandens temperatūra pakyla iki 30°C; 201.2. pripildžius pirmąjį ruožą, įjungti tinklo siurblį ir lėtai atidaryti sklendę siurblio tiekimo atvamzdyje, taip sudarant cirkuliaciją per jungtį prie sekcinių sklendžių, tada nedelsiant pradėti tiekti šilumnešį į tinklo vandens šildytuvą ir taip kompensuoti prarastą šilumą pildomame ruože dėl šilumos nuostolių; 201.3. tolesni ruožai pildomi ir cirkuliacija juose sudaroma laikantis pirmiau aprašytos tvarkos. Pildoma per sekcinių sklendžių, esančių tarp pripildyto ir pildomo ruožo, aplenkimo linijas. Pildant turi būti atidarytos grąžinimo ir tiekimo vamzdynų jungties sklendės prie tolesnių sekcinių sklendžių; 201.4. skirstomieji vamzdynai pildomi po to, kai pripildomos magistralės, tokia pat tvarka, kaip ir pildant magistrales. Jeigu pildomi vamzdynai yra ilgi, juos taip pat reikia pildyti ruožais. Tolesni ruožai pildomi tik tuomet, kai pripildytuose vyksta cirkuliacija; 201.5. įvadiniai tinklai pildomi, kai pripildomi skirstomieji tinklai. Kai vartotojo sistema prijungta pagal priklausomąją sistemą, cirkuliacija įvadiniuose vamzdynuose sudaroma per jungtį, skirtą grąžinamam vandeniui siurbti į tiekimo vamzdyną. Tuo metu vartotojo sistemos sklendės turi būti sandariai uždarytos. Kai vartotojo sistema prijungta pagal priklausomąją sistemą, tačiau tiekiamasis šilumnešis nemaišomas su grąžinamuoju (nėra jungties), cirkuliacija sudaroma per specialiai įrengtą jungtį vartotojo įvade. Tuo metu vartotojo sistemos sklendės turi būti sandariai uždarytos. Kai vartotojo sistema prijungta pagal nepriklausomąją schemą, cirkuliacija sudaroma per šilumokaitį; 201.6. pripildžius visą sistemą ir sudarius cirkuliaciją, sklendės jungtyse tarp grąžinimo ir tiekimo vamzdynų ties sekcinėmis sklendėmis turi būti visiškai uždaromos. 202. Šilumnešio parametrai vamzdynuose palaikomi tokie, kaip nurodyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje, šilumos tinklų vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą temperatūrų grafiką. Kai šilumnešis iš šilumos tiekimo vamzdyno naudojamas karštam vandeniui ruošti, jo temperatūra turi būti pakankama, kad vanduo įšiltų iki teisės aktuose nurodytos temperatūros [Taisyklių 3 priedo 14 p.]. 203. Kondensato vamzdynams plauti gali būti naudojamas techninis vanduo, vanduo iš šilumos tinklų ar papildymo sistemos, taip pat nekokybiškas kondensatas iš vartotojų sistemų. Kondensato vamzdynus prapūsti garu draudžiama. 204. Kondensato vamzdynai turi būti plaunami hidropneumatiniu būdu tol, kol plauti naudojamas drenuojamas vanduo taps visiškai skaidrus. Plovimui reikia naudoti ne aukštesnės kaip 45°C temperatūros vandenį. 205. Vandenį iš išplautų kondensato vamzdynų reikia išleisti, vamzdynus pripildyti kondensato arba minkštinto deaeruoto vandens ir atlikti kontrolinį plovimą. Jo metu cheminės analizės būdu tikrinama plauti naudojamo ir drenuojamo vandens kokybė. Kontrolinis plovimas atliekamas tol, kol drenuojamo vandens kokybė atitiks teisės aktų nustatytus reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 21 p.]. GAROTIEKIAI 206. Nauji sumontuoti arba po kapitalinio remonto pradedami eksploatuoti garotiekiai turi būti prapūsti, kad būtų pašalinti nešvarumai. Prapūtimas atliekamas per vamzdynų galuose įrengtas sklendes, kurios prapūtimo metu visiškai atidaromos, o garas išleidžiamas į lauką. 207. Garo vamzdynai pradedami eksploatuoti pagal veiksmų programą, laikantis tokios veiksmų sekos: 207.1. garo vamzdynai įšildomi ir prapučiami; 207.2. kondensato vamzdynai išplaunami ir pripildomi; 207.3. šilumą naudojančios sistemos prijungiamos prie garo tiekimo sistemos. 208. Garotiekio naudojimui pradėti paskiriama brigada. Brigados sudėtis nustatoma laikantis reikalavimo, kad prie įšildomo garotiekio kiekvieno drenavimo įrenginio budėtų po du šaltkalvius. Jeigu garotiekis paklotas atvirai, skiriami du šaltkalviai dviem ar trims drenavimo įrenginiams prižiūrėti, tačiau šiuo atveju atstumas tarp kraštinių drenavimo įrenginių turi būti ne didesnis kaip 100 m. Brigados vadovas ir jos nariai tarpusavio ryšiui palaikyti privalo turėti reikiamas ryšio priemones. Jeigu garotiekis ilgesnis kaip 1 km, brigadai turi būti paskirta autotransporto priemonė. 209. Garotiekio ruožus, priklausančius šilumos vartotojui, jungia jo sudaryta brigada, kurios vadovas yra operatyviai pavaldus šilumos tiekimo įmonės brigados vadovui ir iš pastarojo turi gauti leidimą atlikti darbus. 210. Pradedant naudoti garotiekį turi būti parengtos specialios garotiekio paleidimo programos instrukcijos, kuriose privaloma nurodyti jo įšildymo trukmę, atsižvelgiant į ilgį, profilį ir garo sausumo (drėgnio) laipsnį, taip pat į veiksmų seką ir tvarką. Šios instrukcijos turi būti patvirtintos įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens. 211. Prieš pradedant šildyti garotiekį visi drenavimo įrenginiai turi būti atidaryti. Garotiekį galima pradėti šildyti tik tuomet, kai visas jame esantis vanduo išteka. Drenavimo įrenginiai turi būti stebimi visą įšildymo laiką. 212. Ilgi išsišakoję garotiekiai įšildomi dalimis. Visos sklendės, esančios atšakose nuo šildomo vamzdyno ruožo, prieš pradedant šildyti turi būti sandariai uždarytos. Pirmiausia įšildoma magistralė, o paskui paeiliui atšakos. Nedidelius garotiekius, kurie turi nedaug atšakų, galima šildyti vienu metu. Tuomet sklendės į šildomas atšakas turi būti visiškai atidarytos. 213. Magistralinis vamzdynas įšildomas per pagrindinės sklendės aplenkimo liniją. Jeigu jos nėra, garo tiekimas reguliuojamas sklende (ji šiek tiek pradaroma). Aplenkimo liniją ar pagrindinę sklendę atidaro šilumos šaltinio darbuotojai, vadovaudamiesi įvedimo brigados vadovo nurodymu ir jo stebimi. Brigados vadovas nustato atidarymo laipsnį, kurį galima keisti tik jo nurodymu arba įvykus hidrauliniams smūgiams. Tokiu atveju garo tiekimą privaloma nedelsiant sumažinti, jei smūgiai dažni ir stiprūs – visiškai sustabdyti, kol iš šildomo garotiekio ištekės susidaręs kondensatas. 214. Šildymo greitis reguliuojamas pagal įvykstančius silpnus hidraulinius smūgius, taip pat stebima, kad vamzdynas nenuslinktų nuo judamųjų atramų. 215. Užsikimšus drenažo atvamzdžiui, jį reikia prapūsti staigiai uždarant ir atidarant sklendę (ventilį), kartu atvamzdį lengvai pastuksenant mediniu plaktuku. Jeigu atvamzdžio taip išvalyti nepavyksta, reikia nutraukti šildymą, palaukti, kol slėgis vamzdyne susilygins su atmosferos slėgiu, atsukti ir išvalyti sklendę (ventilį) ir atvamzdį. 216. Drenažinius įrenginius reikia uždaryti, kai per juos pradeda tekėti sausas garas be vandens priemaišų. Garotiekis laikomas įšildytu, kai per drenažinį įrenginį, esantį žemiausioje tinklo vietoje, ir pagal garo tekėjimo kryptį toliausiai esantį drenažinį įrenginį ima tekėti sausas garas. 217. Įšildytame garotiekyje palaikomas eksploatacinis slėgis visiškai atidarius sklendes magistralėje ir atšakose. Garotiekis vėl apžiūrimas, išryškėję defektai pašalinami, patikrinamas varžtų įveržimas flanšinėse jungtyse. 218. Naujus sumontuotus arba po kapitalinio remonto pradedamus eksploatuoti garotiekius reikia prapūsti, kad būtų pašalinti nešvarumai. Prapučiama per vamzdynų galuose įrengtas sklendes, kurios prapūtimo metu visiškai atidaromos, garas išleidžiamas į aplinką. 219. Garas į sistemą pradedamas tiekti lėtai atsukant sklendę šilumos punkte, prieš tai iki galo atidarius prapučiamuosius drenavimo įrenginius. Įšylant garotiekiui ir per drenavimo įrenginius pasirodant sausam garui, jie paeiliui uždaromi. Uždarius paskutinį drenažą, šilumos punkte iki galo atidaroma sklendė ir šilumos punkto įrenginiuose nustatomas eksploatacinis slėgis. Po to drenavimo įrenginiai įjungiami per kondensato atskirtuvus. 220. Darbinis slėgis garo sistemoje turi būti palaikomas slėgio reguliatoriais. Uždaromosios sklendės turi būti iki galo atidarytos, jas naudoti reguliavimui draudžiama. 221. Kondensato vamzdynams plauti gali būti naudojamas techninis vanduo, vanduo iš šilumos tinklų ar papildymo sistemos, taip pat nekokybiškas kondensatas iš vartotojų sistemų. Kondensato vamzdynus prapūsti garu draudžiama. 222. Kondensato vamzdynai turi būti plaunami hidropneumatiniu būdu tol, kol panaudotas plauti vanduo taps visiškai skaidrus. Tam tikslui naudoti aukštesnės kaip 45°C temperatūros vandenį draudžiama. 223. Vandenį iš išplautų kondensato vamzdynų reikia išleisti, vamzdynus pripildyti kondensato arba minkštinto deaeruotojo vandens ir atlikti kontrolinį plovimą. Jo metu cheminės analizės būdu tikrinama plauti naudojamo ir drenuojamojo vandens kokybė. Kontrolinis plovimas atliekamas tol, kol drenuojamojo vandens kokybė tenkina teisės aktuose nustatytus reikalavimus. VI. ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIAI I. ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) BENDRIEJI REIKALAVIMAI 224. Šilumą vartojančiuose įrenginiuose atsirandanti atliekinė šiluma turi būti panaudota, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu. Šilumą utilizuojančių įrenginių kiekis nustatomas atsižvelgiant į technologinių šilumos vartojimo įrenginių eksploatacinį režimą. Jų gali būti vienas arba keli visoje šilumos vartojimo įrenginių grupėje. Projektuojant, įrengiant ar rekonstruojant vėdinimo sistemas turi būti panaudojama šalinamo oro šiluma, jei tai ekonomiškai naudinga. 225. Kiekvienas šilumos vartojimo įrenginys įrenginio priekyje privalo turėti aiškiai matomą eilės numerį, kuris ryškiai matytųsi. Ant uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, taip pat ant šalia esančių šilumos ir technologinių vamzdynų turi būti aiškiai rodyklėmis nurodytos šilumnešio ir technologinių tirpalų tekėjimo kryptys, nustatytas ženklinimas, armatūros numeris pagal schemą, armatūros atidarymo ir uždarymo krypties rodyklės. 226. Visos išorinės šilumos vartojimo įrenginių dalys ir šilumos vamzdynai turi būti taip izoliuoti, kad kai aplinkos oro temperatūra 25oC, izoliacijos paviršiaus temperatūra neviršytų 45oC. 227. Kai šilumos vartojimo įrenginių izoliuotos metalinės dalys dažnai ardomos, izoliacijos konstrukcija turi būti tokia, kad ją būtų lengva nuimti jos nesugadinant. 228. Šilumos vartojimo įrenginiai privalo turėti: 228.1. stacionarias kopėčias ir aikšteles, kuriomis naudojantis būtų galima pasiekti ir reguliariai apžiūrėti pagrindinius elementus ir kontrolės matavimo prietaisus; 228.2. uždaromąją armatūrą šildančios ir šildomos terpės išleidimo ir įleidimo vietose; 228.3. apsauginius vožtuvus pagal teisės aktų reikalavimus; 228.4. stebėjimo ir vandens lygio rodiklius tais atvejais, kai būtina stebėti įrenginyje esančių skysčio arba medžiagos lygį ir būklę; 228.5. įtaisus bandiniams imti ir orui, dujoms, technologiniams produktams bei kondensatui pašalinti; 228.6. manometrus ir termometrus šilumnešio ir šildomos terpės slėgiui ir temperatūrai matuoti; 228.7. šilumnešio ir šilumos apskaitos prietaisus; 228.8. kitus projekte nustatytus prietaisus ir automatinio reguliavimo priemones. 229. Jeigu šilumos vartojimo įrenginiai skirti žemesniems parametrams negu tiekiamo šilumnešio, turi būti įrengtas automatinis įtaisas slėgiui, o prireikus ir temperatūrai sumažinti. Taip pat turi būti sumontuotas apsauginis vožtuvas. 230. Iš garą naudojančio paviršinio tipo įrenginio kondensatas nukreipiamas per automatinius kondensato atskirtuvus ir kitus automatinius įrenginius. 231. Šilumą vartojantiems įrenginiams tiekiamo šilumnešio slėgis ir temperatūra turi atitikti nustatyto technologinio režimo normas. Šilumnešio parametrų svyravimo ribos turi būti nurodytos eksploatavimo instrukcijose. 232. Kai į šilumos vartojimo įrenginius tiekiamas drėgnas garas ir reikia jį pasausinti, ant garotiekių prieš aparatus įrengiami drėgmės skirtuvai (separatoriai) drėgmei atskirti. 233. Šilumos vartojimo įrenginiai, kuriuose eksploatavimo metu slėgis yra didesnis už atmosferos slėgį, turi būti patikrinami įvertinant techninę būklę ir bandomi hidrauliškai pagal atitinkamuose teisės aktuose ir eksploatavimo instrukcijose pateiktus reikalavimus. 234. Kartu su šilumą vartojančiais įrenginiais hidrauliškai turi būti bandoma prie jų esanti armatūra, vamzdynai ir pagalbiniai įrenginiai. 235. Šilumos vartojimo įrenginių, kuriuose eksploatavimo metu slėgis būna mažesnis už 0,07 MPa arba susidaro vakuumas, atsparumas bandomas 0,2 MPa slėgiu, o sandarumas – 0,15 MPa slėgiu. 236. Šilumos vartojimo įrenginių neplaniniai hidrauliniai bandymai ir vidinė apžiūra turi būti atliekama po remonto, rekonstravimo arba kai įrenginys nebuvo naudojamas daugiau kaip vienerius metus. 237. Šilumos vartojimo įrenginiai, kurių metalo sudėtį ir mechanines savybes blogina aplinkoje esančios cheminės medžiagos, taip pat tie šilumos vartojimo įrenginiai, kuriuose yra koroziją sukelianti terpė arba jų sienelių temperatūra būna didesnė kaip 475°C, turi būti papildomai patikrinami pagal gamintojų instrukciją. 238. Padidėjusio pavojingumo įrenginiuose (slėginiuose induose), kuriuose sumažėjus arba padidėjus šilumnešio parametrams gali kilti avarija ir pavojus žmonių gyvybei, turi būti įrengti saugos įtaisai, užtikrinantys šilumą vartojančio įrenginio ir jo elementų veikimą be avarijų. 239. Šilumą vartojančio įrenginio negalima naudoti šiais atvejais: 239.1. pasibaigus apžiūros metu nustatytam galiojimo terminui; 239.2. kai įrenginys neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka; 239.3. kai slėgis pakyla aukščiau leidžiamojo; 239.4. sugedus apsauginiams vožtuvams; 239.5. sugedus manometrui, kai slėgio negalima nustatyti kitais prietaisais; 239.6. sugedus dangčiams, liukams ir kai trūksta tvirtinimo detalių; 239.7. sugedus apsauginiams ir blokuojamiesiems įtaisams; 239.8. sugedus projekte nurodytiems kontrolės matavimo prietaisams ir automatikos priemonėms; 239.9. kai nėra šilumą vartojančio įrenginio paso. 240. Neleidžiama šilumą vartojančiuose įrenginiuose naudotis tais manometrais, kurių: 240.1. nėra patikros žymės; 240.2. baigėsi patikros metu nustatytas galiojimo terminas; 240.3. sudužęs stiklas ar nėra raudono brūkšnio, rodančio ribinį leidžiamąjį darbo slėgį; 240.4. manometrą išjungus rodyklė negrįžta į nulinę skalės padėtį tiek, kad viršytų pusę šiam manometrui leidžiamos paklaidos, arba jei yra kitų trūkumų, turinčių įtakos manometro rodmenų tikslumui. 241. Šilumą vartojantis įrenginys, jam priklausantys vamzdynai ir pagalbiniai įrenginiai turi būti nudažyti pagal teisės aktų reikalavimus laku ir dažais, atspariais dujoms ir garams, išsiskiriantiems toje patalpoje, kurioje yra įrenginys. Dažyti reikia ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus. Atvirame ore (ne patalpoje) sumontuotų šilumos vartojimo įrenginių šiluminė izoliacija turi būti padengta vandeniui atspariu sluoksniu. 242. Šilumos vartojimo įrenginių remonto ir techninės priežiūros darbų periodiškumas nustatomas pagal šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus, gamintojų rekomendacijas, įrenginių ir statinių techninę būklę. 243. Šilumos vartojimo įrenginių techninė būklė ir remonto apimtis nustatoma techninės priežiūros metu ir palyginus faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais. Tam tikslui: 243.1. turi būti sudaryti daugiamečiai ir metiniai šilumos vartojimo įrenginių remonto planai, kuriuos tvirtina savininkas arba jo įgaliotas asmuo; 243.2. šilumos vartojimo įrenginių remonto planai turi būti suderinti su šilumos tiekėjo ar nuosavų šilumos šaltinių įrenginių remonto planais; 243.3. prieš remonto pradžią ir remonto metu turi būti nustatyti defektai. Suremontuoti įrenginiai ir statiniai turi atitikti kriterijus, nustatytus techniniuose dokumentuose; 243.4. remonto planas ir mastas gali būti koreguojami, jei remonto metu randama defektų, kuriems pašalinti būtinas papildomas laikas. Pakoreguotas planas turi būti patvirtintas Savininko ar jo įgalioto asmens; 243.5. šilumos vartojimo įrenginiai išbandomi hidrauliškai prieš remontą ir po jo. 244. Remonto metu šilumos vartojimo įrenginiai sutvarkomi atkuriant jų pirminę būklę, keičiant ar atnaujinant bet kurias detales, įskaitant ir pagrindines. 245. Eksploatavimo metu atliekamos kontrolinio pobūdžio procedūros (apžiūra, eksploatavimo instrukcijų laikymosi priežiūra, techniniai bandymai ir techninės būklės patikrinimas) ir kai kurios atkuriamojo pobūdžio technologinės procedūros (reguliavimas ir derinimas, valymas, tepimas, susidėvėjusių detalių keitimas ir kitų smulkių defektų šalinimas). II. ŠILUMOS PUNKTŲ PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) BENDRIEJI REIKALAVIMAI 246. Šilumos punktai, skirti gyvenamiesiems pastatams šildyti ir karštam vandeniui ruošti turi būti prižiūrimi (eksploatuojami) teisės aktų nustatyta tvarka [Taisyklių 3 priedo 22 p.]. Juos gali eksploatuoti tik fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestatą [Taisyklių 3.6 p. ir 3 priedo 35 p.]. 247. Pramonės įmonių šilumos punkte turi būti principinės vandens ir (
- ar)garo tinklų schemos, kondensato surinkimo ir grąžinimo schemos. Taip pat turi būti šilumos punkto įrenginių techninių duomenų lentelės, eksploatavimo instrukcijos, operatyvių veiksmų registracijos žurnalas, nustatytos šilumos suvartojimo ir kondensato grąžinimo normos, režimų grafikai, o tiekiamas termofikacinio vandens ir (
- ar)garo debitas nurodytas režimų lentelėse. 248. Šilumos tiekėjas ir Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnai šilumos punktuose kontroliuoja sutartyse nustatytų šilumos ir šilumnešio perdavimo ir vartojimo režimų laikymąsi. 249. Pastato šilumos punkte turi būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentai. 250. Pastato šilumos punkto priežiūra apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas šių lygių apima sistemos veikimo, techninės apžiūros ir būklės atkūrimo veiksmus. 251. Pastato šilumos punkto priežiūros būtiniausi darbai, kuriais užtikrinama, kad šilumos punktai nustatytą jų eksploatavimo trukmę atitiks projekte nustatytus reikalavimus, yra šie: 251.1. pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę atliekama pastato šilumos punkto įrenginių apžiūra, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos; 251.2. pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę atliekama šilumos punkto veikimo parametrų kontrolė (į šildymo sistemą tiekiamo ir iš jos grąžinamo šilumnešio temperatūros kontrolė ir į patalpas tiekiamo karšto vandens ir recirkuliacinio vandens temperatūrų kontrolė), jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos; 251.3. pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekama atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso veikimo ir jo plombų kontrolė ir nurašomi šilumos apskaitos prietaiso rodmenys, atliekama jų analizė ir pateikiama ataskaita, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos; 251.4. jeigu yra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistema, skirta atnaujintų šilumos punktų priežiūrai ir veikimo parametrų kontrolei, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus atliekami šių Taisyklių 251.1–251.3 punktuose numatyti darbai; 251.5. pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekama šilumos punkto patalpos elektros tinklų apžiūra. 252. Darbai, kurie atliekami įrangos charakteristikoje nurodytu periodiškumu: 252.1. atjungimo armatūros ir kontrolės, matavimo ir reguliavimo prietaisų paprastasis remontas; 252.2. šilumos punkto sklendžių ir ventilių priežiūra, jų riebokšlių paveržimas, paprastasis remontas; 252.3. šilumokaičių remontas (protėkio pašalinimas suveržiant tarpines, tarpinių keitimas, mechaninis vamzdelių ar plokštelių valymas, sandarumo išbandymas, plovimas gamintojo nustatytais cheminiais tirpalais); 252.4. šalto vandens skaitiklių (jeigu tokie yra) prieš karšto vandens šilumokaičius rodmenų nurašymas; 252.5. filtrų ir purvo rinktuvų valymas ir plovimas; 252.6. aklių, apsaugančių namo šildymo sistemą nuo padidėjusio slėgio lauko tinklų hidraulinio bandymo metu, įrengimas šilumos punktuose prie įvadinių sklendžių. 253. Darbai, kurie atliekami pagal poreikį: 253.1. vamzdynų ir armatūros izoliacijos, pažeistos eksploatavimo metu, atkūrimas; 253.2. optimalių darbo režimų, jų valdymo programų nustatymas, darbo režimų (programų) keitimas pagal Savininko (administratoriaus) pageidavimus, nepažeidžiant higienos normų. 254. Visa šilumos punkto uždaromoji ir reguliuojamoji armatūra turi būti sunumeruota pagal schemą. Visi išsišakojimo mazgai, siurbliai, automatinio reguliavimo mazgai ir kiti šilumos punkto įrenginiai turi turėti numerius, kuriais jie ženklinami planuose ir schemose. Technologinėse schemose turi būti sunumeruotos visos prijungtos abonentų sistemos. Tiekiamojo vamzdžio armatūra (garo vamzdžio) ženklinama neporiniu numeriu, atitinkamai armatūra, esanti ant grąžinamojo (kondensato) vamzdžio, – kitu (didesniu už jį) poriniu numeriu. 255. Vamzdynai ir talpyklos turi būti nudažyti skiriamosiomis spalvomis teisės aktų nustatyta tvarka. 256. Prie vieno šilumos punkto jungiant įvairių rūšių šilumos sistemas, pavyzdžiui, buitinių patalpų šildymo prietaisus, tiekiamosios vėdinimo sistemos įrenginius ir orinio šildymo agregatus, gamybos padalinių šildymo prietaisus, karšto vandens perdavimo įrenginius, technologinius šilumos vartojimo įrenginius, šilumnešį į kiekvieną jų reikia tiekti atskira vamzdyno atšaka, prijungta prie šilumos punkto kolektoriaus. 257. Eksploatuojant šilumos punktus atliekamos tokios procedūros: 257.1. įjungiamos ir išjungiamos šilumos sistemos; 257.2. kontroliuojamas įrenginių veikimas; 257.3. palaikomi gamybos instrukcijose ir režimo kortelėse nurodyti garo ir termofikacinio vandens, tiekiamo į šilumos vartojimo įrenginius, ir kondensato bei termofikacinio vandens, grąžinamo į šilumos perdavimo tinklus, parametrai; 257.4. šildymui ir vėdinimui reikalingas šilumos kiekis reguliuojamas pagal meteorologines sąlygas, o karštam vandeniui, – pagal higienos ir technologijos normas; 257.5. palaikomas saugus ir ekonomiškas visų šilumos punkto įrenginių veikimas; 257.6. palaikoma normali visų kontrolės, matavimo ir apskaitos prietaisų, esančių šilumos punkte, eksploatavimo būklė. 258. Kai nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemų, šilumos punktus pramonės pastatuose, naudojančiuose garą, reikia be pertraukos prižiūrėti visą parą. Visi šilumnešio parametrai turi būti fiksuojami specialiame žurnale arba žiniaraštyje. Visi operatyviniai perjungimai, režimo pažeidimo atvejai ir avariniai atvejai fiksuojami budėtojo žurnale, kurį kiekvieną dieną turi peržiūrėti ir vizuoti asmuo, atsakingas už šilumos ūkį. 259. Turi būti sudarytas centrinio šilumos punkto techninis pasas, kuriame nurodomi duomenys apie įrenginius, jų prijungimo schemas ir šilumos vartotojų poreikius. 260. Šilumos punktus prižiūrintis personalas įjungia ir išjungia šilumos punktus ir šilumos sistemas, jei tai leidžia šilumos tiekėjo dispečeris ir vadovauja atsakingas vartotojo darbuotojas. 261. Susidarius avarinei pastato šilumos sistemų situacijai, prižiūrėtojo budėtojas turi pranešti apie tai šilumos tiekėjo dispečeriui ir imtis priemonių gedimams nustatyti ir šalinti. 262. Garo skirstymo atskirų sistemų atšakose įrengiami slėgio reguliatoriai, o prie garą naudojančių įrenginių – srauto reguliatoriai. 263. Gyvenamųjų namų šilumos punktų drenažai ir oro išleidimo armatūra eksploatacijos metu turi būti uždaryti aklėmis ir užplombuoti. 264. Gyvenamųjų namų šilumos punktus prižiūrintis personalas: 264.1. jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę kontroliuoja, ar į šildymo sistemą tiekiamo ir grąžinamo iš jos šilumnešio parametrai atitinka šilumos perdavimo pastato patvirtintą temperatūros grafiką, ir esant nuokrypiams juos koreguoja; 264.2. jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę įrašo į šilumos punkte esantį žurnalą duomenis apie šilumnešio ir karšto vandens parametrus (temperatūrą ir slėgį) bei apskaitos prietaisų rodmenis apie pratekėjusį per šilumos punktą šilumnešio kiekį, suvartotą šilumos kiekį ir šilumnešį bei sušildyto vandens kiekį (jeigu įrengtas jo apskaitos prietaisas); 264.3. jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę stebi ir tikrina šilumos punkte esančių įrenginių veikimą ir šalina pastebėtus sutrikimus; 264.4. pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per dvi savaites išvalo filtrus; 264.5. pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per ketverius metus išplauna šilumokaičius, naudodamas specialiai tam skirtas priemones, kurios jų neardo. Prieš plaunant šilumokaitį reikia nustatyti teršalų kilmę ir pagal tai parinkti plovimo priemonę. Šilumokaičio negalima palikti sauso, jis turi būti užpildytas vandeniu; 264.6. jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį duomenis apie pastebėtus įrenginių veikimo sutrikimus ir atliktus darbus juos šalinant, kitas profilaktikos priemones ar parametrų reguliavimo darbus įrašo į šilumos punkte esantį žurnalą; 264.7. informuoja šilumos tiekėjo dispečerį apie pastebėtus šilumnešio parametrų nuokrypius šilumos perdavimo tinkle (įvade) ir šilumos apskaitos prietaiso sutrikimus; 264.8. atlieka kitus darbus, nustatytus šilumos punkto eksploatavimo instrukcijoje. III. ŠILUMOS PUNKTŲ ĮRENGIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI 265. Šilumos punktai skirstomi į grupinius ir individualius. Šilumos punkto statybinė ir technologinė dalis turi atitikti statybos techninių reglamentų, Šilumos tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių [Taisyklių 3 priedo 4 p.] ir kitų teisės aktų reikalavimus. 266. Šilumos punktuose montuojami šilumos vartojimo įrenginiai, išsiplėtimo indai, armatūra, valdymo, apskaitos, kontrolės ir automatikos priemonės, kuriomis: 266.1. vieno šilumnešio šiluma perduodama kitam; 266.2. keičiami šilumnešio parametrai; 266.3. atliekama šilumnešio parametrų kontrolė ir apsauga, neleidžianti viršyti jo parametrų, esant avarinėms situacijoms; 266.4. reguliuojami ir matuojami šilumnešių kiekiai, matuojamas visas objekte suvartotos šilumos energijos kiekis; 266.5. šilumnešis paskirstomas šilumą vartojantiems įrenginiams; 266.6. šilumnešiu pildomos ir papildomos vietinės šilumą naudojančioms sistemos; 266.7. surenkamas, atvėsinamas, grąžinamas kondensatas ir atliekama jo kokybės kontrolė; 266.8. akumuliuojama šiluma; 266.9. ruošiamas karštas vanduo. 267. Šilumos punkte turi būti principinės garo ir vandens tinklų schemos, kondensato surinkimo ir grąžinimo schemos, kuriose visa šilumos punkto uždaromoji ir reguliuojamoji armatūra bei įrenginiai turi būti sunumeruoti. Taip pat turi būti šilumos punkto įrenginių techninių duomenų lentelės, eksploatavimo instrukcijos, operatyvinis žurnalas, nustatytos šilumos suvartojimo ir kondensato grąžinimo normos, režimų grafikai, o tiekiami garo ir termofikacinio vandens kiekiai nurodyti režimų lentelėse. 268. Technologinėse schemose turi būti sunumeruotos visos prijungtos šilumos perdavimo sistemos. Tiekimo vamzdžio armatūra (garo vamzdžio) ženklinama neporiniu numeriu, atitinkamai armatūra, esanti ant grąžinimo (kondensato) vamzdžio, – kitu (didesniu už jį) poriniu numeriu. 269. Šilumos punktas turi būti aprūpintas: 269.1. uždaromąja armatūra ant vandens tiekimo ir grąžinimo vamzdynų tinklų, taip pat ant garo ir kondensato vamzdynų; 269.2. įrenginiais orui išleisti aukščiausiose vandens sistemų vietose ir garotiekio sistemų žemiausiose vietose ir vandeniui drenuoti iš vamzdynų žemiausių vietų; 269.3. prietaisais, fiksuojančiais slėgį ir temperatūrą termofikacinio vandens tiekimo ir grąžinimo vamzdynuose ir (
- ar)garotiekio ir kondensato vamzdynuose; 269.4. šilumos apskaitos prietaisais ant termofikacinio vandens tiekimo ar grąžinimo vamzdyno ir garotiekio suvartotam šilumos kiekiui matuoti; 269.5. rodomaisiais prietaisais slėgiui matuoti ant tiekimo ir grąžinimo vamzdynų iki įvadinės armatūros, ant kiekvieno perdavimo vamzdyno už skirstomojo kolektoriaus armatūros; 269.6. rodomaisiais termometrais ant visų termofikacinio vandens grąžinimo vamzdynų prieš surenkamuosius kolektorius, ant bendro tiekimo ir grąžinimo vamzdynų bei kondensato vamzdyno, karšto vandens tiekimo ir cirkuliacinio vandens sistemų vamzdynuose prieš karšto vandens sistemos atjungimo nuo šilumokaičio sklendes, šalto vandens vamzdyne prieš karšto vandens šildytuvą (tik manometras). 270. Šilumos punktuose draudžiama naudoti prietaisus, kuriuose yra gyvsidabrio [Taisyklių 3 priedo 4 p.]. 271. Kai vartotojo sistemos prijungtos pagal priklausomąją schemą, reikia šilumnešio grąžinimo vamzdyne įrengti reguliavimo vožtuvą, palaikantį nustatytą slėgį iki jo, jei to reikalauja šilumos perdavimo tinklų hidraulinis režimas. 272. Kai vartotojo sistemos prijungtos pagal priklausomąją schemą, o tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio slėgių skirtumas šilumos punkte viršija 0,4 MPa, tiekimo vamzdyne reikia įrengti reguliavimo vožtuvą, palaikantį nustatytą slėgį po jo. 273. Šilumos punktuose draudžiama įrengti reguliavimo armatūros ir apskaitos prietaisų apylankinius vamzdynus. 274. Tais atvejais, kai šilumos punktuose įrengtos jungtys tarp tiekimo ir grąžinimo vamzdynų, jose turi būti dvi sklendės ir tarp jų drenuojantis įtaisas. Sklendės normaliomis eksploatacijos sąlygomis turi būti uždarytos ir užplombuotos. 275. Šilumos punktai turi būti saugūs gaisro atžvilgiu ir atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 32 p.]. 276. Šilumos punkte flanšinėse jungtyse draudžiama naudoti kartoninius ir guminius tarpiklius. 277. Šilumos punktuose turi būti įrengti atvamzdžiai su uždaromąja armatūra, skirta šalto vandens ir suslėgto oro vamzdynams prijungti, šildymo sistemoms plauti ir vandeniui iš jų išleisti. Eksploatacijos metu šios linijos nuo šilumos punkto turi būti atjungtos, o atvamzdžiai užaklinti ir užplombuoti. 278. Jeigu garą naudojančiose sistemose projektinis garo slėgis mažesnis už slėgį garotiekyje, šilumos punkte turi būti įrengti slėgio reguliavimo įrenginiai, o už jų apsaugos vožtuvai. 279. Šilumos punktuose, per kuriuos tiekiamas garas, turi būti įrengti drenažo įrenginiai, naudojami garotiekiams įjungti ir išjungti. 280. Reguliavimo armatūra turi būti sandari ir atspari dalelių, mažesnių kaip 1 mm, kurių nebesulaiko filtras, poveikiui. 281. Šilumos punktų tiekimo linijoje už pirmųjų sklendžių turi būti įrengti filtrai, sulaikantys 1 mm ir didesnes daleles, o grąžinimo linijoje – prieš reguliavimo įrenginius ir apskaitos prietaisus. Purvo gaudytuvai įrengiami tik tais atvejais, kai to reikalauja projektavimo techninės sąlygos. Purvo gaudytuvai montuojami prieš filtrus (pagal vandens tekėjimo kryptį). IV. ŠILDYMO SISTEMOS ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) BENDRIEJI REIKALAVIMAI 282. Pastato šildymo sistemos priežiūra apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas šių lygių apima sistemos veikimo, techninės apžiūros ir būklės atkūrimo veiksmus. 283. Šildymo sistemas reikia išplauti vieną kartą per ketverius metus. Plaunama baigus šildymo sezoną, kol vanduo tampa visai švarus. Plovimui reikia naudoti vandenį ir suslėgtąjį orą arba vien vandenį, kurio kiekis 4–5 kartus viršija šildymo sistemos eksploatacinį debitą. Išplovus surašomas atlikto darbo aktas. 284. Šildymo sistemos, saugomos nuo korozijos, visą laiką, išskyrus remonto periodą, turi būti pripildytos deaeruotuojo vandens, kurio slėgis aukščiausiame sistemos taške ne mažesnis kaip 0,05 MPa. 285. Prieš pradedant šildymo sezoną, taip pat iš naujo prijungiamas arba po remonto įjungiamas visas šildymo sistemas reikia išbandyti hidrauliniu slėgiu. Hidrauliniu slėgiu reikia išbandyti tiek remontuotas, tiek ir neremontuotas sistemas. 286. Hidrauliniu slėgiu bandoma: 286.1. valdymo (įvado) mazgai slėgiu, kuris lygus 1,3 eksploatacinio slėgio, tačiau ne mažesniu kaip 1,0 MPa. Eksploataciniu slėgiu laikomas tinklo (šilumos perdavimo šaltinio) slėgis prieš įvado sklendę; 286.2. šildymo sistemos slėgiu, kuris lygus 1,3 eksploatacinio slėgio (su radiatoriais ne didesniu kaip 0,6 MPa slėgiu). Eksploataciniu slėgiu laikomas slėgis šilumos punkte prieš sklendę atšakoje į šildymo sistemą; 286.3. garo sistemos, kurių eksploatacinis slėgis ne didesnis kaip 0,05 Mpa, bandomos 0,25 MPa žemiausiame sistemos taške; 286.4. garo sistemos, kurių eksploatacinis slėgis didesnis už 0,05 MPa, bandomos eksploataciniu slėgiu plius 0,1 MPa, tačiau ne mažesniu kaip 0,3 MPa aukščiausiame sistemos taške. 287. Valdymo (įvado) mazgai ir sistemos laikomi išbandytais, jeigu bandymo metu: 287.1. nepastebėta rasojimo per virintines siūles, vandens tekėjimo iš šildymo prietaisų, vamzdynų, armatūros ir kitų elementų; 287.2. valdymo (įvado) mazguose ir šildymo sistemose bandymų metu slėgis per 5 min. nesumažėjo; 287.3. sistemose su slėptais šildymo prietaisais bandymų metu slėgis per 15 min. nesumažėjo. 288. Jei bandymo rezultatai neatitinka šių Taisyklių 287 punkte nurodytų reikalavimų, reikia pašalinti defektus ir sistemos sandarumą bandyti dar kartą. 289. Bandymo rezultatai įforminami aktu. 290. Bandymo metu reikia naudoti spyruoklinius manometrus, kurių tikslumo klasė ne mažesnė kaip 1,5, skersmuo ne mažesnis kaip 160 mm, padalos vertė 0,01 MPa ir bandomojo slėgio dydis būtų rodomas manometro skalės antrame trečdalyje. 291. Pastato šildymo sistemos priežiūros būtiniausi darbai, kuriais užtikrinama, kad gyvenamųjų namų šildymo sistema atitinka projekte nustatytus jos eksploatavimo trukmės reikalavimus, yra šie: 291.1. pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas dvi savaitės atliekama pastato šildymo sistemos magistralių ir stovų jungčių prie magistralių (įskaičiuojant atjungiamąją ir balansavimo armatūrą) apžiūra; 291.2. jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas dvi savaitės tikrinama šilumnešio temperatūra (matuojama kontroliniuose taškuose). 292. Kontroliniais taškais laikyti: 292.1. kiekvieno stovo (esant dvivamzdei sistemai – tiekimo ir grąžinimo stovų) atkarpas, esančias 0,2–0,5 m atstumu nuo prijungimo prie magistralės vietos; 292.2. atkarpas ties kiekvieno stovo viduriu, esančias 0,2–0,5 m atstumu nuo atšakų į šildymo prietaisus (penkių aukštų pastate kontrolinis taškas bus 3 aukšte, devynių aukštų pastate kontrolinis taškas bus 5 aukšte, panašiai nustatomos kontrolinių taškų vietos kitokio aukščio pastatuose). 293. Jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas dvi savaitės matavimų rezultatai surašomi į šildymo sistemos priežiūros darbų registravimo žurnalą, laikomą pastato šilumos punkte, ir palyginami su projektiniais pagal tuo metu esančią lauko oro temperatūrą. 294. Jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas dvi savaitės turi būti atliekamas namo šildymo sistemos naudojamos šiluminės galios patikrinimas ir, esant nuokrypiui, ji turi būti koreguojama, nepažeidžiant higienos normų. 295. Darbai, atliekami nurodytu periodiškumu: 295.1. šildymo ir karšto vandens sistemos sezoninis arba poavarinis paleidimas ir nuorinimas; 295.2. šildymo sistemos plovimas, hidraulinis išbandymas, paruošimas šildymo sezonui; 295.3. šildymo sistemos hidraulinis balansavimas kiekvieno šildymo sezono pradžioje ir kiekvieną kartą, kai pakeičiami vamzdynai, šildymo prietaisai, armatūra. Atlikus hidraulinį balansavimą surašomas aktas, prie jo pridedama šildymo sistemos schema, kurioje pažymimi sureguliuoti šilumnešio debitai. 296. Darbai, atliekami pagal poreikį: 296.1. atjungimo armatūros einamasis remontas (riebokšlių sutepimas, paveržimas); 296.2. defektų ir avarijų lokalizavimas ir likvidavimas (srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas, susidėvėjusių vamzdžių pakeitimas); 296.3. vamzdynų ir armatūros izoliacijos, pažeistos eksploatavimo metu, atkūrimas; 296.4. kiaurų radiatorių butuose nuėmimas, aklių arba šilumnešio cirkuliacijos jungčių įrengimas vietoj nuimto radiatoriaus (radiatorius ar vonios šildytuvus turi parūpinti butų savininkai); 296.5. kiaurų radiatorių laiptinėse ir kitose bendrojo naudojimo patalpose pakeitimas (radiatorius turi parūpinti pastato ar pastato butų ir kitų patalpų savininkai); 296.6. blogai šylančių radiatorių ir vonios šildytuvų šildymo efektyvumo atkūrimas, jeigu tai nereikalauja sistemų kapitalinio remonto; 296.7. oro pašalinimas iš sistemos; 296.8. optimalių valdymo programų nustatymas, programų keitimas pagal namo įgaliotinio pageidavimus, nepažeidžiant higienos normų. 297. Prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią šildymo sistemos Prižiūrėtojas privalo patikrinti šildymo sistemos atitiktį privalomiesiems reikalavimams. 298. Eksploatuojant vandens šildymo sistemas privaloma laikytis šių reikalavimų: 298.1. iš šildymo sistemos grąžinamo šilumnešio temperatūra už nurodytą temperatūros grafike turi būti aukštesnė ne daugiau kaip 3 procentais; 298.2. sistema turi būti visiškai pripildyta deaeruotojo vandens; slėgis neturi viršyti leidžiamojo šildymo prietaisams ir vamzdynams; 298.3. vidutiniai valandiniai šilumnešio nuostoliai turi būti ne didesni kaip 0,05 procento, skaičiuojant nuo sistemos tūrio. 299. Eksploatuojant garo šildymo sistemas reikia, kad: 299.1. šildymo prietaisai šiltų vienodai; 299.2. garas, patekęs į šildymo prietaisus, visiškai kondensuotųsi; 299.3. visas kondensatas iš sistemos būtų grąžinamas. 300. Didžiausia galima šildymo prietaisų paviršiaus temperatūra neturi viršyti nustatytų higienos normose. 301. Šildymo prietaisai turi būti lengvai prieinami. Armatūrą montuoti tokiose vietose, kurios būtų prieinamos remontuojant ir eksploatuojant. 302. Šildymo sistemos stovuose turi būti įrengtos hidraulinio balansavimo priemonės, turinčios graduotas nustatymo skales, sudarančios galimybę matuoti ir reguliuoti šilumnešio debitą ir temperatūrą ir aprūpintos techninėmis reguliavimo charakteristikomis. 303. Metaliniai vamzdynai ir šildymo prietaisai turi būti nudažyti. Patalpų, kur išsiskiria metalą oksiduojantys garai arba dujos, šildymo sistemos elementų paviršių dažai turi būti atsparūs rūgštims; padidėjusio drėgnumo patalpose vamzdynai ir šildymo prietaisai dažomi du kartus. Šiame punkte minimose patalpose dažoma turi būti kas dveji metai. 304. Nepriklausomos vandens šildymo sistemos pripildomos vandens iš šilumos perdavimo tinklų. Pildymo greitį ir tvarką reikia suderinti su šilumos tiekėju (dispečeriu). Pildymo metu draudžiama viršyti šildymo sistemos statinį slėgį. 305. Pagal poreikį reikia plauti įrengtus purvo gaudiklius. Jų plovimo terminai nustatomi atsižvelgiant į užterštumą, kuris nustatomas pagal manometrų, esančių prieš purvo gaudiklius ir už jų, rodmenis. 306. Tikrinti šildomų patalpų apšiltinimą, jų būklę (viršulangių, durų, langų), patalpų vidaus temperatūrą ir šildymo prietaisų šilimą stebėti atliekant nuolatinį gyvenamojo namo ir jo elementų stebėjimą. 307. Įjungiant sumontuotą, suremontuotą ar rekonstruotą šildymo sistemą, būtina atlikti šiluminį bandymą. Šiluminio bandymo metu šilumnešio temperatūra turi atitikti nustatytąją temperatūros grafike pagal lauko oro temperatūrą. Šiluminio bandymo metu sistema derinama ir reguliuojama teisės aktų nustatyta tvarka. Bandymo rezultatai įforminami aktu. 308. Jei šildymo sistemos šiluminio bandymo negalima atlikti nešildymo sezono metu, tai reikia atlikti prasidėjus šildymo sezonui. 309. Savininko (administratoriaus) arba Prižiūrėtojo būstinėje turi būti šie šildymo sistemų priežiūros ir naudojimo dokumentai: 309.1. pastato šildymo sistemos aprašas; 309.2. pastato šildymo sistemos veikimo ir naudojimo instrukcija; 309.3. pastato šildymo sistemos priežiūros instrukcija. 310. Šių Taisyklių 309 punkte nurodytus dokumentus parengia: 310.1. pastato, išskyrus daugiabučius namus, Savininkas arba jo pavedimu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos Prižiūrėtojas; 310.2. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba jų pavedimu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. 311. Pastato šildymo sistemos apraše nurodoma: 311.1. bendras sistemos aprašymas, atsižvelgiant į teisės aktus, pagal kuriuos pastato šildymo sistema buvo suprojektuota ir sumontuota. Aprašyme taip pat pateikiama informacija apie tikslą ir paslaugas, kurias atlikti pastato šildymo sistema buvo suprojektuota; 311.2. sistemos veikimo schema, hidraulinio balansavimo priemonės ir kiekvieno šildymo prietaiso galia ir šilumnešio srautais stovuose; 311.3. informacija apie svarbiausius pastato šildymo sistemos komponentus, pagrindines jų charakteristikas (sistemos galią, atskirų šildymo prietaisų galią, siurblių našumą, šilumnešių ir patalpų būdingus parametrus, projektines temperatūras, paslėptų vamzdynų vietas, sistemos bendro naudojimo dalių skaitinį apibūdinimą ir kt. Esant autonominiam šilumos šaltiniui – kuro tipą, katilo galią ir pan.); 311.4. informacija apie pastato šildymo sistemos atidavimą naudoti ir duomenys (kartu su projektuotojo nustatytais duomenimis); 311.5. montuotojo ir priežiūros, veikimo ir naudojimo dokumentų rengėjo pavadinimas ir buveinė; 311.6. garantijos sąlygos; 311.7. kita priežiūrai, veikimui ir naudojimui svarbi bendro pobūdžio informacija. 312. Pastato šildymo sistemos veikimo ir naudojimo instrukcijoje nurodoma: 312.1. paleidimo ir stabdymo metodai, avarinės procedūros, įvairių posistemių ir zonų valdymas. Ši informacija turi būti prieinama naudotojui. Apibūdinama sistemos komponentų ar įrenginių gamintojo instrukcijų saugojimo ir prieinamumo naudotojui tvarka; 312.2. valdymo ir saugos įtaisai. Valdymo ir saugos įtaisų veikimo nurodymai; 312.3. eilinės apžiūros ir veiksmai bei atitinkami nurodymai, kaip juos atlikti; 312.4. teisės aktų reikalavimai. Šių teisės aktų ištraukos ar nuorodos į jų punktus ir pan., kurie susiję su pastato šildymo sistemos įrenginių priežiūros reikalavimais; 312.5. galimi pastato šildymo sistemos veikimo sutrikimai; 312.6. šilumnešio, dujų ar skystojo kuro nutekėjimas. Nurodymai naudotojui, ką turi daryti, jei nuteka šilumnešis, dujos ar kuras. 313. Pastato šildymo sistemos priežiūros instrukcijoje nurodoma: 313.1. nustatomas konkrečios šildymo sistemos, atsižvelgiant į jos projekte nurodytam komforto palaikymo lygiui pasiekti turimą įrangą, priežiūros darbų sąrašas ir jų vykdymo instrukcija; 313.2. sistemos veikimo charakteristikos, saugumas ir efektyvumas. Nustatyti esminiai skaitiniai ir loginiai šildymo sistemos veikimo rodikliai, kurie prižiūrėtojo turi būti užtikrinti tam, kad sistema atitiktų nustatytus parametrus, saugumą ir efektyvumą; 313.3. tikrinimas, apžiūra ir taisymas. Nustatytas konkretus šių darbų turinys pagal darbus, nurodytus atitinkamuose teisės aktuose [Taisyklių 3 priedo 22 p.]; 313.4. veiksmų, atliekant priežiūrą, registravimas, priežiūros žurnalo pildymo reikalavimai; 313.5. saugos ir avarijų procedūros, nustatytos saugaus veikimo ir avarinių atvejų procedūros. V. VĖDINIMO SISTEMOS ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) BENDRIEJI REIKALAVIMAI 314. Tiekiamosios vėdinimo ir orinio šildymo sistemų kaloriferiai, kai išorės temperatūra ne žemesnė už projektinę išorės temperatūrą, privalo automatiškai palaikyti: 314.1. nustatytą oro temperatūrą patalpose; 314.2. grąžinamo šilumnešio temperatūrą pagal temperatūros grafiką. 315. Išjungus ventiliatorių, turi veikti automatinė apsauga nuo užšalimo, kuri užtikrina mažiausią šilumnešio tiekimą, neleidžiantį užšalti kaloriferių vamzdeliams. 316. Orinio šildymo ir vėdinimo tiekiamosios kameros turi būti įrengtos taip, kad kaloriferių, ventiliatorių ir išorinių pastato atitvarų jungtys būtų sandarios, o aplenkiamieji kanalai, naudojami pereinamuoju režimu, būtų sandariai uždaromi. 317. Orinio šildymo ir vėdinimo tiekiamuosiuose įrenginiuose, naudojančiuose garą, kaloriferiai prie vamzdynų jungiami lygiagrečiai, o tiekiant šilumą iš vandens šilumos tinklų naudojamas nuoseklusis arba mišrusis jungimo būdas, kuris nurodomas projekte. Kai kaloriferiai pagal oro tekėjimo kryptį montuojami nuosekliai, rekomenduojama juos jungti prie vandens tinklo pagal priešsrovinę schemą. 318. Prie kiekvieno kaloriferio ar jų grupės šilumnešio įėjimo ir išėjimo vietose būtina išjungiamoji armatūra, taip pat termometrų įvorės tiekimo ir grąžinimo vamzdžiuose, oro išleidimo įrenginiai aukščiausiose vietose ir drenavimo įrenginiai – žemiausiose. 319. Jeigu kaloriferiai naudoja garą, būtina įrengti kondensato atskirtuvus. 320. Suglemžtų ar sulankstytų briaunų kaloriferiuose turi būti ne daugiau kaip 10 procentų, o aklėmis uždarytų vamzdelių vienaeigiuose kaloriferiuose – ne daugiau kaip 5 procentai ir daugiaeigiuose kaloriferiuose – ne daugiau kaip 1 procentas. 321. Šildymo ir vėdinimo įrenginių techninėse patalpose būtinas dirbtinis apšvietimas, taip pat tarpas, ne siauresnis kaip 0,7 m, įrenginiams prižiūrėti ir remontuoti. Kameros turi būti užrakinamos. 322. Oro kiekį reguliuojantys vožtuvai turi lengvai atsidaryti ir užsidaryti. Jie įrengiami ant ortakių, prieinamose vietose. Jeigu prie jų negalima laisvai prieiti, reikia įrengti nuotolinę pavarą. 323. Kiekvienoje pavaroje turi būti fiksatorius, turintis vožtuvo tarpinių ir galutinių padėčių rodyklę. Oro tiekimo tinklo atšakose reikia įrengti vožtuvus arba užsklandas orui paskirstyti. 324. Su ortakiais nesujungtos ventiliatorių įsiurbimo angos turi būti uždengtos apsauginiais tinklais, kurių akutės nuo 15 mm iki 25 mm. 325. Jei stoglangių ir langų sąvaros, per kurias reguliuojama aeracija, yra aukščiau kaip 3 m nuo grindų, jos aprūpinamos grupiniais reguliavimo mechanizmais su rankine arba elektrine pavara. 326. Jei metaliniai ortakiai nėra atsparūs korozijai, jie turi būti padengti korozijai atsparia danga arba nudažyti. 327. Ant ventiliatoriaus ir elektros variklio korpusų ryškiais dažais reikia pažymėti rodykles, rodančias rotorių sukimosi kryptis. Jei ventiliatoriai ašiniai, rodyklės žymimos ant ortakio. 328. Prieš pradedant eksploatuoti sumontuotus arba rekonstruotus orinio šildymo ir vėdinimo sistemų įrenginius, reikia įsitikinti, kad jie atitinka pasą ir projektą. Bandymais reikia nustatyti: 328.1. ventiliatorių našumą, jų sukuriamą visą ir statinį slėgį; 328.2. ventiliatorių ir elektros variklių sukimosi greitį; 328.3. elektros variklių galią ir tikrąją apkrovą; 328.4. oro kiekį ir slėgį ortakių ruožų pradiniuose ir galiniuose taškuose; 328.5. tiekiamo ir šalinamo oro temperatūrą ir santykinę drėgmę; 328.6. kaloriferių šiluminį našumą; 328.7. vandens, įtekančio į kaloriferius ir ištekėjusio iš jų, temperatūrą; 328.8. oro temperatūrą ir drėgmę prieš drėkinimo kamerą ir už jos; 328.9. oro valymo filtrais efektyvumo koeficientą; 328.10. įsiurbiamo oro kiekį arba jo nuotėkį atskirose įrenginio dalyse (ortakiuose, tarp sekcijų). 329. Vėdinimo sistema bandoma esant projektiniam sistemos našumui, o šilumnešio temperatūros tuo metu turi atitikti nurodytas temperatūros grafike pagal išorės temperatūrą. 330. Prieš pradedant bandymą, reikia pašalinti apžiūros metu pastebėtus defektus. Bandymo ir derinimo metu pastebėti trūkumai įrašomi į defektų žiniaraščius ir vėliau likviduojami. 331. Būtina sudaryti kiekvieno tiekiamosios vėdinimo sistemos įrenginio ir orinio šildymo sistemos pasą, jame įrašyti techninę charakteristiką ir pateikti įrenginio schemą. Įrenginiuose atlikti pakeitimai ir bandymų rezultatai fiksuojami eksploatavimo žurnale ir pase. 332. Prižiūrėtojas ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę privalo nuodugniai apžiūrėti orinio šildymo sistemą ir vėdinimo įrenginius, patikrinti oro perdavimo ir ištraukimo atitiktį nustatytam režimui, vožtuvų padėtį, oro šildymą kaloriferiuose, šilumos vamzdynų būklę ir kita. Budintieji darbuotojai įrenginius apžiūri kiekvieną dieną. 333. Vėdinimo įrenginių įjungimo ir išjungimo tvarka nustatoma eksploatavimo instrukcijoje. 334. Su technologiniais procesais susiję vėdinimo įrenginiai remontuojami kartu su technologiniais įrenginiais. 335. Orinio šildymo ir tiekiamosios vėdinimo sistemos kaloriferiai, atsižvelgiant į jų užterštumo laipsnį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį prapučiami suslėgtuoju oru arba garais. Prapūtimo periodiškumas nurodomas eksploatavimo instrukcijoje. Kaloriferiai taip pat turi būti prapučiami prieš pradedant šildymo sezoną. 336. Eksploatavimo metu reikia nuolat stebėti oro filtrų užterštumą ir pagal poreikį juos valyti arba regeneruoti. 337. Ne rečiau kaip du kartus per metus iš vėdinimo sistemos įrenginių ir ortakių išvalomos dulkės. Jeigu ortakiais teka dulkėmis ar kitais teršalais užterštas oras, jų valymo periodiškumą nustato tų vėdinimo sistemų eksploatavimo instrukcijos. Apsauginiai tinkleliai ir žaliuzės prieš ventiliatorius turi būti valomi ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. 338. Metalines oro ėmimo ir išmetimo šachtas, taip pat jose esančias groteles reikia padengti antikorozine danga, kurios būklė kasmet turi būti tikrinama ir esant pažeidimų atnaujinama. VI. KARŠTO VANDENS SISTEMOS ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) BENDRIEJI REIKALAVIMAI 339. Pastato karšto vandens sistemos priežiūra apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas šių lygių apima sistemos veikimo, techninės apžiūros ir būsenos atkūrimo veiksmus. 340. Karšto vandens sistemas reikia išplauti vieną kartą per ketverius metus. Plaunama ne šildymo sezono metu, kol vanduo tampa visai švarus. Plovimui reikia naudoti vandenį ir suslėgtąjį orą arba vien vandenį, kurio kiekis 4–5 kartus viršija didžiausią valandinį sunaudoto karšto vandens srauto kiekį. Išplovus surašomas atlikto darbo aktas. 341. Visų naujų prijungiamų arba po remonto įjungiamų karšto vandens sistemų sandarumą reikia tikrinti eksploataciniu slėgiu plius 0,5 MPa, bet ne daugiau kaip 1,0 Mpa. 342. Karšto vandens sistemos cirkuliaciniuose stovuose turi būti įrengta terminio balansavimo įranga optimaliai temperatūrai palaikyti. 343. Tikrinant naujos karšto vandens sistemos sandarumą, privalo dalyvauti sistemos Savininko atstovas. Valdymo (įvado) mazgai ir sistemos laikomos išbandytomis, jeigu bandymo metu karšto vandens sistemose slėgis per 10 min. nesumažėjo daugiau kaip 0,05 MPa. 344. Bandymo rezultatai įforminami aktu. 345. Jei bandymo rezultatai neatitinka šių Taisyklių 343 punkte nurodytų reikalavimų, reikia pašalinti defektus ir sistemos sandarumą bandyti dar kartą. 346. Bandymo metu reikia naudoti spyruoklinius manometrus, kurių tikslumo klasė ne mažesnė kaip 1,5, skersmuo ne mažesnis kaip 160 mm, padalos vertė 0,01 MPa ir bandomojo slėgio dydis būtų rodomas manometro skalės antrame trečdalyje. 347. Pastato karšto vandens sistemos priežiūros būtiniausi darbai, kuriais užtikrinama, kad karšto vandens sistema nustatytai jos eksploatavimo trukmei atitiks projekte numatytus reikalavimus, yra šie: 347.1. pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę atliekamas namo karšto vandens sistemos vamzdyno magistralių, atšakų ir stovų būklės tikrinimas; 347.2. jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę atliekama į patalpas tiekiamo karšto vandens temperatūros kontrolė ir, esant nuokrypiams, koregavimas; 347.3. jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekama namo karšto vandens sistemoje naudojamos šilumos ir karšto vandens kiekių analizė. 348. Darbai, kurie atliekami įrangos charakteristikoje nurodytu periodiškumu: 348.1. atjungimo armatūros einamasis remontas (riebokšlių patepimas, priveržimas); 348.2. bendrojo naudojimo karšto vandens sistemos tiekimo vamzdžių priežiūra iki pirmosios uždaromosios armatūros patalpoje arba iki atsišakojimo į patalpos vidaus tinklą; 348.3. namo karšto vandens tiekimo sistemos cirkuliacinio vamzdyno atšakų ir stovų reguliavimas ir valymas; 348.4. karšto vandens sistemos sezoninis arba poavarinis paleidimas ir nuorinimas. 349