📄 Įstatymo tekstas
MUITINĖS DEPARTAMENTO
MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSŲ MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL MUITINĖS MOBILIŲJŲ GRUPIŲ PAREIGŪNŲ, DIRBANČIŲ SU MUITINĖS LAIVU, DARBO NUOSTATŲ, MUITINĖS NARŲ GRUPĖS DARBO ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ IR MUITINĖS NARŲ DARBŲ SAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2008 m. kovo 17 d. Nr. 1B-190
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 73-2517) 19 straipsniu ir 20 straipsnio 2 dalimi bei 3 dalies 2, 3, 5, 6 ir 13 punktais,
tvirtinu pridedamus:
1. Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, dirbančių su muitinės laivu, darbo nuostatus.
2. Muitinės narų grupės darbo organizavimo nuostatus.
3. Muitinės narų darbų saugos taisykles.
L. E. GENERALINIO DIREKTORIAUS PAREIGAS RAMUTĖ LIUPKEVIČIENĖ
_________________
PATVIRTINTA
Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu
Nr. 1B-190
MUITINĖS MOBILIŲJŲ GRUPIŲ PAREIGŪNŲ, DIRBANČIŲ SU MUITINĖS LAIVU, DARBO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, dirbančių su muitinės laivu, darbo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės (toliau – muitinė) mobiliųjų grupių pareigūnų, dirbančių su muitinės laivu, darbo organizavimo ir jų atliekamo laivų stabdymo, tikrinimo ir sulaikymo tvarką.
2. Nuostatuose vartojamos sąvokos:
Laivas – bet kurio tipo vandens transporto priemonė.
Laivo kapitonas – asmuo, vadovaujantis laivo įgulai ir valdantis laivą.
Muitinės laivas – laivas, įregistruotas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir muitinės naudojamas tarnybos užduotims vidaus vandenyse ir pakrančių plaukiojimo rajonuose atlikti.
Laivavedys – muitinės mobiliosios grupės (toliau – MG) patrulio pareigūnas, turintis reikiamą kvalifikaciją, patvirtintą diplomu, ir galiojantį Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos išduotą motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą arba motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, kuriame nurodyta, kokio galingumo laivą jis gali valdyti.
Laivo tikrinimas (toliau – tikrinimas) – Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, uoste, vidaus vandenyse esančio (sustabdyto) laivo, jo įgulos, keleivių, taip pat juo gabenamų prekių (daiktų) ir su jų gabenimu susijusių dokumentų apžiūra ir (arba) muitinis tikrinimas.
Krovinio dokumentai – su laivu gabenamomis prekėmis (daiktais) susiję dokumentai.
Kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL 2006 L 363, p. 1), Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 73-2517), Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatuose, patvirtintuose Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-1048 (Žin., 2004, Nr. 172-6370), kituose muitų teisės aktuose bei laivybą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. MUITINĖS LAIVO PASKIRTIS
3. Muitinės laivas gali būti naudojamas:
3.1. patruliavimui jūroje ir uostų akvatorijose;
3.2. aptarnauti muitinės narus atliekant laivo (žemiau vaterlinijos) tikrinimą ir (arba) krantinės apžiūrą;
3.3. laivų (išskyrus nurodytų Nuostatų 67 punkte) stabdymui, tikrinimui ir palydai į tikrinimo vietą arba uostą;
3.4. tikrinant ir sulaikant asmenis, prekes (daiktus), plaukiojimo priemones;
3.5. žmonių gelbėjimo atveju;
3.6. vykdant bendras operacijas su kitomis valstybės institucijomis ir pratybų metu;
3.7. vykdant operatyvines ir prevencines priemones, užkertančias kelią neteisėtam prekių, ginklų, šaudmenų, narkotinių medžiagų gabenimui Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Kuršių mariose ir uostų akvatorijose;
3.8. muitinės reprezentacijos tikslams;
3.9. vykdant kitas Nuostatų 5 punkte nurodytų pareigūnų ir padalinių pavestas užduotis.
4. Sudarytų bendradarbiavimo sutarčių pagrindu ir Nuostatų nustatyta tvarka muitinės laivas gali būti naudojamas teikiant pagalbą kitoms kontrolę atliekančioms valstybės institucijoms, vykdant jų kompetencijai priskirtų teisės aktų pažeidimų prevenciją.
III. MUITINĖS MOBILIŲJŲ GRUPIŲ PAREIGŪNŲ, DIRBANČIŲ SU MUITINĖS LAIVU, DARBO ORGANIZAVIMAS
5. MG pareigūnų, dirbančių su muitinės laivu, darbą organizuoja ir kontroliuoja teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio (toliau – TM PPS MGP) viršininkas. MG pareigūnų, dirbančių su muitinės laivu, veiklos kontrolę taip pat gali vykdyti teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau – PPS) viršininkas, jo pavaduotojas, teritorinės muitinės viršininkas, jo pavaduotojas, kuruojantis PPS darbą, Lietuvos Respublikos muitinės Ryšių valdymo centras (toliau – RVC) bei Muitinės departamento generalinis direktorius ar jo įgalioti pareigūnai.
6. RVC pareigūnai esant tarnybiniam būtinumui koordinuoja ir kontroliuoja MG pareigūnų, dirbančių su muitinės laivu, veiklą vykdomų operacijų metu ar realizuojant gautą operatyvią informaciją apie muitų teisės aktų pažeidimus. Minėtais atvejais RVC pareigūnų nurodymai yra privalomi vykdyti.
7. MG pareigūnai su muitinės laivu dirba pamainomis pagal iš anksto vieno mėnesio laikotarpiui sudarytą darbo grafiką, taikant suminę darbo laiko apskaitą.
8. Muitinės laivas žymimas skiriamaisiais muitinės ženklais bei specialiais šviesos ir garso signalais.
9. Esant tarnybiniam būtinumui kartu su MG pareigūnais MG patrulyje gali dirbti teritorinės muitinės, Muitinės kriminalinės tarnybos ir Muitinės departamento pareigūnai, kurių pareigybių aprašymuose yra numatytas darbas su muitinės laivu, arba teritorinės muitinės viršininko, Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus nurodymu vykdantys tikslines tikrinimo funkcijas arba suteikiantys ekspertų pagalbą MG pareigūnams, taip pat kitų kontrolę atliekančių valstybės institucijų įgalioti pareigūnai.
10. Teisę vairuoti muitinės laivą turi tik laivavedys.
11. Bendri veiksmai (tikrinimo, mokymo ir kt.) su kitos institucijos pareigūnais nustatomi atskiruose tarpžinybiniuose susitarimuose dėl bendradarbiavimo.
12. MG patrulio pareigūnų darbą su muitinės laivu gali stebėti mokymo įstaigų, rengiančių muitinės veiklos specialistus, klausytojai ir studentai, valstybės institucijų, užsienio valstybių muitinės pareigūnai, dirbantys kartu su Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnais arba atvykę keitimosi patirtimi ar kitais tikslais.
13. MG patrulio pareigūnų, dirbančių su muitinės laivu, darbo priemones sudaro:
13.1. muitinės laivas;
13.2. šaunamieji ginklai (jeigu jie skirti) ir specialiosios priemonės;
13.3. apšvietimo priemonės;
13.4. ryšio ir signalizacijos priemonės;
13.5. tikrinimo vietos žymėjimo priemonės;
13.6. kitos būtinos priemonės, atsižvelgiant į tarnybos ypatybes.
14. Muitinės laivas gali būti aprūpintas specialia įranga, leidžiančia identifikuoti jo buvimo vietą ir judėjimą.
15. MG patrulio pareigūnų darbas su muitinės laivu gali būti organizuojamas ir vykdomas derinant jį su muitinės narų grupės darbo organizavimo procesu.
16. Laivavedys darbo su muitinės laivu metu privalo turėti:
16.1. tikrinimo vietos žymėjimo priemones;
16.2. ryšio ir signalizacijos priemones;
16.3. šaunamąjį ginklą (jeigu jis skirtas);
16.4. signalines šviesas ir ženklus (darbui uosto akvatorijoje);
16.5. gelbėjimosi liemenes, kurias visiems muitinės laive esantiems žmonėms privaloma vilkėti visą buvimo jame laiką;
16.6. gelbėjimo ratą;
16.7. įjungtą nešiojamąją radijo stotį arba tarnybinį mobilųjį telefoną;
16.8. nešiojamąjį prožektorių;
16.9. vaistinėlę;
16.10. įrankius ir kitus darbui reikalingus daiktus.
17. Transporto priemonę su priekaba, ant kurios pakrautas muitinės laivas, vairuojantis muitinės pareigūnas arba darbuotojas turi turėti vairuotojo pažymėjimą, kuris suteikia teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones, ir pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemones su specialiaisiais garso ir šviesos signalais.
18. TM PPS MGP viršininkui skyrus MG patrulio pareigūnams tarnybos užduotį ir nurodžius, kokia tvarka ją vykdyti, muitinės laivo žurnale (1 priedas) laivavedys turi pažymėti visus duotus nurodymus dėl užduoties bei kitą susijusią su užduotimi informaciją (kada, kas, kam nurodyta, kokios priemonės skirtos, užduoties vykdymo laikas ir rezultatai bei kita aktuali informacija).
19. Muitinės laivas į vandenį gali būti nuleistas ir pakeltas iš vandens tik laivavedžio nurodymu.
20. Laivavedys atsako už muitinės laivo paruošimą plaukimui, muitinės laivo ir jo įrangos, jame esančių žmonių saugumą plaukimo metu.
21. Prieš įlipdamas į muitinės laivą laivavedys turi užsivilkti gelbėjimosi liemenę ir kontroliuoti, kad kiti muitinės laive esantys žmonės jas dėvėtų plaukimo metu.
22. Ruošdamas muitinės laivą išplaukti laivavedys privalo:
22.1. apžiūrėti muitinės laivo korpusą;
22.2. patikrinti muitinės laivo įrangos sukomplektavimą. Komplekte privalo būti gesintuvas, kompasas, mobilusis GPS imtuvas, irklai, piltuvėlis benzino atsargoms papildyti, avarinis peilis, švartavimosi lynai, navigaciniai žibintai pagal 1972 m. tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG-72), reikalavimus;
22.3. patikrinti tepalo ir benzino kiekį bakeliuose, jei reikia, papildyti;
22.4. nuimti prie variklio kojos esantį transportavimo stabdį;
22.5. nuleidus muitinės laivą į vandenį, įjungti masę;
22.6. nuleisti variklio koją;
22.7. patikrinti vairo mechanizmą;
22.8. paspaudus guminę benzino kriaušę, benziną papildomai paduoti į karbiuratorių. Šis veiksmas atliekamas tol, kol guminė kuro kriaušė prisipildo benzino;
22.9. įkišti užvedimo raktelį;
22.10. paspausti užvedimo raktelį į vidų, sukti raktelį ir starteriu užvesti variklį;
22.11. paleidus variklį, būtina įsitikinti, jog aušinimo sistema dirba;
22.12. variklį pašildyti ne trumpiau kaip 5 min. (esant oro temperatūrai +18° C) arba tol, kol laisvos variklio apsukos nenukris iki 950 aps./min.
23. Naudojantis muitinės laivu, apsauginio rakto lynas turi būti pritvirtintas prie muitinės laivą vairuojančio pareigūno rankos riešo arba gelbėjimosi liemenės. Nesinaudojant muitinės laivu, apsauginis raktas turi būti ištrauktas.
24. Naudojantis muitinės laivu, turi būti vadovaujamasi Vidaus vandenų laivybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 268 (Žin., 1999, Nr. 60-1970).
25. Laivavedys, naudodamas muitinės laivą:
25.1. visoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje ir akvatorijoje vadovaujasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 286 (Žin., 1998, Nr. 69-2025; 2003, Nr. 113-5086);
25.2. Būtingės naftos terminalo akvatorijoje, laivybos koridoriuje ir inkaravimosi rajone vadovaujasi Būtingės naftos terminalo laivybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 248 (Žin., 2000, Nr. 81-2472);
25.3. visoje Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorijoje ir akvatorijoje, vadovaujasi Šventosios valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3-105 (Žin., 2007, Nr. 53-2073).
26. Muitinės narams atliekant povandeninius darbus turi būti laikomasi šių saugumo reikalavimų:
26.1. ant tikrinamų laivų turi būti iškabinti perspėjamieji užrašai apie esančius po vandeniu narus;
26.2. uosto akvatorijoje ir jūroje turi būti naudojamos signalinės šviesos ir ženklai, atitinkantys 1972 m. tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG-72) reikalavimus;
26.3. vidaus vandenyse turi būti naudojamos signalinės šviesos ir ženklai, atitinkantys Vidaus vandenų laivybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 268, reikalavimus.
27. Laivavedys turi teisę pasirinkti tą plaukimo kelią, kurį laiko reikalingu.
28. Laivavedys asmeniškai stebi muitinės laivo plaukimo maršrutą (vizualiai ar techninėmis priemonėmis) arba paveda tai daryti kitam MG patrulio pareigūnui. Šiuo atveju laivavedžio nurodymas yra privalomas vykdyti.
29. Plaukimo metu laivavedys privalo kontroliuoti hidrometeorologinės, navigacinės, laivų judėjimo informacijos gavimą laiku, ją analizuoti ir naudoti saugiam muitinės laivo plaukimui užtikrinti.
30. Prieš atlikdamas staigius posūkius laivavedys visada turi informuoti apie šį veiksmą visus muitinės laive esančius asmenis.
31. Plaukiant muitinės laivo variklio apsukos negali viršyti techninėje dokumentacijoje nustatytų maksimalių variklio apsukų.
32. Muitinės laive privalo nuolat būti įjungtas navigacinis žiburys pagal 1972 m. tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG-72), reikalavimus.
33. Plaukiant muitinės laivu reikia pasirinkti tokį saugų greitį, jog būtų įmanoma išvengti susidūrimų su staiga atsiradusiomis kliūtimis.
34. Ypatingos situacijos muitinės laivo darbo metu yra šios:
34.1. muitinės laive arba pavojingai arti jo įvyksta gaisras;
34.2. muitinės laivui padaroma pavojinga žala dėl susidūrimo su kitais laivais, dėl audringo oro, ledų, gedimų bei kitų priežasčių;
34.3. daromi teisės pažeidimai, gresiantys muitinės laivo ir jame esančių žmonių saugumui;
34.4. muitinės laive įvyksta nelaimingi atsitikimai su žmonėmis;
34.5. reikalinga neatidėliotina pagalba kitiems laivams arba žmonėms už muitinės laivo ribų.
35. Pagrindinis laivavedžio ir muitinės laive esančių asmenų uždavinys ypatingos situacijos atveju, aptikus avarinės situacijos požymius arba gavus avarinį perspėjimą, yra žmogaus gyvybės išsaugojimo užtikrinimas. Šiam tikslui privalo būti skiriami visi tolesni laivavedžio ir muitinės laive esančių asmenų veiksmai.
36. Naudojant muitinės laivą draudžiama:
36.1. naudoti jį ne pagal paskirtį;
36.2. rūkyti muitinės laive ar naudoti atvirą liepsną;
36.3. plaukti muitinės laivu be gelbėjimosi liemenių ar hidrokostiumų;
36.4. pažeidinėti Vidaus vandenų laivybos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 268, ir kitus saugią laivybą reglamentuojančius teisės aktus;
36.5. švartuotis prie krantinių ar laivų, jeigu tai nėra būtina;
36.6. muitinės laivu atlikti buksyravimo darbus;
36.7. plaukti neprisitvirtinus prie gelbėjimosi liemenės avarinio variklio sustabdymo raktelio;
36.8. jei nebūtina, plaukiant dideliu greičiu daryti staigius posūkius arba staigiai pradėti judėti ar stabdyti;
36.9. kilus grėsmei asmenims, esantiems muitinės laive, bei muitinės laivo saugumui, tamsiuoju paros metu plaukti su maksimaliomis variklio apsukomis;
36.10. plaukti esant blogoms meteorologinėms sąlygoms;
36.11. viršyti nustatytas muitinės laivo talpos ir keliamosios galios normas;
36.12. stovėti muitinės laivo eigos metu, pereiti iš vienos vietos į kitą be laivavedžio leidimo.
37. Baigęs darbą laivavedys pristato tvarkingą muitinės laivą ir jame esančias sukomplektuotas darbo priemones į saugojimo vietą.
38. Muitinės laivo saugojimo ir techninės priežiūros tvarką nustato teritorinės muitinės viršininkas.
39. Apie sugadintą, netvarkingą, prarastą muitinės laivą ar kitą darbo priemonę laivavedys raštu informuoja TM PPS MGP viršininką ir tai įrašo į muitinės laivo žurnalą.
IV. MUITINĖS LAIVO ŽURNALO PILDYMO TVARKA
40. Muitinės laivo žurnalas (toliau – žurnalas) yra oficialus dokumentas, kuriame žymima muitinės laivo veikla ir jo mechanizmų darbo rodikliai per parą.
41. Žurnalas pildomas muitinės laivuose, plaukiojančiuose vietinio ir pakrančių plaukiojimo rajonuose.
42. Visi žurnalo lapai turi būti numeruoti ir surišti.
43. Žurnalą pildo laivavedys. Laivavedys kiekvieno žurnalo lapo gale tvirtina įrašus savo parašu ir asmeniniu spaudu. Kiti įgalioti muitinės pareigūnai gali tikrinti žurnalo turinį, jo pildymo kokybę, bet negali taisyti esamų įrašų ir daryti naujų įrašų.
44. Žurnalas pildomas aiškiai ir įskaitomai, įrašai daromi kiekvienoje eilutėje iki pat krašto, jie turi būti trumpi, suprantami vienareikšmiškai.
45. Laivavedys žurnale įrašo savo vardą ir pavardę, kitų muitinės laive esančių pareigūnų pareigas, vardus ir pavardes. Muitinės laivo naudojimosi pabaigoje po žodžių „Muitinės laivą perdaviau“ jis pasirašo.
46. Klaidingų įrašų taisymus žurnale atlieka laivavedys, užbraukdamas plona linija klaidingą įrašą ir šalia užrašydamas teisingą. Taisymas tvirtinamas laivavedžio parašu. Taisyti žurnalo įrašus be taisymo patvirtinimo draudžiama.
47. Žurnalą pabaigus, jis saugomas vienerius metus, po to perduodamas saugoti į archyvą.
48. Žurnalas pildomas taip:
48.1. laikas rašomas valandomis ir minutėmis, kurios atskiriamos tašku (pvz., 00.00);
48.2. vėjo kryptis užrašoma laipsniais, greitis – metrais per sekundę (pvz., 210-7);
48.3. oro būklė užrašoma taip: skaitiklyje įrašomi meteorologiniai reiškiniai sutartiniais sutrumpinimais: S – sausa, L – lietus, R – rūkas, A – apledėjimas, Š – šerkšnas, Ž – žaibavimas; vardiklyje įrašomas debesuotumas pagal dešimtbalę sistemą ir matomumas jūrmylėmis (pvz., L/8-2);
48.4. vandens paviršius įvertinamas bangų aukščiu metrais (pvz., 0.3);
48.5. kiti duomenys įrašomi vienetais, nurodytais skilties pavadinime. Reikalingi duomenys, kuriems žurnalo lapo kairėje pusėje nenumatytos skiltys, įrašomi lapo apačioje;
48.6. muitinės laivo kursas ir kryptis įrašomi lapo apačioje;
48.7. plaukiojimo rajonas įrašomas lapo viršuje: jūra, uosto akvatorija, marios, upė, jūrinis reidas, laivų remonto įmonė, laivybinis kanalas ir t. t.;
48.8. plaukimo data įrašoma lapo viršuje.
V. MUITINĖS MOBILIŲJŲ GRUPIŲ PAREIGŪNŲ VEIKSMAI ATLIEKANT LAIVŲ STABDYMĄ, TIKRINIMĄ IR SULAIKYMĄ
49. Atlikdami laivų stabdymą, tikrinimą ir sulaikymą MG patrulio pareigūnai privalo vadovautis Nuostatais, kitais muitų teisės aktais ir laivybą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.
50. Sustabdyti laivą, plaukiantį Lietuvos Respublikos teritorine jūra, uosto akvatorijoje, vidaus vandenyse, ir jį tikrinti MG patrulio pareigūnai gali šiais atvejais:
50.1. kai neiškelta laivo vėliava, laivas neatsako į paklausimo signalus (radijo, garsinius, pirotechninius ar kitus). Signalas duodamas tokiu nuotoliu, kad stabdomo laivo įgula jį pamatytų (išgirstų);
50.2. kai laivas yra tokioje vietoje, kur oficialiai uždrausta plaukioti;
50.3. kai laivas įplaukia (išplaukia) į neskirtus laivybai uostus (reidus);
50.4. kai laivas sustoja, iš jo išlaipinami (įlaipinami) žmonės, iškraunamos (pakraunamos) prekės (daiktai) nenustatytose vietose arba nustatytose vietose, bet be atitinkamo leidimo, iš laivo nuleidžiamos į vandenį plaukiojimo priemonės;
50.5. kai laivas išplaukia iš uosto be kompetentingų institucijų leidimo;
50.6. kai laive neteisėtai vykdoma komercinė ar kita veikla;
50.7. esant teisės aktų nustatytiems rizikos požymiams ar gavus išankstinės informacijos apie galimą muitų teisės aktų pažeidimą.
51. Nurodymas stabdomo laivo kapitonui sustoti perduodamas tarptautinių signalų kodu, garsiniais, šviesos, pirotechniniais signalais arba ultratrumpųjų bangų (UTB) radijo stoties kanalu. MG patrulio pareigūnų stabdomo laivo kapitonas privalo nedelsdamas sustabdyti laivą ir leisti jį patikrinti.
52. Tikrinimas gali būti vykdomas laivui stovint uoste arba reide. MG patrulio pareigūnai, atlikdami tikrinimą, privalo kuo mažiau trukdyti įgulos darbui bei nesukelti pavojaus žmonių gyvybėms, laivo ir krovinio saugumui bei grėsmės jūros aplinkai.
53. MG patrulio pareigūnai laivus tikrinimui pasirenka Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka arba gavę informacijos apie galimus pažeidimus.
54. MG patrulio pareigūnai į sustabdytą (atrinktą tikrinti) laivą sulipa vilkėdami tarnybinę uniformą, turėdami tarnybinius pažymėjimus, tikrinimui reikalingą ekipuotę, įrangą, priemones, reikmenis.
55. Muitinės laivui prisišvartavus prie sustabdyto (atrinkto tikrinti) laivo, krantinės ar prieplaukos, jame būtinai privalo likti laivavedys arba kitas MG patrulio pareigūnas, atsakingas už muitinės laivo apsaugą. Jis turi žinoti, kur yra laivavedys ir kiti MG patrulio pareigūnai, ir galėti su jais susisiekti.
56. MG patrulio pareigūnams sulipus į sustabdytą (atrinktą tikrinti) laivą, tikrinimo vadovas privalo:
56.1. prisistatyti laivo kapitonui, nurodydamas savo pareigas, vardą, pavardę, ir parodyti tarnybinį pažymėjimą;
56.2. informuoti laivo kapitoną apie laivo sustabdymo (atrinkimo tikrinti) priežastis, muitinės pareigūnų atvykimo tikslą ir tikrinimo tvarką;
56.3. pareikalauti iš laivo kapitono pateikti krovinio dokumentus ir tikrinimo metu nutraukti radijo stočių darbą;
56.4. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti tikrinimą.
57. Laivas tikrinamas dalyvaujant kapitonui arba jo įgaliotiems asmenims.
58. Tikrinimas gali būti:
58.1. dalinis, kai patikrinus krovinio dokumentus ir apžiūrėjus pagrindines laivo patalpas nenustatoma akivaizdaus pagrindo detaliam tikrinimui;
58.2. detalus, kai dalinio tikrinimo metu arba pagal muitinės turimą informaciją nustatoma, jog yra akivaizdus pagrindas detaliam tikrinimui. Detalaus tikrinimo metu tikrinami krovinio dokumentai, visos arba muitinės pareigūnų pasirinktos laivo patalpos, gali būti išardomos atskiros laivo dalys, nuimamos muitinės ar kitos plombos bei atidaromos plombuotos patalpos, ertmės, konteineriai, iškraunamos prekės (daiktai) ar atplėšiamos prekių (daiktų) pakuotės.
59. Akivaizdus pagrindas detaliam tikrinimui yra tuomet, kai yra bent vienas iš šių rizikos kriterijų:
59.1. patikrinus krovinio dokumentus nustatoma, kad įrašai juose neatitinka tikrovės;
59.2. prieš įplaukdama į uostą laivo įgula nesuteikė būtinos informacijos apie laivu gabenamas prekes (daiktus);
59.3. locmanas, uosto administracijos tarnybos arba valstybės institucijos informavo muitinę apie laive daromus ar padarytus muitų teisės aktų pažeidimus;
59.4. yra rizika, kad laivas gali būti naudojamas kontrabandai gabenti.
60. MG patrulio pareigūnai, patikrinę laivą, surašo Laivo tikrinimo aktą (ataskaitą) (2 priedas), kurio kopija paliekama laivo kapitonui jam pageidaujant.
61. Jeigu tikrinimo metu randama neteisėtai gabenamų prekių (daiktų) arba jeigu laivo kapitonas nepateikia krovinio dokumentų, tikrinimo vadovas priima sprendimą sulaikyti neteisėtai gabenamas prekes (daiktus), krovinio dokumentus ir laivą teisės aktų nustatyta tvarka. Apie savo sprendimą tikrinimo vadovas informuoja laivo kapitoną ir uosto kapitoną, raštu nurodydamas sulaikymo priežastis.
62. Sulaikytą laivą muitinės laivas palydi į uostą. Jeigu laivą būtina buksyruoti, į pagalbą turi būti pasitelkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT), prireikus – Karinių jūrų pajėgų laivai.
63. Apie į uostą atlydėtą sulaikytą laivą informuojama VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė ir uosto kapitono tarnyba, kuri nurodo, kur turi būti švartuojamas sulaikytas laivas.
64. Teritorinė muitinė apie sulaikytą užsienio laivą nedelsdama raštu praneša Muitinės departamentui. Muitinės departamentas nustatyta tvarka informuoja Užsienio reikalų ministeriją.
65. Tikrinimo metu nustačius administracinio teisės pažeidimo požymius, tam įgaliotas MG patrulio pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą.
66. MG patrulio pareigūnas, tikrinimo metu nustatęs nusikalstamos veikos, kurią tirti pagal kompetenciją priklauso Muitinės kriminalinei tarnybai ar kitai teisėsaugos institucijai, požymių, apie tai informuoja Muitinės kriminalinės tarnybos ar kitos teisėsaugos institucijos teritorinio skyriaus atsakingą pareigūną, ir imasi visų priemonių, kad apsaugotų įvykio vietą bei daiktinius įrodymus nuo išorinio poveikio iki kompetentingos institucijos atstovo atvykimo. Į tikrinimo vietą atvykusiam Muitinės kriminalinės tarnybos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnui MG patrulio pareigūnas perduoda visą tikrinimo medžiagą ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, surašydamas tarnybinį pranešimą. Tarnybinio pranešimo kopiją MG patrulio pareigūnas nedelsdamas pateikia TM PPS MGP viršininkui.
67. Nuostatuose nustatyta laivų stabdymo, tikrinimo ir sulaikymo tvarka netaikoma Lietuvos Respublikos ir užsienio karo, pakrančių apsaugos laivams ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 6 tomas, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 214/2007 (OL 2007 L 62, p. 6), 313a straipsnio 1 dalyje nurodytos rūšies laivams.
_________________
Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, dirbančių su muitinės laivu, darbo nuostatų
1 priedas
________________________________
(teritorinės muitinės pavadinimas)
________________________________
(struktūrinio padalinio pavadinimas)
MUITINĖS LAIVO ŽURNALAS
Laivo Nr. __________________________
Laivo saugojimo adresas ______________
_________________________________________
Pradėta __________________
Baigta ___________________
Saugojimo terminas ______ m.
200__ m. ___________ mėn. __ d.
200__ m. ___________ mėn. __ d.
Plaukiojimo rajonas __________________
Plaukiojimo rajonas __________________
Darbas su laivu, val.
Darbas su laivu, val.
Nuo
Iki
Nuo
Iki
Variklių darbas, val.
Variklių darbas, val.
Nuo
Iki
Nuo
Iki
Laikas
Vėjo kryptis ir greitis
Oro būklė, matomumas
Atmosfer. mmHg
Temperatūra C°
Vandens būklė
Laikas
Vėjo kryptis ir greitis
Oro būklė, matomumas
Atmosfer. mmHg
Temperatūra C°
Vandens būklė
oro
vandens
oro
vandens
04
04
08
08
12
12
16
16
20
20
24
24
Degalai
Degalai
Priimta _________ val.
Kiekis ___ l.
Priimta _________ val.
Kiekis ___ l.
Perduota ________ val.
Likutis ___ l.
Perduota ________ val.
Likutis ___ l.
UŽDUOTIES APRAŠYMAS, PASTABOS
UŽDUOTIES APRAŠYMAS, PASTABOS
Laivavedys _______ ________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Laivavedys _______ ________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
_________________
Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, dirbančių su muitinės laivu, darbo nuostatų
2 priedas
LAIVO TIKRINIMO AKTAS (ATASKAITA)
VESSELS RUMMAGE REPORT
Laivas:
Vessel:
Laivo vėliava
Nationality of ship:
Registracijos uostas:
Port of registry:
IMO
Nr.:
Šaukiniai:
Call sign:
L x B x d:
DW:
IMO
No.:
Prašome pažymėkite reikiamus laukelius X ir, jei reikia, paaiškinimą pridėkite atskirame lape.
Please mark X for rummage, and if necessary explain further on a separate form
1 –
Tikrinta vieta
Rummage area
2 –
Kontrabandos gabenimo požymiai
Evidence of smuggling
3 –
Rastos kontrabandinės prekės
Smuggled goods located
1
2
3
1
2
3
1
2
3
I. FORPIKAS / FOREPEAK
V. MAŠINŲ SKYRIUS / ENGINE
VII. UŽDAROS PATALPOS /
ROOM
CONFINED SPACES
Gervės
Winches
[]£
[]£
[]£
Pagrindinio variklio rajonas
Main engine area
[]£
[]£
[]£
Forpiko tankai
Forepeak tanks
[]£
[]£
[]£
Inkaro grandinės dėžės
Chain locker
[]£
[]£
[]£
Garo generatoriaus patalpa
Boilerroom
[]£
[]£
[]£
Afterpiko tankai
Afterpeak tanks
[]£
[]£
[]£
Dažų patalpa
Paint locker
[]£
[]£
[]£
Šaldymo įrengimų patalpa
Refrigerating room
[]£
[]£
[]£
Gėlo vandens tankai
Fresh water tanks
[]£
[]£
[]£
Lynų patalpa
Rope store
[]£
[]£
[]£
Pagalbinių variklių patalpa
Auxiliary engines room
[]£
[]£
[]£
Perleidimo tankai
Wing tanks
[]£
[]£
[]£
Dailidės patalpa
Carpenter's store
[]£
[]£
[]£
Valdymo postas
Control room
[]£
[]£
[]£
Kuro tankai
Fuel tanks
[]£
[]£
[]£
Bocmano patalpa
Bosun's store
[]£
[]£
[]£
Valymo įrangos patalpa
Purifierroom
[]£
[]£
[]£
Tepalo tankai
Lube oil tanks
[]£
[]£
[]£
Vairavimo įrenginio patalpa
Thruster's space
[]£
[]£
[]£
Dirbtuvės
Workshop
[]£
[]£
[]£
Balastiniai tankai
Ballast tanks
[]£
[]£
[]£
Nenaudoj amos patalpos
Void spaces
[]£
[]£
[]£
Atsarginių dalių dėžės
Spare parts boxes
[]£
[]£
[]£
Koferdamas
Cofferdam
[]£
[]£
[]£
II. KROVINIO PATALPOS /
CARGO AREAS
Atsarginės dalys
Spare parts
[]£
[]£
[]£
Kita
Other
[]£
[]£
[]£
Triumų dangčiai Hold hatches
[]£
[]£
[]£
Velenų linijos tunelis
Shafttunnel
[]£
[]£
[]£
VIII. Povandeninė apžiūra / Undewater inspection
Triumai Holds
[]£
[]£
[]£
Mašinų skyriaus šachta
Funnel
[]£
[]£
[]£
Šoniniai kyliai
Bilgekeel
[]£
[]£
[]£
Krovos įrengimai Cranes
[]£
[]£
[]£
Vairo mašinos patalpa
Steering gear room
[]£
[]£
[]£
Vairavimo įrenginiai
Thrusters
[]£
[]£
[]£
Vamzdyno tuneliai
Pipe tunnels
[]£
[]£
[]£
VI. KITOS PATALPOS /
otherAREAS
Vandens įsiurbimo angos
Cooling water intake
[]
[]
[]
Šaldymo angos
Refrigeration spaces
[]£
[]£
[]£
Vairinė
Weelhouse
[]£
[]£
[]£
Helmportas
Rudder trucking
[]£
[]£
[]£
Siurblių patalpa
Pumpsroom
[]£
[]£
[]£
Šturmano patalpa
Chartroom
[]£
[]£
[]£
Montavimo ąsos
Lifting eyes
[]£
[]£
[]£
Talmano patalpa
Tally office
[]£
[]£
[]£
Piloto kajutė
Pilot room
[]£
[]£
[]£
III. ATSARGŲ PATALPOS /
PROVISIONS ROOMS
Kondicionieriaus patalpa
Air-conditioner room
[]£
[]£
[]£
Dešinysis bortas
Starboard
[]£
[]£
[]£
Akcizinių prekių sandėlis
Bonded storage
[]£
[]£
[]£
Afterpiko patalpos
Afterpeak storage
[]£
[]£
[]£
Kairysis bortas
Port side
[]£
[]£
[]£
Sausų atsargų sandėlis
Dryprovision storage
[]£
[]£
[]£
Šiukšlių talpos
Waster drums
[]£
[]£
[]£
Šaltieji sandėliai
Cold storage
[]£
[]£
[]£
Akumuliatorinė
Battery locker
[]£
[]£
[]£
Maisto atsargų sandėliai
Pantries
[]£
[]£
[]£
Bildžiai
Bilges
[]£
[]£
[]£
Tikrinimo komanda laive
Staff on board
Stiuardo sandėlis
Steward storage
[]£
[]£
[]£
CO2 patalpa
CO2room
[]£
[]£
[]£
Dirbta laive
Hours on board
IV. GYVENAMOSIOS PATALPOS / ACCOMMODATION
Avarinio generatoriaus patalpa
Emergency generator room
[]£
[]£
[]£
Stebėta iki išplaukimo Observation until departure
Taip
Yes
[]£
Ne
No
[]£
Karininkų kajutės
Officers cabins
[]£
[]£
[]£
Įgulos kajutės
Crew cabins
[]£
[]£
[]£
Karininkų valgomasis
Officer mess
[]£
[]£
[]£
IX. Pastabos / Remarks:
Įgulos valgomasis
Crew mess
[]£
[]£
[]£
Tuščios kajutės
Empty cabins
[]£
[]£
[]£
Kambuzas
Galley
[]£
[]£
[]£
Med. punktas
Hospital
[]£
[]£
[]£
Tualetai ir dušai
WC and showers
[]£
[]£
[]£
Persirengimo kajutės
Changing rooms
[]£
[]£
[]£
Išplaukimo data ir laikas
Departure date and time
Skalbykla
Laundry
[]£
[]£
[]£
Džiovykla
Dryingroom
[]£
[]£
[]£
Parašas, data ir muitinės
pareigūno antspaudas
Signature, date and stamp
Tikrinime dalyvavo: ___________________________________________________________________________________________________________
_________________
PATVIRTINTA
Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. kovo 17 d.
įsakymu Nr. 1B-190
MUITINĖS NARŲ GRUPĖS DARBO ORGANIZAVIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Muitinės narų grupės darbo organizavimo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja muitinės narų grupės funkcijas bei darbo organizavimo tvarką.
2. Nuostatuose vartojamos sąvokos:
Muitinės narų grupė (toliau – MNG) – muitinės mobiliosios grupės patrulis, sudarytas iš teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio (toliau – TM PPS MGP) pareigūnų, turinčių narų, nėrimo vadovų ir (arba) narų darbo vadovų kvalifikaciją.
Objektas – konteineris, krovinys, prekė ar kitas daiktas, kurį aptinka naras, atliekantis laivo (žemiau vaterlinijos) tikrinimą ir (arba) krantinės apžiūrą.
Atranką tikrinti vykdantis pareigūnas – teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau – PPS) pareigūnas, atsakingas už rizikos valdymą.
3. Kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL 2006 L 363, p. 1), Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 73-2517), Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatuose, patvirtintuose Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-1048 (Žin., 2004, Nr. 172-6370), Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintuose Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, dirbančių su muitinės laivu, darbo nuostatuose ir Muitinės narų darbų saugos taisyklėse apibrėžtas sąvokas.
4. Vykdydami savo funkcijas MNG pareigūnai vadovaujasi Nuostatais, 3 punkte nurodytais teisės aktais ir kitais muitų teisės aktais.
II. MNG FUNKCIJOS
5. MNG atlieka šias funkcijas:
5.1. pagal nustatytus rizikos požymius, gautą informaciją apie galimus muitų teisės aktų pažeidimus, centrinį ar teritorinį rizikos profilius atlieka laivų (korpuso dalies žemiau vaterlinijos) tikrinimą ir krantinių povandeninės dalies bei dugno šalia krantinių (toliau – krantinės) apžiūrą po vandeniu teritorinės muitinės veiklos zonoje ir uostų akvatorijose;
5.2. sudarytų bendradarbiavimo sutarčių pagrindu ir nustatyta tvarka bendradarbiauja su kitomis kontrolę atliekančiomis institucijomis, vykdant muitinei bei tų institucijų kompetencijai priskirtų teisės aktų pažeidimų prevenciją;
5.3. tikrinimo (apžiūros) metu nustačiusi pažeidimus, fiksuoja juos teisės aktų nustatyta tvarka;
5.4. bendradarbiauja su teritorinės muitinės skyriais, Muitinės kriminaline tarnyba, muitinės posto pareigūnais, sprendžiant laivų atrankos tikrinimui, jų tikrinimo, pažeidimų nustatymo ir fiksavimo klausimus;
5.5. nustatyta tvarka dirba su nardymo įranga, siekdama aptikti neteisėtai gabenamas prekes ir (arba) nustatyti kitus teisės pažeidimus.
III. MNG DARBO ORGANIZAVIMAS
6. MNG darbą organizuoja ir kontroliuoja TM PPS MGP viršininkas. MNG veiklos kontrolę gali vykdyti teritorinės muitinės PPS viršininkas, jo pavaduotojas, teritorinės muitinės viršininkas, viršininko pavaduotojas, kuruojantis PPS darbą, Lietuvos muitinės Ryšių valdymo centras (toliau – RVC) bei Muitinės departamento generalinis direktorius ar jo įgalioti pareigūnai.
7. RVC pareigūnai esant tarnybiniam būtinumui koordinuoja ir kontroliuoja MNG veiklą vykdomų operacijų metu ar realizuojant gautą operatyvią informaciją apie muitų teisės aktų pažeidimus. Minėtais atvejais RVC pareigūnų nurodymai yra privalomi.
8. MNG pareigūnai dirba pamainomis pagal iš anksto vieno mėnesio laikotarpiui sudarytą darbo grafiką, taikant suminę darbo laiko apskaitą.
9. Esant tarnybiniam būtinumui muitinės mobiliosios grupės patrulyje kartu su MNG pareigūnais gali dirbti ir kiti TM PPS MGP pareigūnai bei teritorinės muitinės, Muitinės kriminalinės tarnybos ir Muitinės departamento pareigūnai, teritorinės muitinės viršininko, Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus nurodymu vykdantys tikslines tikrinimo funkcijas arba suteikiantys ekspertų pagalbą MNG pareigūnams, taip pat kitų kontrolę atliekančių valstybės institucijų įgalioti pareigūnai.
10. Bendri veiksmai (tikrinimo, mokymo ir kt.) su kitos institucijos pareigūnais nustatomi atskiruose tarpžinybiniuose susitarimuose dėl bendradarbiavimo.
11. MNG darbą gali stebėti mokymo įstaigų, rengiančių muitinės veiklos specialistus, klausytojai ir studentai, valstybės institucijų, užsienio valstybių muitinės pareigūnai, dirbantys kartu su Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnais, bei pareigūnai, atvykę keitimosi patirtimi ar kitais tikslais.
12. MNG darbo priemones sudaro:
12.1. tarnybinis automobilis;
12.2. muitinės laivas;
12.3. šaunamieji ginklai (jei jie skirti) ir specialiosios priemonės;
12.4. apšvietimo priemonės;
12.5. ryšio ir signalizacijos priemonės;
12.6. tikrinimo (apžiūros) vietos žymėjimo priemonės;
12.7. nardymo ekipuotė;
12.8. nardymo įranga (narų ryšio priemonės, šviestuvai, signalinė virvė, kontrolinis plūduras, nusileidimo virvė, dekompresinė sėdynėlė, ėjimo virvė, lotas, narų kopėtėlės ir kiti nardymui reikalingi daiktai);
12.9. kitos būtinos priemonės, atsižvelgiant į tarnybos ypatybes.
13. MNG darbo metu privalo turėti:
13.1. tikrinimo vietos žymėjimo priemones;
13.2. ryšio ir signalizacijos priemones;
13.3. šaunamąjį ginklą, jeigu jis skirtas;
13.4. nardymo ekipuotę;
13.5. nardymo įrangą;
13.6. signalines šviesas ir ženklus (darbui uosto akvatorijoje);
13.7. specialiąją tikrinimo įrangą;
13.8. įrankius ir kitus naro darbui reikalingus daiktus;
13.9. gelbėjimosi liemenes, kurias privaloma vilkėti visą buvimo muitinės laive laiką;
13.10. gelbėjimo ratą;
13.11. narų vaistinėlę.
14. Pradėdami darbą MNG pareigūnai privalo pasirašyti MNG pamainų priėmimo ir perdavimo žurnale.
15. Pradėdami darbą MNG pareigūnai privalo įsitikinti, kad MNG darbo priemonės yra tvarkingos ir sukomplektuotos.
16. Baigę darbą MNG pareigūnai pristato tvarkingas ir sukomplektuotas darbo priemones į saugojimo vietą.
17. MNG darbo priemonių saugojimo ir techninės priežiūros tvarką nustato teritorinės muitinės viršininkas.
18. Nardymo ekipuotės ir įrangos techninė ir higieninė priežiūra turi būti organizuota vadovaujantis gamintojų instrukcijoje pateiktais reikalavimais ir kitais teisės aktais.
19. Apie sugadintas, netvarkingas ir prarastas MNG darbo priemones MNG pareigūnai raštu informuoja MNG narų darbo vadovą ir TM PPS MGP viršininką.
20. Jeigu dėl objektyvių aplinkybių MNG negali įvykdyti gauto nurodymo arba tuo metu vykdo kitą svarbią užduotį, MNG narų darbo vadovas privalo apie tai informuoti nurodymą davusį pareigūną, o pastarasis, duodamas tolesnius nurodymus, turi į tai atsižvelgti.
21. MNG vykdomas tikrinimas (apžiūra) gali būti iš anksto suplanuotas arba operatyvus.
22. Laivus ir krantines tikrinimui (apžiūrai) parenka atranką tikrinti vykdantis pareigūnas, atlikęs atvykstančių ir išvykstančių laivų rizikos įvertinimą ir atsižvelgdamas į naudojamų kompiuterinių sistemų pateiktą informaciją. MNG pareigūnai gali dalyvauti atrenkant laivus tikrinimui. Į jų objektyvias pastabas ir siūlymus atranką tikrinti vykdantis pareigūnas privalo atsižvelgti.
23. Atranką tikrinti vykdantis pareigūnas, atrinkęs laivą ir (arba) krantinę tikrinimui (apžiūrai), informuoja MNG narų darbo vadovą, kuris priima galutinį sprendimą dėl tikrinimo (apžiūros).
24. Už tikrinimo (apžiūros) organizavimą ir užduoties po vandeniu įvykdymą atsako MNG narų darbo vadovas.
25. MNG narų darbo vadovas:
25.1. numato artimiausios barokameros buvimo vietą, patekimo į ją būdą ir maršrutą, ryšio rūšis, transportą ir kitus klausimus, susijusius su naro pristatymu į barokamerą, kaip tai numato Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintos Muitinės narų darbų saugos taisyklės. Visais atvejais vykimo laikas iki barokameros nuo nardymo vietos neturi trukti ilgiau kaip 60 minučių;
25.2. parengia Pranešimą apie tikrinimą (apžiūrą) (1 priedas), kuriame pateikiama informacija apie numatomą atlikti laivo korpuso (žemiau vaterlinijos) tikrinimą ir (arba) krantinės apžiūrą. Su Pranešimu apie tikrinimą (apžiūrą) pasirašytinai supažindinamas uosto kapitonas ir krantinės naudotojas. Baigus tikrinimą (apžiūrą), Pranešimas apie tikrinimą (apžiūrą) prisegamas prie Tikrinimo (apžiūros) akto (2 priedas);
25.3. ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki povandeninių darbų pradžios praneša narų darbų rajone esančioms įmonėms, kurių veikla gali turėti įtakos narų darbų saugai, kad jų atsakingi asmenys laikytųsi nurodytų saugos reikalavimų;
25.4. įvykdęs Nuostatų 25.1–25.3 punktuose nustatytus reikalavimus ir atvykęs į tikrinamą laivą, aptaria su laivo kapitonu povandeninių darbų aspektus, t. y. hidrometeorologines sąlygas, laivo charakteristikas, konstrukcijos schemas, nardymo saugumą užtikrinančius veiksmus;
25.5. prieš narų povandeninius darbus užpildo Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintos formos Nėrimo saugumo patvirtinimo lapą. Tikrinamo laivo kapitonas ir darbų rajone esančių įmonių, kurių veikla gali turėti įtakos narų darbų saugai, atsakingi asmenys turi pasirašyti Nėrimo saugumo patvirtinimo lape, kad susipažino su narų saugumo reikalavimais. Nėrimo saugumo patvirtinimo lapas atlikus tikrinimą (apžiūrą) prisegamas prie Tikrinimo (apžiūros) akto;
25.6. supažindina narų darbuose dalyvausiančius MNG pareigūnus su numatoma povandeninių darbų užduotimi;
25.7. informuoja muitinės posto (pamainos) viršininką apie MNG numatomą darbo laiką, tikrinimui (apžiūrai) pasirinktą laivą, krantinę;
25.8. uosto kapitonui pareikalavus, povandeninius darbus nedelsdamas nutraukia;
25.9. atlieka kitas narų darbo vadovo pareigas, kurias numato Muitinės narų darbų saugos taisyklės ir pareigybės aprašymas.
26. Visais atvejais, siekdamas išvengti nelaimingų atsitikimų ar neatsargių veiksmų, MNG narų darbo vadovas ir (arba) nėrimo vadovas turi užtikrinti, kad būtų iškabinti perspėjamieji užrašai apie esančius po vandeniu narus. Įspėjamieji narų darbo vykdymo ženklai yra šie:
26.1. uosto akvatorijoje ir jūroje turi būti naudojamos signalinės šviesos ir ženklai, atitinkantys 1972 m. tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG 72) reikalavimus;
26.2. vidaus vandenyse turi būti naudojamos signalinės šviesos ir ženklai, atitinkantys Vidaus vandenų laivybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 268 (Žin., 1999, Nr. 60-1970), reikalavimus.
27. Nėrimui vadovauja nėrimo vadovas, kurį paskiria narų darbo vadovas.
28. Nėrimo vadovas atsako už neriančių narų saugumą. Jo pareigas nėrimo metu numato Muitinės narų darbų saugos taisyklės bei pareigybės aprašymas.
29. MNG nėrimo vadovas įrašo povandeninių darbų pradžios ir pabaigos laiką narų darbo žurnale. Laivavedys praneša apie darbų pradžią bei pabaigą telefoniniu ryšiu arba UTB kanalu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybai.
30. Muitinės laivas, kuriame įrengta radijo stotis, privalo ją naudoti, kad užtikrintų išankstinį visų povandeninių darbų rajone esančių laivų veiksmų suderinimą, todėl radijo stotis nustatytu kanalu turi būti nuolat įjungta.
31. Narų stotis turi palaikyti nuolatinį ryšį su Laivų eismo tarnyba, kuri perduoda jai navigacinę, hidrometeorologinę ir kitokią su laivyba susijusią informaciją.
32. Jeigu, dirbant narui, kitos vandens transporto priemonės trukdo vykdyti povandeninius darbus arba (ir) nereaguoja į MNG pareigūnų garsinius bei vizualinius signalus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jos kelia grėsmę po vandeniu dirbantiems narams, MNG pareigūnai apie tai praneša Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriui, prašydami sustabdyti vandens transporto priemonę. Iki atplaukia Jūrų uosto policijos laivas, muitinės pareigūnas fiksuoja vandens transporto priemonės, keliančios grėsmę MNG pareigūnų darbui, priklausomybę, registracijos numerį, pavadinimą, nuolat duodamas jai signalą sustoti.
33. Nėrimo vadovo duodami nurodymai nėrimo metu yra privalomi visiems narams ir nėrimą aptarnaujančiam personalui.
34. Povandeniniai darbai pradedami tik nėrimo vadovui įsitikinus, kad suderintas Pranešimas apie tikrinimą (apžiūrą) ir Nėrimo saugumo patvirtinimo lapas bei kad įjungti ir (arba) pakelti atitinkami įspėjamieji ženklai apie narų darbų vykdymą.
35. Jeigu narai, atliekantys povandeninius darbus, randa objektų, naras, atliekantis tikrinimą (apžiūrą), turi įsidėmėti šiuos pagrindinius kiekvieno rasto objekto duomenis:
35.1. ilgį, skersmenį arba plotį;
35.2. spalvą ir bet kokį markiravimą;
35.3. išorines tvirtinimo detales;
35.4. formą ir dangą;
35.5. bet kokius objekto pažeidimus.
36. Po tikrinimo (apžiūros) objektas identifikuojamas, prireikus braižoma schema arba eskizas.
37. Identifikavus objektą nėrimo vadovas pasitaręs su narų darbo vadovu atlieka vieną iš šių veiksmų:
37.1. tais atvejais, kai atliekant povandeninius narų darbus randami nepažįstami objektai kelia įtarimą dėl jų pavojingumo, yra panašūs į šovinį, bombą ar kitą amuniciją, galinčią sukelti sprogimą arba cheminį užteršimą, nėrimo vadovas iškelia narą (narus), pavojingoji vieta pažymima plūdurais, pranešama vietos savivaldybei ir iškviečiami atitinkami specialistai;
37.2. jeigu objektas identifikuotas ir pagal savo išorinį pobūdį leidžia nustatyti, kad tai nepavojingas daiktas, nėrimo vadovas organizuoja objekto atkabinimą nuo laivo korpuso ir iškėlimą į paviršių.
38. Atliekant objekto atkabinimo nuo laivo korpuso ir iškėlimo į paviršių povandeninius darbus:
38.1. narai turi dirbti po du;
38.2. jeigu dirbama su mechanizuotais instrumentais, darbai turi būti atliekami remiantis šių įrenginių naudojimo instrukcija (su jais leidžiama dirbti tik specialiai instruktuotiems narams);
38.3. prieš pradedant objekto pakėlimą turi būti patikrinta signalinė jungtis (virvė), ar ji nėra susipainiojusi su stropais;
38.4. stropuojant objektą visi veiksmai turi būti atliekami pagal dirbančio po vandeniu naro komandą;
38.5. objekto iškėlimo į vandens paviršių metu naras turi būti pasitraukęs saugiu atstumu;
38.6. iškeliant pavojingus ar kenksmingus objektus reikia vadovautis specialiomis instrukcijomis vadovaujant atitinkamiems specialistams;
38.7. iškeliant objektus, kurie gali užteršti aplinką, būtina imtis priemonių teršalams pašalinti bei naro apsaugai nuo jų.
39. Baigus laivo tikrinimą ir (arba) krantinės apžiūrą, nėrimo vadovas arba narų darbo vadovas užpildo Tikrinimo (apžiūros) aktą (2 priedas) dviem egzemplioriais. Vienas Tikrinimo (apžiūros) akto egzempliorius lieka MNG, o kitas pasirašytinai įteikiamas tikrinto laivo kapitonui. Darbų rajone esančių įmonių atsakingiems asmenims paprašius, jiems pasirašytinai įteikiamos Tikrinimo (apžiūros) akto kopijos.
40. Tikrinimo (apžiūros) aktai, Pranešimai apie tikrinimą (apžiūrą) ir Nėrimo saugumo patvirtinimo lapai saugomi teritorinėje muitinėje teisės aktų nustatyta tvarka.
41. Tikrinimo (apžiūros) metu nustačius administracinio teisės pažeidimo požymių, tam įgaliotas MNG pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą.
42. MNG pareigūnas, tikrinimo (apžiūros) metu nustatęs nusikalstamos veikos, kurią tirti pagal kompetenciją priklauso Muitinės kriminalinei tarnybai ar kitai teisėsaugos institucijai, požymių, apie tai informuoja Muitinės kriminalinės tarnybos ar kitos teisėsaugos institucijos teritorinio skyriaus atsakingą pareigūną bei imasi visų priemonių, kad apsaugotų įvykio vietą bei daiktinius įrodymus nuo išorinio poveikio iki kompetentingos institucijos atstovo atvykimo. Į tikrinimo (apžiūros) vietą atvykusiam Muitinės kriminalinės tarnybos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnui MNG pareigūnas perduoda visą tikrinimo (apžiūros) medžiagą ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, surašydamas tarnybinį pranešimą. Tarnybinio pranešimo kopiją MNG pareigūnas nedelsdamas pateikia TM PPS MGP viršininkui.
_________________
Muitinės narų grupės darbo organizavimo nuostatų
1 priedas
ženklas
PRANEŠIMAS APIE TIKRINIMĄ (APŽIŪRĄ)
_____________________
(data)
1. Tikrinimo (apžiūros) vieta/objektas ____________________________________________
(darbo vieta: laivas, krantinė ir t.t.)
2. Narų darbo vadovas ________________________________________________________
(pareigos, vardas, pavardė)
3. Nėrimo vadovas ___________________________________________________________
(kvalifikacija, vardas, pavardė)
4. Narai ____________________________________________________________________
(kvalifikacija, vardas, pavardė)
___________________________________________________________________________
(kvalifikacija, vardas, pavardė)
___________________________________________________________________________
(kvalifikacija, vardas, pavardė)
5. Tikrinimo (apžiūros) vykdymas:
pradžia_____________________________________________________________________
(data, laikas)
pabaiga____________________________________________________________________
(data, laikas)
6. Trumpas tikrinimo (apžiūros) aprašymas, darbų atlikimo eilės tvarka ir apimtis:
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
7. Darbams aprūpinti skiriamas personalas ir techninės priemonės ______________________
___________________________________________________________________________
8. Prie pranešimo pridedama ___________________________________________________
___________________________________________________________________________
(pridėtų schemų, darbo brėžinių ir kt. sąrašas)
9. Pranešimą išdavė
__________________________________
(pareigos, vardas, pavardė, parašas, data/laikas)
10. Suderinta:
Uosto kapitonas Krantinės naudotojas
_____________________________ _____________________________
(vardas, pavardė, parašas, data/laikas) (pareigos, vardas, pavardė, parašas, data/laikas)
_________________
Muitinės narų grupės darbo organizavimo nuostatų
2 priedas
ženklas
TIKRINIMO (APŽIŪROS) AKTAS
_____________________
(data)
LAIVO KORPUSO POVANDENINĖS DALIES TIKRINIMAS
LAIVO PAVADINIMAS ......................................................................................................
VĖLIAVA ..............................................................................................................................
TIPAS ......................................................................................................................................
STOVĖJIMO VIETA. .......
KRANTINĖS NR. .............
ATVYKIMO DATA ..........
LAIVO DUOMENYS: L m;
B .................................... m;
Tsum ................................. m;
Tf ............ m; Ta ............... . m;
DWT .............................. t.
[] Balaste [] Krautas
RASTI DAIKTAI ....................................................................................................................
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
PASTABOS .............................................................................................................................
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
KRANTINĖS IR DUGNO ŠALIA KRANTINĖS APŽIŪRA
VIETA: .....................................................................................................................................
KRANTINĖS NR. ...................................................................................................................
APŽIŪRĖTA ......................................................................................................... m2 PLOTO
FAKTINIS GYLIS. ............................................................................................................. m
DUGNO GRUNTAS ...............................................................................................................
RASTI DAIKTAI ....................................................................................................................
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
PASTABOS .............................................................................................................................
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
DARBO SĄLYGOS:
a) DARBO LAIKAS(min.).........................................................................................................
b) MATOMUMAS (m)...............................................................................................................
c) ORO TEMPERATŪRA(°C) .............. VANDENS TEMPERATŪRA(°C) .........................
NARŲ GRUPĖ:
NARŲ DARBO VADOVAS.....................................................................................................
(vardas, pavardė, parašas, data/laikas)
NĖRIMO VADOVAS................................................................................................................
(vardas, pavardė, parašas, data/laikas)
NARAS.......................................................................................................................................
(vardas, pavardė, parašas, data/laikas)
NARAS.......................................................................................................................................
(vardas, pavardė, parašas, data/laikas)
SUSIPAŽINAU:
................... ............................................................. .........................
(data) (vardas, pavardė, darbovietė, pareigos) (parašas)
LAIVO KORPUSO PAŽEIDIMŲ KODAI:
BT
BEND
SULENKTA
M
MISSING
TRŪKSTA
P
PRESSED
ĮLENKTA
D
DOMED
IŠLENKTA
H
HOLE
SKYLĖ
N
NEW
NAUJAS
R
RUST
RŪDYS
(pav.)
__________________
** TIC pastaba. Pav. žr.
Žin., 2008, Nr. 35-1268, 65 psl.)
PAŽEIDIMAI/PASTABOS ......................................................................................................
......................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................
.....................................................................................
_________________
PATVIRTINTA
Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu
Nr. 1B-190
MUITINĖS NARŲ DARBŲ SAUGOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Muitinės narų darbų saugos taisyklės (toliau – Taisyklės) yra privalomos vykdant muitinės pareigūnams (toliau – pareigūnai) užduotis po vandeniu iki 40 metrų gylio, nardant su narų reikmenimis arba didinant (mažinant) oro slėgį barokamerose (išskyrus medicinines), narams kvėpuoti naudojant suslėgtą orą.
2. Nelaimingi atsitikimai, susiję su pareigūnų darbu vandenyje, tiriami Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka ir remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Žin., 2004, Nr. 136-4945).
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Alternatyvi oro tiekimo sistema – oro tiekimo sistema, užtikrinanti nepriklausomą oro tiekimą narui, kuria jis prireikus gali greitai pasinaudoti.
Aptarnaujantysis naras – paviršiuje esantis naras, kuris aptarnauja dirbantįjį narą.
Asmenys, aptarnaujantys nėrimą – asmenys, padedantys atlikti darbus nėrimo vietoje. Jais gali būti atsarginis naras, nėrimo vadovas, aptarnaujantis naras.
Asmuo, atliekantis narų sveikatos priežiūrą – teritorinės muitinės viršininko paskirtas asmuo, turintis atitinkamų žinių narų sveikatos profesinių pakenkimų srityje, nustatyta tvarka mokęsis ir turintis profesinės kvalifikacijos pažymėjimą.
Atsarginis naras – naras, pasirengęs avarinėje situacijoje suteikti pagalbą po vandeniu esančiam avariniam narui.
Atviros kvėpavimo schemos narų reikmenys – narų reikmenys, kai oras tiekiamas narui žarna, o iškvepiamas pro iškvėpimo vožtuvą į aplinką.
Autonominiai narų reikmenys – narų reikmenys, kai oras nuolat tiekiamas iš suslėgtojo oro baliono, kuris yra tvirtinamas prie naro.
Avarinis naras – naras, kuris dirbdamas po vandeniu pateko į nenumatytą situaciją ir kurio sveikatai ar gyvybei gresia pavojus.
Barokamera – tai slėginis indas, skirtas narų rekompresijai (paviršinei dekompresijai) atlikti.
Dekompresija – narą veikiančio aplinkos slėgio mažinimo procesas.
Dekompresinė sėdynėlė – sėdynėlė, skirta užtikrinti naro buvimą tiksliai numatytame gylyje dekompresijos vandenyje metu.
Dirbantysis naras – naras, atliekantis užduotį po vandeniu.
Ėjimo virvė – sintetinio arba augalinio pluošto virvė, skirta palengvinti naro judėjimą po vandeniu reikiama kryptimi ir atstumu.
Gelbėjimo darbai vandenyje – žmonių gelbėjimo, skenduolių paieškos ir visos kitos užduotys gelbstint žmones vandenyje.
Kompetencija – pasirengimo, žinių ir patirties, sudarančios sąlygas saugiai ir efektyviai atlikti reikiamą darbą, visuma.
Kontrolinis plūduras – sintetinio arba augalinio pluošto virvė su plūduru, kurios vienas galas pritvirtintas prie naro, o kitas – prie paviršiuje plaukiojančio plūduro, skirto naro buvimo vietai nustatyti.
Kvalifikacija – pasirengimo lygis tam tikros rūšies darbams atlikti.
Medicininė barokamera – slėginis indas, kuriame slėgio didinimo, mažinimo ir palaikymo operacijos atliekamos deguonimi.
Naras – pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka yra išduotas leidimas atlikti užduotis po vandeniu, atitinkančias jo kvalifikaciją.
Narų atestacija – narų žinių patikrinimas.
Narų darbo vadovas – pareigūnas, mokęsis pagal narų darbo vadovo mokymo programą ir turintis leidimą vadovauti narų darbams.
Narų gydytojas – asmuo, turintis aukštąjį medicinos išsilavinimą, mokęsis profesinės narų patologijos ir Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę užsiimti asmens sveikatos priežiūra.
Narų sveikatos priežiūra – priemonių, kuriomis siekiama išsaugoti narų sveikatą bei darbingumą visų nardymo etapų metu ir tarp nardymų, visuma.
Narų įranga – visi narų reikmenys bei nėrimo priemonės, skirtos povandeniniams darbams atlikti.
Narų reikmenys – įtaisų ir gaminių komplektas narui aprengti, jo gyvybingumui ir darbingumui po vandeniu užtikrinti tam tikrą laiką.
Nėrimas – naro buvimas didesnio slėgio aplinkoje.
Narų stotis – povandeninių darbų specialistų grupė, galinti atlikti užduotis po vandeniu ir turinti reikiamą narų įrangą.
Narų postas – vieta, iš kurios vykdomi nėrimai ir išdėstomos nėrimui reikalingos techninės priemonės bei narų įranga.
Nėrimo vadovas – pareigūnas, turintis naro kvalifikaciją, mokęsis pagal nėrimo vadovo mokymo programą ir turintis leidimą vadovauti nėrimams.
Nusileidimo virvė – sintetinio arba augalinio pluošto virvė, skirta narui nusileisti iki dugno (darbo vietos) ir iškilti į vandens paviršių, kurios vienas galas tvirtinamas viršuje šalia nusileidimo vietos, o kitas su svoriu nuleidžiamas ant dugno.
Nusileidimo kopėtėlės – kopėtėlės, skirtos narui saugiai įlipti ir išlipti iš vandens.
Povandeninės balso ryšio priemonės – povandeninės hidroakustinės arba laidinės ryšio priemonės, užtikrinančios balso ryšį su po vandeniu dirbančiu n …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.