Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S DĖL GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518; 2010, Nr. 1-30) 7 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2007, Nr. 55-2127) 4 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ (Žin., 2008, Nr. 46-1730) 5 punktu:

Direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai (toliau – Taisyklės) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu [10.3] ir statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(2):1999 [10.6].

9.1. projektuojant ir statant naujus statinius;

9.2. rekonstruojamoms ir remontuojamoms statinių dalims;

9.3. keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį.

II. NUORODOS 10. Taisyklėse pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:

10.1. Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852; 2010, Nr. 99-5167);

10.2. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles;

10.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

10.4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 25-953; 2009, Nr. 63-2538);

10.5. statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);

10.6. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424);

10.7. statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2004, Nr. 23-721);

10.8. statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851);

10.9. statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898);

10.10. statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773);

10.11. statybos techninį reglamentą STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ (Žin., 2004, Nr. 21-653);

10.12. statybos techninį reglamentą STR. 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 2005, Nr. 75-2729);

10.13. Visuomeninių pastatų gaisrinės saugos taisykles.

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 12. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Statybos įstatyme [10.3], STR 2.01.01(2):1999 [10.6], LST EN ISO 13943 ir LST EN 13501 serijos standartuose vartojamas sąvokas.

IV. STATYBOS PRODUKTŲ, STATINIO KONSTRUKCIJŲ, STATINIŲ GAISRINĖ TECHNINĖ KLASIFIKACIJA 13. Statybos produktų degumo ir atsparumo ugniai klasės nustatomos bandymais, vadovaujantis LST EN 13501 serijos standartais, skaičiavimais, taip pat standartais, nurodytais Taisyklių 14 punkte, ir Taisyklių 9 priedu.

14.1. gelžbetoninių konstrukcijų LST EN 1992-1-2;

14.2. plieninių konstrukcijų LST EN 1993-1-2;

14.3. kompleksinių plieninių ir betoninių konstrukcijų LST EN 1994-1-2;

14.4. medinių konstrukcijų LST EN 1995-1-2;

14.5. mūrinių konstrukcijų LST EN 1996-1-2;

14.6. aliumininių konstrukcijų LST EN 1999-1-2.

V. STATINIŲ GRUPĖS 28. Statiniuose aukščiausio aukšto (įskaitant mansardinį) grindų altitudė (toliau – aukščiausio aukšto grindų altitudė) skaičiuojama nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie pastato žemiausios paviršiaus altitudės, o kai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo įrengti nebūtina, – nuo nešiojamųjų gaisrinių kopėčių pastatymo žemiausios paviršiaus altitudės (toliau – žemės paviršiaus altitudė).

30.1. aukštus statinius, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 26,5 m;

30.2. labai aukštus statinius, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 54 m.

VI. GAISRO APKROVA 32. Siekiant apriboti gaisro plitimą ir pavojingus gaisro veiksnius, užtikrinti saugų žmonių išėjimą iš gaisro apimto pastato, palengvinti ugniagesių atliekamus gelbėjimo ir gesinimo veiksmus ir sumažinti gaisro žalą, pastatai turi būti suskirstyti į gaisrinius skyrius (toliau – gaisrinis skyrius). Gaisro apkrova nustatoma vadovaujantis LST EN 1991-1-2 serijos standartais, įvertinus ir apskaičiavus galintį išsiskirti šilumos kiekį, kai sudega visos statinio, patalpos ar patalpų grupės, atskirtos nuo kitų statinio dalių nustatyto atsparumo ugniai sienomis ir perdangomis (2 lentelė), dėl kurių negalimas ugnies plitimas nustatytą laiką, plote esančioms medžiagoms (taip pat ir statinio konstrukcijų elementams ir jų apdailai).

Gaisro apkrovos kategorijos 1 lentelė Gaisro apkrovos kategorija Gaisro apkrovos tankis (MJ/kv. m) 1 daugiau kaip 1200 2 nuo 600 iki 1200 3 iki 600 37. Projektuojant būtina įvertinti lokaliai sukoncentruotas gaisro apkrovas gaisriniame skyriuje. Gaisrinio skyriaus apkrovos kategorija nustatoma pagal aukščiausią patalpos gaisriniame skyriuje gaisro apkrovos kategoriją. Šio punkto nuostatos netaikomos patalpoms, kurių bendras plotas neviršija 200 kv. m.

VII. Gaisro prevencija 38. Gaisro prevencijai keliami bendrieji reikalavimai:

38.1. statiniai turi būti suprojektuoti, pastatyti, įrengti ir naudojami taip, kad gaisro kilimo pavojus juose būtų kuo mažesnis. Projektuojant, statant ir naudojant statinius turi būti vertinamas gaisro pavojus iš išorės;

38.2. statinio inžinerinės sistemos turi būti suprojektuotos ir sumontuotos taip, kad būtų saugios naudoti ir nesukeltų gaisro;

38.3. židiniai, krosnys, jų dūmtraukiai ir šildymo prietaisai turi būti išdėstyti, pastatyti, įmontuoti taip, kad naudojami nesukeltų gaisro ar sprogimo pavojaus.

VIII. STATINIų, statinių gaisrinių skyrių ATSPARUMO UGNIAI LAIPSNIai 40. Statiniai, statinių gaisriniai skyriai, atsižvelgiant į jų gaisro apkrovos kategorijas ir jiems statyti panaudotų konstrukcijų elementų atsparumą ugniai, skirstomi į I, II, III atsparumo ugniai laipsnio statinius, statinių gaisrinius skyrius (2 lentelė).

Statinių, statinių gaisrinių skyrių atsparumo ugniai laipsniai 2 lentelė Statinio atsparumo ugniai laipsnis Gaisro apkrovos kategorija Statinio, statinio gaisrinio skyriaus konstrukcijų elementų (turinčių ugnies atskyrimo ir (ar) apsaugos funkcijas) atsparumas ugniai ne mažesnis kaip (min.) gaisrinių skyrių atskyrimo sienos ir perdangos laikančiosios konstrukcijos nelaikančiosios vidinės sienos lauko siena aukštų, pastogės patalpų, rūsio perdangos stogai laiptinės vidinės sienos laiptatakiai ir aikštelės I 1 REI 180(1) R 120(1) EI 30 EI 30 (o<–>i)(3) REI 90(1) RE 30(4) REI 120 R 60(5) 2 REI 120(1) R 90(1) EI 15 EI 15 (o<–>i)(3) REI 60(1) RE 20(4) REI 90 R 60(5) 3 REI 90(1) R 60(2) EI 15 EI 15 (o<–>i)(3) REI 45(1) RE 20(4) REI 60 R 45(5) II RN REI 60(1) R 45(2) EI 15 EI 15 (o<–>i)(3) REI 20(2) RE 20(4) REI 30 R 15(5) III RN REI 30(1) RN

RN – reikalavimai netaikomi.

50.1. priešgaisrinių užtvarų, neleidžiančių susidaryti pavojingiems gaisro veiksniams ir išplisti patalpoje, tarp patalpų, skirtingo gaisrinio pavojingumo (paskirties) patalpų grupių, aukštų ir gaisrinių skyrių, taip pat tarp pastatų panaudojimas;

50.2. B–s1, d0 ir žemesnės degumo klasės statybos produktų, naudojamų statinio (pastato) konstrukcijoms įrengti, ribojimas;

50.3. technologinių įrenginių sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojaus mažinimas statiniuose, pastatuose ir patalpose;

50.4. aprūpinimas gaisro gesinimo priemonėmis, tarp jų stacionariosiomis ir mobiliosiomis;

50.5. veiksmingas stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų panaudojimas, laiku suveikus gaisro aptikimo ir signalizavimo, pranešimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemoms;

50.6. dūmų šalinimo iš patalpų sistemų panaudojimas.

X. GAISRO PLITIMO GAISRINIAME SKYRIUJE RIBOJIMAS 51. Gaisrinio skyriaus didžiausias plotas Fg nustatomas pagal Taisyklių 3 priedą. Gaisrinio skyriaus plotas yra didžiausias statinio aukšto, atskirto nustatyto atsparumo sienomis ir perdangomis, plotas. Jei statinyje yra susisiekiančių tarpaukštinių erdvių (atriumai, angos, 2 tipo laiptai ir pan.), nustatant statinio gaisrinio skyriaus didžiausią plotą, visų susiekiančių aukštų plotai sumuojami.

Xi. GAISRO PLITIMO IŠ GAISRINIO SKYRIAUS RIBOJIMAS 54. Priešgaisrinės užtvaros – nustatyto atsparumo ugniai ir degumo klasės statybinės konstrukcijos, atskiriančios patalpas tarpusavyje, atsižvelgiant į patalpų paskirtį, gaisro apkrovos tankį, pastato atsparumo ugniai laipsnį, ir skirtos gaisro ir degimo produktų plitimui iš patalpos arba gaisrinio skyriaus į kitas patalpas apriboti.

56.1. užtveriančios dalies;

56.2. konstrukcijų, užtikrinančių užtvaros pastovumą;

56.3. konstrukcijų, į kurias užtvara remiasi;

56.4. tvirtinimo mazgų.

Angų užpildų priešgaisrinėse užtvarose atsparumas ugniai(1) 3 lentelė Priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai Durys, vartai, liukai(2) (3) (4) Angų, siūlių sandarinimo priemonės Inžinerinių tinklų kanalų ir šachtų Užsklandos ir konvejerio sistemų sąrankos Langai 15 EW 20–C5 EI 15 EI 15 EI2 15 EW 20 20 EW 20–C5 EI 20 EI 20 EI2 20 EW 20 30 EW 30–C5 EI 30 EI 30 EI2 30 EW 30 45 EW 30–C5 EI 45 EI 45 EI2 30 EW 30 60 EW 60–C5 EI 60 EI 60 EI2 45 EW 60 90 EI2 60–C5 EI 90 EI 90 EI2 60 EI2 60 120 EI2 90–C5 EI 120 EI 120 EI2 90 EI2 90 180 EI2 90–C5 EI 180 EI 180 EI2 90 EI2 90 240 EI2 120–C5 EI 240 EI 240 EI2 120 EI2 120

Priešgaisrinių užtvarų tipai, atsižvelgiant į užtvarų angose įrengtus priešgaisrinius šliuzus 4 lentelė Priešgaisrinio šliuzo atsparumas ugniai Priešgaisrinio šliuzo konstrukcijų elementų tipas ne žemesnis kaip: pertvaros perdangos EI 45 EI 45 REI 45 EI 15 EI 15 REI 15 61. Perdangos, dalijančios statinius į gaisrinius skyrius, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, įrengiamos pagal 1 paveiksle pateiktus reikalavimus. Šio punkto nuostatos netaikytinos, jeigu visame statinyje įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema. a) b) 1 paveikslas. Vertikalaus ugnies plitimo ribojimo reikalavimai: a) statinio pjūvis; b) statinio pjūvis su išsikišančia perdanga (balkonu, lodžija ir pan.). A – lauko sienos, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, matmenys; B – perdangos, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, matmenys 62. Sienos, dalijančios statinius į gaisrinius skyrius, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, įrengiamos pagal 2 paveiksle pateiktus reikalavimus. Šio punkto nuostatos netaikytinos, jeigu visame statinyje įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema. a) b) 2 paveikslas. Horizontalaus ugnies plitimo ribojimo reikalavimai: a) statinio plano pjūvis arba vertikalus pjūvis; b) statinio plano pjūvis arba vertikalus pjūvis su išsikišančia priešgaisrine siena. A – priešgaisrinės sienos, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus ir (ar) stogo, kuris atitinka BROOF (t1) degumo klasės reikalavimus ir yra ne mažesnio kaip REI 60 atsparumo ugniai, minimalūs matmenys; B – išsikišančios priešgaisrinės sienos, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, virš stogo ar sienos minimalus atstumas 63. Įstiklintų laiptinių lauko sienų atsparumas ugniai nenormuojamas, kai atstumas tarp laiptinės įstiklinimo angos krašto iki patalpos lango yra ne mažesnis, kaip nurodyta 3 paveiksle.

3 paveikslas. Laiptinių lauko sienų įstiklinimas 64. Sienos, dalijančios sublokuotus skirtingo aukščio ir pločio statinius į gaisrinius skyrius, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, įrengiamos pagal 4 paveiksle pateiktus reikalavimus. Langų, durų ir vartų atsparumas ugniai priešgaisrinėje sienoje parenkamas pagal 3 lentelės reikalavimus.

75.1. gaisriniame skyriuje įrengta stacionarioji gaisrų gesinimo sistema [10.4];

75.2. gaisrinio skyriaus aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 6 m, o bet kurio aukšto plotas – ne didesnis kaip 300 kv. m.

XiI. GAISRO PLITIMO RIBOJIMAS PASTATO KONSTRUKCIJŲ ELEMENTAIS 78. Statinių konstrukcijoms ir (arba) jų apdailai būtina naudoti tokius statybos produktus, kurie nedidintų statinio gaisrinio pavojingumo.

Statybos produktų, naudojamų vidinėms sienoms, luboms ir grindims įrengti, degumo klasės 5 lentelė Patalpos Konstrukcijos Statinio, statinio gaisrinio skyriaus atsparumo ugniai laipsnis I II III statybos produktų degumo klasės Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.) vertinami už evakuacinio išėjimo iš patalpos, kai jais evakuojasi iki 15 žmonių sienos ir lubos C–s1, d0 RN RN grindys DFL–s1 RN RN Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.) vertinami už evakuacinio išėjimo iš patalpos, kai jais evakuojasi nuo 15 iki 50 žmonių sienos ir lubos B–s1, d0(2) C–s1, d0 RN grindys BFL–s1 DFL–s1 RN Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.) vertinami už evakuacinio išėjimo iš patalpos, kai jais evakuojasi 50 ir daugiau žmonių sienos ir lubos A2–s1, d0(3) B–s1, d0(2) C–s1, d0 grindys A2FL–s1 BFL–s1 CFL–s1 Patalpos, kuriose gali būti iki 15 žmonių sienos ir lubos C–s1, d0 D–s2, d2(1) RN grindys DFL–s1 RN RN Patalpos, kuriose gali būti nuo 15 iki 50 žmonių sienos ir lubos B–s1, d0(2) C–s1, d0 RN grindys BFL–s1 DFL–s1 RN Patalpos, kuriose gali būti nuo 50 iki 600 daugiau žmonių sienos ir lubos A2–s1, d0(3) B–s1, d0(2) C–s1, d0 grindys BFL–s1 BFL–s1 CFL–s1 Patalpos, kuriose gali būti 600 ir daugiau žmonių sienos ir lubos A2–s1, d0 B–s1, d0 B–s1, d0 grindys A2FL–s1 BFL–s1 BFL–s1 Vaikų darželiai, lopšeliai, ligoninės, ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai sienos ir lubos A2–s1, d0(3) B–s1, d0(2) B–s1, d0(2) grindys BFL–s1 BFL–s1 BFL–s1 Gyvenamosios patalpos sienos ir lubos B–s1, d0(2) RN RN grindys RN RN RN Techninės nišos, šachtos, taip pat erdvės virš kabamųjų lubų ar po dvigubomis grindimis ir pan. sienos ir lubos B–s1, d0 D–s2, d2 RN grindys A2FL–s1 DFL–s1 RN Asg, Bsg kategorijų gamybos ir sandėliavimo patalpos sienos ir lubos A2–s1, d0 B–s1, d0 B–s1, d0 grindys A2FL–s1 A2FL–s1 A2FL–s1 Cg, Dg, Eg kategorijų gamybos ir sandėliavimo patalpos sienos ir lubos B–s2, d2 D–s2, d2 D–s2, d2(1) grindys DFL–s1 DFL–s1 – Rūsiai ir buitinio aptarnavimo patalpos sienos ir lubos B–s1, d0 B–s1, d0 B–s1, d0(1) grindys DFL–s1 DFL–s1 DFL–s1 šildymo įrenginių patalpų grindys A2FL–s1 A2FL–s1 A2FL–s1 Pirtis (sauna) sienos ir lubos D–s2, d2 D–s2, d2 D–s2, d2(1) grindys RN RN RN

RN – reikalavimai nekeliami.

84.1. aukštiems ir labai aukštiems statiniams turi būti naudojami ne žemesnės kaip A2–s2, d0 degumo klasės statybos produktai;

84.2. kitiems statiniams turi būti naudojami ne žemesnės kaip B–s2, d0 degumo klasės statybos produktai.

XIIi. GAISRO PLITIMO Į GRETIMUS PASTATUS RIBOJIMAS 92. Gaisro plitimas į gretimus pastatus ribojamas, užtikrinant saugius atstumus tarp pastatų lauko sienų (toliau – priešgaisrinis atstumas), nustatomus pagal 6 lentelę.

Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų 6 lentelė Pastato atsparumo ugniai laipsnis Atstumas (m) iki gretimų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnis I II III I 6 8 10 II 8 8 10 III 10 10 15 93. Jei pastatuose yra daugiau kaip 1 m išsikišančių konstrukcijų, pagamintų iš B– s3, d2 ar žemesnės degumo klasės statybos produktų, priešgaisrinis atstumas nustatomas tarp šių konstrukcijų išsikišusių dalių. Kitos priešgaisrinių atstumų tarp pastatų nustatymo sąlygos:

93.1. priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, esančių tame pačiame ar skirtinguose sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija tos pačios paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Neužstatytas žemės plotas tarp pastatų skaičiuojamas nuo pastato iki gretimo pastato norminiu atstumu nutolusių tolimiausių vietų (toliau – neužstatytas žemės plotas);

93.2. priešgaisriniai atstumai tarp P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grupės pastatų ir kitos paskirties pastatų viename sklype nenormuojami;

93.3. priešgaisriniai atstumai tarp P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grupės pastatų, esančių skirtinguose žemės sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija P.1.1 grupės pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Šio punkto nuostatos taikytinos ir kitos paskirties pastatams, esantiems P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grupės pastatų skirtinguose sklypuose;

93.4. priešgaisrinį atstumą tarp pastatų, kurių priešpriešinėse lauko sienose nėra langų arba besiribojančiuose pastatuose yra stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, arba besiribojančių pastatų gaisro apkrova neviršija 200 MJ/kv. m, arba gaisrinių žarnų ilgis nuo artimiausio vandens šaltinio (gaisrinio hidranto, vandens rezervuaro ar pan.) iki tolimiausio gaisro židinio pastate neviršija 100 m, leidžiama sumažinti 20 proc.

Priešgaisrinės sienos (ekrano) atsparumas ugniai 7 lentelė Pastato atsparumo ugniai laipsnis I II III gaisro apkrovos kategorija 1 2 3 Priešgaisrinės sienos (ekrano) atsparumas ugniai EI– M (ne mažesnis kaip)(1) 180 120 90 60 30

XIV. Žmonių EVAKavimas(IS) 96. Žmonių saugumas judant keliu iki evakuacinių išėjimų ir tarp jų (toliau – evakavimo(si) kelias) užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis.

5 paveikslas. Saugos zonos neįgaliesiems evakuoti įrengimas laiptinėje 98. Nustatant evakavimo(si) kelių apsaugą, turi būti užtikrintas saugus žmonių evakavimas(is), atsižvelgiant į patalpų, išeinančių į evakavimo(si) kelią, paskirtį, evakuojamųjų skaičių, pastato atsparumo ugniai laipsnį ir evakuacinių išėjimų iš aukšto ir pastato skaičių.

99.1. pirmame aukšte: tiesiai į lauką arba koridoriumi, vestibiuliu, laiptine į lauką;

99.2. bet kuriame aukšte (išskyrus pirmą): koridoriumi, holu, eksploatuojamu stogu į laiptinę arba tiesiai į ją. Evakavimo(si) kelias iš laiptinės turi vesti tiesiai į lauką arba per vestibiulį, atskirtą nuo koridorių pertvaromis ir durimis, tiesiai į lauką;

99.3. į gretimą tame pat aukšte esančią pagal sprogimo ir gaisro pavojų nepavojingą gaisrinį skyrių ar patalpą, turinčią pirmiau nurodytus evakavimo(si) kelius.

100.1. į atvirą lauko balkoną arba lodžiją su ne mažesnio kaip 1,2 m pločio aklinu ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai tarpsieniu nuo balkono (lodžijos) krašto iki lango angos arba ne mažesniu kaip 1,6 m pločio tarpsieniu tarp langų, esančių balkono (lodžijos) sienoje;

100.2. į atvirą ne siauresnę kaip 0,6 m pločio perėją į priblokuotą gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų daugiabučių pastatų sekciją arba į priblokuotą atskirą gaisrinį skyrių per lauko zoną;

100.3. į balkoną arba lodžiją, turinčią kopėčias, jungiančias skirtinguose aukštuose esančius balkonus arba lodžijas;

100.4. į gretimą tame pat aukšte esančią pagal sprogimo ir gaisro pavojų nepavojingą patalpą, balkoną arba lodžiją, turinčią LST EN 341 serijos standarto reikalavimus atitinkančius asmeninius nusileidimo įtaisus, kuriais visi žmonės saugiai gali išsigelbėti patys.

6 paveikslas. Žmonių evakavimo(si) kelių iš patalpos reikalavimų įgyvendinimo pavyzdys: tarp skirtingų evakavimo(si) kelių iš patalpos turi būti ne mažesnis kaip 45° kampas (ABD α ≥ 45°); CBA ar CBD (bet kuris trumpesnis) kelias neturi viršyti norminio evakavimo(si) kelio ilgio patalpoje; CB aklakelis neturi viršyti pusės norminio evakavimo(si) kelio ilgio patalpoje 7 paveikslas. Žmonių evakavimo(si) kelių iš patalpos reikalavimų įgyvendinimo pavyzdys: iš taško C yra du evakavimo(si) keliai, nes ACB α ≥ 45°; CA ar CB (bet kuris trumpesnis) kelias neturi viršyti norminio evakavimo(si) kelio ilgio patalpoje; iš taško D tėra vienas evakavimo(si) kelias, nes ADB β < 45°; iš taško E taip pat tėra vienas evakavimo(si) kelias 104. Įrengiant du evakavimo(si) kelius, kiekvienas iš jų turi užtikrinti saugų visų patalpoje, aukšte ar pastate esančių žmonių evakavimą(si). Esant daugiau kaip dviem evakavimo(si) keliams, saugus visų žmonių, esančių patalpoje, aukšte ar pastate, evakavimas(is) turi būti užtikrinamas visais evakavimo(si) keliais, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas iš šių evakavimo(si) kelių gali būti užkirstas gaisro metu.

105.1. iš P.1.4 grupės patalpų, kuriose vienu metu gali būti ne daugiau kaip 10 žmonių;

105.2. iš rūsio ar cokolinio aukšto, kai jame vienu metu gali būti ne daugiau kaip 15 žmonių. Kai rūsyje ar cokoliniame aukšte būna nuo 6 iki 15 žmonių, reikia numatyti papildomą avarinį išėjimą į lauką vertikaliomis kopėčiomis pro 0,6×0,8 m dydžio liuką arba 0,75×1,5 m dydžio pritaikytą išlipti langą;

105.3. iš patalpų, kuriose vienu metu gali būti ne daugiau kaip 50 žmonių ir kai tolimiausia vieta nuo išėjimo nutolusi ne daugiau kaip 25 m;

105.4. iš Asg ir Bsg kategorijoms pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamų patalpų, kai jose būna ne daugiau kaip 5 žmonės;

105.5. Cg kategorijai pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamų patalpų, kai jose būna ne daugiau kaip 25 žmonės arba patalpos plotas yra ne didesnis kaip 1000 kv. m;

105.6. iš patalpoje esančių atvirų aikštelių ar antresolių, skirtų įrangos priežiūrai, kai jų grindų plotas yra ne didesnis kaip:

105.6.1. 100 kv. m – Asg ir Bsg kategorijoms pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamoms patalpoms;

105.6.2. 400 kv. m – kitų kategorijų pagal sprogimo ar gaisro pavojų priskiriamoms patalpoms;

105.7. iš P.1.1, P.1.2, P.2.2, P.2.3, P.2.5, P.2.10, P.2.11, P.2.12, P.2.13, P.2.16 grupės pastatų, kai pastato aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 6 m, o žmonių aukšte yra ne daugiau kaip 20;

105.8. iš P.1.3 grupės pastatų, kai bendras butų plotas aukšte, o sekcijinių namų – sekcijos aukšte, – neviršija 500 kv. m [10.7]. Šiuo atveju kiekvienas butas, iki kurio grindų lygio nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo paviršiaus lygio yra daugiau kaip 15 m, be evakuacinio išėjimo, turi turėti ir avarinį išėjimą;

105.9. iš P.1.3 grupės pastatuose įrengtų butų per du aukštus (lygius), kai buto aukščiausio aukšto (lygio) grindų altitudė viršija 15 m, evakuaciniai išėjimai rengiami iš kiekvieno buto aukšto (lygio).

117.1. 0,8 m, kai pro ją evakuojasi ne daugiau kaip 15 žmonių;

117.2. 0,9 m, kai pro ją evakuojasi nuo 15 iki 50 žmonių;

117.3. 1,2 m, kai pro ją evakuojasi 50 ir daugiau žmonių.

118.1. jei pro jas evakuojasi ne daugiau kaip 15 žmonių;

118.2. sandėliuose, kurių plotas ne didesnis kaip 200 kv. m;

118.3. išėjimuose ant stogo, kai durys nėra skirtos žmonėms evakuoti(s);

118.4. voniose, tualetuose, lodžijose ir balkonuose, jei jie nenaudojami patekti į neuždūmijamą laiptinę.

8 paveikslas. Evakavimo(si) kelių plotis. A – turėklo įrengimo aukštis; B, C – evakavimo(si) kelio plotis; D – atstumas nuo sienos iki turėklo krašto 126. Neuždūmijamose laiptinėse liftus įrengti draudžiama.

127.1. laiptų tipai:

127.1.1. 1 tipo – vidiniai, įrengti laiptinėse;

127.1.2. 2 tipo – vidiniai, atviri;

127.1.3. 3 tipo – lauko, atviri;

127.2. įprastų laiptinių tipai:

127.2.1. L1 – su įstiklintomis angomis kiekvieno aukšto lauko sienose;

127.2.2. L2 – natūraliai apšviestos per įstiklintas angas stoge;

127.3. neuždūmijamų laiptinių tipai:

127.3.1. N1 – įėjimas į laiptinę iš aukšto per lauko zoną atviromis perėjomis. Perėja per oro zoną turi būti neuždūmijama;

127.3.2. N2 – gaisro metu laiptinėje sudaromas oro viršslėgis;

127.3.3. N3 – išėjimas į laiptinę iš aukšto per priešgaisrinį šliuzą su oro viršslėgiu jame.

XV. GAISRO GESINIMAS IR GELBĖJIMO DARBAI 147. Gaisro gesinimas ir gelbėjimo darbai užtikrinami konstrukcinėmis, tūrinio suplanavimo, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis. Prie jų priskiriama:

147.1. gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių įvažiavimo ir privažiavimo prie objekto kelių, sujungtų su funkciniais įvažiavimo ir privažiavimo keliais, arba specialių kelių įrengimas;

147.2. lauko gaisrinių laiptų ir lifto, turinčio ugniagesių pervežimo režimą, įrengimas ir specialių automobilinių keltuvų, skirtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos personalui ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai pakelti į reikiamą aukštą ar ant pastato stogo, įsigijimas;

147.3. gaisrinio vandentiekio, sujungto su buitiniu vandentiekiu, arba specialaus vandentiekio, o prireikus – sausvamzdžių ir gaisrinių (vandens) rezervuarų įrengimas;

147.4. ugniagesių gelbėtojų judėjimo kelių pastato viduje apsauga nuo dūmų;

147.5. asmeninės ir kolektyvinės žmonių apsaugos priemonės (esant būtinybei);

147.6. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, turinčios gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos ir pakankamai ugniagesių gelbėtojų, veiklos organizavimas, atsižvelgiant į gaisro gesinimo statiniuose, esančiuose padalinio aptarnavimo zonoje, sąlygas ir ypatumus.

148.1. privažiuoti prie pastatų, gaisro gesinimo šaltinio ir gaisrinio hidranto turi būti naudojamos motorizuoto susisiekimo gatvės ir keliai, įvairių tipų eismo zonos ir aikštės, atitinkančios teisės aktų nustatytus reikalavimus [10.10];

148.2. kelias privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, gali būti įrengiamas ne didesniu kaip 25 m atstumu iki pastatų;

148.3. keliai privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 15 m, turi būti įrengiami iš dviejų išilginių pastato pusių, kad ugniagesiai gelbėtojai automobilinėmis kopėčiomis patektų į visus pastato langus ir avarinius išėjimus;

148.4. keliai privažiuoti prie pastatų gali būti įrengiami tik iš vienos išilginės pastato pusės, jei iš jos per kiekvieno aukšto langus ugniagesiai gelbėtojai automobilinėmis kopėčiomis galės patekti į visas kiekvieno aukšto patalpas ir avarinius išėjimus;

148.5. turi būti numatyti keliai įvažiuoti į uždarus ar pusiau uždarus kiemus, kai juose esančių pastatų aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 15 m. Keliai įvažiuoti į uždarą kiemą įrengiami ne rečiau kaip kas 800 m išorinio statinio perimetro ilgio;

148.6. kelių plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, aukštis – ne mažesnis kaip 4,5 m;

148.7. ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, aklakelis turi baigtis ne mažesne kaip 12×12 m aikštele, o ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 m, aklakelis turi baigtis 16×16 m aikštele;

148.8. automobilinėms kopėčioms pastatyti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 m, atsižvelgiant į statinio aukštį ir automobilinių kopėčių technines galimybes, 7–16 m atstumu iki pastato turi būti įrengta ne mažiau kaip 6 m pločio važiuojamoji dalis arba 16×16 m dydžio aikštelė;

148.9. tarp statinių ir kelių gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti negali būti sodinami medžiai ar statomos kitos kliūtys;

148.10. aikštelės ir keliai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti turi būti visada laisvi, tam užtikrinti būtina statyti specialius ženklus ir aptvarus (iki 20 cm aukščio);

148.11. gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti prie statinių leidžiama panaudoti priestatų eksploatuojamus stogus, kurie įrengiami atsižvelgiant į gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių sukeliamą apkrovą.

Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų 1 lentelė Patalpos kategorija Medžiagų, esančių patalpoje ar naudojamų technologiniame procese, apibūdinimas Asg Ypač degios dujos, degūs, labai degūs ir ypač degūs skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28 °C, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogiam garų ar dujų ir oro mišiniui, patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis viršslėgis.

Medžiagos, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad įvykus sprogimui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis viršslėgis.

Bsg Degios dulkės arba pluoštas, degūs ir labai degūs skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra 28 °C ir aukštesnė, degūs skysčiai, įkaitinti iki jų pliūpsnio temperatūros ir daugiau, degūs skysčiai, kurie kilus avarijai gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogiam dulkių ar garų ir oro mišiniui, patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis viršslėgis.

Cg Degūs ir labai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos (taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios dega tik sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, jei patalpa nepriskiriama Asg ir Bsg kategorijoms ir kai medžiagų naudojama tiek, kad gaisro apkrova patalpoje didesnė arba lygi 42 MJ/kv. m.

Dg Karštos, įkaitusios, išlydytos nedegios medžiagos; medžiagos, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna; degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant.

Eg Nedegios medžiagos arba patalpos, kuriose gaisro apkrova mažesnė kaip 42 MJ/kv. m.

Pastatų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų 2 lentelė Pastato ar gaisrinio skyriaus kategorija Pastatų ar gaisrinių skyrių kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų nustatymo kriterijai Asg Kai pastate esančių Asg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5 proc. viso pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 kv. m.

Leidžiama nepriskirti pastato Asg kategorijai, jeigu Asg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25 proc. pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 kv. m) ir šiose patalpose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema [10.4].

Bsg Kai pastatas nepriskiriamas Asg kategorijai, o pastate esančių Asg ir Bsg kategorijų patalpų bendras plotas viršija 5 proc. pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 kv. m.

Leidžiama nepriskirti pastato Bsg kategorijai, jeigu Asg ir Bsg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25 proc. pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 kv. m) ir šiose patalpose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema [10.4].

Cg Kai pastatas nepriskiriamas Asg ir Bsg kategorijoms, o pastate esančių Asg, Bsg ir Cg kategorijų patalpų bendras plotas viršija 5 proc. pastato patalpų ploto arba 10°proc. pastato patalpų ploto, jei pastate nėra Asg ir Bsg kategorijų patalpų.

Leidžiama nepriskirti pastato Cg kategorijai, jeigu Asg, Bsg ir Cg kategorijų patalpų bendras plotas neviršija 25 proc. pastato ploto (bet ne didesnis kaip 3500 kv. m) ir šiose patalpose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema [10.4].

Dg Kai pastatas nepriskiriamas Asg, Bsg ir Cg kategorijoms, o pastate esančių Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijų patalpų bendras plotas viršija 5 proc. pastato patalpų ploto.

Leidžiama nepriskirti pastato Dg kategorijai, jeigu Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijų patalpų bendras plotas neviršija 25 proc. pastato ploto (bet ne didesnis kaip 5000 kv. m) ir Asg, Bsg ir Cg kategorijų patalpose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema [10.4].

Eg Kai pastatas nepriskiriamas Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijoms ir jame yra nedegių medžiagų arba patalpų, kuriose gaisro apkrova neviršija 42 MJ/kv. m. _________________ Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 2 priedas IŠORINIŲ ĮRENGINIŲ KATEGORIJOS PAGAL SPROGIMO IR GAISRO PAVOJŲ 1. Išoriniai įrenginiai pagal sprogimo ir gaisro pavojų skirstomi į Asgi, Bsgi, Cgi, Dgi, Egi kategorijas, kurios nustatomos statinio projekto technologinėje dalyje.

Išorinių įrenginių kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų Įrenginio kategorija Medžiagų, esančių įrangoje ar naudojamų technologiniame procese, apibūdinimas ir kiekis Asgi Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) ypač degių dujų, degių, labai degių ir ypač degių skysčių, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28°C, medžiagų, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad zonos, kurios riba yra garų ar dujų ir oro mišinio apatinė koncentracinė liepsnos plitimo riba, dydis horizontalioje plokštumoje yra daugiau kaip 30 m ir (ar) apskaičiuotas dujų ar garų ir oro mišinio sprogimo momentinis viršslėgis 30 m atstumu nuo išorinio įrenginio viršija 5 kPa.

Bsgi Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) degių dulkių arba pluošto, degių ir labai degių skysčių, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 °C, degių skysčių, kurie įkaitinti iki jų pliūpsnio temperatūros ir daugiau, kai naudojama jų tiek, kad zonos, kurios riba yra garų ar dulkių ir oro mišinio apatinė koncentracinė liepsnos plitimo riba, dydis horizontalioje plokštumoje yra daugiau kaip 30 m ir (ar) apskaičiuotas dulkių ar garų ir oro mišinio sprogimo momentinis viršslėgis 30 m atstumu nuo išorinio įrenginio viršija 5 kPa.

Cgi Jei įrenginys nepriskiriamas Asgi ir Bsgi kategorijoms ir įrangoje yra (laikomi, perdirbami ar transportuojami) degių skysčių, degių ir sunkiai degių kietų medžiagų (taip pat dulkių ir pluošto), medžiagos, kurios dega tik sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai jų naudojama tiek, kad joms užsidegus gaisro židinio šiluminio spinduliavimo srautas 30 m atstumu nuo įrenginio viršija 4 kW/kv. m.

Dgi Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) karštų, įkaitusių ar išlydytų nedegių medžiagų, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna, taip pat degių dujų, skysčių ir kietų medžiagų, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant.

Egi Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) karštų, įkaitusių ar išlydytų nedegių medžiagų ir (ar) normalios būsenos medžiagų ir pagal pirmiau išvardytus kriterijus nepriskiriamų Asgi, Bsgi, Cgi ir Dgi kategorijoms, taip pat šaltos būklės medžiagų. _________________ Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 3 priedas GAISRINIO SKYRIAUS MAKSIMALAUS PLOTO Fg NUSTATYMAS 1. Kiekvienu atveju pastato gaisrinio skyriaus maksimalus plotas nustatomas pagal formulę:

Fg = Fs·G·cos(90KH), čia:

Fs – sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas, nurodytas šio priedo 1 lentelėje, priklausantis nuo statinio paskirties, kv. m;

KH – skaičiuojamojo aukščio koeficientas, KH =H/Habs;

H – aukštis nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie pastato žemiausios paviršiaus altitudės, o kai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo įrengti nebūtina, – nuo nešiojamųjų gaisrinių kopėčių pastatymo žemiausios paviršiaus altitudės, iki pastato aukščiausio aukšto (įskaitant mansardinį) grindų altitudės, m, kuris neturi viršyti skaičiuojamosios altitudės (Habs), m;

Habs – skaičiuojamoji altitudė, nurodyta 1 lentelėje, priklausanti nuo statinio paskirties, m;

G – pastato gaisrinės saugos įvertinimo koeficientas, bendruoju atveju laikomas lygus 1.

Koeficientas G nustatomas taip:

G = G1+…+G8, jeigu yra įvertinamas G1 koeficientas;

G = 1+(G2+…+G8), jeigu G1 koeficientas neįvertinamas; čia: G1…G8 – statinio gaisrinės saugos įvertinimo daliniai koeficientai, priklausantys nuo pastate įdiegiamų gaisrinės saugos sistemų ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos galimybių; jų skaitinės vertės pateiktos šio priedo 2 lentelėje.

G3, G4 dalinių koeficientų reikšmės taikomos tik pritarus valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.

Sąlyginio gaisrinio skyriaus ploto Fs ir skaičiuojamosios altitudės Habs vertės įvairios paskirties pastatuose 1 lentelė Statinio grupė Naudojimo paskirtis [10.5] Statinio atsparumas ugniai I II III I II III sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas FS (kv. m) skaičiuojamoji altitudė Habs (m) P.1 grupė P.1.1 Gyvenamoji (vieno buto pastatai) 2200 1400 1000 20 10 5 P.1.2 Gyvenamoji (dviejų butų pastatai) 2200 1400 1000 20 10 5 P.1.3 Gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) 5000 2000 1000 56(1) 10 5 P.1.4 Gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms) (vaikų namai, prieglaudos, globos namai ir panašiai) 3000 1500 DP 10 5 DP Bendrabučiai 5000 2000 1000 56 10 5 Šeimos namai Vienuolynai P.2 grupė P.2.1 Viešbučių, trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai) 5000 2000 DP 56(1) 10 DP P.2.2 Administracinė – pastatai administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai) 6000 2000 1000 56(1) 10 5 P.2.3 Prekybos pastatai didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinės, vaistinės, prekybos paviljonai ir kita) 12000 4000 2000 20 10 5 P.2.4 Paslaugų pastatai paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, laidojimo namai ir kita) 6000 2000 1000 20 10 5 P.2.5 Maitinimo pastatai žmonėms maitinti (valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kita) 6000 2000 1000 20 10 5 P.2.6 Transporto pastatai transporto tikslams, t. y. susiję su transportavimu, gabenimu, vežimu (oro uosto, jūrų ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, judėjimo postų, dispečerinių, iešmų postai, uosto terminalai, signalų perdavimo pastatai, švyturių pastatai, muitinių pastatai ir kita) 6000 2000 1000 20 10 5 P.2.7 Garažų pastatai transporto priemonėms laikyti (automobilių garažai, lėktuvų angarai, vagonų, autobusų ir troleibusų garažai) 14000 6000 4000 20 10 5 P.2.8 Gamybos, pramonės pastatai gamybai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės, kalvės, skerdyklos ir kita) Asg kategorijos 10000 8000 DP 20 10 DP Bsg kategorijos 12000 9000 DP 20 10 DP Cg kategorijos 14000 10000 6000 20 10 5 Dg kategorijos 20000 15000 6000 20 10 5 Eg kategorijos 25000 15000 6000 20 10 5 P.2.9 Sandėliavimo pastatai, kurių tiesioginė paskirtis sandėliuoti ir saugoti Asg kategorijos 5000 2500 DP 20 10 DP Bsg kategorijos 6000 3000 DP 20 10 DP Cg kategorijos 15000 10000 4000 20 10 5 Dg kategorijos 15000 12000 8000 20 10 5 Eg kategorijos 20000 15000 10000 20 10 5 P.2.10 Kultūros pastatai kultūros tikslams (kino teatrai, kultūros namai, klubai, bibliotekos, archyvai, muziejai, parodų centrai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai ir kita)

6000 2000 1000 56(1) 10 5 P.2.11 Mokslo pastatai švietimo ir mokslo tikslams (institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kita) 6000 2000 1000 40 10 5 P.2.12 Gydymo pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicinos pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kita), veterinarijos pastatai 6000 2000 1000 40 10 5 P.2.13 Poilsio pastatai (kempingai, poilsio namai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai) 6000 2000 1000 20 10 5 P.2.14 Sporto pastatai (sporto halių, salių, teniso kortų, baseinų, čiuožyklų, jachtų klubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai) 20000 2000 1000 20 10 5 P.2.15 Religinė – pastatai religiniams tikslams (bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros ir kiti religiniams tikslams naudojami pastatai) 5000 2000 1000 20 10 5 P.2.16 Specialioji – pastatai specialiesiems tikslams (kareivinės, kalėjimai, tardymo izoliatoriai, policijos, gaisrinės tarnybos, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai, techniniai stebėjimo bokštai ir kita) 5000 2000 1000 56(1) 10 5 P.2.17 Pagalbinio ūkio sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartas, daržinė, sandėlis, garažas, vasaros virtuvė ir panašiai) 5000 4000 1000 15 10 5 P.2.18 Kita (fermų) pastatai galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir kita) 5000 4000 1000 15 10 5 P.2.19 Kita (ūkio) pastatai žemės ūkiui tvarkyti (svirnai, angarai, garažai ir kita)(2) Asg kategorijos 5000 2500 DP 20 10 DP Bsg kategorijos 6000 3000 DP 20 10 DP Cg kategorijos 8000 6000 4000 20 10 5 Dg kategorijos 10000 8000 6000 20 10 5 Eg kategorijos 15000 12000 8000 20 10 5 P.2.20 Kita (šiltnamių) pastatai augalams auginti (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita) Nenormuojama P.2.21 Kita (sodų) pastatai, esantys sodininkų bendrijose (sodo nameliai ir kita) 2200 1400 1000 20 10 5 P.3 grupė P.3 Kita – kiti pastatai, kurių negalima priskirti jokiai nurodytai pastatų paskirčiai 2200 1400 1000 20 10 5 P.4 grupė P.4 Inžineriniai statiniai(3) 6000 2000 1000 20 10 5

DP – draudžiama projektuoti nurodyto atsparumo ugniai laipsnio pastatus.

Gaisrinės saugos įvertinimo dalinių koeficientų vertės 2 lentelė Priemonės, darančios įtaką gaisrinio skyriaus norminiam plotui Gaisrinės saugos įvertinimo daliniai koeficientai Gaisrinės saugos įvertinimo dalinių koeficientų reikšmės Visose pastato patalpose vadovaujantis [10.4] įrengta stacionarioji gaisrų gesinimo sistema G1 2,0 Pastato patalpų pastovioji ir laikinoji suminė gaisrinė apkrova neviršija 200 MJ/kv. m G2 0,15 Artimiausia priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda yra mažesniu kaip 2 km atstumu arba, neatsižvelgiant į atstumą, kai vykimo iki objekto laikas neviršija 10 min.

G3 0,27 Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra tinkamai aprūpinta ir parengta galimiems ekstremaliesiems įvykiams objekte likviduoti (turima visa reikiama technika gaisrams gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti, pvz., aukštybinės kopėčios-keltuvas, vandens siurblinės, putų automobilis ir pan.) G4 0,13 Gaisrinių žarnų ilgis nuo artimiausio vandens šaltinio (gaisrinio hidranto, vandens rezervuaro ar pan.) iki tolimiausio gaisro židinio pastate neviršija 100 m G5 0,12 Visose pastato patalpose įrengta adresinė gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema G6 0,12 Pastate įrengta mechaninė dūmų šalinimo sistema G7 0,11 Objekte įrengtas automatinis pranešimas apie gaisrą valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai G8 0,10 _________________ Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 4 priedas STOGŲ PRISKYRIMO BROOF (t1) KLASEI NUSTATYMAS 1. Bet kurios paskirties I atsparumo ugniai laipsnio statinių stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinio skyriaus plotą, turi atitikti BROOF (t1) klasės reikalavimus.

Statinio stogo plotas viename gaisriniame skyriuje, kurį viršijus privaloma įrengti BROOF (t1) klasės statinio stogą Statinio grupė Statinio stogo plotas (kv. m) P.1 600 P.2.1, P.2.2, P.2.3, P.2.4, P.2.5, P.2.6, P.2.7, P.2.10, P.2.11, P.2.12, P.2.13, P.2.14, P.2.15, P.2.16 1400 P.2.8, P.2.9, P.2.19 (A sg ir B sg kategorijos) 600 P.2.8, P.2.9, P.2.19 (Csg kategorijos) 2000 P.2.8, P.2.9, P.2.19 (Dg ir Eg kategorijos) 6000 P.2.17, P.2.18, P.2.20, P.2.21 3000 P.3, P.4 2000 _________________ Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 5 priedas PERSPĖJIMO APIE GAISRĄ IR EVAKAVIMO(SI) VALDYMO SISTEMOS 1. Projektuojant ir įrengiant perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistemas (toliau – PGEVS), vadovaujamasi LST EN 60849, LST EN 54 serijos standartų ir šių Taisyklių nuostatomis. Pastatuose įrengiamos PGEVS tipas, techninė įranga ir organizacinės priemonės parenkamos atsižvelgiant į jų paskirtį, suplanavimą – tūrinį ir konstrukcinį sprendimą, įvertinant pastatuose nuolat ar laikinai esančių žmonių buvimo sąlygas (galimybę patiems judėti, evakavimo(si) kelių žinojimą ir kt.), gaisro pavojingumo ypatybes, galimus kelius pavojingiems gaisro veiksniams plisti, saugias evakavimo(si) sąlygas.

2.1. atliekamas funkcijas (perspėjimas apie gaisrą ir (ar) evakavimo(si) valdymas);

2.2. perspėjimo metodus (garsinis, kalbos, šviesos, kombinuotasis);

2.3. techninio instaliavimo lygį (automatinis, automatizuotas, neautomatizuotas);

2.4. perspėjimo tekstų ir evakavimo(si) organizavimo schemų pasirinkimo variantus;

2.5. tarpusavio sąveiką su kitomis aktyviosiomis gaisro stabdymo sistemomis.

3.1. garso:

3.1.1. rankinio įjungimo (skambučiai, sirenos, švilpukai ir kiti mechaniniai bei elektriniai garsiniai įrenginiai);

3.1.2. automatines (skambučiai, sirenos, švilpukai ir kiti mechaniniai bei elektriniai garsiniai įrenginiai, sublokuoti su gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (arba) stacionariąja gaisrų gesinimo sistema) [10.4];

3.2. kalbos:

3.2.1. rankinio įjungimo (kai informuojama per mikrofonus ir stacionarius stiprinimo aparatūros įrenginius);

3.2.2. pusiau automatines, įjungiamas ranka (kai informuojama per mikrofonus ir stacionarius stiprinimo aparatūros įrenginius);

3.2.3. automatines (kai informuojama per mikrofonus ir stacionarius stiprinimo aparatūros įrenginius, sublokuotus su gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (arba) stacionariąja gaisrų gesinimo sistema);

3.3. šviesos:

3.3.1. rankinio įjungimo (švieslentės, rodyklės, ženklai ir kiti įrenginiai, kurie signalizuoja tik juos įjungus);

3.3.2. pusiau automatines (švieslentės, rodyklės, ženklai ir kiti įrenginiai), kurios įsijungia suveikus kalbos pusiau automatinei informavimo sistemai;

3.3.3. automatines (švieslentės, rodyklės, ženklai ir kiti įrenginiai), kurios sublokuotos su gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (arba) stacionariąja gaisrų gesinimo sistema.

4.1. sistema turi užtikrinti perspėjimo apie gaisrą signalų perdavimą visame pastate vienu metu, o prireikus (neprivaloma funkcija) – paeiliui į atskiras jo dalis (aukštą, sekciją ir t. t.);

4.2. skirtingos paskirties ir aukščio pastatams PGEVS įrenginiai parenkami įvertinant pastate esančių žmonių buvimo sąlygas (galimybę patiems judėti, evakavimo(si) kelių žinojimą ir kt.), gaisro pavojingumo ypatybes, galimus kelius pavojingiems gaisro veiksniams plisti, saugaus evakavimo(si) sąlygas;

4.3. pavojų skelbiančių įrenginių kiekis, jų išdėstymas ir galingumas turi užtikrinti būtiną girdimumą ir (arba) matomumą visose pastato nuolatinio ir laikino žmonių buvimo vietose;

4.4. pavojų skelbiantys įrenginiai (garsiakalbiai ir kt.) nustatomi tam tikru garso stiprumu ir įjungiami be kištukų, jungčių.

12.1. valdymo pultas;

12.2. vaizdo įrenginiai informacijai pateikti;

12.3. spausdintuvas – įvykiams registruoti saugomuose objektuose;

12.4. telefono, garsinio ir televizinio ryšio aparatūra.

13.1. PGEVS pranešimo ir evakavimo(si) valdymo įrenginiai;

13.2. registracijos ir įvykių pateikimo pultas;

13.3. laiko švieslentė;

13.4. komandų atmintis;

13.5. mikrofonai, garsiakalbiai, telefono aparatai.

20.1. temperatūra – nuo 18°C iki 25°C;

20.2. santykinis drėgnumas – ne didesnis kaip 65 proc.;

20.3. oro srauto greitis – ne didesnis kaip 0,5 m/s;

20.4. dulkėtumas – ne didesnis kaip 0,75 g/kub. m.

Perspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemų parametrai PGEVS tipo parinkimo reikalavimai 1 tipas Panaudojimas PGEVS naudojama žmonėms, esantiems vienoje patalpoje ir (arba) prireikus gretimose patalpose perspėti apie gaisrą.

PGEVS naudojama žmonėms, gerai susipažinusiems su pastato (pastato dalies patalpų), evakuacijos keliais, kuriais evakuojasi nedidelis žmonių kiekis (žmonių srautas 1 žm./kv. m ir mažesnis), perspėti Priemonės Naudojamas garsinis žmonių perspėjimas (skambutis, tonuotas signalas). Galimas papildomas šviesos signalas Automatizavimo lygis Automatinis. Perspėjimo priemonės įjungiamos automatiškai, suveikus gaisro detektoriams 2 tipas Panaudojimas PGEVS naudojama pastatuose su sąlyga, kad per vieną išėjimą iš vieno aukšto reikia evakuoti(s) ne daugiau kaip 50 žmonių.

PGEVS naudojama pastatuose, turinčiuose sales, kuriose telpa iki 300 žmonių Priemonės Vienu metu perspėjama tose pastato patalpose, kuriose yra žmonių.

Naudojamas garsinis žmonių perspėjimas pastate (skambutis, tonuotas signalas).

Šviesos signalai (išėjimo ženklai ir rodyklės) signalizuoja suveikus garsinėms perspėjimo priemonėms.

Šviesos rodyklės įrengiamos pastato koridoriuose, kai evakuaciniai išėjimai arba šviečianti rodyklė „Išėjimas“ nematomi iš kiekvieno koridoriaus taško (koridorius turi posūkius arba yra labai ilgas) Automatizavimo lygis Neautomatizuotas.

Garsinio perspėjimo priemones įjungia budintis personalas, gavęs informaciją apie gaisro detektorių suveikimą. Leidžiama numatyti galimybę PGEVS įjungti paspaudus rankinio perspėjimo apie gaisrą mygtuką arba automatiškai suveikus gaisro detektoriams 3 tipas Panaudojimas PGEVS naudojama pastatuose, kuriuose yra žmonių grupės, skirtingai susipažinusios su evakavimo(si) keliais (personalas ir lankytojai) ir turinčios skirtingas galimybės savarankiškai evakuotis (medicinos personalas ir ligoniai, ikimokyklinio amžiaus vaikai ir auklėtojai, kitos grupės).

PGEVS naudojama daugiaaukščiuose pastatuose, kuriuose vienas evakuacinis išėjimas į laiptinę tenka daugiau kaip 50 žmonių.

PGEVS naudojama labai didelio tūrio pastatuose, kuriuose žmonių evakavimas(is) iš viso pastato vienu metu netikslingas (gaisras vienoje perspėjimo zonoje nekelia grėsmės žmonėms kitose zonose) arba negalimas (kai evakavimo(si) keliuose susidaro 6 žm./kv. m ir didesnis srautas).

PGEVS naudojama labai aukštuose pastatuose, kai evakuacijos metu evakavimo(si) keliuose susidaro 6 žm./kv. m ir didesnis srautas.

PGEVS naudojama pastatuose su salėmis, kuriose telpa nuo 300 iki 1500 žmonių.

PGEVS naudojama aukštuose daugiaaukščiuose, gamybos, pramonės, sandėliavimo paskirties pastatuose, kuriuose įsteigtos nuolatinės darbo vietos Priemonės Naudojamas garsinis žmonių perspėjimas pastate. Ranka įjungiami skambučiai, sirenos, švilpukai ir kiti mechaniniai ir elektriniai garsiniai įrenginiai.

Ranka įjungiami šviesos signalai (švieslentės, rodyklės, ženklai ir kiti įrenginiai).

Gydymo, ikimokyklinėse įstaigose, internatinių mokyklų miegamuosiuose korpusuose perspėjimo sistema įrengiama tik prižiūrinčio personalo patalpose, salėse ir koridoriuose.

Perspėjimo sistema leidžia perduoti signalus atskirai ir ne vienu metu kelioms perspėjimo zonoms pastate. Perspėjimo zona gali būti aukštas (aukštų grupė), kitos suplanavimo arba konstrukciniais sprendimais išskirtos pastato dalys. Perspėjimo būdai, taip pat tekstai įvairiose zonose gali būti skirtingi. Esant būtinumui užtikrinti minimalų perspėjimo laiką atskirose zonose, reikia numatyti automatinį perspėjimo priemonių įjungimą, suveikus gaisro detektoriams.

Esant būtinumui užtikrinti minimalų perspėjimo laiką atskirose zonose, įrengiami automatiniai šviesos ir garso signalai (švieslentės, rodyklės, ženklai, sirenos ir kiti įrenginiai), sublokuoti su automatine gaisro aptikimo ir signalizavimo, stacionariąja gaisrų gesinimo sistemomis.

Leidžiama neprojektuoti atskiro valdymo pulto 3 tipo PGEVS, jei pastate išskirtos 2 zonos (personalas ir lankytojai), ir žmonių, kurie evakuojasi, skaičius ne didesnis kaip 300. Automatinį perspėjimą leidžiama naudoti perspėjimo zonose, kurios atitinka 1 tipo PGEVS keliamas sąlygas. Labai aukštuose pastatuose, kai evakuacijos metu evakavimo(si) keliuose susidaro 6 žm./kv. m ir didesnis srautas, žmonių perspėjimą reikia organizuoti etapais. Pirmiausia turi būti perspėti žmonės aukšte, kuriame kilo gaisras, kitame (aukščiau esančiame) aukšte ir dviejuose viršutiniuose pastato aukštuose. Paskui perspėjami žmonės kitose, virš degančio aukšto esančiose patalpose, dar vėliau – žemiau degančio aukšto esančiose patalpose. Perspėjimų delsos intervalas turi būti 30– 40 sek., bet ne mažesnis kaip pusė evakavimo(si) iš degančio aukšto laiko (kad žmonės galėtų palikti degančio aukšto koridorių, kol ant laiptų nesusidarė žmonių spūstis).

Pastato patalpos, kuriose yra personalas, atsakingas už evakavimą(si), išskiriamos į savarankišką perspėjimo zoną. Personalas (visas arba dalis) turi būti perspėtas pirmiausia Automatizavimo lygis Neautomatizuotas.

Perspėjimo priemones įjungia gaisrinio posto budintis personalas, gavęs pranešimą apie gaisrą (gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemos kanalais, telefonu, kitais būdais) po signalo patikrinimo ir būtinybės evakuoti žmones patvirtinimo. Esant būtinumui užtikrinti minimalų perspėjimo laiką atskirose zonose, reikia numatyti automatinį perspėjimo priemonių įjungimą suveikus gaisro detektoriams arba stacionariajai gaisrų gesinimo sistemai 4 tipas Panaudojimas PGEVS naudojama daugiaaukščiuose pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti 1000 ir daugiau žmonių.

PGEVS naudojama pastatuose, turinčiuose sales, kuriose telpa daugiau kaip 1500 žmonių.

PGEVS naudojama daugiafunkciuose pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti iki 2000 žmonių.

PGEVS naudojama daugiaaukščiuose pastatuose, kuriuose horizontalūs evakavimo(si) keliai yra ilgi (90 m ir ilgesni) PGEVS naudojama, kai daugiaaukščio pastato patalpų suplanavimas yra sudėtingas, o tai apsunkina žmonių orientaciją evakavimo(si) metu Priemonės Naudojamas kalbinis ir (arba) garsinis žmonių perspėjimas pastate, pusiau automatiniai šviesos signalai (švieslentės, rodyklės, ženklai ir kiti įrenginiai), kurie įsijungia suveikus kalbinei pusiau automatinei informavimo sistemai. Judėjimo krypties šviesinės rodyklės turi įsijungti atskirai kiekvienai zonai ir užtikrinti galimybę valdyti žmonių judėjimą mažiausiai dviem kryptimis kiekvienoje horizontalių evakavimo(si) kelių atkarpoje.

Šviesinių rodyklių įjungimo schema turi turėti galimybę valdyti evakavimą(si) gaisrui užblokavus vieną iš pastato evakuoti(s) skirtų laiptinių Automatizavimo lygis Automatizuotas.

PGEVS atlieka automatizuotą kalbinį ir (arba) garsinį žmonių perspėjimą pastate ir aktyvų jų judėjimo valdymą šviesinėmis rodyklėmis 5 tipas Panaudojimas PGEVS naudojama labai aukštuose pastatuose, taip pat žemesniuose daugiafunkciuose pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti 2000 ir daugiau žmonių Priemonės Funkcinė PGEVS struktūra ir techninių priemonių kompleksas užtikrina galimybę realizuoti daugybę evakavimo(si) iš kiekvienos perspėjimo zonos organizavimo variantų. Varianto identifikavimas vykdomas automatiškai, atsižvelgiant į gaisro kilimo vietą.

Šviesinės evakavimo(si) valdymo priemonės įjungiamos, atsižvelgiant į pasirinktą evakavimo(si) organizavimo variantą.

Kiekvieno evakavimo(si) varianto realizavimas numato koordinuotą visų pastato sistemų, turinčių įtaką žmonių saugumui (liftų ir eskalatorių, priešdūminio vėdinimo, vėdinimo ir kondicionavimo, nuotolinio valdymo durų, pramoninės televizijos įrangos valdymą iš vieno gaisrinio posto pulto), valdymą.

Automatizavimo lygis Automatizuotas.

PGEVS atlieka automatizuotą kalbinį ir (arba) garsinį žmonių perspėjimą pastate ir aktyvų jų judėjimo valdymą šviesinėmis rodyklėmis _________________ Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 6 priedas rizikos vertinimas 1. Atliekant rizikos vertinimą būtina vadovautis LST ISO/TR 13387 serijos standartų ir šių Taisyklių reikalavimais.

1 paveikslas. Socialinės rizikos kriterijų rodiklių priklausomybė nuo gaisrų dažnio 3. Atliekant rizikos vertinimą turi būti pateikiama ši informacija:

3.1. analogiškos paskirties statinių gaisrų statistikos analizė ir pagrindinės žinios bei patirtis gaisrų prevencijos, tyrimo, gaisrų gesinimo ir žmonių gelbėjimo srityse;

3.2. aprašoma rizikos vertinimo sritis: nurodomi konkretūs nagrinėjamo statinio projekto sprendiniai (pvz., atstumas tarp statinių, gaisrinio skyriaus plotas, evakavimo(si) laiko skaičiavimas ir pan.);

3.3. saugos lygio, pasiekiamo įgyvendinus teisės aktų reikalavimus, kuriuose nereglamentuojamas rizikos vertinimas, kriterijai (pvz., šilumos srauto tankis, sprogimo momentinis viršslėgis ir pan.) ir (ar) rizika (neigiamo poveikio tikimybė per tam tikrą laiką arba tam tikromis aplinkybėmis);

3.4. naudojamos tyrimo metodikos ir duomenų bazės aprašymas;

3.5. išsamus galimo gaisro eigos aprašymas, gaisro tikimybė ir sąlygos, kurioms susidarius jis galėtų įvykti, kartu nurodoma įvykių, kurie gali turėti reikšmės tokiam gaisrui kilti, visuma, atsižvelgiant į vidines ir išorines galimų gedimų priežastis;

3.6. nagrinėjamų gaisrų padarinių vertinimas (atliekant gaisro rizikos analizę būtina nurodyti socialinės rizikos ribas pastate ir teritorijoje);

3.7. išsamus numatomų techninių ir organizacinių priemonių gaisrui išvengti ar jo padariniams švelninti aprašymas, jų atitikties teisės aktams vertinimas ir gaisro padarinių palyginimas;

3.8. statinio saugaus naudojimo, gaisrų gesinimo ir žmonių gelbėjimo ypatumai.

Šilumos poveikio ribojimas 5. 2,5 kW/kv. m šilumos srauto tankis sukelia intensyvų odos skausmą ir nudegimus per kelias sekundes, tačiau žemesnį šilumos srautą žmogus gali toleruoti daugiau nei 5 min. Labai trumpiems poveikiams, pavyzdžiui, kai būtina išeiti iš degančios patalpos pro duris, toleruotinas 10 kW/kv. m šilumos srauto tankis. Didesnis nei 10 kW/kv. m šilumos srauto tankis netoleruotinas. Esant šilumos srauto tankiui nuo 2,5 kW/kv. m iki 10 kW/kv. m, toleruotinas žmogui laikas gali būti nustatytas pagal lygtį: tm=90/q^1,333, (1) čia: tm – laikas iki žalingo poveikio, sukeliančio odos skausmą, s; q – šilumos srauto tankis, kW/kv. m.

T – aplinkos temperatūra, °C.

Ribinės šilumos srauto ir temperatūros vertės 2 lentelė Šilumos poveikio tipas Šilumos srautas (kW/kv. m) Temperatūra (°C) Toleravimo laikas (min.) Spinduliavimas <2,5 - >5 2,5 - 0,5 10 - 0,067 Konvekcija - <60 >30 - 180 1 - 160 2 - 140 4 - 120 7 - 100 12 Matomumas ir optinis dūmų tankis 8. Gaisro metu susidarančių dūmų įtaka žmonių orientacijai patalpose ieškant evakuacinių išėjimų vertinama pagal matomumo ir optinio dūmų tankio rodiklius. Gaisro metu susidarančių dūmų skaidrumo ribos pateiktos 3 lentelėje.

Ribinės matomumo ir optinio dūmų tankio vertės 3 lentelė Vieta Matomumas (m) Optinis dūmų tankis (m-1) Maža patalpa 5 0,2 Kitos patalpos ir erdvės 10 0,1 9. Mažiausias neuždūmijamas aukštis nuo grindų lygio yra 2,5 m, o žemose patalpose, kurių aukštis mažesnis nei 3 m, mažiausias neuždūmijamas aukštis – ne mažesnis kaip 2 m.

Nuodingų ir dirginančių medžiagų pavojaus ribojimas 10. Nustatant nuodingų medžiagų mišinių įtaką, vertinama kiekvienos medžiagos, kaip sudedamosios dalies, gaisro metu sukaupto poveikio dozė. Paskui nuodingų medžiagų dozės sumuojamos ir kai sudedamoji dalis pasiekia vienetą, nustatomas maksimalus leistinas mišinio poveikis. Laikas, per kurį pasiekiama minėta riba, yra maksimalus nuodingų medžiagų žmogui poveikio laikas.

Nuodingų ir dirginančių medžiagų pavojingos poveikio dozės ir koncentracijos 4 lentelė Degimo produktas 5 minučių poveikis 30 minučių poveikis poveikio dozė (koncentracija×laikas) (proc. min.) maksimali koncentracija (proc.) poveikio dozė (koncentracija×laikas) (proc. min.) maksimali koncentracija (proc.) Nuodingos medžiagos CO 1,5 1 1,5 1 CO2 25 6 150 6 Žemas O2 45 9 360 9 HCN 0,05 0,01 0,225 0,01 Dirginančios medžiagos HCl - 0,02 - 0,02 HBr - 0,02 - 0,02 HF - 0,012 - 0,012 SO2 - 0,003 - 0,003 NO2 - 0,008 - 0,003 Akroleinas - 0,0002 - 0,0002 11. Į 4 lentelę įtrauktos ir dirginančios medžiagos, kurioms ilgiau veikiant ar esant atitinkamai koncentracijai, atsiranda akių, nosies, gerklės ar plaučių skausmas, kuris apsunkina evakavimą(si). Kai dirginančių medžiagų poveikis ilgesnis ir jų koncentracija gana didelė, sukaupta poveikio dozė gali pasireikšti sunkiu sužalojimu ar mirtimi. Lentelėje pateiktos ribinės reikšmės, kurias viršijus, tikėtina, kad evakavimas(is) bus sunkesnis.

Sprogimo momentinio viršslėgio ribojimas 13. Sprogimo momentinio viršslėgio ribinės reikšmės, užsidegus sprogiam garų ar dujų ar dulkių ir oro mišiniui, pateiktos 5 lentelėje.

Ribinės sprogimo momentinio viršslėgio vertės 5 lentelė Pažeidimo laipsnis Momentinis sprogimo viršslėgis, kPa Visiškas statinio sugriovimas 100 Sugriaunama 50 proc. statinio 53 Vidutinis statinio sugriovimas 28 Nežymūs statinio sugriovimai (vidinių nelaikančių sienų, durų sugriovimai ir pan.) 12 Žmogaus mirtis 5 Statinio langų išdužimas 3 _________________ Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 7 priedas I. ELEKTROS KABELIŲ DEGUMAS 1. Elektros kabelių degumo klasės pateiktos 1 lentelėje.

Elektros kabelių degumo klasės 1 lentelė Klasė Bandymo metodas (-ai) Klasifikavimo kriterijai Papildomas klasifikavimas Aca LST EN ISO 1716 serijos standartas PCS ≤ 2,0 MJ/kg(1) - B1ca FIPEC20 scen. 2(5) ir FS ≤ 1,75 m; ir THR1200s ≤ 10 MJ; ir didžiausias HRR ≤ 20 kW; ir FIGRA ≤ 120 Ws-1 dūmų susidarymas(2) (6), liepsnojantys lašeliai arba dalelės(3) ir rūgštingumas(4) (8) LST EN 60332-1-2 serijos standartas H ≤ 425 mm B2ca FIPEC20 scen. 1(5) ir FS ≤ 1,5 m; ir THR1200s ≤ 15 MJ; ir didžiausias HRR ≤ 30 kW; ir FIGRA ≤ 150 Ws-1 dūmų susidarymas(2) (7), liepsnojantys lašeliai arba dalelės(3) ir rūgštingumas(4) (8) LST EN 60332-1-2 serijos standartas H ≤ 425 mm Cca FIPEC20 scen. 1(5) ir FS ≤ 2,0 m; ir THR1200s ≤ 30 MJ; ir didžiausias HRR ≤ 60 kW; ir FIGRA ≤ 300 Ws-1 dūmų susidarymas(2) (7), liepsnojantys lašeliai arba dalelės(3) ir rūgštingumas(4) (8) LST EN 60332-1-2 serijos standartas H ≤ 425 mm Dca FIPEC20 scen. 1(5) ir THR1200s ≤ 70 MJ; ir didžiausias HRR ≤ 400 kW; ir FIGRA ≤ 1300 Ws-1 dūmų susidarymas(2) (7), liepsnojantys lašeliai arba dalelės(3) ir rūgštingumas(4) (8) LST EN 60332-1-2 serijos standartas H ≤ 425 mm Eca LST EN 60332-1-2 serijos standartas H ≤ 425 mm - Fca RN

RN – reakcija nenustatyta.

FIPEC20 2 scenarijus = LST L 1993 serijos standarte, montavimo ir tvirtinimo sąlygos pateiktos II skyriuje;

II. ELEKTROS KABELIŲ MONTAVIMO IR TVIRTINIMO SĄLYGOS.

BANDYMŲ PARAMETRŲ APIBRĖŽTYS Montavimo ir tvirtinimo sąlygos 2. B1ca, B2ca, Cca ir Dca klasėms tinkamo bandymo pavyzdžio montavimas:

Elektros kabeliai (toliau – kabelis) montuojami priekinėje standartinių kopėčių dalyje, vadovaujantis LST EN 50266-1 serijos standartais. Naudojami 3,5 m ilgio kabeliai. Apatinės elektros kabelių dalys turi būti 20 cm žemiau nei apatinis degiklio kraštas. Kabeliai turi būti išdėstyti kopėčių viduryje (pagal kopėčių plotį).

Kiekvienas bandinys ar ryšulys metaline viela (plieno arba vario) atskirai tvirtinamas prie kiekvieno kopėčių laiptelio. Kabeliams iki 50 mm (imtinai) skersmens reikėtų naudoti 0,5– 1,0 mm (imtinai) skersmens vielą. Didesnio kaip 50 mm skersmens kabeliams reikėtų naudoti 1,0– 1,5 mm skersmens vielą.

Montuojant bandinius, pirmoji dalis turėtų būti tvirtinama maždaug kopėčių viduryje, o kitos bandomosios dalys – bet kurioje pusėje taip, kad visas bandomųjų dalių rinkinys būtų maždaug ties kopėčių viduriu.

Kaip nustatyti tarpus tarp kabelių ir surišti kabelius į ryšulį, paaiškinta toliau.

Kas 25 cm turi būti nubrėžiama horizontali linija, kad liepsnos plitimą būtų galima matuoti kaip laiko funkciją. Pirmoji linija (t. y. nulinė linija) turi būti tokiame pat aukštyje, kaip ir degiklis.

Kabeliai montuojami priklausomai nuo taikomos klasifikacijos pagal šiuos reikalavimus:

2.1. B2ca, Cca klasės ir Dca klasėms pasirinkta montavimo tvarka priklauso nuo elektros kabelio skersmens pagal 2 lentelę.

Montavimo priklausomybė nuo elektros kabelio skersmens 2 lentelė Kabelio skersmuo Montavimas 20 mm arba didesnis 20 mm dydžio tarpai tarp kabelių 5–20 mm vieno kabelio skersmens dydžio tarpas tarp kabelių 5 mm arba mažesnis kabeliai surišami į 10 mm skersmens ryšulius. Ryšuliai turi būti nesusisukę. Tarpas tarp ryšulių – 10 mm Slenkstinės vertės nustatomos suapvalinant skersmenį milimetrų tikslumu, išskyrus kabelius, kurių skersmuo mažesnis nei 5 mm. Šių kabelių skersmuo neapvalinamas.

Pateikta formulė taikoma siekiant nustatyti per bandymą naudojamų kabelių skaičių:

2.1.1. kabelių, kurių skersmuo 20 mm arba didesnis, skaičius N išreiškiamas:

N=int((300+20)/(dc+20)), (1) čia: dc – yra kabelio skersmuo (milimetrais, suapvalintas milimetrų tikslumu), sveikoji funkcija = sveikoji rezultato dalis (t. y. iki mažesnio skaičiaus suapvalinta vertė);

2.1.2. kabelių, kurių skersmuo didesnis nei 5 mm, bet mažesnis nei 20 mm, skaičius N išreiškiamas:

N=int((300+dc)/(2*dc)), (2) čia: dc – yra kabelio skersmuo (milimetrais, suapvalintas), sveikoji funkcija = sveikoji rezultato dalis (t. y. iki mažesnio skaičiaus suapvalinta vertė);

2.1.3. kabelių arba laidų, kurių skersmuo 5 mm arba mažesnis, 10 mm dydžio ryšulių skaičius Nbu išreiškiamas:

Nbu=int((300+10)/20). (3) Montuojama 15 ryšulių, tarp kurių paliekami 10 mm dydžio tarpai.

Kabelių skaičius kiekviename ryšulyje (n): n=int(100/dc^2), (4) čia: dc – yra kabelio skersmuo (milimetrais, nesuapvalintas).

Kabelių ilgių (CL) skaičius, taikomas laidams arba kabeliams, kurių skersmuo mažesnis nei 5°mm:

CL = n × 15; (5) 2.1.4. bendras kabelių ilgis per bandymą:

Bendras ilgis L (m) per bandymą:

L = n × 15 × 3,5 dc ≤ 5 mm arba L = N × 3,5 dc > 5 mm; (6) 2.2. B1ca klasė.

Galinėje kabelių lovio dalyje turi būti pritaisyta nedegi kalcio silikato plokštė, kurios tankis – 870 ± 50 kg/kub. m, o storis – 11 ± 2 mm. Ši plokštė gali būti montuojama dviem dalimis.

Visais kitais požiūriais kabelių montavimas B2ca, Cca ir Dca klasėms yra toks pat.

Bandymo parametrų apibrėžtys (kaip nurodyta šio priedo 1 lentelės 5 pastaboje) pateiktos 3 lentelėje.

FIPEC20 1 ir 2 scenarijų bandymo parametrų apibrėžtys 3 lentelė Parametras Paaiškinimas Bandymo pradžia degiklio uždegimas Bandymo pabaiga 20 minučių po degiklio uždegimo (parametrams apskaičiuoti skirto laikotarpio pabaiga) HRRsm30, kW šilumos išskyrimo greitis, kurio vidurkis apskaičiuotas taikant 30 s slankųjį vidurkį SPRsm60, kv. m/s dūmų susidarymo greitis, kurio vidurkis apskaičiuotas taikant 60 s slankųjį vidurkį Didžiausias HRR, kW HRRsm30 maksimumas nuo bandymo pradžios iki pabaigos, išskyrus degimo šaltinio poveikį Didžiausias SPR, kv. m/s SPRsm60 maksimumas nuo bandymo pradžios iki pabaigos THR1200, MJ bendras šilumos išskyrimas (HRRsm30) nuo bandymo pradžios iki pabaigos, išskyrus degimo šaltinio poveikį TSP1200, kv. m bendras dūmų susidarymas (HRRsm60) nuo bandymo pradžios iki pabaigos FIGRA, W/s ugnies augimo greičio indeksas apibrėžiamas kaip didžiausia HRRsm30, išskyrus degimo šaltinio poveikį, ir laiko dalmens vertė. Slenkstinės vertės HRRsm30 = 3 kW ir THR = 0,4 MJ SMOGRA, kv. cm/kv. s dūmų augimo greičio indeksas apibrėžiamas kaip didžiausia koeficiento tarp SPRsm60 ir laiko dalmens vertė padauginta iš 10 000. Slenkstinė vertė – SPRsm60 0,1 kv. m/s ir TSP = 6 kv. m PCS suminis šilumingumas FS liepsnos paplitimas (pažeistas ilgis) H liepsnos paplitimas FIPEC elektros kabelių degumas Visi apskaičiuojami parametrai įvertinami per 20 minučių nuo bandymo pradžios (degiklio uždegimas). _________________ Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 8 priedas KIETŲ ir (ar) BIRIŲ MEDŽIAGŲ AR GAMINIŲ, nepriskiriamų pavojingosioms medžiagoms ir statybos produktams, KLASIFIKAVIMAS PAGAL DEGUMO CHARAKTERISTIKAS Šis klasifikavimas taikomas nepriskiriamiems pavojingoms medžiagoms ir statybos produktams kietoms ir (ar) birioms nepavojingosioms medžiagoms ir gaminiams, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 1 proc. organinių medžiagų. Šis klasifikavimas skirtas degumo charakteristikoms (masės nuostoliui ir temperatūros padidėjimui) nustatyti, atliekant tiriamuosius bei kontrolės darbus, ir netinka statybos produktams klasifikuoti pagal LST EN 13501-1 serijos standartus.

Medžiaga suprantama kaip pavienė pagrindinė medžiaga arba tolygiai disperguotas medžiagų mišinys. Gaminys suprantamas kaip materialus, apčiuopiamas dalykas, tai, kas buvo gauta kaip gamybos proceso rezultatas. Kietoji medžiaga suprantama kaip cheminė medžiaga arba mišinys, kuris nepriskiriamas dujoms ar skysčiui. Nestatybinės medžiagos ir (ar) gaminiai suprantami kaip medžiagos ar gaminiai, kurie nepriskiriami statybos produktams ir jiems netaikoma statybos produktų gaisrinio pavojingumo klasifikacija.

Medžiagų ir gaminių degumo klasifikacija pateikta 1 lentelėje.

Medžiagų ir gaminių degumo klasifikacija 1 lentelė Degumo charakteristika Bandymo metodas Klasifikavimo kriterijai(2) Nedegūs(1) LST EN ISO 1182 ∆T ≤ 30 °C ir ∆m ≤ 50 proc. ir tf = 0 (t. y. nėra išsilaikomojo liepsnojimo) Sunkiai degūs LST L 1958 ∆tmax < 60 °C ∆m < 60 proc.

Degūs LST L 1958 ∆tmax ≥ 60 °C ∆m ≥ 60 proc.