LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL RESPUBLIKINIŲ STATYBOS NORMŲ RSN 159-95 PATVIRTINIMO 1995 m. vasario 27 d. Nr. 54 Vilnius Vykdydamas statybos normatyvinių dokumentų rengimo programą, įsakau: 1. Patvirtinti Respublikines statybos normas „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ RSN 159-95 (pridedamos), kurios įsigalioja nuo 1995 m. liepos 1 d. 2. Pripažinti netekusiomis galios nuo 1995 m. liepos 1d. Statybos normas ir taisykles „Šildymas, vėdinimas ir kondicionavimas“ SNiP 2.04.05-86. STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS                                             JULIUS LAICONAS ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS RSN 159-95 NORMAS PARENGĖ Lietuvos statybos projektavimo sisteminimo centras (E. Juodis (vadovas), E. Tuomas, R. Žemaitis, V. Astrauskas). SUDERINTA su Aplinkos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos departamentu, Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniu higienos centru, Valstybine darbo inspekcija. 1. BENDROJI DALIS 1.1. Naudojimo sritis 1.1.1. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo tikslas yra sukurti palankiausią patalpų mikroklimatą žmogaus veiklai ir technologiniams procesams. 1.1.2. Šios normos yra privalomos projektuojant ir priimant pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus mažos (išorės sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1.5) ir ypač didelės (D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir statinius, taip pat pastatus ir statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, taip pat technologines sistemas ir įrengimus. 1.1.3. Projektuojant taip pat privalu laikytis kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių su ŠV ir OK susijusių darbo ir priešgaisrinės saugos, higienos, socialinės saugos, statybos ir įvairių kitų norminių dokumentų. 1.1.4. Šiose normose išdėstyti pagrindiniai reikalavimai. Reikalavimai konkrečios paskirties objektams pateikiami specialiose tų objektų projektavimo normose. Tarptautinės, Europos Sąjungos bei kitų valstybių techninės normos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. 1.1.5. Šių normų teiginiai, atspausti didžiosiomis raidėmis, yra neginčytini. Jei esama geresnių sprendimų nei pagrindinių neginčytinų teiginių papildymuose, galima elgtis kitaip, tačiau šie sprendimai turi būti suderinti su valstybinę priežiūrą vykdančiomis Lietuvos Respublikos institucijomis. 1.2. Nuorodos 1.2.1. Šiose statybos normose pateiktos tokių normatyvinių dokumentų nuorodos: 1. ISO 7730:1984. Moderate Thermal Environments. – Determination of the PVM and PPD indices and specification of the conditions for thermal comfort. 2. ISO 6242-1:1992. Building construction – Expression of users' requirements. Part 1. Thermal requirements. 3. HN 35-1993. Gyvenamosios aplinkos atmosferos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija. 4. HN 23-1993. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore. 5. HN 33-1993. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai. 6. HN 50-1994. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose, 1994 m. 7. HN 51-1994. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose, 1994 m. 8. RSN 143-92. Pastatų atitvarų šiluminė technika. 9. RPST-01-93. Respublikinės priešgaisrinės saugos taisyklės. Pagrindiniai reikalavimai, 1994 m. 1.3. Terminai ir apibrėžimai Vėdinimas – patalpų oro kokybės gerinimas ir jos palaikymas keičiant patalpų orą. Natūralus vėdinimas – vėdinimas, sukeltas vėjo ir gravitacinių jėgų. Mechaninis vėdinimas – vėdinimas, naudojant ventiliatorius. Oro kondicionavimas – vėdinimas, kai patalpoje automatiškai palaikomi iš anksto numatyti meteorologiniai oro parametrai (temperatūra, santykinis oro drėgnumas, judrumas ir kt.). Šildymas – teigiamos, aukštesnės už lauko temperatūros palaikymas patalpose arba jų atskirose darbo vietose. Darbo zona – darbo aplinkos dalis, apimanti 2 m aukščio erdvę virš grindų arba laikino ar nuolatinio dirbančiųjų buvimo aikštelių. Aptarnaujamoji zona – patalpų, kuriose žmonės būna nuolat, 2 m aukščio erdvė, kai žmonės stovi arba juda, ir 1,5 m aukščio, kai sėdi. Dūmų išsiurbiamasis įtaisas – anga ortakyje (kanale, šachtoje) su įtaisytu joje arba ortakyje gaisro metu atsidarančiu vožtuvu. Jaučiamoji oro kokybė – subjektyvus oro kokybės pojūtis nosies ir akių gleivinėmis. Jaučiamoji oro kokybė vertinama pagal tai, kiek nuošimčių žmonių gali būti nepatenkintų patalpos oro grynumu. Mato vienetas – decipolas. Kolektorius – ortakio dalis, prie kurios jungiamos atšakos į du ir daugiau aukštų. Masinio žmonių rinkimosi vieta – patalpa, kurioje renkasi daugiau kaip 50 žmonių. Nuolatinio žmonių buvimo vieta – patalpa, kur žmogus būna be pertraukos ilgiau kaip dvi valandas. Natūraliai nevėdinamos patalpos – tokios, kur nėra išorės atitvarose atveriamų langų ar kitokių angų, taip pat patalpų, kur galimas natūralus vėdinimas, dalis, nutolusi nuo išorės atitvarų toliau kaip penkiais patalpos aukščiais. Normalios eksploatacijos sąlygos – sąlygos, atitinkančios technologijos procesų ir pastatų eksploatavimo taisykles. Normalios lauko oro sąlygos – sąlygos skaičiuotinų lauko oro parametrų ribose. Oro kondicionavimo klasės: pirmoji – kai atitinka aukščiausius klimatinių sąlygų reikalavimus (oro parametrai turi būti palaikomi per visą eksploataciją); antroji – kai nustatytos klimatinės sąlygos patalpose gali būti nepalaikomos iki 200 valandų per metus; trečioji – kai nustatytos klimatinės sąlygos patalpose gali būti nepalaikomos iki 400 valandų per metus. Oro užtvara – į patalpą plūstančio lauko oro sulaikymas vėdinimo sistemos pučiamu oru. Užtveriamojo tipo užtvara – sulaikanti lauko orą dinaminiu pučiamo oro poveikiu. Pripildomojo tipo – sulaikanti aukštesniu tambūro oro slėgiu. Patalpos atstojamoji temperatūra yra lygi tokiai bandomojo kambario (kameros) temperatūrai, kai esančio tame kambaryje žmogaus fizinės šilumos nuostoliai spinduliavimu ir konvekcija yra lygūs jo šilumos nuostoliams toje patalpoje. Jei oro judrumas mažas, atstojamoji temperatūra pakankamai tiksliai nustatoma kaip radiacinio (atitvarų ir kitų patalpoje esančių kūnų) paviršių ir vidaus oro temperatūrų vidurkis. Švarus oras – oras, kuris užterštas mažiau nei leidžiama tiekiant jį į patalpą. Temperatūrinio efektyvumo koeficientas: čia: t1 – tiekiamo oro temperatūra, įeinant į šilumos utilizatorių, t2 – tiekiamo oro temperatūra, išeinant iš šilumos utilizatoriaus, t3 – iš patalpos šalinamo oro temperatūra, įeinant į šilumos utilizatorių. Tranzitinis ortakis – vėdinimo sistemos ortakio dalis, esanti ne sistemos aptarnaujamoje patalpoje. Ugnies plitimo (užsiliepsnojimo) žemutinė koncentracijos riba (UPŽKR) – mažiausias homogeninio mišinio su oksiduojama dalimi degios medžiagos kiekis, kai mišinys gali užsiliepsnoti paveiktas uždegimo šaltinio. Vietinis siurbtuvas – įtaisas teršalų sklidimui lokalizuoti ir nusiurbti susidarymo vietoje (gaubtas, šoninis siurbtuvas ir kt.). 2. SKAIČIUOTINOS SĄLYGOS. MIKROKLIMATAS 2.1. Svarbiausi mikroklimato parametrai ir jį lemiantys veiksniai 2.1.1. Pastatas turi būti taip suprojektuotas, pastatytas ir Jame turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios patalpų oro Kokybę, parametrus laikančios ir reguliuojančios šildymo, Vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliomis lauko Oro sąlygomis ir normaliai darbo veiklai skirtose patalpose, Optimaliai naudojant energiją, visose to pastato patalpose arba Jų vidaus darbo aplinkoje būtų galima laikyti norminius Mikroklimato parametrus. 2.1.1.1. Tie parametrai yra šie: oro temperatūra, santykinė drėgmė, oro greitis ir tos patalpos atitvarų temperatūra. Intensyvaus šiluminio spinduliavimo, paviršių aukštų ar žemų temperatūrų sąlygomis – patalpos skaičiuojamąja temperatūra turi būti laikoma patalpos atstojamoji temperatūra pagal ISO 6242-1. Oro parametrų skaičiuojamosios reikšmės nurodytos 1 ir 2 priede. Kai reikiamų oro parametrų skaičiuojamųjų reikšmių negalima rasti 1 ir 2 priede arba specifinės paskirties pastatų atitinkamose projektavimo normose, leidžiama pasinaudoti 3 priede esančiomis nuorodomis. 2.1.1.2. Skaičiuojant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, reikia įvertinti šiuos veiksnius: – pastato padėtis (orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, nuo vėjų apsaugotas ar ne ir t. t.); – pastato ypatybės – šilumos izoliacija, sandarumas ir langai; – šilumos, drėgmės, teršalų išsiskyrimas patalpoje nuo įrengimų, žmonių ir kt.; – pastato konstrukcijų ir interjero medžiagos; – lauko oro klimatinės sąlygos, lauko oro kokybė; – kiti aplinkos veiksniai. Kad mikroklimatas būtų patenkinamas, turi būti vartojamos atitinkamos statybinės konstrukcijos, sumažinta ir apribota vidinių ir išorinių veiksnių įtaka. 2.1.2. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų Našumai ir jų schemos turi būti parinktos taip, kad: – patalpos oro temperatūra, santykinė drėgmė, jo judrumas ir Teršalų koncentracijos darbo zonoje neviršytų normomis nustatytų Ribų; – oro kokybė kiekvienoje patalpoje būtų tokia, jog nekiltų Pavojus sveikatai ir nesusidarytų nepalankios sanitarijos ir Higienos sąlygos, gaisro ir sprogimo pavojus; – nemalonaus kvapo, kenksmingų ir pavojingų dujų ar kitų, Minėtomis savybėmis pasižyminčių, medžiagų sklidimas Patalpoje būtų apribotas; – nemalonaus kvapo arba kenksmingos ir pavojingos dujos ar Kitos medžiagos nepatektų į gretimas ir kitas patalpas; – oras tekėtų, jei reikia, tik iš mažiau užterštos patalpos Į labiau užterštą – priešingai neleistina; – nebūtų viršijamos išmetamų į aplinką nemalonaus kvapo arba Kenksmingų dujų ar kitų medžiagų didžiausios leistinos Koncentracijos atmosferoje, skaičiuojant kartu su foninėmis; – jų sukeliamas triukšmas ir virpesiai neviršytų higienos Normomis hn-33-1993 leidžiamų dydžių. 2.2. Temperatūra 2.2.1. Patalpos ar jos darbo zonos temperatūra turi būti Reguliuojama taip, kad jos svyravimai neturėtų juntamos neigiamos Įtakos žmogaus komfortui ar darbo našumui. 2.2.1.1. Pagrindinės temperatūrų reikšmės šildymo sezono metu nurodytos 1 priede. 2.2.1.2. Skaičiuojamąją temperatūrą aptarnavimo arba darbo zonoje priimti: a) šiltajam metų laikotarpiui, projektuojant vėdinimą: – didžiausią leidžiamą – kai į patalpą patenka dideli šilumos (fizinės) kiekiai, daugiau kaip 85 kJ/(m3. h); – ekonomiškai pagrįstą, normomis leistinose ribose – kai šilumos pertekliaus nėra; b) šaltajam ir pereinamajam (tiš < +10 ºC) metų laikotarpiui: – projektuojant šildymą – ne žemesnę kaip žemiausią leistiną; – projektuojant vėdinimą: – kai reikia pašalinti šilumos perteklių – ne didesnę už aukščiausią leidžiamą; – kai šilumos pertekliaus nėra – ne žemesnę kaip žemiausią leistiną; 2.2.1.3. Jei leidžia ekonominės ir techninės išgalės, rekomenduojama patalpos temperatūrą priimti lygią žemutinei komfortinės temperatūros ribai. 2.2.1.4. Kai faktinė lauko oro temperatūra būna žemesnė už lauko oro skaičiuojamąją, patalpos temperatūrai leistina trumpai nukristi, bet ne ilgiau kaip 10 h per parą, lyginant su jos skaičiuojamąja temperatūra. 2.2.1.5. Darbo zonos temperatūra neturi viršyti +28 ºC, išskyrus tuos atvejus, kai išorės oro temperatūra pakyla daugiau nei +22 ºC. Tuomet temperatūra patalpoje gali viršyti išorinę iki 5 ºC. 2.2.1.6. Gyvenamųjų patalpų temperatūroms 2.2.1.5 punkto reikalavimai negalioja. 2.2.1.7. Patalpoms, aukštesnėms nei 6 m, projektuojant mechaninį vėdinimą ar oro kondicionavimą, skaičiavimuose reikia priimti, kaip šalinamą iš patalpos, tik tą šilumos dalį, kuri yra patalpoje iki 6 m aukščio. 2.2.1.8. Skaičiuojamoji temperatūra gamybos patalpose, kai technologijos procesas visiškai automatizuotas ir žmonės tose patalpose būna be pertraukos ne daugiau kaip 2 valandas, o technologijai nereikia specifinių sąlygų, rekomenduojama tokia: a) šiltuoju metų laiku: – kai į patalpą patenka nedideli (iki 85 kJ/(m3. h)) šilumos kiekiai – 3 ºC aukštesnė už lauko oro skaičiuojamąją temperatūrą pagal A parametrus, bet ne aukštesnė kaip +28 º C, o kai į patalpą patenka dideli (daugiau kaip 85 kJ/(m3. h)) šilumos kiekiai – 5 ºC aukštesnė už lauko oro skaičiuojamąją temperatūrą pagal A parametrus, bet ne aukštesnė kaip +28 ºC; b) šaltuoju ir pereinamuoju metų laiku, kai šilumos pertekliaus nėra, prie B grupės lauko oro skaičiuotinų parametrų – +10 ºC, o kai yra šilumos perteklius – ekonomiškai pagrįsta, tačiau ne žemesnė už +10 ºC. PASTABA. Santykinė drėgmė ir oro judrumas, jeigu nėra specialių technologijos reikalavimų, tokios rūšies patalpose nenormuojama. 2.2.1.9. Remonto vietose, jei darbai be pertraukos tęsiasi ilgiau nei 2 valandas, reikia numatyti priemones palaikyti temperatūrą šiltuoju metų laiku ne didesnę kaip 28 ºC, o šaltuoju – ne žemesnę kaip 16 ºC. 2.2.1.10. Darbo vietose su oro dušais – oro temperatūros ir greičiai turi būti tokie: – kai šilumos srautas yra 140 W/m2 ir didesnis – pagal 4 priedą; – kai iš technologijos įrengimų išsiskiria tik kenksmingos medžiagos – pagal tarptautinį standartą ISO 7730. 2.2.1.11. Oro parametrai pastatuose, kurių mikroklimatui keliami specialūs reikalavimai, priimami pagal tų pastatų higienos, technologijos ir statybos projektavimo normas. 2.2.1.12. Šildomose visuomeninėse, administracinėse, buitinėse ir gamybinėse patalpose, jeigu jomis nesinaudojama, taip pat nedarbo metu šaltuoju laiku turi būti galima pažeminti vidaus temperatūrą palyginanti su skaičiuojamąja, tačiau ne žemiau kaip iki +5 ºC, ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki skaičiuojamosios. 2.2.1.13. Jeigu nuolatinės darbo vietos šildomos arba vėsinamos spinduliavimo ar kuriuo kitu nestandartiniu būdu, atstojamoji temperatūra patalpose turi būti tokia pat kaip ir patalpose su įprastomis šildymo ir vėdinimo sistemomis, šilumos srauto intensyvumas darbo vietoje dėl to neturi viršyti leidžiamų dydžių. 2.2.1.14. Vidaus klimatinės sąlygos kondicionuoto oro patalpose nurodytos 5 priede, išskyrus patalpas, kurioms klimatinės sąlygos nustatytos kitomis normomis. 2.2.1.15. Į darbo zoną įtekančios vėdinimo srovės ir patalpos skaičiuojamosios temperatūros didžiausias leidžiamas skirtumas parenkamas iš 6 priedo, o srovės greitis – iš 2 priedo. 2.2.2. Skersvėjai ar kiti veiksniai, darantys įtaką šilumos Režimui, darbo aplinkoje neleistini, jeigu jie pablogina Komfortines sąlygas ar sumažina darbo našumą. 2.2.2.1. Didžiausias leidžiamas patalpos darbo zonos oro greitis, kai joje nuolat būna žmonės, parenkamas pagal ISO 7730. 2.2.2.2. Jeigu darbo aplinkoje yra intensyvus šilumos spinduliavimo šaltinis, taip pat karšti ar šalti paviršiai, tai patalpos atstojamoji temperatūra, kuri nurodyta 1 priede, tikrinama skaičiavimais arba, jeigu to reikia, matuojama. Atstojamoji temperatūra gali būti tikrinama, pavyzdžiui, patalpose su labai dideliais langais. Jeigu ji nepriimtina, ji pakeliama iki norminės šildymo arba statybinėmis priemonėmis (įrengiamas vietinis šildymas, oro užtvaros ir pan. arba pakeičiami pastato elementai – kitaip išdėstomi langai, pakeičiami jų matmenys, įrengiamos šešėlį metančios konstrukcijos ir kt.). 2.3. Švarumas 2.3.1. Vidaus ore neturi būti kenksmingų kiekių aerozolinio, Dujinio ar kietųjų dalelių pavidalo teršalų ir mikroorganizmų. 2.3.1.1. Teršalų kiekis neturi būti didesnis, nei nurodyta higienos normose HN 23-1993 ir HN 35-1993. 2.4. Santykinė drėgmė 2.4.1. Santykinė vidaus oro drėgmė turi būti tokia, kuri Atitiktų patalpos paskirties reikalavimus, pagal kuriuos yra Suprojektuotos pastato konstrukcijos ir vėdinimo sistemos. kondensacija ant statybinių konstrukcijų ar vėdinimo Sistemose neleidžiama, jeigu ji gali sugadinti jas, ji taip pat Neturi kelti pavojaus sveikatai ir sudaryti palankių sąlygų Mikroorganizmams atsirasti ir daugintis. 2.4.1.1. Jeigu kurios nors patalpos vidaus oro drėgnumas yra aukštas ir nepriimtinas gretimoms patalpoms, tai jos oro slėgis lauko oro ir kitų aplinkinių patalpų atžvilgiu turi būti mažesnis. Pagal patalpos oro drėgmę, jeigu reikia, gali būti įrengiama garo izoliacija, pavyzdžiui, baseinuose, dušuose ir t. t. 2.4.1.2. Jeigu vidaus oro arba iš lauko paimto oro drėgmė viršija 7 g vandens/kg sauso oro (atitinka 45%, kai 21 ºC), tai oras papildomai drėkinamas tik tada, kai to reikia technologijos procesui. 2.5. Skaičiuojamieji lauko oro parametrai 2.5.1. Skaičiuojamieji gyvenamųjų, visuomeninių, administracinių buitinių ir gamybinių pastatų lauko oro parametrai turi būti priimti tokie: a) šiltuoju metu: – natūralaus ir mechaninio vėdinimo, šviežio oro dušų ir 3 klasės oro kondicionavimo sistemoms – pagal A grupės parametrus; – 1 klasės oro kondicionavimo sistemoms – pagal B grupės parametrus; – 2 klasės oro kondicionavimo sistemoms išorės oro temperatūra turi būti 2 ºC mažesnė ir entalpija 2 kJ/kg mažesnė, nei nurodyta pagal B grupės parametrus; b) šaltuoju metu: – šildymo, mechaninio vėdinimo, oro dušų ir oro kondicionavimo sistemoms – pagal B grupės parametrus; – natūralaus vėdinimo sistemoms lauko oro temperatūra +5 ºC; c) pereinamuoju metu: – šildymui ir mechaniniam vėdinimui – temperatūra +10 ºC ir entalpija 22,5 kJ/kg; – oro kondicionavimui – tokie parametrai, kuriems esant kondicionierius nevartoja nei šilumos, nei šalčio; d) jei neleidžiama, kad patalpų oro parametrai bent trumpą laiko tarpą nukryptų nuo reikiamų, oro kondicionavimo sistemos skaičiuojamos imant šiltuoju periodu aukščiausius, o šaltuoju periodu – žemiausius tos vietovės lauko oro parametrus. 2.5.2. Žemės ūkio pastatams, jei nėra specialių statybos ar technologijos normų, skaičiuojamieji išorės oro parametrai turi būti priimti tokie: a) šaltuoju metu: – šildymo sistemoms – pagal B grupės parametrus; b) vėdinimo sistemoms visais metų laikais – pagal A grupės parametrus. Leidžiama šaltuoju metu, jeigu tai pagrįsta, temperatūra 2 ºC didesnė ir entalpija 2 kJ/kg didesnė, nei nurodyti A grupėje lauko oro parametrai. 2.5.3. Lauko oro parametrų grupės: – A grupės lauko oro parametrai yra tokie, pagal kuriuos apskaičiuotos ir įrengtos šildymo ar kitokios patalpų vidaus oro parametrams palaikyti sistemos iki 10% jų eksploatacijos laiko per metus norimų klimatinių sąlygų tose patalpose išlaikyti negalės; – B grupės lauko oro parametrai yra tokie, pagal kuriuos apskaičiuotos ir įrengtos šildymo ar kitokios patalpų vidaus oro parametrams palaikyti sistemos 2% jų eksploatacijos laiko per metus norimų klimatinių sąlygų tose patalpose išlaikyti negalės. 3. ŠILDYMAS 3.1. Bendrieji reikalavimai 3.1.1. Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal Pastato paskirties, jame numatomo technologinio proceso Reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas Komforto lygis ir specifiniai reikalavimai. Visais atvejais Šildymo sistemos visi komponentai (šildymo prietaisai, vamzdynų Medžiaga, išdėstymas, valdomoji ir reguliuojamoji įranga) turi Atitikti priešgaisrinės saugos ir higienos normų reikalavimus. 3.1.1.1. Šiluminės energijos šaltinis šildymo sistemai parenkamas pagal technines statybos vietos išgales. Turi būti įvertintos šildymo sistemos įrengimo ir eksploatacijos išlaidos, šildomų patalpų priešgaisrinės saugos ir higienos reikalavimai. Šildymo sistemos ir leidžiamos šilumnešio temperatūros suminėtos 7 priede. 3.1.1.2. Šildymo sistemos šilumos generatoriaus arba šilumos tinklų įvado mazgui turi būti numatytos priemonės, garantuojančios pakankamą šilumnešio cirkuliaciją visose šildymo sistemos šakose ir prietaisuose. 3.1.1.3. Šilumą iš miesto ar gyvenvietės šilumos tinklų arba grupinių katilinių gaunančių pastatų šilumos įvado mazguose turi būti įrengiama suvartojamos šilumos kiekio apskaita, tinkanti komerciniam atsiskaitymui. Gyvenamųjų pastatų šildymo sistemos projektuojamos taip, kad galima būtų įvertinti šilumos suvartojimą taip pat kiekviename bute. 3.1.1.4. Visuomeniniuose, administraciniuose buitiniuose, taip pat gamybiniuose pastatuose, kur darbas vyksta viena arba dviem pamainom, šildymo sistemos turi galėti veikti mažesniu našumu dalinio (budinčio) šildymo režimu ne darbo metu bei poilsio ir švenčių dienomis. Dalinio (budinčio) šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi laiduoti patalpoje ne mažesnę kaip +5 ºC oro temperatūrą, jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti aukštesnę oro temperatūrą. Gyvenamuosiuose pastatuose turi būti galima keisti šildymo sistemų našumą pagal vartotojų poreikius. 3.1.1.5. Šildomų patalpų oro temperatūros numatomos pagal 2 p. reikalavimus. 3.1.2. Šildymo sistemos skaičiuojamasis šiluminis galingumas Nustatomas pagal patalpų šilumos poreikį šildymo sezono Šalčiausiam penkiadieniui. 3.1.2.1. Kad būtų tinkamai nustatytas šildymo sistemos skaičiuojamasis šiluminis galingumas, turi būti įvertinta: a) patalpos šilumos nuostoliai per atitvaras; b) šilumos nuostoliai dėl lauko oro arba gretimų vėsesnių patalpų oro infiltracijos, kuriuos sukelia priverstinės traukos vėdinimo oro ištraukimo ir tiekimo debalansas, natūralios traukos vėdinimo oro ištraukimas, vėjo sukuriamas slėgių skirtumas priešvėjiniuose ir pavėjiniuose pastato fasaduose; c) šilumos poreikis į patalpą patenkančioms šaltoms žaliavoms, gaminiams, įrengimams, transporto priemonėms sušildyti; d) nuolatiniai šilumos srautai, sklindantys į šildomą patalpą iš technologijos įrengimų, šviesos įrangos, inžinerinių komunikacijų ir įneštų į patalpą ir joje auštančių žaliavų ar gaminių, žmonių ir kt.; e) patalpos atitvarų ir įrangos šilumos akumuliavimo ypatybės, kai šildymas periodinis. 3.1.2.2. Šilumos nuostolių per vidines atitvaras galima nevertinti, kai temperatūrų skirtumas abipus atitvaros neviršija 3 ºC. 3.2. Šildymo prietaisai 3.2.1. Šildymo prietaisų tipas, eksploatacijos Charakteristikos, išorinis pavidalas, šildymo paviršiaus Temperatūra turi atitikti higienos normą ir priešgaisrinės saugos Taisykles pagal patalpos paskirtį ir joje vyksiantį technologijos Procesą. 3.2.1.1. Šildymo prietaisų atiduodamas į patalpą šilumos kiekis turi būti nustatomas iš prietaiso gamintojo ar kituose tam tikruose pagalbiniuose šaltiniuose pateikiamų techninių duomenų pagal šildymo sistemos tipo, šilumnešio cirkuliacijos pobūdį ir kryptį, prietaiso pastatymo būdą. Turi būti įvertintas šildomoje patalpoje sumontuotų šildymo sistemos vamzdynų šilumos atidavimas. 3.2.1.2. Kiekvieno šildymo prietaiso arba prietaisų grupių šilumos atidavimas paprastai turi būti reguliuojamas pagal kintamus šilumos išsiskyrimus šildomoje patalpoje arba patalpos naudotojų poreikius. 3.2.1.3. Šildymo prietaisai turi būti prieinami valyti, aptarnauti ir remontuoti. 3.2.1.4. Šildymo prietaisus apdengti numatoma tik taip, kad apdengus šildymo paviršiaus padidėjimas neviršytų 10%. 3.2.1.5. Šildymo prietaisai turi turėti patogų valyti lygų šildymo paviršių: a) pavojingos gamybos A ir B kategorijų patalpose; b) patalpose, kurioms būdingas oro užteršimas dulkėmis; c) patalpose, kur didesni oro švarumui reikalavimai dėl dulkių ar mikroorganizmų. 3.2.1.6. Patalpose šildymo prietaisai paprastai išdėstomi po langais. Ligoninėse, mokyklose, vaikų ikimokyklinėse įstaigose, invalidų ir senelių namuose šildymo prietaisai turi užimti ne mažiau kaip 75% palangės ilgio. 3.2.1.7. Gamybinėse patalpose su nuolatinėmis darbo vietomis, įrengtomis 2 m ir arčiau nuo langų išorės sienoje, po visais langais turi būti išdėstomi šildymo prietaisai darbo vietoms apsaugoti nuo šaltų oro srovių. Šildymo prietaisų šilumos našumas šiuo atveju turi padengti šilumos nuostolius per atitvaras iki 4 m aukščio nuo grindų arba nuo tarpinės aikštelės, jei joje yra nuolatinė darbo vieta. 3.2.1.8. Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose taip, kad jie nesusiaurintų einamosios laiptų maršų ir tarpinių aikštelių dalies. Laiptinių ir kituose tambūruose, turinčiuose lauko duris, šildymo prietaisai nestatomi. 3.2.1.9. Jei patalpos šildomos deginant kurą tiesiog šildymo prietaisuose, neleistina, kad degimo produktai patektų į šildomąją patalpą, išskyrus patalpas, kuriose padidinta CO2 koncentracija reikalinga technologiniam procesui. Jei patalpos šildomos išleidžiamais į jas dujų degimo produktais, projekte turi būti ribojamas į patalpą patenkančių kenksmingų medžiagų kiekis, o jų koncentracija patalpose neturi viršyti DLK. 3.2.1.10. Šildymas kietojo kuro deginimo krosnimis leidžiamas pastatams, išvardintiems 8 priede. Taip pat 8 priede pateikti nurodymai atitinkantiems higienos normas ir priešgaisrinės saugos reikalavimus krosnims ir dūmtraukiams įrengti. 3.2.1.11. Draudžiama krosnimis šildyti A, B ir C kategorijų patalpas. 3.2.1.12. Panelinio šildymo sistemoms su šildomaisiais elementais, įmontuotais į statybines konstrukcijas (grindis, lubas), ribojama maksimali jų paviršių temperatūra. Ji neturi viršyti: grindų 26 ºC, kai šildomoje patalpoje žmonės būna nuolatos; grindų 31 ºC patalpų, kur žmonės būna laikinai, – taip pat plaukymo baseinų šildomų takelių ir suolų; lubų 28 ºC, kai patalpų aukštis 2,5–2,8 m; lubų 30 ºC, kai patalpų aukštis 2,8–3 m; lubų 33 ºC, kai patalpų aukštis 3–3,5 m; lubų 36 ºC, kai patalpų aukštis 3,5–4 m; lubų 38 ºC, kai patalpų aukštis 4–6 m. Be to, plaukymo baseinų, vaikų įstaigų, gyvenamųjų namų grindų paviršiaus temperatūra šildymo elemento ašyje neturi viršyti 35 ºC. Paviršiaus temperatūra neribojama tais atvejais, kai į grindis ar perdangas įmontuojami pavieniai šildymo sistemos vamzdžiai. 3.2.1.13. Nešildomų patalpų atskiros zonos gali būti šildomos paneliniais spindulinio šildymo prietaisais. Jų paviršiaus temperatūra darbo zonoje neturi viršyti 60 ºC. Kiti reikalavimai spindulinio šildymo prietaisams nurodyti priešgaisrinės saugos reikalavimų skyriaus 5.3 p. 3.3. Šildymo sistemos vamzdynai ir armatūra 3.3.1. Šildymo sistemoms vartojami metaliniai arba Plastmasiniai vamzdynai, tinkantys šilumnešio temperatūrai, Slėgiui, atsparūs normaliai eksploatuojant šilumnešio ir atitvarų Medžiagų cheminiam, taip pat išoriniam mechaniniam poveikiui. 3.3.1.1. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynai pastatuose tiesiami atvirai arba paslėptai – uždarais kanalais, nišomis, inžinerinių komunikacijų šachtomis, tuneliais arba statybinių konstrukcijų viduje. 3.3.1.2. Statybinėse konstrukcijose nutiestuose vamzdynuose neturi būti išardomų sujungimų. 3.3.1.3. Neleidžiama tiesti šildymo ir šilumos tiekimo tranzitinių vamzdynų per patalpas, kur dėl trūkimo galėtų kilti gaisro ar sprogimo pavojus arba grėsmė žmonių sveikatai, gyvybei (elektros skydinės, transformatorinės, slėptuvės, žmonių evakuacijos keliai ir pan.). 3.3.1.4. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynai, kertantys pastato atitvaras, turi būti tiesiami nedegamos medžiagos dėkluose. 3.3.2. Šildymo ir šilumos tiekimo sistemų vamzdynų Konfigūracija, armatūra ir šildymo prietaisai turi būti parinkti Tokie, kad sistemos hidraulinis ir šiluminis režimas būtų Stabilūs visais galimais eksploatavimo režimais: įjungiant ar Išjungiant prietaisus arba šilumos vartotojus ir reguliuojant jų Šiluminį galingumą. 3.3.2.1. Rekomenduojama numatyti atskirus šilumos tiekimo vamzdynus nuo šilumos įvado ar katilinės skirstomojo kolektoriaus: a) šildymo sistemai su vietiniais šildymo prietaisais; b) nuolatos veikiantiems koncentruotiems šilumos imtuvams (šildymo oru įrengimai, vėdinimo ir oro kondicionavimo oro šildytuvai); c) periodiškai veikiantiems koncentruotiems šilumos imtuvams (oro užtvarų šildytuvai). 3.3.2.2. Šildymo sistemos atšakoms ir stovams turi būti numatyta tiek uždarosios ir reguliuojamosios armatūros, kiek jos gali reikėti sistemai paleisti, reguliuoti, patogiai ir taupiai eksploatuoti. Uždaromoji, taip pat ir reguliuojamoji armatūra turi būti prieinamose vietose. Nerekomenduojama uždaromosios ar reguliuojamosios armatūros statyti pogrindiniuose ir nepereinamuose kanaluose. 3.3.2.3. Vandens ir garo šildymo sistemų šilumnešio vamzdynuose leidžiami didžiausi greičiai tokie, kad jais tekančio šilumnešio keliamas triukšmas neviršytų toms patalpoms leistinų triukšmo lygių. 3.3.2.4. Vietinių šildymo prietaisų vandens šildymo sistemų vamzdynų hidraulinis skaičiavimas leidžiamas su nesąryšiais tarp cirkuliacijos žiedų (neskaitant pasipriešinimo bendruose ruožuose): 15% – šakotinėje schemoje; 5% – lygiųjų cirkuliacijos žiedų schemoje. 3.3.2.5. Neįvertinti cirkuliacijos slėgio nuostoliai leidžiami iki 10% nuo maksimalių apskaičiuotų šildymo sistemos cirkuliacijos nuostolių. 3.3.2.6. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynai pastatuose turi būti klojami su nuolydžiais: – vandens, garo ir kondensato vamzdžiai – ne mažiau kaip 0,002; – garo vamzdžiai, garui judant prieš nuolydį, – ne mažiau kaip 0,006. Leidžiama vamzdžius kloti be nuolydžio, kai vanduo teka juose ne lėčiau kaip 0,25 m/s. 3.3.2.7. Garu šildomos sistemos stovai, tekant kondensatui prieš garo kryptį, turi būti ne ilgesni kaip 6 m. 3.3.2.8. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynams turi būti numatyti būdai ir priemonės orui išleisti ir vamzdynams ištuštinti, taip pat įranga šiluminiam plėtimui kompensuoti. Orą išleisti numatoma: – vandens (arba visiškai užpildytų kondensato) vamzdynų aukščiausiose vietose ir šildymo prietaisuose, kai iš jų oras negali pasišalinti per vamzdyną; – garinio šildymo sistemoms per savitakio kondensato vamzdyno žemiausius taškus. Vandens išleidimo įtaisai turi būti šilumos generatoriaus arba šilumos įvado mazge ir atskirose šildymo sistemos dalyse, jeigu iš jų negalima šilumnešio išleisti per įvado (arba šilumos generatoriaus) mazgą. Pogrindiniams ir nepereinamiems kanalams nerekomenduojama projektuoti šilumnešio išleidžiamosios armatūros. 3.3.2.9. Prie miesto šilumos tinklų arba grupinių katilinių prijungtų šildymo sistemų įvado mazguose turi būti sąlygos šildymo sistemai ir įvado mazgui praplauti (atvamzdžiai su uždaromąja armatūra prijungti plaunamajam vandeniui, laikiniems vamzdžiams, suspaustam orui, vartotam plaunamajam vandeniui išpilti, kanalizacijos trapas). 3.3.2.10. Šilumos izoliacija šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynams turi būti numatoma: a) tranzitinių vamzdynų ruožams, kai nuo jų išsiskirianti šiluma nevartojama darbo (arba aptarnaujamajai) zonai šildyti; b) vamzdynams, kai nuo jų išsiskirianti šiluma būtų nereikalinga ir perteklinė (šilumos įvado mazgai, boilerinės, vėdinimo kameros); c) vamzdynams, nutiestiems nešildomose arba dirbtinai šaldomose patalpose; d) vamzdyno ruožuose, kur gali kilti pavojus šilumnešiui užšalti; e) žmonių buvimo vietose, kai nuo neizoliuoto vamzdžio galima nusideginti. 3.3.2.11. Šildymo sistemas, kuriose šilumnešis yra 100 ºC arba aukštesnės temperatūros vanduo, būtina apsaugoti nuo vandens užvirimo šildymo sistemos viduje. 4. VĖDINIMAS, ORO KONDICIONAVIMAS IR ŠILDYMAS ORU 4.1. Paskirtis ir naudojimo ribos 4.1.1. Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru būdas, Taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato Paskirtį ir eksploatacijos ypatumus taip, kad garantuotų norminį Patalpų mikroklimatą ir oro švarumą normaliomis eksploatacijos ir Lauko oro sąlygomis. 4.1.1.1. Natūralusis vėdinimas naudotinas, kai tiekiamo ar šalinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatą ir oro švarumą reguliuodamas tiesiai į patalpą patenkančio oro kiekį arba kai į patalpą infiltruojasi pakankamai šviežio oro. 4.1.1.2. Mechaninis vėdinimas naudojamas tuomet, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų. Mechaninis ir natūralus vėdinimas gali veikti kartu. 4.1.1.3. Oro kondicionavimas naudojamas, kai reikia išlaikyti pastovų santykinį oro drėgnumą patalpose arba aušinti tiekiamą orą bei kai yra oro švarumo specialūs reikalavimai (gydymosios įstaigos, švarios patalpos ir pan.). 4.1.2. Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo sistemų Veikimas derinamas tarpusavyje. 4.1.2.1. Oro tiekimo sistemos gali būti naudojamos kaip šildymo oru sistemos. Ne darbo metu šilumos nuostoliai dengiami šildymo oru arba kt. sistemomis. 4.1.2.2. OK sistemos neturi būti naudojamos kaip pagrindinės šildymo sistemos. Šilumos nuostoliai kompensuojami, kiek tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai naudinga, kitais šildymo būdais. 4.1.2.3. Veikiant OK sistemoms, patalpa neturi būti kartu natūraliai vėdinama. 4.1.2.4. Šalinti užterštam orui bendrosios apykaitos ir vietinės sistemos projektuojamos atskiros. 4.2. Oro tiekimas 4.2.1. Į patalpą turi būti tiekiamas toks šviežio oro Kiekis, kad joje būtų norminis oro švarumas. 4.2.1.1. Tiekiamo į patalpą šviežio ir recirkuliuojamo oro kiekis nustatomas toks, kad: – patalpose oro tarša neviršytų higienos normų HN 23-1993 ir HN 35-1993 didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK), – 10% ugnies plitimo žemutinės koncentracijos ribos (UPŽKR). 4.2.1.2. Minimalus šviežio oro kiekis vienam žmogui nustatomas pagal pav. 1. Šviežio oro Pav. 1. Minimalus šviežio oro kiekis vienam žmogui Minimalus šviežio oro kiekis negali būti mažesnis: – patalpose, kuriose rūkyti draudžiama, – 14,4m3/h (4 dm3/s) žmogui, – patalpose, kuriose leidžiama rūkyti, – 36m3/h (10 dm3/s) žmogui. 4.2.1.3. Tam, kad gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose oras būtų jaučiamas kaip grynas, t. y. siekiant pašalinti žmogaus, vidaus įrangos bei atitvarų skleidžiamą kvapą, taip pat sandariuose pastatuose, minimalus šviežio oro kiekis turi būti pakankamas praskiesti teršalams iki reikalaujamojo vidaus oro jaučiamosios kokybės lygio. 4.2.1.4. Tiekiamo į patalpą skaičiuojamasis šviežio lauko oro kiekis gali būti didesnis už higieniškai minimalų pagal 4.2.1.2 p., jei tai būtina: – kompensuojant vietiniais siurbtuvais pašalintą orą, – mažinant teršalų koncentraciją patalpos ore, – šalinant perteklinę šilumą ir drėgmę, – deramam oro paruošimo įrangos veikimui, – sukuriant reikiamą oro cirkuliaciją patalpose. Jei veikia kartu keli suminėti veiksniai, skaičiuotinas oro kiekis yra didžiausias iš jų. 4.2.1.5. Kai žmonės patalpose būna laikinai arba technologiniai procesai vyksta periodiškai, apskaičiuojant oro kiekį rekomenduojama įvertinti kenksmingumų akumuliavimąsi patalpos ore. 4.2.1.6. Šviežias oras paprastai tiekiamas į patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia. Naudojant oro dušus atsižvelgti į 4.3.1.6 p. 4.2.2. tiekiamas į patalpą ir iš kitų patalpų atitekantis oras turi būti švaresnis už aptarnaujamos patalpos orą. 4.2.2.1. kad būtų galima nustatyti reikalingą tiekiamo oro švarumą ir atitinkamai tiekiamo oro valymo laipsnį pramonės įmonėse, reikia įvertinti išsiskiriančių teršalų kiekį gamybos metu, o viešosios paskirties pastatuose – įvertinti teršalus iš atitvarų, vidaus įrangos, žmonių ir kt. 4.2.2.2. jei patalpoje išsiskiriančių teršalų kiekis nėra patikimai žinomas, apibrėžtina, kad tiekiamo oro užterštumas: – gamybinėse, administracinėse ir buitinėse pramonės įmonių patalpose neviršytų 30% darbo zonos dlk, – gyvenamuosiuose namuose ir viešosios paskirties pastatuose – neviršytų paros dlk atmosferos orui, o jos nesant – vienkartinės dlk arba orientacinio nepavojingo lygio. 4.2.3. pašalintas iš patalpos oras kompensuojamas švariu, šildymo sezono metu pašildytu lauko oru. 4.2.3.1. pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru pagal 4.2.1 ir 4.2.2 p. reikalavimus. 4.2.3.2. Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2h per darbo dieną, šalindamos per tą laiką oro kiekį, ne didesnį kaip 5 patalpos tūriai: – gyvenamuosiuose namuose, sandėliuose, įstaigų, parduotuvių ir pan. patalpose, – dirbtuvėse, jei jose, be to, darbas nėra sėdimas. 4.2.3.3. Natūralios traukos sistemomis pašalintas oras gali būti nekompensuojamas, jei tai nesukelia diskomforto ar kitaip kenksmingų padarinių. 4.2.4. Tiekiamas oras turi būti paskirstomas vėdinamoje Erdvėje taip, kad bet kuriomis normalios eksploatacijos sąlygomis Sklistų darbo zonoje nesukeldamas diskomforto. 4.2.4.1. Tiekiamo oro skirstytuvai parenkami taip, kad darbo Zonoje būtų palaikomi 2 p. Nurodyti norminiai parametrai. 4.2.4.2. Tiekiant orą neizoterminėmis srovėmis, Rekomenduojama tikrinti skaičiuotinos oro cirkuliacijos pastovumą Kintant patalpos ir lauko oro temperatūrai. 4.2.5. Lauko oro paėmimo angos turi būti įrengtos taip, kad Šviežias oras būtų kuo švaresnis. 4.2.5.1. Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų Sklidimo atmosferoje ypatumus. 4.2.5.2. Minimalus atstumas nuo oro imamosios angos apačios Iki žemės arba jos dangos paviršiaus – 2m, ant vejos leistina 1m. 4.2.5.3. Oro imamosios angos patalpoms, kurių v ir ok Sistemų negalima sujungti, taip pat turi būti atskiros. 4.3. Energijos taupymas 4.3.1. Patalpos turi būti vėdinamos ir šildomos taip, kad Norminė oro kokybė būtų palaikoma taupiai naudojant energiją. 4.3.1.1. Šv ir ok sprendimai priimami pagal pastato, Technologijos, patalpų mikroklimato, energijos tiekimo, Eksploatacijos režimo ypatumus. 4.3.1.2. Šv ir ok bei pastato architektūriniai statybiniai Sprendimai derinami tarpusavyje nuo pradinės projektavimo Stadijos. 4.3.1.3. Įrangos tiekėjai pateikia energetinius įrangos Rodiklius, kai jų pareikalaujama. Jei tokių rodiklių nėra arba Viename agregate jungiama kelių tiekėjų įranga, projektuotojas Atsako už įrangos energetinį veiksmingumą. 4.3.1.4. Orą aušinti ar drėkinti numatoma tik dėl Technologinės, higieninės ar darbo saugos būtinybės. Oro aušinamoji ir drėkinamoji įranga gyvenamųjų namų Vėdinimo sistemose neleistina. 4.3.1.5. Jei galima, vartoti vietines sistemas vietoj Bendrosios apykaitos sistemų, būtent, vietines oro šalinimo, Tiekimo ir recirkuliacijos sistemas, oro oazes, oro dušus ir kt. 4.3.1.6. Oro dušai įrengiami, kai darbo vietos Apspinduliavimo intensyvumas viršija 140 w/m2 arba jei Aptarnaujami atviri technologiniai procesai, kai nėra kitų Galimybių apsaugoti žmogų nuo kenksmingų medžiagų. Kartu būtina Patikrinti, ar dėl dušo oro srauto kenksmingos medžiagos neužterš Darbo vietų. 4.3.1.7. Vartojama šalinamo oro šiluma (žiūr. 4.3.2 p.). 4.3.1.8. Energija taupoma šv ir ok sistemų valdymu. 4.3.1.9. Šv ir ok sistemoms įrengiama įjungiamoji Išjungiamoji, reguliuojamoji ir kontrolės aparatūra, įgalinanti Sekti pagrindinius lauko ir patalpų oro, įrangos veikimo, Energijos vartojimo rodiklius. 4.3.1.10. Sistemose įtaisomi vožtuvai ir kt. Rankinio arba Automatinio valdymo ir reguliavimo įtaisai. 4.3.1.11. Vietinės vėdinimo sistemos blokuojamos su Aptarnaujamais įrengimais. 4.3.1.12. Oro šalinimo sistemose, kai ortakio skerspjūvio Plotas prie ventiliatoriaus daugiau kaip 0,06 m2, statomi Ventiliatoriui sustojus automatiškai užsidarantys vožtuvai, jei Tai neprieštarauja 4.4.4 p. 4.3.1.13. Ekonomiškai arba higieniškai pamatuotais atvejais Vartojamos kintamojo oro tūrio vėdinimo ir oro kondicionavimo Sistemos. 4.3.1.14. Įrengimai, ortakiai ir vamzdynai padengiami Šilumos izoliacija, kai tai naudinga ekonomiškai, daro sistemų Valdymą patikimesnį, reikalauja priešgaisrinė sauga (5 p.) Arba Vengiama kondensacijos. 4.3.2. Šv ir ok sistemos turi vartoti minimalų energijos Kiekį, tačiau neleistina taupyti energijos, bloginant patalpų oro Kokybę. 4.3.2.1. Su recirkuliuojamu oru neturi sklisti nemalonūs Kvapai, didėti užterštumo, gaisro ir sprogimo pavojus. 4.3.2.2. Recirkuliuoti neleistina: – gydomosiose ir kitose medicininės priežiūros įstaigose, – visų pakopų mokyklose ir auklėjamosiose įstaigose, – viešojo maitinimo įstaigose, – patalpose su specialiais higieniniais reikalavimais, – iš patalpų, kuriose skaičiuojamąjį vėdinimo oro kiekį Lemia i ir ii kenksmingumo klasės medžiagos (išskyrus oro Užtvaras ir tose patalpose statomus recirkuliacinius oro valymo Agregatus), – iš patalpų, kuriose išsiskiria ligų sukėlėjai arba Nemalonaus kvapo teršalai. 4.3.2.3. Recirkuliuoti leidžiama su apribojimais: – gyvenamuosiuose namuose – tik vienos šeimos patalpose, Recirkuliuojant tik gyvenamųjų kambarių ir koridorių orą, – patalpoms, kuriose išsiskiria, bet nelemia vėdinamojo oro Skaičiuojamojo kiekio, i ar ii pavojingumo klasės medžiagos, tik Vienoje patalpoje arba tarp kelių patalpų, kuriose išsiskiria tos Pačios medžiagos, – iš vietinių, užteršto kenksmingomis ar sprogiomis Medžiagomis, oro šalinimo sistemų – tik su higieninės ar Priešgaisrinės priežiūros organų sutikimu, – iš a ir b kategorijų patalpų – tik su priešgaisrinės Priežiūros organų sutikimu. 4.3.2.4. Šalinamo oro šilumos atgaunamoji įranga (šilumos Utilizatoriai) ir slėgis joje parenkami taip, kad šalinamasis Oras nepatektų į tiekiamąjį orą. 4.3.2.5. Regeneraciniai sukamieji šilumokaičiai nevartojami, Kai šalinamame ore yra dvokių medžiagų, taip pat gydymosiose ir Medicininės priežiūros įstaigose. 4.3.2.6. Šilumos atgaunamosios įrangos temperatūrinio Efektyvumo koeficientas imamas ne žemesnis nei 50%, kai Tiekiamojo ir šalinamo oro santykis 1:1. 4.3.2.7. Šilumos atgaunamosios įrangos tikslingumas Pamatuojamas ekonomiškai. Ji gali būti nepraktiška, kai: – šalinamo oro kiekis mažesnis kaip 0,9 m3/s, – trumpa darbo trukmė, – šalinamas oras yra labai užterštas arba jo temperatūra Šildymo sezono metu žemesnė kaip 150c, – tiekiamo ir šalinamo oro kiekių santykis didesnis kaip 1,4: 1, – yra pakankamai kitų antrinės šilumos šaltinių. 4.3.3. Išorės durų ir vartų angos turi būti apsaugotos, kad Per jas plūstantis lauko oras neišaušintų patalpų. 4.3.3.1. Plūstantis lauko oras sulaikomas statybinėmis (tambūrai, sukamosios durys, vožtuvai ir kt.) Ir vėdinimo (oro Užtvara) priemonėmis. 4.3.3.2. Apsaugos priemonės parenkamos tokios, kad, Atsidarius išorės durims ar vartams, artimiausiose nuolatinėse Darbo vietose, o jei jų nėra – aptarnaujamosiose patalpose (holas, laiptinė) vidutinė temperatūra nekristų žemiau minimalios Leistinos. 4.3.3.3. Apsaugos priemonės skaičiuojamos šalčiausio penkiadienio Temperatūrai ir vėjo greičiui, jei nėra nepalankesnio Temperatūros ir vėjo greičio derinio. 4.3.3.4. Oro užtvaros privalomos viešosios paskirties ir Administracijos pastatų vestibiulių tarpduriuose, kai Intensyviausias žmonių srautas viršija 400 žmonių per valandą Arba yra specialūs reikalavimai. 4.3.3.5. Skaičiuojant laikoma, kad pripildomojo tipo oro Užtvara veikia visą darbo dieną, o užtveriamojo – tik kai atvira Anga ir jos šilumos sąnaudos neįtraukiamos į aptarnaujamos Patalpos šilumos balansą. 4.4. Saugumas ir patikimumas 4.4.1. Visi v ir ok sistemų elementai turi būti pakankamai Sandarūs. 4.4.1.1. Ortakiai yra tokių sandarumo klasių: normalūs (n) Ir sandarūs (s). Sandarumų reikalavimai išdėstyti 9 priede. Kitos V ir ok įrangos sandarumas turi atitikti ortakių sandarumą. 4.4.1.2. Ortakiai turi būti: – sandarūs (s) – vietinių siurbtuvų ir oro kondicionavimo Sistemoms, tranzitiniams a ir b patalpų ortakiams, taip pat Bendrosios apykaitos, orinio šildymo ir dūmų šalinamosioms Sistemoms, kai statinis slėgis prie ventiliatoriaus viršija 1,4 Kpa; – normalūs (n) – visais kitais atvejais. 4.4.1.3. Ortakiai ir kolektoriai turi būti pakankamai Standūs ir gerai pritvirtinti, kad liktų sandarūs ir nejudami bet Kuriomis sistemos darbo sąlygomis. 4.4.2. Sistemų įranga ir ortakiai neturi būti gaisro ir Sprogimo priežastis, sprogių ir kenksmingų medžiagų sklidimo Kanalas. 4.4.2.1. Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios Patalpos arba įrengimai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, Kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas Patalpas ar įrengimus (žiūr. Taip pat 5 p.). 4.4.2.2. Oro tiekimo sistemų įranga nestatoma vienoje Patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra Nemalonaus kvapo, yra užterštas ligų sukėlėjų. 4.4.2.3. Ortakius gali kirsti tik šalto ir karšto Vandentiekio bei žemos temperatūros šildymo sistemų vamzdynai (turi būti įvykdyti taip pat 5.5 p. Reikalavimai). 4.4.2.4. Vėdinamosios įrangos patalpoms laiduojama Vienkartinė oro apykaita per valandą. 4.4.2.5. Šaldymo įranga gali būti aptarnaujamose patalpose, Jei ji yra kondicionierių dalis. atskirai nuo kondicionieriaus montuojamoji šaldymo įranga Nestatoma gydomosiose, medicinos priežiūros ir vaikams skirtuose Pastatuose. Ji išdėstoma atskiruose pastatuose ar priestatuose. Išvardintais ir visais kitais atvejais šaldymo įranga statoma Taip, kad aptarnaujamuosiuose bei gretimuose objektuose įrangos Keliamas triukšmas ir vibracija neviršytų leistino lygio, taip Pat pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus. 4.4.3. Jei esama pavojaus, kad į patalpą gali staigiai Patekti nuodingos, sprogios ar degios medžiagos, turi būti Numatytas avarinis vėdinimas. 4.4.3.1. Avarinis vėdinimas projektuojamas mechaninis. 4.4.3.2. Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal Technologinės projekto dalies duomenis. Jei tokių duomenų Nepakanka, avarinis vėdinimas turi laiduoti nemažiau kaip 8 h-1 Oro apykaitos kartotinumą, o kai patalpa aukštesnė kaip 6 m – ne Mažiau kaip 50m3/h m2 grindų ploto. 4.4.3.3. Avariniam vėdinimui vartojamos pagrindinės Sistemos, jei jų našumas pakankamas arba specialios avarinės Sistemos, arba avarinės sistemos papildo pagrindines iki reikiamo Našumo. 4.4.3.4. Avarinio vėdinimo sistemų pašalintas oras Nekompensuojamas pašildytu šviežiu oru, o tiekiamojo avarinio Vėdinimo oras nešildomas. 4.4.3.5. Avarinių sistemų oro išmetamosios angos išdėstomos Taip, kad nekiltų pavojus gretimoms patalpoms ar pastatams. 4.4.4. Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru įranga Turi veikti patikimai. 4.4.4.1. Šildymo oru sistemos statomos kelios arba viena su Atsarginiu ventiliatoriumi arba šildymo oru galingumas derinamas Su kitais šildymo būdais taip, kad, sustojus ventiliatoriui, Temperatūra patalpoje nekristų žemiau nei +50c. 4.4.4.2. Patalpų, kuriose išsiskiria kenksmingų medžiagų, Nuolat būna žmonės ir kurių negalima natūraliai pravėdinti, Bendrosios apykaitos sistemos įrengiamos taip, kad, Ventiliatoriui sustojus, oro apykaita liktų ne mažiau kaip 50% Normalios. 4.4.4.3. Paros ir ištisų metų oro kondicionavimo sistemos Turi turėti kelis kondicionierius, kad, sutrikus vienam Kondicionieriui, būtų galima palaikyti 50% normalios oro Apykaitos ir šaltuoju metu norminę patalpos temperatūrą. 4.4.4.4. Šalinant i ir ii pavojingumo klasės arba sprogias Ir degias medžiagas, kai, sustojus ventiliatoriui, negalima Stabdyti technologijos įrengimų, sistemos projektuojamos taip, Kad, sustojus vienam ventiliatoriui, patalpos oro užteršimas Neviršytų leidžiamo higienos ir gaisrinės saugos normų. 4.4.4.5. Įrengimai ir vamzdynai apsaugomi nuo vandens Užšalimo. 4.4.4.6. Mechaninio vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos Aprūpinamos automatikos sistemomis. 4.4.4.7. Automatikos sistemos atlieka šias funkcijas: – kontrolės – palaiko oro parametrus reikalaujamu lygiu, – saugumo – neleidžia oro parametrams išeiti už saugių ribų Ir įrengimams veikti už saugių ribų, – valdo – paleidžia, stabdo įrengimus nustatyta tvarka, Pritaiko įrengimų našumą prie kintančio apkrovimo, – signalizavimo apie įrangos darbą. Signalizuoti privaloma 5.8 p. Nurodytais atvejais ir aptarnaujant patalpas be natūralaus Vėdinimo (išskyrus buitines patalpas). 4.4.4.8. Automatinės kontrolės tikslumas turi atitikti v ir Ok įrangos atsako tikslumą. 4.4.5. V ir ok įrangos keliamas triukšmas ir vibracija Neturi trukdyti ir kenkti. 4.4.5.1. Bendras v ir ok bei kitos įrangos patalpoje keliamo Triukšmo ir vibracijos lygis neturi viršyti higieninių normų hn 33-1993, hn 50-1994 ir hn 51-1994 leidžiamo. avarinių sistemų triukšmo lygis neribojamas. 4.4.5.2. Triukšmo slopinimo priemonės neturi bloginti v ir Ok sistemų veikimo. 4.4.5.3. Triukšmo slopintuvai parenkami pagal leistiną Triukšmo lygį gamybiniuose pastatuose darbo metu, o Gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties – darbo ir tylos valandų Metu. 4.4.6. V ir ok sistemos turi būti taip suprojektuotos ir Įrengtos, kad vanduo ar garų kondensacija nesukeltų žalos Pastatui, jo įrangai ar žmonėms. 4.4.6.1. Oro tiekimo įrangos patalpoje turi būti trapas, o Jei ji yra viršum kitų patalpų – ir vandeniui nelaidžios grindys. To nereikia agregatams, kurių našumas iki 0,9 m3/s. 4.4.6.2. Vėdinimo įrengimai, jų patalpos ir ortakiai Galimose kondensacijos vietose padengiami šilumine izoliacija. 4.4.6.3. Oro imamosios ir išmetamosios angos įrengiamos Taip, kad krituliai nekenktų pačiai vėdinimo sistemai ir statybos Konstrukcijoms. 4.4.6.4. Oro drėkintuvai neturi bloginti patalpų oro Kokybės. Vandens paruošimas ir temperatūros režimas turi neleisti Jame daugintis pavojingiems mikroorganizmams. 4.4.6.5. Tiesiogiai susiliečiantis su apdorojamu oru vanduo Turi būti geriamasis ir atitikti specifinius vartotos drėkinimo Įrangos reikalavimus. 4.5. Oro slėgis pastate 4.5.1. Pastatų ir sistemų oro slėgis turi taip Pasiskirstyti, kad normaliai eksploatuojant oras tekėtų iš Švaresnių vietų į užterštesnes. 4.5.1.1. Patalpose, kur išsiskiria daug teršalų ir drėgmės, Slėgis palaikomas žemesnis nei gretimų patalpų. 4.5.1.2. Laiptinių, koridorių ir pan. Vietų oro slėgis Skaičiuojamas taip, kad jomis oras nepertekėtų iš vienų patalpų į Kitas. 4.5.1.3. Slėgis pastate apskritai laikytinas žemesnis nei Aplinkos, nors pamatuotais atvejais jis gali būti aukštesnis nei Aplinkos (kai durys ar kitokios angos dažnai atviros, švariose Patalpose). 4.5.1.4. Keičiantis lauko sąlygoms mechaninių sistemų Našumas neturi keistis daugiau kaip 5%. 4.5.1.5. Natūralios traukos sistemų našumas reguliuotinas Vožtuvais, reguliuojamosiomis grotelėmis. 4.5.1.6. Natūralios traukos kanalai turi būti atskiri Kiekvienai patalpai. Šalinamosios angos išdėstomos ir apdengiamos Atsižvelgiant į neigiamą vėjo poveikį. 4.5.1.7. Alkūnės ir kiti, didinantys natūralios traukos Sistemų pasipriešinimą ir galintys kaupti teršalus elementai, Nepageidautini. Šie elementai parenkami tokios formos, medžiagos Ir dydžio, kad aerodinaminis pasipriešinimas neišaugtų palyginant Su tiesiu kanalu ir, jei prireikia, kad juos galima būtų Išvalyti. Kanalai paprastai vertikalūs. 4.5.1.8. Natūralus vėdinimas gali būti laikinai Suintensyvintas oro šalinamuoju ventiliatoriumi, tačiau tik taip, Kad nepasikeistų oro judėjimo kryptis ortakiuose ir dūmų Kanaluose ar kitaip nepablogėtų sąlygos patalpose. 4.5.1.9. Keletas prijungtų prie to paties ortakio ar Kolektoriaus vėdinimo agregatų neturi trukdyti vienas kitam. Bendras kolektorius parenkamas taip, kad sustabdžius bet kurį Agregatą, kitų našumas nesikeistų daugiau kaip 3%. Kiekvienam iš Jų statomas atbulinis vožtuvas. 4.6. Oro šalinimas 4.6.1. Šalinamasis oras turi būti išmetamas lauk taip, kad Nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, gamtai, pastatams ir Statiniams. 4.6.1.1. Šalinamojo oro valymo efektyvumas, jo išmetimo Vieta ir būdas parenkamas toks, kad būdinguose aplinkos taškuose Oro užterštumas įvertinant užteršimo fono koncentraciją neviršytų Leistino. 4.6.1.2. Būdingieji taškai yra šie: šviežiam vėdinimo orui Imti angos vieta, šalinamo oro nusileidimo į pažemę vieta, įmonės Sanitarinės apsauginės zonos riba, gretimos įmonei gyvenamosios Arba rekreacinės teritorijos riba. 4.6.1.3. Leistinas oro užteršimas būdinguose taškuose neturi Viršyti: – ties gyvenamosios teritorijos riba – vienkartinės Atmosferos dlk, nustatytos hn 35-1993, jei nėra papildomų oro Švarumo reikalavimų, – pramonės įmonių teritorijoje – 30% patalpų darbo zonos Dlk, nustatytos hn 23-1993, – ties rekreacinės zonos riba – 0,8 vienkartinės atmosferos Dlk. išmetamų teršalų kiekio kontrolei stambioms vėdinimo Sistemoms numatomos teršalų pavyzdžių paėmimo pagal aplinkosaugos Reikalavimus vietos. 4.6.1.4. Užterštas oras išmetamas vertikaliai aukštyn per Ortakius ar šachtas be stogelių iš: – a ir b kategorijų patalpų arba šalinant i ir ii Pavojingumo klasės medžiagas arba nemalonaus kvapo medžiagas Bendrosios apykaitos sistemomis, – vietinių siurbtuvų, šalinant toksiškas, nemalonaus kvapo Ar sprogias medžiagas. 4.6.1.5. Atstumas tarp oro šalinimo ir šviežio oro imamųjų Angų turi būti toks: – šalinant orą iš patalpų, kuriose pagrindinis teršalų Židinys yra atitvaros (laiptinės, liftų šachtos, sterilios Patalpos ir pan.), – atstumas nereglamentuojamas, – šalinant orą iš patalpų, kuriose pagrindinis teršalų Židinys yra žmogaus metabolizmas, jei nėra nemalonių kvapų (įstaigų, komercijos, mokomosios patalpos, gyvenamieji kambariai Ir pan.), – ne mažiau kaip 6 m, – visais kitais atvejais horizontalus atstumas tarp angų ne Mažiau 10 m; kai horizontaliai atstumas mažiau kaip 10 m, Vertikaliai ne mažiau kaip 6 m. Avarinio vėdinimo šalinamosios Angos – ne žemiau kaip 3 m viršum žemės. 5. Priešgaisrinės saugos reikalavimai 5.1. Įranga 5.1.1. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų Įranginiai neturi kelti gaisro ar sprogimo kilimo ir plitimo Pavojaus. 5.1.1.1. A ir b kategorijų patalpoms tikslinga projektuoti Orinio šildymo sistemas. Leidžiama naudotis kitomis sistemomis (7 Priedas), taip pat vandens ir garo sistemomis ir vietiniais Šildymo prietaisais, išskyrus patalpas, kuriose saugomos ir Vartojamos medžiagos, kontaktuojančios su vandeniu arba vandens Garais, gali sudaryti sprogius mišinius. 5.1.1.2. Apsaugota nuo sprogimo įranga turi būti: – a ir b kategorijų patalpose ir šių kategorijų patalpas Aptarnaujančių sistemų ortakiuose; – vėdinimo, kondicionavimo ir orinio šildymo sistemose, Aptarnaujančiose a ir b kategorijų patalpas; – sprogiųjų mišinių šalinamosiose sistemose. įprasta įranga numatoma c, d ir e kategorijų patalpų Vietinio šalinimo sistemoms, šalinančioms garų, dujų ir oro Junginius, jei pagal technologinio projektavimo normas negali Susidaryti sprogimui pavojinga koncentracija avarijoje arba kai Įrenginys dirba normaliu darbo režimu. 5.1.1.3. A ir b kategorijų patalpų tiekiamojo vėdinimo, Kondicionavimo ir orinio šildymo įrangą (be oro recirkuliacijos), Taip pat šių patalpų oro šilumos utilizavimo įrangą, esančią Vėdinimo įrenginių patalpose ir vartojančią kitų kategorijų Patalpų šiltą orą, reikia projektuoti neapsaugotą nuo sprogimo, Jei yra numatyti apsaugoti nuo sprogimo atbuliniai vožtuvai (pagal 5.5.1.2 p.). 5.1.1.4. Iš sprogiųjų dulkių ir oro mišinių degiosios Medžiagos valomos filtrais (dulkių gaudikliais). jie turi būti: – apsaugoti nuo sprogimo ir garantuotas nepertraukiamas Sukauptų dulkių šalinimas sausai valant; – dažniausiai apsaugoti nuo sprogimo; pamatuotu sprendimu Leidžiama vartoti neapsaugotus, jei valymas šlapias (taip pat Valant putomis). 5.1.1.5. Pastatų pastogėse leidžiama įrengti išsiplėtimo Indus, apšiltintus nedegia izoliacija. Nedegiose statybinėse Konstrukcijose įrengtiems šildymo elementams leidžiama naudoti Polimerinius vamzdžius. 5.1.1.6. Tiekiamo oro skirstytuvai (išskyrus perforuotus Ortakius) ir traukos grotelės gali būti degios. 5.1.1.7. Šilumos utilizatoriai ir triukšmo slopintuvai turi Būti nedegūs. Utilizatorių vidiniai šilumos perduodamieji Paviršiai gali būti iš sunkiai degių medžiagų. 5.1.1.8. Draudžiama vartoti sprogiųjų ir degiųjų dulkių Sėsdinamąsias kameras. 5.1.1.9. Šildymas krosnimis projektuojamas ir įrengiamas Pagal priedą Nr. 8. 5.2. Vėdinimo sistemų ir patalpų jungimas 5.2.1. Vėdinimo sistemos privalo maksimaliai riboti Sprogiųjų ir degiųjų oro mišinių (dujų, garų, aerozolių) plitimą. 5.2.1.1. Kiekvienai priešgaisrinėje zonoje esančių patalpų Grupei reikia projektuoti atskiras vėdinimo, kondicionavimo ir Orinio šildymo sistemas. Tos pačios kategorijos pagal gaisro arba Gaisro ir sprogimo pavojų patalpos, neatskirtos priešgaisrinėmis Pertvaromis ir turinčios didesnes nei 1 m2 angas į kitas Patalpas, laikomos viena patalpa. 5.2.1.2. Sprogiųjų mišinių vietinio šalinimo sistemos turi Būti atskirtos nuo bendrosios apykaitos sistemų, atsižvelgiant į 5.4 p. Reikalavimus. 5.2.1.3. A ir b kategorijų patalpoms mechaninės bendrosios Apykaitos ištraukiamosios vėdinimo sistemos turi būti su vienu Rezerviniu ventiliatoriumi (kiekvienai sistemai arba kelioms Sistemoms), garantuojančiu oro kiekį, kad patalpoje degiųjų dujų, Garų ir dulkių koncentracija būtų 10 kartų mažesnė nei dujų, garų Ir dulkių ugnies plitimo žemutinė koncentracijos riba (upžkr). rezervinio ventiliatoriaus galima nenumatyti, jei: – sustojus bendrosios apykaitos sistemai galima atjungti Susijusius su ja technologinius įrenginius ir neleisti išsiskirti Degiosioms dujoms, garams ir dulkėms; – patalpos avarinis vėdinimas laiduoja oro kiekį, kad Patalpoje nesusidarytų degiųjų dujų, garų ir dulkių Koncentracija, viršijanti 0.1 upžkr. sprogiųjų mišinių vietinio šalinimo sistemose turi būti Rezervinis ventiliatorius tam atvejui, jei, sustojus pagrindiniam Ventiliatoriui, negalima sustabdyti technologinių įrenginių ir Degiųjų dujų, garų ir dulkių koncentracija gali viršyti 0.1 Upžkr. Tada, kai automatiškai įsijungus avarinės ventiliacijos Sistemoms degių medžiagų koncentracija ore sumažinama iki 0.1 Upžkr, rezervinio ventiliatoriaus gali nebūti. kai nėra rezervinio ventiliatoriaus, būtina numatyti Automatinį avarinės signalizacijos įjungimą. 5.2.1.4. A ir b kategorijų patalpos privalo turėti Mechanines bendrosios apykaitos vėdinimo sistemas. Kai šiltuoju Metų laiku garantuojama reikiama oro apykaita, leidžiama Projektuoti natūralios traukos sistemas. 5.2.1.5. Bendros vėdinimo, kondicionavimo ir orinio šildymo Sistemos numatomos: – gyvenamosioms patalpoms; – visuomeninėms, administracinėms, buitinėms ir gamybinėms e Kategorijos patalpoms; – gamybinėms, vienos iš a arba b kategorijos patalpoms, Esančioms ne daugiau kaip trijuose gretutiniuose aukštuose; – gamybinėms, vienos iš c, d arba e kategorijos patalpoms; – vienos iš a, b arba c kategorijos sandėlių patalpoms, Esančioms ne daugiau kaip trijuose gretutiniuose aukštuose; – vieno aukšto atskirame pastate esančioms a, b ir c Kategorijų patalpoms, kurių bendras plotas neviršija 1100 m2 ir Iš jų yra durys tiesiai į lauką; – d ir e kategorijos gamybinėms patalpoms ir e kategorijos Sandėliams. 5.2.1.6. Kai prie vienos grupės patalpų vėdinimo sistemų Prijungiamos kitos grupės patalpų (ne didesnio 200 m2 bendrojo Ploto) sistemos, tuomet į bendrą vėdinimo sistemą leidžiama Sujungti šių grupių patalpas: – gyvenamąsias ir administracines, buitines arba Visuomenines (būtina įvertinti atitinkamų normatyvinių dokumentų Reikalavimus); šiuo atveju ortakyje, jungiančiame kitos Paskirties patalpų grupę, būtina įrengti ugnies vožtuvą; – d, e kategorijos gamybos ir administracijos, buities (išskyrus masinio žmonių buvimo patalpas); – a, b arba c kategorijos gamybos ir bet kurios kitos Kategorijos (išskyrus gyvenamąsias ir masinio žmonių buvimo Patalpas) atsižvelgiant į 5.5.1.1 p. Reikalavimus, o ortakyje, Jungiančiame kitos paskirties patalpas, būtina įtaisyti ugnies Vožtuvą. 5.2.1.7. Ištraukiamąsias bendrosios apykaitos vėdinimo Sistemas, šalinančias orą 5 m spinduliu aplink c, d ir e Kategorijų patalpose esančius įrenginius, kuriuose naudojamos Degiosios medžiagos, galinčios šioje zonoje sudaryti sprogiuosius Mišinius, reikia projektuoti atskirtas nuo kitų patalpos sistemų, Su apsaugota nuo sprogimo įranga. 5.2.1.8. Atskiras vietinio šalinimo sistemas reikia Projektuoti medžiagoms, kurios besijungdamos gali sudaryti Sprogiuosius mišinius arba pavojingesnes medžiagas. projekto technologijos skyriuje turi būti nurodyta, ar Galima degių medžiagų vietinio šalinimo sistemas sujungti. 5.2.1.9. Degiųjų medžiagų, galinčių susikaupti ortakiuose ir Vėdinimo įrangoje, vietinio šalinimo sistemas reikia projektuoti Atskiras kiekvienai patalpai arba kiekvienam įrenginiui. 5.2.1.10. A, b ir c kategorijų sandėliams, kuriuose gali Kauptis dujos ar garai, reikia projektuoti mechanines bendrosios Apykaitos vėdinimo sistemas. Natūralios traukos vėdinimo sistemas Leidžiama projektuoti, jei dujos ir garai lengvesni už orą, o Reikiama oro apykaita neviršija dviejų kartų per valandą, Numatant oro šalinimą tik iš viršutinės zonos. Didesnių kaip 10 t Talpos a ir b kategorijų sandėlių reikiamai oro apykaitai būtinas Rezervinis ištr …