Civilinės saugos departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktorius įsakymas dėl konvencijos dėl tarpvalst

CIVILINĖS SAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL KONVENCIJOS DĖL TARPVALSTYBINIO PRAMONINIŲ AVARIJŲ POVEIKIO IR EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVOS DĖL DIDELIŲ SU PAVOJINGOMIS MEDŽIAGOMIS SUSIJUSIŲ AVARIJŲ KONTROLĖS REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ DOKUMENTŲ PATVIRTINIMO 2004 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-131 Vilnius Siekdamas įgyvendinti Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio, Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) nuostatas ir geriau organizuoti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimų nuostatų įgyvendinimą:

1.1. Pavojingo objekto saugos ataskaitos parengimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų III sk. 17–24 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) reikalavimus rekomendacijas.

1.2. Pavojingo objekto tikrinimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų VIII sk. 43–47 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) 18 straipsnio reikalavimus rekomendacijas.

1.3. Pavojingo objekto didelio masto avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos formavimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų III sk. 15–16 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) reikalavimus rekomendacijas.

DIREKTORIUS ANTANAS PAULIKAS PAVOJINGO OBJEKTO TIKRINIMO PAGAL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ VIII SK. 43–47 P. IR TARYBOS DIREKTYVOS 96/82/EB (SEVESO II) 18 STRAIPSNIO REIKALAVIMUS REKOMENDACIJOS Pavojingo objekto tikrinimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų VIII sk. 43–47 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) 18 straipsnio reikalavimus rekomendacijos (toliau – rekomendacijos) yra parengtos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintais „Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais“, kurie buvo parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, 1996 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB ir paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/105/EB reikalavimais, taip pat atsižvelgiant į Informatikos ir saugos sistemų instituto parengtą rekomendacinio pobūdžio instrukciją.

Šiose rekomendacijose pateikiamas detalesnis tikrinimo tvarkos aprašymas, atitinkantis tiek nuostatus, tiek Tarybos direktyvos (SEVESO II) reikalavimus, tiek Informatikos ir saugos sistemų instituto parengtas rekomendacijas.

TURINYS 1. Įvadas 2. Tikrinimų/kontrolės priemonių tikslai 3. Tikrinimų/kontrolės priemonių organizavimas 4. Tikrinimų sistema 4.1. Bendrieji reikalavimai 4.2. Tikrinimų programos parengimas 4.3. Tikrinimų programos įgyvendinimas 4.4. Ataskaita atlikus tikrinimą 4.5. Tikrinimo pratęsimas prireikus 5. Kitos kontrolės priemonės 6. Tikrinimų/kontrolės priemonių „turinys“ 6.1. Bendrosios nuostatos 6.2. Priemonės didelėms avarijoms išvengti ir jų padariniams apriboti 6.3. Patikrinimai, patvirtinantys saugumo ataskaitos bei kitų ataskaitų duomenis 6.4. Patikrinimai, siekiant patvirtinti, ar informacija buvo pateikta visuomenei 6.5. Patikrinimai, siekiant patikrinti ekstremalių situacijų planavimą 7. Kiti susiję reikalai 7.1. Sąsaja tarp tikrinimų ir saugos ataskaitų 7.2. Tikrinimai po didelio masto avarijos 7.3. Nepriklausomų auditorių atliekami saugos valdymo sistemų auditai ir peržiūros 7.4. Sąsaja tarp tikrinimų/kontrolės priemonių ir veiklos draudimo I priedas. Tarybos direktyvos 96/82/EC/ 18 straipsnis ir kiti atitinkami fragmentai II priedas. Tikrinimo turinio klausimų pavyzdžiai A. Didelio masto avarijų prevencijos politika ir valdymo sistema B. Organizaciniai ir personalo klausimai C. Didelių pavojų nustatymas bei įvertinimas D. Operatyvios kontrolės klausimai (įskaitant techninę priežiūrą) E. Pakeitimų valdymo klausimai F. Ekstremalios situacijos planavimas G. Monitoringo atlikimas H. Auditas ir apžvalga 1. ĮVADAS Tarybos direktyvos 96/82/EC (SEVESO II) (toliau – Direktyva) tikslas yra didelių avarijų, kurias sukelia pavojingos medžiagos, prevencija ir jų padarinių žmonėms bei aplinkai apribojimas, siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį Europos Sąjungoje tinkamu ir efektyviu būdu. Direktyvoje pateikiami reikalavimai Seveso II programos vykdytojams, kad būtų imtasi priemonių, užtikrinančių didelių avarijų prevenciją ir jų padarinių apribojimą žmonėms bei aplinkai. Direktyvoje taip pat yra pateikiami reikalavimai siekiant užtikrinti, kad kompetentingos valdžios institucijos organizuotų nuolatinius tikrinimus arba kitas kontrolės priemones, išaiškinančias, ar vykdytojai atitinka savo užimamas pareigas, kurios nurodytos Direktyvoje. Pastarasis reikalavimas yra šių rekomendacijų objektas.

Rekomendacijų reikalavimai dėl kompetentingos valdžios atsakomybės yra tokia sritis, kuri buvo patobulinta ir gerokai sugriežtinta Seveso II Direktyvoje. Seveso I Direktyvoje buvo tik trumpa pastraipa apie tikrinimą, o naujojoje Direktyvoje apie tai yra visas straipsnis. Šis patobulinimas buvo padarytas pastebėjus, kad efektyvus tikrinimo režimas yra būtinas, norint įgyvendinti Direktyvos tikslus. Todėl šioje Direktyvoje aiškiai apibrėžiami tikrinimo režimo, kurį atliks kompetentingos valdžios institucijos ir kuris bus priderintas prie esamo europinio lygio, bruožai. Jos tikslas yra suformuluotas Direktyvos 16 skirsnyje, kuriame teigiama:

Kadangi kompetentingų valdžios institucijų atliekamų tikrinimų skirtumai gali sąlygoti skirtingą saugos lygį, yra būtina suderinti Europos Sąjungoje pagrindinių reikalavimų lygį su tais, kurie atitiktų šalių narių sukurtas tikrinimo sistemas.

Šiose rekomendacijose ketinama pateikti tolesnius aiškinimus, kurie padėtų interpretuoti „Tikrinimų“, pateiktų Direktyvos 18 straipsnyje, reikalavimus. Rekomendacijos skirtos Seveso II Direktyvos, kurioje daugiausia kalbama apie tikrinimų organizavimą bei principus, reikalavimams aptarti, bet čia neturima tikslo pateikti instrukcijas, kaip atlikti patį tikrinimą.

Šios rekomendacijos specialiai buvo parengtos taip, kad atitiktų Seveso II Direktyvos reikalavimus, taip pat, kad atitiktų ir atskleistų kitas panašias iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos Sąjungos aplinkos įstatymo įgyvendinimo bei sugriežtinimo tinklo (AĮĮST) atliekamą darbą, rengiant minimalius kriterijus (aplinkos) tikrinimams. AĮĮST darbų apimtis yra platesnė ir yra susijusi ir su kitais aplinkos apsaugos įstatymais.

Rekomendacijos parodo tokią Direktyvos interpretaciją, kuri buvo sutarta Europos Komisijos ir šalių narių valdžios institucijų. Šios rekomendacijos nėra įstatymas – jos neturėtų būti vertinamos kaip privalomos ir neatmeta kitų pagrįstų Direktyvos reikalavimų interpretacijų.

Svarbiausias tikrinimų/kontrolės priemonių tikslas yra periodiškai patikrinti, ar personalo pajėgos yra naudojamos pagal Direktyvos nurodymus, kitaip sakant, ar yra pasiektas aukštas žmonių ir aplinkos apsaugos lygis ir ar buvo imtasi priemonių, siekiant jį išlaikyti.

Tikrinimai/kontrolės priemonės turi būti pakankamos, norint planingai ir sistemingai ištyrinėti sistemas, kurias naudoja personalas: tiek techninis, tiek organizacinis, tiek vadovaujantis.

18 straipsnyje reikalaujama, kad tikrinimai/kontrolės priemonės užtikrintų, kad:

18 straipsnio reikalavimai 1. Kompetentingos organizacijos turi įkurti „tikrinimų/kontrolės“sistemą 2. Tikrinimų sistema (organizacija, atsakomybės sritis, procedūros, ištekliai ir kt.) 3. Tikrinimų programa visoms organizacijoms 4. Ataskaita po kiekvieno tikrinimo 5. Tolesni veiksmai (prireikus) 6. Tikrinimų dažnis:

7 straipsnisprireikus

9 straipsnisbent vienas tikrinimas vietoje kas 12 mėnesių, jeigu sisteminio vertinimo metu nebuvo įrodyta, kad tinka kitoks variantas

Kompetentingos organizacijos gali nuspręsti užsiimti tam tikru mastu veikla, nurodyta 18 str. Kitaip sakant, jos gali sukurti ir „tikrinimų sistemą“, ir „kitas kontrolės priemones“, naudojamas didesniu ar mažesniu mastu priklausomai nuo to, kiek jos atitinka poreikius, tačiau panašu, kad 18 straipsnio tikslams pasiekti reikėtų kiek žymesnio tikrinimų sistemos išvystymo. Jeigu yra naudojamos „kitos kontrolės priemonės“, jos turėtų užtikrinti bent tokį pat kontrolės lygį, kurio tikimasi iš tikrinimų sistemos.

Direktyvoje reikalaujama, kad tikrinimai ar kitos kontrolės priemonės nepriklausytų nuo saugos ataskaitos ar kitų pateiktų ataskaitų, tačiau naudingiausia yra visapusiška informacija, kuriai priklauso ir šiose ataskaitose pateikiami duomenys.

Tikrinimų sistema turi apimti organizacinę struktūrą, atsakomybės sritis, praktinius klausimus bei procedūras, taip pat veiksmingos ir išsamios tikrinimų programos parengimo bei įgyvendinimo išteklius.

4.2. Tikrinimų programos parengimas Direktyvoje reikalaujama, kad tikrinimų programa tiktų visoms organizacijoms, t. y. tiek nurodytoms 7 straipsnyje („žemesniosios grandies“), tiek nurodytoms 9 straipsnyje („aukštesniosios grandies“). Šiame kontekste yra būtina, kad kompetentingos organizacijos parengtų ir nuolat atnaujintų visų organizacijų, atitinkančių Direktyvą, sąrašą.

Tikrinimų programoje turi būti atsižvelgta į:

Pavojingumo ar rizikos potencialo įvertinimas:

Informacijos ir atlikimo įvertinimas:

Pasikeitimų įvertinimas:

Tikrinimų programa turi apimti visas organizacijas, tačiau toliau išvardyti faktoriai gali lemti tikrinimo metodikos skirtumus, taikant skirtingus tikrinimo būdus, kai tikrinimas atliekamas organizacijose, atitinkančiose 7 ir 9 straipsnius:

4.3. Tikrinimų programos įgyvendinimas Tikrinimų programa arba programos gali būti rengiamos nacionaliniu, regioniniu ar vietiniu lygiu, tačiau valstybė turi užtikrinti, kad bendra programa ar programos būtų taikomos visoms organizacijoms jų teritorijose ir kad tokiems tikrinimams atlikti būtų skiriamos kompetentingos valdžios institucijos.

Programa bus pakankama, planingai ir sistemiškai tiriant sistemas:

Visa programa turi būti skirta trims kiekvienos organizacijos elementams (techninio, organizacinio ir valdymo) tirti. Kiekvienas atskiras „tikrinimo/kontrolės“ veiksmas nebūtinai turi apimti tris elementus, tačiau daugeliu atvejų visi trys elementai turėtų būti sujungti ir atskiri tyrinėjimai praktikoje neturėtų būti taikomi.

Tikrinimų programoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:

Turi būti numatyta ir „neeilinių“ arba „reagavimo“ tikrinimų detalės, vykdymo būdai ir procedūros (pavyzdžiui, reaguojant į avarijas, incidentus, skundus). Valstybė turėtų atlikti panašius tikrinimus, pavyzdžiui, tokiais atvejais:

Programa gali būti vykdoma, derinant planuotus patikrinimus, kai apie juos pranešama vykdytojui iš anksto, ir netikėtus vizitus, kai vykdytojas apie juos iš anksto neperspėjamas. Iš anksto paskelbtų vizitų pranašumas yra tas, kad vykdytojo turimi ištekliai gali būti panaudoti kuo taupiau. Be to, gali būti atliekami tam tikru dažniu pasikartojantys tikrinimai, kuo naudingiau ir tikslingiau juos panaudojant, pavyzdžiui, tikrinant priežiūros kokybę per tam tikrą nustatytą laikotarpį arba prisiderinant prie vykdytojo planuoto vidinio ar išorinio audito arba saugos valdymo sistemos peržiūros. Tačiau netikėtų vizitų galimybė taip pat turėtų išlikti ir gali būti taikoma prireikus.

4.4. Ataskaita, atlikus tikrinimą Ataskaitos, rengiamos po tikrinimo, yra gyvybinės svarbos. Jos parodo Direktyvos atitikimą ir saugos sistemų, naudojamų vykdytojo organizacijos tikrinimo metu, įvertinimą. Ataskaitoje turi būti pateikti tokie duomenys:

Patikrinimų ataskaitos turi būti parengtos per nustatytą laiką, kad būtų galima sudaryti patikrinimų istoriją, kuri prireikus būtų naudojama nustatant programos prioritetus. Be to, gali iškilti būtinybė informaciją iš patikrinimų ataskaitų pasiųsti kitoms kompetentingoms valdžios institucijoms, kurias paskirs valstybė.

4.5. Tikrinimo pratęsimas prireikus Ataskaitoje apie tikrinimą turi būti nurodyti atvejai, kai yra būtina kartu su vykdytoju parengti/suderinti veiksmų planą, siekiant parodyti, kad imamasi ar bus imtasi visų atitinkamų reikalingų atitaisymo veiksmų. Tokiais atvejais paprastai tolesni tikrinimai atliekami kartu su organizacijos vadovybe, siekiant patvirtinti, jog atitinkami veiksmai buvo atlikti. Bet kuriuo atveju numanoma, kad vykdytojui bus pranešti tikrinimo rezultatai. Taip pat yra rekomenduojama aptarti, kokiu tinkamu būdu bus pranešama organizacijos personalui apie tikrinimų rezultatus bei išvadas.

Apie tikrinimo pratęsimą paprastai pranešama oficialiai, pavyzdžiui, laišku, o esant reikalui, teisėtvarkos nustatyta tvarka. Atitinkamais atvejais koreguojančių veiksmų įgyvendinimo bei veiksmingumo tikrinimo planai realizuojami pagal ataskaitoje apie tikrinimą arba tolesnių tikrinimų plane nustatytą grafiką.

Ten, kur naudojamos „kitos kontrolės priemonės“, jų turi:

Šios priemonės turi:

Šio dokumento 7.3 punktas yra skirtas saugos valdymo sistemų audito ir apžvalgos, kurią atliko kiti, rezultatams įvertinti. Tokio tipo veikla taip pat gali būti įvertinta ir apžvelgta kaip „kitos kontrolės priemonės“.

Iš kompetentingų valdžios institucijų tikimasi, kad joms atstovaus geras žinias turintys ir pasirengę inspektoriai, kad „patikrinimas“ būtų nuoseklus ir efektyvus. Ypač svarbu turėti omenyje kelis „kriterijus“, kad būtų galima įvertinti, ar vykdytojas gali pademonstruoti, jog buvo imtasi visų tinkamų priemonių. Iš kompetentingų valdžios institucijų tikimasi, kad jos sukurs ir/ar pritaikys tinkamus kriterijus tiriant technines, organizacines ar valdymo sistemas ir parengs specifines priemones bei metodus, kuriuos panaudos inspektoriai (t. y. instrukcijas, sąrašus, rizikos kriterijus, tinkamus duomenų bankus ir programinę įrangą ir t. t.), kas yra būtina užtikrinant vykdomų patikrinimų ir įvertinimų adekvatumą.

6.2. Priemonės didelėms avarijoms išvengti ir jų padariniams apriboti Direktyvoje reikalaujama, kad vykdytojas imtųsi visų būtinų priemonių didelio masto avarijoms išvengti bei jų padariniams sušvelninti, ir pateikiamos didelio masto avarijų prevencijos politikos bei jų valdymo sistemos gairės, kurių pagrindas yra šie elementai:

Patikrinimas gali būti efektyviai atliktas, ištyrus vykdytojo technines, organizacines ir valdymo sistemas, turint omenyje čia nurodytas ribas.

Visų pirma, bet kuriuo atveju yra būtina įsitikinti, ar buvo suformuota didelio masto avarijų prevencijos strategija. Antra, yra būtina įsitikinti, kad vykdytojas gali pademonstruoti, jog tą strategiją gerai įvaldė tinkamos valdymo sistemos. Atskirame Komisijos instrukcijos dokumente smulkiai aprašomi Direktyvos reikalavimai minėtoms strategijoms bei sistemoms, taikomi 7 straipsnyje minimoms organizacijoms („žemesnioji grandis“) ir 9 straipsnyje minimoms organizacijoms („aukštesnioji grandis“), kuriais, esant reikalui, tikrintojas taip pat gali vadovautis. Trečia, yra būtina įsitikinti, kad valdymo sistema pateikia tinkamas priemones bei įrangą praktikoje.

Valstybė turi užtikrinti, kad tikrinimai apimtų ir organizacinių bei valdymo sistemų atitikimo Direktyvos reikalavimus patikrinimą, vadovaujantis atitinkamu dokumentu, pavyzdžiui, Komisijos instrukcija* apie didelio masto avarijų prevencijos strategiją (DMAPP) ar saugos valdymo sistemas (SVS), kurios buvo minėtos anksčiau, arba kita tinkama instrukcija. Komisijos DMAPP/SVS instrukcija taip pat gali pateikti naudingų nurodymų, susijusių su tos „techninės sistemos“ dalies, kuri susijusi su procedūriniais dalykais, ištyrimu. Be to, „techninės sistemos“ patikrinimas turi apimti ir tai, ar vykdytojas identifikavo atitinkamą didelio masto avarijų riziką, taip pat techninių priemonių, kurių ėmėsi vykdytojas didelio masto avarijų prevencijai ir jų padarinių sumažinimui užtikrinti, įvertinimą.

Šiame kontekste kompetentingos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad tikrintojai disponuotų pakankama technine informacija bei žiniomis patikrinimų efektyvumui užtikrinti.

Vykdytojas turi pademonstruoti, kad buvo imtasi tinkamų avarijos prevencijos ir padarinių švelninimo priemonių. Taigi vykdytojas turi pademonstruoti, kad:

Priemonės, naudojamos rizikos identifikacijoje, ir kai kurie analizės metodai yra išvardyti Komisijos instrukcijos dokumente, kuris naudojamas, rengiant saugos ataskaitą (žr. 13 šaltinio III priedą). Nors šis rekomendacijų dokumentas yra skirtas 9 straipsnio organizacijoms, nurodymai, susiję su rizikos identifikacija, taip pat puikiai tinka 7 straipsnio organizacijoms („žemesnės grandies“ organizacijoms).

II priede pateikiamas problemų, aptartinų tikrinimo metu, klausimų sąrašo pavyzdys, kuris galėtų būti kaip forma priimant tikrintojui sprendimus apie vykdytojo naudojamų sistemų efektyvumą. Šis priedas sudarytas, remiantis Komisijos parengta saugos ataskaitos instrukcija ir DMAPP bei SVS dokumentais, bei pavyzdžiais, pateiktais šią Instrukciją rengusių Darbo grupės ekspertų. Priedas yra sudarytas iš atitinkamų klausimų, iš kurių kyla naujų klausimų, o pastarieji savo ruožtu išprovokuoja naujus klausimus ir/arba dokumentų bei įrangos patvirtinimą. Pasiūlymai nepretenduoja būti išsamūs ar privalomi visiems patikrinimams, tačiau šios rekomendacijos galėtų padėti pagrindą tolesnėms instrukcijoms, skirtoms tikrintojams rengti.

Vienas išskirtinis naujos Direktyvos bruožas yra tas, kad iš vykdytojo reikalaujama pasirengti atlikti naudojamų valdymo sistemų monitoringą, auditą ir apžvalgą. Monitoringo, audito ir apžvalgos rezultatai gali būti pagrindinis informacijos šaltinis, padedantis kompetentingoms valdžios institucijoms apibrėžiant tikrinimo prioritetus, nustatymą, ar valdymo sistema yra efektyvi, ir galbūt tikrinimų dažnį. Esminiai parametrai, į kuriuos turi būti atsižvelgta, apima atitikimą, išsamumą, proaktyvių bei reaktyvių atlikimo priemonių kokybę ir kiekį ir sukelia veiksmus, kuriuos paskatina auditas ir apžvalga. Tolesnes detales apie pramonėje taikomą praktiką ir pagrindines atlikimo priemones galima rasti literatūroje (žr. III priedą). II priedo H skyriuje pateikiama smulkesnė informacija apie galimus tikrinimo klausimus, susijusius su vidiniu auditu.

III priede pateikiamos nuorodos į dokumentus, kuriuose pateikiama tolesnė informacija apie „tinkamų priemonių, kurių imamasi norint užkirsti kelią didelio masto avarijoms ir sumažinti jų padarinius, demonstravimą“.

6.3. Patikrinimai, patvirtinantys saugumo ataskaitos bei kitų ataskaitų duomenis Duomenų ir informacijos, pateikiamų saugos ir visose kitose ataskaitose, patikimumo patvirtinimas gali būti atliekamas naudojantis:

Duomenų ir informacijos, pateikiamų saugos ir visose kitose ataskaitose, patikimumo patvirtinimas turėtų apimti specialų su saugumu susijusių skyrių ir svarbių saugumui sistemų bei komponentų aprašymą. Šie aprašymai yra esminiai, padedantys geriau suprasti rizikos analizę, aiškiai aprašantys ryšius tarp rizikos šaltinių ir jų prevencijos, kontrolės ir švelninančių priemonių, įskaitant testavimo, priežiūros ir tikrinimo sistemas ir atitinkamą dokumentaciją.

Duomenų ir informacijos, pateikiamų saugos ir visose kitose ataskaitose, patikimumo patvirtinimas taip pat turėtų apimti svarbių faktorių, susijusių su pagrindiniais rizikos analizės ir rizikos įvertinimo rezultatais, patvirtinimą. Originalūs įvertinimai turi būti pateikiami kompetentingoms valdžios institucijoms joms pareikalavus.

Patirtis, sukaupta rengiant saugos ataskaitas, ir atitinkamų įvertinimo priemonių naudojimas gali suteikti vertingą informaciją, kuri padėtų išvengti didelio masto avarijų arba sumažinti jų padarinius.

6.4. Patikrinimai, siekiant patvirtinti, ar informacija buvo pateikta visuomenei Atitinkamas Direktyvos tekstas:

Direktyvos 13 (1) straipsnyje yra reikalaujama iš šalių narių užtikrinti, kad informacija apie saugos priemones ir privalomą elgesį avarijos atveju būtų pateikiama, net jos specialiai ir neprašant, asmenims, atsakingiems už stambios avarijos poveikį... ir t. t.

Tikrinant 9 straipsnyje minimas organizacijas, turi būti užtikrinta, kad tikrinimo sistemos ir kitos kontrolės priemonės atitiktų šiuos reikalavimus:

6.5. Patikrinimai, siekiant patikrinti ekstremalių situacijų planavimą Bet kurių organizacijų DMAPP turi atsižvelgti į Direktyvos III priedo principus. Direktyvos III priedo (c)–(v) punktuose – ypatingosios padėties planavimas – yra reikalaujama, kad vykdytojas įdiegtų ir įgyvendintų prognozuojamų nelaimių identifikavimo tvarką, remdamasis sisteminga analize ir parengtų, išbandytų ir nuolat peržiūrėtų kritinių atvejų planus, skirtus atsakomiesiems veiksmams ypatingosios padėties atveju. Į tikrinimus įtraukiamas šių aspektų aptarimas, atsižvelgiama į organizacijų, minimų 7 straipsnyje („žemesnės grandies“ organizacijoms), reikalavimų pobūdį.

Organizacijų, minimų 9 straipsnyje („aukštesnės grandies“ organizacijų), ypatingosios padėties planams nustatomi papildomi reikalavimai, nurodyti Direktyvos 11 straipsnyje. Beje, 11 straipsnio (4) punkte yra reikalaujama, kad šalys narės užtikrintų vykdytojų ir paskirtų institucijų atliekamą vidinių ir išorinių ypatingosios padėties planų peržiūrėjimą, išbandymą ir, esant reikalui, keitimą bei atnaujinimą atitinkamais, ne didesniais kaip trejų metų, intervalais. Atliekant peržiūrėjimus atsižvelgiama į atitinkamose organizacijose arba atitinkamose ypatingosios padėties valdymo tarnybose įvykusius pokyčius, naujas technines žinias bei žinias apie atitinkamus atsakomuosius veiksmus didelių avarijų atvejais. Valstybė gali įvesti tikrinimus, kuriais siekiama įsitikinti, ar tikrinimų veikla atitinka 11 straipsnio reikalavimus.

Tikrinimai/kontrolė atliekami bet kuriuo atveju nepriklausomai nuo saugos ataskaitos gavimo, tačiau 9 straipsnyje nurodytų organizacijų atveju saugos ataskaitos studijavimas ir jos įvertinimo rezultatai gali padėti veiksmingai planuoti tikrinimus ir nustatyti jų mastą bei turinį. Kompetentinga organizacija turi koordinuoti abiejų šių veiklos sričių rezultatus. Tikrinimų veiklos prioritetų nustatymas gali ypač padėti studijuojant saugos ataskaitas arba nustatant tolesnius veiksmus po šių ataskaitų išvadų parengimo.

7.2. Tikrinimai po didelio masto avarijos Direktyvoje reikalaujama, kad kompetentinga organizacija:

Informacija apie avarijas bei atitinkamos išvados turi būti efektyviai platinamos, siekiant išvengti panašių įvykių pasikartojimo. Ši informacija bei žinios taip pat turi būti naudojamos peržiūrint bendrą tikrinimų programą. Tai padės prireikus patikslinti tikrinimo prioritetus bei mastą.

7.3. Nepriklausomų auditorių atliekami saugos valdymo sistemų auditai ir apžvalgos Šio dokumento 6.2 punkte paminėtas oficialus reikalavimas vykdytojui atlikti savo valdymo sistemos monitoringą bei jos auditą ir apžvalgą yra svarbus atitinkamos informacijos šaltinis. Instrukcijoje apie saugos valdymo sistemas yra minima, kad turi būti paskirti atitinkami darbuotojai auditui atlikti, turint omenyje ekspertizės būtinybę, nepriklausomą veikimą ir techninę paramą. Čia gali prireikti specialiai išmokytų tos pačios kompanijos darbuotojų arba trečios šalies organizacijos specialistų.

Saugos valdymo sistema gali būti susijusi su kita valdymo sistema, tvarkančia kitus dalykus. Tais atvejais, kai vykdytojas naudojasi integruota valdymo sistema, pavyzdžiui, aplinkosaugos, darbuotojų sveikatos apsaugos bei saugos ir galbūt kokybės valdymo sistema, galima naudotis atitinkamais nurodymais bei standartais, pavyzdžiui, EMAS, ISO 14001 arba ISO 9001. Monitoringo, audito ir apžvalgos rezultatai, gauti remiantis tokiais nurodymais, bus kitas potencialiai tinkamas ir vertingas informacijos šaltinis. Pagal kai kuriuos šių nurodymų, be vykdytojo atliekamo valdymo sistemos audito, ji turi būti tikrinama ir nepriklausomų auditorių. Kompetentinga organizacija turi atsižvelgti į tokią informaciją, siekdama maksimaliai padidinti tikrinimų veiksmingumą, tačiau vykdytojas turi pademonstruoti, kad jo valdymo sistema yra visiškai parengta didelėms avarijoms valdyti ir atitinka Direktyvos reikalavimus.

7.4. Sąsaja tarp tikrinimų/kontrolės priemonių ir veiklos draudimo Tikrinimų sistema ar kitos kontrolės priemonės gali susidurti su situacija, kai tenka uždrausti naudotis (ar leisti kitiems naudoti) bet kuriuo pastatu, įranga arba saugojimo patalpa ar bet kuria jų dalimi, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad priemonės, kurių imasi vykdytojas, yra nepakankamos arba nebuvo pateiktos ataskaitos ar kita informacija. ______________ I Priedas Tarybos direktyva 96/82/EC/ 18 straipsnis ir kiti atitinkami fragmentai:

Kita atitinkama Direktyvos ištrauka:

9(4) straipsnis (veiksmai, susiję su Saugos ataskaitos įvertinimu) Vykdytojui dar nepradėjus statybos ar kitų darbų arba 3 paragrafo antroje, trečioje bei ketvirtoje pastraipose nurodytais atvejais, kompetentinga organizacija turi per priimtiną laikotarpį po ataskaitos gavimo:

10 straipsnis(modifikacijos)

Tais atvejais, kai modifikuojama įranga, pati organizacija, sandėliavimo patalpos, gamybinis procesas arba pavojingų medžiagų, turinčių įtakos didelių avarijų tikimybei, rūšis ar kiekis, šalis turi užtikrinti, kad vykdytojas:

11(4) straipsnis (ypatingosios padėties planas) Valstybė turi užtikrinti, kad vykdytojai ir paskirtos vadovaujančios organizacijos peržiūrėtų, išbandytų ir, esant reikalui, keistų bei papildytų vidinius ir išorinius ypatingosios padėties planus atitinkamais (ne mažesniais kaip trejų metų) intervalais. Peržiūros metu atsižvelgiama į pokyčius atitinkamoje organizacijoje arba atitinkamoje ypatingosios padėties tarnyboje, naujas technines žinias bei žinias, susijusias su atsakomaisiais veiksmais didelių avarijų atvejais.

14(2) straipsnis (po didelės avarijos) Valstybė turi pareikalauti iš kompetentingos organizacijos, kad ji: (a) užtikrintų, jog būtų imtasi visų skubių, einamųjų ir ilgalaikių priemonių, kurios gali būti reikalingos; (b) rinktų (tikrinimo, tyrimo ir kitomis tinkamomis priemonėmis) informaciją, reikalingą visapusiškai techninių, organizacinių ir vadybinių didelės avarijos aspektų analizei; (c) imtųsi atitinkamų veiksmų, siekdama užtikrinti, kad vykdytojas imtųsi skubių, nuosaikių ir ilgalaikių atsakomųjų priemonių; (d) teiktų rekomendacijas, susijusias su prevencijos priemonėmis ateityje.

17 straipsnis(draudimas naudoti)

Valstybė gali uždrausti naudotis (ar leisti kitiems naudotis) bet kuriuo pastatu, įranga arba saugojimo patalpa ar bet kuria jų dalimi, jeigu vykdytojas nustatytu laiku nepateikė pranešimo, ataskaitos ar kitos pagal šią Direktyvą reikalaujamos informacijos.

Egzistuoja ryšys tarp tikrinimo ir organizacijų, minimų 9 straipsnyje, saugos ataskaitos studijavimo, kaip yra nurodoma šio dokumento 7.1 punkte. Šiame kontekste numanomi tikrinimo punktai, pateikti šiame priede, gali kartotis kaip ir nagrinėjant saugos ataskaitą. Todėl kompetentinga organizacija gali kai kuriuos klausimus traktuoti kaip saugos ataskaitos įvertinimo dalį.

A. Didelio masto avarijų prevencijos politika ir valdymo sistema

Pastaba. Žemesniosios grandies organizacijoms III priedo nuostatų atitikimas yra nustatomas, atsižvelgiant į III priedo principų taikymą DMAPP ir atitinkamose rengiamose valdymo sistemose. Šis kiek lankstesnis ryšys turėtų būti proporcingas, ir jį reikėtų turėti omenyje atliekant tikrinimus.

B. Organizaciniai ir personalo klausimai

C. Didelių pavojų nustatymas bei įvertinimas

D. Operatyvios kontrolės klausimai (įskaitant priežiūrą)

E. Pakeitimų valdymo klausimai (smulkiau apie pakeitimų valdymo klausimus žr. III priedo literatūros sąraše)

F. Ekstremalios situacijos planavimas (žr. 6.5 punkto pastabas) Ar gali vykdytojas: a. aprašyti atsakomųjų veiksmų organizavimą didelės avarijos atveju ir pateikti įrodymų, kad avarijos vietoje imtasi reikalingų priemonių; b. pateikti įrodymų, kad yra surašytas ypatingosios padėties planas, apimantis visus galimus kritinius atvejus visiems didelių avarijų scenarijams; c. pateikti įrodymų, kad yra numatytos tinkamos ir pakankamos koordinavimo bei ryšių operacijos atsakomųjų veiksmų metu; č. pateikti įrodymų, kad yra numatytos alternatyvios tarnybos įprastų ypatingosios padėties sistemų sutrikimų atvejams; d. aprašyti vidinius bei išorinius išteklius, kurie gali būti vykdytojo mobilizuojami didelės avarijos padariniams žmogui bei aplinkai apriboti; e. parodyti, kad yra aptartas atsakomųjų veiksmų ypatingosios situacijos atveju veiksmingumas, siekiant maksimaliai sumažinti bendrą didelės avarijos poveikį žmogui bei aplinkai; ę. pateikti įrodymų, kad pakankamas darbuotojų skaičius (kritinių situacijų komanda) gali atitinkamu laiku atlikti avarijos poveikio mažinimo veiksmus, numatytus vidinių ypatingosios padėties planų; ė. pateikti įrodymų, kad įranga, kuri gali būti mobilizuojama atliekant didelėss avarijos padarinių mažinimo veiksmus, turėtų būti tinkama numatytam tikslui; f. pateikti įrodymų, kad yra parūpinta tinkamų ir pakankamų asmeninės apsaugos priemonių ir gelbėjimo įrangos didelės avarijos atveju; g. pateikti įrodymų, kad yra parūpinta tinkamų ir pakankamų priešgaisrinės apsaugos ir gaisrų gesinimo priemonių didelės avarijos atveju; h. pateikti įrodymų, kad tinkamos ir pakankamos priemonės gali būti mobilizuotos toksiškų ir/arba degių medžiagų išmetimui maksimaliai sumažinti bei jų poveikiui sušvelninti didelės avarijos atveju; i. pateikti įrodymų, kad tinkami ir pakankami ištekliai gali būti mobilizuoti pavojingų medžiagų patekimo į dirvą ar vandenis (įskaitant kontroliuojamus vandenis) padariniams maksimaliai sumažinti; į. parodyti, kad buvo atitinkamai aptartas ugniagesių veiklos poveikis aplinkai; y. pateikti įrodymų, kad tinkamos ir pakankamos priemonės, susijusios su monitoringu ir/arba pavyzdžių ėmimu, gali būti mobilizuotos didelės avarijos atveju; j. parodyti, kad yra numatytos atitinkamos, tinkamos ir pakankamos priemonės, susijusios su vėjo greičio bei krypties ir kitų aplinkos sąlygų monitoringu didelės avarijos atveju; k. pateikti įrodymų, kad yra numatytos tinkamos ir pakankamos priemonės, susijusios su aplinkos sutvarkymu bei išvalymu po didelės avarijos;

l. pateikti įrodymų, kad tinkamos ir pakankamos priemonės gali būti mobilizuotos skubiai medicinos pagalbai/gydymui atsakomųjų veiksmų metu; m. pateikti įrodymų, kad yra numatytos tinkamos ir pakankamos priemonės bet kuriai papildomai įrangai, kuri gali būti reikalinga vykdant atsakomuosius veiksmus avarijos atveju, mobilizuoti; n. pateikti įrodymų, kad yra numatytos atitinkamos priemonės, susijusios su atsakomiesiems veiksmams avarijos atveju mobilizuojamų išteklių bei kitos naudojamos įrangos technine priežiūra, tikrinimu bei išbandymu; o. pateikti įrodymų, kad saugos valdymo sistemoje yra numatytos atitinkamos priemonės, susijusios su žmonių mokymu vietoje, vykstant atsakomiesiems veiksmams avarijos atveju; p. pateikti įrodymų, kad yra parengtos ir patvirtintos ypatingosios padėties planų išbandymų ir peržiūrėjimų procedūros. (Pastaba. Kompetentinga organizacija gali norėti stebėti bandymus kaip atliekamo tikrinimo dalį); r. pateikti informaciją apie išorines tarnybas bei organizacijas, kurios gali suteikti pagalbą, pradedant vykdyti ir veiksmingai vykdant ypatingosios padėties planą; s. apibendrinti šias apsaugos bei kišimosi priemones, kurios turi būti naudojamos kaip pagrindas rengiant vidinius ypatingosios padėties planus.

G. Monitoringo atlikimas

H. Auditas ir apžvalga Ar buvo atliekami auditai bei apžvalgos, kaip tai numatyta Direktyvos III priedo (vii) punkte?

Pagrindiniai reikalavimai saugos ataskaitai rašyti yra apibūdinti jau minėtuose Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose.

Šiose rekomendacijose detaliau aprašomi minėti reikalavimai, kuriais remiantis galima parengti išsamią, nuostatus ir Tarybos direktyvos reikalavimus atitinkančią saugos ataskaitą. Tai taip pat palengvina darbą kompetentingai organizacijai ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms.

Pastaba. Rekomendacijose minimi priedai yra Tarybos direktyvų 96/82/EB ir 2003/105/EB (toliau – Direktyva) priedai.

1 SKYRIUS

Bendroji informacija Organizacijos aprašymas 1. Saugos ataskaitoje pateikiamas atitinkamas organizacijos aprašymas, siekiant, kad kontroliuojančios įstaigos susidarytų aiškų jos tikslų, išsidėstymo, veiklos bei įprastų rizikos faktorių, taip pat tarnybų bei techninės įrangos, užtikrinančių saugų darbą, vaizdą. Aprašymo apimtis priklauso nuo tiriamos organizacijos keliamo pavojaus. Aprašyme taip pat atskleidžiami ryšiai tarp skirtingos įrangos bei sistemų organizacijoje, bent jau tiek, kiek jie yra susiję su bendromis tarnybomis ir bendru organizacijos valdymu.

Vadovavimas ir organizavimas 3. Kadangi organizaciniai aspektai yra neatskiriama saugos sistemos dalis, saugos ataskaitoje turi būti aprašyta organizacijos struktūra, įskaitant funkcijų bei atsakomybės sričių paskirstymą, vykdant organizacijos ir jos įrengimų saugos operacijas.

Buveinė 4. Organizacijos aprašyme turi būti pateikti organizacijos buveinės topografiniai duomenys ir paaiškinta, kaip ją pasiekti; aiškinimų išsamumas proporcingas organizacijos keliamam pavojui bei jos aplinkos pažeidžiamumui.

Išsidėstymas 8. Visos organizacijos ir jos atitinkamų skyrių išsidėstymas turi būti aiškiai pavaizduotas atitinkamo mastelio planuose. Didesnio mastelio schemose ir/arba paveiksluose vaizduojami atskiri skyriai ir/arba įrengimai.

Organizacijos aplinka ir ją supanti teritorija 10. Gamtinės aplinkos ir organizacijos buveinę supančios teritorijos aprašymo detalizacija yra proporcinga organizacijos keliamam pavojui. Turi būti parodyta, kad vykdytojas atliko pakankamai išsamią gamtinės aplinkos ir organizacijos buveinę supančios teritorijos analizę, kad galėtų nustatyti, kiek jos trukdys saugos operacijoms, ir kartu jų pažeidžiamumo laipsnį didelės avarijos atveju.

Kai kurie duomenys gali būti praleisti, tačiau turi būti paaiškinta, kodėl taip pasielgta.

Saugos ataskaitoje taip pat turi būti pateikti duomenys apie gamtinės aplinkos pažeidžiamumą didelės avarijos atveju. Gali būti nagrinėjami šie aplinkos faktoriai:

Pavojingos medžiagos 15. Saugos ataskaitoje turi būti pateikti atitinkami duomenys apie pavojingų medžiagų, kurioms taikoma Direktyva, tipus bei kiekius organizacijoje. Medžiaga gali priklausyti vienai iš šių kategorijų:

Apie pasirinktas pavojingas medžiagas pateikiami šie duomenys: a. medžiagos tipas ir kilmė (CAS numeris, IUPAC pavadinimas, prekybinis pavadinimas, empirinė formulė, cheminė sudėtis, grynumo laipsnis, jeigu tai svarbu, pagrindiniai teršalai ir kt.); b. fizinės bei cheminės savybės (būdingos temperatūros bei slėgiai, koncentracijos ir fazės normaliomis ir nenormaliomis sąlygomis, pusiausvyros duomenys ir darbo charakteristikos, jeigu tai yra svarbu, termodinaminės ir transportavimo charakteristikos, duomenys apie fazių pokyčius, įsiliepsnojimo temperatūras, užsidegimo temperatūras, kietųjų medžiagų degumą, savaiminio užsidegimo temperatūras, sprogumo ribas, terminio stabilumo duomenys, duomenys apie reakcijas bei jų mastą, irimą ir kt.); c. toksikologinės, įsiliepsnojimo ir sprogumo charakteristikos (toksiškumas, pastovumas, dirginantis poveikis, ilgalaikis poveikis, poveikių visuma, pavojingi simptomai, poveikis aplinkai, ekotoksiniai duomenys ir kt.); d. kita (pvz., korozijos charakteristika, ypač medžiagoms, naudojamoms tarai).

Žymi šios informacijos dalis gali būti randama saugos duomenų lentelėse (tarp jų ir didžiausios leistinos darbo koncentracijos, atitinkami ribiniai dydžiai, duomenys, reikalingi sveikatos apsaugai darbo vietose, medžiagų aptikimo darbo vietose metodai bei priemonės ir/arba joms pasklidus ir kt.).

Pavojinga įranga ir veikla 16. Pavojingos veiklos (procesų/saugojimo) aprašyme turi būti nurodyti atitinkamų operacijų organizacijoje tikslai bei pagrindiniai bruožai, kurie turi įtakos saugai ir gali sukelti didelės avarijos pavojų. Jiems priklauso: a. pagrindinės operacijos; b. cheminės reakcijos, cheminės ir biologinės konversijos bei transformacijos; c. laikinojo saugojimo vietos; d. kita su saugojimu susijusi veikla, t. y. pakrovimas/iškrovimas, transportavimas, įskaitant perdavimą vamzdynais, ir kt.; e. likučių bei atliekų pašalinimas, saugojimas, pakartotinis naudojimas bei perdirbimas arba tvarkymas; f. naudotų dujų pašalinimas arba valymas; g. kiti procesų etapai, ypač valymo ir apdorojimo operacijos.

Saugos ataskaitoje pateikiama informacija turi būti pakankama, kad kompetentinga organizacija galėtų deramai įvertinti kontrolės sistemų būklę, o jai pareikalavus, gali būti nurodyti papildomi informacijos šaltiniai.

Paslaugos 20. Pristatant organizacijos tarnybas, reikia nurodyti svarbiausias šių tarnybų (skubaus reagavimo tarnybų, pirminės/antrinės pagalbos tarnybų ir kt.) charakteristikas. Aprašyme turi būti aiškiai nurodyta, kurios tarnybos yra bendros daugeliui ar visiems padaliniams ir kurios yra skirtos konkrečiam padaliniui ir turi atitinkamas pagalbines sistemas. Turi būti išnagrinėtos šios temos:

Tiekimas iš išorės:

Komunalinės paslaugos organizacijos viduje:

Kitos tarnybos:

Atliekų tvarkymo sistemos:

Monitoringo tarnybos:

2 SKYRIUS

Pavojaus identifikavimas ir rizikos įvertinimas Įvadas 1. Saugos ataskaitoje turi būti parodyta, kad vykdytojas identifikavo didelių avarijų pavojus ir įvertino riziką, susijusią su įrengimais bei organizacijos veikla. Saugos ataskaitoje pateikiami vykdytojo atliktų pavojaus analizės ir rizikos įvertinimo rezultatai, kurių išdėstymo išsamumas proporcingas potencialiai rizikai. Bendruoju atveju atliekant pavojaus analizę yra dokumentuojami pavojaus šaltiniai, įvertinama santykinė didelės avarijos tikimybė bei jos pasekmės.

I. su sauga susijusių poskyrių (įrengimų arba jų dalių) identifikacijos;

II. pavojaus šaltinių identifikacijos;

III. potencialių didelių avarijų padarinių įvertinimas;

IV. prevencijos, kontrolės ir poveikio mažinimo priemonių planavimo bei įvertinimo.

A žingsnis Didžiausias dėmesys skiriamas skyrių, turinčių didžiausią didelių avarijų potencialą, identifikacijai bei analizei, tačiau neignoruojant ir kitų skyrių saugos problemų. Taigi skyriai, turintys didelį didelių avarijų potencialą dėl to, kad juose dirbama su pavojingomis medžiagomis arba jos yra apdorojamos, yra identifikuojami kaip skyriai, susiję su sauga.

B žingsnis Identifikuojami pavojaus šaltiniai, kurie gali sukelti didelę avariją su sauga susijusiuose skyriuose. Be to, nustatomos sąlygos, kurioms esant gali įvykti didelės avarijos ir tokių avarijų padariniai.

C žingsnis Įvertinamos numatytos prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonės.

Rizikos įvertinimas gali siekti nustatyti didelių avarijų tikimybę ir parodyti žmonių, turto bei aplinkos apsaugos priemonių tinkamumą. Rizikos įvertinimo technika, pagrįsta kokybiniais metodais, pusiau kiekybiniais kriterijais ir grynai kiekybiniais metodais, yra pateikiama D.2, D.3, D.4 ir D.5 prieduose.

A žingsnis Preliminari pavojaus analizė 6. Atliekant preliminarią pavojaus analizę ((toliau – PPA), identifikuojami organizacijos skyriai, apsprendžiantys jos saugą. Šie skyriai apibūdinami, nurodant pavojingų medžiagų kiekius bei jų būdingas savybes ir/arba atitinkamus procesus, ir yra organizacijos dalis, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio dėl jos potencialaus pavojingumo. PPA atliekama įvairiais pavojų tyrimo metodais; jų pavyzdžiai pateikiami D.2 priede.

B žingsnis Pavojaus šaltinių identifikacija ir didelių avarijų padarinių įvertinimas Pavojaus šaltinių identifikacija 10. Pavojaus šaltiniai gali būti apibūdinti kaip sąlygos arba įvykiai, kurie gresia saugiam organizacijos, jos įrengimų ar įrangos veikimui. Šie šaltiniai identifikuojami visuose jų veikimo etapuose (paleidimo, normalaus veikimo, darbo nutraukimo, pakrovimo, iškrovimo ir kt.).

Veikimu, t. y. žmonių klaidomis dirbant su įranga, ją prižiūrint bei aptarnaujant, pačios įrangos gedimais bei defektais, neteisingu saugojimu, fiziniais arba cheminiais parametrais, peržengiančiais nustatytas ribas, komunalinio ūkio įrangos gedimais ir kt.

Išoriniais įvykiais, t. y. kaimynų veikla, transportu, gamtos sukeliamais pavojais ir kt.

Saugumu, t. y. neleistinu įsibrovimu.

Kitomis priežastimis, susijusiomis su konstrukcija, statyba bei saugos valdymu, t. y. konstrukcijos netinkamumas, projektavimo klaidos, veikimo tvarkos netinkamumas, įrangos ar proceso pakeitimai, netinkama leidimų dirbti sistema, netinkama techninė priežiūra ir kt.

Su darbu susiję pavojaus šaltiniai 14. Priklausomai nuo potencialių didelių avarijų padarinių masto pavojaus šaltiniai gali būti nustatomi paprastomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant kontrolinius sąrašus, ir sudėtingesniais metodais, pavyzdžiui, HAZOP, FMEA ir t. t. Nuorodas į įvairius metodus galite rasti D.3 priede.

Išoriniai pavojų šaltiniai 18. Išorinė veikla ar įvykiai yra svarbus pavojaus šaltinis. Saugos ataskaitoje turi būti nurodyti tokie šaltiniai bei jų lokalizacija ir aptartas jų galimas poveikis. Istoriniai duomenys gali būti naudingi, nurodant tokių įvykių tikimybę bei poveikį. Kompetentingai organizacijai pareikalavus, ataskaitoje turi būti aptartas grandininės reakcijos efekto sukeltų avarijų poveikis. C priede pateikiame galimų išorinių pavojaus šaltinių sąrašą bei žinias apie atitinkamus tyrimų ir analizės metodus.

Įmonės sauga 19. Aptariami nesankcionuotų veiksmų įmonės teritorijoje padarinių klausimai.

Kiti šaltiniai, susiję su konstrukcija, statyba ir saugos valdymu 20. Kiti pavojaus šaltiniai yra susiję su visu organizacijos bei jos įrengimų gyvavimo ciklu (projektavimu, statyba, instaliacija, eksploatacijos pradžia, pašalinimu iš eksploatacijos, įrangos ar procesų pakeitimais, leidimų dirbti sistema, technine priežiūra ir kt.). Saugos ataskaitoje turi būti aptartos tokių pavojų kontrolės priemonės (žr. 3 skyrių). Alternatyviu atveju saugos ataskaitoje pateikiamos nuorodos į kitą dokumentą, kuriame aprašoma didelių avarijų prevencijos politika ir saugos valdymo sistema.

Padarinių įvertinimas 21. Avarijos padarinių įvertinimas žmonėms bei aplinkai yra esminis kelių analizės etapų aspektas, ir saugos ataskaitoje turi būti apibendrintos ir dokumentuotos tokios analizės išvados: a. Padarinių įvertinimas yra neatskiriama sistemingos pavojų analizės dalis, kuri padeda nustatyti technines/organizacines apsaugos priemones didelėms avarijoms išvengti arba avarijų padariniams sušvelninti. Toks įvertinimas gali būti atliekamas pasikliaujant sveiku protu, taikant kokybinius ar supaprastintus modelius, išskyrus atvejus, kai reikalaujama kiekybinio tikslumo. b. Įvertinant padarinius aprašomi pasirinktų scenarijų avarijų rezultatai, siekiant pateikti informaciją, reikalingą bendrai didelių avarijų pavojų kontrolei, ypatingosios padėties planavimui (vidiniam ir išoriniam) ir žemėnaudos planavimui aplink organizacijos buveinę. Tokie įvertinimai grindžiami atitinkamais kiekybiniais modeliais.

Esama įvairių priemonių šiam uždaviniui nuosekliai vykdyti. Atitinkamą informaciją šiais klausimais galima rasti literatūroje (D.5 priedas), kur taip pat pateikiami aplinkos parametrai (fauna, flora, oras, dirva, paviršiniai ir požeminiai vandenys) bei poveikio analizės metodai (D.6 priedas).

C žingsnis Prevencijos, kontrolės ir poveikio švelninimo priemonės 23. Pavojus galima likviduoti arba sumažinti jų kilimo šaltinyje, taikant atitinkamas saugos praktikos priemones. Tokios priemonės: a. leidžia išvengti gedimų; b. leidžia išvengti nenormalaus funkcionavimo, kuris gali sąlygoti didelę avariją; c. sumažina didelių avarijų poveikį žmonėms ir aplinkai.

Prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonių įvertinimas 25. Prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonių įvertinimas atliekamas kartu su bendros rizikos įvertinimu. Saugos ataskaitoje aptariami bendri priimti kriterijai (t. y. geriausia prieinama technologija, gera inžinerinio darbo praktika, kiekybiniai rizikos kriterijai), paaiškinama, kodėl iš visų galimų variantų buvo pasirinktas būtent naudojamas metodas, ir nurodoma: a. kriterijai, naudoti nustatant išsamumo, įvairumo ir savitumo laipsnį, reikalaujamą iš prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonių; b. komponentų bei sistemų patikimumas ir organizacinių priemonių efektyvumas; c. funkciniai skaičiavimai, reikalingi patvirtinti, kad priemonės bus pakankamos su konstrukcija susijusioms avarijoms įveikti (konstrukcijos kriterijai ir numanomos apkrovos – pagal atitinkamą gero inžinerinio darbo praktiką; priemonių įsigaliojimo laikas bei tvarka ryšium su proceso/avarijos evoliucija ir žmogaus-mašinos sąsaja ir t. t.); d. grįžtamasis ryšys tarp priemonių ir visos sistemos; e. atitinkamų šalyje nustatytų taisyklių ir atitinkamų praktinių kodeksų atitiktis.

Dokumentacija 27. Saugos ataskaitoje turi būti smulkiai aprašyti organizacijos skyriai bei padaliniai, kurie apsprendžia jos saugą. Šis aprašymas neturi dubliuoti 1 skyriaus reikalavimų ir gali būti pateiktas saugos ataskaitos priede. Iš aprašymo turi būti lengvai suprantama: a. kurios proceso ar įrangos dalys turi pavojingų medžiagų, ir jų išsidėstymas; b. kuriuose organizacijos padaliniuose vyksta pavojingi procesai; c. kas atlieka saugos funkcijas, t. y. įgyvendina prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemones; d. vidinės priežastys, galinčios sukelti didelę avariją.

Toks aprašymas turi padėti geriau suprasti pavojaus analizę, jame turi būti aiškiai aprašytas ryšys tarp pavojaus šaltinių ir jų prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonių, įskaitant bandymų, techninės priežiūros ir tikrinimo sistemas bei atitinkamą dokumentaciją.

Pavojaus analizės ir rizikos įvertinimo pateikimas 29. Saugos ataskaitoje pateikiami pagrindiniai pavojaus analizės ir rizikos įvertinimo rezultatai bei argumentai. Įvertinimų originalai pateikiami kompetentingai organizacijai jai pareikalavus. Saugos ataskaitoje turi būti atitinkamų nuorodų į dokumentus, kuriais remiantis buvo atlikta pavojaus analizė ir rizikos įvertinimas. Be kita ko, turi būti aiškių nuorodų į dokumentus, kuriais remiantis buvo daromos prielaidos, ir į naudotus kriterijus.

3 SKYRIUS

Informacija, susijusi su didelių avarijų prevencijos politika ir ypatingosios situacijos planavimu Didelių avarijų prevencijos politika ir saugos valdymo sistemos 1. Tampa vis aiškiau, kad giluminės pramoninių avarijų priežastys gali būti glaudžiai susijusios su valdymo aspektais. Todėl žmogaus ir aplinkos saugos valdymui turi būti skirtas reikiamas dėmesys saugos ataskaitoje.

Apsaugos ir įsikišimo priemonės avarijos padariniams apriboti 5. Analizuojant didelių avarijų pavojus ankstesniuose skyriuose, buvo aptariamos įvairios prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonės kaip bendro organizacijos sukeliamos rizikos įvertinimo dalis. Saugos ataskaitoje taip pat turi būti pateikta aiški informacija apie bet kurias svarbias poveikio sumažinimo priemones, minimas analizėje, kurios yra reikalingos didelių avarijų padariniams apriboti, kaip yra nurodyta Direktyvos II priedo V dalyje (žr. A priedą), būtent:

Įrangos aprašymas 6. Turi būti pateiktas įmonėje instaliuotos įrangos didelių avarijų padariniams apriboti aprašymas. Turi būti atitinkamai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis naudotina ši įranga.

Pavojaus paskelbimas ir reagavimas 7. Turi būti aprašyta pavojaus paskelbimo ir reagavimo į pavojų tvarka. Į ją įtraukiami tokie punktai: a. atsakomųjų veiksmų avarijos atveju organizavimas, atsakomybės paskirstymas bei tvarka; b. personalo ir atsakomųjų veiksmų komandų mokymas ir informavimas; c. įspėjimai bei signalai vietiniam organizacijos personalui, išorinėms vadovaujančioms organizacijoms, kaimyninėms įmonėms ir, esant reikalui, visuomenei; d. įrengimų, kuriems reikia apsaugos ar gelbėjimo, įvardijimas; e. gelbėjimo maršrutų, evakuacijos kelių, avarinių išėjimų, slėptuvių, apžiūros ir kontrolės punktų įvardijimas; f. nurodymai dėl procesų, komunikacijos paslaugų tiekimo linijų ir įrangos, kurie gali apsunkinti avarijos padarinius, išjungimo.

Mobilizuojamų išteklių aprašymas 8. Ataskaitoje turi būti atitinkamai aprašyti visi ištekliai, kurie gali būti mobilizuoti didelės avarijos atveju. Ataskaitoje aprašoma: a. išorinių atsakomųjų veiksmų suaktyvinimas ir jų koordinavimas su vidiniais atsakomaisiais veiksmais; b. tarpusavio pagalbos sutartys su kaimyniniais vykdytojais ir išorinių išteklių mobilizavimas; c. ištekliai, esantys vietoje arba gaunami pagal sutartis (techniniai, organizaciniai, informaciniai, pirmosios pagalbos, specializuotos medicinos pagalbos ir kt.).

Elementų, reikalingų vidiniam ypatingosios padėties planui, santrauka 9. Ataskaitoje turi būti pateikta anksčiau aprašytų elementų, reikalingų vidiniam ypatingosios padėties planui parengti, santrauka, siekiant pasirengti didelėms avarijoms arba prognozuojamoms aplinkybėms ar įvykiams, kurie gali būti reikšmingi didelei avarijai atsirasti. Būtų naudinga patikrinti parengto vidinio plano atitikimą Direktyvos 11 straipsniui. Atitinkamų šaltinių sąrašą rasite D.7 priede.

Pavojingos reakcijos Jeigu įmonėje vykstantys procesai yra susiję su pavojingomis reakcijomis1, saugos ataskaitoje turi būti pateikiama pakankamai informacijos, kuria parodoma, kad vykdytojas yra nustatęs didelės avarijos pavojų šaltinius ir įvertino su procesu susijusią riziką. Joje pateikiama:

Cheminio proceso įvertinimas Jame aptariami šie klausimai, jeigu jie yra aktualūs, ir pateikti atitinkami duomenys: a. atitinkami cheminiai duomenys:

Nekontroliuojami įvykiai ir avarijas sukeliantys faktoriai praeityje Nekontroliuojamų reakcijų sukeliamos avarijos dažnai lydimos žiaurių ir negrįžtamų padarinių, pavyzdžiui, mirties atvejų, pažeidimų, dėl kurių įrengimus tenka visiškai sunaikinti, nes jie tampa nebenaudotini. Be to, patirtis liudija, kad pramonėje nekontroliuojamos reakcijos gali kilti tiek vidutinio/mažo pavojaus įmonėse, tiek didelio. Todėl, be teisingos metodikos atitinkamiems pavojams nustatyti pasirinkimo, yra svarbu nagrinėti ir praeities įvykių analizės rezultatus.

Dažniausios tiesioginės ir netiesioginės priežastys, kurios sukeldavo nekontroliuojamas reakcijas praeityje vykusiose avarijose:

Pavojų identifikacija ir rizikos įvertinimas Saugos ataskaitoje pateikiami pavojų, susijusių su nekontroliuojamomis reakcijomis, identifikacijos principai bei tvarka. Pavojų identifikacija bei rizikos įvertinimas yra nepaprastai svarbūs ir turi būti atliekami atitinkamos kvalifikacijos asmenų (inžinierių chemikų arba chemikų) grupės, naudojant įvairius metodus. Atsijojimo metodas yra taikytinas šiais atvejais:

A. reaguojančių sistemų klasifikacija;

B. pavojų testai;

C. rizikos įvertinimas, lydint prevencijos ir poveikio sumažinimo priemonėms.

A. Reaguojančių sistemų klasifikacija Reaguojančių sistemų klasifikacija gali padėti atpažinti pavojus, kurie jau buvo aptikti panašiose sistemose. Čia gali būti naudojami keli kriterijai, pavyzdžiui, Areniaus ar ne-Areniaus tipo reakcijos, homogeninio ar heterogeninio tipo reakcijos, kombinuojant inicijuojančius veiksnius, įskaitant reagentų kaupimąsi, aušinimo nutraukimą, išorinį šildymą, skiediklio garavimą ir kt.

B. Pavojaus testai Pavojaus testai yra labai svarbūs ir atliekami naudojant įvairius atsijojimo metodus būdingiems nekontroliuojamų procesų parametrams įvertinti. Pavojaus identifikacijos metodams gali reikėti tokių duomenų:

Toliau pateikiamas galimų termocheminių parametrų, kurie gali būti įvertinami, sąrašas ir tam tikslui naudojami metodai:

Parametrai:

Pavojų identifikacijos metodai:

Vykdytojai turi kuo geriau naudoti turimus duomenis apie pavojus, ir, jeigu jų nepakanka, atlikti laboratorinius ir stendinius bandymus pavojaus mastui įvertinti. Perkeliant iš laboratorijos į realius mastelius, reikia įvertinti atitinkamų reakcijos parametrų neapibrėžtumą ir būtiną jų ekstrapoliaciją.

C. Rizikos įvertinimas – prevencijos ir poveikio sumažinimo priemonės Rizikos įvertinimas yra svarbus nustatant nekontroliuojamo įvykio tikimybę bei jo potencialių padarinių mastą. Rizikos analizės mastas ir prevencinių bei švelninimo priemonių intensyvumas turi atitikti nagrinėjamą riziką. Ne visuomet gali pakakti paprastų pavojų identifikacijos modelių. Čia gali padėti tipinių netinkamų modelių sąrašas.

Rizikos įvertinimas gali būti atliekamas keliais metodais. Tam tikros technikos pasirinkimas priklauso nuo proceso specifikos. Nors kai kuriais atvejais patartina atlikti detalų įvertinimą, naudojant, pavyzdžiui, CHETAN indikatorius, jis ne visuomet yra reikalingas, jeigu esama pigesnių analizės metodų. Kita vertus, paprasti atrankos metodai gali būti pakankami tik tuo atveju, jeigu yra atliktos įprastos partijos masto ir dažnio nustatymo operacijos, kurios gali būti pakankamu pagrindu tolesnio vertinimo būtinybės kriterijams nustatyti.

Saugos užtikrinimo projektuose numatomi atitinkami pakeitimai. Tarpiniame procese numatomas prevencijos ir kontrolės priemonių, pvz., daviklių, klaidų detektorių, signalizacijos sistemų, kontrolės sistemų, ir apsaugos bei sušvelninimo priemonių, pvz., reaktoriaus kritinių parametrų „išlyginimo“, avarinio aušinimo, reakcijos sutvarkymo ir kt., diegimą.

Projektuose numatytos reaktoriaus parametrų „išlyginimo“ taisyklės yra nevienodos įvairiomis aplinkybėmis. Užblokavimas (neišleidimas) yra priimtinas, kai rizika yra sumažinta iki leistino lygio. Kai kurių priemonių, pvz., sprogimo angos, būtinybė kartais gali nusverti tokius argumentus, kaip sąnaudos arba su aplinka, įranga susiję apribojimai.

Ypatingosios padėties planuose, be kitų dalykų, turi būti aptartas pagrindinio ypatingosios padėties veikiančio personalo sustiprinimo klausimas. Jeigu pavojai yra netinkamai identifikuoti, gali tekti peržiūrėti numatytas priemones. Čia gali prisidėti atliktų auditų duomenys, laikantis oficialių reikalavimų saugos ataskaitai apie įmonę, kurios įrengimai yra susiję su pavojingomis reakcijomis, atnaujinti.

Atitinkamą medžiagą galima rasti šiuose šaltiniuose:

Išorinio pavojaus šaltiniai Išorinė veikla ar įvykiai yra svarbūs pavojaus šaltiniai. Saugos ataskaitoje turi būti nurodyti tokie pavojai, gresiantys organizacijos buveinės vietai. Čia pateikiamas galimų pavojaus šaltinių sąrašas. a. Kaimyninėse įmonėse ir transporto tinkluose įvykusių nelaimingų atsitikimų (gaisro, sprogimo, toksiškų medžiagų išmetimo) poveikis:

Atitinkamą medžiagą apie išorinius pavojus (pvz., transportavimą, gamtinius pavojus, staigius efektus) galite rasti keliuose šaltiniuose. Atitinkamų pavadinimų sąrašas pateikiamas leidinyje: „Nuostolių prevencija ir saugos užtikrinimas pramonės procesuose“ (3-iasis tarptautinis simpoziumas, Bazelis, Šveicarija, 1980 metų rugsėjis), 1527–1540 p., Inžinierių chemikų asociacija, Londonas, Jungtinė Karalystė, CDCIR 480. ______________ PAVOJINGO OBJEKTO DIDELIO MASTO AVARIJŲ PREVENCIJOS POLITIKOS IR SAUGOS VALDYMO SISTEMOS FORMAVIMO PAGAL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ III SK. 15–16 P. IR TARYBOS DIREKTYVOS 96/82/EB (SEVESO II) REIKALAVIMUS REKOMENDACIJOS Pavojingo objekto didelio masto avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos formavimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų III sk. 15–16 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) reikalavimus rekomendacijos (toliau – rekomendacijos) yra parengtos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, kurie buvo parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, 1996 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB ir paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/105/EB reikalavimais, taip pat atsižvelgiant į Informatikos ir saugos sistemų instituto parengtą rekomendacinio pobūdžio instrukciją.

Pagrindiniai didelio masto avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos formavimo principai yra išdėstyti jau minėtuose Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose, tačiau šiose rekomendacijose minėti principai išdėstomi išsamiau. Tai įgalins veiklos vykdytojus parengti detalesnius ir geresnius planus, o kompetentingajai institucijai ir valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms padės vykdyti atitinkamą kontrolę ir priežiūrą.

Pastaba. Rekomendacijose minimi priedai yra Tarybos direktyvų 96/82/EB ir 2003/105/EB (toliau – Direktyva) priedai.

Taigi bet kokia saugos valdymo sistema yra sudedamoji bendros organizacijos valdymo sistemos dalis, kuri savo ruožtu gali priklausyti didesnio vieneto, pvz., kompanijos ar kompanijų grupės, valdymo sistemai. Tai yra ypač svarbu, kai detaliai įgyvendinamos čia pateiktos instrukcijos; kompanijos ją įgyvendina skirtingai, išreikšdamos bendrą valdymo filosofiją, sistemą ir kultūrą priklausomai nuo turimos darbo jėgos bei savo technologinių procesų.

Saugos valdymo sistema taip pat gali integruoti valdymo sistemą, skirtą kitiems dalykams: darbuotojų sveikatai, aplinkai, produkcijos kokybei ir t. t. Galima tobulinti saugos valdymo sistemą, plečiant jau esančią sistemą, tačiau vykdytojai privalo užtikrinti ir pademonstruoti prireikus, kad valdymo sistema visiškai parengta vykdyti didelio masto avarijų kontrolę ir atitinka Direktyvos reikalavimus.

Kita valdymo sistemos tema apima klausimą „Kas yra valdymas?“ Nors esama skirtingų terminų ir detalių apibrėžimų, šiuo metu yra laikoma, kad bet kokio masto valdymas yra pagrįstas „valdymo grandinės“ idėja, kuri apima susitarimą dėl tikslo, plano, kuris reikalingas tam tikslui pasiekti, parengimą, suformuluojant darbo kryptis, įgyvendinant šį planą, darbo atlikimą, plano rezultatų patikrinimą ir tinkamų koreguojančių veiksmų planavimą bei įvykdymą. Saugos valdymas nėra šio bendro principo išimtis. Tai reiškia, kad be tikslų, kuriuos sau kelia SVS, ir sričių, kurias ji apima, esminiai dalykai yra valdymo grandinės vientisumas ir valdymo sistemos visapusiškumas bei tikslus funkcionavimas.

Šiose rekomendacijose aprašomi septyni fundamentalūs elementai, kuriuos turėtų apimti SVS. Čia neaprašoma visa SVS, nes tokia saugumo sistema apims kitus saugos aspektus ir parodys konkrečios kompanijos kultūrą bei struktūrą. Vykdytojas atsako už tai, kad visi septyni elementai būtų įtraukti į sistemą, įskaitant monitoringą, auditą ir apžvalgos procesus, kurie yra esminiai sistemos komponentai. Atitinkamuose šio dokumento skyriuose pateikiama patarimų, užtikrinančių pakankamą nepriklausomybę nuo vykdančios organizacijos asmenims, atliekantiems auditą ar apžvalgas. Tačiau tik vykdytojas atsako už nepriklausomo audito ir apžvalgos atlikimo užtikrinimą.

Kompetentingų institucijų atliekami tikrinimai, remiantis Direktyvos 18 straipsniu, neatmeta paties vykdytojo atsakomybės už būtino valdymo sistemos monitoringo, audito ir apžvalgos atlikimą, tačiau vykdytojo atlikto audito ir apžvalgos rezultatai gali būti įdomūs ir tikrinimą atliekančioms organizacijoms.

Tolesniuose šių rekomendacijų skyriuose minėti elementai aprašomi saugos valdymo sistemoje, bet kiekvieno jų aprašymas tinka ir naudojant juos DMAPP.

DMAPP gali būti mažiau detalizuotas dokumentas, negu tas, kuris aprašo SVS, tačiau turi aiškiai nurodyti pasirengimo, struktūros ir valdymo sistemas, reikalingas visose septyniose srityse. DMAPP nėra sumažinta saugos ataskaita ir prireikus turi būti pateiktos nuorodos į kitus detalesnius dokumentus. Aišku, kad paprastai egzistuoja dokumentų hierarchija; šios hierarchijos viršuje DMAPP pateikia didelių pavojų prevencijos planavimą bei principus, o kitais lygiais detaliau paaiškinamas šių principų taikymas. Baigiama darbo dokumentais bei instrukcijomis.

DMAPP taikymo diapazonas turi būti aiškiai apibrėžtas ir turi apimti visus didelio masto avarijų rizikos šaltinius.

Veiklos vykdytojai jau gali turėti raštu išdėstytus saugos strategijos teiginius, galbūt susijusius su teiginiais apie sveikatos ir aplinkos apsaugos strategiją. Tokiais atvejais vykdytojas gali išreikšti pageidavimą peržiūrėti esamos strategijos dokumentą ir jį revizuoti, prireikus įtraukdamas į jį Direktyvoje išvardytus DMAPP reikalavimus. Kai kuriais atvejais DMAPP galima parengti kaip esamos strategijos dokumentų priedą.

Viso personalo, kuris valdo, atlieka ar patvirtina darbą, susijusį su sauga, reikšmė, atsakomybė, valdymas ir tarpusavio ryšiai turi būti apibrėžti, paskirstant, už ką personalas yra atsakingas:

Vykdytojas turi užtikrinti samdomų darbuotojų dalyvavimą, esant reikalui, pasitelkti asmenis, dirbančius pagal sutartis, arba kitus asmenis, dalyvaujančius organizacijos veikloje, tiek apibrėžiant saugos politiką, tiek ją įgyvendinant. Vykdytojas turi užtikrinti, kad asmenys, dirbantys pagal sutartis, gautų reikiamą informaciją ir susipažintų su iškilusia rizika bei atitiktų saugos politiką.

Pavojų identifikavimas ir rizikos įvertinimas Vykdytojas turi parengti ir įgyvendinti procedūras, kurios leistų sistemingai prognozuoti, nustatyti ir įvertinti pavojus, kuriuos sukelia jo veikla ir medžiagos, kurias jis laiko ar gamina. Procedūros, taikomos rizikai identifikuoti ir įvertinti, turi būti formalios, sistemingos ir kritiškos. Taip pat turi būti numatytos sistemingos procedūros, apibrėžiančios priemones, tiek taikomas incidentų prevencijai, tiek jų padariniams sušvelninti.

Detalus rizikos įvertinimo ir identifikavimo turinys apžvelgiamas šiame rekomendacijų dokumente. Taigi „valdymo sistema“ turėtų apimti reikalingų įgūdžių ir žinių įvertinimą, pasitelkiant, kur reikia, papildomas pajėgas, kad būtų galima sudaryti reikalingą teorinę ir praktinę žinių kombinaciją ir spektrą, gerinant ir įgyvendinant tinkamas procedūras.

Rizikos identifikavimas ir įvertinimas turi būti taikomas visais atitinkamais lygiais nuo projekto koncepcijos iki jo įgyvendinimo, įskaitant:

Turi būti pasimokyta iš ankstesnių incidentų ir avarijų (tiek minėtoje organizacijoje, tiek kitose panašiose organizacijose), iš vykdymo patirties ir iš ankstesnių saugos patikrinimų ir auditų.

Vykdymo kontrolė Vykdytojas turi parengti ir laikyti parengtą informaciją apie rizikos procesus ir jų susidarymą bei vykdymo limitus ir kontrolę, prasidedančią rizikos identifikavimo ir jos įvertinimo procedūromis. Tuo remiantis, turi būti parengtos ir įgyvendintos dokumentuotos procedūros, užtikrinančios saugų projektavimą ir įmonės veikimą, procesus, įrangą ir saugojimo galimybes. Šios procedūros turi apimti:

Turi būti apibrėžta visų atitinkamų lygių saugaus darbo praktika laikantis veikimo saugumo.

Procedūros, instrukcijos ir darbo metodai turi būti parengti bendradarbiaujant su žmonėmis, kurie turės jų laikytis, ir turi būti išreikšti jiems suprantama forma. Vykdytojas turi užtikrinti šių procedūrų įgyvendinimą ir prireikus organizuoti pasirengimą joms.

Šios raštu išdėstytos procedūros turi būti prieinamos visam tiesiogiai ar netiesiogiai valdyme dalyvaujančiam personalui, taip pat ir kitiems dalyviams (priežiūros personalui). Jos taip pat turi būti periodiškai peržiūrimos, užtikrinant jų šiuolaikiškumą ir tikslumą. Be to, jų iš tiesų privaloma laikytis.

Pasikeitimų valdymas Vykdytojas turi įsisavinti ir įgyvendinti valdymo procedūras, planuodamas ir kontroliuodamas visus žmonių ir įrengimų pasikeitimų procesus bei medžiagų, technikos, procedūrų, įrangos, dizaino ar išorinių aplinkybių procesus, kurie gali paveikti didelio masto avarijų rizikos kontrolę. Taip turi būti reaguojama į nuolatinius, laikinus ar staigius vykdymo pasikeitimus siekiant apimti: