CIVILINĖS SAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL KONVENCIJOS DĖL TARPVALSTYBINIO PRAMONINIŲ AVARIJŲ POVEIKIO IR EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVOS DĖL DIDELIŲ SU PAVOJINGOMIS MEDŽIAGOMIS SUSIJUSIŲ AVARIJŲ KONTROLĖS REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ DOKUMENTŲ PATVIRTINIMO 2004 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-131 Vilnius Siekdamas įgyvendinti Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio, Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) nuostatas ir geriau organizuoti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimų nuostatų įgyvendinimą: 1. Tvirtinu pridedamas: 1.1. Pavojingo objekto saugos ataskaitos parengimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų III sk. 17–24 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) reikalavimus rekomendacijas. 1.2. Pavojingo objekto tikrinimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų VIII sk. 43–47 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) 18 straipsnio reikalavimus rekomendacijas. 1.3. Pavojingo objekto didelio masto avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos formavimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų III sk. 15–16 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) reikalavimus rekomendacijas. 2. Įsakymo vykdymą kontroliuoti pasilieku sau. DIREKTORIUS                                                                                            ANTANAS PAULIKAS PAVOJINGO OBJEKTO TIKRINIMO PAGAL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ VIII SK. 43–47 P. IR TARYBOS DIREKTYVOS 96/82/EB (SEVESO II) 18 STRAIPSNIO REIKALAVIMUS REKOMENDACIJOS Pavojingo objekto tikrinimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų VIII sk. 43–47 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) 18 straipsnio reikalavimus rekomendacijos (toliau – rekomendacijos) yra parengtos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintais „Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais“, kurie buvo parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, 1996 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB ir paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/105/EB reikalavimais, taip pat atsižvelgiant į Informatikos ir saugos sistemų instituto parengtą rekomendacinio pobūdžio instrukciją. Šiose rekomendacijose pateikiamas detalesnis tikrinimo tvarkos aprašymas, atitinkantis tiek nuostatus, tiek Tarybos direktyvos (SEVESO II) reikalavimus, tiek Informatikos ir saugos sistemų instituto parengtas rekomendacijas. TURINYS 1. Įvadas 2. Tikrinimų/kontrolės priemonių tikslai 3. Tikrinimų/kontrolės priemonių organizavimas 4. Tikrinimų sistema 4.1. Bendrieji reikalavimai 4.2. Tikrinimų programos parengimas 4.3. Tikrinimų programos įgyvendinimas 4.4. Ataskaita atlikus tikrinimą 4.5. Tikrinimo pratęsimas prireikus 5. Kitos kontrolės priemonės 6. Tikrinimų/kontrolės priemonių „turinys“ 6.1. Bendrosios nuostatos 6.2. Priemonės didelėms avarijoms išvengti ir jų padariniams apriboti 6.3. Patikrinimai, patvirtinantys saugumo ataskaitos bei kitų ataskaitų duomenis 6.4. Patikrinimai, siekiant patvirtinti, ar informacija buvo pateikta visuomenei 6.5. Patikrinimai, siekiant patikrinti ekstremalių situacijų planavimą 7. Kiti susiję reikalai 7.1. Sąsaja tarp tikrinimų ir saugos ataskaitų 7.2. Tikrinimai po didelio masto avarijos 7.3. Nepriklausomų auditorių atliekami saugos valdymo sistemų auditai ir peržiūros 7.4. Sąsaja tarp tikrinimų/kontrolės priemonių ir veiklos draudimo I priedas. Tarybos direktyvos 96/82/EC/ 18 straipsnis ir kiti atitinkami fragmentai II priedas. Tikrinimo turinio klausimų pavyzdžiai A. Didelio masto avarijų prevencijos politika ir valdymo sistema B. Organizaciniai ir personalo klausimai C. Didelių pavojų nustatymas bei įvertinimas D. Operatyvios kontrolės klausimai (įskaitant techninę priežiūrą) E. Pakeitimų valdymo klausimai F. Ekstremalios situacijos planavimas G. Monitoringo atlikimas H. Auditas ir apžvalga 1. ĮVADAS Tarybos direktyvos 96/82/EC (SEVESO II) (toliau – Direktyva) tikslas yra didelių avarijų, kurias sukelia pavojingos medžiagos, prevencija ir jų padarinių žmonėms bei aplinkai apribojimas, siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį Europos Sąjungoje tinkamu ir efektyviu būdu. Direktyvoje pateikiami reikalavimai Seveso II programos vykdytojams, kad būtų imtasi priemonių, užtikrinančių didelių avarijų prevenciją ir jų padarinių apribojimą žmonėms bei aplinkai. Direktyvoje taip pat yra pateikiami reikalavimai siekiant užtikrinti, kad kompetentingos valdžios institucijos organizuotų nuolatinius tikrinimus arba kitas kontrolės priemones, išaiškinančias, ar vykdytojai atitinka savo užimamas pareigas, kurios nurodytos Direktyvoje. Pastarasis reikalavimas yra šių rekomendacijų objektas. Rekomendacijų reikalavimai dėl kompetentingos valdžios atsakomybės yra tokia sritis, kuri buvo patobulinta ir gerokai sugriežtinta Seveso II Direktyvoje. Seveso I Direktyvoje buvo tik trumpa pastraipa apie tikrinimą, o naujojoje Direktyvoje apie tai yra visas straipsnis. Šis patobulinimas buvo padarytas pastebėjus, kad efektyvus tikrinimo režimas yra būtinas, norint įgyvendinti Direktyvos tikslus. Todėl šioje Direktyvoje aiškiai apibrėžiami tikrinimo režimo, kurį atliks kompetentingos valdžios institucijos ir kuris bus priderintas prie esamo europinio lygio, bruožai. Jos tikslas yra suformuluotas Direktyvos 16 skirsnyje, kuriame teigiama: Kadangi kompetentingų valdžios institucijų atliekamų tikrinimų skirtumai gali sąlygoti skirtingą saugos lygį, yra būtina suderinti Europos Sąjungoje pagrindinių reikalavimų lygį su tais, kurie atitiktų šalių narių sukurtas tikrinimo sistemas. Šiose rekomendacijose ketinama pateikti tolesnius aiškinimus, kurie padėtų interpretuoti „Tikrinimų“, pateiktų Direktyvos 18 straipsnyje, reikalavimus. Rekomendacijos skirtos Seveso II Direktyvos, kurioje daugiausia kalbama apie tikrinimų organizavimą bei principus, reikalavimams aptarti, bet čia neturima tikslo pateikti instrukcijas, kaip atlikti patį tikrinimą. Šios rekomendacijos specialiai buvo parengtos taip, kad atitiktų Seveso II Direktyvos reikalavimus, taip pat, kad atitiktų ir atskleistų kitas panašias iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos Sąjungos aplinkos įstatymo įgyvendinimo bei sugriežtinimo tinklo (AĮĮST) atliekamą darbą, rengiant minimalius kriterijus (aplinkos) tikrinimams. AĮĮST darbų apimtis yra platesnė ir yra susijusi ir su kitais aplinkos apsaugos įstatymais. Rekomendacijos parodo tokią Direktyvos interpretaciją, kuri buvo sutarta Europos Komisijos ir šalių narių valdžios institucijų. Šios rekomendacijos nėra įstatymas – jos neturėtų būti vertinamos kaip privalomos ir neatmeta kitų pagrįstų Direktyvos reikalavimų interpretacijų. 2. TIKRINIMŲ/KONTROLĖS PRIEMONIŲ TIKSLAI Rekomendacijose aptariami tikrinimai/kontrolės priemonės, kurių vykdymas priklauso kompetentingų valdžios institucijų atsakomybės sričiai, o tai atitinka Direktyvos 18 straipsnio reikalavimus. Kompetentingų organizacijų atliekami tikrinimai/kontrolės priemonės bet kuriuo atveju nesumažins vykdytojo įsipareigojimo užtikrinti, kad būtų naudojamos visos priemonės, siekiant išvengti didelių avarijų bei likviduojant jų padarinius. Svarbiausias tikrinimų/kontrolės priemonių tikslas yra periodiškai patikrinti, ar personalo pajėgos yra naudojamos pagal Direktyvos nurodymus, kitaip sakant, ar yra pasiektas aukštas žmonių ir aplinkos apsaugos lygis ir ar buvo imtasi priemonių, siekiant jį išlaikyti. Tikrinimai/kontrolės priemonės turi būti pakankamos, norint planingai ir sistemingai ištyrinėti sistemas, kurias naudoja personalas: tiek techninis, tiek organizacinis, tiek vadovaujantis. 18 straipsnyje reikalaujama, kad tikrinimai/kontrolės priemonės užtikrintų, kad: • vykdytojas galėtų pademonstruoti, jog ėmėsi tinkamų priemonių, susijusių su įvairia personalo veikla, kuria siekiama išvengti didelių avarijų; • vykdytojas galėtų pademonstruoti, kad parengė tinkamas priemones, sušvelninančias didelių avarijų padarinius tiek avarijos vietoje, tiek už jos ribų; • duomenys ir informacija, esantys saugos ataskaitoje ar bet kurioje pateiktoje kitoje ataskaitoje, adekvačiai parodo įstaigos padėtį; • informacija bus paskelbta visuomenei remiantis 13 (1) straipsniu. 18 straipsnio reikalavimai 1. Kompetentingos organizacijos turi įkurti „tikrinimų/kontrolės“sistemą 2. Tikrinimų sistema (organizacija, atsakomybės sritis, procedūros, ištekliai ir kt.) 3. Tikrinimų programa visoms organizacijoms 4. Ataskaita po kiekvieno tikrinimo 5. Tolesni veiksmai (prireikus) 6. Tikrinimų dažnis: 7 straipsnis: prireikus 9 straipsnis: bent vienas tikrinimas vietoje kas 12 mėnesių, jeigu sisteminio vertinimo metu nebuvo įrodyta, kad tinka kitoks variantas 7. Lankstumo užtikrinimas 8. Kitos kontrolės priemonės priklausomai nuo organizacijos tipo 9. Pagrindiniai reikalavimai 10. Atitikimo Direktyvai patikrinimas Vykdytojas turi pademonstruoti, kad: • ėmėsi atitinkamų priemonių didelėms avarijoms išvengti; • ėmėsi atitinkamų priemonių padariniams sušvelninti; • saugos ataskaitos duomenys parodo esamą padėtį; • informacija visuomenei teikiama pagal 13 straipsnio reikalavimus. 3. TIKRINIMŲ/KONTROLĖS PRIEMONIŲ ORGANIZAVIMAS Lietuvos Vyriausybės sprendimu Lietuvoje kompetentinga institucija yra pripažinta Civilinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Tuo pačiu sprendimu yra patvirtinti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai. Minėtais nuostatais bei šiomis rekomendacijomis vadovaujantis ir yra organizuojamas tikrinimas. Kompetentingos organizacijos gali nuspręsti užsiimti tam tikru mastu veikla, nurodyta 18 str. Kitaip sakant, jos gali sukurti ir „tikrinimų sistemą“, ir „kitas kontrolės priemones“, naudojamas didesniu ar mažesniu mastu priklausomai nuo to, kiek jos atitinka poreikius, tačiau panašu, kad 18 straipsnio tikslams pasiekti reikėtų kiek žymesnio tikrinimų sistemos išvystymo. Jeigu yra naudojamos „kitos kontrolės priemonės“, jos turėtų užtikrinti bent tokį pat kontrolės lygį, kurio tikimasi iš tikrinimų sistemos. Direktyvoje reikalaujama, kad tikrinimai ar kitos kontrolės priemonės nepriklausytų nuo saugos ataskaitos ar kitų pateiktų ataskaitų, tačiau naudingiausia yra visapusiška informacija, kuriai priklauso ir šiose ataskaitose pateikiami duomenys. 4. TIKRINIMŲ SISTEMA 4.1. Bendrieji reikalavimai Tikrinimų sistema turi atitikti šias sąlygas (18 str. (2) punktas): • turi pateikti tikrinimų programą visoms organizacijoms (žr. 4.2 ir 4.3 punktus); • po kiekvieno tikrinimo atitinkama kompetentinga organizacija turi parengti ataskaitą (žr. 4.4 punktą); • esant reikalui, bet kuris kompetentingos organizacijos atliekamas tikrinimas pagrįstą laikotarpį turi būti tęsiamas (žr. 4.5 punktą) kartu su tikrinamos organizacijos vadovybe. Tikrinimų sistema turi apimti organizacinę struktūrą, atsakomybės sritis, praktinius klausimus bei procedūras, taip pat veiksmingos ir išsamios tikrinimų programos parengimo bei įgyvendinimo išteklius. 4.2. Tikrinimų programos parengimas Direktyvoje reikalaujama, kad tikrinimų programa tiktų visoms organizacijoms, t. y. tiek nurodytoms 7 straipsnyje („žemesniosios grandies“), tiek nurodytoms 9 straipsnyje („aukštesniosios grandies“). Šiame kontekste yra būtina, kad kompetentingos organizacijos parengtų ir nuolat atnaujintų visų organizacijų, atitinkančių Direktyvą, sąrašą. Tikrinimų programoje turi būti atsižvelgta į: a) LR įstatymų, Vyriausybės nutarimų, nuostatų, taisyklių ir administracinių nurodymų, susijusių su Direktyvos įgyvendinimu, reikalavimus; b) vietinius ar valstybinius prioritetus, į kuriuos prireikus atsižvelgiama įvertinant svarbiausius klausimus, susijusius su didelio masto pavojais; c) prireikus atliekamas bendras ankstesnių tikrinimų arba kitų informacijos šaltinių duomenų bei žinių įvertinimas arba egzistuojančių organizacijų atitikimo oficialius reikalavimus, susijusius su didelių avarijų pavojumi, įvertinimas; d) įvertinama, kur labiausiai reikalingas tikrinimas. Tolesni svarstymai, pavyzdžiui, gali turėti įtakos konkrečios organizacijos prioritetų pasirinkimui arba konkrečių struktūrų/sistemų pasirinkimui organizacijos viduje, grindžiant juos informacija, susijusia su didelio masto avarijų rizika. Pavojingumo ar rizikos potencialo įvertinimas: - pavojingumo ir rizikos įvertinimas; - organizacijos dydis ir sudėtis; - 9 straipsnyje minimose organizacijose tikrinimai gali būti susiję su saugos ataskaitos studijavimu ir atitinkamu darbų tęsimu; - išvados iš panašios veiklos/organizacijų patirties, susijusios su avarijomis, incidentais ar panašiomis nelaimėmis. Informacijos ir atlikimo įvertinimas: - organizacijos ar įrenginiai, kurie anksčiau nebuvo tikrinti; - ankstesnių tikrinimų arba įvertinimo procedūrų, susijusių su ataskaitomis ir leidimais, patirtis; - ataskaitos apie atlikimo monitoringą bei auditą ir vykdytojo saugos valdymo sistemos apžvalga; - ataskaita apie avariją; - ataskaitos apie incidentus ir panašias nelaimes; - gauti skundai; - naujos mokslinės ir techninės žinios. Pasikeitimų įvertinimas: - detalus pasikeitimų vaizdas pagal Direktyvos 10 straipsnį; - nuosavybės pasikeitimas; - atskaitos apie pakeitimus, perstatymus, gamyklų išplėtimą ir kt.; - organizacijos, kuriose dažnai keičiamas cheminis procesas; - dideli personalo sudėties pakeitimai. Tikrinimų programa turi apimti visas organizacijas, tačiau toliau išvardyti faktoriai gali lemti tikrinimo metodikos skirtumus, taikant skirtingus tikrinimo būdus, kai tikrinimas atliekamas organizacijose, atitinkančiose 7 ir 9 straipsnius: - būtinybė naudoti išteklius taupiai ir efektyviai gali lemti skirtingų taktikų bei strategijų taikymą organizacijoms, minimoms 7 ir 9 straipsniuose, siekiant atlikti proporcingus ir tikslingus tikrinimus; - gali tekti įdėti daugiau pastangų renkant informaciją tikrinimo metu 7 straipsnyje minimoms organizacijoms, tuo tarpu 9 straipsnyje minimose organizacijose būna mažiau dokumentacijos; - 7 straipsnyje minimoms organizacijoms 4.2 d punkto nurodymai padės nustatyti tinkamą tikrinimų dažnį; - smulkesnės informacijos šaltiniai, susiję su pasirengimu tikrinimams, pavyzdžiui, saugos ataskaita, tinka 9 straipsnyje minimoms organizacijoms; - į 9 straipsnyje minimų organizacijų programą įtraukiamas bent vienas patikrinimas vietoje, atliekamas kompetentingos valdžios institucijos kas 12 mėnesių, arba tikrinimų dažnis nustatomas, atliekant sistemingą didelės avarijos pavojaus atitinkamai organizacijai vertinimą. Pastaruoju atveju saugos ataskaitos įvertinimas ir anksčiau minėtų (4.2 d punktas) faktorių aptarimas gali būti prilyginami sisteminiam įvertinimui; - kai sisteminis įvertinimas naudojamas nustatant 9 straipsnyje minimų organizacijų tikrinimų dažnį, kompetentingos valdžios institucijos turi pateikti aiškią ir struktūriškai pagrįstą tokių įvertinimų atlikimo metodiką, įskaitant ir sprendimo kriterijus. 4.3. Tikrinimų programos įgyvendinimas Tikrinimų programa arba programos gali būti rengiamos nacionaliniu, regioniniu ar vietiniu lygiu, tačiau valstybė turi užtikrinti, kad bendra programa ar programos būtų taikomos visoms organizacijoms jų teritorijose ir kad tokiems tikrinimams atlikti būtų skiriamos kompetentingos valdžios institucijos. Programa bus pakankama, planingai ir sistemiškai tiriant sistemas: - Technines sistemas - Organizacines ir valdymo, kurias naudoja kiekviena organizacija. Visa programa turi būti skirta trims kiekvienos organizacijos elementams (techninio, organizacinio ir valdymo) tirti. Kiekvienas atskiras „tikrinimo/kontrolės“ veiksmas nebūtinai turi apimti tris elementus, tačiau daugeliu atvejų visi trys elementai turėtų būti sujungti ir atskiri tyrinėjimai praktikoje neturėtų būti taikomi. Tikrinimų programoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: - teritorijos, kurioje vykdoma programa, geografiniai duomenys; - programos vykdymo laikotarpio trukmė; - visų organizacijų identifikacija toje geografinėje teritorijoje, kurioje vykdoma programa; - planuojamas kiekvienos organizacijos tikrinimų grafikas; - planuojama kiekvienos organizacijos tikrinimų apimtis; - programos apžvalgos detalės, nuorodos, vykdymo būdai ir procedūros (prireikus). Turi būti numatyta ir „neeilinių“ arba „reagavimo“ tikrinimų detalės, vykdymo būdai ir procedūros (pavyzdžiui, reaguojant į avarijas, incidentus, skundus). Valstybė turėtų atlikti panašius tikrinimus, pavyzdžiui, tokiais atvejais: a) tiriant rimtus skundus, susijusius su didelio masto avarijų pavojumi, kuo greičiau reaguojant į tokius skundus, kai tik juos gauna valdžios institucijos; b) tiriant didelio masto avarijas, incidentus ir rimtus atsitikimus, kuo greičiau į juos reaguojant, kai tik apie juos pranešama atitinkamoms valdžios institucijoms. Programa gali būti vykdoma, derinant planuotus patikrinimus, kai apie juos pranešama vykdytojui iš anksto, ir netikėtus vizitus, kai vykdytojas apie juos iš anksto neperspėjamas. Iš anksto paskelbtų vizitų pranašumas yra tas, kad vykdytojo turimi ištekliai gali būti panaudoti kuo taupiau. Be to, gali būti atliekami tam tikru dažniu pasikartojantys tikrinimai, kuo naudingiau ir tikslingiau juos panaudojant, pavyzdžiui, tikrinant priežiūros kokybę per tam tikrą nustatytą laikotarpį arba prisiderinant prie vykdytojo planuoto vidinio ar išorinio audito arba saugos valdymo sistemos peržiūros. Tačiau netikėtų vizitų galimybė taip pat turėtų išlikti ir gali būti taikoma prireikus. 4.4. Ataskaita, atlikus tikrinimą Ataskaitos, rengiamos po tikrinimo, yra gyvybinės svarbos. Jos parodo Direktyvos atitikimą ir saugos sistemų, naudojamų vykdytojo organizacijos tikrinimo metu, įvertinimą. Ataskaitoje turi būti pateikti tokie duomenys: - patikrinimo apimties ir tikrinamų organizacijos dalių apibūdinimas; - naudojamų (patikrintų) sistemų įvertinimo duomenys; - duomenys apie tai, kaip vykdytojas laikėsi LR įstatymų, nutarimų ir administracinių nurodymų reikalavimų, kurie yra pateikti Direktyvoje, ir kaip jis laikėsi kitų įstatymų numatytų reikalavimų, susijusių su didelio masto avarijų prevencija (t. y. reikalavimų, susijusių su įrangos/technikos konstrukcija ir patikrinimu); - detali ataskaita apie priemones, dėl kurių buvo susitarta su vykdytoju, įskaitant laiko limitą, per kurį buvo atliekamas patikrinimas; - išvada apie tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, kurios nors oficialaus suvaržymo formos, tolesnių diskusijų su vykdytoju, vėlesnių patikrinimų, įskaitant vėlesnius vizitus į vietą, ir kitokio grįžtamojo ryšio su operatoriumi priemonių, susijusių su atitinkamais klausimais bei atitaisymo priemonių reikalavimais, būtinybę. Turi būti parengtas tolesnių veiksmų planas, įskaitant laiko ribas (jis gali būti pateiktas kaip ataskaitos dalis arba kaip atskiras veiksmų planas). Patikrinimų ataskaitos turi būti parengtos per nustatytą laiką, kad būtų galima sudaryti patikrinimų istoriją, kuri prireikus būtų naudojama nustatant programos prioritetus. Be to, gali iškilti būtinybė informaciją iš patikrinimų ataskaitų pasiųsti kitoms kompetentingoms valdžios institucijoms, kurias paskirs valstybė. 4.5. Tikrinimo pratęsimas prireikus Ataskaitoje apie tikrinimą turi būti nurodyti atvejai, kai yra būtina kartu su vykdytoju parengti/suderinti veiksmų planą, siekiant parodyti, kad imamasi ar bus imtasi visų atitinkamų reikalingų atitaisymo veiksmų. Tokiais atvejais paprastai tolesni tikrinimai atliekami kartu su organizacijos vadovybe, siekiant patvirtinti, jog atitinkami veiksmai buvo atlikti. Bet kuriuo atveju numanoma, kad vykdytojui bus pranešti tikrinimo rezultatai. Taip pat yra rekomenduojama aptarti, kokiu tinkamu būdu bus pranešama organizacijos personalui apie tikrinimų rezultatus bei išvadas. Apie tikrinimo pratęsimą paprastai pranešama oficialiai, pavyzdžiui, laišku, o esant reikalui, teisėtvarkos nustatyta tvarka. Atitinkamais atvejais koreguojančių veiksmų įgyvendinimo bei veiksmingumo tikrinimo planai realizuojami pagal ataskaitoje apie tikrinimą arba tolesnių tikrinimų plane nustatytą grafiką. 5. KITOS KONTROLĖS PRIEMONĖS Direktyvoje yra aiškiai teigiama, kad tikrinimų sistemą arba kitas kontrolės priemones turi organizuoti kompetentingos valdžios institucijos. Be to, 18 straipsnio 2 pastraipoje sakoma: „... patikrinimas, kurį atlikokompetentingos valdžios institucijos...“ „... ataskaita, kurią parengė kompetentingos valdžios institucijos...“ „... patikrinimas, kurį gavo kompetentingos valdžios institucijos...“ Organizacijos, padedančios kompetentingoms valdžios institucijoms Direktyvos 16 straipsnis numato galimybę, kad šalys narės, esant reikalui, gali skirti organizacijas, padedančias kompetentingoms valdžios institucijoms techniniu lygmeniu. Šiame kontekste iš šalių narių bus tikimasi, kad jos vykdys tinkamą kontrolę, užtikrinančią tokių organizacijų kompetenciją ir nepriklausomybę. Yra žinoma, kad kai kuriose šalyse narėse vykdomi patikrinimai, pasitelkiant valdžios institucijas (t. y. vietinės ar regioninės valdžios), kurios neatitinka Direktyvoje nurodytų kompetentingų valdžios institucijų, arba pasitelkia privačias organizacijas konkretiems tikslams įgyvendinti. Direktyvos tekstas „kitos kontrolės priemonės“ leidžia tokį lankstumą, tačiau kompetentingos valdžios institucijos yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintos adekvačios ir pakankamos patikrinimų/kontrolės priemonės jų vykdymo vietose. Ten, kur naudojamos „kitos kontrolės priemonės“, jų turi: - pakakti atliekant planingą ir sistemingą organizacijos naudojamų sistemų, tiek techninių-organizacinių, tiek valdymo, ištyrimą; Šios priemonės turi: - užtikrinti kontrolės lygį, bent jau tokį, kokio tikimasi iš patikrinimo sistemų; - būti nepriklausomos nuo saugos ataskaitos arba kokios nors kitos pateiktos ataskaitos išvadų (tačiau iš visos informacijos turi būti gaunama maksimali nauda, įskaitant ir tokias ataskaitas, jei yra galimybė). Šio dokumento 7.3 punktas yra skirtas saugos valdymo sistemų audito ir apžvalgos, kurią atliko kiti, rezultatams įvertinti. Tokio tipo veikla taip pat gali būti įvertinta ir apžvelgta kaip „kitos kontrolės priemonės“. 6. TIKRINIMŲ/KONTROLĖS PRIEMONIŲ „TURINYS“ 6.1. Bendrosios nuostatos Pagrindinis tikrinimų/kontrolės priemonių tikslas yra planingas ir sistemingas techninių, organizacinių ir valdymo sistemų, kurias naudoja organizacija, tyrimas, siekiant nustatyti, ar vykdytojas gali pademonstruoti, kad buvo imtasi visų priemonių didelio masto avarijoms išvengti ir jų padariniams sumažinti, užtikrinant aukštą žmonių ir aplinkos apsaugos lygį. Iš kompetentingų valdžios institucijų tikimasi, kad joms atstovaus geras žinias turintys ir pasirengę inspektoriai, kad „patikrinimas“ būtų nuoseklus ir efektyvus. Ypač svarbu turėti omenyje kelis „kriterijus“, kad būtų galima įvertinti, ar vykdytojas gali pademonstruoti, jog buvo imtasi visų tinkamų priemonių. Iš kompetentingų valdžios institucijų tikimasi, kad jos sukurs ir/ar pritaikys tinkamus kriterijus tiriant technines, organizacines ar valdymo sistemas ir parengs specifines priemones bei metodus, kuriuos panaudos inspektoriai (t. y. instrukcijas, sąrašus, rizikos kriterijus, tinkamus duomenų bankus ir programinę įrangą ir t. t.), kas yra būtina užtikrinant vykdomų patikrinimų ir įvertinimų adekvatumą. 6.2. Priemonės didelėms avarijoms išvengti ir jų padariniams apriboti Direktyvoje reikalaujama, kad vykdytojas imtųsi visų būtinų priemonių didelio masto avarijoms išvengti bei jų padariniams sušvelninti, ir pateikiamos didelio masto avarijų prevencijos politikos bei jų valdymo sistemos gairės, kurių pagrindas yra šie elementai: - organizacija ir personalas; - didžiausių rizikų identifikacija ir įvertinimas; - operatyvi kontrolė; - pasikeitimų valdymas; - ypatingosios padėties planavimas; - monitoringo vykdymas; - auditas ir apžvalga. Patikrinimas gali būti efektyviai atliktas, ištyrus vykdytojo technines, organizacines ir valdymo sistemas, turint omenyje čia nurodytas ribas. Visų pirma, bet kuriuo atveju yra būtina įsitikinti, ar buvo suformuota didelio masto avarijų prevencijos strategija. Antra, yra būtina įsitikinti, kad vykdytojas gali pademonstruoti, jog tą strategiją gerai įvaldė tinkamos valdymo sistemos. Atskirame Komisijos instrukcijos dokumente smulkiai aprašomi Direktyvos reikalavimai minėtoms strategijoms bei sistemoms, taikomi 7 straipsnyje minimoms organizacijoms („žemesnioji grandis“) ir 9 straipsnyje minimoms organizacijoms („aukštesnioji grandis“), kuriais, esant reikalui, tikrintojas taip pat gali vadovautis. Trečia, yra būtina įsitikinti, kad valdymo sistema pateikia tinkamas priemones bei įrangą praktikoje. Valstybė turi užtikrinti, kad tikrinimai apimtų ir organizacinių bei valdymo sistemų atitikimo Direktyvos reikalavimus patikrinimą, vadovaujantis atitinkamu dokumentu, pavyzdžiui, Komisijos instrukcija* apie didelio masto avarijų prevencijos strategiją (DMAPP) ar saugos valdymo sistemas (SVS), kurios buvo minėtos anksčiau, arba kita tinkama instrukcija. Komisijos DMAPP/SVS instrukcija taip pat gali pateikti naudingų nurodymų, susijusių su tos „techninės sistemos“ dalies, kuri susijusi su procedūriniais dalykais, ištyrimu. Be to, „techninės sistemos“ patikrinimas turi apimti ir tai, ar vykdytojas identifikavo atitinkamą didelio masto avarijų riziką, taip pat techninių priemonių, kurių ėmėsi vykdytojas didelio masto avarijų prevencijai ir jų padarinių sumažinimui užtikrinti, įvertinimą. Šiame kontekste kompetentingos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad tikrintojai disponuotų pakankama technine informacija bei žiniomis patikrinimų efektyvumui užtikrinti. Vykdytojas turi pademonstruoti, kad buvo imtasi tinkamų avarijos prevencijos ir padarinių švelninimo priemonių. Taigi vykdytojas turi pademonstruoti, kad: - visi didelio masto avarijų rizikos faktoriai buvo identifikuoti; - buvo įvertinti padariniai žmonėms bei aplinkai; - rizikos buvo išvengta arba ji buvo sumažinta, kiek tai praktiškai įmanoma; - egzistuoja aiškus ryšys tarp identifikuotos rizikos ir prevencinių bei švelninančių priemonių, kurių buvo imtasi; - prevencinėmis priemonėmis galima užkirsti kelią prognozuojamiems sutrikimams, kurie galėtų sukelti dideles avarijas; - švelninančios priemonės leidžia sumažinti numatytų avarijų padarinius; - šios priemonės apima visą jų naudojimo ciklą, per kurį eksploatuojami įrengimai. Priemonės, naudojamos rizikos identifikacijoje, ir kai kurie analizės metodai yra išvardyti Komisijos instrukcijos dokumente, kuris naudojamas, rengiant saugos ataskaitą (žr. 13 šaltinio III priedą). Nors šis rekomendacijų dokumentas yra skirtas 9 straipsnio organizacijoms, nurodymai, susiję su rizikos identifikacija, taip pat puikiai tinka 7 straipsnio organizacijoms („žemesnės grandies“ organizacijoms). II priede pateikiamas problemų, aptartinų tikrinimo metu, klausimų sąrašo pavyzdys, kuris galėtų būti kaip forma priimant tikrintojui sprendimus apie vykdytojo naudojamų sistemų efektyvumą. Šis priedas sudarytas, remiantis Komisijos parengta saugos ataskaitos instrukcija ir DMAPP bei SVS dokumentais, bei pavyzdžiais, pateiktais šią Instrukciją rengusių Darbo grupės ekspertų. Priedas yra sudarytas iš atitinkamų klausimų, iš kurių kyla naujų klausimų, o pastarieji savo ruožtu išprovokuoja naujus klausimus ir/arba dokumentų bei įrangos patvirtinimą. Pasiūlymai nepretenduoja būti išsamūs ar privalomi visiems patikrinimams, tačiau šios rekomendacijos galėtų padėti pagrindą tolesnėms instrukcijoms, skirtoms tikrintojams rengti. Vienas išskirtinis naujos Direktyvos bruožas yra tas, kad iš vykdytojo reikalaujama pasirengti atlikti naudojamų valdymo sistemų monitoringą, auditą ir apžvalgą. Monitoringo, audito ir apžvalgos rezultatai gali būti pagrindinis informacijos šaltinis, padedantis kompetentingoms valdžios institucijoms apibrėžiant tikrinimo prioritetus, nustatymą, ar valdymo sistema yra efektyvi, ir galbūt tikrinimų dažnį. Esminiai parametrai, į kuriuos turi būti atsižvelgta, apima atitikimą, išsamumą, proaktyvių bei reaktyvių atlikimo priemonių kokybę ir kiekį ir sukelia veiksmus, kuriuos paskatina auditas ir apžvalga. Tolesnes detales apie pramonėje taikomą praktiką ir pagrindines atlikimo priemones galima rasti literatūroje (žr. III priedą). II priedo H skyriuje pateikiama smulkesnė informacija apie galimus tikrinimo klausimus, susijusius su vidiniu auditu. III priede pateikiamos nuorodos į dokumentus, kuriuose pateikiama tolesnė informacija apie „tinkamų priemonių, kurių imamasi norint užkirsti kelią didelio masto avarijoms ir sumažinti jų padarinius, demonstravimą“. 6.3. Patikrinimai, patvirtinantys saugumo ataskaitos bei kitų ataskaitų duomenis Duomenų ir informacijos, pateikiamų saugos ir visose kitose ataskaitose, patikimumo patvirtinimas gali būti atliekamas naudojantis: a) pokalbiais, kurių metu būtų renkama informacija apie rizikos kontrolės sistemų veikimą bei vadovavimo praktiką; b) dokumentais, kurie padėtų suprasti rizikos kontrolės sistemų veikimo mechanizmą ir priimti sprendimus apie tokių sistemų atitikimą, adekvatumą ir visapusiškumą; c) vizualiniu fizinių sąlygų ir darbo sistemų stebėjimu, tyrinėjant įstatymų kelių reikalavimų atitikimą ir patvirtinant rizikos kontrolės priemonių efektyvumą. Duomenų ir informacijos, pateikiamų saugos ir visose kitose ataskaitose, patikimumo patvirtinimas turėtų apimti specialų su saugumu susijusių skyrių ir svarbių saugumui sistemų bei komponentų aprašymą. Šie aprašymai yra esminiai, padedantys geriau suprasti rizikos analizę, aiškiai aprašantys ryšius tarp rizikos šaltinių ir jų prevencijos, kontrolės ir švelninančių priemonių, įskaitant testavimo, priežiūros ir tikrinimo sistemas ir atitinkamą dokumentaciją. Duomenų ir informacijos, pateikiamų saugos ir visose kitose ataskaitose, patikimumo patvirtinimas taip pat turėtų apimti svarbių faktorių, susijusių su pagrindiniais rizikos analizės ir rizikos įvertinimo rezultatais, patvirtinimą. Originalūs įvertinimai turi būti pateikiami kompetentingoms valdžios institucijoms joms pareikalavus. Patirtis, sukaupta rengiant saugos ataskaitas, ir atitinkamų įvertinimo priemonių naudojimas gali suteikti vertingą informaciją, kuri padėtų išvengti didelio masto avarijų arba sumažinti jų padarinius. 6.4. Patikrinimai, siekiant patvirtinti, ar informacija buvo pateikta visuomenei Atitinkamas Direktyvos tekstas: Direktyvos 13 (1) straipsnyje yra reikalaujama iš šalių narių užtikrinti, kad informacija apie saugos priemones ir privalomą elgesį avarijos atveju būtų pateikiama, net jos specialiai ir neprašant, asmenims, atsakingiems už stambios avarijos poveikį... ir t. t. Tikrinant 9 straipsnyje minimas organizacijas, turi būti užtikrinta, kad tikrinimo sistemos ir kitos kontrolės priemonės atitiktų šiuos reikalavimus: - atitinkama informacija buvo pateikta visuomenei; - informacija buvo peržiūrima bent kas 3 metai ir atnaujinama bent kas 5 metai. 6.5. Patikrinimai, siekiant patikrinti ekstremalių situacijų planavimą Bet kurių organizacijų DMAPP turi atsižvelgti į Direktyvos III priedo principus. Direktyvos III priedo (c)–(v) punktuose – ypatingosios padėties planavimas – yra reikalaujama, kad vykdytojas įdiegtų ir įgyvendintų prognozuojamų nelaimių identifikavimo tvarką, remdamasis sisteminga analize ir parengtų, išbandytų ir nuolat peržiūrėtų kritinių atvejų planus, skirtus atsakomiesiems veiksmams ypatingosios padėties atveju. Į tikrinimus įtraukiamas šių aspektų aptarimas, atsižvelgiama į organizacijų, minimų 7 straipsnyje („žemesnės grandies“ organizacijoms), reikalavimų pobūdį. Organizacijų, minimų 9 straipsnyje („aukštesnės grandies“ organizacijų), ypatingosios padėties planams nustatomi papildomi reikalavimai, nurodyti Direktyvos 11 straipsnyje. Beje, 11 straipsnio (4) punkte yra reikalaujama, kad šalys narės užtikrintų vykdytojų ir paskirtų institucijų atliekamą vidinių ir išorinių ypatingosios padėties planų peržiūrėjimą, išbandymą ir, esant reikalui, keitimą bei atnaujinimą atitinkamais, ne didesniais kaip trejų metų, intervalais. Atliekant peržiūrėjimus atsižvelgiama į atitinkamose organizacijose arba atitinkamose ypatingosios padėties valdymo tarnybose įvykusius pokyčius, naujas technines žinias bei žinias apie atitinkamus atsakomuosius veiksmus didelių avarijų atvejais. Valstybė gali įvesti tikrinimus, kuriais siekiama įsitikinti, ar tikrinimų veikla atitinka 11 straipsnio reikalavimus. 7. KITI SUSIJĘ REIKALAI 7.1. Sąsaja tarp tikrinimų ir saugos ataskaitų Kaip buvo parodyta 6.3 punkte, į tikrinimo programą įtraukiamas saugos ataskaitos (apie 9 straipsnyje minimas organizacijas) duomenų bei informacijos tikrinimas. Faktiškai esama dvigubos sąsajos tarp „tikrinimo“ (18 straipsnis) ir saugos ataskaitos studijavimo (9(4) str.), t. y.: • tikrinimo rezultatai padeda studijuoti ir vertinti saugos ataskaitą; • saugos ataskaitos informacija padeda nustatyti tikrinimo mastą, metodus bei prioritetus. Tikrinimai/kontrolė atliekami bet kuriuo atveju nepriklausomai nuo saugos ataskaitos gavimo, tačiau 9 straipsnyje nurodytų organizacijų atveju saugos ataskaitos studijavimas ir jos įvertinimo rezultatai gali padėti veiksmingai planuoti tikrinimus ir nustatyti jų mastą bei turinį. Kompetentinga organizacija turi koordinuoti abiejų šių veiklos sričių rezultatus. Tikrinimų veiklos prioritetų nustatymas gali ypač padėti studijuojant saugos ataskaitas arba nustatant tolesnius veiksmus po šių ataskaitų išvadų parengimo. 7.2. Tikrinimai po didelio masto avarijos Direktyvoje reikalaujama, kad kompetentinga organizacija: • rinktų (tikrinimo, tyrimo ir kitomis tinkamomis priemonėmis) informaciją, reikalingą visapusiškai techninių, organizacinių ir vadybinių didelės avarijos aspektų analizei; • imtųsi atitinkamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad vykdytojas imtųsi skubių, nuosaikių ir ilgalaikių atsakomųjų priemonių; • teiktų rekomendacijas, susijusias su prevencijos priemonėmis ateityje. Informacija apie avarijas bei atitinkamos išvados turi būti efektyviai platinamos, siekiant išvengti panašių įvykių pasikartojimo. Ši informacija bei žinios taip pat turi būti naudojamos peržiūrint bendrą tikrinimų programą. Tai padės prireikus patikslinti tikrinimo prioritetus bei mastą. 7.3. Nepriklausomų auditorių atliekami saugos valdymo sistemų auditai ir apžvalgos Šio dokumento 6.2 punkte paminėtas oficialus reikalavimas vykdytojui atlikti savo valdymo sistemos monitoringą bei jos auditą ir apžvalgą yra svarbus atitinkamos informacijos šaltinis. Instrukcijoje apie saugos valdymo sistemas yra minima, kad turi būti paskirti atitinkami darbuotojai auditui atlikti, turint omenyje ekspertizės būtinybę, nepriklausomą veikimą ir techninę paramą. Čia gali prireikti specialiai išmokytų tos pačios kompanijos darbuotojų arba trečios šalies organizacijos specialistų. Saugos valdymo sistema gali būti susijusi su kita valdymo sistema, tvarkančia kitus dalykus. Tais atvejais, kai vykdytojas naudojasi integruota valdymo sistema, pavyzdžiui, aplinkosaugos, darbuotojų sveikatos apsaugos bei saugos ir galbūt kokybės valdymo sistema, galima naudotis atitinkamais nurodymais bei standartais, pavyzdžiui, EMAS, ISO 14001 arba ISO 9001. Monitoringo, audito ir apžvalgos rezultatai, gauti remiantis tokiais nurodymais, bus kitas potencialiai tinkamas ir vertingas informacijos šaltinis. Pagal kai kuriuos šių nurodymų, be vykdytojo atliekamo valdymo sistemos audito, ji turi būti tikrinama ir nepriklausomų auditorių. Kompetentinga organizacija turi atsižvelgti į tokią informaciją, siekdama maksimaliai padidinti tikrinimų veiksmingumą, tačiau vykdytojas turi pademonstruoti, kad jo valdymo sistema yra visiškai parengta didelėms avarijoms valdyti ir atitinka Direktyvos reikalavimus. 7.4. Sąsaja tarp tikrinimų/kontrolės priemonių ir veiklos draudimo Tikrinimų sistema ar kitos kontrolės priemonės gali susidurti su situacija, kai tenka uždrausti naudotis (ar leisti kitiems naudoti) bet kuriuo pastatu, įranga arba saugojimo patalpa ar bet kuria jų dalimi, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad priemonės, kurių imasi vykdytojas, yra nepakankamos arba nebuvo pateiktos ataskaitos ar kita informacija. ______________ I Priedas Tarybos direktyva 96/82/EC/ 18 straipsnis ir kiti atitinkami fragmentai: 1. Valstybė turi užtikrinti, kad kompetentingos organizacijos sukurtų tikrinimų arba kitų kontrolės priemonių sistemą, tinkamą atitinkamam organizacijų tipui. Šie tikrinimai ar kontrolės priemonės turi būti atliekami nepriklausomai nuo saugos ataskaitų arba bet kurių kitų pateiktinų ataskaitų gavimo. Šių tikrinimų ar kitų kontrolės priemonių turi pakakti planingam ir sistemingam sistemų, naudojamų organizacijoje tikrinimui techniniu, organizaciniu arba vadybiniu aspektu, t. y. užtikrinti, kad: - vykdytojas galėtų pademonstruoti, kad jis ėmėsi atitinkamų priemonių, susijusių su įvairia organizacijos veikla, didelėms avarijoms išvengti; - vykdytojas galėtų pademonstruoti, kad jis parūpino atitinkamas priemones didelių avarijų padariniams apriboti avarijų vietoje ir už jų ribų; - saugos ataskaitoje ir bet kuriose kitose ataskaitose pateikti duomenys bei informacija tinkamai išryškina sąlygas organizacijoje; - informacija buvo pateikta visuomenei, kaip yra numatyta 13 (1) straipsnyje. 2. Tikrinimų sistema, minima 1 punkte, turi atitikti šias sąlygas: (a) turi būti parengta tikrinimų programa visoms organizacijoms. Kol kompetentinga organizacija nenustato tikrinimo programos, pagrįstos sistemingu didelių avarijų pavojaus įvertinimu atitinkamoje organizacijoje, į programą įtraukiamas bent vienas kiekvienos organizacijos, priskiriamos minimoms 9 straipsnyje, tikrinimas, atliekamas kompetentingos organizacijos kartą per dvylika mėnesių; (b) po kiekvieno tikrinimo kompetentinga organizacija parengia ataskaitą; (c) prireikus bet kuris kompetentingos organizacijos atliktas tikrinimas gali būti tęsiamas kartu su atitinkamos organizacijos vadovybe. 3. Kompetentinga organizacija gali reikalauti iš vykdytojo pateikti bet kurią papildomą informaciją, reikalingą didelės avarijos galimybei visapusiškai įvertinti bei didelių avarijų galimos tikimybės ir/arba pavojingumo padidėjimo laipsniui nustatyti, išoriniam ypatingųjų situacijų planui parengti ir dėmesiui atkreipti į medžiagas, kurias dėl jų fizinės formos, konkrečių sąlygų arba išsidėstymo gali tekti papildomai apsvarstyti. Kita atitinkama Direktyvos ištrauka: 9(4) straipsnis (veiksmai, susiję su Saugos ataskaitos įvertinimu) Vykdytojui dar nepradėjus statybos ar kitų darbų arba 3 paragrafo antroje, trečioje bei ketvirtoje pastraipose nurodytais atvejais, kompetentinga organizacija turi per priimtiną laikotarpį po ataskaitos gavimo: - pranešti vykdytojui išvadas, padarytas išnagrinėjus saugos ataskaitą, esant reikalui, gavus paklausimą dėl papildomos informacijos; - uždrausti pradėti arba tęsti atitinkamos organizacijos veiklą atsižvelgiant į 17 straipsnyje nurodytus įgaliojimus bei tvarką. 10 straipsnis (modifikacijos) Tais atvejais, kai modifikuojama įranga, pati organizacija, sandėliavimo patalpos, gamybinis procesas arba pavojingų medžiagų, turinčių įtakos didelių avarijų tikimybei, rūšis ar kiekis, šalis turi užtikrinti, kad vykdytojas: - peržiūrėtų ir prireikus pakeistų didelių avarijų prevencijos politiką ir valdymo sistemas bei tvarką, taikomus organizacijoms, priskiriamoms 7 ir 9 straipsniuose minimoms organizacijoms; - peržiūrėtų ir prireikus, prieš atlikdamas minėtas modifikacijas, pakeistų saugos ataskaitą ir praneštų 16 straipsnyje minimai kompetentingai organizacijai tokio pakeitimo detales. 11(4) straipsnis (ypatingosios padėties planas) Valstybė turi užtikrinti, kad vykdytojai ir paskirtos vadovaujančios organizacijos peržiūrėtų, išbandytų ir, esant reikalui, keistų bei papildytų vidinius ir išorinius ypatingosios padėties planus atitinkamais (ne mažesniais kaip trejų metų) intervalais. Peržiūros metu atsižvelgiama į pokyčius atitinkamoje organizacijoje arba atitinkamoje ypatingosios padėties tarnyboje, naujas technines žinias bei žinias, susijusias su atsakomaisiais veiksmais didelių avarijų atvejais. 14(2) straipsnis (po didelės avarijos) Valstybė turi pareikalauti iš kompetentingos organizacijos, kad ji: (a) užtikrintų, jog būtų imtasi visų skubių, einamųjų ir ilgalaikių priemonių, kurios gali būti reikalingos; (b) rinktų (tikrinimo, tyrimo ir kitomis tinkamomis priemonėmis) informaciją, reikalingą visapusiškai techninių, organizacinių ir vadybinių didelės avarijos aspektų analizei; (c) imtųsi atitinkamų veiksmų, siekdama užtikrinti, kad vykdytojas imtųsi skubių, nuosaikių ir ilgalaikių atsakomųjų priemonių; (d) teiktų rekomendacijas, susijusias su prevencijos priemonėmis ateityje. 17 straipsnis (draudimas naudoti) 1. Valstybė uždraudžia naudotis (ar leisti kitiems naudotis) bet kuriuo pastatu, įranga arba saugojimo patalpa ar bet kuria jų dalimi, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad priemonių, kurių imasi vykdytojas, nepakanka. Valstybė gali uždrausti naudotis (ar leisti kitiems naudotis) bet kuriuo pastatu, įranga arba saugojimo patalpa ar bet kuria jų dalimi, jeigu vykdytojas nustatytu laiku nepateikė pranešimo, ataskaitos ar kitos pagal šią Direktyvą reikalaujamos informacijos. 2. Valstybė užtikrina vykdytojams galimybę pateikti apeliaciją dėl kompetentingos organizacijos draudimo, minimo 1 p., atitinkamai institucijai šalies įstatymų numatyta tvarka. ______________ II Priedas Tikrinimo turinio klausimų pavyzdžiai Tolesniuose skyreliuose pateikiami pasiūlymai, susiję su vykdytojo naudojamų sistemų tikrinimo turiniu. Šis priedas yra pagrįstas informacija, paimta iš saugos ataskaitų ir DMAPP bei SVS parengimo rekomendacijų, taip pat darbo grupės, parengusios minėtą rekomendaciją, ekspertų pateiktų pavyzdžių. Priedas yra sudarytas iš atitinkamų klausimų. Daugelis jų sukelia papildomų klausimų ir/arba reikalauja dokumentų bei įrangos patvirtinimo. Pasiūlymai nepretenduoja būti išsamūs ar privalomi visiems patikrinimams. Tačiau šios rekomendacijos galėtų būti pagrindas rengiant rekomendacijas tikrintojams. Egzistuoja ryšys tarp tikrinimo ir organizacijų, minimų 9 straipsnyje, saugos ataskaitos studijavimo, kaip yra nurodoma šio dokumento 7.1 punkte. Šiame kontekste numanomi tikrinimo punktai, pateikti šiame priede, gali kartotis kaip ir nagrinėjant saugos ataskaitą. Todėl kompetentinga organizacija gali kai kuriuos klausimus traktuoti kaip saugos ataskaitos įvertinimo dalį. A. Didelio masto avarijų prevencijos politika ir valdymo sistema • Ar DMAPP dokumentas buvo parengtas ir pateiktas (per saugos ataskaitą organizacijoms, minimoms 9 straipsnyje) kompetentingai organizacijai? • Ar DMAPP dokumentas visapusiškai parodo vykdytojo tikslus ir veikimo principus? • Ar DMAPP dokumente atsižvelgta į visus principus, pateiktus Direktyvos III priede? • Ar esama įrodymų, kad DMAPP buvo parengta ir patvirtinta atitinkamu aukštu lygiu vykdytojo organizacijoje ir kad egzistuoja to lygio įsipareigojimas diegti ir periodiškai peržiūrėti DMAPP ir valdymo sistemą? • Kas yra atsakingas už DMAPP įdiegimo užtikrinimą ir ar ji yra atnaujinama? • Ar minėta politika (ir valdymo sistema) yra propaguojami ir aiškinami kompanijoje ir ar tam tikslui taikoma metodika yra efektyvi? • Ar tai tėra tik politika? – t. y., ar minėta politika paverčiama aiškiais ir reikšmingais tikslais, kuriuos žino ir supranta visi atitinkami darbuotojai. • Ar ši politika bei jos įgyvendinimas ir monitoringas yra nuolatinis vadovybės susirinkimų dienotvarkės punktas? • Ar esama kokių nors standartų ar kitokių informacijos šaltinių (pavyzdžiui, instrukcijų), kurie padeda vadovybei kontroliuoti šios politikos diegimą bei monitoringą? • Ar gali vykdytojas pademonstruoti, kad valdymo sistema ir kitos atitinkamos priemonės bei struktūros, skirtos didelių avarijų prevencijos programai (toliau – DMAPP) įgyvendinti, egzistuoja ir veikia organizacijoje? • Ar esama instrukcijos ar kito dokumento, kur aprašoma saugos valdymo sistemos (toliau – SVS)? • Ar į SVS įtrauktos programos, susijusias su šiomis procedūromis: - atitinkamų techninių ir saugos standartų naudojimo užtikrinimas; - dizainas ir įrengimų dizaino keitimas; - atitinkamos kontrolės užtikrinimas, įskaitant naujos įrangos arba po pertraukos pradedamos naudoti įrangos tikrinimą prieš paleidžiant dirbti; - modifikacijos; - periodinis saugos tikrinimas; - pirkimo procedūros; - organizacinės taisyklės bei ryšiai; - darbas su rangovais/trečiomis šalimis; - darbo tvarka ir darbuotojų apsauga; - leidimų dirbti sistema; - periodinis tikrinimas; - techninis aptarnavimas; - ypatingosios padėties planavimas; - avarijų ir panašių įvykių registravimas bei tyrimas; - mokymas (vadovybės ir personalo); - programos vertinimo tvarka. • Ar valdymo sistema atitinka Direktyvos III priede nurodytas problemas? Pastaba. Žemesniosios grandies organizacijoms III priedo nuostatų atitikimas yra nustatomas, atsižvelgiant į III priedo principų taikymą DMAPP ir atitinkamose rengiamose valdymo sistemose. Šis kiek lankstesnis ryšys turėtų būti proporcingas, ir jį reikėtų turėti omenyje atliekant tikrinimus. B. Organizaciniai ir personalo klausimai • Ar esama prireikus aiškaus konsultacijų saugos klausimais šaltinio (pavyzdžiui, specialūs konsultantai, saugos skyrius)? • Ar esama kokių nors instrukcijų vadovybei saugos klausimais? • Ar darbuotojų, dalyvausiančių didelių avarijų padarinių tvarkymo darbuose reikšmė bei atsakomybė yra aiškiai apibrėžti visais organizacijos lygiais? • Kam atsiskaito saugos darbuotojai? – Ar tai yra tinkamas variantas? • Ar visi asmenys, dalyvausiantys didelių avarijų padarinių tvarkymo darbuose yra identifikuoti, nurodant jų vaidmenis bei atsakomybės sritis? • Ar esama pakankamų išteklių vykdytojo DMAPP veiksmingai įdiegti? • Ar gali vykdytojas parodyti, kad buvo apibrėžti reikalingi poreikiai bei sugebėjimai ir buvo teisingai nustatyti vaidmenys bei atsakomybės sritys? – pavyzdžiui, ar esama įrodymų, kad asmenys, kuriems skirtas tam tikras vaidmuo bei atsakomybė, turi tinkamą kompetenciją tam vaidmeniui atlikti? • Ar kompanija turi saugos komisiją, jeigu tokia yra numatyta? – Jeigu taip, ar ši komisija yra prisiėmusi visišką atsakomybę už programų parengimą bei koordinavimą ir monitoringo politiką? • Ar su sauga susijusi veikla parodyta metiniuose saugos darbuotojų darbo vertinimuose? • Ar su sauga susijusi veikla parodyta metinėse kompanijos ataskaitose? • Kas gauna, patvirtina ir siunčia su sauga susijusią dokumentaciją? • Ar yra apibrėžta atsiskaitomybė, įgaliojimai bei tarpusavio santykiai visiems darbuotojams, kurie vadovauja su sauga susijusiems darbams arba vykdo ar kontroliuoja juos, ypač darbuotojams, atsakingiems už: - išteklių, įskaitant žmonių išteklius, organizavimą SVS parengimui bei diegimui; - veiksmus, užtikrinančius darbuotojų informuotumą apie pavojus ir jų veiksmų atitikimą vykdytojo saugos politikai; - koregavimo ar tobulinimo veiksmų nustatymą, registravimą bei atlikimą; - nenormalių situacijų, įskaitant kritinius atvejus, kontrolę; - mokymo poreikių nustatymą, mokymo organizavimą bei jo efektyvumo vertinimą; - sistemos diegimo koordinavimą ir ataskaitų aukštesnei vadovybei parengimą bei pateikimą. • Ar egzistuoja „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ procedūros, kurios leistų visiems darbuotojams identifikuoti saugos problemas, ir ar jos yra efektyvios? • Ar vykdytojas gali parodyti, kad darbuotojai, o prireikus ir rangovai, dalyvavo apibrėžiant ir įdiegiant DMAPP? • Ar vykdytojas gali parodyti, kad buvo atsižvelgta į žmogiškuosius faktorius, vertinant didelių avarijų prevencijos bei jų padarinių ribojimo priemones? • Ar vykdytojas gali parodyti, kad buvo apibrėžti mokymo poreikiai ir kad toks mokymas buvo organizuotas? • Ar vykdytojas gali parodyti darbuotojų, kurie buvo mokomi, sąrašus ir programas bei medžiagą, naudotas mokymo kursuose? • Ar vykdytojas gali parodyti organizacines priemones, susijusias su praktiniu supažindinimu su atitinkamomis taisyklėmis bei kodeksais, kurių yra privaloma laikytis? (ar jie yra minimi vadovybės pareigybinėse instrukcijose?) • Ar egzistuoja rangovų atrankos ir vadovavimo jiems tvarka? • Ar vykdytojas gali parodyti, kad prireikus rangovai gauna reikalingą informaciją ir yra atitinkamai išmokomi, kad jie žinotų apie pavojus ir nepažeistų DMAPP? • Ar vykdytojas gali parodyti organizacines priemones žinioms, susijusioms su incidentais ir „panašiais įvykiais“ rinkti bei dokumentuoti ir išvadoms diegti? • Ar vykdytojas gali parodyti organizacines priemones, susijusias su naujausių techninių žinių apie saugą, gautas, pavyzdžiui, analizuojant avarijas ar sužinojus apie naujus pasiekimus pavojų vertinimo srityje, taikymu? • Ar vykdytojas registruoja duomenis, susijusius su tokiomis žiniomis, gautomis veikiant organizacijai? C. Didelių pavojų nustatymas bei įvertinimas • Ar nustatyta tvarka aprėpia visą numatytą veiklą, įskaitant susijusią su bendradarbiavimu su rangovais/trečiomis šalimis? • Ar darbo ir saugos personalas dalyvauja planavimo procese? • Ar planavimo procedūroje yra nurodytos planuojamos įrangos dalys, kurios yra gyvybiškai svarbios saugos požiūriu? • Ar planavimo procedūroje yra numatyta įrangos dalių, kurios yra gyvybiškai svarbios saugos požiūriu, atitinkamo tikrinimo bei priežiūros programa? • Ar planavimo procedūroje yra numatytas preliminarus pavojaus įvertinimas, kuris pagreitintų pavojaus likvidavimą bei sumažinimą ir maksimaliai padidintų „būdingą saugą“, kur tai įmanoma? • Ar gali vykdytojas tikrintojo pasirinktoje veikloje: - nurodyti pavojus; - nurodyti inicijuojančius įvykius bei scenarijus, kurie gali lemti didelę avariją; - pateikti sistemingos saugos požiūriu kritinių elementų pavojingumo analizės įrodymų; - parodyti priemones, kurių buvo imtasi; - pagrįsti, kodėl šios priemonės buvo pripažintos tinkamomis, įskaitant nuorodas į rizikos vertinimo kriterijus. • Ar gali vykdytojas parodyti, kad svarstant priemonių tinkamumo klausimą buvo atsižvelgta į šiuos aspektus: - kad egzistuoja akivaizdus ryšys tarp identifikuotų didelių avarijų pavojų ir priemonių, kurių buvo imtasi; - kad pasirenkant priemones buvo taikomas hierarchijos metodas. Pavyzdžiui, pavojai turi būti eliminuoti, jeigu tai praktiškai įmanoma, arba sumažinti jų šaltinyje, taikant priimtos saugos praktikos metodus; - įrodymus, kad numatytos priemonės galės padėti išvengti prognozuojamų klaidų, galinčių sukelti dideles avarijas. • Ar gali vykdytojas paaiškinti savo vertinimo bei sprendimo priėmimo kriterijus nustatant atitinkamas priemones? • Ar gali vykdytojas pademonstruoti, kodėl šie kriterijai yra tinkami? Pavyzdžiui, ar vykdytojas turi bendrų žinių apie įvairius galimus kriterijus bei požymius (geriausią technologiją, geriausią inžinerinio darbo praktiką, kokybinės ar kiekybinės rizikos matricas ar kriterijus ir t. t.) ir ar jis gali pagrįsti, kodėl buvo pasirinktas būtent šis analizės metodas? • Ar gali vykdytojas prireikus parodyti, kad numanomas žmonių elgesys, taikant prevencines ir švelninimo priemones, yra pagrįstas? • Ar gali vykdytojas parodyti atitiktį atitinkamoms taisyklėms bei praktikos kodeksams? • Ar turi vykdytojas konkrečius kriterijus išsamumo, įvairumo ir konkretumo laipsniui, reikalingam prevencijos, kontrolės ir sušvelninimo priemonėms nustatyti? • Ar turi vykdytojas konkrečius kriterijus taikomų komponentų bei sistemų patikimumui nustatyti? • Ar turi vykdytojas nustatytus standartus, susijusius su pavojingų medžiagų turiniu? • Ar gali vykdytojas parodyti, kad yra nustatytos įrangos bei įrengimų saugaus naudojimo ribos? • Ar gali vykdytojas parodyti, kad buvo atitinkamai aptarti šie klausimai: - įrangos išdėstymas apriboja pavojų darbo, tikrinimo, bandymų, techninės priežiūros, modifikacijos, remonto ir pakeitimo metu; - įranga, reikalinga bet kuriai priemonei įgyvendinti, yra patikima, prieinama ir ilgalaikė; - buvo imtasi atitinkamų priemonių pavojingų medžiagų išmetimui išvengti arba gerokai apriboti; - projektuojant įrangą buvo atsižvelgta į visas prognozuojamas stambių avarijų priežastis; - konstrukcijos yra suprojektuotos taip, kad atlaikytų apkrovas, išbandytas įprasto įrangos darbo režimo metu bei pagrįstai prognozuojamus jo nukrypimus numanomo konstrukcijos tarnavimo laikotarpiu; - įrangos konstrukcijų medžiagos atitinka jos naudojimą; - buvo naudojami įrangos bei sistemų konstrukcijų projektavimo kodeksai bei standartai, atsižvelgiant į atitinkamus reikalavimus sertifikacijai; - yra imtasi atitinkamų apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti įrangą nuo projektavimo sąlygų nukrypimų; - esama įrodymų, kad buvo suprojektuotos su sauga susijusios kontrolės sistemos saugai bei patikimumui užtikrinti; - suprojektuotos signalizacijos sistemos bei parengta daugelio signalizacijos sistemų valdymo nenormalaus veikimo metu strategija; - parodyta, kaip yra suprojektuotos sistemos, su kuriomis sąveikauja žmonės, atsižvelgiant į naudotojo poreikius bei sistemų patikimumą; - yra įdiegtos toksiškų ir degių medžiagų galimo lokalizavimo sistemos; įranga suprojektuota, atsižvelgiant į galimus pavojus; - buvo atlikti funkciniai skaičiavimai, reikalingi patvirtinti, kad priemonės atitinka projektus; - įrengimai atitinka nustatytus standartus, siekiant išvengti didelių avarijų ir sumažinti nuostolius; - bet kurio incidento ar panašaus įvykio tyrimų rezultatai yra visapusiškai aptariami ir siejami su galimomis didelių avarijų priežastimis, nustatant atitinkamas kontrolės priemones. D. Operatyvios kontrolės klausimai (įskaitant priežiūrą) • Ar gauti visi atitinkami leidimai dirbti, jeigu jie yra reikalingi? • Ar gali vykdytojas parodyti, kad buvo nustatytos bei dokumentuotos darbo saugos procedūros, atitinkančios bet kurias pagrįstai prognozuojamas darbo sąlygas (normalias ir nenormalias)? • Ar gali vykdytojas parodyti, kad nustatytos darbo saugos procedūros aprėpia svarbiausius su įranga susijusius pavojus? • Ar numatytos darbo saugos procedūros įrangai pradėti eksploatuoti, darbui, tikrinimui, išbandymui, techninei priežiūrai ir eksploatavimui nutraukti? • Ar gali vykdytojas parodyti, kad įrangos bei įrengimų saugaus darbo ribos yra neviršijamos tiek esant normalioms, tiek nenormalioms darbo sąlygoms? • Ar gali vykdytojas parodyti, kad egzistuoja bet kurių nukrypimų už saugaus darbo ribų bei diegiamų išvadų stebėjimo, registravimo bei tyrimo tvarka? • Ar gali vykdytojas parodyti, kad proceso kontrolės sistemos yra tinkamos, įskaitant nenormalias situacijas ir atsižvelgiant į žmogiškojo faktoriaus apribojimus? • Ar gali vykdytojas parodyti, kad visiems saugos požiūriu rizikingiems įrengimams yra numatyta atitinkama (prevencinė) techninės priežiūros schema bei sistemos didelėms avarijoms išvengti arba jų padariniams apriboti, ypač tokia: - įrangos, pavyzdžiui, elektros įrangos, apsauga nuo atmosferos poveikio; - saugai skirtos kontrolės ir signalizacijos sistemos bei indikatoriai; - komunalinės paslaugos (elektra, garas, vanduo ir kt.), būtinos saugiam darbui; - ištraukimo ir vėdinimo sistemos; - slėgio sistemos ir atitinkamos talpos rezervuarai pavojingoms medžiagoms; - nutekėjimo nustatymo (aptikimo) sistemos. • Ar egzistuoja išsamus saugos požiūriu rizikingų komponentų (įrangos, medžiagų, konstrukcijų ir kt.) sąrašas ir ar jis periodiškai atnaujinamas? • Ar gali vykdytojas parodyti, kad saugos požiūriu rizikinga įranga bei sistemos yra tikrinami ir išbandomi atitinkamais laiko tarpais atitinkamos kompetencijos asmens? • Ar gali vykdytojas parodyti, kad egzistuoja periodinių tikrinimų bei techninės apžiūros rezultatų analizės sistema, įskaitant prireikus tolesnių tyrimų atlikimą, remontą arba saugaus darbo ribų pakeitimą? • Ar gali vykdytojas parodyti, kad egzistuoja atitinkamos techninės priežiūros procedūros, kurias taikant atsižvelgiama į bet kurias rizikingas sąlygas darbo aplinkoje? E. Pakeitimų valdymo klausimai (smulkiau apie pakeitimų valdymo klausimus žr. III priedo literatūros sąraše) • Ar gali vykdytojas parodyti, kad egzistuoja tinkamo pakeitimų apibūdinimo, parengimo, įdiegimo ir išbandymo sistema? • Ar į minėtą sistemą yra įtraukti techniniai klausimai ir kiti reikalavimai? • Ar yra pateiktas pakeitimo sąvokos apibrėžimas? • Ar yra įtraukta pakeitimų rizikos analizė? • Ar su tvarkomais ištekliais susiję pakeitimai atitinka saugos problemas? • Ar sistemoje be nuolatinių pakeitimų atsižvelgiama į laikinus bei skubius operatyvius pakeitimus? • Ar yra aiškiai apibrėžta, kas gali inicijuoti, planuoti, įgalioti ir įdiegti pakeitimus? • Ar pakeitimai tinkamai dokumentuojami? • Ar siūlomuose pakeitimuose esančios saugos nuostatos visuomet yra siejamos su darbo procedūromis, vėlesniu monitoringu ir t. t., įskaitant reikalavimus informacijai ir mokymui? • Ar pakeitimų valdymo procedūros taikomos visiems atitinkamiems pakeitimams, įskaitant pakeitimus, padarytus naujos įrangos, procesų ir saugojimo patalpų projektavimo bei konstravimo metu? • Ar minėtos procedūros leidžia vykdytojui peržiūrėti ir prireikus pakeisti DMAPP, valdymo sistemą ir saugos ataskaitą bei pranešti kompetentingai organizacijai, jeigu to reikalaujama pagal Direktyvos 10 straipsnį? • Ar organizacijoje egzistuojančios organizacinės, techninės ar vadovavimo sistemos buvo pakeistos tiek, kad egzistuojantys įgaliojimai arba leidimai nustojo galioti? F. Ekstremalios situacijos planavimas (žr. 6.5 punkto pastabas) Ar gali vykdytojas: a. aprašyti atsakomųjų veiksmų organizavimą didelės avarijos atveju ir pateikti įrodymų, kad avarijos vietoje imtasi reikalingų priemonių; b. pateikti įrodymų, kad yra surašytas ypatingosios padėties planas, apimantis visus galimus kritinius atvejus visiems didelių avarijų scenarijams; c. pateikti įrodymų, kad yra numatytos tinkamos ir pakankamos koordinavimo bei ryšių operacijos atsakomųjų veiksmų metu; č. pateikti įrodymų, kad yra numatytos alternatyvios tarnybos įprastų ypatingosios padėties sistemų sutrikimų atvejams; d. aprašyti vidinius bei išorinius išteklius, kurie gali būti vykdytojo mobilizuojami didelės avarijos padariniams žmogui bei aplinkai apriboti; e. parodyti, kad yra aptartas atsakomųjų veiksmų ypatingosios situacijos atveju veiksmingumas, siekiant maksimaliai sumažinti bendrą didelės avarijos poveikį žmogui bei aplinkai; ę. pateikti įrodymų, kad pakankamas darbuotojų skaičius (kritinių situacijų komanda) gali atitinkamu laiku atlikti avarijos poveikio mažinimo veiksmus, numatytus vidinių ypatingosios padėties planų; ė. pateikti įrodymų, kad įranga, kuri gali būti mobilizuojama atliekant didelėss avarijos padarinių mažinimo veiksmus, turėtų būti tinkama numatytam tikslui; f. pateikti įrodymų, kad yra parūpinta tinkamų ir pakankamų asmeninės apsaugos priemonių ir gelbėjimo įrangos didelės avarijos atveju; g. pateikti įrodymų, kad yra parūpinta tinkamų ir pakankamų priešgaisrinės apsaugos ir gaisrų gesinimo priemonių didelės avarijos atveju; h. pateikti įrodymų, kad tinkamos ir pakankamos priemonės gali būti mobilizuotos toksiškų ir/arba degių medžiagų išmetimui maksimaliai sumažinti bei jų poveikiui sušvelninti didelės avarijos atveju; i. pateikti įrodymų, kad tinkami ir pakankami ištekliai gali būti mobilizuoti pavojingų medžiagų patekimo į dirvą ar vandenis (įskaitant kontroliuojamus vandenis) padariniams maksimaliai sumažinti; į. parodyti, kad buvo atitinkamai aptartas ugniagesių veiklos poveikis aplinkai; y. pateikti įrodymų, kad tinkamos ir pakankamos priemonės, susijusios su monitoringu ir/arba pavyzdžių ėmimu, gali būti mobilizuotos didelės avarijos atveju; j. parodyti, kad yra numatytos atitinkamos, tinkamos ir pakankamos priemonės, susijusios su vėjo greičio bei krypties ir kitų aplinkos sąlygų monitoringu didelės avarijos atveju; k. pateikti įrodymų, kad yra numatytos tinkamos ir pakankamos priemonės, susijusios su aplinkos sutvarkymu bei išvalymu po didelės avarijos; l. pateikti įrodymų, …