📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.01:2013 „pastatų energinio naudingumo projektavimas“ PATVIRTINIMO
2013 m. gruodžio 9 d. Nr. D1-909
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545; 2012, Nr. 63-3170, Nr. 76-3921) 4 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 5 dalimi ir 431 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ (Žin., 2008, Nr. 46-1730; 2009, Nr. 112-4773) 1.5 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819; 2010, Nr. 120-6119; 2011, Nr. 132-6284; 2012, Nr. 110-5569) 1.2.27 punktu:
1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. D1-156 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 100-3733);
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. D1-181 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. D1-156 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2011, Nr. 26-1292).
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2013 m. gruodžio 9 d.
įsakymu Nr. D1-909
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.05.01:2013
Pastatų Energinio naudingumo projektavimas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų (jų dalių) [5.4], išskyrus Statybos įstatymo [5.1] 431 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, energiniam naudingumui ir pastatų konstrukcijų šiluminėms techninėms savybėms projektuoti.
2. Reglamento reikalavimai privalomi projektuojant naujus, rekonstruojamus, atnaujinamus (modernizuojamus) ar remontuojamus pastatus (jų dalis) [5.1], [5.5].
3. Reglamentas parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).
4. Reglamentas atitinka direktyvos 2010/31/ES ir 2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 244/2010, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus, reikalavimus.
II. NUORODOS
5. Reglamento nuorodose įrašyti teisės aktai:
5.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
5.2. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 62-2936);
5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4234; 2011, Nr. 28-1321);
5.4. statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (Žin., 2003, Nr. 58-2611);
5.5. statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372);
5.6. statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. D1-674 (Žin., 2012, Nr. 99-5071);
5.7. statybos techninis reglamentas STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-451 (Žin., 2009, Nr. 95-4047);
5.8. statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 (Žin., 2004, Nr. 54-1851);
5.9. statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808 (Žin., 2010, Nr. 115-5902);
5.10. statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (Žin., 2010, Nr. 116-5947);
5.11. LST EN ISO 10211:2008 „Statybinių konstrukcijų šiluminiai tilteliai. Šilumos srautai ir paviršiaus temperatūros. Detalieji skaičiavimai (ISO 10211:2007)“;
5.12. LST EN 15217:2007 „Energetinės pastatų charakteristikos. Pastatų energetinių charakteristikų išreiškimo ir energetinio sertifikavimo metodai“;
5.13. LST EN 15603:2008 „Energetinės pastatų charakteristikos. Visuminis energijos suvartojimas ir energetinių parametrų apibrėžtis“;
5.14. LST EN 13829:2002 „Šiluminės statinių charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Slėgių skirtumo metodas (modifikuotas ISO 9972:1996)“;
5.15. LST EN ISO 13790:2008 „Energetinės pastatų charakteristikos. Patalpoms šildyti ir aušinti sunaudojamos energijos skaičiavimas (ISO 13790:2008)“;
5.16. LST EN ISO 15242:2007 „Pastatų vėdinimas. Skaičiavimo metodas nustatyti pastatų oro srautą, įskaitant infiltraciją“;
5.17. LST EN 15316-1:2007 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 1 dalis. Bendrieji dalykai“;
5.18. LST EN 15316-3-2:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 3–2 dalis. Karšto buitinio vandens sistemos, paskirstymas“;
5.19. LST EN 15316-3-3:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 3–3 dalis. Karšto buitinio vandens sistemos, karšto vandens paruošimas“;
5.20. LST EN 15316-4-3:2007 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 4–3 dalis. Šilumos gamybos sistemos, saulės šiluminės energijos sistemos“;
5.21. LST EN 15316-4-6:2007 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 4–6 dalis. Šilumos gamybos sistemos, fotovoltinės sistemos“;
5.22. LST EN 15193:2007 „Energetinės pastatų charakteristikos. Energetiniai apšvietimo reikalavimai“;
5.23. LST EN 13363-1+A1:2007 „Apsaugos nuo saulės priemonės su stikliniais elementais. Saulės energijos ir šviesos praleidimo faktorių skaičiavimas. 1 dalis. Supaprastintas metodas“;
5.24. LST EN 13363-2:2005 „Apsaugos nuo saulės priemonės su stikliniais elementais. Saulės energijos ir šviesos pralaidumo faktoriaus skaičiavimas. 2 dalis. Detaliojo skaičiavimo metodas“;
5.25. LST EN ISO 13788:2002 „Higroterminės statybinių komponentų ir dalių charakteristikos. Vidinio paviršiaus temperatūra siekiant išvengti pavojingo paviršiaus drėgnio ir kondensacijos plyšiuose. Apskaičiavimo metodai (ISO 13788:2001)“;
5.26. LST EN 15459:2008 „Energetinės pastatų charakteristikos. Pastatų energetinių sistemų ekonominio įvertinimo procedūra“.
III. PAGRINDINĖS sąvokos
6. Reglamente naudojamos sąvokos:
6.1. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai (Henv) – šilumos srautas, pereinantis per visas pastato atitvaras iš vidaus į išorę, kai temperatūrų skirtumas 1 °C (W/K);
6.2. atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (U) – per atitvarą pereinančio šilumos srauto tankis, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse 1 °C, W/(m2*K);
6.3. ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas (PSI) – šilumos srauto tankis, tenkantis šiluminio tiltelio ilgio vienetui, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse 1 °C (W/(m*K));
6.4. projektinė pastato vidaus temperatūra – projektinė vidutinė pastato šildomų patalpų temperatūra (°C);
6.5. išorinės įėjimo durys – durys tarp šildomų patalpų ir išorės (vienerios durys, dvejos durys su tambūru, dvigubos durys), durys tarp šildomų ir nešildomų patalpų (vienerios durys, dvigubos durys);
6.6. vartai – vartai tarp šildomų patalpų ir išorės (vieneri vartai, dveji vartai su tambūru, dvigubi vartai), vartai tarp šildomų ir nešildomų patalpų (vieneri vartai, dvigubi vartai);
6.7. rekuperacija – iš pastato išleidžiamo oro šilumos energijos dalies grąžinimas pakartotiniam panaudojimui;
6.8. kitos sąvokos atitinka Statybos įstatyme [5.1], Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme [5.2] ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas.
IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI
7. Reglamente naudojami šie sutrumpinimai:
7.1. rekonstruojami, atnaujinami (modernizuojami) ar remontuojami pastatai (jų dalys) [5.1], [5.5] – modernizuojami pastatai (jų dalys);
7.2. pastato rekonstravimas, atnaujinimas (modernizavimas) ar remontas [5.1], [5.5] – pastato modernizavimas;
7.3. išorinės įėjimo durys – durys.
8. Reglamente vartojami dydžiai, jų simboliai ir vienetai:
Simbolis
Dydis
Vienetai
A
plotas
m2
C
pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklis
-
d
atitvaros sluoksnio storis
m
fPRn
neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius
-
fPRr
atsinaujinančios pirminės energijos faktorius
-
H -
savitieji šilumos nuostoliai
W/K
Isol
bendrosios saulės spinduliuotės srauto tankis
W/m2
l
ilgis
m
lPSI
ilginio šiluminio tiltelio ilgis
m
MCO2
CO2 emisijos faktorius
kgCO2/kWh
U
šilumos perdavimo koeficientas
W/(m2·K)
U‘v
vamzdynų apšiltinimo ilginis šilumos perdavimo koeficientas
W/(m·K)
vwind
vėjo greitis
m/s
PSI
ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas
W/(m·K)
theta
temperatūra
°C
9. Reglamente vartojami poraidžiai:
e –
išorė;
PRn –
pirminė energija iš neatsinaujinančių energijos išteklių;
iC –
vidus nešildymo sezono laikotarpiu;
PRr –
pirminė energija iš atsinaujinančių energijos išteklių;
iH –
vidus šildymo sezono laikotarpiu;
sol –
saulės spinduliuotė;
env –
pastato visos atitvaros
sum –
suminis;
m –
mėnuo, mėnesio numeris;
wind –
vėjas;
n –
skaičius (kiekis);
x –
skaičius.
V. PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO VERTINIMO IR PROJEKTAVIMO PAGRINDINIAI PRINCIPAI
10. Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė laikoma aukščiausia, ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą (jo dalį) [5.6].
11. Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė nustatoma pagal šių pastato rodiklių vertes: pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių; pastato sandarumo; mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių; pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertę, apibūdinančią pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui; pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C2 vertę, apibūdinančią pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą karštam buitiniam vandeniui ruošti; pastate sunaudojamos energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių [5.6].
12. E, F ir G energinio naudingumo klasės pastatai (jų dalys) turi atitikti 14 punkte nustatytus reikalavimus pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertei.
13. D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims) priskiriamos tais atvejais, jei atitinka visus 1 lentelėje išvardintus reikalavimus:
1 lentelė
Reikalavimai D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo klasė
Reikalavimai atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
D klasės pastatai (jų dalys)
1. Pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertė turi atitikti šio Reglamento 14 punkto reikalavimus
2. Pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti šio Reglamento 35.1 punkto reikalavimus
C klasės pastatai (jų dalys)
1. Pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti šio Reglamento 14 punkto reikalavimus
2. Pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti šio Reglamento 35.2 punkto reikalavimus
3. Pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti šio Reglamento X skyriaus reikalavimus
B klasės pastatai (jų dalys)
1. Pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti šio Reglamento 14 punkto reikalavimus
2. Pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti šio Reglamento 35.2 punkto reikalavimus
3. Pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti šio Reglamento IX skyriaus reikalavimus
4. Pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti šio Reglamento X skyriaus reikalavimus
5. Šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi būti ne didesnės už 14 lentelėje nurodytas normines sąnaudas B klasės pastatams
A klasės pastatai (jų dalys)
1. Pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti šio Reglamento 14 punkto reikalavimus
2. Pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti šio Reglamento 35.3 punkto reikalavimus
3. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,65, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,75 Wh/m3
4. Pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti šio Reglamento IX skyriaus reikalavimus
5. Pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti šio Reglamento X skyriaus reikalavimus
6. Šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi būti ne didesnės už 14 lentelėje nurodytas normines sąnaudas A klasės pastatams
A+ klasės pastatai (jų dalys)
1. Pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti šio Reglamento 14 punkto reikalavimus
2. Pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti šio Reglamento 35.4 punkto reikalavimus
3. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m3
4. Pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti šio Reglamento IX skyriaus reikalavimus
5. Pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti šio Reglamento X skyriaus reikalavimus
6. Šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi būti ne didesnės už 14 lentelėje nurodytas normines sąnaudas A+ klasės pastatams
A++ klasės pastatai (jų dalys)
1. Pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti šio Reglamento 14 punkto reikalavimus
2. Pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti šio Reglamento 35.5 punkto reikalavimus
3. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m3
4. Pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti šio Reglamento IX skyriaus reikalavimus
5. Pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti šio Reglamento X skyriaus reikalavimus
6. Pastate (jo dalyje) sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi atitikti STR 2.01.09:2012 [5.6] 2 priedo 90 punkto reikalavimus, t. y. didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija
7. Šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi būti ne didesnės už 14 lentelėje nurodytas normines sąnaudas A++ klasės pastatams
14. Atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 verčių skaičiavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012 [5.6] ir šios vertės turi atitikti tokius reikalavimus [5.6], [5.13]:
- A++ klasės: C1 < 0,25 ir C2 <= 0,70;
- A+ klasės: 0,25 <= C1 < 0,375 ir C2 <= 0,80;
- A klasės: 0,375 <= C1 < 0,5 ir C2 <= 0,85;
- B klasės: 0,5 <= C1 < 1 ir C2 <= 0,99;
- C klasės: 1 <= C1< 1,5;
- D klasės: 1,5 <= C1< 2;
- E klasės: 2 <= C1< 2,5;
- F klasės: 2,5 <= C1< 3;
- G klasės: C1>= 3.
VI. PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO REIKALAVIMAI
15. Naujai pastatytų pastatų ar pastato dalių, kurių projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo (iki 2010 m. spalio 1 d.) arba visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo diena, o kai minėti dokumentai neprivalomi, – projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo diena (kai projektavimas atliekamas rangos būdu) [5.9] yra po 2006 m. sausio 4 d. [5.9], energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.
16. Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [5.1], o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
17. Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [5.1], o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A.
18. Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [5.1], o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+.
19. Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [5.1], o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.
20. Modernizuojami pastatai (jų dalys), kai modernizavimo, kuriuo atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina viršija daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, turi atitikti tokius minimalius energinio naudingumo reikalavimus:
20.1. pastatai, kuriems leidimas modernizuoti pastatą (jo dalį) ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [5.1] iki 2014 m. sausio 1 d., o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti iki 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D;
20.2. pastatai, kuriems leidimas modernizuoti pastatą (jo dalį) ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [5.1] po 2014 m. sausio 1 d., o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C;
20.3. pastato vertės nustatymui turi būti taikomas atkuriamosios vertės metodas [5.3];
20.4. šio punkto reikalavimai taikomi kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.
21. Jeigu pastato dalyje įrengta autonominė (kita, negu pastate) šildymo sistema arba autonominė energijos šiai pastato daliai šildyti apskaita, šios pastato dalies energinio naudingumo klasė turi atitikti Reglamento 15–19 punktuose nurodytus reikalavimus.
VII. SKAIČIAVIMO METODAI PASTATŲ ENERGINIAM NAUDINGUMUI IR PASTATŲ KONSTRUKCIJŲ ŠILUMINĖMS TECHNINĖMS SAVYBĖMS PROJEKTUOTI
22. Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo projektavimui turi būti naudojamas STR 2.01.09:2012 [5.6] nurodytas skaičiavimo metodas.
23. Pastato (jo dalies) energinio naudingumo projektavimui turi būti naudojamos Reglamento 1 priede nurodytos atitinkamos paskirties pastatų rodiklių vertės ir Reglamento 2 priede nurodyti projektiniai išorės klimato duomenys.
24. Pastatų apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemonių efektyvumo skaičiavimams turi būti naudojamas STR 2.01.09:2012 XVI skyriuje [5.6] nurodytas skaičiavimo metodas.
25. Pastatų atitvarų drėgminės būklės projektavimui turi būti naudojamas LST EN ISO 13788:2002 [5.26] nurodytas skaičiavimo metodas arba tikslesni, nenuostoviąsias drėgminės būklės kitimo sąlygas įvertinantys skaičiavimo metodai. Jeigu atitvarų drėgminės būklės projektavimui naudojami keli skaičiavimo metodai, pirmenybė turi būti teikiama metodui, kuriuo gaunamas rezultatas su mažiausia rizika. Šiems projektiniams skaičiavimams turi būti naudojami Reglamento 3 priede nurodyti pastato vidaus ir išorės aplinkų parametrai.
VIII. PASTATO ATITVARŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI
26. Projektuojant pastato (jo dalies) energinį naudingumą, turi būti įvertinta pastato (jo dalies) vidaus šiluminė talpa.
Pastaba. Pastato atitvarų ir vidaus konstrukcijų masyvumo didinimas didina pastato vidaus šiluminę talpą, trumpina pastato šildymo trukmę, mažina energijos sąnaudas pastatui šildyti ir pastato perkaitimą vasaros laikotarpiu [5.16]. Pastato atitvarų ir vidaus konstrukcijų masyvumo didinimas leidžia pasiekti aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę. Siekiant suprojektuoti efektyviausius energinio naudingumo požiūriu pastatus (jų dalis), pirmenybė turi būti teikiama masyvioms atitvaroms ir masyvioms pastato (jo dalies) vidaus konstrukcijoms.
27. Projektuojant pastato (jo dalies) energinį naudingumą, turi būti įvertinti skaidrių atitvarų plotai, atitvarų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir atitvarų apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemonių efektyvumas.
Pastaba. Esant dideliems langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų plotams, vasaros laikotarpiu dėl saulės spinduliuotės poveikio patalpos gali perkaisti ir atsirasti energijos poreikis pastatui vėsinti [5.16]. Projektuojant pastatus, turi būti numatytos šių atitvarų apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemonės [5.24], [5.25], kontroliuojami šių atitvarų plotai ir jų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, kad pastato patalpos būtų apsaugotos nuo perkaitimo.
28. Projektuojant pastato (jų dalies) energinį naudingumą, turi būti įvertintos energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti.
Pastaba. Pastato (jo dalies) norminių energijos sąnaudų skaičiavimuose [5.6] turi būti priimta, kad energijos sąnaudų pastatui (jo daliai) vėsinti nėra. Jei dėl pastato (jo dalies) projektinių sprendimų atsiranda energijos sąnaudos pastatui vėsinti, pastato (jo dalies) energinis naudingumas mažėja, todėl pastato (jo dalies) projektavimo metu pirmenybė turi būti teikiama projektiniams sprendimams, kuriuos naudojant nesusidaro energijos poreikis pastatui (jo daliai) vėsinti šiltuoju metų laiku.
29. Stogų ir perdangų po nešildoma pastoge Ur (W/(m2*K)), sienų Uw (W/(m2*K)), su išore besiribojančių perdangų Uce (W/(m2*K)), perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių Ucc (W/(m2*K)) bei su gruntu besiribojančių atitvarų Ufg (W/(m2*K)) projektinė šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti apskaičiuota pagal STR 2.01.09:2012 [5.6] reikalavimus. Jei ši vertė didesnė už 1 W/(m2*K), ji turi būti apskaičiuota šimtosios dalies tikslumu, jei mažesnė – dviejų reikšminių skaičių tikslumu.
30. Langų Uwd (W/(m2*K)), stoglangių Ugw (W/(m2*K)), švieslangių Ubw (W/(m2*K)) ir kitų skaidrių atitvarų Uog (W/(m2*K)) projektinė šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti nustatyta pagal STR 2.01.09:2012 [5.6] reikalavimus dviejų reikšminių skaičių tikslumu.
31. Viengubų durų ar vartų projektinė šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti nustatyta pagal STR 2.01.09:2012 [5.6] reikalavimus. Jei durys ar vartai dvigubi arba su tambūru, jų projektinė šilumos perdavimo koeficiento tarp šildomų patalpų ir išorės Ud (W/(m2*K)) vertė turi būti apskaičiuota pagal Reglamento 2 priedo reikalavimus. Jei Ud vertė didesnė už 1 W/(m2*K), ji turi būti nustatyta šimtosios dalies tikslumu, jei mažesnė – dviejų reikšminių skaičių tikslumu.
32. Skaičiuojant pastato (jo dalies) atitvarų norminių ir projektinių savitųjų šilumos nuostolius turi būti įvertinti šie ilginiai šiluminiai tilteliai:
32.1. tarp pastato pamatų ir išorinių sienų;
32.2. durų angų perimetru;
32.3. tarp pastato sienų ir stogo;
32.4. fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose;
32.5. balkonų grindų susikirtimo su išorinėmis sienomis vietose;
32.6. tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų;
32.7. langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru.
33. Ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės turi būti nustatytos taip:
33.1. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės turi būti nustatytos pagal LST EN ISO 10211:2008 [5.12] reikalavimus. Jei šių verčių skaičiavimui naudojamos kompiuterinės programos, jos turi atitikti LST EN ISO 10211:2008 [5.12] reikalavimus. Skaičiavimuose ilginių šiluminių tiltelių ilgiai turi būti imami pagal išorinius pastato matmenis, o langų, stoglangių, švieslangių, kitų skaidrių atitvarų ir durų angų perimetru – pagal mažiausius angų matmenis;
33.2. C ir B energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) ilginių šiluminių tiltelių, kurių konstrukcija atitinka pateiktą Reglamento 1 priede, projektinės šilumos perdavimo koeficiento PSI (W/(m*K)) vertės gali būti nustatytos iš Reglamento 1 priede pateiktų duomenų arba šios vertės turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal 33.1 punkto reikalavimus;
33.3. A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) projekte turi būti pateikti 32 punkte išvardintų ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai ir šių tiltelių projektinės šilumos perdavimo koeficientų vertės turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal 33.1 punkto reikalavimus;
33.4. ilginių šiluminių tiltelių projektinės šilumos perdavimo koeficientų vertės turi būti nustatytos dviejų reikšminių skaičių tikslumu.
34. D energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) atitvarų projektiniai savitieji šilumos nuostoliai Henv(D) (W/K), B ir C klasės pastato (jo dalies) – Henv(B,C) (W/K), A klasės pastato (jo dalies) – Henv(A) (W/K), A+ klasės pastato (jo dalies) – Henv(A+) (W/K) ir A++ klasės pastato (jo dalies) – Henv(A++) (W/K) turi būti apskaičiuoti taip:
(formulė)
(1)
čia: A – atitinkamos atitvaros plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus;
U – atitinkamos atitvaros projektinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K));
k – pataisos koeficientai, įvertinantys atitinkamos atitvaros padėtį pastate (vnt.). Imami iš Reglamento 5 priedo;
PSI – atitinkamo ilginio šiluminio tiltelio projektinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m*K));
w, r, ce, fg, d, f-w, wdp, dp, w-r, c, bc-w, c-w, s – poraidžiai reiškia atitvaros ar ilginio šiluminio tiltelio rūšį, kaip nurodyta 7 lentelėje;
wd, gw, bw, og – poraidžiai reiškia langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras;
Afg1,x ir Ufg1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, plotas (m2) ir šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K));
Afg2,x ir Ufg2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, plotas (m2) ir šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K));
Abf3,x ir Ufg3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, grindų plotas (m2) ir šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K));
Afg4,x ir Ufg4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių plotas (m2) ir šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K));
Abf5,x ir Ufg5,x – atitinkamų „x“ grindų virš nešildomų rūsių plotas (m2) ir šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)).
35. Pastato (jo dalies) atitvarų projektiniai savitieji šilumos nuostoliai negali būti didesni už atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) atitvarų norminius savituosius šilumos nuostolius:
35.1. D energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų savitieji šilumos nuostoliai Henv(D) (W/K) negali būti didesni už norminius HN.env(D) (W/K):
(formulė);
(2)
(formulė);
(3)
čia: Asum - atitinkamos atitvaros suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus;
Afg1.sum – grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus;
Afg2.sum – grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus;
Afg3.sum – šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus;
Afg4.sum – grindų virš vėdinamų pogrindžių suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus;
Afg5.sum – grindų virš nešildomų rūsių suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus;
UR – atitinkamų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės D energinio naudingumo klasių pastatų (jų dalių) norminių savitųjų nuostolių skaičiavimui (W/(m2*K)). Imama iš 2 lentelės;
PSIR – atitinkamų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės D energinio naudingumo klasių pastatų (jų dalių) norminių savitųjų nuostolių skaičiavimui (W/(m*K)). Imama iš 2 lentelės.
wda – poraidis reiškia atitvarų grupę, kurią sudaro langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros.
Kiti dydžių ir poraidžių paaiškinimai pateikti prie (1) formulės.
2 lentelė
Įvairios paskirties pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų UR (W/(m2*K)) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų PSIR (W/(m*K)) vertės D energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui
Eil. Nr.
Pastato paskirtis [3.5]
Stogų, UR.r
Perdangų, kurios ribojasi su išore,
UR.ce
Atitvarų, kurios ribojasi su gruntu,
UR.fg
Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių,
UR.cc
Sienų, UR.w
Durų ir vartų,
UR.d
Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų,
UR.wda.
Ilginių šiluminių tiltelių,
PSIR
1
Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)
0,24
0,22
0,33
0,31
0,35
1,82
1,85
0,11
2
Kiti gyvenamieji pastatai (namai)
0,25
0,25
0,48
0,39
0,48
1,81
1,90
0,11
3
Administracinės paskirties pastatai
0,44
0,34
0,57
0,60
0,58
1,84
2,17
0,09
4
Mokslo paskirties pastatai
0,33
0,28
0,53
0,54
0,45
1,73
1,72
0,11
5
Gydymo paskirties pastatai
0,35
0,30
0,57
0,59
0,49
1,73
1,74
0,10
6
Maitinimo paskirties pastatai
0,23
0,22
0,34
0,35
0,31
1,74
1,76
0,15
7
Prekybos paskirties pastatai
0,23
0,22
0,34
0,35
0,31
1,74
1,76
0,15
8
Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus
0,33
0,28
0,53
0,54
0,45
1,73
1,72
0,11
9
Baseinai
0,25
0,22
0,37
0,37
0,34
1,73
1,72
0,10
10
Kultūros paskirties pastatai
0,33
0,28
0,53
0,54
0,45
1,73
1,72
0,11
11
Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai
0,38
0,32
0,60
0,60
0,52
1,92
2,05
0,12
12
Sandėliavimo paskirties pastatai
0,38
0,32
0,60
0,60
0,52
1,92
2,05
0,12
13
Viešbučių paskirties pastatai
0,23
0,22
0,34
0,35
0,31
1,74
1,76
0,15
14
Paslaugų paskirties pastatai
0,23
0,22
0,34
0,35
0,31
1,74
1,76
0,15
15
Transporto paskirties pastatai
0,38
0,32
0,60
0,60
0,52
1,92
2,05
0,12
16
Poilsio paskirties pastatai
0,23
0,22
0,34
0,35
0,31
1,74
1,76
0,15
17
Specialiosios paskirties pastatai
0,43
0,34
0,66
0,77
0,62
1,71
1,77
0,10
35.2. C ir B energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų savitieji šilumos nuostoliai Henv(C,B) (W/K) negali būti didesni už norminius HN.env(C,B) (W/K):
(formulė);
(4)
(formulė);
(5)
čia: U(C,B) – atitinkamų atitvaros šilumos perdavimo koeficientai (W/(m2*K)) C ir B energinio naudingumo klasių pastatų (jų dalių) norminių savitųjų nuostolių skaičiavimui. Imami iš 3 lentelės;
PSI(C,B) – atitinkamų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės C ir B energinio naudingumo klasių pastatų (jų dalių) norminių savitųjų nuostolių skaičiavimui (W/(m*K)). Imama iš 7 lentelės.
Kitų formulės dėmenų išaiškinimai pateikti prie (1) ir (3) formulių.
3 lentelė
Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(C,B) (W/(m2*K)) vertės C ir B energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui
Atitvaros rūšis
Atitvarą žymintis poraidis
Gyvenamieji pastatai
Negyvenamieji pastatai
Viešosios paskirties pastatai1)
Pramonės pastatai2)
Stogai
r
0,16*k26)
0,20*k26)
0,25*k15)*k26)
Perdangos7)
ce
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu
fg
0,25*k26)
0,30*k26)
0,40*k15)*k26)
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių
cc
Sienos
w
0,20*k26)
0,25*k26)
0,30*k15)*k26)
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros
wda
1,63)*k26)
1,64)*k26)
1,9*k15) *k26)
Durys, vartai
d
1,6*k26)
1,6*k26)
1,9*k15)*k26)
Pastabos:
1) viešosios paskirties pastatams priskiriami: administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, viešbučių ir specialiosios paskirties pastatai [5.4], [5.8].
2) pramonės pastatams priskiriami: sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai [5.4].
3) jeigu gyvenamųjų pastatų suminis langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 25 % pastato sienų ploto, visų šių atitvarų (langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų) šilumos perdavimo koeficiento U(C,B) vertė turi būti 1,3 W/(m2*K).
4) jeigu viešosios paskirties pastatų suminis langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 35 % pastato sienų ploto, visų šių atitvarų (langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų) šilumos perdavimo koeficiento U(C,B) vertė turi būti 1,3 W/(m2*K). Šis reikalavimas netaikomas prekybos paskirties pastatų pirmo aukšto langams.
5) k1 = 20/(thetaiH – 0,6) – temperatūros pataisa pramonės pastatų atitvaroms, thetaiH – pramonės pastatų projektinė pastato vidaus temperatūra (°C). Imama iš pastato projekto, o nesant duomenų, imama iš Reglamento 1 priedo.
6) k2 = 20/|thetaiH.1 – thetaiH.2| – temperatūros pataisa, kuri taikoma tik atitvaroms, skiriančioms skirtingos paskirties pastatus (jų dalis) su skirtingomis projektinėmis pastato vidaus temperatūromis šildymo sezono laikotarpiu. thetaiH.1 ir thetaiH.2 - atitinkamai pirmojo ir antrojo pastato (jo dalies) projektinė vidaus temperatūra šildymo sezono laikotarpiu (°C). Jei vienas iš pastatų pramonės paskirties, skaičiavimams turi būti naudojama šio pastato projekte nurodyta temperatūra, o nesant duomenų, ši temperatūra turi būti imama iš Reglamento 1 priedo. Kitos paskirties pastatų projektinės pastato vidaus temperatūros turi būti imamos iš Reglamento 1 priedo. Jeigu |thetaiH.1 – thetaiH.2|<= 4 °C, reikalavimai atitvarų, skiriančių skirtingos paskirties pastatus (jų dalis) su skirtingomis projektinėmis pastato vidaus temperatūromis šildymo sezono laikotarpiu, šilumos perdavimo koeficiento vertei netaikomi, išskyrus atvejus, nurodytus Reglamento IX skyriuje; jeigu k2 <1, turi būti imama k2 =1; kitais atvejais turi būti taikoma apskaičiuotoji k2 vertė.
7) perdangos virš pravažiavimų ar praėjimų. Šiai atitvarų grupei taip pat priskiriamos perdangos tarp pastatų (jų dalių) su skirtingomis projektinėmis pastato vidaus temperatūromis šildymo sezono laikotarpiu.
35.3. A energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų savitieji šilumos nuostoliai Henv(A) (W/K) negali būti didesni už norminius HN.env(A) (W/K):
(formulė);
(6)
(formulė);
(7)
čia: U(A) – atitinkamų atitvaros šilumos perdavimo koeficientai (W/(m2*K)) A energinio naudingumo klasių pastatų (jų dalių) norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui. Imami iš 4 lentelės;
PSI(A) – atitinkamų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės A energinio naudingumo klasių pastatų (jų dalių) norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui (W/(m*K)). Imama iš 7 lentelės.
Kitų formulės dėmenų paaiškinimai pateikti prie (1) ir (3) formulių.
4 lentelė
Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(A) (W/(m2*K)) vertės A energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui
Atitvarų apibūdinimas
Atitvarą žymintis poraidis
Gyvenamieji pastatai
Negyvenamieji pastatai
Viešosios paskirties pastatai1)
Pramonės pastatai2)
Stogai
r
0,10*k26)
0,11*k26)
0,16*k15)*k26)
Perdangos7)
ce
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu
fg
0,14*k26)
0,16*k26)
0,25*k15)*k26)
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių
cc
Sienos
w
0,12*k26)
0,15*k26)
0,20*k15)*k26)
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros
wda
1,0*k26)
1,3*k26)
1,4*k15)*k26)
Durys, vartai
d
1,0*k26)
1,3*k26)
1,4*k15)*k26)
1), 2) , 5) , 6) , 7) pastabos pateiktos prie 3 lentelės.
35.4. A+ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų savitieji šilumos nuostoliai Henv(A+) (W/K) negali būti didesni už norminius HN.env(A+) (W/K):
(formulė);
(8)
(formulė);
(9)
čia: U(A+) – atitinkamų atitvaros šilumos perdavimo koeficientai (W/(m2*K)) A+ energinio naudingumo klasių pastatų (jų dalių) norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui. Imami iš 5 lentelės;
PSI(A+) – atitinkamų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės A+ energinio naudingumo klasių pastatų (jų dalių) norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui (W/(m*K)). Imama iš 7 lentelės.
Kitų formulės dėmenų paaiškinimai pateikti prie (1) ir (3) formulių.
5 lentelė
Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(A+) (W/(m2*K)) vertės A+ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui
Atitvarų apibūdinimas
Atitvarą žymintis poraidis
Gyvenamieji pastatai
Negyvenamieji pastatai
Viešosios paskirties pastatai1)
Pramonės pastatai2)
Stogai
r
0,09*k26)
0,10*k26)
0,14*k15)*k26)
Perdangos7)
ce
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu
fg
0,12*k26)
0,14*k26)
0,18*k15)*k26)
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių
cc
Sienos
w
0,11*k26)
0,13*k26)
0,17*k15)*k26)
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros
wda
0,85*k26)
1,0*k26)
1,2*k15)*k26)
Durys, vartai
d
0,85*k26)
1,0*k26)
1,2*k15)*k26)
1), 2) , 5) , 6) , 7) pastabos pateiktos prie 3 lentelės.
35.5. A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų savitieji šilumos nuostoliai Henv(A++) (W/K) negali būti didesni už norminius HN.env(A++) (W/K):
(formulė);
(10)
(formulė);
(11)
čia: U(A++) – atitinkamų atitvaros šilumos perdavimo koeficientai (W/(m2*K)) A++ energinio naudingumo klasių pastatų (jų dalių) norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui. Imami iš 6 lentelės;
PSI(A++) – atitinkamų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės A+ energinio naudingumo klasių pastatų (jų dalių) norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui (W/(m*K)). Imama iš 7 lentelės.
Kitų formulės dėmenų paaiškinimai pateikti prie (1) ir (3) formulių.
6 lentelė
Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(A++) (W/(m2*K)) vertės A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui
Atitvarų apibūdinimas
Atitvarą žymintis poraidis
Gyvenamieji pastatai
Negyvenamieji pastatai
Viešosios paskirties pastatai1)
Pramonės pastatai2)
Stogai
r
0,080*k26)
0,090*k26)
0,12*k15)*k26)
Perdangos7)
ce
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu
fg
0,10*k26)
0,12*k26)
0,12*k15)*k26)
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių
cc
Sienos
w
0,10*k26)
0,11*k26)
0,14*k15)*k26)
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros
wda
0,70*k26)
0,85*k26)
1,1*k15)*k26)
Durys, vartai
d
0,70*k26)
0,85*k26)
1,1*k15)*k26)
1), 2) , 5) , 6) , 7) pastabos pateiktos prie 3 lentelės.
7 lentelė
Ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui
Eil. Nr.
Ilginio šiluminio tiltelio apibūdinimas
Tiltelį žymintis poraidis
Gyvenamieji pastatai
Negyvenamieji pastatai
Viešosios paskirties pastatai1)
Pramonės pastatai2)
Ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientų PSI(C,B) (W/(m*K)) vertės C ir B energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui
1
Tarp pastato pamatų ir išorinių sienų
f-w
0,18
0,2
0,25
2
Aplink langų angas sienose
wdp
3
Aplink durų angas sienose
dp
4
Tarp pastato sienų ir stogo
w-r
5
Fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose
c
6
Balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis
bc-w
7
Tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų
c-w
8
Stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru
s
Ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientų PSI(A), PSI(A+), PSI(A++) (W/(m*K)) vertės A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui
9
Tarp pastato pamatų ir išorinių sienų
f-w
0
0
0
10
Aplink langų angas sienose
wdp
0,05
0,05
0,05
11
Aplink išorinių įėjimo durų angas sienose
dp
0,05
0,05
0,05
12
Tarp pastato sienų ir stogo
w-r
0
0
0
13
Fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose
c
0
0
0
14
Balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis
bc-w
0,01
0,01
0,01
15
Tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų
c-w
0
0
0
16
Stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru
s
0,05
0,05
0,05
36. Atitvarą ar jos dalį leidžiama projektuoti su blogesnėmis šiluminėmis savybėmis, tačiau šios atitvaros ar jos dalies šilumos perdavimo koeficientas negali būti didesnis už leistinąją U1 (W/(m2*K)) vertę, nurodytą 8 lentelėje. Šiuo atveju, siekiant atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) atitvarų projektinių savitųjų šilumos nuostolių atitikties norminiams nuostoliams, kitų pastato (jo dalies) atitvarų šiluminės savybės turi būti pagerintos tiek, kad kompensuotų blogesnių šiluminių savybių atitvarų savitųjų šilumos nuostolių padidėjimą.
8 lentelė
Pastatų (jų dalių) atitvarų leistinosios šilumos perdavimo koeficientų U1 (W/(m2*K)) vertės
Atitvaros rūšis
Atitvarą žymintis poraidis
Gyvenamieji pastatai
Negyvenamieji pastatai
Viešosios paskirties pastatai1)
Pramonės pastatai2)
Stogai
r
U1 <=0,25*k26)
U1 <=0,25*k26)
U1<=0,40*k15)*k26)
Perdangos7)
ce
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu
fg
U1 <=0,35*k26)
U1 <=0,40*k26)
U1 <=0,50*k15)*k26)
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių
cc
Sienos
w
U1 <=0,30*k26)
U1 <=0,40*k26)
U1 <=0,50*k15)*k26)
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros
wda
U1 <=1,9*k26)
U1 <=1,9*k26)
U1 <=3,0*k15)*k26)
Durys, vartai
d
U1 <=1,9*k26)
U1 <=1,9*k26)
U1 <=3,0*k15)*k26)
1), 2) , 5) , 6) , 7) pastabos pateiktos prie 3 lentelės.
IX. PASTATŲ (JO DALIŲ) SU ATSKIROMIS (AUTONOMINĖMIS) ŠILDYMO SISTEMOMIS ARBA ATSKIROMIS (AUTONOMINĖMIS) ENERGIJOS VARTOJIMO PASTATUI (JO DALIAI) ŠILDYTI APSKAITOMIS PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI
37. Naujų pastatų pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių, skiriančių tos pačios paskirties šildomus pastatus (jų dalis) su atskiromis (autonominėmis) šildymo sistemomis arba atskira (autonomine) energijos vartojimo pastatui (jo daliai) šildyti apskaita, projektinė šilumos perdavimo koeficiento vertė neturi būti didesnė už norminę, nurodytą 9 lentelėje. Per minėtas pertvaras ir perdenginius susidaro energijos nuostoliai dėl skirtingos pastato vartotojų elgsenos skirtingose pastato dalyse ir šie nuostoliai neturi būti įskaičiuoti į pastato (jo dalies) atitvarų savituosius šilumos nuostolius ir pastato (jo dalies) energijos sąnaudas.
9 lentelė
Pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių, skiriančių naujus pastatus (jų dalis) su atskiromis (autonominėmis) šildymo sistemomis arba atskiromis (autonominėmis) energijos vartojimo pastatui (jo daliai) šildyti apskaitomis, šilumos perdavimo koeficientų U2 (W/(m2*K)) norminės vertės
Pastato elementai
Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė
Gyvenamieji pastatai
Negyvenamieji pastatai
Viešosios paskirties pastatai1)
Pramonės pastatai2)
1
2
3
4
5
Pertvaros
B
0,67
0,83
1,0*k15)
A
0,40
0,50
0,67·k15)
A+
0,37
0,43
0,57·k15)
A++
0,33
0,37
0,47·k15)
Tarpaukštiniai perdenginiai
B
0,53
0,67
0,83*k15)
A
0,33
0,37
0,53·k15)
A+
0,30
0,33
0,47·k15)
A++
0,27
0,30
0,40·k15)
1), 2) , 5) pastabos pateiktos prie 3 lentelės
38. Naujų gyvenamosios paskirties pastatų pertvarų ir perdenginių tarp gyvenamosios ir viešosios paskirties pastatų (jų dalių), skiriančių šiuos skirtingos paskirties pastatus (jo dalis) su atskiromis (autonominėmis) šildymo sistemomis arba atskira (autonomine) energijos vartojimo pastato daliai šildyti apskaita, projektinė šilumos perdavimo koeficiento vertė neturi būti didesnė už norminę, nurodytą 9 lentelės 3 grafoje. Per minėtas pertvaras ir perdenginius susidaro energijos nuostoliai dėl skirtingos pastato vartotojų elgsenos skirtingose pastato dalyse ir šie nuostoliai neturi būti įskaičiuoti į pastato (jo dalies) atitvarų savituosius šilumos nuostolius ir pastato (jo dalies) energijos sąnaudas.
39. Naujų viešosios paskirties pastatų pertvarų ir perdenginių tarp gyvenamosios ir viešosios paskirties pastatų (jų dalių), skiriančių šiuos skirtingos paskirties pastatus (jo dalis) su atskiromis (autonominėmis) šildymo sistemomis arba atskira (autonomine) energijos vartojimo pastato daliai šildyti apskaita, projektinė šilumos perdavimo koeficiento vertė neturi būti didesnė už norminę, nurodytą 9 lentelės 4 grafoje. Per minėtas pertvaras ir perdenginius susidaro energijos nuostoliai dėl skirtingos pastato vartotojų elgsenos skirtingose pastato dalyse ir šie nuostoliai neturi būti įskaičiuoti į pastato (jo dalies) atitvarų savituosius šilumos nuostolius ir pastato (jo dalies) energijos sąnaudas.
40. Naujų pastatų pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių, skiriančių pastato dalis, kuriose įrengta autonominė šildymo sistema arba autonominė energijos vartojimo šildymui apskaita, projektinės šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimui turi būti naudojamos ne projektinės, bet deklaruojamosios [5.7] termoizoliacinių statybos produktų šilumos laidumo koeficientų [5.7] vertės.
X. Pastatų sandarumo reikalavimai
41. C, B, A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės pastatai (jų dalys) turi būti suprojektuoti taip, kad jų sandarumas, išmatuotas pagal LST EN 13829:2002 „Šiluminės statinių charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Slėgių skirtumo metodas (modifikuotas ISO 9972:1996)“ [5.15] reikalavimus esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, neviršytų 10 lentelėje nurodytų oro apykaitos verčių.
10 lentelė
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
Pastato paskirtis [5.4]
Pastato energinio naudingumo klasė
n50.N,
(1/h)
1
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
C, B
1,5
A, A+, A++
0,6
2
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų, sporto, transporto, specialioji ir poilsio
C, B
2
A
1,5
A+ ir A++
1
Pastaba. Pastatų (jų dalių) sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012 [5.6].
XI. SU PASTATO ENERGINIU NAUDINGUMU SUSIJĘ PASTATO INŽINERINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI
42. Projektuojant naujus pastatus (jų dalis), turi būti įvertinta didelio naudingumo ir (ar) iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimą užtikrinančių statinio inžinerinių sistemų naudojimo galimybė ir projekte pateikti pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys pasirinktus projekto sprendinius.
43. Projektuojant efektyviausias energinio naudingumo požiūriu pastato (jo dalies) inžinerines sistemas, pirmenybė turi būti teikiama tokioms sistemoms, kuriose energijos gamybai naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia, o šiose sistemose esančių įrenginių naudingo veiksmo koeficientas didžiausias.
44. Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo projektavimui turi būti naudojamos 11 lentelėje nurodytos atsinaujinančios ir neatsinaujinančios pirminės energijos faktorių ir CO2 emisijos faktorių vertės. Šios vertės taip pat turi būti naudojamos centralizuotai šilumą pastatams tiekiančių įmonių šiluminės energijos pirminės energijos (neatsinaujinančios ir atsinaujinančios) faktorių ir CO2 emisijos faktorių vertėms, naudojamoms pastatų energinio naudingumo skaičiavimuose [5.6], nustatyti.
11 lentelė
Energijos gamybai naudojamų energijos šaltinių neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus fPRn (vnt.), atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus fPR,r (vnt.) ir CO2 emisijų faktoriaus MCO2 (kgCO2/kWh) vertės
Eil.
Nr.
Energijos šaltinis
fPRn,
vnt.
fPRr,
vnt.
MCO2, kgCO2/kWh
1
Mazutas
1,1
0
0,28
2
Orimulsija
1,1
0
0,29
3
Dyzelinas, krosninis skystas kuras, skalūnų alyva
1,1
0
0,27
4
Suskystintos dujos
1,1
0
0,23
5
Tepalai
1,1
0
0,34
6
Durpės
1,1
0
0,37
7
Akmens anglis
1,2
0
0,34
8
Biokuras (mediena, šiaudai, biodujos, bioalyva ir kt.)
0,1
1
0
9
Gamtinės dujos
1,1
0
0,2
10
Elektra, gaminama hidroelektrinėse
0,5
1
0,007
11
Elektros įvairių gamybos būdų vidurkis
2,8
0
0,6
12
Fotovoltiniai saulės kolektoriai
0,7
1
0
13
Vandenį šildantys saulės kolektoriai
0,2
1
0
14
Vėjo elektrinės
0,3
1
0
15
Šiluma iš šilumos tinklų (Lietuvos vidurkis)
1,3
0,26
0,29
45. Pastato (jo dalies) apšvietimo sistemos norminių energijos sąnaudų skaičiavimo ir energinio naudingumo projektavimo reikalavimai:
45.1. pagal Reglamento 1 priede pateiktus duomenis apskaičiuotos elektros energijos sąnaudos pastato (jo dalies) šildomose patalpose turi būti išskirstytos taip: pusė sąnaudų turi būti priskirta šildomose patalpose esančiai elektros įrangai, pusė – apšvietimo sistemos elektros energijos sąnaudoms;
45.2. norminės elektros energijos sąnaudos pastato (jo dalies) apšvietimui turi būti vertinamos pagal apšvietimo įrangos su kaitrinėmis lempomis neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų rodiklius;
45.3. norminėms neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudoms pastato (jo dalies) apšvietimui skaičiuoti turi būti naudojama elektros įvairių gamybos būdų vidurkio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė (11 lentelė 11 eilutė);
45.4. projektuojant apšvietimo sistemas, pirmenybė turi būti teikiama įrangai, kurios efektyvumo rodiklio etaE (lm/W) [5.23] vertės didesnės. Apšvietimo sistemos elektros energijos sąnaudoms skaičiuoti turi būti naudojamos 12 lentelėje nurodytos apšvietimo įrangos efektyvumo rodiklio etaE (lm/W) vertės.
12 lentelė
Apšvietimo įrangos efektyvumo rodiklio etaE (Lm/W) vertės
Patalpų apšvietimo įrangos apibūdinimas
etaE,
lm/W
Šviestuvai su kaitrinėmis lempomis
15
Šviestuvai su halogeninėmis ar liuminescencinėmis (įskaitant „taupiąsias“) lempomis
50
Šviestuvai su šviesos diodų (LED) lempomis
150
46. Pastato (jo dalies) šildymo sistemos norminių energijos sąnaudų skaičiavimo ir energinio naudingumo projektavimo reikalavimai:
46.1. norminės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi būti vertinamos pagal šildymo sistemos, naudojančios šilumą iš šilumos tinklų, neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų rodiklius;
46.2. norminėms neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudoms pastatui (jo daliai) šildyti skaičiuoti turi būti naudojama šilumos iš šilumos tinklų vidutinė Lietuvos neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė (11 lentelė 15 eilutė);
46.3. nustatant normines ir projektines pirminės (atsinaujinančios ir neatsinaujinančios) ir šiluminės energijos sąnaudas pastatui (jo daliai) šildyti, turi būti įvertintas energijos sąnaudų sumažėjimas dėl vidinių šilumos išsiskyrimų ir šilumos pritekėjimų iš išorės [5.16];
46.4. šildymo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama tokiems šilumos šaltiniams, kurių naudingumo koeficientas didžiausias, šilumos šaltinio naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, o atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia;
46.5. šildymo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama šildymo sistemos reguliavimo įtaisams, apimantiems viso pastato patalpų šildymo reguliavimą, su termostatiniais šildymo prietaisų ventiliais ir patalpų arba išorės termostatu;
46.6. nustatant projektines pirminės (atsinaujinančios ir neatsinaujinančios) ir šiluminės energijos sąnaudas pastatui (jo daliai) šildyti, turi būti įvertinti energijos nuostoliai šildymo sistemos akumuliacinėse talpose [5.18];
46.7. atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) projektinės metinės šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi atitikti Reglamento XII skyriaus reikalavimus.
47. Pastato (jo dalies) karšto buitinio vandens ruošimo sistemos norminių energijos sąnaudų skaičiavimo ir energinio naudingumo projektavimo reikalavimai:
47.1. norminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti turi būti vertinamos pagal karšto vandens ruošimo sistemos su cirkuliaciniu kontūru (turinčios vamzdynus tarp karšto vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų bei paskirstymo stovų vamzdynus [5.19]), neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų rodiklius;
47.2. norminėms neatsinaujinančios energijos sąnaudoms karštam buitiniam vandeniui ruošti skaičiuoti turi būti naudojama šilumos iš šilumos tinklų vidutinė Lietuvos neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė (11 lentelė 15 eilutė);
47.3. norminėse neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudose turi būti įvertinta:
47.3.1. karšto vandens ruošimo įrangos norminės energijos sąnaudos, kurių skaičiavimui turi būti naudojamos 13 lentelėje nurodytos įrangos naudingumo koeficientų etaN.hw.eq (vnt.) vertės;
47.3.2. norminiai energijos nuostoliai vamzdynuose tarp karšto vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų [5.19], kurių skaičiavimui turi būti naudojamos 13 lentelėje nurodytos vamzdynų ilginių šilumos perdavimo koeficientų U‘N.hw.Lv (W/(m*K)) vertės;
47.3.3. norminiai energijos nuostoliai karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynuose [5.19], kurių skaičiavimui turi būti naudojamos 13 lentelėje nurodytos vamzdynų ilginių šilumos perdavimo koeficientų U‘N.hw.Ls (W/(m*K)) vertės;
47.3.4. norminiai energijos nuostoliai patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose [5.19], kurių skaičiavimui turi būti naudojamos 13 lentelėje nurodytos vamzdynų ilginių šilumos perdavimo koeficientų U‘N.hw.LSL (W/(m*K)) vertės.
13 lentelė
Įvairios paskirties pastatų (jų dalių) karšto buitinio vandens ruošimo sistemų rodiklių vertės norminių energijos sąnaudų karštam buitiniam vandeniui ruošti skaičiavimams
Eil. Nr.
Pastato paskirtis [3.5]
eta N.hw.eq,
vnt.
U‘N.hw.Lv,
W/(m*K)
U‘N.hw.Ls,
W/(m*K)
U‘N.hw.LSL,
W/(m*K)
1
Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)
0,90
0,17
0,2
0,2
2
Kiti gyvenamieji pastatai (namai)
0,93
0,17
0,2
0,2
3
Administracinės, mokslo, gydymo, maitinimo, sporto, viešbučių, paslaugų ir specialiosios paskirties pastatai
0,93
0,17
0,2
0,2
4
Prekybos ir kultūros paskirties pastatai
0,90
0,17
0,2
0,2
5
Transporto, poilsio, sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai
0,95
0,17
0,2
0,2
47.4. projektinėse neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudose turi būti įvertinta [5.6], [5.19], [5.20]:
47.4.1. karšto vandens ruošimo įrangos projektinės energijos sąnaudos;
47.4.2. projektiniai energijos nuostoliai vamzdynuose tarp karšto vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų;
47.4.3. projektiniai energijos nuostoliai karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynuose;
47.4.4. projektiniai energijos nuostoliai patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose;
47.4.5. projektiniai energijos nuostoliai karšto buitinio vandens talpose;
47.5. karšto buitinio vandens ruošimo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama tokioms karšto vandens ruošimo įrangoms, kurių naudingumo koeficientas didžiausias, įrangos naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, o atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia;
47.6. karšto buitinio vandens ruošimo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama sistemoms be cirkuliacinio kontūro (be vamzdynų tarp karšto vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų bei paskirstymo stovų vamzdynų [5.19]) ir vartotojo elgseną įvertinantiems šių sistemų reguliavimo įtaisams;
47.7. atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato karšto buitinio vandens ruošimo sistemos energijos vartojimo efektyvumo rodiklio vertė C2 turi atitikti Reglamento 13 ir 14 punktų reikalavimus.
48. Pastato (jo dalies) vėdinimo sistemos norminių energijos sąnaudų skaičiavimo ir energinio naudingumo projektavimo reikalavimai:
48.1. norminės energijos sąnaudos dėl pastato (jo dalies) vėdinimo turi būti vertinamos pagal natūralios vėdinimo sistemos [5.16], [5.17] neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų rodiklius;
48.2. norminėms neatsinaujinančios energijos sąnaudoms dėl pastato (jo dalies) vėdinimo skaičiuoti turi būti naudojama šilumos iš šilumos tinklų vidutinė Lietuvos neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė (11 lentelė 15 eilutė);
48.3. nustatant projektines energijos sąnaudas pastatui (jo daliai) vėdinti turi būti įvertinti energijos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos, dėl išorinių įėjimo durų varstymo ir mechaninių vėdinimo sistemų energijos sąnaudos [5.6], [5.15], [5.17];
48.4. mechaninių vėdinimo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama tokiems vėdinimo sistemų įrenginiams, kurių naudingumo koeficientas didžiausias, vėdinimo įrenginio naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, o atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia;
48.5. jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) rekuperatoriaus naudingumo koeficiento vertė [5.16] ir rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi atitikti Reglamento 13 punkto reikalavimus.
49. Projektuojant pastato (jo dalies) inžinerines sistemas, vartojančias atsinaujinančių išteklių energiją, pagamintą iš biokuro [5.6], saulės kolektoriuose [5.21], [5.22], vėjo elektrinėse [5.6], hidroelektrinėse ir kt., turi būti įvertinta, kad šių sistemų pagaminti didesni negu pastate (jo dalyje) sunaudojami energijos kiekiai, į pastato (jo dalies) projektines neatsinaujinančios ir atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudas neįskaitomi (t. y. šie didesni negu pastatas (jo dalis) sunaudoja energijos kiekiai pastato (jo dalies) energinio naudingumo rodikliams įtakos neturi).
50. Pastato (jo dalies) inžinerinių sistemų norminės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos naudojamos pastato (jo dalies) energijos efektyvumo vartojimo rodiklių C1 ir C2 verčių, pagal kurias pastatui (jo daliai) priskiriama energinio naudingumo klasė [5.6], nustatymui. Jei pastato (jo dali …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.