LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Trumpai
Šis įsakymas patvirtina statybos techninį reglamentą, kuris nustato pastatų energinio naudingumo projektavimo reikalavimus, siekiant užtikrinti efektyvų energijos vartojimą pastatuose.
Ką jis reguliuoja
- Pastatų energinio naudingumo ir konstrukcijų šiluminių techninių savybių projektavimą.
- Reikalavimus naujiems, rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims).
- Pastatų energinio naudingumo klasifikavimą.
- Pastato energinio naudingumo vertinimo principus.
Kam jis skirtas
- Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų (jų dalių) projektuotojams.
- Asmenims, atsakingiems už naujų, rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) ar remontuojamų pastatų (jų dalių) statybą.
Pagrindiniai punktai
- Reglamentas taikomas gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams (jų dalims), išskyrus Statybos įstatymo 431 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
- Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G, kur A++ yra aukščiausia klasė.
- Pastato energinio naudingumo klasė nustatoma pagal pastato atitvarų skaičiuojamuosius savituosius šilumos nuostolius, pastato sandarumą, mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninius rodiklius, pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklius C1 ir C2, bei pastate sunaudojamos energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių.
- E, F ir G energinio naudingumo klasės pastatai (jų dalys) turi atitikti 14 punkte nustatytus reikalavimus pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertei. D, C, B, A, A+ ir A++ klasės pastatai (jų dalys) turi atitikti visus 1 lentelėje išvardintus reikalavimus.
Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.01:2013 „pastatų energinio naudingumo projektavimas“ PATVIRTINIMO 2013 m. gruodžio 9 d. Nr. D1-909 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545; 2012, Nr. 63-3170, Nr. 76-3921) 4 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 5 dalimi ir 431 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ (Žin., 2008, Nr. 46-1730; 2009, Nr. 112-4773) 1.5 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819; 2010, Nr. 120-6119; 2011, Nr. 132-6284; 2012, Nr. 110-5569) 1.2.27 punktu:
- T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ (pridedama).
- P r i p a ž į s t u netekusiais galios: 2.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. D1-156 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 100-3733); 2.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. D1-181 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. D1-156 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2011, Nr. 26-1292). Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. D1-909 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.05.01:2013 Pastatų Energinio naudingumo projektavimas I. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų (jų dalių) [5.4], išskyrus Statybos įstatymo [5.1] 431 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, energiniam naudingumui ir pastatų konstrukcijų šiluminėms techninėms savybėms projektuoti.
- Reglamento reikalavimai privalomi projektuojant naujus, rekonstruojamus, atnaujinamus (modernizuojamus) ar remontuojamus pastatus (jų dalis) [5.1], [5.5].
- Reglamentas parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).
- Reglamentas atitinka direktyvos 2010/31/ES ir 2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 244/2010, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus, reikalavimus. II. NUORODOS
- Reglamento nuorodose įrašyti teisės aktai: 5.
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 5.
- Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 62-2936); 5.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4234; 2011, Nr. 28-1321); 5.
- statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (Žin., 2003, Nr. 58-2611); 5.
- statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372); 5.
- statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. D1-674 (Žin., 2012, Nr. 99-5071); 5.
- statybos techninis reglamentas STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-451 (Žin., 2009, Nr. 95-4047); 5.
- statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 (Žin., 2004, Nr. 54-1851); 5.
- statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808 (Žin., 2010, Nr. 115-5902); 5.
- statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (Žin., 2010, Nr. 116-5947); 5.
- LST EN ISO 10211:2008 „Statybinių konstrukcijų šiluminiai tilteliai. Šilumos srautai ir paviršiaus temperatūros. Detalieji skaičiavimai (ISO 10211:2007)“; 5.
- LST EN 15217:2007 „Energetinės pastatų charakteristikos. Pastatų energetinių charakteristikų išreiškimo ir energetinio sertifikavimo metodai“; 5.
- LST EN 15603:2008 „Energetinės pastatų charakteristikos. Visuminis energijos suvartojimas ir energetinių parametrų apibrėžtis“; 5.
- LST EN 13829:2002 „Šiluminės statinių charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Slėgių skirtumo metodas (modifikuotas ISO 9972:1996)“; 5.
- LST EN ISO 13790:2008 „Energetinės pastatų charakteristikos. Patalpoms šildyti ir aušinti sunaudojamos energijos skaičiavimas (ISO 13790:2008)“; 5.
- LST EN ISO 15242:2007 „Pastatų vėdinimas. Skaičiavimo metodas nustatyti pastatų oro srautą, įskaitant infiltraciją“; 5.
- LST EN 15316-1:2007 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 1 dalis. Bendrieji dalykai“; 5.
- LST EN 15316-3-2:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 3–2 dalis. Karšto buitinio vandens sistemos, paskirstymas“; 5.
- LST EN 15316-3-3:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 3–3 dalis. Karšto buitinio vandens sistemos, karšto vandens paruošimas“; 5.
- LST EN 15316-4-3:2007 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 4–3 dalis. Šilumos gamybos sistemos, saulės šiluminės energijos sistemos“; 5.
- LST EN 15316-4-6:2007 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 4–6 dalis. Šilumos gamybos sistemos, fotovoltinės sistemos“; 5.
- LST EN 15193:2007 „Energetinės pastatų charakteristikos. Energetiniai apšvietimo reikalavimai“; 5.
- LST EN 13363-1+A1:2007 „Apsaugos nuo saulės priemonės su stikliniais elementais. Saulės energijos ir šviesos praleidimo faktorių skaičiavimas. 1 dalis. Supaprastintas metodas“; 5.
- LST EN 13363-2:2005 „Apsaugos nuo saulės priemonės su stikliniais elementais. Saulės energijos ir šviesos pralaidumo faktoriaus skaičiavimas. 2 dalis. Detaliojo skaičiavimo metodas“; 5.
- LST EN ISO 13788:2002 „Higroterminės statybinių komponentų ir dalių charakteristikos. Vidinio paviršiaus temperatūra siekiant išvengti pavojingo paviršiaus drėgnio ir kondensacijos plyšiuose. Apskaičiavimo metodai (ISO 13788:2001)“; 5.
- LST EN 15459:2008 „Energetinės pastatų charakteristikos. Pastatų energetinių sistemų ekonominio įvertinimo procedūra“. III. PAGRINDINĖS sąvokos
- Reglamente naudojamos sąvokos: 6.
- savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai (Henv) – šilumos srautas, pereinantis per visas pastato atitvaras iš vidaus į išorę, kai temperatūrų skirtumas 1 °C (W/K); 6.
- atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (U) – per atitvarą pereinančio šilumos srauto tankis, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse 1 °C, W/(m2*K); 6.
- ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas (PSI) – šilumos srauto tankis, tenkantis šiluminio tiltelio ilgio vienetui, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse 1 °C (W/(m*K)); 6.
- projektinė pastato vidaus temperatūra – projektinė vidutinė pastato šildomų patalpų temperatūra (°C); 6.
- išorinės įėjimo durys – durys tarp šildomų patalpų ir išorės (vienerios durys, dvejos durys su tambūru, dvigubos durys), durys tarp šildomų ir nešildomų patalpų (vienerios durys, dvigubos durys); 6.
- vartai – vartai tarp šildomų patalpų ir išorės (vieneri vartai, dveji vartai su tambūru, dvigubi vartai), vartai tarp šildomų ir nešildomų patalpų (vieneri vartai, dvigubi vartai); 6.
- rekuperacija – iš pastato išleidžiamo oro šilumos energijos dalies grąžinimas pakartotiniam panaudojimui; 6.
- kitos sąvokos atitinka Statybos įstatyme [5.1], Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme [5.2] ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas. IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI
- Reglamente naudojami šie sutrumpinimai: 7.
- rekonstruojami, atnaujinami (modernizuojami) ar remontuojami pastatai (jų dalys) [5.1], [5.5] – modernizuojami pastatai (jų dalys); 7.
- pastato rekonstravimas, atnaujinimas (modernizavimas) ar remontas [5.1], [5.5] – pastato modernizavimas; 7.
- išorinės įėjimo durys – durys.
- Reglamente vartojami dydžiai, jų simboliai ir vienetai: Simbolis Dydis Vienetai A plotas m2 C pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklis - d atitvaros sluoksnio storis m fPRn neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius - fPRr atsinaujinančios pirminės energijos faktorius - H - savitieji šilumos nuostoliai W/K Isol bendrosios saulės spinduliuotės srauto tankis W/m2 l ilgis m lPSI ilginio šiluminio tiltelio ilgis m MCO2 CO2 emisijos faktorius kgCO2/kWh U šilumos perdavimo koeficientas W/(m2·K) U‘v vamzdynų apšiltinimo ilginis šilumos perdavimo koeficientas W/(m·K) vwind vėjo greitis m/s PSI ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas W/(m·K) theta temperatūra °C
- Reglamente vartojami poraidžiai: e – išorė; PRn – pirminė energija iš neatsinaujinančių energijos išteklių; iC – vidus nešildymo sezono laikotarpiu; PRr – pirminė energija iš atsinaujinančių energijos išteklių; iH – vidus šildymo sezono laikotarpiu; sol – saulės spinduliuotė; env – pastato visos atitvaros sum – suminis; m – mėnuo, mėnesio numeris; wind – vėjas; n – skaičius (kiekis); x – skaičius. V. PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO VERTINIMO IR PROJEKTAVIMO PAGRINDINIAI PRINCIPAI
- Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė laikoma aukščiausia, ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą (jo dalį) [5.6].
- Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė nustatoma pagal šių pastato rodiklių vertes: pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių; pastato sandarumo; mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių; pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertę, apibūdinančią pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui; pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C2 vertę, apibūdinančią pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą karštam buitiniam vandeniui ruošti; pastate sunaudojamos energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių [5.6].
- E, F ir G energinio naudingumo klasės pastatai (jų dalys) turi atitikti 14 punkte nustatytus reikalavimus pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertei.
- D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims) priskiriamos tais atvejais, jei atitinka visus 1 lentelėje išvardintus reikalavimus: 1 lentelė Reikalavimai D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims) Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo klasė Reikalavimai atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims) D klasės pastatai (jų dalys)
- Pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertė turi atitikti šio Reglamento 14 punkto reikalavimus
- Pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti šio Reglamento 35.1 punkto reikalavimus C klasės pastatai (jų dalys)
- Pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti šio Reglamento 14 punkto reikalavimus
- Pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti šio Reglamento 35.2 punkto reikalavimus
- Pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti šio Reglamento X skyriaus reikalavimus B klasės pastatai (jų dalys)
- Pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti šio Reglamento 14 punkto reikalavimus
- Pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti šio Reglamento 35.2 punkto reikalavimus
- Pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti šio Reglamento IX skyriaus reikalavimus
- Pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti šio Reglamento X skyriaus reikalavimus
- Šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi būti ne didesnės už 14 lentelėje nurodytas normines sąnaudas B klasės pastatams A klasės pastatai (jų dalys)
- Pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti šio Reglamento 14 punkto reikalavimus
- Pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti šio Reglamento 35.3 punkto reikalavimus
- Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,65, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,75 Wh/m3
- Pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti šio Reglamento IX skyriaus reikalavimus
- Pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti šio Reglamento X skyriaus reikalavimus
- Šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi būti ne didesnės už 14 lentelėje nurodytas normines sąnaudas A klasės pastatams A+ klasės pastatai (jų dalys)
- Pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti šio Reglamento 14 punkto reikalavimus
- Pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti šio Reglamento 35.4 punkto reikalavimus
- Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m3
- Pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti šio Reglamento IX skyriaus reikalavimus
- Pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti šio Reglamento X skyriaus reikalavimus
- Šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi būti ne didesnės už 14 lentelėje nurodytas normines sąnaudas A+ klasės pastatams A++ klasės pastatai (jų dalys)
- Pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti šio Reglamento 14 punkto reikalavimus
- Pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti šio Reglamento 35.5 punkto reikalavimus
- Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m3
- Pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti šio Reglamento IX skyriaus reikalavimus
- Pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti šio Reglamento X skyriaus reikalavimus
- Pastate (jo dalyje) sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi atitikti STR 2.01.09:2012 [5.6] 2 priedo 90 punkto reikalavimus, t. y. didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija
- Šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi būti ne didesnės už 14 lentelėje nurodytas normines sąnaudas A++ klasės pastatams
- Atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 verčių skaičiavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012 [5.6] ir šios vertės turi atitikti tokius reikalavimus [5.6], [5.13]: - A++ klasės: C1 < 0,25 ir C2 <= 0,70; - A+ klasės: 0,25 <= C1 < 0,375 ir C2 <= 0,80; - A klasės: 0,375 <= C1 < 0,5 ir C2 <= 0,85; - B klasės: 0,5 <= C1 < 1 ir C2 <= 0,99; - C klasės: 1 <= C1< 1,5; - D klasės: 1,5 <= C1< 2; - E klasės: 2 <= C1< 2,5; - F klasės: 2,5 <= C1< 3; - G klasės: C1>=
- VI. PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO REIKALAVIMAI
- Naujai pastatytų pastatų ar pastato dalių, kurių projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo (iki 2010 m. spalio 1 d.) arba visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo diena, o kai minėti dokumentai neprivalomi, – projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo diena (kai projektavimas atliekamas rangos būdu) [5.9] yra po 2006 m. sausio 4 d. [5.9], energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.
- Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [5.1], o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
- Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [5.1], o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A.
- Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [5.1], o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+.
- Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [5.1], o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.
- Modernizuojami pastatai (jų dalys), kai modernizavimo, kuriuo atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina viršija daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, turi atitikti tokius minimalius energinio naudingumo reikalavimus: 20.
- pastatai, kuriems leidimas modernizuoti pastatą (jo dalį) ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [5.1] iki 2014 m. sausio 1 d., o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti iki 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D; 20.
- pastatai, kuriems leidimas modernizuoti pastatą (jo dalį) ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [5.1] po 2014 m. sausio 1 d., o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C; 20.
- pastato vertės nustatymui turi būti taikomas atkuriamosios vertės metodas [5.3]; 20.
- šio punkto reikalavimai taikomi kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.
- Jeigu pastato dalyje įrengta autonominė (kita, negu pastate) šildymo sistema arba autonominė energijos šiai pastato daliai šildyti apskaita, šios pastato dalies energinio naudingumo klasė turi atitikti Reglamento 15–19 punktuose nurodytus reikalavimus. VII. SKAIČIAVIMO METODAI PASTATŲ ENERGINIAM NAUDINGUMUI IR PASTATŲ KONSTRUKCIJŲ ŠILUMINĖMS TECHNINĖMS SAVYBĖMS PROJEKTUOTI
- Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo projektavimui turi būti naudojamas STR 2.01.09:2012 [5.6] nurodytas skaičiavimo metodas.
- Pastato (jo dalies) energinio naudingumo projektavimui turi būti naudojamos Reglamento 1 priede nurodytos atitinkamos paskirties pastatų rodiklių vertės ir Reglamento 2 priede nurodyti projektiniai išorės klimato duomenys.
- Pastatų apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemonių efektyvumo skaičiavimams turi būti naudojamas STR 2.01.09:2012 XVI skyriuje [5.6] nurodytas skaičiavimo metodas.
- Pastatų atitvarų drėgminės būklės projektavimui turi būti naudojamas LST EN ISO 13788:2002 [5.26] nurodytas skaičiavimo metodas arba tikslesni, nenuostoviąsias drėgminės būklės kitimo sąlygas įvertinantys skaičiavimo metodai. Jeigu atitvarų drėgminės būklės projektavimui naudojami keli skaičiavimo metodai, pirmenybė turi būti teikiama metodui, kuriuo gaunamas rezultatas su mažiausia rizika. Šiems projektiniams skaičiavimams turi būti naudojami Reglamento 3 priede nurodyti pastato vidaus ir išorės aplinkų parametrai. VIII. PASTATO ATITVARŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI
- Projektuojant pastato (jo dalies) energinį naudingumą, turi būti įvertinta pastato (jo dalies) vidaus šiluminė talpa. Pastaba. Pastato atitvarų ir vidaus konstrukcijų masyvumo didinimas didina pastato vidaus šiluminę talpą, trumpina pastato šildymo trukmę, mažina energijos sąnaudas pastatui šildyti ir pastato perkaitimą vasaros laikotarpiu [5.16]. Pastato atitvarų ir vidaus konstrukcijų masyvumo didinimas leidžia pasiekti aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę. Siekiant suprojektuoti efektyviausius energinio naudingumo požiūriu pastatus (jų dalis), pirmenybė turi būti teikiama masyvioms atitvaroms ir masyvioms pastato (jo dalies) vidaus konstrukcijoms.
- Projektuojant pastato (jo dalies) energinį naudingumą, turi būti įvertinti skaidrių atitvarų plotai, atitvarų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir atitvarų apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemonių efektyvumas. Pastaba. Esant dideliems langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų plotams, vasaros laikotarpiu dėl saulės spinduliuotės poveikio patalpos gali perkaisti ir atsirasti energijos poreikis pastatui vėsinti [5.16]. Projektuojant pastatus, turi būti numatytos šių atitvarų apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemonės [5.24], [5.25], kontroliuojami šių atitvarų plotai ir jų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, kad pastato patalpos būtų apsaugotos nuo perkaitimo.
- Projektuojant pastato (jų dalies) energinį naudingumą, turi būti įvertintos energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti. Pastaba. Pastato (jo dalies) norminių energijos sąnaudų skaičiavimuose [5.6] turi būti priimta, kad energijos sąnaudų pastatui (jo daliai) vėsinti nėra. Jei dėl pastato (jo dalies) projektinių sprendimų atsiranda energijos sąnaudos pastatui vėsinti, pastato (jo dalies) energinis naudingumas mažėja, todėl pastato (jo dalies) projektavimo metu pirmenybė turi būti teikiama projektiniams sprendimams, kuriuos naudojant nesusidaro energijos poreikis pastatui (jo daliai) vėsinti šiltuoju metų laiku.
- Stogų ir perdangų po nešildoma pastoge Ur (W/(m2*K)), sienų Uw (W/(m2*K)), su išore besiribojančių perdangų Uce (W/(m2*K)), perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių Ucc (W/(m2*K)) bei su gruntu besiribojančių atitvarų Ufg (W/(m2*K)) projektinė šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti apskaičiuota pagal STR 2.01.09:2012 [5.6] reikalavimus. Jei ši vertė didesnė už 1 W/(m2*K), ji turi būti apskaičiuota šimtosios dalies tikslumu, jei mažesnė – dviejų reikšminių skaičių tikslumu.
- Langų Uwd (W/(m2*K)), stoglangių Ugw (W/(m2*K)), švieslangių Ubw (W/(m2*K)) ir kitų skaidrių atitvarų Uog (W/(m2*K)) projektinė šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti nustatyta pagal STR 2.01.09:2012 [5.6] reikalavimus dviejų reikšminių skaičių tikslumu.
- Viengubų durų ar vartų projektinė šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti nustatyta pagal STR 2.01.09:2012 [5.6] reikalavimus. Jei durys ar vartai dvigubi arba su tambūru, jų projektinė šilumos perdavimo koeficiento tarp šildomų patalpų ir išorės Ud (W/(m2*K)) vertė turi būti apskaičiuota pagal Reglamento 2 priedo reikalavimus. Jei Ud vertė didesnė už 1 W/(m2*K), ji turi būti nustatyta šimtosios dalies tikslumu, jei mažesnė – dviejų reikšminių skaičių tikslumu.
- Skaičiuojant pastato (jo dalies) atitvarų norminių ir projektinių savitųjų šilumos nuostolius turi būti įvertinti šie ilginiai šiluminiai tilteliai: 32.
- tarp pastato pamatų ir išorinių sienų; 32.
- durų angų perimetru; 32.
- tarp pastato sienų ir stogo; 32.
- fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose; 32.
- balkonų grindų susikirtimo su išorinėmis sienomis vietose; 32.
- tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų; 32.
- langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru.
- Ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės turi būti nustatytos taip: 33.
- ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės turi būti nustatytos pagal LST EN ISO 10211:2008 [5.12] reikalavimus. Jei šių verčių skaičiavimui naudojamos kompiuterinės programos, jos turi atitikti LST EN ISO 10211:2008 [5.12] reikalavimus. Skaičiavimuose ilginių šiluminių tiltelių ilgiai turi būti imami pagal išorinius pastato matmenis, o langų, stoglangių, švieslangių, kitų skaidrių atitvarų ir durų angų perimetru – pagal mažiausius angų matmenis; 33.
- C ir B energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) ilginių šiluminių tiltelių, kurių konstrukcija atitinka pateiktą Reglamento 1 priede, projektinės šilumos perdavimo koeficiento PSI (W/(m*K)) vertės gali būti nustatytos iš Reglamento 1 priede pateiktų duomenų arba šios vertės turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal 33.1 punkto reikalavimus; 33.
- A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) projekte turi būti pateikti 32 punkte išvardintų ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai ir šių tiltelių projektinės šilumos perdavimo koeficientų vertės turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal 33.1 punkto reikalavimus; 33.
- ilginių šiluminių tiltelių projektinės šilumos perdavimo koeficientų vertės turi būti nustatytos dviejų reikšminių skaičių tikslumu.
- D energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) atitvarų projektiniai savitieji šilumos nuostoliai Henv(D) (W/K), B ir C klasės pastato (jo dalies) – Henv(B,C) (W/K), A klasės pastato (jo dalies) – Henv(A) (W/K), A+ klasės pastato (jo dalies) – Henv(A+) (W/K) ir A++ klasės pastato (jo dalies) – Henv(A++) (W/K) turi būti apskaičiuoti taip: (formulė)
- h)vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui Eil. Nr. Pastato paskirtis [5.4] Pastato energinio naudingumo klasė n50.N, (1/
- h)1 Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo C, B 1,5 A, A+, A++ 0,6 2 Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų, sporto, transporto, specialioji ir poilsio C, B 2 A 1,5 A+ ir A++ 1 Pastaba. Pastatų (jų dalių) sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012 [5.6]. XI. SU PASTATO ENERGINIU NAUDINGUMU SUSIJĘ PASTATO INŽINERINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI 42. Projektuojant naujus pastatus (jų dalis), turi būti įvertinta didelio naudingumo ir (
- ar)iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimą užtikrinančių statinio inžinerinių sistemų naudojimo galimybė ir projekte pateikti pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys pasirinktus projekto sprendinius. 43. Projektuojant efektyviausias energinio naudingumo požiūriu pastato (jo dalies) inžinerines sistemas, pirmenybė turi būti teikiama tokioms sistemoms, kuriose energijos gamybai naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia, o šiose sistemose esančių įrenginių naudingo veiksmo koeficientas didžiausias. 44. Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo projektavimui turi būti naudojamos 11 lentelėje nurodytos atsinaujinančios ir neatsinaujinančios pirminės energijos faktorių ir CO2 emisijos faktorių vertės. Šios vertės taip pat turi būti naudojamos centralizuotai šilumą pastatams tiekiančių įmonių šiluminės energijos pirminės energijos (neatsinaujinančios ir atsinaujinančios) faktorių ir CO2 emisijos faktorių vertėms, naudojamoms pastatų energinio naudingumo skaičiavimuose [5.6], nustatyti. 11 lentelė Energijos gamybai naudojamų energijos šaltinių neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus fPRn (vnt.), atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus fPR,r (vnt.) ir CO2 emisijų faktoriaus MCO2 (kgCO2/kWh) vertės Eil. Nr. Energijos šaltinis fPRn, vnt. fPRr, vnt. MCO2, kgCO2/kWh 1 Mazutas 1,1 0 0,28 2 Orimulsija 1,1 0 0,29 3 Dyzelinas, krosninis skystas kuras, skalūnų alyva 1,1 0 0,27 4 Suskystintos dujos 1,1 0 0,23 5 Tepalai 1,1 0 0,34 6 Durpės 1,1 0 0,37 7 Akmens anglis 1,2 0 0,34 8 Biokuras (mediena, šiaudai, biodujos, bioalyva ir kt.) 0,1 1 0 9 Gamtinės dujos 1,1 0 0,2 10 Elektra, gaminama hidroelektrinėse 0,5 1 0,007 11 Elektros įvairių gamybos būdų vidurkis 2,8 0 0,6 12 Fotovoltiniai saulės kolektoriai 0,7 1 0 13 Vandenį šildantys saulės kolektoriai 0,2 1 0 14 Vėjo elektrinės 0,3 1 0 15 Šiluma iš šilumos tinklų (Lietuvos vidurkis) 1,3 0,26 0,29 45. Pastato (jo dalies) apšvietimo sistemos norminių energijos sąnaudų skaičiavimo ir energinio naudingumo projektavimo reikalavimai: 45.1. pagal Reglamento 1 priede pateiktus duomenis apskaičiuotos elektros energijos sąnaudos pastato (jo dalies) šildomose patalpose turi būti išskirstytos taip: pusė sąnaudų turi būti priskirta šildomose patalpose esančiai elektros įrangai, pusė – apšvietimo sistemos elektros energijos sąnaudoms; 45.2. norminės elektros energijos sąnaudos pastato (jo dalies) apšvietimui turi būti vertinamos pagal apšvietimo įrangos su kaitrinėmis lempomis neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų rodiklius; 45.3. norminėms neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudoms pastato (jo dalies) apšvietimui skaičiuoti turi būti naudojama elektros įvairių gamybos būdų vidurkio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė (11 lentelė 11 eilutė); 45.4. projektuojant apšvietimo sistemas, pirmenybė turi būti teikiama įrangai, kurios efektyvumo rodiklio etaE (lm/W) [5.23] vertės didesnės. Apšvietimo sistemos elektros energijos sąnaudoms skaičiuoti turi būti naudojamos 12 lentelėje nurodytos apšvietimo įrangos efektyvumo rodiklio etaE (lm/W) vertės. 12 lentelė Apšvietimo įrangos efektyvumo rodiklio etaE (Lm/W) vertės Patalpų apšvietimo įrangos apibūdinimas etaE, lm/W Šviestuvai su kaitrinėmis lempomis 15 Šviestuvai su halogeninėmis ar liuminescencinėmis (įskaitant „taupiąsias“) lempomis 50 Šviestuvai su šviesos diodų (LED) lempomis 150 46. Pastato (jo dalies) šildymo sistemos norminių energijos sąnaudų skaičiavimo ir energinio naudingumo projektavimo reikalavimai: 46.1. norminės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi būti vertinamos pagal šildymo sistemos, naudojančios šilumą iš šilumos tinklų, neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų rodiklius; 46.2. norminėms neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudoms pastatui (jo daliai) šildyti skaičiuoti turi būti naudojama šilumos iš šilumos tinklų vidutinė Lietuvos neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė (11 lentelė 15 eilutė); 46.3. nustatant normines ir projektines pirminės (atsinaujinančios ir neatsinaujinančios) ir šiluminės energijos sąnaudas pastatui (jo daliai) šildyti, turi būti įvertintas energijos sąnaudų sumažėjimas dėl vidinių šilumos išsiskyrimų ir šilumos pritekėjimų iš išorės [5.16]; 46.4. šildymo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama tokiems šilumos šaltiniams, kurių naudingumo koeficientas didžiausias, šilumos šaltinio naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, o atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia; 46.5. šildymo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama šildymo sistemos reguliavimo įtaisams, apimantiems viso pastato patalpų šildymo reguliavimą, su termostatiniais šildymo prietaisų ventiliais ir patalpų arba išorės termostatu; 46.6. nustatant projektines pirminės (atsinaujinančios ir neatsinaujinančios) ir šiluminės energijos sąnaudas pastatui (jo daliai) šildyti, turi būti įvertinti energijos nuostoliai šildymo sistemos akumuliacinėse talpose [5.18]; 46.7. atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) projektinės metinės šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi atitikti Reglamento XII skyriaus reikalavimus. 47. Pastato (jo dalies) karšto buitinio vandens ruošimo sistemos norminių energijos sąnaudų skaičiavimo ir energinio naudingumo projektavimo reikalavimai: 47.1. norminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti turi būti vertinamos pagal karšto vandens ruošimo sistemos su cirkuliaciniu kontūru (turinčios vamzdynus tarp karšto vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų bei paskirstymo stovų vamzdynus [5.19]), neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų rodiklius; 47.2. norminėms neatsinaujinančios energijos sąnaudoms karštam buitiniam vandeniui ruošti skaičiuoti turi būti naudojama šilumos iš šilumos tinklų vidutinė Lietuvos neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė (11 lentelė 15 eilutė); 47.3. norminėse neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudose turi būti įvertinta: 47.3.1. karšto vandens ruošimo įrangos norminės energijos sąnaudos, kurių skaičiavimui turi būti naudojamos 13 lentelėje nurodytos įrangos naudingumo koeficientų etaN.hw.eq (vnt.) vertės; 47.3.2. norminiai energijos nuostoliai vamzdynuose tarp karšto vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų [5.19], kurių skaičiavimui turi būti naudojamos 13 lentelėje nurodytos vamzdynų ilginių šilumos perdavimo koeficientų U‘N.hw.Lv (W/(m*K)) vertės; 47.3.3. norminiai energijos nuostoliai karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynuose [5.19], kurių skaičiavimui turi būti naudojamos 13 lentelėje nurodytos vamzdynų ilginių šilumos perdavimo koeficientų U‘N.hw.Ls (W/(m*K)) vertės; 47.3.4. norminiai energijos nuostoliai patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose [5.19], kurių skaičiavimui turi būti naudojamos 13 lentelėje nurodytos vamzdynų ilginių šilumos perdavimo koeficientų U‘N.hw.LSL (W/(m*K)) vertės. 13 lentelė Įvairios paskirties pastatų (jų dalių) karšto buitinio vandens ruošimo sistemų rodiklių vertės norminių energijos sąnaudų karštam buitiniam vandeniui ruošti skaičiavimams Eil. Nr. Pastato paskirtis [3.5] eta N.hw.eq, vnt. U‘N.hw.Lv, W/(m*K) U‘N.hw.Ls, W/(m*K) U‘N.hw.LSL, W/(m*K) 1 Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai) 0,90 0,17 0,2 0,2 2 Kiti gyvenamieji pastatai (namai) 0,93 0,17 0,2 0,2 3 Administracinės, mokslo, gydymo, maitinimo, sporto, viešbučių, paslaugų ir specialiosios paskirties pastatai 0,93 0,17 0,2 0,2 4 Prekybos ir kultūros paskirties pastatai 0,90 0,17 0,2 0,2 5 Transporto, poilsio, sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai 0,95 0,17 0,2 0,2 47.4. projektinėse neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudose turi būti įvertinta [5.6], [5.19], [5.20]: 47.4.1. karšto vandens ruošimo įrangos projektinės energijos sąnaudos; 47.4.2. projektiniai energijos nuostoliai vamzdynuose tarp karšto vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų; 47.4.3. projektiniai energijos nuostoliai karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynuose; 47.4.4. projektiniai energijos nuostoliai patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose; 47.4.5. projektiniai energijos nuostoliai karšto buitinio vandens talpose; 47.5. karšto buitinio vandens ruošimo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama tokioms karšto vandens ruošimo įrangoms, kurių naudingumo koeficientas didžiausias, įrangos naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, o atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia; 47.6. karšto buitinio vandens ruošimo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama sistemoms be cirkuliacinio kontūro (be vamzdynų tarp karšto vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų bei paskirstymo stovų vamzdynų [5.19]) ir vartotojo elgseną įvertinantiems šių sistemų reguliavimo įtaisams; 47.7. atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato karšto buitinio vandens ruošimo sistemos energijos vartojimo efektyvumo rodiklio vertė C2 turi atitikti Reglamento 13 ir 14 punktų reikalavimus. 48. Pastato (jo dalies) vėdinimo sistemos norminių energijos sąnaudų skaičiavimo ir energinio naudingumo projektavimo reikalavimai: 48.1. norminės energijos sąnaudos dėl pastato (jo dalies) vėdinimo turi būti vertinamos pagal natūralios vėdinimo sistemos [5.16], [5.17] neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų rodiklius; 48.2. norminėms neatsinaujinančios energijos sąnaudoms dėl pastato (jo dalies) vėdinimo skaičiuoti turi būti naudojama šilumos iš šilumos tinklų vidutinė Lietuvos neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė (11 lentelė 15 eilutė); 48.3. nustatant projektines energijos sąnaudas pastatui (jo daliai) vėdinti turi būti įvertinti energijos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos, dėl išorinių įėjimo durų varstymo ir mechaninių vėdinimo sistemų energijos sąnaudos [5.6], [5.15], [5.17]; 48.4. mechaninių vėdinimo sistemų projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama tokiems vėdinimo sistemų įrenginiams, kurių naudingumo koeficientas didžiausias, vėdinimo įrenginio naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, o atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia; 48.5. jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) rekuperatoriaus naudingumo koeficiento vertė [5.16] ir rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi atitikti Reglamento 13 punkto reikalavimus. 49. Projektuojant pastato (jo dalies) inžinerines sistemas, vartojančias atsinaujinančių išteklių energiją, pagamintą iš biokuro [5.6], saulės kolektoriuose [5.21], [5.22], vėjo elektrinėse [5.6], hidroelektrinėse ir kt., turi būti įvertinta, kad šių sistemų pagaminti didesni negu pastate (jo dalyje) sunaudojami energijos kiekiai, į pastato (jo dalies) projektines neatsinaujinančios ir atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudas neįskaitomi (t. y. šie didesni negu pastatas (jo dalis) sunaudoja energijos kiekiai pastato (jo dalies) energinio naudingumo rodikliams įtakos neturi). 50. Pastato (jo dalies) inžinerinių sistemų norminės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos naudojamos pastato (jo dalies) energijos efektyvumo vartojimo rodiklių C1 ir C2 verčių, pagal kurias pastatui (jo daliai) priskiriama energinio naudingumo klasė [5.6], nustatymui. Jei pastato (jo dalies) inžinerinių sistemų projektinės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos didesnės už normines – tai nėra Reglamento reikalavimų pažeidimas, bet tai gali daryti poveikį pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasei. XII. ŠILUMINĖS ENERGIJOS SĄNAUDOS PASTATUI ŠILDYTI 51. B, A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės pastatai (jų dalys) turi būti suprojektuoti taip, kad metinės šiluminės energijos sąnaudos jiems šildyti nuviršytų 14 lentelėje nurodytų norminių sąnaudų. 14 lentelė B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) norminės šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti Eil. Nr. Pastato paskirtis B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių pastatų norminės šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti, kWh/(m2*metai) B A A+ A++ 1 Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai) 383*Ap-0,22 175*Ap-0,25 170*Ap-0,30 173*Ap-0,36 2 Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai) 311*Ap-0,20 181*Ap-0,28 208*Ap-0,36 200*Ap-0,42 3 Administracinės paskirties pastatai 369*Ap-0,22 168*Ap-0,26 133*Ap-0,31 55*Ap-0,24 4 Mokslo paskirties pastatai 289*Ap-0,21 121*Ap-0,27 69*Ap-0,28 26*Ap-0,20 5 Gydymo paskirties pastatai 436*Ap-0,21 207*Ap-0,24 210*Ap-0,31 183*Ap-0,36 6 Maitinimo paskirties pastatai 210*Ap-0,20 28*Ap-0,066 17*Ap-0,024 14*Ap-0,01 7 Prekybos paskirties pastatai 441*Ap-0,27 207*Ap-0,37 125*Ap-0,39 29*Ap-0,25 8 Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus 337*Ap-0,22 171*Ap-0,29 144*Ap-0,34 86*Ap-0,33 9 Baseinai 504*Ap-0,17 246*Ap-0,18 223*Ap-0,22 205*Ap-0,25 10 Kultūros paskirties pastatai 335*Ap-0,26 57*Ap-0,22 20*Ap-0,13 9*Ap-0,057 11 Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai 327*Ap-0,19 171*Ap-0,25 149*Ap-0,32 178*Ap-0,41 12 Sandėliavimo paskirties pastatai 397*Ap-0,19 212*Ap-0,2 191*Ap-0,24 174*Ap-0,28 13 Viešbučių paskirties pastatai 382*Ap-0,21 200*Ap-0,25 234*Ap-0,34 281*Ap-0,43 14 Paslaugų paskirties pastatai 317*Ap-0,19 150*Ap-0,23 130*Ap-0,28 89*Ap-0,28 15 Transporto paskirties pastatai 294*Ap-0,17 137*Ap-0,21 118*Ap-0,26 85*Ap-0,27 16 Poilsio paskirties pastatai 267*Ap-0,19 115*Ap-0,24 80*Ap-0,26 42*Ap-0,23 17 Specialiosios paskirties pastatai 294*Ap-0,16 138*Ap-0,20 127*Ap-0,23 118*Ap-0,27 XIII. ATITVARŲ DRĖGMINĖS BŪKLĖS PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI 52. Bet kurį metų mėnesį didžiausias leistinas drėgmės kiekis atitvarose esančiuose statybos produktuose umax (kg/kg), apskaičiuotas pagal [5.26] reikalavimus, neturi būti didesnis už nurodytą Reglamento 7 priede. 53. Atitvarų drėgminės būklės skaičiavimams, kai nėra atitvaras sudarančių statybos produktų šiluminių techninių rodiklių vertes patvirtinančių dokumentų, šios vertės turi būti imamos iš STR 2.01.03:2009 [5.7]. 54. Atitvaros turi būti suprojektuotos taip, kad šaltuoju metu jose susikaupusi drėgmė šiltuoju metu išgaruotų. 55. Visais metų laikotarpiais mediniuose pastato elementuose atitvarų viduje ir atitvarų paviršiuose kondensacija neleistina. 56. Siekiant išvengti kondensacijos ant langų, stoglangių ir švieslangių rėmų paviršių, šių rėmų šilumos perdavimo koeficientas turi būti ne didesnis už nurodytą 15 lentelėje. 15 lentelė Didžiausios leistinosios langų, stoglangių ir švieslangių rėmų šilumos perdavimo koeficientų U3 (W/(m2*K)) vertės Eil. Nr. Pastatų paskirtis [5.4] ir apibūdinimas U3 , W/(m2*K) 1 Paslaugų (pirtys, skalbyklos, plovyklos), sporto (baseinai), gamybos ir pramonės (skerdyklos) paskirties pastatai, kuriuose technologinių procesų metu išsiskiria drėgmė ir bet kokios paskirties pastatų patalpos su dušais 1,6 2 Maitinimo ir sporto (išskyrus baseinus) paskirties pastatai ir bet kokios paskirties pastatų patalpos, kurios šildomos dujiniais prietaisais be dūmtraukių 2,0 3 Gyvenamosios, mokslo, administracinės, gydymo, kultūros, viešbučių, transporto ir poilsio paskirties pastatai 2,2 4 Prekybos ir paslaugų paskirties pastatai 2,5 5 Sandėliavimo ir garažų paskirties pastatai. Gamybos ir pramonės paskirties pastatai, kuriuose technologinių procesų metu neišsiskiria drėgmė 2,8 57. Kai projektuojant pagal iki 1992 metų galiojusių statybos teisės aktų reikalavimus pastatytų pastatų atitvarų apšiltinimą iš vidinės atitvarų pusės neatliekami atitvaros drėgminės būklės po jos apšiltinimo skaičiavimai, siekiant išvengti neleistino santykinio oro drėgnio padidėjimo ir kondensacijos iš vidaus apšiltintų atitvarų sandūrose su pertvaromis ir perdangomis, iš atitvarų vidaus įrengto papildomo termoizoliacinio sluoksnio suminė šiluminė varža Ri.sum (m2*K/W) neturi būti didesnė už nurodytą 16 lentelėje, o vidinėje atitvaros pusėje turi būti įrengtas garinės izoliacijos sluoksnis. 16 lentelė Atitvarų vidinėje pusėje įrengto papildomo termoizoliacinio sluoksnio didžiausia leistina suminė šiluminė varža Ri.sum (m2*K/W) Neapšiltintos atitvaros suminė šiluminė varža Rt (m2*K/W) 0,7 0,9 1,2 Atitvaros vidinėje pusėje įrengto papildomo termoizoliacinio sluoksnio didžiausia leistina suminė šiluminė varža Ri.sum (m2*K/W) 1,0 1,5 2,5 _________________ Statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ 1 priedas Įvairios paskirties pastatų rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams 1.1 lentelė Įvairios paskirties pastatų rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams [5.14] Eil. Nr. Pastato paskirtis [5.4] Projektinė pastato vidaus temperatūra šildymo sezono metu, thetaiH, °C Projektinė pastato vidaus temperatūra nešildymo sezono metu** (vasarą), thetaiC, °C Plotas vienam žmogui*, Ao, m2/žm. Žmogaus išskiriama šiluma, go, W/žm. Žmonių buvimo patalpoje laikas per parą (vidutinis mėnesio), t, h/(para) Metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui*, THETAE kWh/(m2*metai) Elektros energijos dalis, sunaudojama pastato šildomose patalpose, fE Išorės oro kiekis 1m2 pastato vėdinimui*, vo, m3/(h*m2) Metinis šiluminės energijos poreikis karštam vandeniui gaminti 1 m2 pastato*, THETAhw, kWh/(m2*metai) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1 Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai) 20 24 60 70 12 20 0,9 0,7 10 2 Kiti gyvenamieji pastatai (namai ) 20 24 40 70 12 30 0,9 0,7 20 3 Administracinės paskirties pastatai 20 24 20 80 6 20 0,9 0,7 10 4 Mokslo paskirties pastatai 20 24 10 70 4 10 0,9 0,7 10 5 Gydymo paskirties pastatai 22 24 30 80 16 30 0,8 1 30 6 Maitinimo paskirties pastatai 20 24 5 100 3 30 0,8 1,2 60 7 Prekybos paskirties pastatai 20 24 10 90 4 30 0,8 0,7 10 8 Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus 18 24 20 100 6 10 0,9 0,7 80 9 Baseinai 28 28 20 60 4 60 0,9 0,7 80 10 Kultūros paskirties pastatai 20 24 5 80 3 20 0,8 1 10 11 Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai 18*** 24 20 100 6 20 0,9 0,7 10 12 Sandėliavimo paskirties pastatai 18*** 24 100 100 6 6 0,9 0,3 1,4 13 Viešbučių paskirties pastatai 20 24 40 70 12 30 0,7 0,7 20 14 Paslaugų paskirties pastatai 20 24 20 80 6 20 0,9 0,7 10 15 Transporto paskirties pastatai 20 24 20 80 6 20 0,9 0,7 10 16 Poilsio paskirties pastatai 18 24 20 100 6 10 0,9 0,7 80 17 Specialiosios paskirties pastatai 20 24 40 70 12 30 0,7 0,7 20 * Nurodytų dydžių vertės susietos su pastato naudinguoju plotu. ** Projektinių pastato vidaus temperatūrų vertės, naudojamos energijos sąnaudų pastatui vėsinti skaičiavimams. *** Šių temperatūrų vertės skaičiavimuose turi būti naudojamos, kai projektinė pastato vidaus temperatūra nežinoma. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojama projektinė pastato vidaus temperatūra. _________________ Statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ 2 priedas PROJEKTINIAI IŠORĖS KLIMATO DUOMENYS PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMUI 1. Visoje Lietuvos teritorijoje statomų pastatų (jų dalių) energinio naudingumo projektavimui turi būti naudojamos 2.1 lentelėje nurodytos vidutinės mėnesio išorės oro temperatūros, 2.2 lentelėje nurodyti vidutiniai mėnesio vėjo greičiai ir 2.3–2.5 lentelėse nurodyti bendrosios saulės spinduliuotės duomenys. 2.1 lentelė Vidutinės mėnesio išorės oro temperatūros thetae,m (°C) Metų mėnesio numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 thetae,m, °C -5,1 -4,4 -0,7 5,5 11, 9 15,4 16,7 16,2 11,9 7,2 2 -2,4 2.2 lentelė Vidutiniai mėnesio vėjo greičiai vwind,m (m/
- s)Metų mėnesio numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 vwind,m 4,1 3,8 3,8 3,5 3,2 3,0 2,9 2,7 3,2 3,6 4,0 3,9 2.3 lentelė Bendrosios saulės spinduliuotės duomenys sausio–balandžio mėnesiais Vidutiniai per parą bendrosios saulės spinduliuotės srauto tankiai Isol,m (W/m2) į įvairios orientacijos atitvaras sausio–balandžio mėnesiais atsižvelgiant į atitvaros pasvirimo kampą nuo horizontaliosios plokštumos gama (°) Atitvarų apibūdinimas sausis vasaris kovas balandis Į šiaurę orientuotos atitvaros 0,001·gama2 - 0,163·gama + 22,3 0,0037·gama2 - 0,533·gama + 51,4 0,0094·gama2 - 1,36·gama + 98,1 0,0101·gama2 - 1,95·gama + 149 Į šiaurės rytus orientuotos atitvaros 0,001·gama2 - 0,162·gama + 22,3 0,0032·gama2 - 0,487·gama + 51,4 0,0057·gama2 - 0,994·gama + 98,6 0,0032·gama2 - 1,19·gama + 149 Į rytus orientuotos atitvaros -0,0004·gama2 + 0,013·gama + 22,4 -0,0003·gama2 - 0,076·gama + 51,6 -0,0013·gama2 - 0,162·gama + 98,8 -0,0052·gama2 - 0,163·gama + 149 Į pietryčius orientuotos ativaros -0,0022·gama2 + 0,299·gama + 22,4 -0,0039·gama2 + 0,461·gama + 51,6 -0,0075·gama2 + 0,655·gama + 98,9 -0,0118·gama2 + 0,627·gama + 149 Į pietus orientuotos atitvaros -0,0027·gama2 + 0,406·gama + 22,4 -0,0053·gama2 + 0,716·gama + 51,6 -0,0096·gama2 + 0,996·gama + 98,8 -0,0145·gama2 + 0,907·gama + 149 Į pietvakarius orientuotos atitvaros -0,002·gama2 + 0,256·gama + 22,4 -0,0041·gama2 + 0,488·gama + 51,6 -0,0073·gama2 + 0,631·gama + 98,9 -0,011·gama2 + 0,504·gama + 149 Į vakarus orientuotos atitvaros -0,0002·gama2 - 0,028·gama + 22,4 -0,0005·gama2 - 0,005·gama + 51,6 -0,0012·gama2 - 0,185·gama + 98,8 -0,0039·gama2 - 0,325·gama + 149 Į šiaurės vakarus orientuotos atitvaros 0,001·gama2 - 0,163·gama + 22,3 0,0031·gama2 - 0,479·gama + 51,4 0,0058·gama2 - 1,01·gama + 98,6 0,0042·gama2 - 1,3·gama + 149 Į horizontalų paviršių 22 52 99 149 2.4 lentelė Bendrosios saulės spinduliuotės duomenys gegužės–rugpjūčio mėnesiais Vidutiniai per parą bendrosios saulės spinduliuotės srauto tankiai Isol,m (W/m2) į įvairios orientacijos atitvaras gegužės–rugpjūčio mėnesiais atsižvelgiant į atitvaros pasvirimo kampą nuo horizontaliosios plokštumos gama (°) Atitvarų apibūdinimas gegužė birželis liepa rugpjūtis Į Š orientuotos atitvaros 0,0085·gama2 - 2,26·gama + 213 0,003·gama2 - 1,82·gama + 230 0,0047·gama2 - 1,87·gama + 213 0,0107·gama2 - 2,23·gama + 178 Į ŠR orientuotos atitvaros 0,0023·gama2 - 1,43·gama + 212 - 1,25·gama + 228 0,0006·gama2 - 1,22·gama + 211 0,0029·gama2 - 1,28·gama + 177 Į R orientuotos atitvaros -0,0068·gama2 - 0,301·gama + 212 -0,008·gama2 - 0,251·gama + 228 -0,0069·gama2 - 0,271·gama + 211 -0,0067·gama2 - 0,097·gama + 177 Į PR orientuotos atitvaros -0,0137·gama2 + 0,407·gama + 212 -0,0139·gama2 + 0,271·gama + 228 -0,0124·gama2 + 0,241·gama + 211 -0,0138·gama2 + 0,691·gama + 177 Į P orientuotos atitvaros -0,0167·gama2 + 0,594·gama + 212 -0,0164·gama2 + 0,356·gama + 228 -0,0145·gama2 + 0,306·gama + 211 -0,0165·gama2 + 0,889·gama + 177 Į PV orientuotos atitvaros -0,0123·gama2 + 0,222·gama + 212 -0,0127·gama2 + 0,12·gama + 228 -0,0107·gama2 + 0,013·gama + 211 -0,0118·gama2 + 0,407·gama + 177 Į V orientuotos atitvaros -0,0048·gama2 - 0,56·gama + 212 -0,0062·gama2 - 0,481·gama + 228 -0,0043·gama2 - 0,603·gama + 211 -0,0038·gama2 - 0,483·gama + 177 Į ŠV orientuotos atitvaros 0,0041·gama2 - 1,64·gama + 212 0,0016·gama2 - 1,45·gama + 228 0,003·gama2 - 1,49·gama + 211 0,0054·gama2 - 1,58·gama + 177 Į horizontalų paviršių 212 228 211 177 2.5 lentelė Bendrosios saulės spinduliuotės duomenys rugsėjo–gruodžio mėnesiais Vidutiniai per parą bendrosios saulės spinduliuotės srauto tankiai Isol,m. (W/m2) į įvairios orientacijos atitvaras rugsėjo–gruodžio mėnesiais atsižvelgiant į atitvaros pasvyrimo kampą nuo horizontaliosios plokštumos gama (°) Atitvarų apibūdinimas rugsėjis spalis lapkritis gruodis Į Š orientuotos atitvaros 0,0106·gama2 - 1,7·gama + 112 0,0044·gama2 - 0,75·gama + 56,3 0,0011·gama2 - 0,218·gama + 22,6 0,0005·gama2 - 0,101·gama + 14,1 Į ŠR orientuotos atitvaros 0,0042·gama2 - 1,08·gama + 113 0,0032·gama2 - 0,64·gama + 56,5 0,001·gama2 - 0,211·gama + 22,7 0,0005·gama2 - 0,101·gama + 14,1 Į R orientuotos atitvaros -0,0036·gama2 - 0,126·gama + 113 -0,0013·gama2 - 0,115·gama + 56,7 -0,0005·gama2 - 0,035·gama + 22,7 -0,0004·gama2 + 0,017·gama + 14,2 Į PR orientuotos atitvaros -0,0105·gama2 + 0,736·gama + 113 -0,0057·gama2 + 0,493·gama + 56,7 -0,0022·gama2 + 0,235·gama + 22,7 -0,0017·gama2 + 0,242·gama + 14,2 Į P orientuotos atitvaros -0,013·gama2 + 1,08·gama + 113 -0,0075·gama2 + 0,811·gama + 56,7 -0,0028·gama2 + 0,358·gama + 22,7 -0,0022·gama2 + 0,339·gama + 14,1 Į PV orientuotos atitvaros -0,0103·gama2 + 0,698·gama + 113 -0,0062·gama2 + 0,586·gama + 56,7 -0,0022·gama2 + 0,235·gama + 22,7 -0,0017·gama2 + 0,229·gama + 14,2 Į V orientuotos atitvaros -0,0033·gama2 - 0,173·gama + 113 -0,002·gama2 - 0,014·gama + 56,7 -0,0005·gama2 - 0,034·gama + 22,7 -0,0003·gama2 + 0,007·gama + 14,2 Į ŠV orientuotos atitvaros 0,0045·gama2 - 1,11·gama + 113 0,0028·gama2 - 0,6·gama + 56,5 0,001·gama2 - 0,212·gama + 22,7 0,0005·gama2 - 0,101·gama + 14,1 Į horizontalų paviršių 113 57 23 14 2. Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo projektavimui projektinių elektros energijos kiekių, pagamintų vėjo elektrinėse, skaičiavimams pagal [5.6] skaičiavimo metodiką turi būti naudojami 2.6 lentelėje nurodyti vėjo greičiai. 2.6 lentelė Mėnesiniai vėjo greičiai 10 m aukštyje virš žemės paviršiaus skirtingose vietovėse skirtingais metų mėnesiais vwind,m (m/
- s)Metų mėnesio numeris Eil. Nr. Pastato vietovės apibūdinimas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1 Akmenės rajonas 3,7 3,4 3,4 3,1 2,9 2,9 2,8 2,6 3,0 3,4 3,6 3,5 2 Alytaus rajonas 3,6 3,3 3,3 3,2 2,8 2,7 2,7 2,5 2,8 3,2 3,7 3,5 3 Anykščių rajonas 3,8 3,6 3,5 3,3 3,0 2,9 2,7 2,6 3,0 3,4 3,9 3,7 4 Biržų rajonas 4,2 4,1 4,0 3,8 3,5 3,3 3,0 2,8 3,2 3,8 4,3 4,1 5 Ignalinos rajonas 3,7 3,3 3,2 3,0 2,8 2,7 2,5 2,4 2,9 3,2 3,6 3,6 6 Jonavos rajonas 4,5 4,2 4,2 3,9 3,4 3,2 3,0 3,0 3,6 4,0 4,6 4,5 7 Joniškio rajonas 3,6 3,5 3,4 3,3 3,1 2,9 2,8 2,6 2,9 3,3 3,7 3,5 8 Jurbarko rajonas 4,1 4,1 4,1 3,9 3,6 3,3 3,1 2,9 3,3 3,7 4,1 4,0 9 Kaišiadorių rajonas 4,5 4,2 4,2 3,9 3,4 3,2 3,0 3,0 3,6 4,0 4,6 4,5 10 Kauno rajonas 4,9 4,3 4,4 3,9 3,4 3,2 3,1 3,1 3,7 4,3 4,6 4,8 11 Kėdainių rajonas 3,8 3,7 3,6 3,6 3,2 2,9 2,7 2,6 2,9 3,4 3,8 3,6 12 Kelmės rajonas 4,6 4,3 4,2 3,8 3,5 3,3 3,1 2,9 3,4 4,0 4,5 4,2 13 Klaipėdos rajonas 5,8 5,1 5,0 4,5 4,1 4,2 4,7 4,6 5,4 5,8 6,5 6,1 14 Kretingos rajonas 5,8 5,1 5,0 4,5 4,1 4,2 4,7 4,6 5,4 5,8 6,5 6,1 15 Kupiškio rajonas 3,8 3,6 3,5 3,3 3,0 2,9 2,7 2,6 3,0 3,4 3,9 3,7 16 Lazdijų rajonas 4,1 3,7 3,7 3,5 3,1 3,0 3,0 2,8 3,2 3,6 4,2 4,1 17 Marijampolės rajonas 4,6 4,1 4,2 3,7 3,2 3,0 2,9 2,9 3,4 4,0 4,4 4,4 18 Mažeikių rajonas 4,6 4,3 4,2 3,8 3,5 3,3 3,1 2,9 3,4 4,0 4,5 4,2 19 Molėtų rajonas 4,3 3,9 3,8 3,4 3,2 3,0 2,8 2,7 3,3 3,8 4,2 4,3 20 Pakruojo rajonas 4,2 4,0 4,0 3,8 3,4 3,2 3,1 3,0 3,4 3,6 4,3 4,1 21 Panevėžio rajonas 4,2 4,0 4,0 3,8 3,4 3,2 3,1 3,0 3,4 3,6 4,3 4,1 22 Pasvalio rajonas 4,2 4,0 4,0 3,8 3,4 3,2 3,1 3,0 3,4 3,6 4,3 4,1 23 Plungės rajonas 4,6 4,3 4,2 3,8 3,5 3,3 3,1 2,9 3,4 4,0 4,5 4,2 24 Prienų rajonas 4,6 4,1 4,2 3,7 3,2 3,0 2,9 2,9 3,4 4,0 4,4 4,4 25 Radviliškio rajonas 4,2 4,0 4,0 3,8 3,4 3,2 3,1 3,0 3,4 3,6 4,3 4,1 26 Raseinių rajonas 4,1 4,1 4,1 3,9 3,6 3,3 3,1 2,9 3,3 3,7 4,1 4,0 27 Rokiškio rajonas 3,8 3,6 3,5 3,3 3,0 2,9 2,7 2,6 3,0 3,4 3,9 3,7 28 Šakių rajonas 4,9 4,3 4,4 3,9 3,4 3,2 3,1 3,1 3,7 4,3 4,6 4,8 29 Šalčininkų rajonas 3,0 2,9 2,9 2,8 2,5 2,4 2,3 2,1 2,3 2,7 3,2 2,9 30 Šiaulių rajonas 3,6 3,5 3,4 3,3 3,1 2,9 2,8 2,6 2,9 3,3 3,7 3,5 31 Šilalės rajonas 4,6 4,3 4,2 3,8 3,5 3,3 3,1 2,9 3,4 4,0 4,5 4,2 32 Šilutės rajonas 4,5 4,2 4,3 3,9 3,6 3,5 3,4 3,1 3,5 4,0 4,5 4,3 33 Širvintų rajonas 4,5 4,2 4,2 3,9 3,4 3,2 3,0 3,0 3,6 4,0 4,6 4,5 34 Skuodo rajonas 4,6 4,3 4,2 3,8 3,5 3,3 3,1 2,9 3,4 4,0 4,5 4,2 35 Švenčionių rajonas 3,7 3,3 3,2 3,0 2,8 2,7 2,5 2,4 2,9 3,2 3,6 3,6 36 Tauragės rajonas 4,5 4,2 4,3 3,9 3,6 3,5 3,4 3,1 3,5 4,0 4,5 4,3 37 Telšių rajonas 3,7 3,4 3,4 3,1 2,9 2,9 2,8 2,6 3,0 3,4 3,6 3,5 38 Trakų rajonas 4,3 3,9 3,8 3,4 3,2 3,0 2,8 2,7 3,3 3,8 4,2 4,3 39 Ukmergės rajonas 4,5 4,2 4,2 3,9 3,4 3,2 3,0 3,0 3,6 4,0 4,6 4,5 40 Utenos rajonas 3,6 3,4 3,4 3,1 2,8 2,6 2,6 2,5 2,8 3,3 3,7 3,5 41 Varėnos rajonas 3,0 2,9 2,9 2,8 2,5 2,4 2,3 2,1 2,3 2,7 3,2 2,9 42 Vilkaviškio rajonas 4,2 3,8 3,9 3,4 2,9 2,7 2,7 2,6 3,1 3,6 4,2 3,9 43 Vilniaus rajonas 4,3 3,9 3,8 3,4 3,2 3,0 2,8 2,7 3,3 3,8 4,2 4,3 44 Zarasų rajonas 3,7 3,3 3,2 3,0 2,8 2,7 2,5 2,4 2,9 3,2 3,6 3,6 45 Neringos miestas 6,4 5,8 5,7 5,1 5,0 4,9 4,9 4,9 5,5 6,2 7,1 6,5 _________________ Statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ 3 priedas PROJEKTINIAI PASTATO VIDAUS IR IŠORĖS APLINKŲ DUOMENYS ATITVARŲ DRĖGMINĖS BŪKLĖS PROJEKTAVIMUI 1. Per metus atitvarų viduje susikaupiančio/išgaruojančio drėgmės kiekio ir kondensacijos atitvarų viduje nurodytiems projektiniams skaičiavimams turi būti naudojamos 3.1 lentelėje nurodytos projektinės išorės oro temperatūros ir santykiniai išorės oro drėgniai. 3.1 lentelė Vidutinės mėnesio išorės oro temperatūros thetae,m (°C) ir santykiniai oro drėgniai phie,m (%) projektiniams atitvarų drėgminės būklės per metus skaičiavimams Metų mėnesio numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 theta Ae,m,°C -5,1 -4,4 -0,7 5,5 11, 9 15,4 16,7 16,2 11,9 7,2 2 -2,4 phie,m, % 86 84 81 75 71 74 77 78 82 85 88 89 2. Kondensacijos lengvų atitvarų vidiniuose paviršiuose pagal LST EN ISO 13788:2002 5.4 punkto reikalavimus [5.26] skaičiavimams turi būti naudojami šie aplinkų duomenys: 2.1. -27 °C išorės oro temperatūra ir 95 % santykinis išorės oro drėgnis; 2.2. projektinė šildomos patalpos, kurioje yra skaičiuojamoji atitvara, temperatūra. Jei ši temperatūra nežinoma, turi būti naudojama Reglamento 1 priede nurodyta projektinė pastato vidaus temperatūra šildymo sezono metu thetaiH (°C); 2.3. kitų vidaus ir išorės aplinkų duomenų nustatymo tvarka nurodyta [5.26]. _________________ Statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ 4 priedas ILGINIŲ ŠILUMINIŲ TILTELIŲ ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTAI 1. Ilginių šiluminių tiltelių tarp pastato pamatų ir išorinių sienų šilumos perdavimo koeficientų PSIf-w (W/(m*K)) vertės: (pav.) 1.1 schema U, W/(m2*K) U2=0,10 U2=0,25 U2=0,50 U1=0,10 PSI = 0,05 PSI = -0,10 PSI = -0,75 U1=0,20 PSI = 0,02 PSI = -0,09 PSI = -0,69 U1=0,50 PSI = -0,08 PSI = -0,10 PSI = -0,67 (pav.) 1.2 schema U, W/(m2*K) U2=0,10 U2=0,25 U2=0,50 U1=0,10 PSI = 0,09 PSI = -0,02 PSI = -0,63 U1=0,20 PSI = 0,06 PSI = -0,01 PSI = -0,57 U1=0,50 PSI = -0,07 PSI = -0,05 PSI = -0,51 (pav.) 1.3 schema U, W/(m2*K) U2=0,10 U2=0,25 U2=0,50 U1=0,10 PSI = 0,08 PSI = -0,01 PSI = -0,43 U1=0,20 PSI = 0,04 PSI = -0,01 PSI = -0,39 U1=0,50 PSI = -0,08 PSI = -0,07 PSI = -0,56 2. Ilginių šiluminių tiltelių aplink langų angas sienose šilumos perdavimo koeficientų PSIwdp (W/(m*K)) vertės, kurios taikomos ir tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertėms aplink durų angas sienose PSIdp (W/(m*K)), stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru PSIs (W/(m*K)): (pav.) 2.1 schema U, W/(m2*K) U2=0,70 U2=1,0 U2=1,9 U1=0,10 PSI =0,07 PSI =0,07 PSI =0,07 U1=0,20 PSI =0,05 PSI =0,05 PSI =0,06 U1=0,50 PSI =0,03 PSI =0,04 PSI =0,05 (pav.) 2.2 schema U, W/(m2*K) U2=0,70 U2=1,0 U2=1,9 U1=0,10 PSI =0,10 PSI =0,10 PSI =0,10 U1=0,20 PSI =0,08 PSI =0,08 PSI =0,08 U1=0,50 PSI =0,10 PSI =0,11 PSI =0,12 (pav.) 2.3 schema U, W/(m2*K) U2=0,70 U2=1,0 U2=1,9 U1=0,10 PSI =0,14 PSI =0,13 PSI =0,13 U1=0,20 PSI =0,14 PSI =0,13 PSI =0,12 U1=0,50 PSI =0,21 PSI =0,21 PSI =0,21 (pav.) 2.4 schema U, W/(m2*K) U2=0,70 U2=1,0 U2=1,9 U1=0,10 PSI =0,18 PSI =0,19 PSI =0,23 U1=0,20 PSI =0,15 PSI =0,17 PSI =0,21 U1=0,50 PSI =0,12 PSI =0,15 PSI =0,15 (pav.) 2.5 schema U, W/(m2*K) U2=0,70 U2=1,0 U2=1,9 U1=0,10 PSI =0,03 PSI =0,04 PSI =0,04 U1=0,20 PSI =0,02 PSI =0,02 PSI =0,03 U1=0,30 - PSI =0,03 PSI =0,03 (pav.) 2.6 schema U, W/(m2*K) U2=0,70 U2=1,0 U2=1,9 U1=0,10 PSI =0,05 PSI =0,06 PSI =0,06 U1=0,20 PSI =0,04 PSI =0,05 PSI =0,05 U1=0,30 - PSI =0,06 PSI =0,06 3. Ilginių šiluminių tiltelių tarp pastato sienų ir stogo šilumos perdavimo koeficientų PSIw-r (W/(m*K)) vertės: (pav.) 3.1 schema U, W/(m2*K) U2=0,08 U2=0,16 U2=0,40 U1=0,10 PSI = -0,06 PSI = -0,06 PSI = -0,14 U1=0,20 PSI = -0,08 PSI = -0,05 PSI = -0,08 U1=0,50 PSI = -0,14 PSI = -0,04 PSI = -0,02 (pav.) 3.2 schema U, W/(m2*K) U2=0,08 U2=0,16 U2=0,40 U1=0,10 PSI = -0,01 PSI = 0,00 PSI = -0,08 U1=0,20 PSI = -0,03 PSI = 0,01 PSI = 0,00 U1=0,50 PSI = -0,09 PSI = 0,02 PSI = 0,05 (pav.) 3.3 schema U, W/(m2*K) U2=0,08 U2=0,16 U2=0,40 U1=0,10 PSI = 0,18 PSI = 0,16 PSI = 0,03 U1=0,20 PSI = 0,23 PSI = 0,24 PSI = 0,16 U1=0,50 PSI = 0,13 PSI = 0,23 PSI = 0,21 (pav.) 3.4 schema U, W/(m2*K) U2=0,08 U2=0,16 U2=0,40 U1=0,10 PSI = 0,02 PSI = 0,03 PSI = 0,05 U1=0,20 PSI = 0,03 PSI = 0,03 PSI = 0,04 U1=0,50 PSI = 0,07 PSI = 0,06 PSI = 0,06 4. Ilginių šiluminių tiltelių fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose šilumos perdavimo koeficientų PSIc (W/(m*K)) vertės: (pav.) 4.1 schema U, W/(m2*K) U2=0,10 U2=0,20 U2=0,50 U1=0,10 PSI = -0,06 PSI = -0,08 PSI = -0,21 U1=0,20 PSI = -0,08 PSI = -0,08 PSI = -0,14 U1=0,50 PSI = -0,21 PSI = -0,14 PSI = -0,15 (pav.) 4.2 schema U, W/(m2*K) U2=0,10 U2=0,20 U2=0,50 U1=0,10 PSI = -0,07 PSI = -0,11 PSI = -0,27 U1=0,20 PSI = -0,11 PSI = -0,11 PSI = -0,23 U1=0,50 PSI = -0,27 PSI = -0,23 PSI = -0,34 (pav.) 4.3 schema U, W/(m2*K) U2=0,10 U2=0,20 U2=0,50 U1=0,10 PSI = -0,09 PSI = -0,12 PSI = -0,26 U1=0,20 PSI = -0,12 PSI = -0,08 PSI = -0,19 U1=0,50 PSI = -0,26 PSI = -0,19 PSI = -0,20 (pav.) 4.4 schema U, W/(m2*K) U2=0,10 U2=0,20 U2=0,50 U1=0,10 PSI = 0,02 PSI = 0,03 PSI = 0,05 U1=0,20 PSI = 0,03 PSI = 0,03 PSI = 0,04 U1=0,50 PSI = 0,05 PSI = 0,04 PSI = 0,05 (pav.) 4.5 schema U, W/(m2*K) U2=0,10 U2=0,20 U2=0,50 U1=0,10 PSI = 0,05 PSI = 0,06 PSI = 0,10 U1=0,20 PSI = 0,06 PSI = 0,07 PSI = 0,10 U1=0,50 PSI = 0,10 PSI = 0,10 PSI = 0,10 (pav.) 4.6 schema U, W/(m2*K) U2=0,10 U2=0,20 U2=0,50 U1=0,10 PSI = 0,10 PSI = 0,13 PSI = 0,23 U1=0,20 PSI = 0,13 PSI = 0,16 PSI = 0,23 U1=0,50 PSI = 0,23 PSI = 0,23 PSI = 0,24 5. Ilginių šiluminių tiltelių balkono grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis šilumos perdavimo koeficientų PSIbc-w (W/(m*K)) vertės: (pav.) 5.1 schema U, W/(m2*K) U2=0,27 U2=0,51 U2=1,04 U1=0,10 PSI = 0,26 PSI = 0,26 PSI = 0,27 U1=0,20 PSI = 0,33 PSI = 0,35 PSI = 0,36 U1=0,50 PSI = 0,32 PSI = 0,34 PSI = 0,36 (pav.) 5.2 schema U, W/(m2*K) U2=0,27 U2=0,51 U2=1,04 U1=0,10 PSI = 0,25 PSI = 0,25 PSI = 0,26 U1=0,20 PSI = 0,31 PSI = 0,32 PSI = 0,33 U1=0,50 PSI = 0,30 PSI = 0,32 PSI = 0,35 (pav.) 5.3 schema U, W/(m2*K) U2=0,27 U2=0,51 U2=1,04 U1=0,10 PSI = 0,15 PSI = 0,15 PSI = 0,16 U1=0,20 PSI = 0,15 PSI = 0,15 PSI = 0,15 U1=0,50 PSI = 0,06 PSI = 0,07 PSI = 0,07 6. Ilginių šiluminių tiltelių tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų šilumos perdavimo koeficientų PSIw-r (W/(m*K)) vertės: (pav.) 6.1 schema U, W/(m2*K) U2=0,08 U2=0,16 U2=0,40 U1=0,10 PSI = -0,06 PSI = -0,06 PSI = -0,14 U1=0,20 PSI = -0,08 PSI = -0,05 PSI = -0,08 U1=0,50 PSI = -0,14 PSI = -0,04 PSI = -0,02 (pav.) 6.2 schema U, W/(m2*K) U2=0,08 U2=0,16 U2=0,40 U1=0,10 PSI = 0,15 PSI = 0,13 PSI = -0,01 U1=0,20 PSI = 0,18 PSI = 0,20 PSI = 0,10 U1=0,50 PSI = 0,07 PSI = 0,17 PSI = 0,13 (pav.) 6.3 schema U, W/(m2*K) U2=0,08 U2=0,16 U2=0,40 U1=0,10 PSI = 0,02 PSI = 0,03 PSI = 0,05 U1=0,20 PSI = 0,03 PSI = 0,03 PSI = 0,04 U1=0,50 PSI = 0,07 PSI = 0,06 PSI = 0,06 _________________ Statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ 5 priedas Atitvarų padėtį pastate įvertinančių pataisos koeficientų vertės 5.1 lentelė Pataisos koeficiento sienoms kw vertės Sienos apibūdinimas kw Sienos tarp patalpų ir išorės 1 Sienos tarp patalpų ir šiltnamio 0,8 Sienos tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan. 0,85 Sienos tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų 0,75 5.2 lentelė Pataisos koeficiento stogams kr vertės Stogo apibūdinimas kr Perdangos po nešildoma pastoge kr = –0,2 * UIr + 0,94 Perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis 0,13 Stogai tarp patalpų ir išorės 1 Stogai tarp patalpų ir šiltnamio 0,8 Stogai tarp patalpų ir įstiklintų galerijų ir pan. 0,85 Pastaba. UIr – perdangos tarp šildomų patalpų ir nešildomos pastogės šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2*K)). 5.3 lentelė Pataisos koeficiento perdangoms, kurios ribojasi su išore, kce vertės Perdangų, kurios ribojasi su išore, apibūdinimas kce Perdangos tarp patalpų ir išorės 1 Perdangos tarp patalpų ir šiltnamio 0,8 Perdangos tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan. 0,85 Perdangos tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų 0,75 5.4 lentelė Pataisos koeficientų langams kwd , stoglangiams kgw , švieslangiams kbw ir kitoms skaidrioms atitvaroms kog vertės Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų apibūdinimas kwd, kgw, kbw, kog Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir išorės 1 Langai stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir šiltnamio 0,8 Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan. 0,85 Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp šildomų ir nešildomų pastato patalpų 0,8 5.5 lentelė Pataisos koeficiento durims ir vartams kd vertės Durų apibūdinimas kd Durys ir vartai tarp patalpų ir išorės 1 Durys ir vartai tarp patalpų ir šiltnamio 0,8 Durys ir vartai tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan. 0,85 Durys ir vartai tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų 0,8 _________________ Statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ 6 priedas PASTATO MATMENYS 1. Matmenys naudojami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, metrais. 2. Plotai imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, kvadratiniais metrais. 2. Matmenys nustatomi vadovaujantis statybiniais brėžiniais. 3. Pastato šildomas plotas apskaičiuojamas pagal vidinius pastato matmenis, t. y. atėmus pertvarų storius. Šį plotą sudaro visų šildomų pastato patalpų grindų plotų suma, įskaitant: 3.1. šildomų rūsių patalpų plotus; 3.2. šildomų laiptinių plotus. Apskaičiuojant šiuos plotus, sumuojami kiekvieno aukšto plane laiptinės užimti plotai; 3.3. bendrojo naudojimo ir kitų šildomų patalpų plotus; 3.4. plotus patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos; 3.5. lifto šachtų plotus. Apskaičiuojant šiuos plotus, sumuojami kiekvieno aukšto plane lifto šachtų užimti vidiniai plotai. 4. Pastato patalpų tūris apskaičiuojamas pagal vidinius patalpų matmenis dviejų ženklų po kablelio tikslumu, kubiniais metrais. 5. Sienų plotas nustatomas iš bendro sienos ploto atėmus sienoje esančių langų ir durų plotus, apskaičiuotus pagal mažiausius statybinių angų matmenis. 6. Sienų aukštis nustatomas taip: 6.1. jei yra šlaitinis stogas su karnizu, sienų aukštis matuojamas iki karnizo apatinės plokštumos susikirtimo vietos su sienos plokštuma; 6.2. pastatų su šlaitiniais stogais, kurių pastogėse įrengtos šildomos patalpos, sienų aukštis matuojamas iki šių patalpų lubų perdenginio viršaus; 6.3. jei virš šildomų patalpų įrengtas plokščias stogas ir parapetai, sienų aukštis matuojamas iki stogo viršutinės plokštumos susikirtimo vietos su parapetu; 6.4. jei pastate su plokščiu stogu viršutiniame aukšte įrengtos nešildomos patalpos, sienų aukštis matuojamas iki viršutinio aukšto šildomų patalpų lubų perdenginio viršaus; 6.5. po perdangomis, kurios ribojasi su išore, esančių sienų aukštis matuojamas iki šių perdangų apačios; 6.6. jei išorinių sienų viršus yra ne viename lygyje, turi būti apskaičiuotas sienos aukščio vidurkis; 6.7. jei pirmojo aukšto perdangos apačia yra žemiau grunto paviršiaus, sienos aukštis matuojamas nuo grunto paviršiaus; 6.8. jei pirmojo aukšto perdangos apačia yra virš grunto paviršiaus, sienos aukštis matuojamas nuo pirmojo aukšto perdenginio apačios; 6.9. sienų, įrengtų ant perdangų, kurios ribojasi su išore, aukštis matuojamas nuo perdangos apačios; 6.10. sienų, įrengtų ant perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių, aukštis matuojamas nuo perdangos apačios; 6.11. pastatų, kurių grindys įrengtos ant grunto, sienų aukštis matuojamas nuo virš grunto paviršiaus esančių sienų apačios. 7. Sienų plotis nustatomas pagal išorinius pastato matmenis (matmenys le,, 6.1 pav.). Šildomų patalpų, įrengtų pastatų su šlaitiniais stogais pastogėse, sienų plotis atitinka atstumą tarp priešpriešinių patalpų sienų išorinių paviršių. 8. Langų, stoglangių, švieslangių, kitų skaidrių atitvarų ir durų matmenys imami pagal mažiausius statybinių angų matmenis (matmenys lmin, 6.1 pav. ir hmin 6.2 pav.). 9. Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų įstiklintos dalies matmenys imami pagal mažiausius šių atitvarų angų įstiklinimui matmenis. 10. Stogo plotas nustatomas iš bendro stogo ploto atėmus jame esančių stoglangių ir švieslangių plotus, apskaičiuotus pagal mažiausius statybinių angų matmenis. 11. Stogo plotis ir ilgis nustatomas pagal išorinius pastato matmenis: 11.1. jei virš šildomų patalpų įrengtas šlaitinis stogas, stogo ilgis atitinka stogo šlaitų ilgių sumą nuo karnizo susikirtimo vietos su siena iki stogo kraigo (atstumas le.2 6.2 pav.) ir nuo kraigo iki priešpriešinės sienos susikirtimo vieta su karnizu; 11.2. jei virš šildomų patalpų įrengtas dvišlaitis stogas, stogo plotis atitinka atstumą tarp priešpriešinių sienų išorinių plokštumų; 11.3. jei virš šildomų patalpų įrengtas šlaitinis stogas, kuris pločio kryptimi turi nuolydžius, stogo plotis matuojamas kaip nurodyta 11.2 punkte; 11.4. jei pastogė po šlaitiniu stogu nešildoma, stogo ilgis ir plotis atitinka atstumus tarp priešpriešinių sienų išorinių plokštumų; 11.5. jei virš šildomų patalpų įrengtas plokščias stogas, stogo ilgis ir plotis atitinka atstumus tarp priešpriešinių sienų išorinių plokštumų, t. y. pločio ar ilgio padidėjimas dėl stogo nuolydžio nevertinami. (pav.) 6.1 pav. Pastato ir jo atitvarų matmenys plane. le – išoriniai matmenys, li – vidiniai matmenys, lmin – mažiausias angos plotis. (pav.) 6.2 pav. Pastato ir jo atitvarų matmenys vertikaliame pjūvyje. he – bendras sienos aukštis pagal išorinius matmenis, le.2 – stogo šlaito ilgis, hmin – mažiausias angos aukštis, he.2 – sienos dalies aukštis pagal išorinius matmenis. 12. Stoglangių ir švieslangių matmenys imami pagal mažiausius statybinių angų matmenis. 13. Perdangų, kurios ribojasi su išore, matmenys imami pagal išorinius perdangos matmenis. Kai vidinės pertvaros suskirsto perdangą į dvi ar daugiau dalių, pertvarų užimamas plotas perdangos ploto nesumažina. 14. Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių matmenys imami pagal vidinius perdangos matmenis. Kai vidinės pertvaros suskirsto perdangą į dvi ar daugiau dalių, pertvarų užimamas plotas perdangos ploto nesumažina. 15. Grindų ant grunto matmenys imami pagal vidinius grindų ant grunto matmenis. Kai vidinės pertvaros suskirsto grindis ant grunto į dvi ar daugiau dalių, pertvarų užimamas plotas grindų ant grunto ploto nesumažina. 16. Grindų ant grunto, kurios apšiltintos pakraščiuose, matmenys imami pagal vidinius grindų matmenis. Kai vidinės pertvaros suskirsto grindis į dvi ar daugiau dalių, pertvarų užimamas plotas grindų ant grunto ploto nesumažina. 17. Grindų ant grunto šildomuose rūsiuose matmenys imami pagal vidinius grindų matmenis. Kai vidinės pertvaros suskirsto grindis į dvi ar daugiau dalių, pertvarų užimamas plotas grindų ant grunto ploto nesumažina. 18. Grindų virš nešildomų rūsių matmenys imami pagal vidinius grindų matmenis. Kai vidinės pertvaros suskirsto grindis į dvi ar daugiau dalių, pertvarų užimamas plotas grindų ploto nesumažina. 19. Vėdinamo pogrindžio, šildomo ir vėdinamo nešildomo rūsio ar pogrindžio grindų gylis nuo grunto paviršiaus zbf (
- m)[5.6] atitinka atstumą nuo grindų paruošiamojo sluoksnio apačios iki grunto paviršiaus. Kai grindų storis nežinomas, jis prilyginamas 0,1 m. Kai pastato perimetru gylis zbf nevienodas, turi būti apskaičiuota vidutinė grindų gylio vertė. 20. Vėdinamo nešildomo rūsio patalpų tūris apskaičiuojamas sumuojant visų rūsyje esančių patalpų tūrius, t. y. pertvarų užimami tūriai į rūsio patalpų tūrį neįskaitomi. 21. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis tarp pastato pamatų ir išorinių sienų turi būti matuojamas pagal išorinius matmenis. 22. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis aplink langų ir išorinių įėjimo durų angas sienose turi būti matuojamas pagal mažiausius angų matmenis. 23. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis tarp pastato sienų ir stogo turi būti matuojamas pagal išorinį sienos ilgį sienos plokštumoje. 24. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose turi būti matuojamas pagal išorinius matmenis. 25. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis turi būti matuojamas pagal išorinius matmenis balkono grindų ir išorinių sienų susikirtimo vietoje. 26. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų turi būti matuojamas pagal išorinius matmenis šių perdangų ir išorinių sienų susikirtimo vietoje. 27. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru turi būti matuojamas pagal mažiausius angų matmenis. _________________ Statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ 7 priedas Didžiausias leidžiamas drėgmės kiekis atitvarose esančiuose statybos produktuose 7.1 lentelė Didžiausias leistinas drėgmės kiekis atitvarose esančiuose statybos produktuose umax (kg/
- kg)Eil. Nr. Statybos produkto apibūdinimas umax , kg/kg 1 Mineralinė vata 0,045 2 Pūstasis polistireninis putplastis (EPS) 0,15 3 Ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS) su žieve 0,025 4 Ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS) be žievės 0,06 5 Poliuretaninis putplastis 0,15 6 Termoizoliaciniai statybos produktai iš polietileno 0 7 Termoizoliaciniai statybos produktai, kurių sudėtyje yra bitumo 0 9 Karbamido-formaldehidinis putplastis 0,15 10 Perlitas ir vermikulitas 0,25 12 Keramzitas 0,1 13 Organinės kilmės medžiagos – medienos gaminiai, pjuvenos, drožlės, spaliai, šiaudai, durpės 0,15 14 Birioji celiuliozės pluošto vata 0,2 15 Dujų gipsas 0,2 16 Akytasis betonas, akytasis silikatas 0,18 17 Keramzitbetonis 0,06 18 Keraminių plytų mūras 0,05 19 Silikatinių plytų mūras 0,06 20 Betonas, gelžbetonis 0,015 21 Mineralinis tinkas ir skiediniai 0,1 22 Gipso kartono plokštė (paprastoji) 0,15 23 Gipso kartono plokštė (drėgmei atspari) 0,05 _________________