Byla Nr. 02/03-03/03-04/03-05/03-39/03-05/04-16/04-02/05-04/05 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO 2 DALIES (2000 M. KOVO 16 D. REDAKCIJA), 3 DALIES (2002 M. BIRŽELIO 11 D. REDAKCIJA), 4 DALIES (1999 M. GEGUŽĖS 11 D. REDAKCIJA), 7 DALIES (2002 M. BIRŽELIO 11 D. REDAKCIJA) IR DĖL ŠIO ĮSTATYMO (2003 M. LAPKRIČIO 20 D. REDAKCIJA) 26 STRAIPSNIO 5, 7, 14 DALIŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2005 m. lapkričio 3 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Lietuvos Respublikos Seimo nariui Vaclovui Karbauskiui, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniesiems patarėjams Gediminui Sagačiui ir Sauliui Švedui bei patarėjui Giriui Ivoškai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 bei 105 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2005 m. spalio 13 d. išnagrinėjo bylą Nr. 02/03-03/03-04/03-05/03-39/03-05/04-16/ 04-02/05-04/05 pagal šiuos prašymus: – pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. lapkričio 28 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata „pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; – pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 5 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; – pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 9 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; – pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 13 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; – pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, jog tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; – pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 21 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostata, jog tabako reklamos draudimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkių tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; – pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. vasario 27 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata „tabako <....> gaminių <....> prekyba, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo ar licencijos, užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkiasdešimties tūkstančių litų baudą“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; – pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 21 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir į įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę negu Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje nustatytoji baudą už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo draudimų pažeidimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui; – pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 21 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 ir 14 dalys ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į faktines atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę negu Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 dalyje numatytos sankcijos žemutinė riba „bausmę“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 27 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. lapkričio 28 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 5 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 9 d. ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 13 d. prašymai buvo sujungti į vieną bylą ir jai suteiktas numeris 02/03-03/03-04/03-05/03. Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu į bylą Nr. 02/03-03/03-04/03-05/03 sujungti prašymai buvo sujungti ir su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 21 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. vasario 27 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 21 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 21 d. prašymais ir bylai suteiktas numeris 02/03-03/03-04/03-05/03-39/ 03-05/04-16/04-02/05-04/05. Konstitucinis Teismas nustatė: I 1. Pareiškėjas -Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2002 m. lapkričio 28 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata „pažeidimas užtraukia komercinės- ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“ neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. 2. Pareiškėjas -Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2002 m. gruodžio 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. 3. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2002 m. gruodžio 9 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. 4. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2002 m. gruodžio 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. 5. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, jog tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. 6. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2003 m. spalio 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostata, jog tabako reklamos draudimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkių tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. 7. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2004 m. vasario 27 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata „tabako <....> gaminių <....> prekyba, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo ar licencijos, užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkiasdešimties tūkstančių litų baudą“ neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. 8. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2005 m. sausio 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir į įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę (t. y. mažesnę) negu Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje nustatytoji baudą už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo draudimų pažeidimą, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. 9. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2005 m. vasario 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 ir 14 dalys ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į faktines atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę (t. y. mažesnę) negu Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 dalyje numatytos sankcijos žemutinė riba „bausmę“, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. II 1. Abejonės Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių (jų nuostatų) atitiktimi Konstitucijai grindžiamos šiais argumentais, mutatis mutandis išdėstytais visuose Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymuose (2002 m. lapkričio 28 d., 2002 m. gruodžio 5 d., 2002 m. gruodžio 9 d., 2002 m. gruodžio 13 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2003 m. spalio 21 d., 2004 m. vasario 27 d. nutartys). 1.1. Ekonominės sankcijos komercinės-ūkinės veiklos subjektams už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus turėtų derėti su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, būti adekvačios teisės pažeidimams, atitikti siekiamus teisėtus, visuotinai svarbius tikslus. Tuo tarpu pagal Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalis jose nustatytų ekonominių sankcijų – baudų negalima diferencijuoti atsižvelgiant į vienu metu padarytų atitinkamų teisės pažeidimų skaičių, kenksmingumą, mastą, komercinės-ūkinės veiklos subjekto ypatumus, kitas aplinkybes, nes vienodos ekonominės sankcijos komercinės-ūkinės veiklos subjektams yra nustatytos už tokius teisės pažeidimus, kurių kenksmingumas žmonių sveikatai ir ūkiui yra skirtingas. Abejojama, ar toks teisinis reguliavimas neprieštarauja konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. 1.2. Komercinės-ūkinės veiklos subjekto veiklos laisvė ir iniciatyva neturi pažeisti žmonių teisių ir laisvių, visuomenės ir valstybės interesų. Kita vertus, ūkio subjektams už teisės pažeidimus turi būti nustatytos ir taikomos teisingos, jų veiklos nežlugdančios poveikio priemonės. Tuo tarpu Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai komercinės- ūkinės veiklos subjektams už šio įstatymo pažeidimus yra nustatytos griežtai apibrėžtos ekonominės sankcijos – baudos, o ne žemutinė ir viršutinė sankcijos ribos arba santykinis piniginės baudos dydis, susietas su komercinės-ūkinės veiklos subjekto metinėmis ar kitaip fiksuotomis pajamomis. Tokio teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 2 dalims pareiškėjai abejoja. 1.3. Nuosavybė neliečiama (Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis). Pagal Įmonių įstatymą individualių (personalinių) įmonių turtas nėra atskirtas nuo savininko turto, pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo. Jeigu individuali įmonė finansiškai nepajėgi sumokėti pagal Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalis paskirtų fiksuotų baudų, išieškojimas gali būti nukreipiamas ne tik į įmonės vardu apskaitytą turtą, bet ir į įmonės savininko nuosavybę. Todėl abejojama, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2005 m. sausio 21 d. nutartis) abejones Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalies atitiktimi Konstitucijai grindžia šiais argumentais. 2.1. Konstitucinis teisinės valstybės principas reiškia inter alia tai, kad valstybės sankcijos už teisės pažeidimus turi būti proporcingos šiems pažeidimams bei adekvačios siekiamam tikslui, turi būti užtikrinama asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Pareiškėjo nuomone, jeigu įstatymų leidėjas nustato tokią žemutinę sankcijos už teisės pažeidimą ribą – minimalią piniginę baudą, kuri yra griežta, jis turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, įvertinęs visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, galėtų skirti mažesnę negu žemutinė sankcijos riba piniginę baudą. Tuo tarpu pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalį už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 ar 7 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, 14 straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai yra baudžiami nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda. Nustatytoji minimali bauda vertintina kaip griežta. Pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalį, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Taigi galimybė diferencijuoti teisinę atsakomybę – individualizuoti piniginės baudos dydį yra, tačiau nei pagal minėto įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalį, nei pagal kitus straipsnius (jų dalis), net įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, negalima skirti mažesnės baudos nei įtvirtinta šiame įstatyme, taigi ir mažesnės nei minimali trijų tūkstančių litų bauda, nustatyta Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje. 2.2. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai; teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Vadinasi, teismas turi objektyviai ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes ir pritaikyti tokią sankciją, kuri atitinka padarytos teisei priešingos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Jeigu teismas, įvertinęs visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, negali paskirti mažesnės piniginės baudos nei žemutinė sankcijos riba – minimali piniginė bauda, yra ribojamos jo galimybės individualizuoti piniginę baudą ir teisingai išspręsti bylą; kartu ribojamos teismo galimybės vykdyti teisingumą. 3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2005 m. vasario 21 d. nutartis) abejones Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 ir 14 dalių atitiktimi Konstitucijai grindžia šiais argumentais. Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų bauda. Nustatytoji minimali bauda, atsižvelgiant į valstybės ekonomikos išsivystymo bei pragyvenimo lygį, vertintina kaip griežta. Tačiau pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalį, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi šis įstatymas neleidžia teismui paskirti mažesnės piniginės baudos nei nustatytoji minimali piniginė bauda net ir tais atvejais, kai teisės pažeidimą ir pažeidėją apibūdinančios faktinės aplinkybės liudija, kad dešimties tūkstančių litų bauda dėl savo griežtumo (dydžio) neatitinka padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, pažeidėjo turtinės padėties ir kt. ir dėl to yra akivaizdžiai neteisinga. Tai, kad net tokiomis aplinkybėmis teismui neleidžiama paskirti teisingos „bausmės“ už padarytą pažeidimą, pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą. III Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovų G. Sagačio, G. Ivoškos, S. Švedo rašytiniai paaiškinimai. 1. G. Ivoškos manymu, Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalis (pareiškėjų nurodyta apimtimi) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Savo poziciją suinteresuoto asmens atstovas grindžia šiais argumentais. 1.1. G. Ivoškos teigimu, įstatymų leidėjas nustatė skirtingą fizinių ir juridinių asmenų patraukimo teisinėn atsakomybėn už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus tvarką: administracinės nuobaudos fiziniams asmenims taikomos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK), o juridiniams – pagal Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnį. 1.2. Tabako kontrolės įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „komercinės-ūkinės veiklos subjektai“, o šio straipsnio 1 dalyje – sąvoka „įmonė“. Pagal Įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį įmonė, kaip teisės subjektas, gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo (įmonininkas); taigi ir įmonė, turinti juridinio asmens teises, ir įmonė, veikianti kaip fizinis asmuo, gali būti laikomi komercinės-ūkinės veiklos subjektais, todėl ir įmonėms, ir fiziniams asmenims, kurie užsiima prekyba tabako gaminiais, gali būti skiriama Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta bauda. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalį individualios (personalinės) įmonės yra neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys; jeigu tokio juridinio asmens prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl padarytų teisei priešingų veikų. 1.3. Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta griežtai apibrėžta sankcija už šio įstatymo pažeidimus – dvidešimties tūkstančių litų bauda. Kitose šio straipsnio dalyse taip pat įtvirtintos griežtai apibrėžtų dydžių piniginės baudos. G. Ivoškos nuomone, toks teisinis reguliavimas nelaikytinas neteisėtu: šios sankcijos už minėtus teisės pažeidimus įtvirtintos dėl būtinumo įgyvendinti Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą tikslą – mažinti tabako gaminių vartojimą ir jų sukeliamus kenksmingus padarinius gyventojų sveikatai, taip pat minėto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių turi laikytis ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, realizuojantys tabako gaminius. Be to, pagal Tabako kontrolės įstatymo 25 straipsnį ūkio subjektas, nesutinkantis su kurios nors šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos nutarimu taikyti ekonomines sankcijas, gali per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo dienos kreiptis į teismą dėl minėto nutarimo atšaukimo arba jo pakeitimo ir nuostolių atlyginimo. G. Ivoškos nuomone, teisė reikalauti pakeisti nutarimą dėl ekonominės sankcijos taikymo – piniginės baudos skyrimo apima ir teisę reikalauti sumažinti paskirtos baudos dydį. 1.4. Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtinti valstybės ūkio konstitucinį pagrindą sudarantys principai, o Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus santykiai. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, atsakomybės už įstatymų pažeidimus santykiai yra kitokie nei tie, kurie yra reguliuojami Konstitucijos 46 straipsnyje, todėl Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 2 dalims. 2. S. Švedo manymu, Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 7 dalys (pareiškėjų nurodyta apimtimi) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Savo poziciją S. Švedas grindžia šiais argumentais. 2.1. S. Švedo teigimu, tabako gaminiai priskirtini ypatingos paskirties gaminiams, kuriems turi būti taikomas ypatingas teisinio reguliavimo režimas. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik sankcijas (baudas) už Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimus, bet ir tai, kad ūkio subjektas, nesutinkantis su jo atžvilgiu priimtu nutarimu taikyti ekonominę sankciją, turi teisę kreiptis į teismą dėl šio nutarimo atšaukimo arba jo pakeitimo ir nuostolių atlyginimo (25 straipsnis). Tabako kontrolės įstatyme yra įtvirtinta užtektinai apsauginių priemonių, kad ūkio subjektai nebūtų nepagrįstai ir neteisėtai nubausti, taip pat priemonių, leidžiančių nubaustiems ūkio subjektams jiems paskirtas pinigines baudas sumokėti ne iškart, bet per tam tikrą laiką. Todėl, suinteresuoto asmens atstovo nuomone, nepagrįsta manyti, kad įstatymo numatyta bauda gali sužlugdyti įmonę, jos veiklą, sukelti sunkių padarinių verslui. 2.2. Vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 7 dalių nuostatos yra pakankamai aiškios, jose nėra prieštaravimų, dviprasmybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. 2.3. Pagal Konstitucijos 46 straipsnį Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Komercinėje-ūkinėje veikloje galintys dalyvauti juridiniai asmenys skirstomi j ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės asmenis. Pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalį individuali (personalinė) įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo; jeigu neribotos turtinės atsakomybės juridinio asmens prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Pasak suinteresuoto asmens atstovo, asmenys, steigdami įmones, užsiimančias komercine-ūkine veikla, patys nusprendžia, ar jų steigiama įmonė bus ribotos turtinės atsakomybės, ar neribotos; jie turi suvokti savo galimą asmeninę turtinę atsakomybę pagal neribotos atsakomybės juridinio asmens prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtektų juridinio asmens turto. 2.4. Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinti šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarantys principai, o atsakomybės santykiai nėra reguliuojami. Todėl ginčijamos Tabako kontrolės 21 straipsnio 2, 3 ir 7 dalių nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 2 dalims. 3. G. Sagačio manymu, Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 ir 14 dalys (pareiškėjų nurodyta apimtimi) neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Savo poziciją G. Sagatys grindžia šiais argumentais. 3.1. Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 33 straipsnyje numatyta galimybė taikomas ekonomines sankcijas apskųsti teismui. Šitaip įgyvendinama Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas detalizuoja įstatymai, reglamentuojantys skundų dėl Tabako kontrolės įstatyme nustatytų ekonominių sankcijų nagrinėjimo tvarką (Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas ir kt.); G. Sagačio teigimu, šie įstatymai suteikia visiems suinteresuotiems asmenims užtektinai teisinių garantijų, apsaugą nuo bet kokių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų, reglamentuojančių ekonominių sankcijų skyrimo pagrindus ir tvarką, pažeidimų. 3.2. Pasak G. Sagačio, už teisės pažeidimus taikomų sankcijų dydis – tai daugiausia visuomenės susitarimo ir politinio apsisprendimo dalykas. Tabako kontrolės įstatyme (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) nustatytos ekonominės sankcijos visiškai atitinka valstybės tabako kontrolės politikos principus ir visuotinai svarbius tikslus, kurių siekiama šiuo įstatymu. Šio įstatymo 26 straipsnio 5, 7 ir kitose dalyse nustatytos ekonominės sankcijos vertintinos ne kaip griežtos, bet kaip adekvačios padarytų teisės pažeidimų sunkumui ir proporcingos siekiamiems tikslams. 3.3. Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta inter alia tai, kokios aplinkybės yra lengvinančios atsakomybę, taip pat tai, kad skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šioje dalyje nenurodytas, aplinkybes. Tad institucija, taikanti ekonomines sankcijas juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens filialui, vadovaujasi ne baigtiniu, o pavyzdiniu atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašu. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, taikant sisteminį, loginį ir teleologinį teisės aiškinimo metodus galima teigti, kad įstatymas neužkerta kelio ir teismui, nagrinėjančiam bylą dėl ekonominių sankcijų taikymo, atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias bylos aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme. Taigi, pasak G. Sagačio, teismą saisto tik įstatyme įtvirtintos ekonominių sankcijų žemutinės ribos – minimalios piniginės baudos, bet ne atitinkamoje byloje nustatytinų atsakomybę lengvinančių aplinkybių visuma. IV Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretorės A. Mačiulytės, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir VTAKT) direktoriaus Č. Balsio rašytiniai paaiškinimai. V 1. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas G. Ivoška, kitaip nei rašytiniuose paaiškinimuose, tvirtino, kad nors Tabako kontrolės įstatymas (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir nesuteikė galimybės bylose, kuriose sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus klausimas, tiesiogiai taikyti ATPK, vis dėlto, vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu asmenų lygybės principu, taip pat dėl to, kad juridinių asmenų padaryti administraciniai teisės pažeidimai, apibrėžti Tabako kontrolės įstatyme, laikytini analogiškais ATPK apibrėžtiems fizinių asmenų padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, tokiose bylose ūkio subjektams turėjo būti taikomas ir ATPK. Taigi Tabako kontrolės įstatymas (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) neatėmė galimybės teismui, nagrinėjančiam bylą, kurioje sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą klausimas, taikyti ATPK ir, jeigu yra lengvinančių aplinkybių, skirti juridiniam asmeniui tokią piniginę baudą, kuri būtų mažesnė už griežtai apibrėžto dydžio baudą, nustatytą Tabako kontrolės įstatyme. Kitais klausimais G. Ivoška iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. 2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas S. Švedas iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. 3. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas G. Sagatys iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. G. Sagatys taip pat pažymėjo, kad Tabako kontrolės įstatyme (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) įtvirtintos ekonominės sankcijos turi visus administracinės nuobaudos – piniginės baudos rūšinius požymius. Jis teigė, kad bylose, kuriose sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus klausimas, turi būti taikomas ir šis įstatymas, ir ATPK bendrosios dalies nuostatos, inter alia ATPK 30-1 straipsnis, pagal kurį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, „turi teisę paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos“. 4. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas Seimo narys V. Karbauskis pritarė suinteresuoto asmens – Seimo atstovo G. Sagačio paaiškinimams. 5. Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškinimus pateikė specialistė Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos Kontrolės-juridinio skyriaus vedėja Ona Vitartienė. Konstitucinis Teismas konstatuoja: I 1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. lapkričio 28 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata „pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“ neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. gruodžio 5 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. gruodžio 9 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. gruodžio 13 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, jog tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. spalio 21 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostata, jog tabako reklamos draudimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkių tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. vasario 27 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata „tabako <...> gaminių <...> prekyba, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo ar licencijos, užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkiasdešimties tūkstančių litų baudą“ neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. sausio 21 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir į įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę (t. y. mažesnę) negu Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje nustatytoji baudą už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo draudimų pažeidimą, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. vasario 21 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 ir 14 dalys ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į faktines atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę (t. y. mažesnę) negu Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 dalyje numatytos sankcijos žemutinė riba „bausmę“, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 2. Seimas 1995 m. gruodžio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymą. Šis įstatymas (išskyrus tam tikras išimtis) įsigaliojo 1996 m. vasario 7 d. Tabako kontrolės įstatymas (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija), inter alia jo 21 straipsnis, ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas. 3. Seimas 2003 m. lapkričio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą, kurio 1 straipsniu Tabako kontrolės įstatymas (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija su pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 2003 m. lapkričio 20 d.) buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Naujos redakcijos Tabako kontrolės įstatymas (išskyrus tam tikras išimtis) įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d. 4. Tabako kontrolės įstatymas reglamentuoja santykius, susijusius su tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, prekyba, laikymu, importu, reklama, vartojimu ir kt., nustato tabako kontrolės pagrindus Lietuvos Respublikoje (2 straipsnio 2 dalis (1995 m. gruodžio 20 d., 1999 m. gegužės 11 d. redakcijos), 1 straipsnio 1 dalis (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija)); šio įstatymo paskirtis – mažinti tabako gaminių vartojimą, prieinamumą (inter alia nepilnamečiams asmenims), taip pat dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui (2 straipsnio 1 dalis (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija), 1 straipsnio 2 dalis (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija)). 5. Teisinė atsakomybė už tam tikrų Tabako kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų ir draudimų nesilaikymą, inter alia sankcijos už šio įstatymo pažeidimus, nustatyta pačiame Tabako kontrolės įstatyme: – Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnyje „Ekonominių sankcijų už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus taikymas“ (1995 m. gruodžio 20 d., 1999 m. gegužės 11 d., 2000 m. kovo 16 d., 2000 m. liepos 11 d., 2002 m. birželio 11 d. redakcijos); – Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnyje „Ekonominės sankcijos“. 6. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymų matyti, kad abejojama, ar Konstitucijai neprieštaravo: – Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija; Žin., 2000, Nr. 28-758) nuostata „tabako<...>; gaminių <...>; prekyba, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo ar licencijos, užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkiasdešimties tūkstančių litų baudą“; – Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 68-2757) nuostata „tabako gaminių <....>; įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas <..>; užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“; – Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija; Žin., 1999, Nr. 50-1597) nuostata „tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio <...> antrojoje<...> dalyse, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“; – Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostata „tabako gaminių <...> reklamos draudimo reikalavimų, nustatytų 11 straipsnio <...> trečiojoje <...> dalyse, nesilaikymas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkių tūkstančių litų baudą“. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymų matyti, kad abejojama, ar Konstitucijai neprieštarauja: – Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 117-5317) 26 straipsnio 5 dalis ta apimtimi, kuria, kaip mano pareiškėjas, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti mažesnę piniginę baudą nei šioje dalyje nustatytos atitinkamos sankcijos žemutinė riba – minimali piniginė bauda; – Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria, kaip mano pareiškėjas, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti mažesnę piniginę baudą nei Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 ir 7 dalyse nustatytos atitinkamų sankcijų žemutinės ribos – minimalios piniginės baudos. 7. Konstatuotina ir tai, kad tyrimas (pagal pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą (2005 m. sausio 21 d. nutartis)), ar Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis Konstitucijai neprieštarauja ta apimtimi, kuria, kaip mano pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti mažesnę piniginę baudą nei Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos, suponuoja ir tyrimą, ar Konstitucijai neprieštarauja Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalis (ta apimtimi, kuria, kaip mano pareiškėjas, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti mažesnę piniginę baudą nei šioje dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos). 8. Pažymėtina, kad nurodytų Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatų, taip pat šio įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5, 7 ir 14 dalių (nurodyta apimtimi) atitiktimi Konstitucijai suabejojo teismai, nagrinėję administracines bylas, kuriose iškilo šio įstatymo atitinkamų straipsnių (jų dalių) taikymo klausimas: buvo suabejota, ar šiose nuostatose įtvirtintos sankcijos – piniginės baudos už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai būtent tuo aspektu ir ta apimtimi, kad teismai, net jeigu yra (buvo) atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, pagal šias nuostatas negali (negalėjo) jam skirti mažesnės piniginės baudos nei atitinkamos sankcijos žemutinė riba – minimali piniginė bauda arba atitinkama griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamų Tabako kontrolės įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucijai bus tiriama būtent šiuo – pačių pareiškėjų išskirtu – aspektu ir tik šia apimtimi. II Dėl Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija) ir 21 straipsnio 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatų atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, taip pat dėl Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) ir 21 straipsnio 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) nuostatų atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. 1. Pareiškėjų ginčijamas Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalyje (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas bei vertintinas viso šiame straipsnyje, kituose šio įstatymo straipsniuose (jų dalyse), taip pat kituose įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. 2. Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2000 m. kovo 16 d. redakcija) buvo nustatyta: „Tabako auginimas, jo gaminių gaminimas, importas bei prekyba, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo ar licencijos, užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkiasdešimties tūkstančių litų baudą. Baudas skiria VTAKT bei savivaldos vykdomosios institucijos.“ 3. Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) buvo nustatyta: „Tabako gaminių gamyba, pateikimas į rinką ir realizavimas, laikymas, gabenimas Lietuvos Respublikoje, nesilaikant šio įstatymo 7 straipsnio pirmosios ir trečiosios dalių reikalavimų, gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas, tabako gaminių laikymas, saugojimas neturint licencijos užsiimti tabako gaminių gamyba arba importu, didmenine ar mažmenine prekyba užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, o šioje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas per vienerius metus nuo ankstesnio pažeidimo, – penkiasdešimties tūkstančių litų baudą. Už šioje dalyje numatytus pažeidimus baudas pagal savo kompetenciją skiria Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Valstybinė mokesčių inspekcija, VTAKT, teismai. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, išnagrinėjusi Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pateiktus dokumentus, šioje dalyje numatytas baudas skiria tuomet, jeigu tabako gaminys, kuris neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų ir kuriame esantis sveikatai kenksmingų medžiagų kiekis viršija nustatytas normas, buvo pateiktas į rinką. Šiuo atveju Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos surašo Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos nustatytos formos protokolą, kad nesaugus gaminys buvo pateiktas į rinką, ir kartu su reikalingais įrodymais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas jį perduoda Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai.“ Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) buvo daroma nuoroda į šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalis. Tuo laikotarpiu, kai galiojo Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija): – Tabako kontrolės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis buvo išdėstyta 1999 m. gegužės 11 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad tabako gaminių, kurie gaminami ir (ar) realizuojami Lietuvos Respublikoje, kokybės ir higienos rodikliai turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų, kurie rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka, reikalavimus; – Tabako kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta 1995 m. gruodžio 20 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad įmonės, pagaminusios ir (ar) realizavusios tabako gaminius, kurie neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų, su sveikatai kenksmingų medžiagų kiekiais, kurie viršija nustatytas normas, atsako pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. 4. Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) buvo nustatyta: „Tabako gaminių importo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio antrosios dalies 2, 3, 4, 5 punktuose, trečiojoje ir penktojoje dalyse, ir tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio pirmojoje, antrojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą.“ Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) buvo daroma nuoroda į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktus, 3 bei 5 dalis ir 10 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalis. Tuo laikotarpiu, kai galiojo Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalis (1999 m. gegužės 11 d.. redakcija): – Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas buvo išdėstytas 1999 m. gegužės 11 d. ir 2002 m. birželio 11 d. redakcijomis. Buvo nustatyta, kad įmonėms draudžiama importuoti į Lietuvos Respubliką tabaką ir tabako gaminius: be įmonės gamintojos išduoto pažymėjimo (sertifikato), liudijančio kiekvienos tabako gaminių siuntos kokybę (1999 m. gegužės 11 d. redakcija); be įmonės gamintojos išduotos atitikties deklaracijos ir (ar) pažymėjimo (sertifikato), liudijančių kiekvienos tabako gaminių siuntos kokybę, o importuojant tabako gaminių gamybai skirtą tabaką – be gamintojo išduotos atitikties deklaracijos, liudijančios, kad tabakas tinka tabako gaminių gamybai (2002 m. birželio 11 d. redakcija); – Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktai buvo išdėstyti 1999 m. gegužės 11 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad įmonėms draudžiama importuoti į Lietuvos Respubliką tabaką ir tabako gaminius: be užrašų lietuvių kalba ant tabako gaminių pakuočių šoninių pusių apie juose esančių maksimaliai leistinų dervų ir nikotino kiekius (2 dalies 3 punktas); be banderolių (2 dalies 4 punktas); be įspėjamųjų užrašų lietuvių kalba ant tabako gaminių pakuočių apie kenksmingą tabako poveikį sveikatai (2 dalies 5 punktas); – Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta 1999 m. gegužės 11 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad įmonėms leidžiama importuoti į Lietuvos Respubliką tik tokius tabako gaminius, kuriuose sveikatai kenksmingų medžiagų kiekiai neviršija normų, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose; – Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 5 dalis buvo išdėstyta 1995 m. gruodžio 20 d. ir 2000 m. kovo 16 d. redakcijomis. Buvo nustatyta, kad įmonėms, turinčioms leidimus importuoti į Lietuvos Respubliką tabaką ar tabako gaminius, perduoti pagal sutartį teisę importuoti juos kitiems ūkio subjektams naudojant gabenimo dokumentuose šių įmonių pavadinimus draudžiama (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija); įmonėms, turinčioms licencijas importuoti į Lietuvos Respubliką tabaką ar tabako gaminius, perduoti pagal sutartį teisę importuoti juos kitiems ūkio subjektams naudojant gabenimo dokumentuose šių įmonių pavadinimus draudžiama (2000 m. kovo 16 d. redakcija); – Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalis buvo išdėstyta 1999 m. gegužės 11 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti uostomuoju ir kramtomuoju tabaku; – Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalis buvo išdėstyta 1999 m. gegužės 11 d. ir 2002 m. birželio 11 d. redakcijomis. Buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama realizuoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, išskyrus tranzitu gabenamus ir eksportuojamus: be įmonės gamintojos išduoto pažymėjimo (sertifikato), liudijančio šių gaminių kokybę (1 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); be įmonės gamintojos išduotos atitikties deklaracijos ir (ar) pažymėjimo (sertifikato), liudijančių šių gaminių kokybę, arba be žymos juridinę galią turinčiuose tabako gaminius lydinčiuose dokumentuose, kad tabako gaminių kokybė atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus (tabako gaminių kokybę liudijančių dokumentų įforminimo reikalavimus turėjo nustatyti Vyriausybės įgaliota institucija) (1 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); jeigu juose esančių sveikatai kenksmingų medžiagų kiekiai viršija Lietuvos Respublikos norminiuose dokumentuose nustatytas normas (2 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); parduodant (cigaretes, cigariles, papirosus) vienetais (3 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); be banderolių (4 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); be užrašų lietuvių kalba ant tabako gaminių pakuočių šoninių pusių apie juose esančių dervų ir nikotino kiekius (5 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); be įspėjamųjų užrašų lietuvių kalba ant tabako gaminių pakuočių apie kenksmingą rūkymo poveikį sveikatai (6 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); jeigu tabako gaminių prekinis žymėjimas neatitinka šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (7 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); asmenims iki 18 metų (8 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); be gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (9 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (tabako gaminių įsigijimą patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai turėjo būti visose tabako gaminių realizavimo, laikymo, saugojimo vietose (9 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); jeigu jie yra falsifikuoti (10 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); jeigu jie yra kontrabandiniai (11 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); laikyti, saugoti tabako gaminius – įmonėms, neturinčioms licencijos verstis tabako gamyba arba importu, didmenine ar mažmenine prekyba (12 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); – Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis buvo išdėstyta 1999 m. gegužės 11 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti tabako gaminiais: farmacijos įmonėse, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigose (1 punktas); mažmeninės prekybos įmonėse, kuriose vaikams skirtų prekių dalis sudaro 50 ir daugiau procentų mažmeninės prekių apyvartos (2 punktas); naudojantis prekybos automatais (3 punktas); asmenims iki 18 metų (4 punktas); – Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis buvo išdėstyta 1999 m. gegužės 11 d. ir 2002 m. birželio 11 d. redakcijomis. Buvo nustatyta, kad prekybos tabako gaminiais vietose privalo būti užrašai, įspėjantys apie kenksmingą rūkymo poveikį sveikatai, informuojantys apie draudimą parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų bei tabako gaminių pardavimo ribojimus, kurie yra nustatomi šiame įstatyme (įspėjimų tekstus ir jų užrašymo tvarką bei apipavidalinimo reikalavimus turėjo nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija) (1999 m. gegužės 11 d. redakcija); prekybos tabako gaminiais vietose, išskyrus patalpas, kuriose vykdoma tabako gaminių didmeninė prekyba, privalo būti užrašai apie kenksmingą rūkymo poveikį sveikatai, informuojantys apie draudimą parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų (įspėjimų tekstus ir jų užrašymo tvarką bei apipavidalinimo reikalavimus turėjo nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija) (2002 m. birželio 11 d. redakcija). 5. Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) buvo nustatyta: „Tabako gaminių rėmimo ribojimo ir reklamos draudimo reikalavimų, nustatytų 11 straipsnio pirmojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, nesilaikymas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkių tūkstančių litų baudą, o šių reikalavimų pakartotinis pažeidimas, padarytas per vienerius metus nuo ankstesnio pažeidimo, – dešimties tūkstančių litų baudą. Baudas už šiuos pažeidimus skiria Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (išskyrus pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse). Baudas už šio įstatymo 11 straipsnio pirmojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse skiria Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba.“ Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) buvo daroma nuoroda į šio įstatymo 11 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalis. Tuo laikotarpiu, kai galiojo Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija): – Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio 1 dalis buvo išdėstyta 2002 m. birželio 11 d. ir 2003 m. sausio 28 d. redakcijomis. Buvo nustatyta, kad Lietuvoje draudžiama tabako gaminius remti šiais būdais: dalį produkcijos išduoti veltui arba kaip premiją (1 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); visuomenės informavimo priemonėse išspausdintų kuponų savininkams taikyti fiksuotas nuolaidas (2 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); nemokamai platinti tabako gaminius arba jų naujus pavyzdžius (3 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); teikti tabako gaminius į loterijas, konkursus, sporto varžybas, žaidimus kaip prizus arba kartu su jais (4 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); organizuoti mažmeninės prekybos subjektų konkursus, kurie remtų tabako gaminių pardavimą (5 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); remti renginius, skirtus asmenims iki 18 metų, taip pat tabako gaminių rėmimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų (6 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); realizuoti prekes, imituojančias tabako gaminius ar jų pakuotes (žaislus, maisto produktus ir kita) (7 punktas (2003 m. sausio 28 d. redakcija)); – Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys buvo išdėstytos 2002 m. birželio 11 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama yra draudžiama (3 dalis) ir kad šio straipsnio 3 dalyje nustatytas tabako gaminių reklamos draudimas netaikomas informacijai apie tabako gaminius šių gaminių prekybos vietose, informaciniams pranešimams, kurie skirti tik tabako verslo specialistams, ir tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruotiems pavadinimams (jei tabako gaminio ar tabako gaminių gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekės ženklams, kai šie pavadinimai ir prekės ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių specializuoto transporto (4 dalis). Taip pat buvo nustatyta, kad tabako gaminių prekybos vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apie tabako gaminius leidžiama pateikti tik šią informaciją: gamintojo, prekybos įmonės pavadinimas ir adresas, prekės ženklas, prekybos rūšis (didmeninė ar mažmeninė) (5 dalies 1 punktas); tabako gaminių pavadinimas ir rūšis (5 dalies 2 punktas); žodžiai „Prekiaujame“ arba „Parduodame“ (5 dalies 3 punktas); tabako dervų, nikotino ir kitų kenksmingų sveikatai medžiagų rūkaluose koncentracija (5 dalies 4 punktas); tabako gaminių kainos (5 dalies 5 punktas); informacija apie tabako gaminių vartojimo žalą sveikatai (5 dalies 6 punktas). 6. Pareiškėjų ginčijamas Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatas aiškinant bei vertinant viso šiame straipsnyje, kituose šio įstatymo straipsniuose (jų dalyse), taip pat kituose įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina: – visos pareiškėjų ginčijamos Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatos, kaip ir kai kurios kitos šio straipsnio nuostatos, įtvirtino teisinę atsakomybę už tam tikrų Ta …