| Europaius

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina gaires pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“.
Ką jis reguliuoja

Reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, siekiantiems finansinės paramos.
Paraiškų teikimo terminus (nuo 2004 m. rugpjūčio 2 d. iki rugsėjo 27 d.).
Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir jų paramos Lietuvai principus.
Europos socialinio fondo (ESF) tikslus ir sritis, kurioms gali būti skiriama parama.
Kam jis skirtas

Institucijoms, įstaigoms ar įmonėms, teikiančioms paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų paramai gauti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai bei Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondui, kurie yra atsakingi už šios priemonės administravimą.
Pagrindiniai punktai

Paraiškos pagal 2.2 priemonę gali būti teikiamos nuo 2004 m. rugpjūčio 2 d. iki rugsėjo 27 d.
Parama teikiama pagal ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą.
Paramos intensyvumas – tai teikiamos pagalbos išraiška procentais nuo tinkamų finansuoti išlaidų.
ESF parama skiriama žmogiškiesiems ištekliams plėtoti, įskaitant švietimą, profesinį mokymą, subsidijas dirbantiems asmenims ir naujų užimtumo šaltinių kūrimą.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
 Į S A K Y M A S
 DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2.2 PRIEMONĘ „DARBO JĖGOS KOMPETENCIJOS IR GEBĖJIMŲ PRISITAIKYTI PRIE POKYČIŲ UGDYMAS“
 PATVIRTINIMO
m. liepos 15 d. Nr. A1-172
 Vilnius
 Vadovaudamasi Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; Nr. 93-3421), 14 punktu,
Tvirtinu Gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ (pridedama). 
Nustatau, kad paraiškos pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ gali būti teikiamos nuo 2004 m. rugpjūčio 2 d. iki rugsėjo 27 d.
Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu ministerijos sekretoriui Valdui Rupšiui.
 SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO Ministrė                           Vilija Blinkevičiūtė
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos socialinės 
 apsaugos ir darbo ministro 
m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A1-172
 LIETUVOS RESPUBLIKOS
 SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS 
 PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIORITETO „žmogiškųjų išteklių plėtra“ 
2. priemonĘ 
 „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“
 Kvietimo Nr. BPD04-ESF-2.2.0-01
 2004
 I. Bendrosios nuostatos 
Šios Gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento (toliau – BPD) 2.2. priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“.
Parama įgyvendinant BPD 2.2. priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ bus teikiama naudojant ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą.
Gairės parengtos remiantis BPD, jo priedu bei Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; Nr. 93-3421) (toliau – Taisyklės).
Šiose Gairėse vartojamos sąvokos:
 Paramos intensyvumas – teikiamos pagalbos išraiška procentais, skaičiuojant nuo bendros pagalbos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų, priskiriamų tam tikrai kategorijai, sumos.
 Paraiška – pareiškėjo, siekiančio gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektui įgyvendinti, užpildytas nustatytos formos dokumentas, kurį sudaro paraiškos A dalies forma, patvirtinta finansų ministro įsakymu, ir B dalies forma, patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
 Parama – ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos, skirtos projektams finansuoti.
 Paramos teikimo sutartis – paramos projektams, įgyvendinantiems Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemones, teikimo sutartis, kurioje nustatoma skiriamos paramos suma, paramos teikimo sąlygos, mokėjimo tvarka, šalių teisės ir pareigos, kt. Sutartį pasirašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas ir pareiškėjas.
 Pareiškėjas – institucija, įstaiga ar įmonė, teikianti paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų paramai gauti.
 Tinkamos finansuoti išlaidos – projektą įgyvendinant faktiškai išleistos lėšos, nurodytos šiose Gairėse ir paramos teikimo sutartyje, būtinos projektui vykdyti ir kurios gali būti finansuojamos ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis.
 Valstybės pagalba – pagalba, teikiama pagal Valstybės pagalbos mokymui, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2.2. priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. ISAK-1190, (toliau – Valstybės pagalbos tvarka) kaip ji apibrėžta 2001 m. sausio 12 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 68/2001/EB „Dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo dėl pagalbos mokymui“ (OJ L 10, 13.1.2001, p. 20).
 II. europos sąjungos struktūriniai fondai ir jų parama lietuvai
 I. BENDRA INFORMACIJA APIE europos sąjungos struktūrinius fondus
Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos nare, prisijungė prie vienos iš bendrųjų Europos Sąjungos (toliau – ES) politikos dalių – struktūrinės politikos, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių regionų konkurencingumą, įgyvendinimo. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos.
Struktūriniai fondai – tai ES finansiniai instrumentai, skirti sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti mažiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Yra 4 ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro ES biudžeto lėšos:
1. Europos regioninės plėtros fondas;
2. Europos socialinis fondas;
3. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas;
4. Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas.
2004–2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus BPD pagrindu, taip pat EQUAL ir INTERREG Bendrijos iniciatyvų programų pagrindu.
Lietuvos BPD Respublikos Vyriausybė pritarė 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1679 „Dėl pritarimo suderintam su Europos Komisija Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento projektui“ (Žin., 2003, Nr. 123-5609). Europos Komisija Lietuvos BPD patvirtino 2004 m. birželio 22 d.
 II. LIETUVOS 2004–2006 M. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS
BPD – Lietuvos Respublikos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas strateginis, šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, paramos administravimo principus. Jame išdėstyti ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones.
Remiantis BPD, ES struktūrinių fondų lėšos bus investuojamos tam tikromis kryptimis arba BPD prioritetais:
1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūros didinimui, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybės gerinimui, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimui);
2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijos į žmogiškuosius išteklius, dirbančiųjų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą);
3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumo didinimui, informacinių paslaugų plėtojimui, turizmo potencialo efektyvesniam panaudojimui);
4. kaimo ir žuvininkystei plėtrai;
5. techninei pagalbai.
Detali informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklas, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra nustatyta BPD priede, kurį patvirtino Laikinasis BPD Priežiūros komitetas 2004 m. vasario 5 d.
BPD priedas – BPD patvirtintų valstybės narės plėtros strategijos ir prioritetų įgyvendinimo dokumentas. BPD priedas papildantis patį BPD dokumentas, kuriame pateikiami:
1. bendri projektų atrankos kriterijai;
2. bendri BPD prioritetų ir priemonių lygio rodikliai;
3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas;
4. detalizuoti BPD numatytų priemonių aprašymai;
5. finansuotinos veiklos;
6. finansinės lentelės;
7. informavimo strategija bei veiksmų planas;
8. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai;
9. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas.
 III. Europos socialinis fondas 
Europos socialinis fondas (toliau – ESF) yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus.
Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmonių išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, skatinti moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą.
ESF parama gali būti skiriama šioms sritims:
1. aktyvios darbo rinkos politikos plėtojimas ir skatinimas kovoti su nedarbu ir užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją;
2. lygios galimybės patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti;
3. profesinio mokymo, švietimo, konsultavimo, kaip mokymosi visą gyvenimą politikos veiksniai, kuriais siekiama: lengvinti ir gerinti patekimą ir integraciją į darbo rinką, gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą;
4. kvalifikuotos, išsilavinusios ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas, verslumo ir sąlygų darbo vietoms kurti plėtojimas, gebėjimų ir žmonių potencialo moksliniuose tyrimuose, mokslo ir technologijos srityje didinimas;
5. konkrečioms priemonėms skirtoms moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes gauti naujas darbo vietas ir pradėti verslą, bei mažinti vertikalią ir horizontalią segregaciją dėl lyties darbo rinkoje.
ESF finansinė parama skiriama žmogiškiesiems ištekliams plėtoti tose veiklos rūšyse, kurios yra integracijos į darbo rinką dalis:
1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas, pirmiausia bendrųjų gebėjimų ugdymas ir tobulinimas, priemonės, skirtos skatinti užimtumo gebėjimams didinti, orientavimas, konsultavimas ir nuolatinis profesinis mokymas;
2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims;
3. mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų plėtros srityse antroji studijų pakopa bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse;
4. naujų užimtumo šaltinių kūrimas, įskaitant socialinę ekonomiką.
Siekiant padidinti šių Gairių 16 punkte nurodytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama:
1. struktūroms ir sistemoms:
1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą, bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbuotojams gerinti;
1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti;
1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sferų ryšių plėtojimui;
1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išėjimo į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo;
2. lydimosioms priemonėms:
2.1. parama teikiant paslaugas išmokų gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą;
2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimas siekiant remti palaipsnę integraciją į darbo rinką;
2.3. žinių gilinimas, informavimas ir viešinimas.
 IV. esf paramos administravimo sistema lietuvoje 
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2001, Nr. 48 – 1676; 2003, Nr. 88 – 3999) buvo patvirtintos ES struktūrinių fondų administravimo Lietuvoje taisyklės.
Remiantis šių Gairių 18 punkte nurodytu Vyriausybės nutarimu, BPD „Žmogiškųjų išteklių plėtros“ prioriteto atsakingomis tarpinėmis institucijomis paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, o Žmonių išteklių plėtros paramos programos fondas (toliau – Fondas) – už šias priemones atsakinga Įgyvendinančiąja institucija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) atsakinga:
1. už BPD 2.1 priemonę „Užimtumo gebėjimų ugdymas“;
2. už BPD 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“;
3. už BPD 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“.
Švietimo ir mokslo ministerija atsakinga:
1 už BPD 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“;
2. už BPD 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.
Vadovaujantis šių Gairių 18 punkte nurodytu nutarimu, tarpinė institucija atsakinga už jai priskirtos BPD priemonės struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonės įgyvendinimą ir priežiūrą, o įgyvendinančioji institucija yra atsakinga už tos pačios BPD priemonės projektų administravimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą.
 III. BPD 2.2. PRIEMONĖ „DARBO JĖGOS KOMPETENCIJOS IR PRISITAIKYMO PRIE POKYČIŲ UGDYMAS“ 
 I. BPD 2.2. PRIEMONĖS „DARBO JĖGOS KOMPETENCIJOS IR PRISITAIKYMO PRIE POKYČIŲ UGDYMAS“ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 
Pagrindinis BPD 2.2. priemonės „Darbo jėgos kompetencijos ir prisitaikymo prie pokyčių ugdymas“ (toliau – BPD 2.2 priemonė) tikslas – didinti ūkio subjektų ir bendrą Lietuvos ūkio konkurencingumą plėtojant žmogiškuosius išteklius.
BPD 2.2 priemonės uždaviniai:
1. priderinti specialistų rengimą prie kintančių ūkio poreikių;
2. didinti dirbančiųjų kvalifikacijos ir žinių lygį;
3. stiprinti socialinę partnerystę;
4. diegti modernias darbo ir darbo organizavimo formas įmonėse.
 II. LĖŠOS BPD 2.2. PRIEMONEI ĮGYVENDINTI 
BPD 2.2. priemonei įgyvendinti numatytas finansavimas sudaro 135,7 mln. Lt., iš jų ESF lėšos sudaro 101,9 mln. lt, bendrojo finansavimo lėšos – 33,8 mln. Lt.
BPD 2.2. priemonės projektai bus bendrai finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų (specialiosios valstybės biudžeto programos) ir pareiškėjų – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės ar savivaldybės biudžetų – lėšų. Kiti projekto vykdytojai taip pat privalės prisidėti prie projekto įgyvendinimo, skirdami atitinkamą finansinį indėlį.
Maksimali suma, kuriai galima sudaryti paramos teikimo sutartis pagal šį kvietimą teikti paraiškas, yra 40 mln. Lt.
Visos BPD 2.2. priemonei numatytos lėšos turi būti faktiškai išmokėtos iki 2008 m. gruodžio 31 d.
 IV SKYRIUS. REIKALAVAIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS 
 I. BENDRIEJI PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI. 
Visi teikiami pagal BPD 2.2. priemonę projektai turi atitikti BPD ir BPD priede nustatytus bendruosius projektams keliamus reikalavimus. Projektai turi:
1. atitikti bendrą BPD strategiją ir Lietuvos nacionalinę bei Europos Sąjungos politikos kryptis;
2. prisidėti prie BPD 2.2. priemonės tikslo (ų) ir uždavinių įgyvendinimo;
3. atitikti bent vieną iš BPD 2.2. priemonėje išvardintų remtinų veiklų;
4. demonstruoti pridedamąją vertę ir būti finansiškai tęstiniai;
5. turi demonstruoti svarų papildomumą, t. y. tai kad be ES paramos jų nebūtų įmanoma įgyvendinti.
Rengiant projektus būtina užtikrinti, kad pastarieji neprieštarautų BPD priede įvardintoms horizontalaus lygio sritims. BPD numatytos horizontalaus lygio sritys yra:
1. tolygi plėtra;
2. lygių galimybių užtikrinimas;
3. informacinės visuomenės plėtra;
4. regioninė plėtra.
 II. SPECIFINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI
Teikiami projektai turi atitikti BPD prieduose nustatytus specifinius BPD 2.2. priemonės atrankos kriterijus. Vykdant projektų atranką, prioritetas bus teikiamas projektams:
1 pagrindinius įgūdžius (ITT, užsienio kalbos, verslumas ir kiti) ugdantiems projektams;
2. organizuojantiems praktinį mokymą darbo vietose;
3. kuriuos teikia naujas technologijas diegiančios įmonės;
4. kuriuos teikia pertvarkymą vykdančios įmonės;
5. turintiems teigiamą poveikį regionų išsivystymo skirtumų mažinimui (ypatingai probleminėse teritorijose ir Ignalinos regiono problemoms spręsti).
6. kurį įgyvendinant bus didesnis projekto pareiškėjo finansavimo indėlis.
 III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
Kad galėtų gauti paramą, pareiškėjas privalo būti juridiniu asmeniu, registruotu ir veikiančiu Lietuvoje, bei būti tiesiogiai atsakingu už projekto parengimą ir valdymą (nebūti tarpininku).
Pareiškėjais negali būti juridiniai asmenys, kurie yra: bankrutuojantys, nemokūs, likviduojami ar esantys bet kurioje analogiškoje situacijoje; nevykdantys įstatymais numatytų mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų; paraiškoje pateikę klaidinančią informaciją, pažeidę kitą sutartį dėl paramos skyrimo iš Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, yra bandę gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką vertinimą arba atranką atliekančiai institucijai arba projektų atrankos komitetui dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo metu.
Pareiškėjai gali dalyvauti konkurse individualiai arba kartu su partneriu (-iais). Projekto partneriais gali būti institucijos, kurios dalyvaus įgyvendinant projektą ir naudosis jo rezultatais arba produktais. Projekto partneriai turi tenkinti tuos pačius kriterijus, kaip ir pareiškėjai.
Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo žinias, įgūdžius, patirtį bei galimybes papildyti projektą reikalingais ištekliais.
Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais pasirašo partnerystės deklaraciją (5 priedas) ir jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartis privalo atitikti LR Civilinio kodekso Šeštosios knygos LI skyriuje jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris (-iai), kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. Jungtines veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos.
1. Sutartyje turi būti nurodyta:
1.1. sutarties numeris ir pavadinimas, sudarymo data ir vieta;
1.2. sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir jas atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys;
1.3. sutarties tikslas.
2. Sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota:
2.1. sutarties dalyvių įnašai į projektą;
2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys;
2.3. sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai; asmenys, organizuosiantys bei atsakysiantys už atskiras projekto veiklų sritis; jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra;
2.4. sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo, išlaidų, nuostolių ir dėl sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp sutarties dalyvių tvarka (kaip paramos lėšos pasieks visus sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į darbo biržos sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma);
2.5. kas atsakingas (vardas, pavardė ir pareigos) už bendrų partnerių reikalų įgyvendinant projektą vykdymą;
2.6. kas bus atsakingas už bendro turto apsaugą, kokios bus partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam ir kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto rezultatai;
2.7. projekto valdymo grupės sudarymas ir veikla;
2.8. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos teikimo sutartyje arba šie dokumentai projektui pasibaigus turi būtu perduoti pareiškėjui;
2.9. sutarties galiojimo, jos nutraukimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka. Bendrieji reikalavimai:
2.9.1. sutartis nutraukiama:
2.9.1.1. pareiškėjui vienašališkai atsisakius paramos teikimo sutarties, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba, jei grąžinama sumokėta paramos lėšų dalis;
2.9.1.2. Ministerijai priėmus sprendimą nutraukti paramos teikimo sutartį ir apie tai pranešus pareiškėjui.
2.9.2. sutartis keičiama:
2.9.2.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems šioje sutartyje;
2.9.2.2. pareiškėjui pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) Fondui bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes.
2.9.3. Pareiškėjas ne vėliau kaip 10 dienų iki šios sutarties keitimo apie tai praneša Fondui.
3. Sutartyje rekomenduojama nustatyti:
3.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka);
3.2. sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina informuoti partnerius apie Fondo ir Ministerijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su pareiškėjo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos teikimo sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kt.;
3.3. informacijos apie projektą konfidencialumas užtikrinimą: viešos informacijos apie projektą sklaidą ir informavimas privalo būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai ir kt.;
3.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką;
4. Jungtinės veiklos sutarties pabaigoje turi būti sutarties dalyvių rekvizitai ir parašai.
Partneris negali būti institucija, kuri projekto įgyvendinimo eigoje teikia (parduoda) paslaugas pareiškėjui, pvz., mokymo ar konsultavimo paslaugas. Tokios paslaugos projektui vykdyti yra perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 202, Nr. 118-5296) arba, jei pareiškėjas nėra perkančioji organizacija – Ministerijos patvirtinta pirkimų tvarka
 V. BPD 2.2. PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMAS: FINANSUOJAMOS VEIKLŲ SRITYS, TINKAMI PAREIŠKĖJAI, PARAMOS DYDIS IR INTENSYVUMAS
 I. FINANSUOJAMOS VEIKLŲ SRITYS 
BPD 2.2. priemonės finansuojamos veiklų sritys:
1. Parama pramonės, verslo įmonių dirbančiųjų mokymui;
2. Parama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų mokymui;
3. Socialinės partnerystės plėtojimas;
4. Gyventojų kompiuterinio raštingumo ugdymas;
5. Gyventojų, gyvenančių probleminėse teritorijose ir tose, kuriose vyksta esminiai ekonominės veiklos pertvarkymai, mokymas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas.
 II. PARAMA PRAMONĖS IR VERSLO ĮMONIŲ DIRBANČIŲJŲ MOKYMUI 
Valstybės pagalba pagal veiklos sritį „Parama pramonės ir verslo įmonių dirbančiųjų mokymui“ (toliau – 1-a veiklos sritis) yra teikiama pagal Valstybės pagalbos tvarką bei vadovaujantis 2001 m. sausio 12 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 68/2001/EB „Dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo dėl pagalbos mokymui“ (toliau – Reglamentas dėl pagalbos mokymui) (OJ L 10, 13.1.2001, p. 20) nustatytomis sąlygomis.
1-os veiklos srities tikslas: didinti dirbančiųjų kvalifikacijos, žinių ir gebėjimų lygį, tobulinti dirbančiųjų prisitaikymą prie rinkos pokyčių.
1-os veiklos srities remiamos veiklos:
1. pramonės ir verslo įmonių darbuotojų bei vadovų mokymas, kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas;
2. mokymo darbo vietoje organizavimas pramonės ir verslo įmonėse;
3. lanksčių darbo ir darbo organizavimo metodų diegimas pramonės ir verslo įmonėse.
Tikslinės grupės: pramonės ir verslo įmonių dirbantieji ir vadovai.
Tinkami pareiškėjai ir partneriai:
1. pramonės, verslo įmonės,
2. įmonių ar darbdavių asociacijos.
3. kiti reikalavimai pareiškėjams ir partneriams yra nurodyti šių Gairių 32-33 punktuose.
Paramos intensyvumas.
1. teikiamos paramos intensyvumas (procentas nuo visų tinkamų projekto išlaidų) negali viršyti Valstybės pagalbos tvarkoje nurodyto intensyvumo:
 Didelės įmonės
 Mažos ir vidutinės įmonės
 Jūrų transporto sektorius
1.1. Bendrasis mokymas
proc. 
proc. 
proc. 
 Jei dalyvauja socialiai pažeidžiami darbuotojai:
 +10 proc. 
 +10 proc. 
1.2. Specialusis mokymas 
proc. 
proc. 
proc. 
 Jei dalyvauja socialiai pažeidžiami darbuotojai:
 +10 proc. 
 +10 proc. 
2. likusią projekto tinkamų išlaidų dalį pareiškėjas turi padengti iš nuosavų lėšų.
Bendrasis mokymas, kaip apibrėžta Reglamente dėl pagalbos mokymui – darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai nesusijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti pritaikomi kitoje įmonėje ar kitoje darbo srityje, o įgyta profesinė kvalifikacija labai pagerina darbuotojo užimtumo gebėjimus ir galimybes įsidarbinti. Paprastai bendrąjį mokymą kartu organizuoja kelios savarankiškos įmonės, arba juo gali pasinaudoti įvairių įmonių darbuotojai. Baigęs bendrąjį mokymą, darbuotojas turi gauti tai patvirtinantį dokumentą (diplomą, pažymėjimą ir pan.). Mokymą turi vykdyti institucija, kuriai Lietuvoje ar Europos Sąjungoje yra suteikti atitinkami įgaliojimai.
Specialusis mokymas – teorinis ir praktinis darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai yra susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančioje įmonėje. Specialiojo mokymo metu įgyti įgūdžiai gali būti ribotai pritaikomi dirbant kitame ūkio subjekte arba kitose darbo srityse.
Darbuotojai, esantys socialiai nepalankioje padėtyje:
1. asmenys, jaunesni nei 25 metų, anksčiau neturėję nuolatinio apmokamo darbo;
2. asmenys, turintys rimtą negalią, atsiradusią dėl psichinio, protinio ar psichologinio negalavimo, bet vis dėlto galintys patekti į darbo rinką;
3. migrantai darbuotojai, kurie atvyksta ar yra atvykę į Lietuvos Respubliką ir tampa Lietuvos Respublikos nuolatiniu gyventoju, kad pradėtų darbinę veiklą ir kuriems reikalingas profesinis ir/ar kalbos mokymas;
4. asmenys, norintys grįžti į darbą po mažiausiai trejų metų pertraukos, ir ypač asmenys, kurie metė darbą dėl sunkumų derinant savo darbą ir šeimyninį gyvenimą, pirmuosius šešis mėnesius po įdarbinimo;
5. asmenys, vyresni nei 45 metų, kurie nėra įgiję aukštesnio nei vidurinis ar jam prilyginto išsilavinimo;
6. buvę bedarbiai pirmuosius šešis mėnesius po įdarbinimo, jei prieš įdarbinant šie asmenys 12 mėnesių iš eilės neturėjo darbo.
Teikiant pagalbą jūrų transporto ūkio subjektams, pagalbos bendrajam ar specialiajam mokymui intensyvumas gali siekti 100 proc. mokymo išlaidų, jei:
1. apmokomas asmuo yra tik laikinas darbuotojas, o ne nuolatinis laivo įgulos narys;
2. mokymas vyksta Lietuvos laivuose arba laivuose, kuriuose dirba ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos piliečių.
Tais atvejais, kai valstybės pagalbos projektas apima tiek specialiojo, tiek bendrojo mokymo elementus, kurių neįmanoma atskirti, ir tais atvejais, kaip neįmanoma nustatyti, ar projektas skirtas bendrajam ar specialiajam mokymui, nustatant paramos intensyvumą yra taikomas specialiajam mokymui numatytas intensyvumas, kaip apibrėžta šių Gairių 44.1.2. punkte.
Jei numatoma, kad valstybės pagalbos projekto veiklose dalyvauja kelios įmonės (arba paraišką teikia įmonių ar darbdavių asociacija), pareiškėjas privalo užtikrinti, kad kiekvienai projekto veikloje dalyvaujančiai įmonei teikiama parama neviršytų šių Gairių 44.1. punkte nurodyto paramos intensyvumo.
Minimalus rekomenduojamas projekto dydis – 200 tūkst. Lt.
Valstybės pagalbos dydis vienai įmonei vienam mokymo projektui įgyvendinti negali viršyti 3,45 mln. Lt.
Projekto trukmė: planuojamų projektų įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 36 mėnesiai ir turi pasibaigti iki 2008 m. birželio 1 d.
Projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos teritorija.
 III. PARAMA VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBANČIŲJŲ MOKYMUI 
Veiklos srities „Parama valstybės ir savivaldybių dirbančiųjų mokymui“ (toliau – 2-a veiklos sritis) tikslas: didinti visų valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų bei jų įsteigtų viešųjų įstaigų ir mokymo įstaigų (tik administracinio personalo) darbuotojų kvalifikaciją, žinių ir bendrųjų bei specialiųjų gebėjimų lygį.
2-os srities remiamos veiklos:
1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei jų įsteigtų viešųjų įstaigų darbuotojų ir vadovų mokymas, kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas;
2. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įsteigtų mokymo įstaigų administracinio personalo mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas;
3. mokymo darbo vietoje organizavimas institucijose, išvardintose šių Gairių 56.1. ir 56.2. punktuose;
4. lanksčių darbo ir darbo organizavimo metodų diegimas institucijose, išvardintose šių Gairių 56.1. ir 56.2. punktuose.
Tikslinės grupės:
1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei jų įsteigtų viešųjų įstaigų vadovai ir darbuotojai;
2. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įsteigtų mokymo įstaigų administracinis personalas.
Tinkami pareiškėjai ir partneriai:
1. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, jų įsteigtos mokymo įstaigos ir viešosios įstaigos. Mokymo įstaigos gali teikti paraiškas tik savo administracinio personalo mokymui ir kvalifikacijos kėlimui.
2. kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 32-33 punktuose.
Paramos intensyvumas ir dydis.
1. paramos intensyvumas gali siekti iki 75 proc. visų tinkamų projekto išlaidų. Likusi projekto tinkamų išlaidų dalis turi būti pareiškėjo lėšos.
2. minimalus rekomenduojamas projekto dydis – 200 tūkst. Lt.
Projekto trukmė: planuojamų projektų įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 36 mėnesiai ir turi pasibaigti iki 2008 m. birželio 1 d.
Projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos teritorija.
 IV. SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS PLĖTOJIMAS 
Veiklos srities „Socialinės partnerystės plėtojimas“ (toliau – 3-a veiklos sritis) tikslas: didinti socialinių partnerių (darbdavių ir darbuotojų atstovų bei organizacijų) informuotumą, stiprinti jų institucinius gebėjimus, kad jie galėtų aktyviau dalyvauti darbo santykiuose ir spręsti su užimtumu, darbo organizavimu, apmokėjimu ir kitus susijusius klausimus.
3-os srities remiamos veiklos: socialinės partnerystės stiprinimo veiklos įmonės, šakos, sektoriaus lygiu; socialinių partnerių informavimas ir mokymas atsižvelgiant į jų atsakomybės ir veiklos sritis.
Tikslinės grupės: darbdavių ir darbuotojų atstovai bei jų organizacijų nariai.
Tinkami pareiškėjai: socialinių partnerių organizacijos. Kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 32-33 punktuose.
Paramos intensyvumas ir dydis:
1. paramos intensyvumas gali siekti iki 100 proc. projekto tinkamų išlaidų, tačiau prioritetas bus teikiamas projektams, kurį įgyvendinant bus didesnis projekto pareiškėjo lėšų indėlis (žr. šių Gairių 31.6 punktą).
2. minimalus rekomenduojamas projekto dydis – 200 tūkst. Lt.
Projekto trukmė: planuojamų projektų įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 36 mėnesiai ir turi pasibaigti iki 2008 m. birželio 1 d.
Projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos teritorija.
 V. GYVENTOJŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO UGDYMAS
Veiklos srities „Gyventojų kompiuterinio raštingumo ugdymas“ (toliau – 4-a veikla) tikslas: didinti gyventojų kompiuterinį raštingumą, skatinti apmokytų asmenų ar jų grupių konkurencingumą darbo rinkoje bei pagerinti jų galimybes gauti darbui reikalingą informaciją ir atverti platesnes mokymosi galimybes.
4-os srities remiamos veiklos: kompiuterinio raštingumo mokymai, suteikiantys minimalias kompiuterio vartotojui reikalingas žinias.
Tikslinės grupės: Lietuvos gyventojai, vyresni nei 16 m. amžiaus.
Tinkami pareiškėjai ir partneriai:
1. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos,
2. švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijos;
3. viešosios įstaigos;
4. asociacijos.
5. kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 32–33 punktuose.
Paramos intensyvumas ir dydis:
1. paramos intensyvumas gali siekti iki 100 proc. projekto tinkamų išlaidų, tačiau prioritetas bus teikiamas projektams, kurį įgyvendinant bus didesnis projekto pareiškėjo lėšų indėlis.
2. minimalus rekomenduojamas projekto dydis – 200 tūkst. Lt.
Projekto trukmė: planuojamų projektų įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė nei 36 mėn. ir turi pasibaigti iki 2008 m. birželio 1d.
Projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos teritorija
 VI. GYVENTOJŲ, GYVENANČIŲ PROBLEMINĖSE TERITORIJOSE IR TOSE, KURIOSE VYKSTA ESMINIAI EKONOMINĖS VEIKLOS PERTVARKYMAI, MOKYMAS, PERKVALIFIKAVIMAS, KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS
Veiklos srities „Gyventojų, gyvenančių probleminėse teritorijose ir tose, kuriose vyksta esminiai ekonominės veiklos pertvarkymai, mokymas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas“ (toliau – 5-a veiklos sritis) tikslas: kelti probleminių teritorijų ir tų, kuriose vyksta esminiai ekonominės veiklos pertvarkymai arba privatizuojamos valstybinės įmonės gyventojų kvalifikaciją, skatinti perkvalifikavimą, siekiant prisiderinti prie rinkos poreikių.
Probleminės teritorijos apibrėžiamos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 428 (Žin. 2003, Nr. 35-1483) „Dėl probleminių teritorijų išskyrimo kriterijų“, kuriuo nustatomi probleminių teritorijų išskyrimo kriterijai:
1. pardavimai vienam gyventojui (litais) yra mažesni už šalies vidurkį;
2. tiesioginės užsienio ir materialines investicijos vienam gyventojui (litais) yra mažesnes už šalies vidurkį;
3. nedarbo lygis (procentais) yra 25 procentais aukštesnis už šalies vidurkį;
4. ekonominio aktyvumo rodiklis – ekonomiškai aktyvių gyventojų ir visų 15-64 metų teritorijos gyventojų skaičiaus santykis (procentais) – yra mažesnis už šalies vidurkį;
5. gyventoju migracija iš problemines teritorijos (procentais) yra didesnė už šalies vidurkį.
5-os veiklos srities remiamos veiklos: gyventojų, gyvenančių probleminėse teritorijose ir tose, kuriose vyksta esminiai ekonominės veiklos pertvarkymai (pavyzdžiui, Ignalinos AE regionas) mokymas, kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas.
Tikslinės grupės: probleminių teritorijų ir tų, kuriose vyksta esminiai ekonominės veiklos pertvarkymai arba privatizuojamos valstybinės įmonės, darbingo amžiaus (16-64 metai) gyventojai.
Tinkami pareiškėjai ir partneriai:
1. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos;
2. švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijos;
3. viešosios įstaigos;
4. asociacijos;
5. kiti reikalavimai pareiškėjams yra nurodyti šių Gairių 32-33 punktuose.
Paramos intensyvumas ir dydis:
1. paramos intensyvumas gali siekti iki 100 proc. projekto tinkamų išlaidų, tačiau prioritetas bus teikiamas projektams, kurį įgyvendinant bus didesnis projekto pareiškėjo lėšų indėlis.
2. minimalus rekomenduojamas paramos dydis – 200 tūkst. Lt.
Projekto trukmė: planuojamų projektų įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė nei 36 mėn. ir turi pasibaigti iki 2008 m. birželio 1d.
Projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos teritorija
 VI. PROJEKTO IŠLAIDOS
 I. BENDROS IŠLAIDŲ TINKAMUMO TAISYKLĖS 
Paraiškoje nurodomos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Projektui įgyvendinti turi būti naudojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (ESF ir bendrojo finansavimo lėšoms) ir pareiškėjo indėliui. Tinkamos išlaidos turi būti:
1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos teikimo sutartyje. Projekto išlaidų būtinumas nustatomas pagal bendrą jų kontekstą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklų planą;
2. patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant išlaidas auditui), kuris yra nustatytas paramos teikimo sutartyje;
3. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ar jo partnerių apskaitoje bei pagrįstos jas pateisinančių ir įrodančių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis kopijomis (jeigu tai viešieji pirkimai, – konkurso tvarka pasirinktų rangovų, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sąskaitos, pateiktos projekto vykdytojui).
Projekto išlaidos turi atitikti Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 nustatytas išlaidų tinkamumo reikalavimus.
Jeigu projekto vykdymui skirtų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-271, 2004, Nr. 103-3757) 58 str. 1 dalį (PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai – PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui), negali būti įtrauktas į PVM atskaitą, tai tokios PVM išlaidos yra laikomos tinkamomis projekto išlaidomis.
Tinkamomis laikomos tik paramos gavėjo pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus. Paslaugų teikėjo išrašytos išankstinio apmokėjimo sąskaitos laikomos netinkamomis ir kompensuojamos nebus.
Projekto pajamos yra laikomos vienu iš projekto finansavimo šaltiniu. Projekto pajamos gali būti: projekto vykdymo metu gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos. Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir/ar jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje kartu su valstybiniu įnašu; įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones (pvz.: ilgalaikė nuoma). Pajamos atitinkamai sumažina skiriamos paramos lėšų sumą.
 II. TINKAMŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS
Išlaidų tinkamumas finansuoti taip pat apibrėžiamas ir pagal išlaidų kategorijas: projekto administravimo išlaidos, prekių, paslaugų ir darbų pirkimo ir kitos.
Projekto administravimo išlaidos. Šias išlaidas gali sudaryti:
1. Projektą administruojančio personalo išlaidos:
1.1. Darbo užmokesčio sąnaudos projekto vykdytojo darbuotojams, administruojantiems projektą visą numatytą laikotarpį. Administracinis personalas – projekto vadovas (koordinatorius), finansininkas, asmuo, atsakingas už projekto stebėseną. Projekto administravimo funkcijas gali atlikti projekto vykdytojo darbuotojai arba pagal darbo sutartį tik šiai funkcijai atlikti priimti asmenys. Tinkamos išlaidos yra priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis tik už tą darbo laiką, kurį darbuotojas dirbo administruojant projektą. Faktiniam projekto administravimui reikalingo laiko apskaičiavimui pildomi laikaraščiai. Darbo užmokesčio sąnaudos apima ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.). Atostogų ir ligos sąnaudos yra tinkamos išlaidos. Apskaičiuojant šias išlaidas, būtina atsižvelgti į konkretaus asmens dirbtą projekte darbo laiką.
1.2. Administruojančio personalo mokymas, tačiau tokios išlaidos yra pateisinamos tik išskirtiniais atvejais. Administruojantis personalas privalo turėti reikiamą projektų administravimui patirtį, kvalifikaciją ir žinias, kurios yra įrodomos pateikiant šių darbuotojų gyvenimo aprašymą (4 paraiškos priedas). Atskirais atvejais tinkamos išlaidos gali būti administracijos personalo dalyvavimo kursuose bei seminaruose išlaidos.
1.3. Administruojančio personalo kelionių išlaidos. Kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi ir tarnybinį transportą), nakvynės, dienpinigių išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas.
2. Biuro išlaikymas ir biuro prekės. Šioms išlaidoms priskiriama: patalpų nuoma, komunalinės (šildymas, dujos, vanduo ir pan.), ryšių paslaugos ir pan. Visos šios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto administravimo reikmėmis.
3. Projekto administravimo paslaugos taip pat gali būti perkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Jei pareiškėjas nėra perkančioji organizacija – Ministerijos patvirtinta pirkimų tvarka.
Projekto administravimo išlaidos turi atitikti rinkos kainas ir būti pagrįstos realiais projekto poreikiais.
Projekto vykdymo išlaidos. Šias išlaidas gali sudaryti:
1. Projektą vykdančio personalo išlaidos:
1.1. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio sąnaudos. Tai nuolatinių pareiškėjo ir partnerių darbuotojų (pvz.: dėstytojai, ekspertai, techninis personalas ir pan.), vykdančių tiesiogines projekto veiklas, priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis už darbo dienas, dirbtas vykdant projektą. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien tik projekto veikloje, tuomet tinkamos projekto išlaidos gali būti tik tas faktinis laikas, kuris buvo skirtas projekto veikloms atlikti. Faktiniam projekto veiklos vykdymui reikalingo laiko apskaičiavimui pildomi laikaraščiai. Darbo užmokesčio sąnaudos apima ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – soc. draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.). Planuojami darbuotojų dienos darbo įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais). Atostogų ir ligos sąnaudos yra tinkamos išlaidos. Apskaičiuojant šias išlaidas, būtina atsižvelgti į konkretaus asmens dirbtą projekte darbo laiką;
1.2. Projektą vykdančio personalo mokymas, tačiau tokios išlaidos yra pateisinamos tik išskirtiniais atvejais. Projekto vykdytojo personalas turi turėti reikiamą šiam darbui patirtį, kvalifikaciją ir žinias. Atskirais atvejais tinkamos išlaidos gali būti administracijos personalo dalyvavimo kursuose bei seminaruose išlaidos.
1.3. Personalo kelionių išlaidos. Kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi ir tarnybinį transportą), nakvynės, dienpinigių išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas.
2. Paslaugų pirkimas. Tinkamos yra projektui įgyvendinti būtinų paslaugų (pavyzdžiui, konsultavimo, mokymo, renginių organizavimo, dėstytojų ir kitų) pirkimo išlaidos, jeigu jos atitinka vidutinius rinkos įkainius. Paslaugos perkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Jei projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija, tuo atveju būtina vadovautis Ministerijos patvirtinta pirkimų tvarka.
3. Priemonių ir įrangos (mokymo, kompiuterinės ir programinės) įsigijimo išlaidos yra tinkamos išlaidos, jei jos atitinka vidutines prekių kainas. Išlaidos įrangai įsigyti yra tinkamos tik tais atvejais, kai ši įranga yra būtina projektui įgyvendinti. Tinkamos finansuoti yra tik tos priemonių ir įrangos pirkimo išlaidos, kurios gali būti priskirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Pavyzdžiui, projektui įgyvendinti yra perkamas 1 kompiuteris už 3.000, – Lt, jo nusidėvėjimo laikotarpis yra 3 metai, kompiuterio nusidėvėjimas sudaro 1.000, – Lt į metus ir projekto trukmė yra 3 metai — tokiu atveju iš paramos lėšų gali būti finansuojama visa kompiuterio įsigijimo suma — 3.000, – Lt. Jei projekto įgyvendinimo laikotarpis yra 2 metai, finansuoti iš paramos lėšų galima būtų tik kompiuterio nusidėvėjimo išlaidas, kurias galima priskirti projekto įgyvendinimo laikotarpiui, t. y. 2.000, – Lt. Jei pareiškėjas pats tam tikrų projekto veiklų (pvz., mokymo) nevykdo, o perka paslaugas viešųjų pirkimų arba konkurso būdu, tai mokymo teikėjas turi užtikrinti visą mokymo proceso organizavimą, įskaitant ir mokymo klases, įrangą ir kt. Tokiais atvejais įrangos pirkimas pareiškėjui traktuojamas kaip netinkamos išlaidos. Perkama įranga turi būti nauja (nenaudota). Lėšos, skirtos transporto priemonėms įsigyti, nėra tinkamos išlaidos.
4. Transporto priemonių nuomos arba lizingo išlaidos yra tinkamos išlaidos.
5. Įrangos, tiesiogiai susijusios su projekto veikla, nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos, jei:
5.1. nacionalinės ar Bendrijos subsidijos nebuvo naudojamos tokiam nekilnojamam turtui ar įrenginiams įsigyti, t. y. jei ilgalaikis turtas įsigytas savomis ar partnerio lėšomis, tuomet jo nusidėvėjimas yra tinkamos išlaidos;
5.2. nusidėvėjimo išlaidos apskaičiuotos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais;
5.3. išlaidos yra susijusios tik su projekto įgyvendinimo laikotarpiu.
6. Išlaidos patalpoms, kurios naudojamos projekto veikloms, yra tinkamos išlaidos. Šias išlaidas sudaro su projekto veiklomis (paskaitos, seminarai, mokymai) susijusių patalpų nuomos, komunalinių (šildymas, dujos, vanduo ir pan.), ryšio paslaugų ir kitos išlaidos. Turi būti dokumentai, įrodantys, kad nuomos mokestis, komunalinės paslaugos ir kitos su patalpų išlaikymu susijusios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su projekto vykdymu. Šios išlaidos bus tinkamos, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projektu, t. y. apskaičiuojamos proporcingai projekto vykdymui naudojamų patalpų plotui. Apskaičiuojant šias išlaidas svarbu atsižvelgti ir į projekto/veiklos laikotarpio ribas. Į projekto vykdytojo apskaitą įtraukiama visa nuomos suma (apmokėta visa suma), tačiau tinkamos patalpų išlaidos bus tos, kurios susijusios su projektu. Projekto vykdytojo nuosavų patalpų ar nemokamų patalpų nuomos išlaidos nėra tinkamos išlaidos.
Projekto dalyvių išlaidos. Projekto dalyviai – tai asmenys, priklausantys projekto tikslinei grupei bei esantys mokymų ar kokios nors kitos projekto veiklos objektu. Tikslinės grupės yra nurodytos šių Gairių 42, 57, 64, 71, 80 punktuose. Dalyviais nelaikomas projektą įgyvendinantis personalas (pvz.: projekto veikloms įgyvendinti samdomi mokytojai, konsultantai bei kiti konsultuojantys ar vadovaujantys asmenys, įskaitant projekto vadovą ar vadybininką). Asmenys, kurie dalyvauja tik trumpalaikiuose informaciniuose ar kituose panašaus pobūdžio renginiuose (pvz., informaciniai seminarai, infodienos) taip pat nėra priskiriami prie projekto dalyvių. Tačiau, jeigu pagrindinė projekto veikla yra trumpalaikių apmokymų organizavimas (pvz., vienos dienos mokymų kursai) arba panaši veikla, neturinti pavienio renginio pobūdžio, įtraukti asmenys laikomi projekto dalyviais. Tinkamos yra šios projekto dalyvių išlaidos:
1. Projekto dalyvių (dirbančiųjų) darbo užmokesčio sąnaudos su visais darbdavio mokesčiais (soc. draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.) už laiką, kurį dirbantieji dalyvauja projekte (būtina pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius). Šios išlaidos gali būti įtrauktos į projekto biudžetą, kaip pareiškėjo nuosavos lėšos. Šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai projekto dalyviai yra pareiškėjo arba jo partnerio darbuotojai.
2. Mokymo stipendijos yra tinkamos išlaidos, jei dalyvis neturi kitų su darbo santykiais susijusių pajamų. Mokymo stipendijos gali būti mokamos šių Gairių 71 ir 80 punktuose nurodytų tikslinių grupių dalyviams. Mokymo stipendijos mokamos dalyvavimo projekto veikloje metu ir jos dydis negali viršyti 1 minimalaus pragyvenimo lygio – 125 Lt.
3. Dalyvių kelionės į projekto vykdymo vietą ir atgal išlaidos, taip pat pragyvenimo išlaidos. Gali būti dengiamos tik bilietų išlaidos bei apgyvendinimo išlaidos pagal faktiškai pateiktus dokumentus bei maitinimo išlaidas padengiantys dienpinigiai.
4. Išlaidos, susijusios su projekto dalyvių patiriamomis išlaidomis vaikų ar kitų globojamų asmenų priežiūrai. Tinkamos finansuoti yra tik tos su vaikų ar kitų globojamų asmenų priežiūra susijusios išlaidos, kurių būtinumas yra deramai pagrįstas ir kurias projekto dalyvis patyrė dalyvavimo projekte metu. Šios išlaidos yra tinkamos šių Gairių 71 ir 80 punktuose nurodytų tikslinių grupių dalyviams.
Išlaidos, susijusios su paramos teikimo sutarties sąlygų įgyvendinimu:
1. turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu);
2. projekto audito išlaidos;
3. paramos projekto viešinimo išlaidos;
4. finansinės paslaugos (draudimas, banko mokesčiai). Tinkamos yra projekto vykdymui išmokamo avanso laidavimo (garantijos) planuojamos išlaidos, turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu), banko mokesčiai už specialios paramos sąskaitos atidarymą ir tvarkymą.
 III. NETINKAMOS IŠLAIDOS
Netinkamos projekto išlaidos nėra finansuojamos iš projekto lėšų. Projekto išlaidos yra netinkamos, jeigu:
1. patirtos išlaidos yra dengiamos iš kitų Europos Bendrijos ar nacionalinių paramos šaltinių;
2. nėra būtinos projektui vykdyti ir nenumatytos paramos teikimo sutartyje;
3. neužregistruotos projekto vykdytojo ir (ar) jo partnerių apskaitoje bei nepagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais;
4. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu, tai yra prieš išlaidų tinkamumo finansuoti pradžią ir po išlaidų tinkamumo finansuoti pabaigos.
Netinkamos išlaidos:
1. projekto paraiškos rengimo išlaidos, tame tarpe išlaidos konsultantams už projekto paraiškos parengimą;
2. už paimtas paskolas bankui mokamos palūkanos;
3. nuostoliai dėl užsienio valiutos konvertavimo;
4. baudos, finansinės nuobaudos ir bylų nagrinėjimo išlaidos;
5. naudotos įrangos pirkimas;
6. PVM, jei paramos gavėjas šį mokestį gali susigrąžinti, t. y. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271, Nr. 40; Nr. 46; Nr. 48) 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai priskirtinas PVM gali būti įtrauktas į PVM atskaitą;
7. su lizingo sutartimi susijusios išlaidos (mokesčiai, lizingo davėjo pelnas), palūkanos, draudimo mokesčiai) nėra tinkamos projekto išlaidos;
8. žemės ir pastatų pirkimas;
9. išeitinės išmokos;
10. transporto priemonių įsigijimo išlaidos;
11. pastatų ir patalpų remonto išlaidos;
12. išlaidos pagal sutartis, kurios padidina vykdomos veiklos išlaidas, proporcingai nepadidindamos jos vertės, bei išlaidos pagal sutartis su tarpininkais ir konsultantais, kuriose mokėjimas yra nurodytas procentais nuo bendros projekto vertės;
13. veiklos, vykdomus už tinkamos projekto teritorijos ribų, išlaidos;
14. pareiškėjo indėlis natūra.
 VII. PARAIŠKŲ TEIKIMO, VERTINIMO IR SPRENDIMŲ 
 DĖL PARAMOS TEIKIMO PRIĖMIMO TVARKA
 I. PARAIŠKŲ TEIKIMAS
Kvietimas teikti paraiškas yra skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, visa kvietimo dokumentacija patalpinama Ministerijos tinklalapyje www.socmin.lt (skyrelyje ES parama) bei Fondo tinklalapyje www.esf.lt (skyrelyje Europos socialinis fondas).
Pareiškėjas pildo standartinę paraiškos formą. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių – bendrosios (A) dalies (1 priedas) ir specialiosios (B) dalies (2 priedas). Bendroji paraiškos dalis yra vienoda visoms priemonėms, specialiojoje paraiškos dalyje detaliau pagrindžiamas projektas bei pateikiama informacija, kuri yra svarbi pagal konkrečią priemonę teikiamiems projektams.
Paraiškos forma turi būti užpildyta, vadovaujantis: paraiškos (A) dalies pildymo instrukcija (3 priedas) bei paraiškos (B) dalies pildymo instrukcija (4 priedas).
Paraiškos turi būti užpildytos lietuvių kalba, kompiuteriu. Ranka užpildytos paraiškos nebus nagrinėjamos.
Jeigu projektas teikiamas kartu su partneriais, prie projekto paraiškos pridedamos partnerystės deklaracija (5 priedas) ir jungtinės veiklos sutartis. Reikalavimai jungtinės veiklos sutarčiai yra nurodyti šių Gairių 36 punkte.
Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneriai turi pateikti iš anksto nustatytą ir paraiškos prieduose nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansavimui, arba kuriais remiantis vertinime dalyvaujančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo.
Paraiškos turi būti įteiktos asmeniškai, pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu laišku Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondui adresu:
 Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas
 Geležinio vilko g. 12,
Vilnius
Paraiškos teikiamos Fondui užantspauduotame ir užklijuotame voke. Pareiškėjas privalo viename užantspauduotame voke (ar kitoje talpoje/pakete) pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildyta paraiškos forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, ir dvi paraiškų (užpildyta paraiškos forma ir priedai) kopijas, nurodant „KOPIJA“. Paraiškos turi būti įrištos – neįrištos paraiškos ir jų kopijos nebus vertinamos. Taip pat pristatoma elektroninė paraiškos versija kompaktiniame diske. Ant voko turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, pareiškėjo adresas, BPD priemonė, pagal kurią teikiama paraiška ir kvietimo Nr. BPD04-ESF-2.2.0-01. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefono ir fakso numeriai. Ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas. Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos ar kitu adresu pristatytos paraiškos nagrinėjamos nebus.
Paraiškos turi būti pateiktos iki 2004 m. rugsėjo 27 d., 16 val. Siunčiant paštu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti 2004 m. rugsėjo 27 d. Vėliau gautos paraiškos nagrinėjamos nebus.
Už paraiškos pristatymą laiku atsako pareiškėjas. Atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimas. Jei pareiškėjas įteikė paraišką asmeniškai, toks patvirtinimas išduodamas pateikimo metu.
 II. PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 
Pareiškėjas gali pateikti klausimus dėl kvietimo teikti paraiškas reikalavimų bei paraiškų pildymo tvarkos. Klausimai gali būti pateikiami raštu (siunčiami paprastu ar elektroniniu paštu) ir žodžiu Fondui:
1. telefonu: (8 5) 261 16 41;
2. faksu: (8 5) 260 82 81;
3. elektroniniu paštu: [email protected]
Klausiant faksu ar elektroniniu paštu turi būti pateikiama aiški nuoroda į šias Gaires, kvietimo Nr. BPD04-ESF-2.2.0-01, klausiančiojo vardas ir pavardė, organizacijos pavadinimas ir telefonas. Detali pareiškėjų informavimo ir konsultavimo tvarka yra nurodyta Fondo tinklalapyje www.esf.lt.
Klausimai ir atsakymai, kurie gali būti svarbūs ir kitiems pareiškėjams, bus pateikti Fondo tinklalapyje: http://www.esf.lt.
Po konkurso paskelbimo bus organizuojami informaciniai seminarai pareiškėjams. Apie seminarų datą vietą ir laiką bus skelbiama šiuose tinklalapiuose: http://www.esf.lt bei http://www.socmin.lt.
 III. PARAIŠKŲ VERTINIMO IR ATRANKOS TVARKA 
Už pateiktų paraiškų vertinimą yra atsakingas Fondas. Prireikus Fondas gali pasinaudoti nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimas vyksta pagal Fondo nustatytą vidinę paraiškų vertinimo tvarką.
Paraiška įvertinama ir sprendimas dėl paramos skyrimo priimamas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius nuo nustatytos galutinės paraiškos pateikimo datos.
Paraiškų vertinimo procesas susideda iš trijų etapų:
1. administracinės atitikties vertinimas, kurio metu patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, tai yra, ar pateikti visi prašomi dokumentai bei reikiama informacija;
2. tinkamumo vertinimas, kuriuo metu nustatoma, ar pareiškėjas ir projektas yra tinkami gauti paramą iš ES struktūrinių fondų;
3. techninis, ekonominis ir finansinis vertinimas, kurio metu įvertinama pateiktų projektų kokybė ir atitikimas atrankos kriterijams (balais).
Administracinės atitikties vertinimas atliekamas pagal šią lentelę:
 Paraiškos pristatymo data:
 Paraiškos Nr.:
 Paraišką priėmė:
 Pareiškėjo pavadinimas:
 Partneris 1:
 Partneris 2:
 …
 Taip 
 Ne

 Paraiška (A ir B dalys) visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą, yra pasirašyta pareiškėjo antspauduota

 Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius

 Pateikta elektroninė paraiškos versija

 Paraiška užpildyta lietuvių kalba

 Biudžetas ir finansavimo šaltinių lentelė atitinka nustatytą formą ir yra pasirašyti pareiškėjo

 Pateiktas priedas 1. Projekto vykdytojo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos.

 Pateiktas priedas 2. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys ar jų kopijos

 Pateiktas priedas 3. Projekto vykdytojo ir jo partnerių finansinių ataskaitų už paskutinius 3 veiklos metus kopijos.

 Pateiktas priedas 4. Projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV). 

 Pateiktas priedas 5. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus. 

 Pateiktas priedas 6. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus. 

 Pateiktas priedas 7. Detalus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (pagal priedą).

 Pateiktas priedas 8. Registrų centro standartinis išrašas apie projekto vykdytojo ir jo partnerių įmonės statusą.

 Pateiktas priedas 9. Išvados dėl pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) teiktos preliminarios paraiškos (jei buvo teikta) kopija
 VERTINTOJO PASTABOS.
 (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta)
Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per 5 darbo dienas nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos) pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus.
Per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikus, paraiška atmetama. Priėmęs sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties reikalavimų neatitikimo, Fondas per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui dėl paraiškos atmetimo.
Teigiamai atsakius į visus administracinės atitikties vertinimo lentelės klausimus, paraiška perduodama į kitą vertinimo etapą.
Tinkamumo vertinimo etape nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Vertinimą atlieka du Fondo vertintojai.
Tinkamumo vertinimas atliekamas pagal šią lentelę:
 Paraiškos pristatymo data:
 Paraiškos Nr.:
 Paraišką priėmė:
 Pareiškėjo pavadinimas:
 Partneris 1:
 Partneris 2:
 …
 Taip 
 Ne

 Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas
1.
 Pareiškėjas atitinka šiose Gairėse nustatytus reikalavimus 
2.
 Pareiškėjo partneris atitinka šiose Gairėse nustatytus reikalavimus 

 Projekto tinkamumas finansuoti
1.
 Projektas atitinka BPD 2.2. priemonės tikslus
2.
 Projektas atitinka BPD 2.2. priemonės remiamus bei Gairėse pareiškėjams nurodytas veiklas
3.
 Projektas neprieštarauja ES horizontaliosioms politikoms
4.
 Projekto veiklos vieta atitinka nustatytus reikalavimus
5.
 Tikslinės grupės, kurioms skirtos projekto veiklos, atitinka Gairėse pareiškėjams nuro …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.