📄 Įstatymo tekstas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL STRATEGINIŲ VEIKLOS PLANŲ
2009 m. vasario 18 d. Nr. 181
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831) 22 straipsnio 3 punktu ir įgyvendindama Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879; 2009, Nr. 6-167), 59 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti sutrumpintiems ministerijų ir Vyriausybės įstaigų 2009 metų strateginiams veiklos planams (pridedama):
1. Aplinkos ministerijos.
2. Finansų ministerijos.
3. Krašto apsaugos ministerijos.
4. Kultūros ministerijos.
5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
6. Susisiekimo ministerijos.
7. Sveikatos apsaugos ministerijos.
8. Švietimo ir mokslo ministerijos.
9. Teisingumo ministerijos.
10. Ūkio ministerijos.
11. Užsienio reikalų ministerijos.
12. Vidaus reikalų ministerijos.
13. Žemės ūkio ministerijos.
14. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
15. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
16. Kvalifikacijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
17. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
18. Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
19. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
20. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
21. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
22. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos.
23. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos.
24. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
25. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
26. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS
VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMUNDAS PALAITIS
_________________
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181
Aplinkos MINISTERIJOS
2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, apibrėžtos pagrindinės aplinkos apsaugos politikos kryptys. Visų pirma tai nuosaiki ir darni ūkio šakų ir regionų ekonomikos plėtra, pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimas, efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas. Labai svarbu mažinti pavojų žmonių sveikatai, užtikrinti geresnę biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugą, racionaliau tvarkyti aplinką. Aktuali problema yra visuomenės ir mokslo vaidmens aplinkosaugos srityje didinimas, Lietuvos kultūrinio savitumo saugomose teritorijose išsaugojimas, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas. Šiomis kryptimis ir bus dirbama 2009–2011 metais.
2009 metai Lietuvai svarbūs ir išskirtiniai energetiniu ir ekonominiu požiūriu. Uždarius valstybės įmonę Ignalinos atominę elektrinę, metinis kurą deginančių įrenginių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vien dėl elektros gamybos padidės nuo 5 iki 7 mln. tonų, palyginti su 2005 metais, todėl reikės aktyviai įgyvendinti energijos taupymą skatinančias priemones. Viena iš jų – spartus senų daugiabučių namų modernizavimas. Iš įvairių šaltinių daugiabučiams namams modernizuoti 2009 metais planuojama panaudoti apie 230 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, iš jų 84,4 mln. litų – Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai vykdyti. Be to, daugiabučiams namams modernizuoti numatyta panaudoti 121 mln. litų Ignalinos programos lėšų ir 23 mln. litų – Europos Sąjungos probleminėms teritorijoms (pavyzdžiui, Akmenės, Ignalinos, Jonavos rajonų savivaldybėms) skirtos paramos, už kurios administravimą atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
Vykdydami Specialiąją daugiabučių namų modernizavimo programą, operatyviai rengsime pasiūlymus dėl kitų finansinių šaltinių ir būdų panaudojimo daugiabučiams namams ir kitiems pastatams modernizuoti, statybos leidimų daugiabučių namų modernizavimui išdavimo, projektų rengimo ir jų įgyvendinimo procedūrų supaprastinimo.
Parengdami atitinkamų teisės aktų projektus, sieksime didinti teritorijų planavimo sistemos veiksmingumą ir skaidrumą, mažinti teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiko ir išteklių sąnaudas, užtikrinti darnios plėtros principų šioje srityje įgyvendinimą.
Stiprinsime teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Bus parengti pasiūlymai dėl esamos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros sistemos tobulinimo, atsakomybės už neteisėtų statybų vykdymą sugriežtinimo.
Siekdami užtikrinti naujų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo nuostatų įgyvendinimą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, užbaigsime rengti Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų projektus.
Aplinkosaugos prioritetai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamose srityse iš esmės nesikeičia. Tačiau atsižvelgdami į turimas lėšas ir jų poreikį galėsime tikslinti finansuojamus projektus. 2009 metais numatoma panaudoti apie 700 mln. litų Europos Sąjungos paramos – Europos regioninės plėtros ir Europos Sąjungos Sanglaudos fondų lėšų. Toliau bus tvarkoma ir plėtojama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, atliekų tvarkymo sistema, gerinama biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, vandens telkinių būklė, tvarkomos užterštos teritorijos, stiprinami aplinkos kokybės institucinio valdymo pajėgumai, informuojama visuomenė apie aplinkos apsaugą.
Manome, kad Europos Sąjungos lėšomis finansuojami aplinkosaugos projektai padės mūsų ūkiui išgyventi ekonomikos sunkmetį. Be to, aplinkosaugos požiūriu ekonominiai sunkumai gali turėti ir teigiamą įtaką aplinkai. Įmonės stengsis mažiau vartoti energijos, racionaliau ir taupiau naudos medžiagas, vandenį. Aplinka bus mažiau teršiama.
Atsižvelgus į asignavimų mažinimą, nebus vykdoma Apleistų pastatų tvarkymo programa, tačiau bešeimininkių, kitų apleistų pastatų tvarkymo priemonės ir toliau bus įgyvendinamos: tam bus naudojamos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšos. Sumažinta Statybos techninio normavimo ir būsto politikos įgyvendinimo programos vykdymo apimtis, atsisakyta atskiros biudžeto programos klimato kaitos valdymo klausimams spręsti (šių klausimų sprendimas perkeltas į kitas programas). Gerokai sumažinta valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre paslaugų teikimo apimtis. Sumažinus 2009 metų kapitalo investicijas aplinkos sektoriaus investicijų projektams 52 procentais, atsisakyta visų naujų, nuo 2009 metų planuotų pradėti investicijų projektų, sumažinta ir įstaigų ilgalaikio turto įsigijimo apimtis. Taupant kitas lėšas ir siekiant efektyvaus valdymo, bus mažinamos ir administravimo išlaidos.
Aplinkos politikos pagrindas ir toliau išliks darnus vystymasis – aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų derinimas. Aplinkos ministerijos 2009–2011 metų strateginiame veiklos plane numatytos ir sėkmingai įgyvendinamos priemonės padės kurti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams, racionaliai naudoti ir gausinti gamtos išteklius, užtikrinti darnų statybos ir būsto sektorių vystymąsi.
APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS
S1 forma
II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI
APLINKOS MINISTERIJOS MISIJA – tobulinti darnaus vystymosi principais pagrįstą aplinkos teisinį reguliavimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą, siekiant užtikrinti žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje.
APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:
I. Užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams, sudaryti sąlygas darniai teritorijų plėtrai.
Efekto kriterijai:
1.Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tenkantis 1 mln. litų BVP pagal BVP prognozes einamiesiems metams (t/l mln. litų BVP).
2.Kokybės ir saugos reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens tiekimo paslaugų prieinamumas gyventojams (proc.).
3.Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas gyventojams (proc.).
1 pav. Gyventojų aprūpinimas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis
Aplinkos ministerijos duomenys 2000 m., 2007-2008 m., prognozė – 2009 m., 2015 m.
4.Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas gyventojams (proc.).
2 pav. Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas gyventojams
Aplinkos ministerijos duomenys 2006–2008 m., prognozė – 2009 m.
5. Iki nustatytų normų išvalytų ūkio, buities ir gamybinių nuotekų dalis (proc.).
3 pav. Ūkio, buities ir gamybinių nuotekų valymas
Aplinkos apsaugos agentūros duomenys 2000–2008 m., prognozė 2009–2015 m.
6. Sąvartynuose pašalinta komunalinių biologiškai skaidžių atliekų dalis, palyginti su sąvartynuose pašalintu komunalinių atliekų kiekiu (proc.).
7. Uždaryta aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos reikalavimus neatitinkančių sąvartynų (vnt.).
II. Užtikrinti racionalų gamtos išteklių (įskaitant miškus) naudojimą ir tolesnį jų gausinimą, išsaugoti biologinę įvairovę, gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio savitumą.
Efekto kriterijai:
1.Medienos išteklių kiekis šalies miškuose (mln. m3).
4 pav. Medienos išteklių kiekis šalies miškuose
Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenys 2004–2008 m., prognozė 2009–2011 m.
2. Saugomų teritorijų plotas (tūkst. ha).
5 pav. Lietuvos saugomų teritorijų plotas
Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenys 2001–2008 m., prognozė 2009–2010 m.
3. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų objektų skaičius (vnt.).
6 pav. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų objektų skaičius
Augalų genų banko duomenys 2006–2008 m., prognozė 2009–2011 m.
III. Užtikrinti darnų statybos ir būsto sektorių vystymąsi, išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms gyventojų grupėms.
Efekto kriterijai:
1.Teisiškai sureguliuota statybos normavimo proceso dalis (proc.).
2.Butų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų (vnt.).
7 pav. Butų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų
Aplinkos ministerijos duomenys 2008 m., prognozė – 2009–2011 m.
3. Būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui (m2).
8 pav. Būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui (m2)
Aplinkos ministerijos duomenys 2005 m., 2008 m., prognozė – 2009–2011 m., 2020 m.
4. Su valstybės parama modernizuotų daugiabučių namų, kurie pastatyti pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 m., dalis (proc.).
9 pav. Su valstybės parama modernizuotų daugiabučių namų, kurie pastatyti pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 m., dalis
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenys 2005–2008 m., prognozė 2009–2011 m.
IV. Apsaugoti visuomenės interesus ir prisidėti prie palankių sąlygų ekonominei plėtrai sudarymo tobulinant ir plėtojant nacionalines standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo sistemas.
Efekto kriterijai:
1. Užtikrinantys laisvą prekių judėjimą visi Europos standartai, perimti kaip Lietuvos standartai, yra išleisti ir prieinami visuomenei (proc.).
2. Išplėstos ir įsisavintos naujos standartizacijos sritys, sudarant naujus technikos komitetus (LST TK) ir įtraukiant suinteresuotas šalis į jų veiklą (vnt.).
3. Geriausių matavimo galimybių įvairiose matavimų srityse, kurios gali būti realizuotos Lietuvos metrologinėse laboratorijose ir yra pateiktos Tarptautinio svorių ir matų biuro tinklalapyje, skaičius (vnt.).
10 pav. Geriausių matavimo galimybių įvairiose matavimo srityse, pateiktų Tarptautinio svorių ir matų biuro tinklalapyje, skaičius
Valstybinės metrologijos tarnybos duomenys 2007–2008 m., prognozė 2009–2011 m.
4. Pagal Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir tarptautinių dokumentų reikalavimus akredituota atitikties įvertinimo įstaigų (vnt.).
11 pav. Pagal ES ir tarptautinių dokumentų reikalavimus akredituotų atitikties įvertinimo įstaigų skaičius
Nacionalinio akreditacijos biuro prie Aplinkos ministerijos duomenys 2007–2008 m., prognozė 2009–2011 m.
VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS prie aplinkos ministerijos MISIJA – išsaugoti (arba atkurti) ateities kartoms Lietuvos Respublikai būdingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos vertybes, genofondą, tuo prisidedant prie globalinės aplinkos apsaugos.
VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS prie aplinkos ministerijos STRATEGINIAI TIKSLAI:
1. Užtikrinti saugomų teritorijų kraštovaizdžio stabilumą, kraštovaizdžio vertybių ir biologinės įvairovės išsaugojimą ir atkūrimą.
2. Pritaikyti saugomas teritorijas lankymui, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui ir poilsiui organizuoti.
Efekto kriterijai:
1.Iki 2015 m. saugomų teritorijų Lietuvoje plotas turi siekti apie 1,09 mln. ha, tuo užtikrinant kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos galimybes (per metus padidėjimas – apie 0,01 mln. ha).
2.Iki 2015 m. lankymui ir pažintiniam turizmui pritaikytų teritorijų ir parengtų objektų skaičius turi siekti 520 objektų.
3.Iki 2015 m. parengtų valstybinių parkų teritorijų planavimo dokumentų padaugės 45 procentais (per 2009 metus padaugės ne mažiau kaip 5 užbaigtais teritorijų planavimo dokumentais).
4.Pritaikytų lankymui saugomų teritorijų plotas 2009 metais sieks ne mažiau kaip 5800 ha.
lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos misija – teikti patikimą meteorologinę ir hidrologinę informaciją, reikalingą Lietuvos nacionalinėms reikmėms ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti mažinant neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui.
lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos strateginiS tikslaS – aprūpinti visuomenę, valstybės institucijas ir ūkio subjektus patikima hidrometeorologine informacija ir užtikrinti jos pateikimą tarptautiniams mainams.
Efekto kriterijus – iki 2011 metų sukurta moderni sistema, teikianti hidrometeorologinę informaciją, kurios reikia darniam vystymuisi.
Efekto kriterijaus siekimo planas:
1. Sukurta automatizuota hidrometeorologinių stebėjimų sistema:
1.1. 2009 m. automatizuotos 6 meteorologijos stotys ir 6 paprastosios klimato stotys.
1.2. Automatizuota vandens matavimo stočių:
2009 m. – 20, 2010 m. – 20, 2011 m. – 6.
1.3. Įrengta meteorologinių radiolokatorių: 2011 m. – 1.
1.4. Įrengta perkūnijos židinių ir žaibų identifikavimo stočių: 2010 m. – 2.
2. Hidrometeorologinės informacijos pateikimas vartotojams:
2.1. Prognozių pasitvirtinimas:
2.1.1. Bendrųjų orų prognozių (1–3 paroms) Lietuvai pasitvirtinimas:
2009 m. – 94, 2010 m. – 95, 2011 m. – 95 proc.
2.1.2. Perspėjimų apie pavojingus meteorologinius reiškinius pasitvirtinimas:
2009 m. – 85, 2010 m. – 86, 2011 m. – 87 proc.
2.1.3. Bendrųjų orų prognozių Lietuvai trukmė:
2009 m. – 7 , 2010 m. – 10, 2011 m. – 14 parų.
2.1.4. Bendrųjų orų prognozių Lietuvos apskritims trukmė:
2009 m. – 5, 2010 m. – 7, 2011 m. – 10 parų.
Lietuvos geologijos tarnybOS prie Aplinkos ministerijos MISIJA – įgyvendinti valstybės politiką žemės gelmių naudojimo srityje, išsaugant geologinės aplinkos kokybę ateities kartoms, plėtojant geologinės informacijos naudojimą.
Lietuvos geologijos tarnybOS prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIAI TIKSLAI:
1.Užtikrinti žemės gelmių išteklių apsaugą ir tausojimą.
2.Saugoti geologinės aplinkos kokybę ir prognozuoti jos pokyčius, nuosekliai tiriant žemės gelmes ir diegiant geologine informacija pagrįstas priemones.
3.Teikti visuomenei geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas ir paleogeografinę raidą.
Efekto kriterijai:
1.Žemės gelmių naudojimo augimas (proc.).
2.Geologinės informacijos apie aplinkos būklę gausinimas (užterštų teritorijų ir kitų ekogeologinių tyrimų ataskaitos) (proc.).
3.Valstybinės geologinės informacijos sistemos naudojimo didėjimas (proc.).
4.Naujų gręžinių kerno (m) priėmimas saugoti ir muziejinių rinkinių (vnt.) gausinimas.
ValstybinėS teritorijų planavimo ir statybos inspekcijOS prie Aplinkos ministerijos MISIJA – dalyvauti formuojant teritorijų planavimo, statybos valstybinės priežiūros ir statinių naudojimo priežiūros politiką, ją vykdyti, kontroliuoti ir koordinuoti jos įgyvendinimą.
ValstybinėS teritorijų planavimo ir statybos inspekcijOS prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIS TIKSLAS – siekti, kad teritorijų planavimas, statinių statyba ir jų naudojamas būtų vykdomi pagal teisės aktų nuostatas.
Efekto kriterijus – nustatytų teisės aktų pažeidimų mažėjimas, palyginti su 2008 m. (visų atliktų suplanuotų patikrinimų dalis, proc.).
Palyginti su 2008 m., siekiama sumažinti pažeidimų skaičių:
2009 metais – 3 procentais;
2010 metais – 5 procentais;
2011 metais – 5 procentais.
APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS MISIJA – administruoti aplinkosaugos projektus, finansuojamus iš ES Sanglaudos, struktūrinių fondų ir 2007–2013 metų struktūrinės paramos.
APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti efektyvų ir racionalų ES finansuojamų aplinkosaugos projektų valdymą – planavimą, įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, lėšų tinkamumą, išmokėjimą ir apskaitą.
Efekto kriterijai:
1. Baigtų aplinkosaugos projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, gausėjimas (vnt).
2. Pasirašytų sutarčių, finansuojamų iš ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos programų, gausėjimas (vnt.).
S2 forma
III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS
Programa
Tikslai
Siekiami rezultatai
2009 metais
1.Bendrosios aplinkos politikos įgyvendinimo koordinavimas
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
1. Užtikrinti tinkamą aplinkos politikos įgyvendinimą
1. Palyginti su 2008 m., sumažės gyventojų ir kitų ūkio subjektų pagrįstų skundų dėl Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnų veiksmų.
2. Bus pašalinta 95 proc. Europos Komisijos inicijuotų pažeidimo procedūrų Aplinkos ministerijos kompetencijos klausimais.
3. Žaliųjų pirkimų dalis viešuosiuose pirkimuose pasieks 5 proc.
2. Mažinti išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įgyvendinti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo nuostatas
Bus siekiama, kad 2009 m. į atmosferą išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršytų 26 mln. tonų
2.Valstybinis aplinkos monitoringas, taršos prevencija ir upių baseinų valdymas
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
1. Atsižvelgiant į esamus tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius poreikius, sudaryti sąlygas aprūpinti atsakingas valstybės ir tarptautines institucijas, visuomenę patikima informacija apie gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus gamtinės aplinkos būklės pokyčius. Tai padės pagrindą objektyviam Lietuvos gamtinės aplinkos kokybės valdymui ir prisidės prie ES aplinkos būklės gerinimo
Pagal ES teisės aktų reikalavimus reikalingos pateikti ir pateiktos ES institucijoms informacijos apie Lietuvos gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus aplinkos būklės pokyčius dalis padidės iki 90 proc.
2. Sudaryti sąlygas pasiekti gerą vandens būklę vandens telkiniuose, esančiuose upių baseinų rajonuose
Bus sukurta 70 proc. pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimus būtinų atlikti šioje direktyvoje numatytų darbų pirmiems upių baseinų rajonų valdymo planams ir priemonių programoms parengti
3. Užtikrinti tinkamą ir saugų cheminių medžiagų ir preparatų valdymą
Užregistruotų teisės aktų reikalavimų pažeidimų dėl cheminių medžiagų ir preparatų tiekimo į rinką ar kitokio tvarkymo skaičius sumažės iki 21 proc. patikrintų įmonių skaičiaus
4. Sudaryti sąlygas geresnei taršos prevencijai
Įmonės ir valstybės institucijos bus geriau informuojamos apie prieinamiausius gamybos būdus ir savanoriškai pasirenkamas aplinkosaugos sistemas (bus organizuojami seminarai, parengti informaciniai leidiniai)
3.Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
Užtikrinti tinkamą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę
1. Bus patikrinti, įvertinti ir konsultuoti 25 regionų aplinkos apsaugos departamentų (toliau vadinama – RAAD) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės padaliniai.
2. Kvalifikaciją pakels 280 RAAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų.
3. Bus nustatytos sąlygos poveikį aplinkai darantiems ūkinės veiklos vystymo projektams (8000 projektų).
4. Bus kontroliuojama 2500 taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytomis sąlygomis ir normatyvais reguliuojamų objektų.
5. Pramonės ir jiems prilygintinuose objektuose nustatytų pažeidimų ir atliktų patikrinimų santykis sumažės iki 27 proc.
6. Miškų naudojimo atkūrimo nustatytų pažeidimų ir patikrinimų santykis sumažės iki 8 proc.
7. Gyvosios gamtos naudojimo nustatytų pažeidimų ir patikrinimų santykis sumažės iki 32 proc.
4.Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
Sumažinti daromą gamtai žalą, optimizuoti retų ir nykstančių gyvūnų išteklius, efektyvinti aplinkos apsaugos kontrolę, monitoringą, gerinti visuomenės informavimą ir ekologinį švietimą
1. Bus įgyvendinta 120 aplinkosaugos priemonių.
2. Bus įgyvendinti 22 moksliniai taikomieji ir monitoringo darbai.
3. Bus įgyvendinta 13 aplinkosaugos veiklos efektyvumo didinimo (kontrolė, mobilumas, operatyvumas) priemonių
5.Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
Finansuojant aplinkos apsaugos investicinius projektus privačiame ir visuomeniniame sektoriuose, sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai
1. Įgyvendinus oro taršos mažinimo projektus, 42 proc. sumažės neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai.
2. Įgyvendinus atliekų tvarkymo projektus, 20 proc. sumažės neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai.
3. Įgyvendinus vandenų taršos mažinimo projektus, 63 proc. sumažės neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai
6.Specialioji gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
Sumažinti aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis
1. Antrinių žaliavų surinkimo konteineriais bus aprūpinta 70 proc. gyventojų, vidutiniškai skiriant 1 komplektą 600 gyventojų (bus įvykdyti minimalūs antrinių žaliavų surinkimo konteinerių tankumo reikalavimai, numatyti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane).
2. Tvarkant galvaninių elementų (baterijų) atliekas, biudžeto lėšomis bus sutvarkyta 4 proc. 2008 metais į vidaus rinką išleistų galvaninių elementų (baterijų).
3. Visose apskrityse mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamaisiais gaminiais ir pakuote mokėtojams bus organizuoti seminarai elektros ir elektronikos įrangos tvarkymo, mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo ir apskaičiavimo klausimais.
4. Visose savivaldybėse bus organizuotos visuomenės informavimo ir švietimo apie atliekų tvarkymą priemonės
7. Gamtos paveldo vertybių išsaugojimas
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
1. Išsaugoti augalų genetinius išteklius, kas leis panaudoti sukauptą genofondą ir jo tyrimų rezultatus selekcijoje, mokslo tikslams, gamyboje
Bus atrinkta ir augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirta 24,23 proc. augalų genetinių išteklių objektų
(iš viso numatyta įrašyti 9489 objektus, iki 2009 metų įrašyta 1783, 2009 metais planuojama įrašyti 517 objektų)
2. Populiarinti gamtos paveldą, siekiant ugdyti visuomenės pagarbą gamtai
1. Planuojama, kad Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų aplankys ne mažiau kaip 33 tūkst. lankytojų, šis muziejus organizuos 50 gamtosauginių renginių.
2. Planuojama, kad Respublikinį V. Into akmenų muziejų aplankys 9 tūkst. lankytojų, organizuotose paskaitose dalyvaus 3,5 tūkst. klausytojų
3. Sudaryti Aplinkos ministerijos muziejuose sąlygas tinkamai kaupti, saugoti, restauruoti, eksponuoti ir apsaugoti gamtos paveldo vertybes
1. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus ekspozicinių erdvių plotas bus padidintas iki 3 tūkst. kv. m, 5 proc. eksponatų bus papildyta virtualia informacija, pristatyta muziejaus ekspozicijoje, 15 proc. muziejaus rinkinyje esančių eksponatų bus įtraukta į skaitmeninį formatą.
2. Respublikiniame V. Into akmenų muziejuje bus įrengta 10 kv. m rinkinių saugykla, lankytojai tiesiogiai galės susipažinti su 5 tūkst. muziejaus rinkinių, o naudodamiesi informacinėmis technologijomis – 9 tūkst. muziejaus rinkinių (arba 6,6 proc. visų muziejaus rinkinių)
8.Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
Užtikrinti išteklius tausojančią miškų ūkio plėtrą
1. 2009 metais šalies miškingumas bus padidintas 0,05 proc.
2. Bus apmokyta 500 privačių miškų savininkų.
3. Bus inventorizuota ir apskaityta 220 tūkst. ha šalies miškų
9.Specialioji aplinkos sektoriaus biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
1. Užtikrinti Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų papildomų aplinkosauginių paslaugų teikimą
1. Bus atlikta 5000 aplinkos komponentų tyrimų ūkio subjektams.
2. Bus 100 proc. užtikrintas informacijos apie miškus fiziniams ir juridiniams asmenims teikimas (pateikta 4600 pažymų apie miško sklypų žemės ir miško vertę miško savininkams; 70 fizinių ir juridinių asmenų bus pateikta informacija apie miškus elektronine forma).
3. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas išduos 4200 licencijų mėgėjiškai žūklei.
4. Kauno T. Ivanausko zoologijos ir Respublikiniame V. Into akmenų muziejuose bus organizuota 120 teminių aplinkosaugos ekskursijų.
5. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje bus sukurta 600 daugiau naujų muziejinių eksponatų nei 2008 m.
2. Užtikrinti Lietuvos ekonomikos aprūpinimą naujausiais Europos ir tarptautiniais standartais, perimtais kaip Lietuvos standartai pagal standartų programą
Bus perimti ir išleisti visi Europos standartai, įtraukti į Lietuvos standartų programą (1500 standartų)
3. Laiduoti Lietuvoje naudojamų matavimo priemonių patikimumą
1. Bus patvirtinta ir įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą 30 matavimo priemonių tipų ir jų modifikacijų, išduoti leidimai naudoti matavimo priemones Lietuvoje.
2. Bus išduota 20 leidimų ženklinti fasuotus produktus ir matavimo indus e ir ? ženklais
4. Plėtoti atitikties įvertinimo įstaigų teikiamų paslaugų rinką, siekiant sudaryti ūkio subjektams palankesnes sąlygas plėtoti verslą
Bus išplėtota atitikties įvertinimo paslaugų rinka – bus akredituotos atitikties įvertinimo įstaigos trijose naujose srityse
10.Statybos techninis normavimas ir būsto politikos įgyvendinimas
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
1. Sukurti atitinkančius šiuolaikines technologijas ir statybos produktus nacionalinius normatyvinius statybos ir statinių priežiūros techninius dokumentus, juos nuolat atnaujinti, atsižvelgiant į naujų ES direktyvų dokumentų reikalavimus
1. Siekiant didinti statinių energinį efektyvumą, bus parengti 2 nacionaliniai normatyviniai statybos ir statinių priežiūros techniniai dokumentai.
2. Siekiant didinti statinių energinį efektyvumą, bus atnaujinti 2 nacionaliniai normatyviniai statybos ir statinių priežiūros techniniai dokumentai
2. Įgyvendinti Lietuvos būsto strategiją
1. Socialinių būstų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, padidės iki 10.
2. Gyvenamųjų namų remonto ir rekonstravimo darbų apimtis, palyginti su 2008 m., padidės 2,5 proc.
3. Apie 500 būsto sektoriaus dalyvių bus apmokyta valdyti ir prižiūrėti būstą
11.Specialioji daugiabučių namų modernizavimo programa
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
Didinti daugiabučių namų energinį efektyvumą – skatinti juos modernizuoti ir tobulinti finansavimo mechanizmą
Palyginti su 2008 m., 80 proc. padaugės iš šios programos lėšų finansuojamų ir įgyvendintų daugiabučių namų, pastatytų pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 m. modernizavimo projektų (planuojama įgyvendinti 145 daugiabučių namų modernizavimo projektus)
12.Specialioji Lietuvos pasiekimų pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ Kinijoje programa
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
Tinkamai pristatyti Lietuvą pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“
Pasaulinėje parodoje Lietuva pristatys sėkmingą patirtį miestų planavimo ir plėtros, gyvenamojo būsto statybų ir modernizavimo, miestų želdynų ir kitų rekreacinių zonų kūrimo, viešojo transporto, komunalinių paslaugų ir kitose srityse.
Bus suprojektuoti ir įrengti paviljonas ir ekspozicija, pasirengta nacionalinės dienos renginių organizavimui, organizuoti Lietuvos pristatymo renginiai Lietuvoje ir Kinijoje
13.Nacionalinės standartizacijos sistemos vystymas
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
1. Įgyvendinti valstybės politiką standartizacijos srityje, plėtoti ir tobulinti nacionalinę standartizaciją
Bus atlikti visi planuoti atlikti viešosios apklausos ir balsavimai dėl standartų projektų
2. Užtikrinti atstovavimą Lietuvos ekonomikos interesams tarptautinėse ir Europos standartizacijos organizacijose
Bus užtikrintas dalyvavimas tarptautinių ir Europos organizacijų, kurių narys yra Lietuvos standartizacijos departamentas, veikloje (2008 m. Lietuvos standartizacijos departamentas buvo 5 tarptautinių organizacijų narys: Tarptautinės standartizacijos organizacijos, Tarptautinės elektrotechnikos komisijos, Europos standartizacijos komiteto, Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto ir Europos telekomunikacijų standartų instituto)
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka keistis informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras
Bus notifikuoti visi Lietuvos standartizacijos departamentui pateikti ES ir PPO techninių reglamentų ir standartų projektai
4. Rengti Eurokodų nacionalinius priedus
Bus parengta 34 Eurokodų nacionaliniai priedai
14.Nacionalinės metrologijos sistemos vystymas
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
Kurti ir vystyti nacionalinę metrologijos sistemą pagal ES valstybių patirtį
1. Valstybinės metrologijos tarnybos darbo kokybė pagerės taip, kad jos veikla bus teigiamai įvertinta 90 proc. vartotojų, dalyvausiančių apklausoje.
2. Bus suderinti su ES teisės aktais visi nacionaliniai teisės aktai.
3. Kalibravimo paslaugos sudarys 15 proc. metrologinių paslaugų.
4. Naudojant valstybinius matavimo vienetų etalonus, bus sukalibruota 700 matavimo priemonių
15.Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
1. Užtikrinti atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimo atitiktį ES ir kitų dokumentų reikalavimams
Visos atitikties įvertinimo įstaigos, pateikusios paraiškas, bus akredituotos pagal ES ir kitų dokumentų reikalavimus
2. Palaikyti atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatų tarptautinį pripažinimą, tuo sudarant vieną iš sąlygų laisvam prekių judėjimui
Bus pasiektas ir palaikomas atitikties įvertinimo įstaigų tarptautinis pripažinimas visose srityse, kuriose yra atitinkami susitarimai (7 sritys)
16. Saugomų teritorijų tvarkymas
(programą vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba)
1. Išsaugoti ir pritaikyti lankymui kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo vertybes
1. Saugomų teritorijų režimo pažeidimų sumažės 2 proc.
2. 4 saugomose teritorijose bus įrengti ne mažiau kaip 4 lankytojų centrai
2. Užtikrinti saugomų teritorijų apsaugą ir optimalų naudojimą
Ne mažiau kaip 10 proc. padaugės parengtų naujų ir pataisytų teisės aktų, kurių reikia saugomų teritorijų tvarkymui, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui užtikrinti
17. Specialioji valstybinių parkų ir rezervatų paslaugų teikimo programa
(programą vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba)
Sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui ir poilsiui organizuoti, pritaikyti saugomas teritorijas lankymui
1. Panaudojant lėšas, gautas už suteiktas paslaugas, 6 proc. padidės sutvarkytų saugomų teritorijų plotas.
2. Atidarius naujus lankytojų centrus, lankytojų pagausės 1 tūkstančiu
18. Hidrometeorologiniai stebėjimai ir prognozės
(programą vykdys Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba)
Tenkinti valstybinių institucijų ir visuomenės poreikius gauti tikslią, išsamią ir patikimą hidrometeorologinę informaciją
1. Bendrųjų orų prognozių (1–3 paroms) pasitvirtinimas sieks 94 proc., trukmė – 7 paras.
2. Bendrųjų orų prognozių Lietuvos apskritims trukmė sieks 5 paras.
3. Perspėjimų apie pavojingus meteorologinius reiškinius pasitvirtinimas sieks 85 proc.
19. Specialioji lėšų, gautų už teikiamas meteorologinės informacijos paslaugas, programa
(programą vykdys Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba)
Aprūpinti ūkio subjektus patikima specialiąja hidrometeorologine informacija, kurios reikia jų veiklai užtikrinti
1. Specializuotų hidrometeorologinių prognozių pasitvirtinimas sieks 80 proc.
2. Aviacinių meteorologinių prognozių pasitvirtinimas sieks 87 proc.
3. Meteorologinės informacijos pristatymas laiku sieks 98 proc.
20.Žemės gelmių išteklių tausojimas ir kokybės išsaugojimas
(programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Lietuvos geologijos tarnyba)
1. Užtikrinti žemės gelmių ir jų išteklių apsaugą ir tausojimą
Bus vykdoma 30 žemės gelmių išteklių objektų naudojimo priežiūra, atlikta 110 žemės gelmių išteklių reguliavimo veiksmų (išduota 50 leidimų naudoti žemės gelmių išteklius, 15 leidimų tirti žemės gelmes ir kita)
2. Saugoti geologinės aplinkos kokybę ir prognozuoti jos pokyčius, nuosekliai tiriant žemės gelmes ir diegiant geologine informacija pagrįstas priemones
1. Bus užbaigta 12 tyrimo projektų ir pateiktos ataskaitos.
2. Bus įvertintos inžinerinės geologinės sąlygos 12 aktyvaus karsto rajono objektų.
3. Bus įvertinti požeminio vandens ištekliai 4 objektuose.
4. Bus išleistas seismologinis biuletenis.
5. Bus vykdomas požeminio vandens monitoringas, išleistas kasmetinis biuletenis.
6. Bus suteikta geologinė informacija 1200 vartotojų
21.Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa
(programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba)
1. Vykdyti kompleksinius geologinius tyrimus svarbiuose ūkio subjektuose
Bus įvykdyti 5 geologinių tyrimų užsakymai
2. Teikti gręžinių kerno tvarkymo (revizijos), geologines paslaugas
Bus revizuotas 15 gręžinių kernas
22.Kerno muziejaus veiklos plėtojimas
(programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba)
Reprezentuoti visuomenei gausią geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas ir paleogeografinę raidą
1. Planuojama sutvarkyti 4000 muziejaus eksponatų.
2. Bus priimtas saugoti naujų gręžinių kernas.
3. Bus pateikta tyrimams 5000 m kerno
23.Teritorijų planavimo, statybos valstybinė priežiūra, statinių naudojimo priežiūros koordinavimas
(programą vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos)
1. Siekti, kad teritorijų planavimas būtų vykdomas teisėtai, apginti visuomenės ir valstybės interesus šioje srityje
Bus pasiekta, kad visi nustatyti pažeidimai teritorijų planavimo srityje būtų pašalinti teisės aktuose nustatytais terminais
2. Siekti, kad statinių projektavimas ir statyba būtų vykdomi teisėtai, apginti visuomenės ir valstybės interesus šioje srityje
Bus pasiekta, kad visi nustatyti pažeidimai statybos srityje būtų pašalinti teisės aktuose nustatytais terminais
3. Siekti, kad teritorijų planavimo, statybos valstybinė priežiūra, taip pat statinių naudojimo priežiūra būtų vykdoma kokybiškai
Palyginti su 2008 metais, 3 proc. sumažės pagrįstų skundų dėl viešojo administravimo subjektų netinkamai atliekamos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros, statybos valstybinės priežiūros ir statinių naudojimo priežiūros
4. Siekti, kad viešosios paslaugos statybos srityje būtų teikiamos skaidriai
Visi paslaugų gavėjų nuotoliniu būdu pateikti prašymai bus priimti ir suteiktos viešosios paslaugos naudojantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“
24. ES fondų aplinkosaugai administravimas
(programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)
1. Užtikrinti, kad įgyvendinant ES fondų aplinkosaugai administravimo programą, ES ir bendrojo finansavimo lėšos būtų naudojamos tinkamai, pagal ES lėšų tinkamumo reglamentus, ir būtų pasiekti numatyti projektų tikslai
Bus suorganizuoti ir įvykdyti 8 kvietimai dėl 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos paraiškų pateikimo atliekų, vandentvarkos, oro apsaugos, gamtos išteklių išsaugojimo ir žalos aplinkai prevencijos skatinimo sektoriuose
2. Administruoti atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemų modernizavimo ir oro apsaugos įgyvendinimo projektus, kuriems skirtas ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos finansavimas
Bus parengtos ir pasirašytos 75 projekto finansavimo sutartys su paramos gavėjais atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemų modernizavimo projektams įgyvendinti
3. Administruoti gamtos išteklių išsaugojimo ir žalos aplinkai prevencijos skatinimo projektus, kuriems skirtas ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos finansavimas
Bus parengta ir pasirašyta 50 projekto finansavimo sutarčių su paramos gavėjais gamtos išteklių išsaugojimo ir žalos aplinkai prevencijos skatinimo projektams įgyvendinti
25.Specialioji Sanglaudos fondo programa
(programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)
Pasinaudojant ES Sanglaudos fondo paramos lėšomis ir užtikrinant bendrąjį finansavimą, modernizuoti atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemas ir įgyvendinti techninės pagalbos projektus
1. Planuojama baigti įgyvendinti 6 vandentvarkos ir atliekų tvarkymo sistemos projektus.
2. Planuojama baigti administruoti 75 projektų rangos ir paslaugų teikimo sutartis
26.Specialioji ES finansinio instrumento LIFE + programa
(programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)
Prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos priemonių įgyvendinimo.
Skatinti priemonių vykdymą, kuriomis įgyvendinami Kioto protokolo tikslai, mažinamas klimato kaitos poveikis ekosistemoms, rengiami ir įgyvendinami upių baseinų valdymo planai, įgyvendinama Bendrijos teminė strategija dėl oro taršos, mažinamas triukšmas, cheminių medžiagų naudojimo rizika ir įgyvendinama Bendrijos teminė strategija dėl tvaraus pesticidų naudojimo.
Užtikrinti reguliarų ir veiksmingą informacijos srautą, kad būtų suteiktas pagrindas politiniams sprendimams aplinkosaugos srityje, ir gyventojams suteikti galimybę daugiau sužinoti apie aplinkos būklę ir pokyčius.
Skatinti nevalstybines organizacijas, kurios visų pirma veikia Europos lygiu aplinkosaugos srityje
Bus parengtos ir pasirašytos 3 projektų bendro finansavimo sutartys su Europos Komisijos atrinktais LIFE+ projektų vykdytojais Lietuvoje
S3 forma
IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS
(2009 metai)
Programų pavadinimai
Lėšos, tūkst. litų
Pareigybės
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai
kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
iš viso
iš jų ES lėšos
I. Aplinkos ministerija
1.Bendrosios aplinkos politikos įgyvendinimo koordinavimas
27 506
2531
2.Valstybinis aplinkos monitoringas, taršos prevencija ir upių baseinų valdymas
11 341
2092
3.Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė
42 440
8033
4.Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa
8 000
5.Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa
13 000
6.Specialioji gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
17 000
7.Gamtos paveldo vertybių išsaugojimas
5 236
1034
8.Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa
19 000
1055
9.Specialioji aplinkos sektoriaus biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa
1 271
76
10.Statybos techninis normavimas ir būsto politikos įgyvendinimas
300
11.Specialioji daugiabučių namų modernizavimo programa
84 372
30
12.Specialioji Lietuvos pasiekimų pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ Kinijoje programa
4 977
21
13.Nacionalinės standartizacijos sistemos vystymas
4 095
62
14.Nacionalinės metrologijos sistemos vystymas
3 624
14
15.Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas
943
13
Iš viso asignavimų valdytojo programoms
243 105
1 601
1 Iš jų 250 – Aplinkos ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius (iš jų 2 pareigybės – Specialiajai Lietuvos pasiekimų pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ Kinijoje programai), 5 pareigybės – Žinybiniam archyvui.
2 Iš jų 126 – Aplinkos apsaugos agentūrai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 83 pareigybės – Jūrinių tyrimų centrui.
3 Iš jų 753 – Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 50 pareigybių – Valstybei aplinkos apsaugos inspekcijai.
4 Iš jų 9 – Augalų genų bankui patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 82 pareigybės – Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejui, 12 pareigybių – Respublikiniam V. Into akmenų muziejui.
5 Iš jų 37 – Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 18 pareigybių – Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybai, 9 pareigybės – Miško sanitarinės apsaugos tarnybai, 41 pareigybė – Valstybinei miškotvarkos tarnybai.
6 Iš jų 5 – Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejui patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 2 pareigybės – Respublikiniam V. Into akmenų muziejui.
II. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
16. Saugomų teritorijų tvarkymas
21 121
675
17. Specialioji valstybinių parkų ir rezervatų paslaugų teikimo programa
750
16
Iš viso asignavimų valdytojo programoms
21 871
691
Kita svarbi informacija
Įgyvendinant programų tikslus, dalyvauja savivaldybės, miškų urėdijos. Apie numatomą jų finansinį indėlį duomenų nėra
III. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
18. Hidrometeorologiniai stebėjimai ir prognozės
7 476
322
19. Specialioji lėšų, gautų už teikiamas meteorologinės informacijos paslaugas, programa
2 910
Iš viso asignavimų valdytojo programoms
10 386
322
IV. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
20. Žemės gelmių išteklių tausojimas ir kokybės išsaugojimas
6 301
117
21. Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa
248
22. Kerno muziejaus veiklos plėtojimas
1 798
15
Iš viso asignavimų valdytojo programoms
8 347
131
Kita svarbi informacija
Programą „Kerno muziejaus veiklos plėtojimas“ vykdys Lietuvos geologijos muziejaus darbuotojai (15 darbuotojų); Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa (68 tūkst. litų) bus vykdoma Lietuvos geologijos muziejaus darbuotojų
V. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
23. Teritorijų planavimo, statybos valstybinė priežiūra, statinių naudojimo priežiūros koordinavimas
4 473
60
Iš viso asignavimų valdytojo programoms
4 473
60
VI. Aplinkos projektų valdymo agentūra
24. ES fondų aplinkosaugai administravimas
338 955
302 932
85
25. Specialioji Sanglaudos fondo programa
388 637
132 317
26. Specialioji ES finansinio instrumento LIFE + programa
3 836
0
Iš viso asignavimų valdytojo programoms
731 428
435 249
85
_________________
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181
FINANSŲ MINISTERIJOS
2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
i. vadovo įžanginis žodis
Atsižvelgdama į esamą ekonominę padėtį ir makroekonomines tendencijas, Finansų ministerija siekia efektyviai valdyti viešuosius finansus laikydamasi fiskalinės drausmės, tuo padėdama šaliai pasirengti staigiam ekonomikos sulėtėjimui ir atlaikyti didelę įtampą valstybės finansų sistemoje. 2009 metais Finansų ministerija dės visas pastangas suvaldyti ekonomikos krizę ir jos pasekmes, stengsis, kad susidariusi nepalanki šalies ekonominė situacija mažiausiai paliestų socialiai jautriausius visuomenės sluoksnius.
Įgyvendinant biudžeto politiką, bus atsižvelgiama į poreikį išsaugoti ūkio plėtrai būtiną paklausą, siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, sugrąžinti užsienio finansuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir panaudoti visas galimybes, kad būtų padėti pamatai 2011 metų bendrojo vidaus produkto augimui.
Finansų ministerija kartu su kitomis valdžios institucijomis privalo sėkmingai įgyvendinti Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. XI-52, numatytą Krizės įveikimo planą. Šio plano nuostatos buvo taikomos ir sudarant Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžetą. Pagrindinis krizės įveikimo plano tikslas – pasiekti jame numatytą 5,3 mlrd. litų finansinį rezultatą (mažinant Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto deficitą, Lietuvos Respublikos 2009 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą ir papildant Rezervinį (stabilizavimo) fondą).
Kartu su patvirtintu Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžetu buvo priimtas mokesčių įstatymų pakeitimų įstatymų paketas, kur buvo peržiūrėti ir optimizuoti pagrindiniai mokesčiai. Tai viena reikšmingiausių mokesčių sistemos reformų per mūsų valstybės istoriją nuo Nepriklausomybės paskelbimo pradžios.
2009 metais bus pertvarkytas strateginio planavimo ciklas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo sistema siekiant, kad asignavimų valdytojų strateginių veiklos planų vertinimo kriterijai būtų tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai išmatuojami ir orientuojami į konkrečius rezultatus, įdiegiant jų stebėsenos ir korekcinių veiksmų sistemą.
2009 metais bus toliau koordinuojamas 2004–2006 metų ir 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimas Lietuvoje: bus įvertintas daugiau nei 3 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą poveikis Lietuvos ūkio plėtrai, imtasi priemonių 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimo procedūroms supaprastinti ir šios paramos panaudojimui paspartinti. Europos Sąjungos fondų parama Lietuvai 2007–2013 metais sudaro daugiau kaip 23 mlrd. litų. Pagal atliktą išankstinį nepriklausomų ekspertų įvertinimą, efektyviai panaudojus visas 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, papildomai galėtų būti sukurta apie 52 mlrd. litų bendrojo vidaus produkto.
Finansų ministerija ir jai pavaldžios institucijos sieks užtikrinti, kad šalyje funkcionuotų efektyvi ir moderni mokesčių ir jų administravimo sistema. Šiam tikslui bus sukurta subalansuota apmokestinimo sistema, užtikrinanti stabilias biudžeto pajamas, plėtojamos elektroninės paslaugos, kad mokesčių mokėtojai būtų tinkamai ir laiku informuojami.
Bus siekiama, kad taikoma apskaitos ir audito sistema užtikrintų finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos tikrumą ir patikimumą. 2009–2011 metais bus užbaigta įgyvendinti Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reforma, peržiūrėti ir, jei reikia, papildyti visi viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai ir kiti reikiami teisės aktai.
Ministerija formuoja šalies fiskalinę politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu. Kad būtų užtikrintas efektyvus ir racionalus valstybės ir Europos Sąjungos lėšų valdymas ir panaudojimas, bus sukurtos viešojo ir privataus sektorių partnerystės teisinės, institucinės, administracinės sąlygos ir korupcijos prevencijos mechanizmas, parengta Centralizuoto valstybės turto valdymo strategija ir jos įgyvendinimo priemonės.
Ministerija taip pat sieks užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti skolos valstybės vardu valdymą.
Ministerijos laukia ir kiti uždaviniai – toliau bus tęsiama fiskalinė konsolidacija, didinamas ūkio konkurencingumas, prižiūrima ir siekiama, kad stiprėtų tiek Finansų ministerijos, tiek jai pavaldžių įstaigų administraciniai gebėjimai, pagal ministerijos kompetenciją būtų tinkamai atstovaujama mūsų valstybei.
Tikiuosi, kad mums pavyks įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus ir sustiprinti valstybės finansų sritį.
FINANSŲ MINISTRAS ALGIRDAS ŠEMETA
S1 forma
II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI ir efekto kriterijai
FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą.
FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – formuoti finansų politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) lėšų valdymą ir panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą.
Efekto kriterijai:
1. Valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas, BVP proc.
2. Valdžios sektoriaus skola, BVP proc.
3. Efektyvus 2007–2013 metų ES fondų lėšų administravimas – panaudota lėšų dalis iš visų Lietuvai 2007–2013 metams skirtų ES fondų lėšų, proc.
MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – užtikrinti rinkos ir visuomenės saugumą ir saugą, muitinės administruojamų mokesčių surinkimą, sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, diegiant elektroninę muitinės aplinką.
MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – rinkos ir visuomenės apsauga užsienio prekybos srityje, Europos Bendrijos muitų ir prekybos politikos įgyvendinimas.
Efekto kriterijai:
?1. Gautų ir planuotų įplaukų (muitai, PVM, akcizai) santykis, proc.
?2. Asmenų arba jų atstovų, įgaliotų atstovauti jiems muitinėje atliekant muitinės veiklos taisyklių nustatytus veiksmus ir formalumus, vežėjų, muitinės tarpininkų, klientų ir partnerių poreikių patenkinimo lygis pagal apklausų duomenis, proc.
3. Užkardytos žalos valstybei dydžio (nesumokėtų privalomųjų mokesčių nuo sulaikytų prekių) pokyčiai, palyginti su 2008 metais, – padidėjimas nuo 6 iki 7 mln. litų.
VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – skatinti mokesčių mokėtojus savanoriškai mokėti mokesčius, padėti jiems teisingai juos apskaičiuoti ir sumokėti, užtikrinti mokesčių administravimo politikos įgyvendinimą.
VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti mokesčių surinkimą, didinti mokesčių mokėtojų pasitikėjimą mokesčių administratoriumi ir formuoti palankią visuomenės nuomonę apie savanorišką mokesčių mokėjimą.
Efekto kriterijai:
1. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos administruojamų gautų ir planuotų nacionalinio biudžeto pajamų santykis, proc.
2. Pasitikinčių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos veikla respondentų (fizinių asmenų) dalis, proc.
3. Pasitikinčių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos veikla respondentų (juridinių asmenų) dalis, proc.
4. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos finansavimo išlaidų ir surinktų mokesčių, įmokų santykis, proc.
FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRO MISIJA – vykdyti finansinius ekonominius santykius reguliuojančių institucijų valstybės tarnautojų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, stiprinti jų administracinius gebėjimus.
FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRO STRATEGINIS TIKSLAS – siekti, kad kuo daugiau valstybės tarnautojų tobulintų kvalifikaciją, rengiant ir įgyvendinant šių dienų poreikius atitinkančias kvalifikacijos tobulinimo programas.
Efekto kriterijus – kvalifikaciją tobulinusių Finansų ministerijos, jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų, kitų institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų skaičiaus, tenkančio tūkstančiui visų valstybės tarnautojų, palyginti su 2008 metų kvalifikaciją tobulinusių Finansų ministerijos, jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų, kitų institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų skaičiumi, tenkančiu tūkstančiui visų valstybės tarnautojų, santykis, proc.
S2 forma
III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS
Programa
Tikslai
Siekiami rezultatai
2009 metais
1. Finansų politikos formavimas ir įgyvendinimas
(programą vykdys Finansų ministerija)
1. Siekti formuoti Lietuvos fiskalinę politiką, suderinamą su ES Stabilumo ir augimo pakto reikalavimais
1. Bus parengta Lietuvos konvergencijos programa, apibrėžianti vidutinio laikotarpio ekonominės politikos tikslus – pasiekti tvarų Mastrichto konvergencijos kriterijų vykdymą ir pasirengti euro įvedimui.
2. Bus užtikrinta reguliari ir geros kokybės fiskalinė priežiūra, laikantis ES Stabilumo ir augimo pakto reglamentų.
3. Bus įvykdytos Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programoje numatytos makroekonominės politikos priemonės, parengta makroekonominės dalies priemonių pažangos fiskalinės politikos, mokesčių sistemos ir struktūrinių reformų srityje ir naujų politikos iniciatyvų, prisidedančių prie vidutinio laikotarpio ekonominės politikos tikslų, ataskaita
2. Užtikrinti tinkamą ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos planavimą ir panaudojimą
Laiku ir sėkmingai bus baigti įgyvendinti visi ES pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės projektai, baigta paskirstyti 2004–2009 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama Lietuvai (pasirašytos paramos sutartys su donorais dėl visų Lietuvai skirtų lėšų), paskirstyta Šveicarijos Konfederacijos finansinės paramos Lietuvai 20 proc. sumos (parengtos programos ir pasirašytos paramos sutartys su donorais dėl šios lėšų dalies)
3. Siekti, kad funkcionuotų efektyvi ir moderni mokesčių ir jų administravimo sistema
1. Bus sukurta subalansuota apmokestinimo sistema, užtikrinanti stabilias biudžeto pajamas, vietoj neefektyvių mokestinių lengvatų įteisinanti mokestines paskatas valstybės prioritetinėse srityse.
2. Padaugės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių. 2009–2011 m. kasmet bus sudaroma po 2 naujas sutartis
4. Siekti, kad taikoma apskaitos ir audito sistema užtikrintų finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos tikrumą ir patikimumą
1. 2009–2011 m. bus baigtos įgyvendinti Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718, priede numatytos antrojo etapo įgyvendinimo priemonės.
2. Bus įvertinta teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, atitiktis vartotojų poreikiams, ES teisės nuostatoms ir atliktos reikiamos pataisos.
3. Bus parengti teisės aktai, kurių reikia auditorių ir audito įmonių audito veiklos viešajai priežiūrai atlikti, ir įvykdyti juose numatyti veiksmai atlikto audito kokybei užtikrinti
5. Optimizuoti valstybės lėšų planavimą, siekti, kad jos būtų efektyviai naudojamos ir tobulinamas jų valdymas
1. Bus patobulinta strateginio planavimo metodika, leisianti pagerinti institucijų strateginių veiklos planų ir metinių veiklos planų kokybę.
2. Bus perskirstytos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas, biudžetas) lėšos, siekiant jas efektyviau panaudoti, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl valstybės institucijų veiklos ir finansinio auditų.
3. Siekiant optimizuoti biudžeto vykdymo ir planavimo procesus, gerinti valstybės pinigų išteklių valdymą ir apskaitą, bus sukurtos, optimizuotos ir modernizuotos 5 Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau vadinama – VBAMS) funkcijos. Mažinant VBAMS naudojimo sąnaudas, siekiant efektyviai panaudoti specialistų kompetenciją, bus tęsiamas sistemos centralizavimo procesas. Per 2009 m. centralizuotų bazių skaičius pasieks 30, o pačios Finansų ministerijos administruojamas duomenų bazes naudos 200 įstaigų.
4. Bus sukurtos viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo teisinės, institucinės, administracinės sąlygos ir korupcijos prevencijos mechanizmas.
5. Bus parengta Centralizuoto valstybės turto valdymo strategija ir jos įgyvendinimo priemonės.
6. Laiku bus atsiskaityta su ES ir tarptautinėmis finansų organizacijomis už prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Lietuvos naryste šiose organizacijose
6. Skatinti finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų įsiliejimą į ES finansų rinkas, stiprinti finansų sektoriaus stabilumą
Bus parengti teisės aktų, užtikrinančių laisvo kapitalo judėjimo sąlygas, laisvę teikti finansines paslaugas, sklandžią ir efektyvią pinigų, kapitalo ir draudimo rinkų integraciją į ES finansų rinkas, finansų sektoriaus plėtrą, galimybes prireikus imtis priemonių bankų sistemos stabilumui ir patikimumui didinti, visuomenės (indėlininkų) interesų apsaugai garantuoti, projektai
7. Siekti efektyvios Finansų ministerijos ir jos valdymo sričiai priklausančių įstaigų veiklos
Bus užtikrintas Finansų ministerijos funkcijų atlikimas laiku ir gerai, laiku bus įvykdytos visos Finansų ministerijos valdymo sričiai priklausančių įstaigų strateginiuose veiklos planuose ir metiniuose veiklos planuose nustatytos priemonės numatytiems tikslams įgyvendinti
2. Skolos valstybės vardu valdymas
(programą vykdys Finansų ministerija)
Užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti skolos valstybės vardu valdymą
1. Trumpalaikiai valstybės vardu prisiimti skoliniai įsipareigojimai, t. y. įsipareigojimai, kurių likutinė trukmė nesiekia vienų metų, neviršys 16 procentų visų skolinių įsipareigojimų valstybės vardu.
2. Vidutinė svertinė likutinė skolos valstybės vardu trukmė bus nuo 4,5 iki 5,5 metų
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas
(programą vykdys Finansų ministerija)
Užtikrinti reikmių, nenumatytų rengiant valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, tenkinimą
Bus užtikrinta valstybės finansinė parama ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, vykdyti ir nenumatytoms valstybės reikmėms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus prioritetus tenkinti
4. Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimas savivaldybėse
(programą vykdys Finansų ministerija)
Užtikrinti valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimą savivaldybėse, skiriant joms valstybės biudžeto asignavimus
Savivaldybėms laiku bus pervestos visos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos valstybės biudžeto lėšos, užtikrinant valstybės priskirtų funkcijų vykdymą
5. Įsipareigojimų teisėjams dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies vykdymas
(programą vykdys Finansų ministerija)
Išmokėti teisėjams nesumokėtą darbo užmokesčio dalį
2009 m. teisėjams bus grąžinta 18 proc. nesumokėta darbo užmokesčio ir kitų neišmokėtų išmokų dalis iš visų iki 2012 metų numatytų išmokėti lėšų
6. Europos Bendrijų nuosavi ištekliai
(programą vykdys Finansų ministerija)
Užtikrinti dalyvavimą formuojant ES biudžeto pajamas
Laiku bus pervestos visos privalomos per finansinius metus sumokėti į ES biudžetą sumos
7. Parama mažas pajamas gaunančioms šeimoms dėl kuro pabrangimo
(programą vykdys Finansų ministerija)
Paremti mažas pajamas gaunančias šeimas
Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, bus kompensuo …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.