Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius
Lietuvių
ČeštinaDeutschFrançaisEspañolPolskiItalianoNederlandsÖsterreichBelgiquePortuguêsSvenskaDanskSuomiSlovenčinaIrelandMagyarEestiLatviešuSlovenščinaHrvatskiΚύπροςMaltiRomânăΕλληνικάLuxembourgБългарски
Lietuvių

Trumpai

Šis nutarimas patvirtina sutrumpintus ministerijų ir Vyriausybės įstaigų 2009 metų strateginius veiklos planus. Jis nustato gaires ir tikslus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių valdymo, statybos ir būsto sektorių vystymo, bei standartizacijos ir metrologijos srityse.

Ką jis reguliuoja

  • Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų strateginių veiklos planų patvirtinimą.
  • Aplinkos apsaugos politikos kryptis ir tikslus.
  • Gamtos išteklių naudojimą ir gausinimą, biologinės įvairovės išsaugojimą.
  • Statybos ir būsto sektoriaus vystymą, įskaitant daugiabučių namų modernizavimą.
  • Nacionalinių standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo sistemų tobulinimą.

Kam jis rūpi

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir jos institucijoms (ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms).
  • Lietuvos gyventojams, kuriuos paveiks aplinkos kokybės gerinimas, būsto modernizavimas ir kitos programos.

Pagrindiniai punktai

  • Patvirtinami 26 ministerijų ir Vyriausybės įstaigų 2009 metų sutrumpinti strateginiai veiklos planai.
  • Aplinkos ministerijos misija – tobulinti darnaus vystymosi principais pagrįstą aplinkos teisinį reguliavimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą.
  • 2009 metais daugiabučiams namams modernizuoti planuojama panaudoti apie 230 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, iš jų 84,4 mln. litų – Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai.
  • 2009 metais numatoma panaudoti apie 700 mln. litų Europos Sąjungos paramos aplinkosaugos projektams.
  • Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos strateginis tikslas – iki 2015 m. saugomų teritorijų plotas Lietuvoje turi siekti apie 1,09 mln. ha.
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL STRATEGINIŲ VEIKLOS PLANŲ 2009 m. vasario 18 d. Nr. 181 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41

(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831) 22 straipsnio 3 punktu ir įgyvendindama Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879; 2009, Nr. 6-167), 59 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti sutrumpintiems ministerijų ir Vyriausybės įstaigų 2009 metų strateginiams veiklos planams (pridedama):
  1. Aplinkos ministerijos.
  2. Finansų ministerijos.
  3. Krašto apsaugos ministerijos.
  4. Kultūros ministerijos.
  5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
  6. Susisiekimo ministerijos.
  7. Sveikatos apsaugos ministerijos.
  8. Švietimo ir mokslo ministerijos.
  9. Teisingumo ministerijos.
  10. Ūkio ministerijos.
  11. Užsienio reikalų ministerijos.
  12. Vidaus reikalų ministerijos.
  13. Žemės ūkio ministerijos.
  14. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
  15. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
  16. Kvalifikacijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
  17. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
  18. Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
  19. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
  20. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
  21. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
  22. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos.
  23. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos.
  24. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
  25. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
  26. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMUNDAS PALAITIS _________________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181 Aplinkos MINISTERIJOS 2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, apibrėžtos pagrindinės aplinkos apsaugos politikos kryptys. Visų pirma tai nuosaiki ir darni ūkio šakų ir regionų ekonomikos plėtra, pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimas, efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas. Labai svarbu mažinti pavojų žmonių sveikatai, užtikrinti geresnę biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugą, racionaliau tvarkyti aplinką. Aktuali problema yra visuomenės ir mokslo vaidmens aplinkosaugos srityje didinimas, Lietuvos kultūrinio savitumo saugomose teritorijose išsaugojimas, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas. Šiomis kryptimis ir bus dirbama 2009–2011 metais. 2009 metai Lietuvai svarbūs ir išskirtiniai energetiniu ir ekonominiu požiūriu. Uždarius valstybės įmonę Ignalinos atominę elektrinę, metinis kurą deginančių įrenginių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vien dėl elektros gamybos padidės nuo 5 iki 7 mln. tonų, palyginti su 2005 metais, todėl reikės aktyviai įgyvendinti energijos taupymą skatinančias priemones. Viena iš jų – spartus senų daugiabučių namų modernizavimas. Iš įvairių šaltinių daugiabučiams namams modernizuoti 2009 metais planuojama panaudoti apie 230 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, iš jų 84,4 mln. litų – Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai vykdyti. Be to, daugiabučiams namams modernizuoti numatyta panaudoti 121 mln. litų Ignalinos programos lėšų ir 23 mln. litų – Europos Sąjungos probleminėms teritorijoms (pavyzdžiui, Akmenės, Ignalinos, Jonavos rajonų savivaldybėms) skirtos paramos, už kurios administravimą atsakinga Vidaus reikalų ministerija. Vykdydami Specialiąją daugiabučių namų modernizavimo programą, operatyviai rengsime pasiūlymus dėl kitų finansinių šaltinių ir būdų panaudojimo daugiabučiams namams ir kitiems pastatams modernizuoti, statybos leidimų daugiabučių namų modernizavimui išdavimo, projektų rengimo ir jų įgyvendinimo procedūrų supaprastinimo. Parengdami atitinkamų teisės aktų projektus, sieksime didinti teritorijų planavimo sistemos veiksmingumą ir skaidrumą, mažinti teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiko ir išteklių sąnaudas, užtikrinti darnios plėtros principų šioje srityje įgyvendinimą. Stiprinsime teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Bus parengti pasiūlymai dėl esamos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros sistemos tobulinimo, atsakomybės už neteisėtų statybų vykdymą sugriežtinimo. Siekdami užtikrinti naujų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo nuostatų įgyvendinimą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, užbaigsime rengti Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų projektus. Aplinkosaugos prioritetai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamose srityse iš esmės nesikeičia. Tačiau atsižvelgdami į turimas lėšas ir jų poreikį galėsime tikslinti finansuojamus projektus. 2009 metais numatoma panaudoti apie 700 mln. litų Europos Sąjungos paramos – Europos regioninės plėtros ir Europos Sąjungos Sanglaudos fondų lėšų. Toliau bus tvarkoma ir plėtojama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, atliekų tvarkymo sistema, gerinama biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, vandens telkinių būklė, tvarkomos užterštos teritorijos, stiprinami aplinkos kokybės institucinio valdymo pajėgumai, informuojama visuomenė apie aplinkos apsaugą. Manome, kad Europos Sąjungos lėšomis finansuojami aplinkosaugos projektai padės mūsų ūkiui išgyventi ekonomikos sunkmetį. Be to, aplinkosaugos požiūriu ekonominiai sunkumai gali turėti ir teigiamą įtaką aplinkai. Įmonės stengsis mažiau vartoti energijos, racionaliau ir taupiau naudos medžiagas, vandenį. Aplinka bus mažiau teršiama. Atsižvelgus į asignavimų mažinimą, nebus vykdoma Apleistų pastatų tvarkymo programa, tačiau bešeimininkių, kitų apleistų pastatų tvarkymo priemonės ir toliau bus įgyvendinamos: tam bus naudojamos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšos. Sumažinta Statybos techninio normavimo ir būsto politikos įgyvendinimo programos vykdymo apimtis, atsisakyta atskiros biudžeto programos klimato kaitos valdymo klausimams spręsti (šių klausimų sprendimas perkeltas į kitas programas). Gerokai sumažinta valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre paslaugų teikimo apimtis. Sumažinus 2009 metų kapitalo investicijas aplinkos sektoriaus investicijų projektams 52 procentais, atsisakyta visų naujų, nuo 2009 metų planuotų pradėti investicijų projektų, sumažinta ir įstaigų ilgalaikio turto įsigijimo apimtis. Taupant kitas lėšas ir siekiant efektyvaus valdymo, bus mažinamos ir administravimo išlaidos. Aplinkos politikos pagrindas ir toliau išliks darnus vystymasis – aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų derinimas. Aplinkos ministerijos 2009–2011 metų strateginiame veiklos plane numatytos ir sėkmingai įgyvendinamos priemonės padės kurti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams, racionaliai naudoti ir gausinti gamtos išteklius, užtikrinti darnų statybos ir būsto sektorių vystymąsi. APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS S1 forma II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI APLINKOS MINISTERIJOS MISIJA – tobulinti darnaus vystymosi principais pagrįstą aplinkos teisinį reguliavimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą, siekiant užtikrinti žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI: I. Užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams, sudaryti sąlygas darniai teritorijų plėtrai. Efekto kriterijai: 1.Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tenkantis 1 mln. litų BVP pagal BVP prognozes einamiesiems metams (t/l mln. litų BVP). 2.Kokybės ir saugos reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens tiekimo paslaugų prieinamumas gyventojams (proc.). 3.Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas gyventojams (proc.). 1 pav. Gyventojų aprūpinimas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis Aplinkos ministerijos duomenys 2000 m., 2007-2008 m., prognozė – 2009 m., 2015 m. 4.Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas gyventojams (proc.). 2 pav. Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas gyventojams Aplinkos ministerijos duomenys 2006–2008 m., prognozė – 2009 m.
  27. Iki nustatytų normų išvalytų ūkio, buities ir gamybinių nuotekų dalis (proc.). 3 pav. Ūkio, buities ir gamybinių nuotekų valymas Aplinkos apsaugos agentūros duomenys 2000–2008 m., prognozė 2009–2015 m.
  28. Sąvartynuose pašalinta komunalinių biologiškai skaidžių atliekų dalis, palyginti su sąvartynuose pašalintu komunalinių atliekų kiekiu (proc.).
  29. Uždaryta aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos reikalavimus neatitinkančių sąvartynų (vnt.). II. Užtikrinti racionalų gamtos išteklių (įskaitant miškus) naudojimą ir tolesnį jų gausinimą, išsaugoti biologinę įvairovę, gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio savitumą. Efekto kriterijai: 1.Medienos išteklių kiekis šalies miškuose (mln. m3). 4 pav. Medienos išteklių kiekis šalies miškuose Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenys 2004–2008 m., prognozė 2009–2011 m.
  30. Saugomų teritorijų plotas (tūkst. ha). 5 pav. Lietuvos saugomų teritorijų plotas Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenys 2001–2008 m., prognozė 2009–2010 m.
  31. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų objektų skaičius (vnt.). 6 pav. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų objektų skaičius Augalų genų banko duomenys 2006–2008 m., prognozė 2009–2011 m. III. Užtikrinti darnų statybos ir būsto sektorių vystymąsi, išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms gyventojų grupėms. Efekto kriterijai: 1.Teisiškai sureguliuota statybos normavimo proceso dalis (proc.). 2.Butų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų (vnt.). 7 pav. Butų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų Aplinkos ministerijos duomenys 2008 m., prognozė – 2009–2011 m.
  32. Būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui (m2). 8 pav. Būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui (m2) Aplinkos ministerijos duomenys 2005 m., 2008 m., prognozė – 2009–2011 m., 2020 m.
  33. Su valstybės parama modernizuotų daugiabučių namų, kurie pastatyti pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 m., dalis (proc.). 9 pav. Su valstybės parama modernizuotų daugiabučių namų, kurie pastatyti pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 m., dalis Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenys 2005–2008 m., prognozė 2009–2011 m. IV. Apsaugoti visuomenės interesus ir prisidėti prie palankių sąlygų ekonominei plėtrai sudarymo tobulinant ir plėtojant nacionalines standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo sistemas. Efekto kriterijai:
  34. Užtikrinantys laisvą prekių judėjimą visi Europos standartai, perimti kaip Lietuvos standartai, yra išleisti ir prieinami visuomenei (proc.).
  35. Išplėstos ir įsisavintos naujos standartizacijos sritys, sudarant naujus technikos komitetus (LST TK) ir įtraukiant suinteresuotas šalis į jų veiklą (vnt.).
  36. Geriausių matavimo galimybių įvairiose matavimų srityse, kurios gali būti realizuotos Lietuvos metrologinėse laboratorijose ir yra pateiktos Tarptautinio svorių ir matų biuro tinklalapyje, skaičius (vnt.). 10 pav. Geriausių matavimo galimybių įvairiose matavimo srityse, pateiktų Tarptautinio svorių ir matų biuro tinklalapyje, skaičius Valstybinės metrologijos tarnybos duomenys 2007–2008 m., prognozė 2009–2011 m.
  37. Pagal Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir tarptautinių dokumentų reikalavimus akredituota atitikties įvertinimo įstaigų (vnt.). 11 pav. Pagal ES ir tarptautinių dokumentų reikalavimus akredituotų atitikties įvertinimo įstaigų skaičius Nacionalinio akreditacijos biuro prie Aplinkos ministerijos duomenys 2007–2008 m., prognozė 2009–2011 m. VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS prie aplinkos ministerijos MISIJA – išsaugoti (arba atkurti) ateities kartoms Lietuvos Respublikai būdingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos vertybes, genofondą, tuo prisidedant prie globalinės aplinkos apsaugos. VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS prie aplinkos ministerijos STRATEGINIAI TIKSLAI:
  38. Užtikrinti saugomų teritorijų kraštovaizdžio stabilumą, kraštovaizdžio vertybių ir biologinės įvairovės išsaugojimą ir atkūrimą.
  39. Pritaikyti saugomas teritorijas lankymui, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui ir poilsiui organizuoti. Efekto kriterijai: 1.Iki 2015 m. saugomų teritorijų Lietuvoje plotas turi siekti apie 1,09 mln. ha, tuo užtikrinant kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos galimybes (per metus padidėjimas – apie 0,01 mln. ha). 2.Iki 2015 m. lankymui ir pažintiniam turizmui pritaikytų teritorijų ir parengtų objektų skaičius turi siekti 520 objektų. 3.Iki 2015 m. parengtų valstybinių parkų teritorijų planavimo dokumentų padaugės 45 procentais (per 2009 metus padaugės ne mažiau kaip 5 užbaigtais teritorijų planavimo dokumentais). 4.Pritaikytų lankymui saugomų teritorijų plotas 2009 metais sieks ne mažiau kaip 5800 ha. lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos misija – teikti patikimą meteorologinę ir hidrologinę informaciją, reikalingą Lietuvos nacionalinėms reikmėms ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti mažinant neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui. lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos strateginiS tikslaS – aprūpinti visuomenę, valstybės institucijas ir ūkio subjektus patikima hidrometeorologine informacija ir užtikrinti jos pateikimą tarptautiniams mainams. Efekto kriterijus – iki 2011 metų sukurta moderni sistema, teikianti hidrometeorologinę informaciją, kurios reikia darniam vystymuisi. Efekto kriterijaus siekimo planas:
  40. Sukurta automatizuota hidrometeorologinių stebėjimų sistema: 1.
  41. 2009 m. automatizuotos 6 meteorologijos stotys ir 6 paprastosios klimato stotys. 1.
  42. Automatizuota vandens matavimo stočių: 2009 m. – 20, 2010 m. – 20, 2011 m. –
  43. 1.
  44. Įrengta meteorologinių radiolokatorių: 2011 m. –
  45. 1.
  46. Įrengta perkūnijos židinių ir žaibų identifikavimo stočių: 2010 m. –
  48. Hidrometeorologinės informacijos pateikimas vartotojams: 2.
  49. Prognozių pasitvirtinimas: 2.1.
  50. Bendrųjų orų prognozių (1–3 paroms) Lietuvai pasitvirtinimas: 2009 m. – 94, 2010 m. – 95, 2011 m. – 95 proc. 2.1.
  51. Perspėjimų apie pavojingus meteorologinius reiškinius pasitvirtinimas: 2009 m. – 85, 2010 m. – 86, 2011 m. – 87 proc. 2.1.
  52. Bendrųjų orų prognozių Lietuvai trukmė: 2009 m. – 7 , 2010 m. – 10, 2011 m. – 14 parų. 2.1.
  53. Bendrųjų orų prognozių Lietuvos apskritims trukmė: 2009 m. – 5, 2010 m. – 7, 2011 m. – 10 parų. Lietuvos geologijos tarnybOS prie Aplinkos ministerijos MISIJA – įgyvendinti valstybės politiką žemės gelmių naudojimo srityje, išsaugant geologinės aplinkos kokybę ateities kartoms, plėtojant geologinės informacijos naudojimą. Lietuvos geologijos tarnybOS prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIAI TIKSLAI: 1.Užtikrinti žemės gelmių išteklių apsaugą ir tausojimą. 2.Saugoti geologinės aplinkos kokybę ir prognozuoti jos pokyčius, nuosekliai tiriant žemės gelmes ir diegiant geologine informacija pagrįstas priemones. 3.Teikti visuomenei geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas ir paleogeografinę raidą. Efekto kriterijai: 1.Žemės gelmių naudojimo augimas (proc.). 2.Geologinės informacijos apie aplinkos būklę gausinimas (užterštų teritorijų ir kitų ekogeologinių tyrimų ataskaitos) (proc.). 3.Valstybinės geologinės informacijos sistemos naudojimo didėjimas (proc.). 4.Naujų gręžinių kerno (m) priėmimas saugoti ir muziejinių rinkinių (vnt.) gausinimas. ValstybinėS teritorijų planavimo ir statybos inspekcijOS prie Aplinkos ministerijos MISIJA – dalyvauti formuojant teritorijų planavimo, statybos valstybinės priežiūros ir statinių naudojimo priežiūros politiką, ją vykdyti, kontroliuoti ir koordinuoti jos įgyvendinimą. ValstybinėS teritorijų planavimo ir statybos inspekcijOS prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIS TIKSLAS – siekti, kad teritorijų planavimas, statinių statyba ir jų naudojamas būtų vykdomi pagal teisės aktų nuostatas. Efekto kriterijus – nustatytų teisės aktų pažeidimų mažėjimas, palyginti su 2008 m. (visų atliktų suplanuotų patikrinimų dalis, proc.). Palyginti su 2008 m., siekiama sumažinti pažeidimų skaičių: 2009 metais – 3 procentais; 2010 metais – 5 procentais; 2011 metais – 5 procentais. APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS MISIJA – administruoti aplinkosaugos projektus, finansuojamus iš ES Sanglaudos, struktūrinių fondų ir 2007–2013 metų struktūrinės paramos. APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti efektyvų ir racionalų ES finansuojamų aplinkosaugos projektų valdymą – planavimą, įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, lėšų tinkamumą, išmokėjimą ir apskaitą. Efekto kriterijai:
  54. Baigtų aplinkosaugos projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, gausėjimas (vnt).
  55. Pasirašytų sutarčių, finansuojamų iš ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos programų, gausėjimas (vnt.). S2 forma III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS Programa Tikslai Siekiami rezultatai 2009 metais 1.Bendrosios aplinkos politikos įgyvendinimo koordinavimas (programą vykdys Aplinkos ministerija)
  56. Užtikrinti tinkamą aplinkos politikos įgyvendinimą
  57. Palyginti su 2008 m., sumažės gyventojų ir kitų ūkio subjektų pagrįstų skundų dėl Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnų veiksmų.
  58. Bus pašalinta 95 proc. Europos Komisijos inicijuotų pažeidimo procedūrų Aplinkos ministerijos kompetencijos klausimais.
  59. Žaliųjų pirkimų dalis viešuosiuose pirkimuose pasieks 5 proc.
  60. Mažinti išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įgyvendinti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo nuostatas Bus siekiama, kad 2009 m. į atmosferą išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršytų 26 mln. tonų 2.Valstybinis aplinkos monitoringas, taršos prevencija ir upių baseinų valdymas (programą vykdys Aplinkos ministerija)
  61. Atsižvelgiant į esamus tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius poreikius, sudaryti sąlygas aprūpinti atsakingas valstybės ir tarptautines institucijas, visuomenę patikima informacija apie gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus gamtinės aplinkos būklės pokyčius. Tai padės pagrindą objektyviam Lietuvos gamtinės aplinkos kokybės valdymui ir prisidės prie ES aplinkos būklės gerinimo Pagal ES teisės aktų reikalavimus reikalingos pateikti ir pateiktos ES institucijoms informacijos apie Lietuvos gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus aplinkos būklės pokyčius dalis padidės iki 90 proc.
  62. Sudaryti sąlygas pasiekti gerą vandens būklę vandens telkiniuose, esančiuose upių baseinų rajonuose Bus sukurta 70 proc. pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimus būtinų atlikti šioje direktyvoje numatytų darbų pirmiems upių baseinų rajonų valdymo planams ir priemonių programoms parengti
  63. Užtikrinti tinkamą ir saugų cheminių medžiagų ir preparatų valdymą Užregistruotų teisės aktų reikalavimų pažeidimų dėl cheminių medžiagų ir preparatų tiekimo į rinką ar kitokio tvarkymo skaičius sumažės iki 21 proc. patikrintų įmonių skaičiaus
  64. Sudaryti sąlygas geresnei taršos prevencijai Įmonės ir valstybės institucijos bus geriau informuojamos apie prieinamiausius gamybos būdus ir savanoriškai pasirenkamas aplinkosaugos sistemas (bus organizuojami seminarai, parengti informaciniai leidiniai) 3.Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė (programą vykdys Aplinkos ministerija) Užtikrinti tinkamą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę
  65. Bus patikrinti, įvertinti ir konsultuoti 25 regionų aplinkos apsaugos departamentų (toliau vadinama – RAAD) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės padaliniai.
  66. Kvalifikaciją pakels 280 RAAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų.
  67. Bus nustatytos sąlygos poveikį aplinkai darantiems ūkinės veiklos vystymo projektams (8000 projektų).
  68. Bus kontroliuojama 2500 taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytomis sąlygomis ir normatyvais reguliuojamų objektų.
  69. Pramonės ir jiems prilygintinuose objektuose nustatytų pažeidimų ir atliktų patikrinimų santykis sumažės iki 27 proc.
  70. Miškų naudojimo atkūrimo nustatytų pažeidimų ir patikrinimų santykis sumažės iki 8 proc.
  71. Gyvosios gamtos naudojimo nustatytų pažeidimų ir patikrinimų santykis sumažės iki 32 proc. 4.Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija) Sumažinti daromą gamtai žalą, optimizuoti retų ir nykstančių gyvūnų išteklius, efektyvinti aplinkos apsaugos kontrolę, monitoringą, gerinti visuomenės informavimą ir ekologinį švietimą
  72. Bus įgyvendinta 120 aplinkosaugos priemonių.
  73. Bus įgyvendinti 22 moksliniai taikomieji ir monitoringo darbai.
  74. Bus įgyvendinta 13 aplinkosaugos veiklos efektyvumo didinimo (kontrolė, mobilumas, operatyvumas) priemonių 5.Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija) Finansuojant aplinkos apsaugos investicinius projektus privačiame ir visuomeniniame sektoriuose, sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai
  75. Įgyvendinus oro taršos mažinimo projektus, 42 proc. sumažės neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai.
  76. Įgyvendinus atliekų tvarkymo projektus, 20 proc. sumažės neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai.
  77. Įgyvendinus vandenų taršos mažinimo projektus, 63 proc. sumažės neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai 6.Specialioji gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija) Sumažinti aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis
  78. Antrinių žaliavų surinkimo konteineriais bus aprūpinta 70 proc. gyventojų, vidutiniškai skiriant 1 komplektą 600 gyventojų (bus įvykdyti minimalūs antrinių žaliavų surinkimo konteinerių tankumo reikalavimai, numatyti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane).
  79. Tvarkant galvaninių elementų (baterijų) atliekas, biudžeto lėšomis bus sutvarkyta 4 proc. 2008 metais į vidaus rinką išleistų galvaninių elementų (baterijų).
  80. Visose apskrityse mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamaisiais gaminiais ir pakuote mokėtojams bus organizuoti seminarai elektros ir elektronikos įrangos tvarkymo, mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo ir apskaičiavimo klausimais.
  81. Visose savivaldybėse bus organizuotos visuomenės informavimo ir švietimo apie atliekų tvarkymą priemonės
  82. Gamtos paveldo vertybių išsaugojimas (programą vykdys Aplinkos ministerija)
  83. Išsaugoti augalų genetinius išteklius, kas leis panaudoti sukauptą genofondą ir jo tyrimų rezultatus selekcijoje, mokslo tikslams, gamyboje Bus atrinkta ir augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirta 24,23 proc. augalų genetinių išteklių objektų (iš viso numatyta įrašyti 9489 objektus, iki 2009 metų įrašyta 1783, 2009 metais planuojama įrašyti 517 objektų)
  84. Populiarinti gamtos paveldą, siekiant ugdyti visuomenės pagarbą gamtai
  85. Planuojama, kad Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų aplankys ne mažiau kaip 33 tūkst. lankytojų, šis muziejus organizuos 50 gamtosauginių renginių.
  86. Planuojama, kad Respublikinį V. Into akmenų muziejų aplankys 9 tūkst. lankytojų, organizuotose paskaitose dalyvaus 3,5 tūkst. klausytojų
  87. Sudaryti Aplinkos ministerijos muziejuose sąlygas tinkamai kaupti, saugoti, restauruoti, eksponuoti ir apsaugoti gamtos paveldo vertybes
  88. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus ekspozicinių erdvių plotas bus padidintas iki 3 tūkst. kv. m, 5 proc. eksponatų bus papildyta virtualia informacija, pristatyta muziejaus ekspozicijoje, 15 proc. muziejaus rinkinyje esančių eksponatų bus įtraukta į skaitmeninį formatą.
  89. Respublikiniame V. Into akmenų muziejuje bus įrengta 10 kv. m rinkinių saugykla, lankytojai tiesiogiai galės susipažinti su 5 tūkst. muziejaus rinkinių, o naudodamiesi informacinėmis technologijomis – 9 tūkst. muziejaus rinkinių (arba 6,6 proc. visų muziejaus rinkinių) 8.Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija) Užtikrinti išteklius tausojančią miškų ūkio plėtrą
  90. 2009 metais šalies miškingumas bus padidintas 0,05 proc.
  91. Bus apmokyta 500 privačių miškų savininkų.
  92. Bus inventorizuota ir apskaityta 220 tūkst. ha šalies miškų 9.Specialioji aplinkos sektoriaus biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)
  93. Užtikrinti Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų papildomų aplinkosauginių paslaugų teikimą
  94. Bus atlikta 5000 aplinkos komponentų tyrimų ūkio subjektams.
  95. Bus 100 proc. užtikrintas informacijos apie miškus fiziniams ir juridiniams asmenims teikimas (pateikta 4600 pažymų apie miško sklypų žemės ir miško vertę miško savininkams; 70 fizinių ir juridinių asmenų bus pateikta informacija apie miškus elektronine forma).
  96. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas išduos 4200 licencijų mėgėjiškai žūklei.
  97. Kauno T. Ivanausko zoologijos ir Respublikiniame V. Into akmenų muziejuose bus organizuota 120 teminių aplinkosaugos ekskursijų.
  98. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje bus sukurta 600 daugiau naujų muziejinių eksponatų nei 2008 m.
  99. Užtikrinti Lietuvos ekonomikos aprūpinimą naujausiais Europos ir tarptautiniais standartais, perimtais kaip Lietuvos standartai pagal standartų programą Bus perimti ir išleisti visi Europos standartai, įtraukti į Lietuvos standartų programą (1500 standartų)
  100. Laiduoti Lietuvoje naudojamų matavimo priemonių patikimumą
  101. Bus patvirtinta ir įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą 30 matavimo priemonių tipų ir jų modifikacijų, išduoti leidimai naudoti matavimo priemones Lietuvoje.
  102. Bus išduota 20 leidimų ženklinti fasuotus produktus ir matavimo indus e ir ? ženklais
  103. Plėtoti atitikties įvertinimo įstaigų teikiamų paslaugų rinką, siekiant sudaryti ūkio subjektams palankesnes sąlygas plėtoti verslą Bus išplėtota atitikties įvertinimo paslaugų rinka – bus akredituotos atitikties įvertinimo įstaigos trijose naujose srityse 10.Statybos techninis normavimas ir būsto politikos įgyvendinimas (programą vykdys Aplinkos ministerija)
  104. Sukurti atitinkančius šiuolaikines technologijas ir statybos produktus nacionalinius normatyvinius statybos ir statinių priežiūros techninius dokumentus, juos nuolat atnaujinti, atsižvelgiant į naujų ES direktyvų dokumentų reikalavimus
  105. Siekiant didinti statinių energinį efektyvumą, bus parengti 2 nacionaliniai normatyviniai statybos ir statinių priežiūros techniniai dokumentai.
  106. Siekiant didinti statinių energinį efektyvumą, bus atnaujinti 2 nacionaliniai normatyviniai statybos ir statinių priežiūros techniniai dokumentai
  107. Įgyvendinti Lietuvos būsto strategiją
  108. Socialinių būstų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, padidės iki
  110. Gyvenamųjų namų remonto ir rekonstravimo darbų apimtis, palyginti su 2008 m., padidės 2,5 proc.
  111. Apie 500 būsto sektoriaus dalyvių bus apmokyta valdyti ir prižiūrėti būstą 11.Specialioji daugiabučių namų modernizavimo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija) Didinti daugiabučių namų energinį efektyvumą – skatinti juos modernizuoti ir tobulinti finansavimo mechanizmą Palyginti su 2008 m., 80 proc. padaugės iš šios programos lėšų finansuojamų ir įgyvendintų daugiabučių namų, pastatytų pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 m. modernizavimo projektų (planuojama įgyvendinti 145 daugiabučių namų modernizavimo projektus) 12.Specialioji Lietuvos pasiekimų pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ Kinijoje programa (programą vykdys Aplinkos ministerija) Tinkamai pristatyti Lietuvą pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ Pasaulinėje parodoje Lietuva pristatys sėkmingą patirtį miestų planavimo ir plėtros, gyvenamojo būsto statybų ir modernizavimo, miestų želdynų ir kitų rekreacinių zonų kūrimo, viešojo transporto, komunalinių paslaugų ir kitose srityse. Bus suprojektuoti ir įrengti paviljonas ir ekspozicija, pasirengta nacionalinės dienos renginių organizavimui, organizuoti Lietuvos pristatymo renginiai Lietuvoje ir Kinijoje 13.Nacionalinės standartizacijos sistemos vystymas (programą vykdys Aplinkos ministerija)
  112. Įgyvendinti valstybės politiką standartizacijos srityje, plėtoti ir tobulinti nacionalinę standartizaciją Bus atlikti visi planuoti atlikti viešosios apklausos ir balsavimai dėl standartų projektų
  113. Užtikrinti atstovavimą Lietuvos ekonomikos interesams tarptautinėse ir Europos standartizacijos organizacijose Bus užtikrintas dalyvavimas tarptautinių ir Europos organizacijų, kurių narys yra Lietuvos standartizacijos departamentas, veikloje (2008 m. Lietuvos standartizacijos departamentas buvo 5 tarptautinių organizacijų narys: Tarptautinės standartizacijos organizacijos, Tarptautinės elektrotechnikos komisijos, Europos standartizacijos komiteto, Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto ir Europos telekomunikacijų standartų instituto)
  114. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka keistis informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras Bus notifikuoti visi Lietuvos standartizacijos departamentui pateikti ES ir PPO techninių reglamentų ir standartų projektai
  115. Rengti Eurokodų nacionalinius priedus Bus parengta 34 Eurokodų nacionaliniai priedai 14.Nacionalinės metrologijos sistemos vystymas (programą vykdys Aplinkos ministerija) Kurti ir vystyti nacionalinę metrologijos sistemą pagal ES valstybių patirtį
  116. Valstybinės metrologijos tarnybos darbo kokybė pagerės taip, kad jos veikla bus teigiamai įvertinta 90 proc. vartotojų, dalyvausiančių apklausoje.
  117. Bus suderinti su ES teisės aktais visi nacionaliniai teisės aktai.
  118. Kalibravimo paslaugos sudarys 15 proc. metrologinių paslaugų.
  119. Naudojant valstybinius matavimo vienetų etalonus, bus sukalibruota 700 matavimo priemonių 15.Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas (programą vykdys Aplinkos ministerija)
  120. Užtikrinti atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimo atitiktį ES ir kitų dokumentų reikalavimams Visos atitikties įvertinimo įstaigos, pateikusios paraiškas, bus akredituotos pagal ES ir kitų dokumentų reikalavimus
  121. Palaikyti atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatų tarptautinį pripažinimą, tuo sudarant vieną iš sąlygų laisvam prekių judėjimui Bus pasiektas ir palaikomas atitikties įvertinimo įstaigų tarptautinis pripažinimas visose srityse, kuriose yra atitinkami susitarimai (7 sritys)
  122. Saugomų teritorijų tvarkymas (programą vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba)
  123. Išsaugoti ir pritaikyti lankymui kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo vertybes
  124. Saugomų teritorijų režimo pažeidimų sumažės 2 proc.
  125. 4 saugomose teritorijose bus įrengti ne mažiau kaip 4 lankytojų centrai
  126. Užtikrinti saugomų teritorijų apsaugą ir optimalų naudojimą Ne mažiau kaip 10 proc. padaugės parengtų naujų ir pataisytų teisės aktų, kurių reikia saugomų teritorijų tvarkymui, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui užtikrinti
  127. Specialioji valstybinių parkų ir rezervatų paslaugų teikimo programa (programą vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) Sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui ir poilsiui organizuoti, pritaikyti saugomas teritorijas lankymui
  128. Panaudojant lėšas, gautas už suteiktas paslaugas, 6 proc. padidės sutvarkytų saugomų teritorijų plotas.
  129. Atidarius naujus lankytojų centrus, lankytojų pagausės 1 tūkstančiu
  130. Hidrometeorologiniai stebėjimai ir prognozės (programą vykdys Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) Tenkinti valstybinių institucijų ir visuomenės poreikius gauti tikslią, išsamią ir patikimą hidrometeorologinę informaciją
  131. Bendrųjų orų prognozių (1–3 paroms) pasitvirtinimas sieks 94 proc., trukmė – 7 paras.
  132. Bendrųjų orų prognozių Lietuvos apskritims trukmė sieks 5 paras.
  133. Perspėjimų apie pavojingus meteorologinius reiškinius pasitvirtinimas sieks 85 proc.
  134. Specialioji lėšų, gautų už teikiamas meteorologinės informacijos paslaugas, programa (programą vykdys Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) Aprūpinti ūkio subjektus patikima specialiąja hidrometeorologine informacija, kurios reikia jų veiklai užtikrinti
  135. Specializuotų hidrometeorologinių prognozių pasitvirtinimas sieks 80 proc.
  136. Aviacinių meteorologinių prognozių pasitvirtinimas sieks 87 proc.
  137. Meteorologinės informacijos pristatymas laiku sieks 98 proc. 20.Žemės gelmių išteklių tausojimas ir kokybės išsaugojimas (programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Lietuvos geologijos tarnyba)
  138. Užtikrinti žemės gelmių ir jų išteklių apsaugą ir tausojimą Bus vykdoma 30 žemės gelmių išteklių objektų naudojimo priežiūra, atlikta 110 žemės gelmių išteklių reguliavimo veiksmų (išduota 50 leidimų naudoti žemės gelmių išteklius, 15 leidimų tirti žemės gelmes ir kita)
  139. Saugoti geologinės aplinkos kokybę ir prognozuoti jos pokyčius, nuosekliai tiriant žemės gelmes ir diegiant geologine informacija pagrįstas priemones
  140. Bus užbaigta 12 tyrimo projektų ir pateiktos ataskaitos.
  141. Bus įvertintos inžinerinės geologinės sąlygos 12 aktyvaus karsto rajono objektų.
  142. Bus įvertinti požeminio vandens ištekliai 4 objektuose.
  143. Bus išleistas seismologinis biuletenis.
  144. Bus vykdomas požeminio vandens monitoringas, išleistas kasmetinis biuletenis.
  145. Bus suteikta geologinė informacija 1200 vartotojų 21.Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa (programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba)
  146. Vykdyti kompleksinius geologinius tyrimus svarbiuose ūkio subjektuose Bus įvykdyti 5 geologinių tyrimų užsakymai
  147. Teikti gręžinių kerno tvarkymo (revizijos), geologines paslaugas Bus revizuotas 15 gręžinių kernas 22.Kerno muziejaus veiklos plėtojimas (programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba) Reprezentuoti visuomenei gausią geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas ir paleogeografinę raidą
  148. Planuojama sutvarkyti 4000 muziejaus eksponatų.
  149. Bus priimtas saugoti naujų gręžinių kernas.
  150. Bus pateikta tyrimams 5000 m kerno 23.Teritorijų planavimo, statybos valstybinė priežiūra, statinių naudojimo priežiūros koordinavimas (programą vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos)
  151. Siekti, kad teritorijų planavimas būtų vykdomas teisėtai, apginti visuomenės ir valstybės interesus šioje srityje Bus pasiekta, kad visi nustatyti pažeidimai teritorijų planavimo srityje būtų pašalinti teisės aktuose nustatytais terminais
  152. Siekti, kad statinių projektavimas ir statyba būtų vykdomi teisėtai, apginti visuomenės ir valstybės interesus šioje srityje Bus pasiekta, kad visi nustatyti pažeidimai statybos srityje būtų pašalinti teisės aktuose nustatytais terminais
  153. Siekti, kad teritorijų planavimo, statybos valstybinė priežiūra, taip pat statinių naudojimo priežiūra būtų vykdoma kokybiškai Palyginti su 2008 metais, 3 proc. sumažės pagrįstų skundų dėl viešojo administravimo subjektų netinkamai atliekamos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros, statybos valstybinės priežiūros ir statinių naudojimo priežiūros
  154. Siekti, kad viešosios paslaugos statybos srityje būtų teikiamos skaidriai Visi paslaugų gavėjų nuotoliniu būdu pateikti prašymai bus priimti ir suteiktos viešosios paslaugos naudojantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“
  155. ES fondų aplinkosaugai administravimas (programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)
  156. Užtikrinti, kad įgyvendinant ES fondų aplinkosaugai administravimo programą, ES ir bendrojo finansavimo lėšos būtų naudojamos tinkamai, pagal ES lėšų tinkamumo reglamentus, ir būtų pasiekti numatyti projektų tikslai Bus suorganizuoti ir įvykdyti 8 kvietimai dėl 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos paraiškų pateikimo atliekų, vandentvarkos, oro apsaugos, gamtos išteklių išsaugojimo ir žalos aplinkai prevencijos skatinimo sektoriuose
  157. Administruoti atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemų modernizavimo ir oro apsaugos įgyvendinimo projektus, kuriems skirtas ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos finansavimas Bus parengtos ir pasirašytos 75 projekto finansavimo sutartys su paramos gavėjais atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemų modernizavimo projektams įgyvendinti
  158. Administruoti gamtos išteklių išsaugojimo ir žalos aplinkai prevencijos skatinimo projektus, kuriems skirtas ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos finansavimas Bus parengta ir pasirašyta 50 projekto finansavimo sutarčių su paramos gavėjais gamtos išteklių išsaugojimo ir žalos aplinkai prevencijos skatinimo projektams įgyvendinti 25.Specialioji Sanglaudos fondo programa (programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra) Pasinaudojant ES Sanglaudos fondo paramos lėšomis ir užtikrinant bendrąjį finansavimą, modernizuoti atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemas ir įgyvendinti techninės pagalbos projektus
  159. Planuojama baigti įgyvendinti 6 vandentvarkos ir atliekų tvarkymo sistemos projektus.
  160. Planuojama baigti administruoti 75 projektų rangos ir paslaugų teikimo sutartis 26.Specialioji ES finansinio instrumento LIFE + programa (programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra) Prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos priemonių įgyvendinimo. Skatinti priemonių vykdymą, kuriomis įgyvendinami Kioto protokolo tikslai, mažinamas klimato kaitos poveikis ekosistemoms, rengiami ir įgyvendinami upių baseinų valdymo planai, įgyvendinama Bendrijos teminė strategija dėl oro taršos, mažinamas triukšmas, cheminių medžiagų naudojimo rizika ir įgyvendinama Bendrijos teminė strategija dėl tvaraus pesticidų naudojimo. Užtikrinti reguliarų ir veiksmingą informacijos srautą, kad būtų suteiktas pagrindas politiniams sprendimams aplinkosaugos srityje, ir gyventojams suteikti galimybę daugiau sužinoti apie aplinkos būklę ir pokyčius. Skatinti nevalstybines organizacijas, kurios visų pirma veikia Europos lygiu aplinkosaugos srityje Bus parengtos ir pasirašytos 3 projektų bendro finansavimo sutartys su Europos Komisijos atrinktais LIFE+ projektų vykdytojais Lietuvoje S3 forma IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS (2009 metai) Programų pavadinimai Lėšos, tūkst. litų Pareigybės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kitos lėšos (nurodomi šaltiniai) iš viso iš jų ES lėšos I. Aplinkos ministerija 1.Bendrosios aplinkos politikos įgyvendinimo koordinavimas 27 506 2531 2.Valstybinis aplinkos monitoringas, taršos prevencija ir upių baseinų valdymas 11 341 2092 3.Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė 42 440 8033 4.Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa 8 000 5.Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa 13 000 6.Specialioji gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa 17 000 7.Gamtos paveldo vertybių išsaugojimas 5 236 1034 8.Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa 19 000 1055 9.Specialioji aplinkos sektoriaus biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa 1 271 76 10.Statybos techninis normavimas ir būsto politikos įgyvendinimas 300 11.Specialioji daugiabučių namų modernizavimo programa 84 372 30 12.Specialioji Lietuvos pasiekimų pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ Kinijoje programa 4 977 21 13.Nacionalinės standartizacijos sistemos vystymas 4 095 62 14.Nacionalinės metrologijos sistemos vystymas 3 624 14 15.Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas 943 13 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 243 105 1 601 1 Iš jų 250 – Aplinkos ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius (iš jų 2 pareigybės – Specialiajai Lietuvos pasiekimų pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ Kinijoje programai), 5 pareigybės – Žinybiniam archyvui. 2 Iš jų 126 – Aplinkos apsaugos agentūrai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 83 pareigybės – Jūrinių tyrimų centrui. 3 Iš jų 753 – Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 50 pareigybių – Valstybei aplinkos apsaugos inspekcijai. 4 Iš jų 9 – Augalų genų bankui patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 82 pareigybės – Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejui, 12 pareigybių – Respublikiniam V. Into akmenų muziejui. 5 Iš jų 37 – Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 18 pareigybių – Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybai, 9 pareigybės – Miško sanitarinės apsaugos tarnybai, 41 pareigybė – Valstybinei miškotvarkos tarnybai. 6 Iš jų 5 – Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejui patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 2 pareigybės – Respublikiniam V. Into akmenų muziejui. II. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
  161. Saugomų teritorijų tvarkymas 21 121 675
  162. Specialioji valstybinių parkų ir rezervatų paslaugų teikimo programa 750 16 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 21 871 691 Kita svarbi informacija Įgyvendinant programų tikslus, dalyvauja savivaldybės, miškų urėdijos. Apie numatomą jų finansinį indėlį duomenų nėra III. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
  163. Hidrometeorologiniai stebėjimai ir prognozės 7 476 322
  164. Specialioji lėšų, gautų už teikiamas meteorologinės informacijos paslaugas, programa 2 910 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 10 386 322 IV. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
  165. Žemės gelmių išteklių tausojimas ir kokybės išsaugojimas 6 301 117
  166. Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa 248
  167. Kerno muziejaus veiklos plėtojimas 1 798 15 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 8 347 131 Kita svarbi informacija Programą „Kerno muziejaus veiklos plėtojimas“ vykdys Lietuvos geologijos muziejaus darbuotojai (15 darbuotojų); Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa (68 tūkst. litų) bus vykdoma Lietuvos geologijos muziejaus darbuotojų V. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
  168. Teritorijų planavimo, statybos valstybinė priežiūra, statinių naudojimo priežiūros koordinavimas 4 473 60 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 4 473 60 VI. Aplinkos projektų valdymo agentūra
  169. ES fondų aplinkosaugai administravimas 338 955 302 932 85
  170. Specialioji Sanglaudos fondo programa 388 637 132 317
  171. Specialioji ES finansinio instrumento LIFE + programa 3 836 0 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 731 428 435 249 85 _________________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181 FINANSŲ MINISTERIJOS 2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS i. vadovo įžanginis žodis Atsižvelgdama į esamą ekonominę padėtį ir makroekonomines tendencijas, Finansų ministerija siekia efektyviai valdyti viešuosius finansus laikydamasi fiskalinės drausmės, tuo padėdama šaliai pasirengti staigiam ekonomikos sulėtėjimui ir atlaikyti didelę įtampą valstybės finansų sistemoje. 2009 metais Finansų ministerija dės visas pastangas suvaldyti ekonomikos krizę ir jos pasekmes, stengsis, kad susidariusi nepalanki šalies ekonominė situacija mažiausiai paliestų socialiai jautriausius visuomenės sluoksnius. Įgyvendinant biudžeto politiką, bus atsižvelgiama į poreikį išsaugoti ūkio plėtrai būtiną paklausą, siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, sugrąžinti užsienio finansuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir panaudoti visas galimybes, kad būtų padėti pamatai 2011 metų bendrojo vidaus produkto augimui. Finansų ministerija kartu su kitomis valdžios institucijomis privalo sėkmingai įgyvendinti Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. XI-52, numatytą Krizės įveikimo planą. Šio plano nuostatos buvo taikomos ir sudarant Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžetą. Pagrindinis krizės įveikimo plano tikslas – pasiekti jame numatytą 5,3 mlrd. litų finansinį rezultatą (mažinant Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto deficitą, Lietuvos Respublikos 2009 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą ir papildant Rezervinį (stabilizavimo) fondą). Kartu su patvirtintu Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžetu buvo priimtas mokesčių įstatymų pakeitimų įstatymų paketas, kur buvo peržiūrėti ir optimizuoti pagrindiniai mokesčiai. Tai viena reikšmingiausių mokesčių sistemos reformų per mūsų valstybės istoriją nuo Nepriklausomybės paskelbimo pradžios. 2009 metais bus pertvarkytas strateginio planavimo ciklas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo sistema siekiant, kad asignavimų valdytojų strateginių veiklos planų vertinimo kriterijai būtų tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai išmatuojami ir orientuojami į konkrečius rezultatus, įdiegiant jų stebėsenos ir korekcinių veiksmų sistemą. 2009 metais bus toliau koordinuojamas 2004–2006 metų ir 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimas Lietuvoje: bus įvertintas daugiau nei 3 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą poveikis Lietuvos ūkio plėtrai, imtasi priemonių 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimo procedūroms supaprastinti ir šios paramos panaudojimui paspartinti. Europos Sąjungos fondų parama Lietuvai 2007–2013 metais sudaro daugiau kaip 23 mlrd. litų. Pagal atliktą išankstinį nepriklausomų ekspertų įvertinimą, efektyviai panaudojus visas 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, papildomai galėtų būti sukurta apie 52 mlrd. litų bendrojo vidaus produkto. Finansų ministerija ir jai pavaldžios institucijos sieks užtikrinti, kad šalyje funkcionuotų efektyvi ir moderni mokesčių ir jų administravimo sistema. Šiam tikslui bus sukurta subalansuota apmokestinimo sistema, užtikrinanti stabilias biudžeto pajamas, plėtojamos elektroninės paslaugos, kad mokesčių mokėtojai būtų tinkamai ir laiku informuojami. Bus siekiama, kad taikoma apskaitos ir audito sistema užtikrintų finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos tikrumą ir patikimumą. 2009–2011 metais bus užbaigta įgyvendinti Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reforma, peržiūrėti ir, jei reikia, papildyti visi viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai ir kiti reikiami teisės aktai. Ministerija formuoja šalies fiskalinę politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu. Kad būtų užtikrintas efektyvus ir racionalus valstybės ir Europos Sąjungos lėšų valdymas ir panaudojimas, bus sukurtos viešojo ir privataus sektorių partnerystės teisinės, institucinės, administracinės sąlygos ir korupcijos prevencijos mechanizmas, parengta Centralizuoto valstybės turto valdymo strategija ir jos įgyvendinimo priemonės. Ministerija taip pat sieks užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti skolos valstybės vardu valdymą. Ministerijos laukia ir kiti uždaviniai – toliau bus tęsiama fiskalinė konsolidacija, didinamas ūkio konkurencingumas, prižiūrima ir siekiama, kad stiprėtų tiek Finansų ministerijos, tiek jai pavaldžių įstaigų administraciniai gebėjimai, pagal ministerijos kompetenciją būtų tinkamai atstovaujama mūsų valstybei. Tikiuosi, kad mums pavyks įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus ir sustiprinti valstybės finansų sritį. FINANSŲ MINISTRAS ALGIRDAS ŠEMETA S1 forma II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI ir efekto kriterijai FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą. FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – formuoti finansų politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) lėšų valdymą ir panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą. Efekto kriterijai:
  172. Valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas, BVP proc.
  173. Valdžios sektoriaus skola, BVP proc.
  174. Efektyvus 2007–2013 metų ES fondų lėšų administravimas – panaudota lėšų dalis iš visų Lietuvai 2007–2013 metams skirtų ES fondų lėšų, proc. MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – užtikrinti rinkos ir visuomenės saugumą ir saugą, muitinės administruojamų mokesčių surinkimą, sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, diegiant elektroninę muitinės aplinką. MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – rinkos ir visuomenės apsauga užsienio prekybos srityje, Europos Bendrijos muitų ir prekybos politikos įgyvendinimas. Efekto kriterijai: ?
  175. Gautų ir planuotų įplaukų (muitai, PVM, akcizai) santykis, proc. ?
  176. Asmenų arba jų atstovų, įgaliotų atstovauti jiems muitinėje atliekant muitinės veiklos taisyklių nustatytus veiksmus ir formalumus, vežėjų, muitinės tarpininkų, klientų ir partnerių poreikių patenkinimo lygis pagal apklausų duomenis, proc.
  177. Užkardytos žalos valstybei dydžio (nesumokėtų privalomųjų mokesčių nuo sulaikytų prekių) pokyčiai, palyginti su 2008 metais, – padidėjimas nuo 6 iki 7 mln. litų. VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – skatinti mokesčių mokėtojus savanoriškai mokėti mokesčius, padėti jiems teisingai juos apskaičiuoti ir sumokėti, užtikrinti mokesčių administravimo politikos įgyvendinimą. VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti mokesčių surinkimą, didinti mokesčių mokėtojų pasitikėjimą mokesčių administratoriumi ir formuoti palankią visuomenės nuomonę apie savanorišką mokesčių mokėjimą. Efekto kriterijai:
  178. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos administruojamų gautų ir planuotų nacionalinio biudžeto pajamų santykis, proc.
  179. Pasitikinčių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos veikla respondentų (fizinių asmenų) dalis, proc.
  180. Pasitikinčių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos veikla respondentų (juridinių asmenų) dalis, proc.
  181. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos finansavimo išlaidų ir surinktų mokesčių, įmokų santykis, proc. FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRO MISIJA – vykdyti finansinius ekonominius santykius reguliuojančių institucijų valstybės tarnautojų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, stiprinti jų administracinius gebėjimus. FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRO STRATEGINIS TIKSLAS – siekti, kad kuo daugiau valstybės tarnautojų tobulintų kvalifikaciją, rengiant ir įgyvendinant šių dienų poreikius atitinkančias kvalifikacijos tobulinimo programas. Efekto kriterijus – kvalifikaciją tobulinusių Finansų ministerijos, jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų, kitų institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų skaičiaus, tenkančio tūkstančiui visų valstybės tarnautojų, palyginti su 2008 metų kvalifikaciją tobulinusių Finansų ministerijos, jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų, kitų institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų skaičiumi, tenkančiu tūkstančiui visų valstybės tarnautojų, santykis, proc. S2 forma III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS Programa Tikslai Siekiami rezultatai 2009 metais
  182. Finansų politikos formavimas ir įgyvendinimas (programą vykdys Finansų ministerija)
  183. Siekti formuoti Lietuvos fiskalinę politiką, suderinamą su ES Stabilumo ir augimo pakto reikalavimais
  184. Bus parengta Lietuvos konvergencijos programa, apibrėžianti vidutinio laikotarpio ekonominės politikos tikslus – pasiekti tvarų Mastrichto konvergencijos kriterijų vykdymą ir pasirengti euro įvedimui.
  185. Bus užtikrinta reguliari ir geros kokybės fiskalinė priežiūra, laikantis ES Stabilumo ir augimo pakto reglamentų.
  186. Bus įvykdytos Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programoje numatytos makroekonominės politikos priemonės, parengta makroekonominės dalies priemonių pažangos fiskalinės politikos, mokesčių sistemos ir struktūrinių reformų srityje ir naujų politikos iniciatyvų, prisidedančių prie vidutinio laikotarpio ekonominės politikos tikslų, ataskaita
  187. Užtikrinti tinkamą ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos planavimą ir panaudojimą Laiku ir sėkmingai bus baigti įgyvendinti visi ES pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės projektai, baigta paskirstyti 2004–2009 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama Lietuvai (pasirašytos paramos sutartys su donorais dėl visų Lietuvai skirtų lėšų), paskirstyta Šveicarijos Konfederacijos finansinės paramos Lietuvai 20 proc. sumos (parengtos programos ir pasirašytos paramos sutartys su donorais dėl šios lėšų dalies)
  188. Siekti, kad funkcionuotų efektyvi ir moderni mokesčių ir jų administravimo sistema
  189. Bus sukurta subalansuota apmokestinimo sistema, užtikrinanti stabilias biudžeto pajamas, vietoj neefektyvių mokestinių lengvatų įteisinanti mokestines paskatas valstybės prioritetinėse srityse.
  190. Padaugės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių. 2009–2011 m. kasmet bus sudaroma po 2 naujas sutartis
  191. Siekti, kad taikoma apskaitos ir audito sistema užtikrintų finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos tikrumą ir patikimumą
  192. 2009–2011 m. bus baigtos įgyvendinti Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718, priede numatytos antrojo etapo įgyvendinimo priemonės.
  193. Bus įvertinta teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, atitiktis vartotojų poreikiams, ES teisės nuostatoms ir atliktos reikiamos pataisos.
  194. Bus parengti teisės aktai, kurių reikia auditorių ir audito įmonių audito veiklos viešajai priežiūrai atlikti, ir įvykdyti juose numatyti veiksmai atlikto audito kokybei užtikrinti
  195. Optimizuoti valstybės lėšų planavimą, siekti, kad jos būtų efektyviai naudojamos ir tobulinamas jų valdymas
  196. Bus patobulinta strateginio planavimo metodika, leisianti pagerinti institucijų strateginių veiklos planų ir metinių veiklos planų kokybę.
  197. Bus perskirstytos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas, biudžetas) lėšos, siekiant jas efektyviau panaudoti, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl valstybės institucijų veiklos ir finansinio auditų.
  198. Siekiant optimizuoti biudžeto vykdymo ir planavimo procesus, gerinti valstybės pinigų išteklių valdymą ir apskaitą, bus sukurtos, optimizuotos ir modernizuotos 5 Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau vadinama – VBAMS) funkcijos. Mažinant VBAMS naudojimo sąnaudas, siekiant efektyviai panaudoti specialistų kompetenciją, bus tęsiamas sistemos centralizavimo procesas. Per 2009 m. centralizuotų bazių skaičius pasieks 30, o pačios Finansų ministerijos administruojamas duomenų bazes naudos 200 įstaigų.
  199. Bus sukurtos viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo teisinės, institucinės, administracinės sąlygos ir korupcijos prevencijos mechanizmas.
  200. Bus parengta Centralizuoto valstybės turto valdymo strategija ir jos įgyvendinimo priemonės.
  201. Laiku bus atsiskaityta su ES ir tarptautinėmis finansų organizacijomis už prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Lietuvos naryste šiose organizacijose
  202. Skatinti finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų įsiliejimą į ES finansų rinkas, stiprinti finansų sektoriaus stabilumą Bus parengti teisės aktų, užtikrinančių laisvo kapitalo judėjimo sąlygas, laisvę teikti finansines paslaugas, sklandžią ir efektyvią pinigų, kapitalo ir draudimo rinkų integraciją į ES finansų rinkas, finansų sektoriaus plėtrą, galimybes prireikus imtis priemonių bankų sistemos stabilumui ir patikimumui didinti, visuomenės (indėlininkų) interesų apsaugai garantuoti, projektai
  203. Siekti efektyvios Finansų ministerijos ir jos valdymo sričiai priklausančių įstaigų veiklos Bus užtikrintas Finansų ministerijos funkcijų atlikimas laiku ir gerai, laiku bus įvykdytos visos Finansų ministerijos valdymo sričiai priklausančių įstaigų strateginiuose veiklos planuose ir metiniuose veiklos planuose nustatytos priemonės numatytiems tikslams įgyvendinti
  204. Skolos valstybės vardu valdymas (programą vykdys Finansų ministerija) Užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti skolos valstybės vardu valdymą
  205. Trumpalaikiai valstybės vardu prisiimti skoliniai įsipareigojimai, t. y. įsipareigojimai, kurių likutinė trukmė nesiekia vienų metų, neviršys 16 procentų visų skolinių įsipareigojimų valstybės vardu.
  206. Vidutinė svertinė likutinė skolos valstybės vardu trukmė bus nuo 4,5 iki 5,5 metų
  207. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas (programą vykdys Finansų ministerija) Užtikrinti reikmių, nenumatytų rengiant valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, tenkinimą Bus užtikrinta valstybės finansinė parama ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, vykdyti ir nenumatytoms valstybės reikmėms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus prioritetus tenkinti
  208. Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimas savivaldybėse (programą vykdys Finansų ministerija) Užtikrinti valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimą savivaldybėse, skiriant joms valstybės biudžeto asignavimus Savivaldybėms laiku bus pervestos visos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos valstybės biudžeto lėšos, užtikrinant valstybės priskirtų funkcijų vykdymą
  209. Įsipareigojimų teisėjams dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies vykdymas (programą vykdys Finansų ministerija) Išmokėti teisėjams nesumokėtą darbo užmokesčio dalį 2009 m. teisėjams bus grąžinta 18 proc. nesumokėta darbo užmokesčio ir kitų neišmokėtų išmokų dalis iš visų iki 2012 metų numatytų išmokėti lėšų
  210. Europos Bendrijų nuosavi ištekliai (programą vykdys Finansų ministerija) Užtikrinti dalyvavimą formuojant ES biudžeto pajamas Laiku bus pervestos visos privalomos per finansinius metus sumokėti į ES biudžetą sumos
  211. Parama mažas pajamas gaunančioms šeimoms dėl kuro pabrangimo (programą vykdys Finansų ministerija) Paremti mažas pajamas gaunančias šeimas Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, bus kompensuotos mažas pajamas gaunančių šeimų išlaidos (dėl kuro pabrangimo ir dėl pridėtinės vertės mokesčio už šildymą dalies dengimo iš valstybės biudžeto panaikinimo)
  212. Valstybės dokumentų technologinė apsauga (programą vykdys Finansų ministerija) Siekti, kad saugieji dokumentai ir saugieji dokumentų blankai būtų technologiškai apsaugoti Suklastotų registro objektų nustatyta dalis iš visų išleistų į apyvartą registro objektų sumažės 0,28 proc., palyginti su 2008 m.
  213. Šveicarijos finansinė parama (techninė ir projektų rengimo pagalba) (programą vykdys Finansų ministerija) Užtikrinti efektyvų Šveicarijos finansinės paramos administravimą ir lėšų panaudojimą Bus sukurtos galimybių studijos, padėsiančios parengti remiamų sričių programų galutinius aprašymus pagal donorų nustatytus reikalavimus, patvirtinti programas ir pradėti naudoti paramos lėšas tose srityse
  214. Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa (programą vykdys Finansų ministerija) Sudaryti palankesnes sąlygas asmenims (šeimoms) pirkti, statyti, rekonstruoti, išsinuomoti būstą 2009 m., palyginti su 2008 m., 5,6 proc. padidės valstybės remiamų būsto kreditų limitas, tai padidins galimybę asmenims (šeimoms) 2009 m. pasinaudoti kreditu įsigyjant būstą ir sudarys lengvatines sąlygas apsirūpinti gyvenamuoju būstu
  215. Specialioji nuompinigių už valstybės materialųjį turtą, pervestų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, kompensavimo programa (programą vykdys Finansų ministerija) Siekti optimaliai kompensuoti nuompinigius, gautus už valstybės materialiojo turto nuomą, kad valstybės institucijos ir įstaigos, valstybinės mokslo ir studijų institucijos juos panaudotų savo kreditorių įsiskolinimams dengti, taip pat veiklai finansuoti Valstybės institucijoms ir įstaigoms, valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms bus kompensuoti visi nuompinigiai už valstybės materialųjį turtą
  216. Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidų kompensavimas (programą vykdys Finansų ministerija) Suteikti galimybę Lietuvos Respublikos atstovams dalyvauti ES Tarybos darbo organų susitikimuose Bus patenkintos visos paraiškos kompensuoti kelionės išlaidas, susijusias su Lietuvos Respublikos atstovų dalyvavimu ES Tarybos darbo organų susitikimuose, ir pateiktos teisės aktų nustatyta tvarka
  217. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa (programą vykdys Finansų ministerija) Efektyviai panaudoti Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programos lėšas Bus užtikrintas sklandus ir sėkmingas projektų, skirtų Lietuvos institucijų administraciniams gebėjimams sustiprinti, užbaigimas, laiku finansuojant tinkamas finansuoti išlaidas
  218. Specialioji Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių programa (programą vykdys Finansų ministerija) Užtikrinti efektyvų ir sklandų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių lėšų panaudojimą Siekiant sklandaus ir sėkmingo projektų įgyvendinimo, bus laiku finansuotos tinkamos finansuoti patvirtintų projektų išlaidos
  219. Specialioji Sanglaudos fondo programa (programą vykdys Finansų ministerija) Užtikrinti efektyvų Sanglaudos fondo paramos administravimą Lietuvoje Bus parengti dokumentai ir rekomendacijos Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistemai tobulinti, patobulinta darbuotojų kvalifikacija, suorganizuoti Sanglaudos fondo finansuojamų projektų priežiūros komitetai, kiti renginiai, pristatantys šiuos projektus ir aiškinantys jų reikšmę ir naudą visuomenei
  220. Specialioji lėšų Europos Sąjungos programoms įgyvendinti programa (programą vykdys Finansų ministerija) Užtikrinti ES programų tinkamą įgyvendinimą
  221. Bus finansuotos nenumatytos išlaidos, susijusios su tinkamu ES programų finansuojamų projektų įgyvendinimu.
  222. Bus skirta papildomai lėšų ministerijoms, kurios 2009 m. sparčiau, nei planuota, įgyvendino iš 2007?2013 m. ES struktūrinės paramos bendrai finansuojamus projektus (viršijo valstybės biudžete numatytas lėšas), šių projektų finansavimui užtikrinti
  223. 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos konvergencijos tikslui įgyvendinti administravimas (programą vykdys Finansų ministerija)
  224. Siekti, kad būtų sėkmingai užbaigta įgyvendinti Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą (toliau vadinama – BPD)
  225. Bus parengta BPD įgyvendinimo užbaigimo tvarka, skirta padėti institucijoms tinkamai ir laiku atlikti BPD įgyvendinimo užbaigimo procedūras.
  226. Bus įvertinti BPD įgyvendinimo rezultatai ir ES struktūrinės paramos poveikis Lietuvos ūkio plėtrai, siekiant tobulinti ES fondų lėšų panaudojimą Lietuvoje
  227. Siekti, kad 2007–2013 m. ES struktūrinė parama būtų tinkamai ir laiku panaudota
  228. Atsižvelgiant į Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, socialinės ir ekonominės situacijos pokyčius, bus peržiūrėti ES fondų lėšų panaudojimo prioritetai ir parengti pasiūlymai dėl veiksmų programų pakeitimo, prireikus bus perskirstytos 2007–2013 metų ES fondų lėšos.
  229. Bus atlikti metiniuose ES struktūrinės paramos vertinimo planuose numatyti vertinimai, siekiant pagerinti 2007–2013 m. veiksmų programų įgyvendinimo kokybę, rezultatus ir nustatyti veiklos sritis, kurias būtų tikslinga finansuoti 2014–2020 m. ES fondų lėšomis.
  230. Atsižvelgiant į ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos vertinimo rezultatus, bus parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, pakeitimai, kurie užtikrins efektyvesnį ir skaidresnį ES fondų lėšų administravimą Lietuvoje.
  231. ES fondų lėšas administruojančioms institucijoms bus paskirta 33 proc. 2007–2013 m. techninės paramos lėšų, kurios minėtoms institucijoms padės užtikrinti tinkamą ES fondų lėšų administravimą ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą.
  232. Bus parengtos Sanglaudos politikos įgyvendinimo Lietuvoje strateginė ataskaita, Žmogiškųjų išteklių, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų programų metinės ataskaitos ir užtikrintas tinkamas atsiskaitymas su Europos Komisija ir ES fondų lėšų pervedimas Lietuvai.
  233. Bus įgyvendintos 2009 metų informavimo apie ES struktūrinę paramą plane numatytos informavimo ir viešinimo priemonės ir užtikrintas tinkamas visuomenės informavimas apie ES struktūrinės paramos teikiamą naudą ir galimybes
  234. Lietuvos Respublikos muitinės veiklos organizavimas (programą vykdys Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos; toliau vadinama – Muitinės departamentas) Užtikrinti efektyvią Lietuvos Respublikos muitinės veiklą rinkos, visuomenės ir finansinių interesų apsaugos ir santykių su muitinės aplinka srityse
  235. Biudžeto lėšų grąža sudarys 7,3 proc. ir bus 1,2 proc. mažesnė, palyginti su 2008 m.
  236. Importo ir eksporto deklaracijų įforminimo laiko vidurkis sudarys 40 min. – bus 8 proc. mažesnis, palyginti su 2008 m.
  237. Išieškotų mokesčių dalis nuo papildomai apskaičiuotų mokesčių sudarys ne mažiau kaip 40 proc.
  238. Prekių, kurioms buvo taikomos supaprastintos procedūros, skaičius 2009 m. padidės 40 proc., palyginti su 2008 m.
  239. Specialioji priemonių muitinės formalumams atlikti programa (programą vykdys Muitinės departamentas) Diegti priemones muitinės formalumams atlikti, teikti papildomas paslaugas Planuojama surinkti 700 tūkst. litų pajamų, gaunamų už muitinės teikiamas papildomas paslaugas, ir panaudoti jas daliai išlaidų, susijusių su darbais, prekėmis ir paslaugomis, padengti (t. y. 50 tūkst. litų daugiau negu 2008 m.)
  240. Lietuvos Respublikos elektroninės muitinės diegimas ir ją aptarnaujančių informacinių sistemų priežiūra (programą vykdys Muitinės departamentas)
  241. Iki 2014 metų sukurti naują integruotos muitinės informacinės sistemos versiją, atitinkančią elektroninės muitinės reikalavimus
  242. Elektroniniu būdu pateiktų importo deklaracijų dalis padidės iki 60 proc., t. y. 13,2 procentinio punkto daugiau negu 2008 m.
  243. Elektroniniu būdu pateiktų eksporto deklaracijų skaičius padidės iki 75 proc., t. y. 41,3 procentinio punkto daugiau negu 2008 m.
  244. Elektroniniu būdu pateiktų tranzito deklaracijų bus 96 proc., t. y. 2 procentiniais punktais daugiau negu 2008 m.
  245. Efektyviai valdant integruotą muitinės informacinę sistemą, užtikrinti nepertraukiamą jos darbą ir pasiekti, kad ji tenkintų muitinės veiklos ir verslo poreikius Importo ir eksporto deklaracijų apdorojimo sistemos nepertraukiamo darbo laiko stabilumas sudarys 99 proc. ir išliks toks pat kaip 2008 m.
  246. Mokesčių administravimas (programą vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos; toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija)
  247. Užtikrinti geros kokybės, operatyvių ir reikalavimus atitinkančių paslaugų teikimą mokesčių mokėtojams, plėtoti elektronines paslaugas
  248. Laiku deklaravusių PVM mokėtojų skaičius per metus padidės 7 proc. punktais ir pasieks 97 proc. visų privalėjusių deklaruoti PVM mokėtojų.
  249. Elektroniniu būdu teikiamų paslaugų dalis per metus padidės 1 proc. punktu ir sudarys ne mažiau kaip 40 proc.
  250. Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamų aptarnavimo paslaugų įvertinimas per metus padidės 0,1 balo ir sudarys 4,4 balo (slapto kliento vertinimo metodika – 5 balų sistema).
  251. Bus 100 proc. centralizuota ir automatizuota mokesčių apskaitos sistema
  252. Laiku užtikrinti tinkamą mokesčių mokėtojų informavimą Mokesčių informacijos centro suteiktų konsultacijų kokybė (vidiniu vertinimu) per metus pagerės 0,5 proc. punkto ir sudarys 95,5 proc.
  253. Užtikrinti tinkamą mokesčių mokėtojų kontrolę
  254. Vidutinė mokestinių patikrinimų trukmė per metus sumažės 6 dienomis ir sudarys 45 darbo dienas.
  255. Susikaupusios mokestinės nepriemokos pokytis per metus sumažės 7,7 proc. punkto ir neviršys 25 proc.
  256. Naudojant elektroninio audito programą SESAM atliktų patikrinimų dalis per metus padidės 4,3 proc. punkto ir bus atlikta ne mažiau kaip 45 proc. visų patikrinimų ir mokestinių tyrimų
  257. Užtikrinti efektyvų Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos valdymą ir aptarnavimą Surinktų mokesčių bei įmokų suma, tenkanti vienam darbuotojui per metus, padidės 0,2 mln. litų ir sudarys 6 mln. litų
  258. Specialioji banderolių ir apskaitos blankų platinimo programa (programą vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija) Užkirsti kelią nelegaliai veiklai akcizų administravimo srityje Per sutartyse nustatytą laiką mokesčių mokėtojai bus aprūpinti banderolėmis 100 proc.
  259. Finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų valstybės tarnautojų įvadinis mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas (programą vykdys Finansų ministerijos Mokymo centras) Tobulinti Finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir stiprinti administracinius gebėjimus, kurie atitiktų valstybės ir ES keliamus kvalifikacijos reikalavimus Finansų ministerijos Mokymo centre kvalifikaciją tobulinusių Finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų institucijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, dalis, palyginti su visais valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, padidės 3 proc.
  260. Specialioji kitų institucijų ir valstybinio sektoriaus tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo pagal Europos Sąjungos reikalavimus programa (programą vykdys Finansų ministerijos mokymo centras) Tobulinti kitų institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir stiprinti administracinius gebėjimus, atitinkančius valstybės ir ES keliamus reikalavimus Parengtų naujų ir atnaujintų esamų įvadinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programų skaičius, palyginti su 2008 m. parengtų naujų ir atnaujintų esamų įvadinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programų skaičiumi, padidės 5 proc. S3 forma IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2009 METAI Programų pavadinimai Lėšos, tūkst. litų Parei-gybės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kitos lėšos (nurodomi šaltiniai) iš viso iš jų ES lėšos I. FINANSŲ MINISTERIJA
  261. Finansų politikos formavimas ir įgyvendinimas 126559 – – 4051
  262. Skolos valstybės vardu valdymas 910429 – – –
  263. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas 30000 – – –
  264. Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimas savivaldybėse 3261636 – – –
  265. Įsipareigojimų teisėjams dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies vykdymas 10000 – – –
  266. Europos Bendrijų nuosavi ištekliai 1259000 – – –
  267. Parama mažas pajamas gaunančioms šeimoms dėl kuro pabrangimo 30026 – – –
  268. Valstybės dokumentų technologinė apsauga 4688 – – 625
  269. Šveicarijos finansinė parama (techninė ir projektų rengimo pagalba) 1215 10203 – –
  270. Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa 97800 – – –
  271. Specialioji nuompinigių už valstybės materialųjį turtą, pervestų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, kompensavimo programa 17500 – – –
  272. Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidų kompensavimas 3000 3000 – –
  273. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa 2009 2009 – –
  274. Specialioji Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių programa 78323 701164 – 52
  275. Specialioji Sanglaudos fondo programa 553 553 – –
  276. Specialioji lėšų Europos Sąjungos programoms įgyvendinti programa 351087 300000 – –
  277. 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos konvergencijos tikslui įgyvendinti administravimas 90451 76883 – 972 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 6274276 453581 – 569 1 Iš jų 401 – Finansų ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1641, 4 – specialiųjų atašė pareigybės. 2 Finansų ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų ES finansinės paramos (ES ir bendrojo finansavimo), Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių programų lėšų, pareigybių skaičius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr.
  278. 3 Šveicarijos finansinė parama. 4 Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių lėšos. 5 Valstybės dokumentų technologijos apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos etatai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr.
  279. II. MUITINĖS DEPARTAMENTAS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS
  280. Lietuvos Respublikos muitinės veiklos organizavimas 134278 – – 2693
  281. Specialioji priemonių muitinės formalumams atlikti programa 650 – – –
  282. Lietuvos Respublikos elektroninės muitinės diegimas ir ją aptarnaujančių informacinių sistemų priežiūra 25325 – – – Iš viso asignavimų valdytojo programoms 160253 – – 26936 6 Iš jų 252 etatai – Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, 2441 etatas – Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos pavaldžioms įstaigoms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr.
  283. III. VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS
  284. Mokesčių administravimas 222177 – – 4057
  285. Specialioji banderolių ir apskaitos blankų platinimo programa 7250 – – 6 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 229427 – – 40637 7 Iš jų 576 etatai – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, 3487 etatai – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos pavaldžioms įstaigoms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr.
  286. IV. FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRAS
  287. Finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų valstybės tarnautojų įvadinis mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas 1452 – – 46
  288. Specialioji kitų institucijų ir valstybinio sektoriaus tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo pagal Europos Sąjungos reikalavimus programa 2550 – – – Iš viso asignavimų valdytojo programoms 4002 – – 46 _________________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181 KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS 2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS Minėdama 90-ąsias kariuomenės atkūrimo metines, Lietuva gali didžiuotis, kad turi kariuomenę, pasirengusią ginti šalies suverenitetą, teritorinį vientisumą, demokratinę konstitucinę santvarką, su kitomis NATO ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis dalytis atsakomybe už euroatlantinės erdvės saugumą ir stabilumą. Atsakomybė reiškia ir tai, kad esame įsipareigoję savarankiškai ir bendradarbiaudami su sąjungininkėmis stiprinti pasirengimą krašto gynybai – tik taip galėsime užtikrinti efektyvų kolektyvinės gynybos sistemos veikimą, atsakyti į kylančius saugumo iššūkius ir siekti kitų bendrų tikslų. Aukščiausiasis Lietuvos kariuomenės prioritetas – Lietuvos gynyba. Lietuva aktyviai dalyvauja priimant svarbiausius kolektyvinės gynybos ir saugumo sprendimus NATO institucijose ir formuojant Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politiką. Šiuose forumuose sprendžiami Lietuvai itin aktualūs klausimai: glaudesnis sąjungininkių bendradarbiavimas rengiantis atsakyti į galimas karines grėsmes, oro erdvės apsauga, energetinis ir kibernetinis saugumas, tarptautinių konfliktų sureguliavimas. Lietuvos gynybos planavimo pagrindas yra pajėgumų nacionaliniams poreikiams užtikrinti ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams įgyvendinti plėtra. Subalansuotas ir darnus šių pajėgumų didinimas padeda kariuomenei vykdyti jai keliamus uždavinius. Savarankiškai ir kartu su sąjungininkėmis siekiame užtikrinti patikimą atgrasinimą ir šalies gynybą. Dalyvaudami NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse operacijose ir misijose prisidedame prie regioninio ir globalinio stabilumo. Taiką ir gerovę valstybės viduje padeda palaikyti kariuomenės teikiama pagalba valstybės ir savivaldybių institucijoms – kariuomenė vykdo paieškos ir gelbėjimo, išminavimo darbus, likviduoja stichinių nelaimių padarinius ir padeda reaguoti į kitas nekarinio pobūdžio grėsmes. Kad Lietuvos kariuomenė efektyviai vykdytų ne tik šiandienos uždavinius, bet ir būtų pasirengusi atremti ateities iššūkius ir grėsmes, toliau tęsiama gynybos reforma, kurią įgyvendinant turi būti sukurti lengvesni, manevringi, lengviau perdislokuojami, valdomi ir išlaikomi pajėgumai. Artimiausio laikotarpio prioritetiniai uždaviniai – užtikrinti sklandų kariuomenės formavimą, ypač daug dėmesio skiriant personalo motyvavimui, rengimui ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kaip aktyviojo rezervo stiprinimui; tobulinti kariuomenės vadovavimo ir valdymo procesus; aprūpinti kariuomenę modernia ginkluote ir karine technika. Ne mažiau svarbus klausimas šiandieninėje krašto apsaugos sistemos darbotvarkėje –piliečių pasirengimo Tėvynės gynybai gerinimas. Plečiant karinio rengimo galimybes, ypač daug dėmesio bus skiriama Krašto apsaugos savanorių pajėgų stiprinimui. Kartu rengimas krašto gynybai suvokiamas ir kaip piliečių ryžto, valios ginti valstybę formavimas. Todėl krašto apsaugos sistema, bendradarbiaudama kartu su kitomis valstybės institucijomis ir nevalstybinėmis organizacijomis, numato plėtoti intensyvią pilietinio ir tautinio ugdymo, švietimo gynybos klausimais veiklą. Taip pat bus parengta piliečių rengimo krašto gynybai ir mobilizacinio rezervo rengimo strategija ir reikiami teisės aktų pakeitimai. Toliau bus aktyviai dalyvaujama tarptautinėse operacijose ir misijose. Nuo 2005 metų Lietuvos kariniai vienetai rotacijos principu priskiriami NATO greitojo reagavimo pajėgoms, o nuo 2010 metų Lietuvos kariuomenė bus pasirengusi dalyvauti operacijose ir ES kovinių grupių sudėtyje. Tad artimiausiu metu viena iš pagrindinių užduočių bus įrodyti, kad sugebame ne tik laikytis prisiimtų įsipareigojimų NATO ir Europos Sąjungai, bet ir juos suderinti. Prisidėdama prie tarptautinio saugumo ir stabilumo stiprinimo, Lietuva dalyvaus tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane ir Balkanuose. Tęsime seniai pradėtą bendradarbiavimą su sąjungininkais, kaimynais ir kitais tarptautiniais partneriais. Stiprindami nacionalinei gynybai ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti reikalingus karinius pajėgumus, kartu siekiame rūpintis ir karių, valstybės tarnautojų, kitų krašto apsaugos sistemos darbuotojų įgūdžių tobulinimu ir kvalifikacijos kėlimu, didinti motyvaciją tarnauti kariuomenėje ir dirbti krašto apsaugos sistemoje. Nacionalinės gynybos pajėgumų stiprinimas, daugiau dėmesio skiriant priimančiosios šalies paramai užtikrinti, kolektyvinės gynybos ir kitų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas, kariuomenės pertvarkos darbų tąsa, piliečių rengimas valstybės gynybai, glaudus tarptautinis gynybinis bendradarbiavimas – prioritetinės krašto apsaugos sistemos artimiausio laikotarpio veiklos kryptys, padėsiančios veiksmingai įgyvendinti kariuomenei keliamus uždavinius. Strateginiame veiklos plane pateikta Krašto apsaugos ministerijos misija, strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės pagrindinėms gynybos politikos kryptims įgyvendinti, kariniams pajėgumams nacionalinėms reikmėms ir tarptautiniams įsipareigojimams plėtoti, pagrįstos lėšos Krašto apsaugos ministerijos programoms. Visa tai užtikrina kryptingą ir nuoseklią krašto apsaugos sistemos veiklą, leidžia efektyviai paskirstyti finansinius, materialinius, žmogiškuosius išteklius, koordinuoti struktūrinių padalinių veiklą ir kontroliuoti, kaip įgyvendinami strateginiai tikslai. KRAŠTO APSAUGOS MINISTRĖ RASA JUKNEVIČIENĖ S1 forma II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI Vienas iš svarbiausiųjų Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), prioritetų yra plėtoti krašto apsaugą, kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį, savarankiškai ir kartu su sąjungininkėmis vykdančią krašto gynybos užduotis ir užtikrinančią tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą. Krašto apsaugos ministerijos misija – formuoti ir įgyvendinti Lietuvos gynybos politiką parengiant kariuomenę, gebančią savarankiškai ir kartu su sąjungininkėmis užtikrinti Lietuvos Respublikos suverenumą, teritorijos vientisumą ir jos piliečių saugumą, taip pat prisidėti prie pasaulinio ir regioninio stabilumo. Krašto apsaugos ministerijos strateginiai tikslai: I. Sukurti ir išlaikyti karinius pajėgumus, kurie saugotų Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorinį vientisumą, užtikrintų Lietuvos ir kitų NATO šalių kolektyvinę gynybą ir gebėtų dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose. Efekto kriterijai[1]:
  289. Sausumos pajėgumų[2], parengtų dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose kartu su sąjungininkių pajėgomis, procentas. 1 pav. Sausumos pajėgumų, parengtų dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose kartu su sąjungininkių pajėgomis, procentas* *Šiame ir kituose paveiksluose pateikiami Krašto apsaugos ministerijos faktiniai duomenys – iki 2008 metų įskaitytinai, planas – nuo 2009 metų įskaitytinai.
  290. Lietuvos Respublikos įsipareigojimų[3] NATO įvykdymo vertinimas. 2 pav. Lietuvos įsipareigojimų NATO įvykdymo vertinimas
  291. Užtikrinamas Lietuvos oro erdvės, teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė. 2008 m. įvykdymas 2009 m. planas 2010 m. planas 2011 m. planas Iš dalies užtikrinta Iš dalies užtikrinta Iš dalies užtikrinta Iš dalies užtikrinta
  292. Lietuvos kariuomenės pagalbos valstybės ir savivaldybių institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytais atvejais užtikrinimo procentas. 3 pav. Lietuvos kariuomenės pagalbos valstybės ir savivaldybių institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytais atvejais užtikrinimo procentas Lietuvos kariuomenė 2008 metais įstatymų nustatyta tvarka teikė paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms, t. y. 3 kartus teikė pagalbą šalinant teršalus jūroje, 7 kartus – gesinant gaisrus, 17 kartų vykdė paieškos ir gelbėjimo darbus, 4 kartus gabeno ligonius ir transplantacijai reikalingus donorų organus bei audinius, taip pat neutralizavo standartinius sprogmenis (996 kartus vyko pagal iškvietimus ir neutralizavo 9323 sprogstamuosius užtaisus). Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 446 „Dėl Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai atliko užterštų standartiniais sprogmenimis teritorijų išminavimo darbus. Ištisinio išminavimo metu buvo išvalytas 18 ha plotas, rasti ir sunaikinti 1447 įvairaus tipo ir kalibro sprogstamieji užtaisai. II. Formuoti krašto apsaugos politiką ir organizuoti jos įgyvendinimą, padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms pasirengti krizių prevencijai, stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos kariuomenės ir visuomenės ir įgyvendinti krašto apsaugos strateginį valdymą. Efekto kriterijai:
  293. Krašto apsaugos sistemos strateginis valdymas užtikrina racionalų valstybės skiriamų lėšų gynybos reikmėms panaudojimą. 2008 m. įvykdymas 2009 m. planas 2010 m. planas 2011 m. planas Užtikrinta Užtikrinta Užtikrinta Užtikrinta
  294. Valstybės krizių valdymo sistemos integravimo į NATO ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) krizių valdymo sistemas laipsnis (proc.). 4 pav. Valstybės krizių valdymo sistemos integravimo į NATO ir ES krizių valdymo sistemas laipsnis (proc.) S2 forma III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS Programa Tikslai Siekiami rezultatai 2009 metais
  295. Sausumos pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija) Parengti pajėgumus valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, taip pat gebančius dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose Sausumos pajėgų vienetai bus rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti, t. y.:
  296. Bus pasiekta nustatytoji pirmos perdislokuojamos pėstininkų bataliono grupės parengtis.
  297. Bus formuojama, rengiama ir aprūpinama pagal patvirtintas organizacinės sistemos ir įrangos lenteles antra perdislokuojama pėstininkų bataliono grupė su atitinkamais kovinės paramos vienetais.
  298. Bus sukurtas ir išlaikomas aukštos parengties bataliono dydžio karinis vienetas, pasirengęs reaguoti į galimus suvereniteto pažeidimus.
  299. Paskirti kariniai vienetai bus rengiami budėti NATO greitojo reagavimo pajėgų Baltijos šalių mechanizuotojo pėstininkų bataliono sudėtyje (angl. NRF-14) 2010 m. I pusmetį ir bendroje Lenkijos, Vokietijos, Slovakijos, Latvijos ir Lietuvos ES kovinėje grupėje 2010 m. I pusmetį.
  300. Bus vykdomas ilgalaikis Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ priskyrimo Danijos divizijai projektas, taip pat Danijos ir Lietuvos bendras brigados rengimo projektas LITBRIG (Lietuvos brigada, angl. Lithuanian Brigade).
  301. Bus stiprinami prieštankinės gynybos pajėgumai.
  302. Bus dalyvaujama planuotose tarptautinėse operacijose ir misijose, pratybose ir mokymuose.
  303. Bus išlaikomas tarptautinėms operacijoms parengtas nustatytos parengties išminavimo būrys, pasiekta kovinės inžinerijos būrio dydžio vieneto nustatytoji parengtis ir parengti bendrosios inžinerijos pajėgumai, reikalingi bataliono stovyklavietei už Lietuvos ribų įrengti.
  304. Teisės aktų nustatyta tvarka bus užtikrintas paramos teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms.
  305. Bus vykdomas Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ištisinis išminavimas (karinių konvencinių sprogmenų), tam skiriant vieną išminavimo būrį. Pagal planą bus patikrinta iki 500 ha vietovės ir neutralizuoti standartiniai sprogmenys.
  306. Bus vykdomi operatyviniai standartinių sprogmenų neutralizavimo darbai pagal iškvietimus.
  307. Bus formuojamas ir išlaikomas apsaugos nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo grėsmės gynybos vienetas, pajėgus atlikti pėstininkų bataliono grupės švarinimą per nustatytąjį laiką.
  308. Bus išlaikoma vienos taktinės skrydžių valdymo grupės nustatytoji parengtis, formuojama ir rengiama antra taktinė skrydžių valdymo grupė.
  309. Bus pasiekta nustatytoji vienos tiesioginės paramos logistikos kuopos parengtis.
  310. Bus pradėtas kurti Ryšių ir informacinių sistemų batalionas, užtikrinantis efektyvų taktinių (perdislokuojamųjų) ryšio priemonių ir informacinių sistemų darbą.
  311. Bus išlaikoma parengta civilių ir karių bendradarbiavimo specialistų (atskirų specialybių) grupė.
  312. Sausumos pajėgų vienetuose toliau bus diegiama taktinio telekomunikacijų tinklo įranga ir taktinės automatizuoto vadovavimo ir valdymo informacinės sistemos (TAVVIS).
  313. Sausumos pajėgos bus aprūpinamos efektyvia ginkluote, karine technika ir įranga, t. y. bus įsigyta planuotos ginkluotės, technikos, karinės ir kitos įrangos bei priemonių.
  314. Krašto apsaugos savanorių pajėgos bus pertvarkomos į Lietuvos kariuomenės poreikius atitinkantį aktyvųjį rezervą, t. y. bus rengiami krašto apsaugos savanoriai, gebantys papildyti kitus Lietuvos kariuomenės vienetus, parengti ir išsiųsti į tarptautines operacijas pėstininkų vienetai ir įvairių sričių specialistai, taip pat bus rengiamasi reaguoti į nekarinio pobūdžio grėsmes (pvz., teikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms).
  315. Bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga ir Švietimo ir mokslo ministerija, kariniuose vienetuose bus organizuojami ir vykdomi jaunimo užsiėmimai krašto gynybos klausimais.
  316. Bus reprezentuojama Lietuvos kariuomenė, daugiausia dėmesio skiriant bendriems visuomenės ir kariuomenės renginiams, taip pat švietėjiško pobūdžio renginiams apie Lietuvos kariuomenę
  317. Karinės oro pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija) Parengti pajėgumus, užtikrinančius valstybės oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą, karių ir krovinių gabenimą orlaiviais, paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą, paramą vykdant specialiąsias operacijas ir gebančius dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose Karinių oro pajėgų vienetai bus rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti, t. y.:
  318. Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema bus integruojama į NATO vientisą oro erdvės gynybos sistemą ir plėtojama taip, kad atitiktų NATO ir nacionalinius reikalavimus.
  319. Bus vykdomas Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimas ir kartu su NATO greitojo reagavimo pajėgomis užtikrinama oro erdvės kontrolė ir apsauga.
  320. Bus pasirengta vykdyti oro erdvės gynybą pėstininkų bataliono veiksmų rajone.
  321. Bus užtikrinama Lietuvos kaip priimančiosios šalies parama (išskyrus orlaivių techninę priežiūrą) NATO pajėgoms, vykdančioms oro policijos misiją trijose Baltijos valstybėse.
  322. Bus plėtojama ir eksploatuojama Šiaulių aviacijos bazė: rekonstruojami ir statomi nauji infrastruktūros objektai, įsigyjama specialiosios technikos ir įrangos (daugelis projektų bus finansuojami iš NATO saugumo investicijų programos lėšų).
  323. Teisės aktų nustatyta tvarka bus užtikrintas paramos teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms.
  324. Bus vykdomi nepertraukiami paieškos ir gelbėjimo darbai sraigtasparniais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.
  325. Bus užtikrintas karių, valstybinių delegacijų ir krovinių gabenimas ir aeromedicininė evakuacija taktiniais transporto lėktuvais C-27J „Spartan“.
  326. Prireikus paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniais iki (tarp) gydymo įstaigų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atskirais atvejais už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų bus gabenami transplantacijai reikalingi audiniai ir / ar organai, replantacijai reikalingi pacientai.
  327. Bendradarbiaujant su Karinėmis jūrų pajėgomis, bus žvalgoma Lietuvos Respublikos teritorinė jūra ir jos išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje.
  328. Bus teikiama aviacinė parama Specialiųjų operacijų pajėgoms, vykdant kovos su terorizmu ir specialiąsias operacijas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos teritoriniuose vandenyse.
  329. Vykdant Karinių oro pajėgų skraidančiojo personalo individualų ir įgulų kolektyvinį kovinį rengimą, bus pasiektas vidutinis planuotas vienos įgulos pasirengimo lygis (skrida per metus pagal orlaivių tipus).
  330. Nuolat bus vykdoma vieno valstybinės reikšmės objekto ir gebama vykdyti iki dviejų valstybinės reikšmės ir rizikos objektų oro erdvės gynyba trumpojo nuotolio antžeminėmis priemonėmis.
  331. Bus dalyvaujama planuotose tarptautinėse operacijose ir misijose, pratybose ir mokymuose.
  332. Karinės oro pajėgos bus aprūpinamos efektyvia ginkluote ir karine technika, taip pat modernizuojama ir išlaikoma turima ginkluotė ir karinė technika, tęsiamos radarų įsigijimo procedūros, bus baigtas taktinių transporto orlaivių įsigijimas.
  333. Bus plėtojama Karinių oro pajėgų karinių vienetų infrastruktūra, susijusi su oro erdvės stebėjimu ir kontrole.
  334. Bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga ir Švietimo ir mokslo ministerija, kariniuose vienetuose bus organizuojami ir vykdomi jaunimo užsiėmimai krašto gynybos klausimais.
  335. Bus reprezentuojama Lietuvos kariuomenė, daugiausia dėmesio skiriant bendriems visuomenės ir kariuomenės renginiams, taip pat švietėjiško pobūdžio renginiams apie Lietuvos kariuomenę
  336. Karinės jūrų pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija) Parengti pajėgumus, užtikrinančius teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą, išskirtinės ekonominės zonos stebėjimą ir kontrolę, paramą vykdant specialiąsias operacijas ir gebančius organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo, taip pat taršos likvidavimo darbams Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje ir dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose Karinių jūrų pajėgų vienetai bus rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti, t. y.:
  337. Bus užtikrinamas Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė ir turimas nuolat parengtas vienas budintis laivas operacijoms jūroje vykdyti.
  338. Bus parengtas nustatytos parengties minų medžiojimo laivas budėti NATO greitojo reagavimo priešmininių laivų junginyje 2009 m. II pusmetį (angl. NRF-13).
  339. Teisės aktų nustatyta tvarka bus teikiama parama valstybės ir savivaldybių institucijoms.
  340. Bus organizuojama, koordinuojama ir vadovaujama žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone, taip pat teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone.
  341. Bus vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai paieškos ir gelbėjimo rajone (išskyrus jūrų uosto akvatorijas ir Kuršių marias), taip pat teršalų likvidavimo darbai jūroje, išskyrus vidaus vandenis.
  342. Bus teikiama parama Karinėms oro pajėgoms ir Specialiųjų operacijų pajėgoms vykdant užduotis Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir jos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
  343. Bus tobulinamos minų paieškos ir jūros dugno duomenų rinkimo, greitosios dugno apžvalgos ir tyrimo sistemos, taip pat jūros dugno duomenų bazė.
  344. Bus vykdomas kovinis rengimas, pasiektas planuotas Karinių jūrų pajėgų įgulų plaukiojimo lygis (pagal laivų klases) ir NATO priskirtų laivų planuotas plaukiojimo lygis.
  345. Bus dalyvaujama planuotose tarptautinėse operacijose ir misijose, pratybose ir mokymuose.
  346. Prireikus bus teikiama priimančiosios šalies parama sąjungininkių pajėgoms: bus sudarytos tinkamos sąlygos sąjungininkių pajėgoms judėti per Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Klaipėdos jūrų uostą (bus rekonstruojama Klaipėdos jūrų uosto krantinė).
  347. Bus pradėtos dviejų minų medžiojimo laivų (Hunt klasės), atitinkančių NATO standartus ir reikalavimus, įsigijimo procedūros ir įsigytas vienas patrulinis laivas (Standard Flex 300 klasės), pradėtos vadovavimo ir valdymo sistemos įsigytiems patruliniams laivams įsigijimo procedūros.
  348. Bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga ir Švietimo ir mokslo ministerija, kariniuose vienetuose bus organizuojami ir vykdomi jaunimo užsiėmimai krašto gynybos klausimais.
  349. Bus reprezentuojama Lietuvos kariuomenė, daugiausia dėmesio skiriant bendriems visuomenės ir kariuomenės renginiams, taip pat švietėjiško pobūdžio renginiams apie Lietuvos kariuomenę
  350. Logistikos pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija) Sukurti jungtinę logistikos sistemą, laiku teikti tinkamą logistinę paramą Lietuvos kariuomenės vienetams Lietuvoje ir už jos ribų, taip pat priimančiosios šalies paramą sąjungininkių pajėgoms Logistikos pajėgų vienetai bus rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti, t. y.:
  351. Bus teikiama priimančiosios šalies parama, užtikrinant karinio transporto Lietuvoje lydėjimą, karinių vienetų, krovinių gabenimo planavimą ir organizavimą, karinių vienetų judėjimo kontrolę.
  352. Bus užtikrinta bendroji logistinė parama Lietuvos kariuomenės kariniams vienetams, vykdantiems operacijas už Lietuvos ribų.
  353. Bus palaikomas ir didinamas esamas vandens valymo pajėgumas pagal nustatytąją parengtį.
  354. Bus teikiama bendroji logistinė parama kariniam vienetui, vykdančiam Lietuvos teritorijos ištisinį išminavimą.
  355. Bus parengti lauko stovyklavietės pajėgumai vienetui, dalyvaujančiam NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtyje (NRF-14).
  356. Bus sukomplektuoti ir parengti du 1-osios sveikatos priežiūros paslaugų grupės medicininės paramos būriai.
  357. Bendradarbiaujant su civilinėmis sveikatos priežiūros įstaigomis, bus užtikrintas aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Lietuvos ir NATO šalių kariams ir su krašto apsaugos sistema susijusiems asmenims.
  358. Bus teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos tikrosios karo tarnybos kariams ir pakeitus teisės aktus organizuojamas paslaugų teikimas kitiems asmenims, turintiems teisę į sveikatos priežiūros paslaugas karių sveikatos priežiūros įstaigose.
  359. Bus pradėtos teikti infrastruktūros objektų priežiūros, eksploatavimo, maitinimo tiekimo ir kitos paslaugos Panevėžio ir Vilniaus įgulose dislokuotiems kariniams vienetams ir įsteigtos įgulų aptarnavimo tarnybos Kaune ir Klaipėdoje.
  360. Bus užtikrintas krašto apsaugos sistemos institucijų aprūpinimas kartografine medžiaga ir skaitmenine geografine informacija.
  361. Teisės aktų nustatytais atvejais bus teikiama parama valstybės ir savivaldybių institucijoms.
  362. Bus išlaikomas Karo policijos būrys, parengtas dalyvauti NATO operacijose aukštesniojo ešelono vienetų sudėtyje.
  363. Bus užtikrinta nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas ir tyrimas, tvarkos ir drausmės karinėse teritorijose ir kariuomenėje palaikymas, karinio transporto eismo saugumo priežiūra pagal nustatytą kompetenciją.
  364. Bus diegiama NATO logistinė informacinė sistema.
  365. Logistikos valdyba bus aprūpinta efektyvia logistikos įranga, skirta lauko paslaugoms teikti operacijose už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų dalyvaujantiems kariniams vienetams.
  366. Bus įgyvendinama efektyvi centralizuota Lietuvos kariuomenės ginkluotės, technikos ir įrangos eksploatacijos ir remonto sistema, taip pat užtikrintas centralizuotai įsigyjamų prekių tiekimas ir paslaugų teikimas krašto apsaugos sistemos padaliniams.
  367. Bus dalyvaujama planuotose tarptautinėse operacijose ir misijose, pratybose ir mokymuose.
  368. Bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga ir Švietimo ir mokslo ministerija, kariniuose vienetuose bus organizuojami ir vykdomi jaunimo užsiėmimai krašto gynybos klausimais.
  369. Bus reprezentuojama Lietuvos kariuomenė, daugiausia dėmesio skiriant bendriems visuomenės ir kariuomenės renginiams, taip pat švietėjiško pobūdžio renginiams apie Lietuvos kariuomenę
  370. Karinės mokymo pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija) Parengti krašto apsaugos sistemos poreikius atitinkantį Lietuvos kariuomenės ir aktyviojo rezervo personalą
  371. Plėtojant Mokymo ir personalo valdybą, apimančią tiek karinio mokymo įstaigas, tiek Mokomąjį pulką, bus kuriama veiksminga ir efektyvi kariuomenės, aktyviojo rezervo ir mobilizacinio rezervo rengimo ir mokymo sistema.
  372. Bus tęsiama Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau vadinama – Lietuvos karo akademija) reforma ir įgyvendinamos Lietuvos karo akademijos plėtros programos įgyvendinimo plane numatytos priemonės.
  373. Vadų ir jaunesniųjų štabo karininkų kursai bus reorganizuojami į jaunesniųjų štabo karininkų ir kuopos vadų kursus.
  374. Vadovaujantis patvirtintais rengimo ir mokymo planais, Lietuvos karo akademijoje bus: 4.
  375. organizuotos šios studijos: 4.1.
  376. bazinio karininkų rengimo studijos, įskaitant ir kariūnų rengimą užsienio karo mokymo įstaigose; 4.1.
  377. neakivaizdinės bakalauro studijos profesinės karo tarnybos kariams ir išlyginamosios studijos užsienio karo mokymo įstaigas baigusiems kariams; 4.
  378. nutrauktas karininkų rengimas dieninio skyriaus magistrantūros studijose (studijas baigs 2007 m. į šias studijas priimti klausytojai); 4.
  379. organizuoti šie kursai: 4.3.
  380. taktinio lygmens karininkų karjeros kursai, skirti sausumos pajėgų ir oro pajėgų karininkams; 4.3.
  381. karininkų specialistų pagrindinio karinio rengimo kursai; 4.3.
  382. karininkų kvalifikacijos tobulinimo kursai; 4.3.
  383. nuotoliniai rezervo būrių vadų kursai ir kvalifikacijos tobulinimo kursai rezervo kariams; 4.3.
  384. būtinųjų karinių žinių įgijimo kursai krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams; 4.3.
  385. I–III lygių anglų kalbos kursai ir šių lygių anglų kalbos kartojimo kursai.
  386. Bus organizuojami bazinio karinio rengimo kursai būsimiems profesinės karo tarnybos kariams ir karinių specialistų kursai pagal nustatytus Lietuvos kariuomenės poreikius.
  387. Tęsiant tarptautinį bendradarbiavimą, į Lietuvos karo akademijoje vykstančius kursus bus kviečiami Baltijos ir kitų NATO šalių, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Pietų Kaukazo, Balkanų, Pietų ir Centrinės Azijos valstybių karininkai ir tarnautojai.
  388. Krašto apsaugos sistemos kariai tobulins savo kvalifikaciją studijuodami Baltijos gynybos koledže ir kitose užsienio karo mokymo įstaigose.
  389. Krašto apsaugos sistemos kariai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, bus rengiami Lietuvos kariuomenės mokymo įstaigose pagal nustatytas mokymo programas ir patvirtintus rengimo ir mokymo planus.
  390. Bus plėtojama Lietuvos karo akademijos infrastruktūra karių mokymo ir karinio rengimo sąlygoms užtikrinti.
  391. Bus užtikrintas karių, išleistų į atsargą ir turinčių teisę į pareigūnų ir karių valstybines pensijas, pensinis aprūpinimas, daroma pensinio aprūpinimo (atsižvelgiant į personalo struktūros pokyčius) prognozė.
  392. Bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga ir Švietimo ir mokslo ministerija, kariniuose vienetuose bus organizuojami ir vykdomi jaunimo užsiėmimai krašto gynybos klausimais.
  393. Bus reprezentuojama Lietuvos kariuomenė, daugiausia dėmesio skiriant bendriems visuomenės ir kariuomenės renginiams, taip pat švietėjiško pobūdžio renginiams apie Lietuvos kariuomenę
  394. Specialiųjų operacijų pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija) Parengti pajėgumus, gebančius vykdyti specialiąsias operacijas Lietuvoje ir už jos ribų Specialiųjų operacijų pajėgos rengiamos operatyviai reaguoti į grėsmes ir vykdyti kitas specialiąsias karines operacijas Lietuvoje, o prireikus ir už Lietuvos ribų, t. y.:
  395. Bus išlaikomi parengti ir rengiami perdislokuojami Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronai.
  396. Bus parengtas budintis eskadronas, gebantis vykdyti operacijas Lietuvos teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka.
  397. Bus išlaikomos ir rengiamos nustatytos parengties taktinės žmogiškosios žvalgybos grupės.
  398. Bus išlaikomos ir rengiamos nustatytos parengties taktinės psichologinių operacijų grupės.
  399. Bus dalyvaujama planuotose tarptautinėse operacijose ir misijose, pratybose ir mokymuose.
  400. Specialiųjų operacijų pajėgos bus aprūpintos efektyvia, suderinama su NATO ginkluote, karine technika ir specialiąja įranga, taip pat bus modernizuojama ir išlaikoma jų turima ginkluotė, karinė technika ir specialioji įranga
  401. Karinių operacijų programa (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija) Užtikrinti veiksmingą operacinį vadovavimą Lietuvos kariuomenės Jungtiniam štabui pavestoms Lietuvos kariuomenės operacinėms pajėgoms ir efektyvų karinių operacijų įvykdymą
  402. Bus užtikrintas Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dalyvavimas tarptautinėse operacijose, efektyvus vadovavimas joms ir jų valdymas.
  403. Bus užtikrintas paskirtų karinių vienetų pasirengimas budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. NRF-14 ir NRF-15).
  404. Bus parengti išankstiniai planai teikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms teisės aktų nustatytais atvejais.
  405. Bus užtikrinta parama NATO vykdomai oro policijos misijai.
  406. Bus planuojami ir organizuojami jungtiniai Lietuvos kariuomenės ir tarptautiniai mokymai.
  407. Bus koordinuojamas Lietuvos kariuomenės dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose.
  408. Bus plėtojama Provincijos atkūrimo grupės stovyklavietės infrastruktūra.
  409. Bus koordinuojamas ir kontroliuojamas Lietuvos kariuomenės kovinis rengimas.
  410. Bus parengta Lietuvos kariuomenės Jungtinių pajėgų doktrina.
  411. Bus parengtos Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšių ir funkcinių sričių doktrinų koncepcinės dalys.
  412. Bus peržiūrėti, patikslinti ir parengti trūkstami universalių esminių uždavinių užduočių sąrašai
  413. Centralizuotos tarnybos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija) Užtikrinti Lietuvos kariuomenės komplektavimo, karo prievolės administravimo ir mobilizacijos sistemų veiklą, krašto apsaugos sistemos aprūpinimą žvalgybos ir kontržvalgybos informacija, maksimaliai panaudoti Lietuvos mokslo ir gamybos potencialą gynybos reikmėms, vykdyti krašto apsaugos sistemos materialinį ir informacinį aprūpinimą
  414. Bus įgyvendinama krizių prevencijos ir valdymo politika, t. y.: 1.
  415. Bus vykdomos Krizių valdymo sistemos plėtotės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. X-1808 „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“, įgyvendinimo priemonės. 1.
  416. Bus plėtojama krizių valdymo sistemos teisinė bazė, pertvarkytos nacionalinės krizių valdymo sistemos strateginio lygmens institucijos. 1.
  417. Bus tęsiama nacionalinės krizių valdymo sistemos integracija į NATO ir ES krizių valdymo sistemas. 1.
  418. Bus rengiamos ir nustatytoms institucijoms teikiamos integruotos analitinės pažymos ir informaciniai pranešimai apie rizikos veiksnius ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. 1.
  419. Bus surengtos strateginio lygmens nacionalinės krizių valdymo pratybos ir koordinuojamas Lietuvos Respublikos institucijų pasirengimas dalyvauti tarptautinėse krizių valdymo pratybose. 1.
  420. Bus surengti metiniai seminarai krizių valdymo sistemos institucijų ekspertams, koordinuojama ekspertų atranka į NATO rengiamus tarptautinius krizių valdymo kursus, plėtojamas regioninis bendradarbiavimas krizių valdymo ir prevencijos srityje.
  421. Informuojant moksleivius ir mokytojus valstybės gynimo ir saugumo klausimais, bus propaguojamos nacionalinės vertybės, skatinamas jaunimo sąmoningumas, ugdoma pilietinė visuomenė.
  422. Bus įvykdyta Valstybinio pilietinio pasipriešinimo rengimo centro prie Krašto apsaugos ministerijos pertvarka, prioritetą teikiant švietimui gynybos klausimais, pajėgumams didinti, bendradarbiavimui su Šaulių sąjunga stiprinti ir paramai koordinuoti.
  423. Bus įvykdyti krašto apsaugos sistemos statinių projektavimo, statybų investicijų ir apsaugos sistemų projektavimo ir įrengimo planai, užtikrinta visų prižiūrimų Krašto apsaugos ministerijos statinių techninė priežiūra.
  424. Krašto apsaugos ministerija, kariuomenės vadovybė, krašto apsaugos sistemos institucijos ir jų padaliniai bus racionaliai ir efektyviai aptarnaujami turimomis transporto priemonėmis.
  425. Planingai ir tolygiai bus plėtojama vienodais (su NATO suderinamais) standartais pagrįsta ryšių ir informacinės sistemos (toliau vadinama – RIS) infrastruktūra, suvienodinti reikalavimai vartotojams ir darbo vietoms.
  426. Bus kuriamos ir plėtojamos saugios ir su NATO sąjungininkėmis bendrai naudojamos RIS, taip pat saugus, patikimas ir visas krašto apsaugos sistemos reikmes tenkinantis duomenų ir balso perdavimo tinklas, saugi RIS infrastruktūra.
  427. Bus peržiūrėti ir reglamentuoti krašto apsaugos sistemos veiklos procesai, parengti reikalavimai bendrai krašto apsaugos sistemos resursų valdymo informacinei sistemai ir pradėta ją diegti.
  428. Bus užtikrintas patikimas ir saugus radijo ryšys, duomenų perdavimas, slaptos informacijos naudojimas ir apdorojimas.
  429. Bus organizuojamas krašto apsaugos sistemos ir visuomenės informacinis aprūpinimas, t. y.: 10.
  430. Bus renkama žvalgybinė, kontržvalgybinė ir kita informacija ir teikiami duomenys krašto apsaugos sistemos vadovybei apie veikas ir reiškinius, keliančius grėsmę krašto apsaugai ir valstybės kariniam pajėgumui. 10.
  431. Bus sukaupta, sutvarkyta ir vartotojams laiku pateikta informacija apie krašto apsaugos sistemą ir jos veiklą, karo istoriją ir karybą, įvykdyti leidybos planai.
  432. Mokslinis potencialas bus integruojamas į NATO ir kitas tarptautines gynybos ir saugumo programas ir pagal galimybes panaudojamas gynybos reikmėms.
  433. Mobilizacijos sistema bus plėtojama atsižvelgiant į nacionalinės ir kolektyvinės gynybos reikalavimus ir valstybės pasirengimo mobilizacijai užtikrinimą.
  434. Karo prievolės administravimo sistema bus pertvarkoma taip, kad vykdytų profesinės karo tarnybos ir savanoriškosios karo tarnybos (aktyviojo rezervo) kandidatų paiešką, agitaciją ir atranką, o mobilizacijos (karo) paskelbimo atveju ar Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą sprendimą užtikrintų karo prievolės įgyvendinimą.
  435. Bendradarbiaujant su kariniais vienetais, Lietuvos šaulių sąjunga ir visuomeninėmis asociacijomis, bus aktyviau ir plačiau informuojami moksleiviai ir mokytojai valstybės gynimo ir saugumo klausimais, bus naudojami efektyviausi būdai ir priemonės tarnybai Lietuvos kariuomenėje ir jos aktyviajame rezerve propaguoti, skatinamas jaunimo sąmoningumas, ugdomos nacionalinės vertybės ir pilietinė visuomenė.
  436. Bus įgyvendinamas finansų valdymas ir užtikrintas efektyvus lėšų panaudojimas.
  437. Bus propaguojama Lietuvos kariuomenės istorija, rekonstruojamas Vytauto Didžiojo karo muziejus
  438. Krašto apsaugos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija) Vykdyti krašto apsaugos sistemos strateginį planavimą ir sukurti efektyvią valdymo sistemą, užtikrinančią krašto apsaugos ir gynybos užduočių vykdymą
  439. Bus kuriama efektyvi kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų valdymo sistema, užtikrinanti krašto apsaugos ir gynybos užduočių vykdymą taikos ir karo metu, t. y.: 1.
  440. Krašto apsaugos sistemoje bus efektyviai įgyvendinami strateginio veiklos planavimo ir valdymo principai, laiku ir tinkamai rengiami (atnaujinami) krašto apsaugos sistemos planavimo dokumentai. 1.
  441. Bus atnaujintas Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas dėl gynybos politikos. 1.
  442. Bus parengta Lietuvos karinė doktrina. 1.
  443. Bus užtikrinta, kad valstybės skirti asignavimai būtų efektyviai panaudojami Krašto apsaugos ministerijos strateginio veiklos plano tikslams įgyvendinti. 1.
  444. Bus efektyviai įgyvendinta valstybės viešųjų pirkimų politika įsigyjant materialųjį ir nematerialųjį turtą, ginklus ir karinę įrangą. 1.
  445. Bus sukurta veiksminga krašto apsaugos sistemos institucijų valdymo sistema, siekiant užtikrinti racionalų sprendimų priėmimą ir efektyvų išteklių valdymą. 1.
  446. Bus dalyvaujama NATO ir ES pajėgų planavimo procesuose. 1.
  447. Bus įgyvendinami planuoti su NATO saugumo investicijų programa susiję projektai. 1.
  448. Bus rengiama oro gynybos koncepcija. 1.
  449. Bus siekiama, kad NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse būtų garantuota bent iki 2018 m. 1.
  450. Bus užtikrintas tinkamas krašto apsaugos sistemos atstovavimas Lietuvai užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose. 1.
  451. Bus planuojamas ir koordinuojamas karių ir civilių dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir misijose, tarptautinėse pratybose ir mokymuose. 1.
  452. Bus rengiami ir vykdomi bendradarbiavimo planai, paramos programos, tarptautiniai susitarimai ir sutartys su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. 1.
  453. Bus diegiama efektyvi personalo poreikių planavimo ir komplektavimo sistema, užtikrinanti, kad krašto apsaugos sistemoje nestigs motyvuoto ir kvalifikuoto personalo. 1.
  454. Bus įgyvendinama efektyvi, objektyvi ir skaidri krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų karjeros planavimo ir organizavimo sistema. 1.
  455. Bus kuriama ir tobulinama krašto apsaugos sistemos personalo administravimo sistema, įdiegiant personalo administravimo ir statistinių personalo duomenų kaupimo ir analizavimo informacinę sistemą. 1.
  456. Bus plėtojama karių socialinės paramos sistema, sudaranti sąlygas mažinti personalo kaitą, karių pasitraukimą iš profesinės karo tarnybos ir didinti motyvaciją tapti profesinės karo tarnybos ar aktyviojo rezervo kariais. 1.
  457. Bus išanalizuotos aktyviojo rezervo karių komplektavimo problemos ir, įvertinus analizės rezultatus ir užsienio šalių patirtį, parengtas priemonių, mažinančių aktyviojo rezervo karių pasitraukimą iš tarnybos ir didinančių asmenų motyvaciją tapti aktyviojo rezervo kariais, priemonių planas. 1.
  458. Bus parengtos ir pradėtos įgyvendinti profesinės karo tarnybos karių individualaus rengimo ir mokymo koncepcijos. 1.
  459. Bus parengtos ir pradėtos įgyvendinti aktyviojo rezervo karių individualaus ir kolektyvinio rengimo ir mokymo koncepcijos. 1.
  460. Įvertinus Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl karo prievolininkų rengimo visiško panaikinimo atitikties Konstitucijai, taip pat galimybes ir užsienio šalių patirtį, bus parengta piliečių rengimo krašto gynybai ir mobilizacinio rezervo rengimo strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas. 1.
  461. Bus prižiūrimas krašto apsaugos sistemos veiklos teisėtumas, tobulinama krašto apsaugos sistemos teisinė sistema. 1.
  462. Bus įdiegta ir pritaikyta krašto apsaugos sistemos dokumentų valdymo informacinė sistema. 1.
  463. Bus nustatytos ir tobulinamos Krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos sistemos administravimo, įslaptintos informacijos apsaugos ir dokumentų valdymo procedūros. 1.
  464. Bus užtikrinama Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, NATO ir ES Lietuvai perduotos įslaptintos informacijos, kuria disponuoja krašto apsaugos sistema, apsauga ir vykdoma apsaugos būklės kontrolė. 1.
  465. Bus užtikrinama kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų pasirengimo valstybės gynybai kontrolė, taip pat valstybės saugumą, gynybą ir krašto apsaugos tarnybą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų vykdymo krašto apsaugos sistemoje kontrolė. 1.
  466. Bus įgyvendintos planuotos karinių teritorijų aplinkos apsaugos priemonės. 1.
  467. Bus parengtos kovinių pajėgumų plėtojimo koncepcijos ir plėtros planai. 1.
  468. Bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis, plėtojant ryšius su visuomene ir informuojant ją valstybės gynimo ir saugumo klausimais, bus suformuota palankesnė visuomenės nuomonė apie krašto apsaugą, pasiektas aukštesnis visuomenės informuotumo apie krašto apsaugą lygis. 1.
  469. Bus atlikti planuoti vidaus auditai ir nustatytąja tvarka pateiktos vidaus audito ataskaitos Krašto apsaugos ministerijos vadovybei, Lietuvos kariuomenės vadui ir audituotų padalinių vadovams
  470. Specialioji paslaugų teikimo programa (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija) Skatinti krašto apsaugos sistemos institucijas ir jų padalinius panaudoti turimą materialinę bazę ir gautas pajamas skirti pagrindinei veiklai vykdyti Pajamos, gautos už suteiktas paslaugas, laiku bus pervestos į valstybės biudžetą ir padengs patirtas išlaidas, susijusias su teikiamomis paslaugomis S3 forma IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2009 METAI Programų pavadinimai Lėšos, tūkst. litų Pareigybės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kitos lėšos iš viso iš jų ES lėšos KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA
  471. Sausumos pajėgos 223170 – – –
  472. Karinės oro pajėgos 170809 – – –
  473. Karinės jūrų pajėgos 115060 – – –
  474. Logistikos pajėgos 227004 – – –
  475. Karinės mokymo pajėgos 107699 – – –
  476. Specialiųjų operacijų pajėgos 33575 – – –
  477. Karinių operacijų programa 69977 – – –
  478. Centralizuotos tarnybos 101881 – – –
  479. Krašto apsaugos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas 113109 – – –
  480. Specialioji paslaugų teikimo programa 748 – – – Iš viso asignavimų valdytojo programoms 1163032 – – 10891* Kita svarbi informacija * Iš jų 8174 – profesinės karo tarnybos kariai, 0 – privalomosios pradinės karo tarnybos karių, 718 –valstybės tarnautojų, 1759 – darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, iki 240 – Lietuvos karo akademijos kariūnų.
  481. Krašto apsaugos ministerijos biudžetas rengiamas programų pagrindu. Įgyvendinama 10 programų.
  482. 2009 metų Krašto apsaugos ministerijos programų struktūros pasikeitimai: 2.
  483. Įtraukta nauja programa „Karinių operacijų programa“ ir į šią programą atitinkamai perkeltos programų „Sausumos pajėgos“, „Karinės oro pajėgos“, „Karinės jūrų pajėgos“, „Logistikos pajėgos“ ir „Specialiųjų operacijų pajėgos“ uždavinio „Parengti pajėgas kolektyviniams veiksmams ir juose dalyvauti“ priemonės „Dalyvauti NATO, ES ir kitų organizacijų operacijose“ ir „Teikti Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, paramą sąjungininkių pajėgoms“. 2.
  484. Patikslinti programų „Sausumos pajėgos“, „Karinės oro pajėgos“, „Karinės jūrų pajėgos“, „Logistikos pajėgos“, „Karinės mokymo pajėgos“, „Specialiųjų operacijų pajėgos“, „Karinių operacijų programa“ ir „Krašto apsaugos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas“ tikslai. 2.
  485. Uždavinys „Formuoti ir įgyvendinti atsargos karių pensinio aprūpinimo politiką“ ir jo įgyvendinimo priemonė „Užtikrinti atsargos karių pensinį aprūpinimą“, kurie 2008 m. Krašto apsaugos ministerijos programų struktūroje buvo programoje „Centralizuotos tarnybos“, pakoreguoti ir perkelti į programą „Karinės mokymo pajėgos“. KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS ASIGNAVIMAI Pagal Lietuvos parlamentinių partijų susitarimą dėl 2005–2008 metų gynybos politikos krašto apsaugai numatyta skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP) pradėtoms reformoms tęsti, valstybės gynybai ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti. Krašto apsaugos ministerija tikisi, kad siekdamos užtikrinti Lietuvos saugumą ir gynybą, vykdyti prisiimtus nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus Lietuvos parlamentinės partijos atnaujins susitarimą dėl gynybos politikos 2009–2012 metams ir užtikrins krašto apsaugos sistemos plėtros planus atitinkantį finansavimą. Patvirtinti 2009 m. Krašto apsaugos ministerijai asignavimai sudaro 1163 mln. litų, arba 1,01 proc. prognozuojamo 2009 m. BVP (2009 m. BVP – 114 758 mln. litų[4]). Nustatyti nepakankami asignavimų limitai turės įtakos vykdant Lietuvos kariuomenei nustatytas užduotis, t.y. kariuomenė nebus laiku modernizuota, kariniai vienetai nebus parengti NATO kolektyvinei gynybai, taip pat nebus įvykdyta dalis Pajėgų tikslų ir įgyvendinti kiti uždaviniai. Numatoma siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui kasmet nuosekliai didinti krašto apsaugai skiriamus asignavimus, kad kuo anksčiau būtų pradėtas vykdyti valstybės įsipareigojimas NATO skirti krašto apsaugai 2 proc. BVP. 5 pav. Krašto apsaugos ministerijos asignavimai 1999–2009 metams[5] S4 forma V. PLANUOJAMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO) TRUMPAS APRAŠYMAS LIETUVOS GYNYBOS reforma: modernios kariuomenės kūrimas 1

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.