LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO Į S A K Y M A S dėl gairių pareiškėjams pagal Europos FONDO trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2012 m. programą PATVIRTINIMO 2012 m. liepos 3 d. Nr. A1-312 Vilnius Įgyvendindamas Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2012 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. A1-289 (Žin., 2012, Nr. 69-3567): 1. T v i r t i n u Gaires pareiškėjams pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2012 m. programą (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad paraiškos Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai paramai gauti gali būti teikiamos iki 2012 m. spalio 15 d. 3. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministras             Donatas Jankauskas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A1-312 EUROPOS SĄJUNGA Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Kvietimo teikti paraiškas Nr. EIF/2012/6 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. a1-289 patvirtintĄ EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI metinĘ 2012 M. programĄ 2012 I SKYRIUS Bendrosios nuostatos 1. Kvietimo teikti paraiškas Nr. EIF/2012/6 Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau – EIF) gairės pareiškėjams (toliau – šios gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą iš EIF pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2012 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A1 – 289 (Žin., 2012, Nr.69-3567 ) (toliau – 2012 m. metinė programa). 2. Šios gairės parengtos remiantis 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimu 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) (toliau – Tarybos sprendimas 2007/435/EB), 2007 m. rugpjūčio 21 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K (2007) 3926, įgyvendinančiu Tarybos sprendimą Nr. 2007/435/EB dėl 2007–2013 m. strateginių gairių priėmimo (toliau – EK strateginės gairės), 2008 m. kovo 5 d. Europos Komisijos sprendimu 2008/457/EB, nustatyti Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2008 L 167, p. 69), 2009 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimu 2009/534/EB, iš dalies keičiančiu sprendimą 2008/457/EB, nustatančiu Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2009 L 179, p. 64), 2011 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimu, iš dalies keičiančiu sprendimą 2008/457/EB, nustatantį Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2011 L 62, p. 32) (toliau– Komisijos sprendimas 2008/457/EB), Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai daugiamete programa (2007–2013 m.), patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-278 (Žin., 2008, Nr. 90-3610) (toliau – EIF daugiametė (2007–2013 m.) programa), bei 2012 m. metine programa. 3. EIF remiami projektai įgyvendinami naudojant ribotos trukmės paramos teikimo ir tiesioginio finansavimo skyrimo procedūras. 4. Parama EIF programos projektams yra teikiama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 15 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5) (toliau – Reglamentas Nr. 1998/2006). 5. Šiose gairėse vartojamos sąvokos: Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai administravimą, paskyrimo“ (Žin., 2010, Nr. 59-2893); toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl atsakingų institucijų paskyrimo) paskirta vykdyti atsakingos institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo 2007/435/EB 25 straipsnyje. Audito institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti audito institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo 2007/435/EB 28 straipsnyje. Bendrojo finansavimo lėšos – projektams finansuoti skirtos lėšos, papildančios EIF finansavimą pagal Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB nustatytą tvarką. Bendrojo finansavimo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kaip parama projektui, ir (arba) privačios lėšos bei kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, išskyrus kitus Europos Sąjungos finansinės paramos šaltinius. Bendruomeninė organizacija – asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, kaip numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290). Įgaliota institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti įgaliotos institucijos funkcijas, kaip numatyta Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 26 straipsnyje. Išlaidų deklaracija – pagal Europos Komisijos nustatytą formą atsakingos institucijos parengtas ir tvirtinančios institucijos patvirtintas dokumentas, patvirtinantis, kad visos ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti; išlaidų deklaracijoje yra nurodomi duomenys, kurių reikia rengiant Europos Komisijai teikiamą prašymą dėl mokėjimo. Mokėjimo prašymas – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą projekto vykdytojo užpildytas dokumentas, kuris teikiamas įgaliotai institucijai kartu su išlaidas pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis bei projekto įgyvendinimą įrodančių dokumentų kopijomis. Paraiška atsakingai institucijai dėl lėšų pervedimo projektų vykdytojams – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą įgaliotos institucijos parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriuo remiantis yra rengiama mokėjimo paraiška Lietuvos Respublikos valstybės iždui. Paraiška dėl projekto finansavimo (toliau – paraiška) – atsakingos institucijos nustatytos formos dokumentas, kurį pildo ir įgaliotai institucijai teikia pareiškėjas, siekiantis gauti paramą projektui. Parama projektui – pagal paramos sutartį projektui skiriamos EIF ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Parama projektui skiriama nustačius paramos skyrimo projektui sąlygas, kurios kartu su ES ir nacionaliniais teisės aktais apibrėžia tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Parama projektui nustatoma kaip visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos arba jų dalis. Kai parama projektui neapima visų numatomų deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų, likusios tinkamų finansuoti išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti projekto vykdytojas. Paramos intensyvumas – teikiamos paramos atitikmuo procentais, skaičiuojant nuo bendros paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paramos sutartis – nustatytos formos teisinis susitarimas, kurio pagrindu projekto vykdytojui skiriama parama. Paramos sutartis nustato skiriamų paramos lėšų panaudojimo, projekto įgyvendinimo ir kitas sąlygas. Paramos sutartį pasirašo atsakinga institucija, įgaliota institucija ir projekto vykdytojas. Pareiškėjas – juridinis asmuo, teikiantis paraišką pagal įgaliotos institucijos paskelbtą kvietimą teikti paraiškas. Paraiškas taip pat gali teikti tarptautinės organizacijos arba jų padaliniai, kaip nustatyta šių gairių 27 punkte. Paskirtos institucijos – institucijos, pagal Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 23 straipsnį paskirtos įgyvendinti daugiametę ir atitinkamų metų programas valstybėje narėje. Pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų nuostatų pažeidimas, padarytas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių. Prioritetas – veiksmai, EK strateginėse gairėse apibrėžti kaip prioritetiniai. Projektas – projekto vykdytojo vykdomų veiklų visuma, skirta EIF remiamiems veiksmams įgyvendinti. Finansavimo reikalavimus atitinkantis laikotarpis tęsiasi N+2 m. birželio 30 d., t. y. išlaidos, susijusios su projektu, turi būti patirtos ir apmokėtos iki šios dienos (N – atitinkamų metų programos išlaidų tinkamumo pradžia). Pvz., 2012 metų programos išlaidų tinkamumo pradžia yra 2012 m. sausio 1 d., o pabaiga – 2014 m. birželio 30 d. Projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis gali būti ir trumpesnis, jeigu taip nusprendžia pats pareiškėjas. Projekto pajamos – pajamos, gautos per finansavimo reikalavimus atitinkantį laikotarpį iš pardavimo (pvz., pardavus įgyvendinant projektą sukurtus rezultatus), nuomos, paslaugų, registracijos mokesčių (pvz., dalyvių mokymo mokestis), banko sąskaitoje sukauptų palūkanų ir kitų panašių pajamų. Pajamos atitinkamai sumažina projekto vykdytojui išmokamų lėšų sumą. Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, atsakingas už projekto įgyvendinimą. Projektų atrankos ir priežiūros komitetas – iš įvairių kompetentingų institucijų atstovų atsakingos institucijos sudarytas komitetas, atliekantis projektų atrankos ir EIF programos įgyvendinimo priežiūros funkcijas. Religinė bendruomenė – asmenų grupė, siekianti įgyvendinti tos pačios religijos tikslus. Ji gali būti atitinkamos religinės bendrijos vietinis padalinys, kaip numatyta Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 89-1985). Religinės bendrijos – bažnyčių ir tolygių religinių organizacijų – bendruomenių, siekiančių įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, susivienijimai. Bendriją sudaro ne mažiau kaip dvi religinės bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę kaip numatyta Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 89-1985). Tinkamos finansuoti išlaidos – projekto įgyvendinimo metu patirtos išlaidos, nurodytos šiose gairėse ir paramos sutartyje, būtinos projektui vykdyti bei atitinkančios ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tvirtinanti institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti tvirtinančios institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 27 straipsnyje. II SKYRIUS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS, programos tikslai, tikslinės grupės, PRIORITETAI, veiksmai, komponentai IR FINANSAVIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS 6. Projekto įgyvendinimo laikotarpis privalo atitikti 2012 m. metinės programos išlaidų tinkamumo laikotarpį: 6.1. visi projektai pagal 2012 m. metinę programą turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) nuo paramos sutartyje numatytos datos iki 2014 m. birželio 30 d. Tuo atveju, kai projekto įgyvendinimo pabaigos data, nurodyta paramos sutartyje, yra ankstesnė kaip 2014 m. birželio 30 d., tada projektas turi būti įgyvendintas, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) iki paramos sutartyje numatytos datos; 6.2. išlaidų tinkamumas, nurodytas šių gairių 6.1 punkte, gali būti ir trumpesnis, jeigu taip pasirenka pats pareiškėjas. Paramos sutartyse projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis yra apibrėžiamas tiksliai. 7. Projekto vykdytojas šių gairių 1 priede nurodo tikslią planuojamo projekto įgyvendinimo pradžią ir pabaigą bei projekto įgyvendinimo trukmę mėnesiais. antrasis SKIRSNIS programos tikslai, tikslinės grupės 8. EIF yra viena iš keturių Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos dalių. Šia programa siekiama palaipsniui įdiegti integruotą Europos Sąjungos (toliau – ES) išorės sienų valdymą ir įgyvendinti bendras prieglobsčio ir imigracijos politikos kryptis. Šios programos pagrindu įsteigti keturi fondai: Išorės sienų fondas, Europos grąžinimo fondas, Europos pabėgėlių fondas (III), Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai. EIF yra įsteigtas Tarybos sprendimu Nr. 2007/435/EB. 9. EIF programa siekiama šių tikslų: 9.1. bendras EIF tikslas – remti valstybių narių pastangas padedant skirtingos ekonominės padėties, socialinių sąlygų, kultūrų, religijų, kalbų ir etninės priklausomybės trečiųjų šalių piliečiams tenkinti apsigyvenimo sąlygas ir palengvinti jų integraciją Europos šalių visuomenėse; 9.2. EIF prisideda prie šių konkrečių tikslų: 9.2.1. priėmimo tvarkos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracijos procesu ir jo rėmimu, rengimo ir įgyvendinimo procedūrų supaprastinimo; 9.2.2. naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso plėtros ir įgyvendinimo; 9.2.3. valstybių narių gebėjimų tobulinti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtą politiką ir priemonių didinimą; 9.2.4. keitimosi informacija, geriausia praktika ir bendradarbiavimo valstybėse narėse skatinimo. 10. Trečiųjų šalių piliečiais laikomi asmenys, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, t. y. tie, kurie neturi ES valstybės narės pilietybės. Svarbiausias EIF programos tikslinės grupės bruožas – trečiosios šalies pilietybės turėjimas ir teisėtas gyvenimas valstybėje narėje. Teisėtai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje yra suprantami kaip turintys leidimus gyventi užsieniečiai iš trečiųjų šalių. Europos fondo trečiųjų šalių piliečių tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kurie: 10.1. turi leidimą gyventi. Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams išduodami šie leidimai gyventi: 10.1.1 leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi, kategorijos. EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 1–7, 12–13 punktais, 40 straipsnio 2 dalimi. EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8–11 punktais. Leidimus laikinai gyventi turintys komandiruoti darbuotojai taip pat nepatenka į EIF tikslinę grupę. 10.1.2. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai nuolat gyventi, kategorijos. EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 1–3, 5, 6, 8 punktais, 53 straipsnio 2 dalimi. EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 4, 7, 9 punktais. 10.2. Kad trečiųjų šalių pilietis būtų laikomas aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotu darbuotoju (t. y. galėtų dalyvauti projekto įgyvendinančio komponentą „programų ir veiklos, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimui skatinti ir jų integracijos procesui remti, kūrimas ir tobulinimas“ veiklose), jis turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytus reikalavimus ir darbo sutartimi būti įdarbintas pagal profesiją (pagal pateikiamą darbo sutartį trečiųjų šalių pilietis negali būti įdarbintas EIF programos įgyvendinamuose projektuose). Be 10.1.1 ir 10.1.2 punktuose minimų leidimų gyventi trečiųjų šalių pilietis dar turi turėti leidimą dirbti, išduotą pagal „Leidimo užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. A1-500 (Žin., 2009, Nr. 98-4134) 12 punkto reikalavimus arba jei teisės aktuose numatyta, kad nereikia turėti leidimo dirbti, minėto aprašo 11.2, 11.3, 11.4 punktuose nurodytus dokumentus bei darbdavio įrodymą, kad trečiųjų šalių pilietis dirba pagal užsieniečio diplome ar kitame dokumente, patvirtinančiame asmens kvalifikaciją, nurodytą profesiją. Projekto vykdytojas turi pateikti šiuos dokumentus kaip įrodymą, kad trečiųjų šalių pilietis yra laikomas aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotu trečiųjų šalių piliečiu. 11. Įgyvendinant EIF programos remiamus komponentus, projektų veiklose taip pat gali dalyvauti ir kita suinteresuota grupė, kuri yra susijusi su trečiųjų šalių piliečių integracija ir turi tiesioginį ryšį su projekto pagal remiamą komponentą įgyvendinimu, pavyzdžiui, Lietuvos visuomenės atstovai, kompetentingų įstaigų, įmonių ir organizacijų darbuotojai, kitos suinteresuotos šalys, susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos priemonėmis ir pan. Kita suinteresuota grupė – asmenys, kurie nėra trečiųjų šalių piliečiai, kaip apibrėžta šių gairių 10 punkte. 12. Įgaliota institucija, vykdydama teisės aktuose numatytas funkcijas ir norėdama patikrinti, ar projekte dalyvaujantis asmuo priklauso tikslinei grupei, turi teisę gauti dalyvio asmens duomenis iš valstybės registrų. trečiasis SKIRSNIS LĖŠOS EIF 2012 M. METINEI PROGRAMAI ĮGYVENDINTI 13. EIF 2012 m. metinei programai įgyvendinti numatyta skirti 3 884 689,47 Lt (įskaitant techninės pagalbos lėšas). 14. Remiantis EIF 2012 m. metine programa EIF programą administruojančioms institucijoms gali būti teikiama techninė pagalba. Techninės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka nustatoma ES ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose taisyklėse. Techninei pagalbai pagal EIF 2012 m. metinę programą skirta 222 348,17 Lt. Ši suma 100 procentų skiriama iš EIF lėšų. 15. EIF metinės programos finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos (specialioji Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programa, finansuojama EIF lėšomis ir bendrojo finansavimo lėšomis) ir privačių šaltinių teikiamos lėšos (jei taikoma). 16. Visi pareiškėjai projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, privalo bendrai finansuoti iš nuosavų lėšų, skirdami atitinkamą (ne mažesnį nei reikalaujama) finansinį indėlį. 17. Mažiausia rekomenduojama projekto suma pagal veiksmus, nurodytus šių gairių 21.1, 21.2, 22, 23 punktuose, kuriems galima sudaryti paramos sutartis, yra 200 000,00 Lt. Tinkamumo vertinimo metu įgaliota institucija turi teisę siūlyti sumažinti ar padidinti paramos projektui sumą, kuri yra didesnė ar mažesnė negu nustatyta mažiausia rekomenduojama suma šiose gairėse. ketvirtasis SKIRSNIS prioritetai, veiksmai, komponentai 18. EIF parama teikiama pagal atsakingos institucijos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas EIF daugiametę (2007–2013 m.) ir 2012 m. metinę programas. EIF daugiametė (2007–2013 m.) programa – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas ir Europos Komisijai pritarus patvirtintas strateginis šaliai skiriamos EIF paramos planavimo dokumentas, nustatantis 2007–2013 metų EIF ir bendrojo finansavimo paramos kryptis, prioritetus ir remiamus veiksmus. EIF 2012 m. metinė programa – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas ir Europos Komisijai pritarus patvirtintas strateginis šaliai skiriamos EIF paramos planavimo dokumentas, nustatantis 2012 metų EIF ir bendrojo finansavimo paramos kryptis, prioritetus, remiamus veiksmus ir komponentus. Prioritetai, veiksmai, komponentai, naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi, apibrėžti Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinėje 2012 m. programoje. EIF parama teikiama pagal EIF 2012 m. metinėje programoje nustatytus remiamus prioritetus, veiksmus, komponentus. 19. Paraiška gali būti teikiama dėl projekto, kuris įgyvendins vieną iš šiose gairėse nustatytų remiamų komponentų arba kelis komponentus iš to paties veiksmo. Projekto, kuris įgyvendina kelis komponentus iš to paties veiksmo, veiklos turi būti susijusios ir prisidėti prie bendro projekto tikslo siekimo ir sudaryti vientisą projekto visumą. 20. Remiantis EIF 2012 m. metine programa, EIF parama teikiama projektams, kurie atitinka šiuos prioritetus: 20.1. veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“; 20.2. rodiklių ir vertinimo metodologijų, skirtų vertinti pažangą, koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą, nustatymas ir kūrimas; 20.3. valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose. 21. EIF parama skiriama veiksmams, kurie įgyvendina šių gairių 20.1 punkte nurodytą prioritetą: 21.1. aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams. Šiam veiksmui iš viso skiriama 2 679 801,49 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 3 komponentai: 21.1.1. programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas: 21.1.1.1. komponento tikslas: siekiama sudaryti galimybę trečiųjų šalių piliečiams įgyti lietuvių kalbos įgūdžių, taip pat žinių apie Lietuvos istoriją, institucijas, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinį gyvenimą ir pagrindines normas ir vertybes; 21.1.1.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 21.1.1.2.1. rengiamos ir vykdomos įvadinės programos, apimančios lietuvių kalbos mokymą, (rekomenduojama kursų trukmė ne trumpesnė nei 190 val.), pilietinį orientavimą, kuris apima visuomenės pažinimą, istoriją, supažindinimą su pagrindiniais įstatymais, Lietuvos sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos sistemomis, informavimą apie galimybę naudotis paslaugomis ir patekti į darbo rinką ir t.t. (rekomenduojama kursų trukmė ne trumpesnė nei 40 val.).; 21.1.1.2.2. rengiamos ir vykdomos lietuvių kalbos mokymo programos, orientuotos į aktualias darbines aplinkybes; 21.1.1.2.3. rengiamos ir vykdomos skirtingo lygmens įvadinės programos įvairioms trečiųjų šalių piliečių grupėms atsižvelgiant į jų žinių ir išsilavinimo lygį (ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms); 21.1.1.2.4. rengiamos ir vykdomos lanksčios įvadinės programos, siekiant sudaryti galimybes jose dalyvauti ir dirbantiems, besimokantiems asmenims. 21.1.1.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių gairių 10.1.1 ir 10.1.2 punktuose; 21.1.1.4. rodikliai, kurių projektai turi siekti įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Suorganizuotų kursų skaičius ir rūšys Kursų skaičius ir rūšys pasirenkami priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų Kursuose dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius Dalyvavusių kursuose trečiųjų šalių piliečių skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų Pasirenkami rodikliai Naujų sukurtų ir (ar) patobulintų įvadinių programų skaičius ir tipai Įvadinių programų skaičius pasirenkamas priklausomai nuo tikslų, veiklų 21.1.2. programų ir veiklos, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimui skatinti ir jų integracijos procesui remti, kūrimas ir tobulinimas: 21.1.2.1. komponento tikslas: pagerinti aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių žinias apie Lietuvą bei sustiprinti integracijai reikalingus įgūdžius, taip pat pagerinti aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir integracijos proceso sąlygas; 21.1.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 21.1.2.2.1. rengiamos ir įgyvendinamos įvadinės lietuvių kalbos ir pilietinio orientavimo programos, skirtos aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams; 21.1.2.2.2. rengiamos ir įgyvendinamos kultūrų įvairovės programos darbovietėse (pvz., darbovietėse diegiami su kultūriniais skirtumais susiję pokyčiai, mentorių programos ir pan.); 21.1.2.2.3. gerinamos aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir integracijos proceso sąlygos; 21.1.2.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių gairių 10.2 punkte; 21.1.2.4. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Dalyvavusių aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių skaičius Mažiausiai 10 aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių Pasirenkami rodikliai Įvadinių programų, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičius Naujai sukurtų ir (ar) patobulintų įvadinių programų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų Aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių nustatyti specialūs poreikiai Tyrimas, analizė 21.1.3. programų ir veiklų, skirtų teikti pagalbą ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas: 21.1.3.1. komponento tikslas: siekiama pagerinti trečiųjų šalių piliečių žinias apie darbo paieškos bei švietimo sistemas, viešąsias ir privačias paslaugas, taip sudarant palankesnes sąlygas gauti atitinkamas paslaugas; 21.1.3.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 21.1.3.2.1. įgyvendinamos programos ir veiklos, skirtos teikti pagalbą trečiųjų šalių piliečiams ir (arba) informuoti juos apie teikiamas įvairias paslaugas Lietuvoje arba teikti tikslines paslaugas, patenkinant specifinius imigrantų poreikius; 21.1.3.2.2. užtikrinama informacijos teikimo ir konsultavimo centrų, tarnybų, įsteigtų iš ankstesnių metinių programų, veikla; 21.1.3.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių gairių 10.1.1 ir 10.1.2 punktuose; 21.1.3.4. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Trečiųjų šalių piliečiams suteiktų konsultacijų ar tikslinių paslaugų skaičius ir tipai Mažiausiai 4 trečiųjų šalių piliečiams suteiktų konsultacijų tipai Trečiųjų šalių piliečių, gavusių atitinkamas konsultacijas, skaičius Trečiųjų šalių piliečių, gavusių atitinkamas konsultacijas, skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų Pasirenkami rodikliai Parengtų leidinių bei kitos informacinės medžiagos kiekis ir tipas Parengtų leidinių bei kitos informacinės medžiagos kiekis ir tipas pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų Programų ir veiklos, skirtų teikti pagalbą trečiųjų šalių piliečiams ir (arba) informuoti juos apie teikiamas įvairias paslaugas, siekiant užtikrinti galimybę veiksmingiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, skaičius ir tipai Įgyvendinamų programų ir veiklų, skirtų teikti pagalbą trečiųjų šalių piliečiams ir (arba) informuoti juos apie teikiamas įvairias paslaugas, siekiant užtikrinti galimybę veiksmingiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų 21.2. abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas. Šiam veiksmui iš viso skiriama 207 168,00 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 1 komponentas – programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas: 21.2.1. komponento tikslas: siekiama sustiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės ir pagerinti įvairių visuomenės grupių tarpusavio supratimą, taip gerinant trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso sąlygas; 21.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 21.2.2.1. įgyvendinamos programos ir kitos panašios priemonės, skirtos bendrai veiklai, bendravimui ir konstruktyviam dialogui; 21.2.2.2. skatinami trečiųjų šalių piliečiai kartu su Lietuvos visuomenės nariais dalyvauti savanoriškoje veikloje; 21.2.2.3. ugdomas Lietuvos visuomenės narių sąmoningumas ir supratimas bei didinama tolerancija trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu (informacinės ir sąmoningumo ugdymo kampanijos ir kt.); 21.2.2.4. mažinami išankstiniai nusistatymai ir stereotipai, susiję su trečiųjų šalių piliečiais; 21.2.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių gairių 10, 10.1.1 ir 10.1.2 punktuose, ir kita suinteresuota grupė, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte. 21.2.2.4. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Programų ir veiklos, skirtos stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės, taip pat stiprinti Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykius, skaičius ir tipai Veiklų, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės, taip pat stiprinti Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykius skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų Pasirenkami rodikliai Dalyvavusių žiniasklaidos atstovų skaičius ir tipai Dalyvavusių veiklose žiniasklaidos atstovų skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų. Įkurtų kitų mechanizmų, skirtų palaikyti konstruktyvų dialogą, skaičius Įkurti kitų mechanizmų, skirtų palaikyti konstruktyvų dialogą skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų. Surengtų sąmoningumo ugdymo kampanijų skaičius ir tipai Suorganizuotų sąmoningumo ugdymo kampanijų skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų. Sukurtų produktų ir parengtos medžiagos, skatinančios trečiųjų šalių piliečių integraciją ir priimančios visuomenės tolerancijos stiprinimą, kiekis bei tipai Sukurtų produktai ir parengtos medžiagos skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų. 22. EIF parama skiriama veiksmui, kuris įgyvendina šių gairių 20.2 punkte nurodytą prioritetą – įvairių tyrimų, studijų, vertinimo metodikų, rodiklių ir kitų panašių priemonių sukūrimas. Šiam veiksmui iš viso skiriama 345 280,00 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 1 komponentas: 22.1. Sistemų, skirtų informacijai apie įvairių trečiųjų šalių piliečių kategorijų poreikius rinkti ir analizuoti, kūrimas ir įgyvendinimas: 22.1.1. komponento tikslas: siekiama pagerinti žinias apie trečiųjų šalių piliečių poreikius integracijos sityje, integracijos politikos priemonių privalumus ir trūkumus, taip pat apie šių priemonių ir specifinių trečiųjų šalių piliečių grupių poreikių atitikimą; 22.1.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 22.1.2.1. skatintų kurti ir tobulinti metodikas bei sistemas, skirtas rinkti įvairių trečiųjų šalių piliečių grupių poreikius, įvertinti jų integravimosi lygmenis; 22.1.2.2. skatintų sukurti duomenų bazę, leidžiančią analizuoti duomenis ir jų prieinamumą kompetentingoms institucijoms ir organizacijoms (pvz., duomenų bazės apie Lietuvos Respublikoje leidimus dirbti gavusius ir (ar) turinčius trečiųjų šalių piliečius sukūrimas, tobulinimas ir naudojimas, siekiant įvertinti minėtų asmenų integravimosi lygį ir jų poreikius integracijos srityje); 22.1.2.3. skatintų sukurti mechanizmą, kuris padėtų rengti rekomendacijas atsižvelgiant į sukauptus duomenis; 22.1.3. projekto veiklose dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai, kaip nustatyta šių gairių 10, 10.1.1 ir 10.1.2 punktuose, ir kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte; 22.1.4. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Įvertinimo procese dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius Mažiausiai 50 trečiųjų šalių piliečių įtrauktų į įvertinimo procesą Pasirenkami rodikliai Pateiktos rekomendacijos dėl priėmimo procedūrų ir programų Pateiktų rekomendacijų dėl priėmimo procedūrų ir programų skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų Sukurtų vertinimo sistemų, metodikų, rodiklių, duomenų bazių, atliktų tyrimų skaičius ir tipai Sukurta vertinimo sistemų, metodikų, rodiklių, duomenų bazių arba atliktų tyrimų skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų Surinkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys Surinkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys Pateiktų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius ir tipai Parengtų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų 23. EIF parama skiriama veiksmui, kuris įgyvendina šių gairių 20.3 punkte nurodytą prioritetą – gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų lygių ir departamentų. Šiam veiksmui iš viso skiriama 430 091,81 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 2 komponentai: 23.1. tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais: 23.1.1. komponento tikslas: siekiama pagerinti politikos kūrėjų, tarnautojų ir kitų susijusių asmenų įvairovės valdymo žinias ir tarpkultūrinę kompetenciją, sustiprinti jų gebėjimus vykdyti jiems priskirtas funkcijas, taip gerinant integracijos politikos priemonių kokybę; 23.1.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 23.1.2.1. rengiamos mokymo programos, skirtos įvairių sektorių darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis; 23.1.2.2. organizuojami tarpkultūrinės kompetencijos, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai valstybinio ir privataus sektoriaus, taip pat nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis; 23.1.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte; 23.1.4. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Suorganizuotų mokymo kursų skaičius ir tipai Kursų skaičius ir rūšys pasirenkami priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų Mokymų dalyvių skaičius Mažiausiai 20 mokymuose dalyvavusių dalyvių skaičius Pasirenkami rodikliai Parengtų mokymo programų, informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai Parengtos mokymo programos, informacijos ir medžiagos kiekis pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų 23.2. kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas: 23.2.1. komponento tikslas: siekiama sustiprinti trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos koordinavimą įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose, bendradarbiavimą tarp institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bei pagerinti jų gebėjimus valdyti imigracijos ir integracijos politikos priemones; 23.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 23.2.2.1. kuriamos ir tobulinamos konsultacinės platformos, koordinavimo tinklai ir panašios priemonės, skirtos įgyvendinti ir stebėti integracijos politikos priemones; 23.2.2.2. steigiami centrai, tarnybos, kuriami tinklalapiai ir kitos priemonės, skirtos teikti informaciją ir konsultacijas dėl integracijos politikos bei kitas kultūrų įvairovės valdymo paslaugas; 23.2.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte; 23.2.4. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Įkurtų ar patobulintų konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir panašių mechanizmų skaičius ir tipai Įkurtų ar patobulintų konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir panašių mechanizmų skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų Dalyvių skaičius Mažiausiai 3 dalyviai (juridiniai vienetai), dalyvavę veiklose Suorganizuotų susitikimų ir (ar) suteiktų konsultacijų skaičius Suorganizuotų susitikimų ir (ar) suteiktų konsultacijų skaičius pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų Pasirenkami rodikliai Parengtos informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai ir pan. Parengtos informacijos ir medžiagos kiekis pasirenkamas priklausomai nuo projekto tikslų, veiklų 24. EIF parama taip pat skiriama lydimosioms priemonėms – privalomoms informavimo ir viešinimo priemonėms. Vien tik viešinimui skirti projektai negali būti finansuojami. Jeigu įmanoma, projekto metu sukurti rezultatai turi būti viešai prieinami ir kitiems subjektams, nedalyvavusiems įgyvendinant projektą. III SKYRIUS REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI 25. Visi teikiami projektai turi atitikti ES ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus projektams keliamus reikalavimus. Projektų tinkamumo reikalavimai: 25.1. projektas turi prisidėti prie EIF programos tikslų įgyvendinimo; 25.2. projektas turi siekti aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių metinėje programoje nustatytus komponentus; 25.3. organizaciniu požiūriu būti pajėgūs tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą; 25.4. turėti aiškų finansavimo paketą: apibrėžtus, aiškius ir užtikrintus projekto išlaidų finansavimo šaltinius; 25.5. užtikrinti efektyvų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimą; 25.6. pasižymėti išlaidų efektyvumu; 25.7. atitikti šių gairių 2 priedo paraiškos pildymo instrukcijoje numatytus reikalavimus; 25.8. atitikti nereikšmingos (de minimis) pagalbos sąlygas pagal Reglamentą Nr. 1998/2006: įmonių ir kitų juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos (pvz., projekto vykdytojo ir (ar) partnerio darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, metodikų ir kitų projekto rezultatų, skirtų naudoti tik projekto vykdytojui ir (ar) partneriui, sukūrimas ir pan.) (toliau – ūkio subjektai) projektams EIF programos parama teikiama vadovaujantis Reglamento Nr. 1998/2006 nuostatomis. Tokiu atveju didžiausia galima finansuoti suma (bendra suma, apimanti ir anksčiau gautą pagalbą) vienam ūkio subjektui per trejus fiskalinius metus negali viršyti 690 560,00 Lt (200 000,00 eurų), o vienam kelių transporto sektoriaus ūkio subjektui – 345 280,00 Lt (100 000,00 eurų). Prašomos skirti sumos teisėtumas pagal nereikšmingą (de minimis) pagalbą turi būti įrodomas vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registre pateiktais duomenimis. Taip pat taikomas reikalavimas, kad ūkio subjekto veiklos sritis nepatektų į Reglamento Nr. 1998/2006 1 straipsnyje nustatytus įmonių veiklos sektorius. 25.9. projekto įgyvendinimo vieta: projektas turi būti įgyvendinamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tinkamai pagrįstais atvejais projekto veiklos gali būti atliekamos ir kitų ES valstybių narių teritorijoje; 25.10. projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos iš ES struktūrinių fondų ir kitų EB iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti. EIF programos projektai gali būti tęstiniai, skirti tai pačiai veiklai toliau plėtoti; 25.11. pareiškėjo ir partnerių tinkamumas: pareiškėjai ir partneriai turi atitikti nustatytus tinkamumo reikalavimus, nurodytus šio skyriaus trečiajame skirsnyje; 25.12. išlaidų tinkamumas: projekto išlaidos turi atitikti tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas ir bendruosius tinkamumo principus. ANTRASIS SKIRSNIS bendrieji PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 26. Projektų atrankos kriterijai pateikti šių gairių 3 priede. TREČIASIS SKIRSNIS BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS 27. EIF parama yra teikiama tik Lietuvos Respublikoje registruotiems ir veikiantiems juridiniams asmenims arba tarptautinėms organizacijoms ar jų padaliniams (atstovybėms, filialams, biurams ir kt.), teisėtai veikiantiems Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis pareiškėjas taip pat privalo turėti darbo patirties su tikslinės grupės atstovais arba patirties, įgytos įgyvendinant remiamus veiksmus. Patirtis įgyvendinant remiamus veiksmus gali būti suprantama ir kaip patirtis, įgyta įgyvendinant panašius veiksmus bei priemones. Vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką. Bet kuris juridinis asmuo pagal šį kvietimą gali dalyvauti tik viename projekte (kaip pareiškėjas arba partneris). 28. Pareiškėjui negali būti skiriama parama, jeigu: 28.1. jam yra iškelta byla dėl bankroto, jis yra likviduojamas ar reorganizuojamas; 28.2. jis nevykdė įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 28.3. jis nevykdė įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 28.4. jis projekto paraiškoje arba jos prieduose įgaliotai institucijai pateikė neteisingą informaciją; 28.5. jis pažeidė kitos sutarties nuostatas, susijusias su paramos lėšų skyrimu iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto; 28.6. jis bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką institucijai ar komitetui, atliekančiam dabartinį arba ankstesnį paraiškų vertinimą ar atranką; 28.7. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo. 29. Pareiškėjai gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse individualiai arba kartu su partneriu (-iais). Projekto partneriams taikomi tokie patys tinkamumo kriterijai, kaip ir pareiškėjams, išskyrus reikalavimą turėti darbo patirties su tikslinės grupės atstovais arba patirties, įgytos įgyvendinant remiamus veiksmus. Pareiškėjai ir projekto partneriai turi turėti pakankamų administracinių gebėjimų ir finansinių išteklių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą. Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo gebėjimus, įgūdžius, patirtį įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus bei jo galimybes papildyti projektą reikalingais žmonių ir finansiniais ištekliais. 30. Projekto partnerių dalyvavimas įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais arba produktais negali būti formalus: partnerių dalyvavimas turi būti pagrįstas ir aiškiai apibrėžtas projekto paraiškoje. Nepagrindžiant partnerio(-ių) dalyvavimo tikslingumo, įgaliota institucija vertinimo metu gali pasiūlyti atsisakyti partnerio(-ių). 31. Partneris negali būti juridinis asmuo, kuris projekto įgyvendinimo eigoje teikia (parduoda) paslaugas pareiškėjui, pvz., mokymo ar konsultavimo paslaugas. Visos su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos turi būti perkamos laikantis šių gairių IV skyriuje ir VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos tvarkos. 32. Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais sudaro jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartis turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris(-iai), jungdami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. 33. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nurodyti: 33.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigos, atsakomybė; 33.2. jungtinės veiklos sutarties trukmė; 33.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip bus atsiskaitoma už paramos lėšų panaudojimą; kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius, kai lėšos pateks į projekto vykdytojo sąskaitą; kaip bus užtikrinama, kad apmokėta projekto vykdytojui ir partneriui (-iams) tenkanti netiesioginių išlaidų suma neviršytų 7 proc. nuo projekto vykdytojo patirtų tiesioginių išlaidų ir nuo partnerio (-ių) patirtų tiesioginių išlaidų sumos atskirai), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka; 33.4. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos sutartyje, arba šie dokumentai projektui pasibaigus, turi būti perduoti projekto vykdytojui. iV SKYRIUS PROJEKTO IŠLAIDOS PIRMASIS SKIRSNIS BENDRIEJI PROJEKTO IŠLAIDŲ TINKAMUMO PRINCIPAI IR FINANSAVIMO REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 34. Bendrieji projekto išlaidų tinkamumo principai ir pagrindinės finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų kategorijos yra išsamiai apibrėžtos Komisijos sprendimo Nr. 2008/457/EB 11 priede. 35. Paraiškoje turi būti nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (EIF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir projekto partnerio (-ių) indėliui. 36. Bendrieji išlaidų tinkamumo principai: 36.1. išlaidos turi būti skirtos EIF veiklai ir atitikti jo tikslus, kaip nustatyta Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 1, 2 ir 3 straipsniuose; 36.2. išlaidos turi būti skirtos finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams, nustatytiems Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 4 straipsnyje; 36.3. išlaidos turi būti reikalingos projekto veiklai, kurios atitinka Europos Komisijos patvirtintas daugiametes ir metines programas; 36.4. išlaidos turi būti pagrįstos ir atitikti patikimo finansų valdymo, visų pirma, kainos ir kokybės santykio ir išlaidų veiksmingumo, principus; 36.5. išlaidas turi faktiškai patirti, užregistruoti apskaitoje ir pagrįsti išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais projekto vykdytojas ir (arba) projekto partneriai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Šių dokumentų išrašymo data turi atitikti šių gairių 6 punkte nurodytus reikalavimus; 36.6. išlaidos turi būti patiriamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tinkamai pagrįstais atvejais gali būti patiriamos ir kitų ES valstybių narių teritorijoje; 36.7. išlaidos turi būti susijusios su tikslinėmis grupėmis; 36.8. išlaidos turi būti patirtos pagal paramos sutarties nuostatas. 37. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo ar projekto partnerių pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentai už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktus (jei taikoma). 38. Netiesioginės projekto išlaidos apmokamos pagal projekto vykdytojo įgaliotai institucijai teikiamus mokėjimo prašymus. Projekto vykdytojas netiesioginių projekto išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentų įgaliotai institucijai neteikia ir įgaliota institucija šių dokumentų netikrina. Tinkamų finansuoti EIF lėšomis netiesioginių projekto išlaidų suma apskaičiuojama, pripažintą tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumą padauginus iš fiksuotos procentinės dalies, nustatytos paramos sutartyje, kuri negali viršyti 7 procentų Kai projektas įgyvendinamas kartu su partneriais, projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad apmokėta projekto vykdytojui ir partneriui (-iams) tenkanti netiesioginių išlaidų suma neviršytų 7 procentų nuo projekto vykdytojo patirtų tiesioginių išlaidų ir nuo partnerio (-ių) patirtų tiesioginių išlaidų atskirai. 39. EIF remiami projektai neturi būti susiję su pelno siekimu. Jei projekto pabaigoje pajamos, įskaitant įplaukas, viršija išlaidas, EIF įnašas į projektą atitinkamai sumažinamas. Visi projekto pajamų šaltiniai turi būti fiksuojami projekto vykdytojo sąskaitose ir (ar) mokesčių dokumentuose, juos turi būti galima nustatyti ir patikrinti. Įplaukos – tai pajamos, gautos per finansavimo reikalavimus atitinkantį laikotarpį iš pardavimo, nuomos, paslaugų, registracijos mokesčių ar kitų panašių pajamų. 40. Finansavimo reikalavimus atitinkančios projekto išlaidos (toliau – tinkamos išlaidos) gali būti tiesioginės ir netiesioginės: 40.1. tiesioginės tinkamos išlaidos yra tokios, kurios pagal bendruosius išlaidų tinkamumo principus gali būti suprantamos kaip konkrečios tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos (žr. antrąjį skirsnį „Tinkamos išlaidos“). Tiesioginės išlaidos įtraukiamos į detalų projekto biudžetą (šių gairių 4 priedas); 40.2. netiesioginės tinkamos išlaidos priskiriamos prie išlaidų, kurios nelaikomos tiesiogiai susijusios su projektu (žr. antrąjį skirsnį „Tinamos išlaidos“) ir jų suma nurodoma detaliame projekto biudžete (šių gairių 4 priedas). 41. Projekto biudžetas yra suskirstytas į kategorijas pagal išlaidų pobūdį. EIF finansuojamų projektų išlaidos grupuojamos pagal šių gairių 42 punkte išvardintas biudžeto eilutes. ANTRASIS SKIRSNIS TINKAMOS IŠLAIDOS 42. Tinkamos pagal šias gaires finansuoti išlaidų kategorijos (numeracija lentelėje atitinka šių gairių 4 priedo „Detalus projekto biudžetas“ pateiktą išlaidų numeraciją) yra šios: Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos pavadinimas Reikalavimai, paaiškinimai Tiesioginės projekto išlaidos 1.1. Personalo darbo užmokesčio išlaidos Šiai eilutei priskiriamas tiek projektą vykdančiam, tiek administruojančiam personalui planuojamas priskaityti ir išmokėti darbo užmokestis bei išlaidos su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (socialinio draudimo mokesčiai, įmokos garantiniam fondui, darbo užmokestis už kasmetines atostogas projekto vykdymo laikotarpiu, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbdavio mokamos ligos pašalpos už pirmas dvi ligos dienas). Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis laikoma tik ta išlaidų dalis, kuri yra tiesiogiai susijusi su vykdomu projektu ir yra apskaičiuota ir išmokėta už darbo laiką, dirbtą vykdant projektą. Rekomenduojama su projekto personalu sudaryti atskiras darbo sutartis. Jei projekto vykdytojas ar partneris yra tarptautinė organizacija, tai darbo užmokesčio sąnaudas sudaro apskaičiuotas darbo užmokestis kartu su tarptautinės organizacijos mokamais privalomais mokesčiais, išskyrus atidėjimus galimiems būsimiems įsipareigojimams (žr. trečiąjį skirsnį „Netinkamos išlaidos“). Projekto darbuotojų, dirbančių projekto vykdytojo ir (ar) partnerio įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, darbo laiko įkainiai negali viršyti jų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu darbui projekte yra įdarbinamas asmuo iš išorės, jo darbo laiko įkainiai negali viršyti vidutinių darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje jis įdarbinamas darbui projekte. Teikiant paraišką privaloma pateikti dokumentus (pvz., darbo sutartis, paskutinių 12 mėnesių darbo užmokesčio, mokamo pagal pagrindinę darbo sutartį įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje asmuo įdarbinamas dirbti projekte, darbo laiko apskaitos žiniaraščius), kuriuose būtų pateikti duomenys, kad biudžete numatyti darbo įkainiai neviršija darbuotojams mokamų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje jis įdarbinamas dirbti projekte. Nepateikus šių įrodymų, projekto biudžete galės būti patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis. Įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, darbuotojų ir valstybės tarnautojų, įgyvendinančių projektą, darbo užmokesčio išlaidos kartu su aukščiau išvardintais darbo užmokesčio išlaidų tinkamumo reikalavimais laikomos tinkamomis, jeigu: – patiriamos vykdant veiklą, kurios atitinkama biudžetinė įstaiga nevykdytų, jei nebūtų įgyvendinamas projektas; – su tokiais darbuotojais sudaromose su projekto įgyvendinimu susijusiose darbo sutartyse nustatyta darbo pradžios data negali būti ankstesnė nei projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data, o darbo pabaigos data negali būti vėlesnė negu projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos data; – projekto vykdytojo ar projekto partnerio įdarbintas asmuo atlieka konkrečiai su projekto įgyvendinimu susijusį darbą; – tokiam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydis turi būti nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655; 2008, Nr. 50-1867) nuostatomis arba Mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, akademinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 337 (Žin., 2007, Nr. 42-1582), kai projekto vykdytojo ar partnerio organizacija yra valstybinė aukštoji mokykla ar valstybės mokslinių tyrimų institutas, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. Jeigu projekto vykdytojas ar partneris darbo užmokesčio įkainį projekte nustatys, nesivadovaudamas šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, projekto biudžete galės būti patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis. Atskirose biudžeto eilutėse nurodomos darbuotojų pareigos, darbuotojų skaičius. Paraiškoje turi būti išsamiai aprašyta projekte numatytų įdarbinti asmenų funkcijos 1.2. Išlaidos įrangai Šiai eilutei priskiriamos įrangos nusidėvėjimo, išperkamosios nuomos ar nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu įranga būtina tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti. Jeigu svarstomos išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) galimybės, visada reikia pasirinkti pigiausią variantą. Teikiant paraišką būtina pateikti detalius apskaičiavimus, kad pasirinktas įrangos įsigijimo projekto reikmėms būdas – išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) – yra pigiausias variantas. Kitu atveju šios išlaidos galės būti pripažintos netinkamomis finansuoti iš paramos lėšų. Su nuoma ir išperkamąja nuoma susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į nustatytą projektui skirtos įrangos nuomos ar išperkamosios nuomos trukmę ir faktinį įrangos, reikalingos projekto veiklomis vykdyti, naudojimą. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu: – šiam turtui įsigyti nebuvo naudojamos ES arba ne ES valstybių institucijų lėšos, dėl kurių ES fondų bendrai finansuojamam turtui lėšos būtų skiriamos ne vieną kartą; – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskaičiuotos pagal projekto vykdytojo (partnerio) patvirtintus nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, parengtus remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais; – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos turi būti patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu atsižvelgiant tik į projekto trukmę atitinkančią įrangos nusidėvėjimo dalį ir faktinį įrangos, reikalingos projekto veiklomis vykdyti, naudojimą. Jei įranga, kuri naudojama projekto reikmėms, jau būna pilnai nudėvėta iki projekto įgyvendinimo pradžios, tai tokios įrangos nusidėvėjimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti projekto lėšomis. Įrangos nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta metine nusidėvėjimo (amortizacijos) norma. Tačiau jei projekto vykdytojas nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja ne pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedą ar ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus viešojo sektoriaus subjektams (Žin., 2009, Nr. 72-2921) ir pateikia įrodymus, jog, neprieštaraujant nustatytai įstaigos apskaitos politikai, taip nusidėvėjimas skaičiuojamas ne tik projektui priskirtam bet ir kitam įstaigos turtui, nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti. Išlaidos įrangai, kuri skirta projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, skeneriai ir pan.) ar kasdieninei administracinei veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), nėra laikomos tinkamomis finansuoti iš tiesioginių išlaidų 1.3. Išlaidos nekilnojamajam turtui Šiai eilutei priskiriamos nekilnojamojo turto nuomos išlaidos, jeigu nekilnojamojo turto techninės savybės yra tokios, kokių reikia projektui įgyvendinti, taip pat jis atitinka galiojančias normas bei standartus (turi būti tinkamas, kad būtų įgyvendintos projekto veiklos ir pasiekti projekto rezultatai, pvz., tinkamas gyventi ar steigti konsultacinį centrą). Nekilnojamojo turto nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu: – prieš pradedant įgyvendinti projektą nekilnojamajam turtui pirkti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už ES arba ne ES valstybių institucijų lėšas, dėl kurių ES fondų bendrai finansuojamam turtui lėšos būtų skiriamos ne vieną kartą); – nekilnojamasis turtas yra būtinas projektui įgyvendinti ir naudojamas tik projekte nustatytai paskirčiai. Kitu atveju tinkama finansuoti laikoma tik su objekto naudojimu projekto reikmėms susijusių išlaidų dalis. Patalpų (pvz., konferencijos salė, posėdžių salės ir pan.), skirtų konferencijoms ar panašiems renginiams suorganizuoti, nuoma nėra laikoma nekilnojamojo turto nuoma, o suprantama kaip paslaugos pirkimas ir išlaidos numatomos subrangos išlaidų eilutėje (detalaus projekto biudžeto eilutė Nr. 1.4). Išlaidos nekilnojamajam turtui, kuris skirtas projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., biuro patalpų nuomos išlaidos ir pan.) ar kasdieninei administracinei projekto vykdytojo ar projekto partnerio veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikl …