| Europaius

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina statybos techninį reglamentą „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, nustatant esminius reikalavimus buitinių ir komunalinių nuotekų valymo sistemoms.
Ką jis reguliuoja

Nuotekų valyklų esminius reikalavimus.
Nuotekų valyklų saugos ir paskirties reikalavimus.
Buitinių ir komunalinių nuotekų valymo sistemas.
Kam tai aktualu

Visiems statybos dalyviams.
Viešojo administravimo subjektams.
Inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su šia veikla.
Pagrindiniai punktai

Reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kurių projektavimo sąlygų sąvadus gauti prašymai pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo.
Reglamentas netaikomas pastato inžinerinėms sistemoms – nuotekų šalintuvui (pastato dalims) ir lauko inžineriniams tinklams – nuotekų šalintuvui (kaip statiniams).
Reglamentas nenustato gamybinių nuotekų, savo sudėtimi ir savybėmis skirtingų nuo buitinių ir komunalinių nuotekų valyklų, saugos ir paskirties reikalavimų.
Visos Reglamento nuostatos yra privalomos, nepriklausomai nuo šrifto formos.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
 Į S A K Y M A S
 DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.05:2004 „NUOTEKŲ VALYKLOS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS“ PATVIRTINIMO
m. liepos 8 d. Nr. D1-376
 Vilnius
 Vadovaudamasis 2002 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819; 2004, Nr. 30-983, Nr. 103-3787) 1.2 punktu,
Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ (pridedama).
Nustatau, kad šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kurių projektavimui statinio projektavimo sąlygų sąvadus gauti prašymai pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo.
 APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376
 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
 STR 2.02.05:2004
 NUOTEKŲ VALYKLOS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS
 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato nuotekų valyklų esminius reikalavimus [7.3.1] bei saugos ir paskirties reikalavimus [7.3.2].
Reglamento nustatyti nuotekų valyklų esminiai reikalavimai taikomi buitinių bei komunalinių nuotekų valymo sistemoms.
Reglamentas nenustato esminių reikalavimų bei saugos ir paskirties reikalavimų:
1. pastato inžinerinėms sistemoms – nuotekų šalintuvui (pastato dalims);
2. lauko inžineriniams tinklams – nuotekų šalintuvui (kaip statiniams).
Reglamentas taip pat nenustato gamybinių nuotekų, savo sudėtimi ir savybėmis skirtingų nuo buitinių ir komunalinių nuotekų valyklų, saugos ir paskirties reikalavimų.
Reglamentas privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su šia veikla [7.2.2], [7.2.11].
Pastorintu šriftu atspausdintos esminės Reglamento nuostatos. Nepriklausomai nuo šrifto formos visos Reglamento nuostatos yra privalomos.
 II SKYRIUS. NUORODOS
Reglamento nuostatų teisės šaltiniai yra šie teisės aktai:
1. Europos Sąjungos direktyvos:
1.1. Tarybos Direktyva dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos 80/68/EEB 1979 m. gruodžio 17 d.;
1.2. Tarybos Direktyva dėl miestų nuotekų valymo 91/27/EEC 1991 m. gegužės 21 d.;
2. LR įstatymai:
2.1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262);
2.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2002, Nr. 73-3093, Nr. 124-5625);
2.3. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 36-1544);
3. Statybos techniniai reglamentai:
3.1. STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas (Žin., 1999, Nr. 112-3260);
3.2. STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233);
3.3. STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215; 2002, Nr. 106-4776);
3.4. STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216; 2002, Nr. 96-4232);
3.5. STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216; 2002, Nr. 96-4232);
3.6. STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120; 2002, Nr. 98-4343);
3.7. STR 1.01.05: 2000 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586);
3.8. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);
3.9. STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 23-720);
3.10. STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);
3.11. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);
3.12. „Mažų nuotekų kiekių tvarkymo laikinasis reglamentas“ (Žin., 2002, Nr. 115-5159);
4. Higienos normos:
4.1. HN 92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“ (Žin., 1999, Nr. 58-1907);
4.2. HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 110-4008);
4.3. HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 8-301, Nr. 59-2401);
4.4. HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726);
4.5. HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 2002, Nr. 11-388);
5. Aplinkosaugos normos:
5.1. LAND 2-95 „Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės“ (Žin., 1997, Nr. 70-1790);
5.2. LAND 20-2001 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 61-2196);
5.3. LAND 21-01 „Aplinkosauginės buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklės“ (Žin., 2001, Nr. 41-1438);
5.4. LAND 22-97 „Metodiniai nurodymai gamtosauginiam vandens debitui nustatyti“ (Žin., 2000, Nr. 79-2395);
5.5. LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087; 2002, Nr. 17-705, Nr. 85-3684, Nr. 81-3497);
5.6. LAND 47-1:2002 „Vandens kokybė. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDSn) nustatymas. 1 dalis. Skiedimo ir sėjimo, pridėjus aliltiokarbamido, metodas (ISO 5815:1989, modifikuotas)“ (Žin., 2002, Nr. 80-3476);
5.7. LAND 47-2:2002 „Vandens kokybė. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDSn) nustatymas. 2 dalis. Neskiestų mėginių metodas (ISO5815:1989, modifikuotas)“ (Žin., 2002, Nr. 80-3476);
6. Statybos normos:
6.1. RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“;
6.2. RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 27-394; 2000, Nr. 96-423);
7. Standartai:
7.1. LST EN 752-1:2003 lt. Lauko nuotakynas. 1 dalis. Bendrosios nuostatos;
7.2. LST EN 1085:2003 lt. Nuotekų valymas. Terminai ir apibrėžimai;
7.3. LST EN 12255-1: 2002 en. Nuotekų valyklos. 1 dalis. Bendrieji statybos principai;
7.4. LST EN 12255-3+AC: 2002 en. Nuotekų valyklos. Parengtinis valymas;
7.5. LST EN 12255-4: 2002 en. Nuotekų valyklos. 4 dalis. Pirminis nusodinimas;
7.6. LST EN 12255-5: 2000 en. Nuotekų valyklos. 5 dalis. Nuotekų tvenkiniai;
7.7. LST EN 12255-6: 2002 en. Nuotekų valyklos. 6 dalis. Veikliojo dumblo procesas;
7.8. LST EN 12255-7: 2002 en. Nuotekų valyklos. 7 dalis. Biologiniai plėveliniai reaktoriai;
7.9. LST EN 12255-8: 2002 en. Nuotekų valyklos. 8 dalis. Dumblo apdorojimas ir sandėliavimas;
8. Įsakymai:
8.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. 10 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 5-152);
8.2. Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 495 (Žin., 2001, Nr. 87-3054; 2002, Nr. 62- 2533).
 III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Šiame skyriuje pateikiamos tik tos Reglamente vartojamos sąvokos, kurios neapibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Reglamento nuorodų skyriaus 7.2.3-7.3.10 punktuose įvardytuose statybos techniniuose reglamentuose. Kitos Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos pateikiamos suskirstant jas pagal sąvokų apibrėžimus vienijančias prasmines grupes.
Esminiai statinio (jo dalies) reikalavimai:
 konstrukcijų kritinė ribinė būklė [7.3.1] – įvairių konstrukcijų suirimas ar jam artima būklė.
1. Kritinei būklei taip pat priskiriama:
1.1. nepažeistos konstrukcijos ar bet kurios jos dalies laikančiųjų konstrukcijų griūtis;
1.2. griūtis dėl didelių deformacijų ar sėdimų;
1.3. konstrukcinės sistemos virtimas mechanizmu;
1.4. staigi konstrukcijos griūtis;
1.5. konstrukcijos ar bet kurios jos dalies, įskaitant atramas ir pamatus, stabilumo netekimas.
2. Konstrukcijų naudojimo ribinė būklė [7.3.1] – konstrukcijos būklė, kai dėl specifinių kriterijų tolesnė konstrukcijų eksploatacija (naudojimas) ar funkcionavimas yra neįmanomas. Ši būklė tai:
 - neleistinos deformacijos ar poslinkiai, kurie trukdo normaliai statinio eksploatacijai (naudojimui) arba sukelia apdailos ar nelaikančiųjų elementų pažeidimus;
 - neleistinos vibracijos, kurios sukelia diskomfortą žmonėms arba pavojų statiniams ar juose esantiems įrenginiams arba riboja jų funkcionalumą;
 - neleistinas supleišėjimas.
Nuotekų valymas:
1. A kategorijos techninės specifikacijos – statybos techniniai reglamentai arba standartai, kurie taikomi projektuojant ir statant pastatus ir inžinerinius statinius bei jų dalis arba atskirais šios veiklos atvejais, vadovaujantis SPD (Statybos produktų direktyva) nustatytais statinio esminiais reikalavimais;
2. B kategorijos techninės specifikacijos – standartai ir techniniai liudijimai, kurie taikomi tik statybos produktams, įvertinant jų atitiktį ir ženklinant pagal SPD;
3. statybos produktas – bet koks pagamintas produktas, numatomas įkonstruoti (įmontuoti, įdėti ar instaliuoti) ilgam laikui į statinį – pastatą ar inžinerinį įrenginį. Šis terminas apibrėžia statybines medžiagas, statybos gaminius ir statybos dirbinius;
4. aeratorius – vandens apdorojimo įrenginys, kuriuo ištirpinama deguonies ir/arba pašalinamos lakiosios priemaišos;
5. aeruotas vanduo – vanduo, kuriame ištirpinta deguonies;
6. dribsniklis (flokuliantas) – medžiaga savo mechaninėmis, cheminėmis arba biologinėmis savybėmis padedanti stambių, lengvai atskiriamų nuo skysčio, drumzlių susidarymui jungiantis smulkioms;
7. krekiklis (koaguliantas) – reagentas, naudojamas skendos arba emulsijos pastovumui pažeisti;
8. kontaktinis nusodintuvas – įrenginys, kuriame vanduo skaidrėja veikiamas krekiklio (kontaktinės koaguliacijos);
9. technologiniai parametrai – būdingieji technologijos veiksniai, kurių reikšmės lemia nuotekų ruošimo įrenginių dydį ir eksploatavimo tvarką;
10. technologiniai tyrinėjimai – nuotekų valymo ar dumblo apdorojimo, siekiat pašalinti nepageidaujamas priemaišas ar drėgnumą, būdų veiksmingumo tikrinimas, naudojant tam tikrą įrangą ir metodiką, kurio metu nustatomi technologiniai šalinimo įrenginių parametrai;
11. antrinis valymas – nuotekų valymas, kai išvalytos nuotekos atitinka „Aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti“ [7.8.2], reikalavimus;
12. apdorotas dumblas – dumblas, kuris yra biologiškai, chemiškai ar termiškai apdorotas, ilgai laikytas arba kitokiu tinkamu procesu apdorotas taip, kad jo savybė fermentuotis ir keliamas sveikatai pavojus jį naudojant yra gerokai sumažintas;
13. biocheminis deguonies suvartojimas (BDSt) – ištirpusio deguonies, suvartojamo tam tikromis sąlygomis (per t parų, esant 20 ºC temperatūrai) biologiškai skaidant organines ir/arba neorganines nuotekų priemaišas, koncentracija;
14. cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) – deguonies, suvartojamo nuotekų mėginio priemaišas oksiduojant dichromatu tam tikromis sąlygomis, koncentracija;
15. buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro dėl žmogaus medžiagų apykaitos ir buitinės veiklos;
16. debitas – skysčių, dujų, nešmenų ir pan. kiekis, pratekantis tėkmės skerspjūviu (upės vaga, vamzdžiu, porėtos medžiagos sluoksniu) per laiko vienetą. Reiškiamas tūrio vienetais (kubiniais metrais, litrais ir pan.) arba masės vienetais (tonomis, kilogramais ir pan.) per sekundę, minutę, valandą, parą. Labai įvairiai konkretinamas, pvz., maksimalus (vidutinis, projektinis ir t. t.) upės (kanalo, vamzdyno ir t. t.) ir pan. debitas;
17. didelės nuotekų valyklos – valyklos, skirtos daugiau kaip 50000 GE nuotekoms valyti;
18. dumblas – nukenksmintas ar nenukenksmintas vandens ir drumzlių mišinys, išskirtas valant nuotekas;
19. dumblo apdorojimas – nuotekų nuosėdų ir veikliojo dumblo tūrio mažinimas ir (arba) organinių medžiagų skaidymas;
20. dumblo naudojimas – dumblo paskleidimas dirvos paviršiuje ar kitoks įterpimas į dirvožemį arba kitoks naudojimas;
21. dumblo tvarkytojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio ūkinė veikla susijusi su dumblo gavimu, apdorojimu, saugojimu ir realizavimu;
22. fekaliniai streptokokai – įvairios aerobinių ir fakultatyviai anaerobinių streptokokų rūšys, gyvenančios žmonių ir/arba gyvulių storosiose žarnose. Jų buvimas vandenyje (nors ir be E. coli) rodo teršimą fekalijomis;
23. filtracija – skysčių tekėjimas, dujų skverbimasis porėtose, plyšėtose terpėse (žemės padermėse, filtruose, džiovinamų grūdų masėje ir pan.) veikiant skysčių, dujų slėgio/slėgio aukščio gradientui;
24. filtravimo įrenginiai – tai kompleksas įrenginių, skirtų nuotekoms valyti. Kartais galutinis nuotekų valymas atliekamas tik šiam tikslui skirtoje vietoje natūralios sanklodos gruntuose ir neturint organizuoto nuotekų išleidimo;
25. filtravimo įrenginių požeminio ir paviršinio vandens monitoringas – sistemingas požeminio ir paviršinio vandens kokybės ją veikiančių veiksnių stebėjimas, poveikio vertinimas ir prognozė;
26. filtravimo įrenginių sanitarinė apsaugos zona (SAZ) – teritorija aplink įrenginius, kurioje pasireiškia arba gali pasireikšti neigiamas FĮ poveikis aplinkai, žmogui. SAZ sudaro dvi juostos (I ir II);
27. filtravimo įrenginių SAZ I juosta – teritorija aplink FĮ, kurioje pasireiškia arba gali pasireikšti neigiamas jų poveikis antžeminės ir požeminės aplinkos kokybei (nemalonus kvapas, ligas pernešančių vabzdžių ir parazitų populiacijos padidėjimas ir t. t.);
28. filtravimo įrenginių SAZ II juosta – teritorija aplink FĮ, kurioje pasireiškia arba gali pasireikšti neigiamas jų poveikis paviršinio ir požeminio vandens kokybei;
29. filtracijos koeficientas – pastovus proporcingumo koeficientas, priklausantis nuo uolienų porų ir plyšių dydžio bei pro juos besifiltruojančio skysčio savybių;
30. filtravimo sistema – tai biologinio valymo įrenginių dalis, kurioje nuotekos paskleidžiamos ant įkrovos arba žemės paviršiuje (antžeminio filtravimo sistema), arba podirvyje aukščiau gruntinio vandens paviršiaus (požeminio filtravimo sistema) ir savaiminiu būdu įfiltruojamos į žemės sluoksnius, pasižyminčius natūraliomis valomosiomis savybėmis;
31. gamybinės nuotekos – nuotekos, susidarančios gamybos proceso metu;
32. GE (gyventojų ekvivalentas) – ekvivalentiškas gyventojų skaičius, apskaičiuotas pagal vienetinį nuotekų penkių parų biocheminį deguonies suvartojimą, sąlygiškai atitinkantis vienam gyventojui per parą tenkantį teršalų kiekį (60 g BDS5 per parą);
33. grupinės nuotekų valyklos – valyklos, skirtos grupės namų (11–100 GE) nuotekoms valyti;
34. individualios nuotekų valyklos – valyklos, skirtos vieno namo (iki 10 GE) nuotekoms valyti;
35. komunalinės nuotekos – iš urbanizuotų teritorijų (aglomeracijų) bendra surinkimo sistema sutekančios nuotekos, kurių pagrindas arba viena iš sudedamųjų dalių yra buitinės nuotekos;
36. mažosios nuotekų valyklos – valyklos, skirtos 101–2000 GE nuotekoms valyti;
37. nuotėkis – paviršinio bei požeminio vandens judėjimo gamtinės apytakos procese intensyvumas nagrinėjamais laikotarpiais – per metus, sezonus, mėnesius. Išreiškiamas: 1) nuotekų tūriu; 2) nuotėkio tūrio ir laiko santykiu, t. y. vidutiniu debitu; 3) vidutinio debito ir sutekėjimo baseino ploto santykiu, t. y. nuotėkio moduliu (hidromoduliu) ir 4) nuotėkio tūrio ir sutekėjimo baseino ploto santykiu, t. y. nuotėkio sluoksnio aukščiu;
38. nuotekos – vandeniu organizuotai šalinamos atliekos arba organizuotai šalinamas perteklinis vanduo (išskyrus drenažinį ir paviršinių vandens telkinių vandenį);
39. nuotekų dumblas – likutinis dumblas iš įrenginių, valančių buitines ar komunalines bei kitas, savo sudėtimi panašias nuotekas;
40. nuotekų kaupimo rezervuaras – sandari talpa, skirta nuotekoms kaupti ir po to, jas išsiurbus asenizacine mašina, utilizuoti kitoje tam skirtoje vietoje;
41. nuotekų tvarkymas – nuotekų surinkimas, valymas ir jų išleidimas;
42. nuotekų tvarkymo įrenginiai – inžineriniai įrenginiai nuotekoms tvarkyti (vamzdynai, siurblinės, nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, naftos produktų atskirtuvai ir kt.);
43. nuotekų surinkimo sistema – inžinerinių įrenginių, vamzdynų ir įrangos sistema, skirta nuotekoms surinkti ir transportuoti;
44. nuotekų valyklos – inžinerinių įrenginių kompleksas nuotekoms valyti;
45. pirminis valymas – komunalinių nuotekų valymas fiziniu ir (arba) cheminiu būdu, kai įtekančių į valymo įrenginius nuotekų BDS sumažinamas bent 20 %, o bendras skendinčiųjų medžiagų kiekis, buvęs atitekančiame į valymo įrenginius vandenyje, sumažėja bent 50 %;
46. podirvinė drėkinimo sistema – viena iš galimų nuotekų tvarkymo sistemų, įrengiant ne žemiau kaip 1 m iki gruntinio vandens lygio požeminius nuotekų drėkintuvus, kai nėra sąlygų išvalytų nuotekų išleisti į paviršinio vandens telkinius;
47. salmonelės – mikroorganizmai, formuojantys tipiškas kolonijas selektyvinėse terpėse ir pasižymintys tipiškomis biocheminėmis bei serologinėmis savybėmis. Salmonelės išskiriamos su išmatomis, todėl jų gali pasitaikyti nuotekose, mėšle ar srutose;
48. slėginė tėkmė – skysčių tėkmė visu iš visų pusių apriboto vandentakio (vamzdžio, tunelio, vandeningo sluoksnio tarp vandensparų) skerspjūviu (be skysčio laisvojo paviršiaus);
49. tinkamas valymas – nuotekų valymas bet kokiu būdu ir (arba) išleidimo sistema, kai, išleidus nuotekas į vandens telkinį (priimtuvą), jame tenkinami vandens kokybės reikalavimai;
50. vandentvarka – gamtosauginių, techninių, teisinių ir kt. priemonių kompleksas subalansuotai vandens objektų būklei užtikrinti;
51. vidutinės nuotekų valyklos – valyklos, skirtos 2001-50000 GE nuotekoms valyti;
52. žarnyno virusai – virusai, galintys daugintis žmonių ir gyvūnų virškinimo trakte.
 IV SKYRIUS. Žymenys ir sutrumpinimai
Statybos techniniame reglamente vartojami tokie žymenys ir sutrumpinimai:
1. Na22 SO3 – natrio sulfitas;
2. Na2 SO4 – natrio sulfatas;
3. C – deguonies koncentracija, mg/l;
4. C∞* – ištirpusio deguonies soties koncentracija, laikui;
5. C0 – ištirpusio deguonies koncentracija bandymo pradžioje, mg/l;
6. kL – tūrinis masės perdavimo koeficientas, l/s;
7. t – laikas, s;
8. θΩ – temperatūros koreliacijos koeficientas;
9. τΩ – slėgio koreliacijos koeficientas;
10. VDG – švaraus vandens deguoninimo geba, kg/h;
11. VDN – švaraus vandens deguoninimo našumas, kg/kWh.
 V SKYRIUS. NUOTEKŲ VALYKLOS
 I SKIRSNIS. NUOTEKŲ VALYKLOS. ESMINIAI REIKALAVIMAI
Projektuojant nuotekų valyklas, įvertinama būsima jų įtaka aplinkai ir dėl to nustatomi būtini apribojimai dėl:
1. didžiausio nuotekų valyklos statinių – pastatų ir įrenginių (nusodintuvų, pūdytuvų ir kt.) aukščio;
2. kvapo ir triukšmo sklidimo;
3. gruntinio vandens lygio ir kokybės išsaugojimo;
4. aplinkos išsaugojimo;
5. saugių atstumų tarp pastatų ir tinklų;
6. reikalingų statybų plėtimo;
7. specifinių reikalavimų nuotekų valyklos statybos medžiagoms.
Valykla turi būti suprojektuota ir pastatyta naudojant geriausias technologijas, o nuotekos valomos ir šalinamos taip, kad būtų daroma mažiausia įtaka aplinkai. Nuotekų išleidimo sąlygų nustatymo ir leidimų išdavimo tvarką nustato aplinkos ministras [7.2.3].
Išleidžiamose į paviršinius vandens telkinius nuotekose negali būti viršytos aplinkos ministro patvirtintos ribinės teršalų vertės [7.2.3].
Nuotekų valykla privalo atitikti šiuos reikalavimus:
1. tenkinti šalyje galiojančius reikalavimus dėl nuotekų išleidimo vietos ir kokybės;
2. išleidžiamų valytų nuotekų debitai neturi viršyti nurodytų aplinkosaugos institucijų išduotuose leidimuose;
3. išleidžiamų valytų nuotekų kokybė turi tenkinti galiojančius arba leidimuose nurodytus reikalavimus, esant bet kokiems valomų nuotekų debitams ir nuotekų valyklų krūviams;
4. nuotekų valyklos aptarnaujantis personalas turi turėti saugaus darbo sąlygas;
5. turi būti užtikrintas nuotekų valyklos statinių ilgaamžiškumas;
6. nuotekų valyklos technologinė įranga, talpos, vamzdynai turi būti sandarūs;
7. turi būti sudarytos tinkamos sąlygos aptarnauti ir prižiūrėti nuotekų valyklų technologinę įrangą ir statinius;
8. turi būti įvertintas galimas poreikis išplėsti, modernizuoti nuotekų valyklą;
9. turi būti užtikrintas nuotekų valyklos veikimo patikimumas, o galimų jos sutrikimų pavojus ir poveikis aplinkai turi būti minimalūs;
10. nuotekų valykla turi būti ekonomiška, t. y. jos statybos ir eksploatavimo išlaidos turi būti minimalios;
11. energijos sąnaudos statyti ir eksploatuoti nuotekų valyklą turi būti keik galima mažesnės;
12. iš nuotekų valyklų šalinamų atliekų (teršalų, dumblo) kiekis ir užterštumas turi būti kiek galim mažesnis;
13. turi būti sudaryta galimybė ekonomiškai panaudoti arba saugiai šalinti iš nuotekų valyklos atliekas (teršalus).
Nuotekų valyklų konstrukcijos turi būti:
1. atsparios apkrovoms, galinčioms veikti valyklų statybos ir eksploatavimo metu (vandens slėgiui, statinėms ir dinaminėms apkrovoms nuo veikiančios technologinės įrangos);
2. atsparios nuotekų dumblo, oro ir dujų ardomajam cheminiam ir biologiniam poveikiui, o taip pat dėl temperatūros pokyčių atsirandančioms jėgoms;
3. apsaugotos nuo išplukdymo.
Apskritų gelžbetoninių rezervuarų, kurių viršutine dalimi riedės guminiai ar poliuretaniniai dumblo grandiklių vežimėlių ratai, paviršius (vėžės), turi būti horizontalus ir atsparus šalčiui ir apledėjimui bei prieš apledėjimą naudojamų druskų poveikiui.
Įvertinti galimus netolygius nuosėdžius tarp konstrukcijų, o taip pat tarp konstrukcijų ir technologinės įrangos bei vamzdynų.
Naudoti lanksčius sujungimus tarp statybinių konstrukcijų ir įrangos.
Konstrukcijose skirtingos sudėties metalų sąlyčio vietose numatyti apsaugos nuo korozijos ir galvaninių srovių susidarymo priemones.
Įvertinti orapūčių ir kompresorių keliamą triukšmą ir vibraciją.
Jeigu konstruktyviniai, apkrovų veikiami nuotekų valyklų elementai yra plastikiniai, turi būti įvertinta ardomoji aplinkos įtaka jiems (ultravioletinė radiacija, temperatūros ir kt.).
Nuotekų valyklai reikalingas ypatingas naudojamų medžiagų patvarumas, todėl turi būti naudojamos korozijai atsparios medžiagos arba naudojamos medžiagos turi būti padengiamos antikorozine danga.
Nuotekų valyklos statybai naudojamos medžiagos turi atitikti statybos konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus. Specialių savybių medžiagos gali būti naudojamos Statytojo nurodymu.
Įranga ir jungiamosios detalės (varžtai, veržlės, poveržlės), kurios bus koroduojančioje aplinkoje ar veikiamos drėgmės, turi būti iš nerūdijančio plieno.
Nuotekų valyklos statybos vieta parenkama taip, kad valyklos poveikis aplinkai būtų keik galima mažesnis.
Nuotekų valyklos poveikio aplinkai sumažinimui turi būti naudojamos specifinės priemonės (kvapus skleidžiančių įrenginių uždengimas, mažiau kvapų, aerozolių ir triukšmo skleidžiančių valymo technologijų parinkimas, nuotekų valyklų įrengimas toliau nuo gyvenamųjų rajonų ir kt.).
Pastačius nuotekų valyklą, turi būti atliktas jos technologinių talpų sandarumo bandymas.
Gelžbetonio talpos bandomos užpildžius jas darbiniu skysčiu (kuris bus talpose jų eksploatavimo metu) arba vandeniu. Užpildžius atliekama talpų sandarumo vizualinė apžiūra. Po tokios apžiūros atliekamas sandarumo bandymas pagal įprastinius gelžbetonio talpų sandarumo bandymo reikalavimus.
Gruntinių talpų sandarumo bandymas atliekamas pagal įprastinius jų sandarumo bandymo reikalavimus.
Į aeruojamas talpas tiekiamo suspausto oro greitis vamzdžiuose, siekiant išvengti aplinkos taršos triukšmu, neturi viršyti 20 m/s.
Dėl kenksmingo riebalų poveikio nuotekų valymo procesams ir vandens telkiniams jie turi būti išskirti iš nuotekų, o ne ištirpinti ar emulguoti.
Jeigu į buitines ir komunalines nuotekas patenka nuotekos iš restoranų, viešbučių, maisto pramonės įmonių, nuotekų valyklų sudėtyje turi būti riebalų ir alyvos atskyrimo įrenginiai. Vietoje jų gali būti įrengti bendri riebalų, alyvos ir smėlio išskyrimo įrenginiai arba išskyrimas gali būti atliekamas pirminiuose nusodintuvuose.
Iš visuomeninio maitinimo ir panašių įmonių išleidžiamose nuotekose esantys riebalai turi būti išskiriami tose įmonėse riebalų (alyvos) skirtuvuose.
Riebalų ir alyvos skirtuvuose surinkti riebalai ir alyvos šalinami laikantis šiame Reglamente nurodytų saugos reikalavimų.
Lyginamuosiuose rezervuaruose turi būti įrengtos aeravimo sistemos, neleidžiančios susidaryti juose anaerobinėms sąlygoms ir nemaloniems kvapams.
Pirminio nusodinimo įrenginiams taikomi tokie patys esminiai reikalavimai kaip ir antriniams nusodinimo įrenginiams. Reikalavimai antriniams nusodintuvams yra nurodyti skirsnyje „Veikliojo dumblo procesas“.
Technologinių talpų ištuštinimas neturi pakenkti įrenginių stabilumui nepriklausomai nuo gruntinio vandens lygio. Esant būtinumui, numatomos apsaugos prieš galimą įrenginių išplukdymą priemonės:
1. įrenginių apsunkinimas betono balastu;
2. atbulinių vožtuvų įrengimas žemiau įrenginių rezervuarų dugno;
3. gruntinio vandens lygio laikinas pažeminimas
Projektuojant nuotekų valyklas, reikia numatyti triukšmo skleidimą mažinančias priemones nuo veikiančių:
1. orapūčių, triukšmo slopintuvų ir suspausto oro tiekimo vamzdynų;
2. purslinių aeratorių, elektros variklių ir reduktorių.
Naudojant pneumatinę aeracijos sistemą, reikia įvertinti galimybę sumažinti tėkmes greičius ir dinaminius slėgio nuostolius suslėgto oro tiekimo vamzdžiuose.
Reikia numatyti priemones karštų suslėgto oro tiekimo vamzdynų apsaugai.
Daugiausia aeravimo rezervuarai nedengiami, tačiau kai kuriais atvejais aeravimo rezervuarus reikia uždengti (siekiant neleisti aerozolių, kvapų sklidimo, įrengiant nuotekų valyklas netoli gyvenamųjų rajonų ir pan.).
Biologinių plėvelinių reaktorių sienutės ir pagrindas turi atlaikyti vandens slėgį, galintį susidaryti užsikimšus laikmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai laikmens užsikimšimas yra negalimas arba kai konstrukcijos nėra laikančios.
Kai laistomųjų reaktorių laikmuo yra sudarytas iš mineralinių medžiagų, reikia įvertinti reaktorių sienučių sezoninio pobūdžio išsiplėtimų ir susitraukimų sukeliamas įražas.
Nardinamieji reaktoriai ir rezervuarai turi būti suprojektuoti taip, kad eksploatavimo metu juose susidarytų minimalus dumblo kiekis, būtų užtikrintas pakankamas jų standumas ir nebūtų pažeista mechaninė įranga. Siekiant išvengti nemalonaus kvapo, vietoje anaerobinių tvenkinių gali būti įrengiami dviaukščiai (pūdomieji) nusodintuvai.
Dėl nemalonaus kvapo skleidimo (pvz., iš biologinių tvenkinių) tvenkiniai gali būti statomi ne arčiau kaip 200 m iki gyvenamųjų namų.
Parenkant tvenkinių statybos vietas, reikia įvertinti vėjų kryptis, reljefą, kraštovaizdžio ypatumus, gruntinio vandens lygį, geologines sąlygas, poplūdžio galimybes.
Nuotekų dezinfekavimo tikslas – pagerinti valytų nuotekų mikrobiologinę kokybę, jeigu tai yra reikalinga dėl jautrių vandens naudotojų, esančių pasroviui nuo valytų nuotekų išleidimo į vandens telkinį (upę) vietos.
Nuotekų valyklos valytų nuotekų dezinfekavimas gali būti reikalingas dėl žmonių apsaugos nuo galimo užkrėtimo patogeniniais mikroorganizmais, kai jos išleidžiamos į:
1. maudymuisi naudojamą vandens telkinį, paplūdimį ar kitas poilsio vietas;
2. vėžiagyvių nerštavietės ir buveines;
3. gamybiniam vandeniui ar nekontroliuojamam drėkinimu naudojamą telkinį arba talpą;
4. vandenis, kurie naudojami kaip geriamojo vandens gavybos šaltiniai.
Organikos pūdymo dujų tiekimo vamzdžiuose prieš dujų naudojimo įrenginius, sieros šalinimo įtaisus ir kompresorius turi būti įranga, neleidžianti plisti ugniai.
Cheminių ir kenksmingų medžiagų laikymas, krovimo ir iškrovimo darbai turi būti atliekami taip, kad transportuojant, pilant, laikant, maišant ir naudojant chemines ir pavojingas medžiagas, nebūtų kenkiama žmonėms ir aplinkai (sklindant dujoms, garams, skysčiams ir dulkėms). Laikantis šio reikalavimo:
1. patalpa, į kurią yra tiekiamos cheminės medžiagos ar vyksta jų paruošimas nuotekų valymo naudojimui, turi būti atitverta ir numatytas atsitiktinai išsiliejusių cheminių medžiagų surinkimas, nesukeliant pavojaus žmonėms ir aplinkai;
2. cheminių medžiagų laikymo talpos turi būti pagamintos iš poveikiui atsparių medžiagų;
3. cheminių medžiagų tiekimo į laikymo talpas ir cheminių medžiagų ėmimo iš jų vamzdynai turi būti sandarūs ir pagaminti iš poveikiui atsparių medžiagų;
4. cheminių medžiagų laikymo talpų pripildymo lygį ir šių medžiagų kokybę turi būti galima kontroliuoti už šių talpų ribų;
5. turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios perpildyti cheminių medžiagų laikymo talpų;
6. turi būti numatytos priemonės saugiai surinkti išsiliejusias chemines medžiagas, įrengiant apsaugines sienutes arba cheminių medžiagų laikymo talpas su dvigubomis sienutėmis;
7. turi būti įspėjimo užrašai apie chemines medžiagas ant jų laikymo talpų ir durų į patalpas, kuriose laikomos ir naudojamos cheminės medžiagos;
8. kalkių laikymo talpyklos, jų pripildymo ir kalkių ėmimo įranga turi būti sandari (iš jos negali dulkėti kalkės) ir pažymėta gerai matomais užrašais;
9. kalkių pieno maišymo įranga turi būti sandari, o maišymo stebėjimo angos turi būti įrengtos taip, kad negalėtų atsidaryti maišant kalkių pieną;
10. darbo vietose (laboratorijose, dirbtuvėse) esantis nedidelis degiųjų, degimą palaikančių, koroziją sukeliančių, nuodingų ir kenksmingų medžiagų kiekis turi būti laikomas savaime užsidarančiose ir užsirakinančiose spintose;
11. kenksmingos medžiagos (kalkės, korozinės medžiagos) didelėse saugyklose, kaip ir veikiančiose nuotekų valyklose, turi būti laikomos užrakinamuose sandėliuose, aprūpintuose saugos priemonėmis (ugnies gesinimo ir sprogimų išvengimo, vėdinimo, išsiliejusių cheminių medžiagų surinkimo ir kt.);
12. turi būti numatytos priemonės išvengti poveikio aplinkai dėl cheminių medžiagų išsiliejimo ar protėkio. Tam gali būti įrengtos specialios avarinės talpos (dubliuojantys požeminiai vamzdynai, rezervuarai dvigubomis sienutėmis, apsauginės sienutės, galinčios sulaikyti 110 % didžiausiame cheminių medžiagų rezervuare laikomų medžiagų tūrio;
13. turi būti įrengti jutikliai, signalizuojantys apie protėkį iš cheminių medžiagų laikymo talpų.
Pūdytuve išsiskiriančios dujos turi būti surenkamos ir panaudojamos arba sudeginamos, bet ne išleidžiamos į aplinką.
Nors nuotekų valymo technologijos negali visiškai sustabdyti kvapo atsiradimo nuotekų valykloje, tačiau reikia suprojektuoti, pastatyti ir prižiūrėti nuotekų valyklą taip, kad kvapo atsiradimas būtų minimalus.
Kvapo sumažinimo galimybės turi būti nagrinėjamos planuojant ir projektuojant nuotekų valyklą, o vėliau – eksploatuojant ją.
Kvapui nuotekų valykloje atsiradimui ir sklidimui sumažinti reikia:
1. neleisti nuotekoms tapti pūvančiomis. Tai pirmiausia galima pasiekti sprendžiant nuotekų surinkimo klausimus;
2. parinkti tokius nuotekų valymo procesus, kurie leistų išvengti stipraus kvapo susidarymo ir sklidimo;
3. sumažinti dumblo išbuvimo pirminiuose nusodintuvuose trukmę;
4. naudoti technologinę schemą, kurioje nėra pirminių nusodintuvų (pagrindinio kvapų šaltinio) ir naudoti ilgojo aeravimo procesą;
5. naudoti procesus, neskleidžiančius (arba beveik neskleidžiančius) kvapo;
6. išdėstant nuotekų valyklos įrenginius, stipresnį kvapą skleidžiančius įrenginius statyti keik galima toliau nuo kvapui jautrių aplinkinių rajonų;
7. parenkant nuotekų valyklos statybos vietą ir išdėstant jos įrenginius, įvertinti vyraujančių vėjų kryptis ir jų stiprumą. Nuotekų valyklą tikslinga statyti taip, kad kvapai iš jų nebūtų vyraujančių vėjų nešami į jautrius (gyvenamuosius, ligoninių ir maisto įmonių) rajonus;
8. išdėstyti įrenginius taip, kad būtų patogu surinkti orą iš kelių kvapo sklidimo šaltinių ir valyti orą bendrame valymo įrenginyje;
9. blogą orą (kvapą) surinkti iš vieno šaltinio, išleisti jį į kitą įrenginį, kuriame taip pat susidaro blogas kvapas, o šių kvapų mišinį sudeginti (jei jis degus) arba valyti;
10. numatant valyti išsiskiriantį kvapą (ar jų mišinį), reikia įrengti uždarą ertmę, kurioje kvapai būtų surenkami ir tiekiami į oro valymo įrenginius;
11. kvapo šaltinio uždengimas, vėdinimas ir valymas sprendžiami kompleksiškai.
Nedengta, neuždara jau įrengta nuotekų valykla ar atskiras jos statinys, siekiant slopinti kvapą, gali būti uždengiami jų eksploatavimo eigoje.
Dėl savo specifikos (vykstančių technologinių procesų ir patalpų ypatumų) nuotekų valykla yra padidinto pavojaus joje dirbančiųjų sveikatai ir gyvybei zona (ypač jeigu jose pažeidžiami saugos reikalavimai).
Nuotekų valykla turi būti suprojektuota, pastatyta ir eksploatuojama taip, kad sudarytų minimalų pavojų joje dirbančiųjų sveikatai ir gyvybei.
Nuotekų valykloje padidintas pavojus yra:
1. galimybė paslysti ir susižeisti ar net žūti;
2. įkristi į uždaras ar gilias technologines talpas;
3. uždaros patalpos, į kurias gali patekti pavojingos medžiagos;
4. šuliniai ir kameros;
5. valymo įrenginių aptarnavimo įranga ir priemonės;
6. kėlimo įranga.
Padidinto pavojaus objektai yra ribotos (dengtos, uždaros arba įgilintos) ertmės ir konstrukcijos:
1. atvirieji ir požeminiai nuotekų ir dumblo kanalai, vamzdynai;
2. kabeliai ir laidai;
3. vandentakiai;
4. ortakiai;
5. slėginiai vamzdžiai;
6. nutekamieji vamzdynai;
7. šachtos, apžiūros šuliniai, dumblo ir jo sunkos surinkimo rezervuarai;
8. atviri, dengti ar požeminiai nuotekų rezervuarai;
9. slenksčių kameros;
10. įtakų ir išvadų konstrukcijos;
11. įgilintos arba uždarose patalpose esančios grotos;
12. siurblinės;
13. dumblo talpyklos ir dengti dumblo tirštintuvai;
14. dumblo pūdytuvai;
15. dujų rezervuarai;
16. uždaros (požeminės) nuotekų valyklos.
Nuotekų valykloje pavojų dirbantiems gali sukelti kietosios medžiagos, skysčiai, garai, dujos, bioaerozoliai, mikroorganizmai ir dulkės, ypač esant dideliam jų kiekiui ar koncentracijai.
Nuotekų valyklose pavojų darbuotojams gali sukelti išorės veiksniai arba pavojus gali kilti vietoje, vykstant biologiniams procesams (fermentacijai, puvimui ir kt.) arba cheminėms reakcijoms (pvz., susimaišius įvairių sudėčių nuotekoms).
Reikalingų sanitarinių ir higieninių patogumų pobūdis ir apimtis priklauso nuo nuotekų valyklos dydžio ir vietos.
Nuotekų valykloje pavojų gali kelti:
1. dujos ir garai, kurie gali sukelti gaisrą arba sprogimą;
2. deguonies stygius ir jo išdavoje – uždusimas;
3. toksiškos, koroduojančios, erzinančios, degios arba karštos medžiagos, galinčios kenkti sveikatai dėl kontakto su jomis, sugėrimo per odą arba jos nurijimo, įkvėpus ar patekus į organizmą per žaizdą, įdūrimo vietą;
4. pakilęs vandens lygis upėse po intensyvių liūčių ar potvynių;
5. mikroorganizmai ir jų mitybos produktai, galintys būti infekcijos priežastimi;
6. radioaktyviosios medžiagos.
 ii SKIRSNIS. BENDRIEJI DUOMENYS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
Nuotekų tiekėjas (organizacija ar įmonė) privalo pateikti duomenis apie išleidžiamas nuotekas. Jei jose gali būti kenksmingų, nuodingų ar procesus lėtinančių medžiagų, nurodyti, kokios priemonės naudojamos siekiant išvengti tokių medžiagų išleidimo.
Nuotekų valyklos projektavimui reikalingi šie bendrieji duomenys: nuotakyno, kuriuo nuotekos suteka į valyklą, pagrindinės charakteristikos; duomenys apie aptarnaujamus gyventojus, pramonės ir verslo įmones; apie reikalingą valyti nuotekų kiekius ir nuotekų užterštumą; duomenys apie reikalingą nuotekų išvalymą, nuotekų valykloje išskiriamo dumblo kiekį ir jo apdorojimą bei kiti duomenys.
Duomenys apie nuotakyną, kuriuo sutekančias nuotekas planuojama valyti, yra:
1. atskirosios, pusatskirės ar mišrios nuotakyno sistemos aptarnaujama teritorija;
2. nuotėkiai (nuotekų debitai) ir teršalų krūviai iš atskirosios, pusatskirės ar mišrios nuotakyno sistemos sausmečiu;
3. lietaus vandens kaupimo nuotakyne galimybė;
4. galimybė nuotakyne reguliuoti ar išlyginti nuotekų debitus ir koncentracijas;
5. į nuotakyną įsisunkiančio gruntinio vandens kiekis sausmečiu ir jo sezoniniai svyravimai;
6. nuotekose esančių puvimą ir koroziją skatinančių priemaišų kiekis.
Duomenyse apie nuotekų valyklos aptarnaujamų gyventojų skaičių turi būti nurodyti:
1. šiuo metu nuotakynu besinaudojančių gyventojų skaičius;
2. numatomas nuotakyno aptarnaujamų gyventojų skaičius pastačius (pradedant veikti) projektuojamą nuotekų valyklą;
3. perspektyvoje numatomas nuotekų valyklos aptarnaujamų gyventojų skaičius;
4. nuotekų valyklos aptarnaujamų gyventojų skaičiaus sezoninis kitimas (pvz., vasarą, savaitgaliais, švenčių dienomis);
5. nuotekų valyklos aptarnaujamų gyventojų skaičiaus kitimas per savaitę (pvz., atvažiuojančių iš kitur dirbti žmonių).
Projektinėje dokumentacijoje turi būti pateikti duomenys apie pramonės įmonių, išleidžiančių į nuotakyną didesnį nuotekų kiekį, debitų svyravimus ir jų užterštumą:
1. cheminį deguonies sunaudojimą (ChDS);
2. biocheminį deguonies suvartojimą (BDS5);
3. Kjeldalio azotingumą (KA);
4. amonio azotingumą (NH4-N);
5. nitratų azotingumą (NO3-N);
6. visuminį fosforingumą;
7. druskingumą;
8. visuminę kietųjų medžiagų koncentraciją, druskingumą ir šarmingumą.
Nuotekų valyklos projektavimo bendruosiuose duomenyse turi būti pateikt nuotekų debitai: dabartiniai, numatomi nuotekų valyklos paleidimo metu ir perspektyviniai:
1. didžiausias valandos debitas (m3/h);
2. didžiausias savaitės paros debitas (m3/d);
3. didžiausias vidutinis savaitės debitas (m3/sav.);
4. vidutinis metų debitas (m3/m.).
Verslo ar pramonės įmonių, kuriose yra didelis nuotekų išleidimo sezoniškumas ir teršalų koncentracijų kitimas, duomenyse turi būti pateikta metinė nuotekų debitų ir teršalų koncentracijų kitimo diagrama.
Nuotekų tiekėjas privalo nurodyti, kokios biologiniu būdu lėtai skaidomos medžiagos gali būti jų išleidžiamose į nuotakyną nuotekose.
Projektuojant esamos nuotekų valyklos rekonstrukciją, išplėtimą ar naujos vietoje esamos valyklos statybą, vertingą informaciją galima gauti panaudojus duomenis apie esamą nuotekų valyklą, jos apkrovas, veikimo sąlygas. Tokioje informacijoje gali būti reikalingi duomenys, tarp jų duomenys apie praėjusius metus:
1. metų nuotekų debitas (m3/m.), tarp jų atskirai valytų fizinio, cheminio ir biologinio valymo įrenginiuose;
2. vidutinis išskiriamo dumblo kiekis (m3/d) ir dumblo sudėtis: visuminė kietųjų medžiagų koncentracija (%), takiųjų kietųjų medžiagų kiekis (%) ir sunkiųjų metalų kiekis;
3. vidutinis dumblo sunkos kiekis iš dumblo apdorojimo įrenginių, organinių ir mitybinių druskų kiekis dumble;
4. vidutinis gaunamų dumblo pūdymo dujų kiekis (m3/d);
5. elektros ar šilumos energijos kiekis (kWh/m.), gautas iš dumblo pūdymo dujų;
6. sunaudotos elektros energijos kiekis;
7. praėjusiais metais pritekėjusių nuotekų debitas (m3/d) ir nuotekų valyklos apkrovos pagal ChDS, BDS5, KA, NH3-N, NO3-N, bendrąjį fosforingumą, drumzlinumą, organines drumzles, druskingumą ir šarmingumą;
8. nuotekų temperatūros ir biologinių reaktorių temperatūros kitimai per metus;
9. nuotekų debitų svyravimai sausmečio paroje;
10. maksimalūs valandos debitai liūčių metu (m3/h);
11. nuotekų valyklos papildomi krūviai (dėl atvežamo nuotekų išsėmimo duobių turinio ir pan.);
12. nuotekų valyklos veikimo efektyvumo duomenys (valytų nuotekų rodikliai, kiti techniniai ir ekonominiai rodikliai).
Nuotekų valyklos projektiniai debitai turi būti pagrįsti duomenimis apie projektavimo metu esančius nuotekų debitus ir jų teršalų krūvius, įvertinant numatomą aptarnaujamų gyventojų skaičiaus didėjimą ar mažėjimą, verslo ir pramonės augimą, galimus kitų gyvenviečių, rajonų, verslo ir pramonės įmonių nuotakynų prijungimus.
Be numatomo aptarnauti gyventojų skaičiaus, turi būti nustatyti ir kiti svarbūs projektiniai rodikliai:
1. vieno aptarnaujamo gyventojo buitinių nuotekų kiekis sausmečiu (l/žm. xd);
2. didžiausiojo nuotėkio koeficientas, įvertinantis lietaus vandens pritekėjimą, požeminio vandens įsisunkimą;
3. specifiniai teršalų krūviai nuo nuotakyno aptarnaujamų gyventojų (g/žm. xd) pagal ChDS, BDS5, KA, NH3-N, NO3-N, visuminį fosforingumą (VF), drumzlinumą, visuminę kietųjų medžiagų koncentraciją (KM).
Į nuotekų valyklą pritekančių verslo ir pramonės įmonių nuotekų debitai turi būti matuojami išleidimo į bendrąjį nuotakyną vietoje.
Projekte turi būti pateikti duomenys:
1. maksimalus į nuotekų valyklą pritekančių nuotekų valandos debitas Qmaks (l/s) ir apytikrė maksimalaus debito pritekėjimo trukmė;
2. informacija apie nustatytas lietaus vandens subėgimo į ūkinį nuotakyną, jo valymą (pvz., po pratekėjimo per grotas, sietus, smėliagaudę, pirminius nusodintuvus) ir išleidimo į tvenkinį ar kitą priimtuvą sąlygas;
3. projektinis maksimalus debitas (l/s) po lietaus nuotekų pertekliaus šalinimo per nuleistuvą (mišrioje sistemoje);
4. nuotekų debitų kitimas įprastinę darbo dieną sausmečiu (l/s);
5. projektiniai nuotekų valyklos krūviai kg/h, kg/d, kg/sav. pagal ChDS, BDS5, KA, NH3-N, NO3-N, bendrąjį fosforingumą, bendrąjį drumzlinumą ir organines drumzles ir atitinkami nuotekų debitai;
6. minimalūs ChDS/N ir ChDS/P paros ir savaitės santykiai;
7. pagrindinių parametrų sezoninė kaita – hidraulinių krūvių (m3/d) ir teršalų krūvių (kg/d) svyravimai per metus;
8. nuotekų temperatūros metų sezonais;
9. metų nuotekų kiekis (m3/m.) ir metų teršalų krūviai (kg/metus) pagal ChDS, BDS5, KA, NH4-N, bendrąjį fosforingumą, bendrąjį drumzlinumą ir bendrąjį drumzlinumą pagal organines medžiagas.
Nuotekas išleisti galima tiktai gavus rašytinį leidimą išleisti – aplinkosaugos organų sutikimą pilti valytas gamybines, paviršines arba mišrias nuotekas į nuotekų priimtuvą.
Leidime išleisti nuotekas turi būti nurodytas kontrolinių ėminių pobūdis (pvz., vienkartinis ėminys, kas 2 h imtų ėminių sudėtinis ėminys, per 24 h imtų ėminių sudėtinis ėminys) ir leidžiamas valytų nuotekų liekamasis užterštumas (pvz., nurodant kiek kartų per metus leidžiamas nurodyto valytų nuotekų liekamojo užterštumo viršijimas).
Esant mišriai nuotakyno sistemai, turi būti nurodyti specifiniai reikalavimai (jeigu reikalingi).
Leidimuose išleisti nuotekas turi būti nurodyti reikalavimai, kur bus šalinamos parengtiniame nuotekų valyme sulaikytos nuogriebos, organinės priemaišos, smėlis.
Leidimo išleisti nuotekas prašyme turi būti nurodyti nuotekas išleidžiančios organizacijos pageidavimai dėl nuotekų valykloje išskirto dumblo šalinimo (panaudojimas žemės ūkyje, vežimas į sąvartyną, deginimas, deginimas kartu su kitais kuro šaltiniais elektrinėse, panaudojimas pramonėje), o leidime išleisti nuotekas turi būti nurodyti išduodančios institucijos reikalavimai (dumblo stabilizavimo reikalingumas, drėgnumas, kai kurių cheminių medžiagų leistinas (pvz., naudojamų dumblui sausinti) kiekis.
Projektinėje dokumentacijoje turi būti pateiktos nuotekų valyklos teritorijos charakteristikos. Nuotekų valyklos teritorijos planuose turi būti pažymėta:
1. teritorijos altitudės;
2. teritorijos brėžinys su horizontalėmis ir topografiniais duomenimis;
3. sklypo ribos;
4. esami pastatai ir statiniai, įskaitant esamą nuotekų valyklą;
5. lauko komunikacijos;
6. nuotakynai, slėginės linijos, vandentiekis, šilumotiekis, elektros kabeliai, telefono kabeliai, dujotiekis, nurodant šių tinklų charakteristikas (slėgius, įtampą, debitus ir kt.);
7. pravažiavimai (nurodant leidžiamą sunkvežimio svorį) ir pėsčiųjų perėjos;
8. privažiavimai nuo kelių;
9. vieta, kurioje valytos nuotekos išteka iš nuotekų valyklos ir įteka į nuotekų priimtuvą, nurodant aukščiausiąjį 1 % arba 3 % tikimybės vandens lygį (AVL), žemiausiąjį 95 % tikimybės nuotėkio vandens lygį (ŽVL) ir vidutinį vandens lygį (VVL) nuotekų priimtuve.
Projektinėje dokumentacijoje turi būti pateikta detali informacija apie esamą nuotekų valyklą, jos bendrasis planas su statiniais. Turi būti nurodytos kelių dangos, privažiavimų, technologinių, mechaninių ir elektros įrenginių būklė.
Projektinėje dokumentacijoje turi būti pateikti inžinerinės geologijos duomenys, informacija apie klimatą ir duomenys:
1. grunto ir gruntinių vandenų charakteristikos, informacija apie galimą jų užteršimą;
2. brėžiniai su pažymėtais gręžiniais;
3. grunto sudėtis (molis, smėlis, uoliena);
4. maksimalus, minimalus ir gręžimo metu sutiktas gruntinio vandens lygis;
5. oro temperatūros, drėgnumas, vyraujantys vėjai.
Projektavimo eigoje reikia įvertinti nuotekų valyklos statytojo (užsakovo) pageidavimus dėl:
1. minimalaus vieno tipo ar grupės technologinių įrenginių (nusodintuvų, aeravimo rezervuarų) ar jų lygiagrečių sekcijų skaičiaus;
2. technologinių įrenginių (nusodintuvų, aeravimo rezervuarų) ir įrangos (siurblių, orapūčių, centrifugų), aplankos vamzdynų ir kanalų poreikio;
3. atsarginių technologinių įrenginių poreikio;
4. atsarginio elektros energijos šaltinio poreikio;
5. įvairių technologinių parametrų (dumblo amžius, nuotekų išbuvimo valymo įrenginiuose trukmė, apkrovos, nuotėkis, dumblo kiekis ir kt.);
6. valymo valdymą kontrolę ir automatizavimą;
7. įrenginių eksploatacijos projektinę trukmę;
8. transporto svorio apribojimą nuotekų valyklos privažiavimuose;
9. reikalavimus dirbtuvėms, laboratorijoms, sandėliams ir kontoroms;
10. veikimo garantijas:
11. įrenginių veikimo bandymų trukmės ir metų laiko (sezono);
12. numatomo elektros energijos ir cheminių medžiagų poreikio;
13. atskiros technologinės įrangos ir įrenginių (grotų, maišyklių, aeravimo įrenginių, pūdytuvų).
Nuotekų valyklos veikimo bandymams gali tekti įrengti papildomus vamzdynus, matavimo ir stebėjimo įtaisus.
Nuotekų valyklos (statybos, rekonstrukcijos ar išplėtimo) statytojas gali reikalauti iš rangovo (projektavimą ir/ar statybą vykdančios organizacijos):
1. atlikti nuotekų valyklą aptarnaujančio personalo profesinį paruošimą (apmokymą);
2. konsultuoti nuotekų valyklos techninės eksploatacijos ir priežiūros klausimais.
Turi būti numatyta, kas atliks nuotekų valyklos bandymą. Baigus statybą, turi būti atliekamas valyklos veikimo bandymas ir Statytojas gali pageidauti, kad:
1. veikimo bandymą atliktų statytojas ir rangovas kartu;
2. bandymą atliktų kita kvalifikuota organizacija (firma), bendradarbiaudama su Statytoju;
3. bandymą atliktų kita kvalifikuota organizacija (firma), bendradarbiaudama su Rangovu.
Turi būti paruoštas nuotekų valyklos veikimo bandymo grafikas ir bandymų metodika, cheminių analizių atlikimo planas.
Paprastai projektuotojas apskaičiuoja nuotekų valyklos eksploatacines išlaidas, kurios susideda iš:
1. eksploatacinio personalo išlaikymo išlaidų, nurodant darbuotojų kvalifikaciją ir gebėjimą;
2. išlaidų elektros energijai;
3. išlaidų kurui;
4. išlaidų gamtinėms dujoms;
5. išlaidų cheminėms medžiagoms (dumblo sausinimui, fosfatų nusodinimui, denitrifikacijai);
6. atliekų (nuogriebų, smėlio) šalinimo išlaidų;
7. dumblo šalinimo išlaidų.
Nuotekų valyklos projektinė dokumentacija gali būti detalizuojama arba tikslinama, kai:
1. patikslinimo prašo statybos konkursą laimėjęs Rangovas;
2. patikslinimo pageidauja Statytojas;
Projektuotojas gali pateikti kelis nuotekų valyklos projektinių sprendimų variantus su atitinkamais išlaidų skaičiavimais. Tokius sprendinių variantus gali pateikti ir firma, pateikusi kompleksinės rangos siūlymus. Konkretų variantą pasirenka Statytojas.
Projektuotojo ar Rangovo projektiniai sprendiniai turi būti pateikti detaliai pasiūlymų tekste ir brėžiniuose sutarta kalba. Pasiūlymų santrauka pateikiama priimantiems sprendimą šiais klausimais. Turi būti pridėtas santrumpų ir žymėjimų paaiškinimas. Pateikiamas technologinių procesų aprašymas, paaiškinant, kaip vyks procesai.
Projektiniuose sprendiniuose turi būti technologiniai ir hidrauliniai skaičiavimai. Kiekvieno pasiūlyto nuotekų valymo proceso projektiniai parametrai turi būti paremti atitinkama dokumentacija, kad Statytojas galėtų įvertinti pasiūlytą valymo procesą.
Projektiniuose sprendiniuose turi būti aprašyta, kaip turi vykti valymo įrenginių eksploatavimas normaliomis sąlygomis, taip pat sutrikimų, įrenginių gedimo nutrūkus įrenginių veikimui atvejais.
Projekto tekste ir brėžiniuose turi būti pateikta:
1. nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo technologijos schema;
2. nuotekų valymo proceso valdymo schema (pvz., valdymo skydai, kompiuterinė kontrolė, pagalbinės kontrolės įtaisai, proceso kontrolės instrumentinis aprūpinimas);
3. elektros energijos tiekimo sistema, įskaitant dumblo pūdymo dujų variklius, transformatorius, kabelius, galios matavimą, kontrolės punktus, maksimalų elektros energijos pareikalavimą;
4. apšvietimo schema, nurodant jos tipus ir apšvietimo stiprumą, kabelių išdėstymą, jungimo įtaisus;
5. vandens tiekimo ir ruošimo schema;
6. bendrasis inžinerinių tinklų planas;
7. teritorijos aukščių ir dangų planai;
8. kontoros, laboratorijos, dirbtuvių ir sandėlių patalpos, įskaitant įrangą ir baldus;
9. eksploatacijos ir priežiūros instrukcijos.
Pateikiamuose projektiniuose sprendiniuose turi būti pateiktos numatytų naudoti statybinių medžiagų ir įrengimų specifikacijos bei jų sąnaudų žiniaraščiai.
Jeigu nenurodyta Statytojo atskirai, projekte pateikiama informacija apie nuotekų valyklos paleidimą ir bandymą.
Įvertinant vietos sąlygas, projekte pateikiami nuotekų valyklos komplekso statybos išlaidų skaičiavimai.
Skaičiuojant statybos išlaidas, jos skirstomos į grupes:
1. statybos (bendrieji statybos darbai);
2. mechaninė įranga ir jos montavimas;
3. šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir vietinio nuotakyno įranga ir jos montavimas;
4. elektros įranga ir jos montavimas;
5. procesų valdymo, kontrolės ir signalizacijos įranga ir jos montavimas.
Nuotekų valyklos eksploatacinės išlaidos gali būti skirstomos į:
1. personalo darbo užmokestį, įvertinant kvalifikaciją, darbą pamainose ir įprastiniu laiku;
2. išlaidas elektros energijai:
2.1. nevalytų nuotekų siurbliavimui;
2.2. naudojamai pagrindiniuose valymo procesuose (aeravimui, maišyklėms, nuotekų valyklos siurbliams, dumblo grandikliams);
2.3. tretiniam valymui;
2.4. dumblo apdorojimui, įskaitant siurbliavimą, maišymą, mechaninį sausinimą;
2.5. išlaidas vėdinimui;
2.6. kitas išlaidas (apšvietimui ir kt.);
3. išlaidas šildymui, naudojant įvairius šiluminės energijos šaltinius:
3.1. elektros energijai;
3.2. gamtinėms ir biodujoms;
3.3. termofikaciniam vandeniui;
3.4. skystam kurui;
3.5. kietam kurui.
4. išlaidas cheminėms medžiagoms (nurodomos atskirai pagal naudojimo technologiniams procesams sritį):
4.1. pirminiuose nusodintuvuose nuotekų drumzlių parengtiniam nusodinimui ir/arba dribsniavimuisi;
4.2. biologiniuose reaktoriuose fosforo junginių nusodinimui;
4.3. biologiniuose reaktoriuose denitrifikavimui;
4.4. antriniuose nusodintuvuose arba filtruose fosfatų nusodinimui;
4.5. antriniuose nusodintuvuose arba filtruose drumzlių šalinimui;
4.6. dumblo tirštinimui pagerinti;
4.7. dumblo sausinimui;
5. išlaidos šalinti atliekas ir dumblą (skaičiuojamos pagal atliekų ir dumblo tūrius arba masę):
5.1. nuogriebas;
5.2. smėlį;
5.3. riebalus ir išplūdas;
5.4. dumblą.
6. išlaidas pastatų išlaikymui ir įrangai:
6.1. kontoroms, dirbtuvėms, sandėliams, laboratorijoms ir kitiems netechnologiniams pastatams;
6.2. nuotekų ir dumblo rezervuarams bei kanalams;
6.3. nuotekų, dumblo ir dujų vamzdynams;
6.4. nuotekų, dumblo ir dujų plastikiniams rezervuarams ir vamzdynams;
6.5. mechaninei įrangai, įskaitant jos atsargines dalis ir tepalus;
6.6. katilinėms ir šilumos vamzdynams:
6.7. elektros įrangai, įskaitant instrumentus.
Nuotekų valyklos statytojas gali samdyti konsultantą (firmą) atlikti nurodytų išlaidų skaičiavimus. Konsultantas (firma) turi apskaičiuoti bendras metines eksploatacines išlaidas pagal pasiūlytus alternatyvius sprendinius, o jeigu reikia – ir išlaidas statybai.
 iii SKIRSNIS. BENDRIEJI STATYBOS PRINCIPAI. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
Aptarnavimo ir priežiūros reikalaujančios nuotekų valyklų dalys turi būti patogiai prieinamos, net ir esant nepalankiam orui (sningant, apledijus, pučiant stipriam vėjui ir pan.), įvertinant ir galimų paslydimų, griuvimų, suspaudimo ir panašius atvejus.
Reikia numatyti priemones, kad pašaliniai asmenys nepatektų į nuotekų valyklos gamybines patalpas, prie įrenginių, į pavojingas zonas.
Reikia numatyti tinkamą uždarų, ypač drėgnų, patalpų vėdinimą.
Reikia numatyti specialias priemones, apsaugančias konstrukcijas, takus, laiptelius ir pan. nuo apledėjimo.
Laikant arba naudojant skystas chemines medžiagas, turi būti numatytos priemonės likviduoti šių medžiagų išteklius ir žalingą poveikį aplinkai.
Laikant arba naudojant nuotekų valyklose skystas chemines medžiagas, reikia numatyti priemones išvengti arba likviduoti galimą jų žalingą poveikį aplinkai (dvigubos sienos medžiagų laikymo talpose, apie medžiagų nutekėjimą informuojantys jutikliai ir kt.). saugos priemonių pobūdis ir jų apimtis parenkami įvertinant pavojingų medžiagų savybes ir laikomų kiekių.
Laikant kelių tipų chemines medžiagas, kurioms jungiantis gali susidaryti pavojingi junginiai, jos negali būti laikomos gretimose talpose, turinčiose bendrą skiriamąją pertvarą (sieną).
Nuotekų valyklos statyboje įrangos (dumblo grandiklių, konvejerių, grotų, uždorių ir kt.) suvirinimo darbus atliekantys darbininkai privalo turėti atitinkamus kvalifikacijos dokumentus.
Suvirintojai, atliekantys degiųjų arba sprogiųjų medžiagų (degalų, dujų ir pan.) laikymo bei slėginių rezervuarų ir sistemų suvirinimo darbus, privalo turėti atitinkamus kvalifikacijos dokumentus.
Nuotekų valyklos įrangos (pvz., nusodintuvų besisukančių dumblo grandiklių), panertos į nuotekas, dalių apžiūra, remontas ir pakeitimas turi būti atliekami tik ištuštinus talpą, jeigu konstrukcijoje nenumatyta šių dalių iškėlimo galimybė.
 Iv SKIRSNIS. PARENGTINIS VALYMAS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
Būtina numatyti priemones, apsaugančias nuotekų valyklos operatorių sveikatą nuo galimo užsikrėtimo grotų nuogriebų teršalais.
Iš nuotekų išskirtas smėlis turi būti apdorojamas laikantis sanitarijos ir higienos reikalavimų, numatytų šiame Reglamente.
Grotos, filtravimo ir nuogriebų sausinimo įranga, smėliagaudės ir riebalų skirtuvai turi būti įrengti taip, kad juos aptarnaujančių operatorių kontaktas su sulaikomais teršalais (smėliu, nuogriebomis ir kt.) būtų minimalus.
Aeruojamoje smėliagaudėje su spiraline tėkme, esant nuotekų gyliui smėliagaudėje per 1,35 m, per visą smėliagaudės ilgį turi būti įrengiamos gelbėjimosi priemonės (žmogaus įkritimo atvejui) įsikibti į tvirtas gelbėjimosi juostas ir išlipti.
Aeruojamoje smėliagaudėje su horizontalia tėkme avarinio (įkritus žmogui) išlipimo vietos turi būti smėliagaudės sekliausiame gale. Tokios vietos neturi būti ties nusodinamo smėlio bunkeriais.
Gelbėjimosi virvės ir strypai turi būti įrengiami nuotekų srauto paviršiaus lygyje prieš (srauto krypties atžvilgiu) besisukančias įrangos dalis.
Kaip gelbėjimosi priemonės tam gali būti tuo tikslu įrengiami vamzdžiai, porankiai arba įtempti lynai.
Riebalų ir alyvos skirtuvuose išskirti riebalai iš alyvos šalinami laikantis šiame Reglamente nurodytų saugos reikalavimų.
Pagrindiniai buitinių ir komunalinių nuotekų parengtinio valymo įrenginiai:
1. grotos;
2. smėliagaudės;
3. riebalų ar alyvos skirtuvai;
4. lyginamieji rezervuarai ir srauto skirstytuvai.
Parengtinio valymo įrenginiai sudaro sąlygas po jų esančių valymo grandžių (pirminio nusodinimo, antrinio ir tretinio valymo) sėkmingam veikimui.
Parengtinio valymo paskirtis – pašalinti iš nuotekų stambesnes nusėdančias medžiagas ir plūdrenas (smėlį, riebalus ir tepalus). Neefektyvus parengtinio valymo įrenginių veikimas gali sutrukdyti kitų valymo grandžių veikimą. Tai ypač svarbu mažoms nuotekų valykloms.
Parengtinio valymo įrenginių tipas ir dydis priklauso nuo valymo įrenginių komplekso pobūdžio ir valomų nuotekų sudėties.
Nuotekų šalinimo mišrios sistemos pasižymi didesniu nuotekų debitų netolygumu, negu atskirosios sistemos, todėl mišriosioms sistemoms labiau aktualus yra debitų svyravimo mažinimas naudojant lyginamuosius rezervuarus ir lietaus nuotekų atskyrimą.
Smėlio išskyrimas iš nuotekų išsaugo kitų valymo grandžių (pirminių nusodintuvų, biologinių filtrų) ir siurblių gerą veikimą.
Riebalų šalinimas iš nuotekų yra aktualus tais atvejais, kai nuotekose riebalų koncentracija (esant valomose nuotekose gamybinių nuotekų, pvz., iš maisto pramonės įmonių) viršija 150 mg/l.
Parengtinio valymo sistemos projektuojamos įvertinant valomų nuotekų sudėtį, valymo įrenginių projektinį pajėgumą ir parengtinio valymo techninę ir ekonominę pasekmes kitoms valymo grandims.
Parengtinio valymo įrenginių sudėtį, tipus ir kitus pagrindinius jų projektinius sprendinius įtakoja:
1. valomų nuotekų srautų (jų debitų ir teršalų koncentracijų) galima įtaka kitoms valymo grandims;
2. būtinumas apriboti nuotekų pratekėjimo per parengtinio valymo įrenginius trukmę, kad juose nesusidarytų pūvančių nuotekų, nevyktų intensyvus nuotekų organinių priemaišų nusodinimas;
3. numatomų sulaikyti grotose priemaišų stambumas, jų įtaka dumblo apdorojimui ir poreikiui įrengti pirminius nusodintuvus;
4. smėlio nusodinimo klausimų sprendimas, nagrinėjant, ar reikalingas riebalų ir alyvų atskyrimas;
5. numatomas išskirto smėlio šalinimo iš nuotekų valyklos ir tolesnio jo apdorojimo būdas ir su juo susiję reikalavimai išvežamo smėlio kokybei (ar smėlis turi būti praplautas);
6. parenkamo parengtinio valymo proceso patikimumas;
7. vietos sąlygos, nuo kurių priklauso, ar reikalinga numatyti priemones apsaugoti vamzdynus ir įrangą nuo galimo apledėjimo ar užšalimo.
Grotos – įtaisas stambesniems nešmenims iš nuotekų srauto nukošti, kaip antai: rankiniu ar mechaniniu būdu valomi strypai, slankioji juosta, sukamasis skridinys arba būgnas iš plyšėtų (skylėtų) metalinių lakštų arba vielos.
Sietas – įtaisas nešmenims iš nuotekų srauto nukošti, kaip antai: slankioji juosta, sukamasis skridinys arba būgnas iš plyšėtų (skylėtų) metalinių lakštų ar vielinio tinklelio, rankovinis koštuvas. Sietų kiaurymės paprastai yra smulkesnės negu grotų.
Grotų protarpių dydis parenkamas atsižvelgiant į numatomą nuotekų dumblo apdorojimo būdą ir jo sąlygojamus reikalavimus arba į valytų nuotekų išleidimo leidimuose nurodytus reikalavimus.
Stambių grotų, skirtų sulaikyti nuotekų sraute tekančias stambias priemaišas (popierių, plastmases gabalus, skudurus ir pan.), minimalūs protarpiai tarp grotų strypų – nuo 20 iki 50 mm.
Vidutinio stambumo grotų protarpiai – 10 – 20 mm.
Smulkių grotų protarpiai – nuo 2 iki 10 mm.
Grotos gali būti komplektuo …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.