| Europaius

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina aštuonių universitetų mokslo institutų, įskaitant Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutą, statutus. Jis nustato šių institutų veiklos tikslus, teises, pareigas ir valdymo struktūrą.
Ką jis reguliuoja

Universitetų mokslo institutų, tokių kaip Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, statusą ir veiklą.
Institutų valdymo organus: visuotinį mokslininkų susirinkimą, Instituto tarybą ir Instituto direktorių.
Institutų teises, pavyzdžiui, naudotis valstybės turtu, pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis ir leisti mokslinius leidinius.
Institutų pareigas, įskaitant metinių veiklos ir finansinių ataskaitų teikimą bei reguliarų veiklos vertinimą.
Kam tai aktualu

Kauno medicinos universiteto ir Kauno technologijos universiteto mokslo institutams, taip pat Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutui.
Šių institutų mokslininkams, administracijai ir kitiems darbuotojams.
Pagrindiniai punktai

Institutas yra biudžetinė valstybės mokslinių tyrimų įstaiga, vykdanti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus.
Instituto steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Instituto valdymo organai yra visuotinis mokslininkų susirinkimas, Instituto taryba (nuo 9 iki 21 nario, kadencija – 5 metai) ir Instituto direktorius.
Institutas privalo kasmet teikti veiklos ataskaitas ir viešai skelbti pajamų ir išlaidų ataskaitą, taip pat reguliariai (ne rečiau kaip kartą per 5 metus) atlikti veiklos ekspertinį vertinimą.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
 N U T A R I M A S
 DĖL UNIVERSITETO MOKSLO INSTITUTŲ STATUTŲ PATVIRTINIMO
m. lapkričio 6 d. Nr. 1385
 Vilnius
 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 37 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
 Patvirtinti pridedamus:
Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto statutą;
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto statutą;
Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto statutą;
Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto statutą;
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto statutą; 
Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos instituto statutą;
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto statutą;
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto statutą.
 MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS
 ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS
 ______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės
m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1385
 KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO BIOMEDICININIŲ TYRIMŲ
 INSTITUTO STATUTAS
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas (toliau vadinama – Institutas) yra universiteto mokslo instituto statusą turinti biudžetinė valstybės mokslinių tyrimų įstaiga, įsteigta tarptautinio ir nacionalinio lygio fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams (biomedicinos (B000) ir fizinių mokslų (P000) sritys, 02B Biofizikos, 07B Medicinos, 10B Visuomenės sveikatos ir 04P Biochemijos kryptys) vykdyti, ir pagal sutartis su Kauno medicinos universitetu ir kitais universitetais (toliau vadinama – Universitetas) suteikianti mokslinę bazę, kurios reikia Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. 
Instituto steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Institutas yra viešas juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos Respublikos herbu ir Instituto pavadinimu, savarankišką balansą ir sąskaitų bankuose. Instituto statutą (toliau vadinama – šis Statutas), parengtą vadovaujantis Universiteto mokslo instituto nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 181 (Žin., 2001, Nr. 17-528; 2003, Nr. 89-4035), ir pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru Universiteto senato ir Instituto tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.
Instituto oficialus pavadinimas lietuvių kalba – Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, sutrumpinti pavadinimai – KMU Biomedicininių tyrimų institutas, KMU BMTI; pavadinimas anglų kalba – Institute for Biomedical Research of Kaunas University of Medicine.
Instituto buveinė – Eivenių g. 4, LT-3007 Kaunas, Lietuva.
Institutas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 1991, Nr. 7-191; 2002, Nr. 68-2758), kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir šiuo Statutu.
Institutas sudaro su Universitetu sutartį, kurioje numatoma Instituto ir Universiteto bendradarbiavimo mokslo ir studijų srityse tvarka, apimtis, finansavimas, taip pat Instituto mokslininkų dalyvavimo Universiteto studijose sąlygos.
 II. INSTITUTO VEIKLOS TIKSLAI, TEISĖS IR PAREIGOS
Instituto veiklos tikslai:
1. vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, dalyvauti Lietuvos ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose pagal šias mokslinės veiklos kryptis:
1.1. gyvųjų audinių funkcionavimo mechanizmų tyrimai;
1.2. gyvensenos ir aplinkos veiksnių įtakos sveikatai tyrimai;
2. suteikti mokslinę bazę, kurios reikia Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. 
Instituto teisės:
1. neatlygintinai naudotis jam perduotu valstybės turtu;
2. pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis ir teikti jas Švietimo ir mokslo ministerijai;
3. nustatyti Instituto struktūrą, vidaus tvarką, konkretų mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas;
4. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis formas, kai reikia spręsti bendrus mokslo, ūkinius ar socialinius uždavinius;
5. savo nuožiūra naudoti mokslininkų ir kitų darbuotojų intelektualaus darbo produktus, sukurtus vykdant Instituto mokslinių darbų planus (kiek tai nepažeidžia autorių teisių); 
6. skelbti straipsnius pripažintuose tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo leidiniuose, atlikti mokslinių projektų ekspertizes, teikti mokslines ir praktines konsultacijas;
7. leisti mokslinius žurnalus, monografijas, vadovėlius ir kitus leidinius, organizuoti konferencijas, kongresus, simpoziumus;
8. taikyti mokslinių tyrimų rezultatus, teisės aktų nustatyta tvarka teikti sveikatos priežiūros paslaugas;
9. nagrinėti ir apibendrinti pasaulio mokslo pasiekimus, rūpintis jų skleidimu ir naudojimu Lietuvoje, vykdyti mokslo populiarinimo veiklą, skleisti mokslo žinias visuomenėje;
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įgyti doktorantūros teisę;
11. sutartyje nustatyta tvarka naudotis Universiteto klinikine baze;
12. teisės aktų nustatyta tvarka steigti mokslo centrus, eksperimentines bazes ir kitus padalinius, kurių reikia mokslo ir doktorantūros studijų klausimams spręsti;
13. imtis kitos veiklos, jeigu tai neprieštarauja Instituto veiklos tikslams, Lietuvos Respublikos įstatymams, Universiteto statutui, taip pat šiam Statutui.
Instituto pareigos:
1. kasmet pateikti Universiteto senatui ir Švietimo ir mokslo ministerijai savo veiklos ataskaitą;
2. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tvarkyti savo ūkinės ir finansinės veiklos apskaitą, kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbti praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą;
3. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti raštvedybą ir dokumentų tvarkymą, saugojimą, naudojimą ir perdavimą valstybiniams archyvams ar atitinkamiems jų funkcijų ir teisių perėmėjams;
4. kasmet atlikti savo veiklos kvalifikacinę analizę;
5. vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintomis Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklėmis, sudaryti sąlygas reguliariai (ne rečiau kaip kartą per 5 metus) atlikti Instituto veiklos ekspertinį vertinimą.
 III. INSTITUTO VALDYMAS
Instituto valdymo organai yra:
1. visuotinis mokslininkų susirinkimas;
2. Instituto taryba;
3. Instituto direktorius.
Visuotinis mokslininkų susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus ypač svarbiems Instituto veiklos klausimams spręsti. Šaukti susirinkimą iniciatyvos teisę turi Instituto direktorius, Instituto taryba ir ne mažiau kaip 1/3 Instituto mokslininkų.
Visuotinis mokslininkų susirinkimas:
1. slaptu balsavimu renka 2/3 Instituto tarybos narių;
2. svarsto šio Statuto ir jo pakeitimų projektus.
Visuotinio mokslininkų susirinkimo nariai – visi Instituto mokslininkai. Susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 Instituto mokslininkų. Visuotiniam mokslininkų susirinkimui pirmininkauja susirinkimo išrinktas pirmininkas. Visuotinio mokslininkų susirinkimo nutarimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Instituto mokslininkų.
Instituto taryba yra Instituto akademinės savivaldos organas. Instituto tarybos narių skaičių (ne mažiau kaip 9 nariai ir ne daugiau kaip 21 narys) nustato Universiteto senatas. Instituto mokslininkai slaptu balsavimu renka 2/3 Instituto tarybos narių. Rinkimai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 2/3 Instituto mokslininkų. Universiteto senatas paskiria 1/3 Instituto tarybos narių. Instituto taryboje gali būti ir studentų atstovų, kuriuos skiria Universiteto senatas pagal studentų atstovybės ar visuotinio studentų susirinkimo rekomendaciją. Instituto direktorius yra Instituto tarybos narys pagal pareigas. Instituto direktorius ir Instituto tarybos pirmininkas negali būti tas pats asmuo. Jeigu išrinktas Instituto tarybos narys nebegali juo būti arba yra išrenkamas Instituto direktoriumi, skelbiami naujo Instituto tarybos nario rinkimai. Ne mažiau kaip 2/3 Instituto tarybos narių turi būti mokslininkai. Instituto tarybos kadencija – 5 metai. Instituto taryba renka savo pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių.
Instituto taryba:
1. nustato pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis ir bendru su Universiteto senatu teikimu kartu su Lietuvos mokslo tarybos išvadomis nustatytąja tvarka teikia jas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
2. tvirtina Instituto direktoriaus pateiktą perspektyvinį Instituto veiklos 5 metų planą, teikia jį Universiteto senatui ir Universiteto tarybai;
3. svarsto Instituto sutartis su Universitetu, teikia Instituto direktoriui pasiūlymus dėl sutarčių su kitomis mokslo ir studijų institucijomis sudarymo;
4. svarsto ir teikia Universiteto senatui metines Instituto veiklos ataskaitas, taip pat metines pajamų ir išlaidų sąmatų įvykdymo ataskaitas;
5. tvirtina Instituto organizacinę struktūrą ir jos pakeitimus; 
6. nustato mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo ir konkursų pareigoms organizavimo tvarką, sudaro atestavimo ir konkursų komisiją, tvirtina jos reglamentą;
7. Instituto direktoriaus teikimu svarsto Instituto direktoriaus pavaduotojų, padalinių vadovų ir mokslinio sekretoriaus kandidatūras;
8. organizuoja ir kasmet atlieka Instituto mokslinės veiklos kvalifikacinę analizę;
9. tvirtina Instituto mokslinę ir taikomąją veiklą reglamentuojančius dokumentus;
10. vykdo kitas šiame Statute nustatytas funkcijas. 
Instituto taryba nutarimus priima posėdžiuose. Posėdžius šaukia Instituto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Neeilinis posėdis gali būti sušauktas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Instituto tarybos narių arba jos pirmininkas, arba Instituto direktorius. 
Instituto tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Instituto tarybos nutarimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė jos narių.
Instituto taryba dirba laikydamasi šiame Statute nustatytos tvarkos, pagal jos patvirtintą reglamentą.
Instituto veiklai vadovauja, jo vardu veikia ir jam atstovauja Instituto direktorius. 
Instituto direktorius:
1. atsako už tai, kad Instituto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį Statutą ir kitus teisės aktus;
2. leidžia įsakymus, sudaro Instituto sutartis su kitomis institucijomis ir organizacijomis;
3. teikia Instituto tarybai svarstyti direktoriaus pavaduotojų, padalinių vadovų ir mokslinio sekretoriaus kandidatūras. Atsižvelgdamas į Instituto tarybos pasiūlymus, 5 metų kadencijai skiria juos pareigoms;
4. priima į darbą ir atleidžia iš darbo Instituto darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms, skiria asmenis šioms pareigoms, atleidžia iš jų;
5. nustato Instituto darbuotojų darbo užmokestį, skatina darbuotojus, skiria jiems drausmines nuobaudas;
6. užtikrina saugias darbo sąlygas ir atsako už jas;
7. atsako už Instituto finansinę veiklą, tinkamą Institutui perduoto valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;
8. teikia Instituto tarybai pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis, perspektyvinį Instituto veiklos 5 metų planą, metines Instituto veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas;
9. vykdo kitas teisės aktų įstaigos vadovui priskirtas funkcijas. 
Instituto direktoriaus patariamoji institucija – Instituto direktoratas, kuriame aptariami pagrindiniai Instituto veiklos klausimai.
Instituto direktoratą sudaro:
1. Instituto direktorius;
2. Instituto direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai);
3. Instituto padalinių, atsakingų už Instituto pagrindinių krypčių mokslinę veiklą, vadovai.
Instituto direktoratas nagrinėja:
1. pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis ir perspektyvinį Instituto veiklos 5 metų planą;
2. metinius Instituto mokslinės veiklos planus (programas);
3. metines Instituto veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas;
4. Instituto organizacinę struktūrą ir jos pakeitimus;
5. Instituto mokslinę ir taikomąją veiklą reglamentuojančius dokumentus;
6. kitus Instituto finansinės ir ūkinės veiklos klausimus.
Instituto direktorato posėdžiuose priimami nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio.
Instituto direktorato posėdžiams vadovauja Instituto direktorius arba jo įgaliotas Instituto direktorato narys.
Instituto direktorių iš mokslininkų 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka komisija, kurią sudaro po lygiai atstovų iš Instituto tarybos ir Universiteto senato ir vienas Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas. Konkurso ir komisijos sudarymo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Su išrinktuoju Instituto direktoriumi Universiteto rektorius sudaro terminuotą darbo sutartį.
Rekomendacinius vertinimo kriterijus asmenims, dalyvaujantiems konkurse Instituto direktoriaus pareigoms, nustato Universiteto senatas, atsižvelgdamas į Instituto tarybos pasiūlymus.
Instituto direktorius atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Universiteto rektorius, atleidęs Instituto direktorių iš pareigų anksčiau laiko, iki bus išrinktas naujas Instituto direktorius, jo pareigas eiti paveda direktoriaus pavaduotojui.
 IV. INSTITUTO STRUKTŪRA, DARBUOTOJAI, JŲ TEISĖS, PAREIGOS IR
 ATSAKOMYBĖ
Už Instituto padalinių veiklą atsako Instituto padalinių vadovai.
Instituto struktūrą tvirtina Instituto taryba, atsižvelgdama į mokslinį ir kitą veiklos pobūdį. Instituto struktūriniai padaliniai gali būti laboratorijos, skyriai ir kiti padaliniai. Padaliniai steigiami arba likviduojami Instituto tarybos nutarimu. Mokslinių padalinių veiklos principus ir jų vadovų funkcijas nustato Instituto taryba. Kitų padalinių veiklos principus, jų vadovų funkcijas nustato Instituto direktorius.
Instituto personalą sudaro mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai, administracijos ir kiti darbuotojai. Jų darbo sąlygas ir socialines garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai ir šis Statutas.
Mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas. Mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus nustato Instituto taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.
Asmenys mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigoms skiriami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.
Instituto tarybos nutarimu gali būti rengiamas neeilinis mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atestavimas. Neatestuoti mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai atleidžiami iš pareigų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu mokslo darbuotojo pareigybė steigiama konkretaus projekto vykdymo laikotarpiui (konkretiems moksliniams tyrimams vykdyti ir panašiai), viešą konkursą laimėjęs asmuo pareigoms skiriamas laikotarpiui, kurio reikia tam konkrečiam projektui vykdyti.
Instituto direktorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui gali be konkurso priimti dirbti mokslininkus pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems asmenims taikomi atitinkamoms pareigoms numatyti reikalavimai. Tolesniam darbui Institute tokie darbuotojai gali būti priimami tik viešo konkurso būdu.
Instituto administracijos darbuotojai yra Instituto direktorius, jo pavaduotojai, mokslinis sekretorius ir vyriausiasis finansininkas. 
Vyresni kaip 65 metų tyrėjai gali dirbti Institute, jeigu Instituto taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Instituto tarybos nutarimu gali būti sudaroma pakartotinai.
Į Instituto, taip pat jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina šias pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, šio Statuto 39 punkto reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos.
Vyresniems kaip 65 metų profesoriams ir vyriausiesiems mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Institute, už ypač didelius nuopelnus mokslui Instituto taryba gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui šio Statuto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti Instituto mokslinėje ir kitoje veikloje.
Instituto administracijos darbuotojai Instituto tarybos nustatyta tvarka gali dirbti mokslinį darbą Institute. 
Kitų Instituto darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato Instituto direktorius. Šie darbuotojai atestuojami ne rečiau kaip kartą per 4 metus. Juos atestuoja Instituto direktoriaus paskirta komisija. Neatestuoti darbuotojai atleidžiami iš pareigų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Instituto doktorantai yra studentai ir naudojasi studentų teisėmis, lengvatomis ir socialinėmis garantijomis, numatytomis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 27-715), kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.
Instituto darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš darbo Instituto direktorius Lietuvos Respublikos įstatymų ir šio Statuto nustatyta tvarka.
Instituto darbuotojai turi teisę dalyvauti nagrinėjant ir sprendžiant visus su jų kompetencija, pareigomis ar darbu susijusius klausimus.
Mokslininkai ir kiti tyrėjai turi teisę:
1. dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti gaunamomis lėšomis;
2. dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
3. teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir kitų įstaigų informaciją, kurios reikia jų moksliniam darbui; 
4. dalyvauti svarstant šio Statuto ir Instituto veiklos planų projektus; 
5. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir visuomeninėse organizacijose, iš jų ir esančiose užsienyje.
Mokslininkai, be šio Statuto 47 punkte nurodytų teisių, taip pat turi teisę:
1. dirbti savarankiškai arba telktis į kūrybines grupes;
2. savarankiškai skelbti savo mokslinius darbus.
Mokslininkams ir kitiems tyrėjams garantuojama:
1. kūrybos ir intelektualaus darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;
2. nepriklausomybė nuo ideologijos ir politinių institucijų;
3. apsauga nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis.
Instituto darbuotojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šio Statuto.
Mokslininkai ir kiti tyrėjai privalo:
1. laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų;
2. vykdyti šiame Statute nustatytas pareigas ir funkcijas.
Instituto darbuotojams užtikrinamos visos teisės ir socialinės garantijos, kurias nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Jiems sudaromos darbo sąlygos, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
Už darbo drausmės pažeidimus Instituto darbuotojai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Instituto mokslininkai dalyvauja Universiteto senato patvirtintose Universiteto studijų programose.
Instituto darbuotojai teisės aktų ir Instituto tarybos nustatyta tvarka pagal sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis gali dirbti klinikinį darbą, atlikti biomedicininius mokslinius tyrimus. 
 V. INSTITUTO TURTAS IR LĖŠOS
Instituto turtą sudaro daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.
Institutas jam perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo neatlygintinai patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, Institutas valdo, naudoja ir disponuoja juo nuosavybės teise pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) normas.
Instituto lėšas sudaro:
1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms programoms įgyvendinti;
2. iš Universiteto, taip pat iš kitų mokslo ir studijų institucijų pagal sutartis su Institutu gautos lėšos už naudojimąsi Instituto moksline baze, mokslinės kvalifikacijos kėlimą, mokslininkų rengimą doktorantūroje ir studentų studijas;
3. pajamos, gautos iš mokslinės ir ūkinės veiklos, taip pat už teikiamas paslaugas;
4. Lietuvos, užsienio, tarptautinių fondų ir organizacijų lėšos;
5. lėšos, gautos už dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse programose;
6. lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai įgytos lėšos. 
Visas lėšas Institutas planuoja ir naudoja savarankiškai. Pajamas ir išlaidas Institutas naudoja pagal patvirtintą sąmatą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Instituto finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
 VI. STATUTO KEITIMAS
Šio Statuto pakeitimus rengia Instituto taryba ir teikia svarstyti visuotiniam mokslininkų susirinkimui. Šio Statuto pakeitimus bendru Universiteto senato ir Instituto tarybos teikimu teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.
 VII. INSTITUTO PABAIGA IR PERTVARKYMAS
Institutą reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka.
 ______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės
m. lapkričio 6 d.nutarimu Nr. 1385
 KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO ENDOKRINOLOGIJOS INSTITUTO STATUTAS
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos institutas (toliau vadinama – Institutas) yra universiteto mokslo instituto statusą turinti biudžetinė valstybės mokslinių tyrimų įstaiga, įsteigta tarptautinio ir nacionalinio lygio fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams (medicinos krypties endokrinologijos ir su ja susijusios šakos) vykdyti, ir pagal sutartis su Kauno medicinos universitetu ir kitais universitetais (toliau vadinama – Universitetas) suteikianti mokslinę bazę, kurios reikia Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.
Instituto steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Institutas yra viešas juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos Respublikos herbu ir Instituto pavadinimu, savarankišką balansą ir sąskaitų bankuose. Instituto statutą (toliau vadinama – šis Statutas), parengtą vadovaujantis Universiteto mokslo instituto nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 181 (Žin., 2001, Nr. 17-528; 2003, Nr. 89-4035), ir pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru Universiteto senato ir Instituto tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.
Instituto oficialus pavadinimas lietuvių kalba – Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos institutas, sutrumpinti pavadinimai – KMU Endokrinologijos institutas, KMU EI; pavadinimas anglų kalba – Institute of Endocrinology of Kaunas University of Medicine.
Instituto buveinė – Eivenių g. 2, LT-3007 Kaunas, Lietuva.
Institutas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 1991, Nr. 7-191; 2002, Nr. 68-2758), kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir šiuo Statutu.
Institutas sudaro su Universitetu sutartį, kurioje numatoma Instituto ir Universiteto bendradarbiavimo mokslo ir studijų srityse tvarka, apimtis, finansavimas, taip pat Instituto mokslininkų dalyvavimo Universiteto studijose sąlygos.
 II. INSTITUTO VEIKLOS TIKSLAI, TEISĖS IR PAREIGOS
Instituto veiklos tikslai:
1. vykdyti biomedicininius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, dalyvauti Lietuvos ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose pagal šias mokslinės veiklos kryptis:
1.1. endokrininių ligų hormoninių ryšių reguliavimo mechanizmų ir sutrikimo reguliavimo tyrimai;
1.2. Sergančiųjų cukriniu diabetu registras, imuninių, genetinių ir aplinkos veiksnių įtakos ligos etiologijai, profilaktikai ir gydymo strategijai tyrimai;
1.3. šeimos nevaisingumo endokrininių priežasčių tyrimai;
2. suteikti mokslinę bazę, kurios reikia Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.
Instituto teisės:
1. neatlygintinai naudotis jam perduotu valstybės turtu;
2. vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus pagal sutartis su Lietuvos, taip pat užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis;
3. nustatyti Instituto struktūrą, vidaus tvarką, konkretų tyrėjų, administracijos ir kitų darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas;
4. telktis su kitomis institucijomis į įvairias organizacijas ir asociacijas bendriems mokslo, ūkiniams ar socialiniams uždaviniams spręsti;
5. savo nuožiūra naudoti mokslininkų ir kitų darbuotojų intelektualaus darbo produktus, sukurtus vykdant Instituto mokslinių darbų planus (kiek tai nepažeidžia autorių teisių);
6. rengti mokslininkus ir kartu su Universitetu ugdyti specialistus, kelti jų kvalifikaciją;
7. atlikti mokslinių projektų ekspertizes, teikti mokslines ir praktines konsultacijas;
8. leisti mokslinius žurnalus, monografijas, vadovėlius ir kitus leidinius, organizuoti konferencijas, kongresus, simpoziumus;
9. taikyti mokslinių tyrimų rezultatus, teisės aktų nustatyta tvarka teikti sveikatos priežiūros paslaugas;
10. vykdyti mokslo populiarinimo veiklą, skleisti mokslo žinias visuomenėje, nagrinėti ir apibendrinti pasaulio mokslo pasiekimus, rūpintis jų skleidimu ir naudojimu Lietuvoje;
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įgyti doktorantūros teisę;
12. sutartyje nustatyta tvarka naudotis Universiteto klinikine baze;
13. teisės aktų nustatyta tvarka steigti mokslo centrus, eksperimentines bazes ir kitus padalinius, kurių reikia mokslo ir doktorantūros studijų klausimams spręsti;
14. teikti suinteresuotoms institucijoms pasiūlymus endokrinologijos klausimais;
15. imtis kitos veiklos, jeigu tai neprieštarauja Instituto veiklos tikslams, Lietuvos Respublikos įstatymams, Universiteto statutui, taip pat šiam Statutui.
Instituto pareigos:
1. kasmet pateikti Universiteto senatui, Švietimo ir mokslo ministerijai savo veiklos ataskaitą;
2. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tvarkyti savo ūkinės ir finansinės veiklos apskaitą, kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbti praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą;
3. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti raštvedybą ir dokumentų tvarkymą, saugojimą, naudojimą ir perdavimą valstybiniams archyvams ar atitinkamiems jų funkcijų ir teisių perėmėjams;
4. kasmet atlikti savo veiklos kvalifikacinę analizę;
5. vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintomis Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklėmis, sudaryti sąlygas reguliariai (ne rečiau kaip kartą per 5 metus) atlikti Instituto veiklos ekspertinį vertinimą.
 III. INSTITUTO VALDYMAS
Instituto valdymo organai yra:
1. visuotinis mokslininkų susirinkimas;
2. Instituto taryba;
3. Instituto direktorius.
Visuotinis mokslininkų susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus ypač svarbiems Instituto veiklos klausimams spręsti. Šaukti susirinkimą iniciatyvos teisę turi Instituto direktorius, Instituto taryba ir ne mažiau kaip 1/3 Instituto mokslininkų.
Visuotinis mokslininkų susirinkimas:
1. slaptu balsavimu renka 2/3 Instituto tarybos narių;
2. svarsto šio Statuto ir jo pakeitimų projektus.
Visuotinio mokslininkų susirinkimo nariai – visi Instituto mokslininkai. Susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 Instituto mokslininkų. Visuotiniam mokslininkų susirinkimui pirmininkauja susirinkimo išrinktas pirmininkas. Visuotinio mokslininkų susirinkimo nutarimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Instituto mokslininkų.
Instituto taryba yra Instituto akademinės savivaldos organas. Instituto tarybos narių skaičių (ne mažiau kaip 9 nariai ir ne daugiau kaip 21 narys) nustato Universiteto senatas. Instituto mokslininkai slaptu balsavimu renka 2/3 Instituto tarybos narių. Rinkimai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 2/3 Instituto mokslininkų. Universiteto senatas paskiria 1/3 Instituto tarybos narių. Instituto taryboje gali būti ir studentų atstovų, kuriuos skiria Universiteto senatas pagal studentų atstovybės ar visuotinio studentų susirinkimo rekomendaciją. Instituto direktorius yra Instituto tarybos narys pagal pareigas. Instituto direktorius ir Instituto tarybos pirmininkas negali būti tas pats asmuo. Jeigu išrinktas Instituto tarybos narys nebegali juo būti arba yra išrenkamas Instituto direktoriumi, skelbiami naujo Instituto tarybos nario rinkimai. Ne mažiau kaip 2/3 Instituto tarybos narių turi būti mokslininkai. Instituto tarybos kadencija – 5 metai. Instituto taryba renka savo pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių.
Instituto taryba:
1. nustato pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis ir bendru su Universiteto senatu teikimu kartu su Lietuvos mokslo tarybos išvadomis nustatytąja tvarka teikia jas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
2. tvirtina Instituto direktoriaus pateiktą perspektyvinį Instituto veiklos 5 metų planą, teikia jį Universiteto senatui ir Universiteto tarybai;
3. svarsto Instituto sutartis su Universitetu, teikia Instituto direktoriui pasiūlymus dėl sutarčių su kitomis mokslo ir studijų institucijomis sudarymo;
4. svarsto ir teikia Universiteto senatui metines Instituto veiklos ataskaitas, taip pat metines pajamų ir išlaidų sąmatų įvykdymo ataskaitas;
5. tvirtina Instituto organizacinę struktūrą ir jos pakeitimus; 
6. nustato mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo ir konkursų pareigoms organizavimo tvarką, sudaro atestavimo ir konkursų komisiją, tvirtina jos reglamentą;
7. Instituto direktoriaus teikimu svarsto Instituto direktoriaus pavaduotojų, padalinių vadovų ir mokslinio sekretoriaus kandidatūras;
8. organizuoja ir kasmet atlieka Instituto mokslinės veiklos kvalifikacinę analizę;
9. tvirtina Instituto mokslinę ir taikomąją veiklą reglamentuojančius dokumentus;
10. vykdo kitas šiame Statute numatytas funkcijas. 
Instituto taryba nutarimus priima posėdžiuose. Posėdžius šaukia Instituto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Neeilinis posėdis gali būti sušauktas tuo atveju, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Instituto tarybos narių arba jos pirmininkas, arba Instituto direktorius. 
Instituto tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Instituto tarybos nutarimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė jos narių. 
Instituto taryba dirba laikydamasi šiame Statute nustatytos tvarkos, pagal jos patvirtintą darbo reglamentą.
Instituto veiklai vadovauja, jo vardu veikia ir jam atstovauja Instituto direktorius.
Instituto direktorius:
1. atsako už tai, kad Instituto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį Statutą ir kitus teisės aktus;
2. leidžia įsakymus, sudaro Instituto sutartis su kitomis institucijomis ir organizacijomis;
3. priima į darbą ir atleidžia iš darbo Instituto darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms, skiria asmenis šioms pareigoms, atleidžia iš jų;
4. teikia Instituto tarybai svarstyti Instituto direktoriaus pavaduotojų, padalinių vadovų ir mokslinio sekretoriaus kandidatūras. Atsižvelgdamas į Instituto tarybos pasiūlymus, 5 metų kadencijai skiria juos pareigoms;
5. nustato Instituto darbuotojų darbo užmokestį, skatina darbuotojus, skiria jiems drausmines nuobaudas;
6. užtikrina saugias darbo sąlygas ir atsako už jas;
7. atsako už Instituto finansinę veiklą, tinkamą Institutui perduoto valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;
8. teikia Instituto tarybai pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis, perspektyvinį Instituto veiklos 5 metų planą, metines Instituto veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas;
9. vykdo kitas teisės aktų įstaigos vadovui priskirtas funkcijas. 
Instituto direktoriaus patariamoji institucija – Instituto direktoratas, kuriame aptariami pagrindiniai Instituto veiklos klausimai.
Instituto direktoratą sudaro:
1. Instituto direktorius;
2. Instituto direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai);
3. Instituto struktūrinių padalinių, atsakingų už Instituto pagrindinių krypčių mokslinę veiklą, vadovai.
Instituto direktoratas nagrinėja ir rengia:
1. pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis ir perspektyvinį Instituto veiklos 5 metų planą;
2. metinius Instituto mokslinės veiklos planus (programas);
3. metines Instituto veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas;
4. Instituto organizacinę struktūrą ir jos pakeitimus;
5. Instituto mokslinę ir taikomąją veiklą reglamentuojančius dokumentus;
6. kitus Instituto finansinės ir ūkinės veiklos klausimus.
Instituto direktorato posėdžiuose priimami nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio.
Instituto direktorato posėdžiams vadovauja Instituto direktorius arba jo įgaliotas Instituto direktorato narys.
Instituto direktorių iš mokslininkų 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka komisija, kurią sudaro po lygiai atstovų iš Instituto tarybos ir Universiteto senato ir vienas Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas. Konkurso ir komisijos sudarymo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Su išrinktuoju Instituto direktoriumi Universiteto rektorius sudaro terminuotą darbo sutartį. 
Asmuo, dalyvaujantis konkurse Instituto direktoriaus pareigoms, turi būti mokslininkas. Rekomendacinius vertinimo kriterijus asmenims, dalyvaujantiems konkurse Instituto direktoriaus pareigoms, nustato Universiteto senatas, atsižvelgdamas į Instituto tarybos pasiūlymus.
Instituto direktorius atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Universiteto rektorius, atleidęs Instituto direktorių iš pareigų anksčiau laiko, iki bus išrinktas naujas Instituto direktorius, jo pareigas eiti paveda direktoriaus pavaduotojui.
 IV. INSTITUTO STRUKTŪRA, DARBUOTOJAI, JŲ TEISĖS, PAREIGOS IR
 ATSAKOMYBĖ
Už Instituto padalinių veiklą atsako šių padalinių vadovai.
Instituto struktūrą tvirtina Instituto taryba, atsižvelgdama į mokslinį ir kitą veiklos pobūdį. Instituto struktūriniai padaliniai gali būti laboratorijos, skyriai ir kiti padaliniai. Padaliniai steigiami arba likviduojami Instituto tarybos nutarimu. Mokslinių padalinių veiklos principus ir jų vadovų funkcijas nustato Instituto taryba. Kitų padalinių veiklos principus, jų vadovų funkcijas nustato Instituto direktorius.
Instituto personalą sudaro mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai, administracijos ir kiti darbuotojai. Jų darbo sąlygas ir socialines garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai ir šis Statutas.
Mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas. Mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus nustato Instituto taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.
Asmenys mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigoms skiriami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.
Instituto tarybos sprendimu gali būti rengiamas neeilinis mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atestavimas. Neatestuoti mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai atleidžiami iš pareigų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu mokslo darbuotojo pareigybė steigiama konkretaus projekto vykdymo laikotarpiui (konkretiems moksliniams tyrimams vykdyti ir panašiai), viešą konkursą laimėjęs asmuo pareigoms skiriamas laikotarpiui, kurio reikia tam konkrečiam projektui vykdyti.
Instituto direktorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui gali be konkurso priimti dirbti mokslininkus pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems asmenims taikomi atitinkamoms pareigoms numatyti reikalavimai. Tolesniam darbui Institute tokie darbuotojai gali būti priimami tik viešo konkurso būdu.
Instituto administracijos darbuotojai yra Instituto direktorius, jo pavaduotojai, mokslinis sekretorius ir vyriausiasis finansininkas. 
Vyresni kaip 65 metų tyrėjai gali dirbti Institute, jeigu Instituto taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Instituto tarybos nutarimu gali būti sudaroma pakartotinai.
Į Instituto, taip pat jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina šias pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, šio Statuto 39 punkto reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos.
Vyresniems kaip 65 metų profesoriams ir vyriausiesiems mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Institute, už ypač didelius nuopelnus mokslui Instituto taryba gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui šio Statuto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti Instituto mokslinėje ir kitoje veikloje.
Administracijos darbuotojai Instituto tarybos nustatyta tvarka gali dirbti mokslinį darbą Institute. 
Kitų Instituto darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato Instituto direktorius. Šie darbuotojai atestuojami ne rečiau kaip kartą per 4 metus. Juos atestuoja Instituto direktoriaus paskirta komisija. Neatestuoti darbuotojai atleidžiami iš pareigų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Instituto doktorantai yra studentai ir naudojasi studentų teisėmis, lengvatomis ir socialinėmis garantijomis, numatytomis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 27-715), kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.
Instituto darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš darbo Instituto direktorius Lietuvos Respublikos įstatymų ir šio Statuto nustatyta tvarka.
Instituto darbuotojai turi teisę dalyvauti nagrinėjant ir sprendžiant visus su jų kompetencija, pareigomis ar darbu susijusius klausimus.
Mokslininkai ir kiti tyrėjai turi teisę:
1. dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti gaunamomis lėšomis;
2. dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
3. teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir kitų įstaigų informaciją, kurios reikia jų moksliniam darbui; 
4. dalyvauti svarstant šio Statuto ir Instituto veiklos planų projektus; 
5. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir visuomeninėse organizacijose, iš jų ir esančiose užsienyje.
Mokslininkai, be šio Statuto 47 punkte nurodytų teisių, taip pat turi teisę:
1. dirbti savarankiškai arba telktis į kūrybines grupes;
2. savarankiškai skelbti savo mokslinius darbus.
Mokslininkams ir kitiems tyrėjams garantuojama:
1. kūrybos ir intelektualaus darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;
2. nepriklausomybė nuo ideologijos ir politinių institucijų;
3. apsauga nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis.
Instituto darbuotojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šio Statuto.
Mokslininkai ir kiti tyrėjai privalo:
1. laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų;
2. vykdyti šiame Statute nustatytas pareigas ir funkcijas.
Instituto darbuotojams užtikrinamos visos teisės ir socialinės garantijos, kurias nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Jiems sudaromos darbo sąlygos, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
Už darbo drausmės pažeidimus Instituto darbuotojai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Instituto mokslininkai dalyvauja Universiteto senato patvirtintose Universiteto studijų programose.
Instituto darbuotojai teisės aktų ir Instituto tarybos nustatyta tvarka pagal sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis gali dirbti klinikinį darbą, atlikti biomedicininius mokslinius tyrimus. 
 V. INSTITUTO TURTAS IR LĖŠOS
Instituto turtą sudaro daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. 
Institutas jam perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo neatlygintinai patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, Institutas valdo, naudoja ir disponuoja juo nuosavybės teise pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) normas.
Instituto lėšas sudaro:
1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms programoms įgyvendinti;
2. iš Universiteto, taip pat iš kitų mokslo ir studijų institucijų pagal sutartis su Institutu gautos lėšos už naudojimąsi Instituto moksline baze, mokslinės kvalifikacijos kėlimą, mokslininkų rengimą doktorantūroje ir studentų studijas;
3. pajamos, gautos iš mokslinės ir ūkinės veiklos, taip pat už teikiamas paslaugas;
4. Lietuvos, užsienio, tarptautinių fondų ir organizacijų lėšos;
5. lėšos, gautos už dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse programose;
6. lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai įgytos lėšos; 
Visas lėšas Institutas planuoja ir naudoja savarankiškai. Pajamas ir išlaidas Institutas tvarko pagal patvirtintą sąmatą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Instituto finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
 VI. STATUTO KEITIMAS
Šio Statuto pakeitimus rengia Instituto taryba ir teikia svarstyti visuotiniam mokslininkų susirinkimui. Šio Statuto pakeitimus bendru Universiteto senato ir Instituto tarybos teikimu teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.
 VII. INSTITUTO VEIKLOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS
Institutą reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka.
 ______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės
m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1385
 KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO KARDIOLOGIJOS INSTITUTO STATUTAS
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas (toliau vadinama – Institutas) yra universiteto mokslo instituto statusą turinti biudžetinė valstybės mokslinių tyrimų įstaiga, įsteigta tarptautinio ir nacionalinio lygio fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams (kardiologijos ir su ja susijusios gretutinės kryptys) vykdyti, ir pagal sutartis su Kauno medicinos universitetu ir kitais universitetais (toliau vadinama – Universitetas) suteikianti mokslinę bazę, kurios reikia Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. 
Instituto steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Institutas yra viešas juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos Respublikos herbu ir Instituto pavadinimu, savarankišką balansą ir sąskaitų bankuose. Instituto statutą (toliau vadinama – šis Statutas), parengtą vadovaujantis Universiteto mokslo instituto nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 181 (Žin., 2001, Nr. 17-528; 2003, Nr. 89-4035), ir pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru Universiteto senato ir Instituto tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.
Instituto oficialus pavadinimas lietuvių kalba – Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas; sutrumpinti pavadinimai – Kardiologijos institutas, KMU KI; pavadinimas anglų kalba – Institute of Cardiology of Kaunas University of Medicine.
Instituto buveinė – Sukilėlių pr. 17, LT-3007 Kaunas, Lietuva.
Institutas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 1991, Nr. 7-191; 2002, Nr. 68-2758), kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir šiuo Statutu.
Institutas sudaro su Universitetu sutartį, kurioje numatoma Instituto ir Universiteto bendradarbiavimo mokslo ir studijų srityse tvarka, apimtis, finansavimas, taip pat Instituto mokslininkų dalyvavimo Universiteto studijose sąlygos.
 II. INSTITUTO VEIKLOS TIKSLAI, TEISĖS IR PAREIGOS
Instituto veiklos tikslai:
1. vykdyti Lietuvos mokslui ir sveikatos apsaugai svarbius kardiologijos ir su ja susijusių gretutinių krypčių mokslinius tyrimus bei eksperimentinės plėtros darbus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas svarbiausias mokslinės veiklos kryptis;
2. suteikti mokslinę bazę, kurios reikia Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. 
Instituto teisės:
1. neatlygintinai naudotis jam perduotu valstybės turtu; 
2. pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis ir teikti jas Švietimo ir mokslo ministerijai;
3. vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus pagal sutartis su Lietuvos, taip pat užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis;
4. nustatyti Instituto struktūrą, vidaus tvarką, konkretų tyrėjų, administracijos ir kitų darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas;
5. telktis su kitomis institucijomis į įvairias organizacijas ir asociacijas bendriems mokslo, ūkiniams ar socialiniams uždaviniams spręsti;
6. savo nuožiūra naudoti mokslininkų ir kitų darbuotojų intelektualaus darbo produktus, sukurtus vykdant Instituto mokslinių darbų planus (kiek tai nepažeidžia autorių teisių);
7. atlikti mokslinių projektų ekspertizes, teikti mokslines ir praktines konsultacijas, taikyti mokslinių tyrimų rezultatus, teisės aktų nustatyta tvarka teikti sveikatos priežiūros paslaugas;
8. leisti mokslo darbus ir žurnalus, monografijas, vadovėlius ir kitus leidinius, organizuoti konferencijas, kongresus, simpoziumus;
9. nagrinėti ir apibendrinti pasaulio mokslo pasiekimus, rūpintis jų skleidimu ir naudojimu Lietuvoje, vykdyti mokslo populiarinimo veiklą, skleisti mokslo žinias visuomenėje;
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įgyti doktorantūros teisę;
11. sutartyje nustatyta tvarka naudotis Universiteto klinikine ir eksperimentine baze;
12. teisės aktų nustatyta tvarka steigti mokslo centrus, eksperimentines bazes, kitus padalinius, kurių reikia mokslinei ir taikomajai veiklai;
13. imtis kitos veiklos, jeigu tai neprieštarauja Instituto veiklos tikslams, Lietuvos Respublikos įstatymams, Universiteto statutui, taip pat šiam Statutui.
Instituto pareigos:
1. kasmet pateikti Universiteto senatui, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijai savo veiklos ataskaitą;
2. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tvarkyti savo ūkinės ir finansinės veiklos apskaitą, kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbti praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą;
3. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti raštvedybą ir dokumentų tvarkymą, saugojimą, naudojimą ir perdavimą valstybiniams archyvams ar atitinkamiems jų funkcijų ir teisių perėmėjams;
4. kasmet atlikti savo veiklos kvalifikacinę analizę;
5. vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintomis Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklėmis, sudaryti sąlygas reguliariai (ne rečiau kaip kartą per 5 metus) atlikti Instituto veiklos ekspertinį vertinimą.
 III. INSTITUTO VALDYMAS
Instituto valdymo organai yra:
1. visuotinis mokslininkų susirinkimas;
2. Instituto taryba;
3. Instituto direktorius.
Visuotinis mokslininkų susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus ypač svarbiems Instituto veiklos klausimams spręsti. Iniciatyvos teisę šaukti susirinkimą turi Instituto direktorius, Instituto taryba ir ne mažiau kaip 1/3 Instituto mokslininkų.
Visuotinis mokslininkų susirinkimas:
1. slaptu balsavimu renka 2/3 Instituto tarybos narių;
2. svarsto šio Statuto ir jo pakeitimų projektus.
Visuotinio mokslininkų susirinkimo nariai – visi Instituto mokslininkai. Susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 Instituto mokslininkų. Visuotiniam mokslininkų susirinkimui pirmininkauja susirinkimo išrinktas pirmininkas. Visuotinio mokslininkų susirinkimo nutarimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Instituto mokslininkų.
Instituto taryba yra Instituto akademinės savivaldos organas. Instituto tarybos narių skaičių (ne mažiau kaip 9 nariai ir ne daugiau kaip 21 narys) nustato Universiteto senatas. Instituto mokslininkai slaptu balsavimu renka 2/3 Instituto tarybos narių. Rinkimai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 2/3 Instituto mokslininkų. Universiteto senatas paskiria 1/3 Instituto tarybos narių. Instituto taryboje gali būti ir studentų atstovų, kuriuos skiria Universiteto senatas pagal studentų atstovybės ar visuotinio studentų susirinkimo rekomendaciją. Instituto direktorius yra Instituto tarybos narys pagal pareigas. Instituto direktorius ir Instituto tarybos pirmininkas negali būti tas pats asmuo. Jeigu išrinktas Instituto tarybos narys nebegali juo būti arba yra išrenkamas Instituto direktoriumi, skelbiami naujo Instituto tarybos nario rinkimai. Ne mažiau kaip 2/3 Instituto tarybos narių turi būti mokslininkai. Instituto tarybos kadencija – 5 metai. Instituto taryba renka savo pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių.
Instituto taryba:
1. nustato pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis ir bendru su Universiteto senatu teikimu kartu su Lietuvos mokslo tarybos išvadomis nustatytąja tvarka teikia jas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
2. tvirtina Instituto direktoriaus pateiktą perspektyvinį Instituto veiklos 5 metų planą, teikia jį Universiteto senatui ir Universiteto tarybai;
3. svarsto Instituto sutartis su Universitetu, teikia Instituto direktoriui pasiūlymus dėl sutarčių su kitomis mokslo ir studijų institucijomis sudarymo;
4. svarsto ir teikia Universiteto senatui metines Instituto veiklos ataskaitas, taip pat metines pajamų ir išlaidų sąmatų įvykdymo ataskaitas;
5. tvirtina Instituto organizacinę struktūrą ir jos pakeitimus; 
6. nustato Instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo ir konkursų pareigoms organizavimo tvarką, sudaro atestavimo ir konkursų komisiją, tvirtina jos reglamentą;
7. Instituto direktoriaus teikimu svarsto Instituto direktoriaus pavaduotojų, padalinių vadovų ir mokslinio sekretoriaus kandidatūras;
8. organizuoja ir kasmet atlieka Instituto mokslinės veiklos kvalifikacinę analizę;
9. tvirtina Instituto mokslinę ir taikomąją veiklą reglamentuojančius dokumentus;
10. tvirtina administracijos darbuotojų ir Instituto padalinių vadovų darbo užmokesčio dydžius;
11. tvirtina mokslines temas (programas), jų vadovus ir vykdytojus;
12. tvirtina ginčų tarp Instituto bendruomenės narių nagrinėjimo tvarką;
13. vykdo kitas šiame Statute nustatytas funkcijas.
Instituto taryba nutarimus priima posėdžiuose. Posėdžius šaukia Instituto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Neeilinis posėdis gali būti šaukiamas tuo atveju, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Instituto tarybos narių arba jos pirmininkas, arba Instituto direktorius.
Instituto tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Instituto tarybos nutarimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė jos narių.
Instituto taryba dirba laikydamasi šiame Statute nustatytos tvarkos, pagal jos patvirtintą reglamentą. 
Visai Instituto veiklai vadovauja, jo vardu veikia ir jam atstovauja Instituto direktorius.
Instituto direktorius:
1. atsako už tai, kad Instituto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį Statutą ir kitus teisės aktus;
2. leidžia įsakymus, sudaro Instituto sutartis su kitomis institucijomis ir organizacijomis;
3. priima į darbą ir atleidžia iš darbo Instituto darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms, skiria asmenis šioms pareigoms, atleidžia iš jų;
4. teikia Instituto tarybai svarstyti direktoriaus pavaduotojų, padalinių vadovų ir mokslinio sekretoriaus kandidatūras. Atsižvelgdamas į Instituto tarybos pasiūlymus, 5 metų kadencijai skiria juos pareigoms; 
5. nustato Instituto darbuotojų darbo užmokestį, skatina darbuotojus, skiria jiems drausmines nuobaudas;
6. užtikrina saugias darbo sąlygas ir atsako už jas;
7. atsako už Instituto finansinę veiklą, tinkamą Institutui perduoto valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;
8. teikia Instituto tarybai pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis, perspektyvinį Instituto veiklos 5 metų planą, metines Instituto veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas;
9. vykdo kitas teisės aktų įstaigos vadovui priskirtas funkcijas.
Instituto direktoriaus patariamoji institucija – Instituto direktoratas, kuriame aptariami pagrindiniai Instituto veiklos klausimai.
Instituto direktoratą sudaro:
1. Instituto direktorius;
2. Instituto direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai);
3. Instituto padalinių, atsakingų už Instituto pagrindinių krypčių mokslinę veiklą, vadovai.
Instituto direktoratas nagrinėja ir rengia:
1. pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis ir perspektyvinį Instituto veiklos 5 metų planą;
2. metinius Instituto mokslinės veiklos planus (programas);
3. metines Instituto veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas;
4. Instituto organizacinę struktūrą ir jos pakeitimus;
5. Instituto mokslinę ir taikomąją veiklą reglamentuojančius dokumentus;
6. kitus šiame Statute numatytus klausimus.
Instituto direktorato posėdžiuose priimami nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio.
Instituto direktorato posėdžiams vadovauja Instituto direktorius arba jo raštu įgaliotas Instituto direktorato narys.
Instituto direktorių iš mokslininkų 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka komisija, kurią sudaro po lygiai atstovų iš Instituto tarybos ir Universiteto senato ir vienas Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas. Konkurso ir komisijos sudarymo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Su išrinktuoju Instituto direktoriumi Universiteto rektorius sudaro terminuotą darbo sutartį. Instituto direktorius yra Instituto tarybos narys pagal pareigas.
Asmuo, dalyvaujantis konkurse Instituto direktoriaus pareigoms, turi būti mokslininkas. Rekomendacinius vertinimo kriterijus asmenims, dalyvaujantiems konkurse Instituto direktoriaus pareigoms, nustato Universiteto senatas, atsižvelgdamas į Instituto tarybos pasiūlymus.
Instituto direktorius atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Universiteto rektorius, atleidęs Instituto direktorių iš pareigų anksčiau laiko, iki bus išrinktas naujas Instituto direktorius, jo pareigas eiti paveda direktoriaus pavaduotojui.
Instituto direktoriaus pavaduotojų ir mokslinio sekretoriaus įgaliojimų trukmė sutampa su direktoriaus įgaliojimų trukme. Direktoriaus įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, direktoriaus pavaduotojų ir mokslinio sekretoriaus įgaliojimų trukmė tęsiasi.
 IV. INSTITUTO STRUKTŪRA, DARBUOTOJAI, JŲ TEISĖS, PAREIGOS IR
 ATSAKOMYBĖ
Už Instituto padalinių veiklą atsako šių padalinių vadovai.
Instituto struktūrą tvirtina Instituto taryba, atsižvelgdama į mokslinį ir kitą veiklos pobūdį. Instituto struktūriniai padaliniai gali būti laboratorijos, skyriai ir kiti padaliniai. Padaliniai steigiami arba likviduojami Instituto tarybos nutarimu. Mokslinių padalinių veiklos principus ir jų vadovų funkcijas nustato Instituto taryba. Kitų padalinių veiklos principus, jų vadovų funkcijas nustato Instituto direktorius.
Instituto personalą sudaro mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai, administracijos ir kiti darbuotojai. Jų darbo sąlygas ir socialines garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai ir šis Statutas.
Mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas. Mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus nustato Instituto taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.
Asmenys mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigoms skiriami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.
Instituto tarybos sprendimu gali būti rengiamas neeilinis mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atestavimas. Neatestuoti mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai atleidžiami iš pareigų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu mokslo darbuotojo pareigybė steigiama konkretaus projekto vykdymo laikotarpiui (konkretiems mokslo tyrimams vykdyti ir panašiai), viešą konkursą laimėjęs asmuo pareigoms skiriamas laikotarpiui, kurio reikia tam konkrečiam projektui vykdyti.
Instituto direktorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui gali be konkurso priimti dirbti mokslininkus pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems asmenims taikomi atitinkamoms pareigoms numatyti reikalavimai. Tolesniam darbui Institute tokie darbuotojai gali būti priimami tik viešo konkurso būdu.
Instituto administracijos darbuotojai yra Instituto direktorius, jo pavaduotojai, mokslinis sekretorius ir vyriausiasis finansininkas.
Vyresni kaip 65 metų mokslininkai gali dirbti Institute, jeigu Instituto taryba pritaria, kad su jais būtų sudaroma terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Instituto tarybos nutarimu gali būti sudaroma pakartotinai.
Į Instituto, taip pat jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina šias pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, šio Statuto 40 punkto reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos.
Vyresniems kaip 65 metų profesoriams ir vyriausiesiems mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Institute, už ypač didelius nuopelnus mokslui Instituto taryba gali suteik …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.