Administracinė byla Nr. A520-500/2013 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00737-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2; 17.2 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 13 d. Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovams P. M., advokatui Daniui Svirinavičiui, atsakovų atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui advokatui Linui Meškiui, trečiojo suinteresuoto asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės advokatei Jovitai Gabnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Remigijaus Žemaitaičio, Vytenio Povilo Andriukaičio, Egidijaus Klumbio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Remigijaus Žemaitaičio, Vytenio Povilo Andriukaičio, Egidijaus Klumbio pareiškimą atsakovams Kauno rajono savivaldybės tarybai, Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė). Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Egidijus Klumbys (toliau – ir pareiškėjai) su pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) ištirti, ar Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ dalis dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir Kauno LEZ) specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) tvirtinimo (toliau – ir Tarybos sprendimas Nr. TS-346, Sprendimas) tiek, kiek tokį sprendimą patvirtino Kauno rajono savivaldybės taryba, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo (toliau – ir Kauno LEZ įstatymas) 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 580) 2 punktui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintam teisėtumo principui, t. y. prašė ištirti, ar pagal minėtus teisės aktus Kauno rajono savivaldybė buvo kompetentinga patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą; 2) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek Kauno LEZ vieša ekspozicija vyko trumpesnį nei teisės aktuose nustatytas minimalus terminas, taip pat apie viešą susirinkimą pranešė tokios teisės ar įgaliojimo neturintis subjektas bei kad 2009 m. kovo 4 d. įvykusio viešo Kauno LEZ Specialiojo plano svarstymo metu buvo pateikta teisės aktų neatitinkanti ir žemės savininkus klaidinanti informacija, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 30 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 3 dalies 2 punktui, 31 straipsnio 4 daliai ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams; 3) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek apie Kauno LEZ Specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą nebuvo pranešta visuomenei, vieša ekspozicija vyko žymiai trumpesnį laikotarpį nei reikalauja imperatyvios teisės aktų normos ir taip sutrukdyta visuomenei dalyvauti vertinant minėtą ataskaitą, neprieštarauja 2004 m. rugpjūčio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintų Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas) 9.3, 27 punktams, 1996 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau – ir Visuomenės dalyvavimo nuostatai) 9.3, 20.3, 20.4 punktams ir Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui; 4) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek Kauno LEZ Specialiojo plano specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija buvo tas pats subjektas, taip pat, kad nebuvo patikrinta, ar Kauno LEZ Specialusis planas atitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 580 1 punktą, neprieštarauja 1997 m. balandžio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 370 „Dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo (Dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų patvirtinimo)“ patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų (toliau – ir Priežiūros nuostatai) 3.1, 20 punktams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tikrinimo tvarkos aprašas) 5, 8, 16, 18 punktams ir Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 34 straipsnio 1 daliai, 2 dalies 1 punktui, 35 straipsniui; 5) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek jis nebuvo paskelbtas vietinėje spaudoje ir Kauno rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 daliai ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (toliau – ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas) 12 straipsnio 1 daliai; 6) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek priimant sprendimą nebuvo paisoma 2009 m. rugpjūčio 26 d. vykusiame darbo grupės pasitarime priimto sprendimo neteikti tvirtinti Kauno LEZ Specialiojo plano iki iš ministerijų bus gautas atsakymas į 2009 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 4-1594 „Dėl valstybės garantijų suteikimo“, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems atsakingumo savivaldybės visuomenei, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, veiklos skaidrumo, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principams, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams; 7) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek nustato Kauno LEZ ribas, kurios pažeidžia žemės savininkų teises suskaidydamos žemės sklypus ir žemės savininkams palikdamos tik mažus žemės sklypus, kuriuose dėl natūralių gamtos kliūčių (upeliai, pelkės ir kt.) bei dėl įvairių teisinių apribojimų (aukštos įtampos linijų zonos, keliai, įvairios kitos apsaugos zonos) nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.40 straipsnio 1 ir 3 dalims; 8) panaikinti Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalį dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo; 9) nustatyti, jog panaikinta Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo negali būti taikoma nuo priėmimo dienos. Pareiškėjai taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti: 1) ar Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 dalis tiek, kiek paveda Kauno apskrities viršininko administracijai parengti ir patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą (ir dėl šios priežasties Kauno apskrities viršininko administracija yra ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius, ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija), neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsniui, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 34 straipsnio 1 daliai, 35 straipsniui; 2) ar Vyriausybės nutarimo Nr. 580 1 dalis tiek, kiek patvirtina Kauno LEZ ribas, kurios pažeidžia žemės savininkų teises suskaidydamos žemės sklypus ir žemės savininkams palikdamos tik mažus žemės sklypus, kuriuose dėl natūralių gamtos kliūčių (upeliai, pelkės ir kt.) bei dėl įvairių teisinių apribojimų (aukštos įtampos linijų zonos, keliai, įvairios kitos apsaugos zonos) nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui; 3) ar Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 1515) patvirtintas Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 hektaro teritorijos planas (toliau – ir Planas) su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje tiek, kiek iš Kauno LEZ iškelia 22,86 hektarų teritoriją ir dėl šios priežasties Kauno LEZ teritorijos apsuptyje žemės savininkams palieka mažus bei elektros linijų ir dujotiekio apsaugos zonomis apribotus žemės sklypus (kuriuose nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos), taip pat nenustato aiškių kriterijų, pagal kuriuos žemė yra priskiriama arba iškeliama iš Kauno LEZ teritorijos, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir teisinės valstybės principui; 4) ar Planas su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje dėl to, kad jis buvo paskelbtas labai prastos poligrafijos kokybės, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 31 straipsnio 1 daliai ir 9 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjai paaiškino, jog Tarybos sprendimu Nr. TS-346 buvo patvirtintas Kauno LEZ teritorijos Specialusis planas, kuris laikytinas norminiu administraciniu aktu. Minėtas Tarybos sprendimas Nr. TS-346 buvo patvirtintas nekompetentingo subjekto. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnis nustato teritorijų planavimo rūšis ir lygmenis. Nagrinėjamoje byloje Tarybos sprendimu Nr. TS-346 patvirtinto teritorijų planavimo dokumento rūšis yra specialusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o lygmuo pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pareiškėjai teigė, kad buvo nevykdomas Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punktas, Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnis bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuriais remiantis Kauno LEZ Specialųjį planą buvo pavesta tvirtinti Kauno apskrities viršininko administracijai. Tarybos sprendimas Nr. TS-346 priimtas tokios teisės neturinčio subjekto, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, taip pat pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus. Tokie atsakovo veiksmai, kai nepaisoma imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir ignoruojami kompetentingų institucijų išaiškinimai, grubiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Tarybos sprendimas Nr. TS-346 neatitinka ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės norminių aktų reikalavimų, kadangi priimtas turint tikslą paimti žemės savininkų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus visuomenės poreikiams. Pareiškėjai pažymėjo, kad Tarybos sprendimas Nr. TS-346 pažeidžia žemės savininkų teises, jų teisėtus lūkesčius, įstatymų saugomus interesus. Kauno LEZ Specialiojo plano sprendiniais yra pažeidžiamos žemės savininkų nuosavybės teisės, nes dalies savininkų nuosavybės teisėmis valdomi žemės sklypai Specialiojo plano sprendiniais yra suskaidomi į atskirus žemės sklypus, žemės sklypų dalis planuojama paimti visuomenės poreikiams, o savininkams lieka tik mažesni, o kai kuriais atvejais visai maži žemės sklypai, kuriuose dėl natūralių gamtos kliūčių (upeliai, pelkės ir kt.) bei dėl įvairių apribojimų (aukštos įtampos linijų zonos, kelių, kitų apsaugos zonų) nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos, todėl tokie sklypai nebepatenkins savininkų poreikių. Be to, tai šiurkščiai pažeidžia žemės savininkų nuosavybės teises ir prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjai nurodė, jog buvo pažeistos Tarybos sprendimo Nr. TS-346 priėmimo procedūros. Priimant sprendimą nesilaikyta Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 4 dalies, 33 straipsnio 2 dalies reikalavimų, Visuomenės dalyvavimo nuostatų 21 punkte numatytų viešumą užtikrinančių procedūrų. Kauno LEZ Specialiojo plano svarstymo su visuomene viešo aptarimo metu nebuvo aptarta Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinių strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, ir taip pažeistos žemės sklypų valdytojų teisės žinoti, koks yra Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinių vertinimas. 2009 m. kovo 4 d. vyko viešas susirinkimas, kurio metu turėjo būti aptariami Kauno LEZ Specialiojo plano sprendiniai, tačiau organizuojant viešą susirinkimą ir aptariant Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinius, buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Viešas susirinkimas turėjo būti organizuojamas praėjus 15 darbo dienų nuo 2009 m. vasario 12 d. pradėtos viešos ekspozicijos, t. y. ne anksčiau kaip 2009 m. kovo 6 d., tačiau nagrinėjamu atveju viešoji ekspozicija vyko tik nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2009 m. kovo 4 d. Kadangi 2009 m. vasario 16 d. buvo nedarbo diena, o 2009 m. kovo 4 d. vyko viešas susirinkimas, todėl iš viso vieša ekspozicija vyko tik 13 darbo dienų. Pareiškėjai teigė, kad nagrinėjamu atveju Kauno apskrities viršininko administracija, kaip planavimo organizatorius, privalėjo asmeniškai pranešti pareiškėjams apie viešą ekspoziciją ir viešą susirinkimą, tačiau Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies nuostatų nebuvo laikomasi. Žemės sklypų savininkams apie viešą susirinkimą pranešė ne planavimo organizatorius – Kauno apskrities viršininko administracija, bet plano rengėjas – VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas, todėl buvo pažeistos ne tik imperatyvios įstatymo nuostatos, bet ir žemės sklypų savininkų teisės tinkamai apginti savo pažeistas teises ir interesus. Pareiškėjai nurodė, kad viešo susirinkimo metu nepristatyta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, nors tokia ir buvo atlikta. Viešo susirinkimo metu nepristačius strateginio pasekmių aplinkai vertinimo rezultatų, buvo pažeistos visuomenės teisės dalyvauti strateginių pasekmių aplinkai vertinime, kaip tai reglamentuoja Vertinimo tvarkos aprašo 9.3 punktas, Visuomenės dalyvavimo nuostatai. Sistemiškai aiškinant Vertinimo tvarkos aprašo 9.3 punktą, 27 punktą ir 2 priedą, viešo susirinkimo metu privalėjo būti pristatyta Kauno LEZ Specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita ir visuomenė bent trumpai turėjo būti supažindinta su Vertinimo tvarkos aprašo 2 priede nurodyta informacija. Į Specialiuoju planu suplanuotą Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkai apie rengiamą strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą ir viešą susirinkimą privalėjo būti informuoti asmeniškai, išsiunčiant laiškus jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, tačiau to nepadarius buvo pažeistos minėtos teisės aktų nuostatos ir žemės sklypų savininkų teisės susipažinti bei aktyviai dalyvauti vertinant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą. Vietoje teisės aktų reikalaujamo 1 mėnesio laikotarpio žemės sklypų savininkams buvo suteikta tik 10 kalendorinių dienų, o vietoj 15 darbo dienų žemės sklypų savininkams buvo leidžiama tik 7 darbo dienas susipažinti su strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Nepagrįstai sutrumpinus strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos viešos ekspozicijos laikotarpį buvo pažeisti Visuomenės dalyvavimo nuostatų 20.4 punkto reikalavimai. Pareiškėjai taip pat nurodė, jog buvo pažeista valstybinės teritorijų planavimo priežiūros tvarka. Priežiūros nuostatų 3.1 punktas nustato, kad tais atvejais, kai specialusis teritorijų planavimas yra atliekamas Vyriausybės įgaliotos institucijos, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno LEZ Specialiojo plano planavimo organizatorius yra Kauno apskrities viršininko administracija, kaip Vyriausybės įgaliota institucija valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą privalėjo atlikti VTPSI. Šiuo atveju teritorijų planavimo organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija buvo tas pats subjektas – Kauno apskrities viršininko administracija. Pareiškėjai teigė, kad sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 34 straipsnio l dalies, 2 dalies 1 punkto, 35 straipsnio, Priežiūros nuostatų 3.1, 20 punktų bei Tikrinimo tvarkos aprašo 5, 8, 16, 18 punktų nuostatas, matyti, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija negali būti tas pats subjektas. Be to, nebuvo patikrinta, ar Kauno LEZ Specialiuoju planu patvirtintos Kauno LEZ ribos sutampa su Vyriausybės nutarimo Nr. 508 1 dalyje įtvirtintomis Kauno LEZ ribomis, todėl atitinkamos galutinės Kauno LEZ teritorijos ribos galėjo būti nepagrįstai padidintos. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovai netinkamai paskelbė oficialų informacinį pranešimą vietinėje spaudoje apie Specialųjį planą, kadangi tokiame pranešime nebuvo pateikta informacijos, kur galima rasti Specialųjį planą, todėl toks planavimo dokumento paskelbimas laikytinas netinkamu pareigos, numatytos Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, vykdymu. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalis numato, jog interneto tinklalapyje privalo būti paskelbtas visas teritorijų planavimo dokumentas, o buvo paskelbta tik dalis teritorijų planavimo dokumento. Atsakovai Kauno rajono savivaldybės administracija ir Kauno rajono savivaldybės taryba (toliau – ir atsakovai) atsiliepime prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepime nurodė, jog Kauno LEZ teritorijos ribas patvirtino Vyriausybė, kaip ir numatyta Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnyje. Atsakovai pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis išskiria 4 teritorijų planavimo lygmenis pagal du kriterijus, t. y. planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį. Nėra jokio teisinio pagrindo pritarti pareiškėjų teiginiui, kad specialiojo planavimo dokumentus tvirtinanti institucija priklauso nuo planuojamos teritorijos reikšmės. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad būtinas viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimas, nes, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita sudaro beveik 100 lapų, todėl Kauno rajono savivaldybės interneto tinklalapyje buvo paskelbtas sprendimo tekstas ir Specialiojo plano grafinė dalis. Informacijos apie Specialiojo plano rengimą viešinimas prasidėjo dar 2007 metų liepos mėnesį. Atsakovai paaiškino, kad tiek tuometiniuose, tiek 2009 m. sausio 19 d. ir 2009 m. sausio 21 d. pranešimuose aiškiai nurodyti planavimo organizatoriai ir rengėjai, pateikti išsamūs jų rekvizitai, taip pat kontaktai. Iš Kauno LEZ Specialiojo plano dokumentų duomenų matyti, kad informacija apie viešo svarstymo procedūras bei planuojamą viešo susirinkimo datą į Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat suinteresuotoms institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms 2009 m. sausio 21 d. buvo išsiųsta 366 registruotais laiškais, kuriuose buvo informacija apie galimybę susipažinti su parengtais Kauno LEZ Specialiojo plano sprendiniais bei jų pristatymo visuomenei tvarka. Buvo sudarytos visos galimybės pasinaudoti savo teisėmis teikti pasiūlymus, reikšti pastabas ar pretenzijas dėl specialiojo planavimo, todėl nepagrįstas pareiškėjų teiginys dėl informacijos nepakankamumo. Visi esminiai pareiškėjų pareiškimo teismui argumentai tiesiogiai siejasi su žemės savininkų tariamai pažeidžiamomis teisėmis ir interesais tiek, kiek tai susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams ir teisingu atlyginimu. Nuosavybės teisė nėra absoliuti. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės neliečiamumas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus, nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka riboti turto valdymą, naudojimą ar disponavimą juo (pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Atsakovai nurodė, jog žemės paėmimo procedūra jau yra pradėta ankstesnių dėl LEZ teritorijos priimtų administracinių aktų pagrindu. Žemės paėmimo procedūros tvarką iš esmės nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 46–47 straipsniai, todėl šie klausimai neturėtų būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, o konkretūs Specialiojo plano sprendiniai šioje byloje neginčijami. Specialiojo plano patvirtinimas nesukelia visuomenei neigiamų pasekmių, neapriboja jos teisių, kadangi Specialiuoju planu buvo patvirtintas ir nustatytas tik žemės naudojimo reglamentas. Be to, Kauno rajono savivaldybė nėra atsakinga už teritorijų planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų atitikimą įstatymo reikalavimams, nes Kauno LEZ teritorijos Specialiojo plano organizatoriumi buvo Kauno apskrities viršininko administracija, kuri atliko ir teritorijos planavimo dokumento valstybinę priežiūrą. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai pateikus teigiamą išvadą dėl teritorijų planavimo dokumento, Kauno rajono savivaldybei nebuvo pagrindo neteikti planavimo dokumento tvirtinti. Atsakovai laikė nepagrįstu pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymėjo, jog turėtų būti atmesti ir pareiškimo argumentai dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punkto atitikties teisės aktams. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir Kauno LEZ valdymo UAB) prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, jog pareiškėjų įvardyti teisės aktai nebuvo pažeisti ir pareiškėjų minimas norminis administracinis aktas buvo priimtas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei įstatymų įgyvendinamaisiais aktais. Pareiškime paminėti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Daugelis pareiškėjų skundo argumentų yra procedūrinio pobūdžio, tačiau sprendžiant norminio administracinio akto teisėtumo klausimą tai neturi lemiamos reikšmės. Pareiškėjai iš esmės klaidingai nurodė, jog Specialusis planas yra prielaida pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ginčijamu Tarybos sprendimu Nr. TS-346 teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtintas tik Kauno LEZ teritorijos Specialusis planas ir iš žemės savininkų jokie konkretūs žemės sklypai paimti nebuvo. Žemės sklypų savininkų teisės nebuvo pažeidžiamos ir Sprendimo negalima vertinti kaip nuosavybės teisių turinį apribojančio ar pakeičiančio dokumento. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ Kauno LEZ buvo patvirtinta kaip svarbus ekonominis projektas. 2000 m. rugpjūčio 31 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 44 buvo patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas, kuris yra galiojantis ir kuriuo remiantis buvo pradėtos žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, be to, kai kurios žemės paėmimo procedūros šiuo metu baigtos. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti vykdoma pagal detalųjį planą arba pagal specialųjį planą. Kauno LEZ valdymo UAB laimėjo konkursą Kauno LEZ valdyti. Ginčijamas Specialusis planas apibrėžia tik Kauno LEZ vystymo perspektyvas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad svarstant Kauno LEZ Specialųjį planą teisės aktų nustatyta tvarka buvo užtikrintas viešumas ir suinteresuotų asmenų teisės dalyvauti Specialiojo plano svarstymo procese. Vyriausybės nutarimu Nr. 580 Kauno apskrities viršininko administracijai buvo pavesta vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu organizuoti Specialiojo plano parengimo ir patvirtinimo procedūrą, o ne jį tvirtinti, todėl Specialųjį planą, kaip rajono lygmens dokumentą, patvirtino tinkamas subjektas – Kauno rajono savivaldybės taryba. Žemės sklypų, patenkančių į Kauno LEZ teritoriją, savininkai žinojo apie 2009 m. rugsėjo 17 d. Tarybos posėdžio, kuriame buvo nuspręsta priimti sprendimą, darbotvarkę, Specialiojo plano valstybinė teritorijų planavimo priežiūra buvo atlikta kompetentingo subjekto, esminių viešumą užtikrinančių procedūrų pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisėto sprendimo priėmimą, nebuvo padaryta. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad Tarybos sprendimas Nr. TS-346 neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams ir yra teisėtas, nėra pagrindo teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nuosavybės teisė nėra absoliuti ir pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė gali būti paimama iš savininko visuomenės poreikiams. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad visa Kauno LEZ teritorija yra išsidėsčiusi išimtinai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Kauno LEZ teritorija išsiskiria administraciniu (savivaldybės) bendrumu, todėl Kauno LEZ teritorijos Specialusis planas yra rajoninio lygmens, tokio pat lygmens yra ir Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas bei 2000 metų Kauno LEZ detalusis planas. Trečiasis suinteresuotas asmuo sprendė, jog Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimas priskiriamas Kauno rajono savivaldybės tarybos kompetencijai. Viešo susirinkimo metu, kuris vyko 2009 m. kovo 4 d., strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita buvo pristatyta, o asmenys, dalyvavę viešame susirinkime, turėjo visas galimybes išsiaiškinti rūpimus klausimus dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos turinio. Suinteresuoti asmenys aktyviai dalyvavo Specialiojo plano rengimo procese bei aktyviai domėjosi įvairiais Specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo klausimais, teikė pastabas, pasiūlymus. Be to, apie Specialiojo plano rengimą nuolat buvo pateikiama informacija internete, spaudoje, o suinteresuoti asmenys buvo informuoti raštu. Atsiliepime nurodyta, jog valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekantį subjektą lemia ne tai, kas atlieka teritorijų planavimą, o tai, kokio lygmens teritorijos planavimas atliekamas, todėl pareiškėjų argumentai, kad teritorijų planavimo priežiūrą turėjo atlikti VTPSI, o ne Kauno apskrities viršininko administracija, yra nepagrįsti. II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. TS-346 ir juo patvirtintą Kauno laisvosios ekonominės zonos Specialųjį planą pripažino teisėtais, pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Remigijaus Žemaitaičio, Vytenio Povilo Andriukaičio, Egidijaus Klumbio prašymą dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 ir juo patvirtinto Kauno laisvosios ekonominės zonos Specialiojo plano panaikinimo atmetė. Teismas nustatė, jog Tarybos sprendimo Nr. TS-346 1 punktu buvo patvirtintas Kauno LEZ teritorijos Specialusis planas, taip pat Kauno LEZ valdymo UAB įpareigota laiduoti, kad planuojamoje teritorijoje būtų įrengta inžinerinė infrastruktūra. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas rengiant Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą užtikrinti, jog būtų panaikinta jame numatyta prioritetinė miškų ir želdynų plėtros teritorija aplink Kauno LEZ teritoriją. Rekomenduota Kauno apskrities viršininko administracijai išperkamiems žemės sklypams, kuriuos Kauno LEZ teritorijos riba padalija ir dėl to ne visas sklypas paimamas visuomenės poreikiams, išmokos dydį skaičiuoti įvertinus žemės savininkų patiriamus nuostolius dėl neišperkamos sklypo dalies vertės sumažėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi konstatavo, kad minėtas administracinis aktas yra norminis administracinis aktas. Teismas pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1, 2 dalys, 57 straipsnis), kadangi teismui pagrįstų abejonių dėl prašomo ištirti norminio administracinio akto konstitucingumo nekilo. Be to, ginčijamas Tarybos sprendimas Nr. TS-346, kuriuo patvirtintas Specialusis planas, priimtas 2009 m. rugsėjo 17 d., o Vyriausybės nutarimas Nr. 1515 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ priimtas beveik po 2 metų. Teismas nustatė, jog pareiškėjai norminio administracinio akto neteisėtumą grindė aplinkybe, kad Specialųjį planą patvirtino nekompetentingas subjektas (Kauno rajono savivaldybės taryba), nes Vyriausybės nutarimu Nr. 580 Specialųjį planą buvo pavesta tvirtinti Kauno apskrities viršininko administracijai. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno LEZ įstatymu buvo įsteigta Kauno LEZ. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 buvo patvirtintas Kauno LEZ Detalusis planas. Vyriausybė 2006 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“, kurio 1 punktu patvirtino Kauno LEZ teritorijos ribas, o 2 punktu pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai pagal Teritorijų planavimo įstatymą parengti ir patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą. Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011 pateiktu aiškinimu. Teismas nustatė, kad Kauno LEZ teritorijos pagrindinė dalis yra Karmėlavos seniūnijos ribose, o į Neveronių seniūniją patenka tik nedidelis miško fragmentas. Pagal Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo bei Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinių duomenis teismas nustatė, kad minėtos seniūnijos visiškai patenka į Kauno rajono ribas, dėl to darė išvadą, kad Kauno LEZ teritorija yra išsidėsčiusi išimtinai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, išsiskiria administraciniu (savivaldybės) bendrumu ir atitinka rajono teritorijų planavimo lygmenį. Kaip rajoninio lygmens planavimo dokumentai jau yra patvirtinti (taip pat ir galiojantys) Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas (Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. TS-1) bei Kauno LEZ detalusis planas (Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 44). Teismas pažymėjo, kad Vyriausybė nutarimu Nr. 580 pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, parengti ir patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą. Kadangi Teritorijų planavimo įstatymas nustatė, jog savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl Kauno rajono savivaldybės taryba pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo normomis, patvirtino Kauno LEZ Specialųjį planą. Be to, jeigu Kauno LEZ Specialųjį planą būtų patvirtinusi ne Kauno rajono savivaldybės taryba, o Kauno apskrities viršininko administracija, tai dėl to būtų pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintas subsidiarumo principas. Teismas akcentavo, kad visa Kauno LEZ teritorija priklauso Kauno rajono savivaldybės teritorijai, Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą ir Kauno LEZ detalųjį planą patvirtino Kauno rajono savivaldybės taryba, todėl akivaizdu, jog buvo daug efektyviau Kauno LEZ Specialųjį planą patvirtinti Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Iš Vyriausybės nutarimo Nr. 580 turinio, Specialiojo plano aiškinamojo rašto, kuriame nurodoma, jog Kauno LEZ teritorijos Specialusis planas rengiamas, derinamas ir teikiamas tikrinti bei tvirtinti pagal teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, teismas nustatė, kad rengiamas rajono lygmens teritorijos specialiojo planavimo dokumentas, o Specialiojo plano organizatorius – Kauno apskrities viršininko administracija. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog Kauno apskrities viršininko administracijai buvo pavesta organizuoti minėto Specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrą, tačiau ne jį betarpiškai patvirtinti, nes priešingas aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatoms dėl teritorijų planavimo rūšių ir lygmens (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 5 punktas), valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą reglamentuojančių normų turiniu bei prasmei (Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1, 2, 3 punktai), savivaldybės tarybos kompetencijai, įtvirtintai Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte. Teismo sprendime pažymėta, jog tokia situacija visiškai atitinka teisės taikymo praktiką, nes tiek Kauno rajono bendrasis planas, tiek Kauno LEZ detalusis planas, kaip rajoninio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, buvo patvirtinti išimtinai Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimais. Teismas padarė išvadą, jog Kauno LEZ Specialųjį planą patvirtino kompetentingas subjektas, t. y. Kauno rajono savivaldybės taryba. Dėl kitokio Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punkto turinio interpretavimo (pareiškėjų ir jų atstovų argumentai) teismas pabrėžė, kad esant ne visiškai tiksliam procedūrine prasme teisiniam reglamentavimui tik Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinus Specialųjį planą buvo pašalintos visos minėtos abejonės dėl galbūt neaiškaus Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punkto turinio. Ginčo situacijoje Specialųjį planą patvirtino ne vienasmeniškai vykdomosios valdžios institucijos atstovas (Kauno apskrities viršininkas), bet kolegialus, visos Kauno rajono savivaldybės teritorijos (įskaitant ir Kauno LEZ) gyventojų (rinkėjų) interesus vietos savivaldoje atstovaujanti institucija – pačių savivaldybės gyventojų išrinkta Kauno rajono savivaldybės taryba. Teismas pasisakė dėl pareiškėjų argumentų, jog Tarybos sprendimu Nr. TS-346 patvirtinto Kauno LEZ Specialiojo plano sprendiniais yra pažeidžiamos į Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės ir dėl šios priežasties norminis administracinis aktas prieštarauja CK 4.40 straipsnio 1 daliai, 3 daliai bei Konstitucijos 23 straipsniui. Teismas atkreipė dėmesį, jog CK 4.40 straipsnio 1 dalis, vertinant Specialiojo plano, kaip norminio administracinio akto, teisėtumą, apskritai netaikytina, kadangi šios normos paskirtis yra ne žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar specialiojo planavimo procedūrų vykdymas, o žemės nuosavybės teisinių santykių reguliavimas. Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos CK 4.100 straipsnyje. Teismas nurodė Žemės įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintą nuostatą bei kad Lietuvos valstybė, paimdama žemę visuomenės poreikiams, specialiai nedalija sklypų taip (taip pat tam neturi ir teisinio pagrindo), kad savininkams liktų menkavertės sklypų dalys. Visuomenės poreikiams paimama tik ta dalis, kuri būtinai reikalinga Kauno LEZ kurti ir funkcionuoti pagal teisės aktuose numatytą tikslinę paskirtį. Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 31 punktu bei pažymėjo, jog Specialiuoju planu nėra sprendžiami su nuosavybės teisėmis į žemės sklypus susiję klausimai, nėra vykdomos žemės sklypų paėmimo procedūros ar sprendžiami atlyginimo dydžių už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus klausimai, jo pagrindu nėra nustatomi sklypų savininkams jokie nauji jų turimų sklypų nuosavybės teisių suvaržymai, todėl Specialusis planas pagal savo turinį ir esmę negali pažeisti ir nepažeidžia pareiškėjų nuosavybės teisių į žemės sklypus. Pareiškėjų ir jų atstovų argumentus, kad numačius visuomenės poreikiams paimti ne visus žemės savininkų sklypus, o tik atskiras žemės sklypų dalis, yra pažeidžiamas proporcingumo principas, kuriuo privalu vadovautis paimant žemę visuomenės poreikiams, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas nurodė, kad teisės aktai imperatyviai nustato, jog už paimtą nuosavybę turi būti tinkamai atlyginta pinigais ar ekvivalentu. Į Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių fiziniams asmenims, paėmimo klausimai išspręsti individualiais administraciniais aktais, kuriais pripažinta, kad žemės sklypų paėmimas yra būtinas visuomenės poreikiams tenkinti. Konstitucija, kaip aukščiausią teisinę galią turintis ir tiesiogiai taikomas teisės aktas, bei kiti teisės aktai nustato išimtis iš nuosavybės neliečiamumo principo bei atitinkamus nuosavybės ribojimo teisinius pagrindus. Teismas konstatavo, jog nepažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnio bei CK 4.40 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatų, žemės sklypai (jų dalys) teisėtai buvo paimti visuomenės poreikiams tenkinti tik ta ploto apimtimi, kiek reikėjo žemės šiam poreikiui patenkinti, teisingai atlyginant ir prieš tai įvertinus būsimus nuostolius. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčai, kilę dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir dėl teisingo atlyginimo, buvo sprendžiami tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniame teisme dar iki Specialiojo plano patvirtinimo. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta remiantis daug anksčiau priimtais aktais – Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu detaliuoju planu, 2004–2008 metais priimtais Kauno apskrities viršininko įsakymais ir pan. Teismas nurodė Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, vertindamas ginčijamą Specialųjį planą, akcentavo, jog specialiojo planavimo dokumentu nėra siekiama nustatyti konkrečių fizinių asmenų žemės sklypų ar jų grupių, kaip savarankiško planavimo objektų, tvarkymo ir (ar) naudojimo režimo reikalavimų. Specialiojo plano sprendiniai skirti visiems visuomeninių teisinių santykių, susijusių su veikla Kauno LEZ teritorijoje, dalyviams, t. y. ne konkretiems, bet rūšiniais požymiais apibrėžtiems, subjektams. Toliau teismas nagrinėjo pareiškėjų argumentus, kad 2009 m. kovo 4 d. vykusio viešo susirinkimo organizavimo ir Specialiojo plano sprendinių aptarimo metu buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nustatė, jog skelbimas apie pradedamą rengti Specialųjį planą buvo iškabintas Karmėlavos seniūnijos skelbimų lentoje 2007 m. liepos 4 d., taip pat publikuotas Kauno rajono laikraštyje „Naujos tėviškės žinios“ (leidinio Nr. 124). Be to, skelbimas apie parengtą Specialiojo plano koncepciją paskelbtas Kauno rajono savivaldybės tinklalapyje 2008 m. gruodžio 30 d. Kauno rajono savivaldybės interneto tinklalapyje 2009 m. sausio 19 d. buvo paskelbta apie numatomą viešą Specialiojo plano sprendinių aptarimą, paskelbta Karmėlavos seniūnijos skelbimų lentoje ir 2009 m. sausio 21 d. Kauno rajono laikraštyje „Naujos tėviškės žinios“ (leidinio Nr. 12). Minėtuose pranešimuose buvo aiškiai nurodytas planavimo organizatorius bei plano rengėjas, galimybė susipažinti su Specialiojo plano sprendiniais ir teikti pasiūlymus, taip pat buvo pateikta informacija apie viešą ekspoziciją nuo 2009 m. vasario 12 d. Šias aplinkybes patvirtino ir viešojo svarstymo ataskaitos duomenys. Viešas Specialiojo plano svarstymas vyko 2009 m. kovo 4 d. Visuomenė susipažinti su sprendiniais turėjo realią galimybę nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. kovo 4 d., o vieša ekspozicija vyko nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2009 m. kovo 4 d., t. y. 14 darbo dienų. Teismas nustatė, jog tiek atsakovai, tiek Kauno LEZ valdymo UAB pripažino, kad viešos ekspozicijos terminas buvo trumpesnis nei numatyta įstatyme, tačiau pabrėžė (teismas iš esmės jų argumentams pritarė), jog šioje situacijoje asmenų teisių pažeidimai dėl reikalavimų informacijai apie planuojamus rengti teritorijų planavimo dokumentus nesilaikymo turi būti akivaizdūs, tiesiogiai kliudantys asmenims įgyvendinti įstatymo nustatytas teises. Teismas konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nežymus (viena darbo diena) Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimas turėjo esminės (lemiamos) įtakos Tarybos sprendimo Nr. TS-346 teisėtumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas šiuo klausimu administracinių teismų praktiką, pabrėžė, kad esminiais pažeidimais laikomi tik tie pažeidimai, kurie galėjo turėti lemiamos įtakos priimto sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-837/2010 ir kt.). Teismas šį pažeidimą vertino kaip mažareikšmį ir darė išvadą, kad toks nežymus termino sutrumpinimas negalėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimo (t. y. nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neteisėtais tiek Tarybos sprendimą Nr. TS-346, tiek ir juo patvirtintą Specialųjį planą). Darant paminėtą išvadą buvo atsižvelgiama ir į tai, kad visuomenė nuolat ir iš anksto buvo informuojama apie vykdomas specialiojo planavimo procedūras ir turėjo realią galimybę susipažinti su atitinkamais sprendimais bei dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka teikti pasiūlymus (pastabas), t. y. realiai nebuvo užkirstas kelias suinteresuotiems asmenims realizuoti (ir kartu ginti) savo teises. Dėl Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimo teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, jog žemės savininkams raštu iš esmės tinkamai buvo pranešta apie Kauno LEZ Specialiojo plano viešą ekspoziciją ir viešą svarstymą, nes jiems asmeniškai buvo išsiųsti pranešimai teisės aktų nustatyta tvarka į jų deklaruotas gyvenamąsias vietas. Teismas sprendė, kad realiai buvo sudarytos visos galimybės pasinaudoti savo teisėmis teikti pasiūlymus, reikšti pastabas ar pretenzijas dėl Specialiojo plano sprendinių. Atsakovai patvirtino, jog informacija apie Specialiojo plano rengimą buvo pasiekiama dar nuo 2007 metų. Be to, viešojo svarstymo ataskaitos duomenys patvirtino, kad 2009 m. sausio 21 d. žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, suinteresuotoms institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, buvo išsiųsti 366 registruoti laiškai. Teismas darė išvadą, kad Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies reikalavimai iš esmės pažeisti nebuvo, kadangi teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtino, jog suinteresuoti asmenys tinkamai buvo informuoti apie Specialiojo plano svarstymą ir pareiškėjų nurodyti argumentai nepaneigė tiek Tarybos sprendimo Nr. TS-346, tiek juo patvirtinto Specialiojo plano teisėtumo. Teismas taip pat akcentavo, jog Kauno LEZ valdymo UAB ir Kauno apskrities viršininko administracija, sudarydamos susitarimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams grafiko (toliau – ir Susitarimas) ir taip vykdydamos Vyriausybės nutarimą, neperžengė savo kompetencijos ribų bei nepažeidė imperatyvių teisės normų reikalavimų, kadangi būtent Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai, suderinus su Kauno LEZ valdymo UAB, pateikti Kauno LEZ teritorijoje esančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams grafiką. Visa tai neturėjo jokios neigiamos įtakos procedūrų viešumui, kadangi teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai dėl paskelbtos informacijos neatitikimo tikrovei ar jos klaidinančio pobūdžio. Visa informacija bei teisės aktai, susiję su Kauno LEZ Specialiuoju planu, buvo skelbiami viešai, todėl kiekvienas asmuo būdamas atidus ir rūpestingas galėjo (turėjo realią galimybę) sužinoti savo teises ir pareigas bei laiku pasinaudoti teismine gynyba. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad Kauno LEZ Specialiojo plano svarstymo su visuomene viešo aptarimo metu nebuvo aptarta Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinių strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita ir tokiu būdu buvo pažeistos suinteresuotų asmenų teisės žinoti, koks yra Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinių vertinimas, teismas vadovavosi Visuomenės dalyvavimo nuostatų 21 punktu, pabrėžė, jog apie Kauno LEZ teritorijos Specialiojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimą buvo pranešta spaudoje ir interneto tinklalapyje, taip pat daugiau nei prieš 1 mėnesį buvo pranešta apie viešo susipažinimo su Kauno LEZ teritorijos Specialiojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimu galimybę. Tačiau, kaip matyti iš viešo susirinkimo protokole užfiksuotų klausimų, viešo susirinkimo dalyviams labiausiai rūpimas klausimas buvo išperkamų žemės sklypų kainos, o ne veiklos poveikis Kauno LEZ teritorijoje. Teismas konstatavo, jog žemės savininkų teisės žinoti, koks yra Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinių vertinimas, iš esmės nebuvo pažeistos, priešingai – jiems buvo sudarytos visos sąlygos įgyvendinti savo teises, t. y. susipažinti su Kauno LEZ Specialiojo plano sprendiniais, Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinių strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, teikti dėl jos pasiūlymus ir net aptarti visa tai viešo susirinkimo metu. Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai nenumato Specialiojo plano sprendinių strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos viešo aptarimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo įvykdyta tokia pareiga ir kad dėl to buvo pažeistos visuomenės teisės tinkamai dalyvauti Kauno LEZ Specialiojo plano viešame aptarime. Teismas darė išvadą, jog Kauno apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Teritorijų planavimo nuostatų 3.2 punktu, pagrįstai atliko Kauno LEZ Specialiojo plano valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, surašydama 2009 m. birželio 23 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP-1122. Tai, jog Specialiojo plano organizatorius buvo Kauno apskrities viršininko administracija, o jį prieš tvirtinant tikrino Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyrius, teismo vertinimu, iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus ir neprieštaravo jokiems imperatyviems teisės aktų draudimams. Dėl pareiškėjų argumento, kad buvo pažeistas reikalavimas paskelbti oficialų informacinį pranešimą vietinėje spaudoje apie Specialiojo plano patvirtinimą, taip pat paskelbti visą Specialiojo plano medžiagą Kauno rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, teismas akcentavo, jog pareiškėjai pripažino, kad apie Specialųjį planą buvo paskelbta laikraštyje „Naujos tėviškės žinios“ 2009 m. rugsėjo 30 d., taip pat nurodyta, kad visus sprendimus ir jų priedus galima rasti Kauno rajono savivaldybės svetainėje adresu <www.krs.lt.>. Teismas darė išvadą, jog visi atidūs ir rūpestingi asmenys, norėdami susipažinti su, anot pareiškėjų, per prastos kokybės grafine Specialiojo plano dalimi, turėjo realią galimybę Kauno rajono savivaldybėje susipažinti su dokumentų originalais. Teismas konstatavo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalies reikalavimai įgyvendinti bei pareiga informuoti visuomenę įvykdyta tinkamai. Teismas padarė išvadą, jog nėra nustatyta, kad Tarybos sprendimas Nr. TS-346 prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimams. III. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Egidijus Klumbys apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarnybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos specialiojo plano tvirtinimo“ dalį dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos Specialiojo plano tvirtinimo. Taip pat prašo: 1) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek tokį sprendimą patvirtino Kauno rajono savivaldybės taryba, neprieštarauja Kauno LEZ įstatymo 4 straipsniui, Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktui, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintam teisėtumo principui, t. y. prašė ištirti, ar pagal minėtus teisės aktus Kauno rajono savivaldybė buvo kompetentinga patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą; 2) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek Kauno LEZ vieša ekspozicija vyko trumpesnį nei teisės aktuose nustatytas minimalus terminas, taip pat apie viešą susirinkimą pranešė tokios teisės ar įgaliojimo neturintis subjektas bei kad 2009 m. kovo 4 d. įvykusio viešo Kauno LEZ Specialiojo plano svarstymo metu buvo pateikta teisės aktų neatitinkanti ir žemės savininkus klaidinanti informacija, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 30 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 3 dalies 2 punktui, 31 straipsnio 4 daliai ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams; 3) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek apie Kauno LEZ Specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimą nebuvo pranešta visuomenei, vieša ekspozicija vyko žymiai trumpesnį laikotarpį nei reikalauja imperatyvios teisės aktų normos ir taip sutrukdyta visuomenei dalyvauti vertinant minėtą ataskaitą, neprieštarauja Vertinimo tvarkos aprašo 9.3, 27 punktams, Visuomenės dalyvavimo nuostatų 9.3, 20.3, 20.4 punktams ir Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui; 4) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek Kauno LEZ Specialiojo plano specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija buvo tas pats subjektas, taip pat, kad nebuvo patikrinta, ar Kauno LEZ Specialusis planas atitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 580 1 punktą, neprieštarauja Priežiūros nuostatų 3.1, 20 punktams, Tikrinimo tvarkos aprašo 5, 8, 16, 18 punktams ir Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 34 straipsnio 1 daliai, 2 dalies 1 punktui, 35 straipsniui; 5) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek jis nebuvo paskelbtas vietinėje spaudoje ir Kauno rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 daliai ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai; 6) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek priimant sprendimą nebuvo paisoma 2009 m. rugpjūčio 26 d. vykusiame darbo grupės pasitarime priimto sprendimo neteikti tvirtinti Kauno LEZ Specialiojo plano iki iš ministerijų bus gautas atsakymas į 2009 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 4-1594 „Dėl valstybės garantijų suteikimo“ neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems atsakingumo savivaldybės visuomenei, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, veiklos skaidrumo, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principams, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams; 7) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek nustato Kauno LEZ ribas, kurios pažeidžia žemės savininkų teises suskaidydamos žemės sklypus ir žemės savininkams palikdamos tik mažus žemės sklypus, kuriuose dėl natūralių gamtos kliūčių (upeliai, pelkės ir kt.) bei dėl įvairių teisinių apribojimų (aukštos įtampos linijos zonos, keliai, įvairios kitos apsaugos zonos) nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui; 8) nustatyti, jog panaikinta Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo negali būti taikoma nuo priėmimo dienos; Taip pat pareiškėjai prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) ar Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 dalis tiek, kiek paveda Kauno apskrities viršininko administracijai parengti ir patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą (ir dėl šios priežasties Kauno apskrities viršininko administracija yra ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius, ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija), neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsniui, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 34 straipsnio 1 daliai, 35 straipsniui; 2) ar Vyriausybės nutarimo Nr. 580 1 dalis tiek, kiek patvirtina Kauno LEZ ribas, kurios pažeidžia žemės savininkų teises suskaidydamos žemės sklypus ir žemės savininkams palikdamos tik mažus žemės sklypus, kuriuose dėl natūralių gamtos kliūčių (upeliai, pelkės ir kt.) bei dėl įvairių teisinių apribojimų (aukštos įtampos linijų zonos, keliai, įvairios kitos apsaugos zonos) nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui; 3) ar Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 hektaro teritorijos planas su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje tiek, kiek iš Kauno LEZ iškelia 22,86 hektarų teritoriją ir dėl šios priežasties Kauno LEZ teritorijos apsuptyje žemės savininkams palieka mažus bei elektros linijų ir dujotiekio apsaugos zonomis apribotus žemės sklypus (kuriuose nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos), taip pat nenustato aiškių kriterijų, pagal kuriuos žemė yra priskiriama arba iškeliama iš Kauno LEZ teritorijos, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir teisinės valstybės principui; 4) ar Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 hektaro teritorijos planas su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje tiek, kiek jis buvo paskelbtas labai prastos poligrafijos kokybės, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 31 straipsnio 1 daliai ir 9 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė Specialiojo plano, kaip norminio teisės akto, atitikties nurodytiems teisės aktams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nebuvo ištirti visi įrodymai bei aplinkybių visetas. Taip pat pareiškėjai išdėsto šiuos argumentus: 1. Kauno rajono savivaldybės taryba nebuvo kompetentinga tvirtinti Specialųjį planą, kadangi Vyriausybės nutarimu Nr. 508 tiesiogiai Specialųjį planą buvo pavesta tvirtinti Kauno apskrities viršininko administracijai, kuri pagal Teritorijų planavimo įstatymą buvo Vyriausybės įgaliota institucija. Teritorijų planavimo nuostatos negali būti aiškinamos kaip sudarančios pagrindą teigti, kad visi rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentai pagal tvirtinančią instituciją privalo būti savivaldybės lygmens. Vyriausybė turėjo teisę įgalioti, o Kauno apskrities viršininko administracija turėjo teisę ir pareigą atitinkamai patvirtinti Specialųjį planą. Tarybos sprendimas Nr. TS-346 ir juo patvirtintas Specialusis planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsniui, Kauno LEZ įstatymo 4 straipsniui ir Vyriausybės nutarimo Nr. 508 2 punktui. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teritorijų planavimo rūšys ir lygmenys yra atskiri ir nepriklauso vienas nuo kito (t. y. jeigu nustatytas rajono lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį, tai dar nereiškia, kad tvirtinanti institucija yra atitinkama savivaldybė). Nėra nė vieno teisės akto, kuris įtvirtintų tokią teritorijų planavimo rūšių ir lygmenų priklausomybę. Nagrinėjamu atveju Tarybos sprendimu Nr. TS-346 patvirtinto Specialiojo plano teritorijų planavimo dokumento rūšis yra specialusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas), lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį yra rajono lygmuo (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Tačiau vien tik dėl to, kad Kauno LEZ Specialusis planas yra rajono lygmens pagal planuojamos teritorijos dydį ir ši teritorija patenka į atsakovų veiklos teritoriją, dar nereiškia, kad pagal tvirtinančią instituciją Kauno LEZ Specialusis planas yra savivaldybės lygmens. Pareiškėjai teigia, jog Kauno LEZ Specialiojo plano lygmuo pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją yra Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Todėl Kauno LEZ Specialųjį planą buvo aiškiai pavesta tvirtinti būtent Kauno apskrities viršininko administracijai. Kitoks aiškinimas prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymui ir nepagrįstai susiaurintų Vyriausybės teises teritorijų planavimo kontekste, kurios numatytos specialiu Kauno LEZ įstatymu. Ta aplinkybė, kad Kauno LEZ teritorija yra išsidėsčiusi išskirtinai Kauno rajono …