Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl Lietuvos higienos normos hn 47-1:2010 „sveikatos priežiūros įstaigos. infekcijų kontrolės reikalavimai“…

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 47-1:2010 „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS. INFEKCIJŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2010 m. liepos 19 d. Nr. V-644 Vilnius Vadovaudamasis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455) 16 straipsnio 1 dalimi:

2.Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. V-1270 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 4-107);

2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. V-500 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. V-1270 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 77-3189);

2.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. V-248 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 88-3236).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMONDAS ŠUKYS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-644 lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „sveikatos priežiūros įstaigos. INFEKCIJŲ KONTROLĖS reikalavimai“ I. Taikymo sritis 1. Ši higienos norma nustato sveikatos priežiūros įstaigų infekcijų kontrolės reikalavimus.

II. Nuorodos 3. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos:

3.1. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EEB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1);

3.2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170);

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127);

3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);

3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 407 „Dėl epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 60-1796);

3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. V-1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“ (Žin., 2008, Nr. 138-5465);

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 13-523);

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 679 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 102: 2009 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo ir dėl sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 176 „Dėl pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos patvirtinimo“ keitimo“ (Žin., 2002, Nr. 9-323);

3.9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 80/353 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-1999);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 413 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 67-2455);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 186 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 45-1734);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-55 „Dėl privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 35-1362);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-445 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760);

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-383 „Dėl medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 54-2660);

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. V-716 „Dėl Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 155-5664);

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-853 „Dėl poekspozicinės žmogaus imunodeficito viruso profilaktikos skyrimo aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 179-6634);

3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-137 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2006 „Dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 27-918);

3.20. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A1-331 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 123-5055);

3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos, privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-490);

3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. V-117 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 22-822);

3.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių asmenims, susirgusiems ar įtariamiems sergant, taip pat šių ligų sukėlėjų nešiotojams iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo negalima tęsti darbo, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 62-2526);

3.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444).

III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS 4. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys: antiseptika – laikinųjų odos mikroorganizmų sunaikinimas ir nuolatinių mikroorganizmų sumažinimas ant odos, gleivinės ir kitų audinių; aseptika – gyvų žmogaus audinių ir sterilių medžiagų apsaugos priemonės nuo aplinkos mikroorganizmų; aštrūs instrumentai – daiktai ar instrumentai, būtini specialiai sveikatos priežiūros veiklai vykdyti, kuriais galima į(si)pjauti, į(si)durti, su(si)žeisti ir (arba) už(si)krėsti; aukšto lygio dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias atsparias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis arba cheminėmis priemonėmis; biologinė sauga – biologinių medžiagų, galinčių sukelti žmonių infekcijas, poveikio prevencijos priemonės; biologinis indikatorius – kontrolės priemonė, kurią sudaro standartizuota gyvybingų bakterijų sporų, atsparių kontroliuojamam dezinfekcijos arba sterilizacijos būdui, populiacija;

Bowie-Dicko bandymas – gebėjimo pašalinti orą iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumo patikrinimas vakuuminiuose sterilizatoriuose;

B tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirtas įpakuotų ir neįpakuotų kietų, akytų daiktų ir daiktų su ertmėmis ir kanalais kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti; cheminis sterilizacijos kontrolės indikatorius – sterilizacijos proceso kontrolės priemonė (cheminė medžiaga), kuri sterilizatoriaus kameroje veikiama vienos ar daugiau fizikinių ir cheminių sąlygų (temperatūros, garų, dujų ir kitų) keičia spalvą arba būseną;

1 klasės proceso poveikio cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas naudoti kiekvienam sterilizuojamam paketui ir nustatyti, kuris paketas buvo paveiktas sterilizacijos proceso (atskirti, kuris paketas sterilizuotas, kuris tik paruoštas sterilizacijai);

2 klasės specialiųjų tyrimų cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas naudoti specialiųjų tyrimų procedūrose, kaip nustatyta atinkamuose sterilizatoriaus ir sterilizavimo standartuose;

3 klasės vieno parametro cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į vieną kritinį parametrą. Šis indikatorius skirtas sterilizacijos ciklo poveikiui nustatyti, esant pasirinkto kritinio parametro nustatytam dydžiui;

4 klasės daugiaparametrinis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į du ar daugiau kritinius parametrus. Šis indikatorius skirtas sterilizacijos ciklo poveikiui nustatyti, esant pasirinktų kritinių parametrų nustatytiems dydžiams;

5 klasės sudėtinis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į visus kritinius parametrus;

6 klasės imituojamasis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į specifinio sterilizacijos ciklo visus nustatyto dydžio kritinius parametrus; chirurginė rankų antiseptika – švarių rankų odos įtrynimas prieš operacijas ir kitas invazines medicinos procedūras odos antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius odos mikroorganizmus ir sumažinti nuolatinių mikroorganizmų skaičių; daleles filtruojantis respiratorius – 5 µm dydžio ir mažesnes daleles įkvepiamame ore filtruojanti veido kaukė; demineralizuotas (dejonizuotas, distiliuotas vanduo) – vanduo, iš kurio pašalintos kietos, neorganinės ir kai kurios organinės cheminės medžiagos (pašalinti mineralai, druskų jonai); dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis; dezinfekcijos valomasis tirpalas (valymo dezinfekavimo priemonė) – valymo priemonė su cheminės dezinfekcijos medžiagos priedais, skirta valyti ir dezinfekuoti vienos procedūros metu; didysis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius, kurio kameros talpa yra vienas ir daugiau sterilizacijos modulių (54 l ir didesnės talpos); ekskretai – žmogaus išskiriami medžiagų apykaitos produktai (šlapimas, išmatos, prakaitas); etileno oksido sterilizatorius – sterilizatorius, kuriame prietaisai sterilizuojami etileno oksido arba etileno oksido ir kitų dujų mišiniu; galutinis (baigiamasis) patalpų valymas, dezinfekcija – patalpų, kuriose gydomi sergantys arba įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, ir jose esančių daiktų bei įrangos valymas, dezinfekcija pacientui (-ams) išvykus; galutinis taškas – taškas gamintojo apibrėžtų pasikeitimų, įvykusių po indikatoriaus poveikio specifiniais nustatytais dydžiais; gravitacinis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su gravitaciniu oro šalinimo būdu; gravitacinis oro šalinimo būdas – oro ir kitų inertinių dujų šalinimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizatoriaus įkrovos iki sterilizacijos didesnio tankio garais; higieninė rankų antiseptika – rankų odos įtrynimas antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius ir sumažinti nuolatinius odos mikroorganizmus; invazinė procedūra – odos pradūrimas ar pjūvis arba bet kokios medicininės priemonės įterpimas į kūno audinius ar ertmes diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos tikslais; izoliavimas – priemonės ir procedūros, apribojančios mikroorganizmų plitimą nuo vieno asmens kitam asmeniui; izoliavimo palata su neigiamu slėgiu – palata su mažesniu, palyginti su gretimų patalpų, oro slėgiu sergančiam arba įtariamam, kad serga infekcine liga, plintančia per orą (su dalelėmis), pacientui izoliuoti;

ypač pavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kuriais skverbiamasi per odą, gleivines ir kurie liečia sterilius audinius, kūno ertmes ir (ar) jais teka sterilūs skysčiai; kita potencialiai infekuota biologinė medžiaga – žmogaus kūno skysčiai (sperma, makšties išskyros, smegenų, sąnarių, pleuros, perikardo, pilvaplėvės skysčiai, vaisiaus vandenys, seilės) su matomais kraujo pėdsakais arba šie skysčiai, kai sunku įvertinti kraujo buvimą juose, žmogaus ar lavono organai, audiniai, ląstelės, ŽIV, HBV, HCV ir kitų kraujo infekcijų sukėlėjų kultūros, terpės su šiais virusais; kolonizacija – mikroorganizmų buvimas ir dauginimasis ant žmogaus kūno ir jo viduje be infekcijos klinikinių simptomų (požymių); kritiniai parametrai – sterilizacijos proceso fizikinės ir cheminės charakteristikos (laikas, temperatūra, slėgis ir kt.); laikinieji odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, patekę iš aplinkos ir trumpai gyvenantys ant odos; mažasis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius, kurio kameros talpa mažesnė už vieną sterilizacijos modulį (54 l ir mažesnės talpos); medicinos prietaisas – instrumentas, aparatas, įtaisas, programinė įranga, medžiaga ar kitas reikmuo, naudojamas atskirai ar kartu su kitais reikmenimis, įskaitant programinę įrangą, jos gamintojo specialiai numatytą naudoti diagnostikos ir (arba) gydymo tikslais ir reikalingą tinkamai jam naudoti, ir kurį gamintojas numatė naudoti žmogaus ligai diagnozuoti, jos plitimui sustabdyti, eigai stebėti, gydyti ar palengvinti; traumai ar negaliai diagnozuoti, stebėti, gydyti, palengvinti ar kompensuoti; anatomijai ar fiziologiniam procesui tirti, pakeisti ar modifikuoti; pastojimui kontroliuoti ir kurio naudojimas pagal paskirtį neveikia žmogaus organizmo iš vidaus ar išoriškai farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis, tačiau šios priemonės gali būti naudojamos kaip pagalbinės veikimo priemonės; medicinos prietaisų ultragarsinis valytuvas – medicinos prietaisų valymo akustinėmis bangomis vandeniniame tirpale įrenginys; nepavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kurie nesiliečia su pacientu arba liečiasi tik su sveika oda; nuolatinis patalpų valymas, dezinfekcija – kasdieninis patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas ir dezinfekcija, kurios tikslas – apriboti ligų sukėlėjų plitimą, tiriant, gydant ir slaugant pacientą; nuolatiniai odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, kurie nuolat gyvena ir dauginasi paviršiniuose ir gilesniuose odos sluoksniuose; nustatytas (-i) dydis (-žiai) – kritinių parametrų dydis arba dydžiai, į kuriuos turi reaguoti indikatorius, pasiekęs gamintojo apibrėžtą galutinį tašką;

N tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su gravitaciniu oro šalinimo būdu, skirtas kietų (be ertmių ir kanalų) neįpakuotų daiktų kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti; oro nuotėkio (vakuumo) bandymas – bandymas, patvirtinantis, kad oro kiekis, patenkantis į sterilizatoriaus kamerą vakuumo fazės metu, neviršija lygio, kuris trukdytų sterilizacijos procesui; pagrindinis patalpų valymas ir dezinfekcija – visų patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas ir dezinfekcija numatytu higienos plane laiku; papildomos izoliavimo priemonės – pacientų ir darbuotojų saugos priemonės, taikomos sergantiems ar įtariamiems, kad serga infekcinėmis ligomis, plintančiomis tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu ir per orą; pavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kurie liečiasi su gleivine, pažeista oda; ppm – ištirpusios medžiagos (dujų ore arba cheminės medžiagos skystyje) koncentracija, kuri matuojama masės dalimis milijone (1 dalis medžiagos milijone dalių tirpiklio – 1 ppm); proceso išbandymo įtaisas – objektas, kuris modeliuoja blogiausias sąlygas sterilizuojančiam (-tiems) veiksniui (-iams) sterilizuojamuose gaminiuose ir naudojamas sterilizacijos procesui vertinti; profesinė darbuotojo ekspozicija krauju – darbuotojo gleivinių ir pažeistos odos sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais, taip pat sužeidimas (mikrotrauma) naudotais aštriais instrumentais ir kitais aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais; rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas vandeniu ir muilu; sekretai – žmogaus ląstelių, organų, liaukų išskiriamos medžiagos (gleivės, seilės, skrepliai ir kt.); specifinis sterilizacijos ciklas – konkretus (apibrėžtas) sterilizacijos ciklas su nustatytais kritinių parametrų dydžiais, pvz., 134 °C temperatūros ir 4 min. sterilizacijos trukmės ciklas arba 134 °C temperatūros ir 18 min. trukmės ciklas (prionams) ar kitas sterilizacijos ciklas; standartinės izoliavimo priemonės – įprastinės infekcijos profilaktikos priemonės, taikomos visiems pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigose; sterilizacija – mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimas fizikinėmis ir cheminėmis priemonėmis; sterilizacijos ciklas – automatinė sterilizacijos proceso etapų seka sterilizatoriuje; sterilizacijos modulis – stačiakampio formos gretasienis, kurio matmenys yra 300 mm (aukštis) x 600 mm (ilgis) x 300 mm (plotis); sterilizacijos procesas – tai darbų ar veiksmų seka, norint įvykdyti specifinius krovinio (įkrovos) sterilumo reikalavimus. Šių darbų ir veiksmų seka apima veiksmus iki sterilizacijos (jei yra būtini), sterilizuojančio veiksnio poveikį pasirinktomis sterilizacijos sąlygomis ir bet kokius būtinus veiksmus po sterilizacijos. Procesui nepriskiriamas valymas, dezinfekcija ar pakavimas iki sterilizacijos;

sterilizacijos trukmė – laiko tarpas, per kurį visuose įkrovos taškuose palaikoma gamintojo techniniuose reikalavimuose nurodyta temperatūra, sterilizuojančios medžiagos koncentracija, slėgis, drėgmė; sterilizuojamas krovinys (įkrova) – gaminiai, kurie sterilizuojami vienu metu toje pačioje sterilizatoriaus kameroje; sterilizuojamo krovinio (įkrovos) sterilizacijos kontrolė – krovinio (įkrovos) sterilizacijos sąlygų (oro pašalinimo, garų ir (arba) dujų įsiskverbimo į sterilizuojamus paketus ir kt.) patikrinimas; sterilizuojamų gaminių paketas – gaminiai, iki sterilizacijos suvynioti į pakavimo medžiagą arba sudėti į sterilizavimo talpas arba sterilizavimo maišelius; sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos kontrolė – sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos sąlygų patikrinimas; sterilus gaminys – gaminys be gyvybingų mikroorganizmų;

S tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su vakuuminiu oro šalinimo būdu, skirtas gamintojo nurodytų daiktų kroviniams (įkrovoms), kurių sterilizacijos procesai yra patvirtinti, sterilizuoti; vakuumas – vieta, iš kurios pašalinamas beveik visas arba visas oras ar kitos inertinės dujos; vakuuminis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su vakuuminiu oro šalinimo būdu; vakuuminis šalinimo būdas – mechaninis oro ir kitų inertinių dujų šalinimas vienu ar daugiau garų slėgio ir vakuumo ciklais iš sterilizatoriaus kameros ir iki sterilizacijos; valymas – teršalų pašalinimas naudojant vandenį ir valymo priemones; valymo priemonė – vandenyje tirpi priemonė teršalams šalinti; vidutinio lygio cheminė dezinfekcija – daugelio bakterijų (išskyrus jų sporas), tuberkuliozės mikobakterijų, virusų, grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis; žemo lygio cheminė dezinfekcija – daugelio bakterijų (išskyrus jų sporas) ir kai kurių virusų ir grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis; žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorius – sterilizatorius, kuriame prietaisai sterilizuojami žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido mišiniu.

IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 5. Sveikatos priežiūros įstaigose hospitalinių infekcijų epidemiologinė priežiūra ir valdymas organizuojama ir vykdoma teisės akto nustatyta tvarka [3.6].

V. PACIENTŲ IZOLIAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI 9. Visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės.

VI. Standartinės pacientų izoliavimo priemonės 13. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti parengtos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patvirtintos bei suderintos su darbuotoju arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo paskirtu asmeniu, atsakingu už infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, standartinių infekcijų kontrolės procedūros [3.6, 3.24].

VII. Papildomos pacientų izoliavimo priemonės 15. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga ligomis, kurių sukėlėjai gali būti perduoti keliais būdais, taikomos standartinės ir su visais galimais perdavimo būdais susijusios izoliavimo priemonės.

19.1. pacientai stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje guldomi į atskiras vienvietes palatas;

19.2. jei trūksta vienviečių palatų, pacientai guldomi į palatas su pacientais, kuriems nustatyta ar įtariama to paties mikroorganizmo infekcija ar kolonizacija;

19.3. paciento infekuotos ar kolonizuotos sukėlėjais žaizdos turi būti uždengtos tvarsčiu;

19.4. darbuotojai, įeidami į palatą, jei jie tiesiogiai lies pacientą, aplinkos daiktų paviršius, turi apsivilkti švarų chalatą, o pacientą ar prie paciento esančius paviršius ir daiktus liesti gali tik užsimovę medicinines pirštines;

19.5. darbuotojai, išeidami iš palatos, turi nusimauti medicinines pirštines, nusivilkti chalatą ir juos išmesti į tam skirtas talpyklas, atlikti rankų higieną pagal šios higienos normos 3 priedo reikalavimus.

20.1. pacientai stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje guldomi į atskiras vienvietes palatas;

20.2. jei trūksta vienviečių palatų, pirmenybė guldant į vienvietę palatą teikiama kosintiems ir skrepliuojantiems pacientams arba jie guldomi į palatą su infekuotais tuo pačiu mikroorganizmu pacientais;

20.3. darbuotojai, įeidami į palatą, turi užsidėti medicininę kaukę.

21.1. pacientas stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje guldomas į izoliavimo palatą su neigiamu slėgiu;

21.2. nesant palatos su neigiamu slėgiu, pacientas guldomas į atskirą vienvietę palatą arba į palatą su pacientais, sergančiais (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija;

21.3. palatos durys visą laiką turi būti uždarytos;

21.4. darbuotojai, įeinantys į paciento, kuriam įtariama ar nustatyta atvira plaučių ar gerklų tuberkuliozė, palatą arba atliekantys procedūras, kurių metu gali būti įkvėpti gyvybingi mikroorganizmai, turi užsidėti daleles filtruojantį respiratorių;

21.5. darbuotojai, įeinantys į palatas, kuriose izoliuoti sergantys raupais pacientai arba kuriems diagnozuoti raupai, arba šiems pacientams atliekamos procedūros, kurių metu susidaro aerozoliai, turi užsidėti daleles filtruojantį respiratorių;

21.6. sergantiems kvėpavimo organų tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas pacientams taikomos teisės akte [3.5] nustatytos izoliavimo priemonės.

VIII. darbuotojų INFEKCIJŲ PROFILAKTIKA 23. Sveikatos priežiūros įstaigos vadovas turi užtikrinti darbuotojų sveikatos saugą nuo galimo sužeidimo ar sveikatos pakenkimo dėl kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikio [3.2].

28.1. apsauginiais drabužiais (chalatais, kostiumais, prijuostėmis) ir pirštinėmis;

28.2. galvos dangalais (medicinine kepuraite, gobtuvu);

28.3. akių ir veido apsauginėmis priemonėmis (akiniais, medicininėmis kaukėmis, veido skydeliais);

28.4. kvėpavimo takų apsauginėmis priemonėmis (daleles filtruojančiais respiratoriais);

28.5. apsaugine avalyne.

IX. PER KRAUJĄ IR KITUS KŪNO SKYSČIUS PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ (HBV, HCV, ŽIV IR KT.) PROFILAKTIKOS PRIEMONĖS 35. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patvirtinta profesinės darbuotojų ekspozicijos krauju (toliau – darbuotojų ekspozicijos) incidentų pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo bei profilaktikos tvarka. Darbuotojo ekspozicijos incidento pranešimo ir registracijos, darbuotojo sveikatos stebėjimo ir profilaktikos priemonių registracijos formų pavyzdžiai pateikti šios higienos normos 5, 6, 7, 8 prieduose.

37.1. draudžiama pirštinėmis apmautomis rankomis liesti savo akis, nosį arba gleivines;

37.2. patekus ant odos paciento kraujo ir (ar) kito kūno skysčio ar susižeidus (įsidūrus, įsipjovus) aštriais naudotais instrumentais, oda nedelsiant plaunama tekančiu vandeniu ir muilu. Akių, nosies, burnos gleivinės, patekus ant jų paciento kraujo ir (ar) kitų kūno skysčių, plaunamos vandeniu.

42.1. pacientas (infekcijos šaltinis) tiriamas dėl anti-HCV;

42.2. darbuotojui tuoj pat po ekspozicijos ir po 3 mėn. atliekamas anti-HCV testas ir, norint įsitikinti, ar jis užsikrėtė, ir laiku skirti gydymą, jis stebimas 6 mėnesius, atliekami anti-HCV ir ALT (alanino aminotransferazės) aktyvumo tyrimai (4–6 mėn. po ekspozicijos).

X. RANKŲ HIGIENA 44. Visose darbo vietose, kur vyksta pasirengimas ir atliekamos invazinės, diagnostinės ir kitos procedūros, kurių metu darbuotojai rankomis liečia pacientą, dirba su krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, tvarkomi skalbiniai, tvarkomos medicininės atliekos, atliekama dezinfekcija ir sterilizacija, turi būti:

44.1. sieniniai skysto muilo ir rankų antiseptiko dozatoriai, skystas muilas be antiseptinių priedų, pramoninės gamybos alkoholinis rankų antiseptikas. Rankų antiseptikas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose turi būti prie kiekvieno paciento lovos;

44.2. vienkartinių rankšluosčių dėtuvė ir vienkartiniai rankšluosčiai;

44.3. atvira ar pedalinė šiukšliadėžė su vienkartiniu plastikiniu įklotu.

45.1. patalpose, kuriose yra ypatinga infekcijos rizika pacientui ir personalui (operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos, onkohematologijos, neišnešiotų naujagimių skyriai, izoliavimo palatos ir kt.), – tik kitu skysto muilo ir antiseptiko vienkartiniu indu ir pompa arba vienkartine rankų paruošimo sistema. Prieš indo keitimą būtina išvalyti ir dezinfekuoti dozatoriaus dalis;

45.2. visose kitose patalpose – kitu skysto muilo ir antiseptiko vienkartiniu indu su pompa arba užpildomas tik tada, kai jis yra tuščias.

49.1. draudžiama skyriuose, kuriuose yra ypatinga infekcijos įgijimo rizika (operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos skyriai) pacientui ir personalui, ir akių ligų skyriuose mūvėti pirštines su talku;

49.2. viena pirštinių pora naudojama tik vieno paciento priežiūrai. Atliekant vienam pacientui kelias invazines procedūras, kai liečiamasi su krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, ekskretu ar sekretu užteršta medžiaga ar paviršiumi, pakeičiamos pirštinės;

49.3. jei paciento priežiūros metu reikia palikti darbo vietą ar liesti aplinkos daiktus, paviršius, pirštines reikia nusimauti, o paciento priežiūrą tęsti užsimovus naujas pirštines;

49.4. pradūrus pirštinę, reikia nedelsiant ją keisti kita;

49.5. atliekant procedūras, kai yra didelė rizika pradurti (pvz., atliekant ortopedines-traumatologines, krūtinės ląstos operacijas, autopsiją ir kt.), reikia užsimauti dvi poras medicininių pirštinių.

50.1. atliekant procedūras, kurių metų rankos gali būti užterštos krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretu, ekskretu arba kai rankomis liečiama gleivinė, atvira žaizda;

50.2. atliekant invazines procedūras, kurių metu kontaktuojama su krauju, steriliais audiniais, gleivinėmis;

50.3. liečiant aplinkos daiktus ir paviršius, suterštus krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais ar epidemiologiškai pavojingais mikroorganizmais;

50.4. atliekant aseptines invazines procedūras (pvz., sąnarių, kūno ir organų ertmių punkciją, centrinės venos kateterio ir šlapimo pūslės kateterio įvedimą, peritoninę dializę ir kt.) būtina mūvėti sterilias vienkartines pirštines.

XI. MEDICINOS PRIETAISŲ NAUDOJIMAS IR PRIEŽIŪRA 53. Sveikatos priežiūros įstaigos gali pradėti naudoti tik teisės aktus atitinkančius medicinos prietaisus [3.7, 3.8]. Kartu su medicinos prietaisais turi būti pridėta lietuvių kalba parengta informacija (etiketė, naudojimo instrukcijos) apie medicinos prietaisų saugų ir tinkamą naudojimą bei priežiūrą.

XII. MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA 60. Medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami rankiniu būdu ir (ar) ultragarsiniame valytuve arba mechanizuotai, naudojant dezinfekavimo pusautomačius arba automatinius dezinfekavimo plautuvus.

XIII. Mechanizuotas MedicinOS prietaisų valymas ir Dezinfekcija 65. Mechanizuotas medicinos prietaisų valymas ir dezinfekcija dezinfekavimo plautuvuose:

65.1. Medicinos prietaisai transportuojami, valomi ir dezinfekuojami ne vėliau kaip per tris valandas po panaudojimo. Jei medicinos prietaisai po panaudojimo per tris valandas nebus valomi, jie turi būti užpilti dezinfekcijos valomuoju tirpalu (vietoj dezinfekcijos tirpalo gali būti naudojamas specialus drėkinantis gelis), nefiksuojančiu kraujo ir kitų kūno skysčių, o išėmus iš tirpalo, prieš sudedant į dezinfekavimo plautuvą, skalaujami vandeniu.

65.2. Medicinos prietaisai į dezinfekavimo plautuvo krovinio talpyklas dedami pagal prietaiso gamintojo naudojimo instrukcijas.

65.3. Lankstiniai medicinos prietaisai išardomi ir išskleidžiami. Dideli lankstiniai medicinos prietaisai sudedami taip, kad jie vienas kito neuždengtų. Tuščiaviduriai, kanaliniai medicinos prietaisai jungiami prie specialių jungčių, skirtų tuščiaviduriams prietaisams valyti ir dezinfekuoti.

65.4. Transportavimo krepšeliai, konteineriai, padėklai ir kitos medicinos prietaisų talpyklos valomi ir dezinfekuojami.

XIV. Rankinis MedicinOS prietaisų valymas ir dezinfekcija 66. Medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos tvarka:

66.1. darbuotojai turi apsivilkti apsauginius drabužius (chalatą ir neperšlampamą prijuostę arba neperšlampamą chalatą), užsimauti pirštines ir užsidėti kitas asmenines apsaugines priemones, kurias rekomenduoja valymo ir dezinfekcijos priemonių gamintojai šių priemonių saugos duomenų lapuose;

66.2. lankstomieji sudėtiniai medicinos prietaisai išardomi;

66.3. valomi ir dezinfekuojami tuoj pat po procedūros;

66.4. prietaisai vonelėje turi būti apsemti, instrumentų kanalus, ertmes reikia užpildyti tirpalu, išstumiant iš jų orą;

66.5. prietaisams valyti (plauti) naudojami šepetėliai, skirti medicinos prietaisams valyti, arba neaustinės medžiagos arba nedažyto audinio servetėlės, kanalai valomi mechaninėmis priemonėmis;

66.6. išplauti ir dezinfekuoti prietaisai tuoj pat skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [3.14] ir demineralizuotu vandeniu, džiovinami;

66.7. išskalauti prietaisai su kanalais tuoj pat džiovinami suslėgtu oru arba šilto oro srove pagal prietaisų gamintojų naudojimo instrukcijas.

75.1. medicinos prietaisai ir jų dalys valomi pagal ultragarsinio valytuvo ir medicinos prietaisų gamintojo naudojimo instrukcijas;

75.2. panaudotas valymo tirpalas po kiekvieno plovimo išpilamas. Vonelė išvaloma pagal aparato gamintojo naudojimo instrukcijas;

75.3. ultragarsiniame valytuve išvalyti medicinos prietaisai skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [3.14] ir demineralizuotu vandeniu rankiniu būdu arba specialioje įrangoje, išdžiovinami.

XV. STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ PAKAVIMAS, PAKETŲ IŠDĖSTYMAS STERILIZATORIAUS KAMEROJE, Sterilizuotų Gaminių laikymas 76. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti sterilizuojamų gaminių pakavimo, sterilizuotų gaminių saugojimo ir transportavimo procedūros aprašymas.

92.1. sterilizatoriuose, kuriuose sterilizuojami mišrūs kroviniai (įkrovos), pvz., tekstilė ir metalai, tekstilinius paketus reikia sudėti viršutinėje kameros lentynoje, o metalinius prietaisus – apatinėje kameros lentynoje;

92.2. paketai į sterilizacijos kameros krovinio (įkrovos) talpyklas (padėklus, lentynas, krepšius) arba ant laikiklių dedami laikantis sterilizatoriaus gamintojo nurodyto krovinio svorio visoje kameroje arba atskirose krovinio talpyklose (lentynose, padėkluose ir kt.) atstumų nuo kameros sienų ir kitų sąlygų;

92.3. maišeliai, jei kitaip nenurodo sterilizatoriaus gamintojas, sudedami vertikaliai taip, kad kiekvieno maišelio popierinė pusė liestųsi su kito maišelio popierine puse, o kiekvieno maišelio plastikinė pusė – su plastikine kito maišelio puse.

94.1. dvigubame medicininiame krepiniame popieriuje arba dvigubame audekle arba bikse su filtru – ne daugiau kaip 3 paros;

94.2. konteineryje – ne daugiau kaip 6 savaitės;

94.3. viename užlydytame popieriniame-plastikiniame maišelyje – ne daugiau kaip 6 mėnesiai arba dviejuose užlydytuose popieriniuose-plastikiniuose maišeliuose – ne daugiau kaip 12 mėnesių;

94.4. užlipintame rankomis popieriniame-plastikiniame maišelyje – ne daugiau kaip 4 savaitės;

94.5. neaustiniame pluošte, dvigubame popieriuje, atitinkančiame standartų LST EN ISO 11607-1 ir LST EN 868-2, LST EN 868-9, LST EN 868-10 reikalavimus – ne daugiau kaip 4 savaitės.

XVI. SterilizacijA 97. Atsparūs aukštos temperatūros (121 °C arba 134 °C) karščiui ir drėgmei ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai ir gaminiai sterilizuojami garo sterilizatoriuose.

XVII. STERILIZACIJOS PROCESO EFEKTYVUMO KONTROLĖ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 105. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti parengta sterilizacijos kontrolės darbo procedūra.

108.1. biologiniai indikatoriai garo sterilizatorių kontrolei turi atitikti standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-3 reikalavimus;

108.2. biologiniai indikatoriai etileno oksido sterilizatorių kontrolei turi atitikti standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-2 reikalavimus;

108.3. biologiniai indikatoriai žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorių kontrolei turi atitikti standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-5 reikalavimus.

109.1. 1 klasės proceso cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 dalies reikalavimus;

109.2. 2 klasės specialiųjų tyrimų cheminis indikatorius naudojamas specialiųjų tyrimų procedūrose, kaip nustatyta atitinkamuose sterilizatorių ir sterilizacijos standartuose (LST EN 285, LST EN 13060, LST EN ISO 11140-3 ir LST EN ISO 11140-4);

109.3. 3 klasės vieno parametro cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus;

109.4. 4 klasės daugiaparametrinis cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus;

109.5. 5 klasės sudėtinis cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus. Kritinių parametrų nustatyti dydžiai turi atitikti arba viršyti biologiniams indikatoriams keliamus reikalavimus, nurodytus standarte LST EN ISO 11138;

109.6. 6 klasės imituojamasis cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus.

110.1. sterilizuojančios medžiagos poveikiui kiekvienam įpakuotų medicinos prietaisų, gaminių paketui įvertinti naudojamas išorinis 1 klasės proceso poveikio cheminis indikatorius;

110.2. vertinami kiekvieno ciklo kritiniai parametrai automatinės proceso kontrolės įrenginiuose arba kontroliniuose matavimo prietaisuose;

110.3. pagal sterilizatoriaus gamintojo naudojimo instrukcijas atliekamas sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas, nesant gamintojo naudojimo instrukcijų, sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas atliekamas kasdien;

110.4. vieną kartą per dieną, prieš pirmąjį dienos sterilizacijos ciklą, didžiuosiuose vakuuminiuose garo sterilizatoriuose atliekamas oro pašalinimo iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumo patikrinimas Bowie ir Dicko bandymu:

110.4.1. į sterilizatoriaus kamerą, sterilizatoriaus gamintojo nurodytoje kameros vietoje, įdedamas pramoninės gamybos sterilizacijos proceso išbandymo įtaisas su 2 klasės cheminiu indikatoriumi;

110.4.2. bandymo rezultatas vertinamas pagal cheminio indikatoriaus gamintojo naudojimo instrukciją;

110.4.3. bandymas kartojamas, jei atlikto bandymo rezultatai rodo, kad garų skvarbumas nepakankamas, nes oro pašalinimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų medicinos prietaisų, gaminių neefektyvus. Pakartotinai gavus blogą bandymo rezultatą, kviečiamas techninės priežiūros specialistas;

110.5. mažuosiuose vakuuminiuose garo sterilizatoriuose, jei medicinos prietaisų, gaminių krovinys (įkrova) netikrinamas su specialiam kroviniui patvirtintu proceso išbandymo įtaisu ar juose sterilizuojami akyti gaminiai, Bowie ir Dicko bandymas atliekamas pagal gamintojo naudojimo instrukcijas;

110.6. akytų gaminių (gumos, tekstilės) ir medicinos prietaisų be kanalų ir (ar) ertmių paketų ir krovinių (įkrovų) cheminė kontrolė atliekama vienu iš šių būdu:

110.6.1. į kiekvieną paketą (geometrinį centrą) dedamas 4, 5 arba 6 klasės cheminis indikatorius;

110.6.2. kiekvienas vienalytis (tik akytų gaminių arba medicinos prietaisų be ertmių ir (ar) kanalų) krovinys (įkrova) tikrinamas su sudėtingiausiu, sunkiausiu paketu iš sterilizuojamo krovinio (įkrovos). Šis paketas su 5 arba 6 klasės cheminiu indikatoriumi dedamas proceso bandymo vietoje;

110.7. kiekvienas medicinos prietaisų su kanalais ir (ar) ertmėmis krovinys (įkrova) tikrinamas sterilizacijos proceso išbandymo įtaisu ir 2 klasės specialiųjų tyrimų cheminiu indikatoriumi. Bandymo rezultatai registruojami;

110.8. kiekvienas mišrus akytų gaminių (gumos, tekstilės) ir medicinos prietaisų be kanalų ir (ar) ertmių, medicinos prietaisų su kanalais ir (ar) ertmėmis krovinys (įkrova) gali būti tikrinamas su specialiais kroviniui patvirtintais proceso išbandymo įtaisais ir 2 klasės specialiųjų tyrimu cheminiu indikatoriumi;

110.9. kiekvienas neįpakuotų medicinos prietaisų krovinys (įkrova) sterilizatoriuje tikrinamas su 4, 5 klasės arba 6 klasės cheminiais indikatoriais. Vienas cheminis indikatorius dedamas į kiekvieno padėklo (lentynos) geometrinį centrą.

111.1. sterilizuojančios medžiagos poveikiui kiekvienam įpakuotų medicinos prietaisų, gaminių paketui įvertinti naudojamas 1 klasės cheminis indikatorius, skirtas sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu procesų poveikio kontrolei;

111.2. vertinami kiekvieno ciklo kritiniai parametrai (temperatūra, slėgis, sterilizacijos trukmė ir kt.) automatinės proceso kontrolės įrenginiuose arba kontroliniuose matavimo prietaisuose;

111.3. pagal sterilizatoriaus gamintojo naudojamas instrukcijas atliekamas sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas, nesant sterilizatoriaus gamintojo naudojimo instrukcijų, sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas atliekamas kasdien;

111.4. akytų gaminių (gumos, tekstilės, tvarsliavos, audinių) ir medicinos prietaisų (instrumentų) be kanalų ir (ar) ertmių paketų ir krovinių (įkrovų) cheminė kontrolė atliekama vienu iš šių būdu:

111.4.1. į kiekvieną paketą (geometrinį centrą) dedamas 4, 5 arba 6 klasės cheminis sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu kontrolės indikatorius;

111.4.2. kiekvienas vienalytis tik akytų gaminių arba medicinos prietaisų be ertmių ir (ar) kanalų krovinys (įkrova) tikrinamas su sudėtingiausiu, sunkiausiu paketu iš sterilizuojamo krovinio (įkrovos). Šis paketas su 5 arba 6 klasės cheminiu sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu kontrolės indikatoriumi dedamas proceso išbandymo vietoje;

111.5. kiekvienas medicinos prietaisų su kanalais ir (ar) ertmėmis krovinys (įkrova) tikrinamas sterilizacijos proceso išbandymo įtaisu ir cheminiu sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garo ir formaldehido kontrolės indikatoriumi.

XVIII. STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ PAKETŲ, KROVINIO (ĮKROVOS) ŽYMĖJIMAS IR ATSEKAMUMAS 113. Kiekvienas sterilizuojamas paketas pažymimas krovinio (įkrovos) numeriu, sterilizacijos data, galiojimo data. Krovinio (įkrovos) numeryje koduojami: sterilizatoriaus eilės numeris (jei naudojami keli sterilizatoriai), sterilizacijos ciklo numeris, operatorius.

XIX. PATALPŲ, INVENTORIAUS, PACIENTŲ DRABUŽIŲ, AVALYNĖS HIGIENA 120. Sveikatos priežiūros įstaigų kietasis inventorius turi būti iš atsparių valymo ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų, o minkštasis inventorius – iš medžiagų, patvarių šiluminiam arba šiluminiam-cheminiam dezinfekcijos būdams.

XX. PATALPŲ ORO DEZINFEKCIJA 125. Stacionarios arba kilnojamosios ultravioletinių spindulių (UV) lempos įrengiamos tik pacientų, sergančių tuberkulioze, izoliacijos ir tyrimo patalpų orui dezinfekuoti.

XXI. PATALPŲ IR APLINKOS DAIKTŲ (ĮRENGINIŲ, BALDŲ, INVENTORIAUS) PAVIRŠIŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA 129. Sveikatos priežiūros įstaigų patalpų ir aplinkos daiktų paviršiai turi būti lygūs, lengvai valomi ir dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms.

141.1. tualetams valyti ir dezinfekuoti turi būti atskiras inventorius;

141.2. inventorius (šluostės, kibirai, šepečiai ir kt.) turi būti laikomas tam skirtoje patalpoje arba spintoje;

141.3. aplinkos daiktų paviršių ir grindų šluostės gali būti vienkartinės ar daugkartinės. Panaudotos daugkartinės šluostės plaunamos ir po to mirkomos dezinfekcijos valomajame tirpale arba skalbiamos (dezinfekuojamos) šiluminiu arba šiluminiu-cheminiu būdu skalbyklėje ir džiovinamos;

141.4. dezinfekcijos valomasis tirpalas po kiekvienos patalpos grindų valymo ir dezinfekcijos keičiamas arba naudojami du kibirai (vienas kibiras – dezinfekcijos valomajam tirpalui, kitas – vandeniui).

Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 1 priedas PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONIŲ SĄRAŠAS 1. Šiame sąraše išvardytų izoliavimo priemonių rūšių žymėjimo reikšmės:

1.1. D – pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) plintančiomis ligomis, izoliavimo priemonės, pateiktos šios higienos normos 21 punkte;

1.2. K – pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis ligomis, izoliavimo priemonės, pateiktos šios higienos normos 19 punkte;

1.3. L – pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis ligomis, izoliavimo priemonės, pateiktos šios higienos normos 20 punkte;

1.4. S – standartinės pacientų izoliavimo priemonės, pateiktos šios higienos normos VI skyriuje.

2.1. A – kol gydoma antibiotikais ir išskiriama neigiama kultūra;

2.2. T – ligos trukmė, žaizdų gydymo trukmė (kol jos sekretuoja);

2.3. val. – valandos nuo pradėto specifinio gydymo pradžios.

Ligos, būklės, komplikacijos ar sukėlėjų pavadinimas Izoliavimo priemonių rūšis Izoliavimo priemonių taikymo trukmė Pastaba 1. Adenovirusinė infekcija Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, konjunktyvitu, pneumonija, izoliavimo priemones 2. Aktinomikozė S Žmogus žmogui neperduoda 3. Amebiazė S Žmogus žmogui perduoda retai 4. Antgerklio uždegimas (epiglotitas), sukeltas influencos hemofilo (Haemophilus influenzae) b tipo L 24 val. po pradėto efektyvaus gydymo Vadovautis kitų epiglotito sukėlėjų izoliavimo priemonėmis 5. Antrinė bakterinė infekcija (pvz., S. aureus, A grupės beta hemolizinis streptokokas) S/K 6. Apkasų burna (Vincento angina) S 7. Apvaliųjų kirmėlių (nematodų) sukeltos ligos (ankilostomiazė, uncinariazė, nekatoriazė) S 8. Askaridozė S Žmogus žmogui neperduoda 9. Aspergiliozė S Taikyti sąlyčio būdu ir per orą (su dalelėmis) plintančių infekcijų izoliavimo priemones, jei minkštųjų audinių infekcija su gausia sekrecija 10. Atsparių vaistams bakterijų infekcija arba kolonizacija Taikyti pacientų, sergančių ligomis, kurių sukėlėjai atsparūs daugeliui antimikrobinių preparatų, izoliavimo priemones 11. Babeziazė S Žmogus žmogui neperduoda, retai – per transfuzijas 12. Beždžionių raupai D, K D – kol patvirtinami beždžionių raupai ir atmetami raupai K – kol odos pažeidimas pasidengia šašu Vadovautis priešepideminių priemonių organizavimo tvarka, nustačius raupų atvejį (www.ulac.lt) 13. Blastomikozė, Š. Amerikos, odos arba plaučių S Žmogus žmogui neperduoda 14. Botulizmas S Žmogus žmogui neperduoda 15. Bronchiolitas K T Taikyti kūdikių ir vaikų, sergančių kvėpavimo takų infekcijomis, izoliavimo priemones.

Naudoti medicininę kaukę pagal standartines izoliavimo priemones 16. Bruceliozė S Po ekspozicijos taikomas profilaktinis gydymas antimikrobiniais preparatais 17. Celiulitas (ūminis limfangitas) S 18. Chlamydia pneumoniae S 19. Chlamydia trachomatis 19.1. konjunktyvitas S 19.2. lyties organų (venerinė limfogranuloma) S 19.3. pneumonija (kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus) S 20. Cholera Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais choleros sukėlėjų, izoliavimo priemones 21. Cisticerkozė S Žmogus žmogui neperduoda 22. Citomegalo virusinė infekcija, naujagimiai arba imunosupresiniai pacientai S 23. Creutzfeldt-Jakobo liga (CJD, vCJD) S Creutzfeldt-Jakobo ligos diagnostikos, epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinės rekomendacijos (www.ulac.lt) 24. Daugeliui antimikrobinių preparatų atsparūs mikroorga-nizmai, infekcija arba kolonizacija (pvz., MRSA, VRE, VISA/VRSA*, ESBL*, atsparus S. pneumoniae) S/K Įstaigose, kur padidėjusi perdavimo rizika, esant žaizdoms, kurių negalima uždengti tvarsčiu, taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones 25. Dedervinė (grybelinės infekcinės dermatofitozės, dermatomikozės, kerpligė) S Sveikatos priežiūros įstaigose reti protrūkiai 26. Dėmėtoji šiltinė (pūslelinė riketsiozė) S Žmogus žmogui neperduoda 27. Denge karštligė S Žmogus žmogui neperduoda 28. Difterija 28.1. odos K A Izoliavimo priemones taikyti, kol du pasėliai, paimti mažiausiai su 24 val. pertrauka, yra neigiami 28.2. ryklės L A 29. Ebolo virusinė hemoraginė karštligė Taikyti pacientų, sergančių virusinėmis hemoraginėmis karštligėmis, izoliavimo priemones 30. Echinokokozė (hidatidozė) S Žmogus žmogui neperduoda 31. Echo virusas Taikyti pacientų, sergančių enterovirusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones 32. Encefalitas arba encefalomielitas Taikyti pacientų, sergančių encefalitais arba encefalomielitais, sukeltais įvairių sukėlėjų, izoliavimo priemones 33. Endomiometritas S 34. Enterobiozė (spalinių infekcija, oksiuriazė) S 35. Enterokokai Taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, kurių sukėlėjai daugeliui antimikrobinių preparatų atsparūs epidemiologiškai svarbiems mikroorganizmams arba atsparūs vankomicimui, izoliavimo priemones 36. Enterokolitas, clostridium difficile Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais C. difficile, izoliavimo priemones 37. Enterokolitinė jersinija (Yersinia enterocolitica) Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais enterokolitinės jersinijos, izoliavimo priemones 38. Enterovirusinės infekcijos (pvz., A ir B grupės Koksakio virusai, Echo virusai) (išskyrus polio virusą)

S Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis izoliavimo priemones vaikams, naudojantiems sauskelnes arba nekontroliuojantiems tuštinimosi, visą ligos laiką ir kontroliuoti protrūkius įstaigose 39. Enterovirusinis pūslelinis faringitas (Herpangina) Taikyti pacientų, sergančių enterovirusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones 40. Epstein-Barr virusinė infekcija ir infekcinė mononukleozė S 41. Gangrena (dujinė gangrena) S Žmogus žmogui neperduoda 42. Gastroenteritas, sukeltas:

42.1. žarninės lazdelės (E. coli) Taikyti sąlyčio būdu plintančių infekcijų izoliavimo priemones asmenims, naudojantiems sauskelnes ir nekontroliuojantiems tuštinimosi, visą ligos laiką ir kontroliuoti protrūkius įstaigose 42.1.1. enteropatogeninių O157:H7 ir kitų toksiną gaminančių padermių S 42.1.2. kitų rūšių S 42.2. adenovirusų S 42.3. Campylobacter S 42.4. Vibrio cholerae S 42.5. Cryptosporidium S 42.6. Giardia lamblia S 42.7. Yersinia enterocolitica S 42.8. Salmonella (įskaitant S. typhi) S 42.9. šigelių S 42.10. Vibrio parahaemolyticus S 42.11. virusų (jei nenurodyti kitur) S 42.12. klostridijos difficile K T 42.13. noroviruso S 42.14. rotaviruso K T 43. Giardiazė Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, sukeltu giardijų lamblijų, izoliavimo priemones 44. Gonorėja S 45. Gripas 45.1. pandeminis gripas L 5 paros nuo simptomų pradžios Vadovautis pandeminio gripo kontrolės rekomendacijomis (www.ulac.lt) 45.2. paukščių gripas (pvz., H5N1, H7, H9 štamai) Vadovautis paukščių gripo kontrolės rekomendacijomis (www.ulac.lt) 45.3. žmogaus (sezoninis gripas) L 5 paros, išskyrus T nusilpusio imuniteto asmenims Vadovautis žmogaus gripo etiologijos, epidemiologijos, klinikos, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodinėmis rekomendacijomis (www.ulac.lt) 46. Grįžtamoji karštligė S Žmogus žmogui neperduoda 47. Guillain-Barre sindromas (ūminis poinfekcinis polineuritas) S Neinfekcinė būklė 48. Haemophilus influenzae Vadovautis ligų, kurias sukelia H. influenzae, rekomendacijomis 49. Hanseno liga (Raupsai) Taikyti pacientų, sergančių raupsais, izoliavimo priemones 50. Hantaan virusinis plaučių sindromas S Žmogus žmogui neperduoda 51. Helicobacter pylori S 52. Herpes simplex (Herpes virus hominis) 52.1. encefalitas S 52.2. naujagimių K T Taikyti ir naujagimiams, gimusiems natūraliu būdu ar per Cezario pjūvį, ir jei motina serga aktyviąja infekcija ir membranos plyšo daugiau kaip prieš 4–6 valandas 52.3. odos ir gleivinių, išsisėjusi arba pirminė, sunki K T 52.4. odos ir gleivinių pasikartojanti (odos, burnos, genitalinė) S 53. Histoplazmozė S Žmogus žmogui neperduoda 54. Įgimtas raudonukės sindromas L Taikyti vaikams iki vienų metų amžiaus (išskyrus tuos 3 mėn. amžiaus ir vyresnius vaikus, kuriems, atlikus pakartotinius nosiaryklės ir šlapimo tyrimus, raudonukės virusas neišskirtas) 55. Įgytas imunodeficito sindromas (AIDS) S Poekspozicinė chemoprofilaktika 56. Infekcinė eritema Taikyti pacientų, sergančių ligomis, sukeltomis parvoviruso B19, izoliavimo priemones 57. Infekcinė mononukleozė S 58. Juodligė Reti perdavimo žmogus žmogui atvejai 58.1. aplinkos (miltelių ar kitų medžiagų, kuriose yra juodligės sporų, įkvėpimas)

S Izoliavimo priemonės taikomos, kol nukenksminama aplinka. Naudoti respiratorių (kaukę su filtru) arba respiratorių, tiekiantį išvalytą HEPA (aukšto dalelių filtracijos lygio) filtre aplinkos orą, asmeninius apsauginius drabužius; švarinti asmenis, ant kurių yra milteliai 58.2. odos S Galimas perdavimas per pažeistos odos sąlytį su sekretuojančia žaizda, todėl, esant gausiai žaizdos sekrecijai, taikyti ir pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones 58.3. plaučių S Žmogus žmogui neperduoda 59. Juostinė pūslelinė (Herpes zoster) 59.1. lokalizuota (nusilpusio imuniteto pacientų) arba išplitusi D, K T Darbuotojai, imlūs šiai infekcijai, jei yra kitų (neimlių infekcijai) darbuotojų, neturėtų eiti į palatą 59.2. lokalizuota (pacientų su sveika imunine sistema, žaizdomis, kurios gali būti uždengtos tvarsčiu) S T Imlūs infekcijai darbuotojai neturėtų liestis prie paciento, jei yra kitų (neimlių infekcijai) darbuotojų 60. Kačių įdrėskimo karštligė (gerybinė inokuliacinė limforetikuliozė) S Žmogus žmogui neperduoda 61. Kampilobakterinis gastroenteritas Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, sukeltu kampilobakterijų, izoliavimo priemones 62. Kandidozė, visos formos ir mukokutaninė S 63. Kaspinuočių sukeltos ligos 63.1. himenolepidozė S Žmogus žmogui neperduoda 63.2. teniazė S 63.3. kitų kaspinuočių sukeltos infekcijos S 64. Kawasaki sindromas (odos ir gleivinių limfmazgių sindromas) S Neinfekcinė būklė 65. Kerpligės (dermatofitozės, dermatomikozės, dedervinės) S Žmogus žmogui perdavimo atvejai reti 66. Kiaulytė (infekcinis parotitas) L 9 paros Taikyti izoliavimo priemones nuo tinimo pradžios; šiai infekcijai imlūs darbuotojai, jei yra kitų (neimlių šiai infekcijai) darbuotojų, neturėtų teikti paslaugų 67. Kirkšnies granuloma (donovanozė, venerinė granuloma) S 68. Klostridijos 68.1. botulizmo klostridijos (Clostridium botulinum) S Žmogus žmogui neperduoda 68.2. Clostridium difficile Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, sukeltu C. difficile, izoliavimo priemones 68.3. lūžinės klostridijos (Clostridium perfringens) 68.3.1. dujinė gangrena S Reti perdavimo žmogus žmogui atvejai. Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei gausi žaizdos sekrecija 68.3.2. maisto toksikoinfekcija S Žmogus žmogui neperduoda 69. Kokcidiodomikozė 69.1. pneumonija S Žmogus žmogui neperduoda, išskyrus ypatingus atvejus (pvz., įkvėpimas skrodimo metu endosporų aerozolio, infekuoto plaučio transplantacija) 69.2. sekretuojančios žaizdos S Žmogus žmogui neperduoda

Endeminėse teritorijose pastatų languose ir duryse įrengti apsauginius tinklelius nuo vabzdžių. Naudoti repelentus ir drabužius, apsaugančius nuo uodų 93. Maras (Yersinia pestis) 93.1. buboninis S 93.2. plaučių L 48 val. po pradėto efektyvaus gydymo 94. Marburgo virusinė liga Taikyti pacientų, sergančių virusinėmis hemoraginėmis karštligėmis, izoliavimo priemones 95. Mažųjų spirilių (Spirillum minus) sukelta liga (žiurkių platinama karštligė – spiriliozė) S Žmogus žmogui neperduoda 96. Melioidozė, visos formos S Žmogus žmogui neperduoda 97. Meningitas 97.1. bakterinis, gramneigiamos žarnyno bakterijos S Taikyti izoliavimo priemones naujagimiams 97.2. meningokokinis (Neisseria meningitidis), nustatytas arba įtariamas L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios Taikyti pacientų, sergančių meningokokine liga, izoliavimo priemones 97.3. monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) S Taikyti pacientų, sergančių listerioze, izoliavimo priemones 97.4. pneumokokinis (Streptococcus pneumoniae) S 97.5. sukeltas influencos hemofilų (Haemophilus influenzae, b tipas), nustatytas arba įtariamas L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 97.6. tuberkuliozinis (M. tuberculosis) S Pacientams su aktyviąja plaučių liga ar su sekretuojančia odos žaizda papildomai taikyti pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir (ar) sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones. Vaikams, kol lankantiems šeimos nariams nėra aktyviąją tuberkuliozę patvirtinančių duomenų, taikyti per orą (su dalelėmis) plintančių infekcijų izoliavimo priemones. Jei lankytojams nustatoma aktyvioji tuberkuliozė, taikyti sergančių tuberkulioze izoliavimo priemones 97.7. kitas nustatytas bakterinis S 97.8. aseptinis (nebakterinis arba virusinis) S Taikyti pacientų, sergančių enterovirusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones 97.9. grybelinis S 98. Meningokokinė liga: sepsis, pneumonija, meningitas L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 99. Moskitinis virusinis encefalitas (Rytų, Vakarų, Venesuelos arklių encefalomielitas, Šv. Luiso, Kalifornijos encefalitas; Vakarų Nilo virusas) ir virusinės karštligės (Denge, geltonoji karštligė, Kolorado erkinė karštligė) S Žmogus žmogui neperduoda, išskyrus retus atvejus (per transfuzijas) Vakarų Nilo virusu galima užsikrėsti per organų transplantaciją, motinos pieną, placentą.

Endeminėse teritorijose pastatų languose ir duryse įrengti tinklelius nuo vabzdžių.

Naudoti repelentus ir nuo uodų apsaugančius drabužius 100. Mukormikozė (zigomikozė) S 101. Naujagimių oftalmija, sukelta gonokokų (gonorėjinė oftalmija, naujagimių ūmus konjunktyvitas) S 102. Nekrotinis enterokolitas S Padaugėjus pacientų, taikyti sergančiųjų sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis izoliavimo priemones 103. Netuberkuliozinė (atipinė) mikobakterija Žmogus žmogui neperduoda 103.1. plaučių S 103.2. žaizdų S 104. Niežai K 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 105. Nokardiozė (sekretuojančios žaizdos ir kitos formos) S Žmogus žmogui neperduoda 106. Norovirusas Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, izoliavimo priemones 107. Norwalk veiksnio sukeltas gastroenteritas Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, izoliavimo priemones 108. Opa nuo spaudimo (pragulos opa) infekuota 108.1. sekretuojanti, netvarstyta arba tvarstis nepakankamai sugeria sekretą, kol sekrecija sustoja ar gali būti sutvarstyta K T 108.2. tvarstis dengia sekretuojantį pūlinį ir sugeria sekretą S 109. Orf virusinė liga (infekcinis pustulinis dermatitas) S 110. Pasiutligė S Reti žmogus žmogui perdavimo atvejai; registruotas perdavimas per ragenos, audinio ir organo transplantaciją 111. Paukščių gripas Taikyti gripu sergančių asmenų izoliavimo priemones 112. Pedikuliozė (utėlės) K 24 val. po pradėto efektyvaus gydymo 113. Plaučių uždegimo mikoplazma L T 114. Pneumonija, sukelta:

114.1. adenovirusų L, K T 114.2. A grupės streptokoko Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra odos pažeidimų 114.2.1. kūdikių ir vaikų L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 114.2.2. suaugusiųjų L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios Taikyti pacientų, sergančių streptokokine liga (A grupės streptokokas), izoliavimo priemones Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra odos pažeidimų 114.3. auksinių stafilokokų S Pacientams, kurių infekcijos sukėlėjas MRSA (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas), taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, izoliavimo priemones 114.4. bakterijų, nenurodytų kitur (įskaitant sukeltą gramneigiamų bakterijų) S 114.5. Burholderia cepacia (pacientams su cistine fibroze, įskaitant kvėpavimo takų kolonizaciją) K Vengti sąlyčio su kitais cistine fibroze sergančiaisiais; guldyti į atskirą vienvietę palatą 114.6. Burholderia cepacia (pacientams be cistinės fibrozės) Taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, izoliavimo priemones 114.7. chlamidijų 114.8. daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių bakterijų S Taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, izoliavimo priemones 114.9. grybelių 114.10. influencos hemofilas (Haemophilus influenzae, b tipas) S 114.10.1. kūdikių ir vaikų 114.10.2. suaugusiųjų L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 114.11. keteros pneumocistos (pneumocista carinii) S S Neguldyti į tą pačią palatą su imunosupresiniais pacientais 114.12. legionelių S 114.13. meningokokų L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios Taikyti pacientų, sergančių meningokokine liga, izoliavimo priemones 114.14. mikoplazmų (pirminė atipinė pneumonija) L T Taikyti pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei perdavimas vyksta skyriuje ar įstaigoje 114.15. pneumokokų 114.16. Varicella zoster S Taikyti pacientų, sergančių vėjaraupiais, izoliavimo priemones 114.17. virusų 114.17.1. kūdikių ir vaikų L Taikyti pacientų, sergančių ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis arba specifinių (konkrečių) virusų izoliavimo priemones 114.17.2. suaugusiųjų S 115. Poliomielitas K T 116. Pragulos opa Taikyti pacientų su opa nuo spaudimo izoliavimo priemones 117. Priono liga Taikyti pacientų, sergančių Creutzfeldt-Jakob liga, izoliavimo priemones 118. Psitakozė (ornitozė) (Chlamydia psittaci)

S Neperduoda žmogus žmogui 119. Pūlinėlinė (impetiga) K 24 val. po pradėto efektyvaus gydymo 120. Pūlinys (abscesas) 120.1. sekretuojantis, netvarstytas arba tvarstis nesugeria sekreto; kol sekrecija sustoja ar gali būti sutvarstyta K T 120.2. tvarstis dengia sekretuojantį pūlinį ir sugeria sekretą S 121. Rankų, kojų, burnos liga Taikyti pacientų, sergančių enterovirusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones 122. Raudonukė (vokiškieji tymai) L 7 paros nuo bėrimo pradžios Imlūs infekcijai darbuotojai neturėtų eiti į palatą, jeigu yra kitų (neimlių infekcijai) darbuotojų. Nušalinti nuo darbo imlius infekcijai (iš jų ir skiepytus po ekspozicijos) darbuotojus nuo 5-os dienos po pirmos ekspozicijos iki 21-os dienos po paskutinės ekspozicijos.

Pacientams su įgimta raudonuke taikyti šios infekcijos izoliavimo priemones 123. Raupų virusas (Variola) Vadovautis Priešepideminių priemonių organizavimo tvarka, nustačius raupų atvejį (www.ulac.lt) 124. Raupai D, K Kol šašai sudžiūsta ir nukrenta (3–4 savaitės) Neskiepyti darbuotojai neturėtų teikti paslaugų, jei yra kitų (skiepytų) darbuotojų (Žiūr. Vakcinija) 125. Raupsai S 126. Reye sindromas S Neinfekcinė būklė 127. Reumatinė karštligė S Neinfekcinė būklė 128. Riketsiozės, erkių platinama (uolinių kalnų dėmėtoji šiltinė, erkinė šiltinė) S Neperduoda žmogus žmogui, išskyrus retus atvejus (per transfuzijas) 129. Rinovirusas L T Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra gausi drėgna sekrecija ir glaudus sąlytis (pvz., kūdikiai) 130. Ritter’io liga (stafilokokinis nuplikytos odos sindromas) K T Taikyti pacientų, sergančių stafilokokine liga, nuplikytos odos sindromu, izoliavimo priemones 131. Rotavirusinė infekcija Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais rotaviruso, izoliavimo priemones 132. Salmoneliozė Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais salmonelių, izoliavimo priemones 133. Sifilis 133.1. latentinis (tretinis) ir teigiamos serologinės reakcijos dėl sifilio sukėlėjų, be žaizdų S 133.2. odos ir gleivinių, įskaitant įgimtą, ankstyvąjį, vėlyvąjį S 134. Spalinių infekcija (enterobiozė) S 135. Sporotrichozė S 136. Stabligė S Žmogus žmogui neperduoda 137. Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas K T Taikyti pacientų, sergančių stafilokokine liga, nuplikytos odos sindromu, izoliavimo priemones 138. Stafilokokinė furunkuliozė S Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei sekrecija yra nekontroliuojama. Jei infekcijos sukėlėjas yra MRSA (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas), laikytis įstaigoje patvirtintų MRSA profilaktikos taisyklių 138.1. kūdikių ir vaikų K T 139. Stafilokokinė liga (S. aureus) 139.1. daugeliui antimikrobinių preparatų atsparūs mikroorganizmai Taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, izoliavimo priemones 139.2. enterokolitas S Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones visą ligos laiką vaikams, naudojantiems sauskelnes ar nekontroliuojantiems tuštinimosi 139.3. nuplikytos odos sindromas K T 139.4. odos, žaizdų, nudegimų 139.4.1. netvarstyta arba tvarstis nepakankamai sugeria sekretą K T 139.4.2. tvarstis dengia sekretuojančią žaizdą ir sekretą gerai sugeria

S 139.5. pneumonija S 139.6. toksinio šoko sindromas S 140. Streptobaciliozės sukėlėjų (Streptobacillus moniliformis) sukelta žiurkių platinama karštligė – streptobaciliozė S Žmogus žmogui neperduoda 141. Streptokokinė infekcija (nei A, nei B grupės), nenurodyta kitur, sukelta 141.1. daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų S Taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, izoliavimo priemones 142. Streptokokinė liga (A grupės streptokokas) 142.1. endometritas (sepsis po gimdymo) S 142.2. kūdikių, vaikų faringitas L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 142.3. kūdikių ir vaikų skarlatina L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 142.4. odos, žaizdų, nudegimų 142.4.1. netvarstyta arba tvarstis nepakankamai sugeria sekretą K, L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 142.4.2. tvarstis dengia sekretuojančią žaizdą ir gerai sugeria sekretą S 142.5. pneumonija L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 142.6. sunki invazinė liga L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei žaizda sekretuoja 143. Streptokokinė liga (B grupės streptokokas), naujagimiai S 144. Strongiloidozė S 145. Sunkus ūmus respiracinis sindromas (SŪRS) D, L, K T ir dar 10 parų po karščiavimo pabaigos, jei kvėpavimo takų simptomų nėra arba jie silpsta 146. Sunkus ūmus respiracinis sindromas (SŪRS), susijęs su Corona virusu (SŪRS-CoV) Taikyti pacientų, sergančių sunkiu ūmiu respiraciniu sindromu (SŪRS), izoliavimo priemones 147. Šankroidas (minkštasis šankeris) (H. ducreyi) S Žmogus žmogui perduoda lytinio sąlyčio būdu 148. Šigeliozė Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais šigelių, izoliavimo priemones 149. Šiltinė 149.1. endeminė (Rickettsia typhi) S Žmogus žmogui neperduoda 149.2. epideminė utėlių platinama (Rickettsia prowazeki) S Žmogus žmogui perduoda per artimą asmeninį sąlytį ir drabužius 150. Šistosomatozė (bilharciozė) S 151. Šlapimo takų infekcija (ir pielonefritas) po šlapimo pūslės kateterizavimo arba be jo S 152. Tymai D 4 paros po bėrimo pradžios;

T – imunodeficitinės būklės pacientams Infekcijai imlus darbuotojas neturi eiti į palatą, jei yra kitų (infekcijai neimlių) darbuotojų; infekcijai imlius darbuotojus nušalinti nuo darbo nuo 5 dienų po pirmos ekspozicijos iki 21 dienos po paskutinės ekspozicijos, nors jie po ekspozicijos skiepyti 153. Toksinio šoko sindromas (stafilokokinė liga, streptokokinė liga) S Taikyti per orą (su lašeliais) plintančių infekcijų izoliavimo priemones per pirmas 24 valandas po antimikrobinių vaistų terapijos, jei tikėtinas sukėlėjas yra A grupės streptokokas 154. Toksoplazmozė S Reti žmogus žmogui perdavimo atvejai; retas vertikalus perdavimas mamos vaikui per organų transplantaciją ir kraujo transfuzijas 155. Trachoma, ūmi S 156. Trichinozė S 157. Trichiurozė (trichocefaliozė) S 158. Trichomonozė S 159. Tuberkuliozė (M. tuberculosis 159.1. ekstrapulmoninė, nėra sekretuojančios žaizdos, meningitas S Pacientas turi būti patikrintas dėl aktyviosios plaučių tuberkuliozės. Kūdikiams ir vaikams tol, kol lankantiems šeimos nariams nėra aktyviąją tuberkuliozę patvirtinančių duomenų, taikyti per orą (su dalelėmis) plintančių infekcijų izoliavimo priemones 159.2. ekstrapulmoninė, sekretuojanti žaizda D, K Nutraukti izoliavimo priemones tik tuomet, kai gerėja pacientų klinika ir baigėsi sekrecija ar iš sekreto gauti trys neigiami tyrimo rezultatai. Pacientas turi būti patikrintas dėl aktyviosios plaučių tuberkuliozės 159.3. plaučių ar gerklų, patvirtinta D Nutraukti izoliavimo priemones tik tuomet, kai sergantys tuberkulioze pacientai efektyviai gydomi, gerėja jų klinika, gauti trys neigiami surinktų skirtingomis dienomis skreplių tyrimų rezultatai 159.4. plaučių ar gerklų, įtariama D Nutraukti izoliavimo priemones tik tuomet, kai yra nedidelė infekcinės tuberkuliozės tikimybė arba 1) yra kita diagnozė, kuri paaiškina klinikinį sindromą, ar 2) gauti trys neigiami skreplių tyrimų rezulatatai. Kiekvienas skreplių ėminys turi būti paimtas su 8–24 valandų pertrauka, mažiausiai vienas turi būti paimtas anksti ryte 159.5. teigiamas odos testas be aktyvios ligos požymių S 160. Tuliaremija 160.1. plaučių S Žmogus žmogui neperduoda 160.2. sekretuojanti žaizda S Žmogus žmogui neperduoda 161. Uolinių kalnų dėmėtoji šiltinė S Žmogus žmogui neperduoda, išskyrus retus atvejus – per transfuzijas 162. Utėlės 162.1. gaktinės S Žmogus žmogui perduoda lytiniu būdu 162.2. galvinės (pedikuliozė) K 24 val. po pradėto efektyvaus gydymo 162.3. drabužinės S Žmogus žmogui perduoda per utėlėtus drabužius 163. Uždarų ertmių infekcijos 163.1. nesekretuojančios (nesekretuoja arba uždara sekrecija)

S 163.2. sekretuojančios S Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra gausi sekrecija 164. Užkrečiamasis moliuskas (Molluscum contagiosum) S 165. Užkrečiama spongiozinė encefalopatija Taikyti pacientų, sergančių Creutzfeldt- Jakobo liga, izoliavimo priemones 166. Vakcinija (skiepijimo vieta, komplikacijos) Turėti sąlytį su aktyviomis skiepijimo vietomis ir prižiūrėti pacientus su vakcinijos komplikacijomis gali tik darbuotojai; priežiūrą gali teikti neskiepyti darbuotojai, neturintys kontraindikacijų skiepams 166.1. blefaritas ar konjunktyvitas S/K Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra gausi sekrecija 166.2. embrioninė vakcinija K Kol sugyja žaizdos, nukrenta šašai Taikyti turintiems sąlytį su žaizdomis, eksudatu 166.3. generalizuota vakcinija K 166.4. progresuojanti vakcinija K 166.5. vakcinijos egzema K 166.6. iritas ar keratitas S 166.7. povakcininis encefalitas S 166.8. skiepijimo vietos priežiūra (įskaitant autoinokuliuotas vietas) S Darbuotojams rekomenduojama vakcinacija; neseniai paskiepytiems darbuotojams–tvarstis, kol šašas nukris; tvarstį keičia skiepyti arba neturintys kontraindikacijų skiepams darbuotojai 166.9. vakcinija, susijusi su įvairia eritema (Stevens Johnson sindromas) S Neinfekcinė būklė 167. Vėjaraupiai (Varicella zoster) D, K Kol sugyja žaizdos Imlūs infekcijai darbuotojai neturi eiti į palatą, jei yra kitų (neimlių infekcijai) darbuotojų. Imunodeficitinės būklės pacientams su Varicella zoster sukelta pneumonija pailginti izoliacijos priemonių taikymo trukmę. Poekspozicinė profilaktika: vėjaraupių vakcina skiepyti kuo greičiau, rekomenduojama per 72 val. po ekspozicijos, bet ne vėliau kaip per 120 valandų; imliems infekcijai, paveiktiems asmenims, kuriems vakcinacija yra kontraindikuotina (imunodeficitinės būklės asmenys, nėščios moterys, naujagimiai, kurių mamų vėjaraupių pradžia yra penkios ir mažiau dienų iki gimdymo ar 48 valandos po gimdymo), jei yra galimybė, ne vėliau kaip per 96 valandas taikyti VZIG (Varicella zoster imunoglobuliną); jei nėra galimybės, taikyti IVIG (intraveninį imunoglobuliną), per orą plintančių infekcijų izoliavimo priemones – paveiktiems imliems infekcijai pacientams ir nušalinti nuo darbo paveiktus imlius infekcijai darbuotojus nuo 8-os dienos po pirmos ekspozicijos iki 21-os dienos po paskutinės ekspozicijos, o jei naudojo VZIG – iki 28-os dienos, nors po ekspozicijos buvo skiepyti.

VISA / VRSA* – vankomicinui vidutiniškai atsparūs / atsparūs auksiniai stafilokokai.

ESBL* – plataus veikimo spektro beta laktamazės. _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 2 priedas KLINIKINIŲ SINDROMŲ IR BŪKLIŲ, KURIEMS ESANT TAIKOMOS PAPILDOMOS PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONĖS, SĄRAŠAS 1. Šiame sąraše išvardyti klinikiniai sindromai ir būklės, kuriems esant turi būti taikomos papildomos pacientų izoliavimo priemonės, siekiant užkirsti kelią epidemiologiškai svarbių patogenų išplitimui.

Klinikinio sindromo arba būklės pavadinimas Patogeno pavadinimas Priemonės 1. Viduriavimas (diarėja) 1.1. pacientų, nekontroliuojančių tuštinimosi ir naudojančių kelnių įklotus, ūmus viduriavimas, kurio priežastis infekcija Žarnyno patogenai (įskaitant enteropatogeninės žarnyno lazdelės serovariantą 0157:H7, šigeles, hepatito A virusą, norovirusus, rotavirusą, C difficile) Pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (vaikai ir suaugusieji) 2. Meningitas Neisseria meningitidis Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (24 val. nuo gydymo antibiotikais pradžios) Enterovirusai Pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (kūdikių ir vaikų) M. tuberculosis Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (esant plaučių infiltratui) Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės, jei galima siurbiamų infekuotų kūno skysčių rizika 3. Nežinomos etiologijos generalizuotas bėrimas ar egzantema 3.1. taškinis, kraujosruvinis su karščiavimu Neisseria meningitidis Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (24 val. nuo gydymo antibiotikais pradžios) jei pacientas yra buvęs prieš 10 parų iki karščiavimo teritorijose, kur registruojami virusinių hemoraginių karštligių protrūkiai Ebola, Lasa, Marburgo virusai Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) ir sąlyčio būdu plintančių infekcijų izoliavimo priemonės 3.2. pūslelinis Varicella zoster, Herpes simplex, raupų virusas, vakcinijos virusai Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės.

3.3. dėmėmis su patinimu, sloga ir karščiavimu Raudonukės, tymų sukėlėjai Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis ir su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės 4. Kvėpavimo takų infekcijos 4.1. kosulys (karščiavimas), infiltratas viršutinėje plaučių dalyje žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) neinfekuotam pacientui arba pacientui, priklausančiam mažai ŽIV infekcijos rizikai Tuberkuliozės mikobakterija (Mycobacterium tuberculosis) Kvėpavimo takų (respiraciniai) virusai, S pneumoniae, meticilinui jautrus S. aureus (MSSA) arba meticilinui atsparus S. aureus (MRSA) Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės 4.2 kosulys (karščiavimas), infiltratas bet kurioje plaučių dalyje ŽIV infekuotam pacientui arba pacientui, priklausančiam didelei ŽIV infekcijos rizikai* Tuberkuliozės mikobakterija (Mycobacterium tuberculosis) Kvėpavimo takų (respiraciniai) virusai, S. pneumoniae, MSSA arba MRSA Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės 4.3. kosulys (karščiavimas), infiltratas bet kurioje plaučių dalyje pacientui neseniai (prieš 10–21 parą) buvusiam šalyje, kurioje registruojami SŪRS, naujojo tipo gripo protrūkiai Tuberkuliozės mikobakterija (Mycobacterium tuberculosis), sunkaus ūmaus respiracinio sindromo virusas (SŪRS – CoV), naujojo tipo gripo virusas Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės.

Jei neįtariamas SŪRS arba tuberkuliozė, vietoj per orą (su dalelėmis) plintančių infekcijų sukėlėjų izoliavimo priemonių taikomos per orą (su lašeliais) plintančių infekcijų sukėlėjų izoliavimo priemonės 4.4. kvėpavimo takų infekcijos, ypač naujagimių ir vaikų bronchiolitas ir pneumonija Respiracinis sincitinis, paragripo virusas, adenovirusai, gripo virusas, žmogaus metapneumovirusas Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės.

Per orą (su lašeliais) plintančių infekcijų sukėlėjų izoliavimo priemonės nutraukiamos, kai nepasitvirtina adenovirusų ir gripo virusų sukeliamos infekcijos 5. Odos ir žaizdos infekcija 5.1. abscesas ar sekretuojanti žaizda, kurios negalima uždengti Staphylococcus aureus (MSSA, MRSA), A grupės streptokokai Pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės.

Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės taikomos 24 val. nuo gydymo antibiotikais pradžios (jei įtariamos A grupės streptokokų sukeltos ligos) _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 3 priedas MEDICINOS DARBUOTOJŲ RANKŲ PLOVIMO IR ANTISEPTIKOS TAISYKLĖS 1. Rankas plauti būtina:

1.1. prieš pradedant darbą;

1.2. kai rankos vizualiai nešvarios ar užterštos paciento krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais;

1.3. slaugant ir atliekant procedūras pacientui, kuriam įtariama ar nustatyta Clostridium difficile arba Bacillus anthracis sukelta infekcija;

1.4. prieš duodant ligoniui paskirtus neįpakuotus vaistus (tabletes), maisto produktus, gėrimus;

1.5. nusimovus paciento krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais užterštas pirštines ar pirštines su talku;

1.6. pasinaudojus tualetu.

2.1. rankas atidengti (apnuoginti) iki dilbių vidurio. Chirurginio rankų paruošimo metu rankas apnuoginti virš alkūnių;

2.2. rankas sudrėkinti vėsiu vandeniu;

2.3. alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse paspausti skysto muilo dozatoriaus rankenėlę ir užpilti apie 3 ml skysto muilo (neliečiant dozatoriaus ištekėjimo angos);

2.4. kruopščiai 10–15 sek. rankas muiluoti trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus ir nagus, nykščius;

2.5. muiluotas rankas nuplauti po vandens srove. Vanduo turi tekėti nuo riešo pirštų link, chirurginio rankų paruošimo metu – nuo pirštų alkūnių link;

2.6. rankas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle. Jei vandens čiaupai užsukami ranka, juos užsukti su panaudotu vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle;

2.7. panaudotą vienkartinį rankšluostį ar servetėlę išmesti į šiukšliadėžę.

3.1. prieš ir po tiesioginio kontakto (sąlyčio) su pacientu;

3.2. prieš pradedant darbą skyriuose, kuriuose yra ypatinga infekcijos įgijimo rizika pacientui ir personalui (pvz., operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos, neišnešiotų naujagimių, onkohematologijos skyriai, izoliavimo palatos);

3.3. prieš atliekant invazines procedūras, prieš užsimaunant pirštines;

3.4. po sąlyčio su užterštais daiktais, skysčiais ar paviršiais;

5.1. prieš higieninę rankų antiseptiką rankas, jei jos nešvarios, plauti šio priedo 2 punkte nurodyta tvarka;

5.2. ant sausų švarių rankų (į saują) alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse iš dozatoriaus išspausti reikalingą alkoholinio rankų antiseptiko dozę ir išskirstyti ant abiejų rankų plaštakų;

5.3. alkoholiniu antiseptiku trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais kruopščiai trinti riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus, nagus, nykščius;

5.4. plaštakos visą trynimo laiką turi būti drėgnos, jei reikia, užpilti rankų antiseptiko papildomai;

5.5. rankas (jei dirbote be pirštinių), suteptas krauju, sekretais, ekskretais arba lietus jomis daiktus, paviršius, užterštus krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais, plauti (kaip nurodyta šio priedo 2 punkte) ir atlikti higieninę rankų antiseptiką, o nesant galimybės – atlikti tik higieninę rankų antiseptiką (kaip nurodyta šio priedo 5.3 ir 5.4 punktuose).

9.1. rankas plauti, kaip nurodyta šio priedo 2 punkte, ne trumpiau kaip 1 min. Prieš pirmą darbo dienos operaciją būtina rankas plauti iki alkūnių;

9.2. nuplautas rankas sausinti (netrinant) vienkartinėmis švariomis servetėlėmis; kiekvieną ranką sausinti atskira servetėle. Rankas pradėti sausinti nuo pirštų ir baigti alkūnių sausinimu, neliečiant ta pačia servetėle anksčiau nusausintos odos vietų;

9.3. alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse paspausti antiseptiko dozatoriaus rankenėlę, sudrėkinti ir įtrinti rankų plaštakų, riešų, dilbių odą alkoholiniu antiseptiniu tirpalu;

9.4. trinamaisiais, sukamaisiais judesiais rankų odą trinti 2 kartus tokia tvarka: plaštakas, riešus, dilbius ir alkūnes, dar kartą dilbius, riešus, plaštakas. Ypač kruopščiai įtrinti riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus, nagus, nykščius. Visą antiseptikos laiką trinama oda turi būti drėgna, jei reikia, užpilti papildomai antiseptiko tirpalo. Paskutinę antiseptiko dozę trinti, kol oda išdžiūsta;

9.5. užsimauti vienkartines sterilias medicinines pirštines. _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 4 priedas DARBUOTOJO PO EKSPOZICIJOS HBV INFEKCIJOS SUKĖLĖJAIS IMUNOPROFILAKTIKA Darbuotojo būklė Paciento (infekcijos šaltinio) būklė HBsAg teigiamas arba šaltinio būklė nežinoma HBsAg neigiamas Neskiepytas Pradėti skiepyti + BHIG (B hepatito imunoglobulinas*) Pradėti skiepyti Anti-HBs <=? 10TV/l (tarptautinių vienetų /l) kontakto metu Revakcinacija Revakcinacija Anti-HBs ?>= 10 TV/l (tarptautinių vienetų/l) kontakto metu Imunoprofilaktika netaikoma Imunoprofilaktika netaikoma Po 3 skiepų dozių imuniteto neatsirado BHIG*+ revakcinacija Imunoprofilaktika ar revakcinacija neatliekama Po 6 skiepų dozių imuniteto neatsirado BHIG* Imunoprofilaktika neatliekama * gali būti naudojamas _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 5 priedas __________________________________________________________________________ (sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas) PRANEŠIMas APIE DARBUOTOJO MIKROTRAUMĄ ___________ Nr. _____ (data) _______________________ (sudarymo vieta) Vardas, pavardė ......................................................................................................................

5.1. gydytojas £[] 6.1. operacinėje £[] 5.2. slaugytoja £[] 6.2. procedūriniame £[] 5.3. studentas / rezidentas(pabraukti) 6.3. tvarstomajame £[] 5.4. valytoja £[] 5.5. laboratorijos darbuotojas £[] ………………. (įrašyti) 5.6. kita £[] ………………. (įrašyti) 7. Ar instrumentas, kuriuo susižeista, buvo:

7.1. naudotas pacientui gydyti £[] 7.2. užterštas krauju £[] 7.3. be kraujo £[] 8.1. ne £[] 7.4. nebuvo naudotas pacientui gydyti £[] 8.2. taip£[] ……………….

7.5. nežinoma £[] ………………. (vardas, pavardė, gimimo metai, ………………. diagnozė, ligos istorijos Nr. ir kt.) 9. Kokiu instrumentu susižeista:

9.1. nežino £[] 10.1. prieš naudojimą £[] 9.2. adata injekcijoms £[] 10.2. naudojant £[] 9.3. skalpeliu £[] 10.3. maunant adatos kamštelį £[] 9.4. grąžtu £[] 10.4. tvarkant instrumentus (valant, dezinfekuojant, sterilizuojant) £[] (pabraukti) 9.5. kita £[] ………………. (įrašyti) 11. Mikrotraumos aprašymas (nurodyti sužeistą kūno dalį, vietą) ………………. ………………. ………………. ………………. ……………….

10.5. nukritus ant grindų £[] 10.6. tvarkant atliekas, kuriose neturėjo būti aštrių daiktų £[] 10.7. iki išmetimo į aštrių atliekų konteineri £[] 10.8. dedant į aštrių atliekų konteinerį £[] 10.9. kita £[] ………………. (įrašyti) 12. Mikrotraumos priežasčių aprašymas (pažymėti, jei susižeista sugedusiu prietaisu) ………………. ………………. ……………….

13.1. paviršinė žaizda (nekraujuoja, kraujuoja) £[] (pabraukti) 13.2. vidutinio sunkumo (oda pažeista, kraujuoja) £[] (pabraukti) 13.3. sunki (gili žaizda, pjūvis, gausiai kraujuoja) £[] (pabraukti) 14. Kokias pirštines mūvėjo mikrotraumos gavėjas:

14.1. viengubas £[] 14.2. dvigubas £[] 15.1. neskiepytas £[] 14.3. nemūvėjo £[] 15.2. skiepytas 3 dozėmis £[] 15.3. skiepytas 2 dozėmis £[] 15.4. skiepytas 1 doze £[] 16. Jei traumą gavo moteris, pažymėti:

16.1. nėščia £[] 16.2. nenėščia £[] (Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė) _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 6 priedas __________________________________________________________________________ (sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas) PRANEŠIMas APIE DARBUOTOJO GLEIVINIŲ IR PAŽEISTOS ODOS SĄLYTĮ SU KRAUJU IR (AR) KITAIS KŪNO SKYSČIAIS ___________ Nr. _____ (data) _______________________ (sudarymo vieta) Vardas, pavardė ......................................................................................................................

5.1. gydytojas £[] 6.1. operacinėje £[] 5.2. slaugytoja £[] 6.2. procedūriniame £[] 5.3. laboratorijos darbuotojas £[] 6.3. palatoje £[] 5.4. valytoja £[] 6.4. laboratorijoje £[] 5.5. studentas / rezidentas(pabraukti) 6.5. kitur ………………. (įrašyti) 5.6. kita £[] ………………. (įrašyti) 7. Kokiu kūno skysčiu apsitaškė:

7.1. krauju ar kraujo komponentais £[]