LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 23:2011 „CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2011 m. rugsėjo 1 d. Nr. V-824/A1-389 Vilnius Siekdami gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą ir vadovaudamiesi 2009 m. gruodžio 17 d. Komisijos direktyvos 2009/161/ES, kuria sudaromas trečiasis orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičiamos Komisijos direktyvos 2000/39/EB (OL 2009 L338, p. 87) nuostatomis: 1. Tvirtiname Lietuvos higienos normą HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (pridedama). 2. Pripažįstame netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. V-827/A1-287 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 108-4434). 3. Nustatome, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2011 m. lapkričio 1 d. 4. Pavedame įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrams pagal administruojamą sritį. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                             RAIMONDAS ŠUKYS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS                DONATAS JANKAUSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 23:2011 „CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Higienos norma „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (toliau – higienos norma) nustato cheminių medžiagų profesinio poveikio ribinius dydžius, cheminių medžiagų poveikio darbuotojų sveikatai vertinimo, cheminių medžiagų koncentracijų matavimo bendruosius reikalavimus. 2. Higienos norma taikoma vertinant cheminių medžiagų koncentracijas darbo aplinkos ore, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, susijusios su cheminių medžiagų poveikiu jų sveikatai darbo vietose. 3. Higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys: 3.1. projektuojantys naujas technologijas, gaminantys ir naudojantys technologinę įrangą, kuri gali daryti įtaką darbo aplinkos oro užterštumui ir darbuotojų sveikatai; 3.2. įrengiantys naujas darbo vietas ir naudojantys darbo vietas, kuriose darbo aplinkos oro užterštumas gali turėti įtakos darbuotojų sveikatai; 3.3. vertinantys ir kontroliuojantys darbo aplinkos oro užterštumą ir jo poveikį darbuotojų sveikatai. 4. Į higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgiama rengiant norminius dokumentus, susijusius su cheminių medžiagų poveikiu darbuotojų sveikatai darbo vietose. 5. Higienos norma netaikoma radioaktyviosioms cheminėms medžiagoms. II. NUORODOS 6. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos: 6.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170); 6.2. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2008, Nr. 76-3000); 6.3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. A1-159/V-612 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 100-4504); 6.4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 65-2396); 6.5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. A1-184/V-546 „Dėl Darbo su asbestu nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 116-4342); 6.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. V-34 „Dėl Asbesto skaidulų koncentracijos ore matavimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 13-461). III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI 7. Higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai: Cheminė medžiaga (cheminis veiksnys) – cheminis elementas arba junginys, grynas arba mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai arba ne, teikiamas rinkai arba ne. Kenksmingumas – cheminei medžiagai būdinga savybė pakenkti žmogaus sveikatai. Kvėpavimo erdvė (kvėpavimo zona) – tai 30 cm spindulio pusiau sferinė erdvė prie darbuotojo veido. Įkvepiamasis poveikis – cheminės medžiagos, esančios aplinkos ore, kuriuo darbuotojas kvėpuoja, galimybė veikti darbuotoją per kvėpavimo takus. Ūmaus poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, pasižyminti ardančiomis arba dirginančiomis, arba labai toksiškomis, arba toksiškomis savybėmis, kurios veikiamas darbuotojas gali ūmiai apsinuodyti ir (arba) ūmiai susirgti arba net mirti. Lėtinio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, kurios veikiamas darbuotojas gali apsinuodyti arba susirgti praėjus tam tikram laikotarpiui. Fibrogeninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojui sukelti plaučių audinio ir pleuros fibrozinius pakitimus. Jautrinančio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti įjautrinti darbuotojo organizmą, sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir (arba) alerginę ligą. Kancerogeninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti vėžį arba padidinti darbuotojų sergamumą vėžiu. Mutageninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti paveldimų genetinių pažeidimų arba padidinti jų dažnumą. Toksiško poveikio reprodukcijai cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti nepaveldimus palikuonių pažeidimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) pakenkti lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pažeidimų dažnumą. Higieninis efektas – sąveikaujantį poveikį sveikatai turinčių cheminių medžiagų bendras poveikis darbuotojui, kuris vertinamas pagal atskirų cheminių medžiagų koncentracijas arba šių medžiagų laike kintančių koncentracijų vidurkio dydžius kvėpavimo erdvėje bei vienodos atskaitos trukmės ribinius jų dydžius ir apskaičiuojamas pagal 16 punkte nurodytą formulę. Atskaitos trukmė – standartizuotas laiko tarpas, per kurį nustatytas cheminės medžiagos koncentracijos ribinis dydis. Yra standartizuotos ilgalaikio ir trumpalaikio cheminės medžiagos poveikio atskaitos trukmės. Dinaminis svertinis vidurkis (DSV) (angl. time weighted average, TWA) – rodiklis, apibūdinantis cheminės medžiagos koncentracijos darbo aplinkos ore vidutinę reikšmę per 8 val. darbo dieną (pamainą). Cheminės medžiagos koncentracijos DSV apskaičiavimo formulė pateikiama VI skyriaus 35 punkte. Profesinio poveikio ribinis dydis (toliau – ribinis dydis) (RD) – cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per standartizuotą tyrimo laikotarpį, didžiausias leistinas dydis. Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) – cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje koncentracijos dinaminio svertinio vidurkio, išmatuoto arba apskaičiuoto per 8 valandų darbo pamainą ir 40 valandų darbo savaitę, didžiausias leistinas dydis. Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) – cheminės medžiagos, kuri ne ilgiau kaip 15 minučių ir ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą kasdien veikdama darbuotoją neturėtų sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai, darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per 15 minučių, didžiausias leistinas dydis. Neviršytinas ribinis dydis (NRD) – ūmaus poveikio cheminės medžiagos, kuri veikdama darbuotoją gali pakenkti jo sveikatai per labai trumpą laiką, darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per 5–10 minučių, didžiausias leistinas dydis. 7.1. Kitos šios higienos normos sąvokos atitinka 6.1, 6.2, 6.3 ir 6.4 punktuose nurodytuose norminiuose dokumentuose vartojamas sąvokas. IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI CAS numeris: cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service) medžiagai suteiktas registracijos numeris; ppm: promilės pagal tūrį ore (ml/m3, cm3/m3) arba milijoninė tūrio dalis (angl. Part per million); F – fibrogeninis poveikis; J – jautrinantis poveikis; K – kancerogeninis poveikis; M – mutageninis poveikis; O – medžiaga į organizmą gali prasiskverbti pro nepažeistą odą; R – reprodukcijai toksiškas poveikis; Ū – ūmus poveikis. V. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO DARBUOTOJŲ SVEIKATAI VERTINIMAS 8. Darbo aplinkos oro užterštumas chemine medžiaga turi būti kuo mažesnis net ir tais atvejais, kai cheminės medžiagos koncentracija neviršija jos ribinio dydžio, nurodyto šios higienos normos 1 priede. Tai ypač svarbu, jei darbuotoją vienu metu veikia kelios cheminės medžiagos arba joms veikiant jis dirba sunkų fizinį darbą. 9. Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai yra nustatyti pagal principą, kad dauguma darbuotojų gali dirbti tokiomis sąlygomis, nepatirdami cheminės medžiagos poveikio jų sveikatai. 10. Dėl individualaus jautrumo cheminei medžiagai kai kurių darbuotojų savijauta gali pablogėti ir tada, kai cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore mažesnė nei ribinis jos dydis. Gali sutrikti pavienių darbuotojų sveikata ar išsivystyti profesinė liga. Kai kurie darbuotojai gali būti ypač jautrūs ar neįprastai reaguoti į naudojamas chemines medžiagas. Šių darbuotojų neįmanoma tinkamai apsaugoti nuo tokių cheminių medžiagų žalingo poveikio net esant mažoms jų koncentracijoms darbo aplinkos ore. Tokiais atvejais taikytinų profesinės saugos priemonių pobūdį turi įvertinti profesinės sveikatos specialistas. 11. Pagal cheminės medžiagos poveikio pobūdį ir atskaitos trukmę ribiniai dydžiai (RD) skirstomi į ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio ribinius dydžius. Šios higienos normos 1 priede pagal cheminės medžiagos žalingo poveikio pobūdį ir veikimo trukmę pateikti ilgalaikio poveikio ribiniai dydžiai (IPRD), trumpalaikio poveikio ribiniai dydžiai (TPRD) ir neviršytini ribiniai dydžiai (NRD). 12. Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) nėra atskiras ribinis dydis. Jis papildo ilgalaikio poveikio ribinį dydį (IPRD) ir nustatomas tuo atveju, kai cheminės medžiagos trumpalaikis koncentracijos padidėjimas gali būti žalingas darbuotojo sveikatai. 13. Jei per 15 minučių išmatuota cheminės medžiagos koncentracija yra didesnė kaip IPRD ir lygi TPRD, tokios koncentracijos poveikis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių ir gali kartotis ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą, kai intervalai tarp pasikartojimų ne mažesni kaip 60 minučių. 14. Neviršytinas ribinis dydis (NRD) yra nustatomas ūmaus poveikio cheminėms medžiagoms, kurios gali pakenkti darbuotojo sveikatai per trumpą laiką (15 min., išskyrus amoniaką ir izocianatus – (5 min.). Per 15 min. išmatuota ūmaus poveikio cheminės medžiagos koncentracija neturi viršyti nustatyto neviršytino ribinio dydžio (NRD). 15. Darbo aplinkos ore esant kelioms skirtingo poveikio cheminėms medžiagoms, kiekvienos cheminės medžiagos ribinis dydis yra toks pats, kaip ir šioms cheminėms medžiagoms veikiant atskirai. 16. Higieninis efektas apskaičiuojamas pagal formulę: , (C1 / RD1) + (C2 / RD2) + (C3 / RD3) + ... + (Cn / RDn) <= 1, čia: C1, C2, C3 ir Cn – atskirų cheminių medžiagų išmatuotų koncentracijų dydžiai (mg/m3 arba ppm); RD1, RD2, RD3 ir RDn – šių cheminių medžiagų ribiniai dydžiai, nurodyti tais pačiais matavimo vienetais. 17. Higieninį efektą sveikatai turi įvertinti profesinės sveikatos specialistas pagal kompetenciją. 18. Darbo aplinkos ore esančios cheminės medžiagos poveikis darbuotojo sveikatai gali sustiprėti šios medžiagos papildomai patekus per odą, taip pat jį sustiprina fizikiniai veiksniai (karštis, triukšmas, vibracija ir kt.), rūkymas ir (ar) vaistų vartojimas. 19. Sunkiai fiziškai dirbant, intensyviau kvėpuojama, daugiau cheminės medžiagos patenka į žmogaus organizmą, didėja jos poveikis sveikatai. Toks cheminės medžiagos ir sunkaus fizinio darbo bendras poveikis turi būti įvertinamas konsultuojantis su profesinės sveikatos specialistu. 20. Kancerogeninėms cheminėms medžiagoms, 1 priede pažymėtoms „K“ simboliu, būdingas latentinis laikotarpis (10–30 m.) iki pirmųjų ligos požymių. Šis laikotarpis priklauso nuo kancerogeninės cheminės medžiagos savybių ir jos koncentracijos. Kuo mažesnė tokios kancerogeninės cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore, tuo mažesnė rizika susirgti vėžiu. 21. Cheminės medžiagos, 1 priede pažymėtos „J“ simboliu, taip pat ir kitos, lentelėje nepažymėtos tokiu simboliu, gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją arba alerginę ligą. Alergija yra viena iš padidėjusio jautrumo formų, pasireiškianti darbuotojo reakcija į kontaktą su chemine medžiaga, dėl kurios daugelis darbuotojų paprastai nesuserga. Darbuotojai, kurių jautrumas cheminei medžiagai padidėjęs, neturi pakartotinai patekti į tokia chemine medžiaga užterštą darbo aplinką. 22. Vertinant cheminės medžiagos poveikį darbuotojo sveikatai, kvėpavimo erdvėje išmatuota cheminės medžiagos koncentracija turi būti lyginama su jos ilgalaikio poveikio ribiniu dydžiu (IPRD). 23. Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai pateikti šios higienos normos 1 priede, kuriame nurodytas cheminės medžiagos pavadinimas, CAS numeris, ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD), trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) ir neviršytinas ribinis dydis (NRD), mg/m3 ir ppm, poveikio žymuo ir atitinkamos pastabos. 24. Jeigu šios higienos normos lentelėje cheminė medžiaga ir jos ribinis dydis nenurodyti, galima naudotis tą cheminę medžiagą gaminančios ar naudojančios Europos Sąjungos šalies norminiais dokumentais, nustatančiais ribinius dydžius, iki ši cheminė medžiaga bus įrašyta į Lietuvos higienos normą. VI. BENDRIEJI MATAVIMO REIKALAVIMAI 25. Cheminių medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore matuojamos tam skirtais metrologiškai patikrintais matavimo prietaisais. 26. Nustatant cheminės medžiagos koncentraciją darbo aplinkos ore, jei tik įmanoma, naudojami darbuotojų nešiojamieji asmeniniai ėminių ėmimo prietaisai. 27. Matavimo prietaisai, ėminių paėmimo tvarka, tyrimo metodai turi atitikti galiojančius norminius dokumentus (higienos normas, standartus, taisykles, metodikas). 28. Matavimo prietaisai turi būti naudojami pagal jų gamintojų instrukcijas. 29. Darbo aplinkos oro užterštumo matavimai turi būti atliekami pirmą kartą pradedant naudoti chemines medžiagas darbo vietoje, kaip nors pasikeitus darbo sąlygoms, technologiniam procesui, vertinant cheminių veiksnių profesinę riziką darbo vietoje. Matavimai turi būti vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka pagal galiojančius standartus ar kitus įteisintus metodus. 30. Esant identiškai įrangai arba atliekant tokias pat gamybines operacijas, cheminių medžiagų koncentracijos turi būti matuojamos tose darbo vietose, kuriose galimas didžiausias darbo aplinkos oro užterštumas (ne mažiau kaip 10 proc. darbo vietų). 31. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti nustatyta, kokios cheminės medžiagos, turinčios poveikį darbuotojų sveikatai, gali išsiskirti į darbo aplinką. 32. Oro ėminiai, reikalingi cheminės medžiagos koncentracijai nustatyti, turi būti imami darbuotojo kvėpavimo erdvėje, esant technologinio proceso įprastinei eigai ir veikiant vėdinimo sistemai. 33. Oro ėminių skaičius priklauso nuo cheminės medžiagos poveikio, technologinio proceso, cheminės medžiagos koncentracijos, ėminių ėmimo trukmės. 34. Jei nustatytas 8 valandų trukmės atskaitos matuojamos cheminės medžiagos koncentracijos ribinis dydis, oro ėminiai gali būti imami visą darbo dieną (pamainą), net ir per pertraukas, išskyrus poilsio ir pietų pertraukas, kai pasišalinama iš darbo vietos. Jei galimybės pasišalinti iš darbo vietos nėra, pietų pertrauka įtraukiama į visą darbo laiką, nes tuo metu darbuotojas yra veikiamas cheminės medžiagos. Oro ėminių skaičius gali būti nuo vieno darbo pamainos trukmės ėminio iki kelių trumpalaikių ėminių, imamų kelis kartus per darbo pamainą. Ėminių ėmimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 25 proc. bendros poveikio trukmės, jeigu darbo metu nevyksta jokių didelių poveikio pokyčių. Jei darbo diena (pamaina) trunka ilgiau nei 8 valandas, ėminiai turi būti periodiškai imami visą darbo laiką. 35. Išmatuota cheminės medžiagos koncentracija yra vertinama apskaičiuojant dinaminį svertinį vidurkį, lyginamą su ilgalaikio poveikio ribiniu dydžiu. Cheminės medžiagos koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis apskaičiuojamas pagal formulę: CDSV = (C1t1 + C2t2 + C3t3 + ... + Cntn) / (t1 + t2 + t3 + ... + tn), čia: CDSV – cheminės medžiagos koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis (mg/m3 arba ppm); C1, C2, C3 ir Cn – koncentracijos dydis atskirais laiko tarpais tais pačiais matavimo vienetais (mg/m3 arba ppm); t1, t2, t3 ir tn – atskirų oro ėminių paėmimo trukmė minutėmis. Cheminės medžiagos koncentracijos dinaminio svertinio vidurkio apskaičiavimo pavyzdys pateiktas 2 priede. 36. Jei nustatytas 15 minučių trukmės atskaitos matuojamos cheminės medžiagos ribinis dydis, oro ėminiai imami visą darbo dieną (pamainą), registruojant koncentraciją darbo aplinkos ore ne rečiau kaip kas 15 minučių. 37. Jei nustatytas 5 minučių trukmės atskaitos matuojamos ūmaus poveikio cheminės medžiagos, kuri per labai trumpą laiką gali pakenkti darbuotojo sveikatai, neviršytinas ribinis dydis (NRD), oro ėminiai imami ne rečiau kaip kas 5–10 minučių visą darbo dieną (pamainą), koncentracija neturi viršyti NRD. 38. Dujų ir garų koncentracijų dydžiai turi būti išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m3), esant 20 °C oro temperatūrai ir 101,3 kPa atmosferos slėgiui, arba milijoninėmis tūrio dalimis (ppm, ml/m3), nepriklausančiomis nuo oro temperatūros ir atmosferos slėgio pokyčių. 39. Ore suspenduotų (kietos ar skystos, dulkių, dūmų ar rūko dalelės) cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai turi būti išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis. 40. Ore esančių plaušelių (skaidulų) koncentracijų dydžiai turi būti pateikti plaušelių skaičiumi kubiniame centimetre (plaušelių skaičius/cm3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis. 41. Atlikus matavimą, galutiniai duomenys turi būti išreikšti tais pačiais vienetais kaip ir cheminių medžiagų ribiniai dydžiai. Tai gali būti atlikta matuojant arba perskaičiuota pagal formulę: C(mg/m3) = (C(pmm) * M) / 24,04, čia: C – cheminės medžiagos koncentracija; M – molekulinė cheminės medžiagos masė (g/mol); 24,04 – molinis tūris (l/mol), kai temperatūra – 20 °C ir atmosferos slėgis – 101,3 kPa (760 mmHg). 42. Gauti rezultatai pateikiami tyrimų protokole. 43. Cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai lyginami su jų ribiniais dydžiais, pateiktais šios higienos normos 1 priede, atsižvelgiant į 1 priede pateiktas pastabas. _________________ Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ 1 priedas CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO  RIBINIAI DYDŽIAI 1. Darbo aplinkos oro užterštumas chemine medžiaga turi neviršyti 1 lentelėje nurodytų cheminės medžiagos profesinio poveikio ribinių dydžių. 1 lentelė. Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai Cheminė medžiaga Ribinis dydis Poveikio sveikatai ypatumų žymenys Pastabos Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) Neviršytinas ribinis dydis (NRD) Eil. Nr. Pavadinimas CAS Nr. mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1. Acetacto rūgšties metilbenzilo esteris 140-11-4 5 - - - - - - 2. Acetaldehidas 75-07-0 45 25 90 50 - - K 3. Acetamidas 60-35-5 25 10 60 25 - - K 4. Acetoacetanilidas (acetoacto rūgšties anhidridas) 102-01-2 1 - - - - - O 5. Acetochloras (2-chlor-N-(etoksimetil)- N-(2-etil-6-metilfenil) acetamidas, acetalas) 34256-82-1 0,5 - - - - - J 6. Acetofenonas (metilfenilketonas) 98-86-2 5 - - - - - O 7. Acetonanilas (2,2,4-trimetil-1,2-didrochinolinas) 26780-96-1 1 - - - - - - 8. Acetonas 67-64-1 1210 500 2420 1000 - - - 9. Acetonitrilas 75-05-8 70 40 - - - - O 10. Acetopropilacetatas 5185-97-7 5 - - - - - - 11. Acetopropilo alkoholis 1071-73-4 10 - - - - - - 12. Acto rūgšties anhidridas 108-24-7 - - - - 20 5 Ū 13. Acto rūgštis 64-19-7 25 10 - - - - - 14. Adipino rūgštis 124-04-9 4 - - - - - - 15. Akrilaldehidas (akroleinas) 107-02-8 0,2 0,1 0,7 0,3 - - Ū 16. Akrilamidas 79-06-1 0,03 - 0,1 - - - K M O R 17. Akrilnitrilas 107-13-1 4,5 2 13 6 - - K Ū 18. Akrilo rūgšties chloranhidridas 814-68-6 0,3 - - - - - J O 19. Akrilo rūgštis 79-10-7 30 10 45 15 - - Ū 20. beta?-alaninas 107-95-9 10 - - - - - - 21. Alavo neorganiniai junginiai (kaip Sn) 2 - - - - - - 22. Alavo organiniai junginiai (kaip Sn) 0,1 - 0,2 - - - O 23. Alilo acetatas 591-87-7 2 - - - - - O 24. Alilo alkoholis 107-18-6 4,8 2 12,1 5 - - O 25. Alilo aminas 107-11-9 5 2 14 6 - - O 26. Alilo chloridas 107-05-1 3 1 9 3 - - O M 27. Alilo cianidas 109-75-1 - - - - 0,3 - Ū O 28. Aliuminio hidroksidas 21645-51-2 6 - - - - - F 29. Aliuminio nitridas 24304-00-5 6 - - - - - F 30. Aliuminis ir jo oksidas (kaip Al): - įkvepiamoji frakcija 5 - - - - - - alveolinė frakcija 2 - - - - - Žiūrėti 1 priedo 3 punktą. 31. Aliuminis ir tirpūs jo junginiai (kaip Al) 1 - - - - - - 32. Amilacetatas, tretinis 625-16-1 270 50 540 100 - - - 33. Amilformiatas 638-49-3 - - 10 - - - O 34. Amilacetatas ir jo izomerai, išskyrus pentilacetatą ir tret-amilo acetatą 540 100 810 150 - - - 35. Amilo alkoholis 30899-19-5 10 - - - - - O 36. Amilo bromidas 110-53-2 0,3 - - - - - O 37. Amilo (tretinio) hidroperoksidas 3425-61-4 5 - - - - - O 38. Aminazinas (N-(3 -dimetilaminopropil)- 3-chlorfenotiazinchlorhidatas)  50-53-3 0,3 - - - - - J O 39. 2-aminoetanolis (etanolaminas) 141-43-5 8 3 15 6 - - O 40. 4-amino-3,5,6-trichlorpikolino rūgšties natrio druska 50655-56-6 5 - - - - - - 41. 2-amino-4-nitroanizolis 99-59-2 1 - - - - - O 42. ?alfa-aminoantrachinonas 82-45-1 5 - - - - - - 43. Aminopelargono rūgštis 1120-12-3 8 - - - - - - 44. Aminopirimidinas (2-metil-4-amino-5-etoksimetilpirimidinas) 73-66-5 1 - - - - - - 45. Amofosas (mono- ir diamino fosfatų mišinys) 299-86-5 6 - - - - - F O 46. Amoniakas (bevandenis) 7664-41-7 14 20 36 50 - - 47. Amonio chloridas 12125-02-9 10 - - - - - - 48. Amonio diizopropiltiofosfatas 29918-57-8 10 - - - - - - 49. Amonio sulfamatas 7773-06-0 10 - - - - - - 50. Amonio tiosulfatas 7783-18-8 10 - - - - - - 51. Anabazino bazė (3-/2-piperidil/-piridinas) 494-52-0 0,1 - - - - - O 52. Anabazino hidrochloridas (3-/2-pi peri/-dil/-piridino hidrochloridas) 15251-47-5 0,5 - - - - - - 53. Anabazino sulfatas (3-/2-piperidil/-piridino sulfatas) 18262-71-0 0,1 - - - - - - 54. Analginas (natrio 1-fenil-2,3-dimetil-4-metilaminpirazol-n-5-N-metansulfatas) 68-89-3 0,5 - - - 55. Anglies dioksidas 124-38-9 9000 5000 - - - - Anglies dioksidas dažnai laikomas kaip indikatorius darbo patalpose, kuriose oro teršalai susidaro dėl žmonių buvimo jose. 56. Anglies disulfidas 75-15-0 15 5 25 8 - - R O 57. Anglies monoksidas; 630-08-0 40 35 120 100 - - R Ū jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos, tada 25 20 - - - Specialieji azoto dioksido ir anglies monoksido RD pateikti atsižvelgiant į variklių išmetamose dujose esančių medžiagų, tarp jų ir kancerogenų, bendrą poveikį. Tokiu atveju šios medžiagos naudojamos kaip indikatoriai. Poveikis turi būti priimtinas abiejų reikšmių atveju: anglies monoksido – išmetamųjų dujų iš benziną ir dujas naudojančių variklių, azoto dioksido – išmetamųjų dūmų iš dyzelinį kurą naudojančių variklių. Anglies monoksido ir azoto dioksido bendro poveikio skaičiuoti nereikia. 58. Anglies tetrachloridas 56-23-5 13 2 19 3 - - K O 59. Anilinas 62-53-3 4 1 8 2 - - K M O 60. p-anizidinas (p-aminoanizolas) 104-94-9 1 - - - - - O Ū 61. o-anizidinas 90-04-0 1 - - - - - O 62. Anizolas 100-66-3 10 - - - - - - 63. 9,10-antrachinonas 84-65-1 5 - - - - - - 64. Arsanas (arseno hidridas, arsinas) 7784-42-1 0,05 0,02 - - - - - 65. Arsenas ir jo neorganiniai junginiai, išskyrus arsaną (kaip As) 0,03 - - - - - K Kai kurie duomenys rodo, kad sieros dioksidas gali sustiprinti kancerogenines arseno savybes. Projektuojant naujus objektus ar keičiant senus, reikia stengtis užtikrinti, kad arseno ir jo neorganinių junginių, išskyrus arseno hidridą, poveikis per darbo dieną būtų priimtinas pagal IPRD 0,01 mg/m3 (kaip As). 66. Asbestas (visos atmainos) 0,1 pl/cm3 - - - - K   Asbestas yra šie pluoštiniai silikatai: aktinolitas, amozitas, antofilitas, chrizotilas, krokidolitas, tremolitas (6.6). Plaušelis čia apibrėžiamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis yra 3:1, mažiausias ilgis – 5 µmium (mikrometrai) ir didžiausias plotis – 3 µmium. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu membraninio filtro metodu (6.6). 67. 2 - acetiloksibenzenkarboksirūgštis (acetilsalicilo rūgštis, aspirinas) 50-78-2 0,5 - - - - - - 68. Aviacinis žibalas, varikliams - - - - - - Žiūrėti 1 priedo 2 punktą. 69. Azoto dioksidas; 10102-44-0 4 2 - - 10 5 jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos, tada 2 1 - - - - Ū Specialieji azoto dioksido ir anglies monoksido RD pateikti atsižvelgiant į variklių išmetamose dujose esančių medžiagų, tarp jų ir kancerogenų, bendrą poveikį. Tokiu atveju šios medžiagos naudojamos kaip indikatoriai. Poveikis turi būti priimtinas abiejų reikšmių atveju: anglies monoksido – išmetamųjų dujų iš benziną ir dujas naudojančių variklių, azoto dioksido – išmetamųjų dūmų iš dyzelinį kurą naudojančių variklių. Anglies monoksido ir azoto dioksido bendro poveikio skaičiuoti nereikia. 70. Azoto oksidas 10102-43-9 30 25 60 50 - - 71. Diazoto oksidas (azoto suboksidas) 10024-97-2 180 100 900 500 - - - 72. Bario aliuminatas 12253-23-5 0,1 - - - - - - 73. Bario-aliuminio titanatas 52869-91-7 0,5 - - - - - 74. Baris (tirpieji junginiai, kaip Ba) 0,5 - - - - - 75. Bario feritas 12047-11-9 4 - - - - - 76. Bario hidrofosfatas 10048-98-3 0,5 - - - - - 77. Bario karbonatas 513-77-9 0,5 - - - - - 78. Bario tetratitanatas 12009-31-3 0,5 - - - - - 79. Bario-kalcio titanatas 52869-93-9 0,5 - - - - - 80. Benz(a)pirenas 50-32-8 0,002 - 0,02 - - - K R M J O Benz(a)pireno gali būti kartu su kitais policikliniais aromatiniais angliavandeniliais dūmuose, dulkėse ar rūke, pvz., iš bitumo ir asfalto, bei kai kuriose alyvose ir degimo produktuose. 81. Benzalchloridas 98-87-3 0,5 - - - - - K 82. Benzaldehidas 100-52-7 5 - - - - - - 83. Benzantronas 82-05-3 0,2 - - - - - - 84. p-benzchinonas (1,4-benzchinonas, chinonas) 106-51-4 0,4 0,1 1,3 0,3 - - Ū p-benzchinonas (chinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies. 85. Benzenas (benzolas) 71-43-2 3,25 1 19 6 - - K M O 86. Benzilbutilftalatas 85-68-7 3 - 5 - - - R Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti. 87. Benzilo alkoholis 100-51-6 5 - - - - - O Ū 88. Benzilo chloridas 100-44-7 5 1 11 2 - - K 89. Benzilo nitrilas 100-47-0 - - - - 0,8 - Ū O 90. Benzinas, aviacinis, automobilinis, plačios frakcijos reaktyvinis ir alifatinis, skirtas grandininiams pjūklams - - - - - - Žiūrėti 1 priedo 2 punktą. 91. Benzoilchloridas 98-88-4 5 - - - - - Ū J 92. Benzoksazalonas 59-49-4 1 - - - - - - 93. Benzolsulforūgšties chloranhidridas 98-09-9 1 - - - - - O 94. Benzotrichloridas 98-07-7 0,2 - - - - - K 95. Benzotrifluoridas 98-08-8 100 - - - - - K Ū 96. Berilis ir jo junginiai (kaip Be) 0,002 - - - - - J K 97. Betanalis (fenmedifamas, O-(3-etoksikarbonil-aminofenil)-N-(tolil-3) karbamatas) 13684-63-4 0,5 - - - - - - 98. Bisfenolis A (įkvepiamos dulkės) 80-05-7 10 - - - - - R J 99. Bis-(chlormetil)-benzenas 28347-13-9 1 - - - - - - 100. Bis-(chlormetil)-ksilenas 25640-76-0 1 - - - - - - 101. Bismutas ir neorganiniai jo junginiai 7440-69-9 0,5 - - - - - - 102. Boras amorfinis ir kristalinis 7440-42-8 2 - - - - - - 103. Boro fluoridas 7637-07-2 - - - - 1 - Ū 104. Boro karbidas 12069-32-8 6 - - - - - F 105. Boro nitridai (heksagonalinis ir kubinis) 10043-11-5 6 - - - - - F 106. Boro rūgštis 10043-35-3 10 - - - - - R 107. Bromacetopropilacetatas 20206-80-8 0,5 - - - - - O 108. Bromas 7726-95-6 0,7 0,1 - - - - Ū 109. Brombenzantronas 81-96-9 0,2 - - - - - - 110. Brombenzenas 108-86-1 3 - - - - - - 111. Brombutanas 109-65-9 0,3 - - - - - O 112. Bromfenolis (orto-izomeras) 95-56-7 0,3 - - - - - O 113. Bromfenolis (para-izomeras) 106-41-2 0,3 - - - - - O 114. Bromoformas (tribrommetanas) 75-25-2 5 - - - - - Ū O 115. 2-brompentanas 107-81-3 5 - - - - - O 116. 1,3-butadienas 106-99-0 1 0,5 10 5 - - K M 117. 2-butanolis (antr-butilo alkoholis) 78-92-2 150 50 250 75 - - O 118. 2-metil-2-propanolis (tret-butilo alkoholis) 75-65-0 150 50 250 75 - - O Ū 119. n-butanolis (n-butilo alkoholis) 71-36-3 45 15 - - 90 30 Ū O 120. Butanonas (metiletilketonas) 78-93-3 600 200 900 300 - - - 121. Butilaminas 109-73-9 - - - - 15 5 Ū J O 122. n-butilglicidileteris 2426-08-6 50 10 80 15 - - K M J 123. Butilnitritas 544-16-1 1 - - - - - - 124. Butilo (tretinio) hidroperoksidas 75-91-2 5 - - - - - O 125. Butilo acetatas, visi izomerai 500 100 700 150 - - - 126. Butilo akrilatas 141-32-2 11 2 53 10 - - J 127. Butilo laktatas 138-22-7 30 5 60 10 - - Koncentracijos RD, išreikštas ppm, taip pat taikomas tiems laktatams, kurių konkretus RD šioje higienos normoje nenurodytas. 128. n-butilo metakrilatas 97-88-1 300 50 450 75 - - J 129. 4-aminobenzensulfamidas (sulfanilamidas, tret-butilperoksiacetatas, streptocidas) 63-74-1 1 - - - - - 130. di-tret-butilperoksidas 110-05-4 100 - - - - - O 131. 2-(2-butoksietoksi)etanolis (dietilenglikolio monobutileteris, oksidietanolio monobutileteris) 112-34-5 100 15 200 30 - - - 132. 2-(2-metoksietoksi)etanolis 111-77-3 50,1 10 - - - - R O 133. Cerio (IV) oksidas 1306-38-3 5 - - - - - - 134. Cerio fluoridas 7758-88-5 0,5 - 2,5 - - - - 135. Cezio hidroksidas 21351-79-1 0,3 - - - - - - 136. Chinolinas 91-22-5 0,1 - 0,5 - - - K M Ū 137. 2-chlor-1,3-butadienas (chlorprenas) 126-99-8 3,5 1 18 5 - - K O 138. Chloracetopropilacetatas 13045-16-4 2 - - - - - O 139. Chloralis (trichloracetaldehidas) 75-87-6 5 - - - - - - 140. m-chloranilinas 108-42-9 0,05 - - - - - O 141. p-chloranilinas (4-chloranilinas) 106-47-8 - - - - 0,3 - K J Ū O 142. Chloras 7782-50-5 - - 1,5 0,5 - - Ū 143. Chlorbenzenas (monochlorbenzenas) 108-90-7 23 5 70 15 - - 144. p-chlorbenzilchloridas (a-chlor-4-chlortoluenas) 104-83-6 0,5 - - - - - O 145. p-chlorbenztrichloridas 5216-25-1 0,01 - - - - - K R O 146. p-chlorbenztrifluoridas 98-56-6 20 - - - - - O 147. Chlorbutanas 78-86-4 0,5 - - - - - O 148. Chlorcianas 506-77-4 0,3 0,1 0,8 0,3 - - 149. Chlorcikloheksanas 542-18-7 50 - - - - - 150. Chlordifluormetanas (CFC 22, freonas 22) 75-45-6 1800 500 2500 750 - - 151. Chloretanas (etilo chloridas) 75-00-3 268 100 - - - - K 152. 2-chloretanolis (etileno chlorhidrinas) 107-07-3 - - - - 3,5 1 Ū O Šios medžiagos skystos formos skvarba per odą yra tokia didelė, kad gali sukelti pavojų gyvybei. 153. Chlorfenilizocianatas (p-, m-izomerai) 104-12-1 - - - - 0,5 - Ū J O 154. Chlorofosas (diloksas, diptereksas) 52-68-6 0,5 - - - - - J O 155. o-chlortoluenas 95-49-8 10 - - - - - O 156. p-chlortoluenas 106-43-4 10 - - - - - O 157. Chromas, neorganinio chromo (II) junginiai ir neorganinio chromo (III) junginiai (netirpūs) 2 - - - - - - 158. Chromo (VI) junginiai (kaip Cr) 0,005 - 0,015 - - - J K M R 159. Chrominas 1407-01-8 5 - - - - - - 160. Chromo (VI) trioksidas (chromo rūgšties anhidridas) 1333-82-0 0,005 - 0,015 - - - J K M R 161. Cianamidas 420-04-2 1 0,58 - - - - J O 162. Cianidai ir ciano rūgštis (kaip CN) - - - - 5 - Ū O 163. Cianurchloridas (2,4,6-trichlor-1,3,5-tiazinas) 108-77-0 0,1 - - - - - J O 164. Cianuro rūgštis 108-80-5 0,5 - - - - - O 165. Cikloheksanas 110-82-7 700 200 - - - - - 166. Cikloheksanolis 108-93-0 200 50 300 75 - - - 167. Cikloheksanonas 108-94-1 40,8 10 81,6 20 - - O 168. Cikloheksanonoksimas 100-64-1 10 - - - - - - 169. Cikloheksenas 110-83-8 50 - - - - - - 170. Cikloheksilaminas 108-91-8 20 5 40 10 - - R Ū 171. Cikloheksilamino 3,5-dinitrobenzoatas 5473-16-5 10 - - - - - - 172. p-cikloheksilamino nitrobenzoatas 34067-50-0 10 - - - - - - 173. o-cikloheksilamino nitrobenzoatas 34067-46-4 10 - - - - - 174. m-cikloheksilamino nitrobenzoatas 34139-62-3 10 - - - - - - 175. Cikloheksilkarbamidas (cikloheksilšlapalas) 698-90-8 0,5 - - - - - - 176. Ciklopentadienas 542-92-7 5 - - - - - - 177. p-cimenas (p-metilizopropilbenzenas) 99-87-6 140 25 190 35 - - - 178. Cinebas 12122-67-7 0,5 - - - - - J 179. Cinko fosfidas 1314-84-7 0,1 - - - - - Ū 180. Cinko sulfidas 1314-98-3 5 - - - - - - 181. Cinko chloridas, alveolinė frakcija 7646-85-7 1 - - - - - O Žiūrėti 1 priedo 3 punktą. 182. Cinko oksidas 1314-13-2 5 - - - - - - 183. Cirkonas 14940-68-2 6 - - - - - F 184. Cirkonis 7440-67-7 6 - - - - - 185. Cirkonio (IV) oksidas 1314-23-4 6 - - - - - F 186. Cirkonio karbidas 12070-14-3 6 - - - - - F 187. Cirkonio nitridas 25658-42-8 4 - - - - - F 188. Ciramas 137-30-4 1 - 2 - - - J 189. DDT (p-dichlorfeniltrichloretanas) 50-29-3 0,1 - - - - - K J 190. DDVF (dichlofosas, nuvanas) 62-73-7 0,2 - - - - - J Ū 191. n-decilo alkoholis 112-30-1 10 - - - - - - 192. Dekahidronaftalenas (dekalinas) 91-17-8 100 - - - - - - 193. Dekanai ir kiti aukštesnieji alifatiniai angliavandeniliai 350 - 500 - - - Nurodytas angliavandenilių garų RD. Alifatinių angliavandenilių, turinčių daugiau kaip 12 anglies atomų (tridekano ir aukštesniųjų), sočiųjų garų koncentracija 20°C temperatūroje yra mažesnė kaip 350 mg/m3. Tačiau šie angliavandeniliai gali turėti įtakos higieniniam efektui. Aerozolio (dalelių ar lašelių) formos angliavandeniliams taikomas RD, nurodytas organinėms dulkėms ir rūkui, 5 mg/m3. 194. Denacilas 38363-29-0 2 - - - - - O 195. Dezoksonas-3 (kaip acto rūgštis) 59593-05-4 1 - - - - - - 196. Di-(2-etilheksil) ftalatas (dioktilftalatas) 117-81-7 3 - 5 - - - R Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti. Kaip ir kiti oktilftalatai, di-(2-etilheksil) ftalatas neapibrėžtai vadinamas tiesiog DOF’u. Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHF) dažnai vadinamas di-sec-oktilftalatu, o tai cheminiu požiūriu nėra visiškai teisinga. 197. Diacetono alkoholis 123-42-2 120 25 240 50 - - - 198. Dialilaminas 124-02-7 1 - - - - - O 199. Dialilftalatas 131-17-9 1 - - - - - - 200. Dialilizoftalatas 1087-21-4 0,5 - - - - - 201. Diamindifeniloksidas 101-80-4 5 - - - - - R K M 202. 4,4-diamindifenilsulfidas 139-65-1 1 - - - - - K 203. 1,4-diamindifenilsulfonas 80-08-0 5 - - - - - - 204. Difenilftalatas 84-62-8 3 - 5 - - - Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti. 205. Diboranas 19287-45-7 0,1 - - - - - - 206. Dibrombenzantronas 81-98-1 0,2 - - - - - - 207. 1,2-dibrompropanas 78-75-1 5 - - - - - - 208. Dibutiladipinatas 105-99-7 5 - - - - - O 209. Dibutilfenilfosfatas 2528-36-1 0,1 - - - - - O 210. Dibutilftalatas 84-74-2 3 - 5 - - - R 211. Dibutilketonas 502-56-7 20 - - - - - O 212. Dibutilsebacinatas 109-43-3 10 - - - - - - 213. alfa?, alfa?-?dichlor-alfa?-fluortoluenas 498-67-9 1 - - - - - O 214. 1,3-dichloracetonas 534-07-6 0,05 - - - - - O 215. Dichloracto rūgštis 79-43-6 4 - - - - - - 216. 3,4-dichloranilinas 95-76-1 0,5 - - - - - J O 217. Dichloras (2,3-dichlor-1,4-naftachinonas) 117-80-6 0,5 - - - - - - 218. 2,3-dichlorbutadienas-1,3 1653-19-6 0,1 - - - - - O 219. 3,4-dichlorbutenas-1 64037-54-3 1 - - - - - O 220. 1,3-dichlorbutenas-2 7415-31-8 1 - - - - - O 221. 1,4-dichlorbutenas-2 764-41-0 0,1 - - - - - K O 222. 4,4-dichlordifenilsulfonas 80-07-9 10 - - - - - - 223. 1,1-dichloretanas 75-34-3 412 100 - - - - O 224. 1,2-dichloretanas (etileno dichloridas) 107-06-2 4 1 20 5 - - K O 225. 3,4-dichlorfenilizocianatas 102-36-3 3 - - - - - J O 226. Dichlorfeniltrichlorsilanas (kaip vandenilio chloridas) 27137-85-5 1 - - - - - - 227. Dichlorhidrinas 96-23-1 5 - - - - - K Ū 228. 1,2-dichlorizobutanas 594-37-6 20 - - - - - - 229. 1,3-dichlorizobutilenas 3375-22-2 0,5 - - - - O 230. 3,4-dichlornitrobenzenas 99-54-7 1 - - - - - O 231. 1,2-dichlorbenzenas 95-50-1 122 20 306 50 - - O 232. 1,4-dichlorbenzenas 106-46-7 122 20 306 50 - - K 233. Dichlordifluormetanas (CFC 12, freonas 12) 75-71-8 2500 500 4000 750 - - 234. Dichlorfluormetanas (CFC 21, freonas 21) 75-43-4 - 10 - - - - - 235. 1,2-dichlorpropanas 78-87-5 10 - - - - - - 236. 2,3-dichlorpropilenas 78-88-6 3 - - - - - M 237. ?alfa,?alfa-dichlorpropiono rūgštis 75-99-0 10 - - - - - - 238. Dichlorstirenas 6607-45-0 50 - - - - - - 239. 2,4-dichlortoluenas 95-73-8 10 - - - - - O 240. Diciklobutilidenas 6708-14-1 10 - - - - - O 241. Diciklopentadienas 77-73-6 1 - - - - - K M O 242. Dietanolaminas 111-42-2 15 3 30 6 - - O 243. Dietilaminas 109-89-7 15 5 30 10 - - - 244. Dietilaminoetanolis 100-37-8 10 2 50 10 - - O 245. ??dietilaminetilmerkaptanas 100-38-9 1 - - - - - O 246. Dietilaminoetilmetakrilatas 105-16-8 800 - - - - - J 247. Dietilbenzenas 25340-17-4 10 - - - - - - 248. Dietilentriaminas 111-40-0 4,5 1 10 2 - - J O 249. Dietilftalatas 84-66-2 3 - 5 - - - Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti. 250. Dietilgyvsidabris 627-44-1 0,005 - - - - - - 251. Dietilmaleinatas 141-05-9 1 - - - - - O 252. Dietileteris (eteris) 60-29-7 900 300 1200 400 - - - 253. Dietilperfluoradipinatas 376-50-1 0,1 - - - - - O 254. Dietilperfluorgliutaratas 424-40-8 0,1 - - - - - O 255. Dietiltelūridas 627-54-3 0,0005 - - - - - - 256. Difenilaminas 122-39-4 4 - 12 - - - - 257. Fenilbenzenas (difenilas, bifenilas) 92-52-4 1,3 0,2 2,5 0,4 - - - 258. Difosforo pentoksidas (fosforo rūgšties anhidridas) 1314-56-3 1 - - - - - - 259. Difosforo pentasulfidas 1314-80-3 1 - - - - - - 260. Diglicidilo eteris (DGE) 2238-07-5 - - - - 1,1 0,2 Ū J 261. Diizodecilftalatas 26761-40-0 3 - 5 - - - Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti. 262. Diizopropilaminas 108-18-9 20 5 40 10 - - O 263. 2,6-diizopropilfenilizocianatas 28178-42-9 0,04 0,005 - - 0,08 0,01 Ū J Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD. Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi. 264. N,N-dimetilacetamidas 127-19-5 36 10 72 20 - - R O Garų pavidalu ši medžiaga lengvai skverbiasi per odą. 265. Dimetilaminas 124-40-3 3,8 2 9,4 5 - - - 266. N,N-dimetilanilinas 121-69-7 5 1 10 2 - - K O 267. Dimetildisulfidas 624-92-0 - 1 - - - - IPRD, lygus 1 ppm, taikomas dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano koncentracijų sumai. 268. Dimetileteris 115-10-6 1920 1000 2280 1500 - - - 269. Dimetiletilaminas 598-56-1 6 2 15 5 - - Ū- 270. N,N-dimetilformamidas 68-12-2 15 5 30 10 - - R O Šios medžiagos skystos formos skvarba per odą yra tokia didelė, kad gali sukelti pavojų gyvybei. 271. Dimetilftalatas 131-11-3 3 - 5 - - - Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti. 272. Dimetilsulfidas 75-18-3 - 1 - - - - IPRD, lygus 1 ppm, taikomas dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano koncentracijų sumai. 273. Dimetilsulfoksidas 67-68-5 150 50 500 150 - - O 274. Dinitrobenzenas, visi izomerai 25154-54-5 1 0,15 2 0,3 - - O 275. Dinitrotoluenas 25321-14-6 0,15 - 0,3 - - - K R M O 276. 1,4-dioksanas 123-91-1 35 10 90 25 - - K 277. Disulfiramas 97-77-8 1 - 2 - - - J 278. Dyzelinis automobilinis kuras - - - - - - Žiūrėti 1 priedo 2 punktą. 279. Dulkės: - įkvepiamoji frakcija 10 - - - - - Jei susidaro organinių ir neorganinių dulkių mišinys, organinė dalis negali sudaryti daugiau kaip 5 mg/m3. Jei kurios nors medžiagos dulkių nurodytas atskiras RD, taikomas būtent jis. - alveolinė frakcija 5 - - - - - Žiūrėti 1 priedo 3 punktą. 280. Organinės kilmės dulkės ir rūkas, įkvepiamoji frakcija 5 - - - - - Jei nurodyta kurios nors medžiagos dulkių ir rūko atskiras RD, taikomas būtent jis. 281. Anglies dulkės (įskaitant suodžius) 7782-42-5 3 - - - - - 282. Cemento dulkės: - įkvepiamoji frakcija 10 - - - - - - - alveolinė frakcija 5 - - - - - Žiūrėti 1 priedo 3 punktą. 283. Grafito dulkės 5 - - - - - - 284. Medvilnės dulkės (medvilnės žaliava) 0,5 - - - - - - 285. Kietosios medienos dulkės 5 - - - - - K Įvertinant impregnuoto medžio dulkes, reikia atsižvelgti į junginius, esančius impregnavimo medžiagoje. Tokių junginių, kurių nurodytas RD, kiekis yra įvertinamas analizuojant medžio dulkes arba atliekant skaičiavimus, pagrįstus impregnavimo medžiagos medienoje kiekiu. Jei to kiekio negalima apskaičiuoti, taikomas 0,5 mg/m3 RD. Esant smulkių medžio dulkių poveikiui, ypač baldų pramonėje, yra tam tikra rizika susirgti nosies vėžiu. Įkvepiamoji frakcija; jei kietosios medienos dulkės yra susimaišiusios su kitokiomis medienos dulkėmis, RD taikomas visoms tame mišinyje esančioms dulkėms. 286. Polivinilchlorido (PVC) dulkės: 9002-86-2 - įkvepiamoji frakcija 1 - - - - - RD taikomas PVC dulkėms su priedais ar be jų. - alveolinė frakcija 0,5 - - - - - Žiūrėti 1 priedo 3 punktą. 287. Popieriaus dulkės 2 - - - - Nustatytas popieriaus dulkių, tarp jų cheminių medžiagų, esančių popieriuje ir ant popieriaus, dulkių RD. 288. Reaktoplastiko (termorektyvinio fenoplastiko) dulkės 3 - - - - - RD taikomas sukietintų arba beveik sukietintų, turinčių stiklo pluošto arba jo neturinčių, epoksidinių, akrilatinių, poliuretaninių ar esterinių plastikų, bakelito dulkėms ir pan. Čia įskaitomos ir dulkės iš nekietintos miltelinės epoksi tipo medžiagos ir pan. Tam tikriems pigmentams ir panašiems priedams taikomi atskiri RD. 289. Tekstilės dulkės 1 - - - - - - 290. Epichlorhidrinas 106-89-8 1,9 0,5 4 1 - - J K O 291. Etanolis (etilo alkoholis) 64-17-5 1000 500 1900 1000 - - - 292. Etilakrilatas 140-88-5 21 5 42 10 - - J 293. Etilaminas 75-04-7 9,4 5 13,8 7,5 - - - 294. Etilbenzenas 100-41-4 442 100 884 200 - - O 295. Etilenas 74-85-1 100 - - - - - - 296. Etilencianhidrinas 109-78-4 10 - - - - - - 297. Etil-2-ciankrilatas 7085-85-0 10 2 20 4 - - - 298. Etilendiaminas 107-15-3 25 10 35 15 - - J 299. Etilenglikoldinitratas (nitroglikolis) 628-96-6 0,2 0,03 0,6 0,1 - - O 300. Etilenglikolio izopropileterio acetatas 19234-20-9 60 10 120 20 - - O 301. Etilenglikolio izopropileteris 109-59-1 45 10 90 20 - - O 302. Etilenglikolio metakrilo eteris 868-77-9 20 - - - - - J 303. Etilenglikolio monobutileterio acetatas (butilo glikolio acetatas, 2-butoksietilo acetatas) 112-07-2 70 10 140 20 - - O 304. Etilenglikolio monobutileteris (butilglikolis, 2-butoksietanolis) 111-76-2 50 10 100 20 - - O 305. Etilenglikolio monopropileteris 2807-30-9 45 10 90 20 - - O 306. Etilenglikolis (1,2-etandiolis, glikolis) 107-21-1 25 10 50 20 - - O Šis RD taikomas bendrai garų ir aerozolio koncentracijai. 307. Etileniminas 151-56-4 - - - - 0,02 - Ū R K MO 308. Etilensulfidas 420-12-2 0,1 - - - - - O 309. 2-etilheksenalis 645-62-5 3 - - - - - - 310. 2-etilheksildifenilfosfitas 1241-94-7 0,5 - - - - - O 311. Etilheksilo laktatas 6283-86-9 40 5 80 10 - - Tas pats RD, išreikštas ppm, turi būti taikomas laktatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas. 312. Etilmerkaptanas 75-08-1 1 - - - - - O 313. Etilmerkurfosfatas (kaip Hg) 2440-45-1 0,005 - - - - - O 314. Etilmetakrilatas 97-63-2 250 50 350 75 - - J 315. N-etilmorfolinas 100-74-3 25 5 50 10 - - O 316. N-etil-N-beta??cianetilanilinas 148-87-8 0,1 - - - - - O 317. Etilo acetatas 141-78-6 500 150 - - 1100 300 - 318. Etilo bromidas 74-96-4 5 - - - - - K 319. Etilo laktatas 97-64-3 25 5 50 10 - - Tas pats RD, išreikštas ppm, turi būti taikomas laktatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas. 320. O-etil-O-fenilchlortiofosfatas 38052-05-0 0,5 - - - - - O 321. Etiltoluenas 25550-14-5 50 - - - - - 322. 2-etoksietanolis (etilglikolis, etilenglikolio monoetileteris) 110-80-5 8 2 40 10 - - R O Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 2 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams. 323. 2-etoksietilacetatas (etilglikolio acetatas, etilenglikolio monoetileterio acetatas) 111-15-9 11 2 50 10 - - Ū R O Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 2 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams. 324. Fenilacto rūgšties natrio druska 114-70-5 2 - - - - - - 325. p-fenilendiaminas 106-50-3 0,05 - - - - - J 326. m-fenilendiaminas 108-45-2 0,1 - - - - - M J 327. o-fenilendiaminas 95-54-5 0,5 - - - - - J 328. Fenilizocianatas 103-71-9 0,02 0,005 - - 0,05 0,01 J 329. Fenilmetilkarbamidas (fenilmetilšlapalas) 538-32-9 3 - - - - - - 330. Fenilo glicidilo eteris 122-60-1 60 10 90 15 - - K M J 331. 2-fenilpropenas (alfa?-metilstirenas) 98-83-9 246 50 492 100 - - - 332. Fenoksiacto rūgštis 122-59-8 1 - - - - - O 333. 3-fenoksibenzaldehidas 93-99-2 5 - - - - - - 334. m-fenoksifenolis 713-68-8 1 - - - - - O 335. Fenolis 108-95-2 8 2 16 4 - - O 336. Fenoplastikas (dulkės reaktoplastiko) 9003-35-4 3 - - - - - RD taikomas sukietintų arba beveik sukietintų, turinčių stiklo pluošto arba jų neturinčių, epoksidinių, akrilatinių, poliuretaninių ar esterinių plastikų, bakelito dulkėms ir pan. Čia įskaitomos ir dulkės iš nekietintos miltelinės epoksi tipo medžiagos ir pan. Tam tikriems pigmentams ir panašiems priedams taikomi atskiri RD. 337. Ferochromas (65? chromo mišinys su geležimi) 2 - - - - - F 338. Fluoras 7782-41-4 1,58 1 3,16 2 - - Ū 339. Fluorcirkonatas 7783-64-4 1 - - - - - 340. Fluoridai, išskyrus vandenilio fluoridą, (kaip F) 2,5 - - - - - 341. Formaldehidas 50-00-0 0,6 0,5 - - 1,2 1 Ū J K 342. Formalglikolis (dioksolanas-1,3) 646-06-0 50 - - - - - O 343. Formamidas 75-12-7 20 10 30 15 - - R O 344. Fosfinas (fosfanas, vandenilio fosfidas) 7803-51-2 0,14 0,1 0,28 0,2 - - 345. Baltasis fosforas 12185-10-3 0,03 - - - - - Ū 346. Fosforo chloroksidas 10025-87-3 - - - - 0,05 - Ū O 347. Fosforo pentachloridas 10026-13-8 1 - - - - - 348. Fosforo rūgštis, orto- 7664-38-2 1 - 2 - - - 349. Fosforo tiotrichloridas 3982-91-0 0,5 - - - - - O 350. Fosforo trichloridas 7719-12-2 0,2 - - - - - O 351. Ftalatai 3 - 5 - - - RD galima taikyti šiems ftalatams: benzilbutil-, dibutil-, di-(2-etilheksil-), dimetil-, dibenzil-, dietil-, diizodecil-, dioktilo. Tas pats RD, išreikštas mg/m3, gali būti taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas. 352. Ftalio rūgšties anhidridas 85-44-9 2 - - - - 3 Ū J 353. 2-furaldehidas (furfurolas) 98-01-1 8 2 20 5 - - Ū K O 354. Furanas 110-00-9 0,5 - - - - - J O 355. 2-furankarboninės rūgšties butilo esteris 583-33-5 0,5 - - - - - - 356. Furazolidonas (N-/5-nitro-2-furfuriliden/3-amino-2-oksazolidonas) 67-45-8 0,5 - - - - - - 357. Furfurilo alkoholis 98-00-0 20 5 40 10 - - K Ū O 358. Galantaminas 357-70-0 0,05 - - - - - O 359. Galio oksidas 12653-62-2 3 - - - - - - 360. Geležies oksidas (kaip Fe), alveolinė frakcija 1309-37-1 3,5 - - - - - Žiūrėti 1 priedo 3 punktą. 361. Germanio (IV) chloridas (kaip Ge) 10038-98-9 1 - - - - - - 362. Germanio hidridas (germanas) 7782-65-2 5 - - - - - - 363. Germanio oksidas 1310-53-8 2 - - - - - - 364. Germanis 7440-56-4 2 - - - - - - 365. Glicidolis 556-52-5 5 - - - - - K M R 366. Gliftoras 8065-71-2 0,05 - - - - - - 367. Glutaro aldehidas 111-30-8 - - - - 0,8 0,2 Ū J 368. Granozanas (cerezanas, etilmerkurchloridas) (kaip Hg) 107-27-7 0,005 - - - - - J 369. Gyvsidabrio alkiliniai junginiai (kaip Hg) 0,01 - - - - - O 370. Gyvsidabrio junginiai, išskyrus nurodytus kitur šiame sąraše (kaip Hg) 0,02 - - - - O 371. Gyvsidabris ir dvivalenčiai neorganiniai gyvsidabrio junginiai, įskaitant gyvsidabrio oksidą ir gyvsidabrio chloridą (kaip Hg) 0,02 - - - - - M R Atliekant gyvsidabrio ir jo dvivalenčių neorganinių junginių stebėseną, be orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių būtina atsižvelgti į atitinkamus biologinės stebėsenos metodus. 372. 2-brom-2chlor-1,1,1-trifluoretanas (2-brom-1,1,1-trifluor-2-chloretanas, fluotanas) 151-67-7 40 5 80 10 - - - 373. Heksabrombenzenas 87-82-1 2 - - - - - - 374. Heksachloracetonas 116-16-5 0,5 - - - - - - 375. Heksachloranas 58-89-9 0,1 - - - - - J O 376. Heksachlorbenzenas (HChB, 1,2,3,4,5,6,- eksachlorbenzenas) 118-74-1 0,9 - - - - - K O 377. Heksachlorbutadienas (HChBD, perchlordivinilas) 87-68-3 0,005 - - - - - O 378. Heksachlorciklopentadienas 77-47-4 0,01 - - - - - O 379. Heksachlorofenas (2,2-dihidroksi-3,3,5,5,6,6-heksachlordifenilmetanas) 70-30-4 0,1 - - - - - O Ū 380. Heksachlor-p-ksilenas 68-36-0 10 - - - - - O 381. Heksafluorbenzenas 392-56-3 5 - - - - - - 382. Heksafluorpropilenas 116-15-4 5 - - - - - - 383. Heksametildisilazanas 999-97-3 2 - - - - - - 384. Heksametilendiizocianatas (HDI) 822-06-0 0,03 0,005 - - 0,07 0,01 Ū J Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD. Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi. 385. Heksametilendiaminas 124-09-4 0,1 - - - - - O 386. Heksametileniminas 111-49-9 0,5 - - - - - O 387. Heksametilentetraminas 100-97-0 3 - 5 - - - J 388. Heksanai, išskyrus n-heksaną 700 200 1100 300 - - - 389. n-heksanas 110-54-3 72 20 - - - - R 390. 2-heksanonas (metil-n-butilketonas) 591-78-6 4 1 8 2 - - O 391. Heksileno glikolis 107-41-5 - - - - 120 25 Ū 392. Heksilo bromidas 111-25-1 0,3 - - - - - - 393. Heptanas, visi izomerai (išskyrus n-heptaną) 800 200 1200 300 - - - 394. n-heptanas 142-82-5 2085 500 3128 750 - - - 395. 2-heptanonas (metilamilketonas) 110-43-0 120 25 250 50 - - - 396. 3-heptanonas (etilbutilketonas) 106-35-4 120 25 250 50 - - - 397. n-heptilo alkoholis 111-70-6 10 - - - - - O 398. Hidrazinas ir jo junginiai 302-01-2 0,1 - - - - - K O J 399. Hidrochinonas 123-31-9 0,5 - 1,5 - - - K M J p-benzchinonas (chinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies. 400. 2-hidroksietilakrilatas (etilenglikolio akrilo eteris) 818-61-1 5 1 10 2 - - J O 401. beta?-hidroksietilmerkaptanas 60-24-2 1 - - - - - - 402. Indis ir  neorganiniai jo junginiai (kaip In) 7440-74-6 0,1 - - - - - - 403. Interkordinas (intensainas, karbokromenas) 655-35-6 0,3 - - - - - 404. Išmetamosios dujos (variklių): Specialieji azoto dioksido ir anglies monoksido RD pateikti atsižvelgiant į variklių išmetamose dujose esančių medžiagų, tarp jų ir kancerogenų, bendrą poveikį. Tokiu atveju šios medžiagos naudojamos kaip indikatoriai. Poveikis turi būti priimtinas abiejų reikšmių atveju: anglies monoksido – išmetamųjų dujų iš benziną ir dujas naudojančių variklių, azoto dioksido – išmetamųjų dūmų iš dyzelinį kurą naudojančių variklių. Anglies monoksido ir azoto dioksido higieninio efekto skaičiuoti nereikia. - pagal anglies monoksidą 25 20 - - - - - pagal azoto dioksidą 2 1 - - - - 405. Itrio oksidas 1314-36-9 2 - - - - - - 406. Izoamilo alkoholis 123-51-3 5 - - - - - - 407. Izoamilo bromidas 107-82-4 0,5 - - - - - O 408. Izobutilenas 115-11-7 100 - - - - - - 409. Izobutilmetakrilatas 97-86-9 300 50 450 75 - - J 410. Izobutilo alkoholis 78-83-1 10 - - - - - O 411. Izocianatai - 0,005 - - - 0,01 Ū J RD taikomas tokiems izocianatams: diizopropilfenilo, fenilo (FI), heksametileno (HDI), izoforono (IPDI), metilenbisfenilo (MDI), naftaleno (NDI), tolueno (TDI), trimetilheksametileno (TMDI). Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD. Tas pats RD, išreikštas ppm, taikoma izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi. 412. 3-izociantoluenas 10340-91-7 0,1 - - - - - J O 413. Izoforonas (1,5,5-trimetilcikloheksenonas-3) 78-59-1 - - - - 30 5 K Ū 414. Izoforono diizocianatas (IPDI) 4098-71-9 0,05 0,005 - - 0,09 0,01 J Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD. Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi. 415. Izoftalio rūgštis 121-91-5 0,2 - - - - - J O 416. Izooktilo alkoholis 26952-21-6 50 - - - - - - 417. Izopentanas 78-78-4 3000 1000 - - - - - 418. Izopentilacetatas 123-92-2 270 50 540 100 - - - 419. Izoprenas 78-79-5 40 - - - - - K M - 420. 2-propanolis (izopropanolis, izopropilo alkoholis) 67-63-0 350 150 600 250 - - - 421. Izopropilaminas 75-31-0 12 5 25 10 - - - 422. Izopropilbenzenas (kumenas) 98-82-8 120 25 170 35 - - O 423. Izopropilnitritas 541-42-4 - - - - 1 - Ū 424. Izopropilnitratas 1712-64-7 45 10 70 15 - - - 425. Izosviesto aldehidas 78-84-2 5 - - - - - O 426. Izosviesto rūgšties metilo esteris 547-63-7 10 - - - - - O 427. Izovalerijono aldehidas 590-86-3 10 - - - - - 428. Jodas 7553-56-2 - - - - 1 0,1 Ū 429. Kadmio stearatas 2223-93-0 0,1 - - - - - 430. Kadmis ir jo neorganiniai junginiai (kaip Cd): K - įkvepiamoji frakcija 0,05 - - - - - - alveolinė frakcija 0,01 - - - - - Žiūrėti 1 priedo 3 punktą. 431. Kalcio aliumochromo fosfatas (kaip chromo (VI) oksidas) 59157-64-1 0,01 - - - - - - 432. Kalcio cianamidas 156-62-7 1 - - - - - - 433. Kalcio dihidroksidas (gesintos kalkės) 1305-62-0 5 - - - - - O 434. Kalcio oksidas 1305-78-8 2 - 5 - - - - 435. Kalio chloridas 7447-40-7 5 - - - - - - 436. Kalio karbonatas 584-08-7 2 - - - - - - 437. Kalio nitratas 7757-79-1 5 - - - - - - 438. Kalio silicio fluoridas (kalio heksafluorsilikatas) (kaip F) 16871-90-2 0,2 - - - - - - 439. Kalio sulfatas 7778-80-5 10 - - - - - - 440. Kamparas 76-22-2 3 - - - - - 441. Kaprolaktamas (dulkės + garai) 105-60-2 10 - 40 - - - - 442. Kaprono rūgšties metilo esteris 106-70-7 1 - - - - - O 443. Kaprono rūgštis 142-62-1 5 - - - - - - 444. Karbofosas (malationas, su …