Pastaba. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas. LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2011 m. gruodžio 15 d. Nr. XI-1797 Vilnius (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118; 2005, Nr. 142-5104; 2007, Nr. 55-2124; 2008, Nr. 135-5228; 2009, Nr. 10-352; 2010, Nr. 67-3337; 2011, Nr. 91-4319) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines valstybės energetikos politikos kryptis. 2. Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. 3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Asmuo – valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys. 2. Buitinis energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo, perkantis energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla. 3. Ekstremalioji energetikos padėtis – dėl ekstremaliojo įvykio energetikos sektoriuje susidariusi padėtis, kai yra sutrikęs normalus energijos išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams ir šis tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku prognozuoti ir valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota valstybės institucija ir (ar) savivaldybės administracijos direktorius pagal kompetenciją turi reguliuoti energijos išteklių ar energijos tiekimą energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams. 4. Energetika – valstybės ūkio šaka, apimanti energetikos veiklą. 5. Energetikos įmonė – asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla. 6. Energetikos įrenginiai – techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti. 7. Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. 8. Energetikos objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos tiekimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai. 9. Energetikos sektorius – energetikos sritis, apimanti vieną iš energijos rūšių ar energijos išteklių: elektros energiją, branduolinę energiją, šilumos energiją, vėsumos energiją, atsinaujinančių išteklių energiją ar gamtines dujas, kietąjį kurą, naftą, naftos produktus. 10. Energetikos valstybinė kontrolė ir priežiūra – įgaliotų valstybės institucijų atliekama energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolė ir (ar) priežiūra. 11. Energetikos veikla – ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą. 12. Energija – elektros energija ir (ar) šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Šio įstatymo tikslais energijai priskiriamos ir gamtinės dujos. 13. Energijos ištekliai – gamtiniai ištekliai ir (ar) jų perdirbimo produktai, naudojami energijai gaminti ar transporto sektoriuje. 14. Energijos perdavimas – energijos persiuntimas perdavimo tinklais arba perdavimo sistemomis (magistraliniais dujotiekiais). 15. Energijos skirstymas – energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais arba skirstymo sistemomis (skirstomaisiais dujotiekiais). 16. Energijos tiekimas – energijos pardavimas ir (ar) perpardavimas vartotojams. 17. Energijos tranzitas – energijos ir (ar) energijos išteklių persiuntimas, kai vienoje valstybėje esanti energija ar energijos ištekliai perduodami energijos ar energijos išteklių gavėjui, esančiam kitoje valstybėje, pasinaudojant tarpinės trečiosios šalies (ar trečiųjų šalių) perdavimo tinklais arba perdavimo sistemomis (magistraliniais dujotiekiais). 18. Energijos vartojimo auditas – procedūra, kurios metu nustatomos ir įvertinamos energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams arba bendros energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos, reikalingos teikiant viešąsias ar privačias paslaugas, parenkamos ir ekonomiškai pagrindžiamos energijos išteklių ir (ar) energijos taupymo priemonės ir pateikiama ataskaita energijos vartojimo audito užsakovui. 19. Energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris perka energiją vartojimo tikslams. 20. Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti. 21. Magistralinis naftotiekis (produktotiekis) – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus ir saugyklas arba į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų terminalus ir saugyklas. 22. Reguliuojamoji energetikos veikla (toliau – reguliuojamoji veikla) – energetikos veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos. 23. Savanoriškas susitarimas – viešai skelbiamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir energetikos įmonių susitarimas, kuriame šalys savanoriškai nustato energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir (ar) aplinkos apsaugos tikslus, sudaro tų tikslų pasiekimo grafiką, nustato susitarimo įgyvendinimo stebėsenos ir atskaitomybės reikalavimus. 24. Techninė sauga – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų priemonių ir reikalavimų, kuriais užtikrinamas energetikos objektų ir įrenginių patikimumas ir saugumas, visuma. 25. Tiekimo saugumas – energijos išteklių ir (ar) energijos tiekimo patikimumas ir techninis saugumas. 26. Trečioji šalis – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė. 27. Tretieji asmenys – energijos gamintojai, tiekėjai ir vartotojai, kurie šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja teisę naudotis energijos perdavimo ar skirstymo tinklais energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka. 28. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė. 29. Valstybinės svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės ir katilinės; 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros energijos perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 kubinių metrų ir didesnės gamtinių dujų saugyklos; suskystintų gamtinių dujų importo terminalai ir saugyklos, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 0,5 mlrd. kubinių metrų per metus arba didesnis; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 kubinių metrų ir didesni naftos ir (ar) naftos produktų terminalai ir saugyklos; branduolinės energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarba valstybei pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 30. Vardinė (nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu. 31. Vartotojų energetikos įrenginiai (toliau – vartotojų energetikos įrenginiai) – elektros, šilumos, dujų, naftos produktų energetikos įrenginiai, skirti vartotojų poreikiams tenkinti. 32. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus. 33. Vietiniai energijos ištekliai – Lietuvos Respublikoje esantys energijos ištekliai, išskyrus atvežtinius arba iš jų pagamintus energijos išteklius. ANTRASIS SKIRSNIS ENERGETIKOS VEIKLOS VALDYMAS 3 straipsnis. Bendrieji energetikos veiklos tikslai 1. Bendrieji energetikos veiklos tikslai yra: 1) energijos tiekimo saugumas ir patikimumas; 2) energijos išteklių ir energijos prieinamumas ir pakankamumas; 3) energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas; 4) darni ir tvari energetikos sektoriaus plėtra; 5) neigiamo energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas; 6) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga; 7) sąlygų veiksmingai konkurencijai energetikos sektoriuje sukūrimas ir plėtojimas; 8) vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra. 2. Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojantys įstatymai nustato specialiuosius atskirų energetikos sektorių tikslus ir veiklos reguliavimo principus, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus bendruosius tikslus. 4 straipsnis. Energetikos politikos formavimas ir energetikos veiklos valdymas, reguliavimas, priežiūra ir kontrolė 1. Energetikos politikos kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), tvirtindamas Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir priimdamas įstatymus. 2. Energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija; 2) Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija); 3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija); 4) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija); 5) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija); 6) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija); 7) Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija; 8) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba); 9) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba); 10) savivaldybių institucijos. 3. Priimdamos sprendimus, valstybės ir savivaldybių institucijos, atliekančios energetikos veiklos valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, pagal kompetenciją: 1) užtikrina optimalią valstybės energetikos sektoriaus struktūrą; 2) sudaro teisines prielaidas efektyviai energetikos veiklai; 3) teikia energetikos įmonėms nurodymus užtikrinti energijos išteklių ir energijos tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės reikalavimų laikymąsi; 4) nustato efektyvaus energijos ir energijos išteklių vartojimo reikalavimus; 5) skatina vietinių ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir vartojimą; 6) nustato energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus; 7) užtikrina valstybės politikos vartotojų teisių apsaugos srityje įgyvendinimą energetikos sektoriuje; 8) užtikrina, kad jų priimami sprendimai nesukuria prielaidų nepagrįstai bloginti konkurencijos sąlygas energetikos sektoriuje; 9) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. 5 straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kompetencija 1. Vyriausybė: 1) teikia Seimui tvirtinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją; 2) tvirtina Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir programas; 3) skelbia valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį; 4) priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos; 5) tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles; 6) nustato atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir vartojimo skatinimo tvarką ir sąlygas; 7) Energetikos ministerijos teikimu tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus ir metodikas. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija: 1) bendradarbiauja su užsienio valstybių energetikos institucijomis, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose; 2) nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį tvarką; 3) nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, importo ir eksporto tvarką; 4) nustato energetikos veiklos leidimų išdavimo tvarką; 5) nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką; 6) įstatymų nustatytais atvejais turi teisę įpareigoti energetikos įmonę teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas; 7) nustato elektros energijos, kuri gaminama bendro elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, gamybos ir (ar) vartojimo skatinimo tvarką ir sąlygas; 8) suderinusi su Tarnyba tvirtina su buitiniais vartotojais sudaromų energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, energijos persiuntimo paslaugų sutarčių, naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių standartines sąlygas; 9) nustato atitikties efektyvumo reikalavimams tikrinimo tvarką ir sąlygas; 10) nustato energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarką; 11) užtikrina energijos išteklių tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą; 12) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 6 straipsnis. Energetikos ministerijos kompetencija Energetikos ministerija: 1) formuoja valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą; 2) pagal kompetenciją tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius energijos tiekimo saugumo, energetikos objektų ir įrenginių, vartotojų energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, naudojimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo ir kitus techninius klausimus; 3) rengia Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą ir teikia jį Vyriausybei; 4) rengia Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą; 5) vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais reikalavimais, rengia valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus ir metodikas ir teikia juos Vyriausybei; 6) tvirtina energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles; 7) nustato energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką; 8) tvirtina prekybos naftos produktais taisykles; 9) tvirtina leidimų verstis prekyba naftos produktais išdavimo taisykles; 10) nustato energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimus; 11) kartu su Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato Lietuvos Respublikoje naudojamo kuro ir degalų sudėties ir kokybės reikalavimus; 12) tvirtina valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planus; 13) nustato vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarką ir sąlygas; 14) kartu su Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarką ir sąlygas; 15) nustato energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarką; 16) tvirtina šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato jų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų, kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimo tvarką; 17) nustato asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką ir sąlygas; 18) kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nustato šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų įrenginių efektyvumo reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką; 19) nustato energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarką ir sąlygas, tvirtina šio audito metodikas, taip pat energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo taisykles, organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų atestavimą arba paskiria už tai atsakingą instituciją; 20) nustato savanoriškų susitarimų sudarymo tvarką ir sudaro su energetikos įmonėmis savanoriškus susitarimus; 21) organizuoja keitimąsi patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo srityje tarp valstybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu; 22) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 7 straipsnis. Susisiekimo ministerijos kompetencija Susisiekimo ministerija: 1) rengia energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto objektuose programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą; 2) teikia rekomendacijas ir įgyvendina priemones, didinančias energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą transporto objektuose; 3) kartu su Energetikos ministerija vykdo informavimo ir švietimo veiklą, skatinančią transporto objektuose efektyviai naudoti energijos išteklius ir energiją; 4) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 8 straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 1. Energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Komisija. Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija. 2. Komisija yra biudžetinė įstaiga – valstybės institucija, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir įstaigos pavadinimu. Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Komisija veikia pagal įstatymus ir Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Komisijos vadovas yra Komisijos pirmininkas. Komisija gali būti reorganizuojama ar likviduojama priėmus atitinkamą įstatymą. 3. Komisiją sudaro penki nariai. Komisijos pirmininką ir keturis narius Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Komisijos pirmininkas iš paskirtų Komisijos narių skiria pirmininko pavaduotoją. Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai. Komisijos pirmininkui ar jos nariui, nustojusiam eiti šias pareigas, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Komisijos pirmininkas, jos narys šias pareigas nustojo eiti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais. 4. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Komisijos nariui neleidžiama verstis veikla, nesuderinama su valstybės tarnyba. Komisijos narys negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 5. Komisijos pirmininkas ir jos nariai atleidžiami iš pareigų tik: 1) pasibaigus kadencijai; 2) savo noru; 3) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas; 4) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui; 5) paaiškėjus, kad šiurkščiai pažeidė nustatytų pareigų reikalavimus; 6) pažeidus tarnybinę etiką; 7) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų; 8) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės; 9) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 6. Komisijos narį atleisti iš pareigų prieš terminą Seimui siūlo Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Komisijos narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria kitus asmenis. 7. Komisijos pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimas nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Komisijos pirmininkui ir jos nariams Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis ir kiti įstatymai. Komisijos pirmininkas ir jos nariai už atliktas vienkartines ypač svarbias užduotis gali būti skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. 8. Sprendimą dėl Komisijos pirmininko ir jos narių skatinimo priima Respublikos Prezidentas. 9. Komisija atlieka šias funkcijas: 1) tvirtina reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus; 2) nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas; 3) kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai; 4) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais; 5) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų; 6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą; 7) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą; 8) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi; 9) nustato energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas; 10) teikia siūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms; 11) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją; 12) kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo; 13) prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus; 14) prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai; 15) ne rečiau kaip kartą per metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai; 16) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų; 17) užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis; 18) atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka; 19) skiria šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytas pinigines baudas; 20) pagal kompetenciją taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus; 21) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 10. Komisija, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai ir skaidriai veikia pagal įgaliojimus. Šiuo tikslu: 1) Komisija yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens; 2) Komisijos pirmininkas, jos nariai, Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo. Šis reikalavimas neturi įtakos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis valstybės institucijomis; 3) Komisija priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus metinius biudžeto asignavimus, juos naudodama savarankiškai įgyvendina paskirtą biudžetą ir disponuoja savo pareigoms adekvačiais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais. 11. Komisija atsako už savo nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Komisijos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Komisijos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. 12. Pasibaigus kalendoriniams metams, Komisija per keturis mėnesius parengia praėjusių metų veiklos ataskaitą, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Komisijos finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 13. Komisijos veiklą užtikrina Komisijos administracija. Komisijos administracijos struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir aprašymus tvirtina Komisijos pirmininkas. Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba. 14. Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 15 dalyje numatytos Komisijos pajamos. Komisijos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 15 dalyje nustatytų lėšų nepakanka energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos priežiūrai atlikti, Komisija gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis. 15. Komisijos pajamos ir jų naudojimo tvarka: 1) Komisijos kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos sektorių metines energijos perdavimo ir (ar) skirstymo veiklų pajamas: 1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų; 2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Komisijos pajamos pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas energijos perdavimo ir (arba) skirstymo kainas arba jų dalį; 3) energetikos įmonės, kurios verčiasi energijos perdavimo ir (arba) skirstymo veikla, po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo pervesti į Komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos; 4) asmenims, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis sąnaudomis. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą; 5) Komisija pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka; 6) Komisijos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. 9 straipsnis. Valstybinė energetikos inspekcija 1. Valstybinė energetikos inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę. Energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą. 2. Valstybinė energetikos inspekcija yra įstaiga prie ministerijos. Jos steigėja – Energetikos ministerija. Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Energetikos ministerija. 3. Valstybinė energetikos inspekcija: 1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda atestatus energetikos įrenginiams eksploatuoti, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų; 2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą; 3) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą. Buitiniams vartotojams atitikties patikrinimo paslauga teikiama neatlygintinai; 4) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus buityje, susijusius su energijos vartojimu; 5) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti; 6) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą; 7) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų; 8) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas; 9) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų; 10) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 4. Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. 10 straipsnis. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija atlieka branduolinės energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir valstybinę priežiūrą. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme. 11 straipsnis. Konkurencijos tarybos kompetencija Konkurencijos taryba pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų užtikrinant sąžiningą konkurenciją energetikos sektoriuje. Atlikdama jai pavestas funkcijas, Konkurencijos taryba turi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) ir šiame įstatyme jai nustatytus įgaliojimus. 12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija Tarnyba užtikrina energijos ir (ar) energijos išteklių vartotojų teisių apsaugą, nagrinėja vartotojų skundus ir atlieka kitas jai pavestas funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir šiame įstatyme nustatyta tvarka. 13 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės teritorijoje: 1) pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją organizuoja vartotojų aprūpinimą šilumos energija; 2) išduoda leidimus verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir suskystintomis naftos dujomis, sustabdo šių leidimų galiojimą, panaikina leidimų galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia leidimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; 3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį; 4) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų įgyvendinimą; 5) dalyvauja atliekant taikomuosius mokslo tiriamuosius darbus, rengiant visuomenės informavimo ir švietimo priemones, skatinančias efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius; 6) pagal kompetenciją įgyvendina energijos efektyvumo didinimo priemones. TREČIASIS SKIRSNIS ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTRA 14 straipsnis. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija 1. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (toliau – Strategija) nustato valstybės politikos strategines kryptis energetikos sektoriuje. 2. Strategiją Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. 3. Strategija apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas penkeri metai. Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis. 4. Strategijoje turi būti numatyta: 1) valstybės energetinės nepriklausomybės ir energetikos saugumo priemonės; 2) energijos ar energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės; 3) energijos gamybos pajėgumų poreikis; 4) energetikos sektoriaus struktūros tobulinimo kryptys ir priemonės; 5) energijos išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės; 6) energetikos žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;  7) atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtra; 8) energijos vartojimo efektyvumo priemonės; 9) reikalingos investicijos į energetikos sektorių; 10) energijos išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas; 11) energijos rinkų plėtros priemonės; 12) energetikos valdymo tobulinimo kryptys; 13) energijos kainodaros tobulinimo kryptys; 14) kiti su energetikos plėtra susiję klausimai. 5. Vadovaudamasi Seimo patvirtinta Strategija, Vyriausybė tvirtina Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Vyriausybė užtikrina Strategijos ir Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos suderinamumą. 6. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina penkerių metų Strategijos įgyvendinimo planą ir programas. 7. Strategiją, Strategijos įgyvendinimo planą ir programas pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir kiti Strategijos įgyvendinimo plane ir (ar) programose nurodyti asmenys. 15 straipsnis. Energetikos objektų, įrenginių statyba, plėtra ir rekonstrukcija 1. Energetikos objektai statomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis Strategijos nuostatomis. Energetikos ministerija kartu su Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarką ir sąlygas. Vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis Strategija. Vartotojų energetikos įrenginiai įrengiami Energetikos ministerijos nustatyta tvarka. 2. Energetikos įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios energiją, plėtoja energijos perdavimo, skirstymo įrenginius savo veiklos teritorijoje. 3. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. 4. Vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama. 16 straipsnis. Energetikos veikla 1. Energetikos įmonės vykdo veiklą taip, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką tausojančią energijos gamybą, energijos tiekimą, perdavimą, skirstymą iki perdavimo ar skirstymo sistemos sujungimo su vartotojo sistema vietos, neviršydamos nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės, tiekiančios šilumą daugiabučiams namams, šilumą tiekia namams ir (ar) butams, jeigu vartotojai nepageidauja kitaip. 2. Energetikos įmonės perduoda, skirsto, tiekia energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles. Energetikos įmonės teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais. 3. Energetikos įmonės savo veiklos teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (ar) naudojančius įrenginius prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų ar sistemų. Prijungimo išlaidas pagal nustatytus įkainius, Komisijos nustatyta tvarka įvertinus būtinas prijungimo sąnaudas, padengia gamintojai ir (ar) vartotojai, jeigu įstatymuose nenustatytas išlaidų paskirstymas tarp tinklų (sistemų) operatoriaus ir gamintojo ar vartotojo. Prijungimo darbai atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo ar vartotojo privalomai sudaromą įrenginių prijungimo paslaugos sutartį. 4. Energetikos įmonės, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energijos perdavimo ar skirstymo tinklus ar sistemas, teisės aktų nustatyta tvarka privalo trečiajam asmeniui teikti energijos perdavimo ar skirstymo paslaugas objektyviomis, nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines perdavimo ir skirstymo tinklų ir (ar) sistemų galimybes. 5. Energetikos įmonės, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios bendroje energetikos sistemoje veikiančius energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu ir vykdyti tinklų (sistemos) operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas išduodant licenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. 6. Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys, taip pat su buitiniais vartotojais sudaromos energijos pirkimo–pardavimo sutartys yra viešosios sutartys. Energijos perdavimo ir skirstymo, taip pat energijos tiekimo paslaugos buitiniams vartotojams teikiamos sudarius atitinkamą sutartį pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas standartines sąlygas. Reikalavimai dėl atskirų rūšių energijos tiekimo sutarčių sudarymo nustatomi atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose. 7. Energetikos įmonės, perduodančios ir (ar) skirstančios energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų energetikos įrenginiai atitinka nustatytus įrengimo, eksploatavimo, naudojimo ir techninės saugos reikalavimus. 8. Energetikos įmonės, veikiančios elektros energetikos, šilumos ir (ar) gamtinių dujų sektoriuose, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atlikta energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ir įmonės finansinių ataskaitų auditas ir jo išvados pateiktos Komisijai. 9. Energetikos įmonės dalyvauja rengiant reguliuojamų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo tvarkos ir sąlygų, tarifų nustatymo, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą, naudojimą, saugą ir kitus techninius klausimus, projektus. 10. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja pagal Komisijos nustatytas normas. 17 straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir energijos išteklių kokybė ir sudėtis 1. Energetikos įmonių, vykdančių energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo veiklą, išskyrus elektros energijos ar gamtinių dujų nepriklausomo tiekimo veiklą, veiklos teritorija nurodoma energetikos įmonei išduotoje veiklos licencijoje ar leidime. 2. Vartojama energija ir energijos ištekliai turi atitikti teisės aktų nustatytus energijos ir energijos išteklių kokybės ir sudėties reikalavimus. 18 straipsnis. Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis 1. Žemė energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo įrenginiams, skirtiems įgyvendinti Strategijoje nustatytus tikslus ir priemones bei užtikrinti energetikos sistemos plėtrą, statyti parduodama ar išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų žemės pardavimui ar nuomai aukciono būdu, o įstatymų nustatytais atvejais – be aukciono. 2. Privati žemė energetikos objektams statyti gali būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu nesusitariama, privati žemė įstatymų nustatyta tvarka gali būti paimama visuomenės poreikiams arba įstatymu ar administraciniu aktu nustatomas servitutas. 3. Energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Statybos, želdinimo ir žemės darbai šioje zonoje yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas. KETVIRTASIS SKIRSNIS ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS 19 straipsnis. Energijos kainos 1. Energetikos sektoriuje kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugų ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar kainų reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų reguliavimo principai nustatomi atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose. 2. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. 3. Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos. 20 straipsnis. Energetikos veiklos licencijos, leidimai ir atestatai 1. Licencijuojamos veiklos ir veiklos, kuriai reikalingi leidimai ar atestatai, licencijų ir leidimų ar atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą nustato šis įstatymas, kiti atskirus energetikos sektorius reglamentuojantys įstatymai ir (ar) jų įgyvendinamieji teisės aktai. 2. Asmenims, siekiantiems gauti šiame įstatyme ir (ar) kituose atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus licenciją, leidimą ar atestatą, gali būti taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės ribojimo reikalavimai, jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais ir atitinka būtinumo ir proporcingumo principus. 3. Energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama. Draudžiama vykdyti energetikos veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas. 21 straipsnis. Energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas ir keitimas 1. Asmuo, siekiantis gauti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikia licenciją, leidimą ar atestatą išduodančiai institucijai prašymą išduoti licenciją, leidimą ar atestatą ir teisės aktuose nurodytus dokumentus. Reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar atestatą, nustatomi šiame įstatyme ir (ar) atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose. Licencija, leidimas ar atestatas asmeniui išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti licenciją, leidimą ar atestatą ir visų tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje teisės aktų nustatyta tvarka dienos. 2. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti licenciją, leidimą ar atestatą neatsakoma per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos, leidimo ar atestato išdavimo. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) arba kai yra kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjui apie tai yra pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju licencija, leidimas ar atestatas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos, leidimo ar atestato išdavimo priėmimas. 4. Už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimus energetikos įmonė, turinti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka įspėjama apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais arba licencijos, leidimo ar atestato panaikinimą šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais ir nustatomas laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti nurodyti reguliuojamosios veiklos pažeidimai. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio. 5. Licencijos, leidimo ar atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka sustabdomas, jeigu: 1) išdavus licenciją, leidimą ar atestatą, paaiškėja, kad prašyme išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pateikti klaidingi duomenys, ir po įspėjimo per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį energetikos įmonė nepateikė patikslintų duomenų; 2) energetikos įmonė per kalendorinius metus pažeidžia nustatytas reguliuojamosios veiklos sąlygas ir apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą energetikos įmonė buvo įspėta šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, bet per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį nepašalino nurodytų pažeidimų; 3) energetikos įmonės technologiniai, finansiniai ir (ar) vadybiniai pajėgumai neleidžia vykdyti reguliuojamosios veiklos, apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą ji buvo įspėta šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį nepašalino nurodytų pažeidimų. Energetikos įmonėms, vykdančioms veiklą atskiruose energetikos sektoriuose, keliamus technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų reikalavimus nustato atitinkamus energetikos sektorius reglamentuojantys įstatymai; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, turintis leidimą, ar juridinio asmens, turinčio leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais; 5) energetikos įmonė pateikia prašymą sustabdyti licencijos, leidimo ar atestato galiojimą. 6. Kai energetikos įmonė nustatyta tvarka pateikia dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai pašalinti, licenciją, leidimą ar atestatą išdavusios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų įregistravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje dienos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas. 7. Licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas, jeigu: 1) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar atestato galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per dvylika mėnesių nuo jai išduotos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo datos pažeidžia veiklos, kuriai išduota licencija, leidimas ar atestatas, sąlygas; 2) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar atestato galiojimas sustabdytas, nepašalino reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimų per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį; 3) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar atestato galiojimas sustabdytas, vykdo licencijoje, leidime ar atestate nurodytą veiklą; 4) licenciją, leidimą ar atestatą turintis juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus; 5) energetikos įmonė daugiau kaip trejus metus nevykdo licencijoje, leidime ar atestate nurodytos veiklos; 6) energetikos įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nuosavybės teisę į degalinę perduoda kitiems asmenims arba pasibaigia sutartis, kurios pagrindu buvo naudojamasi degaline, arba nebevykdo veiklos šioje degalinėje; 7) energetikos įmonė pateikė prašymą panaikinti licencijos, leidimo ar atestato galiojimą; 8) fizinis asmuo, turėjęs licenciją, leidimą ar atestatą, miršta. 8. Išduoti licencijos, leidimai ar atestatai gali būti keičiami juos išdavusios institucijos iniciatyva, kai pasikeičia įstatymų nustatyti reikalavimai, taikomi reguliuojamajai veiklai, arba asmens, turinčio licenciją, leidimą ar atestatą, iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje, leidime ar atestate nurodyti asmens duomenys ar teritorija, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla. Pasikeitus licencijoje, leidime ar atestate nurodytiems asmens duomenims ar teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, toks asmuo privalo raštu pranešti licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimų atsiradimo. 9. Licencijos, leidimai ir atestatai išduodami licencijas, leidimus ir atestatus išduodančios institucijos nustatyta elektronine forma, o pareiškėjo prašymu išduodami ir raštu teisės aktų nustatyta forma. 10. Už licencijos, leidimo ar atestato išdavimą ar jų pakeitimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. 11. Valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės institucijos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją kontroliuoja licencijas, leidimus ar atestatus turinčių energetikos įmonių veiklą ir prižiūri, kaip jos laikosi reguliuojamosios veiklos sąlygų. Valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės institucijos privalo nedelsdamos raštu pranešti licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai apie nustatytus energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus. 22 straipsnis. Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai ir reikalavimai atestatų turėtojams 1. Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai yra šių rūšių: 1) elektros įrenginių eksploatavimo; 2) šilumos įrenginių ir turbinų eksploatavimo; 3) gamtinių dujų įrenginių eksploatavimo; 4) suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo; 5) naftos ir naftos produktų įrenginių eksploatavimo. 2. Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Atestatai išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Konkretūs atestatų galiojimo terminai ir jų nustatymo kriterijai, taip pat atestatuose įrašytų duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatomi šiame įstatyme ir Energetikos ministerijos patvirtintose Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėse. 3. Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai išduodami šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus: 1) turi technologinę įrangą, prietaisus ir kitas priemones, reikalingus veiksmams, kurių reikia energetikos įrenginiams eksploatuoti, atlikti; 2) turi technologinius, techninius dokumentus, kuriuose nurodyti eksploatuojamų energetikos įrenginių techniniai duomenys ir rekomenduojamos eksploatavimo procedūros; 3) energetikos darbuotojai, kurie eksploatuos energetikos įrenginius, ir darbų vadovai, kurie vadovaus energetikos įrenginių eksploatavimo darbams, yra reikiamos kvalifikacijos ir yra atestuoti šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatą turintis asmuo privalo laikytis šių sąlygų: 1) teikdamas atestate nurodytas energetikos įrenginių eksploatavimo paslaugas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų; 2) neturi teisės įgalioti kitus asmenis verstis atestatuose nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį; 3) teikti atestatą išdavusiai institucijai informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti; 4) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir reikalavimų. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina atestatų galiojimą, keičia atestatus ir energetikos įrenginių eksploatavimo reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija. 23 straipsnis. Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis 1. Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis yra šių rūšių: 1) leidimas verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis; 2) leidimas verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis. 2. Leidimai verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Leidimuose verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis nurodoma konkreti prekybos vieta (ar vietos). 3. Leidimai verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. 4. Leidimuose verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis įrašytų duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatomi Energetikos ministerijos patvirtintose Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse. 5. Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus: 1) turi Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatytus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius įvykdyti šios veiklos sąlygas; 2) turi avarinę tarnybą arba sutartį su energetikos įmone, teisės aktų nustatyta tvarka turinčia teisę atlikti avarijų (sutrikimų) lokalizavimo ir likvidavimo darbus; 3) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, …