Dėl nacionalinio euro įvedimo plano bei lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo

DĖL NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO BEI LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO BEI LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO 2013 m. birželio 26 d. Nr. 604 Vilnius Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630), 34 ir 50 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1.1. Nacionalinį euro įvedimo planą;

1.2. Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategiją.

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4235);

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 665 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 75-2869);

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 417 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 49-1898);

2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 133-6796).

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Finansų ministras Rimantas Šadžius _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 NACIONALINIS EURO ĮVEDIMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinio euro įvedimo plano (toliau – planas) tikslas – numatyti pagrindinius euro įvedimo Lietuvos Respublikoje principus, būdą, laikotarpius ir priemones, užtikrinančias vartotojų interesų apsaugą, sklandų lito pakeitimą euru ir visuomenės informavimą bei informacijos sklaidą tarptautiniu ir Europos Sąjungos lygiu.

II. Teisiniai pagrindai I. Teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje 4. Euro įvedimo kriterijai ir sprendimų dėl euro įvedimo priėmimo procedūros nustatyti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2012 C 326) ir jos prieduose (toliau – Sutartis). Sutarties 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne rečiau nei kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma Sutarties 139 straipsnyje apibrėžta išlyga (toliau – išlyga), prašymu Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pagal Sutarties 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą rengia pranešimus apie padarytą pažangą, kuriuose įvertinama, ar valstybė narė atitinka ekonominius ir teisinius euro įvedimo kriterijus. Sprendimus dėl išlygos panaikinimo, euro įvedimo datos ir neatšaukiamai nustatyto euro ir nacionalinės valiutos perskaičiavimo kurso priima Europos Sąjungos Taryba, vadovaudamasi Sutarties 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis procedūromis.

5.1. 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 81) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 1103/97), su pakeitimais, padarytais 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2595/2000 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 261);

5.2. 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 111) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 974/98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. liepos 13 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 670/2010 (OL 2010 L 196 p. 1), siekiant sudaryti palankias sąlygas naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms įvesti eurą;

5.3. 1998 m. gruodžio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2866/98 dėl euro ir eurą įsivedančių valstybių narių valiutų perskaičiavimo kursų (toliau – reglamentas (EB) Nr. 2866/98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. liepos 13 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 671/2010 (OL 2007 L 196 p. 4). Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, bus pakeistas reglamentas (EB) Nr. 974/98: jame bus nustatytos euro įvedimo ir grynųjų pinigų pakeitimo Lietuvos Respublikoje datos, nurodyta, ar Lietuvos Respublikoje taikytinas laipsniško išlygos panaikinimo laikotarpis. Neatšaukiamas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus nustatytas Tarybos reglamente, iš dalies keičiančiame reglamentą (EB) Nr. 2866/98.

II. Nacionalinės teisės suderinimas 6. Europos Komisijos ir Europos centrinio banko 2012 m. gegužės mėn. pranešimuose apie konvergenciją nurodyta, kad Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė nėra visiškai suderinta su Sutarties ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto nuostatomis. Juose nurodyti du Europos Sąjungos nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumui keliamų reikalavimų neatitikimai: Lietuvos banko turtas nuosavybės teise turi priklausyti Lietuvos bankui, o Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 51-1243; 2001, Nr. 112-4070) nuostatos turi aiškiai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito veiklos ribas ir ši veikla turi nepažeisti Lietuvos banko nepriklausomo išorės auditoriaus veiklos, kaip numatyta Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 27 straipsnio 1 dalyje. Siekiant Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės visiško suderinamumo su Sutartimi bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto reikalavimais, turės būti pakeisti atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai.

III. Nacionalinės teisės pritaikymas euro įvedimui 7. Lietuvos bankas patikslins parengtą Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektą, kuriame bus numatytos pagrindinės euro įvedimo Lietuvos Respublikoje nuostatos (litų perskaičiavimas į eurus, grynųjų litų keitimas, litų išėmimas iš apyvartos, eurų banknotų ir monetų atvaizdų skelbimas, privalomas kainų litais ir eurais nurodymas ir kita). Šį įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas galės priimti tik tada, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje.

8.1. teisės aktai, kurie galios pasirengimo euro įvedimui laikotarpiu ir reguliuos santykius, susijusius su privalomu kainų litais ir eurais nurodymu, rinkos dalyvių išankstiniu aprūpinimu eurais. Įvedus eurą, šie teisės aktai turėtų netekti galios;

8.2. teisės aktai, kurie galios euro įvedimo metu, grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu ir reguliuos santykius, susijusius su galimų ginčų dėl grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos sprendimu, taip pat darbo ar tarnybos santykius reguliuojantys teisės aktai. Šie teisės aktai turėtų netekti galios pasibaigus grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiui;

8.3. teisės aktai, kurie užtikrins euro, kaip mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės, naudojimą visose Lietuvos ūkio ir privačiose srityse po euro įvedimo dienos. Tai teisės aktai, panaikinantys nustatytus apribojimus naudoti mokėjimui ir atsiskaitymui tik litus, ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekte nurodyti galiojantys tam tikrų ūkio sričių teisės aktai, turintys užtikrinti šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą.

III. EURO ĮVEDIMO koordinavimAS 10. Pagrindinės atsakingos už euro įvedimą institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas. Lietuvos Respublikos pasirengimą euro įvedimui koordinuoja Ministro Pirmininko vadovaujama Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisija (toliau – komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 178 (Žin., 2013, Nr. 23-1120). Šios komisijos nariai yra Ministras Pirmininkas, finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

IV. PAGRINDINIAI EURO ĮVEDIMO Principai, bŪDAS ir LAIKOTARPIAI I. PRINCIPAI 13. Sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumas Lito pakeitimas euru nepažeis sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumo principo. Visi dokumentai su nuorodomis į litus, litą pakeitus euru, galios visą nurodytą jų galiojimo laiką. Vertė litais reikš pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą perskaičiuotą vertę eurais.

II. Euro įvedimo būdas IR LAIKOTARPIAI 19. Atsižvelgiant į valstybės dydį, finansų sistemos struktūrą ir Lietuvos Respublikos valstybės institucijų patirtį, įgytą keičiant pinigus lito įvedimo metu 1993 metais, numatomas euro įvedimo be pereinamojo laikotarpio būdas (euro įvedimo data sutampa su grynųjų pinigų pakeitimo data). Laipsniško išlygos panaikinimo laikotarpio taikyti nenumatoma.

Pasirengimo laikotarpis 6 mėnesiai iki euro įvedimo dienos – Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje.

60 dienų po to, kai Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso – privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pradžia.

Ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki euro įvedimo dienos – išankstinio pirminio eurų monetų paskirstymo bankams pradžia.

Ne vėliau kaip 1 mėnuo iki euro įvedimo dienos – išankstinio pirminio eurų banknotų paskirstymo bankams pradžia.

Ne vėliau kaip 2 savaitės iki euro įvedimo dienos – išankstinio antrinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo bankų klientams pabaiga.

Ne vėliau kaip 1 mėnuo iki euro įvedimo dienos – išankstinio pažintinių eurų monetų rinkinių pardavimo visuomenei už ne didesnę kainą, negu pagal Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą apskaičiuota kaina, pradžia.

Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpis Euro įvedimo diena – neatlygintino litų keitimo į eurus bankuose, akcinės bendrovės Lietuvos pašto nustatytose Lietuvos pašto paslaugų teikimo vietose (toliau – Lietuvos paštas) ir Lietuvos banke pradžia.

15 dienų po euro įvedimo dienos – dviejų valiutų cirkuliacijos laikotarpis (bendros apyvartos laikotarpis).

Laikotarpis, pasibaigus grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiui 60 dienų po euro įvedimo dienos – neatlygintinas grynųjų litų keitimas į eurus Lietuvos pašte.

6 mėnesiai po euro įvedimo dienos – neatlygintinas grynųjų litų (banknotų ir monetų) ir centų keitimas į eurus visuose bankų skyriuose.

6 mėnesiai praėjus pusei metų po euro įvedimo dienos – neatlygintinas grynųjų litų banknotų keitimas į eurus bankų skyriuose, kurių sąrašą nustatys Lietuvos bankas.

1 metai po euro įvedimo dienos – privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpis.

Neribotai – neatlygintinas grynųjų litų keitimas į eurus Lietuvos banke.

III. Euro įvedimo diena 21. Numatoma euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena – tam tikrų metų sausio 1-oji. Ši nuostata priimta įvertinus naujo apskaitos ir mokestinių metų laikotarpio pradžios veiksnį – tai leis išvengti papildomų darbo sąnaudų ir didesnių apskaitos tvarkymo, mokesčių, atlyginimų skaičiavimo litais ir eurais tais pačiais metais klaidų. Atsižvelgta ir į mažesnį ekonominį aktyvumą ir grynųjų pinigų paklausą metų pradžioje – tai lengvins valiutos pakeitimo procesą, mažiau trikdys įprastą ekonominio gyvenimo ritmą. Be to, sausio 1-oji yra palankus simbolinis metas, palengvinsiantis informacinę kampaniją ir padėsiantis visuomenei priimti bendrąją Europos Sąjungos valiutą.

IV. Litų perskaičiavimas į eurus ir apvalinimas 22. Nuo euro įvedimo dienos visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į litus bus laikomos nuorodomis į eurus, o dydžiai, išreikšti litais, perskaičiuojami pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. Neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus nustatytas Europos Sąjungos Tarybos reglamente, iš dalies pakeisiančiame reglamentą (EB) Nr. 2866/98.

V. GRYNŲJŲ EURŲ IR LITŲ BENDROS apyvartos laikotarpis 29. Nuo pat įvedimo dienos euras taps vienintele valiuta, kurią privaloma priimti atsiskaitant, išskyrus apibrėžtą 15 dienų truksiantį grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpį, kurio metu bus galima atsiskaityti ir litų banknotais bei monetomis. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpio trukmė pasiūlyta atsižvelgiant į bankų, prekybos ir paslaugų teikimo įstaigų aprūpinimo eurais ir litų surinkimo techninį pajėgumą, euro įvedimo praktiką euro zonos valstybėse ir Lietuvos Respublikos patirtį, įgytą įvedant litą 1993 metais. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu didžioji litų banknotų ir monetų dalis bus pakeista į eurus arba išleista perkant prekes ar paslaugas.

VI. GRYNŲJŲ Litų keitimas į eurus 31. Grynieji litai į eurus bus keičiami neatlygintinai:

31.1. 6 mėnesius po euro įvedimo dienos visuose bankų skyriuose – litų banknotai bei litų ir centų monetos;

31.2. 6 mėnesius, praėjus pusei metų po euro įvedimo dienos, bankų skyriuose, kurių sąrašą nustatys Lietuvos bankas, – litų banknotai;

31.3. 60 dienų po euro įvedimo dienos Lietuvos pašte – litų banknotai bei litų ir centų monetos;

31.4. neribotą laiką po euro įvedimo dienos – Lietuvos banke.

VII. Kainų nurodymas litais ir eurais 32. Privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpis prasideda po 60 dienų, kai Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso ir tęsiasi vienus metus po euro įvedimo. Kainų litais ir eurais nurodymo formą ir priemones pasirenka prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas. Nurodoma prekės ar paslaugos kaina litais ir eurais, kurią vartotojas turi mokėti, ir Europos Sąjungos Tarybos oficialiai priimtas neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas. Kainos litais ir eurais nurodomos ne tik prekybos ir paslaugų teikimo vietose, bet ir prekių ir paslaugų reklamoje, jeigu joje nurodoma prekių ar paslaugų kaina. Kainų nurodymas litais ir eurais turi būti aiškiai suprantamas, negali būti klaidinantis ar pateikiamas kartu su nereikalinga informacija.

V. Viešasis sektorius I. VERTYBINIŲ POPIERIŲ NOMINALIOSIOS VERTĖS PERSKAIČIAVIMAS 34. Atsižvelgiant į euro zonos valstybių praktiką, pasirinkta Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) nominaliąją vertę pakeisti pagal konkretaus investuotojo turimą vertybinių popierių paketą ir nustatyti naują vieno VVP nominaliąją vertę, lygią 1 euro centui. Visų litais išleistų VVP nominalioji vertė bus pakeičiama konkretaus investuotojo pagal kiekvieną vertybinio popieriaus emisijos atpažinimo kodą kiekvienoje atskiroje sąskaitoje turimų vertybinių popierių bendrąją nominaliąją vertę, padalijant iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso, padauginant iš 100 ir apvalinant iki sveikojo skaičiaus. Gauta reikšmė bus to investuotojo turimų euro cento nominaliosios vertės vertybinių popierių skaičius. Tai techniškai nesudėtingas ir skaidrus būdas: vertybinių popierių vertė mažiausiai paveikiama perskaičiavimo, todėl nereikia papildomų išmokų apvalinimo skirtumams kompensuoti, kurių prireiktų taikant kitus būdus.

II. MOKESČIAI 40. Mokestinių laikotarpių, kurie prasidės nuo euro įvedimo dienos, taip pat tų mokestinių laikotarpių, kurie prasidės iki euro įvedimo dienos, o baigsis po jos, mokesčių deklaracijose mokėtinos (grąžintinos) ir kitos sumos bus nurodomos eurais. Po euro įvedimo dienos mokesčių mokėtojų pateiktose tiek pirminėse, tiek patikslintose mokesčių deklaracijose už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, visi deklaruojami duomenys ir mokėtinos į biudžetą (grąžintinos iš biudžeto) sumos nurodomos litais. Mokesčių deklaracijų, pateiktų litais, galutinį rezultatą (mokėtinas ar grąžintinas) sumas, t. y. mokestines prievoles, kurios vykdomos po euro įvedimo dienos, mokesčių administratorius konvertuoja į eurus. Avansinio pelno mokesčio deklaravimo atveju, jeigu per metus keičiama atsiskaitymo valiuta, turi būti naudojama viena valiuta už visą laikotarpį, t. y. avansinio pelno mokesčio deklaracijos už visą laikotarpį turi būti pildomos ir tikslinamos sumas nurodant litais.

III. APSKAITA IR FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ 45. Ūkio subjektai ir viešojo sektoriaus subjektai nuo euro įvedimo dienos buhalterinę apskaitą tvarkys eurais. Apskaitos dokumentai nuo euro įvedimo dienos turės būti išrašomi sumas nurodant eurais.

IV. INFORMACINIŲ SISTEMŲ PRITAIKYMAS 48. Informacinės sistemos iki euro įvedimo dienos bus pritaikytos duomenims eurais tvarkyti. Rekomenduojama siekti, kad informacines sistemas pritaikant euro įvedimui nebūtų keičiamos esamos informacinių sistemų funkcinės galimybės.

V. STATISTIKOS SUDERINIMAS 57. Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir kitos oficialiąją statistiką tvarkančios valstybės institucijos suderins statistikos tvarkymo procedūras, parengs statistikos duomenų rinkimo, statistinės informacijos rengimo ir sklaidos, kitas statistikos tvarkymo priemones, pasirengs po euro įvedimo statistinę informaciją skelbti eurais, skelbiamas litais išreikštas istorines laiko eilutes perskaičiuos į eurus. Šiame punkte nurodytų veiksmų atlikimą koordinuos Lietuvos statistikos departamentas.

VI. IŠANKSTINIO APMOKĖJIMO ŽENKLAI (TRANSPORTO BILIETAI, PAŠTO ŽENKLAI IR KITA) 58. Keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietai, kuriuose nurodyta bilieto nominalioji vertė litais, galios vienus metus po euro įvedimo dienos, o įsigytų transporto bilietų, kurių nominalioji vertė nurodyta litais, nominalioji vertė bus kompensuojama.

VII. SAVIVALDYBIŲ VEIKLA 61. Savivaldybės turi pasirengti, kad įvedant eurą sklandžiai veiktų jų valdomos sritys, ypač viešojo transporto sritis. Savivaldybių įsteigtos viešąsias paslaugas teikiančios įmonės parengs savo veiklos planus, kuriuose ypač daug dėmesio turės būti skiriama grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu vykdomai veiklai.

VI. LIETUVOS BANKAS I. EURŲ BANKNOTAI IR MONETOS 64. Institucija, atsakinga už tai, kad Lietuvos Respublikoje būtų laiku apsirūpinta eurų banknotais ir monetomis, yra Lietuvos bankas. Pasirengimo laikotarpiu Lietuvos bankas suderins su Europos centriniu banku ir banknotus tiekiančios valstybės nacionaliniu centriniu banku teisinius ir logistinius eurų banknotų įsigijimo klausimus. Su Europos centriniu banku bus pasirašyta eurų banknotų skolinimosi sutartis. Lietuvos Respublikos eurų monetas kaldins uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos monetų kalykla“ (toliau – Lietuvos monetų kalykla). Lietuvos monetų kalykla yra pasirengusi kaldinti lietuviškas eurų ir euro centų monetas, tačiau tai daryti ji galės po to, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje.

II. MOKĖJIMO SISTEMA 74. Nuo euro įvedimo dienos nustos veikti Lietuvos banko realaus laiko mokėjimo sistema LITAS-RLS. Be pertvarkymo į bendros mokėjimų eurais erdvės (toliau – SEPA) reikalavimus atitinkančias mokėjimo sistemas Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistema LITAS-MMS ir Lietuvos centrinės kredito unijos mokėjimo sistema KUBAS galės veikti vykdydamos tarpuskaitas eurais tik vienus metus po euro įvedimo dienos.

III. VALIUTŲ KURSAI 76. Nuo euro įvedimo dienos Lietuvos bankas skelbs Lietuvos Respublikoje Europos centrinio banko nustatytus euro ir pagrindinių užsienio valiutų kursus. Kitų užsienio valiutų ir euro kursus nustatys ir skelbs Lietuvos bankas.

VII. BANKAI 77. Bankai turi visapusiškai pasirengti ir atitinkamai pertvarkyti informacines ir kitas vidaus sistemas, kad galėtų tinkamai informuoti ir aptarnauti savo klientus.

I. LITŲ KEITIMAS 79. Bankai turi būti pasirengę patenkinti juridinių ir fizinių asmenų eurų banknotų ir monetų poreikius. Nuo euro įvedimo dienos bankai klientams išduos tik eurų banknotus ir monetas, jie nebeišduos litų banknotų ir litų ir centų monetų.

II. KLIENTŲ SĄSKAITOS 80. Euro įvedimo dieną indėliai ir kitos pinigų sumos visose klientų sąskaitose kredito ir elektroninių pinigų įstaigose litais neatlygintinai perskaičiuojamos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir laikantis Europos Sąjungos teisės nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų.

III. PALŪKANŲ NORMOS 82. Visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į tarpbankines palūkanų normas VILIBOR (Vilnius Interbank Offered Rate) nuo euro įvedimo dienos bus laikomos nuorodomis į EURIBOR (Euro Interbank Offered Rate), išskyrus vienos nakties paskolų palūkanų normą. Nuorodos į vienos nakties VILIBOR bus laikomos nuorodomis į EONIA (Euro OverNight Index Average). Sutartyse šalys gali numatyti kitaip. Jeigu sutartyse ar kituose dokumentuose numatyta nuoroda į VILIBOR laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam po euro įvedimo dienos, ši palūkanų normų dydžių išraiška bus naudojama iki laikotarpio, kuriam ji apskaičiuota, pabaigos, jeigu šalys nesusitars kitaip.

IV. BANKOMATAI 83. Bankai turi visapusiškai parengti bankomatų tinklo infrastruktūrą eurų banknotams išduoti ir užtikrinti, kad jiems priklausantys bankomatai nuo euro įvedimo dienos būtų pripildyti eurų banknotų. Bankai turi užtikrinti, kad bankomatų išduodamų eurų banknotų nominalų struktūroje dominuotų mažieji nominalai.

VIII. Mažmeninė prekyba IR PASLAUGOS 84. Ūkio subjektai, kurie verčiasi mažmenine prekyba, viešuoju maitinimu, finansinių ir kitų paslaugų teikimu gyventojams, turi išmokyti savo personalą atlikti pinigines operacijas grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu.

IX. VartotojŲ APSAUGA 92. Kainų nurodymas litais ir eurais yra svarbi priemonė, padedanti apsaugoti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo kainas litais perskaičiuojant į eurus.

100.1. Lietuvos statistikos departamentas įprasta tvarka stebės mažmeninių kainų pokyčius ir apie juos informuos visuomenę. Nuo privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pradžios iki euro įvedimo dienos ir dar vieną mėnesį po euro įvedimo kainos bus registruojamos litais ir eurais. Bus rengiama ir atsakingoms valstybės institucijoms bei visuomenei teikiama statistinė informacija apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius, registruojant kainas litais ir eurais ir įvertinant kainų perskaičiavimo iš litų į eurus įtaką bendrajam vartotojų kainų pokyčiui. Nuo privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pradžios iki euro įvedimo dienos ir dar vieną mėnesį po euro įvedimo dienos bus renkami kainų duomenys, rengiama ir teikiama statistinė informacija apie 50 pagrindinių vienarūšių prekių ir paslaugų vidutines mažmenines kainas litais ir eurais ir jų pokyčius, po to dar 5 mėnesius bus rengiama ir teikiama statistinė informacija apie šių prekių ir paslaugų vidutines mažmenines kainas eurais ir jų pokyčius kartą per mėnesį;

100.2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tirs vartotojų bei vartotojų asociacijų, o įstatymų numatytais atvejais – kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir juridinių asmenų skundus ir nustatys vartotojų teisių pažeidimo atvejus, Lietuvos bankas nagrinės vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus dėl finansinių paslaugų, kitų subjektų skundus dėl galimų pažeidimų tirs kompetentingos institucijos pagal joms priskirtą kompetenciją;

100.3. visuomenė bus nuolat informuojama (internetu, spaudoje ir kt.) apie kainų stebėjimo rezultatus ir piktnaudžiavimo atvejus;

100.4. kad būtų užkirstas kelias didelio masto bei nuolatiniams pažeidimams, sistemiškai fiksuojami ir nustatomi dažniausi pažeidimų atvejai, ginčai, susiję su euro įvedimu, skundus nagrinėjančios institucijos kas mėnesį Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teiks ataskaitas apie gautus su euro įvedimu susijusius skundus kartu su pasiūlymais, kokių priemonių siūloma imtis siekiant išvengti panašių atvejų ateityje;

100.5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po plano 100.4 punkte nurodyto termino pabaigos apibendrins minėtame punkte nurodytų institucijų pateiktą informaciją ir pateiks ją Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

100.6. bus savanoriškais pagrindais pasitelkiamas socialinių mokslų studijų krypčių akademinis jaunimas praktinei pagalbai prekybos vietose teikti.

X. VARTOTOJŲ SAUGUMAS 101. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija koordinuoja viešojo saugumo ir elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) klausimus, susijusius su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje.

XI. Visuomenės informavimas 106. Visuomenės informavimas apie numatomą euro įvedimą vykdomas vadovaujantis Strategija. Strategijoje nustatyti visuomenės informavimo apie euro įvedimą principai, atsakingos valstybės institucijos ir įstaigos, kurios kartu su partneriais informuos visuomenę apie bendrąją Europos Sąjungos valiutą eurą ir Lietuvos Respublikos pasirengimą jį įsivesti. Strategijoje nustatyti visuomenės informavimo apie euro įvedimą etapai, pagrindinės informavimo kryptys, tikslinės informavimo grupės ir informacijos skleidėjai.

II. TIKSLAI 3. Įgyvendinant Strategiją, siekiama šių tikslų:

3.1. užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai būtų aiškiai, objektyviai, tiksliai, laiku ir tinkamai informuoti apie euro įvedimą šalyje;

3.2. didinti šalies gyventojų informuotumą apie būsimą Lietuvos Respublikos valiutą eurą ir sumažinti su euro įvedimu siejamus nepagrįstus nuogąstavimus ar nerimą. Atsakingos institucijos turi numatyti ir įgyvendinti priemones, kurios didintų Lietuvos gyventojų finansinį ir ekonominį raštingumą, aiškindamos ekonominius ir finansinius procesus asmens, valstybės ir ES lygmenimis, supažindinti su ekonomine ir pinigų sąjunga ir bendrąja ES valiuta, atskleisti euro įvedimo Lietuvoje įtaką viešiesiems finansams ir ekonomikai;

3.3. padėti Lietuvos Respublikos gyventojams pasirengti euro įvedimui visapusiškai juos informuojant apie praktinius euro įvedimo aspektus: gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, socialinių išmokų perskaičiavimo eurais principus, eurų banknotų ir monetų nominalus, banknotų apsaugos požymius, nacionalinės valiutos keitimo į eurus sąlygas ir kitus aspektus.

III. ESAMA PADĖTIS 4. Esamą padėtį Visuomenės informavimo darbo grupė, sudaryta Lietuvos banko valdybos pirmininko 2013 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V2013/(1.7-260402)02-40, vertina atsižvelgdama į Europos Komisijos užsakymu nuolat (iki kelių kartų per metus) „Eurobarometro“ atliekamas visuomenės nuomonės apklausas. Jose atspindimas naujų ES šalių, dar neįsivedusių euro, gyventojų požiūris į bendrąją ES valiutą ir jos įvedimą minėtose šalyse. Paskutinis „Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas 2013 m. balandį ir paskelbtas tų pačių metų birželį.

IV. TIKSLINĖS GRUPĖS 7. Pagrindinė informavimo pagal Strategiją auditorija – visi Lietuvos gyventojai. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį, išskirtinius informacijos poreikius ir jos sklaidos kanalų prieinamumą, skiriamos šios tikslinės gyventojų grupės:

Lietuvos gyventojai (visi Lietuvoje gyvenantys žmonės, kurie naudojasi pinigais ir kuriuos nacionalinės valiutos pakeitimas paveiks tiesiogiai); žurnalistai; verslininkai, ūkininkai; grynųjų pinigų tvarkytojai (kasininkai ir kiti grynųjų pinigų tvarkytojai); valstybės institucijos ir jų tarnautojai (tiesiogiai su euro įvedimu nesusijusios, tačiau galinčios savo sklaidos kanalais platinti institucijų parengtą informaciją valstybės institucijos ir jų tarnautojai); jaunimas (jauni gyventojai, daugiausia moksleiviai ir studentai); pensinio amžiaus gyventojai; socialinių išmokų gavėjai; neįgalieji (žmonės su klausos, regos ar kitokia negalia); tautinės mažumos (tautinių mažumų atstovai, nuolat gyvenantys Lietuvoje); atokių vietovių ir vienkiemių gyventojai; kitų valstybių gyventojai (valstybių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia verslininkų ir turistų, taip pat kaimyninių valstybių gyventojai); kitose valstybėse gyvenantys Lietuvos piliečiai.

V. INFORMAVIMO VEIKLOS IR KOMUNIKACIJOS ORGANIZAVIMAS I. Institucinė sandara 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 178 „Dėl pasirengimo euro įvedimui Lietuvos Respublikoje veiksmų koordinavimo“ (Žin., 2013, Nr. 23-1120) patvirtino pasirengimo euro įvedimui koordinavimo schemą.

Verslo aplinkos, Vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų, Teisinių klausimų, Visuomenės informavimo, Grynųjų pinigų, Lietuvos atitikties euro įvedimo konvergencijos kriterijams stebėsenos.

Lietuvos banko, Finansų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Ūkio ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos.

II. ATSAKINGŲ INSTITUCIJŲ FUNKCIJOS PAGAL ATSAKOMYBĖS SRITIS 17. Atsakingoms institucijoms pagal kompetenciją priskirtos šios atsakomybės sritys informuojant tikslines grupes:

17.1. Lietuvos bankas: informuoja Lietuvos gyventojus ir (ar) kitas tikslines grupes apie eurų banknotų ir monetų nominalus, banknotų apsaugos požymius, nacionalinės valiutos keitimo į eurus sąlygas; didina finansinį ir ekonominį visuomenės raštingumą; kartu su Finansų ministerija organizuoja ir koordinuoja Visuomenės informavimo darbo grupės veiklą, stebi ir kontroliuoja Strategijos įgyvendinimo priemonių planuose nustatytų priemonių įgyvendinimą, įgyvendina šiuose planuose jam priskirtas priemones; informavimo apie euro įvedimą klausimais glaudžiai bendradarbiauja su šalies finansų įstaigomis; supažindina su eurų apsaugos požymiais ir kita aktualia informacija grynųjų pinigų tvarkytojus – bankų, prekybos įstaigų kasininkus ir kt., organizuoja šios tikslinės grupės atstovams seminarus; bendradarbiauja su Europos centriniu banku euro įvedimo klausimais.

17.2. Finansų ministerija: informuoja Lietuvos gyventojus ir (ar) kitas tikslines grupes apie euro įvedimą, jo įtaką viešiesiems finansams ir šalies ekonomikai; didina finansinį ir ekonominį visuomenės raštingumą; užtikrina informacijos sklaidą per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą ir kitas pavaldžias institucijas; kartu su Lietuvos banku organizuoja ir koordinuoja Visuomenės informavimo darbo grupės darbą, stebi ir kontroliuoja Strategijos įgyvendinimo priemonių planuose nustatytų priemonių įgyvendinimą, įgyvendina šiuose planuose jai priskirtas priemones; glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija, kitų šalių finansų ministerijomis.

17.3. Vyriausybės kanceliarija: informuoja visuomenę apie Ministro Pirmininko ir Vyriausybės sprendimus euro įvedimo klausimais; koordinuoja ir užtikrina tarpinstitucinę informacijos sklaidą ir bendradarbiavimą; koordinuoja ministerijų veiksmus informuojant tautines mažumas.

17.4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: teikia tinkamo turinio ir formos informaciją neįgaliesiems (tarp jų – turintiems specialiųjų poreikių), pensinio amžiaus gyventojams, bedarbiams, motinystės, tėvystės bei kitų socialinių išmokų gavėjams ir kitoms tikslinėms grupėms, priskirtoms jai pagal kompetenciją; užtikrina bendros ir tikslinės informacijos sklaidą per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą („Sodrą“) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitas pavaldžias institucijas: Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitas pavaldžias institucijas ir įstaigas; informuodama apie euro įvedimą bendradarbiauja su šioje srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

17.5. Ūkio ministerija: rengia informaciją, aktualią verslo bendruomenei, investuotojams ir kitoms tikslinėms grupėms, priskirtoms jai pagal kompetenciją; užtikrina bendros ir tikslinės informacijos apie euro įvedimą sklaidą per verslo informacijos centrus, verslo ir turizmo informacijos centrus, verslo inkubatorius, viešąsias įstaigas „Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“ ir kitas pavaldžias institucijas; teikia informaciją verslo asociacijoms, socialiniams partneriams; aktyviai bendradarbiauja su verslininkus vienijančiomis asocijuotomis struktūromis ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis; per Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos apie euro įvedimą informuoja į Lietuvą atvykstančius turistus, verslininkus; užtikrina bendros ir tikslinės informacijos sklaidą per kitas pavaldžias institucijas.

17.6. Žemės ūkio ministerija: rūpinasi žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros, žuvininkystės ūkio srityse veiklą vykdančių asmenų grupių informavimu; užtikrina informacijos sklaidą per Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir kitas pavaldžias įstaigas; siekdama didesnio pagal kompetenciją jai priskirtų tikslinių grupių informavimo apie eurą ir jo įvedimą, aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis žemės ūkio sektoriaus organizacijomis.

17.7. Užsienio reikalų ministerija: per ambasadas, konsulatus užtikrina informacijos apie Lietuvos siekį įsivesti eurą sklaidą užsienio šalyse; teikia bendrą ir tikslinę informaciją užsienio lietuviams ir jų bendruomenėms; informuoja visuomenę Europos integracijos klausimais.

17.8. Švietimo ir mokslo ministerija: pasitelkusi Valstybinį studijų fondą ir kitas pavaldžias įstaigas, bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis, apie euro įvedimą informuoja jaunimą (mokinius, studentus), taip pat mokytojus, dėstytojus, kitus švietimo darbuotojus.

17.9. Vidaus reikalų ministerija: užtikrina bendros ir tikslinės informacijos (įskaitant informaciją migrantams) sklaidą per pavaldžias institucijas; per pavaldžias institucijas informuoja visuomenę, kaip apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo iki ir po euro įvedimo.

17.10. Susisiekimo ministerija: užtikrina, kad Lietuvos gyventojai ir atvykę iš užsienio ar iš šalies išvykstantys asmenys apie euro įvedimą būtų informuojami kelionės bilietų pardavimo ir paslaugų teikimo vietose (oro uostuose, geležinkelio stotyse ir kt.); užtikrina bendros ir tikslinės informacijos apie eurą sklaidą per Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos, akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, akcinę bendrovę Lietuvos paštą (toliau – Lietuvos paštas) ir kitas pavaldžias institucijas.

17.11. Teisingumo ministerija: atsako už tai, kad apie euro įvedimą būtų informuojami asmenys, atliekantys bausmes laisvės atėmimo vietose, probuojamieji ir asmenys, kuriems teikiama antrinė teisinė pagalba; užtikrina bendros ir tikslinės informacijos sklaidą per pavaldžias institucijas.

17.12. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba: rūpinasi visuomenės informavimu apie vartotojų interesų apsaugą keičiant valiutą, ypač apie Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) kodeksą ir Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumą; fiksuoja galimus kainų perskaičiavimo taisyklių pažeidimus ir vykdo pažeidimų prevenciją; prasidėjus privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiui, teikia konsultacijas tinkamo ir aiškaus kainų nurodymo litais ir eurais klausimais.

17.13. Visos atsakingos institucijos pagal kompetenciją užtikrina informacijos pateikimą žiniasklaidai.

III. tarptautinis Bendradarbiavimas 18. Įgyvendindama Strategiją, Lietuvos Respublika glaudžiai bendradarbiauja su ES institucijomis, perima eurą įsivedusių valstybių narių gerąją patirtį.

18.1. Strateginė partnerystė. 2005 m. lapkričio 8 d. Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir Europos Komisija pasirašė Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos partnerystės susitarimą dėl informavimo ir komunikacijos kampanijų dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje organizavimo pagal euro ir Ekonominės ir pinigų sąjungos informacijos ir komunikacijos strategiją (Žin., 2006, Nr. 6-195) (toliau – Partnerystės susitarimas). Jo pagrindu Europos Komisija teikia Lietuvos Respublikai informacinę ir metodinę pagalbą, bendrai organizuoja tam tikras informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos priemones (pavyzdžiui, parodas, seminarus, konferencijas). Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, stiprės įvairių formų bendradarbiavimas su Europos Komisija, įskaitant ir finansinę paramą. Svarbus Lietuvos partneris, padedantis supažindinti visuomenę su eurų banknotais ir monetomis, jų apsaugos požymiais, yra Europos centrinis bankas. Partnerystės susitarimas buvo pratęstas kelis kartus, o galioti nustos praėjus metams po euro įvedimo Lietuvoje.

18.2. Patirties perėmimas. Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai dalyvauja Europos Komisijos Ekonomikos ir finansinių reikalų generalinio direktorato rengiamuose ES valstybių narių finansų ministerijų ir centrinių bankų komunikacijos padalinių vadovų susitikimuose, skirtuose keistis informacija ir gerąja informavimo apie euro įvedimą bei ekonominę ir pinigų sąjungą patirtimi.

Lietuvos banko atstovai dalyvauja Europos centrinių bankų sistemos Komunikacijos komiteto Grynųjų eurų komunikacijos darbo grupėje. Ši grupė koordinuoja visuomenės informavimo apie eurų banknotus ir monetas kampanijų įgyvendinimą valstybėse narėse, numatančiose įsivesti bendrąją ES valiutą, derina skelbtiną informaciją apie eurų banknotus ir monetas, tariasi dėl priemonių, supažindinančių su eurų banknotų ir monetų apsaugos požymiais (lankstinukų, plakatų, informacijos interneto svetainėse), ir bendros grynųjų pinigų tvarkytojų mokymo medžiagos rengimo.

IV. INFORMACIJOS SKLAIDOS PARTNERIAI 19. Įgyvendindamos Strategiją ir siekdamos kuo išsamiau informuoti visuomenę, atsakingos institucijos bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir organizacijomis. Pagrindiniai atsakingų institucijų parengtos informacijos apie euro įvedimą skleidėjai yra šie:

19.1. kitos valstybės ir savivaldybių institucijos (pavyzdžiui, medicinos įstaigos, kariuomenė, savivaldybės, seniūnijos), kurios tiesiogiai su euro įvedimu nesusijusios, tačiau gali savo sklaidos kanalais platinti atsakingų institucijų parengtą informaciją;

19.2. nacionalinė, regioninė ir specializuota žiniasklaida (įskaitant žiniasklaidą užsienio kalbomis), taip pat euro zonos valstybėse narėse gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių įkurtos visuomenės informavimo priemonės. Bendradarbiaudamos su visuomenės informavimo priemonėmis, atsakingos institucijos turi ne tik operatyviai reaguoti į gaunamus žurnalistų paklausimus, bet ir pačios inicijuoti temų įvairiais euro įvedimo klausimais gvildenimą per visuomenės informavimo priemones;

19.3. švietimo įstaigos – pagrindinis jaunimui teikiamos informacijos šaltinis;

19.4. verslininkų, ūkininkų asociacijos, vartotojų ir kitos įvairias interesų grupes vienijančios nevyriausybinės organizacijos, specializuoti informaciniai centrai yra svarbūs tarpininkai teikiant informaciją tikslinėms grupėms ir įgyvendinant konkrečius informavimo projektus;

19.5. Lietuvos pašto paslaugų teikimo vietos;

19.6. bankai – svarbūs informacijos skleidėjai savo klientams (indėlininkams, paskolas paėmusiems žmonėms, keičiantiems litus į eurus ir t. t.);

19.7. prekybos centrai, kitos prekybos ir paslaugų teikimo vietos, kuriose daugelis žmonių pirmą kartą susidurs su naująja valiuta;

19.8. didelės įmonės – galimi su euro įvedimu susijusios informacijos teikimo darbuotojams šaltiniai;

19.9. bibliotekos (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos, mokslo ir studijų institucijų, mokyklų, specialiosios ir kitos bibliotekos) – galimi su euro įvedimu susijusios informacijos teikimo skaitytojams šaltiniai;

19.10. kelionių agentūros, viešbučiai – vieni iš svarbiausių informacijos teikimo į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams šaltinių;

19.11. policija – galimas informacijos apie eurų banknotų ir monetų naudojimą teikimo Lietuvos gyventojams ir svečiams iš užsienio šaltinis;

19.12. visuomenės nuomonės formuotojai (politikai, verslininkai, švietimo, mokslo darbuotojai, meno, pramogų verslo atstovai, aktyviai dalyvaujantys visuomenės gyvenime);

19.13. politinės partijos;

19.14. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Europos informacijos centrai (Europe Direct);

19.15. kitos institucijos, įstaigos ir organizacijos.

V. PAGRINDINIAI INFORMAVIMO KANALAI 20. Informavimo ir komunikacijos veiklai atsakingų institucijų naudojami šie informacijos sklaidos kanalai:

20.1. informavimui apie euro įvedimą skirta interneto svetainė www.euro.lt, kurią administruoja Vyriausybės kanceliarija, atsakingų institucijų ir partnerių interneto svetainės, teminės atsakingų institucijų ir joms pavaldžių įstaigų bei organizacijų, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko interneto svetainių skiltys;

20.2. visuomenės informavimo priemonės (spauda, radijas, televizija, interneto svetainės, socialiniai tinklai);

20.3. lauko reklama;

20.4. visuomenei ir įvairioms tikslinėms grupėms skirti informaciniai renginiai (parodos, seminarai, mokymai, atvirų durų renginiai ir pan.);

20.5. tiesioginis gyventojų informavimas (atsakymai į paklausimus telefonu, el. paštu, informacijos apie eurą siuntimas el. paštu, leidinių platinimas įvairiuose renginiuose ar siunčiant paštu ir pan.);

20.6. atsakingų institucijų asmenų aptarnavimo padaliniai;

20.7. partnerių informaciniai tinklai (bibliotekos, verslo, turizmo, Europos informacijos centrai ir pan.);

20.8. kiti kanalai.

VI. INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ KRYPTYS ir žinių kategorijos 21. Atsižvelgiant į visuomenei teikiamos informacijos pobūdį, perduodamų žinių (svarbiausių naujienų akcentų) įvairovę ir planuojant veiksmingą jų pateikimą reikiamu laiku ir atitinkamam adresatui, skiriamos kelios informavimo apie eurą kryptys ir žinių kategorijos:

21.1. žinios, didinančios finansinį ir ekonominį raštingumą (gyventojams teikiamos žinios, padedančios suvokti pagrindinius ekonomikos dėsningumus, euro įvedimo įtaką šalies viešiesiems finansams bei ekonomikai ir išsklaidyti nepagrįstas baimes ar nerimą dėl būsimos valiutos);

21.2. žinios, susijusios su praktiniais euro įvedimo aspektais (gyventojams teikiama informacija apie prekių ir paslaugų vertę eurais, nacionalinės valiutos (grynaisiais ir negrynaisiais) keitimo į eurus tvarkaraštį, eurų banknotų ir monetų nominalus, jų apsaugos požymius ir kita);

21.3. žinios, susijusios su vartotojų apsauga (gyventojams teikiama informacija apie galimą nesąžiningą praktiką, piktnaudžiavimą perskaičiuojant kainas, aiškinamos kainų kitimo priežastys).

VII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI 23. Atsižvelgiant į planuojamos informavimo veiklos intensyvumą ir temų aktualumą, numatyti 3 Strategijos įgyvendinimo etapai:

23.1. pirmasis etapas – pasirengimo laikotarpis. Jis prasidėjo iškart, kai Lietuvos Respublika 2004 m. gegužės 1 d. tapo ES nare, ir tęsis, iki bus priimtas ES Tarybos sprendimas dėl išlygos laikinai naudoti nacionalinę valiutą Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir euro Lietuvos Respublikoje įvedimo;

23.2. antrasis etapas – pasirengimo valiutos pakeitimui laikotarpis. Jis truks nuo ES Tarybos sprendimo dėl išlygos laikinai naudoti nacionalinę valiutą Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir įvesti eurą Lietuvos Respublikoje priėmimo iki euro įvedimo dienos. Tai intensyviausias informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos kampanijos etapas;

23.3. trečiasis etapas – laikotarpis po euro įvedimo. Jis apims euro įvedimo dieną ir vienus metus po euro įvedimo. (pav.) I. PIRMASIS ETAPAS 24. Šiame Strategijos įgyvendinimo etape yra svarbus visuomenės finansinio ir ekonominio raštingumo didinimas. Atsakingos institucijos pagal kompetenciją įvairiais sklaidos kanalais skleidžia šviečiamąją informaciją apie ekonomikos procesus, ekonominę ir pinigų sąjungą, ES bendrąją valiutą, pasirengimą įvesti eurą ir jo įvedimo įtaką Lietuvos viešiesiems finansams ir ekonomikai, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko konvergencijos ataskaitas, ES Tarybos sprendimą įvesti eurą Lietuvoje ir kt.

II. ANTRASIS ETAPAS 32. Intensyviai vyksta informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos kampanija. Organizuojami euro įvedimui skirti renginiai. Gyventojai supažindinami su euro įvedimo tvarka, euro įvedimo procesą reglamentuojančiais ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, bendrosios valiutos nominalais ir verte, išsamiai pristatomi eurų apsaugos požymiai ir kita. Skelbiami su asocijuotomis verslo struktūromis pasirašyti susitarimai, ypač pabrėžiant ir skatinant sąžiningą kainų dviem valiutomis pateikimą. Be visapusiško visuomenės informavimo, valstybės institucijos pagal kompetenciją rengia ir skleidžia tikslinėms grupėms skirtą informaciją apie eurą.

III. TREČIASIS ETAPAS 39. Užtikrinamas aukštas visuomenės informavimo apie euro įvedimą lygis. Gyventojai visapusiškai informuojami apie litų keitimo į eurus eigą ir rezultatus, tęsiamas informavimas apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius, kitus susijusius aspektus, skelbiami kainų stebėsenos rezultatai. Atliekami visuomenės nuomonės tyrimai siekiant išanalizuoti tikslinių grupių požiūrį į naująją valiutą ir procesus, susijusius su euro įvedimu, taikomos atitinkamos informavimo ir komunikacijos priemonės.

VIII. PAGRINDINIAI Visuomenės INFORMAVIMO IR KOMUNIKACIJOS PRINCIPAI 40. Įgyvendinant Strategiją, atsakingoms institucijoms svarbu laikytis šių visuomenės informavimo principų:

40.1. Atvirumas ir skaidrumas. Atsakingos institucijos turi būti atviros ir prieinamos visiems, kurie domisi euro įvedimu, turi būti visada pasirengusios pagal kompetenciją atsakyti į susijusius su euro įvedimu klausimus ir pateikti visą galimą informaciją.

40.2. Grįžtamasis ryšys. Atsakingos institucijos turi ne tik teikti visuomenei informaciją, bet ir kruopščiai analizuoti bei vertinti, kaip tą informaciją supranta visuomenė, sužinoti jos atsaką.

40.3. Vienbalsiškumas. Atsakingos institucijos turi deramai apsvarstyti, tarpusavyje derinti ir siekti visuomenei teikti vienodą informaciją tiek vadovų, tiek specialistų, bendraujančių su visuomene, lygiu.

40.4. Informacijos kokybė. Atsakingos institucijos teikiamą informaciją turi parengti aiškia, suprantama kalba, pritaikyta kiekvienai tikslinei grupei. Informacija turi būti išsami ir visapusiška.

40.5. Operatyvumas. Atsakingos institucijos turi laiku parengti išsamią informaciją visais su euro įvedimu susijusiais klausimais, galinčiais kilti įgyvendinant Strategiją, ir pasirūpinti, kad informacija pasiektų adresatą.

40.6. Kalbinis aspektas. Informacija turi būti parengta ne tik lietuvių, bet ir Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų (rusų, lenkų ir kt.) kalbomis, taip pat anglų kalba.

40.7. Prieinamumas. Informacija apie eurą turi būti pritaikyta neįgaliesiems, specialiųjų poreikių turintiems asmenims.

40.8. Efektyvumas. Informacija apie eurą ir euro įvedimą turi būti skleidžiama pasitelkiant visuomenės ar atskirų tikslinių grupių atžvilgiu paveikiausias informavimo priemones ir sklaidos kanalus.

IX. FINANSAVIMAS 41. Strategijoje ir jos įgyvendinimo priemonių planuose nustatytos priemonės gali būti finansuojamos:

41.1. Lietuvos banko lėšomis;

41.2. valstybės biudžeto lėšomis;

41.3. Europos Komisijos ir Europos centrinio banko lėšomis.

X. STEBĖSENA IR EFEKTYVUMO VERTINIMAS 43. Visuomenės informavimo apie euro įvedimą efektyvumas priklausys nuo atsakingų institucijų sprendimų, susijusių su nacionalinės valiutos pakeitimo tvarka, taip pat nuo euro įvaizdžio euro zonoje ir euro neįsivedusiose ES valstybėse narėse.

44.1. visuomenės informavimo priemonėmis pateikiamą informaciją (jos kiekybę ir kokybę);

44.2. gyventojų informuotumą apie pasirengimą euro įvedimui Lietuvoje, eurų banknotus ir monetas;

44.3. visuomenės nuomonę apie euro įvedimą Lietuvoje ir nuomonės kitimą, informacijos poreikius;

44.4. gaunamus paklausimus;

44.5. vartotojų, verslininkų asociacijų, kitų nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo mastą informuojant visuomenę apie euro įvedimą Lietuvoje;

44.6. ES institucijų išsakomą nuomonę dėl euro įvedimo Lietuvoje. _________________ Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos 1 priedas „EUROBAROMETRO“ VISUOMENĖS NUOMONĖS TYRIMO REZULTATAI1 Paskutinis „Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas 2013 m. balandį ir paskelbtas tų pačių metų birželį. Šio tyrimo duomenimis, 86 procentai apklaustų Lietuvos gyventojų yra matę eurų banknotus, 54 procentai – juos naudoję. Eurų monetas yra matę 79 procentai, o naudoję – 46 procentai apklaustųjų. 41 procentas respondentų jaučiasi esantys pakankamai informuoti apie eurą, 56 procentai teigia, kad informacijos jiems trūksta. Kaip pageidaujamus informacijos apie euro įvedimą sklaidos kanalus Lietuvos gyventojai nurodo televiziją (61 procentas), internetą (48 procentai), laikraščius ir žurnalus (33 procentai). Iš informavimo kampanijos elementų apklaustiesiems svarbiausias atrodo kainų dviem valiutomis rodymas parduotuvėse (80 procentų) ir komunalinių paslaugų sąskaitose (70 procentų) bei reklama per televiziją (70 procentų).

35 proc. respondentų mano, kad euro įvedimas turės teigiamą įtaką valstybei, 33 procentai – kiekvienam asmeniškai. Neigiamos įtakos tikisi atitinkamai 55 ir 47 procentai respondentų. Apskritai euro įvedimą teigiamai vertina 41 procentas, neigiamai – 55 procentai respondentų. Manančių, kad šalims, kurios jau naudoja šią valiutą, euro įvedimas buvo teigiamas veiksnys, yra 43 procentai, kad neigiamas – 41 procentas.

Didžiausios baimės siejamos su galimais piktnaudžiavimais ir bandymais manipuliuoti kainomis pasinaudojant euro įvedimu (75 procentai). Taip pat nuogąstaujama, kad euro įvedimas gali paskatinti kainų kilimą – taip mano 78 procentai apklaustųjų. __________________ 1 „Eurobarometro“ duomenys: http://ec.europa.eu/public_opinion/topics/euro_en.htm _________________ Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos 2 priedas Visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo pirmojo etapo (iki Europos sąjungos Tarybos sprendimo įvesti eurą Lietuvoje priėmimo) priemonių planas Veikla (renginiai) ir priemonės Aprašymas Data Vykdytojai Bendradarbiavimas su Europos Komisija ir Europos centriniu banku 1. Surengti konferenciją, skirtą Europos Sąjungos (toliau – ES) ir euro zonos ekonomikos tendencijoms, priimtiems ir numatomiems priimti sprendimams, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos patirčiai įvedant ir įvedus eurą aptarti. Renginio globėjas – Ministras Pirmininkas.

2014 m. I ketv.

Vyriausybės kanceliarija, Finansų ministerija, Lietuvos bankas 2. Finansų ir ekonomikos ekspertų paskaitos tikslinėms grupėms.

2013–2014 m.

Lietuvos bankas, Finansų ministerija 3. Kartu su Europos centriniu banku Vilniuje surengti eurui skirtą parodą.

2014 m. gegužė Lietuvos bankas 4. Europos Komisijos ir Europos centrinio banko leidinių, suvenyrų su euro simbolika platinimas Lietuvoje 2013–2014 m. atsakingos institucijos Informacija internete 1. Interneto svetainėje www.euro.lt pateikiama su euro įvedimu ir Lietuvos naryste ES susijusi informacija, skelbiama euro skaičiuoklė. Informaciją parengia ir atnaujina institucijos pagal kompetenciją.

2013–2014 m.

Vyriausybės kanceliarija, Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos bankas, prireikus – kitos atsakingos institucijos 2. Atnaujinama interneto svetainės www.euro.lt rubrika „Dažniausiai užduodami klausimai“ (DUK). Atsakingos institucijos pagal kompetenciją parengia išsamius atsakymus į DUK euro tema. Sąrašas nuolatos atnaujinamas ir papildomas.

2013 m. birželis–liepa atsakingos institucijos 3. Atsakingos institucijos savo ir pavaldžių įstaigų interneto svetainėse skelbia nuorodas į interneto svetainę www.euro.lt ir (ar) sukuria specialias skiltis euro tema.

2013–2014 m.

Atsakingos institucijos 4. Vyriausybė aktyviai vykdo informavimo apie euro įvedimo įtaką Lietuvai ir komunikacijos veiklą socialiniuose tinkluose Twitter, Facebook. Informacija apie eurą skelbiama interneto svetainėse www.lrv.lt ir www.lietuva.lt.

2013–2014 m.

Vyriausybės kanceliarija 5. Sukuriama ir administruojama speciali paskyra socialiniame tinkle Facebook, kurioje skelbiama svarbi informacija, susijusi su euru ir ekonomika, dalijamasi šia tema aktualiais straipsniais, diskutuojama 2014 m. vasaris Lietuvos bankas, Finansų ministerija, prireikus – kitos atsakingos institucijos Vidinė komunikacija institucijose Informacijos apie euro įvedimą sklaidos užtikrinimas institucijose – informacija darbuotojams platinama el. paštu, skelbiama intranete 2013–2014 m. atsakingos institucijos Europos diena, skirta eurui Europos dieną organizuojami atvirų durų dienų renginiai valstybės institucijose ir kitose organizacijose. Informacija apie eurą įvairia forma teikiama renginių dalyviams 2014 m. gegužės 9 d.

Vyriausybės kanceliarija, kitos valdžios ir atsakingos institucijos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, socialiniai partneriai Lietuvos banko Pinigų muziejus – apie eurą 1. Lietuvos banko Pinigų muziejus parengia edukacinę programą „Nuo lietuviško denaro iki lietuviško euro“ (kartu būtų atspausdintas šiai programai skirtas moksleivių pratybų sąsiuvinis, metodinės rekomendacijos mokytojams).

2014 m. kovas Lietuvos bankas 2. Lietuvos banko Pinigų muziejus sukuria testą apie euro istoriją, jo įvedimo euro zonos šalyse aplinkybes, atnaujina politinę, geografinę ir ekonominę informaciją apie euro zonos ir kitas ES valstybes kompiuteriniame terminale „Pasaulio pinigai“ 2014 m. rugpjūtis Lietuvos bankas Atsakymai į gyventojų užklausas Telefonu, el. paštu, priimant gyventojus atsakingose institucijose ir joms pavaldžiose įstaigose, per institucijų ir pavaldžių įstaigų atstovų susitikimus su tikslinėmis grupėmis atsakoma į užklausas ir klausimus apie euro įvedimą 2013–2014 m. atsakingos institucijos Paskaitos, pristatymai tikslinėms grupėms Parengiamas paskaitų apie pinigų ir ekonominę sąjungą, pasirengimą euro įvedimui ciklas, paskaitos pristatomos atsakingų institucijų interneto svetainėse ir pagal tikslinių grupių, švietimo ir kitų įstaigų pageidavimus skaitomos Lietuvos miestuose ir regionuose (gyvai arba transliuojant internetu) 2013–2014 m.

Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Lietuvos savivaldybių asociacija, pagal kompetenciją – kitos atsakingos institucijos, Euro komandos nariai, asociacijos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos Diskusijos 1. Inicijuojamos atsakingų institucijų atstovų diskusijos euro tema su socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis (Trišale taryba ir pan.).

2013–2014 m.

Vyriausybės kanceliarija, Finansų ministerija, Lietuvos bankas, prireikus pagal kompetenciją – kitos institucijos 2. Inicijuojamos diskusijos apie euro įvedimą Valstybės pažangos taryboje, kuri atsakinga už strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimo priežiūrą.

2013 m. III ketv.

Vyriausybės kanceliarija 3. Neformalios diskusijos euro, Lietuvos Respublikos ir ES ekonomikos ir kitais aktualiais klausimais, skirtos akademinei bendruomenei, žiniasklaidos atstovams 2013–2014 m. kartą per ketvirtį Lietuvos bankas, Finansų ministerija, finansų ir ekonomikos ekspertai Informacija šalies, užsienio ir tarptautinei žiniasklaidai 1. Teikiama informacija apie bendrąją ES valiutą, aktualius ES ekonomikos ir finansų klausimus, pasirengimą euro įvedimui Lietuvoje (pranešimų spaudai, komentarų rengimas).

2013–2014 m.

Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, prireikus – kitos atsakingos institucijos 2. Rengiami atsakymai į visuomenės informavimo priemonių paklausimus apie euro įvedimą.

2013–2014 m. atsakingos institucijos (pagal kompetenciją) 3. Bendradarbiaujant su Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos vyriausybių kanceliarijomis, inicijuojamas šių šalių Ministrų Pirmininkų straipsnių ir interviu skelbimas Lietuvos žiniasklaidoje.

2013–2014 m.

Vyriausybės kanceliarija 4. Įvedus Latvijos Respublikoje eurą, dviem grupėms žurnalistų (po 12 žmonių iš nacionalinės žiniasklaidos ir vietinės spaudos) organizuojama kelionė į Latviją suteikiant galimybę susipažinti su euro įvedimo šioje šalyje aplinkybėmis ir papasakojama apie tai Lietuvos auditorijai 2014 m. vasaris–kovas Lietuvos bankas Vaikų ir jaunimo žinių apie eurą gausinimas 1. Esė ir moksleivių piešinių konkursas euro tema.

2013 m. rugsėjis–gruodis Vyriausybės kanceliarija 2. Euro įvedimo įtakos Lietuvai paaiškinimas per Vyriausybės vykdomus projektus „Moksleiviai į Vyriausybę“, „Moksleivių trečiadieniai“.

2013–2014 m.

Vyriausybės kanceliarija 3.Vyresniųjų klasių (9–12 kl.) mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada, įtraukiant euro temą.

2014 m. I ketv.

Švietimo ir mokslo ministerija 4. Vaikų finansinio švietimo savaitės paminėjimas, įvairiuose renginiuose akcentuojant euro temą.

2014 m. I ketv.

Lietuvos bankas, Švietimo ir mokslo ministerija, asociacijos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos 5. Vaikams pritaikytos informacinės-pramoginės-mokomosios knygelės apie eurą 2014 m. I pusmetis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Visuomenės nuomonės apie eurą tyrimas Reguliariai atliekamas visuomenės nuomonės apie euro įvedimą Lietuvoje ir gyventojų informuotumo lygio tyrimas, rezultatai pateikiami Visuomenės informavimo darbo grupės ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijos nariams 2013–2014 m. (keturis kartus per metus) Lietuvos bankas Visuomenės informavimo priemonių stebėsena Stebima ir vertinama visuomenės informavimo priemonių pateikiama informacija apie eurą, ji operatyviai teikiama Visuomenės informavimo darbo grupės nariams 2013–2014 m. atsakingos institucijos Suvenyrų su euro simbolika platinimas Suvenyrai su euro simbolika teikiami konkursų ir viktorinų ekonomikos bei finansų temomis nugalėtojams, projektų partneriams, žiniasklaidos atstovams 2013–2014 m.

Finansų ministerija, Lietuvos bankas Informavimas apie Bendrą mokėjimų eurais erdvę (angl. Single Euro Payments Area – SEPA) 1. Sukuriama interneto svetainė www.sepa.lt, joje skelbiama informacija apie Bendrą mokėjimų eurais erdvę (SEPA), jos įtaką bankų sektoriui, verslui ir privatiems asmenims.

2013 m. II pusmetis Lietuvos bankas 2. Rengiami seminarai ūkio subjektams apie SEPA privalumus 2014 m. balandį ir lapkritį Lietuvos bankas Leidinys, skirtas mitams apie eurą išsklaidyti Leidinys plačiajai visuomenei, kuriame būtų pateikti atsakymai į dažnai užduodamus klausimus dėl sprendimų valdant valstybės finansus, apibūdinamos šių sprendimų sąsajos su euru ar jų nebuvimas 2014 m. gegužė Finansų ministerija, Lietuvos bankas, prireikus – kitos atsakingos institucijos Parengti vi?šųjų pirkimų konkurso sąlygas viešųjų ryšių ir reklamos paslaugoms pirkti Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijoje numatyta, kad konkrečioms informavimo priemonėms įgyvendinti pasitelkiamos viešųjų ryšių ir reklamos agentūros. Jų paslaugas galima įsigyti tik atlikus viešųjų pirkimų procedūras, todėl numatoma parengti tokių paslaugų viešojo pirkimo konkurso sąlygas 2013 m. birželis–rugsėjis Lietuvos bankas ir prireikus – atsakingos institucijos Organizuoti viešųjų pirkimų konkursą viešųjų ryšių ir reklamos paslaugoms pirkti Konkurso metu parenkama viešųjų ryšių ir (ar) reklamos kompanija (įmonė), kuri padėtų organizuoti informavimo apie eurą ir komunikacijos veiklą informavimo kampanijos II etapo metu 2013 m. spalis–2014 m. sausis Lietuvos bankas Parengti išsamų pusmečio (iki euro įvedimo) informavimo apie eurą ir komunikacijos planą Pasitelkus viešųjų ryšių ir (ar) reklamos kompaniją (įmonę) parengiamas išsamus informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos planas, galiosiantis laikotarpiu nuo ES Tarybos sprendimo įvesti eurą Lietuvos Respublikoje priėmimo iki euro įvedimo dienos 2014 m. vasaris–kovas Lietuvos bankas, atsakingos institucijos Informacijos teikimas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijai Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijoje numatyta, kad Visuomenės informavimo darbo grupė kas ketvirtį informaciją apie Strategijos įgyvendinimo priemonių vykdymą pateikia Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijai 2013–2014 m. (kas ketvirtį) Lietuvos bankas _________________ Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos 3 priedas PAGRINDINĖS KOMUNIKACINĖS ŽINUTĖS Atsakingos institucijos koordinuotą visuomenės informavimą vykdo vadovaudamosi tokiomis pagrindinėmis komunikacinėmis žinutėmis:

2003 m. referendume Lietuvos gyventojams vieningai pritarus šalies narystei Europos Sąjungoje, 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublika tapo jos nare. Euro įvedimas yra viena iš stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygų. Į euro zoną Lietuva galės įstoti tik įvykdžiusi konvergencijos (Mastrichto) kriterijus;

Lietuva užsitikrins finansinio stabilumo garantijas. Įstojusi į euro zoną, Lietuva dalyvaus Europos stabilumo mechanizme, kurio paskirtis – užtikrinti finansinį stabilumą euro zonoje. Kiekviena valstybė prie Europos stabilumo mechanizmo prisideda įmokomis pagal ekonomikos pajėgumus. Tai – investicija, užtikrinanti Europos Sąjungos stabilumą. Lietuva, tapusi euro zonos nare, prireikus turėtų galimybę naudotis šiuo šaltiniu.

Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos imsis visų galimų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad prekių ir paslaugų kainos būtų perskaičiuojamos iš litų į eurus ir nurodomos skaidriai. Tam padės Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) kodeksas ir Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumas, pagal kuriuos visuomenė galės lengvai atpažinti sąžiningą verslą, o piktnaudžiavimo atvejai bus viešinami; tikslų ir teisingą darbo užmokesčio, pensijų ir kitų socialinių išmokų perskaičiavimą į eurus užtikrina griežtos ir aiškios apvalinimo taisyklės. Perskaičiuojant į eurus darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines išmokas, turi būti apvalinama gavėjo naudai iki euro cento (tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas) arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus; euro įvedimas negali būti pretekstas didinti mokesčius, rinkliavas, baudas ir kitas įmokas, šie dydžiai perskaičiuojami pagal aiškią aritmetinę apvalinimo taisyklę; santaupos bankuose keičiamos automatiškai ir nemokamai, lėšas litais bankuose ir kitose kredito įstaigose laikantiems gyventojams ir įmonėms nereikės rūpintis jų keitimu – euro įvedimo metu sąskaitose laikomi litai bus automatiškai ir nemokamai pakeisti į eurus pagal nustatytą kursą ir aiškią aritmetinio apvalinimo taisyklę; grynieji litai į eurus bus keičiami nemokamai Lietuvos banke – neribotą laiką, kituose bankuose – pusę metų be apribojimų, dalyje Lietuvos pašto skyrių – 60 dienų nuo euro įvedimo dienos.