DĖL NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO BEI LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

DĖL NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO BEI LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO BEI LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO 2013 m. birželio 26 d. Nr. 604 Vilnius Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630), 34 ir 50 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti pridedamus: 1.1. Nacionalinį euro įvedimo planą; 1.2. Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategiją. 2. Pripažinti netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4235); 2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 665 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 75-2869); 2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 417 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 49-1898); 2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 133-6796). Ministras Pirmininkas                                                                                   Algirdas Butkevičius Finansų ministras                                                                                               Rimantas Šadžius _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 NACIONALINIS EURO ĮVEDIMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinio euro įvedimo plano (toliau – planas) tikslas – numatyti pagrindinius euro įvedimo Lietuvos Respublikoje principus, būdą, laikotarpius ir priemones, užtikrinančias vartotojų interesų apsaugą, sklandų lito pakeitimą euru ir visuomenės informavimą bei informacijos sklaidą tarptautiniu ir Europos Sąjungos lygiu. 2. Planas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių patirtį įvedant eurą, Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu priimtus sprendimus, taip pat į patirtį, įgytą 1993 metais Lietuvos Respublikoje įvedant litą. 3. Rengdamos planą, glaudžiai bendradarbiavo darbo grupės, sudarytos iš Lietuvos Respublikos ministerijų, Lietuvos banko, Vyriausybės įstaigų, socialinių ir ekonominių partnerių ir kitų institucijų atstovų atskiriems euro įvedimo klausimams nagrinėti. Plane numatyti pagrindiniai euro įvedimo principai ir elementai, pasirengimas šiam procesui, nurodytos atskirų sektorių atsakomybės sritys ir vartotojų apsaugos priemonės. II. Teisiniai pagrindai I. Teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje 4. Euro įvedimo kriterijai ir sprendimų dėl euro įvedimo priėmimo procedūros nustatyti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2012 C 326) ir jos prieduose (toliau – Sutartis). Sutarties 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne rečiau nei kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma Sutarties 139 straipsnyje apibrėžta išlyga (toliau – išlyga), prašymu Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pagal Sutarties 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą rengia pranešimus apie padarytą pažangą, kuriuose įvertinama, ar valstybė narė atitinka ekonominius ir teisinius euro įvedimo kriterijus. Sprendimus dėl išlygos panaikinimo, euro įvedimo datos ir neatšaukiamai nustatyto euro ir nacionalinės valiutos perskaičiavimo kurso priima Europos Sąjungos Taryba, vadovaudamasi Sutarties 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis procedūromis. 5. Euro įvedimas ir jo naudojimas euro zonos valstybėse narėse reguliuojamas šiais Europos Sąjungos Tarybos reglamentais: 5.1. 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 81) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 1103/97), su pakeitimais, padarytais 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2595/2000 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 261); 5.2. 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 111) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 974/98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. liepos 13 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 670/2010 (OL 2010 L 196 p. 1), siekiant sudaryti palankias sąlygas naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms įvesti eurą; 5.3. 1998 m. gruodžio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2866/98 dėl euro ir eurą įsivedančių valstybių narių valiutų perskaičiavimo kursų (toliau – reglamentas (EB) Nr. 2866/98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. liepos 13 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 671/2010 (OL 2007 L 196 p. 4). Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, bus pakeistas reglamentas (EB) Nr. 974/98: jame bus nustatytos euro įvedimo ir grynųjų pinigų pakeitimo Lietuvos Respublikoje datos, nurodyta, ar Lietuvos Respublikoje taikytinas laipsniško išlygos panaikinimo laikotarpis. Neatšaukiamas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus nustatytas Tarybos reglamente, iš dalies keičiančiame reglamentą (EB) Nr. 2866/98. II. Nacionalinės teisės suderinimas 6. Europos Komisijos ir Europos centrinio banko 2012 m. gegužės mėn. pranešimuose apie konvergenciją nurodyta, kad Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė nėra visiškai suderinta su Sutarties ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto nuostatomis. Juose nurodyti du Europos Sąjungos nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumui keliamų reikalavimų neatitikimai: Lietuvos banko turtas nuosavybės teise turi priklausyti Lietuvos bankui, o Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 51-1243; 2001, Nr. 112-4070) nuostatos turi aiškiai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito veiklos ribas ir ši veikla turi nepažeisti Lietuvos banko nepriklausomo išorės auditoriaus veiklos, kaip numatyta Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 27 straipsnio 1 dalyje. Siekiant Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės visiško suderinamumo su Sutartimi bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto reikalavimais, turės būti pakeisti atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai. III. Nacionalinės teisės pritaikymas euro įvedimui 7. Lietuvos bankas patikslins parengtą Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektą, kuriame bus numatytos pagrindinės euro įvedimo Lietuvos Respublikoje nuostatos (litų perskaičiavimas į eurus, grynųjų litų keitimas, litų išėmimas iš apyvartos, eurų banknotų ir monetų atvaizdų skelbimas, privalomas kainų litais ir eurais nurodymas ir kita). Šį įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas galės priimti tik tada, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje. 8. Valstybės institucijos privalo iki 2013 m. rugsėjo 1 d. įvertinti, kokius teisės aktus būtina priimti iki euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, ir likus mažiausiai metams iki euro įvedimo dienos, įvertinti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti iki euro įvedimo dienos. Naujų teisės aktų projektai ir galiojančių teisės aktų pakeitimo projektai turi būti pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki euro įvedimo dienos ir priimti ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Šie teisės aktai skirstomi į grupes: 8.1. teisės aktai, kurie galios pasirengimo euro įvedimui laikotarpiu ir reguliuos santykius, susijusius su privalomu kainų litais ir eurais nurodymu, rinkos dalyvių išankstiniu aprūpinimu eurais. Įvedus eurą, šie teisės aktai turėtų netekti galios; 8.2. teisės aktai, kurie galios euro įvedimo metu, grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu ir reguliuos santykius, susijusius su galimų ginčų dėl grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos sprendimu, taip pat darbo ar tarnybos santykius reguliuojantys teisės aktai. Šie teisės aktai turėtų netekti galios pasibaigus grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiui; 8.3. teisės aktai, kurie užtikrins euro, kaip mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės, naudojimą visose Lietuvos ūkio ir privačiose srityse po euro įvedimo dienos. Tai teisės aktai, panaikinantys nustatytus apribojimus naudoti mokėjimui ir atsiskaitymui tik litus, ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekte nurodyti galiojantys tam tikrų ūkio sričių teisės aktai, turintys užtikrinti šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą. 9. Techniniai teisės aktų pakeitimai (nuorodų į litus keitimas nuorodomis į eurus) bus atliekami po euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. III. EURO ĮVEDIMO koordinavimAS 10. Pagrindinės atsakingos už euro įvedimą institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas. Lietuvos Respublikos pasirengimą euro įvedimui koordinuoja Ministro Pirmininko vadovaujama Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisija (toliau – komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 178 (Žin., 2013, Nr. 23-1120). Šios komisijos nariai yra Ministras Pirmininkas, finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas. 11. Sudarytos 7 darbo grupės atskiriems klausimams dėl euro įvedimo nagrinėti: Darbo grupė euro įvedimo veiksmams koordinuoti; Grynųjų pinigų darbo grupė; Visuomenės informavimo darbo grupė; Vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų darbo grupė; Verslo aplinkos darbo grupė; Teisinių klausimų darbo grupė; Lietuvos atitikties euro įvedimo konvergencijos kriterijams stebėsenos darbo grupė. Darbo grupėse dirba ministerijų, Lietuvos banko, Vyriausybės įstaigų, socialinių ir ekonominių partnerių ir kitų institucijų atstovai. 12. Planas yra pagrindinė praktinio pasirengimo euro įvedimui koordinavimo priemonė. Vadovaudamosi jo nuostatomis, valstybės institucijos planuoja ir vykdo būtinus praktinio pasirengimo euro įvedimui darbus, kurie bus išdėstyti Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plane ir valstybės institucijų patvirtintuose priemonių, susijusių su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje, planuose. IV. PAGRINDINIAI EURO ĮVEDIMO Principai, bŪDAS ir LAIKOTARPIAI I. PRINCIPAI 13. Sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumas Lito pakeitimas euru nepažeis sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumo principo. Visi dokumentai su nuorodomis į litus, litą pakeitus euru, galios visą nurodytą jų galiojimo laiką. Vertė litais reikš pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą perskaičiuotą vertę eurais. 14. Litų perskaičiavimo į eurus tvarkos principas Kainos, euro įvedimo metu litais išreikštos pinigų sumos, grynieji pinigai keitimo metu bus perskaičiuojami į eurus ir apvalinimas atliekamas pagal reglamento (EB) Nr. 1103/97 nuostatas: perskaičiuojant litus į eurus, bus taikomas Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas, kurį sudarys 6 reikšminiai skaitmenys. 15. Vartotojų apsauga Euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų. Bus imtasi visų priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas, darbo užmokestį, pensijas, socialines išmokas ir kita. 16. Vartotojų saugumas Vartotojai turi būti apsaugoti nuo galimų pažeidimų ir nusikalstamų veikų, susijusių su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje. Visuomenė ir grynųjų pinigų tvarkytojai bus informuojami apie naujuosius pinigus, jų apsaugos ir atskyrimo požymius, bus vykdomi praktiniai mokymai siekiant išmokti atpažinti naująją valiutą. 17. Ūkio subjektų pasirengimas Ūkio subjektai (fiziniai ar juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę komercinę veiklą) patys atsako už savo organizacinį ir techninį pasirengimą euro įvedimui, įskaitant jų administruojamų informacinių sistemų pritaikymą. 18. Euro įvedimo išlaidos Lietuvos Respublikos pasirengimo įvesti eurą išlaidos, susijusios su eurų monetų kaldinimu, litų banknotų ir monetų pakeitimu į eurų banknotus ir monetas, mokėjimo sistemos pertvarkymu, ir kitos panašios Lietuvos banko išlaidos bus dengiamos iš Lietuvos banko lėšų. Valstybės institucijų išlaidos, susijusios su euro įvedimu, bus dengiamos iš šių institucijų asignavimų. Ūkio subjektų išlaidos, susijusios su euro įvedimu, nebus apmokamos. II. Euro įvedimo būdas IR LAIKOTARPIAI 19. Atsižvelgiant į valstybės dydį, finansų sistemos struktūrą ir Lietuvos Respublikos valstybės institucijų patirtį, įgytą keičiant pinigus lito įvedimo metu 1993 metais, numatomas euro įvedimo be pereinamojo laikotarpio būdas (euro įvedimo data sutampa su grynųjų pinigų pakeitimo data). Laipsniško išlygos panaikinimo laikotarpio taikyti nenumatoma. 20. Pagrindiniai euro įvedimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiai: Pasirengimo laikotarpis 6 mėnesiai iki euro įvedimo dienos – Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje. 60 dienų po to, kai Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso – privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pradžia. Ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki euro įvedimo dienos – išankstinio pirminio eurų monetų paskirstymo bankams pradžia. Ne vėliau kaip 1 mėnuo iki euro įvedimo dienos – išankstinio pirminio eurų banknotų paskirstymo bankams pradžia. Ne vėliau kaip 2 savaitės iki euro įvedimo dienos – išankstinio antrinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo bankų klientams pabaiga. Ne vėliau kaip 1 mėnuo iki euro įvedimo dienos – išankstinio pažintinių eurų monetų rinkinių pardavimo visuomenei už ne didesnę kainą, negu pagal Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą apskaičiuota kaina, pradžia. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpis Euro įvedimo diena – neatlygintino litų keitimo į eurus bankuose, akcinės bendrovės Lietuvos pašto nustatytose Lietuvos pašto paslaugų teikimo vietose (toliau – Lietuvos paštas) ir Lietuvos banke pradžia. 15 dienų po euro įvedimo dienos – dviejų valiutų cirkuliacijos laikotarpis (bendros apyvartos laikotarpis). Laikotarpis, pasibaigus grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiui 60 dienų po euro įvedimo dienos – neatlygintinas grynųjų litų keitimas į eurus Lietuvos pašte. 6 mėnesiai po euro įvedimo dienos – neatlygintinas grynųjų litų (banknotų ir monetų) ir centų keitimas į eurus visuose bankų skyriuose. 6 mėnesiai praėjus pusei metų po euro įvedimo dienos – neatlygintinas grynųjų litų banknotų keitimas į eurus bankų skyriuose, kurių sąrašą nustatys Lietuvos bankas. 1 metai po euro įvedimo dienos – privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpis. Neribotai – neatlygintinas grynųjų litų keitimas į eurus Lietuvos banke. III. Euro įvedimo diena 21. Numatoma euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena – tam tikrų metų sausio 1-oji. Ši nuostata priimta įvertinus naujo apskaitos ir mokestinių metų laikotarpio pradžios veiksnį – tai leis išvengti papildomų darbo sąnaudų ir didesnių apskaitos tvarkymo, mokesčių, atlyginimų skaičiavimo litais ir eurais tais pačiais metais klaidų. Atsižvelgta ir į mažesnį ekonominį aktyvumą ir grynųjų pinigų paklausą metų pradžioje – tai lengvins valiutos pakeitimo procesą, mažiau trikdys įprastą ekonominio gyvenimo ritmą. Be to, sausio 1-oji yra palankus simbolinis metas, palengvinsiantis informacinę kampaniją ir padėsiantis visuomenei priimti bendrąją Europos Sąjungos valiutą. IV. Litų perskaičiavimas į eurus ir apvalinimas 22. Nuo euro įvedimo dienos visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į litus bus laikomos nuorodomis į eurus, o dydžiai, išreikšti litais, perskaičiuojami pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. Neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus nustatytas Europos Sąjungos Tarybos reglamente, iš dalies pakeisiančiame reglamentą (EB) Nr. 2866/98. 23. Litais išreikštos pinigų sumos bus perskaičiuojamos į eurus ir apvalinimas atliekamas pagal reglamento (EB) Nr. 1103/97 nuostatas: perskaičiuojant litus į eurus, bus taikomas Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas, kurį sudarys 6 reikšminiai skaitmenys; perskaičiuojant šis kursas negali būti trumpinamas ar apvalinamas; neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus naudojamas tiek perskaičiuojant litus į eurus (dalijant iš kurso), tiek eurus į litus (dauginant iš kurso), tačiau atvirkštinis kursas negali būti taikomas; mokėtinos arba apskaitinės pinigų sumos, perskaičiuotos į eurus, turi būti apvalinamos iki euro cento pagal aritmetinio apvalinimo taisyklę. 24. Perskaičiuojant į eurus darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines išmokas, gavėjo naudai turi būti apvalinama iki euro cento (tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas) arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus. 25. Tarifai, įkainiai, komisiniai ir kiti panašūs dydžiai, kurie nėra galutinės mokėtinos sumos, euro įvedimo metu bus perskaičiuojami į eurus ir išreiškiami ne mažiau kaip 4 skaitmenų po kablelio tikslumu. Valstybės institucijos teisės aktais ar sutarčių šalys – tarpusavio susitarimu galės taikyti tikslesnius išraiškos principus. Iki 2 skaitmenų po kablelio bus apvalinama tik apskaičiuota galutinė mokėtina arba apskaitinė pinigų suma. 26. Valstybės institucijos teisės aktais ar sutarčių šalys – tarpusavio susitarimu galės nustatyti naujus rinkliavų, baudų ir kitų įmokų dydžius (eurais be centų ar kitu patogiu naudoti dydžiu). Nustatydamos naujus rinkliavų, baudų ir kitų įmokų dydžius, valstybės institucijos gali tik minimaliai nutolti nuo tų dydžių, kurie būtų gaunami perskaičiuojant pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, t. y. euro įvedimas neturi tapti priežastimi padidinti rinkliavų, baudų ir kitų įmokų dydžius (sutarčių šalims rekomenduojama laikytis šios taisyklės). Nauji administracinių baudų dydžiai bus apskaičiuojami vadovaujantis taisykle, kurią Lietuvos Respublikos Seimas nustatys tvirtindamas Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą. Teismai ar kitos institucijos, priimančios sprendimus dėl piniginių baudų, likus ne mažiau kaip 40 dienų iki euro įvedimo dienos, sprendimuose dėl baudų skyrimo paskirtos piniginės baudos dydį nurodo ne tik litais, bet ir eurais pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatytą piniginių baudų perskaičiavimo kursą. 27. Atliekant dydžių, kurie nėra galutinės mokėtinos sumos, apvalinimą ar nustatant naujus dydžius, negali būti pažeistas sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumo principas, t. y. negalima daryti įtakos galutinei sutartyje nustatytai sumai. 28. Šiame skirsnyje nustatyta tvarka taikoma visais litų perskaičiavimo į eurus ir apvalinimo atvejais, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. V. GRYNŲJŲ EURŲ IR LITŲ BENDROS apyvartos laikotarpis 29. Nuo pat įvedimo dienos euras taps vienintele valiuta, kurią privaloma priimti atsiskaitant, išskyrus apibrėžtą 15 dienų truksiantį grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpį, kurio metu bus galima atsiskaityti ir litų banknotais bei monetomis. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpio trukmė pasiūlyta atsižvelgiant į bankų, prekybos ir paslaugų teikimo įstaigų aprūpinimo eurais ir litų surinkimo techninį pajėgumą, euro įvedimo praktiką euro zonos valstybėse ir Lietuvos Respublikos patirtį, įgytą įvedant litą 1993 metais. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu didžioji litų banknotų ir monetų dalis bus pakeista į eurus arba išleista perkant prekes ar paslaugas. 30. Atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos (paslaugos suteikiamos) be kasininko ar kito darbuotojo, 15 dienų nuo euro įvedimo dienos bus galima viena valiuta – arba eurais, arba litais. Pasibaigus grynųjų litų ir eurų bendros apyvartos laikotarpiui, atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose bus galima tik eurais. VI. GRYNŲJŲ Litų keitimas į eurus 31. Grynieji litai į eurus bus keičiami neatlygintinai: 31.1. 6 mėnesius po euro įvedimo dienos visuose bankų skyriuose – litų banknotai bei litų ir centų monetos; 31.2. 6 mėnesius, praėjus pusei metų po euro įvedimo dienos, bankų skyriuose, kurių sąrašą nustatys Lietuvos bankas, – litų banknotai; 31.3. 60 dienų po euro įvedimo dienos Lietuvos pašte – litų banknotai bei litų ir centų monetos; 31.4. neribotą laiką po euro įvedimo dienos – Lietuvos banke. VII. Kainų nurodymas litais ir eurais 32. Privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpis prasideda po 60 dienų, kai Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso ir tęsiasi vienus metus po euro įvedimo. Kainų litais ir eurais nurodymo formą ir priemones pasirenka prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas. Nurodoma prekės ar paslaugos kaina litais ir eurais, kurią vartotojas turi mokėti, ir Europos Sąjungos Tarybos oficialiai priimtas neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas. Kainos litais ir eurais nurodomos ne tik prekybos ir paslaugų teikimo vietose, bet ir prekių ir paslaugų reklamoje, jeigu joje nurodoma prekių ar paslaugų kaina. Kainų nurodymas litais ir eurais turi būti aiškiai suprantamas, negali būti klaidinantis ar pateikiamas kartu su nereikalinga informacija. 33. Energiją (elektrą, šilumą, karštą ir šaltą vandenį, dujas) tiekiančių ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių, daugiabučius namus administruojančių įmonių ir daugiabučių namų savininkų bendrijų vartotojams pateikiamose atsiskaitymo už energiją, komunalines ir priežiūros paslaugas sąskaitose arba mokėjimo pranešimuose mokėtinos sumos privalomo kainų litais ir eurais nurodymo laikotarpiu turi būti nurodytos litais ir eurais. Informacija apie energijos ir paslaugų kainas litais ir eurais bei mokėtinas sumas šiuo laikotarpiu paslaugų teikėjo pasirinkimu turi būti nurodoma tose pačiose sąskaitose arba mokėjimo pranešimuose ar vartotojams pateikiama papildomame lape, kuris pridedamas prie sąskaitų ar mokėjimo pranešimų. V. Viešasis sektorius I. VERTYBINIŲ POPIERIŲ NOMINALIOSIOS VERTĖS PERSKAIČIAVIMAS 34. Atsižvelgiant į euro zonos valstybių praktiką, pasirinkta Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) nominaliąją vertę pakeisti pagal konkretaus investuotojo turimą vertybinių popierių paketą ir nustatyti naują vieno VVP nominaliąją vertę, lygią 1 euro centui. Visų litais išleistų VVP nominalioji vertė bus pakeičiama konkretaus investuotojo pagal kiekvieną vertybinio popieriaus emisijos atpažinimo kodą kiekvienoje atskiroje sąskaitoje turimų vertybinių popierių bendrąją nominaliąją vertę, padalijant iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso, padauginant iš 100 ir apvalinant iki sveikojo skaičiaus. Gauta reikšmė bus to investuotojo turimų euro cento nominaliosios vertės vertybinių popierių skaičius. Tai techniškai nesudėtingas ir skaidrus būdas: vertybinių popierių vertė mažiausiai paveikiama perskaičiavimo, todėl nereikia papildomų išmokų apvalinimo skirtumams kompensuoti, kurių prireiktų taikant kitus būdus. 35. VVP nominaliosios vertės pakeitimo tvarka bus taikoma ir kitiems nematerialiesiems skolos vertybiniams popieriams, jeigu išleidžiamos skolos vertybinių popierių emisijos sąlygose nebuvo numatyta kitokia nominaliosios vertės keitimo tvarka. 36. Konvertuojamųjų obligacijų nominalioji vertė bus keičiama pagal kiekvieną obligaciją atskirai. Jos nominalioji vertė bus dalijama iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso ir apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio, nes santykis, kuriuo keičiamos konvertuojamosios obligacijos į akcijas, turi išlikti nepakitęs. 37. Nuosavybės vertybinių popierių nominalioji vertė bus keičiama taip: bendra tos pačios klasės ir nominaliosios vertės išleistų vertybinių popierių nominalioji vertė litais bus dalijama iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso, dalijama iš išleistų tos klasės ir nominaliosios vertės vertybinių popierių skaičiaus ir apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio. Pakeista nuosavybės vertybinių popierių nominalioji vertė išreiškiama eurais euro centų tikslumu (sveikuoju skaičiumi). 38. Pajinių įnašų, jų dalių vertė bus keičiama taip: kiekvieno pajinio įnašo, jo dalies vertė bus perskaičiuojama pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. 39. Likus mažiausiai 6 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo, reglamentuojančio akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių vertės išraišką eurais bei įstatų keitimo procedūras, projektą. II. MOKESČIAI 40. Mokestinių laikotarpių, kurie prasidės nuo euro įvedimo dienos, taip pat tų mokestinių laikotarpių, kurie prasidės iki euro įvedimo dienos, o baigsis po jos, mokesčių deklaracijose mokėtinos (grąžintinos) ir kitos sumos bus nurodomos eurais. Po euro įvedimo dienos mokesčių mokėtojų pateiktose tiek pirminėse, tiek patikslintose mokesčių deklaracijose už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, visi deklaruojami duomenys ir mokėtinos į biudžetą (grąžintinos iš biudžeto) sumos nurodomos litais. Mokesčių deklaracijų, pateiktų litais, galutinį rezultatą (mokėtinas ar grąžintinas) sumas, t. y. mokestines prievoles, kurios vykdomos po euro įvedimo dienos, mokesčių administratorius konvertuoja į eurus. Avansinio pelno mokesčio deklaravimo atveju, jeigu per metus keičiama atsiskaitymo valiuta, turi būti naudojama viena valiuta už visą laikotarpį, t. y. avansinio pelno mokesčio deklaracijos už visą laikotarpį turi būti pildomos ir tikslinamos sumas nurodant litais. 41. Mokesčių sumos susitarimuose tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų, patikrinimo aktuose, sprendimuose dėl patikrinimo akto tvirtinimo nuo euro įvedimo dienos bus nurodomos eurais neatsižvelgiant į tai, už kokį laikotarpį šios sumos skaičiuojamos. 42. Permokėtos visų mokestinių laikotarpių mokesčių sumos nuo euro įvedimo dienos bus grąžinamos mokesčių mokėtojams eurais. 43. Visos mokesčių mokėtojų iki euro įvedimo dienos neįvykdytos prievolės ir susidariusios permokos litais euro įvedimo dieną bus perskaičiuotos pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. 44. Likus mažiausiai 6 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, finansų ministro įsakymu bus patvirtinti nauji banderolių, skirtų cigarečių pakuotėms ženklinti, pavyzdžiai, kuriuose maksimali cigarečių mažmeninė kaina bus nurodyta eurais. III. APSKAITA IR FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ 45. Ūkio subjektai ir viešojo sektoriaus subjektai nuo euro įvedimo dienos buhalterinę apskaitą tvarkys eurais. Apskaitos dokumentai nuo euro įvedimo dienos turės būti išrašomi sumas nurodant eurais. 46. Ūkio subjektai ir viešojo sektoriaus subjektai, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, paskutinių metų iki euro įvedimo finansines ataskaitas rengs litais. Euro įvedimo dieną turtas, įsipareigojimai, nuosavybė, finansavimo sumos turi būti išreikšti eurais. Ūkio subjektai, kurių finansiniai metai nesutaps su kalendoriniais metais ir kurių finansinių metų paskutinė diena bus vėlesnė už euro įvedimo dieną, finansines ataskaitas rengs eurais. Eurais parengtų finansinių ataskaitų praėjusių ataskaitinių laikotarpių duomenys, išreikšti litais, turės būti perskaičiuoti ir nurodyti eurais. 47. Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, finansų ministras patvirtins viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą viešojo sektoriaus subjektams, o Audito ir apskaitos tarnyba – verslo apskaitos standartą ūkio subjektams dėl susijusių su euro įvedimu buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės reikalavimų. IV. INFORMACINIŲ SISTEMŲ PRITAIKYMAS 48. Informacinės sistemos iki euro įvedimo dienos bus pritaikytos duomenims eurais tvarkyti. Rekomenduojama siekti, kad informacines sistemas pritaikant euro įvedimui nebūtų keičiamos esamos informacinių sistemų funkcinės galimybės. 49. Valstybės institucijos, įstaigos, įmonės ir kitos organizacijos iki euro įvedimo dienos privalo pasirengti, kad naudojamos finansų valdymo, apskaitos, ataskaitų ir kitos informacinės sistemos būtų pritaikytos prie atsiskaitymų, apskaitos ir atskaitomybės rengimo eurais, ir užtikrinti šių sistemų veiklos tęstinumą po euro įvedimo dienos. 50. Kiekviena valstybės institucija parengia savo valdomų informacinių sistemų pritaikymo euro įvedimui veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti reikiami veiksmai, jų įgyvendinimo terminai, už įgyvendinimą atsakingi administracijos padaliniai (asmenys), ir ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki euro įvedimo dienos pateikia jį Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos, prižiūrinčiam minėtų veiksmų planų įgyvendinimą. 51. Valstybės institucijos, įstaigos, įmonės ir kitos organizacijos nuo 2007 metų, vykdydamos informacinių sistemų viešuosius pirkimus, privalo užtikrinti, kad perkamos informacinės sistemos tiktų darbui įvedus eurą. Visi šių institucijų inicijuoti investicijų projektai, kuriais siekiama pirkti ar modernizuoti informacines sistemas, turi būti suderinti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos, kuris turi užtikrinti šio punkto nuostatų vykdymą. 52. Valstybės institucijos, įstaigos, įmonės ir kitos organizacijos pagal veiklos sritį ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki euro įvedimo dienos turi parengti naujas dokumentų formas, nustatyti jų pildymo reikalavimus ir apie pakeitimus, susijusius su euro įvedimu, informuoti duomenų teikėjus, vartotojus ir klientus. Statistinės atskaitomybės dokumentų formas ir jų pakeitimus oficialiąją statistiką tvarkančios įstaigos turi rengti plano 57 punkte numatyta statistikos suderinimo tvarka. 53. Euro įvedimo dieną turto, įsipareigojimų, nuosavybės likučiai ir kitos litais išreikštos galutinės sumos turi būti perskaičiuotos į eurus, prieš tai duomenis informacinėse sistemose išsaugant litais. 54. Informacinėse sistemose formuojami įvairūs ataskaitiniai dokumentai (finansų, statistikos ir kitų tipų ataskaitos, deklaracijos, pažymos ir kt.) už laikotarpį, pasibaigsiantį iki euro įvedimo dienos, prireikus ir už ankstesnius laikotarpius, neatsižvelgiant į duomenų pateikimo datą, turi būti rengiami ir teikiami valstybės institucijoms sumas nurodant litais, o dokumentuose, kuriuos formuojant bus naudojami duomenys, apskaityti po euro įvedimo dienos, – šias sumas nurodant eurais. 55. Rekomenduojama nuo euro įvedimo dienos atliekant finansinius skaičiavimus arba formuojant ataskaitinius dokumentus eurais informacinėse sistemose nekeisti algoritmų ir naudoti laikotarpių iki euro įvedimo dienos duomenis, perskaičiuotus į eurus. Valstybės institucija, perduodama kitai valstybės institucijai duomenis elektroniniu būdu, neturi perskaičiuoti sumų, priimtų litais (arba eurais), į sumas eurais (arba litais). 56. Pasirengimo laikotarpiu ir po euro įvedimo dienos prireikus rekomenduojama pateikti duomenis dviem valiutomis, tarpinius skaičiavimus atlikti litais iki euro įvedimo dienos arba eurais nuo euro įvedimo dienos ir perskaičiuoti į kitą valiutą tik galutines sumas. V. STATISTIKOS SUDERINIMAS 57. Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir kitos oficialiąją statistiką tvarkančios valstybės institucijos suderins statistikos tvarkymo procedūras, parengs statistikos duomenų rinkimo, statistinės informacijos rengimo ir sklaidos, kitas statistikos tvarkymo priemones, pasirengs po euro įvedimo statistinę informaciją skelbti eurais, skelbiamas litais išreikštas istorines laiko eilutes perskaičiuos į eurus. Šiame punkte nurodytų veiksmų atlikimą koordinuos Lietuvos statistikos departamentas. VI. IŠANKSTINIO APMOKĖJIMO ŽENKLAI (TRANSPORTO BILIETAI, PAŠTO ŽENKLAI IR KITA) 58. Keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietai, kuriuose nurodyta bilieto nominalioji vertė litais, galios vienus metus po euro įvedimo dienos, o įsigytų transporto bilietų, kurių nominalioji vertė nurodyta litais, nominalioji vertė bus kompensuojama. 59. Pašto mokos ženklai (galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai), ženklintos aerogramos), kurių nominalioji vertė nurodyta litais, galios vienus metus po euro įvedimo dienos, o įsigytų pašto ženklų, kurių nominalioji vertė nurodyta litais, nominalioji vertė bus kompensuojama vienus metus po euro įvedimo dienos. 60. Keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietų ir pašto mokos ženklų, kurių vertė nurodyta litais, pardavėjai po mėnesio, kai Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso, ir vienus metus po euro įvedimo privalės pardavimo metu informuoti vartotojus apie plano 58 ir 59 punktuose nustatytą šių transporto bilietų ir pašto mokos ženklų galiojimo terminą kaip vieną iš sutarties sąlygų. VII. SAVIVALDYBIŲ VEIKLA 61. Savivaldybės turi pasirengti, kad įvedant eurą sklandžiai veiktų jų valdomos sritys, ypač viešojo transporto sritis. Savivaldybių įsteigtos viešąsias paslaugas teikiančios įmonės parengs savo veiklos planus, kuriuose ypač daug dėmesio turės būti skiriama grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu vykdomai veiklai. 62. Siekiant išvengti nepagrįsto kainų didėjimo savivaldybių kompetencijai priskirtuose viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų sektoriuose, savivaldybės, likus mažiausiai 3 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, peržiūrės ir prireikus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006 Nr. 41-102) nustatyta tvarka pakeis visas su viešųjų paslaugų teikėjais sudarytas sutartis, kad užmokestis už teikiamas viešąsias paslaugas įvedant eurą būtų apvalinamas tik gyventojų naudai ir nebūtų didinamas. 63. Savivaldybių pasirengimo euro įvedimui administracinę priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai apskrityse. VI. LIETUVOS BANKAS I. EURŲ BANKNOTAI IR MONETOS 64. Institucija, atsakinga už tai, kad Lietuvos Respublikoje būtų laiku apsirūpinta eurų banknotais ir monetomis, yra Lietuvos bankas. Pasirengimo laikotarpiu Lietuvos bankas suderins su Europos centriniu banku ir banknotus tiekiančios valstybės nacionaliniu centriniu banku teisinius ir logistinius eurų banknotų įsigijimo klausimus. Su Europos centriniu banku bus pasirašyta eurų banknotų skolinimosi sutartis. Lietuvos Respublikos eurų monetas kaldins uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos monetų kalykla“ (toliau – Lietuvos monetų kalykla). Lietuvos monetų kalykla yra pasirengusi kaldinti lietuviškas eurų ir euro centų monetas, tačiau tai daryti ji galės po to, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje. 65. Lietuvos banko valdyba 2005 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 28 „Dėl apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso) gipsinių modelių patvirtinimo“ patvirtino trijų skirtingų dizainų apyvartinių eurų ir euro centų monetų nacionalinės pusės gipsinius modelius. Visų nominalų apyvartinių eurų ir euro centų monetų nacionalinėje pusėje pavaizduotas valstybės herbo simbolis Vytis, 12 žvaigždučių, išdėstytų aplink centrą, užrašas „Lietuva“ ir metai. Apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso) vaizdai atitinka Europos Sąjungos Tarybos patvirtintas rekomendacijas dėl eurų monetų nacionalinės pusės ir yra suderinti su Europos Komisija, jų atvaizdai bus išspausdinti oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Lietuvos banko valdyba turės patvirtinti euro monetų su nacionaline puse etalonus, kuriuose, be išvardytų simbolių, bus monetos išleidimo (euro įvedimo) metai. 66. Lietuvos bankas parengs grynųjų pinigų pakeitimo plano projektą, kuriame bus nustatyta grynųjų pinigų keitimo Lietuvos Respublikoje euro įvedimo metu tvarka, pagrindiniai grynųjų pinigų keitimo proceso dalyviai ir jų funkcijos, apsirūpinimas eurų banknotais ir monetomis, išankstinis jų paskirstymas ir kiti su grynųjų pinigų keitimu susiję klausimai. 67. Lietuvos bankas bus pasirengęs išankstiniam pirminiam eurų banknotų paskirstymui bankams ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki euro įvedimo dienos. Įvertinęs apyvartinių eurų ir euro centų monetų poreikį Lietuvos Respublikai ir techniškai sudėtingą išankstinio pirminio eurų ir euro centų monetų paskirstymo procesą, Lietuvos bankas bus pasirengęs išankstiniam pirminiam eurų ir euro cento monetų paskirstymui bankams ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki euro įvedimo dienos. Ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki euro įvedimo dienos bankai baigs vykdyti išankstinį antrinį eurų banknotų ir monetų paskirstymą savo klientams. 68. Lietuvos bankas iki išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo suderins su bankais iš anksto paskirstomų eurų banknotų ir monetų poreikį, nominalų struktūrą, pristatymo terminus. Įvertinęs išduodamų eurų poreikį, Lietuvos bankas parengs išankstinio eurų banknotų ir monetų pateikimo bankams sąlygas ir pasirašys sutartis. Bankai už gautus iš anksto eurų banknotus ir monetas turės įkeisti lėšas arba vertybinius popierius ir su Lietuvos banku atsiskaitys debeto pervedimais. 69. Bankams iš anksto turi būti paskirstytas toks eurų banknotų ir monetų kiekis, kad iš anksto būtų galima aprūpinti grynaisiais eurais bankų klientus, visų pirma tuos, kurie atsiskaitymams už prekes ir paslaugas naudoja grynuosius pinigus, ir Lietuvos pašto nustatytas Lietuvos pašto paslaugų teikimo vietas. Bankų veiksmus rengiantis išankstiniam grynųjų eurų paskirstymui koordinuoja Lietuvos bankas. 70. Vienas iš svarbiausių grynųjų pinigų keitimo elementų yra grynųjų litų banknotų ir monetų išėmimas iš apyvartos. Šiuo metu Lietuvos Respublikos apyvartoje yra apie 90 mln. vnt. litų banknotų. Esama bankų infrastruktūra ir banknotų tvarkymo pajėgumai leis priimti ir tvarkyti banknotus, tačiau litų išėmimas iš apyvartos būtų sklandesnis, jeigu dar iki euro įvedimo dienos jau būtų sugrįžusi didesnė litų dalis. Kadangi Lietuvos Respublikoje yra didelis (daugiau nei 1 mlrd. vnt.) litų ir centų monetų skaičius, svarbu tinkamai pasirengti jų surinkimui ir tvarkymui. Prognozuojama, kad grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu gyventojai bankuose, prekybos ir paslaugų teikimo įstaigose pasikeis ne mažiau kaip 80 procentų apyvartoje esančių litų. Sklandų litų keitimą į eurus rajonų centruose užtikrins išplėtotas bankų skyrių ir Lietuvos pašto paslaugų teikimo vietų tinklas. 71. Gyventojai ir verslo atstovai, nespėję pasikeisti grynųjų litų bankuose ir Lietuvos pašte neatlygintino grynųjų pinigų keitimo laikotarpiu, galės tai padaryti Lietuvos banke. 72. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su bankais, įgyvendina priemones, kurių tikslas – sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje. Numatoma organizuoti litų ir centų monetų surinkimo iš apyvartos akcijas, skatinti kuo anksčiau pradėti grąžinti juridinių ir fizinių asmenų sukauptas litų ir centų monetas, iš anksto platinti pažintinius eurų monetų rinkinius ir, esant poreikiui, suderinus su Europos centriniu banku, iki euro įvedimo dienos bankuose neatlygintinai keisti grynuosius litus į Lietuvos banko jiems pateiktus eurus pagal Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. 73. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu Lietuvos banko grynųjų pinigų keitimo priežiūros grupė vykdys grynųjų pinigų keitimo plano įgyvendinimo – grynųjų litų keitimo ir litų išėmimo iš apyvartos proceso – priežiūrą ir operatyviai spręs su grynųjų pinigų keitimu susijusius klausimus. II. MOKĖJIMO SISTEMA 74. Nuo euro įvedimo dienos nustos veikti Lietuvos banko realaus laiko mokėjimo sistema LITAS-RLS. Be pertvarkymo į bendros mokėjimų eurais erdvės (toliau – SEPA) reikalavimus atitinkančias mokėjimo sistemas Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistema LITAS-MMS ir Lietuvos centrinės kredito unijos mokėjimo sistema KUBAS galės veikti vykdydamos tarpuskaitas eurais tik vienus metus po euro įvedimo dienos. 75. Siekiant užtikrinti mokėjimo paslaugų šalyje esamo lygio išsaugojimą įvedus eurą, Lietuvos bankas kartu su kredito įstaigomis turės priimti sprendimą dėl vietinės mažmeninių mokėjimų sistemos eurais tikslingumo, jos funkcionalumo ir veikimo laikotarpio arba turės susitarti dėl priemonių, kad SEPA mokėjimo paslaugų kokybė būtų ne žemesnio lygio nei mokėjimo paslaugų litais. Kartu turi būti siekiama, kad įkainių lygis už SEPA mokėjimo paslaugas būtų ne didesnis nei mokėjimo paslaugų litais. III. VALIUTŲ KURSAI 76. Nuo euro įvedimo dienos Lietuvos bankas skelbs Lietuvos Respublikoje Europos centrinio banko nustatytus euro ir pagrindinių užsienio valiutų kursus. Kitų užsienio valiutų ir euro kursus nustatys ir skelbs Lietuvos bankas. VII. BANKAI 77. Bankai turi visapusiškai pasirengti ir atitinkamai pertvarkyti informacines ir kitas vidaus sistemas, kad galėtų tinkamai informuoti ir aptarnauti savo klientus. 78. Rekomenduojama bankams grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu numatyti papildomas organizacines priemones (lankstųjį darbo laiko grafiką, darbuotojus ypatingiems laikiniems darbams ir kita) ir skatinti savo klientus kuo anksčiau pradėti grąžinti juridinių ir fizinių asmenų sukauptas litų ir centų monetas. I. LITŲ KEITIMAS 79. Bankai turi būti pasirengę patenkinti juridinių ir fizinių asmenų eurų banknotų ir monetų poreikius. Nuo euro įvedimo dienos bankai klientams išduos tik eurų banknotus ir monetas, jie nebeišduos litų banknotų ir litų ir centų monetų. II. KLIENTŲ SĄSKAITOS 80. Euro įvedimo dieną indėliai ir kitos pinigų sumos visose klientų sąskaitose kredito ir elektroninių pinigų įstaigose litais neatlygintinai perskaičiuojamos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir laikantis Europos Sąjungos teisės nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų. 81. Kredito ir elektroninių pinigų įstaigos turės informuoti klientus apie svarbiausius euro įvedimo aspektus. Visų pirma turi būti atkreipiamas klientų dėmesys į tai, kad po euro įvedimo dienos nebus galima atlikti mokėjimų negrynaisiais pinigais litais ir turėti sąskaitų litais. III. PALŪKANŲ NORMOS 82. Visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į tarpbankines palūkanų normas VILIBOR (Vilnius Interbank Offered Rate) nuo euro įvedimo dienos bus laikomos nuorodomis į EURIBOR (Euro Interbank Offered Rate), išskyrus vienos nakties paskolų palūkanų normą. Nuorodos į vienos nakties VILIBOR bus laikomos nuorodomis į EONIA (Euro OverNight Index Average). Sutartyse šalys gali numatyti kitaip. Jeigu sutartyse ar kituose dokumentuose numatyta nuoroda į VILIBOR laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam po euro įvedimo dienos, ši palūkanų normų dydžių išraiška bus naudojama iki laikotarpio, kuriam ji apskaičiuota, pabaigos, jeigu šalys nesusitars kitaip. IV. BANKOMATAI 83. Bankai turi visapusiškai parengti bankomatų tinklo infrastruktūrą eurų banknotams išduoti ir užtikrinti, kad jiems priklausantys bankomatai nuo euro įvedimo dienos būtų pripildyti eurų banknotų. Bankai turi užtikrinti, kad bankomatų išduodamų eurų banknotų nominalų struktūroje dominuotų mažieji nominalai. VIII. Mažmeninė prekyba IR PASLAUGOS 84. Ūkio subjektai, kurie verčiasi mažmenine prekyba, viešuoju maitinimu, finansinių ir kitų paslaugų teikimu gyventojams, turi išmokyti savo personalą atlikti pinigines operacijas grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu. 85. Vadovaudamiesi plano 32 punkte išdėstytais kainų litais ir eurais nurodymo principais, asmenys, parduodantys prekes (teikiantys paslaugas), privalės pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas litais ir eurais po 60 dienų, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu kainos, nurodytos litais ir eurais, mokėtinos pirkėjo pasirinkta valiuta. 86. Kainos turės būti perskaičiuojamos pagal plano 23 punkte išdėstytas perskaičiavimo ir apvalinimo nuostatas, tačiau nebus laikoma kainų perskaičiavimo pažeidimu, jeigu galutinė prekės (paslaugos) kaina – mokėtina suma – bus apvalinama į mažesnę pusę pirkėjo naudai. 87. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu pardavėjai ir paslaugų teikėjai turės priimti įmokas litais arba eurais, bet siekti duoti grąžą tik eurais. 88. Atsiskaitant litais grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu, kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvituose, kasos aparato kvituose pagal galimybes bus nurodoma suma litais ir eurais. Tuo atveju, jeigu kasos aparato kvite kainos ir sumos nebus išreikštos dvejopai (tiek litais, tiek eurais), nuo euro įvedimo dienos bus laikoma, kad kvite išspausdintos kainos ir sumos yra nurodytos eurais. 89. Ūkio subjektai bus skatinami pasirašyti Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) kodeksą, o ūkio subjektų asociacijos – Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumą su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, kuriuos parengs Lietuvos Respublikos ūkio ministerija privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu. 90. Ūkio subjektai, kurie pasirašys Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) kodeksą, o ūkio subjektų asociacijos – Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumą ir jų laikysis privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu, vadovaudamiesi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatyta tvarka, galės naudoti specialiai sukurtą logotipą. Pažeidę Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) kodeksą ar Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumą ūkio subjektai prarastų teisę naudoti specialiai sukurtą šio kodekso ar memorandumo logotipą. Nepagrįstai didinantys kainas ar kitaip piktnaudžiaujantys euro įvedimu ūkio subjektai bus įtraukiami į juodąjį sąrašą, kuris skelbiamas viešai interneto svetainėje www.euro.lt. 91. Privačiam sektoriui rekomenduojama patikrinti ir parengti euro įvedimui naudojamas verslo valdymo, apskaitos ir kitas sistemas, kurių veikimas gali turėti įtakos sklandžiam euro įvedimo procesui ir veiklos tęstinumui po euro įvedimo dienos. IX. VartotojŲ APSAUGA 92. Kainų nurodymas litais ir eurais yra svarbi priemonė, padedanti apsaugoti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo kainas litais perskaičiuojant į eurus. 93. Mokėtinų litais sumų nurodymas litais ir eurais pratins prie naujo vertės matavimo vieneto. Laikotarpiu, kuris prasideda po 60 dienų nuo Europos Sąjungos Tarybos priimto sprendimo dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso ir baigiasi paskutinę dieną prieš euro įvedimą, darbo užmokestis, socialinės apsaugos išmokos, kitos išmokos, mokėtinos, įskaitytinos ar nurašytinos, piniginės sumos turi būti nurodomos litais ir eurais. 94. Su darbo užmokesčio, pensijų, socialinių išmokų mokėjimu susiję dydžiai (minimalusis valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, bazinė mėnesinė alga, bazinis valandinis atlygis, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai ir kita) eurais bus nustatomi gavėjų naudai. Apie minėtų dydžių nustatymą eurais gyventojai bus plačiai informuojami. 95. Rekomenduojama, kad atlyginimams skirti grynieji pinigai būtų išduodami mažo nominalo eurų banknotais. 96. Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, pradės veikti nemokama telefono linija (euro telefonas), kuria bus teikiama informacija apie pasirengimą euro įvedimui ir numatomą euro įvedimo Lietuvos Respublikoje tvarką. Informacinė kampanija, privalomas kainų litais ir eurais nurodymas, griežtai reglamentuota litų perskaičiavimo į eurus tvarka ir aktyvus visuomenės dalyvavimas padės išvengti pažeidimų, padaromų litus keičiant į eurus. Visuomenės nariai bus skatinami tikrinti, ar kainos litais ir eurais yra nurodomos teisingai, ar tinkamai laikomasi litų perskaičiavimo į eurus tvarkos, ir apie nustatytus netikslumus ar įtariamus pažeidimus informuoti institucijas pagal joms priskirtą kompetenciją (pateikti joms skundus). 97. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamoje Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijoje (toliau – Strategija), šalies gyventojams bus sudarytos galimybės susipažinti su eurų nominalais, litų keitimo į eurus galimybėmis, litų perskaičiavimo į eurus tvarka. Tai padės vartotojams greitai patikrinti litų perskaičiavimo į eurus (ir atvirkščiai) teisingumą. Šiuo atveju pravers ir valstybės institucijų informacija, skelbiama per žiniasklaidos ir kitas visuomenės informavimo priemones. 98. Bankuose grynieji pinigai nuo euro įvedimo dienos bus išduodami (mokami) ne litais, bet eurais. 99. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu kainų ir įkainių taikymas turi būti nediskriminacinis euro atžvilgiu. 100. Siekiant išvengti nepagrįsto kainų didėjimo įvedant eurą ir kitų vartotojų teisių pažeidimų, susijusių su litų perskaičiavimu į eurus, bus kompleksiškai vykdomos šios priemonės: 100.1. Lietuvos statistikos departamentas įprasta tvarka stebės mažmeninių kainų pokyčius ir apie juos informuos visuomenę. Nuo privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pradžios iki euro įvedimo dienos ir dar vieną mėnesį po euro įvedimo kainos bus registruojamos litais ir eurais. Bus rengiama ir atsakingoms valstybės institucijoms bei visuomenei teikiama statistinė informacija apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius, registruojant kainas litais ir eurais ir įvertinant kainų perskaičiavimo iš litų į eurus įtaką bendrajam vartotojų kainų pokyčiui. Nuo privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pradžios iki euro įvedimo dienos ir dar vieną mėnesį po euro įvedimo dienos bus renkami kainų duomenys, rengiama ir teikiama statistinė informacija apie 50 pagrindinių vienarūšių prekių ir paslaugų vidutines mažmenines kainas litais ir eurais ir jų pokyčius, po to dar 5 mėnesius bus rengiama ir teikiama statistinė informacija apie šių prekių ir paslaugų vidutines mažmenines kainas eurais ir jų pokyčius kartą per mėnesį; 100.2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tirs vartotojų bei vartotojų asociacijų, o įstatymų numatytais atvejais – kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir juridinių asmenų skundus ir nustatys vartotojų teisių pažeidimo atvejus, Lietuvos bankas nagrinės vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus dėl finansinių paslaugų, kitų subjektų skundus dėl galimų pažeidimų tirs kompetentingos institucijos pagal joms priskirtą kompetenciją; 100.3. visuomenė bus nuolat informuojama (internetu, spaudoje ir kt.) apie kainų stebėjimo rezultatus ir piktnaudžiavimo atvejus; 100.4. kad būtų užkirstas kelias didelio masto bei nuolatiniams pažeidimams, sistemiškai fiksuojami ir nustatomi dažniausi pažeidimų atvejai, ginčai, susiję su euro įvedimu, skundus nagrinėjančios institucijos kas mėnesį Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teiks ataskaitas apie gautus su euro įvedimu susijusius skundus kartu su pasiūlymais, kokių priemonių siūloma imtis siekiant išvengti panašių atvejų ateityje; 100.5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po plano 100.4 punkte nurodyto termino pabaigos apibendrins minėtame punkte nurodytų institucijų pateiktą informaciją ir pateiks ją Lietuvos Respublikos Vyriausybei; 100.6. bus savanoriškais pagrindais pasitelkiamas socialinių mokslų studijų krypčių akademinis jaunimas praktinei pagalbai prekybos vietose teikti. X. VARTOTOJŲ SAUGUMAS 101. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija koordinuoja viešojo saugumo ir elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) klausimus, susijusius su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje. 102. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija sudarys koordinacinę tarpžinybinę komisiją galimoms grėsmėms euro įvedimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nustatyti, konkretiems pasiūlymams dėl šių grėsmių šalinimo teikti ir kompetentingų institucijų veiklai šioje srityje koordinuoti. 103. Lietuvos bankas įvairiais informacijos sklaidos kanalais informuos visuomenę ir (ar) atskiras tikslines grupes apie eurų banknotų ir monetų nominalus, banknotų apsaugos požymius, litų keitimo į eurus sąlygas. 104. Siekdamas užtikrinti, kad visuomenė ir grynųjų pinigų tvarkytojai būtų tinkamai informuojami apie bendrąją Europos Sąjungos valiutą eurą, ir numatyti eurų padirbinėjimo prevencijos priemones, Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į grynųjų pinigų tvarkytojų, kuriuos reikia mokyti, skaičių, jų žinių poreikį, darbo patirtį ir išsilavinimą, parengs ir organizuos grynųjų pinigų tvarkytojų mokymus apie eurų banknotų ir monetų ypatumus ir apsaugos požymius. Taip pat numatoma organizuoti praktinius mokymus sutrikusio regėjimo žmonėms, siekiant padėti jiems išmokti jutimiškai atpažinti naująją valiutą. 105. Lietuvos bankas sudarys sąlygas įsigyti pažintinių eurų monetų rinkinių visuomenei, ūkio subjektams, likus vienam mėnesiui iki euro įvedimo dienos. XI. Visuomenės informavimas 106. Visuomenės informavimas apie numatomą euro įvedimą vykdomas vadovaujantis Strategija. Strategijoje nustatyti visuomenės informavimo apie euro įvedimą principai, atsakingos valstybės institucijos ir įstaigos, kurios kartu su partneriais informuos visuomenę apie bendrąją Europos Sąjungos valiutą eurą ir Lietuvos Respublikos pasirengimą jį įsivesti. Strategijoje nustatyti visuomenės informavimo apie euro įvedimą etapai, pagrindinės informavimo kryptys, tikslinės informavimo grupės ir informacijos skleidėjai. 107. Įgyvendinant Strategiją siekiama tokių tikslų: užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai būtų aiškiai, objektyviai, tiksliai, laiku ir tinkamai informuoti apie euro įvedimą šalyje; didinti šalies gyventojų informuotumą apie būsimąją Lietuvos valiutą – eurą ir sumažinti su euro įvedimu siejamas baimes ar nerimą; parengti Lietuvos gyventojus euro įvedimui visapusiškai juos informuojant apie praktinius euro įvedimo aspektus. Įgyvendindamos Strategijos tikslus, atsakingos institucijos koordinuoja veiksmus tarpusavyje. Pagal kompetenciją priskirtoms tikslinėms grupėms pasiekti atsakingos institucijos naudoja visus joms prieinamus informacijos sklaidos kanalus ir būdus. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO apie EURO ĮVEDIMą IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija (toliau – Strategija) parengta vadovaujantis Nacionaliniu euro įvedimo planu. Strategijoje nustatyti visuomenės informavimo apie euro įvedimą principai, atsakingos valstybės institucijos ir įstaigos (toliau – atsakingos institucijos), kurios kartu su partneriais informuos visuomenę apie bendrąją Europos Sąjungos (toliau – ES) valiutą eurą ir Lietuvos Respublikos pasirengimą ją įsivesti. Šiame dokumente nustatyti Strategijos įgyvendinimo etapai, pagrindinės visuomenės informavimo kryptys, tikslinės informavimo grupės ir informacijos skleidėjai, pabrėžta bendradarbiavimo su Europos Komisija ir Europos centriniu banku svarba siekiant veiksmingai informuoti apie euro įvedimą. 2. Strategija parengta atsižvelgiant į Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630) ir kurioje nustatytas tikslas tinkamai pasirengti bendrosios ES valiutos įvedimui, kai Lietuva įvykdys nustatytus konvergencijos kriterijus. Taip pat atsižvelgta į naujausias makroekonomines prognozes ir šalies ūkio raidos tendencijas, pagal kurias galima tikėtis, kad trumpuoju laikotarpiu bus vykdomi konvergencijos kriterijai (kainų stabilumo, valstybės finansų padėties tvarumo, šalies nacionalinės valiutos ir Vyriausybės vertybinių popierių ilgalaikių palūkanų normų stabilumo). II. TIKSLAI 3. Įgyvendinant Strategiją, siekiama šių tikslų: 3.1. užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai būtų aiškiai, objektyviai, tiksliai, laiku ir tinkamai informuoti apie euro įvedimą šalyje; 3.2. didinti šalies gyventojų informuotumą apie būsimą Lietuvos Respublikos valiutą eurą ir sumažinti su euro įvedimu siejamus nepagrįstus nuogąstavimus ar nerimą. Atsakingos institucijos turi numatyti ir įgyvendinti priemones, kurios didintų Lietuvos gyventojų finansinį ir ekonominį raštingumą, aiškindamos ekonominius ir finansinius procesus asmens, valstybės ir ES lygmenimis, supažindinti su ekonomine ir pinigų sąjunga ir bendrąja ES valiuta, atskleisti euro įvedimo Lietuvoje įtaką viešiesiems finansams ir ekonomikai; 3.3. padėti Lietuvos Respublikos gyventojams pasirengti euro įvedimui visapusiškai juos informuojant apie praktinius euro įvedimo aspektus: gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, socialinių išmokų perskaičiavimo eurais principus, eurų banknotų ir monetų nominalus, banknotų apsaugos požymius, nacionalinės valiutos keitimo į eurus sąlygas ir kitus aspektus. III. ESAMA PADĖTIS 4. Esamą padėtį Visuomenės informavimo darbo grupė, sudaryta Lietuvos banko valdybos pirmininko 2013 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V2013/(1.7-260402)02-40, vertina atsižvelgdama į Europos Komisijos užsakymu nuolat (iki kelių kartų per metus) „Eurobarometro“ atliekamas visuomenės nuomonės apklausas. Jose atspindimas naujų ES šalių, dar neįsivedusių euro, gyventojų požiūris į bendrąją ES valiutą ir jos įvedimą minėtose šalyse. Paskutinis „Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas 2013 m. balandį ir paskelbtas tų pačių metų birželį. 5. Šio tyrimo duomenimis, labiausiai Lietuvos gyventojai baiminasi galimų piktnaudžiavimų ir bandymų manipuliuoti kainomis pasinaudojant euro įvedimu. Dėl šios priežasties iš informavimo kampanijos elementų apklaustiesiems svarbiausias atrodo kainų dviem valiutomis rodymas parduotuvėse bei komunalinių paslaugų sąskaitose ir reklama per televiziją. Kaip pageidaujamus informacijos apie euro įvedimą sklaidos kanalus Lietuvos gyventojai nurodo televiziją, internetą, laikraščius ir žurnalus. Išsamesnė informacija apie naujausio „Eurobarometro“ visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus ir nuoroda į visą dokumentą pateikiama Strategijos 1 priede. 6. Atsižvelgiant į šiose apklausose išreikštą visuomenės nuomonę, pageidavimus ir nuogąstavimus, Strategijoje numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti vartotojų interesų apsaugą keičiant valiutą, įskaitant Nacionaliniame euro įvedimo plane numatomo sukurti Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) kodekso ir Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumo viešinimą ir informacijos apie euro įvedimo įtaką kainoms (pagal anks …