Prašymas atleisti iš darbo: kaip išeiti savo noru ir ką gausite
Darbuotojas gali bet kada nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva – darbdavio sutikimo tam nereikia. Darbo kodeksas numato tris pagrindinius kelius: įprastą išėjimą savo noru be svarbių priežasčių, įspėjus darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų (DK 55 straipsnis), išėjimą dėl svarbių priežasčių, įspėjus prieš penkias darbo dienas ir gavus išeitinę išmoką (DK 56 straipsnis), ir sutarties nutraukimą šalių susitarimu bet kuriuo sutartu terminu bei sąlygomis (DK 54 straipsnis). Išbandymo laikotarpiu pakanka įspėti prieš tris darbo dienas (DK 36 straipsnis).
Nuo pasirinkto pagrindo priklauso, kada baigsis darbo santykiai, ar priklausys išeitinė išmoka ir ar darbdavys galės reikalauti atlyginti mokymo išlaidas. Šiame apraše paaiškinama, kaip pasirinkti tinkamą pagrindą, kaip parašyti ir įteikti prašymą (pareiškimą), ką daryti įspėjimo laikotarpiu ir kaip turi būti atsiskaityta paskutinę darbo dieną, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Pateikiamas ir prašymo pavyzdys, kurį galima pritaikyti savo situacijai.
Svarbiausi faktai
Terminas
Išeinant savo noru be svarbių priežasčių, darbdavį reikia raštu įspėti ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, dėl svarbių priežasčių – prieš penkias darbo dienas, išbandymo metu – prieš tris darbo dienas. Pateiktą prašymą galima atšaukti per tris darbo dienas (išbandymo metu – iki kitos darbo dienos), vėliau tik darbdaviui sutikus. Visos išmokos turi būti sumokėtos paskutinę darbo dieną, nebent raštu susitarta dėl vėlesnio atsiskaitymo įstatymo leidžiamomis ribomis.
Ką daryti
Pasirinkite tinkamą išėjimo pagrindą. Jei tiesiog norite pakeisti darbą, naudojamas DK 55 straipsnis: išeitinė nemokama, įspėjimo terminas – 20 kalendorinių dienų. Jei darbdavys du mėnesius iš eilės nemoka viso darbo užmokesčio, ilgiau nei du mėnesius nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos pareigų, prastova ne dėl jūsų kaltės trunka ilgiau nei 30 dienų iš eilės (arba daugiau kaip 45 dienas per 12 mėnesių), negalite dirbti dėl ligos, neįgalumo ar slaugomo šeimos nario arba sukakote senatvės pensijos amžių ir įgijote teisę į visą pensiją, rinkitės DK 56 straipsnį.
Jei norite išeiti greičiau arba susiderėti kompensaciją, pasiūlykite darbdaviui susitarimą pagal DK 54 straipsnį. Išbandymo laikotarpiu taikoma DK 36 straipsnio 4 dalis.
Patikrinkite darbo sutartį ir kitus susitarimus. Peržiūrėkite, ar nesate pasirašę susitarimo dėl mokymo išlaidų atlyginimo (DK 37 straipsnis): išeinant pagal DK 55 straipsnį, darbdavys gali reikalauti atlyginti per paskutinius dvejus metus turėtas mokymo išlaidas, viršijančias darbui keliamus reikalavimus. Tokia pareiga nekyla išeinant pagal DK 56 straipsnį ar šalių susitarimu, jei susitarime nenurodyta kitaip.
Taip pat patikrinkite nekonkuravimo susitarimą, konfidencialumo įsipareigojimus ir tai, kokį darbdavio turtą (kompiuterį, telefoną, įrankius, prieigas) turėsite grąžinti.
Parašykite prašymą (pareiškimą). Prašymas turi būti rašytinis: popierinis su parašu arba elektroninis, jei darbdavio vidaus tvarka leidžia (pavyzdžiui, personalo sistemoje ar pasirašytas elektroniniu parašu). Pavyzdys:
„UAB „…“ direktoriui. PRAŠYMAS NUTRAUKTI DARBO SUTARTĮ. Vadovaudamasis (-i) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi, prašau nutraukti 20… m. … d. darbo sutartį Nr. … mano iniciatyva. Paskutinė darbo diena – 20… m. … d. Prašau atsiskaityti su manimi paskutinę darbo dieną ir išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Data, vardas, pavardė, parašas.“
Nurodykite konkrečią paskutinę dieną, kuri būtų ne ankstesnė nei įspėjimo termino pabaiga. Išeidami dėl svarbių priežasčių, nurodykite DK 56 straipsnio 1 dalies punktą, trumpai aprašykite aplinkybes (pavyzdžiui, už kuriuos mėnesius nesumokėtas darbo užmokestis) ir pridėkite jas patvirtinančius dokumentus: banko išrašus, gydytojų konsultacinės komisijos išvadą ar kitus įrodymus.
Įteikite prašymą taip, kad liktų įrodymas. Paprasčiausia – įteikti vadovui ar personalo skyriui ir paprašyti pažymėti gavimo datą ant jūsų kopijos arba užregistruoti dokumentų valdymo sistemoje. Jei darbdavys vengia priimti, išsiųskite registruotu laišku arba el. paštu, iš kurio aiškiai matyti siuntimo laikas.
Įspėjimo terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po įteikimo. Pavyzdžiui, įteikus prašymą pagal DK 55 straipsnį lapkričio 3 d., 20 kalendorinių dienų terminas baigiasi lapkričio 23 d. Jei per tris darbo dienas apsigalvosite, prašymą galite atšaukti be darbdavio sutikimo; vėliau – tik darbdaviui sutikus.
Jei nenorite laukti 20 dienų, susitarkite. Įspėjimo terminą galima sutrumpinti tik darbdaviui sutinkant – tam sudaromas rašytinis susitarimas pagal DK 54 straipsnį. Pasiūlymas turi būti rašytinis ir jame nurodomos sąlygos: pabaigos data, kompensacijos dydis, nepanaudotų atostogų tvarka, atsiskaitymo tvarka. Jei kita šalis per penkias darbo dienas neatsako, laikoma, kad pasiūlymas atmestas.
Susitarimas sudaromas laisva valia, todėl dėl kompensacijos dydžio galima derėtis. Tai dažnas būdas išeiti greitai ir tuo pačiu išvengti ginčų dėl mokymo išlaidų ar kitų įsipareigojimų.
Įspėjimo laikotarpiu dirbkite ir sutvarkykite reikalus. Kol nesibaigė įspėjimo terminas, darbo sutartis galioja: privalote dirbti pagal grafiką, o darbdavys – mokėti darbo užmokestį. Neatvykimas be pateisinamos priežasties gali būti laikomas šiurkščiu pažeidimu, dėl kurio darbdavys gali atleisti pagal DK 58 straipsnį, o tai matysis darbo istorijoje.
Šiuo laikotarpiu galite prašyti suteikti likusias kasmetines atostogas, jei darbdavys sutinka, arba palikti jas kompensuoti pinigais. Perduokite darbus, grąžinkite darbdavio turtą ir pasirašykite perdavimo aktą – tai apsaugo nuo vėlesnių pretenzijų dėl žalos.
Patikrinkite galutinį atsiskaitymą. Paskutinę darbo dieną turi būti sumokėtas darbo užmokestis už išdirbtą laiką, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 127 straipsnio 6 dalis) ir išeitinė, jei ji priklauso. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. bent vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dalis visada mokama paskutinę dieną; vėliau atsiskaityti galima tik raštu susitarus atleidimo metu (ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų, o didesnę dalį – ne vėliau kaip per tris mėnesius) (DK 146 straipsnio 2 dalis).
Kompensacija už atostogas mokama už visas nepanaudotas dienas, bet ne už senesnes nei trejų metų laikotarpį (DK 127 straipsnio 5 dalis). Paprašykite atsiskaitymo lapelio ir pažymos apie darbą (DK 148 straipsnio 3 dalis).
Ką daryti, jei darbdavys neatsiskaito ar neįformina atleidimo. Darbdavys privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną ir pateikti duomenis „Sodrai“. Jei to nepadaro, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją. Jei nesumokėta, pateikite rašytinę pretenziją, o nesulaukę – prašymą darbo ginčų komisijai prie VDI per tris mėnesius.
Už uždelstą atsiskaitymą po darbo santykių pabaigos darbdavys moka netesybas, apskaičiuojamas pagal vidutinį darbo užmokestį ir uždelstų mėnesių skaičių (DK 147 straipsnio 2 dalis). Teisme darbuotojas nemoka žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pasirūpinkite tolesniais žingsniais. Jei naujo darbo dar neturite, užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje: nuo išėjimo pagrindo gali priklausyti nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimas ir jos mokėjimo pradžia, todėl dėl sąlygų pasitarkite su tarnyba iš anksto. Privalomasis sveikatos draudimas nedirbant nebedraudžiamas darbdavio – patikrinkite, ar draudimas jums bus mokamas kitu pagrindu.
Išsaugokite prašymo kopiją, atsiskaitymo lapelį ir darbo sutarties pasibaigimo dokumentus bent trejus metus – tiek laiko trunka darbo teisės ieškinio senatis (DK 15 straipsnis).
Į ką atkreipti dėmesį
- Išėjimas pagal DK 55 straipsnį, kai priklausė DK 56 straipsnis. Dėl nemokamo atlyginimo ar ilgos prastovos išeidami „savo noru“, prarandate dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę.
- Žodinis pranešimas. Žodžiu ar žinute pasakyti „išeinu“ nėra tinkamas įspėjimas; kol nepateiktas rašytinis prašymas, įspėjimo terminas neprasideda.
- Neatvykimas į darbą įspėjimo laikotarpiu. Tai gali būti laikoma pravaikšta ir tapti pagrindu atleisti už šiurkštų pažeidimą, kas pakenktų jūsų reputacijai ir galimiems reikalavimams.
- Pamiršti susitarimai dėl mokymo išlaidų. Išeinant pagal DK 55 straipsnį darbdavys gali išskaičiuoti ar reikalauti atlyginti mokymo išlaidas, jei toks susitarimas buvo sudarytas raštu.
- Pasirašytas susitarimas be patikrintų sumų. Pasirašę DK 54 straipsnio susitarimą su nurodyta kompensacija ir „jokių kitų pretenzijų“ sąlyga, vėliau papildomai reikalauti sunku; suskaičiuokite atostogų kompensaciją iš anksto.
- Vėluojantis prašymo atšaukimas. Praėjus trims darbo dienoms, prašymą atšaukti galima tik darbdaviui sutikus, o darbdavys jau gali būti priėmęs naują darbuotoją.
- Darbdavio turto ir prieigų negrąžinimas. Neperdavus kompiuterio, telefono, raktų ar dokumentų, darbdavys gali reikalauti atlyginti žalą, o ginčas dėl to dažnai atitolina galutinį atsiskaitymą; perdavimą įforminkite aktu, kurį pasirašo abi šalys.
- Nesukaupti įteikimo įrodymai.Jei darbdavys tvirtina negavęs prašymo, be gavimo žymos ar išsiuntimo įrodymo sunku įrodyti, nuo kada skaičiuojamas terminas.
Teisinis pagrindas
Dažni klausimai
Kaip parašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru?
Rašykite darbdavio vadovui: nurodykite, kad pagal DK 55 straipsnio 1 dalį prašote nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, paskutinę darbo dieną (ne anksčiau kaip po 20 kalendorinių dienų), prašymą atsiskaityti ir kompensuoti nepanaudotas atostogas, datą ir parašą. Įteikite taip, kad liktų gavimo žyma.
Prieš kiek dienų reikia pranešti, kad išeinu iš darbo?
Įprastai – ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Dėl svarbių priežasčių pagal DK 56 straipsnį – prieš penkias darbo dienas, o išbandymo laikotarpiu – prieš tris darbo dienas. Trumpesnis terminas galimas tik darbdaviui sutikus, sudarant susitarimą.
Ar galima išeiti iš darbo iš karto, be 20 dienų?
Tik jei darbdavys sutinka nutraukti sutartį šalių susitarimu (DK 54 straipsnis) nuo norimos datos. Vienašališkai to padaryti negalima, nebent esate išbandymo laikotarpyje arba yra DK 56 straipsnyje nurodytos svarbios priežastys.
Ar išeinant savo noru priklauso išeitinė išmoka?
Pagal DK 55 straipsnį – ne. Išeitinė priklauso išeinant dėl svarbių priežasčių pagal DK 56 straipsnį (du vidutiniai darbo užmokesčiai, dirbus trumpiau nei metus – vienas) arba jei dėl jos susitariama šalių susitarime.
Ar galiu atšaukti prašymą atleisti iš darbo?
Taip, per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo be darbdavio sutikimo. Vėliau – tik darbdaviui sutikus. Išbandymo laikotarpiu įspėjimą galima atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
Ar sumokės už nepanaudotas atostogas?
Taip. Pasibaigus darbo santykiams darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau ne už laikotarpį, senesnį nei treji metai nuo kalendorinių metų, kuriais įgyta teisė į atostogas, pabaigos.
Ar galima per 20 dienų įspėjimo laikotarpį išeiti atostogų?
Galima, jei darbdavys sutinka suteikti kasmetines atostogas šiuo laikotarpiu. Jei nesutinka, nepanaudotos dienos bus kompensuotos pinigais paskutinę darbo dieną.
Ar darbdavys gali neleisti išeiti iš darbo?
Ne. Darbuotojo rašytinis pareiškimas pagal DK 55 straipsnį pats pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, o darbdavys privalo įforminti pasibaigimą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną.
Kada turi būti išmokėti visi pinigai išeinant iš darbo?
Paskutinę darbo dieną. Vėliau atsiskaityti galima tik raštu susitarus atleidimo metu: bent vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dalis vis tiek mokama paskutinę dieną, likusi – ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų, o didesnė dalis – ne vėliau kaip per tris mėnesius.
Ar galiu išeiti, jei esu ligos atostogose?
Prašymą pateikti galite ir nedarbingumo metu. Darbo sutartis pasibaigia įspėjimo termino pabaigoje, todėl prieš teikdami prašymą su personalo skyriumi ir „Sodra“ pasitikslinkite, kaip bus mokama ligos išmoka, jei nedarbingumas tęsis ir po paskutinės darbo dienos.
Teisinis vadovas – atskiri aprašai
Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis