Išeitinė išmoka: kada priklauso ir kaip ją apskaičiuoti
Išeitinė išmoka – tai suma, kurią darbdavys privalo sumokėti darbuotojui, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės. Jos dydis Lietuvoje išreiškiamas darbuotojo vidutiniais darbo užmokesčiais (VDU) ir priklauso nuo atleidimo pagrindo bei darbo santykių trukmės. Dažniausias atvejis – atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis), kai mokami du VDU, o dirbusiam trumpiau nei metus – pusė VDU. Atleidžiant darbdavio valia (DK 59 straipsnis) išeitinė negali būti mažesnė nei šeši VDU, o darbuotojui išeinant dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis) – du VDU arba vienas, jei dirbta trumpiau nei metus.
Darbuotojams, toje pačioje darbovietėje nepertraukiamai dirbusiems ilgiau nei penkerius metus, atleidus pagal DK 57 straipsnį, papildomai iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo per „Sodrą“ mokama ilgalaikio darbo išmoka.
Šiame apraše paaiškinama, kuriais atvejais išeitinė priklauso, kaip apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, kada išeitinė turi būti sumokėta, kaip ji apmokestinama ir ką daryti, jei darbdavys jos nesumoka arba sumoka per mažai.
Svarbiausi faktai
Terminas
Išeitinė išmoka turi būti sumokėta paskutinę darbo dieną; nuo 2026 m. lapkričio 1 d. raštu susitarus atleidimo metu vieną VDU viršijančią dalį galima sumokėti vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo. Dėl nesumokėtos išeitinės į darbo ginčų komisiją kreipiamasi per tris mėnesius, o jei ginčijamas ir pats atleidimas – per vieną mėnesį. Ilgalaikio darbo išmokos prašymą „Sodrai“ reikia pateikti per įstatyme nustatytą terminą po atleidimo.
Ką daryti
Nustatykite atleidimo pagrindą. Išeitinė ir jos dydis priklauso nuo straipsnio, nurodyto įspėjime ir įsakyme. Pagal DK 57 straipsnį (darbo funkcijos perteklinumas, nepasiekti rezultatai pagal gerinimo planą, atsisakymas dirbti pakeistomis sąlygomis, verslo perdavimas, darbdavio pabaiga) mokami du VDU, dirbus trumpiau nei metus – pusė VDU. Pagal DK 59 straipsnį (darbdavio valia) – ne mažiau kaip šeši VDU. Pagal DK 56 straipsnį (darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių) – du VDU arba vienas.
Pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 7 punktus (sveikatos būklė, grąžintas ankstesnis darbuotojas, sutartis prieštarauja įstatymams) mokamas vienas VDU, dirbus trumpiau nei metus – pusė. Darbdavio bankroto atveju taikomas DK 62 straipsnis (du VDU arba pusė). Atleidžiant dėl kaltės (DK 58 straipsnis), išeinant savo noru (DK 55 straipsnis) ar per išbandymą išeitinė nemokama.
Nepamirškite terminuotos darbo sutarties atvejo. Kai terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išeitinė paprastai nemokama, tačiau jei darbo santykiai pagal ją tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus, darbuotojui priklauso vieno mėnesio VDU išeitinė (DK 69 straipsnio 4 dalis). Be to, jei sutartis truko ilgiau kaip metus, darbdavys privalo raštu įspėti apie jos pabaigą ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas (ilgiau kaip trejus metus – prieš dešimt); pažeidęs šią pareigą, jis moka darbo užmokestį už kiekvieną praleistą dieną, bet ne daugiau kaip už penkias ar dešimt darbo dienų.
Jei terminuotos sutartys buvo sudaromos viena po kitos tam pačiam nuolatiniam darbui, verta įvertinti, ar jos nebuvo sudarytos pažeidžiant DK 67 straipsnio ribojimus: tokiu atveju santykiai gali būti pripažinti neterminuotais, o atleidimas – neteisėtu.
Patikrinkite darbo santykių trukmę. Riba „trumpiau negu vieneri metai“ skaičiuojama nuo darbo pradžios pas tą darbdavį iki darbo santykių pabaigos dienos. Jei darbas buvo pradėtas pagal kelias iš eilės sudarytas sutartis be pertraukos arba įmonė perėmė jus perduodant verslą, stažas paprastai nepertraukiamas.
Ši data svarbi ir įspėjimo terminui: atleidžiant pagal DK 57 straipsnį įspėjama prieš vieną mėnesį, dirbus trumpiau nei metus – prieš dvi savaites. Terminai dvigubinami, jei iki senatvės pensijos liko mažiau nei penkeri metai, ir trigubinami auginantiems vaiką iki 14 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgaliems darbuotojams ir tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei dveji metai.
Apskaičiuokite vidutinį darbo užmokestį. VDU skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (DK 145 straipsnis). Paprastai imamas per paskutinius tris kalendorinius mėnesius iki atleidimo mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis (pagrindinis atlyginimas, priedai, priemokos, apmokėjimas už viršvalandžius) ir dalijamas iš faktiškai dirbtų dienų ar valandų; ketvirtinės ir metinės premijos įskaičiuojamos proporcingai.
Pavyzdys: jei darbuotojo mėnesinė alga stabili – 1 800 Eur neatskaičius mokesčių, o kintamų priedų nebuvo, jo mėnesio VDU bus artimas 1 800 Eur. Atleidus pagal DK 57 straipsnį po trejų metų darbo, išeitinė sudarys apie 3 600 Eur, atleidus darbdavio valia – ne mažiau kaip 10 800 Eur. Kai atlyginimas kintamas, paprašykite darbdavio raštu pateikti VDU skaičiavimą.
Įvertinkite teisę į ilgalaikio darbo išmoką. DK 57 straipsnio 9 dalis numato, kad atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai mokama ilgalaikio darbo išmoka pagal nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje. Ji priklauso tik atleidus pagal DK 57 straipsnį ir išdirbus ilgiau nei penkerius metus; jos dydis – nuo vieno iki trijų VDU, perskaičiuotų įstatyme nustatytu koeficientu, priklausomai nuo stažo.
Išmoką moka ne darbdavys, o „Sodra“ iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Prašymą pateikite per „Sodros“ elektroninę paslaugų sistemą arba skyriuje, nedelsdami po atleidimo, nes jam taikomas įstatymo terminas.
Patikrinkite, kada ir kaip išeitinė sumokėta. Išeitinė yra su darbo santykiais susijusi išmoka, todėl jai taikomas DK 146 straipsnio 2 dalies atsiskaitymo terminas: paskutinė darbo diena. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. raštu susitarus atleidimo metu vieną VDU viršijanti dalis gali būti sumokėta vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo.
Jei darbdavys pagal DK 64 straipsnio 5 dalį su jūsų sutikimu atleidžia jus nuo darbo įspėjimo laikotarpiu, už likusį įspėjimo laikotarpį jis privalo sumokėti darbo užmokestį – tai ne išeitinė, o papildoma suma. Atsiskaitymo lapelyje turi būti atskirai nurodyti darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė.
Įvertinkite mokesčius. Iš išeitinės darbdavys kaip mokesčių agentas išskaičiuoja gyventojų pajamų mokestį, todėl į sąskaitą gausite mažesnę nei priskaičiuota sumą. Socialinio draudimo įmokų taikymas išeitinei priklauso nuo jos rūšies ir dydžio, todėl palyginkite atsiskaitymo lapelį su „Sodros“ ir VMI išaiškinimais.
Jei per metus gavote didelių su darbo santykiais susijusių pajamų, metinėje pajamų deklaracijoje gali būti taikomas progresinis tarifas. Ilgalaikio darbo išmokos apmokestinimą nurodo „Sodra“ sprendime ją skirti.
Jei išeitinė nesumokėta ar sumokėta per mažai – pretenzija ir DGK. Pirmiausia raštu paprašykite darbdavio pateikti VDU ir išeitinės skaičiavimą ir sumokėti skirtumą per nurodytą terminą. Nesulaukę – per tris mėnesius kreipkitės į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos; jei manote, kad neteisėtas ir pats atleidimas, prašymą paduokite per vieną mėnesį nuo atleidimo.
Už uždelstą atsiskaitymą po darbo santykių pabaigos darbdavys moka netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. DGK sprendimą vykdo antstolis; jei bylą nagrinėja teismas, darbuotojas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Darbdavio nemokumo atveju – Garantinis fondas. Jei darbdaviui iškelta bankroto byla, išeitinė įtraukiama į darbuotojų reikalavimus, kurie tenkinami pirmąja eile. Dalį neišmokėtos išeitinės įstatyme nustatytomis ribomis gali padengti Garantinis fondas, kurį administruoja „Sodra“; reikalavimą reikia pateikti nemokumo administratoriui.
Grupės darbuotojų atleidimo atveju (DK 63 straipsnis) darbdavys turi papildomų pareigų: konsultuotis su darbuotojų atstovais ir pranešti Užimtumo tarnybai. Šių reikalavimų pažeidimas gali būti pagrindas ginčyti atleidimą.
Į ką atkreipti dėmesį
- Sutikimas su „šalių susitarimu“ vietoje DK 57 straipsnio. Pasirašius susitarimą pagal DK 54 straipsnį, išeitinė priklauso tik tokia, dėl kokios susitarta, o teisė į ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“ neatsiranda.
- Prašymas išeiti savo noru gavus įspėjimą. Jei įspėjimo laikotarpiu parašysite prašymą pagal DK 55 straipsnį, išeitinės neliks; geriau sulaukti atleidimo pagal DK 57 straipsnį arba susitarti dėl ne mažesnės kompensacijos.
- Klaidingai apskaičiuotas VDU. Dažnai neįskaičiuojamos premijos, priedai ar viršvalandžiai; patikrinkite paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio lapelius ir prašykite skaičiavimo raštu.
- Praleistas „Sodros“ terminas ilgalaikio darbo išmokai. Darbdavys šios išmokos nemoka ir apie ją dažnai neprimena; nepateikus prašymo laiku, ją galima prarasti.
- Painiojamas išeitinės ir neto sumos dydis. Įstatymas išeitinę nustato neatskaičius mokesčių, todėl į rankas gaunama suma mažesnė; tai nėra pažeidimas.
- Praleistas vieno mėnesio terminas ginčyti atleidimą. Jei manote, kad atleidimo priežastis netikra, ginčas dėl išeitinės dydžio vieno mėnesio termino neišsaugo; abu reikalavimus pateikite kartu.
- Susitarimas dėl atsiskaitymo dalimis be datų. Vėlesnis išeitinės mokėjimas leidžiamas tik raštu susitarus atleidimo metu ir ne ilgiau kaip tris mėnesius; nurodykite konkrečias sumas ir datas.
Teisinis pagrindas
Dažni klausimai
Kiek išeitinės priklauso atleidus iš darbo?
Atleidus pagal DK 57 straipsnį – du vidutiniai darbo užmokesčiai, o dirbus trumpiau nei metus – pusė VDU. Atleidus darbdavio valia – ne mažiau kaip šeši VDU. Išėjus dėl svarbių priežasčių pagal DK 56 straipsnį – du VDU arba vienas.
Kaip apskaičiuoti išeitinę išmoką?
Reikia nustatyti mėnesio vidutinį darbo užmokestį pagal paskutinių trijų kalendorinių mėnesių iki atleidimo priskaičiuotą užmokestį ir dirbtą laiką, o tada jį padauginti iš įstatyme nustatyto koeficiento (pavyzdžiui, du – atleidžiant pagal DK 57 straipsnį). Premijos įskaičiuojamos proporcingai.
Ar išeitinė priklauso išeinant savo noru?
Ne, jei išeinate pagal DK 55 straipsnį. Išeitinė priklauso, jei išeinate dėl svarbių priežasčių pagal DK 56 straipsnį, pavyzdžiui, kai du mėnesius iš eilės nemokamas visas atlyginimas, arba jei dėl jos susitariama šalių susitarime.
Kas yra ilgalaikio darbo išmoka?
Tai papildoma išmoka, kurią „Sodra“ iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo moka darbuotojams, atleistiems pagal DK 57 straipsnį ir toje darbovietėje nepertraukiamai dirbusiems ilgiau nei penkerius metus. Jos dydis priklauso nuo stažo, o prašymą reikia pateikti „Sodrai“.
Ar išeitinė apmokestinama?
Taip, darbdavys išskaičiuoja gyventojų pajamų mokestį, todėl gaunama suma mažesnė už priskaičiuotą. Dėl socialinio draudimo įmokų taikymo vadovaukitės atsiskaitymo lapeliu ir „Sodros“ išaiškinimais.
Kada turi būti sumokėta išeitinė?
Paskutinę darbo dieną kartu su kitomis išmokomis. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. raštu susitarus atleidimo metu vieną VDU viršijančią dalį galima sumokėti vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo.
Ar išeitinė priklauso atleidžiant per išbandymą?
Ne. Jei darbdavys pripažįsta išbandymo rezultatus nepatenkinamais, jis gali nutraukti sutartį įspėjęs prieš tris darbo dienas ir nemokėti išeitinės (DK 36 straipsnio 3 dalis).
Ką daryti, jei darbdavys nesumokėjo išeitinės?
Pateikite rašytinę pretenziją, o nesulaukę – per tris mėnesius kreipkitės į darbo ginčų komisiją prie VDI. Už uždelstą atsiskaitymą priklauso netesybos. Įsiteisėjusį DGK sprendimą vykdo antstolis.
Ar galima susiderėti didesnę išeitinę?
Taip. Įstatymas nustato minimalius dydžius, o šalių susitarime pagal DK 54 straipsnį ar kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl didesnės kompensacijos. Atminkite, kad susitarus nutraukti sutartį ilgalaikio darbo išmoka nepriklauso.
Ar išeitinė mokama įmonei bankrutavus?
Taip, atleidžiant dėl bankroto mokami du VDU, dirbus trumpiau nei metus – pusė VDU. Jei įmonė neturi lėšų, dalį gali padengti Garantinis fondas; reikalavimą pateikite nemokumo administratoriui.
Teisinis vadovas – atskiri aprašai
Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis