Byla Nr

Byla Nr Byla Nr. 46/2010-47/2010-48/2010-49/2010-51/2010-52/2010-70/2010-77/ 2010-82/2010-83/2010-84/2010-85/2010-86/2010-87/2010-94/2010-100/ 2010-101/2010-109/2010-114/2010-123/2010-124/2010-128/2010-129/ 2010-133/2010-134/2010-142/2010-143/2010-1/2011-2/2011-5/2011-8/ 2011-16/2011-21/2011-23/2011-25/2011-29/2011-32/2011-37/2011-39/2011 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO N U T A R I M A S dėl Lietuvos respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos respublikos konstitucijai 2012 m. vasario 6 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovui teisėjui Ernestui Spruogiui, suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo nariams Vincei Vaidevutei Margevičienei, Donatui Jankauskui, taip pat suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovėms Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojai Irenai Šambaraitei, Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotojai Ritai Babianskaitei, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2012 m. sausio 4 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą pagal: 1) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-49/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nenumatytas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek juo pakeisto Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nustatyta, kad „nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-53/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek ji taikoma valstybines pensijas gaunantiems asmenims, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nenumatytas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-54/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams, kurie valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-55/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams mokama pensijų dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-60/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas maksimalus valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalus dydis sumažintas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams mokama pensijų dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-61/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams mokama pensijų dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 7) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-79/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams mokama pensijų dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 8) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-87/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams mokama pensijų dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 9) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-88/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams, kurie valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 10) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-89/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 11) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-90/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 12) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-91/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas taikant atitinkamą koeficientą, tame pačiame įstatyme nenumačius praradimų kompensavimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 16 straipsnis tiek, kiek jame nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui; 13) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-95/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams mokama pensijų dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 14) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-96/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams mokama pensijų dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 15) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-101/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas maksimalus valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalus dydis sumažintas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams mokama pensijų dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 16) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-110/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams mokama pensijų dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 17) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-111/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams mokama pensijų dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 18) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-121/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams mokama pensijų dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 19) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-123/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 5 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 8 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 20) pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-129/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo principams; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo principams; – Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) tiek, kiek joje apskaičiuota senatvės pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 m., neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo principams; – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 146 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek senatvės pensija perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu asmeniui paskirtos senatvės pensijos dydis viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo principams; – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo 6.3 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, jeigu apskaičiuota pensijos dalies suma viršija 100 Lt, 2009 m. birželio mėn. išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, o likusi apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2012 m. birželio mėn., neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo principams; 21) pareiškėjo – Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-132/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo 6.3 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 22) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-137/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 5 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 23) pareiškėjo – Kauno apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-141/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra numatyta sumažintų pensijų kompensavimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 24) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-146/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 25) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-149/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 26) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-155/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje numatytas jau paskirtų senatvės pensijų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 27) pareiškėjo – Kauno apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-158/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra numatyta sumažintų pensijų kompensavimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 28) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-159/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra numatytas sumažintų pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 29) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-1/2011) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra numatytas sumažintų pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 30) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-4/2011) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad apskaičiuota senatvės pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 m., neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo 6.3 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, likusi negautos pensijos dalis išmokama 2012 m. birželio mėn., neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; 31) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-6/2011) ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje numatytas jau paskirtų senatvės pensijų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 32) pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-15/2011) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo principams; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo principams; – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 146 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek senatvės pensija perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu asmeniui paskirtos senatvės pensijos dydis viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo principams; 33) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-21/2011) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje numatytas jau paskirtų senatvės pensijų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje numatytas jau paskirtų senatvės pensijų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra numatyta sumažintų pensijų kompensavimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis (1993 m. vasario 3 d. redakcija) tiek, kiek, pasak pareiškėjo, jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo, ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat ar šio įstatymo 72 straipsnio 4 dalis (1993 m. vasario 3 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 34) pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-24/2011) ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) tiek, kiek apskaičiuota senatvės pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 m., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo 6.3 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, jeigu apskaičiuota pensijos dalies suma viršija 100 Lt, 2009 m. birželio mėn. išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, o likusi apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2012 m. birželio mėn., neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 35) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-25/2011) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 36) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-31/2011) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 priedas tiek, kiek jame nustatytas netolygus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) tiek, kiek ji siejasi su Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio neterminuotu ribojimu ir nenumatytas skirtumo, kuris susidarys taikant ne 1,5, o 1,3 dydžio koeficientą, kompensavimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 37) pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-40/2011) ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nebuvo nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gaunantiems asmenims, kuriems pripažintas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui; 38) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-45/2011) ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad pareigūnų valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, neprieštarauja (-avo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 39) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-47/2011) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, perskaičiuotos pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo (yra arba buvo) draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus) ir turi (praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo) draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštaravo (-auja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu šie prašymai buvo sujungti į vieną bylą. Konstitucinis Teismas n u s t a t ė: I Pareiškėjų – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Kauno apygardos administracinio teismo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo, Panevėžio apygardos administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai grindžiami šiais argumentais.

1. Pareiškėjai savo abejones dėl ginčijamų teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas, atitikties Konstitucijai grindžia oficialiąja konstitucine doktrina. 1.
2. Teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį ginami šios teisės turtiniai aspektai. Valstybei tenka pareiga vykdyti tuos turtinio pobūdžio įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė įstatymu nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmuo, atitinkantis įstatyme nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą pensiją; įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo konstitucinių principų. Nustatant, kokiems asmenims skiriama ir mokama valstybinė pensija, valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, privalu paisyti konstitucinių socialinės darnos, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų. 1.
3. Sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais išimtiniais atvejais pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą. 1.
4. Įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, mažindamas senatvės pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės pensijos sumažinimo. 1.
5. Teisinis reguliavimas, kai asmuo negali darbo bei verslo laisvai pasirinkti dėl to, kad įgyvendinus šią teisę jam būtų nemokama paskirta ir iki tol mokėta senatvės pensija arba jos dalis, pagal Konstituciją negali būti nustatytas ir tada, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susidaro itin sunki ekonominė, finansinė padėtis; negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. 1.
6. Įstatymų leidėjas gali koreguoti valstybinių pensijų, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės ir invalidumo pensijų, teisinį reguliavimą mažindamas šias pensijas daugiau nei senatvės ar invalidumo pensijas; tai darant neturi būti pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos. Įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo dideliu mastu; praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo, gali būti kompensuoti mažesniu mastu nei praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo.
7. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-40/2011) nurodo, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) buvo įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmeniui, kuriam yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir kuris dėl to yra iš esmės tokioje pačioje (analogiškoje) faktinėje padėtyje kaip ir asmenys, kurie yra netekę 75–100 procentų darbingumo, šis įstatymas buvo (turėjo būti) taikomas, kai iš esmės tokioje pačioje (analogiškoje) padėtyje esantiems asmenims, t. y. netekusiems 75–100 procentų darbingumo, jis nebuvo taikomas. Minėtos asmenų grupės, kurios yra iš esmės vienodoje (viena kitai prilyginamoje) padėtyje, buvo teisiniu požiūriu traktuojamos skirtingai, nors nebuvo pakankamo pagrindo tokiam skirtingam traktavimui ir teisiniam reguliavimui.
8. Pasak pareiškėjų – Klaipėdos apygardos administracinio teismo (prašymai Nr. 1B-129/2010, 1B-15/2011), Kauno apygardos administracinio teismo (prašymai Nr. 1B-141/2010, 1B-158/2010), Vilniaus apygardos administracinio teismo (prašymai Nr. 1B-146/2010, 1B-159/2010, 1B-1/2011, 1B-25/2011), Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė perskaičiuoti jau paskirtas valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijas vertintina kaip Konstitucijoje įtvirtintų principų pažeidimas, nes toks teisinis reguliavimas suponuoja teisinį netikrumą, suteiktų teisių neapibrėžtumą ir paneigia asmens teisėtus lūkesčius.
9. Pareiškėjai – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-123/2010, 1B-149/2010, 1B-155/2010, 1B-6/2011, 1B-21/2011, 1B-47/2011), Klaipėdos apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-129/2010, 1B-15/2011) abejoja, ar įstatymų leidėjas tinkamai laikėsi Konstitucijos, kai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims numatė senatvės pensijas sumažinti daugiau nei tiems asmenims, kurie nevykdo darbinės veiklos ir neužsiima jokiu verslu.
10. Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo (prašymai Nr. 1B-54/2010, 1B-55/2010,1B-60/2010, 1B-61/2010, 1B-79/2010, 1B-87/2010, 1B-91/2010, 1B-95/2010, 1B-96/2010, 1B-110/2010, 1B-111/2010, 1B-121/2010) nuomone, valstybinės pensijos sumažinimo mastą (perskaičiuojant pensiją taikomo koeficiento dydį) susiejant su iki sumažinimo gautos valstybinės pensijos dydžiu, pažeidžiamos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos, todėl jam kyla abejonių, ar Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas skirtingas paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų mažinimo mastas, neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, kurio vienas iš elementų yra proporcingumo principas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-31/2011) teigia, jog iš Laikinojo įstatymo 1 priede įtvirtintos koeficiento, taikomo apskaičiuojant valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų dalį, apskaičiavimo formulės matyti, kad Laikinuoju įstatymu nustatytas ne tolygus (lygus, vienodas), o didėjantis (skirtingas, progresinis) paskirtų ir mokamų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimo mastas (nuo 5 procentų iki 20 procentų) – didėjant išmokų sumai, jis didėja; manytina, kad nustatytu diskriminaciniu teisiniu reguliavimu, nesant asmenų teisinės padėties skirtumų, pažeidžiami teisingumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, asmenų lygybės principai, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę.
11. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-45/2011) abejones dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) atitikties Konstitucijai grindžia tuo, kad, pasak jo, ginčijamu teisiniu reguliavimu valstybinės pensijos maksimalus dydis bei šios pensijos ir kitų tam pačiam asmeniui paskirtų pensijų bendros sumos maksimalus dydis neterminuotai sumažintas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (iki 2010 m. lapkričio 27 d. – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio, ir tai darant nenustatyta susidariusių praradimų kompensavimo tiems asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama.
12. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-54/2010, 1B-55/2010,1B-60/2010, 1B-61/2010, 1B-79/2010, 1B-87/2010, 1B-95/2010, 1B-96/2010, 1B-110/2010, 1B-111/2010, 1B-121/2010) abejoja, ar įstatymų leidėjas tinkamai laikėsi Konstitucijos, kai Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims numatė valstybines pensijas sumažinti daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir neužsiima jokiu verslu.
13. Pareiškėjų – Panevėžio apygardos administracinio teismo (prašymas Nr. 1B-132/2010), Klaipėdos apygardos administracinio teismo (prašymas Nr. 1B-129/2010, 1B-24/2011), Vilniaus apygardos administracinio teismo (prašymas Nr. 1B-4/2011) manymu, Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2007 m. lapkričio 6 d. redakcija) nustačius galutinį senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo terminą, asmenys įgijo teisėtą lūkestį, kad negauta pensijos dalis bus išmokėta iki nurodyto termino pabaigos. Nukėlus šį terminą, valstybė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų išmokėti apskaičiuotą senatvės pensijos dalį, paneigė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, sukūrė teisinį netikrumą ir nesaugumą ir dėl to pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą. Taip pat pareiškėjams kyla abejonių, ar Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 144) patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) pakeitimas ir negautos pensijos dalies grąžinimo atidėjimas reiškia tinkamą valstybės įsipareigojimų grąžinti neišmokėtos pensijos dalies vykdymą. Pareiškėjų manymu, ginčijamas teisinis reguliavimas paneigia asmenų teisėtus lūkesčius; tokiais veiksmais sukuriamas teisinis netikrumas ir nesaugumas ir dėl to gali būti pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.
14. Pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-129/2010, 1B-15/2011) abejoja inter alia Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 118 d. nutarimas Nr. 1156) patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 146 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek senatvės pensija perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu asmeniui paskirtos senatvės pensijos dydis viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, atitiktimi Konstitucijai, remdamasis tais pačiais argumentais, kaip ir dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai, t. y. dėl to, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo sumažintos iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, suponavo teisinį netikrumą, įgytų teisių neapibrėžtumą ir paneigė asmens teisėtus lūkesčius, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Be to, perskaičiavus pensijas buvo pažeisti ir konstituciniai teisinės valstybės, proporcingumo, lygiateisiškumo principai, nes pagal ginčijamą teisinį reguliavimą paskirtos senatvės pensijos sumažintos neproporcingai ir ne visiems vienodai. II
15. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovų Seimo narių V. V. Margevičienės, A. Vidžiūno, D. Jankausko rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad šioje byloje ginčijamos įstatymų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais. 1.
16. Pasak Seimo atstovų V. V. Margevičienės ir A. Vidžiūno, asmenys, pagal galiojančius ir Konstitucijai neprieštaraujančius teisės aktus gaunantys išmokas, turi teisę ir teisėtą lūkestį reikalauti, kad valstybės prisiimtas įsipareigojimas mokėti šias išmokas būtų vykdomas, tačiau, atsižvelgiant į šiuo metu valstybėje susidariusią padėtį, būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų apsaugotos kitos konstitucinės vertybės, t. y., išlaikant pusiausvyrą tarp asmens ir visuomenės interesų, būtų užtikrintos pakankamos lėšos valstybės prisiimtiems įsipareigojimams išmokų gavėjams įvykdyti. Seimo atstovų Seimo narių A. Vidžiūno ir D. Jankausko teigimu, Laikinojo įstatymo nuostatomis siekiama ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą, sudaryti galimybę bent iš dalies subalansuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Laikinuoju įstatymu nėra pertvarkoma socialinių garantijų sistema, jame nustatytomis priemonėmis nekeičiama socialinių garantijų struktūra, jos taikomos tik laikinai ir jomis siekiama užtikrinti išmokų gavėjų gyvybiškai svarbių interesų tenkinimą. Atsižvelgiant į valstybėje susidariusią sunkią ekonominę padėtį ir laikantis iš konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiškumo, proporcingumo, socialinio solidarumo principų kylančių reikalavimų, Laikinuoju įstatymu buvo nustatyta ir valstybinių pensijų, kompensacinių išmokų, rentų, šalpos kompensacijų, slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų, ir valstybinių socialinio draudimo senatvės, išankstinių senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų, išmokų vaikams bei nedarbo socialinio draudimo išmokų perskaičiavimo tvarka, turėjusi poveikį visoms socialinių išmokų, mokamų iš valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, gavėjų grupėms. 1.
17. Seimo narių V. V. Margevičienės ir A. Vidžiūno manymu, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas, taikytinas tam tikroms asmenų, kurių padėtis skirtinga, kategorijoms, atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį, be to, tokį teisinį reguliavimą gali lemti socialinio gyvenimo įvairovė. Teisinis reguliavimas nelaikytinas grįstu diskriminacija ir privilegijomis, jei jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Atsižvelgdami į tai, suinteresuoto asmens – Seimo atstovai teigia, kad Laikinojo įstatymo nuostatomis nėra nukrypstama nuo konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, nes jomis siekiama tik laikinai pakeisti socialinių išmokų teisinį reguliavimą ir nustatyti priemones, kuriomis galima stabilizuoti valstybės bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito augimą ir krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų išmokėjimą labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms. Taip laikantis konstitucinių proporcingumo ir teisingumo principų ir atsižvelgiant į socialinio gyvenimo įvairovę laikinai diferencijuojami išmokų gavėjai – proporcingai pagal paskirtų išmokų dydį mažiausią poveikį patiria mažiausias išmokas gaunantys asmenys. 1.
18. Seimo nariai V. V. Margevičienė ir A. Vidžiūnas, remdamiesi oficialiąja konstitucine doktrina, teigia, kad vadovaujantis solidarumo principu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybinės pensijos, rentos ir kompensacijos, mokamos iš valstybės biudžeto, dažniausiai yra papildomos išmokos, mokamos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis, Laikinuoju įstatymu siekiama sumažinti valstybės biudžeto išlaidas, susijusias su šių papildomų išmokų mokėjimu. 1.
19. Seimo nariai V. V. Margevičienė, A. Vidžiūnas, D. Jankauskas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepcijos patvirtinimo“, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, patvirtinta Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepcija, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavesta kartu su 2012 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektu parengti ir iki 2011 m. spalio 15 d. pateikti Vyriausybei pagal minėtos koncepcijos nuostatas parengtą įstatymo projektą, kuriuo būtų pateikti siūlymai, kaip proporcingai kompensuoti praradimus dėl sumažintų valstybinių pensijų. Seimo narys D. Jankauskas teigia, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų nėra skiriama arba jų skiriama nepakankamai; nustatant ginčijamą reguliavimą taip pat buvo atsižvelgta į valstybėje esančią ekonominę ir socialinę padėtį, todėl remtasi Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia). Nustačius neįgyvendinamą sumažintų išmokų kompensavimą, realiai toks reguliavimas negalėtų būti įgyvendintas, taip pat būtų sudarytos teisinės prielaidos atsirasti lūkesčiams, kurių neįmanoma tinkamai įgyvendinti ir dėl kurių valstybėje galėtų susidaryti dar sunkesnė ekonominė padėtis. 1.
20. Seimo nariai A. Vidžiūnas ir D. Jankauskas nurodo, kad Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo pakeistos atsižvelgiant į 2009 metų bei planuojamą 2010 metams Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą ir numatant pasiekti Penkioliktosios Vyriausybės programos Krizės įveikimo plane numatytą tikslą subalansuoti pinigų srautus ir užtikrinti pagrindinių valstybinių socialinio draudimo pensijų – senatvės ir invalidumo – mokėjimą. Dėl to buvo būtina sumažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, o tai padeda užtikrinti pensijų mokėjimą bei sudaro sąlygas palaipsniui išmokėti senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumas, nepažeidžiant Konstitucijoje įtvirtinto asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, konstitucinio proporcingumo principo.
21. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti ir kito suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės skyriaus vedėjos I. Šambaraitės, Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotojos R. Babianskaitės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamos Vyriausybės nutarimais patvirtintų Nuostatų ir Tvarkos aprašo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovių pozicija grindžiama šiais argumentais. 2.
22. Vyriausybė, 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1780 pakeisdama Tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144, dėl nustatytų subjektų grupių ir nepriemokos išmokėjimo dydžio apsisprendė apsvarsčiusi Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymui įgyvendinti būtinas lėšas. Nesuskirsčius neišmokėtos pensijų dalies sumų gavėjų pagal jokius kriterijus, būtų sukurta tokia teisės norma, kurios dėl lėšų trūkumo ir nesant administracinių galimybių būtų neįmanoma įgyvendinti. Maksimalus išmokėtinas dydis – 830 Lt – yra vidutinis pensijos dydis. Toks teisinis reguliavimas, pasak suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovių, atitinka oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kad teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais; priešingu atveju teisės norma tampa neveiksminga, ja negalima naudotis. Ginčijamu Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu nepažeidžiami asmens teisėti lūkesčiai ir jo teisė į nuosavybę, nes atitinkamo dydžio piniginė išmoka asmeniui yra ir toliau mokama, o neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo terminas reguliuojamas įstatymu. 2.
23. Ginčijamu Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Nuostatų 146 punktu (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) siekiama įgyvendinti Laikinajame įstatyme numatytas priemones, skirtas ekonomikos krizės metu iškilusiems sunkumams įveikti. Vyriausybės atstovių teigimu, pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuota vidutinė senatvės pensija sumažėjo labai nedaug, palyginti su ankstesniais padidinimais: vidutinė senatvės pensija sumažėjo apie 5 procentus, palyginti su buvusiu pensijos dydžiu 2009 m., o 2008 m. ji buvo padidinta beveik 30 procentų ir tokia mokama 2009 m. Valdžios sektoriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos per 2009 m. buvo beveik 30 procentų mažesnės nei 2008 m. Nustatytu teisiniu reguliavimu pensijos yra sumažintos daug mažiau, negu jos buvo sumažintos anksčiau (iki padidinimo 2008 metais), nors valstybės ekonominiai ir finansiniai rodikliai gerokai prastesni nei 2008 metais. Vyriausybės atstovių nuomone, tai įrodo, kad pensijų mažinimas tikrai nebuvo didesnis nei reikia visuomenei svarbiems tikslams pasiekti – išlaikyti viešųjų finansų, nacionalinės valiutos stabilumą ir perkamąją galią, suvaldyti deficito ir skolos augimą. Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą net sumažintos pensijos priklauso nuo tų pačių rodiklių, kurie buvo svarbūs iki sumažinimo, t. y. nuo bazinės pensijos dydžio, nuo gautų draudžiamųjų pajamų dydžio ir nuo darbo stažo. Per draudžiamąsias pajamas ir stažo rodiklį atsižvelgiama į tai, kaip ilgai ir kokio dydžio įmokas asmuo mokėjo būdamas darbingas. III Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas teisėjas E. Spruogis pakartojo pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, atsakė į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovai V. V. Margevičienė, D. Jankauskas, taip pat suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovės I. Šambaraitė, R. Babianskaitė pritarė savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytiems argumentams, taip pat atsakė į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus. Konstitucinis Teismas k o n s t a t u o j a: I
24. Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kuris įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d., išskyrus jo 16 straipsnį, kuris įsigaliojo 2009 m. gruodžio 24 d.
25. Vertinant šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai atsižvelgtina inter alia į socialinį, ekonominį šio įstatymo priėmimo kontekstą ir į visuminį šiame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą.
26. Laikinojo įstatymo preambulėje nustatyta: „Lietuvos Respublikos Seimas, konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų prognozės rodo nuolat didėjantį deficitą, nulemtą Lietuvos ūkį apėmusios ekonomikos krizės; pabrėždamas būtinybę stabilizuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą ir subalansuoti pinigų srautus; siekdamas kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku; įvertindamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog išimtiniais atvejais, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina išmokoms mokėti, išmokų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, išmokos mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina gyvybiškai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti, priima šį laikinąjį įstatymą.“ Taigi Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, kiek įmanoma labiau apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku.
27. Laikinojo įstatymo 1 straipsnyje „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ nustatyta: „
28. Šis įstatymas nustato socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką, išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius.
29. Šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems šias socialines išmokas: 1) valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą; 2) kompensacines išmokas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą; 3) rentas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymą, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymą ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą; 4) šalpos kompensacijas darbingiems darbingo amžiaus asmenims <...> ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą; 5) valstybines socialinio draudimo senatvės, išankstines senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, išskyrus pensijas asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo (I grupės invalidumo pensijas), ištarnauto laiko pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, valstybines socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensijas, kurios viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio, valstybines socialinio draudimo našlių pensijas ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, paskirtas ir (arba) mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą <...> ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą <...>; 6) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą <...>; 7) ligos socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą <...>; 8) motinystės (tėvystės) išmokas, paskirtas ir mokamas statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams iš valstybės biudžeto lėšų pagal specialiuosius, jų profesinę veiklą reglamentuojančius, teisės aktus; 9) išmoką vaikui, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 10) nedarbo socialinio draudimo išmoką, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą.“ Taigi Laikinojo įstatymo paskirtis – nustatyti įvairių socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokioms konkrečias socialines išmokas gaunančių asmenų grupėms taikomos šio įstatymo nuostatos, pagal kurias perskaičiuojamos išvardytosios socialinės išmokos.
30. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad minėtoji socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka nustatyta atsižvelgus į valstybėje susidariusią ekonominę, finansinę padėtį. Laikinojo įstatymo projekto Nr. XIP-1238 aiškinamajame rašte inter alia nurodyta, kad šiuo įstatymu siekta „sudaryti galimybę iš dalies subalansuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, <...> sumažinant išlaidas valstybinėms socialinio draudimo pensijoms, ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokoms“, taip pat „atsižvelgiant į tai, kad valstybinės pensijos, rentos ir kompensacijos, mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, dažniausiai yra kaip papildomos išmokos, <...> sumažinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidas, skiriamas šių papildomų išmokų mokėjimui“. Taigi iš įstatymų leidėjo ketinimų, užfiksuotų travaux préparatoires, matyti, kad šiuo įstatymu buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, dėl to nustačius tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sumažintos inter alia valstybinės ir valstybinės socialinio draudimo pensijos.
31. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Laikinąjį įstatymą: – ribinis valstybinės pensijos dydis – dydis, kurio neviršijančios valstybinės pensijos pagal Laikinojo įstatymo 1 priedą neperskaičiuojamos (2 straipsnio 3 dalis); – ribinius valstybinės pensijos dydžius tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas (3 straipsnio 2 dalis); – ribinis valstybinės pensijos dydis netaikomas valstybinių pensijų gavėjams, kurie kartu gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, taip pat valstybinių našlių ir našlaičių pensijų gavėjams (4 straipsnio 4 dalis); – jeigu pagal šio įstatymo 1 priedą perskaičiuotos valstybinės pensijos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės pensijos dydis arba jam lygus, mokama ribinio valstybinės pensijos dydžio valstybinė pensija (4 straipsnio 5 dalis); – ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis – dydis, kurio neviršijančios pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos gavėjui skiriamas kompensacinis priedas (2 straipsnio 4 dalis); – ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra 650 Lt (3 straipsnio 1 dalis); – asmenims, kurių valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis iki šios pensijos perskaičiavimo viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, tačiau po perskaičiavimo valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis, mokamas kompensacinis priedas, lygus ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ir perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio skirtumui (7 straipsnio 1 dalis); kitose 7 straipsnio dalyse nustatyta, kaip perskaičiuojamos ir kompensuojamos kitos socialinės išmokos. Apibendrinant konstatuotina, kad Laikinajame įstatyme nustatyta, jog ribinio pensijų dydžio neviršijančios valstybinės ir valstybinės socialinio draudimo pensijos negali būti mažinamos net ir valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai. Taip pat nustatyta, kad jei perskaičiavus valstybines socialinio draudimo pensijas, kurių dydis iki perskaičiavimo viršijo 650 Lt, jų dydis tampa mažesnis negu nustatytas ribinis dydis, mokamas tokio dydžio kompensacinis priedas, kad pensija būtų lygi 650 Lt, t. y. valstybinės socialinio draudimo pensijos negali būti mažinamos daugiau nei iki 650 Lt; jei perskaičiavus valstybines pensijas jų dydis tampa mažesnis negu nustatytas ribinis dydis arba jam lygus, valstybinės pensijos negali būti mažinamos daugiau nei iki nustatyto ribinio dydžio.
32. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“ buvo nustatyta: „Šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.“ Taigi Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnis buvo pakeistas ir papildytas inter alia Seimo 2010 m. liepos 2 d. priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2010 m. liepos 20 d., tačiau šiai konstitucinės justicijos bylai svarbus teisinis reguliavimas juo nebuvo pakeistas, t. y. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) išliko nuostata, kad paskirtų socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnis (2010 m. liepos 2 d. redakcija) buvo pakeistas ir Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, kuris įsigaliojo 2011 m. gruodžio 28 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) inter alia nustatyta: „Šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja: 1) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5–9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai – iki 2012 m. gruodžio 31 d. <...>“. Palyginus Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) matyti, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) nuostatomis kai kurioms socialinėms išmokoms, inter alia valstybinėms socialinio draudimo pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011 m. gruodžio 31 d., o kai kurioms socialinėms išmokoms, inter alia valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas dar vieniems biudžetiniams metams – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Apibendrinant pažymėtina, kad iš paties įstatymo pavadinimo, jo 15 straipsnio (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. gruodžio 20 d. redakcijos) nuostatų ir šio įstatymo travaux préparatoires matyti, jog Laikinuoju įstatymu nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka taikoma tik laikinai. Tai reiškia, kad pasibaigus nustatytam laikotarpiui bus taikomas teisinis reguliavimas, kuris buvo taikomas iki Laikinojo įstatymo nuostatų įsigaliojimo.
33. Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje „Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei“ nustatyta: „
34. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2010 m. sausio 1 d. parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
35. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, įvertinusios Lietuvos ekonomikos rodiklius, lemiančius Lietuvos ūkio raidą, ir Lietuvos Respublikos valstybės bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų būklę, iki 2010 m. liepos 1 d. pateikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui dėl šio įstatymo galiojimo termino.
36. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. kovo 1 d. patvirtina socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkymo koncepciją.
37. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.“ Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje įstatymų leidėjas pasiūlė Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms inter alia parengti ir priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Šio straipsnio 4 dalyje pasiūlyta Vyriausybei iki 2010 m. liepos 1 d. parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime inter alia konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kaip reiškiantis, kad Vyriausybei siūloma parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarką, kuri neapimtų esminių pensijų kompensavimo elementų: pagrindų, dydžių ir pan.; šiuos sumažintų pensijų kompensavimo elementus įstatymu turi nustatyti įstatymų leidėjas; tik taip suprantamas šis teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.
38. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą. Šiuo įstatymu, atsižvelgiant į valstybėje susidariusią itin sunkią ekonominę, finansinę padėtį ir siekiant kiek įmanoma labiau apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes, nustatyta tokia socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, kuri suponavo paskirtų socialinių išmokų sumažinimą; kartu buvo nustatyti tokie valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų ribiniai dydžiai, kurių neviršijusios pensijos negalėjo būti mažinamos net ir valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, o tos, kurios viršijo nustatytus ribinius dydžius ir galėjo būti mažinamos, negalėjo būti mažinamos daugiau nei iki nustatyto ribinio dydžio. Pažymėtina ir tai, kad Laikinajame įstatyme buvo nustatyta, jog jis taikomas tik laikinai. Be to, Laikinajame įstatyme Vyriausybei pasiūlyta parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.
39. Šiame kontekste pažymėtina, kad kartu su Laikinuoju įstatymu tą pačią dieną, t. y. 2010 m. sausio 1 d., įsigaliojo ir su juo susiję kitų teisės aktų pakeitimai, inter alia Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. gruodžio 8 d., Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. gruodžio 8 d. Taigi šių teisės aktų nuostatos, kurių atitiktį Konstitucijai pareiškėjai taip pat ginčija šioje konstitucinės justicijos byloje, vertintinos bendrame jų priėmimo kontekste, t. y. atsižvelgiant į tai, kad jos priimtos valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai. II
40. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar inter alia: – Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek nenumatytas pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymai Nr. 1B-49/2010, 1B-53/2010); – Laikinasis įstatymas tiek, kiek nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymai Nr. 1B-54/2010, 1B-55/2010, 1B-60/2010, 1B-61/2010, 1B-88/2010, 1B-89/2010, 1B-90/2010, 1B-101/2010, 1B-121/2010); – Laikinojo įstatymo 16 straipsnis tiek, kiek nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymas Nr. 1B-91/2010). 1.
41. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, susijęs su sumažintų pensijų kompensavimu, yra įtvirtintas tik Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą“. Iš kitų Laikinojo įstatymo straipsnių pavadinimų ir turinio matyti, kad juose nėra nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų kompensavimas. 1.
42. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2010 m. lapkričio 16 d. 1.
43. Konstatuotina, kad minėtuose pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymuose ginčijamo teisinio reguliavimo, kuriuo nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, atitiktis Konstitucijai Konstitucinio Teismo yra ištirta ir galioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, o pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą. 1.
44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus nutrauktina šios konstitucinės justicijos bylos dalis pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti, ar: – Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nenustatytas pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Laikinojo įstatymo 16 straipsnis tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
45. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo (prašymas Nr. 1B-21/2011) ištirti, ar inter alia Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis tiek, kiek, pasak pareiškėjo, jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo, ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, taip pat ar šio straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2.
46. Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame pripažino, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta, kad Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo įsigaliojimo, neprieštarauja Konstitucijai, taip pat nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymų ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje eksplicitiškai nėra nustatyta, kokie sprendimai yra įtvirtinti formuluotėse „neturi būti vykdomi sprendimai“, „jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti“, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2011 m. spalio 27 d. Pažymėtina, kad pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio ir šio straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijai jau ištirtoje ir šioje konstitucinės justicijos byloje yra analogiški. 2.
47. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašyme ginčijamas tas pats Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kurio atitiktis Konstitucijai Konstitucinio Teismo yra ištirta ir galioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, o pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą. 2.
48. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus nutrauktina šios konstitucinės justicijos bylos dalis pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis tiek, kiek, pasak pareiškėjo, jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo, ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, taip pat ar šio straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
49. Nors pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašo (prašymas Nr. 1B-40/2011) ištirti, ar Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nebuvo nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gaunantiems asmenims, kuriems pripažintas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, iš prašymo matyti, kad jis ginčija Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkto tiek, kiek jame nustačius, kad šis įstatymas netaikomas pensijų gavėjams, netekusiems 75–100 procentų darbingumo (I grupės invalidumo pensininkams), nebuvo nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gaunantiems asmenims, kuriems pripažintas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui.
50. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo (prašymas Nr. 1B-31/2011) ištirti inter alia Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat šio įstatymo 1 priedo tiek, kiek jame nustatytas netolygus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimo mastas, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame kontekste pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra daroma tiesioginė nuoroda į šio įstatymo 1 priedą. Taigi pareiškėjo prašymas ištirti Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui apima jo prašymą ištirti šio įstatymo 1 priedo atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
51. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo (prašymai Nr. 1B-55/2010, 1B-60/2010, 1B-61/2010, 1B-79/2010, 1B-87/2010, 1B-95/2010, 1B-96/2010, 1B-101/2010, 1B-110/2010, 1B-111/2010, 1B-121/2010) ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams mokama pensijų dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš prašymų matyti, kad jis ginčija Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje reguliuojamas valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
52. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek ji taikoma valstybines pensijas gaunantiems asmenims, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymas Nr. 1B-53/2010), ar ši dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, gavėjams, kurie valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymai Nr. 1B-54/2010, 1B-88/2010), taip pat ar ši dalis neprieštarauja Konstitucijos 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymai Nr. 1B-123/2010, 1B-137/2010), iš prašymų matyti, kad jis ginčija Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje reguliuojamas valstybinių pensijų mokėjimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
53. Nors pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas prašo (prašymai Nr. 1B-129/2010, 1B-15/2011) ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Konstitucijos 23, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo principams, o pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymas Nr. 1B-149/2010), ar ši dalis tiek, kiek joje numatytas jau paskirtų senatvės pensijų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymai Nr. 1B-155/2010, 1B-6/2011, 1B-21/2011), taip pat ar ši dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, perskaičiuotos pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo (yra arba buvo) draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus) ir turi (praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo) draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštaravo (-auja) Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymas Nr. 1B-47/2011), iš prašymų matyti, kad pareiškėjai ginčija Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje reguliuojamas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų mokėjimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
54. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo (prašymai Nr. 1B-123/2010, 1B-137/2010) ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš prašymų matyti, kad jis ginčija Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies tiek, kiek joje reguliuojamas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų mokėjimas, atitiktį Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
55. Nors pareiškėjai – Kauno apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-141/2010, 1B-158/2010) ir Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-159/2010, 1B-1/2011, 1B-21/2011) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra numatyta sumažintų pensijų kompensavimo, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš prašymų matyti, kad pareiškėjai ginčija Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies tiek, kiek įstatymu nėra nustatyta sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų kompensavimo, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
56. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo (prašymas Nr. 1B-49/2010) ištirti inter alia, ar Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek juo pakeisto Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nustatyta, kad „nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“, iš prašymo matyti, kad jis ginčija Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
57. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ inter alia pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <...> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ tiek, kiek formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2010 m. lapkričio 16 d. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį kiekvienas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis), Konstitucinio Teismo sprendimu (nutarimu) pripažintas prieštaraujančiu kuriam nors aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos, jis niekada nebegalės būti taikomas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 6 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimai). Atitinkamam teisėkūros subjektui – Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei – kyla konstitucinė pareiga pripažinti tokį teisės aktą (jo dalį) netekusiu galios arba (jeigu be atitinkamo tų visuomeninių santykių teisinio reguliavimo negalima išsiversti) pakeisti jį taip, kad naujai nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, bet ir tol, kol ši konstitucinė pareiga nėra įvykdyta, atitinkamas teisės aktas (jo dalis) jokiomis aplinkybėmis negali būti taikomas – šiuo atžvilgiu tokio teisės akto teisinė galia yra panaikinta (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimai). Taigi 2010 m. lapkričio 16 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimui, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo tiek, kiek jis pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, teisinė galia yra panaikinta; šis teisinis reguliavimas yra visam laikui pašalintas iš Lietuvos teisės sistemos.
58. Nors pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas prašo (prašymai Nr. 1B-129/2010, 1B-24/2011) ištirti, ar inter alia Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) tiek, kiek joje apskaičiuota senatvės pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 m., Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtinto Tvarkos aprašo 6.3 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, jeigu apskaičiuota pensijos dalies suma viršija 100 Lt, 2009 m. birželio mėn. išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, o likusi apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2012 m. birželio mėn., neprieštarauja Konstitucijos 23, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo principams, o pareiškėjas – Panevėžio apygardos administracinis teismas prašo (prašymas Nr. 1B-132/2010) ištirti, ar inter alia Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtinto Tvarkos aprašo 6.3 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš prašymų matyti, kad jie, kaip ir pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-4/2011), ginčija Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad apskaičiuota senatvės pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 m., taip pat Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtinto Tvarkos aprašo 6.3 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad likusios neišmokėtos senatvės pensijos dalies sumos išmokėjimas iš 2010 m. nukeltas į 2012 m., atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.
59. Nors pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-129/2010, 1B-15/2011) prašo ištirti, ar inter alia Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Nuostatų 146 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek senatvės pensija perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu asmeniui paskirtos senatvės pensijos dydis viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, neprieštarauja Konstitucijos 23, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo principams, iš prašymų matyti, kad jis ginčija Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Nuostatų 146 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo įgyvendinamos Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
60. Atsižvelgdamas į pareiškėjų prašymų turinį ir argumentus, šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas tirs: – Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkto tiek, kiek jame nustačius, kad šis įstatymas netaikomas pensijų gavėjams, netekusiems 75–100 procentų darbingumo (I grupės invalidumo pensininkams), nebuvo nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gaunantiems asmenims, kuriems pripažintas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui; – Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos) tiek, kiek joje reguliuojamas valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje reguliuojamas valstybinių pensijų mokėjimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų perskaičiavimas (sumažinimas), atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje reguliuojamas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų mokėjimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje reguliuojamas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų mokėjimas, atitiktį Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies tiek, kiek įstatymu nėra nustatyta sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų kompensavimo, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad apskaičiuota senatvės pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 m., atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui; – Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo 6.3 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad likusios neišmokėtos senatvės pensijos dalies sumos išmokėjimas iš 2010 m. nukeltas į 2012 m., atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui; – Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 146 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, tiek, kiek jame nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo įgyvendinamos Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. III
61. Šioje konstitucinės justicijos byloje prašoma ištirti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų bei valstybinių pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
62. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, kad konstitucinis teisinės valstybės principas aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, kad minėto konstitucinio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose. Šio principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja ir tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio teisinės valstybės principo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairias Konstitucijos nuostatas, įvertinant visas Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes ir atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų, kaip antai teisingumo (apimančio inter alia prigimtinį teisingumą), socialinio solidarumo (derinamo su kiekvieno atsakomybe už savo likimą), asmenų lygybės įstatymui, teismui, valstybės įstaigoms ir pareigūnams bei kitų, ne mažiau reikšmingų, konstitucinių principų, turinį (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
63. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Tai yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos.
64. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, šis principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Tačiau, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diskriminaciniu savaime nėra laikytinas ir tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.
65. Pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota. Valstybės socialinė orientacija atsispindi įvairiose Konstitucijos nuostatose, įtvirtinančiose žmogaus ekonomines, socialines ir kultūrines teises, taip pat pilietines ir politines teises, visuomenės ir valstybės santykius, socialinės paramos ir socialinės apsaugos pagrindus, Tautos ūkio organizavimo