LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 2.4 PRIEMONĘ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTOJIMAS“ PATVIRTINIMO 2005 m. liepos 15 d. Nr. ISAK-1457 Vilnius Vadovaudamasis Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), 9.8 punktu, tvirtinu Gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                     REMIGIJUS MOTUZAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1457 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 2.4 PRIEMONĘ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTOJIMAS“ Kvietimo Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-03 I. BENDROSIOS NUOSTATOS I. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 1. Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas, todėl 2004–2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus vienos, I paramos tikslo (parama pagal šį tikslą šiuo metu skiriama regionams, kurių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio), programos pagrindu. Ši programa – Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau vadinama – BPD) – bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones. Jame išdėstyti ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. 2. BPD atitinka Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), bei Profesinio orientavimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1635/A1-180 (Žin., 2004, Nr. 56-1955). 3. Remiantis šiuo dokumentu, ES struktūrinių fondų lėšos bus investuojamos tam tikromis kryptimis arba BPD prioritetais: 3.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūrai didinti, energetikos sektoriui plėtoti, aplinkos kokybei gerinti, sveikatos apsaugos sistemai tobulinti, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūrai atnaujinti); 3.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijas į žmogiškuosius išteklius, darbuotojų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą); 3.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumui didinti, informacinėms paslaugoms plėtoti, veiksmingesniam turizmo potencialo panaudojimui); 3.4. kaimo ir žuvininkystės plėtrai; 3.5. techninei paramai. 4. Išsami informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklas, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra nustatyta BPD priede, patvirtintame Laikinojo priežiūros komiteto Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūrai atlikti. 5. BPD priedas – BPD patvirtintų valstybės narės plėtros strategijos prioritetų įgyvendinimo dokumentas, kuriame pateikiami: 5.1. bendri projektų atrankos kriterijai; 5.2. bendri priežiūros rodikliai; 5.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas; 5.4. išsamūs BPD numatytų priemonių aprašymai; 5.5. finansuotinos veiklos; 5.6. finansinės lentelės; 5.7. informavimo strategija bei veiksmų planas; 5.8. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai; 5.9. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas. 6. Šiose Gairėse pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ (toliau vadinama – Gairės) vartojamos sąvokos: Andragogas – asmuo, mokantis suaugusiuosius pagal formaliojo arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas. Dokumento kopija – teisės aktų nustatyta tvarka tikrumo žyma patvirtinta dokumento kopija (oficialiai patvirtinta, t. y. pasirašyta institucijos vadovo (ar jo įgalioto asmens) bei patvirtinta institucijos antspaudu (arba patvirtinta notaro, jei taikoma). Dėstytojas – asmuo, atliekantis studentų mokymą pagal pirmosios pakopos nuosekliųjų universitetinių bei neuniversitetinių studijų programą arba aukštesniųjų studijų programas. „Iškritusieji“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos asmenys – vaikai ir suaugusieji, neįgiję pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo, taip pat mokiniai ir studentai, „iškritę“ iš profesinio mokymo įstaigų, mokslo ir studijų įstaigų ir neįgiję kvalifikacijos, reikalingos patekti į darbo rinką. Mokinys – asmuo, kuris mokosi bendrojo lavinimo mokykloje. Mokytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. Profesinės mokyklos mokinys – asmuo, kuris mokosi profesinio mokymo įstaigoje arba (ir) įmonėje. Profesijos mokytojas – asmuo, atliekantis teorinį arba (ir) praktinį profesinį mokymą. Profesijos konsultantas – specialistas, padedantis asmenims priimti motyvuotus sprendimus, atskleisti asmenines galimybes, suteikiantis reikiamą informaciją, rekomendacijas, siekiant padėti apsispręsti dėl mokymosi, studijų, darbo, profesijos ar specialybės pasirinkimo, kvalifikacijos įgijimo, tobulinimo ar persikvalifikavimo. Profesinio informavimo konsultantas – specialistas, teikiantis asmenims informaciją apie švietimo sistemą, specialybes ir profesijas, kvalifikacijas, darbo rinką ir profesinės karjeros galimybes. Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, iš kurių galima spręsti, ar sukurtų rezultatų ekonominė ir socialinė nauda yra proporcinga panaudotiems ištekliams. Projekto paraiška – pareiškėjo, siekiančio gauti paramą projektui įgyvendinti, užpildytas nustatytos formos dokumentas, kurį sudaro A ir B dalys. Parama – valstybės biudžeto specialiųjų (Europos socialinio fondo ir bendrojo finansavimo) programų, skirtų BPD priemonių įgyvendinimui finansuoti, lėšos. Paramos sutartis – paramos projektams, įgyvendinantiems BPD priemones, teikimo sutartis, kurioje nustatoma skiriamos paramos suma, paramos teikimo sąlygos, mokėjimo tvarka, šalių teisės ir pareigos, kt. Pareiškėjas – institucija, įmonė, įstaiga, organizacija, kitas juridinis asmuo arba jų asociacija, atitinkanti šiose Gairėse numatytus reikalavimus pareiškėjams bei teikianti projekto paraišką paramai gauti. Projekto pajamos – vienas iš projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinių. Projekto pajamas sudaro pajamos, gautos projekto įgyvendinimo metu ir per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos: projekto vykdymo metu gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos, taip pat pajamos, gautos iš projekto metu sukurtų rezultatų (pvz., metodikos, leidiniai) pardavimo. Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir/ar jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje, įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones (pvz.: ilgalaikė nuoma). Projekto tikslinė grupė – tai socialinė grupė ar jos dalis, į kurią nukreipiama pareiškėjo vykdoma veikla. Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal pirmosios pakopos nuosekliųjų universitetinių bei neuniversitetinių studijų programą, arba asmuo, studijuojantis aukštesniojoje mokykloje pagal aukštesniųjų studijų programas. Suaugusieji – suaugę asmenys, kurie pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas mokosi, lavinasi, tobulina kvalifikaciją. Tinkamos finansuoti išlaidos – visos projekto išlaidos, kurios patirtos neprieštaraujant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Valdymo grupė – tai paties projekto vykdytojo institucijos suburtas organas, kuriam projekto administracinis personalas (projekto vadovas, finansininkas ir kiti) atsiskaitinėja apie projekto vykdymo eigą. II. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS 7. Europos socialinis fondas (toliau vadinama – ESF) yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus. 8. Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, įgyvendinti lygias moterų ir vyrų galimybes. 9. ESF parama gali būti skiriama šioms sritims: 9.1. aktyvios darbo rinkos politikos plėtojimas ir skatinimas kovoti su nedarbu, užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją; 9.2. lygių galimybių patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti, užtikrinimas; 9.3. profesinio mokymo, švietimo, profesinio konsultavimo, kaip mokymosi visą gyvenimą politikos, veiksmai, kuriais siekiama lengvinti ir gerinti patekimą ir integraciją į darbo rinką, gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą; 9.4. kvalifikuotos, parengtos ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas ir gebėjimas prisitaikyti, darbo vietų kūrimas, skatinantis verslumo sąlygų plėtrą bei žmonių potencialo didinimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; 9.5. konkrečios priemonės, skirtos moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes kurti naujas darbo vietas ir pradėti verslą bei mažinti vertikaliąją ir horizontaliąją segregaciją dėl lyties darbo rinkoje. 10. ESF remtinos veiklos rūšys: 10.1. žmogiškųjų išteklių plėtra tose veiklos rūšyse, kurios gali būti integracijos į darbo rinką dalis: 10.1.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas, pirmiausia bendrųjų gebėjimų ugdymas ir tobulinimas, užimtumo atgavimas, priemonės, skirtos skatinti gebėjimą užsitikrinti užimtumą darbo rinkoje, profesinis orientavimas, konsultavimas ir tęstinis profesinis mokymas; 10.1.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims; 10.1.3. mokslinių tyrimų inovacijų plėtros srityse antroji studijų pakopa bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse; 10.1.4. naujų užimtumo šaltinių kūrimas, įskaitant socialinę ekonomiką (trečioji sistema); 10.2. siekiant padidinti 9.1 punkte išvardytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama: 10.2.1. struktūroms ir sistemoms: 10.2.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbininkams gerinti; 10.2.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti; 10.2.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sričių ryšiams plėtoti; 10.2.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išeinant į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo; 10.2.2. lydimosioms priemonėms: 10.2.2.1. parama teikiant paslaugas išmokų gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą; 10.2.2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimui siekiant remti laipsnišką integraciją į darbo rinką; 10.2.2.3. žinių gilinimui, informavimui ir viešinimui. III. ESF PRIEMONIŲ ADMINISTRAVIMAS 11. Šios Gairės nustato reikalavimus, kuriais vadovaujamasi teikiant, atrenkant ir įgyvendinant projektus pagal 2005 metų kvietimą teikti paraiškas. 12. Vadovaujantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), BPD 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ atsakingomis tarpinėmis institucijomis yra paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, o Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – Agentūra) – už šias priemones atsakinga įgyvendinančiąja institucija. BPD priemonių projektų administravimo ir finansavimo tvarką nustato Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421; 2005, Nr. 21-667). 13. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už BPD: 13.1. 2 prioriteto 2.1 priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“; 13.2. 2 prioriteto 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“; 13.3. 2 prioriteto 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. 14. Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Tarpinė institucija) atsakinga už BPD: 14.1. 2 prioriteto 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“; 14.2. 2 prioriteto 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. II. BPD 2.4 PRIEMONĖ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTOJIMAS“ I. PRIEMONĖS APRAŠYMAS 15. ESF finansavimas skiriamas tik tiems švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų projektams, kuriais siekiama įgyvendinti BPD 2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ (toliau vadinama – Priemonė) aprašyme ir šiose Gairėse nustatytus tikslus ir kurie atitinka BPD Priemonės aprašyme išvardytas remiamas veiklų sritis. Išsamus Priemonės aprašymas yra pateiktas BPD priede. 16. Pagrindinis Priemonės tikslas – švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sektoriaus plėtra ir tinkamų sąlygų mokymuisi visą gyvenimą sukūrimas. 17. Priemonės uždaviniai: 17.1. sukurti sąlygas kiekvienam jaunam žmogui įsigyti jo/jos sugebėjimus ir poreikius atitinkančias švietimo, mokymo ir studijų paslaugas; 17.2. užtikrinti, kad švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sistema atitiktų besikeičiančius ekonomikos bei verslo poreikius; 17.3. plėtoti formaliojo ir neformaliojo švietimo, profesinio mokymo ir rengimo, mokslo ir studijų žmogiškąjį kapitalą. 18. Priemonės tikslai bus pasiekti teikiant ESF paramą mokymosi visą gyvenimą sistemos žmogiškojo kapitalo plėtrai, ypatingą dėmesį skiriant specialistų konkurencingumo ir paklausos užtikrinimui; lyginamiesiems ir prognostiniams kvalifikacijų poreikio tyrimams; mokytojų rengimo sistemos tobulinimui. 19. Įgyvendinant šią Priemonę, siekiama padidinti mokymosi visą gyvenimą sistemos pajėgumą, užtikrinantį sėkmingą aukštos kokybės numatytų bei būsimų žmogiškųjų išteklių plėtros priemonių įgyvendinimą. 20. Investicijos į mokymosi visą gyvenimą sistemą artimai siejasi su mokymu, apibrėžtu BPD 2 prioriteto 2.2 priemonėje „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. Šios priemonės įgyvendinimas taip pat glaudžiai susietas su BPD 1 prioriteto 1.5 priemonės „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti ESF remiamas priemones)“ bei BPD 3 prioriteto 3.3 priemonės „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“ projektų įgyvendinimu. 21. Priemonė skatina mechanizmų, mažinančių „iškritimą“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos, kūrimą, skatinant, kad jauni žmonės liktų švietimo sistemoje ir įgytų profesinę kvalifikaciją, įskaitant mokytojų, tėvų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimo stiprinimą. Planuojama sudaryti patrauklesnę mokymosi aplinką kuriant ir diegiant naujoviškus jaunuolių ir suaugusiųjų mokymosi bei profesinio mokymo metodus. Taip pat pagal šią Priemonę bus remiama profesinio konsultavimo ir orientavimo paslaugų plėtra įgyvendinant Profesinio orientavimo strategiją. 22. Pagal šią Priemonę bus teikiama parama kokybės užtikrinimo sistemos plėtrai bei vidinės kokybės laidavimo sistemos sukūrimui ir diegimui švietimo institucijose, siekiant, kad rengiamų specialistų kvalifikacija maksimaliai atitiktų ekonomikos poreikius, o švietimo institucijų personalo vadybos gebėjimai užtikrintų mokymosi kelių įvairovę bei tąsą. 23. Ypatingas dėmesys bus skiriamas modernių mokymo ir pasiekimų vertinimo priemonių bei metodų sukūrimui ir įdiegimui, švietimo įstaigų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo programų akreditavimui, taip pat profesinio mokymo, aukštojo mokslo programų plėtrai bei atnaujinimui. Tai padidins mokymosi krypčių pasirinkimo galimybes ir sukurs palankias sąlygas patenkinti kvalifikacijų poreikį. 24. Bus investuojama į veiklą, skatinančią vaikus ir darbingo amžiaus suaugusiuosius, neturinčius pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimo, grįžti į mokyklą: antros galimybės suteikimą, nuotolinį mokymą, neformaliojo švietimo paslaugų plėtrą valstybinėse formaliojo švietimo įstaigose ir t. t. 25. Taip pat bus rengiama bei išleidžiama mokymo(si) medžiaga ir priemonės, siekiant sėkmingai pasinaudoti mokymosi visą gyvenimą sistemos teikiamomis paslaugomis. Bus remiamas visapusiškas švietimo valdymo sistemos tobulinimas ir tolesnė plėtra, įskaitant duomenų bazes, reikalingas mokymosi visą gyvenimą sistemos stebėsenai ir planavimui, veiksmingumo ir naudos nustatymui. Numatomos remti švietimo sistemoje dirbančių žmonių verslumo gebėjimų ugdymo ir kitos susijusios veiklos rūšys. 26. Prioritetas bus teikiamas veiklai, keliančiai mokytojų, dėstytojų kvalifikaciją bei sudarančiai sąlygas ugdyti jų pagrindinius gebėjimus (tobulinti kompiuterinį raštingumą, mokytis kalbų ir t. t.), skatinti susipažinti su naujomis technologijomis, gerinti darbo su specialiųjų poreikių asmenimis („iškritusiais“ iš bendrojo mokymo sistemos mokiniais, neįgaliais mokiniais ir studentais) įgūdžius. Taip pat bus remiama veikla, padedanti nustatyti, kokius gebėjimus ir kvalifikaciją turi turėti šiuolaikiniai mokytojai, profesijos mokytojai, dėstytojai atsižvelgiant į kintantį jų vaidmenį žinių visuomenėje. Pagalba numatyta rengiant suaugusiųjų mokytojus (andragogus), ypatingą dėmesį skiriant vietos ir regiono darbo rinkos poreikiams. II. REMIAMOS VEIKLOS SRITYS 27. Pagal šias Gaires paraiškas galima teikti šioms Priemonės remiamoms veiklų sritims nustatytoms BPD: 27.1. kokybės užtikrinimo sistemos plėtra: vidinės kokybės laidavimo sistemos sukūrimas ir diegimas švietimo institucijose, žinių ir kompetencijos vertinimo sistemos vystymas ir tobulinimas, švietimo institucijų personalo vadybos gebėjimų, įskaitant kokybės valdymą, tobulinimas; praktinio mokymo/studijų programų atnaujinimas ir naujų rengimas, siekiant užtikrinti mokymosi kelių įvairovę, tąsą bei atitiktį darbo rinkos poreikiams; 27.2. mechanizmų, mažinančių „iškritimą“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos, kūrimas: platesnių mokymosi krypties pasirinkimo galimybių modelių sukūrimas ir jų bandymas (pilotavimas); mechanizmų, skatinančių pasilikti jauną žmogų švietimo sistemoje, iki jis įgyja profesinę kvalifikaciją, įskaitant patrauklios mokymosi aplinkos formavimą, sukūrimas ir bandymas (pilotavimas); 27.3. „antros galimybės“ sąlygų plėtojimas: „iškritusiųjų“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos (įskaitant ir darbingo amžiaus suaugusiuosius, neturinčius pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimo) grąžinimo į švietimo sistemą mechanizmų kūrimas ir diegimas; finansinė parama mokiniams, nelankantiems mokyklos (subsidijos vadovėliams, papildomajam ugdymui, užimtumui vasaros metu), siekiant pagerinti mokinių lankomumą ir jų motyvaciją; 27.4. inovatyvių mokymo(si) metodų ir formų kūrimas ir diegimas: naujų mokymo(si) metodų ir formų kūrimas ir diegimas, naujų technologijų praktinis mokymas, nuotolinių studijų sistemos tobulinimas ir plėtra, neformaliojo švietimo paslaugų (padedančių grįžti į nuosekliojo mokymosi sistemą) jaunimui ir suaugusiesiems plėtra formaliojo švietimo institucijose, suaugusiųjų švietimo programų kūrimas, papildomų kompetencijų suaugusiesiems suteikimas; 27.5. mokymo(si) medžiagos sukūrimas ir išleidimas: šiuolaikinių mokymo(si) priemonių profesiniam mokymui ir technologiniam ugdymui sukūrimas ir diegimas, mokymo(si) priemonių informacinių technologijų pagrindu sukūrimas ir diegimas, medžiagos praktiniam naujų technologijų mokymui sukūrimas; 27.6. mokytojų rengimo sistemos tobulinimas: pedagoginės mokytojų, profesijos mokytojų ir dėstytojų kompetencijos tobulinimas; mokytojų perkvalifikavimas; andragogų kvalifikacijos tobulinimas; mokytojų, profesijos mokytojų ir dėstytojų dalykinių-technologinių kompetencijų atnaujinimas; kompetencijos dirbti su specialiųjų poreikių asmenimis („iškritusiais“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos, neįgaliaisiais mokiniais, studentais ir pan.) įgijimas ir tobulinimas; 27.7. profesinio orientavimo ir konsultavimo sistemos plėtra: profesinio orientavimo strategijos įgyvendinimas, profesinis aukštojo mokslo informavimas – karjeros centrų aukštosiose mokyklose veiklos modeliavimas ir įgyvendinimas, profesinis konsultavimas – modernių konsultavimo metodų ir priemonių kūrimas, konsultavimo paslaugų plėtra; 27.8. techninė pagalba: „iškritimo“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos atsiradimo priežasčių tyrimas; prognostiniai „antrosios galimybės“ suteikimo plėtros tyrimai; mokymo(si) priemonių poreikių tyrimai; prognostiniai pedagogų (visose švietimo grandyse) gebėjimų, reikalingų kokybiškai vykdyti savo funkcijas žinių visuomenės kontekste, nustatymo tyrimai; prognostiniai gebėjimų tyrimai – gebėjimų, kurių darbo jėgai reikės ateityje, nustatymas. 28. Viena paraiška turi būti teikiama tik vienai iš šių Gairių 27 punkte nurodytų remtinų veiklų sričių. 29. Priemonės veiklos sritis pasirinktinai turi būti skiriama vienai ar kelioms iš šių tikslinių grupių: 29.1. mokiniams/profesinių mokyklų mokiniams; 29.2. studentams; 29.3. „iškritusiems“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos asmenims, t. y. vaikams ir suaugusiesiems, neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo, taip pat mokiniams ir studentams, „iškritusiems“ iš profesinio mokymo įstaigų, mokslo ir studijų įstaigų ir neįgijusiems kvalifikacijos, reikalingos patekti į darbo rinką; 29.4. mokytojams; 29.5. dėstytojams; 29.6. profesijos mokytojams; 29.7. andragogams; 29.8. suaugusiems asmenims, kurie pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas mokosi, lavinasi, tobulina savo kvalifikaciją; 29.9. profesijos konsultantams/profesinio informavimo konsultantams; 29.10. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertams, metodininkams bei vertintojams. 30. Nauda iš ESF pagal Priemonę finansuojamų projektų veiklos turi atitekti Lietuvos teritorijoje esančioms tikslinėms grupėms. 31. 2005 m. kvietime teikti paraiškas numatyta skirti paramą projektams už 105 808 171 Lt, iš kurių ES lėšų yra ne daugiau kaip 77 920 682 Lt. Bendras Priemonės finansavimo planas pateikiamas šioje lentelėje (Lt): 2004–2006 m. finansavimo planas Metai Iš viso Viešosios lėšos iš viso ESF ES dalis (%) nacionalinės lėšos 2004–2006 211 163 794 211 163 794 158 372 844 75,0 52 790 950 III. KVIETIMŲ TEIKTI PARAIŠKAS SĄLYGOS 2005 METAIS IR REIKALAVIMAI KONKURSUI I. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS 32. Paraiškas ES paramai gauti iš Europos socialinio fondo pagal Priemonę gali teikti tik Lietuvoje registruoti viešieji juridiniai asmenys, nurodyti 33 punkte. Pagal šią priemonę privatiems juridiniams ar fiziniams asmenims parama neteikiama. Tinkama projekto veiklos vykdymo vieta – Lietuvos teritorija. 33. Paraiškas gali teikti: 33.1. viešojo administravimo institucijos; 33.2. valstybės ir savivaldybių įstaigos; 33.3. švietimo, profesinio mokymo mokyklos, mokslo ir studijų institucijos; 33.4. mokslo ir studijų ekspertinės institucijos; 33.5. profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo institucijos; 33.6. profesinio mokymo ir studijų kokybės vertinimo centrai; 33.7. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai; 33.8. Žemės ūkio rūmai; 33.9. asociacijos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745), kurių viena iš pagrindinių veiklų yra švietimas; 33.10. viešosios įstaigos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752), kurių pagrindinė veikla yra švietimas; 33.11. labdaros paramos fondai, administruojantys ES švietimo programas. 34. Pareiškėjų, paminėtų 33.9 ir 33.10 punktuose, švietimo veikla turi atsispindėti jų įstatuose. 35. Pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais. Projekto partneriai gali būti tik tie juridiniai asmenys, kurie gali būti pareiškėjai pagal Gairių 33 punktą. Rinkdamasis partnerį (-ius) pareiškėjas turėtų atsižvelgti į partnerio žinias, įgūdžius, patirtį, sugebėjimą papildyti projektą reikalingais ištekliais ir įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. 36. Prieš pradėdami įgyvendinti projektą, pareiškėjas ir partneriai turi sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis privalo atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) jungtinei veiklai ir jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi pareiškėjas ir projekto partneris (-iai), kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (šiuo atveju projekto įgyvendinimui). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti jungtinės veiklos dalyvių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, pareigų atlikimą, projekto valdymo bei priežiūros principus, veiklų įgyvendinimo pasiskirstymą, projekto rezultatų nuosavybę, atsakomybės ribas, dokumentų saugojimą ir kitas teises ir pareigas. Ši sutartis turi būti rašytinės formos ir atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsnių bei kitus reikalavimus: 36.1. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi atitikti bendruosius sutarties reikalavimus – joje turi buti nurodyta: 36.1.1. sutarties pavadinimas ir numeris; 36.1.2. data ir pasirašymo vieta (miestas ar vietove); 36.1.3. sutarties šalys (pareiškejas ir projekto partneris arba partneriai – istaigos ar institucijos) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys (jeigu steigimo dokumentus pasirašo ne įstaigos ar institucijos vadovas, reikalingas įgaliojimas; jeigu steigėjas yra užsienio bendrovė, įgaliojimas turi būti patvirtintas apostille arba notariškai, jeigu tarp Lietuvos ir tos šalies, kurios rezidentas yra steigėjas, pasirašyta ir galioja atitinkama sutartis); 36.1.4. sutarties tikslas; 36.2. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti detaliai reglamentuota: 36.2.1. koks jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių indėlis į projektą, kas atsakingas už bendro turto apskaitą, kokios partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam priklausys galutiniai projekto rezultatai, nupirkto ir sukurto turto ir atliktų darbų rezultatų nuosavybės teisės; 36.2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 36.2.3. jungtinės veiklos dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai ir asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklų sritis; apibrėžtos jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra; 36.2.4. jungtinės veiklos dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymų, išlaidų, nuostolių padengimo tvarka – kaip paramos lėšos pasieks visus sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į pareiškėjo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma; 36.2.5. asmenų, kurie atsakingi už informacijos apie sutarties pakeitimus pateikimą Agentūrai, nustatymas. Informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų; 36.2.6. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai (203 ir 204 punktai) ir kokios su tuo susijusios partnerių atsakomybės ribos. Partneriai turėtų laikytis tų pačių dokumentų saugojimo reikalavimų, kaip ir pareiškėjas; 36.2.7. sutartyje rekomenduojama nustatyti: 36.2.8. sutarties terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip iki patvirtinant galutinę projekto ataskaitą; 36.2.9. ginčų nagrinėjimo tvarką – kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata yra ta, kad nesutarimai sprendžiami derybomis, o jeigu derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka); 36.2.10. sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką – kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina informuoti projekto partnerius apie Agentūros ir Tarpinės institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka projekto partneriai bus supažindinti su pareiškėjo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos teikimo sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu projekto partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kt.; 36.2.11. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimą – viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas turi būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai; 36.2.12. sprendimų, susijusių su bendrais reikalais, priėmimo tvarką; 36.2.13. bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių atlyginimo tvarką; 36.3. sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių rekvizitai ir parašai; 36.4. sutartyje taip pat turi būti nustatyta Valdymo grupės sudėtis ir jos pagrindinė veikla projekto įgyvendinimo metu (partnerių veiklos priežiūra, lėšų panaudojimo tikslingumo tikrinimas ir pan.). Valdymo grupės nariai gali būti projektu suinteresuotų grupių (valstybės institucijų, savivaldybių, socialinių-ekonominių ir regioninių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, taip pat projektų tikslinių grupių) atstovai. Valdymo grupė (mažiausiai iš trijų asmenų) turi būti sudaroma kiekvienam projektui. Į jos sudėtį negali būti įtraukiami projektą administruojantys arba vykdantys asmenys. Valdymo grupės uždavinys – užtikrinti sėkmingą projekto vykdymą, stebėti ir prižiūrėti projekto eigą, vertinti projekto rezultatus ir skatinti jų sklaidą. 37. Už projekto galutinius rezultatus tiesiogiai atsako pareiškėjas. 38. Pareiškėjas arba projekto partneris yra netinkami gauti paramą, jeigu jam yra iškelta byla dėl bankroto arba jis yra likviduojamas; yra neįvykdęs su mokesčių ir socialinio draudimo įnašų mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); jei paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinančią informaciją; yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką vertinimą atliekančiai institucijai, projektų atrankos komitetui ar sprendimą dėl paramos skyrimo priimančiai institucijai dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo ar atrankos proceso metu, pažeidė kitą sutartį dėl paramos skyrimo iš Europos bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. 39. Projektų, atrinktų finansuoti pagal Priemonę, visą tinkamų projekto išlaidų finansavimo sumą sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos. Pastarosios lėšos gali susidaryti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų kaip parama projektui, ir/arba projekto vykdytojo įnešamų Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir/arba savivaldybės (išskyrus kitus ES finansinės paramos šaltinius). Bendrojo finansavimo lėšomis taip pat gali būti pripažįstamos projekto vykdytojo įnešamos fizinių ir/arba juridinių asmenų lėšos, skirtos viešiesiems tikslams. 40. Projektų, finansuojamų pagal Priemonę, tinkamų finansuoti išlaidų suma turi būti ne mažesnė nei 345 000 Lt ir ne didesnė nei 5 000 000 Lt, išskyrus 27.8 punkte nurodytą remiamą veiklos sritį, kuriai minimali tinkamų finansuoti išlaidų suma gali būti 100 000 Lt. II. PARAIŠKOS FORMA 41. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, Tarpinės institucijos ir Agentūros interneto svetainėse bei viename iš nacionalinių dienraščių pagal kvietimo teikti paraiškas skelbimo formą (1 priedas). Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, visa kvietimo teikti paraiškas dokumentacija skelbiama Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje www.smm.lt (skyriuje „ES parama“) bei Agentūros tinklalapyje www.esf.lt (skyriuje „Europos socialinis fondas“). 42. Vadovaudamasis šiomis Gairėmis, pareiškėjas pildo standartinę paraiškos skirti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (toliau vadinama – Paraiška) formą. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių – paraiškos bendrosios (A) dalies (2 priedas) ir paraiškos specialiosios (B) dalies (3 priedas). Paraiškos bendroji (A) dalis yra vienoda visoms priemonėms, paraiškos specialiojoje (B) dalyje detaliau pagrindžiamas projektas bei pateikiama informacija, kuri yra svarbi pagal konkrečią priemonę teikiamiems projektams. 43. Paraiškos forma turi būti užpildyta vadovaujantis: paraiškos bendrosios (A) dalies pildymo instrukcija (4 priedas) bei paraiškos specialiosios (B) dalies pildymo instrukcija (5 priedas). Paraiškos turi būti užpildytos lietuvių kalba kompiuteriu. Ranka užpildytos paraiškos nebus nagrinėjamos. 44. Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneris (-iai) turi pateikti iš anksto nustatytą ir kvietime teikti paraiškas nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansuoti, arba kuriais remdamosi vertinime dalyvaujančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. Paraiškos priedai yra šie: 44.1. pareiškėjo ir jo partnerių steigimo dokumentų (įstatų, nuostatų, statutų) kopijos; 44.2. jeigu projektas teikiamas kartu su partneriais, prie projekto paraiškos pridedamos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys, sudarytos remiantis 36 punkte pateiktomis rekomendacijomis, ar jų kopijos; 44.3. projekto vadovo, projekto finansininko ir asmens, atsakingo už projekto stebėseną, gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) (6 priedas); 44.4. pareiškėjo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos; 44.5. pareiškėjo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos; 44.6. Registrų centro standartinis išrašas apie pareiškėjo ir jo partnerių įmonės statusą. Išrašas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos (netaikoma biudžetinėms įstaigoms); 44.7. detalus projekto biudžetas ir projekto išlaidų pagrindimas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (7 priedas); 44.8. pareiškėjo ir jo partnerių už paskutinius 2 veiklos metus finansinių ataskaitų kopijos (netaikoma biudžetinėms įstaigoms); 44.9. pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltinių pakankamumą ir realumą pagrindžiantys dokumentai (jei taikoma, t. y. jei pareiškėjas numatė įnešti nuosavas lėšas); 44.10. projekto loginė matrica (rekomenduojama); 44.11. projekto išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, apklausos, preliminarūs komerciniai pasiūlymai ir kita) (rekomenduojama). III. PARAIŠKŲ TEIKIMO IR PRIĖMIMO TVARKA 45. Paraiškos turi būti įteiktos asmeniškai, pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu laišku Agentūrai adresu: Paramos fondui Europos socialinio fondo agentūrai Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius 46. Paraiškos teikiamos Agentūrai užklijuotame ir antspauduotame voke. Pareiškėjas privalo viename antspauduotame voke (ar kitoje talpoje/pakete) pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildyta paraiškos forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, dvi paraiškos (užpildyta paraiškos forma ir priedai) kopijas, nurodant „KOPIJA“, ir elektroninę paraiškos versiją kompaktinėje plokštelėje (CD). 47. Rekomenduojama paraiškas susegti į lengvai išardomus segtuvus kietais viršeliais – nesusegtos paraiškos ir jų kopijos nebus vertinamos. Visi paraiškos ir pridedamų dokumentų lapai turi būti sunumeruoti eilės tvarka. Visi paraiškos lapai turi būti parafuoti. 48. Ant voko (ar kitoje talpoje/pakete) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, BPD priemonė, pagal kurią teikiama paraiška, ir atitinkamos priemonės remtina veiklos sritis. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefonas, faksas bei elektroninis paštas. Ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama paraiška. 49. Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos ar kitu adresu pristatytos paraiškos nagrinėjamos nebus. 50. Paraiškos turi būti pateikiamos iki nurodyto termino pabaigos – 2005 m. rugsėjo 19 d. 15 val. Siunčiant paštu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip 2005 m. rugsėjo 19 d. Vėliau gautos paraiškos nebus nagrinėjamos. Už paraiškos pristatymą laiku atsako pareiškėjas. 51. Atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimas. Jei pareiškėjas įteikė paraišką asmeniškai, toks patvirtinimas išduodamas pateikimo metu. IV. PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 52. Pareiškėjas gali pateikti klausimus dėl dalyvavimo programoje tvarkos ir sąlygų, dėl pagal šias Gaires skiriamos paramos sąlygų, dėl paraiškos pildymo ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus. Klausimai gali būti pateikiami raštu (siunčiami paprastu ar elektroniniu paštu bei faksu) ir žodžiu Agentūrai: telefonais: (8 5) 261 17 69, (8 5) 264 93 38; faksu (8 5) 260 82 81; elektroniniu paštu [email protected]. 53. Iš anksto susitarus, pareiškėjai šių Gairių 52 punkte nurodytą informaciją gali gauti susitikimo su Agentūros Projektų vertinimo departamento už priemonę atsakingais projektų vadovais metu. 54. Klausiant faksu ar elektroniniu paštu turi būti pateikiama aiški nuoroda į šias Gaires, kvietimo numerį (Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-03), taip pat pateikiamas klausiančiojo vardas ir pavardė, organizacijos pavadinimas, telefono ir fakso numeris bei el. pašto adresas. 55. Detali pareiškėjų informavimo ir konsultavimo tvarka yra nurodyta Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 56. Dažniausiai pateikiami klausimai ir atsakymai, taip pat tokie, kurie gali būti svarbūs ir kitiems pareiškėjams, bus pateikti Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 57. Pareiškėjams informuoti organizuojami informaciniai seminarai. Apie seminarų datą, vietą ir laiką skelbiama Tarpinės institucijos ir Agentūros interneto svetainėse www.smm.lt ir www.esf.lt. V. PARAIŠKŲ VERTINIMO TVARKA 58. Už pateiktų paraiškų vertinimą yra atsakinga Agentūra, kuri prireikus, atliekant projektų naudos ir kokybės vertinimą, gali pasinaudoti nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimas vyksta pagal Agentūros nustatytą vidinę paraiškų vertinimo tvarką, suderintą su Tarpine institucija. 59. Vertinimo išvadas bei rekomendacijas Agentūra pateikia Tarpinei institucijai, o Tarpinė institucija vertinimo rezultatus teikia Projektų atrankos komitetui. 60. Paraiškų vertinimas yra pradedamas nuo paraiškų užregistravimo dienos. 61. Paraiška ir projektas įvertinami ir sprendimas dėl paramos skyrimo arba paraiškos atmetimo priimamas per 4 mėnesius nuo nustatytos galutinės paraiškų pateikimo datos. 62. Vertinimo metu Agentūra gali atlikti patikrą vietoje. Apie planuojamą patikrą vietoje pareiškėjas informuojamas raštu, kuriame nurodoma, kokia informacija, duomenys, dokumentai turi būti prieinami Agentūros darbuotojams. Paraiškoje pateiktos informacijos patikra vietoje turi būti atlikta per kuo trumpesnį laiką. Konkretų laiką, per kurį turi būti atlikta patikra, nustato Agentūra. Parengus patikros vietoje ataskaitą, paraiška vertinama toliau, atsižvelgiant į joje pateikiamą informaciją. Patikros metu nustačius, jog pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidingą arba klaidinančią informaciją, Agentūra gali atmesti paraišką. 63. Paraiškų vertinimo procesas susideda iš trijų etapų: 63.1. administracinės atitikties vertinimas, kurio metu patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, t. y. ar pateikti visi šiose Gairėse nurodyti dokumentai bei paraiškos priedai; 63.2. tinkamumo skirti paramą vertinimas, kuriuo metu nustatoma, ar pareiškėjas ir projektas yra tinkami gauti paramą pagal šią Priemonę; 63.3. projekto naudos ir kokybės vertinimas, kurio metu įvertinama, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka prioritetinius bendruosius BPD priedo ir specifinius projektų atrankos kriterijus, duoda daugiausia naudos, veiksmingiausiai panaudoja paramos lėšas bei kurių įgyvendinimas yra geriausiai suplanuotas. Šiame vertinimo etape projektai vertinami balais. Didžiausia projektui galima skirti balų suma gali sudaryti 100 balų. 64. Atliekant administracinės atitikties vertinimą, užpildoma administracinės atitikties vertinimo lentelė: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr. Paraišką priėmė Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2: … Taip Ne Po patikslinimo 1 Paraiška (A ir B dalys) visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą, yra pasirašyta, pareiškėjo antspauduota, sunumeruoti visi paraiškos ir jos priedų lapai 2 Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius 3 Pateikta elektroninė paraiškos versija 4 Paraiška užpildyta lietuvių kalba 5 Pateiktas 1 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos 6 Pateiktas 2 priedas. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys ar jų kopijos (jei taikoma) 7 Pateiktas 3 priedas. Projekto vadovo, projekto finansininko ir asmens, atsakingo už projekto stebėseną, gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) 8 Pateiktas 4 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus. 9 Pateiktas 5 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus 10 Pateiktas 6 priedas. Registrų centro standartinis išrašas apie projekto vykdytojo ir jo partnerių įmonės statusą (netaikoma biudžetinėms įstaigoms) 11 Pateiktas 7 priedas. Detalus projekto biudžetas ir projekto išlaidų pagrindimas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (Gairių 6 priedas) 12 Pateiktas 8 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių finansinių ataskaitų už paskutinius 2 veiklos metus kopijos (netaikoma biudžetinėms įstaigoms) 13 Pateiktas 9 priedas. Pareiškėjo ir partnerio (-ių) nuosavų lėšų finansavimo šaltinių pakankamumą ir realumą pagrindžiantys dokumentai (jei taikoma) 14 Pateiktas 10 priedas. Projekto loginė matrica (rekomenduojama) 15 Pateiktas 11 priedas. Projekto išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai (rekomenduojama) VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 65. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, išskyrus atvejį, jei dokumentas yra rekomenduojamas pateikti arba pareiškėjas šio dokumento pateikti neprivalo, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nurodytą terminą pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. 66. Jei pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos ir dokumentų nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, Agentūra priima sprendimą atmesti paraišką. Priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties reikalavimų neatitikimo, Agentūra per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui dėl paraiškos atmetimo, nurodydama paraiškos atmetimo priežastis. 67. Teigiamai atsakius į visus administracinės atitikties vertinimo lentelės klausimus, išskyrus dėl dokumentų, kuriuos rekomenduojama arba neprivaloma pateikti, paraiška perduodama į tinkamumo vertinimo etapą. 68. Informacija apie administracinės atitikties vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 69. Tinkamumo skirti paramą vertinimą atlieka du Agentūros vertintojai pagal šią lentelę: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr. Paraišką priėmė Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2: … Taip Ne Po patikslinimo 1 Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas 1.1 Pareiškėjas atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus 1.2 Pareiškėjo partneris atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus (jei taikoma) 1.3 Pareiškėjas ir/ar jo partneris turi tinkamų administracinių gebėjimų projektui vykdyti 2 Projekto tinkamumas finansuoti 2.1 Projektas atitinka BPD strategiją ir prisideda prie BPD ir Priemonės tikslų įgyvendinimo 2.2 Projekto tikslai ir veiklos (arba jų dalis) atitinka Priemonės remiamas bei Gairėse pareiškėjams nurodytas veiklos sritis 2.3 Tikslinės grupės, kurioms skirtos projekto veiklos, atitinka Gairėse pareiškėjams nurodytas grupes 2.4 Projektas neprieštarauja ES horizontaliosioms politikoms: darnaus vystymosi, lygių galimybių, informacinės visuomenės, regioninės plėtros 2.5 Paraiškoje nurodytos privalomos paramos informavimo ir viešinimo priemonės 2.6 Paraiškoje pagrįstas projekto finansinis ir institucinis tęstinumas 2.7 Paraiškoje yra aprašyta ir pagrįsta pridėtinė projekto vertė 2.8 Projekto veiklos vieta atitinka nustatytus reikalavimus 2.9 Projekto įgyvendinimo trukmė atitinka Gairėse pareiškėjams nustatytus reikalavimus, t. y. projektas baigsis iki 2008 m. balandžio 30 d. 3 Projektų išlaidų tinkamumas 3.1 Prašoma suma nėra mažesnė už nustatytą minimalią ir neviršija nustatytos maksimalios tinkamų finansuoti išlaidų sumos 3.2 Pareiškėjo nuosavo indėlio finansavimo šaltiniai yra aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami ir pakankami (jei taikoma) 3.3 Projekto išlaidos yra aiškios, detalios, pagrįstos, realios, suplanuotos atsižvelgiant į metinį kainų augimą ir valiutų riziką ir būtinos projektui įgyvendinti 3.4 Projekto išlaidos (arba jų dalis) atitinka tinkamų išlaidų kategorijas VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) Maksimali siūloma tinkamų finansuoti išlaidų suma, litais Maksimalus siūlomas paramos projektui dydis, litais 70. Jeigu paraiška atitinka ne visus tinkamumo kriterijus, taip pat jei Agentūrai trūksta informacijos įvertinti paraišką, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nustatytą terminą pateikti trūkstamus ar papildomus duomenis, dokumentus, patikslinti ar papildyti paraiškoje pateiktą informaciją. Prireikus Agentūra gali kreiptis į atitinkamas institucijas papildomos informacijos apie pareiškėją bei paraišką ir naudotis išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais vertinant paraiškoje pateiktą informaciją. 71. Tinkamumo skirti paramą vertinimo etape yra vertinamas projektų atitikimas BPD strategijai, prisidėjimas prie Priemonės tikslų įgyvendinimo. 72. Tinkamumo skirti paramą vertinimo etape taip pat nustatomas maksimalus projektų tinkamų išlaidų dydis ir maksimalus paramos projektui dydis: 72.1. jeigu dalis projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo projekto veiklos sritims įgyvendinti, pareiškėjas raštu paprašomas pagrįsti tokias išlaidas ir/arba jam pasiūloma sumažinti dalį projekto išlaidų. Jei per Agentūros nurodytą terminą pareiškėjas nepateikia prašomos informacijos arba jo pateikta informacija nepagrindžia išlaidų būtinumo projekto veikloms įgyvendinti, nepagrįstos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Jei projekto išlaidos yra apskaičiuotos nesinaudojant pagrįstais įkainiais, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir atitinkamai sumažinti projekto tinkamas finansuoti išlaidas, apie tai informuodami pareiškėją; 72.2. Agentūra įvertina projekto pajamas, gaunamas arba numatomas gauti iš pardavimų, nuomos, paslaugų, mokesčių ir kitais būdais projekto įgyvendinimo metu ir vienerius metus po projekto pabaigos; 72.3. jeigu tinkamumo skirti paramą vertinimo metu nustatytas projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydis ir galimas maksimalus paramos dydis skiriasi nuo paraiškoje pateiktų projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir prašomos paramos dydžių, Agentūra raštu apie tai informuoja pareiškėją ir su juo suderina, ar jis sutinka įgyvendinti projektą su Agentūros nustatytomis maksimalaus dydžio išlaidomis ir parama. Pareiškėjui sutikus, paraiška perduodama į kitą vertinimo etapą. Jei pareiškėjas nesutinka, Agentūra atmeta paraišką. 73. Tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, pareiškėjas privalo finansuoti iš savo arba partnerių turimų lėšų ar paskolų. 74. Vertinant projekto biudžetą atsižvelgiama į tai, ar numatomos išlaidos yra būtinos projektui įgyvendinti, ar jos yra realios, ar atitinka rinkos kainą ir ar jos yra tinkamos finansuoti pagal Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamentą Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių „ bei šias Gaires pareiškėjams. 75. Pagrindiniai projektų, kuriems teikiama ES parama, bendrojo finansavimo reikalavimai yra išvardyti Europos Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamente Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų. 76. Data, nuo kurios projekto išlaidos laikomos tinkamomis, pagal šias Gaires yra nuo Sutarties pasirašymo datos iki projekto vykdymo pabaigos datos, kuri bus numatyta Sutartyje. Visi projektai, kuriems skiriama ES parama, turi būti įgyvendinti iki 2008 m. balandžio 30 d., jeigu šių projektų paramos sutartys pasirašytos iki 2006 m. gruodžio 31 d. ES parama gali būti naudojama projekto išlaidoms, padarytoms iki jam pasibaigiant, kompensuoti. 77. Įvertinusi tinkamumą skirti paramą, Agentūra parengia išvadą, ar projektas yra tinkamas gauti paramą ir kokio maksimalaus dydžio parama gali būti suteikta, taip pat ar pareiškėjas sutinka įgyvendinti projektą su Agentūros nustatytu paramos dydžiu. 78. Paraiška po tinkamumo vertinimo yra atmetama, jei: 78.1. įvertinus paraiškoje pateiktą ir 70 punkte nustatyta tvarka pateiktą papildomą informaciją, duomenis, dokumentus, bent vienas iš tinkamumo vertinimo lentelės kriterijų yra vertinamas neigiamai, išskyrus atvejį, kai pareiškėjas šio dokumento pateikti neprivalo; 78.2. jei pareiškėjas atsisako pateikti arba neišsamiai pateikia 70 punkte nustatyta tvarka prašomą papildomą informaciją, duomenis, dokumentus, kurių reikia tinkamumo vertinimui atlikti; 78.3. jei pareiškėjas pateikia 70 punkte nustatyta tvarka prašomą informaciją nesilaikydamas Agentūros rašte nurodytų terminų; 78.4. jei pareiškėjas nesutinka su Agentūros siūlomu maksimaliu tinkamų projektų išlaidų dydžiu bei siūloma maksimalia paramos suma. 79. Agentūrai priėmus sprendimą atmesti paraišką, pareiškėjas apie tai informuojamas per 5 darbo dienas išsiunčiant jam informacinį pranešimą, kuriame nurodomos paraiškos atmetimo priežastys. 80. Surinkusi visus „taip“ projekto tinkamumo vertinimo lentelėje, paraiška pereina į kitą vertinimo etapą. 81. Informacija apie tinkamumo skirti paramą vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 82. Tinkami finansuoti projektai patenka į trečiąjį – projektų naudos ir kokybės vertinimo etapą. Šis vertinimas atliekamas projektui suteikiant balus pagal nustatytus vertinimo kriterijus. Aukščiausias galimas įvertinimas yra 100 balų. 83. Projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka du Agentūros paskirti vertintojai. Jeigu vertintojų suteikti balai pagal atskirą vertinimo kriterijų skiriasi daugiau kaip 50 proc. nuo visos kriterijui skiriamos maksimalios balų sumos, Agentūra paskiria trečią vertintoją. 84. Atliekant projektų naudos ir kokybės vertinimą, pildoma ši vertinimo lentelė: Paraiškos Nr. Pareiškėjo pavadinimas Prašomos paramos suma Projekto pavadinimas Projekto įgyvendinimo vieta Projekto trukmė Kriterijai Maksimalus balas Skiriamas balas 1. Projekto rezultatų poreikio ir naudos pagrįstumas 75: 1.1. Projekto poreikio pagrįstumas 20: 1.1.1. tikslus problemos ir jos poveikio įvardijimas 2 1.1.2. atliktas kokybinis/kiekybinis poreikio tyrimas 6 1.1.3. projekto indėlis į švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų raidą (atitiktis LRV nutarimams, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymais partvirtintoms strategijoms, strategijų įgyvendinimo planams bei programoms bei kitiems LR ir ES teisės aktams) 4 1.1.4. tikslus projekto tiesioginės tikslinės grupės pasirinkimas (ar tiksliai ir kaip nustatyta, kam turi būti skirtas projektas) ir tikslinės grupės dydžio adekvatumas 6 1.1.5. projekto netiesioginių tikslinių grupių įvardijimas ir sąsaja su projektu sprendžiama problema 2 1.2. Projekto rezultatai ir pasekmės: 35: 1.2.1. projekto rezultatų nauda: 20: 1.2.1.1. projekto rezultatai aiškiai išmatuojami ir apibrėžti 4 1.2.1.2. projekto rezultatų apimtis atitinka iškeltą problemos mąstą 8 1.2.1.3. projekto naudos adekvatumas sąnaudoms 8 1.2.2. projekto rezultatų poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui (problemos atsiradimo priežasčių pašalinimas) 7 1.2.3. projekto rezultatų plataus poveikio užtikrinimas (laiko ir teritorijos atžvilgiu) ir ateities prognozių įvertinimas 4 1.2.4. projekto rezultatų ir/ar metodo inovatyvumas 2 1.2.5. projekto rezultatų papildomas socialinis-ekonominis poveikis atitinkamam sektoriui, regionui, socialinei gyventojų grupei 2 1.3. Projekto atitiktis Gairėse nurodytiems specifiniams Priemonės projektų atrankos kriterijams(kompleksiškumas, patrauklios mokymosi aplinkos kūrimas, iškritimo iš nuosekliojo mokymosi sistemos prevencija ir reintegracijos skatinimas, inovatyvių mokymosi metodų diegimas) 10 1.4. Projekto atitiktis Gairėse nurodytiems bendriesiems Priemonės atrankos kriterijams: 10 1.4.1. pareiškėjo ir/ar partnerių nuosavos lėšos 5 1.4.2. teigiamas projekto poveikis regionų išsivystymo skirtumų mažinimui 5 2. Projekto veiklos sričių įgyvendinimo suplanavimas, jų organizavimas ir valdymas 25: 2.1. Projekto įgyvendinimo planas: 10: 2.1.1. projekto veiklos aiškiai įvardytos (projekto veiklos nesidubliuoja; projekto veiklų nuoseklus išdėstymas laike) 5 2.1.2. aiškus priežasties – pasekmės ryšys tarp veiklų ir rezultatų 3 2.1.3. veiklos etapų trukmės ir pobūdžio adekvatumas numatytiems pasiekti rezultatams 2 2.2. Atsakomybės tarp projekto vykdytojų pasiskirstymas 6 2.3. Įgyvendinimo metodo (būdo) optimalumas: 6 2.3.1. alternatyvų analizė 3 2.3.2. pasirinkto metodo pagrindimas 3 2.4. Rizikos analizė 3 Maksimalus balas 100 85. Vertinant projekto poreikio pagrįstumą, atsižvelgiama į tikslų problemos ir jos poveikio įvardijimą, t. y. pareiškėjas paraiškoje turi labai konkrečiai įvardyti pagrindines problemas, kurias siekiama pašalinti, išanalizuoti problemų įveikimo sunkumus ir galimybes įrodant, kad problema yra konkreti, reali (o ne globali) bei paremta konkrečiu tikslinės grupės poreikiu. Pareiškėjas turi įvardyti problemos atsiradimo priežastis ir pasekmes, įrodyti ryšį tarp priežasties ir pasekmės bei tai, kad projekto vykdomomis veiklomis bus šalinamos problemos atsiradimo priežastys. Projekto poreikis įrodomas remiantis konkrečia statistine ar kokybine analize. Prioritetas teikiamas tų pareiškėjų projektams, kurių poreikiui pagrįsti atliktas kokybinis arba kiekybinis poreikio tyrimas. Vertinimo metu bus tikrinama, ar yra pateikta informacija apie projekto problemų šaltinius (tyrimai, apklausos, suinteresuotų šalių analizė), ar buvo atliktas nacionalinis, sektorinis, regioninis specialistų poreikio tyrimas, tiesiogiai susijęs su projektu sprendžiama problema, ir (arba) atlikta statistinė analizė remiantis oficialiais, ne senesniais kaip 2000 m. statistiniais duomenimis. Taip pat bus vertinamas projekto indėlis į bendrąsias švietimo, profesinio mokymo bei mokslo ir studijų raidos tendencijas, t. y. parodomas lyginamasis projekto svoris ir atitiktis strategijoms bei jų įgyvendinimo planams (žr. 8 priedą). Kitas svarbus projekto poreikio vertinimo aspektas yra paraiškoje pateikiamos problemos analizės tiesioginė sąsaja su tiksline grupe. Bus vertinama, ar pateikiama informacija apie specifines tikslinių grupių problemas, įvertinamas problemos realumas, aktualumas ir mastas. Finansinė parama pareiškėjui (pareiškėjo institucijai) turi tiesiogiai sietis su pareiškėjo teikiama pagalba tikslinei grupei ir tikslinės grupės problemos sprendimu. 86. Vertinant projekto rezultatus ir pasekmes bus atsižvelgiama į projekto rezultatų poveikį tikslinių grupių problemų sprendimui (problemos atsiradimo priežasčių pašalinimui), projekto rezultatų plataus poveikio užtikrinimą laiko ir teritorijos atžvilgiu. Pareiškėjas turi numatyti, kokios socialinės grupės, institucijos, susijusios su projekto sprendžiama problema papildomai galės naudotis projekto rezultatais. Bus atsižvelgiama į problemos sprendimo įtaką sektoriaus (švietimo, profesinio mokymo bei mokslo ir studijų) lygiu bei ateities prognozių įvertinimą. 87. Naudos ir kokybės vertinimo metu vertinama, kaip projektas atitinka vieną arba kelis Priemonės specifinius atrankos kriterijus: 87.1. kompleksiškumą, kuris gali būti vertikalus, jei projekto įgyvendinime dalyvauja kelių skirtingų administravimo lygmenų dalyviai (pavyzdžiui, mokykla ir savivaldybė), ir horizontalus, kai projekto įgyvendinimas apima kelias tos pačios rūšies institucijas tame pačiame ar skirtinguose regionuose; 87.2. patrauklios mokymosi aplinkos kūrimą, kaip modernių mokymo priemonių bei metodų sukūrimą ir diegimą, profesinio mokymo, aukštojo mokslo programų plėtrą bei atnaujinimą, mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimą ir palankių sąlygų kvalifikacijų poreikiui tenkinti sukūrimą; 87.3. iškritimo iš nuosekliojo mokymosi sistemos prevenciją ir reintegracijos skatinimą. Pagal šį kriterijų orientuojamasi į mechanizmų, mažinančių „iškritimą“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos, kūrimą; skatinimą, kad jauni žmonės liktų švietimo sistemoje ir įgytų profesinę kvalifikaciją, įskaitant mokytojų, tėvų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimo stiprinimą; profesinio konsultavimo ir orientavimo paslaugų plėtrą; antros g …