LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004-2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2.1 PRIEMONĘ „ĮSIDARBINIMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS“ PATVIRTINIMO 2005 m. rugsėjo 30 d. Nr. A1-265 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; 2005, Nr. 21-667), 18 punktu: 1. Tvirtinu Gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.1 priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“ (pridedama). 2. Nustatau, kad paraiškos pagal šio įsakymo 1 punkte nurodytas gaires (kvietimo teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.1.0-02) gali būti teikiamos nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos iki 2005 m. lapkričio 28 d. 3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu ministerijos sekretoriui Valdui Rupšiui. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-265 LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Kvietimo teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.1.0-02 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 2.1 PRIEMONĘ „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“ 2005 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kvietimo teikti paraiškas Nr. BPD2004-ESF-2.1.0-02 Gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjui – Lietuvos darbo biržai, norinčiai gauti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (toliau – BPD), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), 2.1 priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“. 2. Gairės parengtos remiantis BPD, jo priedu bei Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; 2005, Nr. 21-667) (toliau – Taisyklės). 3. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos darbo birža Lietuvos Respublikos teisės aktais yra apibrėžiama kaip vienintelė institucija, kuriai suteikiama teisė vykdyti tam tikrą pagal šią priemonę finansuojamą veiklą ir yra tiesiogiai įvardyta BPD priede, parama įgyvendinant BPD 2.1 priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“ bus teikiama naudojant Taisyklėse numatytą tiesioginio finansavimo skyrimo procedūrą. 4. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: Bendrojo finansavimo lėšos – lėšos projektams, kuriems skirta ES struktūrinių fondų lėšų, bendrai finansuoti. Šios bendrojo finansavimo lėšos gali susidaryti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų kaip parama projektui, ir/arba projekto vykdytojo įnešamų Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir/arba savivaldybės (išskyrus kitus ES finansinės paramos šaltinius). Bendrojo finansavimo lėšomis taip pat gali būti pripažįstamos projekto vykdytojo įnešamos fizinių ir/arba juridinių asmenų lėšos, skirtos viešiesiems tikslams. Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės atveju bendrojo finansavimo lėšomis pripažįstamos ir nuosavos projekto vykdytojo lėšos. BPD priemonė – tam tikros srities veiklos rūšių, skirtų prioritetui įgyvendinti per kelerius metus, visuma. BPD priemonė numato galimybę minėtųjų rūšių veiklą finansuoti iš ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšų. BPD prioritetas – vienas iš strategijos, įteisintos BPD, prioritetų, kuriam numatytos ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšos, nustatyti konkretūs tikslai ir parengtos įgyvendinimo priemonės. Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, iš kurių galima spręsti, ar sukurtų rezultatų ekonominė ir socialinė nauda atitinka panaudotus išteklius. Įgyvendinančioji institucija – paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, atsakinga už priskirtų BPD priemonių projektų administravimą ir įgyvendinimo priežiūrą. Mokėjimo prašymas – projekto vykdytojo užpildytas (pagal tarpinės institucijos nustatytą formą) dokumentas, teikiamas įgyvendinančiajai institucijai kartu su dokumentais, įrodančiais projekto, dėl kurio sudaryta paramos sutartis, įgyvendinimo išlaidas. Parama projektui – pagal paramos sutartį projektui skiriamos ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Parama projektui skiriama nustačius paramos projektui skyrimo sąlygas, kurios kartu su ES ir nacionaliniais teisės aktais apibrėžia tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Parama projektui nustatoma kaip visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos arba jų dalis. Kai parama projektui neapima visų numatomų deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų, likusios tinkamų finansuoti išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti projekto vykdytojas. Projekto paraiška – tarpinės institucijos nustatytos formos juridinio asmens, siekiančio gauti paramą projektui, užpildytas dokumentas. Paramos sutartis – paramos projektams, įgyvendinantiems BPD priemones, skyrimo sutartis. Pareiškėjas – Lietuvos darbo birža. Projekto pajamos – vienas iš projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinių. Projekto pajamas sudaro pajamos, gautos įgyvendinant projektą ir per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos: vykdant projektą gauto nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis), ar kitos panašios įplaukos, taip pat pajamos, gautos pardavus įgyvendinant projektą sukurtus rezultatus (pvz., metodikos, leidiniai). Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir/ar jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje, įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones ir kt. Pajamos atitinkamai sumažina tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Paramos intensyvumas – procentinė paramos dalis, skaičiuojama nuo bendros projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Projekto vykdytojas – Lietuvos darbo birža, su kuria yra sudaroma paramos sutartis projektui, finansuojamam pagal BPD 2.1 priemonę, įgyvendinti. Tarpinė institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių įgyvendinimą bei priežiūrą ir paramos projektams planavimą. Tinkamos finansuoti išlaidos – visos projekto išlaidos, kurios patirtos neprieštaraujant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Vadovaujančioji institucija – institucija, atsakinga už 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (toliau -Pagrindinis reglamentas), priskirtų vadovaujančiosios institucijos funkcijų atlikimą ir už BPD rengimą bei įgyvendinimo priežiūrą. Vadovaujančioji institucija yra Finansų ministerija. Mokėjimo institucija – institucija, atsakinga už Pagrindinio reglamento priskirtų ES struktūrinių fondų mokėjimo institucijos funkcijų atlikimą. Mokėjimo institucija yra Finansų ministerija. II SKYRIUS. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIAI FONDAI IR JŲ PARAMA LIETUVAI I SKIRSNIS. BENDRA INFORMACIJA APIE EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIUS FONDUS 5. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, kartu su kitomis ES šalimis pradėjo įgyvendinti vieną pagrindinių bendrųjų ES politikos dalių – struktūrinę politiką, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių regionų konkurencingumą. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos. 6. Struktūriniai fondai – tai ES finansiniai instrumentai, skirti regionų išsivystymo skirtumams sumažinti ir mažiau išsivysčiusių regionų plėtrai skatinti. Yra 4 ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro ES biudžeto lėšos: 6.1. Europos regioninės plėtros fondas; 6.2. Europos socialinis fondas (toliau – ESF); 6.3. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo dalis; 6.4. Žuvininkystės orientavimo finansinė priemonė. 7. 2004–2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus BPD pagrindu, taip pat šiuo laikotarpiu įgyvendinamų Europos Bendrijų iniciatyvų EQUAL ir INTERREG III programų pagrindu. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 123-4486) patvirtintas BPD. Europos Komisija Lietuvos BPD patvirtino 2004 m. birželio 22 d. II SKIRSNIS. LIETUVOS 2004–2006 M. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 9. BPD – Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas strateginis Lietuvai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, paramos administravimo principus. Šiame dokumente išdėstyti ES struktūrinių fondų ir valstybės narės įsisavinant paramą veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta plėtros strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. 10. Remiantis BPD, ES struktūrinių fondų lėšos yra investuojamos tam tikromis kryptimis arba pagal BPD prioritetus: 10.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūrai didinti, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybei gerinti, sveikatos apsaugos sistemai tobulinti, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūrai atnaujinti); 10.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijos į žmogiškuosius išteklius, dirbančiųjų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą); 10.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumui didinti, informacinėms paslaugoms plėtoti, turizmo potencialui efektyviau panaudoti); 10.4. kaimo ir žuvininkystės plėtrai; 10.5. techninei pagalbai. 11. Informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklos kryptis, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra detalizuota BPD priede, kurį 2004 m. vasario 5 d. patvirtino Laikinasis BPD priežiūros komitetas. 12. BPD priedas – BPD patvirtintų valstybės narės plėtros strategijos ir prioritetų įgyvendinimo dokumentas. BPD priedas yra papildantis BPD dokumentas, kuriame pateikiami: 12.1. bendri projektų paraiškų atrankos kriterijai; 12.2. bendri BPD prioritetų ir priemonių lygio rodikliai; 12.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas; 12.4. detalizuoti BPD numatytų priemonių aprašymai; 12.5. finansuotinos veiklos kryptys; 12.6. tinkami pareiškėjai; 12.7. finansinės lentelės; 12.8. informavimo strategija bei veiksmų planas; 12.9. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai; 12.10. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas. III SKIRSNIS. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS 13. ESF yra ES struktūrinis fondas, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus. 14. Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį bei moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą. 15. ESF parama gali būti skiriama šioms sritims: 15.1. plėtoti aktyvios darbo rinkos politiką ir skatinti kovoti su nedarbu ir užkirsti jam kelią užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką profesinę integraciją; 15.2. skatinti lygias galimybes patekti į darbo rinką ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti; 15.3. profesinio mokymo, švietimo ir konsultavimo plėtrai įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą politiką tokiu būdu užtikrinant lengvesnį ir geresnį patekimą ir integraciją į darbo rinką gerinant ir išlaikant gebėjimus užsitikrinti užimtumą bei remiant darbo vietų mobilumą; 15.4. remti kvalifikuotą išsilavinusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą racionalizuoti darbo organizavimą plėtoti verslumą ir sąlygas darbo vietoms kurti, didinti gebėjimus ir žmonių potencialą moksliniuose tyrimuose, mokslo ir technologijos srityje; 15.5. konkrečioms priemonėms, skirtoms tam, kad moterys galėtų lengviau ir greičiau patekti į darbo rinką ir joje dalyvauti, įskaitant jų karjerą, jų galimybes gauti naujas darbo vietas ir pradėti verslą bei mažinti vertikalią ir horizontalią segregaciją dėl lyties darbo rinkoje. 16. ESF finansinė parama skiriama žmogiškiesiems ištekliams plėtoti tose veiklos rūšyse, kurios yra integracijos į darbo rinką dalis: 16.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą gamybinė praktika, parengiamasis mokymas (prioritetą teikiant bendriesiems gebėjimams ugdyti ir tobulinti), priemonės, skirtos užimtumo gebėjimams didinti, profesinis orientavimas, konsultavimas ir nuolatinis profesinis mokymas; 16.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims; 16.3. antrosios studijų pakopos rėmimas mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų plėtros srityse bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse; 16.4. naujų užimtumo šaltinių, įskaitant socialinę ekonomiką kūrimas. 17. Siekiant padidinti šių Gairių 16 punkte nurodytų veiklos rūšių veiksmingumą parama taip pat gali būti teikiama: 17.1. struktūroms ir sistemoms: 17.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieigai darbuotojams gerinti; 17.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti; 17.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sričių ryšiams plėtoti; 17.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijos poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išėjimo į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo; 17.2. lydimosioms priemonėms: 17.2.1. paramai teikiant paslaugas galutiniams naudos gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą; 17.2.2. socialinio švietimo ugdymui skatinti siekiant remti laipsnišką integraciją į darbo rinką; 17.2.3. žinioms gilinti, informavimui ir viešinimui. IV SKIRSNIS. ESF PARAMOS ADMINISTRAVIMO SISTEMA LIETUVOJE 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą atsakomybės ir funkcijų paskirstymo“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700) buvo nustatytos struktūrinių fondų lėšų, skirtų BPD įgyvendinti, administravimo, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės. 19. Remiantis šių Gairių 18 punkte nurodytu Vyriausybės nutarimu, už BPD prioritetą „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ atsakingomis tarpinėmis institucijomis paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija, o Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (toliau – įgyvendinančioji institucija) – už šio prioriteto priemones atsakinga įgyvendinančiąja institucija. 20. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) atsakinga už šias BPD priemones: 20.1. 2.1 priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“; 20.2. 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“; 20.3. 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. 21. Švietimo ir mokslo ministerija atsakinga už šias BPD priemones: 21.1. 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“; 21.2. 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. 22. Vadovaujantis šių Gairių 18 punkte nurodytu nutarimu, tarpinė institucija yra atsakinga už jai priskirtos BPD priemonės struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonės įgyvendinimą ir priežiūrą o įgyvendinančioji institucija yra atsakinga už tos pačios BPD priemonės projektų administravimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą. III SKYRIUS. BPD 2.1 PRIEMONĖ „ĮSIDARBINIMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS“ V SKIRSNIS. BPD 2.1 PRIEMONĖS „ĮSIDARBINIMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS“ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 23. Pagrindinis BPD 2.1 priemonės „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“ (toliau – BPD 2.1 priemonė) tikslas – gerinti bedarbių užimtumo gebėjimus ir jų integraciją į darbo rinką, siekiant padėti mažinti nedarbą ir užkirsti kelią ilgalaikiam nedarbui. 24. Priemonės uždaviniai: 24.1. plėtoti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymą ir didinti bedarbių bei tų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimą tokiose priemonėse; 24.2. stiprinti darbo biržos sistemos institucinius gebėjimus. VI SKIRSNIS. LĖŠOS BPD 2.1 PRIEMONEI ĮGYVENDINTI 25. BPD 2.1 priemonei įgyvendinti skirta 161 164 tūkst. Lt, iš jų ESF lėšos sudaro 120 873 tūkst. Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 40 291 tūkst. Lt. 26. BPD 2.1 priemonės bendrąjį finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos (specialioji Europos socialinio fondo programa, skirta įgyvendinti BPD (ES lėšos) bei specialioji Europos socialinio fondo programa, skirta BPD įgyvendinti (bendrojo finansavimo lėšos)) bei Užimtumo fondo lėšos, kurias kaip nuosavas lėšas projektui bendrai finansuoti skiria Lietuvos darbo birža. Pareiškėjas projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, privalo bendrai finansuoti iš nuosavų lėšų, skirdamas atitinkamą ne mažesnį nei reikalaujama, finansinį indėlį. 27. Nuosavas lėšas pareiškėjas privalo nurodyti projekto paraiškos A dalies 10 lentelėje „Finansavimo šaltiniai“. Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs paraiškos pateikimo metu. Paraiškoje nurodomo dydžio nuosavos lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir/arba jo partnerio (-ių) atitinkamų metų asignavimai. Pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti įstaigos vadovo patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kurios biudžeto programos lėšų numatoma skirti projektui finansuoti. 28. Maksimali suma, kuriai galima sudaryti paramos sutartis pagal šį kvietimą teikti paraiškas, yra 2,5 mln. Lt. Šią sumą sudaro paramos lėšos ir bendrąjį finansavimą sudarančios iš valstybės ar Užimtumo fondo lėšos. 29. Visi BPD 2.1 priemonės projektai turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, paramos lėšos bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos ir pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai iki 2008 m. gruodžio 31 d. IV SKYRIUS. REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJUI VII SKIRSNIS. BENDRIEJI PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI 30. Visi BPD 2.1 priemonės projektai turi atitikti BPD ir BPD priede nustatytus bendruosius projektams keliamus reikalavimus. Projektai turi: 30.1. atitikti bendrą BPD strategiją ir Lietuvos nacionalinę bei Europos Sąjungos politiką; 30.2. prisidėti prie BPD ir BPD 2.1 priemonės tikslo (-ų) ir uždavinių įgyvendinimo; 30.3. atitikti vieną iš BPD 2.1 priemonėje ir šių Gairių 41 punkte išvardytų finansuojamų veiklos sričių; 30.4. rodyti pridedamąją vertę ir būti finansiniu bei instituciniu požiūriu tęstiniai; 30.5. rodyti svarų papildomumą paraiškoje turi būti įrodyta, kad be paramos projekto nebūtų įmanoma įgyvendinti. 31. Rengiant projektus, būtina užtikrinti, kad jie neprieštarautų šioms BPD priede nurodytoms horizontalaus lygio sritims: 31.1. darnus vystymasis; 31.2. lygių galimybių užtikrinimas; 31.3. informacinės visuomenės plėtra; 31.4. regioninė plėtra. 32. Kiti projektų tinkamumo reikalavimai: 32.1. projekto trukmė: visi projektai turi būti įgyvendinti, projekto išlaidos faktiškai patirtos, paramos bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos iki 2008 m. birželio 1 d. Visi su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti iki šios datos; 32.2. projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos Respublikos teritorija; 32.3. projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos pagal kitas BPD priemones, iš kitų Europos Bendrijų ar nacionalinių šaltinių. VIII SKIRSNIS. BENDRIEJI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 33. BPD priede yra nustatyti bendrieji projektų atrankos kriterijai, kuriais remiantis, prioritetas bus teikiamas projektams: 33.1. turintiems teigiamą poveikį regionų išsivystymo skirtumams mažinti (ypač įgyvendinamiems probleminėse teritorijose ir Ignalinos atominės elektrinės regione); 33.2. kuriems įgyvendinti projekto pareiškėjas skiria didesnę nei privaloma nuosavų lėšų dalį. IX SKIRSNIS. SPECIFINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 34. Teikiami projektai bus vertinami pagal tai, kaip jie atitinka BPD priede nustatytus specifinius 2.1 priemonės atrankos kriterijus. Finansuojami projektai turi: 34.1. atitikti nacionalinę užimtumo strategiją; 34.2. atitikti didelio nedarbo lygio regionų poreikius; 34.3. numatyti platesnį informacinių technologijų (toliau – ITT) panaudojimą; 34.4. plėtoti naujus darbo su darbo biržos klientais metodus ir jiems teikiamas paslaugas. X SKIRSNIS. BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJUI IR PROJEKTO PARTNERIAMS 35. Pagal BPD 2.1 priemonę paraiškas teikia ir finansavimą gauna Lietuvos darbo birža. 36. Darbo birža gali rengti projektą ir jį įgyvendinti individualiai arba kartu su partneriais – teritorinėmis darbo biržomis. 37. Nepagrindus partnerio (partnerių) dalyvavimo tikslingumo, įgyvendinančioji institucija vertinimo metu gali pasiūlyti jo (jų) atsisakyti. 38. Visos prekės ir paslaugos privalo būti perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) ir įgyvendinančiosios institucijos patvirtintomis pirkimų taisyklėmis. 39. Jei paraiška teikiama kartu su partneriu (partneriais), pareiškėjas su juo pasirašo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartis privalo atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos LI skyriuje jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris (partneriai), jungdami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos. 40. Reikalavimai jungtinės veiklos sutarties sudarymui: 40.1. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta: 40.1.1. jungtinės veiklos sutarties numeris ir pavadinimas, sudarymo data ir vieta; 40.1.2. jungtinės veiklos sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys; 40.1.3. jungtinės veiklos sutarties tikslas. 40.2. Jungtinės veiklos sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota: 40.2.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai į projektą; 40.2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos kryptys ir kas jas vykdys; 40.2.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai, asmenys, organizuosiantys bei atsakysiantys už atskiras projekto veiklos sritis, jų kompetencija (turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra); 40.2.4. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į projekto vykdytojo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka; 40.2.5. kas bus atsakingas (vardas, pavardė ir pareigos) už bendrų partnerių reikalų įgyvendinant projektą tvarkymą ir koordinavimą; 40.2.6. kas bus atsakingas už bendro turto apsaugą, kokios bus partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam bei kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto rezultatai; 40.2.7. projekto valdymo grupės sudarymas ir veikla; 40.2.8. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos jungtinės veiklos sutartyje, arba šie dokumentai projektui pasibaigus turi būti perduoti projekto vykdytojui; 40.2.9. jungtinės veiklos sutarties galiojimo, jos nutraukimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka. Bendrieji reikalavimai: 40.2.9.1. jungtinės veiklos sutartis nutraukiama: 40.2.9.1.1. pareiškėjui vienašališkai atsisakius paramos sutarties, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba jei grąžinama sumokėta paramos lėšų dalis; 40.2.9.1.2. ministerijai priėmus sprendimą nutraukti paramos sutartį ir apie tai pranešus pareiškėjui; 40.2.9.2. jungtinės veiklos sutartis keičiama: 40.2.9.2.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems šioje jungtinės veiklos sutartyje; 40.2.9.2.2. projekto vykdytojui pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) įgyvendinančiajai institucijai bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes; 40.2.9.3. projekto vykdytojas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki šios jungtinės veiklos sutarties keitimo apie tai raštu praneša įgyvendinančiajai institucijai. 40.3. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nustatyti: 40.3.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka); 40.3.2. jungtinės veiklos sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina informuoti partnerius apie įgyvendinančios institucijos ir ministerijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su projekto vykdytojo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kita; 40.3.3. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimą: viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas privalo būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai ir kita; 40.3.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką. 40.4. Jungtinės veiklos sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos sutarties dalyvių adresai ir rekvizitai bei pareiškėjo ir partnerių organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų parašai ir antspaudai. V SKYRIUS. KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS Nr. BPD2004-ESF-2.1.0-02 FINANSUOJAMOS VEIKLOS KRYPTYS, PARAMOS DYDIS IR INTENSYVUMAS XI SKIRSNIS. FINANSUOJAMOS VEIKLOS KRYPTYS 41. BPD 2.1 priemonės finansuojamos veiklos kryptys: 41.1. Darbo biržos administracinių gebėjimų stiprinimas; 41.2. Darbo biržos teikiamų paslaugų, darbo rinkos politikos priemonių ir programų efektyvumo tyrimai ir jų tobulinimas. XII SKIRSNIS DARBO BIRŽOS ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS 42. Veiklos „Darbo biržos administracinių gebėjimų stiprinimas“ (toliau – 1-a veikla) tikslas: tobulinti Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų darbuotojų kvalifikaciją ir gerinti darbo kokybę, stiprinti darbo biržos sistemos institucinius gebėjimus, didinti jos teikiamų paslaugų veiksmingumą ir užtikrinti ES užimtumo tarnybų teikiamų paslaugų lygį. 43. 1-os veiklos remiamos kryptys: 43.1. specialiųjų gebėjimų stiprinimas šiose srityse: 43.1.1. konsultavimo, tarpininkavimo; 43.1.2. socialinių įmonių administravimo; 43.1.3. vietinių užimtumo iniciatyvų projektų administravimo; 43.1.4. verslo konsultantų kvalifikacijos kėlimo. 43.2. bendrųjų gebėjimų ugdymas srityse: 43.2.1. užsienio kalbų; 43.2.2. kompiuterinio raštingumo; 43.2.3. bendravimo su klientais. 44. 1-os veiklos tikslinę grupę sudaro Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų darbuotojai. XIII SKIRSNIS. DARBO BIRŽOS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ, DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONIŲ IR PROGRAMŲ EFEKTYVUMO TYRIMAI IR JŲ TOBULINIMAS 45. Veiklos „Darbo biržos teikiamų paslaugų, darbo rinkos politikos priemonių ir programų efektyvumo tyrimai ir jų tobulinimas“ (toliau – 2-a veikla) tikslas: nustatyti darbo biržos teikiamų paslaugų efektyvumą kurias įgyvendinamas aktyvios darbo rinkos politikos programas reikia tobulinti ar keisti, kokias naujas paslaugas ir kokioms klientų grupėms reikia pradėti diegti. 46. 2-os veiklos remiamos kryptys: 46.1. Darbo biržos klientams paslaugų teikimo tinklo (pvz., Jaunimo darbo centrų, Darbo centrų, Informacijos ir konsultacijų centrų, savarankiškos informacijos paieškos (SIP) ir profesinio informavimo (PIC) terminalų, Vilniaus darbo biržos PIC) naudingumo įvertinimas. 46.2. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir programų efektyvumo tyrimas, iš jų: 46.2.1. profesinio konsultavimo; 46.2.2. darbo rinkos profesinio mokymo; 46.2.3. viešųjų darbų; 46.2.4. darbo klubų; 46.2.5. užimtumo fondo remiamų darbų; 46.2.6. darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo. 47. Reikalavimai pareiškėjui ir partneriams yra nurodyti šių Gairių X skirsnyje. 48. Paramos intensyvumas gali siekti iki 75 proc. visų tinkamų projekto išlaidų, likusi projekto tinkamų išlaidų dalis turi būti pareiškėjo (partnerio) nuosavos lėšos. 49. Rekomenduojama rengti vieną paraišką, kurioje būtų planuojamos įgyvendinti dvi veiklos kryptys: darbo biržos administracinių gebėjimų stiprinimas ir darbo biržos teikiamų paslaugų, darbo rinkos politikos priemonių ir programų efektyvumo tyrimai ir jų tobulinimas. VI SKYRIUS. PROJEKTO IŠLAIDOS XIV SKIRSNIS. BENDROS PROJEKTO IŠLAIDŲ TINKAMUMO TAISYKLĖS 50. Pagrindinės išlaidų tinkamumo taisyklės yra išdėstytos Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“ ir detaliau apibrėžtos Taisyklėse ir šiose Gairėse. 51. Paraiškoje nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (ESF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir partnerio indėliui. 52. Tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti gero finansų valdymo principus išlaidų efektyvumo atžvilgiu ir turi būti: 52.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje. Projekto išlaidų būtinumas nustatomas pagal bendrą jų planą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklos krypčių planą. Projekto išlaidų dydis turi būti planuojamas atsižvelgiant į vidutinį kainų augimą ir valiutų riziką; 52.2. patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant išlaidas auditui), kuris yra nustatytas paramos sutartyje bei nesitęsia ilgiau nei iki 2008 m. birželio 1 d.; 52.3. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ar jo partnerių apskaitoje bei pagrįstos išlaidas pateisinančių dokumentų ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis kopijomis (jeigu tai viešieji pirkimai, – konkurso tvarka pasirinktų rangovų, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sąskaitos, pateiktos projekto vykdytojui), kurių išrašymo data negali būti vėlesnė nei 2008 m. birželio 1 d. 53. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktus. 54. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti mokesčiai bei rinkliavos: 54.1. Projekto vykdytojų ir (arba) partnerių sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM pripažintinas tinkamomis finansuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projekto išlaidomis, jei: 54.1.1. įgyvendinant remiamą projektą pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas ne ekonominei veiklai; 54.1.2. įgyvendinant remiamą projektą pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, Nr. 135- 4892) 20-26, 29 ir 33 straipsniuose nustatytoms veiklos rūšims, kurias vykdant prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos ES valstybės narės PVM neapmokestinamas; 54.1.3. projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, sumoka pirkimo ir (arba) importo PVM, kuris negali būti atskaitomas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus. 54.2. Jei projekto vykdytojų ir (arba) partnerių vykdoma veikla yra mišri, šių asmenų sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM paskirstomas vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 59 straipsniu. Paskirsčius sumokamą pirkimo ir (arba) importo PVM, į tinkamas finansuoti projekto išlaidas gali būti įtraukiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nenurodytai veiklai tenkantis pirkimo ir (arba) importo PVM. 54.3. Projekto vykdytojų ir (arba) partnerių sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM pripažintinas netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis, jei: 54.3.1. įgyvendinant projektą, pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai; 54.3.2. pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, kuriems taikomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus I-III skirsniuose nurodytos specialios PVM apmokestinimo schemos; 54.3.3. pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai kitais, PVM tvarkos aprašo II skyriuje nenurodytais, atvejais. 54.4. Jei projektui įgyvendinti būtini kiti mokesčiai ir rinkliavos, jie traktuojami kaip tinkamos projekto išlaidos. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą. XV SKIRSNIS. TINKAMŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 55. Išlaidų tinkamumas finansuoti apibrėžiamas ir pagal išlaidų kategorijas. 56. Projekto administravimo išlaidos: 56.1. biuro prekės. Šioms išlaidoms priskiriamos išlaidos už tiesiogiai su projekto administravimo reikmėmis susijusias prekes, kurios pagal organizacijos taikomą apskaitos tvarką nėra laikomos ilgalaikiu turtu ir yra būtinos projektui įgyvendinti; 56.2. biuro išlaikymas. Šias išlaidas gali sudaryti: administracinių patalpų nuoma, komunalinės paslaugos, ryšių paslaugos; 56.3. darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto vykdytojo ir/arba jo partnerių darbuotojams (projekto vadovui, projekto vykdytojo įstaigos ar įmonės vyr. buhalteriui[1], asmeniui, atsakingam už projekto stebėseną) planuojamas apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestis už laiką dirbtą administruojant projektą pagal darbo sutartis. Nedideliuose projektuose šias tris funkcijas gali atlikti 1-2 asmenys. Kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar atskiros pareigybės įvedimas yra pagrįstas ir neproporcingai nedidina administravimo išlaidų. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba užmokestis už jau dirbančio personalo papildomą darbo laiką skirtą išimtinai projektui administruoti, yra tinkamos išlaidos. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien tik projekto veikloje, tinkamos projekto išlaidos gali būti tik užmokestis už projekto administracinei veiklai atlikti skirtą laiką. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: priskaičiuotas darbo užmokestis, darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.), atostogų rezervas. Apskaičiuojant atostogų rezervą, turi būti atsižvelgta į konkretaus asmens planuojamą projekte dirbti laiką. Planuojami darbuotojų darbo laiko įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais). Valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, susijusios su jų darbu administruojant projektą nėra tinkamos išlaidos. Tokios išlaidos gali būti numatytos kaip pareiškėjo nuosavo indėlio dalis, jei pareiškėjas skiria nuosavų lėšų projektui bendrai finansuoti; 56.4. personalo mokymas. Projektą administruojančio personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose, išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurios yra būtinos administruojant projektą. Tokios išlaidos yra pateisinamos tik išskirtiniais atvejais. Administruojantis personalas privalo turėti reikiamą projektų administravimo patirtį, kvalifikaciją ir reikiamų žinių, kurios yra įrodomos pateikiant šių darbuotojų gyvenimo aprašymą; 56.5. personalo kelionių išlaidos. Tinkamos yra su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės bilietų (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi išlaidos), dienpinigių bei apgyvendinimo faktiškai patirtos išlaidos pagal pateiktus dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas; 56.6. administravimo paslaugų pirkimas. Projekto administravimo paslaugos gali būti perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir įgyvendinančiosios institucijos patvirtintomis taisyklėmis; 56.7. projekto administravimo išlaidos turi atitikti rinkos kainas ir būti pagrįstos realiais projekto poreikiais. 57. Projekto vykdymo išlaidos: 57.1. Darbo užmokesčio sąnaudos. Nuolatinių pareiškėjo ir/arba partnerių darbuotojų (pvz.: dėstytojų, konsultantų), vykdančių tiesiogines projekto veiklos kryptis, planuojamas apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestis už darbo laiką dirbtą vykdant projektą. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba užmokestis už jau dirbančio personalo papildomą darbo laiką skirtą išimtinai projektui vykdyti, yra tinkamos išlaidos. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien tik projekto veikloje, tuomet tinkamos projekto išlaidos yra tik tas faktinis laikas, kuris buvo skirtas projekto veikloms atlikti. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: apskaičiuotas darbo užmokestis, darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.), atostogų rezervas. Apskaičiuojant atostogų rezervą, turi būti atsižvelgta į konkretaus asmens planuojamą projekte dirbti laiką. Planuojami darbuotojų darbo laiko įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais). Valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, susijusios su dalyvavimu projekto veikloje, nėra tinkamos išlaidos. Tokios išlaidos gali būti numatytos kaip pareiškėjo nuosavo indėlio dalis, jei pareiškėjas skiria nuosavų lėšų projektui bendrai finansuoti. 57.2. Personalo mokymas. Projektą vykdančio personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurios yra būtinos įgyvendinant projektą. Tokios išlaidos yra pateisinamos tik išskirtiniais atvejais. Projektą vykdantis personalas turi turėti reikiamos šiam darbui patirties, kvalifikaciją ir žinių, kurios yra nurodomos paraiškos specialiojoje (B) dalyje (2 priedas). 57.3. Personalo kelionių išlaidos. Tinkamos yra su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės bilietų (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi išlaidos), dienpinigių bei apgyvendinimo faktiškai patirtos išlaidos pagal pateiktus dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas. 57.4. Paslaugų pirkimas. Projektui įgyvendinti būtinų paslaugų (pvz., konsultavimo, mokymo, renginių organizavimo, kompiuterinės technikos, programinės įrangos nuomos išlaidos) pirkimo išlaidos, atitinkančios vidutinius rinkos įkainius. Paslaugų pirkimas, kurį atlieka projekto vykdytojas ir/arba jo partneris (-iai), turi būti vykdomas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka bei įgyvendinančiosios institucijos patvirtintomis pirkimų taisyklėmis. 57.5. Išlaidos patalpoms, kurios naudojamos projekto veiklai. Su projekto veikla susijusių patalpų nuomos, komunalinių paslaugų išlaidos. Projekto vykdytojo nuosavų patalpų ar patalpų panaudos išlaidos nėra tinkamos išlaidos. 57.6. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos. Tinkamos yra projektui įgyvendinti (pvz., mokymui) reikalingo ilgalaikio turto (materialiojo turto, kompiuterinės bei programinės įrangos) nusidėvėjimo sąnaudos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto veiklos krypčių įgyvendinimu ir priskiriamos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Jei į tinkamas finansuoti projekto išlaidas įtraukiamos turto nusidėvėjimo sąnaudos, projekto vykdytojas privalo turėti turtą, kurio nusidėvėjimo sąnaudos įtraukiamos į projekto biudžetą. Nusidėvėjimo sąnaudos gali sudaryti tik santykinai nedidelę projekto tinkamų išlaidų dalį. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos gali būti įtrauktos į tinkamas finansuoti projekto išlaidas tik kaip pareiškėjo nuosavas indėlis. Jei pareiškėjas pats tam tikrų projekto veiklos krypčių (pvz., mokymo) nevykdo, o perka paslaugas viešųjų pirkimų būdu, tai paslaugos teikėjas turi užtikrinti visą mokymo proceso organizavimą, įskaitant ilgalaikį turtą, skirtą mokymams vykdyti. Tokiais atvejais ilgalaikio turto nusidėvėjimas traktuojamas kaip netinkamos išlaidos. Nusidėvėjimo sąnaudos gali sudaryti tik santykinai nedidelę projekto tinkamų išlaidų dalį. Įrangos, tiesiogiai susijusios su projekto veikla, nusidėvėjimo sąnaudos yra tinkamos, jei: 57.6.1. nacionalinės, Europos Bendrijos ar kitos paramos lėšos nebuvo naudojamos tokiam turtui ar įrenginiams įsigyti; 57.6.2. apskaičiuotos, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais; 57.6.3. yra susijusios tik su projekto įgyvendinimo laikotarpiu; 57.6.4. sudaro tik santykinai nedidelę projekto tinkamų išlaidų dalį. 57.7. Ilgalaikio turto įsigijimas. Tinkamos yra projektui įgyvendinti (pvz., mokymui) reikalingo ilgalaikio turto (materialiojo turto, kompiuterinės bei programinės įrangos ir kito ilgalaikio nematerialiojo turto) įsigijimo išlaidos, jei tos išlaidos yra pagrįstos, būtinos projekto tikslams pasiekti, tiesiogiai susijusios su projekto veiklos kryptimis bei priskiriamos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Pareiškėjas projektui įgyvendinti turi turėti reikalingą infrastruktūrą bei įrangą, o įrangos bei priemonių įsigijimui skirtos išlaidos turi sudaryti santykinai nedidelę projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalį. Projekto biudžete turi būti aiškiai atskirtos ilgalaikio turto pirkimo išlaidos nuo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų- į tinkamas finansuoti projekto išlaidas gali būti įtrauktos to paties turto vieneto įsigijimo išlaidos arba nusidėvėjimo sąnaudos. 57.8. Transporto priemonių nuomos išlaidos. Tinkamos yra tos transporto priemonių nuomos išlaidos, kurios yra būtinos projektui įgyvendinti, tiesiogiai susijusios su projekto veiklos kryptimis bei priskiriamos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. 58. Kitos išlaidos, susijusios su paramos sutarties sąlygų Įgyvendinimu: 58.1. auditas. Išlaidos projekto auditui; 58.2. informavimo ir viešumo priemonės. Informacijos apie projektą sklaidos skelbimuose, stenduose, specialiuose leidiniuose išlaidos, informacijos pateikimo žiniasklaidos priemonėse ir projekto dokumentuose, projekto interneto svetainės sukūrimo ir kitos išlaidos, susijusios su informavimu apie ES struktūrinių fondų paramą, kaip tai nurodyta šių Gairių XXXII skirsnyje; 58.3. finansinės paslaugos. Turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu), banko mokesčiai už specialios sąskaitos paramos lėšoms atidarymą ir tvarkymą. 59. Projekto dalyvių išlaidos. Projekto dalyviai – tai asmenys, priklausantys projekto tikslinei grupei bei esantys mokymų ar kokios nors kitos projekto veiklos objektu. Tikslinė grupė yra nurodyta šių Gairių 44 punkte. Dalyviais nelaikomas projektą įgyvendinantis personalas (pvz., projekto veiklos kryptims įgyvendinti samdomi mokytojai, konsultantai bei kiti konsultuojantys ar vadovaujantys asmenys, įskaitant projekto vadovą ar vadybininką). Asmenys, kurie dalyvauja tik trumpalaikiuose informaciniuose ar kituose panašaus pobūdžio renginiuose (pvz., informaciniuose seminaruose, informacijos dienose), taip pat nėra priskiriami prie projekto dalyvių. Tačiau, jeigu pagrindinė projekto veikla yra trumpalaikių apmokymų organizavimas (pvz., vienos dienos mokymų kursai) arba panaši veikla, neturinti pavienio renginio pobūdžio, įtraukti asmenys laikomi projekto dalyviais. Tinkamos yra šios projekto dalyvių išlaidos: 59.1. projekto dalyvių (tik dirbančiųjų) darbo užmokesčio sąnaudos su visais darbdavio mokesčiais (soc. draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.) už laiką, kurį dirbantieji dalyvauja projekte (būtina pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius). Šios išlaidos gali būti įtrauktos į projekto biudžetą kaip pareiškėjo nuosavos lėšos. Šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai projekto dalyviai yra pareiškėjo arba jo partnerio organizacijų darbuotojai; 59.2. dalyvių kelionių ir pragyvenimo išlaidos. Tinkamos yra su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės bilietų (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi išlaidos), apgyvendinimo bei maitinimo faktiškai patirtos išlaidos pagal pateiktus dokumentus. Projekto dalyviams, kurie yra dirbantys asmenys, mokami dienpinigiai (maitinimo išlaidos papildomai nekompensuojamos). XVI SKIRSNIS. NETINKAMOS IŠLAIDOS 60. Netinkamos projekto išlaidos nėra finansuojamos nei iš paramos lėšų, nei iš nuosavų pareiškėjo lėšų, todėl jos negali būti įtrauktos į projekto biudžetą. Netinkamas finansuoti su projekto veiklos krypčių įgyvendinimu susijusias išlaidas projekto vykdytojas gali padengti iš nuosavų lėšų, bet ne iš tos jų dalies, kurią jis pramos sutartyje įsipareigoja panaudoti projektui įgyvendinti. Projekto išlaidos yra netinkamos, jeigu: 60.1. neatitinka pagrindinių Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl Struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“ pateiktų taisyklių, Taisyklėse nustatytų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimų bei šiose Gairėse nustatytų išlaidų tinkamumo taisyklių; 60.2. dengiamos iš kitų nacionalinių, Europos Bendrijos ar kitų paramos lėšų; 60.3. nėra būtinos projektui vykdyti ir nenumatytos paramos sutartyje; 60.4. neužregistruotos projekto vykdytojo ir (ar) jo partnerių apskaitoje bei nėra pagrįstos išlaidas pateisinančių ir/arba išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais arba, jei tai neįmanoma, jų kopijomis; 60.5. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu. 61. Netinkamos išlaidos: 61.1. projekto paraiškos rengimo išlaidos, tarp jų išlaidos konsultantams už projekto paraiškos parengimą; 61.2. už paimtas paskolas mokamos palūkanos; 61.3. užsienio valiutos konvertavimo išlaidos; 61.4. baudos, finansinės nuobaudos ir bylų nagrinėjimo išlaidos; 61.5. naudotos įrangos pirkimo išlaidos; 61.6. pirkimo ir/arba importo PVM, kurį projekto vykdytojas ir (ar) partneris (-iai) gali įtraukti į PVM atskaitą (susigrąžinti); 61.7. lizingas; 61.8. žemės ir pastatų pirkimas; 61.9. transporto priemonių įsigijimo išlaidos; 61.10. pastatų ir patalpų remonto išlaidos; 61.11. išlaidos pagal sutartis, kurios padidina vykdomos veiklos išlaidas, proporcingai nepadidindamos jos vertės, bei išlaidos pagal sutartis su tarpininkais ir konsultantais, kuriose mokėjimas nurodytas procentais nuo bendros projekto vertės; 61.12. išlaidos, susijusios su projekto Valdymo grupės veikla; 61.14. išlaidos veiklai, vykdomai už tinkamos projekto teritorijos ribų; 61.15. pareiškėjo indėlis natūra; 61.16. kitos išlaidos, neatitinkančios šiose Gairėse nustatytų išlaidų tinkamumo reikalavimų. VII SKYRIUS. PARAIŠKŲ TEIKIMO, VERTINIMO IR SPRENDIMŲ DĖL PARAMOS TEIKIMO PRIĖMIMO TVARKA XVII SKIRSNIS. PARAIŠKŲ TEIKIMAS 62. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, visa kvietimo teikti paraiškas dokumentacija įdedama į ministerijos interneto svetainę adresu www.socmin.lt (skyrių „ES parama“) bei įgyvendinančiosios institucijos svetainę adresu www.esf.lt (skyrių „Europos socialinis fondas“) ir išsiunčiama pareiškėjui. 63. Vadovaudamasis šiomis Gairėmis, pareiškėjas pildo standartinę paraiškos formą. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių- bendrosios (A) dalies (1 priedas) ir specialiosios (B) dalies (2 priedas). Bendroji paraiškos dalis yra vienoda visoms priemonėms, specialiojoje paraiškos dalyje detaliau pagrindžiamas projektas bei pateikiama informacija, kuri yra svarbi pagal konkrečią priemonę teikiamiems projektams. 64. Paraiškos forma turi būti užpildyta vadovaujantis paraiškos bendrosios (A) dalies pildymo instrukcija (3 priedas) bei paraiškos specialiosios (B) dalies pildymo instrukcija (4 priedas). 65. Paraiškos turi būti užpildytos lietuvių kalba kompiuteriu. Ranka užpildytos paraiškos nebus nagrinėjamos. 66. Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneriai turi pateikti iš anksto nustatytą ir paraiškos prieduose nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansuoti, ir kuriais remdamosi vertinimą bei atranką atliekančios ir sprendimą dėl paramos skyrimo priimančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. 67. Privalomi paraiškos priedai yra šie: 67.1. projekto vykdytojo ir jo partnerių (jei planuojama projektą įgyvendinti kartu su partneriais) steigimo dokumentų kopijos; 67.2. projekto jungtinės veiklos sutartys ar jų kopijos; 67.3. detalus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (5 priedas); 67.4. projekto išlaidų pagrindimas (6 priedas); 67.5. projekto vadovo, projekto finansininko (jei projekto apskaitai vykdyti įdarbinamas finansininkas) ir už projekto stebėseną atsakingo asmens gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) (7 priedas); 67.6. projekto loginė matrica (rekomenduojama); 67.7. jei pareiškėjas (ir/ar partneris) prisideda prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis, turi būti pateikti nuosavą indėlį įrodantys dokumentai. 68. Pareiškėjas kartu su projekto paraiška gali pateikti papildomų dokumentų, kurie padėtų lengviau priimti sprendimą dėl pareiškėjo tinkamumo skirti paramą, teikiamo projekto naudos ir kokybės ar atrankos. 69. Paraiškos turi būti įteiktos asmeniškai, pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu paštu įgyvendinančiajai institucijai adresu: Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius 70. Paraiškos teikiamos įgyvendinančiajai institucijai užantspauduotame ir užklijuotame voke. Pareiškėjas privalo viename užantspauduotame voke (ar kitame pakete) pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildytą paraiškos formą ir priedus), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, ir dvi paraiškų (užpildytą paraiškos formą ir priedus) kopijas, nurodant „KOPIJA“. Paraiškos turi būti susegtos aplankuose kietais viršeliais – nesusegtos paraiškos ir jų kopijos nebus vertinamos. Visi paraiškos lapai turi būti sunumeruoti. Taip pat pristatoma paraiškos versija elektroninėje laikmenoje. Ant voko turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, pareiškėjo adresas, BPD priemonė, pagal kurią teikiama paraiška, ir kvietimo numeris – BPD2004-ESF-2.1.0-02. Ant kitos voko pusės nurodomas pareiškėjo kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefono ir fakso numeriai. Ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas. Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos ar kitu adresu pristatytos paraiškos neregistruojamos. 71. Paraiškos turi būti pateiktos iki 2005 m. lapkričio 28 d. 16.00 val. Vėliau gautos paraiškos nagrinėjamos nebus. Siunčiant paštu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip 2005 m. lapkričio 28 d. Už paraiškos pristatymą laiku atsako pareiškėjas. Paraišką atsiuntusiam pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimas. Jei pareiškėjas įteikė paraišką asmeniškai, toks patvirtinimas išduodamas pateikiant paraišką. XVIII SKIRSNIS. PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 72. Pareiškėjas gali pateikti klausimus dėl dalyvavimo programoje tvarkos ir sąlygų, dėl pagal šį kvietimą teikti paraiškas skiriamos paramos sąlygų, dėl paraiškos pildymo ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus. Klausimai gali būti pateikiami raštu (siunčiami paprastu ar elektroniniu paštu bei faksu) ir žodžiu įgyvendinančiajai institucijai: 72.1. telefonu (8 5) 264 93 37; 72.2. faksu (8 5) 260 82 81; 72.3. elektroniniu paštu [email protected]. 73. Iš anksto susitarę, pareiškėjai šių Gairių 72 punkte nurodytą informaciją gali gauti susitikdami su įgyvendinančiosios institucijos atsakingais darbuotojais. 74. Teikiant paklausimą faksu ar elektroniniu paštu, turi būti nurodoma: 74.1. aiški nuoroda į šias Gaires; 74.2. kvietimo Nr. BPD2004-ESF-2.1.0-02; 74.3. besiteiraujančio asmens vardas ir pavardė bei jo atstovaujamos organizacijos pavadinimas ir telefonas. 75. Detali pareiškėjų informavimo ir konsultavimo tvarka yra nurodyta įgyvendinančiosios institucijos interneto svetainėje adresu www.esf.lt. 76. Dažniausiai pateikiami klausimai ir atsakymai, taip pat tokie, kurie gali būti svarbūs ir kitiems pareiškėjams, bus pateikti įgyvendinančiosios institucijos interneto svetainėje adresu www. esf. lt. 77. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, bus organizuojami informaciniai seminarai pareiškėjams. Apie seminarų datą, vietą ir laiką bus skelbiama ministerijos interneto svetainėje adresu www.socmin.lt ir įgyvendinančiosios institucijos interneto svetainėje adresu www.esf.lt. XIX SKIRSNIS. PARAIŠKŲ VERTINIMO IR ATRANKOS TVARKA 78. Už pateiktų paraiškų vertinimą yra atsakinga įgyvendinančioji institucija, kuri prireikus gali pasinaudoti nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimas vyksta pagal įgyvendinančiosios institucijos nustatytą vidinę paraiškų vertinimo tvarką, kuri parengta pagal Taisyklėse nustatytus paraiškų vertinimo reikalavimus. 79. Paraiškų vertinimo, projektų atrankos, sprendimų dėl paramos skyrimo priėmimo ir paramos sutarčių pasirašymo tvarkaraštis tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Tvarkaraštis skelbiamas ministerijos ir įgyvendinančiosios institucijos interneto svetainėse: www.socmin.lt ir www.esf.lt. 80. Vertindama įgyvendinančioji institucija gali atlikti patikrą vietoje. Apie planuojamą patikrą vietoje pareiškėjas informuojamas jam išsiunčiant informacinį raštą, kuriame nurodoma, kokia informacija, duomenys, dokumentai turi būti prieinami įgyvendinančiosios institucijos darbuotojams. Paraiškoje pateiktos informacijos patikra vietoje turi būti atlikta per kuo trumpesnį laiką. Konkretų laiką, per kurį turi būti atlikta patikra, nustato įgyvendinančioji institucija. Parengus patikros vietoje ataskaitą, atsižvelgiant į joje pateikiamą informaciją, paraiška vertinama toliau. Atliekant patikrą nustačius, jog pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidingą arba klaidinančią informaciją, įgyvendinančioji institucija atmeta paraišką. 81. Paraiškų vertinimo procesas susideda iš trijų etapų: 81.1. administracinės atitikties vertinimas, kurį atliekant patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, tai yra ar pateikti visi šiose Gairėse nurodyti dokumentai bei paraiškos priedai; 81.2. tinkamumo skirti paramą vertinimas, kurį atliekant nustatoma, ar pareiškėjas, partneris (-iai) ir projektas yra tinkami gauti paramą pagal BPD 2.1 priemonę; 81.3. projekto kokybės ir naudos vertinimas, kurį atliekant įvertinama, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka prioritetinius bendruosius BPD priedo ir specifinius projektų atrankos kriterijus, duoda daugiausia naudos, efektyviausiai panaudoja paramos lėšas bei kurių projektų įgyvendinimas yra geriausiai suplanuotas. Šiame vertinimo etape projektai vertinami balais. Didžiausia projektui galima skirti balų suma gali sudaryti 100 balų. 82. Administracinės atitikties vertinimas atliekamas pagal šią lentelę: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2: ... Taip Ne Po patikslinimo 1. Paraiška (A ir B dalys) visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą, yra pasirašyta pareiškėjo, antspauduota 2. Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius 3. Pateikta elektroninė paraiškos versija 4. Paraiška užpildyta lietuvių kalba 5. Biudžetas ir finansavimo šaltinių lentelė atitinka nustatytą formą ir yra pasirašyti pareiškėjo 6. Pateiktas 1 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių (jei planuojama projektą įgyvendinti kartu su partneriais) steigimo dokumentų kopijos 7. Pateiktas 2 priedas. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys ar jų kopijos (jei planuojama projektą įgyvendinti kartu su partneriais) 8. Pateiktas 3 priedas. Detalus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (pagal 5 Gairių priedą) 9. Pateiktas 4 priedas. Projekto išlaidų pagrindimas (pagal 6 Gairių priedą) 10. Pateiktas 5 priedas. Projekto vadovo, projekto finansininko ir asmens, atsakingo už projekto stebėseną, gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) (pagal 7 Gairių priedą) VERTINTOJO PASTABOS. (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 83. Jeigu, vertinant paraišką, administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nurodytą terminą (nuo 2 iki 10 darbo dienų) pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. 84. Jei pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos ir dokumentų nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, įgyvendinančioji institucija priima sprendimą atmesti paraišką. Priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties reikalavimų neatitikimo, įgyvendinančioji institucija per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui dėl paraiškos atmetimo, nurodydama paraiškos atmetimo priežastis. 85. Teigiamai atsakius į visus administracinės atitikties vertinimo lentelės klausimus, paraiška perduodama kitam vertinimo etapui. 86. Informacija apie administracinės atitikties vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama įgyvendinančiosios institucijos interneto svetainėje adresu www. esf. lt. 87. Tinkamumo skirti paramą vertinimą atlieka du įgyvendinančiosios institucijos vertintojai pagal šią lentelę: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2: ... Taip Ne Po patikslinimo 1. Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas 1.1. Pareiškėjas atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus 1.2. Pareiškėjo partneris atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus 1.3. Pareiškėjas ir/ar jo partneris turi pakankamų administracinių gebėjimų projektui įgyvendinti 2. Projekto tinkamumas finansuoti 2.1. Projektas atitinka BPD strategiją ir prisideda prie BPD ir BPD 2.1 priemonės tikslų įgyvendinimo 2.2. Projektas nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos konkurencijos ir aplinkosaugos reikalavimų 2.3. Tikslinė grupė, kuriai skirtos projekto veiklos kryptys, atitinka šiose Gairėse pareiškėjams nurodytą grupę 2.4. Projektas neprieštarauja ES horizonta …