DĖL ALYTAUS KOLEGIJOS PERTVARKYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M

DĖL ALYTAUS KOLEGIJOS PERTVARKYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS N U T A R I M A S DĖL ALYTAUS KOLEGIJOS PERTVARKYMO IR Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl Alytaus ir Utenos kolegijų statutų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios 2011 m. lapkričio 2 d. Nr. 1298 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 28 straipsnio 4 dalimi, 31, 80 straipsniais ir 93 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412; 2003, Nr. 57-2534; 2006, Nr. 87-3397; 2008, Nr. 19-673; 2009, Nr. 93-3967) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ (Žin., 2007, Nr. 103-4218; 2009, Nr. 147-6580) 2.2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 16 „Dėl Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 3-48; 2003, Nr. 13-504), Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a : 1. Pertvarkyti biudžetinę įstaigą Alytaus kolegiją į viešąją įstaigą Alytaus kolegiją. 2. Patvirtinti Alytaus kolegijos statutą (pridedama). 3. Nustatyti, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis ir šiuo metu Alytaus kolegijos patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) pagal 1 priedą ir trumpalaikis materialusis turtas pagal 2 priedą, kurių nepriklausomo turto vertintojo 2011 m. birželio 30 d. nustatyta bendra turto rinkos vertė – 1 422 312 (vienas milijonas keturi šimtai dvidešimt du tūkstančiai trys šimtai dvylika) litų, investuojamas formuojant viešosios įstaigos Alytaus kolegijos savininko kapitalą. 4. Perduoti viešajai įstaigai Alytaus kolegijai valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal 3 priedą valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį po to, kai įstaiga bus pertvarkyta ir suformuoti nauji jos valdymo organai. 5. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai: 5.1. įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Alytaus kolegijos savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas; 5.2. pasirašyti 4 punkte nurodyto turto patikėjimo sutartis. 6. Įgalioti Alytaus kolegijos direktorių: 6.1. teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyti Alytaus kolegijos statutą, pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su kolegijos pertvarkymu; 6.2. atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasirašant su Alytaus miesto savivaldybės administracija bendraturčių susitarimą dėl miesto viešosios bibliotekos ir Alytaus kolegijos Informacinių technologijų fakulteto pastato (unikalus numeris – 4400-0352-4652) Alytuje, Ligoninės g. 1C / Seirijų g. 2, dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo ir įregistruoti daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre. 7. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 511 „Dėl Alytaus ir Utenos kolegijų statutų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 62-2372). 8. Nustatyti, kad šis nutarimas be priedų tą pačią dieną oficialiai skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su priedais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt[1]). 9. Šio nutarimo 5 punktas įsigalioja viešosios įstaigos Alytaus kolegijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dieną. MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ANDRIUS KUBILIUS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                  GINTARAS STEPONAVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1298 ALYTAUS KOLEGIJOS STATUTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Alytaus kolegijos statutas (toliau – Statutas) nustato kolegijos vietą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, pavadinimą, buveinės adresą, teisinę formą, veiklos tikslus ir uždavinius, veiklos sritis ir rūšis, mokslo ir studijų organizavimo pagrindines nuostatas, kolegijos organus ir jų kompetenciją, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarką, studentų ir darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę, studentų priėmimo ir šalinimo tvarką, ginčų tarp studentų, administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo, Statuto keitimo tvarką. 2. Alytaus kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos buveinės adresas: Alytus, Merkinės g. 2B. 3. Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ministerija). 4. Kolegijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turintis antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose. 5. Kolegija yra paramos gavėja pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818). 6. Kolegija turi vėliavą, ženklus ir kitus atributus. Kolegijos akademiniai padaliniai taip pat gali turėti vėliavas, ženklus ir kitus atributus. Atributus ir jų naudojimo tvarką tvirtina Kolegijos akademinė taryba (toliau – Akademinė taryba). 7. Kolegija rengia aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją turinčius įvairių sričių specialistus, atitinkančius regiono, šalies ir Europos darbo rinkos poreikius, sudaro tęstinio mokymosi sąlygas, ugdydama asmens gebėjimus nuolat mokytis ir veikti besikuriančios žinių visuomenės sąlygomis. 8. Kolegija savo veikloje vadovaujasi demokratijos, aktyvaus dalyvavimo valstybės ir visuomenės gyvenime, mokslo ir studijų vienovės, akademinės laisvės ir etikos, atsinaujinimo, orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus, darnios plėtros ir kitais mokslo ir studijų principais. 9. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nustatytais atvejais kai kurios studijų programos ir jų dalys gali būti dėstomos kitomis kalbomis. II. KOLEGIJOS AUTONOMIJA IR ATSKAITOMYBĖ 10. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui. 11. Kolegija turi teisę: 11.1. pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas; 11.2. nustatyti studijų tvarką; 11.3. Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą; 11.4. rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas; 11.5. teikti kvalifikacinius laipsnius ir garbės vardus; 11.6. teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines paslaugas; 11.7. leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą; 11.8. priimti ir šalinti studentus ir klausytojus; 11.9. skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų; 11.10. laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką; 11.11. nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimų ir kitų lėšų naudojimo tvarką ir atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų kainas; 11.12. rengti ir įgyvendinti Kolegijos plėtros planus; 11.13. organizuoti mokslo ir kitus renginius; 11.14. pasirinkti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas; 11.15. teisės aktų nustatyta tvarka valdyti ir naudoti turtą, juo disponuoti; 11.16. verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri glaudžiai susijusi su Kolegijos veiklos tikslais; 11.17. Kolegijos tarybos (toliau – Taryba) nustatytomis sąlygomis ir tvarka steigti mokslo ir studijų institucijų ar kitas asociacijas, ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, būtinus Kolegijos vykdomoms studijų programoms organizuoti ir taikomiesiems moksliniams tyrimams plėtoti, ir į juos investuoti; 11.18. naudotis savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise; 11.19. naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis. 12. Kolegija privalo: 12.1. užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę; 12.2. informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą ir lėšų naudojimą, savo studijų programų išorinio kokybės vertinimo ir akreditavimo rezultatus iki kitų metų kovo 31 dienos; 12.3. laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai; 12.4. teikti studijuojantiems asmenims karjeros konsultacijas; 12.5. vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles. III. KOLEGIJOS MISIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS 13. Kolegijos misija: 13.1. rengti aukštąjį profesinį išsilavinimą įgyjančius kvalifikuotus verslo, technologijų krypčių specialistus, gebančius savarankiškai dirbti konkurencinės rinkos sąlygomis ir tenkinančius Alytaus regiono ir šalies socialinius-ekonominius poreikius; 13.2. sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, kelti įgytą kvalifikaciją ir persikvalifikuoti; 13.3. ugdyti kūrybiškas, išsilavinusias, orias, etiškai atsakingas, pilietiškas, savarankiškas ir verslias asmenybes; 13.4. šviesti visuomenę, ugdyti jos socialinę, technologinę ir inžinerinę kultūrą, moralines vertybes, pilietiškumą ir pilietinę savimonę. 14. Kolegijos tikslai: 14.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį; 14.2. plėtoti Alytaus regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus bei fizinius asmenis; 14.3. sudaryti sąlygas asmenims tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus; 14.4. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis; 14.5. užtikrinti lygias galimybes sukuriant įvairiapusę mokymosi aplinką, kurioje individualios savybės – lytis, amžius, tautybė, socialinė padėtis, negalia ar etninė kilmė, religiniai įsitikinimai, politinės pažiūros – pripažįstamos ir vertinamos; 14.6. skatinti studentų kūrybiškumą ir iniciatyvą, kad jie ugdytų savo asmenybę ir intelektą, gebėtų nustatyti, apibrėžti ir spręsti problemas, suvoktų profesinę ir etinę atsakomybę, gerai pasirengtų nuolat tobulėti ir priimti visuotinius iššūkius; 14.7. skatinti studentų dalyvavimą Kolegijos savivaldoje, mokslinėje, meno ir visuomeninėje, sporto veikloje; 14.8. sukurti efektyvią vidinę studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų kokybės užtikrinimo sistemą, įtraukti studentus į visų lygių veiklą ir sprendimų priėmimo procesą; 14.9. užtikrinti sveiką ir saugią darbo aplinką, padėti personalui tobulėti ir siekti aukščiausių profesinių standartų; 14.10. plėtoti bendradarbiavimo ryšius su šalies ir užsienio partneriais; 14.11. puoselėti tautos ir valstybės tapatumą, lietuvių mokslinę ir techninę terminiją, Europos humanistines tradicijas. 15. Kolegijos uždaviniai: 15.1. užtikrinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų mokslinį, metodinį, profesinį, edukacinį potencialą; 15.2. propaguoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, sudaryti tęstinio mokymosi, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sąlygas; 15.3. kurti modernią šiuolaikinę mokymo bazę, studijoms ir taikomųjų mokslinių tyrimų įgūdžiams įgyti tinkamą aplinką, plėtoti naujas technologijas; 15.4. skleisti mokslo, inžinerijos, technologijų ir inovacijų plėtros idėjas, populiarinti naujausias technologijas; 15.5. plėtoti patentinę ir licencinę veiklą; 15.6. ugdyti mokslui ir žinioms imlią visuomenę, gebančią konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje; 15.7. savo kūrybiniu ir intelektiniu indėliu prisidėti prie palankios šalies ūkio, socialinės ir ekonominės raidos, palaikyti glaudžius ryšius su pramonės, verslo atstovais, valstybės valdymo ir savivaldos institucijomis, vykdyti bendrus projektus ir teikti paslaugas; 15.8. kaupti lėšas Kolegijos veiklai vykdyti ir strateginiams tikslams įgyvendinti, socialinėms reikmėms užtikrinti; 15.9. sudaryti vienodas sąlygas asmenims, siekiantiems aukštojo išsilavinimo, nepaisant lyties, amžiaus, etninės priklausomybės, religijos, politinių pažiūrų, negalios, socialinės padėties; 15.10. atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis; 15.11. dalyvauti tarptautinėse, šalies ir regiono ekonominės, socialinės, edukacinės ir kultūrinės plėtros programose. 16. Kolegijos veiklos sritis – švietimas. 17. Pagrindinė Kolegijos veiklos rūšis – aukštasis koleginis mokslas. 18. Kita Kolegijos veikla, reikalinga Kolegijos misijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių): 18.1. techninis ir profesinis vidurinis mokymas, kodas – 85.32; 18.2. kitas mokymas, kodas – 85.5; 18.3. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas – 85.6; 18.4. spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, kodas – 18; 18.5. elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas, kodas – 35.1; 18.6. variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas, kodas – 45; 18.7. knygų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse – 47.61; 18.8. laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse – 47.62; 18.9. muzikos ir vaizdo įrašų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse – 47.63; 18.10. suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba – 47.78.10; 18.11. apgyvendinimo veikla, kodas – 55; 18.12. maitinimo ir gėrimų teikimo veikla, kodas – 56; 18.13. leidybinė veikla, kodas – 58; 18.14. kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veikla, kodas – 59; 18.15. programų rengimas ir transliavimas, kodas – 60; 18.16. kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla, kodas – 62; 18.17. informacinių paslaugų veikla, kodas – 63; 18.18. moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, kodas – 72; 18.19. fondų valdymo veikla, kodas – 66.3; 18.20. nekilnojamojo turto operacijos, kodas – 68; 18.21. teisinė ir apskaitos veikla, kodas – 69; 18.22. pagrindinių buveinių veikla; konsultacinė valdymo veikla, kodas – 70; 18.23. architektūros ir inžinerijos veikla; techninis tikrinimas ir analizė, kodas – 71; 18.24. reklama ir rinkos tyrimas, kodas – 73; 18.25. kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla, kodas – 74; 18.26. nuoma ir išperkamoji nuoma, kodas – 77; 18.27. įdarbinimo veikla, kodas – 78; 18.28. kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla, kodas – 79; 18.29. administracinė veikla, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veikla, kodas – 82; 18.30. kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla, kodas – 90; 18.31. bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla, kodas – 91; 18.32. sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla, kodas – 93; 18.33. narystės organizacijų veikla, kodas – 94; 18.34. kompiuterių ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų taisymas, kodas – 95. IV. AKADEMINĖ LAISVĖ IR AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS TEISĖS 19. Kolegijos akademinė bendruomenė, kurią sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai, naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu. 20. Kolegijos akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti: 20.1. minties, išraiškos laisvę; 20.2. mokslo (meno) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus; 20.3. lygias teises dalyvauti konkursuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę; 20.4. apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus tuos atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas. 21. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama: 21.1. kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse; 21.2. lygios teisės dalyvauti Kolegijos, šalies ir tarptautiniuose konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti, kituose konkursuose; 21.3. nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas; 21.4. teisė dėstytojams, mokslo darbuotojams ir studentams dalyvauti Kolegijos savivaldoje Statuto nustatyta tvarka; 21.5. teisė dalyvauti rengiant ir priimant Kolegijos ir jos padalinių veiklą reglamentuojančius dokumentus ir plėtros planus, svarstant Kolegijos ir jos padalinių veiklą; 21.6. teisė dalyvauti teisėtai veikiančių šalies ir tarptautinių profesinių, visuomeninių ir politinių organizacijų ir asociacijų veikloje; 21.7. teisė savarankiškai skelbti savo intelektinės (mokslinės) veiklos rezultatus įstatymų ar sutarčių nustatyta tvarka; 21.8. teisė tobulėti ir kelti profesinę kvalifikaciją. 22. Profesoriams už ypatingus nuopelnus Kolegijai plėtojant mokslą ar meną, taip pat aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Kolegijoje gali būti suteiktas profesoriaus emerito vardas. Profesoriaus emerito vardą suteikia Akademinė taryba slaptu balsavimu. Kandidatūras turi teisę teikti Taryba, Kolegijos direktorius (toliau – direktorius) ar ne mažiau kaip 1/2 Akademinės tarybos narių. Profesorius emeritas gali dalyvauti Kolegijos mokslinėje, pedagoginėje ir visuomeninėje, Akademinės tarybos, fakultetų tarybų sudarytų laikinųjų komisijų veikloje. Jam leidžiama nemokamai naudotis Kolegijos informacine sistema (bibliotekomis, informacinėmis priemonėmis). Kolegija pagal galimybes sudaro sąlygas profesoriui emeritui naudotis darbo vieta ir įranga. Savo gyvenimu ir veikla jis turi reprezentuoti Kolegiją, visur ir visada ginti jos garbę. Profesoriui emeritui Tarybos nustatyta tvarka iš Kolegijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesio išmoka. V. KOLEGIJOS VALDYMAS 23. Kolegijos organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas) ir Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegijoje veikia šie kolegialūs valdymo organai: Taryba ir Akademinė taryba. Vienasmenis valdymo organas yra direktorius. 24. Taryba atlieka šias funkcijas: 24.1. tvirtina Kolegijos viziją ir misiją, direktoriaus pateiktą strateginį veiklos planą; 24.2. išklausiusi Akademinės tarybos nuomonę, teikia Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimus; 24.3. svarsto ir tvirtina direktoriaus teikiamus Kolegijos organizacinės struktūros pertvarkos planus; 24.4. nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus; 24.5. nustato direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų direktorių; 24.6. nustato Kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus; 24.7. direktoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius; 24.8. nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę; 24.9. tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali inicijuoti Kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą; 24.10. tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį Kolegijos plėtrai (veiklai); 24.11. užtikrina Kolegijos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėjais, kiekvienais metais informuoja visuomenę apie Kolegijos strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus; 24.12. rūpinasi parama Kolegijai; 24.13. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir pateikia ją Vyriausybei; 24.14. atlieka kitas Statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 25. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka: 25.1. Vieną Tarybos narį skiria Studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), daugiau kaip pusės visų jos narių balsų dauguma. 25.2. Du narius renka dėstytojai ir mokslo darbuotojai savo atstovų susirinkime daugiau kaip pusės jame dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Atstovų susirinkimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Kolegijos mokslo ir studijų padaliniuose išrinktų atstovų. Atstovai į susirinkimą renkami Kolegijos mokslo ir studijų padaliniuose, laikantis proporcingo atstovavimo principo, kai vienas atstovas renkamas nuo 6 dėstytojų ir mokslo darbuotojų. Padaliniuose, kuriuose yra mažiau nei 6 dėstytojai ir mokslo darbuotojai, renkamas vienas atstovas. Kolegijos mokslo ir studijų padalinio dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Kolegijos mokslo ir studijų padalinio dėstytojų ir mokslo darbuotojų. Atstovai laikomi išrinktais nariais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių Kolegijos mokslo ir studijų padalinio dėstytojų ir mokslo darbuotojų. 25.3. Vieną narį – administracija ir kiti darbuotojai jų susirinkime daugiau kaip 1/2 jame dalyvavusiųjų balsų dauguma. Atstovų susirinkimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 išrinktų atstovų. Atstovai į susirinkimą renkami Kolegijos padaliniuose, laikantis proporcingo atstovavimo principo, kai vienas atstovas renkamas nuo 6 administracijos ir kitų darbuotojų. Kolegijos padalinio administracijos ir kitų darbuotojų susirinkimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Kolegijos padalinio administracijos ir kitų darbuotojų. Atstovai laikomi išrinktais nariais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių Kolegijos padalinio administracijos ir kitų darbuotojų. 25.4. Vieną narį skiria švietimo ir mokslo ministras (toliau – ministras) kartu su Akademine taryba. 25.5. Kitus 4 narius siūlo juridiniai ir fiziniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių Kolegijos personalui ir studentams, – šiuos Tarybos narius skiria ir atšaukia ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu, išklausęs Tarybos nuomonę. 26. Tarybos sudėtį viešai skelbia ministras. 27. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 Tarybos kadencijas iš eilės. 28. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 29. Tarybos nario kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos ministras paskelbia sudaromos naujos Tarybos sudėtį. 30. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos ir kiti Kolegijos akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas. 31. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas. 32. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus Statute nustatytus atvejus. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. 33. Direktorius gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. 34. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statuto, Tarybos darbo reglamento ar Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą narį. 35. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia ministras ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą. 36. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Kolegijos lėšų pagal pasirašytas sutartis už atitinkamų funkcijų atlikimą. 37. Direktorius užtikrina Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas. 38. Akademinė taryba yra Kolegijos akademinių reikalų valdymo organas. 39. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas: 39.1. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti; 39.2. vertina atliktų tyrimų rezultatus ir Kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų kokybę ir lygį; 39.3. nustato studijų tvarką, tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles; 39.4. tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama; 39.5. vadovaudamasi Tarybos nustatytais Kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką; 39.6. direktoriaus teikimu svarsto ir pritaria direktoriaus pavaduotojų, dekanų, prodekanų, katedrų vedėjų, taip pat kitų akademinių padalinių vadovų kandidatūroms; 39.7. šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Kolegijos tinklalapyje ar kitais Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytais būdais; 39.8. gali inicijuoti siūlymus dėl Kolegijos struktūros pertvarkos; 39.9. fakulteto tarybos siūlymu, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia Kolegijos garbės daktaro ir kitus vardus; 39.10. gali siūlyti kandidatus į Kolegijos valdymo ir savivaldos institucijas; 39.11. atlieka kitas teisės aktuose ir Statute nustatytas funkcijas. 40. Akademinė taryba sudaroma 5 metams. 41. Akademinę tarybą sudaro 11 išrinktų narių. 42. Akademinės tarybos nariais, deleguotais mokslo ir studijų padalinių, gali būti: Kolegijos akademinės bendruomenės nariai; Kolegijos administracijos nariai; patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas nariai; taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Studentų atstovus į Akademinę tarybą skiria Studentų atstovybė. Mokslo ir studijų padaliniai į Akademinę tarybą skiria iš kiekvienos katedros visų katedros akademinio personalo balsų dauguma išrinktus ir fakultetų tarybų patvirtintus atstovus. Kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai į Akademinę tarybą skiriami suderinus su jų vadovais. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas. 43. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas Akademinės tarybos darbo reglamentas. Pirmąjį išrinktos naujos Akademinės tarybos posėdį ne vėliau kaip per mėnesį nuo Akademinės tarybos narių išrinkimo šaukia direktorius. 44. Akademinės tarybos narys ir pirmininkas atšaukiami iš pareigų šiais atvejais: 44.1. jeigu nutrūksta darbo pagal pareigas, kurių pagrindu jie paskirti arba išrinkti Akademinės tarybos nariais, sutartis (studentai – nutraukę arba baigę studijas Kolegijoje); 44.2. savo noru. 45. Jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į jį skyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Akademinės tarybos narį ir vietoj jo skirti (išrinkti) kitą asmenį. 46. Jeigu Akademinės tarybos pirmininkas netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas, jis gali būti atšauktas iš pirmininko pareigų nepasibaigus kadencijai. Sprendimai dėl Akademinės tarybos pirmininko atšaukimo iš pareigų priimami, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių. 47. Akademinė taryba paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Akademinės tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Jie gali būti atšaukti ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Direktorius negali būti Akademinės tarybos pirmininku. 48. Apie Akademinės tarybos sprendimus Kolegijos akademinė bendruomenė informuojama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas Kolegijos vidinėje informacijos sistemoje. 49. Akademinė taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos kartą per metus už savo veiklą atsiskaito Kolegijos akademinei bendruomenei. 50. Direktorius yra vienasmenis Kolegijos valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja. 51. Direktorius atlieka šias funkcijas: 51.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja Kolegijos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą; 51.2. leidžia įsakymus; 51.3. gavęs Akademinės tarybos pritarimą, skiria savo kadencijos laikotarpiui ir atleidžia iš pareigų direktoriaus pavaduotojus, dekanus ir prodekanus, katedrų vedėjus, taip pat kitų akademinių padalinių vadovus; 51.4. priima ir atleidžia kitus Kolegijos darbuotojus, nustato Kolegijos darbuotojų skaičių, jų teises, funkcijas, skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarką; 51.5. Statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus; 51.6. įvertinęs Studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius; 51.7. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais; 51.8. teikia Tarybai tvirtinti ir viešai Kolegijos tinklalapyje skelbia Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; 51.9. supažindina Akademinę tarybą ir teikia ministerijai Kolegijos metinę veiklos ataskaitą; 51.10. teikia Tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir struktūros pertvarkos planus; 51.11. nustato Kolegijos ūkio, finansų, kitų administracinių ir aptarnaujančių tarnybų struktūrą ir funkcijas; 51.12. nustato pavaduotojų, fakultetų dekanų ir kitų Kolegijos padalinių vadovų funkcijas ir įgaliojimus; 51.13. tvirtina Kolegijos darbuotojų pareigybių aprašymus, Kolegijos padalinių ir savivaldos institucijų nuostatus; 51.14. fakultetų dekanų teikimu tvirtina fakultetų prodekanus; 51.15. Akademinei tarybai pritarus, skiria ir atleidžia akademinių padalinių vadovus; 51.16. skiria ir atleidžia neakademinių padalinių vadovus; 51.17. sudaro sutartis su Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis ir kitomis organizacijomis ir įmonėmis; 51.18. šaukia direktorato posėdžius; 51.19. atlieka kitas teisės aktuose ir Statute nustatytas funkcijas. 52. Direktorių viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia Taryba. 53. Taryba skelbia viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių. 54. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. 55. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo. 56. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. 57. Jeigu Tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų. 58. Direktorius įsakymu dalį savo funkcijų, išskyrus tas, kurias privalo atlikti pats įstaigos vadovas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, gali pavesti savo pavaduotojams ar kitiems įgaliotiems asmenims. Direktoriaus pareigas jo ligos, atostogų, komandiruotės laikotarpiu arba direktoriaus laikinai nesant dėl kitų svarbių priežasčių paprastai eina direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai arba paskirtas akademinio padalinio vadovas. 59. Kolegijos direktoratas yra direktoriaus vadovaujama kolegiali direktoriaus patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti organizacinius studijų, mokslo, ūkinius ir kitus klausimus. Direktoratą sudaro direktorius, jo pavaduotojai, vyriausiasis buhalteris, fakultetų dekanai. Kolegijos direktorato sudėtį tvirtina direktorius įsakymu. Į Kolegijos direktorato posėdžius direktorius gali kviesti ir kitus asmenis. 60. Kolegijos direktoratas svarsto ir pataria direktoriui dėl: 60.1. Kolegijos strateginio veiklos plano ir struktūros pertvarkos projektų; 60.2. studijų, mokslo, ūkio organizavimo klausimų; 60.3. studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių projektų; 60.4. priėmimo į Kolegiją taisyklių projekto; 60.5. Kolegijos padalinių nuostatų; 60.6. Kolegijos vidaus dokumentų projektų; 60.7. Kolegijos patalpų ir teritorijų paskirstymo padaliniams; 60.8. Kolegijos padalinių steigimo ir panaikinimo klausimų; 60.9. kitų klausimų. VI. PADALINIŲ PASKIRTIS IR KOMPETENCIJA 61. Fakultetas – tai pagrindinis organizacinis padalinys, kurio veikla yra studijų organizavimas ir vykdymas, taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) taikomoji mokslinė veikla, kokybės užtikrinimas. Fakulteto veiklą reglamentuoja Statutas ir Akademinės tarybos tvirtinami fakulteto nuostatai. 62. Fakulteto veiklai vadovauja fakulteto taryba ir dekanas. 63. Su dekanu sudaroma terminuota sutartis direktoriaus įgaliojimų laikui (kadencijai). 64. Fakulteto taryba yra aukščiausioji fakulteto akademinės savivaldos institucija. Fakulteto taryba sudaroma iš 9 narių. Fakulteto tarybos nariai yra Kolegijos dėstytojai, dirbantys tame fakultete. Į fakulteto tarybos sudėtį pagal pareigas įeina dekanas. Studentų atstovybė deleguoja savo atstovus į fakulteto tarybą Studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka. Studentų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų ir ne daugiau kaip 30 procentų fakulteto tarybos narių. Fakulteto tarybos veiklą reglamentuoja fakulteto tarybos nuostatai. 65. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas: 65.1. teikia siūlymus direktoriui dėl katedrų, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo ar panaikinimo; 65.2. išklauso ir tvirtina fakulteto dekano metinę veiklos ataskaitą; jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia Akademinei tarybai siūlymą dėl dekano atstatydinimo; 65.3. rengia ir teikia Akademinei tarybai tvirtinti fakulteto nuostatus; 65.4. teikia siūlymus direktoriui dėl dekano kandidatūros; 65.5. teikia siūlymus direktoriui dėl katedrų vedėjų kandidatūrų; 65.6. svarsto ir sprendžia kitus fakultetui svarbius klausimus. 66. Fakulteto tarybos veiklai vadovauja fakulteto tarybos pirmininkas. 67. Fakulteto tarybos pirmininką renka fakulteto tarybos nariai paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Fakulteto dekanas ar prodekanas negali būti fakulteto tarybos pirmininku. 68. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą. Neeilinis fakulteto tarybos posėdis šaukiamas pareikalavus ne mažiau kaip 1/3 fakulteto tarybos narių. Posėdis, pateikus siūlymus, šaukiamas ne vėliau kaip per 10 dienų. 69. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių. 70. Fakulteto dekanas atlieka šias funkcijas: 70.1. vadovauja fakultetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja pagal kompetenciją; 70.2. koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Tarybos, Akademinės tarybos, fakulteto tarybos sprendimus, vykdo direktoriaus įsakymus ir pavedimus; 70.3. pagal kompetenciją duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams ir studentams; 70.4. atsako už Kolegijos fakultetui patikėto turto tinkamą naudojimą ir disponavimą juo; 70.5. užtikrina fakultete organizuojamų studijų, vykdomos taikomosios mokslinės veiklos, atliekamų tyrimų kokybę ir rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu; 70.6. teikia direktoriui siūlymus dėl fakulteto studentų priėmimo ir pašalinimo; 70.7. rekomenduoja direktoriui skatinti darbuotojus ir studentus, skirti jiems drausmines nuobaudas; 70.8. teikia siūlymus direktoriui dėl fakulteto prodekano ir katedrų vedėjų kandidatūrų; 70.9. plėtoja fakulteto bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis; 70.10. pagal kompetenciją atstovauja Kolegijai derybose su socialiniais partneriais; 70.11. šaukia dekanato posėdžius ir jiems pirmininkauja; 70.12. planuoja fakulteto veiklą ir kasmet už ją atsiskaito fakulteto tarybai; 70.13. koordinuoja fakulteto padalinių veiklą; 70.14. tiria specialistų rengimo poreikį ir organizuoja studijų programų rengimą, tobulinimą; 70.15. analizuoja ir apibendrina akademinius studijų rezultatus; 70.16. atlieka kitas jam direktoriaus pavestas funkcijas ir pareigas, reglamentuotas Kolegijos teisės aktuose. 71. Fakultetų dekanų, katedrų vedėjų, kolegialių valdymo ir savivaldos institucijų (išskyrus studentų atstovybes) vadovų ir narių (išskyrus studentų atstovus), viešo konkurso būdu renkamų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kadencijos trukmė – 5 metai. 72. Dekanatas yra dekano sudaryta ir jo vadovaujama kolegiali dekano patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas, prodekanas ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto ir priima sprendimus fakulteto kompetenciją atitinkančiais organizaciniais, studijų, ūkio ir kitais klausimais, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia siūlymus fakulteto tarybai ir direktoriui, įgyvendina Tarybos, Akademinės tarybos priimtus nutarimus, direktoriaus įsakymus. 73. Katedra – mokslo ir studijų padalinys, vykdantis akademinę ir taikomąją mokslinę veiklą, atliekantis taikomuosius mokslinius tyrimus. 74. Katedra atlieka šias funkcijas: 74.1. organizuoja studijų procesą, taikomuosius mokslinius tyrimus ir metodinį darbą; 74.2. diegia studijų procese inovatyvias mokymo ir studijų formas ir metodus; 74.3. nagrinėja ir vertina studijų kokybę ir absolventų parengimą praktiniam darbui, rengia siūlymus dėl studentų rengimo tobulinimo; 74.4. sudaro sąlygas tobulinti katedros dėstytojų pedagoginę, profesinę ir mokslinę kvalifikaciją; 74.5. rengia ir tobulina studijų programas, vadovėlius, mokymo priemones, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą; rekomenduoja leidybai katedros dėstytojų parengtas priemones; 74.6. organizuoja studijų programų aprūpinimą mokslo ir mokomąja literatūra; 74.7. bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir inicijuoja bendradarbiavimo sutarčių su jais sudarymą. 75. Katedrai vadovauja katedros vedėjas, paskirtas direktoriaus įsakymu dekano teikimu. 76. Fakulteto dekano teikimu katedros narių sąrašą kiekvienais mokslo metais tvirtina direktorius įsakymu. 77. Katedros veiklą reglamentuoja katedros nuostatai, tvirtinami direktoriaus įsakymu. 78. Katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas šaukiamas katedros vedėjo arba ne mažiau kaip 1/3 katedros narių teikimu. Į katedros susirinkimus, kai svarstomi tam tikri klausimai, su patariamojo balso teise gali būti kviečiami studentai, mokslo ir kiti darbuotojai. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros narių. Susirinkimo nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems katedros darbuotojams. VII. KOLEGIJOS PERSONALAS 79. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti Kolegijos veiklą užtikrinantys darbuotojai. 80. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Kolegijoje nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569) (toliau – Darbo kodeksas), kiti įstatymai ir teisės aktai, Statutas. 81. Kolegijos personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 81.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti ir mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis; 81.2. dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje; 81.3. gauti iš valstybės institucijų akademinei veiklai ir moksliniam darbui reikalingą informaciją; jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka; 81.4. dalyvauti svarstant Statutą, jo pakeitimus ir veiklos kryptis; 81.5. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje; 81.6. dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes; 81.7. savarankiškai skelbti savo mokslo darbus. 82. Kolegijos personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo: 82.1. laikytis Akademinės etikos kodekso; 82.2. atlikti kitas Statute ir darbo sutartyje nustatytas pareigas. 83. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) pareigybių reikalavimus, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) atestavimo tvarką nustato Kolegijos dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašas, kurį tvirtina Akademinė taryba. 84. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (arba) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje. 85. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Kandidatus į dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigas vertina Dėstytojų atestacijos ir konkursų pareigoms eiti komisija, sudaryta Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 Dėstytojų atestacijos ir konkursų pareigoms eiti komisijos narių sudaro Kolegijoje nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas. 86. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojų atestacija. Į aukštesnes dėstytojo pareigas priimama viešo konkurso būdu. 87. Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. 88. Kolegija gali kviesti kitų Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas sutartis (ne ilgiau kaip 2 metams) įstatymų nustatyta tvarka. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams netaikoma Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta skyrimo į pareigas tvarka. 89. Kolegijos darbuotojams Akademinės tarybos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms. 90. Kolegijos administracijos darbuotojai, be administracinių pareigų, gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą, vykdyti projektinę veiklą. 91. Kiti Kolegijos darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo direktoriaus įsakymu teisės aktų nustatyta tvarka. 92. Už Mokslo ir studijų įstatyme, Statute ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Kolegijos darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbuotojų darbo drausmės pažeidimai nagrinėjami Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. VIII. STUDIJOS 93. Studijos Kolegijoje vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. 94. Kolegijoje vykdomos laipsnį suteikiančios studijų programos yra pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programos, kurias baigusiam asmeniui Kolegija išduoda tai patvirtinantį dokumentą (Kolegijos nustatytos formos diplomą). 95. Pirmosios pakopos profesinio bakalauro (koleginės) studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti, profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti ir yra orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Studijų apimtį ir trukmę nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir Akademinės tarybos studijų tvarką reglamentuojantys dokumentai. 96. Kolegijoje vykdomos laipsnio nesuteikiančios studijų programos, skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Baigus šias programas Kolegija išduoda baigtas studijas liudijantį pažymėjimą. 97. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai. 98. Kolegijoje gali būti vykdomos dalinės studijos – studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu. 99. Kolegija kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Bendruosius šių programų reikalavimus nustato ministerija. 100. Kolegijoje vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurių apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai. 101. Kvalifikacija, suteikiama baigus atitinkamas Kolegijos studijas, nurodoma studijų programoje. 102. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Konkrečios studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašai. Studijos gali būti skirtingo intensyvumo, joms taikomi įvairūs studijų metodai ir technologijos. Studijų formos nustatomos tvirtinant studijų programą. 103. Dalinių, laipsnio nesuteikiančių studijų formos nustatomos sutartyse su klausytojais ir užsakovais. Asmenims, kurių įgytas išsilavinimas ir pasirengimas nepakankami studijuoti Kolegijos studijų programas, fakultetuose organizuojamos papildomosios studijos, kurių apimtį ir sandarą nustato Akademinės tarybos tvirtinamas Studijų reglamentas. 104. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma tais atvejais, kai: studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai; studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba studijų programos turinys siejamas su kita kalba, paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai; studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju. 105. Priėmimo į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus Studentų atstovybei, nustato Akademinė taryba ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios. 106. Kolegijoje ministerijos nustatyta tvarka gali būti įskaitomi dalinių studijų rezultatai, įgyti kitose mokslo ir studijų institucijose, vadovaujantis Studijų rezultatų įskaitymo tvarka, patvirtinta Akademinės tarybos. 107. Studijų kaina nurodoma Studentų priėmimo į Kolegiją taisyklėse ir studijų sutartyje, kuri sudaroma su Kolegijos studentais. IX. MOKSLINĖ VEIKLA 108. Kolegija plėtoja taikomuosius mokslinius tyrimus, atlieka eksperimentinės plėtros darbus, dalyvauja regioninėse, nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, praktiškai pritaiko mokslinės veiklos rezultatus. 109. Kolegijoje mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje. 110. Taikomųjų mokslinių tyrimų plėtojimo bendruosius principus, kryptis, tematiką nustato Akademinė taryba, atsižvelgdama į savo taikomųjų mokslinių tyrimų galimybes, studijų poreikius, regiono, Lietuvos ir tarptautinius mokslo prioritetus, taikomųjų mokslinių tyrimų svarbą visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, Kolegijos mokslininkų, dėstytojų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją, turimus finansinius išteklius. 111. Kolegija skatina dalykinius ir tarpdalykinius taikomuosius mokslinius tyrimus, partnerystę ir bendradarbiavimą vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus per mokslinių tyrimų tinklus, atlieka taikomuosius mokslinius tyrimus pagal privataus ir viešojo sektorių institucijų užsakymus. 112. Taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete, mokslo žurnaluose ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams. 113. Taikomuosius mokslinius tyrimus Kolegijoje vykdo fakultetai, katedros, laboratorijos ir kiti padaliniai. Jų atliktų tyrimų rezultatai naudojami studijų procese ir yra studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų pagrindas, studijų ir mokslinių kompetencijų tobulinimo pagrindas. 114. Kolegijoje skatinami studentų taikomieji moksliniai tyrimai, veikia studentų mokslo draugijos, organizuojamos studentų mokslinės-praktinės konferencijos, seminarai, mokslo darbų konkursai. 115. Kolegija turi teisę leisti periodinius recenzuojamus mokslo darbų žurnalus, kitus mokslinius leidinius, mokslo metodinę, mokymo, studijų ir kitokią literatūrą, rengti mokslines ir praktines konferencijas, seminarus, kitus mokslinius ir metodinius renginius. 116. Kolegija, siekdama prisidėti prie žinių visuomenės ir ekonomikos kūrimo ir Lietuvos konkurencingumo didinimo, gali kurti ir (ar) dalyvauti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ir mokslo ir technologijų parkų veikloje. X. MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS 117. Kolegija atsako už mokslinės veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę, puoselėja mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą. 118. Kolegija nuolat viešai skelbia (Kolegijos tinklalapyje ir kitais būdais) savo veiklos kokybės rodiklius apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdomą mokslinę veiklą, periodiškai vykdomų savianalizių rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus Kolegijos veiklos vertinimo rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, skelbia kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas ir mokslinę veiklą. 119. Mokslinės veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Kolegijos vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, Kolegijos strateginiuose dokumentuose patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, konkrečiais būdais ir priemonėmis, savianalizės principu. Kolegijos mokslinės veiklos ir studijų kokybė taip pat užtikrinama vykdant išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį institucinį Kolegijos įvertinimą ir (arba) akreditavimą. 120. Kolegijos mokslinė veikla ir studijų kokybė nuolat tobulinamos atsižvelgiant į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas. XI. STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI 121. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas. 122. Į Kolegijos pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Akademinės tarybos nustatytus kriterijus. 123. Bendrą studijų vietų skaičių nustato Taryba, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę. 124. Kolegijoje Akademinės tarybos nustatyta tvarka gali studijuoti klausytojai pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes). 125. Studentui išduodamas ministerijos nustatytos formos studento pažymėjimas. 126. Studento ir Kolegijos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato ministerija, įvertinusi Studentų atstovybių sąjungos siūlymus. 127. Klausytojo ir Kolegijos santykiai įforminami sutartimi, kurioje nustatomos klausytojo studijų sąlygos, teisės ir pareigos. 128. Studentų ir klausytojų akademinės drausmės pažeidimai nagrinėjami Studijų reglamento ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. XII. STUDENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS 129. Studentai turi teisę: 129.1. studijuoti pagal pasirinktą studijų programą, rinktis specializaciją; 129.2. studijuoti pagal individualų studijų planą Akademinės tarybos nustatyta tvarka; 129.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Kolegijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje; 129.4. vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę, teikti siūlymus vertinant studijų programas ir jų įgyvendinimą; 129.5. rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai; 129.6. siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų; 129.7. atsiskaityti už darbus taikant alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai; 129.8. kreiptis į Kolegijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų Kolegijoje arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai; 129.9. kreiptis į Kolegijos administraciją, Ginčų tarp studentų, administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisiją (toliau – Ginčų komisija) dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo; 129.10. nutraukti, pertraukti ir atnaujinti studijas: 129.10.1. nutraukti studijas savo noru, pateikę prašymą direktoriui; toks studentas išbraukiamas iš Kolegijos studentų sąrašų direktoriaus įsakymu nuo prašyme nurodytos datos; 129.10.2. atnaujinti studijas, ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų nuo ketinamo studijuoti semestro pradžios pateikę prašymą direktoriui, kuriame nurodo studijų programą, Kolegijos akademinį padalinį, studijų pradžios semestrą, studijų formą ir informaciją, susijusią su nutrauktomis studijomis; prašymo patenkinimo galimybės turi būti išnagrinėtos akademinio padalinio, kuriame vykdoma asmens pageidaujama studijų programa, administracijos per 15 darbo dienų, apie priimtą sprendimą asmuo informuojamas žodžiu arba raštu (jeigu asmuo pageidauja); su asmeniu, atnaujinusiu studijas Kolegijoje, sudaroma studijų sutartis, ir jo priėmimas įforminamas direktoriaus įsakymu; asmuo negali atnaujinti studijų pagal tą studijų programą, kuri išregistruota iš Studijų ir mokymo programų registro; 129.10.3. išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso; 129.11. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras; 129.12. dalyvauti Kolegijos valdymo organų veikloje; 129.13. rinkti Studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas asociacijas; 129.14. naudotis įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis; 129.15. Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gauti stipendijas; 129.16. kreiptis į apeliacinę komisiją gebėjimų vertinimo klausimais; 129.17. siūlyti Akademinei tarybai įtraukti į studijų programą naujus dalykus, steigti naujas specializacijas; 129.18. gauti su studijomis susijusią informaciją; 129.19. dalyvauti Kolegijos savivaldoje; 129.20. dalyvauti Kolegijos tiriamojoje, techninėje ir kūrybinėje veikloje; 129.21. dalyvauti saviveiklos ir sporto būreliuose; 129.22. Kolegijos studijų reglamente nustatyta tvarka eksternu atsiskaityti už dalykus, nustatytus studijų programose; 129.23. sudaryti sutartis su būsimaisiais darbdaviais, gauti jų stipendiją; 129.24. laisvai (tačiau gerbdami kitų akademinės bendruomenės narių teises) reikšti savo mintis ir pažiūras; 129.25. vykti studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose pagal tarptautines studentų mainų programas; 129.26. naudotis žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisve, nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Statuto. 130. Studentai privalo: 130.1. uoliai studijuoti, vykdyti studijų programoje nustatytas užduotis; 130.2. vykdyti direktoriaus įsakymus, fakulteto dekano, katedrų vedėjų nurodymus; 130.3. laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto, Akademinės etikos kodekso, kitų teisės aktų ir Kolegijos vidaus tvarkos taisyklių; 130.4. tausoti Kolegijos turtą; 130.5. mokėti teisės aktų nustatyta tvarka mokestį už mokslą; 130.6. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas. 131. Už studento pareigų netinkamą vykdymą studentams gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 131.1. pastaba; 131.2. papeikimas; 131.3. griežtas papeikimas; 131.4. pašalinimas iš Kolegijos. 132. Studentų akademinės drausmės pažeidimai nagrinėjami Studijų reglamento nustatyta tvarka. Drausminės nuobaudos skiriamos direktoriaus įsakymu fakulteto dekano teikimu. Drausminė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai paaiškėja apie studento padarytą pareigų pažeidimą. 133. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti skiriama Akademinės tarybos sutikimu. 134. Studentas gali būti pašalintas …