LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL APLINKOS MINISTRO 2002 M. VASARIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 80 „DĖL TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMŲ IŠDAVIMO, ATNAUJINIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2005 m. birželio 29 d. Nr. D1-330 Vilnius Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684) ir išdėstau jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMŲ IŠDAVIMO, ATNAUJINIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.9 punktu,

1. Tvirtinu Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles (toliau – Taisyklės) (pridedama).
2. Nustatau, kad: 2.
3. gamtos išteklių naudojimo leidimai, išduoti vadovaujantis Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka LAND 32-99, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 1999, Nr. 106-3087), galioja iki juose nustatytos galiojimo datos, bet ne ilgiau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d., išskyrus šio įsakymo 2.4 punkte nurodytą atvejį; 2.
4. nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos nauji gamtos išteklių leidimai neišduodami, išduotieji koreguojami jų galiojimo laikotarpiu, nekeičiant juose nustatytos galiojimo datos, išskyrus šio įsakymo 2.4 punkte nurodytą atvejį; 2.
5. ūkinės veiklos vykdytojai turi teisę kreiptis į Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – RAAD) dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo anksčiau, nei pasibaigia turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo laikas; 2.
6. po 2007 m. spalio 31 d. Taisyklių 1 priede nurodyti įrenginiai negali būti eksploatuojami be pagal šias Taisykles išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo; 2.
7. ūkinės veiklos vykdytojai, turintys Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-231 (Žin., 2004, Nr. 78-2764), 1 priede nurodytus įrenginius, gali juos eksploatuoti turėdami gamtos išteklių naudojimo leidimą arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriame, greta nustatytų minėtų leidimų sąlygų ir normatyvų, privalo būti: 2.5.
8. įrašytas numatomas iš šių įrenginių per kalendorinius metus į atmosferą išmesti anglies dioksido kiekis (tonos per kalendorinius metus), atitinkantis Nacionaliniame apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-686 (Žin., 2005, Nr. 6-166), ūkinės veiklos vykdytojui paskirtą apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) skaičių ir/ar kitu būdu įsigytą ATL skaičių; 2.5.
9. nurodyta, kad ūkinės veiklos vykdytojui kiekvienais metais iki balandžio 30 d. bus panaikinta tiek ATL, kiek tonų anglies dioksido, vykdant ūkinę veiklą, buvo išmesta į atmosferą per praėjusius kalendorinius metus; 2.
10. šio įsakymo 2.5 punkte nurodyti ūkinės veiklos vykdytojai Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo 43 punkte nurodytą šiltnamio dujų išmetimo iš įrenginių monitoringą (apskaitą) privalo vykdyti vadovaudamiesi 2004 m. sausio 29 d. Europos Komisijos sprendimu, nustatančiu šiltnamio dujų išmetimo monitoringo ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, kuriame nurodytos kompetentingos institucijos funkcijas, išskyrus ataskaitų teikimą Europos Komisijai, vykdo RAAD.
11. Pavedu RAAD Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta tvarka numatytoms institucijoms pranešti apie šio įsakymo 2.5 punkte nurodytų leidimų išdavimą, atnaujinimą, koregavimą ar panaikinimą dėl ATL išdavimo, pateikiant: 3.
12. RAAD pavadinimą; 3.
13. duomenis apie ūkinės veiklos vykdytoją bei jo valdomą įrenginį; 3.
14. gamtos išteklių naudojimo leidimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ar panaikinimo datą ir galiojimo laiką; 3.
15. gamtos išteklių naudojimo leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime įrašytą šio įsakymo 2.5.1 punkte nurodytą leidžiamą išmesti anglies dioksido kiekį.
16. Pripažįstu netekusiais galios nuo 2009 m. sausio 1 d.: 4.
17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087); 4.
18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 59 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos j aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 17-705); 4.
19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 328 „Dėl aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 81-3497); 4.
20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 287 „Dėl aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2610); 4.
21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 590 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ ir dėl aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 114-5169); 4.
22. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. D1-368 „Dėl aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 107-4013).“.
23. Pavedu Aplinkos apsaugos agentūrai, atsižvelgiant į šio įsakymo 1 punktu patvirtintų Taisyklių nuostatas, parengti ir iki 2006 m. spalio 31 d. pateikti tvirtinti Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 230 (Žin., 2003, Nr. 50-2240), naujos redakcijos projektą.
24. Nustatau, kad iki įsigalios šio įsakymo 2 punkte nurodyti Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos pakeitimai, poveikio aplinkai monitoringą privalo vykdyti ūkinės veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą, numatytą Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarkos LAND 32-99, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 1999, Nr. 106-3087), 4.16 punkte. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. Įsakymo Nr. D1-330 redakcija) TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMŲ IŠDAVIMO, ATNAUJINIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
25. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75) nurodyto leidimo eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ar vykdyti ūkinę veiklą išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką. Taisyklės nustato racionalaus vandens naudojimo ir vandens taršos mažinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), aplinkos oro taršos mažinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 98-2813), atliekų prevencijos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), įgyvendinimą, kitų aplinkos apsaugos priemonių planavimą bei įgyvendinimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824).
26. Taisyklės parengtos vadovaujantis 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą Bendrijoje ir iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/35/EB, nustatančios visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus, reikalavimais ir nuostatomis.
27. Siekiant mažinti stacionarių ūkinės veiklos objektų neigiamą poveikį aplinkai ir išvengti teršalų pernešimo iš vienos aplinkos terpės į kitą, Taisyklėse įtvirtinama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės sistema, vienijanti vandens, oro, žemės (taip pat žemės gelmių) apsaugos, atliekų tvarkymo, triukšmo bei ūkinės veiklos sukeliamų kvapų mažinimo priemones.
28. Šiomis Taisyklėmis privalo vadovautis veiklos vykdytojai, kuriems pagal šiose Taisyklėse nustatytą tvarką būtina gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – Leidimas). Taisyklėse nustatomos Leidimų projektus derinančių ir Leidimus išduodančių institucijų, suinteresuotos visuomenės teisės ir pareigos dalyvaujant, išduodant, atnaujinant, koreguojant ar panaikinant Leidimus. II. SĄVOKOS
29. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: 5.
30. Apyvartinis taršos leidimas (toliau – ATL) – tai leidimas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. D1-231 „Dėl Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos parašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 78-2764). 5.
31. Aplinkos kokybės norma – teisės aktuose nustatyti kiekybiniai ar/ir kokybiniai reikalavimai aplinkos arba atskirų jos elementų būklei. 5.
32. Esminis ūkinės veiklos pakeitimas – ūkinės veiklos pakeitimas, galintis padidinti ar padidinantis neigiamą poveikį aplinkai ar/ir žmonėms, kontroliuojamoje Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) teritorijoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla, motyvuotai įvertinta esmine. Ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas visada yra esminis ūkinės veiklos pakeitimas, jei įrenginio pajėgumai po ūkinės veiklos pakeitimo ar išplėtimo atitinka šių Taisyklių 1 priede nurodytas veiklos rūšis. 5.
33. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas – ūkinės veiklos vykdytojo patvirtintos aplinkosaugos valdymo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti taupų gamtos išteklių naudojimą, atliekų susidarymo prevenciją ir aplinkos būklės gerinimą. 5.
34. Geriausias prieinamas gamybos būdas (toliau – GPGB) – efektyviausia ir pažangiausia ūkinės veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa – gamybos būdas, galintis būti pagrindu nustatant išmetamų teršalų ribines vertes, siekiant išvengti taršos, o jei tai neįmanoma, – bendrai mažinantis teršalų išmetimą ir jų poveikį aplinkai: 5.5.
35. gamybos būdas – tiek naudojama technologija, tiek ir parinkti metodai įrenginiui suprojektuoti, pastatyti, aptarnauti, eksploatuoti ir jį uždaryti; 5.5.
36. prieinamas gamybos būdas – gamybos būdas, išplėtotas tokiu mastu, kuris leidžia jį įgyvendinti atitinkamame pramonės sektoriuje, esant ekonomiškai ir techniškai tinkamoms sąlygoms, atsižvelgiant į sąnaudas ir jo pranašumą, nepaisant to, ar tas gamybos būdas naudojamas ar kuriamas Lietuvos Respublikoje, jeigu jis yra prieinamas veiklos vykdytojui; 5.5.
37. geriausias gamybos būdas – veiksmingiausias gamybos būdas siekiant aukšto aplinkos būklės lygio. 5.
38. Įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelių rūšių tiesiogiai ir techniškai susijusi ūkinė veikla: 5.6.
39. naujas įrenginys – įrenginys, pradėtas eksploatuoti po 2004 m. sausio 1 d., kuriam eksploatuoti pagal Taisykles reikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą; 5.6.
40. esamas įrenginys – eksploatuojamas įrenginys, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, galiojusius iki 2004 m. sausio 1 d., buvo išduotas gamtos išteklių naudojimo leidimas. 5.
41. Išmetamų teršalų ribinė vertė – išmetamų teršalų masė, išreikšta tam tikrais parametrais, koncentracija ir (arba) lygis, kurio negalima viršyti per nustatytą laikotarpį ar laikotarpius. 5.
42. Komercinė (gamybinė) paslaptis – veiklos vykdytojui priklausanti ir viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė, organizacinė ar kita informacija, dėl kurios slaptumo išsaugojimo veiklos vykdytojas imasi tam tikrų priemonių, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos įstatymus negali būti laikoma komercine paslaptimi. 5.
43. Leidimas – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, atitinkančias šių Taisyklių reikalavimus. Vienas Leidimas vykdytojui gali suteikti teisę eksploatuoti toje pačioje veiklos vietoje (teritorijoje) esančius kelis technologiškai nesusijusius įrenginius su sąlyga, kad juos visus eksploatuoja tas pats ūkinės veiklos vykdytojas. 5.
44. Medžiaga – bet koks cheminis elementas ar jų junginys, išskyrus radioaktyviąsias medžiagas ir genetiškai modifikuotus organizmus. 5.
45. Neatitiktinės veiklos sąlygos – įrenginio paleidimas, derinimas, stabdymas. 5.
46. Nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos – meteorologinės sąlygos, nepalankios išsisklaidyti į aplinkos orą patekusiems teršalams, ar kitos panašios priežastys, galinčios sukelti grėsmę viršyti patvirtintas aplinkos oro užterštumo normas – ribines vertes arba pavojaus slenksčius, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 98-2813), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 (Žin., 2001, Nr. 106-3827) patvirtintose Aplinkos oro užterštumo normose bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 544/508 patvirtintose Ozono aplinkos ore normose ir taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 105-4731). 5.
47. Nuotekos – žmogaus buityje, ūkinėje veikloje naudotas ir užterštas vanduo, taip pat į teritorijas patenkantis kritulių vanduo, kuris tam skirtais inžineriniais įrenginiais išleidžiamas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančią nuotekų surinkimo sistemą. 5.
48. Suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai ūkinė veikla daro ar gali daryti įtaką arba kuri yra suinteresuota priimamu sprendimu dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo. Asociacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, laikomos suinteresuota visuomene. 5.
49. Tarša – ūkinės veiklos sukeliamas medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išmetimas į orą, vandenį ar žemę, kuris gali kenkti žmogaus sveikatai arba aplinkai, daryti žalą materialiniam turtui arba kenkti ar sudaryti nepatogumus ir daryti kitokią neigiamą įtaką teisėtam naudojimuisi aplinka. 5.
50. Teršalų išmetimas – medžiagų, tarp jų ir šiltnamio dujų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išleidimas iš įrenginio stacionarių arba pasklidųjų šaltinių į orą, vandenį arba žemę. 5.
51. Ūkinės veiklos pakeitimas – įrenginio ar jo technologijos pakeitimas arba išplėtimas, galintis turėti poveikį aplinkai. 5.
52. Ūkio subjektų aplinkos monitoringas – aplinkos ministro nustatyta tvarka privalomas vykdyti ūkio subjektų taršos šaltinių monitoringas ir ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas. 5.
53. Vandens naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, imantys iš vandens telkinio vandenį arba išleidžiantys į gamtinę aplinką nuotekas, taip pat naudojantys vandens telkinį įvairioms reikmėms (hidroenergetikai, laivybai, žuvininkystei, rekreacijai ir kt). 5.
54. Vandens naudotojai abonentai – juridiniai ar fiziniai asmenys, imantys vandenį iš kitiems asmenims priklausančių vandens tiekimo sistemų arba išleidžiantys nuotekas į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas. 5.
55. Veiklos vykdytojas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso įrenginys arba kuris naudoja, valdo įrenginį nuomos, panaudos, patikėjimo teise arba eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę, ir kuris privalo gauti Leidimą vykdyti ūkinę veiklą ir/arba eksploatuoti įrenginį. 5.
56. Visuomenė – tai vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys bei jų organizacijos, asociacijos ar grupės.
57. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 98-2813), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 112-2824) vartojamas sąvokas. III. BENDROSIOS LEIDIMŲ IŠDAVIMO NUOSTATOS
58. Leidimus privalo gauti: 7.
59. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius; 7.
60. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius; 7.
61. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius technikos objektus, kurie nepriskiriami prie Taisyklių 1 priede ar 2 priede nurodytų įrenginių ir nėra eksploatuojami pagal aplinkos ministro patvirtintas bendrąsias aplinkosaugines taisykles, kai jie konkrečioje vietovėje gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ar žmogui. Tokiu atveju RAAD, nurodęs motyvus, reikalauja gauti Leidimą ir nustato reikalavimus paraiškai pateikti.
62. Leidimas neprivalomas ūkinei veiklai, kuriai aplinkos ministras yra patvirtinęs bendrąsias aplinkosaugines taisykles, jei jose nurodyta, kad šiai ūkinei veiklai Leidimo nereikia.
63. Šių Taisyklių nuostatos taikomos Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytiems įrenginiams. Tais atvejais, kai tam tikra nuostata taikoma tik Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams arba tik Taisyklių 2 priede nurodytiems įrenginiams, apie tai nurodoma tame pačiame punkte, kuriame nuostata įtvirtinta. Jei veiklos vykdytojas eksploatuoja Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytus įrenginius vienoje teritorijoje, atskiriems įrenginiams atitinkamai taikomi Taisyklių 1 priedo arba Taisyklių 2 priedo įrenginiams šiose Taisyklėse nustatyti reikalavimai.
64. Leidimas išduodamas neterminuotam laikui, tačiau jo atnaujinimo terminas gali būti nustatytas ar Leidimas gali būti panaikintas šių Taisyklių nustatyta tvarka. IV. PAGRINDINIAI LEIDIMŲ IŠDAVIMO REIKALAVIMAI
65. Išduodant Leidimą, įvertinamas veiklos vykdytojo techninis bei ekonominis pasirengimas saugiai eksploatuoti įrenginį bei vadovaujamasi šiais principais: 11.
66. turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų ir atsižvelgiama į vietos aplinkos sąlygas; 11.
67. neturi būti pažeidžiamos nustatytos aplinkos kokybės normos bei kiti reikalavimai; 11.
68. turi būti taikomos visos prieinamos taršos prevencijos priemonės ir švaresnės technologijos, užtikrinančios aplinkos kokybę; 11.
69. gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir taupiai, energija – efektyviai, vykdomas medžiagų ir žaliavų, kuro ir energijos suvartojimo gamyboje monitoringas ir kontrolė; 11.
70. turi būti vengiama atliekų susidarymo. Kai atliekos susidaro, jos turi būti tvarkomos jas perdirbant, o jei tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, atliekos tvarkomos siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai arba jį sumažinti; 11.
71. turi būti įvertinama avarijų rizikos tikimybė ir numatomos reikiamos priemonės joms išvengti, apriboti bei mažinti galimus jų padarinius, taip pat numatyti būdus jų padariniams likviduoti; 11.
72. turi būti numatytos priemonės galimai aplinkos ir jos elementų taršai išvengti ar ją riboti ar mažinti, esant neatitiktinėms ūkinės veiklos sąlygoms bei nutraukus veiklą; 11.
73. nustatyta tvarka turi būti vykdomas ūkio subjektų aplinkos monitoringas; 11.
74. turi būti siekiama ūkinėje veikloje naudoti mažiau pavojingas medžiagas; 11.
75. turi būti užtikrintas visuomenės informavimas ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimas Leidimo išdavimo ir atnaujinimo procese. V. SPECIALIEJI LEIDIMŲ IŠDAVIMO REIKALAVIMAI
76. Be šių Taisyklių 11 punkte nurodytų principų, taikomų Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytiems įrenginiams, išduodant, atnaujinant ar koreguojant Leidimą veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius, papildomai taikomi šie reikalavimai: 12.
77. išmetamų teršalų ribinės vertės nustatomos pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) atitinkamai veiklos rūšiai parengtą geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) informacinį dokumentą. Šiuo atveju nereikalaujama taikyti konkretų gamybos metodą ar technologiją, bet, atsižvelgiant į ūkinės veiklos vykdytojo technines ir ekonomines galimybes, ūkinės veiklos vietos padėtį ir aplinkos sąlygas, nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės turi būti palyginamos ir pagal galimybę atitikti išmetamų teršalų ribines vertes, nurodytas ES GPGB informaciniuose dokumentuose ar šių dokumentų anotacijose. RAAD motyvuotu sprendimu, atsižvelgus į ūkinės veiklos vietos sąlygas, ribinės vertės gali būti griežtinamos arba keičiamos lygiaverčiais parametrais ar techninėmis priemonėmis; 12.
78. veiklos vykdytojas, rengdamas paraišką Leidimui gauti, naudoja ES GPGB informacinius dokumentus; 12.
79. išduodant ar atnaujinant Leidimą, RAAD privalo patikrinti, ar veiklos vykdytojo naudojama technologija, veiklos metodai ir taršos prevencijos priemonės atitinka ES GPGB informaciniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus; 12.
80. Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės taikomos kaip minimalūs reikalavimai. Leistinų taršos normų nustatymo metodai pateikti Taisyklių 3 priede. VI. PARAIŠKOS LEIDIMUI GAUTI REIKALAVIMAI
81. Pagal šių Taisyklių 4 priede pateiktą pavyzdinę formą paraišką Leidimui gauti pateikia veiklos vykdytojas.
82. Veiklos vykdytojas, kuris vykdo veiklą skirtingų RAAD kontroliuojamose teritorijose, paraišką Leidimui gauti turi pateikti kiekvienam RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ūkinė veikla, nurodydamas informaciją ir duomenis apie to RAAD kontroliuojamoje teritorijoje veikiančius įrenginius.
83. Leidimas gali būti išduodamas vienam arba keliems to paties veiklos vykdytojo įrenginiams ar jų dalims, esantiems toje pačioje teritorijoje.
84. Paraiškoje Leidimui gauti turi būti nurodyta: 16.
85. ūkinės veiklos objekto (įrenginio) pavadinimas, kodas, adresas, veiklos vykdytojo bei kontaktinio asmens duomenys; 16.
86. ūkinės veiklos padėtis schemoje su gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, gretimų įmonių, saugomų teritorijų bei apsaugos zonų išsidėstymu; 16.
87. ūkinės veiklos objekto teritorijos planavimo dokumento ir jį patvirtinusios institucijos pavadinimas, patvirtinimo data ir Nr. (naujiems ūkinės veiklos objektams), statinio (objekto) pripažinimo tinkamu naudoti komisiją sudariusi institucija, akto pasirašymo data ir Nr.; 16.
88. naujam įrenginiui – statybos pradžia ir planuojama veiklos pradžia. Esamam įrenginiui – veiklos pradžia; 16.
89. bendra informacija apie veiklos vykdytoją, vykdomos veiklos aprašymas ir jos išsidėstymas teritorijoje, naudojamos technologijos, išmetami į orą, išleidžiami į vandenis, patenkantys į dirvožemį teršalai, kuriems turi būti nustatytos ribinės vertės, veiklos vykdytojo įrenginių priskyrimas ar nepriskyrimas prie potencialiai pavojingų įrenginių pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742), įrenginio darbo laikas, nurodant savaitės dienas, darbo laiką dieną ir nakties metu. Veiklos vykdytojai, eksploatuojantys šiltnamio dujas išmetančius įrenginius, kurie nustatyta tvarka įtraukti į prekybos ATL sistemą, turi pateikti vykdomos veiklos ir įrenginių ne techninio aprašymo santrauką; 16.
90. planuojamų naudoti žaliavų ir pagalbinių medžiagų, įskaitant chemines medžiagas ir preparatus bei kurą, sąrašai, jų kiekis, saugos duomenų lapai. Įrenginiams, kurių veikloje naudojamos tirpiklių turinčios medžiagos ir preparatai, būtina nurodyti naudojamų dažų, lakų ir kitų tirpiklių, turinčių lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ), medžiagų pavadinimus (cheminius bei sutartinius techninius ar prekybinius), jų kiekį, sudėtį, sudėtyje esančių LOJ rizikos frazes (R frazes) bei pateikti pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 patvirtintą Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, emisijos ribojimo tvarką (Žin., 2003, Nr. 15-634) (toliau – Tirpiklių tvarka) užpildytą jos 5 priedą; 16.
91. planuojami naudoti vandens šaltiniai, vandens poreikis ir planuojamas nuotekų kiekis, energijos šaltiniai ir poreikis, žaliavų ir medžiagų naudojimas gamyboje ir planuojamas susidarančių atliekų kiekis, išgaunamų naudingųjų iškasenų kiekis ir pan.; 16.
92. gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas ir priemonės jam įgyvendinti. Jame turi būti numatytos gamtos išteklių ir energijos taupymo, atliekų mažinimo priemonės. Reikalavimas pateikti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planą netaikomas veiklos vykdytojams, kurie yra įdiegę aplinkos apsaugos vadybos sistemą vadovaujantis LST EN ISO 14001:2005 standartu ar atitinkančią 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) reikalavimus. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas turi būti peržiūrimas ir keičiamas, jei pasikeičia gamybos technologija ir/ar apimtys (išskyrus pačiame plane numatytus pakeitimus), taip pat pasikeitus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ar atliekų tvarkymo reikalavimams arba esant motyvuotam RAAD nurodymui. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo plane turi būti: 16.8.
93. bendra informacija apie veiklos vykdytojo taikomą ar įdiegtą aplinkos apsaugos vadybos sistemą (vadovų ir darbuotojų funkcijos (atsakomybė) aplinkosaugos klausimais, ūkinės veiklos objekto aplinkosaugos būklė bei problemos, aplinkos apsaugos programos ir kiti įsipareigojimai); 16.8.
94. pateikiamas žaliavų ir/ar medžiagų sunaudojimo gamyboje ir susidarančių atliekų balansas; 16.8.
95. nustatomos priemonės, užtikrinančios žaliavų, vandens ir energijos racionalų (taupų) suvartojimą, numatomi veiksmai bei terminai šioms priemonėms įgyvendinti; 16.
96. vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis ir/ar pavojingomis medžiagomis mažinimo programa, planuojant taršą ar esant vandenų taršai šiomis medžiagomis. Vandenų taršos mažinimo programoje turi būti: 16.9.
97. ūkinėje veikloje naudojamų ir/arba gamybos procese susidarančių pavojingų ir/ar prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašas ir jų kiekis; 16.9.
98. ūkinėje veikloje naudojamų ir/arba gamybos procese susidarančių pavojingų ir/ar prioritetinių pavojingų medžiagų masės balansas; 16.9.
99. pavojingų ir/ar prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimo su nuotekomis kontrolės priemonės; 16.9.
100. numatytos priemonės vandens taršai prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis ir/ar pavojingomis medžiagomis mažinti Leidimo galiojimo laikotarpiu. Jeigu įmanoma, turi būti numatytas taršos prioritetinėmis pavojingomis ir/arba pavojingomis medžiagomis palaipsnis nutraukimas ar pakeitimas mažiau pavojingomis medžiagomis; 16.
101. iš taršos šaltinių planuojami išmesti į orą, išleisti į vandenį ir patenkantys į dirvožemį teršalų kiekiai, jų kilmė, sudėtis, išmetimų trukmė bei kitos charakteristikos. Nurodomas numatomas per kalendorinius metus išmesti šiltnamio dujų kiekis, atitinkantis veiklos vykdytojui aplinkos ministro patvirtintame Nacionaliniame apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plane nurodytą ATL skaičių ir aplinkos ministro nustatyta tvarka aukciono būdu, iš rezervo naujiems įrenginiams ar kitu būdu įsigytą ATL skaičių; 16.
102. esamos ir planuojamos išleidžiamų nuotekų valymo, į atmosferą išmetamų teršalų, triukšmo, vibracijos, kvapų mažinimo ir kitos taršos prevencijos priemonės; 16.
103. numatomas atliekų susidarymas, naudojimas ir/ar šalinimas; 16.
104. atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas, parengtas Atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381) nustatyta tvarka (atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms); 16.
105. veiklos poveikio aplinkos kokybei prognozė pagal Leistinų taršos normų nustatymo ir taršos poveikio aplinkai prognozės metodus, nurodytus šių Taisyklių 3 priede; 16.
106. galima oro, vandens, žemės taršos prognozė esant neatitiktinėms veiklos sąlygoms ir priemonės galimai taršai išvengti ar ją riboti; 16.
107. aplinkos oro taršos mažinimo priemonės, nustatyta tvarka taikomos esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms; 16.
108. ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo grafikai, planai ir programos; 16.
109. išsamus šiltnamio dujų monitoringo (apskaitos) metodologijos aprašymas, veiklos vykdytojo parengtas pagal Europos Komisijos sprendimą, nurodytą aplinkos ministro įsakymo, kuriuo patvirtintos šios Taisyklės, 2.6 punkte; 16.
110. avarijų prevencijos ir avarijų padarinių apribojimo priemonės, pateikiant Avarijų likvidavimo plano titulinį lapą; 16.
111. paraiškos pateikimo deklaracija (4 priedo 1 priedėlis), patvirtinanti, kad paraiškoje pateikiami duomenys yra teisingi, tikslūs ir išsamūs ir kad ūkinės veiklos vykdytojas, eksploatuojantis nustatyta tvarka į prekybos ATL sistemą įtrauktus įrenginius, įsipareigoja nustatytais terminais atsisakyti tokio ATL skaičiaus, kuris atitiks per praėjusius kalendorinius metus iš įrenginio išmestą ir nustatyta tvarka patvirtintą šiltnamio dujų kiekį; 16.
112. priemonės taršos grėsmę keliančioms, ūkinės veiklos metu susidarančioms liekanoms sutvarkyti pagal galiojančius aplinkosauginius reikalavimus Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams, jei būtų nutraukta įrenginio ar jo atskirų dalių veikla. Ši nuostata Taisyklių 2 priede nurodytiems įrenginiams taikoma tada, kai tai numato galiojantys teisės aktai; 16.
113. atliekas naudojančioms ir/ar šalinančioms įmonėms, taip pat įmonėms, kurios surenka ir/ar gamina bei saugo pavojingas atliekas ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ilgiau kaip 1 metus nuo jų susidarymo – Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, parengtas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
114. Be 16 punkte nustatytų reikalavimų, taikomų tiek Taisyklių 1 priede nurodytiems, tiek Taisyklių 2 priede nurodytiems įrenginiams, paraiškoje Leidimui gauti Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams turi būti: 17.
115. nurodyta vykdomos veiklos rūšis pagal šių Taisyklių 1 priedo veiklos rūšių numeraciją, taip pat gamybos projektinis pajėgumas arba galingumas, dėl kurio įrenginys priskiriamas prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių; 17.
116. palyginimas, kiek veiklos vykdytojo naudojama technologija, veiklos metodai ir taršos prevencijos priemonės atitinka ES GPGB informaciniuose dokumentuose nurodytus GPGB, įskaitant žaliavų, vandens, energijos suvartojimą, nuotekų, atliekų susidarymą, teršalų išmetimą, triukšmą ir vibraciją; 17.
117. jei esamas gamybos būdas nepasiekia su GPGB taikymu susijusių išmetimų ar sąnaudų lygių arba jei veiklos vykdytojas GPGB netaiko, parengiamas ir pateikiamas aplinkosaugos veiksmų planas. Aplinkosaugos veiksmų plane turi būti apibrėžti uždaviniai, nurodytas jų įgyvendinimo laikas ir numatytas aplinkosaugos veiksmų plano įgyvendinimo finansavimas; 17.
118. įrenginyje galimų įdiegti alternatyvių technologijų ar taršos prevencijos priemonių įvertinimas bei efektyviausios technologijos pasirinkimo išvados.
119. Paraiškai rengti gali būti naudojami duomenys ir informacija, panaudoti nustatant leistinos taršos normatyvus, duomenys ir informacija (planai, schemos, ištraukos, išrašai ir kt.) iš teritorijų planavimo dokumentų, parengtų ir patvirtintų vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, parengtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092), statinio projekto aplinkos apsaugos dalies dokumentų, parengtų pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2004 (Žin., 2004, Nr. 50-1675).
120. Tam tikroms Taisyklių 1 priedo veiklos rūšims aplinkos ministras gali nustatyti kitokią, tik šioms veiklos rūšims taikytiną paraiškos bei Leidimo formą.
121. Prie paraiškos pridedami šie dokumentų originalai ar jų patvirtinti nuorašai: 20.
122. ūkinės veiklos objekto sklypo planas (schema) su pažymėtais taršos šaltiniais; 20.
123. sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, priimtas aplinkos ministro nustatyta tvarka, jei ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, arba statinio projekto aplinkos apsaugos dalies patvirtinimą įrodantys dokumentai; 20.
124. išmetamų į orą teršalų inventorizacijos duomenys arba leistinos taršos į aplinkos orą apskaičiavimo dokumentai; 20.
125. išmetamų į aplinką teršalų ribinių verčių nustatymo (apskaičiavimo) ir poveikio aplinkos kokybei prognozių duomenys, gauti vadovaujantis Taisyklių 3 priede nurodytais leistinų taršos normų nustatymo metodais; 20.
126. vandens tiekimo ir nuotekų priėmimo sutartys; 20.
127. paraišką derinusių suinteresuotų institucijų išvados; 20.
128. atliekų gamintojo sutartys su atliekas tvarkančiomis įmonėmis, kurioms atliekos bus perduodamos tvarkyti; 20.
129. ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymą patvirtinantys dokumentai (ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo programa, nuotekų kontrolės planas ir/ar kt.), parengti, suderinti ir patvirtinti aplinkos ministro nustatyta tvarka; 20.
130. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka su specialiosiomis ir valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis suderinto ir patvirtinto avarijų likvidavimo plano titulinis lapas; 20.
131. vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis ir/ar pavojingomis medžiagomis mažinimo programa, jei planuojama su nuotekomis išleisti tokias medžiagas; 20.
132. išsamus šiltnamio dujų monitoringo (apskaitos) metodologijos aprašymas; 20.
133. pagal kitus teisės aktus privalomi pateikti duomenys ir dokumentai; 20.
134. veiklos vykdytojas prie paraiškos gali pridėti ir kitus su ūkine veikla susijusius duomenis, informaciją, planus, schemas, taršos stebėjimo grafikus ir t. t.
135. Veiklos vykdytojas gali nurodyti, kokius duomenis jis laiko komercine (gamybine) paslaptimi. Tokia informacija neįrašoma į paraišką, bet pateikiama specialiame voke ir privalo būti saugoma RAAD teisės aktų nustatyta tvarka. Veiklos vykdytojo kaip komercinė (gamybinė) paslaptis nurodyti duomenys negali būti platinami ar kitaip pateikiami tretiesiems asmenims be raštiško veiklos vykdytojo sutikimo.
136. RAAD turi teisę pareikalauti veiklos vykdytojo pateikti daugiau duomenų ir informacijos, negu to reikalaujama šių Taisyklių 16, 17, 20 punktuose, jeigu pateiktų duomenų nepakanka Leidimo sąlygoms nustatyti.
137. Veiklos vykdytojas, teikdamas paraišką Leidimui gauti, turi pateikti informaciją ir apie vykdomą ūkinę veiklą, kurios kiekybiniai kriterijai neatitinka Taisyklių 2 priede nurodytų kriterijų.
138. Jei veiklos vykdytojas tam tikros veiklos, apie kurią prašoma pateikti informaciją Taisyklių 4 priede, nevykdo, lentelės nepildomos ir nepateikiamos, tačiau paliekamas jų eilės numeris, pavadinimas ir nurodoma, kodėl informacija ar duomenys nepateikiami. VII. PARAIŠKOS LEIDIMUI GAUTI DERINIMAS IR TEIKIMAS
139. Parengtą paraišką Leidimui gauti ar atnaujinti veiklos vykdytojas suderina su įgaliota savivaldybės institucija.
140. Paraišką Leidimui naujiems Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams gauti veiklos vykdytojas privalo pateikti RAAD ne vėliau nei likus 4 mėnesiams iki planuojamos veiklos pradžios, o esamiems Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams – likus 4 mėnesiams iki Leidime nustatyto atnaujinimo termino ar turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo termino pabaigos. Veiklos vykdytojas, eksploatuojantis Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius, paraišką RAAD turi pateikti prieš 2 mėnesius iki planuojamos veiklos pradžios, Leidime nustatyto atnaujinimo termino ar turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo pabaigos.
141. Su įgaliota savivaldybės institucija suderintą paraišką Leidimui gauti ar atnaujinti (2 paraiškos egzempliorius) kartu su reikalaujamais pridėti dokumentais veiklos vykdytojas pateikia RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla.
142. RAAD, atsižvelgdamas į veiklos vietą ir pobūdį, aplinkos sąlygas, turi teisę pareikalauti, kad veiklos vykdytojas suderintų paraišką ir su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Su Aplinkos ministerijai pavaldžiomis ar jos reguliavimo sričiai priklausančiomis institucijomis paraišką suderina RAAD.
143. Jeigu, RAAD motyvuotu sprendimu, Taisyklių 1 priede nurodyto įrenginio eksploatavimas gali daryti neigiamą poveikį kitos ES valstybės narės aplinkai arba jei ši valstybė raštu to prašo, RAAD, vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, pateikia informaciją apie priimtą paraišką Leidimui gauti, užtikrinant, kad ES valstybės narės ir Lietuvos visuomenė bus informuotos tuo pat metu ir galės susipažinti su informacija apie numatomą vykdyti ūkinę veiklą.
144. Veiklos vykdytojas, pateikdamas RAAD paraišką Leidimui gauti, atnaujinti ar koreguoti (ši nuostata taikoma Taisyklių 1 ir 2 priede nurodytiems įrenginiams), prideda jos įrašą magnetinėje laikmenoje.
145. Kiekvieną kartą gaudamas ar priimdamas paraišką Leidimui gauti, atnaujinti ar koreguoti, RAAD tituliniame paraiškos lape pažymi gavimo ar priėmimo datą ir paraišką užregistruoja.
146. Per 30 dienų nuo paraiškos gavimo datos RAAD įvertina, ar paraiška pateikta pagal šių Taisyklių reikalavimus ir ar pakanka informacijos bei duomenų Leidimo sąlygoms nustatyti.
147. Jei paraiška neatitinka šių Taisyklių reikalavimų ar nepakanka duomenų paraiškai įvertinti ir Leidimo sąlygoms nustatyti, RAAD raštu nurodo pareiškėjui trūkumus ir nustato terminą jiems pašalinti. Jei pareiškėjas per nurodytą laiką nurodytų trūkumų nepašalina, paraiška laikoma nepriimta ir grąžinama pareiškėjui. Paraiškos priėmimo data laikoma paraiškos, visų pagal šias Taisykles būtinų pateikti duomenų ir dokumentų bei papildomų dokumentų, kuriuos pareiškėjas turi pateikti RAAD nurodymu, pateikimo data.
148. RAAD apie paraiškos išduoti ar atnaujinti Leidimą Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams priėmimą informuoja visuomenę šių Taisyklių XI skyriuje nustatyta tvarka.
149. Jeigu, vadovaujantis motyvuota RAAD išvada, Taisyklių 1 priede nurodyto įrenginio eksploatavimas gali turėti neigiamą poveikį kitos ES valstybės narės aplinkai arba jeigu ši raštu to prašo, RAAD parengia informaciją ir pateikia ją Aplinkos ministerijai.
150. Informaciją kitos ES valstybės narės, kurios aplinką gali neigiamai veikti Taisyklių 1 priede nurodyto įrenginio eksploatavimas, aplinkos apsaugos institucijai rengia ir teikia Aplinkos ministerija.
151. Apsikeitimas informacija su kitos ES valstybės narės, kurios aplinką gali neigiamai veikti veiklos vykdytojo Taisyklių 1 priede nurodytais įrenginiais planuojama vykdyti ūkinė veikla, aplinkos apsaugos institucija bei kitos valstybės visuomenės informavimas vykdomi nepažeidžiant tarptautinių įsipareigojimų. VIII. LEIDIMO RENGIMAS
152. Pagal šių Taisyklių 5 priede pateiktą pavyzdinę formą Leidimą rengia RAAD.
153. Leidimui parengti naudojami šie duomenys ir dokumentai: 39.
154. paraiška ir prie jos pridedami dokumentai, duomenys ir informacija; 39.
155. suinteresuotos visuomenės pateikta informacija ir pastabos; 39.
156. RAAD surinkti duomenys ir informacija, įgaliotos savivaldybės institucijos pastabos ir pasiūlymai; 39.
157. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, statinio projekto aplinkos apsaugos dalies dokumentai bei vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo (toliau – PAOV) ataskaitų duomenys, kai tokie vertinimai atlikti; 39.
158. ES GPGB informaciniai dokumentai (ši nuostata taikoma tik rengiant Leidimą Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams); 39.
159. Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriuose nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės, įskaitant triukšmo ir vibracijos normas.
160. Leidime nurodoma, kuo vadovaujantis nustatytos Leidimo sąlygos.
161. Leidimą sudaro: 41.
162. bendroji dalis, kurioje nurodomi duomenys apie įrenginį, ūkinę veiklą ir vykdomą veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę; 41.
163. Leidimo sąlygos; 41.
164. Leidimo priedai.
165. Leidimo bendrojoje dalyje nurodoma: 42.
166. duomenys apie įrenginį; 42.
167. duomenys apie ūkinę veiklą; 42.
168. informacija apie ūkinės veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę. Leidime pateikiamas veiklos vykdytojo parengtas Aplinkosaugos veiksmų planas Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams; 42.
169. sprendimų dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo apskundimo tvarka; 42.
170. suinteresuotos visuomenės pastabos ir komentarai.
171. Leidimo sąlygose nurodoma: 43.
172. paraiškos duomenų įvertinimas, nurodant, kodėl atmetami arba keičiami paraiškos duomenys. RAAD išvados turi būti pagrįstos ir pateiktos išanalizavus: 43.1.
173. veiklos vietą pagal teritorijų planavimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus bei statinio projekto aplinkos apsaugos dalį; 43.1.
174. duomenis apie taršą pagal išmetamų teršalų kiekį ir jų pavojingumą, duomenis apie išmetamą šiltnamio dujų kiekį; 43.1.
175. duomenis apie atliekų tvarkymą pagal susidarančių ir šalinamų atliekų kiekius; 43.1.
176. informaciją apie galimą riziką avarijoms įvykti, duomenis apie avarijų prevencijos ir avarijų pasekmių likvidavimo priemones, įsitikinus, kad veiklos vykdytojas turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka su specialiosiomis ir valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis suderintą ir patvirtintą Avarijų likvidavimo planą; 43.1.
177. paraišką derinusių institucijų išvadas; 43.1.
178. suinteresuotos visuomenės pastabas ir pasiūlymus, kitų šalių institucijų pastabas ir komentarus dėl Leidimo išdavimo; 43.1.
179. gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planą, parengtą pagal šių Taisyklių 16.8 punkto reikalavimus. RAAD, nustatęs, kad pateiktame plane veiklos priežiūros, gamtos išteklių taupymo, išmetamų teršalų ar atliekų mažinimo priemonės nepakankamos, nurodo, kuriomis Leidimo sąlygomis įtvirtinamos papildomos priemonės; 43.1.
180. Aplinkosaugos veiksmų planą GPGB lygiui pasiekti (ši nuostata taikoma tik Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams). Šio plano įvertinime nurodomas laikas, per kurį veiklos vykdytojas įpareigojamas pasiekti su GPGB taikymu susijusį aplinkos apsaugos lygį; 43.
181. reikalavimai gamtos išteklių, įskaitant vandens, energijos, žaliavų, pagalbinių medžiagų, cheminių medžiagų bei jų preparatų ir kuro naudojimui. Leidimo sąlygos turi užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami taupiai ir būtų laikomasi gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo plano; 43.
182. reikalavimai teršalų, įskaitant šiltnamio dujas, išmetimui ar/ir išleidimui į aplinką: 43.3.
183. Leidimo sąlygose nustatomos išmetamų teršalų ribinės vertės turi užtikrinti, kad vykdant veiklą nebus viršijamos aplinkos kokybei nustatytos normos; 43.3.
184. Leidimo sąlygos nustatomos kiekvienam taršos šaltiniui (pvz., kaminui), pagal galiojančias išmetamų teršalų bei aplinkos kokybės normas ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į vietovės aplinkos sąlygas bei į įmonės technines ir ekonomines galimybes; 43.3.
185. Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams išmetamų teršalų ribinės vertės nustatomos vadovaujantis Europos Sąjungos GPGB informaciniais dokumentais. Jeigu pramonės sektoriui GPGB informacinių dokumentų dar neparengta arba jeigu teršalų, išmetamų iš Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, ribinės vertės nenustatytos Europos Sąjungos lygmeniu, išmetamų teršalų ribinės vertės Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams nustatomos pagal galiojančias išmetamų teršalų bei aplinkos kokybės normas ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į vietovės aplinkos sąlygas bei veiklos vykdytojo technines ir ekonomines galimybes. Šiuo atveju nacionaliniais teisės aktais nustatytos galiojančios išmetamų teršalų normos taikomos kaip minimalūs reikalavimai; 43.3.
186. esamiems Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams, kai dėl techninių ir ekonominių sąlygų tam tikrą laiką yra neįmanoma pasiekti išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų vadovaujantis ES GPGB informaciniais dokumentais, iki 2007 m. spalio 31 d. leidžiama taikyti laikinas išmetamų teršalų vertes, nustatytas pagal šių Taisyklių 3 priede nurodytus metodus; 43.
187. reikalavimai ūkio subjektų aplinkos monitoringui, įskaitant reikalavimus šiltnamio dujų monitoringui (apskaitai) pagal veiklos vykdytojo parengtą ir su RAAD suderintą išsamų monitoringo metodologijos aprašymą. Įvykus bet kuriems taikomos šiltnamio dujų monitoringo metodologijos pakeitimams, monitoringo metodologijos aprašymą veiklos vykdytojas privalo atnaujinti ir iš naujo patvirtinti RAAD; 43.
188. reikalavimai triukšmo ir vibracijos kontrolei bei triukšmo ir vibracijos mažinimo priemonėms; 43.
189. reikalavimai žemės taršos kontrolei ir mažinimo priemonėms; 43.
190. reikalavimai atliekų mažinimo, jų panaudojimo ir šalinimo priemonėms; 43.
191. reikalavimai avarijų prevencijos ir avarijų pasekmių likvidavimo priemonėms; 43.
192. reikalavimai priemonėms, kurios bus vykdomos esant neatitiktinėms veiklos sąlygoms; 43.
193. reikalavimai priemonėms, esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms aplinkos ore; 43.
194. reikalavimai dėl privalomų ataskaitų teikimo aplinkos ministro nustatyta tvarka bei reikalavimai šiltnamio dujų išmetimo apskaitos ataskaitoms; 43.
195. sąlyga, atitinkanti veiklos vykdytojo paraiškoje pateiktą įsipareigojimą, kad, pasibaigus kalendoriniams metams, per keturis mėnesius nuo tų metų pabaigos veiklos vykdytojui bus panaikinama tiek apyvartinių taršos leidimų, kiek jų atitiks per praėjusius kalendorinius metus faktiškai išmestą ir nustatyta tvarka patikrintą bei patvirtintą anglies dioksido kiekį; 43.
196. reikalavimas laikytis kitų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą.
197. Leidimo prieduose pateikiami šie dokumentų originalai ar jų patvirtinti nuorašai: 44.
198. schemos ir žemėlapiai; 44.
199. paraišką derinusių institucijų išvados ir komentarai; 44.
200. RAAD komentaras, jei Leidimo sąlygos neatitinka paraiškos duomenų; 44.
201. dokumentai, kurie buvo panaudoti Leidimo sąlygoms nustatyti, ir jų sąrašas; 44.
202. kiti priedai ir informacija.
203. Rengdamas Leidimą, RAAD: 45.
204. priima sprendimą, ar reikalinga nustatyti Leidimo sąlygas dėl pareikštos veiklos, kurios kiekybiniai kriterijai neatitinka Taisyklių 2 priede nurodytų kriterijų; 45.
205. gali raštu pareikalauti iš veiklos vykdytojo papildomos informacijos bei privalo aptarti su juo visus ginčytinus klausimus, įskaitant taršos vertinimo metodų bei metodikų pasirinkimą.
206. RAAD, Leidimo rengimo metu gavęs iš kitų kompetentingų institucijų ar suinteresuotos visuomenės veiklos vykdytojui nepalankios informacijos, nedelsdamas turi informuoti veiklos vykdytoją ir nustatyti terminą paaiškinimams ar kitai informacijai pateikti. IX. LEIDIMO IŠDAVIMAS
207. Parengtą ir su veiklos vykdytoju aptartą Leidimo projektą RAAD siunčia įgaliotai savivaldybės institucijai susipažinti tik tuo atveju, jei RAAD Leidimo projekte nustatytos sąlygos skiriasi nuo su savivaldybės institucija suderintoje paraiškoje numatytų sąlygų. Iki nepriimtas RAAD sprendimas išduoti ar atnaujinti Leidimą arba atsisakyti jį išduoti ar atnaujinti, savivaldybės institucija turi teisę raštu pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Leidimo sąlygų nustatymo. RAAD gali atsižvelgti į šias savivaldybės institucijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus arba motyvuotai jas atmesti. Bet kuriuo atveju galutinį sprendimą išduoti Leidimą ar atsisakyti jį išduoti priima RAAD.
208. RAAD priima sprendimą išduoti Leidimą tik įsitikinęs, kad: 48.
209. vykdoma ūkinė veikla nepažeis nustatytų aplinkos kokybės normų; 48.
210. veiklos vykdytojas pasirengęs vykdyti visas Leidimo sąlygas, nustatytas pagal šių Taisyklių 43 punktą; 48.
211. veiklos vykdytojas techniškai ir ekonomiškai gali įgyvendinti Leidime nustatytas gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo, aplinkos apsaugos ir avarijų prevencijos priemones; 48.
212. veiklos vykdytojas, kuris nustatyta tvarka privalo gauti leidimą išmesti šiltnamio dujas, įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais atsisakyti ATL.
213. Leidimas išduodamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti per 60 dienų – Taisyklių 2 priede nurodytiems įrenginiams ir per 90 dienų – Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams. Terminas skaičiuojamas nuo paraiškos bei visų reikalaujamų dokumentų priėmimo RAAD datos. RAAD motyvuotu sprendimu gali pratęsti terminą sprendimui dėl Leidimo išdavimo priimti, jeigu veiklos vykdytojas ar savivaldybės institucija prieštarauja Leidimo projektui ir Leidimo projekto parengimui reikia tęsti derybas.
214. RAAD, priėmęs sprendimą išduoti ar atnaujinti Leidimą Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams, informuoja apie tai visuomenę šių Taisyklių XI skyriuje nustatyta tvarka.
215. Parengiami 4 Leidimo egzemplioriai (1-as Leidimo gavėjui, 2-as savivaldybės institucijai, 3-ias RAAD, 4-as RAAD miesto ar rajono agentūrai). Kiekvienas egzempliorius patvirtinamas RAAD. Leidimui suteikiamas registracijos numeris.
216. Vienas Leidimo egzempliorius kartu su šio Leidimo išdavimu, atnaujinimu, koregavimu susijusiais dokumentais saugomas RAAD Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka. X. LEIDIMO ATNAUJINIMAS, KOREGAVIMAS IR PANAIKINIMAS
217. Sprendimą dėl išduoto Leidimo atnaujinimo, koregavimo ar panaikinimo priima RAAD.
218. RAAD, išduodamas ar atnaujindamas Leidimą, remiantis veiklos vykdytojo paraiškoje pateikta informacija, atsižvelgęs ir įvertinęs ūkinės veiklos perspektyvą, gali nustatyti, kada Leidimas privalo būti atnaujintas.
219. Leidimo dalis, kurioje nustatytos prioritetinių pavojingų ir/ar pavojingų medžiagų ribinės vertės ir sąlygos šioms medžiagoms išleisti su nuotekomis, turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas ketveri metai, skaičiuojant nuo pirmojo, pagal šią tvarką išduoto, Leidimo išdavimo datos.
220. Leidimas atnaujinamas: 56.
221. įvykus esminiam ūkinės veiklos pakeitimui; 56.
222. Leidime nustatytais atvejais ir terminais; 56.
223. kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.
224. Veiklos vykdytojas privalo pranešti RAAD apie planuojamus įrenginio eksploatavimo pakeitimus arba veiklos vykdytojo vykdomos ūkinės veiklos esminius pakeitimus.
225. RAAD, gavęs šių Taisyklių 57 punkte nurodytą pranešimą, įvertina, ar įrenginio/vykdomos veiklos pakeitimai priskirtini prie esminio ūkinės veiklos pakeitimo. Jeigu pakeitimai priskirtini prie esminio ūkinės veiklos pakeitimo, per 21 dieną nuo pranešimo apie pakeitimus gavimo datos RAAD informuoja veiklos vykdytoją apie pareigą atnaujinti Leidimą.
226. Leidimui atnaujinti veiklos vykdytojas pateikia naują paraišką, o RAAD sprendimas išduoti atnaujintą Leidimą priimamas šiose Taisyklėse naujo Leidimo išdavimui nustatyta tvarka.
227. Išduotas Leidimas koreguojamas, jeigu: 60.
228. Leidime nustatyti klaidingi duomenys ar klaidingi įrašai; 60.
229. Leidimo sąlygos nebeatitinka pakitusių teisės aktų normų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų; 60.
230. pakito GPGB, suteikiantis galimybę sumažinti taršą be pernelyg didelių išlaidų (ši nuostata taikoma tik Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams); 60.
231. pasikeitė vykdomos veiklos apimtys, gamybos pajėgumai ar technologijos, kai pakeitimas nepriskiriamas prie esminio ūkinės veiklos pakeitimo; 60.
232. išduodama ATL dalis einamiesiems metams; 60.
233. pasikeitė veiklos vykdytojas ar pasikeitė jo pavadinimas.
234. Leidimas koreguojamas veiklos vykdytojo iniciatyva arba RAAD nurodymu: 61.
235. kai Leidimas koreguojamas RAAD nurodymu, RAAD raštu praneša veiklos vykdytojui apie būtinumą nustatytu laiku pateikti paraišką dėl reikalingos koreguoti Leidimo dalies. Veiklos vykdytojui nepateikus paraiškos laiku, Leidimas panaikinamas; 61.
236. kai Leidimas koreguojamas veiklos vykdytojo iniciatyva, veiklos vykdytojas raštu pateikia prašymą RAAD, nurodydamas, kurią Leidimo dalį norima koreguoti.
237. Koreguojama tik ta Leidimo dalis, dėl kurios atsirado pareiga iš dalies keisti Leidimo sąlygas. Teikdamas prašymą Leidimui koreguoti, veiklos vykdytojas prideda atitinkamos Leidimo dalies paraiškos dalį, parengtą pagal šių Taisyklių reikalavimus, bei Leidimo sąlygoms nustatyti reikalingą informaciją ir papildomus duomenis.
238. Koreguotas Leidimas Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams išduodamas per 45 dienas, Taisyklių 2 priede nurodytiems įrenginiams – per 30 dienų nuo paraiškos Leidimui koreguoti priėmimo dienos.
239. Leidimas panaikinamas esant vienai iš šių sąlygų: 64.
240. vykdoma ūkinė veikla neatitinka Leidime nustatytų sąlygų bei reikalavimų ir veiklos vykdytojas per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų; 64.
241. vykdoma ūkinė veikla sustabdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017) nuostatomis; 64.
242. kai veiklos vykdytojas nepateikia paraiškos Leidimui atnaujinti, kai jį privaloma atnaujinti 56 punkte nurodytais atvejais; 64.
243. Leidimas buvo išduotas ar atnaujintas remiantis veiklos vykdytojo pateiktais melagingais duomenimis; 64.
244. pavojingas atliekas tvarkanti įmonė aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais negauna licencijos pavojingoms atliekoms surinkti, saugoti, šalinti ir naudoti ar jei ši licencija buvo panaikinta arba jeigu įmonė surenka, saugo, naudoja, šalina pavojingas atliekas neturėdama pavojingų atliekų tvarkymo licencijos; 64.
245. pavojingas atliekas tvarkanti įmonė, vadovaujantis aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinta Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 99-4466), nepateikė naujos arba pratęstos banko garantijos arba draudimo liudijimo (poliso); 64.
246. to prašo Leidimo turėtojas.
247. Apie ketinimą panaikinti Leidimą jo turėtojas įspėjamas raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų, išskyrus 64.7 punkte nurodytą atvejį, nurodant priežastis.
248. Leidimas panaikinamas jį išdavusio RAAD sprendimu. Leidimo turėtojas apie tai informuojamas raštu, nurodant Leidimo panaikinimo priežastis.
249. RAAD periodiškai, Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių atveju ne rečiau kas 12 mėnesių, patikrina, ar veiklos vykdytojo vykdoma veikla atitinka Leidimo sąlygas bei kitų teisės aktų reikalavimus.
250. Leidimo projektų, išduotų, atnaujintų, koreguotų Leidimų ar informacijos apie jų panaikinimą pateikimo savivaldybės institucijai tvarką nustato RAAD kartu su savivaldybės institucija. XI. INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS IR VISUOMENĖS DALYVAVIMAS LEIDIMŲ IŠDAVIMO PROCESE
251. Visuomenės informavimą ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimą Leidimų išdavimo procese organizuoja RAAD.
252. RAAD ne vėliau kaip per 10 dienų po paraiškos išduoti ar atnaujinti Leidimą Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams priėmimo informuoja apie tai visuomenę galimais informacijos sklaidos būdais (per miesto, rajono ar respublikinę spaudą, savivaldybės institucijos skelbimų lentoje, esant galimybei – elektroninėmis informavimo priemonėmis). Pranešime turi būti nurodyta: 70.
253. kur ir kokiam ūkinės veiklos objektui (įrenginiui), kokiai ūkinei veiklai planuojama išduoti ar atnaujinti Leidimą; 70.
254. kas yra veiklos vykdytojas; 70.
255. kur ir kada galima susipažinti su šių Taisyklių 16, 17, 20 ir 22 punktuose nurodyta informacija; 70.
256. institucijos, dalyvaujančios priimant sprendimą dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo, pavadinimas, kam ir iki kada teikti motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo.
257. Suinteresuota visuomenė motyvuotus pasiūlymus ir pastabas turi teisę teikti 14 dienų nuo šių Taisyklių 70 punkte nurodyto pranešimo paskelbimo dienos.
258. Suinteresuotos visuomenės atstovas, teikdamas pastabas ir motyvuotus pasiūlymus dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo, privalo nurodyti savo vardą, pavardę (ar organizacijos pavadinimą), adresą, telefoną.
259. Iš suinteresuotos visuomenės gautus motyvuotus bei pagrįstus pasiūlymus RAAD turi užregistruoti ir atsižvelgti į juos rengdamas Leidimą.
260. Leidimas išduodamas tik pasibaigus pastabų ir pasiūlymų pateikimo terminui, nurodytam šių Taisyklių 71 punkte.
261. Ne vėliau kaip per 10 dienų po Leidimo Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams išdavimo ar atnaujinimo RAAD informuoja apie tai visuomenę galimais informavimo būdais, pateikdamas šią informaciją: kada, kokiam veiklos vykdytojui, kokiai ūkinei veiklai išduotas ar atnaujintas Leidimas, kur ir kada visuomenė gali susipažinti su Leidimu, jame nustatytomis sąlygomis ir informacija apie tai, kaip į suinteresuotos visuomenės pastabas ir motyvuotus pasiūlymus buvo atsižvelgta priimant sprendimą dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo.
262. Informaciją, susijusią su Leidimo išdavimu ar atnaujinimu, taip pat Leidimų duomenų bazėse kaupiamus duomenis RAAD, pareiškėjo prašymu, pateikia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. XII. LEIDIMŲ DUOMENŲ BAZĖ IR INFORMACIJOS TEIKIMAS
263. RAAD registruoja gautas paraiškas bei išduotus, atnaujintus, koreguotus ar panaikintus Leidimus, tvarko Leidimų duomenų bazę ir atsako už joje kaupiamos informacijos patikimumą.
264. Leidimų duomenų bazėje kaupiami duomenys apie išduotus, atnaujintus, koreguotus ir panaikintus Leidimus, normuojamus išmetamus teršalus ir taršos šaltinius. Šioje duomenų bazėje privalo būti ir stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių, kuriems nustatyti leistinos taršos normatyvai, sąrašas bei ūkinės veiklos objektų (įrenginių), kuriems išduoti leidimai išmesti šiltnamio dujas, sąrašas, nurodant įrenginiui nustatyta tvarka suteiktą identifikavimo kodą (ID) ir leidžiamą per metus išmesti šiltnamio dujų kiekį.
265. Duomenys, išskyrus informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, darbo valandomis turi būti prieinami visuomenei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 10-236) nustatyta tvarka.
266. Aplinkos apsaugos agentūra nustatyta tvarka teikia Europos Komisijai ataskaitas apie 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimą. Informaciją apie Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius, Leidimų išdavimą, įrenginiams nustatytas išmetamų teršalų ribines vertes ar lygiavertes taršos prevencijos priemones, GPGB taikymą ir visuomenės dalyvavimą RAAD Aplinkos apsaugos agentūrai teikia aplinkos ministro nustatyta tvarka.
267. Aplinkos apsaugos agentūra kaupia informaciją apie ES GPGB informacinius dokumentus bei kitas švaresnes technologijas, organizuoja ir koordinuoja GPGB, tinkamų Lietuvos ūkiui, atranką, ES GPGB informacinių dokumentų anotacijų parengimą.
268. Aplinkos apsaugos agentūra anotacijas, informaciją apie GPGB ir kitas švaresnes technologijas teikia RAAD ir pramonės sektoriams. XIII. LEIDIMO SĄLYGŲ IR LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKOS LAIKYMOSI KONTROLĖ
269. RAAD vykdo Leidimuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų laikymosi kontrolę.
270. Šių Taisyklių laikymąsi kontroliuojančios aplinkos apsaugos valstybinės institucijos ir pareigūnai turi teises ir pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
271. Veiklos vykdytojui už šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų nesilaikymą taikoma Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta atsakomybė.
272. Jeigu dėl šių Taisyklių nuostatų nesilaikymo padaroma žala aplinkai, žmogui ar turtui, veiklos vykdytojas privalo atlyginti padarytus nuostolius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
273. Veiklos vykdytojas ar suinteresuota visuomenė gali apskųsti RAAD veiksmus ar neveikimą, susijusius su Leidimo išdavimu, atnaujinimu, koregavimu arba panaikinimu, teismui įstatymų nustatyta tvarka. ______________ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 1 priedas VEIKLOS RŪŠYS, PAGAL KURIAS NUSTATOMA, AR STACIONARIAM ŪKINĖS VEIKLOS OBJEKTUI REIKIA TURĖTI LEIDIMĄ PAGAL REIKALAVIMUS, NUMATYTUS ŠIO PRIEDO ĮRENGINIAMS
274. Energetikos pramonė 1.
275. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 1.
276. Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai. 1.
277. Kokso krosnys. 1.
278. Anglies dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai.
279. Metalų gamyba ir apdirbimas 2.
280. Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimo arba kaitinimo įrenginiai. 2.
281. Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti, kurių pajėgumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą. 2.
282. Juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai: 2.3.
283. karšto valcavimo staklės, kurių pajėgumas didesnis kaip 20 tonų plieno per valandą; 2.3.
284. kalvės, turinčios kūjus, kurių kiekvieno energija didesnė kaip 50 kilodžaulių ir kurių kaloringumas didesnis kaip 20 MW; 2.3.
285. įrenginiai, skirti dengimui apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kurių įkrova didesnė kaip 2 tonos plieno per valandą. 2.
286. Juodųjų metalų liejyklos, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. 2.
287. Įrenginiai: 2.5.
288. neapdirbtiems spalvotiesiems metalams iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų gaminti naudojant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus; 2.5.
289. spalvotiesiems metalams, įskaitant regeneruotus produktus (taurinimas, liejimas, ir kt.), lydyti, įskaitant legiravimą kai švino ir kadmio lydymo pajėgumas didesnis kaip 4 tonos per valandą, o visų kitų metalų – 20 tonų per valandą. 2.
290. Įrenginiai, kurių dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m3, metalų ir plastinių medžiagų paviršiams apdoroti elektrolizės arba cheminiais procesais.
291. Naudingųjų iškasenų pramonė 3.
292. Įrenginiai cemento klinkeriui gaminti rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną arba kalkėms rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną arba kitose aukštakrosnėse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną. 3.
293. Įrenginiai asbestui ir produktams iš asbesto gaminti. 3.
294. Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną gaminti. 3.
295. Įrenginiai mineralinėms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. 3.
296. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m
298. Chemijos pramonė Gamyba pagal šioje dalyje apibrėžtų veiklos rūšių kategorijas yra medžiagų arba medžiagų grupių, išvardytų 4.1 ir 4.6 antraštėse, pramoninio masto gamyba chemiškai jas perdirbant. 4.
299. Chemijos įrenginiai pagrindinėms organinėms cheminėms medžiagoms gaminti: 4.1.
300. angliavandeniliams (linijiniams arba cikliniams; sotiesiems arba nesotiesiems, alifatiniams arba aromatiniams); 4.1.
301. deguonies turintiems organiniams junginiams: alkoholiams, aldehidams, ketonams, karboksirūgštims, esteriams, acetatams, eteriams, peroksidams, epoksidinėms dervoms; 4.1.
302. sieros turintiems organiniams junginiams; 4.1.
303. azoto turintiems organiniams junginiams: aminams, amidams, nitrozo ir nitro junginiams arba nitratams, nitrilams, cianatams, izocianatams; 4.1.
304. fosforo turintiems organiniams junginiams; 4.1.
305. halogenintiems angliavandeniliams; 4.1.
306. metalo organiniams junginiams; 4.1.
307. bazinėms plastinėms medžiagoms (polimeriniam sintetiniam pluoštui ir pluoštui, turinčiam celiuliozės); 4.1.
308. sintetiniam kaučiukui; 4.1.
309. dažikliams ir pigmentams; 4.1.
310. paviršinio aktyvumo agentams ir medžiagoms. 4.
311. Chemijos įrenginiai pagrindinėms neorganinėms cheminėms medžiagoms gaminti: 4.2.
312. dujoms – amoniakui, chlorui arba vandenilio chloridui, fluorui arba vandenilio fluoridui, anglies oksidams, sieros turintiems junginiams, azoto oksidams, vandeniliui, sieros dioksidui, karbonilo chloridui (fosgenui) ir kt.; 4.2.
313. rūgštims – chromo rūgščiai, fluoro vandenilio rūgščiai, fosforo rūgščiai, azoto rūgščiai, druskos rūgščiai, sieros rūgščiai, oleumui, sulfitinėms rūgštims ir kt.; 4.2.
314. bazėms – amonio hidroksidui, kalio hidroksidui, natrio hidroksidui ir kt.; 4.2.
315. druskoms – amonio chloridui, kalio chloratui, kalio karbonatui, natrio karbonatui, perboratui, sidabro nitratui ir kt.; 4.2.5 ne metalams, metalo oksidams arba kitiems neorganiniams junginiams – kalcio karbidui, siliciui, silicio karbidui ir kt. 4.
316. Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksinėms) gaminti. 4.
317. Chemijos įrenginiai pagrindiniams augalų apsaugos produktams ir biocidams gaminti. 4.
318. Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti naudojami cheminiai arba biologiniai būdai. 4.
319. Chemijos įrenginiai sprogmenims gaminti.
320. Atliekų tvarkymas Nepažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) nustatytų reikalavimų: 5.
321. įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną; 5.
322. įrenginiai komunalinėms atliekoms deginti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą; 5.
323. įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną; 5.
324. sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.
325. Kitos veiklos rūšys 6.
326. Pramonės įmonės, kuriose gaminama: 6.1.
327. celiuliozė iš medienos arba kitų pluoštinių medžiagų; 6.1.
328. popierius ir kartonas, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. 6.
329. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną. 6.
330. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną. 6.
331. Kailių ir odų rauginimo įmonės, kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną: 6.4.
332. skerdyklos, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną; 6.4.
333. įmonės, kuriose apdorojamos ir perdirbamos maisto produktams gaminti skirtos: 6.4.2.
334. gyvulinės žaliavos (išskyrus pieną), kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną, 6.4.2.
335. augalinės žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis), 6.4.
336. pieno apdorojimo ir perdirbimo įmonės, į kurias priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną (metinis vidurkis). 6.
337. Gyvulių skeletų ir atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai, kurių darbo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną. 6.
338. Intensyvaus paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip: 6.6.
339. 40 000 vietų paukščiams; 6.6.
340. 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg); 6.6.
341. 750 vietų paršavedėms. 6.
342. Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus. 6.
343. Įrenginiai, kuriuose gaminama anglis (perdegta anglis) arba elektrografitas deginimo arba grafitizacijos būdu. Pastabos:
344. Jei vienas veiklos vykdytojas tos pačios rūšies įrenginiais toje pačioje teritorijoje vykdo keletą veiklos rūšių, išvardytų po viena paantrašte, tai tokių veiklos rūšių pajėgumai sumuojami.
345. Šiame priede „gamybos pajėgumas“ reiškia pastatyto ir įrengto įrenginio pajėgumą esant normalioms įrenginio eksploatavimo sąlygoms (t. y. projektinį pajėgumą). Jeigu esamo įrenginio veiklos vykdytojas neplanuoja naudoti visų projektinių pajėgumų, pavyzdžiui, neprašo Leidimo pastatyto ir įrengto įrenginio tam tikrai daliai, „gamybos pajėgumas“ suvokiamas kaip faktiškai naudojamų įrenginio dalių pajėgumas. Ar esamas įrenginys priskirtinas prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia veiklos vykdytojas derybose su Leidimą išduodančia institucija. ______________ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedas KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS NUSTATOMA, AR STACIONARIAM ŪKINĖS VEIKLOS OBJEKTUI, NEPRISKIRTAM PRIE TAISYKLIŲ 1 PRIEDE NURODYTŲ ĮRENGINIŲ, REIKIA LEIDIMO PAGAL REIKALAVIMUS, NUMATYTUS ŠIO PRIEDO ĮRENGINIAMS Veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius ūkinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti Leidimą kai:
346. iš paviršinių ar požeminių vandens telkinių paimama ar planuojama imti 10 m3 per parą (vidutinis metinis paėmimas) ir daugiau vandens;
347. išleidžiama (planuojama išleisti) į aplinką (paviršinius vandens telkinius, filtravimo įrenginius, kaupimo rezervuarus, žemdirbystės drėkinimo laukus ir kt.: 2.
348. 5 m3/per parą ir daugiau buities, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus); 2.
349. nuotekų, kuriose yra pavojingų medžiagų, kurias pagal galiojančius teisės aktus galima išleisti tik turint Leidimą;
350. išleidžiama ar planuojama išleisti į aplinką paviršines nuotekas, kurių išleidimas pagal galiojančius teisės aktus paviršinėms nuotekoms tvarkyti galimas tik turint Leidimą;
351. išmetama į aplinkos orą 10 tonų per metus ar daugiau teršalų;
352. naudojamas bent vienas kietuoju kuru kūrenamas katilas, kurio kūryklos šiluminis našumas yra 0,5 MW ar daugiau;
353. naudojamas stacionarus degimo šaltinis, kurio šiluminis našumas yra 1,0 MW ar daugiau;
354. eksploatuojami tirpiklius naudojantys įrenginiai, kurie pagal Tvarkos, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 (Žin., 2003, Nr. 15-634), 2 priedo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 10, 13, 16 ir 17 punktuose nurodytas veiklos rūšis patenka į aukštesniąją tirpiklių suvartojimo kategoriją, arba kituose minėtos Tvarkos 2 priedo punktuose nurodytų veiklos rūšių įrenginiai, kuriuose tirpiklių sunaudojama daugiau nei 10 tonų per metus;
355. šalinamos ar naudojamos (išskyrus tas įmones, kurios perdirba tik savo gamybos metu susidariusias nepavojingas atliekas) atliekos;
356. atliekos surenkamos įmonėse, kurios eksploatuoja atliekų surinkimo ir laikinojo saugojimo aikšteles ar įrenginius, kuriuose atliekos kaupiamos, rūšiuojamos ar kitaip apdorojamos iki jų perdavimo atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra priskiriamos atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms;
357. atliekos susidaro įmonėse ir yra saugomos susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta Atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016): pavojingos atliekos – ilgiau kaip 3 mėn., nepavojingos – ilgiau kaip 1 m.;
358. per mėnesį susidaro 100 tonų ar daugiau nepavojingų atliekų, išskyrus komunalines atliekas;
359. per mėnesį susidaro 200 kg ar daugiau pavojingų atliekų, kuriose yra arseno, gyvsidabrio ar kadmio;
360. per mėnesį susidaro 1 tona ar daugiau pavojingų atliekų, išskyrus 12 punkte nurodytas atliekas;
361. išgaunamos šios naudingosios mineralinės medžiagos (iškasenos) – žvyras, molis, lauko akmenys, dolomitas, kreida, mergelis, klintys, smėlis, monomineralinis kvarcinis smėlis, smėlis stiklui gaminti, sapropelis, opoka, anhidritas ir organinės kilmės iškasenos – durpės, nafta. Šio punkto nuostatos netaikomos iki 0,5 ha ploto ir iki 2,0 m gylio karjerams, kuriuos savo reikmėms ir savo žemėje naudoja žemės savininkai, žemės naudotojai ir valdytojai. ______________ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 3 priedas LEISTINŲ TARŠOS NORMŲ NUSTATYMO IR TARŠOS POVEIKIO APLINKAI PROGNOZĖS METODAI I. LEISTINOS TARŠOS (LT) Į APLINKĄ NORMATYVŲ NUSTATYMAS
362. Veiklos vykdytojai, kurių ūkinės veiklos objektai daro neigiamą poveikį aplinkai, pagal galiojančius normatyvinius dokumentus privalo apskaičiuoti dėl jų veiklos susidarančius aplinkos elementų taršos lygius ir įrašyti juos į paraišką Leidimui gauti. Ūkinės veiklos objektų leistinos taršos (toliau – LT) normatyvai nustatomi, įvertinus šių objektų projektinę dokumentaciją. Projektuojant statomus ar rekonstruojamus objektus, turi būti nustatomi tik didžiausios leistinos taršos (toliau – DLT) normatyvai, kurie nurodomi statinio projekto aplinkos apsaugos dalyje arba planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Didžiausia leistina su nuotekomis išleisti į aplinką tarša (DLT) – tai per laiko vienetą leidžiamas su nuotekomis išleisti teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal galiojančias nuotekų užterštumo normas ir leidžiamą išleisti nuotekų kiekį arba pagal nuotekų surinktuvo sklaidos galimybes. Didžiausia leistina tarša (DLT) į aplinkos orą (leistinas taršos dydis) – per tam tikrą laiko tarpą iš taršos šaltinio ar šaltinių visumos išmetamų teršalų kiekis, dėl kurio atitinkamoje vietovėje, įvertinus kitų taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį bei ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, nebus viršijamos šių teršalų ribinės užterštumo vertės (didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK)). Kai ūkinės veiklos objektų techninės galimybės nėra pakankamos (nėra nuotekų ar oro valymo įrenginių, valymo įrenginiai nepakankamo našumo ir pan.) DLT normatyvams pasiekti paraiškoje Leidimui gauti turi būti nurodytos konkrečios planuojamos taršos mažinimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. Tada konkrečiam aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimo laikotarpiui nustatomi laikinai leistinos taršos (toliau – LLT) normatyvai. Šiuo atveju Leidime turi būti nurodomi ir planuojami DLT normatyvai. Taip pat LLT normatyvai gali būti nustatomi valymo įrenginių remonto ar jų rekonstrukcijos laikotarpiui.
363. 1 punkte nurodyta normatyvų nustatymo tvarka netaikoma mobiliems taršos šaltiniams. II. SU NUOTEKOMIS IŠLEIDŽIAMOS LEISTINOS TARŠOS (LT) NORMATYVŲ NUSTATYMAS
364. Leidime DLT normatyvai nustatomi toms teršiančioms medžiagoms, kurioms teisės aktuose nustatytos DLK ir/arba aplinkos kokybės normos, bei numatoma, kad iš objekto, kuriam išduodamas Leidimas, tokių medžiagų bus išleidžiama daugiau negu teisės aktuose nustatytas minimalus kiekis. Taip pat Leidime turi būti nustatomi DLT normatyvai toms medžiagoms, kurių kontrolė privaloma pagal tam tikrą ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Nustatant metinius bei paros DLT kiekius turi būti tenkinamos visos šios sąlygos: 3.
365. negali būti viršijami teisės aktuose nustatyti minimalūs į aplinką išleidžiamų teršalų (nuotekų užterštumo) normatyvai (DLK). Atitikimas šiai sąlygai įvertinamas pagal formules: , t/m;