Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymas dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo nr. 80 „dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir…

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL APLINKOS MINISTRO 2002 M. VASARIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 80 „DĖL TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMŲ IŠDAVIMO, ATNAUJINIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2005 m. birželio 29 d. Nr. D1-330 Vilnius Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684) ir išdėstau jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMŲ IŠDAVIMO, ATNAUJINIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.9 punktu, 1. Tvirtinu Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles (toliau – Taisyklės) (pridedama).

2.1. gamtos išteklių naudojimo leidimai, išduoti vadovaujantis Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka LAND 32-99, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 1999, Nr. 106-3087), galioja iki juose nustatytos galiojimo datos, bet ne ilgiau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d., išskyrus šio įsakymo 2.4 punkte nurodytą atvejį;

2.2. nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos nauji gamtos išteklių leidimai neišduodami, išduotieji koreguojami jų galiojimo laikotarpiu, nekeičiant juose nustatytos galiojimo datos, išskyrus šio įsakymo 2.4 punkte nurodytą atvejį;

2.3. ūkinės veiklos vykdytojai turi teisę kreiptis į Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – RAAD) dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo anksčiau, nei pasibaigia turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo laikas;

2.4. po 2007 m. spalio 31 d. Taisyklių 1 priede nurodyti įrenginiai negali būti eksploatuojami be pagal šias Taisykles išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo;

2.5. ūkinės veiklos vykdytojai, turintys Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-231 (Žin., 2004, Nr. 78-2764), 1 priede nurodytus įrenginius, gali juos eksploatuoti turėdami gamtos išteklių naudojimo leidimą arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriame, greta nustatytų minėtų leidimų sąlygų ir normatyvų, privalo būti:

2.5.1. įrašytas numatomas iš šių įrenginių per kalendorinius metus į atmosferą išmesti anglies dioksido kiekis (tonos per kalendorinius metus), atitinkantis Nacionaliniame apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-686 (Žin., 2005, Nr. 6-166), ūkinės veiklos vykdytojui paskirtą apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) skaičių ir/ar kitu būdu įsigytą ATL skaičių;

2.5.2. nurodyta, kad ūkinės veiklos vykdytojui kiekvienais metais iki balandžio 30 d. bus panaikinta tiek ATL, kiek tonų anglies dioksido, vykdant ūkinę veiklą, buvo išmesta į atmosferą per praėjusius kalendorinius metus;

2.6. šio įsakymo 2.5 punkte nurodyti ūkinės veiklos vykdytojai Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo 43 punkte nurodytą šiltnamio dujų išmetimo iš įrenginių monitoringą (apskaitą) privalo vykdyti vadovaudamiesi 2004 m. sausio 29 d. Europos Komisijos sprendimu, nustatančiu šiltnamio dujų išmetimo monitoringo ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, kuriame nurodytos kompetentingos institucijos funkcijas, išskyrus ataskaitų teikimą Europos Komisijai, vykdo RAAD.

3.1. RAAD pavadinimą;

3.2. duomenis apie ūkinės veiklos vykdytoją bei jo valdomą įrenginį;

3.3. gamtos išteklių naudojimo leidimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ar panaikinimo datą ir galiojimo laiką;

3.4. gamtos išteklių naudojimo leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime įrašytą šio įsakymo 2.5.1 punkte nurodytą leidžiamą išmesti anglies dioksido kiekį.

4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087);

4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 59 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos j aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 17-705);

4.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 328 „Dėl aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 81-3497);

4.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 287 „Dėl aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2610);

4.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 590 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ ir dėl aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 114-5169);

4.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. D1-368 „Dėl aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 107-4013).“.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. Įsakymo Nr. D1-330 redakcija) TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMŲ IŠDAVIMO, ATNAUJINIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75) nurodyto leidimo eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ar vykdyti ūkinę veiklą išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką. Taisyklės nustato racionalaus vandens naudojimo ir vandens taršos mažinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), aplinkos oro taršos mažinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 98-2813), atliekų prevencijos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), įgyvendinimą, kitų aplinkos apsaugos priemonių planavimą bei įgyvendinimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824).

II. SĄVOKOS 5. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

5.1. Apyvartinis taršos leidimas (toliau – ATL) – tai leidimas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. D1-231 „Dėl Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos parašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 78-2764).

5.2. Aplinkos kokybės norma – teisės aktuose nustatyti kiekybiniai ar/ir kokybiniai reikalavimai aplinkos arba atskirų jos elementų būklei.

5.3. Esminis ūkinės veiklos pakeitimas – ūkinės veiklos pakeitimas, galintis padidinti ar padidinantis neigiamą poveikį aplinkai ar/ir žmonėms, kontroliuojamoje Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) teritorijoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla, motyvuotai įvertinta esmine. Ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas visada yra esminis ūkinės veiklos pakeitimas, jei įrenginio pajėgumai po ūkinės veiklos pakeitimo ar išplėtimo atitinka šių Taisyklių 1 priede nurodytas veiklos rūšis.

5.4. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas – ūkinės veiklos vykdytojo patvirtintos aplinkosaugos valdymo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti taupų gamtos išteklių naudojimą, atliekų susidarymo prevenciją ir aplinkos būklės gerinimą.

5.5. Geriausias prieinamas gamybos būdas (toliau – GPGB) – efektyviausia ir pažangiausia ūkinės veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa – gamybos būdas, galintis būti pagrindu nustatant išmetamų teršalų ribines vertes, siekiant išvengti taršos, o jei tai neįmanoma, – bendrai mažinantis teršalų išmetimą ir jų poveikį aplinkai:

5.5.1. gamybos būdas – tiek naudojama technologija, tiek ir parinkti metodai įrenginiui suprojektuoti, pastatyti, aptarnauti, eksploatuoti ir jį uždaryti;

5.5.2. prieinamas gamybos būdas – gamybos būdas, išplėtotas tokiu mastu, kuris leidžia jį įgyvendinti atitinkamame pramonės sektoriuje, esant ekonomiškai ir techniškai tinkamoms sąlygoms, atsižvelgiant į sąnaudas ir jo pranašumą, nepaisant to, ar tas gamybos būdas naudojamas ar kuriamas Lietuvos Respublikoje, jeigu jis yra prieinamas veiklos vykdytojui;

5.5.3. geriausias gamybos būdas – veiksmingiausias gamybos būdas siekiant aukšto aplinkos būklės lygio.

5.6. Įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelių rūšių tiesiogiai ir techniškai susijusi ūkinė veikla:

5.6.1. naujas įrenginys – įrenginys, pradėtas eksploatuoti po 2004 m. sausio 1 d., kuriam eksploatuoti pagal Taisykles reikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą;

5.6.2. esamas įrenginys – eksploatuojamas įrenginys, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, galiojusius iki 2004 m. sausio 1 d., buvo išduotas gamtos išteklių naudojimo leidimas.

5.7. Išmetamų teršalų ribinė vertė – išmetamų teršalų masė, išreikšta tam tikrais parametrais, koncentracija ir (arba) lygis, kurio negalima viršyti per nustatytą laikotarpį ar laikotarpius.

5.8. Komercinė (gamybinė) paslaptis – veiklos vykdytojui priklausanti ir viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė, organizacinė ar kita informacija, dėl kurios slaptumo išsaugojimo veiklos vykdytojas imasi tam tikrų priemonių, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos įstatymus negali būti laikoma komercine paslaptimi.

5.9. Leidimas – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, atitinkančias šių Taisyklių reikalavimus. Vienas Leidimas vykdytojui gali suteikti teisę eksploatuoti toje pačioje veiklos vietoje (teritorijoje) esančius kelis technologiškai nesusijusius įrenginius su sąlyga, kad juos visus eksploatuoja tas pats ūkinės veiklos vykdytojas.

5.10. Medžiaga – bet koks cheminis elementas ar jų junginys, išskyrus radioaktyviąsias medžiagas ir genetiškai modifikuotus organizmus.

5.11. Neatitiktinės veiklos sąlygos – įrenginio paleidimas, derinimas, stabdymas.

5.12. Nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos – meteorologinės sąlygos, nepalankios išsisklaidyti į aplinkos orą patekusiems teršalams, ar kitos panašios priežastys, galinčios sukelti grėsmę viršyti patvirtintas aplinkos oro užterštumo normas – ribines vertes arba pavojaus slenksčius, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 98-2813), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 (Žin., 2001, Nr. 106-3827) patvirtintose Aplinkos oro užterštumo normose bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 544/508 patvirtintose Ozono aplinkos ore normose ir taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 105-4731).

5.13. Nuotekos – žmogaus buityje, ūkinėje veikloje naudotas ir užterštas vanduo, taip pat į teritorijas patenkantis kritulių vanduo, kuris tam skirtais inžineriniais įrenginiais išleidžiamas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančią nuotekų surinkimo sistemą.

5.14. Suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai ūkinė veikla daro ar gali daryti įtaką arba kuri yra suinteresuota priimamu sprendimu dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo. Asociacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, laikomos suinteresuota visuomene.

5.15. Tarša – ūkinės veiklos sukeliamas medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išmetimas į orą, vandenį ar žemę, kuris gali kenkti žmogaus sveikatai arba aplinkai, daryti žalą materialiniam turtui arba kenkti ar sudaryti nepatogumus ir daryti kitokią neigiamą įtaką teisėtam naudojimuisi aplinka.

5.16. Teršalų išmetimas – medžiagų, tarp jų ir šiltnamio dujų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išleidimas iš įrenginio stacionarių arba pasklidųjų šaltinių į orą, vandenį arba žemę.

5.17. Ūkinės veiklos pakeitimas – įrenginio ar jo technologijos pakeitimas arba išplėtimas, galintis turėti poveikį aplinkai.

5.18. Ūkio subjektų aplinkos monitoringas – aplinkos ministro nustatyta tvarka privalomas vykdyti ūkio subjektų taršos šaltinių monitoringas ir ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas.

5.19. Vandens naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, imantys iš vandens telkinio vandenį arba išleidžiantys į gamtinę aplinką nuotekas, taip pat naudojantys vandens telkinį įvairioms reikmėms (hidroenergetikai, laivybai, žuvininkystei, rekreacijai ir kt).

5.20. Vandens naudotojai abonentai – juridiniai ar fiziniai asmenys, imantys vandenį iš kitiems asmenims priklausančių vandens tiekimo sistemų arba išleidžiantys nuotekas į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas.

5.21. Veiklos vykdytojas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso įrenginys arba kuris naudoja, valdo įrenginį nuomos, panaudos, patikėjimo teise arba eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę, ir kuris privalo gauti Leidimą vykdyti ūkinę veiklą ir/arba eksploatuoti įrenginį.

5.22. Visuomenė – tai vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys bei jų organizacijos, asociacijos ar grupės.

III. BENDROSIOS LEIDIMŲ IŠDAVIMO NUOSTATOS 7. Leidimus privalo gauti:

7.1. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius;

7.2. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius;

7.3. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius technikos objektus, kurie nepriskiriami prie Taisyklių 1 priede ar 2 priede nurodytų įrenginių ir nėra eksploatuojami pagal aplinkos ministro patvirtintas bendrąsias aplinkosaugines taisykles, kai jie konkrečioje vietovėje gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ar žmogui. Tokiu atveju RAAD, nurodęs motyvus, reikalauja gauti Leidimą ir nustato reikalavimus paraiškai pateikti.

IV. PAGRINDINIAI LEIDIMŲ IŠDAVIMO REIKALAVIMAI 11. Išduodant Leidimą, įvertinamas veiklos vykdytojo techninis bei ekonominis pasirengimas saugiai eksploatuoti įrenginį bei vadovaujamasi šiais principais:

11.1. turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų ir atsižvelgiama į vietos aplinkos sąlygas;

11.2. neturi būti pažeidžiamos nustatytos aplinkos kokybės normos bei kiti reikalavimai;

11.3. turi būti taikomos visos prieinamos taršos prevencijos priemonės ir švaresnės technologijos, užtikrinančios aplinkos kokybę;

11.4. gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir taupiai, energija – efektyviai, vykdomas medžiagų ir žaliavų, kuro ir energijos suvartojimo gamyboje monitoringas ir kontrolė;

11.5. turi būti vengiama atliekų susidarymo. Kai atliekos susidaro, jos turi būti tvarkomos jas perdirbant, o jei tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, atliekos tvarkomos siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai arba jį sumažinti;

11.6. turi būti įvertinama avarijų rizikos tikimybė ir numatomos reikiamos priemonės joms išvengti, apriboti bei mažinti galimus jų padarinius, taip pat numatyti būdus jų padariniams likviduoti;

11.7. turi būti numatytos priemonės galimai aplinkos ir jos elementų taršai išvengti ar ją riboti ar mažinti, esant neatitiktinėms ūkinės veiklos sąlygoms bei nutraukus veiklą;

11.8. nustatyta tvarka turi būti vykdomas ūkio subjektų aplinkos monitoringas;

11.9. turi būti siekiama ūkinėje veikloje naudoti mažiau pavojingas medžiagas;

11.10. turi būti užtikrintas visuomenės informavimas ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimas Leidimo išdavimo ir atnaujinimo procese.

V. SPECIALIEJI LEIDIMŲ IŠDAVIMO REIKALAVIMAI 12. Be šių Taisyklių 11 punkte nurodytų principų, taikomų Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytiems įrenginiams, išduodant, atnaujinant ar koreguojant Leidimą veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius, papildomai taikomi šie reikalavimai:

12.1. išmetamų teršalų ribinės vertės nustatomos pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) atitinkamai veiklos rūšiai parengtą geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) informacinį dokumentą. Šiuo atveju nereikalaujama taikyti konkretų gamybos metodą ar technologiją, bet, atsižvelgiant į ūkinės veiklos vykdytojo technines ir ekonomines galimybes, ūkinės veiklos vietos padėtį ir aplinkos sąlygas, nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės turi būti palyginamos ir pagal galimybę atitikti išmetamų teršalų ribines vertes, nurodytas ES GPGB informaciniuose dokumentuose ar šių dokumentų anotacijose. RAAD motyvuotu sprendimu, atsižvelgus į ūkinės veiklos vietos sąlygas, ribinės vertės gali būti griežtinamos arba keičiamos lygiaverčiais parametrais ar techninėmis priemonėmis;

12.2. veiklos vykdytojas, rengdamas paraišką Leidimui gauti, naudoja ES GPGB informacinius dokumentus;

12.3. išduodant ar atnaujinant Leidimą, RAAD privalo patikrinti, ar veiklos vykdytojo naudojama technologija, veiklos metodai ir taršos prevencijos priemonės atitinka ES GPGB informaciniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus;

12.4. Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės taikomos kaip minimalūs reikalavimai. Leistinų taršos normų nustatymo metodai pateikti Taisyklių 3 priede.

VI. PARAIŠKOS LEIDIMUI GAUTI REIKALAVIMAI 13. Pagal šių Taisyklių 4 priede pateiktą pavyzdinę formą paraišką Leidimui gauti pateikia veiklos vykdytojas.

16.1. ūkinės veiklos objekto (įrenginio) pavadinimas, kodas, adresas, veiklos vykdytojo bei kontaktinio asmens duomenys;

16.2. ūkinės veiklos padėtis schemoje su gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, gretimų įmonių, saugomų teritorijų bei apsaugos zonų išsidėstymu;

16.3. ūkinės veiklos objekto teritorijos planavimo dokumento ir jį patvirtinusios institucijos pavadinimas, patvirtinimo data ir Nr. (naujiems ūkinės veiklos objektams), statinio (objekto) pripažinimo tinkamu naudoti komisiją sudariusi institucija, akto pasirašymo data ir Nr.;

16.4. naujam įrenginiui – statybos pradžia ir planuojama veiklos pradžia. Esamam įrenginiui – veiklos pradžia;

16.5. bendra informacija apie veiklos vykdytoją, vykdomos veiklos aprašymas ir jos išsidėstymas teritorijoje, naudojamos technologijos, išmetami į orą, išleidžiami į vandenis, patenkantys į dirvožemį teršalai, kuriems turi būti nustatytos ribinės vertės, veiklos vykdytojo įrenginių priskyrimas ar nepriskyrimas prie potencialiai pavojingų įrenginių pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742), įrenginio darbo laikas, nurodant savaitės dienas, darbo laiką dieną ir nakties metu. Veiklos vykdytojai, eksploatuojantys šiltnamio dujas išmetančius įrenginius, kurie nustatyta tvarka įtraukti į prekybos ATL sistemą, turi pateikti vykdomos veiklos ir įrenginių ne techninio aprašymo santrauką;

16.6. planuojamų naudoti žaliavų ir pagalbinių medžiagų, įskaitant chemines medžiagas ir preparatus bei kurą, sąrašai, jų kiekis, saugos duomenų lapai. Įrenginiams, kurių veikloje naudojamos tirpiklių turinčios medžiagos ir preparatai, būtina nurodyti naudojamų dažų, lakų ir kitų tirpiklių, turinčių lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ), medžiagų pavadinimus (cheminius bei sutartinius techninius ar prekybinius), jų kiekį, sudėtį, sudėtyje esančių LOJ rizikos frazes (R frazes) bei pateikti pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 patvirtintą Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, emisijos ribojimo tvarką (Žin., 2003, Nr. 15-634) (toliau – Tirpiklių tvarka) užpildytą jos 5 priedą;

16.7. planuojami naudoti vandens šaltiniai, vandens poreikis ir planuojamas nuotekų kiekis, energijos šaltiniai ir poreikis, žaliavų ir medžiagų naudojimas gamyboje ir planuojamas susidarančių atliekų kiekis, išgaunamų naudingųjų iškasenų kiekis ir pan.;

16.8. gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas ir priemonės jam įgyvendinti. Jame turi būti numatytos gamtos išteklių ir energijos taupymo, atliekų mažinimo priemonės. Reikalavimas pateikti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planą netaikomas veiklos vykdytojams, kurie yra įdiegę aplinkos apsaugos vadybos sistemą vadovaujantis LST EN ISO 14001:2005 standartu ar atitinkančią 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) reikalavimus.

Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas turi būti peržiūrimas ir keičiamas, jei pasikeičia gamybos technologija ir/ar apimtys (išskyrus pačiame plane numatytus pakeitimus), taip pat pasikeitus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ar atliekų tvarkymo reikalavimams arba esant motyvuotam RAAD nurodymui. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo plane turi būti:

16.8.1. bendra informacija apie veiklos vykdytojo taikomą ar įdiegtą aplinkos apsaugos vadybos sistemą (vadovų ir darbuotojų funkcijos (atsakomybė) aplinkosaugos klausimais, ūkinės veiklos objekto aplinkosaugos būklė bei problemos, aplinkos apsaugos programos ir kiti įsipareigojimai);

16.8.2. pateikiamas žaliavų ir/ar medžiagų sunaudojimo gamyboje ir susidarančių atliekų balansas;

16.8.3. nustatomos priemonės, užtikrinančios žaliavų, vandens ir energijos racionalų (taupų) suvartojimą, numatomi veiksmai bei terminai šioms priemonėms įgyvendinti;

16.9. vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis ir/ar pavojingomis medžiagomis mažinimo programa, planuojant taršą ar esant vandenų taršai šiomis medžiagomis. Vandenų taršos mažinimo programoje turi būti:

16.9.1. ūkinėje veikloje naudojamų ir/arba gamybos procese susidarančių pavojingų ir/ar prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašas ir jų kiekis;

16.9.2. ūkinėje veikloje naudojamų ir/arba gamybos procese susidarančių pavojingų ir/ar prioritetinių pavojingų medžiagų masės balansas;

16.9.3. pavojingų ir/ar prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimo su nuotekomis kontrolės priemonės;

16.9.4. numatytos priemonės vandens taršai prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis ir/ar pavojingomis medžiagomis mažinti Leidimo galiojimo laikotarpiu. Jeigu įmanoma, turi būti numatytas taršos prioritetinėmis pavojingomis ir/arba pavojingomis medžiagomis palaipsnis nutraukimas ar pakeitimas mažiau pavojingomis medžiagomis;

16.10. iš taršos šaltinių planuojami išmesti į orą, išleisti į vandenį ir patenkantys į dirvožemį teršalų kiekiai, jų kilmė, sudėtis, išmetimų trukmė bei kitos charakteristikos. Nurodomas numatomas per kalendorinius metus išmesti šiltnamio dujų kiekis, atitinkantis veiklos vykdytojui aplinkos ministro patvirtintame Nacionaliniame apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plane nurodytą ATL skaičių ir aplinkos ministro nustatyta tvarka aukciono būdu, iš rezervo naujiems įrenginiams ar kitu būdu įsigytą ATL skaičių;

16.11. esamos ir planuojamos išleidžiamų nuotekų valymo, į atmosferą išmetamų teršalų, triukšmo, vibracijos, kvapų mažinimo ir kitos taršos prevencijos priemonės;

16.12. numatomas atliekų susidarymas, naudojimas ir/ar šalinimas;

16.13. atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas, parengtas Atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381) nustatyta tvarka (atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms);

16.14. veiklos poveikio aplinkos kokybei prognozė pagal Leistinų taršos normų nustatymo ir taršos poveikio aplinkai prognozės metodus, nurodytus šių Taisyklių 3 priede;

16.15. galima oro, vandens, žemės taršos prognozė esant neatitiktinėms veiklos sąlygoms ir priemonės galimai taršai išvengti ar ją riboti;

16.16. aplinkos oro taršos mažinimo priemonės, nustatyta tvarka taikomos esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms;

16.17. ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo grafikai, planai ir programos;

16.18. išsamus šiltnamio dujų monitoringo (apskaitos) metodologijos aprašymas, veiklos vykdytojo parengtas pagal Europos Komisijos sprendimą, nurodytą aplinkos ministro įsakymo, kuriuo patvirtintos šios Taisyklės, 2.6 punkte;

16.19. avarijų prevencijos ir avarijų padarinių apribojimo priemonės, pateikiant Avarijų likvidavimo plano titulinį lapą;

16.20. paraiškos pateikimo deklaracija (4 priedo 1 priedėlis), patvirtinanti, kad paraiškoje pateikiami duomenys yra teisingi, tikslūs ir išsamūs ir kad ūkinės veiklos vykdytojas, eksploatuojantis nustatyta tvarka į prekybos ATL sistemą įtrauktus įrenginius, įsipareigoja nustatytais terminais atsisakyti tokio ATL skaičiaus, kuris atitiks per praėjusius kalendorinius metus iš įrenginio išmestą ir nustatyta tvarka patvirtintą šiltnamio dujų kiekį;

16.21. priemonės taršos grėsmę keliančioms, ūkinės veiklos metu susidarančioms liekanoms sutvarkyti pagal galiojančius aplinkosauginius reikalavimus Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams, jei būtų nutraukta įrenginio ar jo atskirų dalių veikla. Ši nuostata Taisyklių 2 priede nurodytiems įrenginiams taikoma tada, kai tai numato galiojantys teisės aktai;

16.22. atliekas naudojančioms ir/ar šalinančioms įmonėms, taip pat įmonėms, kurios surenka ir/ar gamina bei saugo pavojingas atliekas ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ilgiau kaip 1 metus nuo jų susidarymo – Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, parengtas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

17.1. nurodyta vykdomos veiklos rūšis pagal šių Taisyklių 1 priedo veiklos rūšių numeraciją, taip pat gamybos projektinis pajėgumas arba galingumas, dėl kurio įrenginys priskiriamas prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių;

17.2. palyginimas, kiek veiklos vykdytojo naudojama technologija, veiklos metodai ir taršos prevencijos priemonės atitinka ES GPGB informaciniuose dokumentuose nurodytus GPGB, įskaitant žaliavų, vandens, energijos suvartojimą, nuotekų, atliekų susidarymą, teršalų išmetimą, triukšmą ir vibraciją;

17.3. jei esamas gamybos būdas nepasiekia su GPGB taikymu susijusių išmetimų ar sąnaudų lygių arba jei veiklos vykdytojas GPGB netaiko, parengiamas ir pateikiamas aplinkosaugos veiksmų planas. Aplinkosaugos veiksmų plane turi būti apibrėžti uždaviniai, nurodytas jų įgyvendinimo laikas ir numatytas aplinkosaugos veiksmų plano įgyvendinimo finansavimas;

17.4. įrenginyje galimų įdiegti alternatyvių technologijų ar taršos prevencijos priemonių įvertinimas bei efektyviausios technologijos pasirinkimo išvados.

20.1. ūkinės veiklos objekto sklypo planas (schema) su pažymėtais taršos šaltiniais;

20.2. sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, priimtas aplinkos ministro nustatyta tvarka, jei ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, arba statinio projekto aplinkos apsaugos dalies patvirtinimą įrodantys dokumentai;

20.3. išmetamų į orą teršalų inventorizacijos duomenys arba leistinos taršos į aplinkos orą apskaičiavimo dokumentai;

20.4. išmetamų į aplinką teršalų ribinių verčių nustatymo (apskaičiavimo) ir poveikio aplinkos kokybei prognozių duomenys, gauti vadovaujantis Taisyklių 3 priede nurodytais leistinų taršos normų nustatymo metodais;

20.5. vandens tiekimo ir nuotekų priėmimo sutartys;

20.6. paraišką derinusių suinteresuotų institucijų išvados;

20.7. atliekų gamintojo sutartys su atliekas tvarkančiomis įmonėmis, kurioms atliekos bus perduodamos tvarkyti;

20.8. ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymą patvirtinantys dokumentai (ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo programa, nuotekų kontrolės planas ir/ar kt.), parengti, suderinti ir patvirtinti aplinkos ministro nustatyta tvarka;

20.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka su specialiosiomis ir valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis suderinto ir patvirtinto avarijų likvidavimo plano titulinis lapas;

20.10. vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis ir/ar pavojingomis medžiagomis mažinimo programa, jei planuojama su nuotekomis išleisti tokias medžiagas;

20.11. išsamus šiltnamio dujų monitoringo (apskaitos) metodologijos aprašymas;

20.12. pagal kitus teisės aktus privalomi pateikti duomenys ir dokumentai;

20.13. veiklos vykdytojas prie paraiškos gali pridėti ir kitus su ūkine veikla susijusius duomenis, informaciją, planus, schemas, taršos stebėjimo grafikus ir t. t.

VII. PARAIŠKOS LEIDIMUI GAUTI DERINIMAS IR TEIKIMAS 25. Parengtą paraišką Leidimui gauti ar atnaujinti veiklos vykdytojas suderina su įgaliota savivaldybės institucija.

VIII. LEIDIMO RENGIMAS 38. Pagal šių Taisyklių 5 priede pateiktą pavyzdinę formą Leidimą rengia RAAD.

39.1. paraiška ir prie jos pridedami dokumentai, duomenys ir informacija;

39.2. suinteresuotos visuomenės pateikta informacija ir pastabos;

39.3. RAAD surinkti duomenys ir informacija, įgaliotos savivaldybės institucijos pastabos ir pasiūlymai;

39.4. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, statinio projekto aplinkos apsaugos dalies dokumentai bei vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo (toliau – PAOV) ataskaitų duomenys, kai tokie vertinimai atlikti;

39.5. ES GPGB informaciniai dokumentai (ši nuostata taikoma tik rengiant Leidimą Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams);

39.6. Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriuose nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės, įskaitant triukšmo ir vibracijos normas.

41.1. bendroji dalis, kurioje nurodomi duomenys apie įrenginį, ūkinę veiklą ir vykdomą veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę;

41.2. Leidimo sąlygos;

41.3. Leidimo priedai.

42.1. duomenys apie įrenginį;

42.2. duomenys apie ūkinę veiklą;

42.3. informacija apie ūkinės veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę. Leidime pateikiamas veiklos vykdytojo parengtas Aplinkosaugos veiksmų planas Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams;

42.4. sprendimų dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo apskundimo tvarka;

42.5. suinteresuotos visuomenės pastabos ir komentarai.

43.1. paraiškos duomenų įvertinimas, nurodant, kodėl atmetami arba keičiami paraiškos duomenys. RAAD išvados turi būti pagrįstos ir pateiktos išanalizavus:

43.1.1. veiklos vietą pagal teritorijų planavimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus bei statinio projekto aplinkos apsaugos dalį;

43.1.2. duomenis apie taršą pagal išmetamų teršalų kiekį ir jų pavojingumą, duomenis apie išmetamą šiltnamio dujų kiekį;

43.1.3. duomenis apie atliekų tvarkymą pagal susidarančių ir šalinamų atliekų kiekius;

43.1.4. informaciją apie galimą riziką avarijoms įvykti, duomenis apie avarijų prevencijos ir avarijų pasekmių likvidavimo priemones, įsitikinus, kad veiklos vykdytojas turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka su specialiosiomis ir valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis suderintą ir patvirtintą Avarijų likvidavimo planą;

43.1.5. paraišką derinusių institucijų išvadas;

43.1.6. suinteresuotos visuomenės pastabas ir pasiūlymus, kitų šalių institucijų pastabas ir komentarus dėl Leidimo išdavimo;

43.1.7. gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planą, parengtą pagal šių Taisyklių 16.8 punkto reikalavimus. RAAD, nustatęs, kad pateiktame plane veiklos priežiūros, gamtos išteklių taupymo, išmetamų teršalų ar atliekų mažinimo priemonės nepakankamos, nurodo, kuriomis Leidimo sąlygomis įtvirtinamos papildomos priemonės;

43.1.8. Aplinkosaugos veiksmų planą GPGB lygiui pasiekti (ši nuostata taikoma tik Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams). Šio plano įvertinime nurodomas laikas, per kurį veiklos vykdytojas įpareigojamas pasiekti su GPGB taikymu susijusį aplinkos apsaugos lygį;

43.2. reikalavimai gamtos išteklių, įskaitant vandens, energijos, žaliavų, pagalbinių medžiagų, cheminių medžiagų bei jų preparatų ir kuro naudojimui. Leidimo sąlygos turi užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami taupiai ir būtų laikomasi gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo plano;

43.3. reikalavimai teršalų, įskaitant šiltnamio dujas, išmetimui ar/ir išleidimui į aplinką:

43.3.1. Leidimo sąlygose nustatomos išmetamų teršalų ribinės vertės turi užtikrinti, kad vykdant veiklą nebus viršijamos aplinkos kokybei nustatytos normos;

43.3.2. Leidimo sąlygos nustatomos kiekvienam taršos šaltiniui (pvz., kaminui), pagal galiojančias išmetamų teršalų bei aplinkos kokybės normas ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į vietovės aplinkos sąlygas bei į įmonės technines ir ekonomines galimybes;

43.3.3. Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams išmetamų teršalų ribinės vertės nustatomos vadovaujantis Europos Sąjungos GPGB informaciniais dokumentais. Jeigu pramonės sektoriui GPGB informacinių dokumentų dar neparengta arba jeigu teršalų, išmetamų iš Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, ribinės vertės nenustatytos Europos Sąjungos lygmeniu, išmetamų teršalų ribinės vertės Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams nustatomos pagal galiojančias išmetamų teršalų bei aplinkos kokybės normas ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į vietovės aplinkos sąlygas bei veiklos vykdytojo technines ir ekonomines galimybes. Šiuo atveju nacionaliniais teisės aktais nustatytos galiojančios išmetamų teršalų normos taikomos kaip minimalūs reikalavimai;

43.3.4. esamiems Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams, kai dėl techninių ir ekonominių sąlygų tam tikrą laiką yra neįmanoma pasiekti išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų vadovaujantis ES GPGB informaciniais dokumentais, iki 2007 m. spalio 31 d. leidžiama taikyti laikinas išmetamų teršalų vertes, nustatytas pagal šių Taisyklių 3 priede nurodytus metodus;

43.4. reikalavimai ūkio subjektų aplinkos monitoringui, įskaitant reikalavimus šiltnamio dujų monitoringui (apskaitai) pagal veiklos vykdytojo parengtą ir su RAAD suderintą išsamų monitoringo metodologijos aprašymą. Įvykus bet kuriems taikomos šiltnamio dujų monitoringo metodologijos pakeitimams, monitoringo metodologijos aprašymą veiklos vykdytojas privalo atnaujinti ir iš naujo patvirtinti RAAD;

43.5. reikalavimai triukšmo ir vibracijos kontrolei bei triukšmo ir vibracijos mažinimo priemonėms;

43.6. reikalavimai žemės taršos kontrolei ir mažinimo priemonėms;

43.7. reikalavimai atliekų mažinimo, jų panaudojimo ir šalinimo priemonėms;

43.8. reikalavimai avarijų prevencijos ir avarijų pasekmių likvidavimo priemonėms;

43.9. reikalavimai priemonėms, kurios bus vykdomos esant neatitiktinėms veiklos sąlygoms;

43.10. reikalavimai priemonėms, esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms aplinkos ore;

43.11. reikalavimai dėl privalomų ataskaitų teikimo aplinkos ministro nustatyta tvarka bei reikalavimai šiltnamio dujų išmetimo apskaitos ataskaitoms;

43.12. sąlyga, atitinkanti veiklos vykdytojo paraiškoje pateiktą įsipareigojimą, kad, pasibaigus kalendoriniams metams, per keturis mėnesius nuo tų metų pabaigos veiklos vykdytojui bus panaikinama tiek apyvartinių taršos leidimų, kiek jų atitiks per praėjusius kalendorinius metus faktiškai išmestą ir nustatyta tvarka patikrintą bei patvirtintą anglies dioksido kiekį;

43.13. reikalavimas laikytis kitų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą.

44.1. schemos ir žemėlapiai;

44.2. paraišką derinusių institucijų išvados ir komentarai;

44.3. RAAD komentaras, jei Leidimo sąlygos neatitinka paraiškos duomenų;

44.4. dokumentai, kurie buvo panaudoti Leidimo sąlygoms nustatyti, ir jų sąrašas;

44.5. kiti priedai ir informacija.

45.1. priima sprendimą, ar reikalinga nustatyti Leidimo sąlygas dėl pareikštos veiklos, kurios kiekybiniai kriterijai neatitinka Taisyklių 2 priede nurodytų kriterijų;

45.2. gali raštu pareikalauti iš veiklos vykdytojo papildomos informacijos bei privalo aptarti su juo visus ginčytinus klausimus, įskaitant taršos vertinimo metodų bei metodikų pasirinkimą.

IX. LEIDIMO IŠDAVIMAS 47. Parengtą ir su veiklos vykdytoju aptartą Leidimo projektą RAAD siunčia įgaliotai savivaldybės institucijai susipažinti tik tuo atveju, jei RAAD Leidimo projekte nustatytos sąlygos skiriasi nuo su savivaldybės institucija suderintoje paraiškoje numatytų sąlygų. Iki nepriimtas RAAD sprendimas išduoti ar atnaujinti Leidimą arba atsisakyti jį išduoti ar atnaujinti, savivaldybės institucija turi teisę raštu pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Leidimo sąlygų nustatymo. RAAD gali atsižvelgti į šias savivaldybės institucijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus arba motyvuotai jas atmesti. Bet kuriuo atveju galutinį sprendimą išduoti Leidimą ar atsisakyti jį išduoti priima RAAD.

48.1. vykdoma ūkinė veikla nepažeis nustatytų aplinkos kokybės normų;

48.2. veiklos vykdytojas pasirengęs vykdyti visas Leidimo sąlygas, nustatytas pagal šių Taisyklių 43 punktą;

48.3. veiklos vykdytojas techniškai ir ekonomiškai gali įgyvendinti Leidime nustatytas gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo, aplinkos apsaugos ir avarijų prevencijos priemones;

48.4. veiklos vykdytojas, kuris nustatyta tvarka privalo gauti leidimą išmesti šiltnamio dujas, įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais atsisakyti ATL.

X. LEIDIMO ATNAUJINIMAS, KOREGAVIMAS IR PANAIKINIMAS 53. Sprendimą dėl išduoto Leidimo atnaujinimo, koregavimo ar panaikinimo priima RAAD.

56.1. įvykus esminiam ūkinės veiklos pakeitimui;

56.2. Leidime nustatytais atvejais ir terminais;

56.3. kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.

60.1. Leidime nustatyti klaidingi duomenys ar klaidingi įrašai;

60.2. Leidimo sąlygos nebeatitinka pakitusių teisės aktų normų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų;

60.3. pakito GPGB, suteikiantis galimybę sumažinti taršą be pernelyg didelių išlaidų (ši nuostata taikoma tik Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams);

60.4. pasikeitė vykdomos veiklos apimtys, gamybos pajėgumai ar technologijos, kai pakeitimas nepriskiriamas prie esminio ūkinės veiklos pakeitimo;

60.5. išduodama ATL dalis einamiesiems metams;

60.6. pasikeitė veiklos vykdytojas ar pasikeitė jo pavadinimas.

61.1. kai Leidimas koreguojamas RAAD nurodymu, RAAD raštu praneša veiklos vykdytojui apie būtinumą nustatytu laiku pateikti paraišką dėl reikalingos koreguoti Leidimo dalies. Veiklos vykdytojui nepateikus paraiškos laiku, Leidimas panaikinamas;

61.2. kai Leidimas koreguojamas veiklos vykdytojo iniciatyva, veiklos vykdytojas raštu pateikia prašymą RAAD, nurodydamas, kurią Leidimo dalį norima koreguoti.

64.1. vykdoma ūkinė veikla neatitinka Leidime nustatytų sąlygų bei reikalavimų ir veiklos vykdytojas per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų;

64.2. vykdoma ūkinė veikla sustabdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017) nuostatomis;

64.3. kai veiklos vykdytojas nepateikia paraiškos Leidimui atnaujinti, kai jį privaloma atnaujinti 56 punkte nurodytais atvejais;

64.4. Leidimas buvo išduotas ar atnaujintas remiantis veiklos vykdytojo pateiktais melagingais duomenimis;

64.5. pavojingas atliekas tvarkanti įmonė aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais negauna licencijos pavojingoms atliekoms surinkti, saugoti, šalinti ir naudoti ar jei ši licencija buvo panaikinta arba jeigu įmonė surenka, saugo, naudoja, šalina pavojingas atliekas neturėdama pavojingų atliekų tvarkymo licencijos;

64.6. pavojingas atliekas tvarkanti įmonė, vadovaujantis aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinta Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 99-4466), nepateikė naujos arba pratęstos banko garantijos arba draudimo liudijimo (poliso);

64.7. to prašo Leidimo turėtojas.

XI. INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS IR VISUOMENĖS DALYVAVIMAS LEIDIMŲ IŠDAVIMO PROCESE 69. Visuomenės informavimą ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimą Leidimų išdavimo procese organizuoja RAAD.

70.1. kur ir kokiam ūkinės veiklos objektui (įrenginiui), kokiai ūkinei veiklai planuojama išduoti ar atnaujinti Leidimą;

70.2. kas yra veiklos vykdytojas;

70.3. kur ir kada galima susipažinti su šių Taisyklių 16, 17, 20 ir 22 punktuose nurodyta informacija;

70.4. institucijos, dalyvaujančios priimant sprendimą dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo, pavadinimas, kam ir iki kada teikti motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo.

XII. LEIDIMŲ DUOMENŲ BAZĖ IR INFORMACIJOS TEIKIMAS 77. RAAD registruoja gautas paraiškas bei išduotus, atnaujintus, koreguotus ar panaikintus Leidimus, tvarko Leidimų duomenų bazę ir atsako už joje kaupiamos informacijos patikimumą.

XIII. LEIDIMO SĄLYGŲ IR LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKOS LAIKYMOSI KONTROLĖ 83. RAAD vykdo Leidimuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų laikymosi kontrolę.

XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 87. Veiklos vykdytojas ar suinteresuota visuomenė gali apskųsti RAAD veiksmus ar neveikimą, susijusius su Leidimo išdavimu, atnaujinimu, koregavimu arba panaikinimu, teismui įstatymų nustatyta tvarka. ______________ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 1 priedas VEIKLOS RŪŠYS, PAGAL KURIAS NUSTATOMA, AR STACIONARIAM ŪKINĖS VEIKLOS OBJEKTUI REIKIA TURĖTI LEIDIMĄ PAGAL REIKALAVIMUS, NUMATYTUS ŠIO PRIEDO ĮRENGINIAMS 1. Energetikos pramonė 1.1. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

1.2. Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai.

1.3. Kokso krosnys.

1.4. Anglies dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai.

2.2. Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti, kurių pajėgumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą.

2.3. Juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai:

2.3.1. karšto valcavimo staklės, kurių pajėgumas didesnis kaip 20 tonų plieno per valandą;

2.3.2. kalvės, turinčios kūjus, kurių kiekvieno energija didesnė kaip 50 kilodžaulių ir kurių kaloringumas didesnis kaip 20 MW;

2.3.3. įrenginiai, skirti dengimui apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kurių įkrova didesnė kaip 2 tonos plieno per valandą.

2.4. Juodųjų metalų liejyklos, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

2.5. Įrenginiai:

2.5.1. neapdirbtiems spalvotiesiems metalams iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų gaminti naudojant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus;

2.5.2. spalvotiesiems metalams, įskaitant regeneruotus produktus (taurinimas, liejimas, ir kt.), lydyti, įskaitant legiravimą kai švino ir kadmio lydymo pajėgumas didesnis kaip 4 tonos per valandą, o visų kitų metalų – 20 tonų per valandą.

2.6. Įrenginiai, kurių dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m3, metalų ir plastinių medžiagų paviršiams apdoroti elektrolizės arba cheminiais procesais.

3.2. Įrenginiai asbestui ir produktams iš asbesto gaminti.

3.3. Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną gaminti.

3.4. Įrenginiai mineralinėms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

3.5. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m3.

4.1. Chemijos įrenginiai pagrindinėms organinėms cheminėms medžiagoms gaminti:

4.1.1. angliavandeniliams (linijiniams arba cikliniams; sotiesiems arba nesotiesiems, alifatiniams arba aromatiniams);

4.1.2. deguonies turintiems organiniams junginiams: alkoholiams, aldehidams, ketonams, karboksirūgštims, esteriams, acetatams, eteriams, peroksidams, epoksidinėms dervoms;

4.1.3. sieros turintiems organiniams junginiams;

4.1.4. azoto turintiems organiniams junginiams: aminams, amidams, nitrozo ir nitro junginiams arba nitratams, nitrilams, cianatams, izocianatams;

4.1.5. fosforo turintiems organiniams junginiams;

4.1.6. halogenintiems angliavandeniliams;

4.1.7. metalo organiniams junginiams;

4.1.8. bazinėms plastinėms medžiagoms (polimeriniam sintetiniam pluoštui ir pluoštui, turinčiam celiuliozės);

4.1.9. sintetiniam kaučiukui;

4.1.10. dažikliams ir pigmentams;

4.1.11. paviršinio aktyvumo agentams ir medžiagoms.

4.2. Chemijos įrenginiai pagrindinėms neorganinėms cheminėms medžiagoms gaminti:

4.2.1. dujoms – amoniakui, chlorui arba vandenilio chloridui, fluorui arba vandenilio fluoridui, anglies oksidams, sieros turintiems junginiams, azoto oksidams, vandeniliui, sieros dioksidui, karbonilo chloridui (fosgenui) ir kt.;

4.2.2. rūgštims – chromo rūgščiai, fluoro vandenilio rūgščiai, fosforo rūgščiai, azoto rūgščiai, druskos rūgščiai, sieros rūgščiai, oleumui, sulfitinėms rūgštims ir kt.;

4.2.3. bazėms – amonio hidroksidui, kalio hidroksidui, natrio hidroksidui ir kt.;

4.2.4. druskoms – amonio chloridui, kalio chloratui, kalio karbonatui, natrio karbonatui, perboratui, sidabro nitratui ir kt.;

4.2.5 ne metalams, metalo oksidams arba kitiems neorganiniams junginiams – kalcio karbidui, siliciui, silicio karbidui ir kt.

4.3. Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksinėms) gaminti.

4.4. Chemijos įrenginiai pagrindiniams augalų apsaugos produktams ir biocidams gaminti.

4.5. Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti naudojami cheminiai arba biologiniai būdai.

4.6. Chemijos įrenginiai sprogmenims gaminti.

5.1. įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną;

5.2. įrenginiai komunalinėms atliekoms deginti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą;

5.3. įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;

5.4. sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.

6.1.1. celiuliozė iš medienos arba kitų pluoštinių medžiagų;

6.1.2. popierius ir kartonas, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

6.2. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną.

6.3. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną.

6.4. Kailių ir odų rauginimo įmonės, kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną:

6.4.1. skerdyklos, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;

6.4.2. įmonės, kuriose apdorojamos ir perdirbamos maisto produktams gaminti skirtos:

6.4.2.1. gyvulinės žaliavos (išskyrus pieną), kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną, 6.4.2.2. augalinės žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis), 6.4.3. pieno apdorojimo ir perdirbimo įmonės, į kurias priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną (metinis vidurkis).

6.5. Gyvulių skeletų ir atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai, kurių darbo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.

6.6. Intensyvaus paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip:

6.6.1. 40 000 vietų paukščiams;

6.6.2. 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg);

6.6.3. 750 vietų paršavedėms.

6.7. Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus.

6.8. Įrenginiai, kuriuose gaminama anglis (perdegta anglis) arba elektrografitas deginimo arba grafitizacijos būdu. Pastabos:

2.1. 5 m3/per parą ir daugiau buities, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus);

2.2. nuotekų, kuriose yra pavojingų medžiagų, kurias pagal galiojančius teisės aktus galima išleisti tik turint Leidimą;

Ūkinės veiklos objektų leistinos taršos (toliau – LT) normatyvai nustatomi, įvertinus šių objektų projektinę dokumentaciją. Projektuojant statomus ar rekonstruojamus objektus, turi būti nustatomi tik didžiausios leistinos taršos (toliau – DLT) normatyvai, kurie nurodomi statinio projekto aplinkos apsaugos dalyje arba planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.

Didžiausia leistina su nuotekomis išleisti į aplinką tarša (DLT) – tai per laiko vienetą leidžiamas su nuotekomis išleisti teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal galiojančias nuotekų užterštumo normas ir leidžiamą išleisti nuotekų kiekį arba pagal nuotekų surinktuvo sklaidos galimybes.

Didžiausia leistina tarša (DLT) į aplinkos orą (leistinas taršos dydis) – per tam tikrą laiko tarpą iš taršos šaltinio ar šaltinių visumos išmetamų teršalų kiekis, dėl kurio atitinkamoje vietovėje, įvertinus kitų taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį bei ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, nebus viršijamos šių teršalų ribinės užterštumo vertės (didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK)).

Kai ūkinės veiklos objektų techninės galimybės nėra pakankamos (nėra nuotekų ar oro valymo įrenginių, valymo įrenginiai nepakankamo našumo ir pan.) DLT normatyvams pasiekti paraiškoje Leidimui gauti turi būti nurodytos konkrečios planuojamos taršos mažinimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. Tada konkrečiam aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimo laikotarpiui nustatomi laikinai leistinos taršos (toliau – LLT) normatyvai. Šiuo atveju Leidime turi būti nurodomi ir planuojami DLT normatyvai. Taip pat LLT normatyvai gali būti nustatomi valymo įrenginių remonto ar jų rekonstrukcijos laikotarpiui.

II. SU NUOTEKOMIS IŠLEIDŽIAMOS LEISTINOS TARŠOS (LT) NORMATYVŲ NUSTATYMAS 3. Leidime DLT normatyvai nustatomi toms teršiančioms medžiagoms, kurioms teisės aktuose nustatytos DLK ir/arba aplinkos kokybės normos, bei numatoma, kad iš objekto, kuriam išduodamas Leidimas, tokių medžiagų bus išleidžiama daugiau negu teisės aktuose nustatytas minimalus kiekis. Taip pat Leidime turi būti nustatomi DLT normatyvai toms medžiagoms, kurių kontrolė privaloma pagal tam tikrą ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Nustatant metinius bei paros DLT kiekius turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

3.1. negali būti viršijami teisės aktuose nustatyti minimalūs į aplinką išleidžiamų teršalų (nuotekų užterštumo) normatyvai (DLK). Atitikimas šiai sąlygai įvertinamas pagal formules: , t/m; (1) čia:

DLTm. – leidžiamas per metus išleisti teršalų kiekis;

Cnvid. – teisės aktuose nustatyta atitinkamos teršiančios medžiagos vidutinė metinė didžiausia leidžiama koncentracija (DLK), mg/l;

Qm. – planuojamas išleisti metinis nuotekų kiekis, m3/metus. = , t/d; (2) čia:

DLTd – leidžiamas per parą išleisti teršalų kiekis;

Cnmax – teisės aktuose nustatyta atitinkamos teršiančios medžiagos maksimali momentinė arba vidutinė paros DLK, mg/l;

Qd vid. – numatomas vidutinis paros nuotekų kiekis, m3/d;

3.2. tarša negali daryti neleistino poveikio aplinkai ir negali užkirsti kelio pasiekti gerą priimančių vandenų būklę (pvz., aplinkos kokybės normas). Atitikimas šiai sąlygai vertinamas tų teršiančių medžiagų išleidimui į aplinką ir tiems priimtuvams, kuriems toks reikalavimas nustatytas vandenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose;

3.3. DLT negali būti didesnė už taršą kuri gali būti pasiekiama tinkamai naudojant ūkinės veiklos objekte turimas aplinkosaugines priemones (pvz., be objektyvių priežasčių DLT negali viršyti objekto projekte arba įrenginio tiekėjo deklaruotus parametrus).

Nustatytas LLT normatyvas koreguojamas, sumažėjus išmetamų teršalų kiekiui (sumažėjus gamybos apimtims, pakeitus technologiją, pradėjus eksploatuoti naują valymo įrenginių grandį arba suintensyvinus jų darbą ir pan.). Jei išmetami teršalų kiekiai laikinai sumažėja dėl sumažėjusios trumpalaikės gamybos apimties, žaliavų stokos ar kitų priežasčių, tačiau, susidarius tam tikroms sąlygoms, gali būti pasiektas ankstesnis lygis, LLT normatyvo keisti nereikia. LLT didinti leidžiama tik tada, kai yra objektyvios priežastys (pvz., miestuose, prijungiant prie kanalizacijos sistemos naujus kvartalus ir pan.).

Nustačius, kad C(f.) > (C(max))^n, faktiškai per parą išleistas teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę: , t/d; (3) čia:

Cf. – tam tikros teršiančios medžiagos faktinė koncentracija, mg/l (kai naudojamas automatinis nuotekų bandinių semtuvas, imama vidutinė paros koncentracija);

Qdf. – faktinis per parą išleistų nuotekų kiekis, m3/d, nustatomas bandinių ėmimo dieną (jeigu nėra apskaitos, imamas Q d max).

Jeigu nustatoma faktinė koncentracija didesnė nei maksimali momentinė ir faktiškai per parą išleistas teršalų kiekis, t/d, apskaičiuotas pagal 3 formulę, viršija DLTd (LLTd), apskaičiuotą pagal 2 formulę, tai vertinama kaip pažeidimas.

9.1. LT ir LK normatyvai nuotekų išleidimui į gruntą (pagal teisės aktus nustatytą leistiną grunto apkrovą);

9.2. sąlyginiai LT normatyvai filtruotų nuotekų išleidimui į aplinką.

BDS7 – 7 mg O2/l; skendinčiųjų medžiagų – 15 mg/l; bendro azoto – 5 mg/l; bendro fosforo – 0,4 mg/l.

DLT apskaičiuojama:

DLT = , t/tvenkinių išleidimo laikotarpiui; (4) čia: q tv – vandens kiekis, m3, išleistas iš tvenkinio per jo išleidimo laikotarpį, skaičiuojamas pagal projektinius tvenkinių tūrius;

C – koncentracija, mg/l. DLT apskaičiuoti imama teršiančios medžiagos DLK, o faktinei taršai apskaičiuoti – faktinė išmatuota vidutinė teršiančios medžiagos koncentracija.

Analogiškai apskaičiuojamas ir faktinis išleistas teršalų kiekis, C apskaičiavus pagal laboratorinių tyrimų duomenis, be foninio į tvenkinius prileidžiamo vandens užterštumo.

T(fakt.) = , t/tvenkinių išleidimo laikotarpiui; (5) čia:

Qu – vandens kiekis, m3, tekantis surinktuvu tvenkinių išleidimo laikotarpiu, skaičiuojamas pagal surinktuvo (priešais išleistuvus iš tvenkinių) debito matavimus, tvenkinių išleidimo laikotarpiui; qtv. – vandens kiekis, m3, išleidžiamas iš tvenkinių grupės jų išleidimo laikotarpiu, skaičiuojamas pagal projektinius tvenkinių tūrius;

Cf. – foninė atitinkamos teršiančios medžiagos koncentracija surinktuve priešais išleistuvus iš tvenkinių, mg/l;

Cvid. – faktinė išmatuota vidutinė atitinkamos teršiančios medžiagos koncentracija surinktuve po paskutinio tvenkinio išleistuvo (ne žemiau kaip 500 m po paskutinio tvenkinio išleistuvo), mg/l.

Tais atvejais, kai vanduo iš žuvininkystės tvenkinių išteka ne tik jų išleidimo metu, bet ir esant užpildytiems tvenkiniams, ištekančio vandens užterštumas neturi viršyti aukščiau nurodytų koncentracijų, o DLT, apskaičiuota laikotarpiui iki tvenkinių išleidimo pradžios, pridedama prie DLT tvenkinių išleidimo laikotarpiu.

Žuvininkystės tvenkinių išleidimo metu turi būti imami išleidžiamo vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti. Mėginiai imami ne mažiau kaip iš trijų būdingiausių tvenkinių, kiekviename jų esant skirtingiems vandens lygiams: -pažemėjus tvenkinyje vandens lygiui apie 0,2 m; -pažemėjus tvenkinyje vandens lygiui iki tvenkinio sausinamojo tinklo sistemos; -baigiant išleisti vandenį iš sausinamojo tinklo sistemos.

Labiausiai užteršto vandens (purvo) išleidimo metu reikia imti vidutinius jo mėginius ir įvertinti šio išleisto užteršto vandens kiekį. Taip nustatytos teršiančių medžiagų koncentracijos taikomos ir iš kitų analogiškų tvenkinių išleidžiamos taršos lygiui nustatyti.

III. LEISTINOS TARŠOS Į APLINKOS ORĄ NORMATYVŲ NUSTATYMAS 19. Nustatant leistinos taršos (toliau – LT) į aplinkos orą normatyvus, atsižvelgiama į susijusių konvencijų, kitų tarptautinių dokumentų, nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

24.1. pagal aplinkos ministro nustatyta tvarka atliekamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo reikalavimus;

24.2. pagal aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ar, kai planuojant ūkinę veiklą neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, statinio projekto aplinkos apsaugos dalies duomenis;

24.3. pagal Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo (toliau – Prekybos tvarka) (Žin., 2004, Nr. 78-2764) bei Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plano reikalavimus;

24.4. iš tirpiklius naudojančių įrenginių – pagal 25-32 punktuose išdėstytus reikalavimus;

24.5. kitiems ūkinės veiklos objektams, kurių vykdoma ūkinė veikla susijusi su neigiamu poveikiu aplinkos orui ir atitinka šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nustatytus kriterijus ir sąlygas ar Taisyklių 7.3 punkto nuostatą bet kuriems netaikomi kiti šio punkto papunkčiai, pagal faktinius išmetamų teršalų kiekius.

26.1. pagal Tirpiklių tvarkos 2 priede nurodytai veiklos rūšiai nustatytas ribines vertes:

26.1.1. organizuotai išmetamų LOJ ribines vertes, perskaičiuotas į mg C/N m3;

26.1.2. neorganizuotai išmetamų LOJ ribines vertes, apskaičiuotas kaip procentinė dalis nuo įrenginyje sunaudoto tirpiklio kiekio;

26.1.3. bendras išmetamo LOJ kiekio ribines vertes, apskaičiuotas gramais (g) pagamintos produkcijos vienetui arba procentine dalimi nuo įrenginyje sunaudoto tirpiklio kiekio;

26.2. pagal ribines vertes, pateiktas Taršos mažinimo plane, parengtame vadovaujantis Tirpiklių tvarkos 3 priede nurodytais reikalavimais.

27.1. kai veiklos vykdytojas įgyvendina Taršos mažinimo plano reikalavimus, iki 2007 m. spalio 31d. turi būti užtikrinamas palaipsnis taršos mažinimas iki Tirpiklių tvarkoj e nustatyto siektino išmesti LOJ kiekio;

27.2. kai veiklos vykdytojas netaiko Taršos mažinimo plano, tuomet LOJ kiekiai, išmetami per bet kurią taršos lakiaisiais organiniais junginiais mažinimo įrangą sumontuotą po Tirpiklių tvarkos įsigaliojimo, turi atitikti minėtos Tirpiklių tvarkos 2 priede tai veiklai nurodytus reikalavimus;

27.3. kai tam tikra veikla negali būti vykdoma ribojančiomis sąlygomis, tai veiklai gali būti netaikomas Tirpiklių tvarkos 2 priede nurodytas LOJ išmetimo ribojimas, jeigu tokia galimybė numatyta Tirpiklių tvarkos 2 priede. Tokiu atveju turi būti laikomasi Tirpiklių tvarkos 3 priede (Taršos mažinimo planas) pateiktų reikalavimų arba taikomi geriausi prieinami gamybos būdai;

27.4. kai iš medžiagų ar preparatų į aplinkos orą išmetami LOJ, kurie pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką bei Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/472 (Žin., 2002, Nr. 81-3501), klasifikuojami kaip kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiški reprodukcijai, ir jiems priskiriamos (arba jie privalo būti pažymėti) rizikos frazės R45, R46, R49, R60, R61, ir kurių debitų suma yra lygi arba viršija 10 g/valandą – turi būti taikoma 2 mg/Nm3 LOJ ribinė vertė, apskaičiuojama kaip atskirų junginių masių suma;

27.5. kai į aplinkos orą išmetamų halogenintų LOJ, kuriems priskiriama rizikos frazė R40 ir taikomas ženklinimas R40, debitų suma yra lygi 100 g/valandą arba didesnė, turi būti taikoma 20 mg/Nm3 LOJ ribinė vertė, apskaičiuojama kaip atskirų junginių masių suma.

31.1. laikomasi 26.1 punkte nurodytų kiekvienai veiklai nustatytų reikalavimų dėl išmetamų LOJ ribinių verčių, o 27.4 bei 27.5 punktuose apibūdintoms medžiagoms – pagal tuose punktuose nustatytus reikalavimus;

31.2. užtikrinama, kad bendras išmetamų LOJ kiekis neviršys kiekio, kuris susidarytų taikant 31.1 punktą.

Pastaba. Kai sklypo planas yra labai „perkrautas“ informacija, tam, kad visa šiame punkte reikalaujama plane pateikti informacija būtų aiški ir suprantama, ją galima išdėstyti atskirame puslapyje. Tokiu atveju sklypo plane turi būti pažymimi tik taršos šaltinių numeriai, o atskirame puslapyje pateikiami tie patys taršos šaltinių numeriai ir šalia jų – visa kita šiame punkte reikalaujama plane pateikti informacija.

II. DIDŽIAUSIOS LEISTINOS TARŠOS SKAIČIUOTĖ 3. Didžiausios leidžiamos aplinkos taršos iš ŽDL dydžio apskaičiavimas atliekamas taip:

3.1. iš dirvožemio planų arba atlikus tyrimus nustatoma ŽDL dirvožemio sudėtis (dirvožemis priskiriamas prie sunkių (molis, priemolis) ar lengvų (smėlis, priesmėlis, durpžemis)dirvožemių);

3.2. nustatomas ŽDL plotas, kuriame bus vykdomas laistymas (iš bendro sklypo ploto turi būti eliminuojamos teritorijos, kuriose draudžiama tokia veikla, pvz., vandens telkinių sanitarinės apsaugos zonos);

3.3. nustatoma didžiausia leidžiama dirvožemio apkrova (kg/ha) teršalais (jeigu konkrečiai teritorijai nėra nustatyti griežtesni vandenų apsaugos reikalavimai, ŽDL apkrova teršalais negali viršyti teisės aktuose nustatytų minimalių normų, pvz., tręšimo normų (nustatant DLT biogeninėmis medžiagomis), taršos normų naudojant nuotekų valymo dumblą (nustatant DLT sunkiaisiais metalais) ir pan.);

3.4. didžiausia leidžiama aplinkos tarša (DLT) iš ŽDL nustatoma:

3.4.1. biogeninėms medžiagoms (N ir P): priklausomai nuo dirvožemio sudėties ir didžiausios leidžiamos dirvožemio apkrovos N ir P, pagal 1, 2, 3 ir 4 pav. pateiktus grafikus, nustatoma didžiausia leidžiama N ir P išsiplovimo norma (kg ha-1 met-1) („X“ ašyje atidedamas didžiausia leidžiama dirvožemio apkrova teršalais (pvz.: bendrojo azoto ne daugiau kaip 170 kg/ha; bendrojo fosforo – 40 kg/ha), nubrėžiama tiesė, lygiagreti „Y“ ašiai, iki susikirtimo su kreive, per susikirtimo tašką, brėžiant tiesę, lygiagrečią „X“ ašiai, iki „Y“ ašies, nustatoma didžiausia leidžiama išsiplovimo norma). Nustatyta didžiausia leidžiama išsiplovimo norma dauginama iš ŽDL ploto ir gaunama metinė DLT iš ŽDL (kg/metus);

3.4.2. kitoms vandens aplinkai pavojingoms medžiagoms: didžiausia leidžiama dirvožemio apkrova (kg/ha) teršalais dauginama iš ŽDL ploto ir gaunama metinė DLT iš ŽDL (kg/metus).

4.1. nustatomas faktinis vertinamo teršalo kiekis per metus ŽDL išlaistytose (planuojamose išlaistyti) atliekose/nuotekos (į ŽDL patekęs teršalo kiekis), (kg);

4.2. metinė ŽDL apkrova teršalais (kg ha-1 met.-1) apskaičiuojama dalijant į ŽDL patekusį teršalo kiekį iš ŽDL ploto;

4.3. faktinis į aplinką patekęs teršalų kiekis nustatomas:

4.3.1. biogeninėms medžiagoms (N ir P): priklausomai nuo dirvožemio sudėties ir faktinės dirvožemio apkrovos N ir P, pagal 1, 2, 3 ir 4 pav. pateiktus grafikus, nustatomas faktinis N ir P išsiplovimas ploto vienetui (kg ha-1 met.-1). Nustatytas faktinis išsiplovimas ploto vienetui dauginamas iš ŽDL ploto ir gaunama metinė tarša iš ŽDL (kg/metus);

4.3.2. kitoms vandens aplinkai pavojingoms medžiagoms: faktinis į ŽDL patekęs teršalo kiekis prilyginamas į aplinką patekusiam teršalo kiekiui (kg/metus).

2 pav. Bendrojo azoto išsiplovimo priklausomybė nuo įnešamo kiekio lengvuose dirvožemiuose.

3 pav. Bendrojo fosforo išsiplovimo priklausomybė nuo įnešamo kiekio sunkiuose dirvožemiuose.

4 pav. Bendrojo fosforo išsiplovimo priklausomybė nuo įnešamo kiekio lengvuose dirvožemiuose. ______________ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 4 priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA ________________________________________________________________________________ REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTAS PARAIŠKA TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMUI GAUTI □□□□□□□□□ (Objekto kodas) ________________________________________________________________________________ (Ūkinės veiklos objekto pavadinimas, adresas, telefonas) ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ (Veiklos vykdytojas, jo adresas, telefono, fakso Nr., el. pašto adresas) ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ (Kontaktinio asmens duomenys, telefono, fakso Nr., el. pašto adresas) SUDERINTA su___________________________________________________ savivaldybe ________________________________________________________________________________ (Atsakingo darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, data, parašas) A. V.

I. DUOMENYS APIE ĮRENGINĮ 1. Ūkinės veiklos objekto pavadinimas.

II. INFORMACIJA APIE ŪKINĘ VEIKLĄ 7. Ūkinės veiklos priskyrimas ūkinės veiklos rūšims, vadovaujantis Taisyklių 1 ir 2 priedais:

7.1. nurodomos visos ūkinės veiklos objekte vykdomos veiklos;

7.2. nurodoma, kuriai veiklos rūšiai ar rūšims pagal Taisyklių 1 priedą priskiriama ūkinė veikla;

7.3. kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka įrenginys priskiriamas prie įrenginių, kuriam eksploatuoti reikalinga gauti leidimą išmesti šiltnamio dujas, atskirai nurodoma, kuriai veiklos rūšiai ar rūšims priskiriama šiltnamio dujas išmetanti ūkinė veikla, pateikiami duomenys apie to įrenginio projektinį pajėgumą;

7.4. įrenginiams, kurių veikloje naudojamos tirpiklių turinčios medžiagos ir preparatai, pateikiama informacija pagal Taisyklių 16.6 punktą;

7.5. pateikiami duomenys apie įrenginio, kuriam prašoma Leidimo, projektinį pajėgumą.

8.1. pagrindinius gaminius;

8.2. trumpą pagrindinių procesų ir įrangos aprašymą, pateikiant informaciją apie atliktus ir planuojamus pakeitimus, įmonės modernizavimą;

8.3. naujų įrenginių įdiegimo ir veikimo pradžios planuojamą datą;

8.4. įprastinės veiklos valandas ir savaitės dienas;

8.5. informaciją apie mobilius taršos šaltinius.

Informacija, papildanti ūkinės veiklos aprašymą, pateikiama lentelėse.

1 lentelė. Gaminama produkcija.

Pavadinimas (asortimentas) Mato vnt., t, m3, vnt. ir kt./m.

Projektinis pajėgumas Pagaminta.... m.

Planuojama pagaminti..... m.

Planuojama pagaminti..... m.

1 2 3 4 5 6 Pastaba. Lentelė gali būti pratęsiama, kartojant 6 grafą.

2 lentelė. Naudojami mobilus taršos šaltiniai.

Pavadinimas Kiekis, vnt.

Sunaudojamo kuro kiekis, t/m.

Į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis CO NOx CnHm SO2 Kietosios dalelės 1 2 3 4 5 6 7 8 Autotransportas ………………m.

Automobiliai, naudojantys:

Lokomotyvo (variklio) tipas:

Aviacija ……………. m. ----- ----- Lėktuvo (variklio) tipas: ----- ----- Pakilimo–nusileidimo ciklų skaičius........................................ aerouoste ----- ----- Iš jų lėktuvų, priklausančių LR aviakompanijoms Jūrų transportas……………m.

Laivų tipas:

9.1. ūkinės veiklos valdymo struktūra (ūkinės veiklos valdymo organizacinė schema), aprašant, kaip bendroje veiklos valdymo sistemoje realizuojamas veiklos valdymas aplinkosauginiu aspektu (tiesiogiai už aplinkos apsaugą atsakingi asmenys, darbuotojų įsipareigojimai aplinkosaugos klausimais, nurodyti jų pareigybių aprašymuose ar ūkinės veiklos objekto vidaus taisyklėse, kitos organizacinės priemonės);

9.2. ūkinės veiklos aplinkosauginio valdymo nuostatos (strategija, jei ūkinės veiklos objektas tokią turi);

9.3. ūkinės veiklos aplinkosauginės priežiūros priemonės (techninės veiklos poveikio aplinkai kontrolės priemonės);

9.4. uždaviniai ateičiai ir planuojami veiksmai jiems įgyvendinti (nuorodos į gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo ar kitus, su aplinkosaugos veiksmingumo gerinimu susijusius planus).

10.1. institucijos, parengusios ūkinės veiklos objekto išvadas dėl projektavimo dokumentų, pavadinimas, pateiktų išvadų apžvalga bei pateikimo data (naujiems ūkinės veiklos objektams);

10.2. institucijos, atlikusios objekto, įrenginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV) (jei toks buvo) pavadinimas, aplinkos ministerijos ar RAAD išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV;

10.3. institucijos, išdavusios leidimą statybai, pavadinimas, leidimo išdavimo data (naujiems ūkinės veiklos objektams);

10.4. nuotekų valymo įmonė. Pavadinimas, adresas, telefonas, faksas ir elektroninio pašto adresas įmonės, kuri eksploatuoja nuotakyną (kai reikalinga);

10.5. pateikiami sutarčių tarp paraiškos teikėjo ir jo abonentų, besinaudojančių teikiamomis paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis, originalai ar jų patvirtinti nuorašai.

III. GAMYBOS PROCESAI 11. Detalus veiklos aprašymas:

11.1. aprašoma kiekviena vykdoma veikla, kurios metu susidaro ir į aplinką išmetami teršalai, ir visi taršos šaltiniai. Nurodoma, kokių procesų metu ir kokie teršalai susidaro. Pateikiama įrenginyje vykdomų technologinių procesų schema, nurodant įeinančius žaliavų, išeinančius nuotekų ar atliekų, bei išmetimų į orą srautus;

11.2. kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka įrenginys priskiriamas prie įrenginių, kuriam eksploatuoti reikalingas leidimas išmesti šiltnamio dujas, turi būti pateikta ir informacija, nurodyta Taisyklių 16.5 punkte.

Pateikiama informacija apie galiojantį avarijų prevencijos ir avarijų likvidavimo planą. Pateikiama nuoroda, kur planas saugomas.

Kiekvieno įrenginio, kuris atitinka ūkinės veiklos rūšių, nurodytų Taisyklių 1 priede, kriterijus, paraiškoje Leidimui gauti turi būti pateiktas ūkinės veiklos objekte naudojamų technologijų atitikimo technologijoms, aprašytoms Europos Sąjungos geriausiai prieinamų gamybos būdų (GPGB) informaciniuose dokumentuose, palyginamasis įvertinimas (3 lentelė). ES GPGB informaciniai dokumentai ir jų anotacijos pateikiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje (http://aaa.am.lt) bei Europos TIPK biuro Sevilijoje informacinėje duomenų bazėje adresu: http://eippcb.jrc.es.

Kiekvienu atveju, išduodant Leidimą, GPGB parametrų taikymas ir Leidimo sąlygos konkrečiam įrenginiui aptariamos su RAAD, remiantis informacija, surinkta pareiškėjo ir RAAD.

15.1. įvertinti, ar visa pareiškiama ūkinė veikla, ar tik jos dalis atitinka reikalavimus, nustatytus Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams. Vadovaujantis ES GPGB informaciniu dokumentu, GPGB taikymo konkrečioje veikloje reikalavimai aptariami su RAAD;

15.2. vadovaujantis GPGB reikalavimais, nustatyti, kokie šią ūkinę veiklą veiklą apibūdinantys parametrai (pvz., energijos sunaudojimas produkcijos vienetui pagaminti, teršalų kiekis nuotekose, tenkantis gaminamos produkcijos vienetui ir pan.) yra naudojami atitikimui GPGB įvertinti;

15.3. paraiškoje pateikiama ta informacija apie įrenginį, kuri leidžia nustatyti konkretaus įrenginio parametrus, analogiškus GPGB aprašyme nurodytiems parametrams;

15.4. įrenginio parametrams, kurių vertės neatitinka ES GPGB informaciniuose dokumentuose pateiktų su GPGB taikymu susijusių verčių, pagerinti rengiamas Aplinkosaugos veiksmų planas (4 lentelė);

15.5. paraiškoje pateikiamas pagrindinių alternatyvių technologijų, aprašytų ES GPGB informaciniuose dokumentuose, kurias galima įrenginyje įdiegti siekiant GPGB išmetimų/sąnaudų lygio, nustatyto šiuose dokumentuose taikant GPGB, aprašas, bei efektyviausios technologijos pasirinkimo išvados. Veiklos vykdytojas efektyviausiai technologijai įvertinti gali vadovautis ES GPGB informaciniu dokumentu „Poveikis aplinkos terpėms ir ekonominiai aspektai“;

15.6. įrenginio poveikiui aplinkai įvertinti turi būti nurodytos jo taršos šaltinių (oro tarša, nuotekos, atliekos ir kt.) charakteristikos, t. y. užpildytos 20, 21, 22, 32, 33, 35 arba kitos lentelės, jeigu atitinkamų duomenų reikalauja įrenginiui nustatyti GPGB reikalavimai;

15.7. jeigu priemonių, numatytų Aplinkosaugos veiksmų plane, įgyvendinimas turės įtakos konkretaus įrenginio taršos šaltinio charakteristikoms, nurodyti, kurių taršos šaltinių, kada ir kiek minėtos charakteristikos pasikeis. Šie duomenys reikalingi tam, kad galima būtų kontroliuoti įdiegtų priemonių efektyvumą.

3 lentelė. Įrenginio atitikimo GPGB palyginamasis įvertinimas.

Eil. Nr.

Poveikio aplinkai kategorija1 Nuoroda į ES GPGB informacinius dokumentus, anotacijas2 GPGB technologija Su GPGB taikymu susijusios vertės, vnt.

Atitikimas Pastabos 1 2 3 4 5 6 7 Pastabos:

1 – pažymima poveikio aplinkai kategorija – žaliavų/energijos sunaudojimas, vandens/išmetamų teršalų/nuotekų kiekis/produkcijos vnt., triukšmas ir vibracija ar kiti ES GPGB informaciniuose dokumentuose su GPGB taikymu susiję parametrai ir vertės;

2 – pateikiama nuoroda į ES GPGB informacinį dokumentą/anotaciją.

4 lentelė. Aplinkosaugos veiksmų planas.

Planas rengiamas Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams Taisyklėse nurodytomis sąlygomis.

Įrenginio pavadinimas (pildoma tik 1 priedo įrenginio atveju)_________________________ Parametras1 Vienetai2 Siekiamos ribinės vertės 3 (pagal GPGB) Esamos vertės 4 Veiksmai tikslui pasiekti 5 Laukiami rezultatai 6 Numatomi kaštai 7 Grafikas įgyvendinimui 1 2 3 4 5 6 7 8 1 – parametrai (pvz., energijos suvartojimas produkcijos vienetui, vandens suvartojimas, SO2, Cd ir/ar kt. teršalų išmetimas) bus apibrėžti ES GPGB informaciniuose dokumentuose ir suderinti su RAAD;

2 – nurodoma, kokiais vienetais matuojami GPGB parametrai (pvz., GJ/t produkto, m3/t ar m3/kg produkcijos ir pan.);

3 – siekiamos ribinės vertės atitinka sąnaudų arba teršalų išmetimų ribines vertes, taikant GPGB;

4 – esamos vertės – realus energijos, žaliavų ir kt. suvartojimas arba teršalų išmetimai iš esamų įrenginių, kurių veiklai veiklos vykdytojas siekia gauti Leidimą;

5 – trumpas veiksmų, techninių pakeitimų ar naujų technologijų įdiegimo, būtinų tikslui pasiekti, aprašymas. Detalus aprašymas gali būti pateikiamas prieduose;

6 – numatomas sąnaudų arba teršalų išmetimų sumažėjimas, sąlygotas planuojamų pakeitimų;

7 – turi būti nurodytas reikalingų investicijų dydis.

IV. GAMTOS IŠTEKLIŲ, ENERGIJOS IR KURO, ŽALIAVŲ IR PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBA IR VARTOJIMAS 16. Žaliavų ir papildomų medžiagų naudojimas ir saugojimas.

5 lentelė. Žaliavų ir papildomų medžiagų naudojimo planuojami kiekiai.

Eil. Nr.

Žaliavos arba medžiagos pavadinimas Vnt.

Dabar naudojama per ……. metus Planuojami naudoti kiekiai .............. m. .............. m. .............. m.

1 2 3 4 5 6 7 Pastaba. Lentelė gali būti pratęsiama, kartojant 7 grafą.

6 lentelė. Žaliavų ir papildomų medžiagų saugojimas.

Eil. Nr.

Žaliavos arba medžiagos pavadinimas 1 Transportavimo būdas Kiekis, saugomas vietoje, t Saugojimo būdas 2 1 2 3 4 5 Pastabos:

1 – informacija apie sunaudotą kurą ir degalus pateikiama 11 lentelėje;

2 – požeminės talpos, cisternos, statiniai, poveikio aplinkai riziką mažinantys betonu dengti kuro saugyklų plotai ir pan.

7 lentelė. Tirpiklių turinčių medžiagų ir preparatų naudojimas ir saugojimas.

Eil. Nr.

Tirpiklių turinčios medžiagos ir preparatai1 Planuojama naudoti įrenginiui priskirtoje veikloje Kiekis, saugomas vietoje Saugojimo būdas Pavadinimas Sudėtis Rizikos frazė Kiekis Matavimo vnt.

1 2 3 4 5 6 7 8 Pastaba. 1 – pildoma vadovaujantis Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 (Žin., 2002, Nr. 81-3501), bei atskirų medžiagų ar preparatų Saugos duomenų lapu.

8 lentelė. Kietųjų naudingųjų iškasenų gavyba ir pažeistų žemių rekultivavimas.

Metai Telkinio pavadinimas, jo vieta (adresas), naudojanti organizacija Naudingoji iškasena Žemės sklypas, skirtas karjerui įrengti (pagal projektą), ha Išžvalgyti ir aprobuoti ištekliai, tūkst. m3 (tūkst. t) Išteklių likutis............ m. sausio 1 d., tūkst. m3 (tūkst. t) Planuojama gavyba, tūkst. m3 (tūkst. t) Naudojimo (gavybos) limitas, tūkst. m3 (tūkst. t) Baigtas naudoti, bet nerekultivuotas plotas, ha Rekultivuotas plotas, ha Rekultivuotinas plotas, ha Numatomas rekultivuoti plotas, ha 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 9 lentelė. Naftos telkinių ištekliai ir eksploatacinių gręžinių sąrašas1.

Telkinio pavadinimas, jo vieta (adresas), naudojanti organizacija Išgaunami ištekliai Gręžinio nafta, tūkst. t išsiskyrusių dujų, tūkst. m3 Nr. gręžimo data gylis, m 1 2 3 4 5 6 Pastaba. 1 – į sąrašą įrašomi visi, iš jų ir užkonservuoti, gręžiniai, kuriose vykdoma bandomoji naftos eksploatacija ir pramoninė gavyba.

10 lentelė. Planuojama išgauti naftos.

Nuo ...................... m. ........................... d. Iki............................ m. ...................................... d.

Metai Telkinio pavadinimas Išteklių eksploatavimo pradžioje, arba likutis........ m. 01 01, tūkst. t Eksploatavimo būdas1 Gręžinio Susidarančių sūrimų kiekis, m3/m.

Planuojama išgauti naftos, tūkst. t/m.

Nr. našumas2, t/d galimas debitas2 t/d atskirai pagal gręžinius bendras 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Pastabos:

1 – eksploatavimo būdai:

2 – naftos kiekis;

3 – nurodomas planuojamas sūrimų panaudojimas.

Pateikiama informacija apie energijos gamybą, energijos vartojimą ir energijos nuostolius, sudarant energijos balansą ir nurodant energijos nuostolius atskiruose procesuose. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai energijos, sunaudojamos produkcijos vienetui pagaminti, kiekis yra atitikimo GPGB kriterijus. Detalumo lygis turi būti nustatytas, išsamiai išnagrinėjus kiekvieną atvejį ir suderinus su RAAD. Elektros energijos suvartojimas neturėtų būti perdaug išskaidytas atskiriems įrenginio padaliniams, o pateikiama informacija turėtų apibūdinti visą elektros suvartojimą atskiriems procesams arba procesų grupėms. Daugeliu atvejų nuostoliai tik įvertinami ar išvedamas tam tikro laiko periodo vidurkis.

11 lentelė. Kuro ir energijos vartojimas.

Energetiniai ir technologiniai ištekliai Matavimo vnt, t, m3, KWh ir kt.

Sunaudojimas1 …………. m.

Sunaudojimas2 ………. m.

Sunaudojimas2 ……….. m.

Apskaitos priemonės Išteklių gavimo šaltinis 1 2 3 4 5 6 7

1)

2)

1 – pateikiami paskutiniais metais ūkinėje veikloje naudojamų išteklių kiekiai;

2 – pateikiami numatomi naudoti išteklių kiekiai artimiausiems metams;

3 – jei naudojamų (pvz., deginimui) biokuro ar atliekų rūšių įvairovė labai didelė, pateikti bendrą kiekį, apjungiant į grupes.

12 lentelė. Energijos gamyba.

Energijos rūšis Pagaminta praėjusiais metais Planuojama pagaminti.......... m.

Planuojama pagaminti.............. m.

Planuojama pagaminti.............. m.

Planuojama pagaminti.............. m.

1 2 3 4 5 6 Elektros energija, kWh Šiluminė energija, kWh V. VANDENS PAĖMIMAS, VARTOJIMAS, TIEKIMAS 18. Prie paraiškos turi būti pridedama objekto/įrenginio schema/planas, kuriame būtų aiškiai pažymėti ir sunumeruoti vandens šaltiniai, vandens paėmimo vietos, vandens apskaitos įrenginiai. Taip pat turi būti pridedama informacija pagal šiame skyriuje pateiktas lenteles. Informacija pateikiama vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, vandens apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir atsižvelgiant į numatomus naudoti vandens šaltinius, vandens išgavimo būdus, vandens kiekius bei vandens naudojimo paskirtį:

13 lentelė. Duomenys apie paviršinį vandens telkinį, iš kurio numatoma imti vandenį, vandens ėmimo vietą bei įrenginį.

Kiekvienai vandens ėmimo vietai (vandenvietei) pildomas atskiras lentelės stulpelis.

Vandenvietės eilės Nr. 1 1 2 3 1 Vandens telkinio (upės, ežero, tvenkinio ir kt.) pavadinimas 2 Vandens telkinio kodas2 3 Upės baseino rajonas, baseinas, pabaseinis 4 95% tikimybės sausiausio mėnesio vidutinis debitas, m3/s (upėms) 5 Ežero, tvenkinio tūris, tūkst. m3 6 Vandens ėmimo vietos atstumas iki žiočių, km (upėms) 7 Vandens ėmimo vietos koordinatės 8 Vandens ėmimo įrenginių projektinis našumas, m3/h Pastabos:

1 – vandenvietės eilės numeris turi sutapti su numeriu, kuriuo aprašoma vandenvietė, pažymėta prie paraiškos pridedamoje objekto/įrenginio schemoje;

2 – pildoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 594 „Dėl Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriaus patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 107-3888) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 130 „Dėl Lietuvos Respublikos ežerų klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 34-1442).

14 lentelė. Duomenys apie planuojamas naudoti požeminio vandens vandenvietes.

Eil. Nr. 1 Vandenvietės Eksploataciniai gręžiniai Vandenvietės priklausomumas Pavadinimas Adresas Centro koordinatės (LKS’94) Pogrupis2 Kodas Žemės gelmių registre Nr. Žemės gelmių registre