| Europaius

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina gaires pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą iš Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje pagal 2007 m. metinę programą. Jis nustato paraiškų teikimo terminus ir finansavimo sąlygas.
Ką jis reguliuoja

Reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, siekiantiems gauti finansinę paramą iš Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje.
Europos pabėgėlių fondo lėšų investavimo kryptis ir veiklas.
Paraiškų teikimo terminus.
Europos pabėgėlių fondo programos finansavimą ir bendrojo finansavimo reikalavimus.
Kam jis skirtas

Juridiniams asmenims, teikiantiems projekto paraiškas paramai gauti.
Institucijoms, atsakingoms už Europos pabėgėlių fondo administravimą ir projektų priežiūrą.
Pagrindiniai punktai

Paraiškos Europos pabėgėlių fondui Lietuvoje gali būti teikiamos iki 2007 m. rugsėjo 3 d.
EPF lėšos investuojamos į priėmimo sąlygas, prieglobsčio procedūras, užsieniečių integraciją, savanorišką grįžimą ir techninę paramą.
2007 m. programai įgyvendinti numatyta skirti 2 885 431,69 Lt, iš kurių EPF lėšos sudaro 2 228 976,86 Lt, o bendrojo finansavimo lėšos – 656 454,83 Lt.
Didžiausia rekomenduojama suma pagal veiklos sritis, nurodytas Gairių 6.1 ir 6.2 punktuose, yra 1 mln. Lt (mažiausia – 100 000 Lt).
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
 Į S A K Y M A S
 DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĘ 2007 M. PROGRAMĄ PATVIRTINIMO
m. birželio 21 d. Nr. A1-169
 Vilnius
 Įgyvendindama Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinę 2007 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-107 (Žin., 2007, Nr. 47-1821):
Tvirtinu Gaires pareiškėjams pagal Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinę 2007 m. programą (pridedama).
Nustatau, kad Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje paraiškos gali būti teikiamos iki 2007 m. rugsėjo 3 d.
Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu ministerijos sekretorei Violetai Murauskaitei.
 SOCIALINĖS APSAUGOS
 IR DARBO MINISTRĖ                                                                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir 
 darbo ministro 2007 m. birželio 21 d. 
 įsakymu Nr. A1-169
 LIETUVOS RESPUBLIKOS 
 SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
 Kvietimo teikti paraiškas Nr. EPF/2007/3
 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS 
 „EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDAS“
 PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2007 M. BALANDŽIO 18 D. ĮSAKYMU Nr. A1-107 PATVIRTINTĄ EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĘ 2007 M. PROGRAMĄ
 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
Kvietimo teikti paraiškas Nr. EPF/2007/3 Europos pabėgėlių fondo gairės pareiškėjams (toliau vadinama – Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą iš Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje (toliau vadinama – EPF) pagal EPF Lietuvoje daugiametę (2005-2007 m.) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d. Nr. A1-110 (Žin., 2006, Nr. 45-1634) ir EPF Lietuvoje metinę 2007 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1- 107 (Žin., 2007, Nr. 47-1821).
Gairės parengtos, remiantis Europos Tarybos 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 2004/904/EB (toliau – Europos Tarybos sprendimas Nr. 2004/904/EB) dėl Europos pabėgėlių fondo 2005-2010 m. laikotarpiui įsteigimo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-107 patvirtinta EPF Lietuvoje metine 2007 m. programa (toliau vadinama – Programa).
EPF remiami projektai įgyvendinami naudojant ribotos trukmės paramos teikimo ir tiesioginio finansavimo skyrimo procedūras.
Šiose Gairėse vartojamos sąvokos:
 Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakinga už EPF administravimą ir palaikysianti ryšius su Europos Komisija bei įgyvendinanti kitas funkcijas, Europos Tarybos sprendimu Nr. 2004/904/EB priskirtas atsakingai institucijai.
 Bendrojo finansavimo lėšos – lėšos projektams, kuriems skirta EPF lėšų, bendrai finansuoti. Šios bendrojo finansavimo lėšos gali susidaryti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų kaip parama projektui, ir (arba) projekto vykdytojo įnešamų Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės (išskyrus kitus Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinės paramos šaltinius).
 EPF metinė programa – tam tikros srities veiklos rūšys, skirtos programai įgyvendinti per vienerius metus. EPF programa numato galimybę minėtas veiklos rūšis finansuoti iš EPF, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšų.
 Deleguota institucija – Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, atsakinga už priskirtos EPF programos projektų administravimą ir įgyvendinimo priežiūrą.
 Mokėjimo prašymas – projekto vykdytojo užpildytas (pagal atsakingos institucijos patvirtintą formą) dokumentas, teikiamas deleguotai institucijai kartu su dokumentais, įrodančiais projekto, dėl kurio sudaryta paramos sutartis, įgyvendinimo išlaidas.
 Kontroliuojančioji institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito skyrius, atsakingas už veiksmingo valdymo ir kontrolės sistemos veikimo patikrinimą.
 Parama projektui – pagal paramos sutartį projektui skiriamos EPF ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Parama projektui skiriama, nustačius paramos projektui skyrimo sąlygas, kurios kartu su ES ir nacionaliniais teisės aktais apibrėžia tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Parama projektui nustatoma kaip visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos arba jų dalis. Kai parama projektui neapima visų numatomų deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų, likusios tinkamų finansuoti išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti projekto vykdytojas.
 Paramos intensyvumas – teikiamos paramos ekvivalentas procentais, skaičiuojant nuo bendros paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų, priskiriamų tam tikrai kategorijai, sumos.
 Paramos sutartis – paramos projektams, įgyvendinantiems EPF programą, skyrimo sutartis.
 Pareiškėjas -juridinis asmuo, teikiantis projekto paraišką paramai gauti.
 Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, iš kurių galima spręsti, ar sukurtų rezultatų ekonominė ir socialinė nauda atitinka panaudotus išteklius.
 Projekto pajamos – vienas iš projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinių. Projekto pajamas sudaro pajamos, gautos įgyvendinant projektą ir per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos: vykdant projektą gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos, taip pat pajamos, gautos pardavus įgyvendinant projektą sukurtus rezultatus (pvz., metodikas, leidinius ir kt.). Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir (ar) jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje, įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones ir kt. Pajamos atitinkamai sumažina tinkamų finansuoti išlaidų sumą.
 Projekto paraiška – atsakingos institucijos patvirtintos formos juridinio asmens, siekiančio gauti paramą projektui, užpildytas dokumentas.
 Projekto vykdytojas – kiekvienoje EPF veikloje nurodytas juridinis asmuo, kuris, pateikęs projekto paraišką, gauna ar yra gavęs paramą projektui įgyvendinti.
 Projektų priežiūros komitetas – atsakingos institucijos sudaromas komitetas rekomendacijoms dėl siūlomų finansuoti projektų parengti.
 Tinkamos finansuoti išlaidos – visos projekto išlaidos, kurios patirtos neprieštaraujant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai.
 Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.
 II SKYRIUS. EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDAS IR JO PARAMA LIETUVAI 
 I SKIRSNIS. METINĖ 2007 M. PROGRAMA
Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinė 2007 m. programa (toliau – metinė programa) – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas, Europos Komisijos ir atsakingos institucijos patvirtintas strateginis šaliai skiriamų EPF investicijų planavimo dokumentas, skirtas 2007 metų programai įgyvendinti ir nustatantis EPF paramos investavimo kryptis bei veiklas, jų tikslus ir numatomus rezultatus.
Remiantis metine programa, EPF lėšos yra investuojamos į tam tikras veiklos sritis:
1. priėmimo sąlygas ir prieglobsčio procedūras;
2. užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integraciją;
3. savanorišką grįžimą;
4. techninę paramą (tik EPF paramą administruojančioms institucijoms).
 II SKIRSNIS. EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO REMIAMOS VEIKLOS SRITYS IR VEIKSMAI
Pagrindinis EPF tikslas – remti ir skatinti valstybių narių pastangas priimti pabėgėlius bei perkeltuosius asmenis ir atsakyti už jų priėmimo padarinius, atsižvelgiant į Europos Bendrijos teisės aktus šiais klausimais, bendrai finansuojant Europos Tarybos sprendime Nr. 2004/904/EB numatytus veiksmus.
EPF parama skiriama veiksmams, susijusiems su prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio procedūromis:
1. apgyvendinimo infrastruktūrai arba paslaugoms plėsti;
2. materialinei, psichologinei pagalbai ir medicininei priežiūrai teikti;
3. socialinei pagalbai, informacijai arba paramai, susijusiai su administraciniais formalumais, teikti;
4. teisinei pagalbai ir informavimui suprantama kalba;
5. švietimui, kalbos mokymui;
6. papildomoms paslaugoms, tokioms kaip vertimo paslaugos ir mokymas, skirtas pagerinti priėmimo sąlygas bei prieglobsčio suteikimo procedūrų veiksmingumą ir kokybę, teikti;
7. informacijai vietos bendruomenėms, kurios bendraus su priimamais asmenimis, teikti;
8. kita.
EPF parama skiriama veiksmams, susijusiems su prieglobsčio prašytojų integracija:
1. patarimams ir pagalbai tokiose srityse kaip aprūpinimas būstu, lėšos pragyvenimui, integracija į darbo rinką, medicinos priežiūra, psichologinė pagalba ir socialinė rūpyba;
2. veiksmams, sudarantiems sąlygas prieglobsčio prašytojams adaptuotis valstybės narės visuomenėje socialiniu ir kultūriniu požiūriu bei bendrai dalintis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis;
3. veiksmams, skatinantiems ilgalaikį ir tvarų bendradarbiavimą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime;
4. priemonėms, skirtoms švietimui, profesiniam mokymui, kvalifikacijoms ir diplomams pripažinti;
5. veiksmams, skirtiems skatinti asmenis naudotis savo teisėmis ir sudaryti šiems asmenims galimybes pasirūpinti savimi;
6. veiksmams, kurie skatina šių asmenų ir priimančiosios visuomenės naudingus kontaktus ir konstruktyvų dialogą, įskaitant veiksmus, skatinančius pagrindinių dalyvių, pavyzdžiui, plačiosios visuomenės, vietos valdžios institucijų, pabėgėlių asociacijų, savanorių grupių ir platesnės pilietinės visuomenės, dalyvavimą;
7. priemonėms, padedančioms šiems asmenims įgyti bendravimo įgūdžių, įskaitant kalbos mokymą;
8. veiksmams, kurie skatina tiek vienodas galimybes bendradarbiauti, tiek vienodas galimybes pasiekti rezultatus šiems asmenims tvarkant reikalus su viešosiomis institucijomis;
9. kita.
EPF parama skiriama veiksmams, susijusiems su asmenų, gavusių prieglobstį, savanorišku grįžimu į kilmės šalį:
1. informavimo ir konsultavimo paslaugoms, susijusioms su savanoriško grįžimo iniciatyvomis arba programomis;
2. informuoti apie padėtį šalyje arba kilmės regione ar ankstesnėje įprastinėje gyvenamojoje vietoje;
3. bendram arba profesiniam mokymui ir pagalbai reintegruojantis;
4. ES gyvenančių kilmės bendruomenių veiksmams, kuriais palengvinamas asmenų, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, savanoriškas grįžimas;
5. veiksmams, kuriais palengvinamas savanoriško grįžimo programų organizavimas ir įgyvendinimas;
6. veiksmams, kuriais užtikrinamos grįžimo paslaugos (pvz., tranzito, atvykimo pagalba, grįžimo dokumentų gavimas).
EPF parama taip pat skiriama lydimosioms priemonėms – informavimui ir viešinimui.
 III SKYRIUS. EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO PROGRAMA 
 III SKIRSNIS. EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO PROGRAMOS VEIKLOS SRITYS
Vadovaujantis Europos Tarybos sprendimu Nr. 2004/904/EB, EPF 2007 m. metinėje programoje yra trys veiklos sritys, kurios bus įgyvendinamos Lietuvoje (nurodyta šių Gairių 6.1, 6.2 ir 6.3 punktuose).
 IV SKIRSNIS. LĖŠOS EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO PROGRAMAI ĮGYVENDINTI
EPF 2007 m. programai įgyvendinti numatyta skirti 2 885 431,69 Lt, iš jų EPF lėšos sudaro 2 228 976,86 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 656 454,83 Lt.
EPF programos finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos (specialioji EPF programa, skirta EPF programai įgyvendinti (EPF lėšos) bei specialioji EPF programa, skirta EPF programai įgyvendinti (bendrojo finansavimo lėšos)) ir valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšos, kurias kaip nuosavas lėšas projektui bendrai finansuoti skiria valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (jei taikoma). Visi pareiškėjai projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, privalo bendrai finansuoti iš nuosavų lėšų, skirdami atitinkamą, ne mažesnį nei reikalaujama, finansinį indėlį.
Nuosavas lėšas (jei taikoma) pareiškėjas privalo nurodyti projekto paraiškos 10 lentelėje „Projekto finansavimo šaltiniai“ (Gairių priedas Nr. 1). Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs pateikiant paraišką (jei pareiškėjas ir (arba) partneris(-iai) yra biudžetinė įstaiga, paraiškoje nurodomo dydžio nuosavos lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) atitinkamų metų asignavimai). Pareiškėjas kartu su projekto paraiška turi pateikti įstaigos vadovo patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kurios biudžeto programos lėšų numatoma skirti projektui finansuoti.
Didžiausia rekomenduojama suma pagal EPF programos veiklų sritis, nurodytas šių Gairių 6.1 ir 6.2 punktuose, kurioms galima sudaryti paramos sutartis pagal šį kvietimą teikti paraiškas, yra 1 mln. Lt (mažiausia rekomenduojama suma – 100 000 Lt) pagal veiklos sritį, nurodytą šių Gairių 6.3 punkte, rekomenduojama didžiausia/mažiausia projekto suma -145 270,44 Lt.
Visi EPF programos projektai turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, paramos lėšos bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) iki 2008 m. gruodžio 31 d.
 IV SKYRIUS. REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS 
 V SKIRSNIS. BENDRIEJI PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI
Visi EPF programos projektai turi atitikti daugiametėje ir metinėje programose bei Europos Tarybos sprendime Nr. 2004/904/EB nustatytus bendruosius projektams keliamus reikalavimus. Projektai turi:
1. prisidėti prie EPF programos veiksmų įgyvendinimo;
2. atitikti bent vieną šių Gairių 6.1, 6.2 ir 6.3 punktuose išvardytų remiamų veiklos sričių.
Kiti projektų tinkamumo reikalavimai:
1. projekto trukmė: visi projektai turi būti įgyvendinti, projekto išlaidos faktiškai patirtos, paramos bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos (jeigu taikoma) išmokėtos iki 2008 m. gruodžio 31 d. Visi su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti iki šios datos;
2. projekto įgyvendinimo vieta: projektai pagal veiklos sritis, nurodytas šių Gairių 6.1 ir 6.2 punktuose, turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje, projektai pagal veiklos sritį, nurodytą šių Gairių 6.3 punkte, turi būti pradėti įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir (arba) tęsiami užsieniečio kilmės šalyje;
3. projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos iš ES struktūrinių fondų ar kitų Europos Bendrijų iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti. EPF programos projektai gali būti tęstiniai tai pačiai veiklai.
 VI SKIRSNIS. BENDRIEJI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI
EPF metinėje programoje ir Europos Tarybos sprendime Nr. 2004/904/EB yra nustatyti bendrieji projektų atrankos kriterijai, kuriais remiantis prioritetas bus teikiamas projektams:
1. daugiausiai prisidedantiems prie EPF metinės programos prioritetų ir tikslų pasiekimo;
1.1. prisideda prie priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų tobulinimo (jeigu taikoma;
1.2. padidina tikslinių grupių asmenų mokymosi/įsidarbinimo/integracijos į visuomenę galimybes ir gebėjimus (jeigu taikoma);
1.3. didina tikslinių grupių savanoriško grįžimo galimybes (jeigu taikoma);
2. pasižymintiems išlaidų efektyvumu, atsižvelgiant į su projektu susijusių asmenų skaičių;
3. diegiantiems novatoriškus metodus ir priemones pabėgėlių sistemai tobulinti;
4. numatantiems platų įvairių partnerių bendradarbiavimą (nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių, regioninių/vietos valdžios institucijų) ir jų finansinę paramą;
5. kuriuos įgyvendina pareiškėjai, turintys didesnę veiklos atitinkamoje srityje patirtį.
 VII SKIRSNIS. BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS
Kad galėtų gauti paramą, pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.
Pareiškėjui negali būti skiriama parama, jeigu:
1. jam yra iškelta bankroto byla, pradėta neteisminė bankroto procedūra arba jis yra likviduojamas;
2. jis yra neįvykdęs mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai);
3. jis paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinančią informaciją;
4. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo;
5. jis bandė gauti konfidencialią informaciją, daryti įtaką deleguotai institucijai arba jos paskirtiems vertintojams, atsakingai institucijai, projektų priežiūros komitetui ar atskiriems jo nariams tada, kai buvo vertinamos dabartinės ar ankstesnės projektų paraiškos arba vykdomas atrankos procesas.
Pareiškėjai gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse be partnerio (-ių) arba kartu su partneriu (-iais). Projekto partneriai gali būti juridiniai asmenys, kurių dalyvavimas įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais arba produktais yra aiškiai apibrėžtas projekto paraiškoje. Nepagrindus partnerių dalyvavimo tikslingumo, deleguota institucija vertinimo metu gali pasiūlyti atsisakyti partnerio.
Projekto partneriams taikomi tokie patys tinkamumo kriterijai kaip ir pareiškėjams.
Pareiškėjai ir projekto partneriai turi turėti pakankamų administracinių gebėjimų ir finansinių išteklių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą.
Visos su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos privalo būti perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84- 2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) ir deleguotos institucijos patvirtintomis pirkimų taisyklėmis. Jei pareiškėjas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra apibrėžiamas kaip perkančioji organizacija, su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos tūri būti perkamos vadovaujantis deleguotos institucijos patvirtintu pirkimų tvarkos aprašu. Tokie patys reikalavimai keliami ir projekto partneriams.
Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo gebėjimus, įgūdžius, patirtį įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus bei jo galimybes papildyti projektą reikalingais žmonių ir finansiniais ištekliais. Partnerio dalyvavimas projekte negali būti formalus, o turi būti aiškiai pagrįstas.
Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais sudaro jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartis turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos LI skyriuje jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris (-iai), jungdami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos.
1. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta:
1.1. jungtinės veiklos sutarties numeris ir pavadinimas, sudarymo data ir vieta;
1.2. jungtinės veiklos sutarties šalys (projekto vykdytojas ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys;
1.3. jungtinės veiklos sutarties tikslas.
2. Jungtinės veiklos sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota:
2.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai į projektą;
2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys;
2.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai, asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklas, jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra;
2.4. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į projekto vykdytojo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka;
2.5. kas bus atsakingas už bendrų partnerių reikalų tvarkymą ir koordinavimą įgyvendinant projektą;
2.6. kas bus atsakingas už bendro turto apsaugą, kokios bus partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam, kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto rezultatai;
2.7. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos sutartyje, arba šie dokumentai, projektui pasibaigus, turi būti perduoti projekto vykdytojui;
2.8. jungtinės veiklos sutarties galiojimo, jos nutraukimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka. Bendrieji reikalavimai:
2.8.1. jungtinės veiklos sutartis nutraukiama:
2.8.1.1. projekto vykdytojui vienašališkai atsisakius paramos sutarties, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba jei grąžinamos sumokėtos paramos lėšos;
2.8.1.2. atsakingai institucijai priėmus sprendimą nutraukti paramos sutartį ir apie tai pranešus projekto vykdytojui;
2.8.2. jungtinės veiklos sutartis keičiama:
2.8.2.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems šioje jungtinės veiklos sutartyje;
2.8.2.2. projekto vykdytojui pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) deleguotai institucijai bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes;
2.8.3. projekto vykdytojas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki šios jungtinės veiklos sutarties keitimo apie tai raštu praneša deleguotai institucijai.
3. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nustatyti:
3.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
3.2. jungtinės veiklos sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kaip projekto vykdytojas ketina informuoti partnerius apie deleguotos institucijos ir atsakingos institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su projekto vykdytojo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos projekto vykdytoją apie projekto pažangą ir kita;
3.3. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimą: viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas turi būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai ir kita;
3.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką.
4. Jungtinės veiklos sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos sutarties dalyvių adresai ir rekvizitai bei projekto vykdytojo ir partnerių organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų parašai ir antspaudai.
 V SKYRIUS. EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS:
 REMIAMOS VEIKLOS SRITYS, TINKAMI PAREIŠKĖJAI IR PROJEKTO PARTNERIAI, FINANSAVIMO DYDIS
 VIII SKIRSNIS. PRIĖMIMO SĄLYGOS IR PRIEGLOBSČIO PROCEDŪROS
Pagal veiklos sritį „Priėmimo sąlygos ir prieglobsčio procedūros“ bus įgyvendinami veiksmai, apibrėžti šių Gairių 8 punkte.
Tikslinės grupės:
1. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pateikė prašymus suteikti bet kokios formos apsaugą;
2. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurių teisė į laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje yra nustatinėjama.
Tinkami pareiškėjai ir partneriai – viešieji juridiniai asmenys, registruoti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje, arba viešieji juridiniai asmenys, kurių registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.
Kiti reikalavimai pareiškėjams ir partneriams yra nurodyti šių Gairių 21-28 punktuose.
Paramos intensyvumas ir dydis:
1. numatoma, kad bendra suma, skiriama šiai veiklos sričiai įgyvendinti, yra 1 237 540,87 Lt (75 proc. EPF lėšos – 928 155,66 Lt ir 25 proc. bendrasis finansavimas – 309 385,21 Lt). Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į kiekvieno konkretaus kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp 38.1 ir 43.1 punktuose nurodytų veiklos sričių. Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 proc, tačiau prioritetas bus teikiamas projektams, kurie bus finansuojami ir iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, iš pareiškėjo, projekto partnerio lėšų);
2. rekomenduojamas maksimalus projekto finansavimo dydis – 1 mln. Lt;
3. rekomenduojamas minimalus projekto finansavimo dydis – 100 000 Lt.
 IX SKIRSNIS. UŽSIENIEČIŲ, GAVUSIŲ PRIEGLOBSTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOJE, INTEGRACIJA
Pagal veiklos sritį „Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracija“ bus įgyvendinami veiksmai, apibrėžti šių Gairių 9 punkte.
Tikslinės grupės:
1. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole, ir kuriems leidžiama kaip pabėgėliams gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus;
3. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi laikina apsauga Lietuvos Respublikoje.
Tinkami pareiškėjai ir partneriai: viešieji juridiniai asmenys, registruoti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje, arba viešieji juridiniai asmenys, kurių registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.
Kiti reikalavimai pareiškėjams ir partneriams yra nurodyti šių Gairių 21-28 punktuose.
Paramos intensyvumas ir dydis:
1. numatoma, kad bendra suma, skiriama šiai veiklos sričiai įgyvendinti, yra 1 243 008 Lt (75 proc. EPF lėšos – 932 256 Lt ir 25 proc. bendrasis finansavimas – 310 752 Lt). Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į kiekvieno konkretaus kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp 33.1 ir 43.1 punktuose nurodytų veiklos sričių. Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 proc, tačiau prioritetas bus teikiamas projektams, kurie bus finansuojami ir iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, iš pareiškėjo, projekto partnerio lėšų);
2. rekomenduojamas maksimalus projekto finansavimo dydis – 1 mln. Lt;
3. rekomenduojamas minimalus projekto finansavimo dydis – 100 000 Lt.
 X SKIRSNIS. SAVANORIŠKAS GRĮŽIMAS
Pagal veiklos sritį „Savanoriškas grįžimas“ bus įgyvendinami veiksmai, apibrėžti šių Gairių 10 punkte.
Tikslinės grupės:
1. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole, ir kuriems leidžiama kaip pabėgėliams gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus;
3. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi laikina apsauga Lietuvos Respublikoje;
4. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pateikė prašymus suteikti bet kokios formos apsaugą.
Tinkami pareiškėjai ir partneriai: viešieji juridiniai asmenys, registruoti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje, arba viešieji juridiniai asmenys, kurių registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.
Kiti reikalavimai pareiškėjams ir partneriams yra nurodyti šių Gairių 21-28 punktuose.
Paramos intensyvumas ir dydis:
1. numatoma, kad bendra suma, skiriama šiai veiklos sričiai įgyvendinti, yra 145 270,44 Lt (75 proc. EPF lėšos – 108 952,82 Lt ir 25 proc bendrasis finansavimas – 36 317,62 Lt). Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į kiekvieno konkretaus kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp 33.1 ir 38.1 punktuose nurodytų veiklos sričių. Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 proc., tačiau prioritetas bus teikiamas projektams, kurie bus finansuojami ir iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, iš pareiškėjo, projekto partnerio lėšų ar pan.);
2. rekomenduojamas maksimalus ir minimalus projekto finansavimo dydis – 145 270,44 Lt.
 VI SKYRIUS. PROJEKTO IŠLAIDOS
 XI SKIRSNIS. BENDROS PROJEKTO IŠLAIDŲ TINKAMUMO TAISYKLĖS
Pagrindinės išlaidų tinkamumo kategorijos yra išsamiai apibrėžtos Europos Komisijos sprendime Nr. 2006/399/EB, kuris nustato išsamias Europos Tarybos sprendimo Nr. 2004/904/EB nuostatų dėl išlaidų tinkamumo, valstybėms narėms įgyvendinant iš EPF bendrai finansuojamus veiksmus, įgyvendinimo taisykles (toliau – Taisyklės).
Paraiškoje turi būti nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (EPF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir projekto partnerio (-ių) indėliui. Tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti gero finansų valdymo principus išlaidų efektyvumo atžvilgiu ir turi būti:
1. būtinos projektui įgyvendinti ir numatytos paramos sutartyje. Projekto išlaidų būtinumas nustatomas pagal bendrą jų planą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklos planą. Projekto išlaidų dydis turi būti planuojamas atsižvelgiant į vidutinį kainų augimą ir valiutų riziką. Galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą projekto vykdytojai teikia deleguotai institucijai kartu su galutiniu mokėjimo prašymu ir audito išvada bei audito ataskaita ne vėliau kaip per 30 dienų po projekto įgyvendinimo pabaigos, nustatytos paramos sutartyje;
2. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ar jo partnerių apskaitoje bei pagrįstos išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis kopijomis (jeigu tai viešieji pirkimai – prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sąskaitos, pateiktos projekto vykdytojui), kurių išrašymo data negali būti vėlesnė nei 2008 m. gruodžio 31 d.
Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktus.
 XII SKIRSNIS. TINKAMOS IŠLAIDOS
Tiesioginių išlaidų tinkamumas finansuoti apibrėžiamas ir pagal išlaidų kategorijas.
Žmonių išteklių išlaidos:
1. Administracija/pagalbinis personalas. Projekto vykdytojo ir (ar) partnerių darbuotojams, netiesiogiai padedantiems techniniams darbuotojams vykdyti projekto veiklas, t. y. administruojantiems projektą visą numatytą laikotarpį, planuojamas priskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestis už darbo laiką, dirbtą administruojant projektą pagal darbo sutartis. Administracinis personalas – projekto vadovas (koordinatorius), finansininkas ir pan. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien tik projekto veikloje, tai tinkamos projekto išlaidos gali būti tik užmokestis už tą laiką, kuris buvo skirtas projekto administracinėms veikloms atlikti. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: apskaičiuotas darbo užmokestis, darbdavio mokamos įmokos (socialinio draudimo įmokos, garantinio fondo įmokos). Atskirose biudžeto eilutėse išvardijamos pareigybės. Apskaičiuojant atostogų rezervą, turi būti atsižvelgta į konkretaus asmens planuojamą projekte dirbti laiką. Planuojami darbuotojų darbo laiko įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais).
2. Techninis personalas. Personalo, tiesiogiai vykdančio projekto veiklas, dirbančio pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio sąnaudos už laiką, dirbtą įgyvendinant projektą. Projektą įgyvendinantis (techninis) personalas – projekto vykdytojo ir jo partnerių darbuotojai (pvz.: mokytojai, dėstytojai). Jei darbuotojas dalyvauja ne vien projekto veikloje, tinkamas projekto išlaidas sudaro darbo užmokestis už tą laiką, kuris buvo skirtas projekto veikloms atlikti. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančio personalo darbo užmokestis už papildomą darbo laiką, skirtą išimtinai projektui įgyvendinti, yra tinkamos projekto išlaidos. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: apskaičiuotas darbo užmokestis, darbdavio mokamos įmokos (socialinio draudimo įmokos, įmokos į Garantinį fondą, atostogų rezervas, ligos pašalpa; jeigu projekto vykdytojo ir (ar) partnerio darbuotojai samdomi ne pagal darbo sutartis ar savanoriškų darbų atlikimo sutartis – tai išlaidos parodomos 1.4. biudžeto eilutėje.
3. Personalo mokymas. Projekto personalo (administracijos ir techninio personalo) dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurios yra būtinos įgyvendinant projektą, bei dalyvavimo mokymuose išlaidos.
4. Personalo kelionių išlaidos. Projekto vykdytojo ir (ar) partnerių darbuotojų vietinių/tarptautinių kelionių, susijusių su projektu, išlaidos bei dienpinigiai. Tinkamos yra su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės bilietų (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi) faktiškai patirtos išlaidos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, keliaujant lėktuvu, autobusu ar traukiniu, turi būti pasirinktas ekonomiškiausias kelionės būdas. Tokiu atveju, kai naudojamasi nuosavu automobiliu, išlaidos gali būti kompensuojamos tik pagal viešojo transporto tarifus. Kelionės lėktuvu išlaidos pripažįstamos tinkamomis, jei kelionė (į abi puses) viršija 800 km ribą arba geografinis atstumas patvirtina kelionės lėktuvu būtinumą/pasirinkimą. Dienpinigių bei apgyvendinimo faktiškai patirtos išlaidos pripažįstamos tinkamomis pagal pateiktus dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas. Projekto reikmėms nuomojant transportą – jo nuomos išlaidos, kuro, eksploatacinės išlaidos. Biudžeto pagrindimo lentelėje ši biudžeto eilutė detalizuojama: nuoma, kuras, dienpinigiai, eksploatacinės išlaidos.
5. Paslaugų pirkimas. Išlaidos už rangovų, subrangovų (tik išskirtiniais atvejais) suteikiamas paslaugas, samdomiems Lietuvos ar užsienio dėstytojams, konsultantams, ekspertams ir panašiai pripažįstamos tinkamomis, jei atitinka vidutinius rinkos įkainius. Paslaugų pirkimas, kurį atlieka projekto vykdytojas ir (ar) jo partneris (-iai), turi būti vykdomas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka bei deleguotos institucijos parengtomis viešųjų pirkimų taisyklėmis. Jeigu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą projekto vykdytojas arba jo partneris (-iai), atliekantys pirkimus, nėra perkančioji organizacija, būtina vadovautis deleguotos institucijos patvirtinta pirkimų tvarka.
6. Kita. Kitos būtinos projekto personalo išlaidos, kurios nebuvo numatytos kitose žmonių išteklių išlaidų eilutėse ir yra būtinos įgyvendinant projektą.
Projekto dalyvių išlaidos. Projekto dalyviai – tai asmenys, priklausantys projekto tikslinei grupei bei esantys projekto veiklos objektas. Dalyviais nelaikomas projektą įgyvendinantis personalas (pvz., projekto veiklai įgyvendinti samdomi mokytojai, konsultantai bei kiti konsultuojantys ar vadovaujantys asmenys, įskaitant projekto vadovą ar vadybininką). Asmenys, kurie dalyvauja tik trumpalaikiuose informaciniuose ar kituose panašaus pobūdžio renginiuose (pvz., informaciniuose seminaruose, informacijos dienose), taip pat nėra priskiriami prie projekto dalyvių. Tačiau, jeigu pagrindinė projekto veikla yra trumpalaikių mokymų organizavimas (pvz., vienos dienos mokymų kursai) arba panaši veikla, neturinti pavienio renginio pobūdžio, į ją įtraukti asmenys laikomi projekto dalyviais.
1. Dirbančiųjų darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto dalyvių darbo užmokesčio sąnaudos, įskaitant darbdavio mokamas įmokas (soc. draudimo įmokos bei įmokos į garantinį fondą), kurios mokamos dalyvių darbdaviams (projekto vykdytojui ir (ar) partneriams) kaip kompensacija už dalyvių projekte dirbtas dienas. Biudžeto pagrindimo lentelėje nurodoma: laikotarpis, už kurį bus kompensuojamas darbo užmokestis, dalyvių skaičius, kompensuojamo darbo užmokesčio dydžiai.
2. Mokymo stipendijos. Mokymo stipendijos yra tinkamos projekto išlaidos, jei dalyvis neturi su darbo santykiais susijusių pajamų. Mokymo stipendijas gali mokėti biudžetinės mokymo įstaigos bei pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, jei stipendijų mokėjimas yra numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Jei projekto dalyvis (studentas) dalyvauja mokymuose, kuriuos organizuoja projekto vykdytojas ar partneris, ir jis toje įstaigoje gauna mokymosi stipendiją, tai projekto vykdytojui iš paramos lėšų būtų kompensuojama išmokėta stipendija, kaip kompensacija už tas dienas, kurias studentas praleidžia mokymuose. Biudžeto pagrindimo lentelėje ši biudžeto eilutė detalizuojama (nurodomas laikotarpis, kada bus mokama stipendija, studentų skaičius, stipendijos dydis ir pan.). Mokymo stipendijos mokamos dalyviui, dalyvaujančiam projekto veikloje, ir jos dydis negali viršyti išlaidų sumos, kurią nustato Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto dalyviai, dalyvaujantys projekto veiklose ir gaunantys mokymosi stipendijas, finansuojamas iš EPF programos, negali gauti jokių kitų mokymosi stipendijų.
3. Dalyvių išlaikymo išlaidos. Tinkamos yra su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės bilietų (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi), apgyvendinimo bei maitinimo faktiškai patirtos išlaidos pagal pateiktus dokumentus.
4. Dalyvių kelionių išlaidos. Dalyvių kelionės į mokymo vietą ir atgal išlaidos. Kompensuojamos tik ekonominės klasės bilietų išlaidos. Biudžeto pagrindimo lentelėje ši biudžeto eilutė detalizuojama (nurodomas dalyvių skaičius, kelionių skaičius, vienam dalyviui tenkanti išlaidų suma ir bendra suma). Jei dalyviai vežami projekto vykdytojo ar partnerių nuosavu transportu, biudžeto pagrindimo lentelėje ši biudžeto eilutė detalizuojama: kuras, eksploatacinės išlaidos.
5. Dalyvių apgyvendinimo išlaidos. Biudžeto pagrindimo lentelėje ši biudžeto eilutė detalizuojama: nurodomas dalyvių skaičius, apgyvendinimo išlaidos, išlaidos, tenkančios vienam dalyviui, ir bendra suma.
6. Dalyvių maitinimo išlaidos. Maitinimo išlaidos arba dienpinigiai (jei mokami dienpinigiai, maitinimo išlaidos papildomai nekompensuojamos). Biudžeto pagrindimo lentelėje ši biudžeto eilutė detalizuojama: nurodomas dalyvių skaičius, maitinimo išlaidos, tenkančios vienam dalyviui, ir bendra suma.
7. Kita (vaikų ir kt. priklausomų šeimos narių priežiūra, užimtumo rėmimas, kt.). Kitos būtinos dalyvių išlaidos, nenurodytos kitose biudžeto kategorijos eilutėse. Pavyzdžiui, projekto dalyvių dalyvavimo užimtumo rėmimo programose (Užimtumo fondo remiami darbai, viešieji darbai, darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimas) išlaidos. Šios išlaidos gali būti kompensuojamos tik įgyvendinant projektą, jei yra išlaidas patvirtinantys dokumentai. Šios išlaidos detaliai išvardijamos biudžete. Jų būtinumas pagrindžiamas biudžeto pagrindimo lentelėje.
Kitos išlaidos, susijusios su paramos sutarties sąlygų įgyvendinimu:
1. biuro prekės. Išlaidos biuro įrangai, smulkiam inventoriui, kanceliarinėms prekėms laikomos netiesioginėmis išlaidomis, jei skirtos projektą administruojančių ir vykdančių asmenų reikmėms (žr. 51 punktas):
1.1. kanceliarinės prekės. Išlaidos su projekto tikslinės grupės reikmėmis susijusiems pirkiniams, kurie pagal įstaigos, institucijos ar organizacijos taikomą apskaitos tvarką nėra laikomi ilgalaikiu turtu bei yra būtini projektui įgyvendinti ir kurie tiesiogiai susiję su projekto tikslų įgyvendinimu, pvz., popierius, segtuvai, rašikliai, pieštukai, trintukai ir pan.;
1.2. smulki biuro įranga. Išlaidos su projekto tikslinės grupės reikmėmis susijusiems pirkiniams, kurie pagal įstaigos, institucijos ar organizacijos taikomą apskaitos tvarką nėra laikomi ilgalaikiu turtu bei yra būtini projektui įgyvendinti ir kurie tiesiogiai susiję su projekto tikslų įgyvendinimu, pvz., dokumentų naikinimo aparatas, spausdintuvas (jo eksploatacijos medžiagos) ir pan.;
1.3. smulkus inventorius. Išlaidos su projekto tikslinės grupės reikmėmis susijusiems pirkiniams, kurie pagal įstaigos, institucijos ar organizacijos taikomą apskaitos tvarką nėra laikomi ilgalaikiu turtu bei yra būtini projektui įgyvendinti ir kurie tiesiogiai susiję su projekto tikslų įgyvendinimu, pvz., stalas, kėdė, lentynos, šviestuvas ir pan.;
2. ilgalaikis turtas:
2.1. patalpų rekonstrukcijos/remonto darbai. Tinkamos (100 proc.) yra projektui įgyvendinti reikalingų patalpų rekonstrukcijos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto tikslų ir veiklų įgyvendinimu bei priskiriamos projekto įgyvendinimo laikotarpiui, jei: nekilnojamasis turtas naudojamas projekto įgyvendinimo tikslais mažiausiai penkerius metus po projekto užbaigimo iki to laiko, kai Europos Komisija suteikia leidimą naudoti įgytą nekilnojamąjį turtą kitais tikslais; nekilnojamasis turtas nenaudojamas jokiam kitam tikslui, išskyrus projektui įgyvendinti;
2.2. nekilnojamojo turto pirkimas ir nuoma (pastatų). Tinkamos yra projektui įgyvendinti reikalingo nekilnojamojo turto pirkimo ir nuomos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto tikslų ir veiklų įgyvendinimu bei priskiriamos projekto įgyvendinimo laikotarpiui, jei: išlaidos atitinka rinkos kainas (gautas nepriklausomo kvalifikuoto vertintojo išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad pirkinio kaina nėra didesnė už vertę rinkoje) ir pagrįstos realiais projekto poreikiais; nekilnojamajam turtui per pastaruosius 10 metų nebuvo skirta nacionalinė arba Europos Bendrijos parama, dėl kurios, EPF bendrai finansuojant pirkinį, lėšos būtų skiriamos du kartus; nupirktas nekilnojamasis turtas naudojamas projekto įgyvendinimo tikslais mažiausiai penkerius metus po projekto užbaigimo iki to laiko, kai Europos Komisija suteikia leidimą naudoti įgytą nekilnojamąjį turtą kitais tikslais; nekilnojamasis turtas nenaudojamas jokiam kitam tikslui, išskyrus projektui įgyvendinti;
2.3. ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas. Projektui vykdyti reikalingos kompiuterinės technikos, programinės įrangos, baldų, seminarams reikalingos įrangos ir kt. ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos. Ilgalaikio turto išlaidos išskaidomos pagal ekonominės klasifikacijos eilutes. Detaliajame projekto biudžete ši eilutė detalizuojama, nurodant skirtingo tipo įrangą (prekę), vieneto kainą ir kiekį, (kompiuterinė įranga ir programinė įranga parodoma atskirose eilutėse). Nusidėvėjimo išlaidos turi būti apskaičiuotos pagal įprastinę organizacijos apskaitos metodiką;
2.4. žemės pirkimas. Žemės, tiesiogiai susijusios su projekto veikla, pirkimo išlaidos yra tinkamos, jeigu skirtos išlaidos sudaro santykinai nedidelę projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalį (ne daugiau kaip 10 proc. visų projekto išlaidų), atitinka rinkos kainas (gauta pažyma iš nepriklausomo kvalifikuoto vertintojo, patvirtinanti, kad pirkinio kaina neviršija rinkos vertės) ir pagrįstos realiais projekto poreikiais bei susijusios su projekto įgyvendinimo tikslais;
3. biuro išlaikymas. Biuro išlaikymo išlaidoms priskiriama: patalpų nuoma, komunalinės paslaugos (šildymas, dujos, vanduo ir pan.), valymo paslaugos, telekomunikacijų paslaugos ir pan. Visos šios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto tikslinės grupės reikmėmis. Pavyzdžiui, projekto tikslinės grupės reikmėms priskiriamas vienas ar keli telefono numeriai. Kai kurios iš šių išlaidų gali būti susijusios ne tik su projekto tiksline grupe, bet ir su bendra organizacijos veikla, todėl negalima nurodyti viso pastato (jeigu jis ne visas naudojamas projektui vykdyti) nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų. Tokiu atveju šios išlaidos bus tinkamos, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projekto tiksline grupe, t. y. apskaičiuojama proporcingai projekto tikslinės grupės reikmėms naudojamų patalpų plotui. Metodiką, kaip apskaičiuoti dalį išlaidų, kurios bus įtrauktos į projekto biudžeto išlaidas, pasirenka projekto vykdytojas. Ši metodika turi būti patvirtinta projekto vykdytojo vadovo įsakymu ir pateikta deleguotai institucijai. Į projekto vykdytojo apskaitą traukiama visa nuomos suma (apmokėta visa suma), tačiau tinkamos patalpų išlaidos bus tos, kurios susijusios su projekto tikslinės grupės reikmėmis. Apskaičiuojant šias išlaidas, svarbu atsižvelgti ir į projekto/veiklos laikotarpio ribas. Projekto vykdytojo nuosavų patalpų nuomos išlaidos nėra tinkamos išlaidos. Biudžeto pagrindimo lentelėje ši eilutė detalizuojama. Biuro išlaikymo išlaidos, skirtos projektą administruojančių ir vykdančių asmenų reikmėms, laikomos netiesioginėmis išlaidomis (žr. 51 punktą);
4. konferencijos, seminarai. Patalpų ir konferencijoms, seminarams reikalingos įrangos nuoma. Jeigu konferencijos, seminaro dalyviams nemokami dienpinigiai, seminaro, konferencijos dalyvių maitinimo išlaidos (išskyrus alkoholinius gėrimus), nakvynė bei kitos su konferencijos, seminaro organizavimu bei vykdymu tiesiogiai susijusios išlaidos (jei šios išlaidos nėra numatytos kitose biudžeto eilutėse). Jei visos paslaugos (patalpų, įrangos nuoma, apgyvendinimas, maitinimas) perkamos iš vieno tiekėjo – nurodomas bendras konferencijų, seminarų skaičius. Jei su konferencijos, seminaro organizavimu susijusios paslaugos bus perkamos atskirai, iš skirtingų tiekėjų (pvz., maitinimas, apgyvendinimas, patalpų, įrangos nuoma) – tai biudžeto pagrindimo lentelėje detalizuojamos planuojamos išlaidos;
5. informacijos sklaida ir reklama. Informacijos apie projektą sklaidos skelbimuose, stenduose, specialiuose leidiniuose, pateikimo žiniasklaidos priemonėse išlaidos. Biudžeto pagrindimo lentelėje ši biudžeto kategorijos eilutė detalizuojama;
6. auditas. Projekto audito išlaidos. Audito įmonė pasirenkama konkurso būdu pagal šiuos kriterijus: įmonė turi būti įtraukta į audito įmonių sąrašą; turėti Lietuvos auditorių rūmų išduotą audito įmonės pažymėjimą; turi turėti tarptautinių projektų audito atlikimo patirties;
7. finansinės paslaugos:
7.1. avansas. įgyvendinant projektą kartu su avansinio mokėjimo prašymu bei sutartyje nurodytais dokumentais projekto vykdytojas privalo pateikti banko garantiją arba laidavimo draudimą dėl avanso sumos, jei avanso suma didesnė nei 10 000 litų. Biudžetinės įstaigos kartu su avansinio mokėjimo prašymu neprivalo pateikti banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties;
7.2. komisiniai bankui ir kitos finansinės išlaidos. Komisiniai bankui už specialios paramos sąskaitos aptarnavimą bei kitos finansinės išlaidos yra tinkamos išlaidos;
7.3. ilgalaikio turto draudimas. Ilgalaikio turto, kuris buvo įsigytas iš paramos lėšų, draudimo išlaidos (tinkamos draudimo išlaidos – tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu);
8. išperkamoji nuoma. Su išperkamąja nuomos veikla susijusios išlaidos laikomos tinkamomis projekto išlaidomis ir gali būti finansuojamos, jei:
8.1. pagalba teikiama per išperkamosios nuomos teikėją. Išperkamosios nuomos teikėjas yra tiesioginis Europos Bendrijos bendro finansavimo, skirto išperkamosios nuomos gavėjo mokamam nuomos mokesčiui už išperkamosios nuomos sutartyje nurodytą turtą sumažinti, gavėjas. Jeigu išperkamosios nuomos sutartis yra nutraukiama nepasibaigus minimaliam išperkamosios nuomos laikotarpiui, negavus išankstinio kompetentingų institucijų pritarimo, išperkamosios nuomos gavėjas įsipareigoja atitinkamoms nacionalinėms institucijoms grąžinti tą Europos Bendrijos pagalbos dalį, kuri atitinka likusį išperkamosios nuomos laikotarpį. Išperkamosios nuomos gavėjo įsigytas turtas, pateisintas sąskaita faktūra arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentu, yra išlaidos, kurios atitinka bendro finansavimo reikalavimus. Didžiausia suma, tinkama Europos Bendrijos finansavimui, neturi viršyti išnuomoto turto rinkos vertės;
8.2. pagalba išperkamosios nuomos gavėjui. Išperkamosios nuomos gavėjas yra tiesioginis Europos Bendrijos bendro finansavimo gavėjas. Išperkamosios nuomos gavėjo išperkamosios nuomos teikėjui mokami nuomos mokesčiai, pateisinti sąskaita faktūra arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentu, yra išlaidos, tinkamos būti bendrai finansuojamos. Tų išperkamosios nuomos sutarčių, kuriose numatyta galimybė pirkti ir kurių trukmė yra trumpesnė nei išperkamosios nuomos sutartyje numatyto turto naudingumo laikotarpis, atveju, nuomos mokesčiai yra tinkami, kad būtų Europos Bendrijos bendrai finansuojami, proporcingai tinkamos veiklos laikotarpiui. Tačiau išperkamosios nuomos gavėjas turi įrodyti, kad išperkamoji nuoma yra ekonomiškiausias būdas pasinaudoti tam tikru ilgalaikiu turtu. Jeigu, pritaikius alternatyvų metodą (pavyzdžiui, trumpam išnuomojus ilgalaikį turtą), išlaidos būtų buvusios mažesnės, papildomos išlaidos nebus tinkamos išlaidos;
9. kita. įtraukiamos visos kitos būtinos projekto įgyvendinimo išlaidos, nenurodytos kitose šios kategorijos biudžeto eilutėse.
 XIII SKIRSNIS. NETIESIOGINĖS TINKAMOS IŠLAIDOS
Netiesioginės tinkamos išlaidos. Pridėtinių (netiesioginių) išlaidų maksimali suma negali viršyti 7 % bendrų tiesioginių tinkamų išlaidų sumos, jeigu šios išlaidos buvo numatytos biudžeto sąmatoje. Netiesioginės išlaidos yra tinkamos, jeigu jos neapima išlaidų, numatytų kurioje nors biudžeto eilutėje, jos negali būti nustatytos tiesiogiai ir padengiamos iš kitų šaltinių.
 Pridėtinėmis (netiesioginėmis) išlaidomis galėtų būti biuro įrangos, kanceliarinių prekių, patalpų nuomos, šildymo, apšvietimo ir kitos išlaidos, kai jos skirtos projektą administruojančių ir vykdančių asmenų reikmėms. Pavyzdžiui, komunalinės paslaugos, specialiai atrenkamos ir skaičiuojamos nuo bendros už paslaugas sumos pagal plotą, kuris sudaro tik dalį bendro organizacijos nuomojamų patalpų ploto ir yra specialiai skirtas projektui administruoti. Metodiką, kaip apskaičiuoti dalį išlaidų, kurios bus įtrauktos į netiesiogines projekto išlaidas, pasirenka projekto vykdytojas. Ši metodika turi būti patvirtinta projekto vykdytojo vadovo įsakymu ir pateikta deleguotai institucijai. Pridėtinės (netiesioginės) išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis, jeigu paramos sutartis yra sudaryta su organizacija, jau gaunančia finansavimą iš ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Bendrijos iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti.
 XIV SKIRSNIS. NETINKAMOS IŠLAIDOS
Netinkamos projekto išlaidos nėra finansuojamos nei iš paramos lėšų, nei iš nuosavų pareiškėjo lėšų, todėl jos negali būti įtrauktos į projekto biudžetą. Netinkamas finansuoti su projekto veiklos įgyvendinimu susijusias išlaidas projekto vykdytojas gali padengti iš nuosavų lėšų, bet ne iš tos jų dalies, kurią jis paramos sutartyje įsipareigoja panaudoti projektui įgyvendinti. Projekto išlaidos yra netinkamos, jeigu:
1. neatitinka šiose Gairėse nustatytų išlaidų tinkamumo taisyklių;
2. neatitinka Taisyklėse nustatytų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimų;
3. finansuojamos iš kitų nacionalinių, Europos Bendrijos ar kitų paramos lėšų analogiškai veiklai vykdyti;
4. nėra būtinos projektui įgyvendinti ir nenumatytos paramos sutartyje;
5. neužregistruotos projekto vykdytojo ir (ar) jo partnerių apskaitoje bei nėra pagrįstos išlaidas pateisinančių ir (arba) išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais arba, jei tai neįmanoma, jų kopijomis;
6. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu.
Netinkamos išlaidos:
1. projekto paraiškos rengimo išlaidos, tarp jų išlaidos konsultantams už projekto paraiškos parengimą;
2. už paimtas paskolas mokamos palūkanos;
3. užsienio valiutos konvertavimo išlaidos ir nuostoliai;
4. baudos, finansinės nuobaudos ir bylų nagrinėjimo (bylinėjimosi) išlaidos;
5. fiksuotos kapitalo išlaidos;
6. finansiniai įsiskolinimai;
7. kitos išlaidos, neatitinkančios Gairėse nustatytų išlaidų tinkamumo reikalavimų;
8. pridėtinės vertės mokestis (PVM):
8.1. projekto vykdytojų ir (ar) partnerių sumokamas pirkimo ir (ar) importo PVM pripažintinas tinkamomis finansuoti iš EPF ir bendrojo finansavimo lėšų projekto išlaidomis, jei:
8.2. įgyvendinant remiamą projektą, pirkimo ir (ar) importo PVM sumoka projekto vykdytojas ir (ar) partneriai, įsigydami prekes ir (ar) paslaugas, skirtas ne ekonominei veiklai;
8.3. įgyvendinant remiamą projektą, pirkimo ir (ar) importo PVM sumoka projekto vykdytojas ir (ar) partneriai, įsigydami prekes ir (ar) paslaugas, skirtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas) (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2006, Nr. 6-193) 20-26, 29 ir 33 straipsniuose nustatytoms veiklos rūšims, kurias vykdant, prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos ES valstybės narės PVM neapmokestinamas;
8.4. projekto vykdytojas ir (ar) partneriai, įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, sumoka pirkimo ir (ar) importo PVM, kuris negali būti atskaitomas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus;
9. jei projekto vykdytojo ir (ar) partnerių vykdoma veikla yra mišri, šių asmenų sumokamas pirkimo ir (ar) importo PVM paskirstomas vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 59 straipsniu. Paskirsčius sumokamą pirkimo ir (ar) importo PVM, į tinkamas finansuoti projekto išlaidas gali būti įtraukiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nenurodytai veiklai tenkantis pirkimo ir (ar) importo PVM;
10. projekto vykdytojų ir (ar) partnerių sumokamas pirkimo ir (ar) importo PVM pripažintinas netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis, jei:
10.1. įgyvendinant projektą, pirkimo ir (ar) importo PVM sumoka projekto vykdytojas ir (ar) partneriai įsigydami prekes ir (ar) paslaugas, skirtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai;
10.2. pirkimo ir (ar) importo PVM sumoka projekto vykdytojas ir (ar) partneriai, kuriems taikomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus I-III skirsniuose nurodytos specialios PVM apmokestinimo schemos;
10.3. pirkimo ir (ar) importo PVM sumoka projekto vykdytojas ir (ar) partneriai kitais, PVM tvarkos aprašo II skyriuje nenurodytais, atvejais;
11. jei projektui įgyvendinti būtini kiti mokesčiai ir rinkliavos, jie traktuojami kaip tinkamos projekto išlaidos. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į Garantinį fondą.
 VII SKYRIUS. PROJEKTO PARAIŠKŲ TEIKIMO, VERTINIMO IR SPRENDIMŲ DĖL PARAMOS SKYRIMO PRIĖMIMO TVARKA
 XV SKIRSNIS. PROJEKTO PARAIŠKŲ TEIKIMAS
Kvietimas teikti projekto paraiškas (toliau – paraiškos) skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, atsakingos institucijos ir deleguotos institucijos interneto svetainėse ir viename iš nacionalinių dienraščių. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, visa kvietimo teikti paraiškas dokumentacija skelbiama atsakingos institucijos interneto svetainėje adresu www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“, skiltyje „EPF“) bei deleguotos institucijos svetainėje adresu: www.esf.lt.
Vadovaudamasis šiomis Gairėmis, pareiškėjas pildo paraiškos formą – „Paraiška finansinei paramai gauti pagal Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinę 2007 m. programą“ (Gairių priedas Nr. 1). Paraiškos forma yra vienoda visoms veiklos sritims, nurodytoms šių Gairių 6.1, 6.2 ir 6.3 punktuose. Paraiškoje detaliau pagrindžiamas projektas bei pateikiama informacija, kuri yra svarbi pagal konkrečią veiklos sritį teikiamiems projektams.
Paraiškos forma turi būti užpildyta vadovaujantis paraiškos pildymo instrukcija – „Paraiškos finansinei paramai gauti pagal Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinę 2007 m. programą pildymo instrukcija“ (Gairių priedas Nr. 2).
Paraiškos turi būti užpildytos lietuvių kalba kompiuteriu. Ranka užpildytos paraiškos nebus vertinamos ir bus grąžinamos pareiškėjui.
Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneriai turi pateikti iš anksto nustatytą ir paraiškos prieduose nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansuoti, ir kuriais remdamosi vertinimą bei atranką atliekančios ir sprendimą dėl paramos skyrimo priimančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo.
Privalomi paraiškos priedai yra šie:
1. detalus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (Gairių priedas Nr. 3);
2. detalaus projekto biudžeto projekto įgyvendinimo laikotarpiui pagrindimo lentelė (Gairių priedas Nr. 4);
3. projekto vadovo, projekto finansininko gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) (Gairių priedas Nr. 6);
4. jei pareiškėjas ir (ar) partneris prisideda prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis, turi būti pateikti nuosavą indėlį įrodantys dokumentai;
5. pareiškėjo ir jo partnerio(-ių) (jei projektą planuojama įgyvendinti kartu su partneriais) steigimo dokumentų kopijos;
6. projekto jungtinės veiklos sutartys ar jų kopijos (jeigu taikoma);
7. pareiškėjo ir jo partnerio(-ių) (jei projektą planuojama įgyvendinti kartu su partneriais) finansinių ataskaitų už paskutinius 3 veiklos metus kopijos (netaikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos);
8. pareiškėjo ir jo partnerio(-ių) (jei projektą planuojama įgyvendinti kartu su partneriais) pažymų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus originalai (netaikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos);
9. pareiškėjo ir jo partnerio(-ių) (jei projektą planuojama įgyvendinti kartu su partneriais) pažymų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus originalai (netaikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos ir įstaigos).
Pareiškėjas kartu su projekto paraiška gali pateikti papildomų dokumentų, kurie padėtų objektyviau priimti sprendimą dėl pareiškėjo tinkamumo skirti paramą, teikiamo projekto naudos ir kokybės ar atrankos.
Paraiška ir jos priedai turi būti įteikti asmeniškai arba pristatyti pašto kurjerio deleguotai institucijai adresu:
 Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra 
 Geležinio Vilko g. 12, 
 LT-01112 Vilnius
Paraiška ir visi jos privalomi priedai teikiami deleguotai institucijai užantspauduotame ir užklijuotame voke. Pareiškėjas privalo viename užantspauduotame voke (ar kitame pakete) pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildytą paraiškos formą ir priedus), ant kurio turi būti nurodydamas „ORIGINALAS“, ir tris (3) paraiškų (užpildytą paraiškos formą ir priedus) kopijas, nurodydamas „KOPIJA“. Paraiška ir jos visi privalomi priedai turi būti susegti į aplankus, paskutinis puslapis užantspauduotas, pasirašyta įstaigos vadovo (ar įgalioto asmens) ir užrašyta data. Nesusegtos paraiškos ir jų kopijos nebus vertinamos ir grąžinamos p …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.