Šis įsakymas patvirtina Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisykles, kurios…

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO į s a k y m a s DĖL specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo 2013 m. kovo 5 d. Nr. 1-52 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 6 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752) 73 straipsnio 1 dalimi:

Energetikos ministras Jaroslav Neverovič _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-52 SPECIALIŲJŲ PATALPŲ IR TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus elektros įrangai gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatuose, žiūroviniuose objektuose, voniose, dušuose, baseinuose, pirtyse (saunose), sprogimui ir gaisrui pavojingose zonose, elektrinio suvirinimo ir elektrinio kaitinimo technologiniuose procesuose, taip pat durpynuose bei karjeruose įrengti.

II. GYVENAMOSIOS IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI I. TAIKYMO SRITIS 5. Taisyklių II skyriaus reikalavimai taikomi gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus pastatus ir patalpas, nurodytas Taisyklių III skyriuje) elektros įrenginiams.

Taisyklėse visuomeninės paskirties pastatai suprantami taip, kaip yra apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 (Žin., 2004, Nr. 54-1851).

Taisyklių II skyriaus reikalavimai netaikomi specialiems gydymo paskirties įstaigų, mokslo paskirties pastatų elektros įrenginiams, dispečerizacijos ir ryšių sistemoms, taip pat elektros įrenginiams, pagal savo pobūdį priskiriamiems gamybos ir pramonės paskirties pastatų (katilinių, šilumos punktų, siurblinių, dirbtuvių, didelių skalbyklų, cheminių valyklų ir pan.) elektros įrenginiams.

II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 6. Elektros imtuvams maitinti turi būti naudojama iki 1000 V įtampos TN, TT arba IT elektros tinklų sistemos. TN, TT ir IT elektros tinklų sistemos apibrėžtos EĮĮBT VIII skyriuje.

Išimtiniais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka gavus statybą leidžiantį dokumentą gyvenamuosiuose pastatuose (prie pastatų sienų arba pastatų viduje) leidžiama įrengti transformatorines su sausaisiais arba pripildytais nedegiųjų medžiagų transformatoriais. Šiuo atveju turi būti įvykdyti visi vibracijos ir triukšmo lygio ribojimo reikalavimai, nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (Žin., 2004, Nr. 45-1490), ir Lietuvos Respublikos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (Žin., 2011, Nr. 75-3638) (toliau – Higienos norma HN 33:2011). Pastatuose ir lauke transformatorinės turi būti įrengiamos pagal SPEĮĮT reikalavimus.

Maitinant vienfazius vartotojų elektros įrenginius iš daugiafazio maitinimo tinklo atšakomis nuo oro ir kabelių linijų, kai linijos apsauginis nulinis (PEN) laidininkas yra bendras visai grupei vienfazių vartotojų elektros įrenginių, maitinamų nuo atskirų fazių, turi būti numatytas apsauginis vartotojų elektros įrenginių atjungimas (naudojant maksimalios įtampos apsaugą) neleistinai padidėjus įtampai dėl apkrovos asimetrijos, atsirandančios nutrūkus apsauginiam nuliniam (PEN) laidininkui. Aukšto skirstomajame skydelyje, pagrindinėje skirstomojoje spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje turi būti atjungiamas tiek fazinis (L), tiek nulinis (N) laidininkas.

Aukšto skirstomasis skydelis su jame įrengtais įvadiniais komutavimo aparatais bei apsaugos įtaisais yra skirtas elektros energijai skirstyti namo aukšto vartotojų elektros įrenginiams.

Pagrindinė skirstomoji spinta skirta aprūpinti elektros energija visą pastatą arba didelę jo dalį. Vietoj pagrindinės skirstomosios spintos gali būti naudojama įvadinė apskaitos skirstomoji spinta arba transformatorinės žemosios įtampos skirstykla.

Parenkant įvadinius aparatus ir prietaisus, kai kitos sąlygos vienodos, teikiama pirmenybė aparatams ir prietaisams, neatsijungiantiems padidėjus įtampai dėl apkrovos asimetrijos, atsirandančios nutrūkus apsauginiam nuliniam (PEN) arba nuliniam (N) laidininkui.

Bet kuriuo atveju apsauginių (PE) ir apsauginių nulinių (PEN) laidininkų grandinėse neturi būti komutavimo kontaktinių ir bekontakčių elementų.

Pastatuose maitinant vienfazius vartotojų elektros įrenginius turi būti naudojamos jungtys, kurias galima išardyti naudojant įrankius, taip pat specialiai tam tikslui skirtos jungtys.

III. ĮVADINIAI ĮRENGINIAI, SKIRSTOMOSIOS SPINTOS IR SKYDELIAI 15. Įvade į pastatą turi būti įvadinė apskaitos spinta arba įvadinė apskaitos skirstomoji spinta. Pastate gali būti viena ar keletas įvadinių apskaitos spintų arba įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų.

Iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos leidžiama maitinti vartotojų elektros įrenginius ir kituose pastatuose, jeigu tarp šių vartotojų esama funkcinių ryšių.

Įvadinių apskaitos spintų ir įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų įrengimo vietą skirstomųjų tinklų operatorius nurodo prisijungimo sąlygose.

Įvadinę apskaitos spintą, pagrindinę skirstomąją spintą privaloma įrengti elektros skydinių patalpose, į kurias gali įeiti tik elektrotechnikos darbuotojai. Elektros skydinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Durų atsparumas ugniai tokiose priešgaisrinėse užtvarose, išskyrus duris tiesiai į lauką, parenkamas pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas. Įrengiant įvadinę apskaitos spintą, pagrindinę skirstomąją spintą ne elektros skydinių patalpose spintų apsaugos laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 31. Elektros skydinių patalpas draudžiama įrengti po sanitariniais mazgais, vonių ir dušų kambariais, virtuvėmis (išskyrus butų virtuves), plovyklomis, pirtimis ir panašiomis drėgnomis bei šlapiomis patalpomis, išskyrus atvejus, kai yra įrengta speciali hidroizoliacija, sulaikanti drėgmės patekimą į skirstomųjų elektros įrenginių patalpas.

IV. PASTATŲ ELEKTROS INŽINERINĖS SISTEMOS 23. Pastato elektros inžinerinės sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:

23.1. Įvairių administraciniu arba ūkiniu požiūriu savarankiškų organizacijų, esančių viename pastate, elektros įrenginiai prijungiami prie įvadinės apskaitos skirstomosios spintos arba prie pagrindinės skirstomosios spintos atskiromis maitinimo linijomis.

23.2. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose prie vienos linijos leidžiama prijungti keletą stovų.

23.3. Atšakose į kiekvieną stovą reikia įrengti apsauginį komutavimo aparatą.

23.4. Gyvenamuosiuose pastatuose laiptinių, vestibiulių, holų, koridorių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų šviestuvai turi būti maitinami atskiromis linijomis iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos arba iš atskirų grupinių skydelių, maitinamų iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos.

23.5. Laiptinėse ir koridoriuose, kur yra natūralus apšvietimas, turi būti įrengtas automatinis elektrinio apšvietimo valdymas, priklausantis nuo natūralios šviesos teikiamos apšvietos.

23.6. Negyvenamųjų pastatų elektros įrenginiai prijungiami atskiromis linijomis.

Maitinimo ir skirstomiesiems tinklams naudojami kabeliai ir laidai aliumininėmis gyslomis, jeigu jų skerspjūvis yra 16 mm2 arba didesnis.

Maitinti atskiriems elektros imtuvams, priklausantiems inžineriniams pastatų įrenginiams (siurbliams, ventiliatoriams, kaloriferiams, oro kondicionavimo įrenginiams ir pan.), naudojami laidai ir kabeliai varinėmis gyslomis. Jei naudojami laidai ir kabeliai aliumininėmis gyslomis, tai jų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 16 mm2.

Muziejuose, paveikslų galerijose, parodų patalpose leidžiama naudoti apšvietimo šynolaidžius, kurių apsaugos laipsnis IP 4X, o jų atšakose į šviestuvus yra išardomos kontaktinės jungtys, esančios šynolaidžio apgaubo viduje, arba kištukinės jungtys, nutraukiančios atšakos grandinę dar iki to akimirksnio, kai kištukas ištraukiamas iš kištukinio lizdo. Minėtose patalpose apšvietimo šynolaidžiai turi būti maitinami iš skirstomųjų spintų atskiromis linijomis.

Gyvenamuosiuose pastatuose varinių laidininkų skerspjūviai turi atitikti skaičiuojamąsias apkrovas, tačiau turi būti ne mažesni kaip 1,5 mm2 grupinių tinklų linijoms butuose, ne mažesni kaip 2,5 mm2 linijoms nuo aukšto iki butų skydelių ir iki komercinės apskaitos skaitiklio, taip pat ne mažesni kaip 4 mm2 skirstomojo tinklo linijoms (stovams) butams maitinti.

Nuo aukšto skydelio tiesti bendrame vamzdyje, bendrame lovyje arba kanale kelias laidų arba kabelių linijas, maitinančias atskirus butus, draudžiama.

Bendrame vamzdyje, bendrame lovyje arba statybinių konstrukcijų, pagamintų iš ne žemesnės kaip A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų, kanale leidžiama tiesti kabelius ir laidus (pagal ELIĮT 1 priedo 6 lentelėje nustatytus reikalavimus), maitinančius butų linijas, kartu su laiptinių, koridorių ir kitų namo patalpų apšvietimo grupinių linijų laidais ir kabeliais.

Draudžiama kelioms atskiroms grupinėms linijoms naudoti bendrus nulinius (N) ir apsauginius (PE) laidininkus. Taip pat draudžiama nulinį ir apsauginį laidininką skydeliuose prijungti bendru kontaktiniu gnybtu. Laidininkų skerspjūviai turi atitikti Taisyklių 35 punkto reikalavimus.

Techniniuose aukštuose, pogrindžiuose, nešildomuose rūsiuose, pastogėse, vėdinimo kamerose, drėgnose ir ypač drėgnose patalpose naudojama atviroji elektros instaliacija.

Pastatuose, kurių statybinės konstrukcijos yra iš nedegiųjų medžiagų, grupiniai tinklai gali būti tiesiami užsandarintai, be galimybės juos pakeisti sienų, pertvarų ir perdangų grioveliuose, po tinku, grindų ruošinio sluoksnyje arba statybos produktų kiaurymėse kabeliais arba izoliuotais laidais su apsauginiu apvalkalu. Draudžiama tiesti laidus užsandarintai, be galimybės juos pakeisti tiesiogiai sienų, pertvarų ir perdangų plokštėse nei jų pramoninės gamybos metu, nei plokščių sandūrose statant pastatus.

Butų virtuvėse galima naudoti tokius pat instaliacijos būdus kaip koridoriuose ir gyvenamuosiuose kambariuose.

35.1. fazinių laidų skerspjūviui, kai šių skerspjūvis yra iki 16 mm2;

35.2. 16 mm2, kai fazinių laidų skerspjūvis yra nuo 16 iki 35 mm2;

35.3. 50 % fazinių laidininkų skerspjūvio, kai fazinių laidų skerspjūvis didesnis kaip 35 mm2.

Maitinant vienfazes apkrovas, vienfazių dvilaidžių ir trilaidžių linijų, taip pat trifazių keturlaidžių ir penkialaidžių linijų nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus fazinių laidininkų skerspjūviui.

Maitinant trifazes simetrines apkrovas, trifazių keturlaidžių ir penkialaidžių linijų nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus fazinių laidininkų skerspjūviui, jei fazinių varinių laidininkų skerspjūvis yra iki 16 mm2, o aliumininių – iki 25 mm2. Jei skerspjūviai didesni, tai nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 50 % fazinių laidininkų skerspjūvio.

Apsauginių nulinių (PEN) laidininkų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip nulinių (N) laidininkų skerspjūvis, be to, ne mažesnis kaip 10 mm2 varinių laidininkų atveju bei 16 mm2 aliumininių laidininkų atveju, nesvarbu, koks fazinių laidininkų skerspjūvis.

Apsauginių (PE) laidininkų, neįeinančių į kabelio sudėtį, skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm2, kai yra mechaninė apsauga, ir 4 mm2 – kai jos nėra.

Elektros imtuvams įžeminti reikia naudoti ne mažesnio kaip 4 mm2 skerspjūvio varinį laidininką.

V. VIDAUS ELEKTROS ĮRENGINIAI 36. Maisto ruošimo patalpose, išskyrus butų virtuves, šviestuvai virš darbo vietų (viryklių, stalų ir pan.) iš apačios turi turėti apsauginį stiklinį gaubtą. Šviestuvai su liuminescencinėmis lempomis turi būti su grotelėmis ar tinkleliais arba laikikliais, neleidžiančiais lempoms iškristi.

Kištukiniai lizdai bendrabučių gyvenamuosiuose kambariuose ir mokslo paskirties patalpose, kuriose nuolat būna vaikai, turi būti įrengti pagal AEĮĮT VIII skyriaus reikalavimus.

Pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti ne daugiau kaip 100 žmonių, leidžiama šių sistemų elektros imtuvus prijungti prie vieno maitinimo šaltinio skirtingų transformatorių dviem skirtingomis linijomis, įrengiant automatinio rezervo įjungimo įrenginį.

Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų kabeliai turi būti apsaugoti nuo gaisro ir mechaninio pažeidimo. Tokių sistemų kabeliai nuo tiesioginio ugnies poveikio turi būti apsaugoti ne mažesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis užtvaromis arba tam tikslui naudojami specialūs ugniai atsparūs kabeliai, kurie užtikrintų tokių sistemų veikimą ne trumpiau kaip 60 min. gaisro metu.

Tarpai tarp laidų, kabelių ir vamzdžių (lovių ir pan.) perėjose per priešgaisrines užtvaras (sienas, pertvaras, perdangas) turi būti užsandarinti priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas.

VI. SAUGOS PRIEMONĖS 46. Pastatų elektros įrenginių įžeminimas ir kitos saugos priemonės turi atitikti EĮĮBT VIII skyriaus ir Taisyklių II skyriaus reikalavimus.

Prie apsauginių laidininkų (PE) turi būti prijungti metaliniai pertvarų, durų ir kabelių tiesimo konstrukcijų karkasai.

Grupinėse linijose, neturinčiose apsaugos nuo viršsrovių, turi būti naudojama srovės skirtuminė apsauga, galinti atjungti liniją esant viršsroviams.

Naudojamus srovės skirtuminės apsaugos įtaisus, neatjungiančius nuo viršsrovių, reikia patikrinti viršsrovių režimais, įvertinant ir aukščiau stovinčio aparato, užtikrinančio apsaugą nuo viršsrovių, apsaugines charakteristikas.

Pulsuojamosios srovės šaltiniais gali būti, pavyzdžiui, skalbimo mašinos su greičio reguliatoriais, reguliuojamieji šviesos šaltiniai, televizoriai, videomagnetofonai, kompiuteriai ir kt.

Normaliose patalpose nereikalaujama įrengti srovės skirtuminės apsaugos linijose, maitinančiose stacionariuosius įrenginius ir šviestuvus, taip pat bendruosiuose apšvietimo tinkluose.

65.1. pagrindinį (magistralinį) apsauginį laidininką (PE);

65.2. pagrindinį (magistralinį) įžeminimo laidininką arba pagrindinį įžeminimo gnybtą;

65.3. pastatų ir tarp pastatų esančių komunikacijų metalinius vamzdžius;

65.4. statybinių konstrukcijų, žaibolaidžių, centrinio šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemos metalines dalis.

Papildomos potencialų suvienodinimo sistemos gali būti įrengiamos ne vien tik įvade, bet ir kitose elektros tinklo vietose.

III. ŽIŪROVINIŲ OBJEKTŲ IR SPECIALIOSIOS PASKIRTIES PATALPŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI I. TAIKYMO SRITIS 67. Taisyklių III skyriaus reikalavimai taikomi elektros įrenginiams, esantiems kultūros paskirties pastatuose (teatruose, kino teatruose, kultūros namuose, klubuose), taip pat kituose kultūros, sporto ir mokslo paskirties pastatuose su žiūrovų salėmis (toliau – žiūroviniai objektai) ir vonios, dušo ir pirčių (saunų) patalpose bei baseinuose.

Specialiosios paskirties patalpos yra patalpos, kuriose elektros įrenginiai naudojami pagal Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus bei kuriose vykstantys technologiniai procesai gali kelti padidintą pavojų žmonėms.

II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 68. Iki 1000 V įtampos elektros imtuvams maitinti turi būti naudojami TN, TT arba IT elektros tinklų sistemos.

Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistemų, statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų, lauko gaisrinio vandentiekio sistemų, dūmų ir šilumos valdymo sistemų, ugniagesių liftų ir kt.) kabeliai turi būti apsaugoti nuo gaisro ir mechaninio pažeidimo. Tokių sistemų kabeliai nuo tiesioginio ugnies poveikio turi būti apsaugoti ne mažesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai atitvarinėmis konstrukcijomis arba tam tikslui naudojami specialūs ugniai atsparūs kabeliai, kurie užtikrintų tokių sistemų veikimą ne trumpiau kaip 60 min. gaisro metu.

Tarpai tarp laidų, kabelių ir vamzdžių (lovių ir pan.) perėjose per priešgaisrines užtvaras (sienas, pertvaras, perdangas) turi būti užsandarinti priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas.

Į scenos sudėtį įeina: pagrindinė scenos dalis (scenos planšetė), portaline anga susisiekianti su žiūrovų sale, avanscena, arierscena ir šoninės kišenės, angomis sienose sujungtos su pagrindine scenos žaidimų dalimi, taip pat triumas ir erdvė virš ardlubių.

71.1. Pirmos grupės elektros imtuvai: gaisrinės saugos inžinerinės sistemos (stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistemos, statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos, lauko gaisrinio vandentiekio sistemos, dūmų ir šilumos valdymo sistemos, ugniagesių liftai ir kt.).

71.2. Antros grupės elektros imtuvai: sceninio apšvietimo, scenos mechanizmų, techninių aparatinių ir garso stiprinimo sistemų elektros imtuvai, kai žiūrovų salėje telpa 800 arba daugiau žmonių.

Techninės aparatinės yra patalpos, kuriose yra projektoriai, sceninio apšvietimo valdymo įtaisai, ryšių aparatūra, apšvietimo, akustiniai ir kino technologiniai įrenginiai, scenos (estrados, maniežo) mechanizmų pavarų maitinimo ir valdymo elektros įrenginiai.

71.3. Trečios grupės elektros imtuvai: sceninio apšvietimo, scenos mechanizmų, techninių aparatinių ir garso stiprinimo sistemų elektros imtuvai, kai žiūrovų salėje telpa mažiau kaip 800 žmonių, taip pat pastatų su 300 ir mažiau vietų salėmis elektros imtuvų kompleksai.

Prie 0,4 kV įtampos linijų, maitinančių žiūrovinius objektus iš bendrojo naudojimo transformatorinių, draudžiama prijungti kitų vartotojų elektros įrenginius. Iš abonentinės transformatorinės maitinti kitų vartotojų elektros įrenginius leidžiama.

73.1. Elektros imtuvai turi būti maitinami iš dviejų transformatorių.

73.2. Transformatoriai turi būti maitinami iš dviejų nepriklausomų 10 kV įtampos šaltinių.

73.3. Atjungus vieną transformatorių, likusysis turi užtikrinti visų žiūrovinio objekto elektros imtuvų maitinimą.

73.4. Pagrindinė skirstomoji spinta turi turėti dvi žemosios įtampos šynų sekcijas su automatiniu rezervo įvedimu (ARĮ). Pagrindinės skirstomosios spintos sekcijas reikia maitinti iš transformatorių viena kitą rezervuojančiomis linijomis. Kai pagrindinės skirstomosios spintos funkcijas atlieka transformatorinės žemosios įtampos skirstykla, ARĮ įrengiamas joje.

74.1. Elektros imtuvai turi būti maitinami iš dviejų transformatorių. Leidžiama maitinti žiūrovinio objekto pagrindinę skirstomąją spintą (įvadinę apskaitos skirstomąją spintą) iš vieno transformatoriaus, nutiesus nuo jo iki pagrindinės skirstomosios spintos (įvadinės apskaitos skirstomosios spintos) dvi viena kitą rezervuojančias linijas.

74.2. Atjungus vieną liniją arba vieną transformatorių, likusysis turi užtikrinti I ir II grupės žiūrovinio objekto elektros imtuvų maitinimą.

74.3. Pagrindinė skirstomoji spinta (įvadinė apskaitos skirstomoji spinta) turi turėti dvi žemosios įtampos šynų sekcijas. Sekcijos turi būti maitinamos iš transformatorinės atskiromis, viena kitą rezervuojančiomis linijomis. Rezervinis maitinimas gali būti įjungiamas rankiniu būdu.

74.4. I ir II grupės elektros imtuvams turi būti numatytas papildomas nepriklausomas maitinimo šaltinis.

77.1. kiekvienas transformatorius turi būti atskirame narvelyje su durimis, atsidarančiomis tik į išorę;

77.2. transformatorių patalpos turi būti pirmajame aukšte;

77.3. transformatorių narvelių arba transformatorinių durys turi būti ne arčiau kaip 5 m nuo artimiausių durų žiūrovams vaikščioti arba nuo evakuacinio išėjimo;

77.4. draudžiama iš transformatorinių patalpų įrengti duris tiesiai į evakavimo(si) kelius.

Iki 1000 V ir aukštesnės įtampos skirstomieji elektros įrenginiai gali būti vienoje patalpoje, jeigu jų techninę priežiūrą atlieka vienos organizacijos personalas.

83.1. vaikų žiūroviniuose objektuose, nesvarbu, koks salėje vietų ir maitinimo šaltinių skaičius;

83.2. žiūroviniuose objektuose (išskyrus kino teatrus), kurių bendra salių talpa yra 800 ir daugiau žmonių, nesvarbu, kiek yra maitinimo šaltinių;

83.3. kai yra tik vienas maitinimo šaltinis – klubuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, ir kituose žiūroviniuose objektuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 300 žmonių.

84.1. kai yra du maitinimo šaltiniai – klubuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, ir kituose žiūroviniuose objektuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 300 žmonių;

84.2. kino teatruose, kurių bendra salių talpa yra mažesnė kaip 800 žmonių;

84.3. klubuose, kurių bendra salių talpa yra 500 žmonių arba mažiau;

84.4. kituose žiūroviniuose objektuose, kur bendra salių talpa yra 300 žmonių arba mažiau.

Akumuliatorių baterijų talpa turi būti parinkta taip, kad avarinio apšvietimo šviestuvai galėtų nepertraukiamai šviesti vieną valandą. Akumuliatorių įrenginius reikia įrengti pagal SPEĮĮT V skyriaus reikalavimus.

III. ELEKTRINIS APŠVIETIMAS 86. Sceniniam apšvietimui ir orkestro piupitrų apšvietimui reikia naudoti šviesos šaltinius, kurių skaistį būtų galima tolygiai reguliuoti. Klubuose, kurių bendra salių talpa yra iki 500 žmonių, apšvietimas gali būti nereguliuojamas. Sceninio apšvietimo prietaisai turi turėti apsauginius tinklelius, kurie sprogus lempai neleistų iškristi šviesos filtrams, linzėms, lempoms, kitoms vidinėms šviesos prietaisų dalims, stiklo skeveldroms arba kvarcui.

91.1. žiūrovų salės – iš sceninio apšvietimo valdymo aparatinės, iš kinoprojekcinės patalpos, iš bilietų kasos patalpos arba iš įėjimo į žiūrovų salę vietos;

91.2. scenos ir estrados – iš sceninio apšvietimo valdymo aparatinės, iš scenos (estrados) pulto;

91.3. vestibiulių, fojė, kuluarų, rūbinių, bufetų, tualetų, rūkomųjų kambarių ir kitų žiūrovams skirtų patalpų darbinis apšvietimas – centralizuotai iš bilietų kasos patalpų arba iš įėjimo į žiūrovų salę, o budintysis apšvietimas dar ir iš gaisrinio posto patalpų, o kai šio posto nėra – iš pagrindinės skirstomosios spintos.

Evakuacinis apšvietimas būtinas visose patalpose, kur gali būti daugiau kaip 50 žmonių, taip pat laiptinėse, perėjimuose ir kituose evakavimo(si) keliuose.

Liuminescencinės lempos gali būti naudojamos maitinant jas iš akumuliatorių baterijų per keitiklius, keičiančius nuolatinę srovę į kintamąją.

IV. GALIOS ELEKTROS ĮRENGINIAI 98. Gaisrinių siurblių, apsaugos nuo dūmų sistemų, gaisrinės signalizacijos ir gaisro gesinimo, pranešimo apie gaisrą įtaisų elektros varikliai turi būti maitinami savarankiškomis linijomis iš transformatorinių, pagrindinės skirstomosios spintos arba įvadinės apskaitos skirstomosios spintos.

Scenos pakylos mechanizmų, gaisrinės uždangos, keliamųjų aikštelių, keliamųjų transporto įrenginių (išskyrus telferinių) elektros pavarų galios grandinėse kėlimo ir nusileidimo kraštutinėse padėtyse turi būti įrengtas avarinis automatinis šių grandinių išjungimas, kuriam suveikus paleisti elektros pavaras rankinio arba automatinio valdymo įtaisais nebūtų galima.

V. PASTATŲ ELEKTROS INŽINERINĖS SISTEMOS 109. Scenos (estrados, maniežo) galios tinklai turi būti apsaugoti nuo perkrovos.

110.1. žiūrovų salėse, taip pat erdvėje virš salių ir už kabamųjų lubų;

110.2. scenoje, pastogės (palėpės) patalpose, kur yra degių konstrukcijų;

110.3. gaisrinių įtaisų valdymo grandinėse, gaisrinės ir sargybinės signalizacijos linijose, scenos apšvietimo ir scenos mechanizmų elektros pavarų linijose.

Kitose patalpose maitinimo ir skirstomiesiems tinklams leidžiama naudoti ne mažesnio kaip 16 mm2 skerspjūvio kabelius ir laidus aliumininėmis gyslomis.

VI. SAUGOS PRIEMONĖS 117. Apsaugai nuo gaisro dėl izoliacijos pažaidos įvade į pastatą įrengiama i srovės skirtuminė apsauga, kuri tenkintų Taisyklių 61 punkto reikalavimus.

Sukamąją scenos (estrados) dalį ir joje sumontuotą aparatūrą leidžiama prijungti per dvigubą žiedinį kontaktą.

Žemesnio triukšmų lygio elektrotechniniai ir garso reprodukavimo kino technologiniai įrenginiai, taip pat ryšių ir televizijos įrenginiai turi būti prijungiami prie savarankiško įžeminimo įrenginio, kurio įžemintuvai turi būti ne arčiau kaip 20 m nuo kitų įžemintuvų, o įžeminimo laidininkai turi būti izoliuoti nuo elektros įrenginių apsauginio įžeminimo laidininkų. Šio savarankiško įžeminimo įrenginio varža turi atitikti gamintojo nustatytus reikalavimus, bet negali būti didesnė kaip 2,5 WOmega.

VII. VONIOS IR DUŠO PATALPŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI 121. Šio skirsnio reikalavimai yra taikomi vonios ir dušo patalpoms, įrengtoms bet kurios paskirties (taip pat ir gyvenamuosiuose) pastatuose.

122.1. 0 zona – tai vonios indo arba dušo vandens rinktuvo vidus;

122.2. 1 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais per vonios indo šonus arba sutampančiais su dušo kabinos išorinėmis sienelėmis, grindimis ir gulsčia plokštuma, nutiesta 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 zonai priskiriamos erdvės;

122.3. 2 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 0,6 m atstumu nuo 1 zonos ribos, grindimis ir gulsčia plokštuma 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 ir 1 zonai priskiriamos erdvės;

122.4. 3 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 2,4 m atstumu nuo 2 zonos ribos, grindimis ir gulsčia plokštuma 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0, 1 ir 2 zonai priskiriamos erdvės.

124.1. 0 zonoje – tik specialius, skirtus naudoti vonios ir dušų rinktuvų induose elektros įrenginius, kurių vardinė įtampa ne didesnė kaip 12 V kintamosios srovės atveju ir 30 V nuolatinės srovės atveju;

124.2. 1 zonoje – be 0 zonoje leidžiamų naudoti įrenginių, taip pat stacionariuosius vandens šildytuvus, stacionariuosius ištraukiamojo vėdinimo įrenginius ir saugios įtampos telefono ryšio ir signalizacijos sistemas; elektrinio šildymo įrenginius, sumontuotus grindyse, jeigu šildymo elementai iš viršaus uždengti įžemintu metaliniu tinklu arba kita įžeminta metaline danga;

124.3. 2 zonoje – be 0 ir 1 zonoje leidžiamos naudoti įrangos, taip pat II klasės ne žemesnio kaip IP X4 apsaugos laipsnio šviestuvus;

124.4. 3 zonoje – be kitose zonose leidžiamų naudoti įrenginių, taip pat kištukinius lizdus, jeigu yra įrengta srovės skirtuminė apsauga (I?DeltaN <= 30 mA) arba jie maitinami per individualų skiriamąjį transformatorių, arba naudojama saugi įtampa.

Jungiamąsias ir kitas sienines instaliacijos dėžutes leidžiama įrengti pastato elektros inžinerinėms sistemoms skirtoje juostoje ne žemiau kaip 2,4 m nuo grindų.

Skiriamieji transformatoriai ir kiti srovės šaltiniai turi būti įrengiami už vonios ir dušo patalpų ribų.

Atstumas nuo vonios ir dušo patalpų sienos paviršiaus iki kitoje sienos pusėje nutiestų laidų ir kabelių bei sieninių instaliacijos dėžučių turi būti ne mažesnis kaip 6 cm.

VIII. PLAUKYMO BASEINŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI 132. Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu plaukymo baseinuose pagal Lietuvos standartą LST HD 60364-7-702:2011 „Žemosios įtampos elektriniai įrenginiai. 7-702 dalis. Reikalavimai, keliami specialiesiems įrenginiams arba specialiosiomis jų įrengimo vietoms. Plaukimo baseinai ir fontanai (IEC 60364-7-702:2010, modifikuotas)“ nustatytos trys zonos (Taisyklių 5 priedo 3 pav.):

132.1. 0 zona – tai baseino indo vidus;

132.2. 1 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 2 m atstumu nuo baseino kraštų, grindimis (žemės paviršiumi) ir gulsčia plokštuma, nutiesta 2,5 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 zonai priskiriamos erdvės;

132.3. 2 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 1,5 m atstumu nuo 1 zonos ribos, grindimis (žemės paviršiumi) ir gulsčia plokštuma 2,5 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 ir 1 zonai priskiriamos erdvės.

134.1. 0 zonoje – stacionariuosius šviestuvus ir aukštos temperatūros vandens šildytuvus, jeigu jie pagaminti specialiai naudoti baseinuose;

134.2. 1 zonoje – 0 zonoje leidžiamus elektros įrenginius, taip pat kištukinius lizdus, jeigu jie įrengiami ne arčiau kaip 1,25 m atstumu nuo 0 zonos ribų ir ne mažesniame kaip 0,3 m aukštyje nuo grindų; elektrinio šildymo įrenginius, sumontuotus grindyse, jeigu šildymo elementai iš viršaus uždengti įžemintu metaliniu tinklu arba kita įžeminta metaline danga; bet kuriuo atveju turi būti numatyta bent viena iš šių saugos priemonių: saugi įtampa (ne aukštesnė kaip 12 V kintamosios srovės atveju; ne aukštesnė kaip 30 V nuolatinės srovės atveju), srovės skirtuminė apsauga (I?DeltaN <= 30 mA) arba skiriamieji transformatoriai;

134.3. 2 zonoje – 1 zonoje leidžiamus įrenginius (neribojant kištukinių lizdų įrengimo vietos), taip pat pirmos klasės įrenginius bei antros klasės šviestuvus ir kitą instaliacijos įrangą, jei ji yra apsaugota bent viena iš minėtų specifinių saugos priemonių.

135.1. IP 2X – patalpose esantiems baseinams;

135.2. IP 5X – lauke esantiems baseinams.

137.1. įrengti aptvaras (atitvaras) arba apgaubus, kurių apsaugos laipsnis ne mažesnis kaip IP 2X;

137.2. naudoti aktyviųjų dalių izoliaciją, atlaikančią bandomąją kintamosios srovės 500 V (efektinės vertės) įtampą 1 min.

Skiriamieji transformatoriai ir kiti srovės šaltiniai, valdymo bei apsaugos įtaisai turi būti įrengiami už 0, 1 ir 2 zonų ribų.

IX. PIRČIŲ (SAUNŲ) ELEKTROS ĮRENGINIAI 141. Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu pirčių (saunų) patalpose pagal Lietuvos standartą LST HD 60364-7-703:2005 „Elektriniai pastatų įrenginiai. 7-703 dalis. Reikalavimai, keliami specialiesiems įrenginiams arba specialiosioms jų įrengimo vietoms. Patalpos ir kabinos, kuriose yra saunų kaitintuvų IEC 60364-7-703:2004“ nustatytos keturios zonos (Taisyklių 5 priedo 4 pav.):

141.1. 1 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 0,5 m atstumu nuo pirties (saunos) elektrinio šildytuvo, grindimis ir gulsčia plokštuma, nutiesta 0,3 m atstumu nuo lubų;

141.2. 2 zona – tai erdvė, apribota grindimis ir gulsčia plokštuma 0,5 m aukštyje nuo grindų bei stačiais paviršiais, sutampančiais su 1 zonos skiriamosiomis plokštumomis ir su pirties (saunos) patalpos sienomis, neskaitant 1 zonai priskiriamos erdvės;

141.3. 3 zona – tai erdvė tarp 2 ir 4 zonos, iš šonų apribota stačiomis plokštumomis, sutampančiomis su 1 zonos skiriamosiomis plokštumomis ir su pirties (saunos) patalpos sienomis, neskaitant 1 zonai priskiriamos erdvės;

141.4. 4 zona – tai erdvė, apribota lubomis ir gulsčia plokštuma 0,3 m atstumu nuo lubų ir stačiomis plokštumomis, sutampančiomis su 1 zonos skiriamosiomis plokštumomis ir su pirties (saunos) patalpos sienomis, neskaitant 1 zonai priskiriamos erdvės.

142.1. 1 zonoje leidžiama įrengti tik pirtims (saunoms) skirtus elektrinius šildytuvus;

142.2. 2 zonoje elektros įrenginių atsparumui šilumai reikalavimų nenustatyta;

142.3. 3 zonoje elektros įrenginių įšilimo temperatūra normalaus ilgalaikio eksploatavimo sąlygomis turi neviršyti 125 °C, o kabelių ir laidų izoliacija – 170 °C temperatūros;

142.4. 4 zonoje turi būti įrengti tiktai elektrinių šildytuvų valdymo įtaisai (termostatai ir temperatūros ribotuvai) ir jų elektros instaliacija. Elektros instaliacijos laidų ir kabelių įšilimo temperatūra normalaus ilgalaikio eksploatavimo sąlygomis turi neviršyti 170 °C temperatūros. Pirtyje (saunoje) turi būti įrengtas temperatūros ribotuvas, kuris turi atjungti elektrinį šildytuvą nuo tinklo, kai ketvirtoje pirties (saunos) zonoje temperatūra viršija 140 °C.

IV. ELEKTROS ĮRANGA SPROGIOJOJE APLINKOJE I. TAIKYMO SRITIS 149. Taisyklių IV skyriaus reikalavimai taikomi visų įtampų elektros įrangai, naudojamai patalpose ir ore, tose vietose, kur potencialų pavojų kilti gaisrui ir sprogimui kelia naudojamos arba saugomos užsiliepsnojančiosios dujos, užsiliepsnojantieji skysčiai ir jų garai arba skysčių lašeliai, degiųjų medžiagų dulkės bei plaušeliai.

Elektros įranga (mašinos, aparatai, instaliacija, elektros linijos ir pan.) sprogiosiose zonose parenkama ir įrengiama pagal Taisyklių IV skyriaus reikalavimus atsižvelgiant į Europos Sąjungoje priimtą degiųjų ir sprogiųjų mišinių ir zonų klasifikaciją. Visa į Lietuvos rinką tiekiama elektros įranga, skirta naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, privalo atitikti Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 432 (Žin., 2000, Nr. 7-198; 2002, Nr. 56-2279), (toliau – Potencialiai sprogių aplinkų reglamentas) reikalavimus.

150.1. požeminių šachtų elektros įrangai;

150.2. elektrinių medicininių prietaisų konstrukcijoms ir sveikatos apsaugos objektams;

150.3. technologinių aparatų viduje montuojamai elektros įrangai;

150.4. įrangai ir apsaugos sistemoms, kur sprogimo pavojus yra susijęs tik su sprogmenų arba chemiškai nepatvarių medžiagų gamyba, jų tvarkymu, naudojimu, saugojimu ar transportavimu;

150.5. įrangai, naudojamai buityje ir nekomercinėje aplinkoje, kur potencialiai sprogi aplinka retai gali susidaryti dėl atsitiktinio kuro dujų nutekėjimo;

150.6. asmens apsaugos įrangai;

150.7. jūrų laivams ir judriems jūrų įrenginiams kartu su juose esančia įranga ar blokais;

150.8. transporto priemonėms, t. y. automobiliams ir jų priekaboms bei lėktuvams, naudojamiems keleiviams ir prekėms pervežti oru, automobilių keliais, geležinkeliais arba vandeniu, tačiau taikomi transporto priemonėms, naudojamoms potencialiai sprogioje aplinkoje.

II. SPROGIŲJŲ MIŠINIŲ KLASIFIKAVIMAS 151. Potencialiai degūs ir sprogūs dujų, skysčių garų arba lašelių (rūko), dulkių bei plaušelių ir atmosferos oro mišiniai, atsižvelgiant į tarpelių apgaubų sandūros vietose plotį, per kurį vidinis sprogimas (liepsna) specifinėmis sąlygomis neperduodamas į supančią aplinką už apgaubo, esant bet kokiai mišinio koncentracijai, skirstomi į kategorijas, pateiktas Taisyklių 2 priedo 1 lentelėje.

III. ĮRANGOS, SKIRTOS NAUDOTI POTENCIALIAI SPROGIOJE APLINKOJE, ŽYMĖJIMAS 153. Elektros įranga, skirta naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, klasifikuojama pagal jos apsaugos lygį, joje panaudotas apsaugos priemones, mišinių, kurių aplinkoje ji gali būti naudojama, kategorijas ir temperatūrines klases.

154.1. I grupei yra priskiriama įranga, naudojama šachtose, ir šachtų antžeminės įrangos dalys, kurios gali tapti pavojingomis dėl šachtų dujų ir (arba) dėl degiųjų dulkių;

154.2. II grupei yra priskiriama įranga, naudojama kitose vietose ir kuri gali tapti pavojinga sprogiojoje aplinkoje.

155.1. M1 kategorijai priklauso įranga, sukurta ir esant reikalui aprūpinta papildomomis specialiomis apsaugos priemonėmis darbui pagal gamintojo nustatytus parametrus ir labai aukštam apsaugos lygiui užtikrinti. Šios kategorijos įranga skirta darbui šachtose bei antžeminiuose jų įrenginiuose, kur yra pavojingų šachtų dujų ir (arba) degiųjų dulkių. Ji turi veikti net įvykus jos retam gedimui sprogiojoje aplinkoje ir turėti tokias apsaugos priemones, kad:

155.1.1. sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antroji nepriklausoma priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį;

155.1.2. užtikrintų reikiamą apsaugos lygį įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams.

Šios kategorijos įranga privalo atitikti papildomus Potencialiai sprogių aplinkų reglamento 2 priedo 2.1.1 punkto reikalavimus.

155.2. M2 kategorijai priklauso įranga, veikianti pagal gamintojo nustatytus darbinius parametrus ir užtikrinanti aukštą apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga skirta darbui šachtose bei antžeminiuose jų įrenginiuose, kur gali būti pavojingų šachtų dujų ir (arba) degiųjų dulkių. Susidarius sprogiajai aplinkai, išjungiama šios įrangos srovė. Šios kategorijos įrangos apsaugos priemonės privalo užtikrinti reikiamą apsaugos lygį normalaus darbo metu, taip pat susidarius žymiai blogesnėms darbo sąlygoms, ypač šiurkščiai elgiantis su įranga ir keičiantis aplinkos sąlygoms.

Šios kategorijos įranga privalo atitikti papildomus Potencialiai sprogių aplinkų reglamento 2 priedo 2.1.2 punkto reikalavimus.

156.1. 1 kategorijai priklauso įranga, veikianti pagal gamintojo nustatytus darbinius parametrus ir užtikrinanti labai aukštą apsaugos lygį. Ji naudojama tose vietose, kur sprogioji aplinka būna dėl oro ir dujų arba skysčių garų bei lašelių mišinių, arba oro ir dulkių bei plaušelių mišinių nuolat arba dažnai, arba ilgai. Šios kategorijos įrangos apsaugos priemonės privalo užtikrinti reikiamą apsaugos lygį netgi retų įrangos gedimų atveju, sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antroji nepriklausoma priemonė privalo užtikrinti reikiamą apsaugos lygį arba privalo užtikrinti reikiamą apsaugos lygį įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams.

Šios kategorijos įranga privalo atitikti papildomus Potencialiai sprogių aplinkų reglamento 2 priedo 2.2 punkto reikalavimus.

156.2. 2 kategorijai priklauso įranga, veikianti pagal gamintojo nustatytus darbinius parametrus ir užtikrinanti aukštą apsaugos lygį. Ji naudojama tokiose vietose, kur sprogioji aplinka gali susidaryti dėl oro ir dujų arba skysčių garų bei lašelių mišinių, arba oro ir dulkių bei plaušelių mišinių. Šios kategorijos įrangos apsaugos priemonės privalo užtikrinti reikiamą apsaugos lygį netgi esant dažniems trikdžiams ar įrangos gedimams, į kuriuos būtina atsižvelgti.

Šios kategorijos įranga privalo atitikti papildomus Potencialiai sprogių aplinkų reglamento 2 priedo 2.3 punkto reikalavimus.

156.3. 3 kategorijai priklauso įranga, veikianti pagal gamintojo nustatytus darbinius parametrus ir užtikrinanti normalų apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga naudojama vietose, kur tikimybė susidaryti oro ir dujų arba skysčių garų bei lašelių mišinių, arba oro ir dulkių bei plaušelių mišinių sprogiajai aplinkai yra maža, arba tokios sąlygos susidaro retai ir trunka trumpai. Ši įranga privalo užtikrinti reikiamą apsaugos lygį normalaus darbo metu.

Šios kategorijos įranga privalo atitikti papildomus Potencialiai sprogių aplinkų reglamento 2 priedo 2.4 punkto reikalavimus.

157.1. panardinimas į alyvą (sutartinis žymuo „o“) – apsaugos būdas, kai elektros aparatas arba elektros aparato dalys yra panardinamos į apsauginį tirpalą taip, kad negalėtų uždegti sprogiosios aplinkos, kuri gali būti virš tirpalo arba apgaubo išorėje;

157.2. padidinto slėgio apgaubas (sutartinis žymuo „p“) – apsaugos būdas, kai užkirstas kelias potencialiai degiai ir sprogiai aplinkai patekti į įrangos korpusą, palaikant viduje grynojo oro arba saugiųjų dujų (inertinių arba kitų tinkamų dujų) slėgį, didesnį kaip įrangą supančios aplinkos. Slėgis palaikomas naudojant nuolatinę saugiųjų dujų ar oro cirkuliaciją arba jos nenaudojant;

157.3. užpildymas milteliais (sutartinis žymuo „q“) – apsaugos būdas, kai dalys, galinčios uždegti degiąją ir sprogiąją aplinką, yra pritvirtinamos ir visiškai apsupamos užpildo medžiaga, siekiant išvengti išorinės sprogiosios aplinkos uždegimo. Šis apsaugos būdas gali neapsaugoti nuo supančios sprogiosios aplinkos prasiskverbimo į aparatą ir į išorinius Ex komponentus bei nuo elektros grandinių sukeliamo jos užsidegimo. Žinoma, išorinio atmosferos sprogimo yra išvengiama dėl mažo laisvojo užpildo medžiagos tūrio ir dėl liepsnos gesinimo, jai išsisklaidant užpildo medžiagos plyšeliuose;

157.4. ugniai atsparus apgaubas (sutartinis žymuo „d“) – apsaugos būdas, kai galinčios uždegti sprogiąją aplinką dalys dedamos į apgaubą, kuris gali atlaikyti slėgį susidarantį esant vidiniam sprogiojo mišinio užsidegimui, ir kuris kliudo išplisti sprogimui apgaubo išorėje esančioje sprogiojoje aplinkoje;

157.5. padidintoji sauga (sutartinis žymuo „e“) – apsaugos būdas, kai papildomos priemonės taikomos taip, kad būtų suteikta papildoma sauga nuo galinčios kilti pernelyg didelės temperatūros ir nuo elektros lankų bei kibirkščių atsiradimo elektros aparato viduje ir išorinėse dalyse, kur normaliai veikiant elektros lankai ir kibirkštys nesukeliami;

157.6. savaimingoji sauga (sutartinis žymuo „i“) – apsaugos būdas, kai įrangoje panaudotos vidinės saugios elektros grandinės. Grandinė arba jos dalis savaime saugi, jeigu nei kibirkštys, nei įšilimas gedimo atveju nekelia potencialiai sprogios aplinkos uždegimo pavojaus (Taisyklių 180 punktas);

157.7. kapsulinė sauga (sutartinis žymuo „m“) – apsaugos būdas, kai pavojų keliantys įrangos elementai įrengti sandariose kapsulėse ir yra izoliuoti nuo potencialiai sprogios aplinkos;

157.8. n apsauga (sutartinis žymuo „n“) – apsaugos būdas, kai elektros įrenginys yra taip sukonstruotas ir pagamintas, kad normalios veikos ir tam tikromis nenormalios veikos sąlygomis mažai tikėtinas sprogios dujų aplinkos uždegimas. Sprogiųjų dujų aplinka yra normaliomis atmosferos sąlygomis užsiliepsnojančių degiųjų dujų, skysčių garų arba skysčių lašelių (rūko) ir oro mišinys, kuriam užsidegus, degimas išplinta po visą nesudegusį mišinį.

158.1. pagrindinę informaciją:

158.1.1. gamintojo pavadinimą ir adresą;

158.1.2. CE atitikties žymenį;

158.1.3. seriją arba tipą;

158.1.4. serijos numerį, jei jis yra;

158.1.5. pagaminimo metus.

158.2. papildomą informaciją:

158.2.1. apsaugos nuo sprogimo ženklą ex (sertifikavimo ženklą);

158.2.2. įrangos grupės simbolį;

158.2.3. įrangos kategorijos simbolį;

158.2.4. II grupės įrangai mišinių grupės simbolį, parodantį, kokių mišinių aplinkai įranga skirta: G raidę (jei sprogiąją aplinką sukelia dujos, skysčių garai ar lašeliai) arba D raidę (jei sprogiąją aplinką sukelia dulkės);

158.2.5. simbolį E(Ex), parodantį, kad elektros įranga atitinka vieną ar daugiau apsaugos būdų, nurodytų specialiuose Europos standartuose;

158.2.6. panaudotų apsaugos būdų simbolius;

158.2.7. įrangos temperatūrinės klasės simbolį.

Jeigu įranga skirta naudoti tik tam tikrų dujų aplinkoje, rašomas bendras mišinio kategorijos simbolis (I arba II), o po jo nurodomas dujų pavadinimas arba cheminė formulė. II grupės įrangai vietoj temperatūrinės klasės gali būti nurodyta aukščiausios leistinosios paviršiaus temperatūros vertė arba aukščiausios leistinosios paviršiaus temperatūros vertė ir skliausteliuose temperatūrinės klasės žymuo.

II grupės įrangai, kurios leistinoji paviršiaus temperatūra aukštesnė kaip 450 °C, nurodoma leistinosios temperatūros vertė, o ne temperatūrinė klasė.

II grupės įrangai, suprojektuotai ir pagamintai naudoti tik tam tikrų dujų aplinkoje, aukščiausios temperatūros vertė ir temperatūrinė klasė nenurodomos.

Ženklinant įrangą gali būti nurodomi ir kiti papildomi duomenys, pvz., vardinė įtampa, srovė, galia ir pan. Šiuo atveju temperatūrinė klasė arba temperatūros vertė nenurodomos.

IV. VIETŲ, KURIOSE GALI SUSIDARYTI POTENCIALIAI SPROGI APLINKA, KLASIFIKAVIMAS 160. Vietos, kuriose gali susidaryti sprogioji aplinka, yra laikomos pavojingomis darbuotojų sveikatai ir saugai. Tokiose vietose turi būti imamasi ypatingų atsargumo priemonių įrengiant ir naudojant elektros įrangą, pagal Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262 (Žin., 2005, Nr. 118-4277).

161.1. vietas, kur pavojingus mišinius sudaro degiosios dujos ir lengvai garuojančių degiųjų skysčių garai arba skysčių lašeliai ir atmosferos oras (sutartinis žymuo G). Degiosios dujos arba garai yra dujos arba garai, kurie tam tikromis proporcijomis susimaišę su oru sudaro degiąją arba sprogiąją aplinką;

161.2. vietas, kur pavojingus mišinius sudaro lengvai užsiliepsnojančių degiųjų medžiagų dulkės arba plaušeliai ir atmosferos oras (sutartinis žymuo D).

Degioji medžiaga yra medžiaga, kuri savaime yra degi arba galinti išskirti degiąsias dujas, degiuosius garus arba rūką.

Šioje zonoje sprogioji aplinka dėl specifinių gamybos sąlygų normalaus darbo eigoje gali būti nuolatos ar ilgai arba dažnai dėl remonto, priežiūros operacijų ir dėl degiųjų dujų bei garų nuotėkio, arba dėl avarijų, personalo klaidingų veiksmų ir klaidingo proceso vedimo, taip pat dėl blogos elektros įrenginių veikos tuo pat metu.

Šiose vietose degiosios dujos ir lengvai garuojantys skysčiai yra naudojami arba perdirbami. Esant normaliai darbo eigai, dujos arba skysčiai laikomi sandariuose induose, uždarose sistemose, iš kurių jie gali ištekėti ar išbėgti prakiurus indams, uždaroms sistemoms arba įrenginių eksploatacijos pažeidimų bei avarijų atvejais. 1 zonoje pavojinga dujų ir garų su atmosferos oru koncentracija normaliai yra negalima dėl patalpų vėdinimo, ir pavojų gali sukelti tik blogas vėdinimo įrenginių veikimas arba nenormali jų eksploatacija.

Visos gretimos 0 zonai erdvės priskiriamos 1 zonai, kur užsiliepsnojanti degiųjų dujų ir garų su atmosferos oru koncentracija galima retkarčiais, pvz., sutrikus vėdinimui arba sumažėjus oro slėgiui. Tokiu atveju turi būti imamasi ir kitų efektyvių apsaugos priemonių, leidžiamų naudoti šioje zonoje.

20 zonoje degiosios dulkės arba plaušeliai normaliomis eksploatacijos sąlygomis išsiskiria tokiais kiekiais, kad su atmosferos oru sudaro lengvai užsiliepsnojančius arba sprogiuosius mišinius. Užsiliepsnojantieji arba sprogieji mišiniai gali susidaryti ir dėl mechaninių mašinų arba elektros įrenginių gedimų bei nenormalios jų arba apsaugos priemonių eksploatacijos.

Normalios eksploatacijos sąlygomis tokie degiųjų dulkių ir plaušelių kiekiai, kad susidarytų užsiliepsnojantieji ir sprogieji mišiniai su oru, nuolat neišsiskiria, bet retkarčiais tai gali atsitikti. Nuolat nebūna ir tokio susikaupusių dulkių ir plaušelių kiekio, kad galėtų susidaryti pavojingos koncentracijos mišiniai arba stori dulkių sluoksniai ant elektros įrangos, kurie galėtų trukdyti normalų jų aušinimą, dėl ko galėtų kilti pavojus dulkių arba plaušelių sluoksnio užsidegimui ne tik nenormalios eksploatacijos ir elektros įrangos gedimų atveju, bet ir tinkamai eksploatuojant. Tokie mišiniai taip pat gali susidaryti dėl netinkamos įrenginių priežiūros arba netinkamo technologinio proceso perdirbant ir naudojant dulkes bei plaušelius išskiriančias medžiagas.

22 zonoje susidaryti užsiliepsnojantiems ir sprogiesiems dulkių ir plaušelių mišiniams su oru praktiškai nėra galimybių, bet tai gali atsitikti išskirtiniais, mažai tikėtinais, atvejais, pvz., retų avarijų metu arba kai patalpose tvarkomos, rūšiuojamos ir skirstomos medžiagos, iš kurių išsiskiria dulkės arba plaušeliai.

V. ELEKTROS ĮRANGOS PARINKIMO SPROGIOSIOSE ZONOSE BENDRIEJI REIKALAVIMAI 171. Sprogiosiose zonose naudojama speciali elektros įranga turi tenkinti Taisyklių IV skyriaus reikalavimus. Įprastinė elektros įranga, skirta technologinei įrangai, esančiai sprogiosiose zonose, turi būti sumontuota už šių zonų ribų.

176.1. pamatų ir vėdinimo vamzdynų konstrukcija turi būti tokia, kad negalėtų susidaryti neprapučiamų degiųjų dujų, garų ir dulkių sankaupos vietų;

176.2. pritekamieji vėdinimo vamzdynai, per kuriuos tiekiamas švarus oras ar inertinės dujos, turi būti nutiesti nepavojingose gaisrui bei sprogimui vietose arba grindyse, taip pat ir po sprogiosiomis zonomis, jeigu užtikrinama, kad sprogiosios medžiagos negalės pakliūti į šiuos vamzdynus;

176.3. vėdinimo sistema turi būti aprūpinta gamintojų techninėje dokumentacijoje nurodytais blokavimo, signalizacijos ir darbo kontrolės įtaisais, kuriuos pakeisti kitokiais galima tik suderinus su gamintojais.

Sprogiosioms 1 ir 21 zonoms turi būti parenkama II grupės 1 arba 2 kategorijos elektros įranga, užtikrinanti labai aukštą arba aukštą apsaugos lygį, skirta naudoti atitinkamų sprogių mišinių aplinkoje.

Sprogiosioms 2 ir 22 zonoms turi būti parenkama II grupės 1 arba 2, arba 3 kategorijos elektros įranga, užtikrinanti labai aukštą arba aukštą, arba normalų apsaugos lygį, skirta naudoti atitinkamų sprogių mišinių aplinkoje.

Elektros įrangos sprogioms zonoms parinkimas nurodytas Taisyklių 2 priedo 4 lentelėje.

VI. ELEKTROS MAŠINOS 183. Sprogiosiose zonose naudojamos iki 10 kV įtampos elektros mašinos. Jos turi tenkinti Taisyklių 2 priedo 4 lentelės reikalavimus.

Elektros mašinos turi būti apsaugotos nuo trumpųjų jungimų ir nuo perkrovų. Apsauga nuo perkrovų, nustatyta vardinei mašinos srovei, turi būti įrengta visose fazėse. Ji turi atjungti variklį ne vėliau kaip per 2 valandas, esant 1,2 karto didesnei už vardinę srovei, ir neatjungti jo per trumpesnį kaip 2 valandų laikotarpį, kai srovė 1,05 karto didesnė už vardinę.

Sprogiosiose zonose naudojami i elektros varikliai su įrengtais temperatūros jutikliais.

Trifazių variklių grandinėse turi būti įrengta apsauga nuo nevisafazio režimo.

Angos sienose sprogiosiose zonose esančių mechanizmų pavaros velenui sumontuoti turi būti užsandarintos, o ant veleno turi būti įrengtas specialus riebokšlis.

VII. TRANSFORMATORINĖS, SKIRSTYKLOS IR KOMPENSATORIAI 185. Visų tipų sprogiosiose zonose naudojama iki 10 kV įtampos transformatorinių, keitiklinių pastočių, skirstyklų ir kompensavimo įrenginių įranga, jeigu ji tenkina Taisyklių 2 priedo 4 lentelėje nustatytus reikalavimus.

186.1. transformatorinių, keitiklinių pastočių, skirstyklų ir kompensavimo įrenginiai turi būti įrengiami pastato, kurio atsparumo ugniai laipsnis ne mažesnis kaip II, specialiose patalpose, atskirtose nuo sprogiųjų zonų ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai siena be angų, nepraleidžiančia dujų, garų ir dulkių bei plaukelių;

186.2. patalpose turi būti įrengtas pakankamai intensyvus savarankiškas vėdinimas, nepertraukiamai šalinantis degiąsias dujas, garus ir dulkes bei plaušelius ir nuolat sudarantis tam tikrą perteklinį atmosferos slėgį pavojingų zonų atmosferos slėgio atžvilgiu; tiekiamas į šias patalpas oras turi būti paimamas iš vietų, kur nebūna degiųjų ir sprogiųjų mišinių;

186.3. kabeliai ir elektros instaliacijos vamzdynai į sprogiąsias zonas turi būti nutiesti per gretimas sienas iš lauko ar kitų patalpų, kur aplinka nesprogi;

186.4. durų, langų, kabelių ir instaliacijos vamzdynų, vėdinimo ir pan. angų plotas turi būti pakankamo dydžio, kad sprogimo metu patalpoje atsiradęs slėgis neviršytų leistino; visi angokraščiai turi būti iš armuoto betono;

186.5. durys ir kitų angų dangčiai turi atsidaryti į lauko arba nepavojingų patalpų pusę; normaliai uždarytos durys ir angų dangčiai turi automatiškai atsidaryti padidėjus patalpose slėgiui virš nustatyto dydžio;

186.6. atstumas nuo transformatorinių, keitiklinių pastočių, skirstyklų ir kompensavimo įrenginių patalpų sienose esančių angų iki patalpų, kur aplinka sprogi, išėjimo durų ir atsidarančių langų turi būti ne mažesnis kaip 6 m, o iki neatsidarančių langų – ne mažesnis kaip 4 m.

Degiuoju skysčiu aušinami transformatoriai turi būti įrengiami lauke, prie sienos arba atskirose kamerose su durimis transformatoriams išvežti į lauko pusę.

VIII. ELEKTROS APARATAI, MATAVIMO PRIETAISAI IR RELĖS 192. Sprogiosiose zonose turi būti naudojami elektros aparatai, matavimo prietaisai ir transformatoriai, šviestuvai, varžos ir varžynai, lygintuvai, ritės, relės, kita įranga, aprobuota šioms zonoms ir tenkinanti Taisyklių 2 priedo 4 lentelėje nustatytus reikalavimus.

Transformatorių apvijoms, varžinėms ritėms, solenoidams ir kt. panašios paskirties vijoms leidžiama naudoti bendrosios paskirties apgaubus, jeigu juose nėra slystamųjų arba srovės nutraukimo kontaktų.

Už sprogiosios zonos ribų turi būti įrengti įtaisai, avarijos atveju nutraukiantys elektros tiekimą į sprogiąją zoną. Elektros įrenginius, kurie šiuo atveju turi tęsti darbą, kad būtų išvengta avarijos išplitimo, draudžiama įjungti į avariniu atveju atjungiamas grandines. Jie turi būti maitinami kitomis linijomis.

Apšvietimo ir galios grandinių apsaugos ir komutavimo aparatus įrengiami už sprogiųjų zonų ribų.

IX. SPROGIŲJŲ ZONŲ ELEKTROS INŽINERINĖS SISTEMOS 198. Sprogiosiose zonose leidžiama naudoti tik izoliuotus laidininkus, tarp jų ir srovėlaidžių, maitinančių kranus, keltuvus ir pan., šynas.

Trumpai sujungtu rotoriumi elektros variklius maitinančių linijų arba atšakų nuo grupinių tinklų laidų skerspjūviai turi būti parenkami srovei, 1,25 karto didesnei už jų vardinę apkrovos srovę.

Apsauga nuo viršsrovių ir perkrovų turi būti atlikta dviem skirtingomis relėmis. Apsauga nuo perkrovų turi būti įrengta visose fazėse.

Metaliniai vamzdžiai, laidai ir kabeliai prie elektros įrangos turi būti prijungiami naudojant specialius tam skirtus ir įrangoje įmontuotus terminalus, o jų nesant naudojant specialius vamzdžio gale montuojamus sujungimo terminalus.

Nereikalaujama, kad 2 ir 22 tipų zonose montavimo dėžutės, jungtys ir kitos montavimo detalės būtų aprobuotos šioms zonoms. Šiose zonose leidžiama naudoti iš ne žemesnės kaip B ir C degumo klasės statybos produktų lanksčiuosius vamzdžius.

Skiriamieji sandarintuvai įrengiami betarpiškai vamzdžio perėjimo per sieną vietoje toje patalpoje, kur yra pavojingesnė sprogioji zona, arba esant abipus sienos vienodo pavojingumo zonoms toje patalpoje, kurioje mišinio grupė ir kategorija yra aukštesnės. Sandarintuvas turi būti aprobuotas aukštesnio pavojingumo zonai arba zonai, kurioje yra aukštesnė sprogiojo mišinio grupė ir kategorija.

Skiriamuosius sandarintuvus leidžiama įrengti ir patalpoje, kurioje nėra sprogiųjų zonų arba lauke, jeigu įrengti juos patalpose, kur yra pavojingos zonos, nėra galimybių.

Skiriamieji sandarintuvai turi būti išbandyti suslėgtuoju oru naudojant 250 kPa slėgį. Per 3 min. laikotarpį slėgis neturi sumažėti žemiau kaip 200 kPa.

Skiriamaisiais sandarintuvais negali būti panaudotos jungiamosios ir šakojimosi dėžutės.

Sprogiosiose 2 ir 22 tipų zonose leidžiama naudoti paprastos konstrukcijos movas, montavimo dėžutes, jungtis ir kitas montavimo detales.

Skiriamųjų sandarintuvų įrengti nebūtina, jeigu kabelis, paklotas vamzdyje, išvedamas į lauką ir toliau klojamas atvirai.

211.1. nekibirkščiuojančių grandinių laidai turi būti apsaugoti nuo pašalinės įtakos, galinčios sukelti kibirkščiavimą;

211.2. nekibirkščiuojančios grandinės turi būti atskirtos nuo kitų galinčių kibirkščiuoti grandinių; jų negalima tiesti bendruose kanaluose, kabelių loviuose, lentynose arba naudoti daugiagyslius kabelius, kuriuose dalis gyslų naudojama kitai paskirčiai;

211.3. įrangos, kurioje panaudoti savaimingąja sauga apsaugoti elementai, skirtingoms grandinėms turi būti naudojami atskiri kabeliai arba kiekviena grandinė bendrame kabelyje turi būti apsaugota įžemintu metaliniu apvalkalu;

211.4. nekibirkščiuojančios aukštojo dažnio grandinės turi nesudaryti kilpų;

211.5. savaimingąja sauga apsaugotų įrenginių grandinių laidai turi būti šviesiai mėlynos spalvos arba šviesiai mėlyna spalva turi būti pažymėti tik laidų galai;

211.6. savaimingąja sauga apsaugotų įrenginių grandinių kabelių kanalai, lentynos ir atviroji instaliacija turi turėti ne rečiau kaip kas 7,5 m žymenis su užrašu „savaimingosios saugos grandinė“.

Elektros grandinės, maitinančios savaimingąja sauga („i“ apsaugos būdas) apsaugotus įrangos elementus, taip pat turi tenkinti reikalavimus, nurodytus Lietuvos standarte LST EN 60079-14:2008 „Sprogiosios atmosferos. 14 dalis. Elektrinių įrenginių projektavimas, parinkimas ir montavimas (IEC 60079-14:2007)“.

Srovėlaidžių šynos turi būti suvirintos arba sujungtos presuojant. Išardomose vietose varžtais sujungiamos šynos turi turėti priemones, apsaugančias nuo veržlių atsisukimo. Srovėlaidžių šynos turi būti apsaugotos metaliniais apgaubais, aprobuotais atitinkamų degiųjų ir sprogiųjų mišinių aplinkai ir tenkinančiais Taisyklių 2 priedo 4 lentelėje nustatytus reikalavimus.

Nešarvuotieji kabeliai turi būti klojami metaliniuose vamzdžiuose, loviuose arba lentynose. Šarvuotieji kabeliai turi būti ne žemesnės kaip Cca degumo klasės. Vamzdžiai, loviai ir šarvuotieji kabeliai turi būti klojami ne arčiau kaip 0,5 m nuo vamzdynų su sprogiosiomis ir degiosiomis dujomis bei skysčiais. Ankštuose trasos ruožuose šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m, o nuo technologinių ir kitų vamzdynų – ne mažesnis kaip 0,1 m.

214.1. sankirtos vietoje ir 1,5 m į abi puses nuo išorinių estakados su technologiniais vamzdynais konstrukcijos elementų estakada turi būti įrengta kaip uždara galerija. Jeigu kabelių estakada nutiesta žemiau technologinių vamzdynų estakados, jos grindyse turi būti įrengtos angos prasiskverbusioms į kabelių estakadą sunkiosioms dujoms pasišalinti. Sankirtos vietoje visos kabelių estakados konstrukcijos turi būti pagamintos iš ne žemesnės kaip A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų;

214.2. kabelių ir degiųjų dujų bei skysčių technologinių vamzdynų estakadų sankirtose neturi būti įrengtų remonto aikštelių ir kabelių movų, o technologiniuose vamzdynuose neturi būti išardomųjų jungčių, kompensatorių, ventilių ir pan. įrangos;

214.3. tarp technologinių degiųjų dujų bei skysčių vamzdynų ir kabelių estakadų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m atstumas.

Ankštuose trasos ruožuose kabelių estakadų sankirtose atstumas nuo technologinių vamzdynų su degiųjų dujų ir skysčių estakadomis turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m, o nuo kitų vamzdynų – ne mažesnis kaip 0,1 m.

Jeigu kabelių estakadoje yra iki 15 kabelių, sankirtoje su degiųjų dujų ir skysčių technologiniais vamzdynais leidžiama neįrengti kabelių galerijos, o kabelius nutiesti metaliniame vamzdyje arba dėžėje, kurių sienelės ne plonesnės kaip 1,5 mm.

Kabelių kanaluose, įrengtuose įmonių teritorijoje, tarp vietų, kur yra skirtingo pavojingumo sprogiosios zonos, ne rečiau kaip kas 100 m turi būti įrengti ne trumpesni kaip 1,5 m smėlio užtvarai iki kanalo viršaus.

217.1. kabelių tuneliai turi būti įrengti tik už sprogiųjų zonų ribų;

217.2. prieigose prie sprogiųjų zonų kabelių tuneliai turi būti atskirti nuo jų ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai siena, o kabelių statinys turi būti ne mažesnio kaip II atsparumo ugniai laipsnio;

217.3. kabelių tuneliuose turi būti įrengtos priešgaisrinės apsaugos priemonės;

217.4. išėjimai iš kabelių tunelių ir vėdinimo kanalai turi būti įrengti už sprogiųjų zonų ribų;

217.5. įvadų į pavojingas patalpas vietose angos kabeliams ir instaliacijos vamzdžiams turi būti tinkamai užsandarintos ne žemesnės kaip A1 ar A2 degumo klasės statybos produktais.

X. ĮŽEMINIMAI 220. Sprogiosiose zonose, patalpose ir lauke iki 1000 V įtampos elektros įrenginiams maitinti leidžiama naudoti TN, TT ir IT elektros tinklo sistemas (EĮĮBT VIII skyrius). Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, kuriuose dėl gamybos technologinių reikalavimų ypatumų elektros tiekimo nutraukimas gali sukelti gaisrą arba sprogimą, naudojama IT tinklo sistema įrengiant automatinę izoliacijos kontrolę, signalizuojančią akustiniu arba optiniu būdu, bet neatjungiančią maitinimo esant vienfaziams įžemėjimams. Maitinimo atjungimo po antrosios pažaidos sąlyga IT tinklo sistemoje pateikta Taisyklių 380 punkte.

221.1 visų įtampų kintamosios ir nuolatinės srovės elektros įrenginius;

221.2. elektros įrenginius, sumontuotus ant įžemintų arba įnulintų metalinių konstrukcijų, išskyrus įrenginius, sumontuotus spintose ir pultuose, kurių korpusai yra įžeminti arba įnulinti.

Įrangos apsaugai nuo žaibų turi būti naudojamos EĮĮBT VIII skyriuje nurodytos priemonės. Pavojingos sprogimui zonos, kuriose tiesioginiai žaibo išlydžiai negalimi, bet galimi žaibo išlydžiai šalia jų, turi būti apsaugotos nuo indukuotų viršįtampių.

TN tinklo sistemoje apsauginiu laidininku (PE) gali būti trečioji arba penktoji kabelio gysla ir trečiasis arba penktasis linijos laidas (šyna), jungiantys pasyviąsias įrenginių dalis su įžeminta šaltinio neutrale (viduriniuoju apvijos ar nuolatinės srovės šaltinio įžemintu tašku, atitinkamai vienfaziame ir trifaziame tinkle).

TT ir IT tinklo sistemoje apsauginiu įžeminimo laidininku (PE) gali būti izoliuotas arba neizoliuotas laidininkas, jungiantis pasyviąsias įrenginių dalis su įžeminimo magistrale arba įžemintuvu.

Apšvietimo tinkle leidžiama apsauginį laidininką (PE) nuo šviestuvų, esančių sprogiosiose zonose, prijungti prie artimiausios šakojimosi dėžutės, kuri yra už pavojingos zonos ribų, nulinio apsauginio laidininko (PEN), išskyrus 0 ir 20 zonas. Šiose zonose apsauginis laidininkas (PE) nuo šviestuvo turi būti prijungtas prie bendrojo apsauginio (PE) laidininko, tiesiogiai sujungto su maitinimo šaltinio tiesiogiai įžeminta neutrale taip kaip ir galios imtuvai.

Iki 1000 V įtampos TT ir IT sistemos bei aukštesnės įtampos izoliuotosios neutralės tinkluose apsauginiai įžeminimo laidininkai (PE) gali būti klojami bendruose apvalkaluose arba įrenginiuose kartu su faziniais laidininkais ir atskirai nuo jų.

Įžeminimo magistralės prie įžemintuvų turi būti prijungiamos ne mažiau kaip dviejose skirtingose įžemintuvų vietose.

V. ELEKTROS ĮRANGA DEGIŲJŲ MEDŽIAGŲ SANKAUPOS VIETOSE 228. Vietos patalpose ir lauke, kur saugomos, naudojamos bei perdirbamos degiosios medžiagos, bet kur nesusidaro degiųjų ir sprogiųjų jų mišinių su oru ir kur nesikaupia galinčių užsidegti degiųjų dulkių bei plaušelių sluoksnių ant karštų elektros įrangos paviršių, nepriskiriamos 0, 1, 2, 20, 21, 22 zonoms. Tokios vietos laikomos potencialiai pavojingomis gaisro kilimo požiūriu, kadangi jose esančios degiosios medžiagos gali būti uždegtos nuo pašalinio šaltinio. Tokiomis vietomis gali būti medienos perdirbimo įmonės, medienos ir kuro sandėliai, žemės ūkio sausųjų pašarų sandėliavimo aikštelės ir statiniai, tekstilės įmonės, grūdų saugyklos ir malūnai, popieriaus ir jo gaminių naudojimo ir saugojimo patalpos, degiųjų medžiagų gaminių sandėliavimo bei eksponavimo patalpos, degiųjų medžiagų statiniai ir pan.

Netiesioginio kaitinimo kaitinamųjų prietaisų naudojamų degiųjų medžiagų sankaupos vietose paviršiaus temperatūra neturi viršyti 90 °C normalaus darbo sąlygomis ir 115 °C – avarinių situacijų metu. Šildymo prietaisuose turi būti įrengta apsauga nuo perkaitimo. Po prietaisų avarinio atsijungimo jie vėl turi būti įjungti tik rankiniu būdu. Šildymo prietaisai, naudojami degiųjų medžiagų sankaupos vietose, turi būti sukonstruoti ir įrengti taip, kad ant jų negalėtų kauptis dulkių, trukdančių išsklaidyti šilumą.

234.1. 0,5 m atstumu nuo degiųjų medžiagų, jeigu jų galia mažesnė kaip 100 W;

234.2. 0,8 m atstumu nuo degiųjų medžiagų, jeigu jų galia nuo 100 iki 300 W;

234.3. 1 m atstumu nuo degiųjų medžiagų, jeigu jų galia didesnė kaip 300 ir iki 500 W.

Šiose vietose naudojamų kilnojamųjų šviestuvų lempos turi būti apsaugotos metaliniais tinkleliais. Jų apsaugos laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 5X.

IT tinklo sistemoje gaisrui pavojingose vietose kabelių ir laidų apsaugai turi būti naudojami izoliacijos kontrolės įtaisai, signalizuojantieji vizualiniu ir akustiniu būdais kartu. Antrojo įžemėjimo atveju trumpojo jungimo srovių apsaugos atjungimo trukmė neturi viršyti t <= 5 s.

Apsauginiai laidininkai turi būti įrengiami vadovaujantis Taisyklių 35 punkto reikalavimais.