LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO į s a k y m a s DĖL specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo 2013 m. kovo 5 d. Nr. 1-52 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 6 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752) 73 straipsnio 1 dalimi: 1. T v i r t i n u Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisykles (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2013 m. balandžio 1 d. Energetikos ministras                                                      Jaroslav Neverovič _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-52 SPECIALIŲJŲ PATALPŲ IR TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus elektros įrangai gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatuose, žiūroviniuose objektuose, voniose, dušuose, baseinuose, pirtyse (saunose), sprogimui ir gaisrui pavojingose zonose, elektrinio suvirinimo ir elektrinio kaitinimo technologiniuose procesuose, taip pat durpynuose bei karjeruose įrengti. 2. Elektros įrenginiai, be Taisyklių reikalavimų, turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 (Žin., 2012, Nr. 18-816) (toliau – EĮĮBT), Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 (Žin., 2012, Nr. 2-58) (toliau – ELIĮT), Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1-303 (Žin., 2011, Nr. 165-7886) (toliau – SPEĮĮT), Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-134 (Žin., 2011, Nr. 67-3199) (toliau – EĮRAAĮT), Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 (Žin., 2011, Nr. 17-815) (toliau – AEĮĮT), Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-1 (Žin., 2012, Nr. 5-151) (toliau – GEĮĮT), reikalavimus. 3. Taisyklių reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams, įrengiantiems naujus, rekonstruojantiems arba kapitališkai remontuojantiems kintamosios ir nuolatinės srovės iki 400 kV įtampos elektros įrenginius. Taisyklės taip pat privalomos ir kitiems asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597). 4. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752), EĮĮBT, SPEĮĮT, ELIĮT, EĮRAAĮT, AEĮĮT, GEĮĮT ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas. II. GYVENAMOSIOS IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI I. TAIKYMO SRITIS 5. Taisyklių II skyriaus reikalavimai taikomi gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus pastatus ir patalpas, nurodytas Taisyklių III skyriuje) elektros įrenginiams. Taisyklėse visuomeninės paskirties pastatai suprantami taip, kaip yra apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 (Žin., 2004, Nr. 54-1851). Taisyklių II skyriaus reikalavimai netaikomi specialiems gydymo paskirties įstaigų, mokslo paskirties pastatų elektros įrenginiams, dispečerizacijos ir ryšių sistemoms, taip pat elektros įrenginiams, pagal savo pobūdį priskiriamiems gamybos ir pramonės paskirties pastatų (katilinių, šilumos punktų, siurblinių, dirbtuvių, didelių skalbyklų, cheminių valyklų ir pan.) elektros įrenginiams. II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 6. Elektros imtuvams maitinti turi būti naudojama iki 1000 V įtampos TN, TT arba IT elektros tinklų sistemos. TN, TT ir IT elektros tinklų sistemos apibrėžtos EĮĮBT VIII skyriuje. 7. Pastatų išorės elektros tiekimas turi atitikti EĮĮBT III skyriaus reikalavimus. 8. Pastatuose, kuriuose yra miegamųjų korpusų, taip pat mokyklose ir kituose mokslo paskirties pastatuose draudžiama įrengti transformatorines prie pastatų sienų arba pastatų viduje. Išimtiniais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka gavus statybą leidžiantį dokumentą gyvenamuosiuose pastatuose (prie pastatų sienų arba pastatų viduje) leidžiama įrengti transformatorines su sausaisiais arba pripildytais nedegiųjų medžiagų transformatoriais. Šiuo atveju turi būti įvykdyti visi vibracijos ir triukšmo lygio ribojimo reikalavimai, nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (Žin., 2004, Nr. 45-1490), ir Lietuvos Respublikos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (Žin., 2011, Nr. 75-3638) (toliau – Higienos norma HN 33:2011). Pastatuose ir lauke transformatorinės turi būti įrengiamos pagal SPEĮĮT reikalavimus. 9. Galios ir apšvietimo imtuvai maitinami iš tų pačių transformatorių, jeigu tenkinami įtampos kokybės reikalavimai, nustatyti Lietuvos standarte LST EN 50160:2008 „Viešųjų skirstomųjų tinklų tiekiamos elektros įtampos charakteristikos“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 50160:2008) 10. Transformatorinių statybos vietos turi būti taip parinktos, kad prie jų galėtų privažiuoti transporto priemonės. Transformatorinės turi būti įrengtos taip, kad ištisą parą į jas galėtų nekliudomai patekti skirstomųjų tinklų operatoriaus personalas. 11. Saugos ir evakuacinio apšvietimo maitinimas turi atitikti AEĮĮT reikalavimus. 12. Pastate esančių liftų maitinimas turi būti įrengtas pagal GEĮĮT VI skyriaus reikalavimus. 13. Pastatų elektros tinklai turi būti suprojektuoti visų rūšių (vitrinų, fasadų, reklaminiam, iliuminaciniam, išorės, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo (si) valdymo sistemų, statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų, lauko gaisrinio vandentiekio sistemų, dūmų ir šilumos valdymo sistemų, ugniagesių liftų ir kt.), dispečerizacijos sistemų, vietinių televizijos tinklų, gaisrinių hidrantų, saugos ženklų, elektros skambučių, šviesinių aptvarų ir kt.) apšvietimui maitinti. 14. Pastatuose maitinant vienfazius vartotojų elektros įrenginius iš daugiafazio (penkialaidžio) skirstomojo tinklo, leidžiama įvairioms vienfazių vartotojų elektros įrenginių grupėms naudoti bendrus nulinius (N) ir bendrus apsauginius (PE) laidininkus, nutiestus tiesiogiai iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos, tačiau bendras apsauginis nulinis laidininkas PEN (keturlaidis tinklas su PEN laidininku) draudžiamas. Maitinant vienfazius vartotojų elektros įrenginius iš daugiafazio maitinimo tinklo atšakomis nuo oro ir kabelių linijų, kai linijos apsauginis nulinis (PEN) laidininkas yra bendras visai grupei vienfazių vartotojų elektros įrenginių, maitinamų nuo atskirų fazių, turi būti numatytas apsauginis vartotojų elektros įrenginių atjungimas (naudojant maksimalios įtampos apsaugą) neleistinai padidėjus įtampai dėl apkrovos asimetrijos, atsirandančios nutrūkus apsauginiam nuliniam (PEN) laidininkui. Aukšto skirstomajame skydelyje, pagrindinėje skirstomojoje spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje turi būti atjungiamas tiek fazinis (L), tiek nulinis (N) laidininkas. Aukšto skirstomasis skydelis su jame įrengtais įvadiniais komutavimo aparatais bei apsaugos įtaisais yra skirtas elektros energijai skirstyti namo aukšto vartotojų elektros įrenginiams. Pagrindinė skirstomoji spinta skirta aprūpinti elektros energija visą pastatą arba didelę jo dalį. Vietoj pagrindinės skirstomosios spintos gali būti naudojama įvadinė apskaitos skirstomoji spinta arba transformatorinės žemosios įtampos skirstykla. Parenkant įvadinius aparatus ir prietaisus, kai kitos sąlygos vienodos, teikiama pirmenybė aparatams ir prietaisams, neatsijungiantiems padidėjus įtampai dėl apkrovos asimetrijos, atsirandančios nutrūkus apsauginiam nuliniam (PEN) arba nuliniam (N) laidininkui. Bet kuriuo atveju apsauginių (PE) ir apsauginių nulinių (PEN) laidininkų grandinėse neturi būti komutavimo kontaktinių ir bekontakčių elementų. Pastatuose maitinant vienfazius vartotojų elektros įrenginius turi būti naudojamos jungtys, kurias galima išardyti naudojant įrankius, taip pat specialiai tam tikslui skirtos jungtys. III. ĮVADINIAI ĮRENGINIAI, SKIRSTOMOSIOS SPINTOS IR SKYDELIAI 15. Įvade į pastatą turi būti įvadinė apskaitos spinta arba įvadinė apskaitos skirstomoji spinta. Pastate gali būti viena ar keletas įvadinių apskaitos spintų arba įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų. Iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos leidžiama maitinti vartotojų elektros įrenginius ir kituose pastatuose, jeigu tarp šių vartotojų esama funkcinių ryšių. 16. Elektros tinklų ir pastato elektros inžinerinių sistemų eksploatavimo atsakomybės ir nuosavybės riba nustatoma pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (Žin., 2010, Nr. 20-957), nustatytus reikalavimus. 17. Įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje kiekviena išeinančioji linija turi turėti apsaugos aparatus. 18. Įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje imtuvus maitinančios linijos turi būti prijungiamos per komutavimo aparatus. Jie gali būti įrengti kiekvienai atskirai išeinančiajai linijai arba būti bendri keletui išeinančiųjų linijų. 19. Nepriklausomai nuo to, ar maitinimo linijos pradžioje yra komutavimo aparatų, jie turi būti įrengti visuomeninės, administracinės bei prekybos paskirties pastatų ir pan., taip pat administraciniu arba ūkiniu atžvilgiu atskirų vartotojų patalpų maitinimo linijų įvaduose. 20. Atskiruose pastato aukštuose esantys skirstomieji skydeliai turi būti sumontuoti ne toliau kaip 3 m, įvertinant elektros instaliacijos ilgį, nuo maitinimo stovo. Šie laiptinėse esantys skydeliai įrengiami tame aukšte, nuo kurio butų skirstomųjų skydelių prijungimai būtų trumpiausi kartu atsižvelgiant į ELIĮT reikalavimus. Butų įvadiniams apskaitos skydeliams prijungti maitinimo linijos turi būti nutiestos atskiruose kanaluose, perdangų ir sienų kiaurymėse, iš ne žemesnės kaip A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų vamzdžiuose. Pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510) (toliau – Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai), nuostatas evakuoti(s) skirtose laiptinėse draudžiama įrengti elektros kabelius ir laidus (išskyrus elektros instaliaciją laiptinėms ir koridoriams apšviesti, elektros apskaitos skydelius). Pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 26,5 m, evakuoti(s) skirtose laiptinėse draudžiama įrengti elektros instaliaciją vartotojų įrenginiams butuose maitinti ir elektros apskaitai. 21. Įvadinių apskaitos spintų, įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų elektros grandinėms montuoti turi būti naudojami laidai varinėmis gyslomis. Įvadinių apskaitos spintų ir įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų įrengimo vietą skirstomųjų tinklų operatorius nurodo prisijungimo sąlygose. Įvadinę apskaitos spintą, pagrindinę skirstomąją spintą privaloma įrengti elektros skydinių patalpose, į kurias gali įeiti tik elektrotechnikos darbuotojai. Elektros skydinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Durų atsparumas ugniai tokiose priešgaisrinėse užtvarose, išskyrus duris tiesiai į lauką, parenkamas pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas. Įrengiant įvadinę apskaitos spintą, pagrindinę skirstomąją spintą ne elektros skydinių patalpose spintų apsaugos laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 31. Elektros skydinių patalpas draudžiama įrengti po sanitariniais mazgais, vonių ir dušų kambariais, virtuvėmis (išskyrus butų virtuves), plovyklomis, pirtimis ir panašiomis drėgnomis bei šlapiomis patalpomis, išskyrus atvejus, kai yra įrengta speciali hidroizoliacija, sulaikanti drėgmės patekimą į skirstomųjų elektros įrenginių patalpas. 22. Patalpos, kur sumontuotos įvadinės apskaitos skirstomosios spintos ir pagrindinės skirstomosios spintos, turi turėti natūralų vėdinimą ir elektrinį apšvietimą. Patalpų temperatūra neturi būti žemesnė kaip +5 °C. IV. PASTATŲ ELEKTROS INŽINERINĖS SISTEMOS 23. Pastato elektros inžinerinės sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus: 23.1. Įvairių administraciniu arba ūkiniu požiūriu savarankiškų organizacijų, esančių viename pastate, elektros įrenginiai prijungiami prie įvadinės apskaitos skirstomosios spintos arba prie pagrindinės skirstomosios spintos atskiromis maitinimo linijomis. 23.2. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose prie vienos linijos leidžiama prijungti keletą stovų. 23.3. Atšakose į kiekvieną stovą reikia įrengti apsauginį komutavimo aparatą. 23.4. Gyvenamuosiuose pastatuose laiptinių, vestibiulių, holų, koridorių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų šviestuvai turi būti maitinami atskiromis linijomis iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos arba iš atskirų grupinių skydelių, maitinamų iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos. 23.5. Laiptinėse ir koridoriuose, kur yra natūralus apšvietimas, turi būti įrengtas automatinis elektrinio apšvietimo valdymas, priklausantis nuo natūralios šviesos teikiamos apšvietos. 23.6. Negyvenamųjų pastatų elektros įrenginiai prijungiami atskiromis linijomis. 24. Maitinimo tinklai nuo transformatorinių iki įvadinių apskaitos spintų, įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo srovių. 25. Pastatuose pagrindinai naudojami kabeliai ir laidai varinėmis gyslomis. Maitinimo ir skirstomiesiems tinklams naudojami kabeliai ir laidai aliumininėmis gyslomis, jeigu jų skerspjūvis yra 16 mm2 arba didesnis. Maitinti atskiriems elektros imtuvams, priklausantiems inžineriniams pastatų įrenginiams (siurbliams, ventiliatoriams, kaloriferiams, oro kondicionavimo įrenginiams ir pan.), naudojami laidai ir kabeliai varinėmis gyslomis. Jei naudojami laidai ir kabeliai aliumininėmis gyslomis, tai jų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 16 mm2. Muziejuose, paveikslų galerijose, parodų patalpose leidžiama naudoti apšvietimo šynolaidžius, kurių apsaugos laipsnis IP 4X, o jų atšakose į šviestuvus yra išardomos kontaktinės jungtys, esančios šynolaidžio apgaubo viduje, arba kištukinės jungtys, nutraukiančios atšakos grandinę dar iki to akimirksnio, kai kištukas ištraukiamas iš kištukinio lizdo. Minėtose patalpose apšvietimo šynolaidžiai turi būti maitinami iš skirstomųjų spintų atskiromis linijomis. Gyvenamuosiuose pastatuose varinių laidininkų skerspjūviai turi atitikti skaičiuojamąsias apkrovas, tačiau turi būti ne mažesni kaip 1,5 mm2 grupinių tinklų linijoms butuose, ne mažesni kaip 2,5 mm2 linijoms nuo aukšto iki butų skydelių ir iki komercinės apskaitos skaitiklio, taip pat ne mažesni kaip 4 mm2 skirstomojo tinklo linijoms (stovams) butams maitinti. 26. Išskirtiniais atvejais, projektuotojui tinkamai pagrindus, butuose galima tiesti stačius (vertikalius) skirstomojo tinklo ruožus. Nuo aukšto skydelio tiesti bendrame vamzdyje, bendrame lovyje arba kanale kelias laidų arba kabelių linijas, maitinančias atskirus butus, draudžiama. Bendrame vamzdyje, bendrame lovyje arba statybinių konstrukcijų, pagamintų iš ne žemesnės kaip A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų, kanale leidžiama tiesti kabelius ir laidus (pagal ELIĮT 1 priedo 6 lentelėje nustatytus reikalavimus), maitinančius butų linijas, kartu su laiptinių, koridorių ir kitų namo patalpų apšvietimo grupinių linijų laidais ir kabeliais. 27. Visuose pastatuose magistralinės linijos nuo įvadinio įrenginio arba nuo įvadinio skirstomojo įrenginio iki grupinių skydelių (elektros įrenginių, kuriuose sumontuoti komutavimo aparatai ir apsaugos įtaisai (arba tik apsaugos įtaisai) atskiroms šviestuvų, kištukinių lizdų ir stacionariųjų elektros imtuvų grupėms) turi būti trilaidės, keturlaidės arba penkialaidės (faziniai laidai L, nulinis laidas N ir apsauginis laidas PE). Grupinio tinklo linijos, tiesiamos nuo grupinių, aukštų ir butų skydelių (elektros įrenginių su apsaugos aparatais, įrengtų bute ir skirtų prijungti tinklui, maitinančiam buto šviestuvus, kištukinius lizdus ir stacionariuosius elektros imtuvus) iki bendrojo apšvietimo šviestuvų, kištukinių lizdų ir stacionariųjų elektros imtuvų, turi būti trilaidės, keturlaidės arba penkialaidės. Draudžiama kelioms atskiroms grupinėms linijoms naudoti bendrus nulinius (N) ir apsauginius (PE) laidininkus. Taip pat draudžiama nulinį ir apsauginį laidininką skydeliuose prijungti bendru kontaktiniu gnybtu. Laidininkų skerspjūviai turi atitikti Taisyklių 35 punkto reikalavimus. 28. Elektros instaliacija patalpose turi būti nutiesta taip, kad ją būtų galima pakeisti. Paslėptoji elektros instaliacija gali būti tiesiama statybinių konstrukcijų kanaluose, paslėptuose vamzdžiuose; atviroji – specialiose grindjuostėse, loveliuose ir pan. Techniniuose aukštuose, pogrindžiuose, nešildomuose rūsiuose, pastogėse, vėdinimo kamerose, drėgnose ir ypač drėgnose patalpose naudojama atviroji elektros instaliacija. Pastatuose, kurių statybinės konstrukcijos yra iš nedegiųjų medžiagų, grupiniai tinklai gali būti tiesiami užsandarintai, be galimybės juos pakeisti sienų, pertvarų ir perdangų grioveliuose, po tinku, grindų ruošinio sluoksnyje arba statybos produktų kiaurymėse kabeliais arba izoliuotais laidais su apsauginiu apvalkalu. Draudžiama tiesti laidus užsandarintai, be galimybės juos pakeisti tiesiogiai sienų, pertvarų ir perdangų plokštėse nei jų pramoninės gamybos metu, nei plokščių sandūrose statant pastatus. 29. Elektros instaliacija, nutiesta virš kabamųjų lubų (po dvigubomis grindimis, pertvarų ertmėse ir kt.) laikoma paslėptąja elektros instaliacija. Elektros instaliacija tiesiama laidais ir kabeliais pagal ELIĮT 1 priedo 6 lentelėje nustatytus reikalavimus. Bet kuriuo atveju turi būti užtikrinta laidų ir kabelių pakeitimo galimybė. 30. Patalpose, skirtose maistui gaminti ir valgyti, išskyrus butų virtuves, leidžiama atviroji kabelių instaliacija. Laidus tiesti atvirai šiose patalpose draudžiama. Butų virtuvėse galima naudoti tokius pat instaliacijos būdus kaip koridoriuose ir gyvenamuosiuose kambariuose. 31. Pastato elektros inžinerinės sistemos pastogės (palėpės) patalpose turi atitikti ELIĮT 1 priedo 6 lentelėje nustatytus reikalavimus. 32. Per pastato sekcijų rūsius ir techninius pogrindžius leidžiama tiesti iki 1000 V įtampos kabelius, maitinančius kitų to paties pastato sekcijų elektros imtuvus. Šie kabeliai nelaikomi tranzitiniais; per rūsius ir techninius pogrindžius tiesti tranzitinius kabelius, maitinančius kitus pastatus, draudžiama. Kabeliai parenkami pagal ELIĮT 1 priedo 6 lentelėje nustatytus reikalavimus. 33. Draudžiama atvirai tiesti tranzitinius kabelius per Asg, Bsg, Cg, kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų sandėliavimo paskirties pastatus ir patalpas. 34. Linijos, maitinančios prekybos centrų, valgyklų, restoranų, kavinių ir kitų prekybos bei maitinimo paskirties pastatų šaldymo įrenginius, turi būti nutiestos iš šių ūkio subjektų įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų. 35. Laidininkų skerspjūvius reikia parinkti pagal ELIĮT nustatytus reikalavimus. Apsauginių (PE) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus: 35.1. fazinių laidų skerspjūviui, kai šių skerspjūvis yra iki 16 mm2; 35.2. 16 mm2, kai fazinių laidų skerspjūvis yra nuo 16 iki 35 mm2; 35.3. 50 % fazinių laidininkų skerspjūvio, kai fazinių laidų skerspjūvis didesnis kaip 35 mm2. Maitinant vienfazes apkrovas, vienfazių dvilaidžių ir trilaidžių linijų, taip pat trifazių keturlaidžių ir penkialaidžių linijų nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus fazinių laidininkų skerspjūviui. Maitinant trifazes simetrines apkrovas, trifazių keturlaidžių ir penkialaidžių linijų nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus fazinių laidininkų skerspjūviui, jei fazinių varinių laidininkų skerspjūvis yra iki 16 mm2, o aliumininių – iki 25 mm2. Jei skerspjūviai didesni, tai nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 50 % fazinių laidininkų skerspjūvio. Apsauginių nulinių (PEN) laidininkų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip nulinių (N) laidininkų skerspjūvis, be to, ne mažesnis kaip 10 mm2 varinių laidininkų atveju bei 16 mm2 aliumininių laidininkų atveju, nesvarbu, koks fazinių laidininkų skerspjūvis. Apsauginių (PE) laidininkų, neįeinančių į kabelio sudėtį, skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm2, kai yra mechaninė apsauga, ir 4 mm2 – kai jos nėra. Elektros imtuvams įžeminti reikia naudoti ne mažesnio kaip 4 mm2 skerspjūvio varinį laidininką. V. VIDAUS ELEKTROS ĮRENGINIAI 36. Maisto ruošimo patalpose, išskyrus butų virtuves, šviestuvai virš darbo vietų (viryklių, stalų ir pan.) iš apačios turi turėti apsauginį stiklinį gaubtą. Šviestuvai su liuminescencinėmis lempomis turi būti su grotelėmis ar tinkleliais arba laikikliais, neleidžiančiais lempoms iškristi. 37. Pastatuose su trilaidžiu elektros tinklu (Taisyklių 27 punktas) turi būti įrengiami kištukiniai lizdai su apsauginiu kontaktu ne mažesnei kaip 10 A srovei. Kištukiniai lizdai bendrabučių gyvenamuosiuose kambariuose ir mokslo paskirties patalpose, kuriose nuolat būna vaikai, turi būti įrengti pagal AEĮĮT VIII skyriaus reikalavimus. 38. Atstumas nuo dujų vamzdžių iki jungiklių, kištukinių lizdų ir elektros įrenginių elementų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. 39. Jungikliai įrengiami  sienoje, prie durų, netoli durų rankenos (pagal AEĮĮT VIII skyriaus reikalavimus). 40. Pastogių (palėpių), turinčių statybinių konstrukcijų elementų iš E ir F degumo klasės statybos produktų (stogą, santvaras, gegnes, sijas ir pan.), apšvietimo tinklo išjungimo įtaisai turi būti įrengti ne pastogės patalpose. 41. Patalpų, skirtų 200 ir daugiau žmonių (prekybos salių, valgyklų, viešbučių vestibiulių ir pan.), darbinio, saugos ir evakuacinio apšvietimo šviestuvų jungikliai turi būti prieinami tiktai aptarnaujančiam personalui. 42. Virš kiekvieno įėjimo į pastatą turi būti įrengtas šviestuvas, maitinamas iš pastato vidinio apšvietimo tinklo. 43. Namų numeriai ir gaisrinių hidrantų nurodomieji ženklai ant išorinių pastato sienų turi būti apšviesti. Šis elektrinis apšvietimas turi būti maitinamas iš pastato vidinio apšvietimo tinklo, o ant išorinio apšvietimo atramų esantys gaisrinių hidrantų nurodomieji ženklai – iš išorinio apšvietimo tinklo. 44. Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistemų, statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų, lauko gaisrinio vandentiekio sistemų, dūmų ir šilumos valdymo sistemų, ugniagesių liftų ir kt.) elektros imtuvai, nesvarbu, kokia vartotojui yra suteikta patikimumo kategorija, elektros energija turi būti aprūpinami įrengiant papildomus autonominius elektros energijos šaltinius (elektros generatorius, akumuliatorių baterija ir pan.). Pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti ne daugiau kaip 100 žmonių, leidžiama šių sistemų elektros imtuvus prijungti prie vieno maitinimo šaltinio skirtingų transformatorių dviem skirtingomis linijomis, įrengiant automatinio rezervo įjungimo įrenginį. Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų kabeliai turi būti apsaugoti nuo gaisro ir mechaninio pažeidimo. Tokių sistemų kabeliai nuo tiesioginio ugnies poveikio turi būti apsaugoti ne mažesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis užtvaromis arba tam tikslui naudojami specialūs ugniai atsparūs kabeliai, kurie užtikrintų tokių sistemų veikimą ne trumpiau kaip 60 min. gaisro metu. Tarpai tarp laidų, kabelių ir vamzdžių (lovių ir pan.) perėjose per priešgaisrines užtvaras (sienas, pertvaras, perdangas) turi būti užsandarinti priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas. 45. Pastogės (palėpės) patalpose įrengti elektros varikliai, skirstomieji skydeliai, atskirai įrengti komutavimo aparatai ir apsaugos įtaisai turi būti ne žemesnio kaip IP 44 apsaugos laipsnio. VI. SAUGOS PRIEMONĖS 46. Pastatų elektros įrenginių įžeminimas ir kitos saugos priemonės turi atitikti EĮĮBT VIII skyriaus ir Taisyklių II skyriaus reikalavimus. 47. Visose patalpose atviros pasyviosios bendrojo apšvietimo ir stacionariųjų elektros imtuvų (elektrinių viryklių, buitinių kondicionierių, elektrinių rankšluosčių ir pan.) dalys turi būti prijungtos prie apsauginio laidininko (PE). 48. Visose patalpose kilnojamųjų elektros prietaisų ir stalinių priemonių pasyviosios elektros srovei laidžios dalys turi būti prijungtos prie trilaidės grupinės linijos apsauginių laidininkų (Taisyklių 27 punktas), jeigu izoliacijos pažeidimo (tiesioginio prisilietimo prie dalies, kurioje yra įtampa) atveju kilnojamuosius prietaisus ir priemones atjungia srovės skirtuminė apsauga. Prie apsauginių laidininkų (PE) turi būti prijungti metaliniai pertvarų, durų ir kabelių tiesimo konstrukcijų karkasai. 49. Ne specialiosios paskirties patalpose leidžiama naudoti kabamuosius šviestuvus, pakabintus ant izoliuotų kablių, nors ir neturinčius gnybtų apsauginiams laidininkams prijungti. Šio punkto reikalavimai nekeičia Taisyklių 27 punkto reikalavimų ir neteikia pagrindo atsisakyti trilaidės sistemos. 50. Jei apsaugos nuo viršsrovių įtaisas (automatinis jungiklis, saugiklis), kai vardinė įtampa yra 230V, neužtikrina automatinio atjungimo laiko 0,4 s dėl mažų trumpojo jungimo srovių dydžių ir patalpoje nėra potencialų suvienodinimo sistemos, tai turi būti įrengta srovės skirtuminė apsauga. 51. Įrengiant srovės skirtuminę apsaugą turi būti įvykdyti selektyvumo reikalavimai. Jei srovės skirtuminės apsaugos schema yra dviejų ir daugiau pakopų, tai artimesnė maitinimo šaltiniui srovės skirtuminė apsauga turi turėti srovės nuostatą ir suveikimo laiką ne mažiau kaip 3 kartus didesnius negu esanti arčiau vartotojo. 52. Srovės skirtuminės apsaugos veikimo zonoje nulinis laidininkas (N) turi būti nesujungtas su įžemintais elementais. 53. Naudojant srovės skirtuminę apsaugą turi būti užtikrinta patikima apkrovos grandinių komutacija įvertinant ir galimas perkrovas. 54. Turi būti naudojama srovės skirtuminė apsauga, kurioje būtų panaudotas ir automatinio jungiklio funkcijas atliekantis, ir užtikrinantis apsaugą nuo viršsrovių aparatas. Grupinėse linijose, neturinčiose apsaugos nuo viršsrovių, turi būti naudojama srovės skirtuminė apsauga, galinti atjungti liniją esant viršsroviams. Naudojamus srovės skirtuminės apsaugos įtaisus, neatjungiančius nuo viršsrovių, reikia patikrinti viršsrovių režimais, įvertinant ir aukščiau stovinčio aparato, užtikrinančio apsaugą nuo viršsrovių, apsaugines charakteristikas. 55. Gyvenamuosiuose pastatuose draudžiama naudoti srovės skirtumines apsaugas, automatiškai atjungiančias vartotojo elektros įrenginius nuo tinklo, išnykus arba neleistinai sumažėjus tinklo įtampai. Tokiu atveju srovės skirtuminės apsaugos, sumažėjus įtampai iki 50 % jos vardinio dydžio, turi likti veikios dar bent 5 s. 56. Pastatuose galima naudoti srovės skirtumines apsaugas, reaguojančias tiek į kintamąsias, tiek į pulsuojamąsias gedimų sroves arba reaguojančias tik į kintamąsias nuotėkio sroves. Pulsuojamosios srovės šaltiniais gali būti, pavyzdžiui, skalbimo mašinos su greičio reguliatoriais, reguliuojamieji šviesos šaltiniai, televizoriai, videomagnetofonai, kompiuteriai ir kt. 57. Grupiniuose tinkluose, maitinančiuose kištukinius lizdus, reikia įrengti srovės skirtumines apsaugas, kurių I?DeltaN <= 30 mA. Leidžiama prie vieno srovės skirtuminės apsaugos įtaiso prijungti keletą grupinių linijų per atskirus automatinius jungiklius (saugiklius). Normaliose patalpose nereikalaujama įrengti srovės skirtuminės apsaugos linijose, maitinančiose stacionariuosius įrenginius ir šviestuvus, taip pat bendruosiuose apšvietimo tinkluose. 58. Gyvenamuosiuose pastatuose srovės skirtumines apsaugos įrengiamos butų skydeliuose. Leidžiama jas įrengti ir aukštų skydeliuose. 59. Draudžiama įrengti srovės skirtumines apsaugas tiems elektros imtuvams, kuriuos atjungus gali susidaryti vartotojams pavojinga situacija (pvz., atjungus gaisrinę signalizaciją ir pan.). 60. Privaloma įrengti srovės skirtumines apsaugas (I?DeltaN <= 30 mA) grupinėms linijoms, prie kurių prijungti kištukiniai lizdai, esantys lauke arba pavojingose ir labai pavojingose patalpose, pvz., butų ir viešbučių vonių ir dušų patalpų 3 zonoje (Taisyklių 124 punktas). 61. Suminė tinklo nuotėkio srovė, įvertinant stacionariuosius ir kilnojamuosius elektros imtuvus, normaliu darbo režimu neturi viršyti 1 / 3 srovės skirtuminės apsaugos vardinės srovės. Kai duomenų nėra, elektros imtuvų nuotėkio srovė nustatoma skaičiuojant 0,4 mA vienam apkrovos srovės amperui, o tinklo nuotėkio srovė – 10 mA vienam fazinio laidininko ilgio metrui. 62. Apsaugai nuo gaisro dėl izoliacijos pažaidos įvade įrengiamos srovės skirtuminė apsauga, kuri tenkintų Taisyklių 61 punkto reikalavimus. 63. Gyvenamuosiuose pastatuose srovės skirtuminės apsaugos funkcijos pagal Taisyklių 57 ir 62 punktų nustatytus reikalavimus gali būti atliekamos vienu srovės skirtuminės srovės įtaisu, kurio suveikimo srovė I?DeltaN <= 30 mA, jei yra tenkinami Taisyklių 61 punkto reikalavimai. 64. Jei srovės skirtuminė apsauga yra skirta žmonių apsaugai nuo elektros ir nuo gaisro arba tiktai nuo gaisro, tai ji turi atjungti tiek fazinį, tiek nulinį (N) laidininką; įrengti apsaugą nuo viršsrovių nuliniame laidininke nereikalaujama. 65. Įvade į pastatą reikia suvienodinti potencialą sujungiant šias laidžiąsias dalis: 65.1. pagrindinį (magistralinį) apsauginį laidininką (PE); 65.2. pagrindinį (magistralinį) įžeminimo laidininką arba pagrindinį įžeminimo gnybtą; 65.3. pastatų ir tarp pastatų esančių komunikacijų metalinius vamzdžius; 65.4. statybinių konstrukcijų, žaibolaidžių, centrinio šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemos metalines dalis. Papildomos potencialų suvienodinimo sistemos gali būti įrengiamos ne vien tik įvade, bet ir kitose elektros tinklo vietose. 66. Gyvenamuosiuose pastatuose prie potencialų suvienodinimo sistemos turi būti prijungtos visos atviros pasyviosios stacionariųjų elektros įrenginių elektros srovei laidžios dalys, prie kurių būtų galima prisiliesti, taip pat pašalinės elektros srovei laidžiosios dalys ir visų rūšių elektros įrenginių (įskaitant ir kištukinius lizdus) apsauginiai laidininkai (PE). III. ŽIŪROVINIŲ OBJEKTŲ IR SPECIALIOSIOS PASKIRTIES PATALPŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI I. TAIKYMO SRITIS 67. Taisyklių III skyriaus reikalavimai taikomi elektros įrenginiams, esantiems kultūros paskirties pastatuose (teatruose, kino teatruose, kultūros namuose, klubuose), taip pat kituose kultūros, sporto ir mokslo paskirties pastatuose su žiūrovų salėmis (toliau – žiūroviniai objektai) ir vonios, dušo ir pirčių (saunų) patalpose bei baseinuose. Specialiosios paskirties patalpos yra patalpos, kuriose elektros įrenginiai naudojami pagal Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus bei kuriose vykstantys technologiniai procesai gali kelti padidintą pavojų žmonėms. II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 68. Iki 1000 V įtampos elektros imtuvams maitinti turi būti naudojami TN, TT arba IT elektros tinklų sistemos. Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistemų, statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų, lauko gaisrinio vandentiekio sistemų, dūmų ir šilumos valdymo sistemų, ugniagesių liftų ir kt.) kabeliai turi būti apsaugoti nuo gaisro ir mechaninio pažeidimo. Tokių sistemų kabeliai nuo tiesioginio ugnies poveikio turi būti apsaugoti ne mažesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai atitvarinėmis konstrukcijomis arba tam tikslui naudojami specialūs ugniai atsparūs kabeliai, kurie užtikrintų tokių sistemų veikimą ne trumpiau kaip 60 min. gaisro metu. Tarpai tarp laidų, kabelių ir vamzdžių (lovių ir pan.) perėjose per priešgaisrines užtvaras (sienas, pertvaras, perdangas) turi būti užsandarinti priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas. 69. Sceninio apšvietimo elektros imtuvams ir scenos mechanizmų elektros įrenginiams, maitinamiems iš atskirų transformatorių, lygintuvų arba keitiklių, nestandartinė įtampa turi būti parenkama projektuojant. 70. Visas patalpas, įeinančias į scenos (estrados) sudėtį, taip pat dekoracijų seifus, dekoracijų, kostiumų, rekvizitų, butaforijos, baldų, sandėlius, dailininkų, stalių, butaforijos, maketavimo, trafaretų, dekoracijų, drabužių, avalynės ir kitas dirbtuves, patalpas dažams, baltiniams laikyti, scenos mašinisto ir elektriko, kostiumininko patalpas, aktorių rūbines, kitas pagalbines ir ūkines patalpas reikia laikyti gaisrui pavojingomis zonomis, jei šios patalpos pagal eksploatavimo sąlygas ir naudojamų įrenginių charakteristikas nepriskiriamos prie sprogiųjų patalpų. Į scenos sudėtį įeina: pagrindinė scenos dalis (scenos planšetė), portaline anga susisiekianti su žiūrovų sale, avanscena, arierscena ir šoninės kišenės, angomis sienose sujungtos su pagrindine scenos žaidimų dalimi, taip pat triumas ir erdvė virš ardlubių. 71. Žiūrovinių objektų elektros imtuvai pagal aprūpinimo elektros energija reikalavimus skirstomi į tris grupes: 71.1. Pirmos grupės elektros imtuvai: gaisrinės saugos inžinerinės sistemos (stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistemos, statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos, lauko gaisrinio vandentiekio sistemos, dūmų ir šilumos valdymo sistemos, ugniagesių liftai ir kt.). 71.2. Antros grupės elektros imtuvai: sceninio apšvietimo, scenos mechanizmų, techninių aparatinių ir garso stiprinimo sistemų elektros imtuvai, kai žiūrovų salėje telpa 800 arba daugiau žmonių. Techninės aparatinės yra patalpos, kuriose yra projektoriai, sceninio apšvietimo valdymo įtaisai, ryšių aparatūra, apšvietimo, akustiniai ir kino technologiniai įrenginiai, scenos (estrados, maniežo) mechanizmų pavarų maitinimo ir valdymo elektros įrenginiai. 71.3. Trečios grupės elektros imtuvai: sceninio apšvietimo, scenos mechanizmų, techninių aparatinių ir garso stiprinimo sistemų elektros imtuvai, kai žiūrovų salėje telpa mažiau kaip 800 žmonių, taip pat pastatų su 300 ir mažiau vietų salėmis elektros imtuvų kompleksai. 72. Žiūrovinių objektų elektros įrenginiai gali būti maitinami iš abonentinės atskirai stovinčios, esančios pastatų viduje arba prie jų sienos arba iš bendrojo naudojimo transformatorinės. Prie 0,4 kV įtampos linijų, maitinančių žiūrovinius objektus iš bendrojo naudojimo transformatorinių, draudžiama prijungti kitų vartotojų elektros įrenginius. Iš abonentinės transformatorinės maitinti kitų vartotojų elektros įrenginius leidžiama. 73. Žiūroviniam objektui, kurio bendra esančių viename pastate salių talpa yra 800 arba daugiau žmonių, ir visiems vaikų žiūroviniams objektams, nesvarbu, kiek salėje yra vietų, elektros energija turi būti tiekiama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus: 73.1. Elektros imtuvai turi būti maitinami iš dviejų transformatorių. 73.2. Transformatoriai turi būti maitinami iš dviejų nepriklausomų 10 kV įtampos šaltinių. 73.3. Atjungus vieną transformatorių, likusysis turi užtikrinti visų žiūrovinio objekto elektros imtuvų maitinimą. 73.4. Pagrindinė skirstomoji spinta turi turėti dvi žemosios įtampos šynų sekcijas su automatiniu rezervo įvedimu (ARĮ). Pagrindinės skirstomosios spintos sekcijas reikia maitinti iš transformatorių viena kitą rezervuojančiomis linijomis. Kai pagrindinės skirstomosios spintos funkcijas atlieka transformatorinės žemosios įtampos skirstykla, ARĮ įrengiamas joje. 74. Elektros energijos tiekimas žiūroviniam objektui, kurio bendra esančių viename pastate salių talpa mažesnė kaip 800 žmonių, turi atitikti šiuos reikalavimus: 74.1. Elektros imtuvai turi būti maitinami iš dviejų transformatorių. Leidžiama maitinti žiūrovinio objekto pagrindinę skirstomąją spintą (įvadinę apskaitos skirstomąją spintą) iš vieno transformatoriaus, nutiesus nuo jo iki pagrindinės skirstomosios spintos (įvadinės apskaitos skirstomosios spintos) dvi viena kitą rezervuojančias linijas. 74.2. Atjungus vieną liniją arba vieną transformatorių, likusysis turi užtikrinti I ir II grupės žiūrovinio objekto elektros imtuvų maitinimą. 74.3. Pagrindinė skirstomoji spinta (įvadinė apskaitos skirstomoji spinta) turi turėti dvi žemosios įtampos šynų sekcijas. Sekcijos turi būti maitinamos iš transformatorinės atskiromis, viena kitą rezervuojančiomis linijomis. Rezervinis maitinimas gali būti įjungiamas rankiniu būdu. 74.4. I ir II grupės elektros imtuvams turi būti numatytas papildomas nepriklausomas maitinimo šaltinis. 75. Žiūroviniam objektui, kurio bendra salių talpa yra iki 300 žmonių, elektra gali būti tiekiama iš vieno transformatoriaus. 76. Kitos paskirties pastate esantį žiūrovinį objektą, kurio bendra esančių viename pastate salių talpa yra iki 300 žmonių, išskyrus vaikų žiūrovinius objektus (Taisyklių 73 punktas), leidžiama maitinti iš bendros pastato pagrindinės skirstomosios spintos (įvadinės apskaitos skirstomosios spintos). 77. Transformatorinės su alyviniais transformatoriais, įrengtos pastatų viduje arba prie jų sienų, turi atitikti SPEĮĮT III skyriaus ir šiuos papildomus reikalavimus: 77.1. kiekvienas transformatorius turi būti atskirame narvelyje su durimis, atsidarančiomis tik į išorę; 77.2. transformatorių patalpos turi būti pirmajame aukšte; 77.3. transformatorių narvelių arba transformatorinių durys turi būti ne arčiau kaip 5 m nuo artimiausių durų žiūrovams vaikščioti arba nuo evakuacinio išėjimo; 77.4. draudžiama iš transformatorinių patalpų įrengti duris tiesiai į evakavimo(si) kelius. 78. Transformatorinės su sausaisiais arba pripildytais nedegiuoju aušinimo skysčiu transformatoriais gali būti pastato viduje, atskiroje patalpoje. Šiuo atveju turi būti numatyta galimybė įvežti ir išvežti transformatorinės įrenginius juos keičiant bei remontuojant. 79. Transformatorinių patalpose gali būti įrengti iki 1000 V įtampos skirstomieji įrenginiai ir keitikliai scenos mechanizmų elektros pavaroms maitinti, spintos su akumuliatorių baterijomis ir sceninio apšvietimo tiristoriniai reguliatoriai, jei visų patalpoje esančių elektros įrenginių techninę priežiūrą atlieka objekto personalas. 80. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos skirstomieji transformatorinių įrenginiai turi būti įrengti atskiroje patalpoje su savaime užsirakinančiomis (užsitrenkiančiomis) durimis elektros įrenginių techninės priežiūros personalui vaikščioti. Iki 1000 V ir aukštesnės įtampos skirstomieji elektros įrenginiai gali būti vienoje patalpoje, jeigu jų techninę priežiūrą atlieka vienos organizacijos personalas. 81. Draudžiama prijungti kitus elektros imtuvus prie linijų, kurios maitina akustinius ir kino įrenginius. 82. Saugos ir evakuacinio apšvietimo maitinimas turi atitikti AEĮĮT reikalavimus. 83. Avarinių režimų atvejams saugos ir evakuaciniam apšvietimui, gaisrinei signalizacijai žiūroviniuose objektuose maitinti turi būti įrengtos akumuliatorių baterijos: 83.1. vaikų žiūroviniuose objektuose, nesvarbu, koks salėje vietų ir maitinimo šaltinių skaičius; 83.2. žiūroviniuose objektuose (išskyrus kino teatrus), kurių bendra salių talpa yra 800 ir daugiau žmonių, nesvarbu, kiek yra maitinimo šaltinių; 83.3. kai yra tik vienas maitinimo šaltinis – klubuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, ir kituose žiūroviniuose objektuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 300 žmonių. 84. Akumuliatorių baterijas įrengti nebūtina avarinių režimų atvejams saugos ir evakuaciniam apšvietimui, gaisrinei signalizacijai žiūroviniuose objektuose maitinti šiais atvejais: 84.1. kai yra du maitinimo šaltiniai – klubuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, ir kituose žiūroviniuose objektuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 300 žmonių; 84.2. kino teatruose, kurių bendra salių talpa yra mažesnė kaip 800 žmonių; 84.3. klubuose, kurių bendra salių talpa yra 500 žmonių arba mažiau; 84.4. kituose žiūroviniuose objektuose, kur bendra salių talpa yra 300 žmonių arba mažiau. 85. Spintas su kilnojamosiomis akumuliatorių baterijomis leidžiama statyti bet kuriose patalpose, išskyrus žiūrovams ir aktoriams skirtas patalpas. Akumuliatorių baterijų talpa turi būti parinkta taip, kad avarinio apšvietimo šviestuvai galėtų nepertraukiamai šviesti vieną valandą. Akumuliatorių įrenginius reikia įrengti pagal SPEĮĮT V skyriaus reikalavimus. III. ELEKTRINIS APŠVIETIMAS 86. Sceniniam apšvietimui ir orkestro piupitrų apšvietimui reikia naudoti šviesos šaltinius, kurių skaistį būtų galima tolygiai reguliuoti. Klubuose, kurių bendra salių talpa yra iki 500 žmonių, apšvietimas gali būti nereguliuojamas. Sceninio apšvietimo prietaisai turi turėti apsauginius tinklelius, kurie sprogus lempai neleistų iškristi šviesos filtrams, linzėms, lempoms, kitoms vidinėms šviesos prietaisų dalims, stiklo skeveldroms arba kvarcui. 87. Apšvietimo prietaisams leistinieji įtampos nuokrypiai turi atitikti elektros kokybės standartų Lietuvos standarto LST EN 50160:2008 reikalavimus. 88. Jei bendra žiūrovų salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, turi būti numatytos priemonės, leidžiančios šviesos šaltinių skaistį reguliuoti tolygiai. 89. Žiūrovų patalpose turi būti įrengtas renginių metu įjungiamas saugos apšvietimas, kuris užtikrintų apšvietą, ne mažesnę kaip 15 % norminės apšvietos. 90. Žiūrovų salėse su stacionariaisiais kino įrenginiais dėl avarijos nutrūkus kino projekcijai, turi automatiškai įsijungti tiek šviestuvų, kad būtų užtikrinta apšvieta, ne mažesnė kaip 15 % norminės apšvietos, nustatytos salei apšviesti pertraukose tarp kino seansų. 91. Darbinis ir budintysis apšvietimas turi būti valdomi: 91.1. žiūrovų salės – iš sceninio apšvietimo valdymo aparatinės, iš kinoprojekcinės patalpos, iš bilietų kasos patalpos arba iš įėjimo į žiūrovų salę vietos; 91.2. scenos ir estrados – iš sceninio apšvietimo valdymo aparatinės, iš scenos (estrados) pulto; 91.3. vestibiulių, fojė, kuluarų, rūbinių, bufetų, tualetų, rūkomųjų kambarių ir kitų žiūrovams skirtų patalpų darbinis apšvietimas – centralizuotai iš bilietų kasos patalpų arba iš įėjimo į žiūrovų salę, o budintysis apšvietimas dar ir iš gaisrinio posto patalpų, o kai šio posto nėra – iš pagrindinės skirstomosios spintos. 92. Saugos apšvietimas turi būti įrengtas scenos (estrados), kasų, administratoriaus, rūbinės, techninių aparatinių, transformatorinių, pagrindinės skirstomosios spintos, telefono stočių, medicinos darbuotojų, fizinės saugos ir gaisrinio posto patalpose, o cirkuose – ir gyvuliams skirtose patalpose. Evakuacinis apšvietimas būtinas visose patalpose, kur gali būti daugiau kaip 50 žmonių, taip pat laiptinėse, perėjimuose ir kituose evakavimo(si) keliuose. 93. Evakavimo(si) keliuose iš žiūrovų salių, scenų (estradų, maniežų) ir kitų patalpų išėjimo iš pastato kryptimi virš durų turi būti šviesinės rodyklės, rodančios evakuacijos kryptį. Jos turi būti prijungtos prie saugos arba evakuacinio apšvietimo maitinimo šaltinio arba automatiškai persijungti prie jo dingus įtampai pagrindiniuose maitinimo šaltiniuose. Šviesinės rodyklės turi būti įjungtos per visą žiūrovų buvimo pastate laiką. 94. Saugos ir evakuacinis apšvietimai turi būti valdomi iš gaisrinio posto patalpų ir iš avarinio apšvietimo skydinės arba iš pagrindinės skirstomosios spintos (įvadinės apskaitos skirstomosios spintos). 95. Saugos ir evakuaciniam apšvietimams, įjungiamiems arba perjungiamiems maitinti iš akumuliatorių baterijų, turi būti naudojamos kaitinamosios lempos. Liuminescencinės lempos gali būti naudojamos maitinant jas iš akumuliatorių baterijų per keitiklius, keičiančius nuolatinę srovę į kintamąją. 96. Orkestrantų piupitrai orkestro duobėje turi būti apšviečiami šviestuvais, prijungiamais prie kištukinių lizdų. 97. Žiūroviniuose objektuose turi būti numatyta galimybė prijungti iliuminacinius ir reklaminius įrenginius. IV. GALIOS ELEKTROS ĮRENGINIAI 98. Gaisrinių siurblių, apsaugos nuo dūmų sistemų, gaisrinės signalizacijos ir gaisro gesinimo, pranešimo apie gaisrą įtaisų elektros varikliai turi būti maitinami savarankiškomis linijomis iš transformatorinių, pagrindinės skirstomosios spintos arba įvadinės apskaitos skirstomosios spintos. 99. Įjungus gaisrinių siurblių ir apsaugos nuo dūmų sistemų elektros variklius bei gaisrinės automatikos įrenginius, turi būti automatiškai išjungiami vėdinimo ir oro kondicionavimo elektros imtuvai. Leidžiama automatiškai išjungti ir kitus galios elektros įrenginius, išskyrus gaisrinės uždangos, cirkuliacinių siurblių ir liftų elektros variklius. 100. Pastatuose ir patalpose gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos projektuojamos ir įrengiamos pagal teisės akto „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės“, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 (Žin., 2007, Nr. 25-953; 2009, Nr. 63-2538), reikalavimus, o stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos projektuojamos ir įrengiamos pagal teisės akto „Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės“, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66, reikalavimus. 101. Scenos mechanizmų elektros pavaros turi automatiškai išsijungti mechanizmams pasiekus kraštutines padėtis. Scenos pakylos mechanizmų, gaisrinės uždangos, keliamųjų aikštelių, keliamųjų transporto įrenginių (išskyrus telferinių) elektros pavarų galios grandinėse kėlimo ir nusileidimo kraštutinėse padėtyse turi būti įrengtas avarinis automatinis šių grandinių išjungimas, kuriam suveikus paleisti elektros pavaras rankinio arba automatinio valdymo įtaisais nebūtų galima. 102. Jei yra daugiau kaip 10 scenos pakylų, tai scenos mechanizmų pulte, o jei jo nėra – režisieriaus padėjėjo pulte turi būti įrengtas valdymo aparatas, užtikrinantis visų scenos pakylų išjungimą vienu metu. 103. Visų scenos (estrados, maniežo) mechanizmų avariniam sustabdymui reikia numatyti atjungimo aparatus, įrengtus ne mažiau kaip dviejose vietose, iš kurių būtų gerai matomas šių mechanizmų veikimas. 104. Įėjimų į sukamosios scenos (estrados) dalies, scenos ir orkestro kilnojamųjų aikštelių, sofitų, technologinių keltuvų aptvarus durys turi būti su blokuojančiais įtaisais, atjungiančiais elektros variklius atidarant duris ir neleidžiančiais paleisti mechanizmų be papildomų veiksmų (rakto pasukimo, mygtuko nuspaudimo ir pan.) duris uždarius. 105. Mechanizmai, be elektros pavaros turintys ir mechaninę rankinę pavarą, turi turėti blokuotę, atjungiančią elektros pavarą pereinant į rankinį valdymą. 106. Prietaisų ir aparatų kontaktai, skirti užtikrinti saugą, turi nutraukti atitinkamą grandinę nutrūkus šio prietaiso arba aparato ritės maitinimui. 107. Gaisrinė uždanga turi turėti blokuotes, automatiškai išjungiančias elektros variklį, atsileidus traukos trosams. Dėl savo svorio leidžiantis uždangai jos judėjimas turi būti lydimas garsinės ir šviesos signalizacijos scenos planšetėje ir gaisrinio posto patalpoje. 108. Dūmų ir šilumos natūralaus ištraukiamojo vėdinimo įtaisai, mechaninio vėdinimo įtaisai ir jų valdymas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729) (toliau – statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005), reikalavimus. V. PASTATŲ ELEKTROS INŽINERINĖS SISTEMOS 109. Scenos (estrados, maniežo) galios tinklai turi būti apsaugoti nuo perkrovos. 110. Kabeliai ir laidai varinėmis gyslomis turi būti parinkti vadovaujantis ELIĮT 1 priedo 6 lentelėje nustatytais reikalavimais ir naudojami: 110.1. žiūrovų salėse, taip pat erdvėje virš salių ir už kabamųjų lubų; 110.2. scenoje, pastogės (palėpės) patalpose, kur yra degių konstrukcijų; 110.3. gaisrinių įtaisų valdymo grandinėse, gaisrinės ir sargybinės signalizacijos linijose, scenos apšvietimo ir scenos mechanizmų elektros pavarų linijose. Kitose patalpose maitinimo ir skirstomiesiems tinklams leidžiama naudoti ne mažesnio kaip 16 mm2 skerspjūvio kabelius ir laidus aliumininėmis gyslomis. 111. Žiūrovų salėse, fojė, bufetuose ir kitose žiūrovams skirtose patalpose įrengiama paslėptoji instaliacija, kurią būtų lengva pakeisti. 112. Scenos (estrados, maniežo) ir žiūrovų salėse (nesvarbu, koks salėje vietų skaičius) kabeliai ir laidai turi būti tiesiami pagal ELIĮT 1 priedo 6 lentelėje nustatytus reikalavimus. 113. Sceninio apšvietimo linijoms viename vamzdyje, pagamintame iš ne žemesnės kaip A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų, leidžiama tiesti iki 24 laidų, jei temperatūra vamzdyje niekada nepakils aukščiau už leistinąją tų laidų izoliacijos temperatūrą. Kabeliai ir laidai turi būti tiesiami pagal ELIĮT 1 priedo 6 lentelėje nustatytus reikalavimus. Laidai turi būti parenkami pagal EĮĮBT IV skyriaus reikalavimus. 114. Linijoms, maitinančioms sceninio apšvietimo prietaisus, sumontuotus ant nestacionariųjų konstrukcijų, turi būti naudojami lankstūs variniai kabeliai. 115. Elektros instaliacija, maitinanti kilnojamuosius ir nestacionariuosius elektros imtuvus ir elektros imtuvus, sumontuotus ant vibraciją izoliuojančio pagrindo, turi atitikti ELIĮT II skyriaus reikalavimus. 116. Perėjimams iš stacionariosios elektros instaliacijos į nestacionariąją turi būti naudojamos specialios jungtys (arba gnybtų dėžutės), sumontuotos prieinamose prižiūrėti vietose. VI. SAUGOS PRIEMONĖS 117. Apsaugai nuo gaisro dėl izoliacijos pažaidos įvade į pastatą įrengiama i srovės skirtuminė apsauga, kuri tenkintų Taisyklių 61 punkto reikalavimus. 118. Elektros įrenginių įžeminimas ir kitos saugos priemonės turi atitikti EĮĮBT VIII skyriaus, Taisyklių II ir III skyriaus papildomus reikalavimus. 119. Scenos (estrados, maniežo) nestacionariosios metalo konstrukcijos (sofitinės santvaros, portalinės kulisės ir pan.), skirtos galios ir apšvietimo elektros įrenginiams montuoti, turi būti prijungtos prie apsauginio įžeminimo atskiru lanksčiuoju variniu laidu arba kabelio gysla, kurie tuo pačiu metu neturi būti ir darbinės srovės laidininkais. Sukamąją scenos (estrados) dalį ir joje sumontuotą aparatūrą leidžiama prijungti per dvigubą žiedinį kontaktą. 120. Kino technologinių įrenginių, televizijos, ryšių ir signalizacijos skirstomųjų sistemų bei elektros akustikos tinklų metaliniai korpusai ir konstrukcijos turi būti prijungtos prie apsauginio įžeminimo. Žemesnio triukšmų lygio elektrotechniniai ir garso reprodukavimo kino technologiniai įrenginiai, taip pat ryšių ir televizijos įrenginiai turi būti prijungiami prie savarankiško įžeminimo įrenginio, kurio įžemintuvai turi būti ne arčiau kaip 20 m nuo kitų įžemintuvų, o įžeminimo laidininkai turi būti izoliuoti nuo elektros įrenginių apsauginio įžeminimo laidininkų. Šio savarankiško įžeminimo įrenginio varža turi atitikti gamintojo nustatytus reikalavimus, bet negali būti didesnė kaip 2,5 WOmega. VII. VONIOS IR DUŠO PATALPŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI 121. Šio skirsnio reikalavimai yra taikomi vonios ir dušo patalpoms, įrengtoms bet kurios paskirties (taip pat ir gyvenamuosiuose) pastatuose. 122. Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu vonios ir dušo patalpose pagal Lietuvos standartą LST HD 60364-7-701:2007/A11:2012 „Žemosios įtampos elektros įrenginiai. 701 dalis. Reikalavimai, keliami specialiesiems įrenginiams arba specialiosioms jų įrengimo vietoms. Vonios arba dušo patalpos“ nustatytos keturios zonos (Taisyklių 5 priedo 1 pav.): 122.1. 0 zona – tai vonios indo arba dušo vandens rinktuvo vidus; 122.2. 1 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais per vonios indo šonus arba sutampančiais su dušo kabinos išorinėmis sienelėmis, grindimis ir gulsčia plokštuma, nutiesta 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 zonai priskiriamos erdvės; 122.3. 2 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 0,6 m atstumu nuo 1 zonos ribos, grindimis ir gulsčia plokštuma 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 ir 1 zonai priskiriamos erdvės; 122.4. 3 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 2,4 m atstumu nuo 2 zonos ribos, grindimis ir gulsčia plokštuma 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0, 1 ir 2 zonai priskiriamos erdvės. 123. Vonios ir dušo patalpose, išskyrus 0 zoną, saugia įtampa yra laikoma ne aukštesnė kaip 25 V įtampa kintamosios srovės atveju ir 60 V įtampa nuolatinės srovės atveju. Leistinosios prisilietimo įtampos ir ilgiausios atjungimo trukmės (pagal Lietuvos standartą LST HD 60364-4-41:2007 „Žemosios įtampos elektriniai įrenginiai. 4-41 dalis. Saugos priemonės. Apsauga nuo elektros smūgio (IEC 60364-4-41:2005, modifikuotas)“ (toliau – Lietuvos standartas LST HD 60364-4-41:2007) nurodytos Taisyklių 1 priedo 1 lentelėje. 124. Vonios ir dušo patalpų atitinkamose zonose leidžiama naudoti šiuos elektros įrenginius: 124.1. 0 zonoje – tik specialius, skirtus naudoti vonios ir dušų rinktuvų induose elektros įrenginius, kurių vardinė įtampa ne didesnė kaip 12 V kintamosios srovės atveju ir 30 V nuolatinės srovės atveju; 124.2. 1 zonoje – be 0 zonoje leidžiamų naudoti įrenginių, taip pat stacionariuosius vandens šildytuvus, stacionariuosius ištraukiamojo vėdinimo įrenginius ir saugios įtampos telefono ryšio ir signalizacijos sistemas; elektrinio šildymo įrenginius, sumontuotus grindyse, jeigu šildymo elementai iš viršaus uždengti įžemintu metaliniu tinklu arba kita įžeminta metaline danga; 124.3. 2 zonoje – be 0 ir 1 zonoje leidžiamos naudoti įrangos, taip pat II klasės ne žemesnio kaip IP X4 apsaugos laipsnio šviestuvus; 124.4. 3 zonoje – be kitose zonose leidžiamų naudoti įrenginių, taip pat kištukinius lizdus, jeigu yra įrengta srovės skirtuminė apsauga (I?DeltaN <= 30 mA) arba jie maitinami per individualų skiriamąjį transformatorių, arba naudojama saugi įtampa. 125. Vonios ir dušo patalpose kaip apsaugą nuo tiesioginio prisilietimo prie aktyviųjų dalių (nesvarbu, kokia yra vardinė įtampa) reikia įrengti aptvaras (atitvaras) arba apgaubus, kurių apsaugos laipsnis ne žemesnis kaip IP 2X, arba naudoti aktyviųjų dalių izoliaciją, atlaikančią bandomąją kintamosios srovės 500 V (efektinės vertės) įtampą 1 min. 126. Vonios ir dušo patalpose naudojamų elektros įrenginių apsaugos nuo prisilietimo prie įtampą turinčių srovinių dalių ir kietų kūnų patekimo per apgaubą laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 2X. 127. Vonios ir dušo patalpose naudojamų elektros įrenginių apsaugos nuo vandens patekimo per apgaubą laipsnis turi būti ne žemesnis, kaip nurodyta Taisyklių 1 priedo 3 lentelėje. 128. Vonios ir dušo patalpų 0, 1 ir 2 zonose draudžiama naudoti kištukinius lizdus, bet kokios medžiagos jungiamąsias ir kitas sienines instaliacijos dėžutes, bet kokias kabelių movas, bet kokius komutavimo aparatus ir valdymo įtaisus, išskyrus jungiklius, jeigu jie sumontuoti įrenginyje ir yra neatskiriama jo dalis. Jungiamąsias ir kitas sienines instaliacijos dėžutes leidžiama įrengti pastato elektros inžinerinėms sistemoms skirtoje juostoje ne žemiau kaip 2,4 m nuo grindų. Skiriamieji transformatoriai ir kiti srovės šaltiniai turi būti įrengiami už vonios ir dušo patalpų ribų. 129. Vonios ir dušo patalpose leidžiama naudoti atvirąją ir paslėptąją instaliaciją. Paslėptoji instaliacija turi būti ne giliau kaip 5 cm nuo sienos paviršiaus. Kabeliai ir laidai turi būti su nelaidžiu vandeniui apvalkalu (izoliacija). Draudžiama naudoti laidus ir kabelius metaliniais apvalkalais arba tiesti juos metaliniuose vamzdžiuose, kanaluose ir metalinėse rankovėse. Atstumas nuo vonios ir dušo patalpų sienos paviršiaus iki kitoje sienos pusėje nutiestų laidų ir kabelių bei sieninių instaliacijos dėžučių turi būti ne mažesnis kaip 6 cm. 130. Visos vonios ir dušo patalpose esančios pasiekiamos elektros įrenginių pasyviosios dalys ir pašalinės laidžiosios dalys turi būti prijungtos prie potencialą suvienodinančio laidininko, sujungto su įžemintuvu. Šis reikalavimas taikomas ir vonios bei dušo patalpoms, kur nenaudojami jokie elektros įrenginiai arba jie yra įrengti kitoje patalpoje, kurioje aplinka nelaidi. Vietinę potencialų suvienodinimo sistemą draudžiama sujungti su žeme per elektros įrenginių pasyviąsias dalis ir per pašalines laidžiąsias dalis. Kilnojamųjų vonių ir dušų kabinų elektrai laidžios metalinės dalys taip pat turi būti prijungtos prie potencialą suvienodinančio laidininko. 131. Patalpoms, kur yra tiktai dušas arba tiktai dušo kabina, keliami reikalavimai, nurodyti Taisyklių 121–130 punktuose. Šių patalpų suskirstymas į zonas pateiktas Taisyklių 5 priedo 2 pav. Zonos dydis nustatomas matuojant nuo dušo purkštuko centro. VIII. PLAUKYMO BASEINŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI 132. Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu plaukymo baseinuose pagal Lietuvos standartą LST HD 60364-7-702:2011 „Žemosios įtampos elektriniai įrenginiai. 7-702 dalis. Reikalavimai, keliami specialiesiems įrenginiams arba specialiosiomis jų įrengimo vietoms. Plaukimo baseinai ir fontanai (IEC 60364-7-702:2010, modifikuotas)“ nustatytos trys zonos (Taisyklių 5 priedo 3 pav.): 132.1. 0 zona – tai baseino indo vidus; 132.2. 1 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 2 m atstumu nuo baseino kraštų, grindimis (žemės paviršiumi) ir gulsčia plokštuma, nutiesta 2,5 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 zonai priskiriamos erdvės; 132.3. 2 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 1,5 m atstumu nuo 1 zonos ribos, grindimis (žemės paviršiumi) ir gulsčia plokštuma 2,5 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 ir 1 zonai priskiriamos erdvės. 133. Plaukymo baseinų 0 ir 1 zonose saugia įtampa yra laikoma ne aukštesnė kaip 12 V įtampa kintamosios srovės atveju ir 30 V įtampa nuolatinės srovės atveju. 134. Plaukymo baseinų atitinkamose zonose leidžiama naudoti šiuos elektros įrenginius: 134.1. 0 zonoje – stacionariuosius šviestuvus ir aukštos temperatūros vandens šildytuvus, jeigu jie pagaminti specialiai naudoti baseinuose; 134.2. 1 zonoje – 0 zonoje leidžiamus elektros įrenginius, taip pat kištukinius lizdus, jeigu jie įrengiami ne arčiau kaip 1,25 m atstumu nuo 0 zonos ribų ir ne mažesniame kaip 0,3 m aukštyje nuo grindų; elektrinio šildymo įrenginius, sumontuotus grindyse, jeigu šildymo elementai iš viršaus uždengti įžemintu metaliniu tinklu arba kita įžeminta metaline danga; bet ku …