Nutarimas dėl akcinės bendrovės „NACIONALINĖ VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA“ PREKYBOS TAISYKLIŲ 1998 m. gruodžio 22 d. Nr. 36 Vilnius Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komi
Apie ką šis teisės aktas?
Šis teisės aktas patvirtina akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ prekybos taisykles. Jis nustato vertybinių popierių prekybos tvarką ir sąlygas biržoje.
Kam taikoma: Akcinei bendrovei „Nacionalinė vertybinių popierių birža“; Vertybinių popierių emitentams, norintiems, kad jų vertybiniai popieriai būtų įtraukti į biržos prekybos sąrašus.
Svarbiausia
- Šalis
- Lietuva
- Teisės sritis
- Mokesčių teisė
- Šaltinis
- e-seimas.lrs.lt
- Tekstas gautas
- Paaiškinimas atnaujintas
Ką reguliuoja šis teisės aktas?
- Vertybinių popierių įtraukimo į prekybos sąrašus (Oficialųjį, Einamąjį ir Nelistinguojamų) principus, tvarką ir sąlygas.
- Vertybinių popierių kainos nustatymo ir skelbimo tvarką.
- Prekybos vertybiniais popieriais tvarką, prekybos sesijų organizavimą ir sandorių rūšis.
- Reikalavimus viešosios apyvartos tarpininkams, norintiems tapti biržos nariais, jų teises, pareigas ir atsakomybę.
Kam taikomas šis teisės aktas?
- Akcinei bendrovei „Nacionalinė vertybinių popierių birža“.
- Vertybinių popierių emitentams, norintiems, kad jų vertybiniai popieriai būtų įtraukti į biržos prekybos sąrašus.
- Viešosios apyvartos tarpininkams, norintiems tapti biržos nariais.
Kokie yra pagrindiniai punktai?
- Taisyklės įsigalioja nuo 1999 m. vasario 1 d., išskyrus 12.11 punkto reikalavimus, kurie įsigalioja nuo 1999 m. balandžio 1 d.
- Akcijų emisijos kapitalizacija, norint įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą, turi būti ne mažesnė už 1 mln. ECU ekvivalentą litais.
- Ne mažiau kaip 25% akcijų emisijos dydžio arba kapitalizacijos dalis, sudaranti ne mažiau kaip 250 tūkst. ECU ekvivalentą litais, turi būti išplatinta viešai, o savininkų skaičius – ne mažesnis už 200.
- Skolos vertybinių popierių emisijos nominali vertė, norint įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą, turi būti ne mažesnė kaip 200 tūkst. ECU ekvivalentas litais, o galiojimo terminas ilgesnis kaip vieneri metai.
Mokesčių teisė
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA N U T A R I M A S DĖL AKCINĖS BENDROVĖS „NACIONALINĖ VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA“ PREKYBOS TAISYKLIŲ 1998 m. gruodžio 22 d. Nr. 36 Vilnius Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija nutaria:
Vertybinių popierių komisijos pirmininkas V. Poderys PatvirtintA PriimtA Vertybinių popierių komisijos AB „Nacionalinė vertybinių popierių 1998 m. gruodžio 22 d. birža“ valdybos posėdyje nutarimu Nr. 36 1998 m. lapkričio 2 d. protokolu Nr. 10 AprobuotA AB „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ tarybos posėdžiuose 1998 m. lapkričio 12 d. protokolu Nr. 4 ir 1998 m. gruodžio 16 d. protokolu Nr. 5 AKCINĖS BENDROVĖS „NACIONALINĖ VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA“ PREKYBOS TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROJI PIRMAS SKIRSNIS PREKYBOS TAISYKLIŲ PASKIRTIS 1. Šių Prekybos taisyklių teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 21 straipsnio šeštoji ir 22 straipsnio trečioji dalys bei 26 straipsnis.
2.1. vertybinių popierių įtraukimo į akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ prekybos sąrašus principus, vertybinių popierių įtraukimo į Oficialųjį, Einamąjį ir Nelistinguojamų vertybinių popierių prekybos sąrašus, valdymo bei išbraukimo iš šių sąrašų tvarką ir sąlygas;
2.2. vertybinių popierių kainos nustatymo ir skelbimo tvarką;
2.3. prekybos vertybiniais popieriais tvarką;
2.4. akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ prekybos sesijų organizavimo dienas ir valandas;
2.5. akcinėje bendrovėje „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ sudaromų sandorių rūšis;
2.6. akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ sandorių apskaitos ir atsiskaitymų sistemą;
2.7. reikalavimus viešosios apyvartos tarpininkams, norintiems tapti akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ nariais, akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ narių teises ir pareigas, teisės dalyvauti akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ prekyboje sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarką ir sąlygas, atsakomybę už pareigų nevykdymą;
2.8. akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ informacinę sistemą;
2.9. dėl akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ sandorių kylančių ginčų sprendimo būdus.
3.1. Birža – akcinė bendrovė „Nacionalinė vertybinių popierių birža“;
3.2. Biržos narys – vertybinių popierių biržos narys;
3.3. Centrinis depozitoriumas – akcinė bendrovė „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“;
3.4. FMĮ – finansų maklerio įmonė;
3.5. VP – vertybiniai popieriai;
3.6. VPK – Vertybinių popierių komisija;
3.7. VVP – Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleisti skolos vertybiniai popieriai.
4.1. Biržos Biuletenis – oficialus Biržos informacinis leidinys, kuriame pateikiama informacija apie prekybos VP apimtis, VP, kuriais prekiaujama Biržoje, kainas, Biržos, jos narių ir emitentų veiklą.
4.2. Centrinės rinkos sandoriai – tai VP pirkimo-pardavimo sandoriai, sudaryti Biržos techninių ir organizacinių priemonių pagalba prekybos sesijos metu pagal Biržos narių pateiktus pavedimus ir nustatytu VP kursu arba kaina, kuri nustatoma taikant šiose taisyklėse nurodytus principus.
4.3. Garantinis fondas – piniginis fondas, suformuotas iš Biržos narių įnašų. Jo paskirtis – užtikrinti, kad Biržoje sudaryti centrinės rinkos sandoriai būtų įvykdyti pagal juose nurodytas sąlygas, t. y. kad pirkėjas gautų vertybinius popierius (arba atitinkamą kompensaciją), o pardavėjas – pinigus.
4.4. Investicijų saugotojas – įstaiga, kuri saugo ir vykdo VP ir kitų finansinių aktyvų administravimą kitų vardu. Investicijų saugotojas gali pradėti vykdyti atsiskaitymų už Biržoje sudarytus sandorius funkcijas tik sudaręs sutartį su Birža.
4.5. Kapitalizacija – bendra vienos arba kelių VP emisijų rinkos vertė, apskaičiuojama VP skaičių padauginus iš VP rinkos kainos.
4.6. Kliringas – skolinių įsipareigojimų nustatymas tarp Biržoje sandorį sudariusių Biržos narių savo vardu ir savo arba kliento sąskaita.
4.7. Kliringo bankas – institucija, kurios paskirtis – organizuoti ir vykdyti piniginius atsiskaitymus pagal Biržoje sudarytus sandorius.
4.8. Likvidumas – galimybė parduoti ar pirkti VP, t. y. paversti juos pinigais, esant nedideliems rinkos kainų bei sąnaudų svyravimams.
4.9. Limituotas pavedimas – tai pavedimas, kuriame Biržos narys nurodo VP pirkimo arba pardavimo kainą. Ši kaina pirkimo atveju yra aukščiausia, kuria jis sutinka mokėti, o pardavimo atveju – žemiausia, kurią jis sutinka gauti.
4.10. Nesubalansuota rinka – VP kotiravimo metu susidariusi padėtis, kai nustatytu kursu VP pasiūla viršija paklausą arba atvirkščiai.
4.11. Pavedimas – Biržos nario pasiūlymas pirkti ar parduoti VP, esančius Biržos prekybos sąrašuose.
4.12. Pavedimas rinkos kaina (geriausia kaina) – tai pavedimas, kuris vykdomas kotiravimo metu nustatytu kursu. Pavedimas parduoti rinkos kaina reiškia Biržos nario sutikimą parduoti VP šią sesiją galima (pagal nustatytas kurso svyravimo ribas) žemiausia kaina. Pavedimas pirkti rinkos kaina reiškia Biržos nario sutikimą pirkti VP šią sesiją galima (pagal nustatytas kurso svyravimo ribas) aukščiausia kaina.
4.13. Pavedimų alokacija – proporcingas dalinis pirkimo arba pardavimo pavedimų, sudarančių perteklių, vykdymas, kai nustatytas natūralus VP kursas;
4.14. Pavedimų redukcija – proporcingas dalinis pirkimo arba pardavimo pavedimų, sudarančių perteklių, vykdymas, kai nustatytas ribinis VP kursas.
4.15. Prekybos sesija – Biržos valdybos nustatytas laiko tarpas, kurio metu Biržos nariai gali pateikti, koreguoti ir anuliuoti pavedimus, yra nustatomas vertybinių popierių kursas ir sudaromi sandoriai.
4.16. Subalansuota rinka – VP kotiravimo metu susidariusi padėtis, kai nustatytu kursu VP paklausa ir pasiūla yra vienodos.
4.17. Tiesioginiai sandoriai – tai VP pirkimo-pardavimo sandoriai, sudaryti Biržos techninių ir organizacinių priemonių pagalba prekybos sesijos metu pagal Biržos narių pateiktus pavedimus pirkti ir/arba parduoti ne mažesnį kaip minimalų šiose taisyklėse nustatytą VP kiekį ir pavedimuose nurodyta kaina, išskyrus šiose taisyklėse nustatytus apribojimus.
4.18. Vertybinių popierių biržos narys – tai Biržos akcininkas, įgijęs teisę dalyvauti Biržos prekyboje.
4.19. Vertybinių popierių kotiravimas – tam tikrų veiksmų seka, kurios metu, atsižvelgiant į VP paklausą ir pasiūlą, nustatomas jų kursas.
4.20. Vertybinių popierių kursas – kotiravimo metu nustatyta kaina, kuria prekybos sesijos atidarymo metu yra sudaromi sandoriai.
II SKYRIUS
PREKYBOS SĄRAŠAI ANTRAS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 5. Biržoje yra sudaromi Oficialusis, Einamasis ir Nelistinguojamų VP prekybos sąrašai. Biržoje gali būti sudaromi ir kiti prekybos sąrašai, jei tokį sprendimą priima Biržos valdyba, papildydama šias Prekybos taisykles.
TREČIAS SKIRSNIS REIKALAVIMAI EMITENTAMS IR JŲ IŠLEISTIEMS VP, TRAUKIAMIEMS Į OFICIALŲJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ 6. Emitento išleisti VP gali būti įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą Biržos valdybos sprendimu, jeigu:
6.1. VP yra be perleidimo teisių apribojimų, suteikiantys jų savininkams vienodas teises ir visiškai apmokėti;
6.2. akcijų emisijos, dėl kurios paduota paraiška įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą, kapitalizacija per paskutiniuosius finansinius metus buvo ne mažesnė už 1 mln. ECU ekvivalentą litais pagal Lietuvos banko nustatytą kursą;
6.3. emitento pelnas akcijai (grynojo pelno dalis, tenkanti vienai paprastai vardinei akcijai), apskaičiuotas pagal paskutinių metų finansinius rezultatus, sudaro ne mažiau kaip 5% jos nominalios vertės;
6.4. ne mažiau kaip 25% emisijos dydžio arba emisijos kapitalizacijos dalis, sudaranti ne mažiau kaip 250 tūkst. ECU ekvivalentą litais, buvo išplatinta viešai, ir šios emisijos VP savininkų skaičius yra ne mažesnis už 200;
6.5. emitento metų prospektai-ataskaitos yra paruošti pagal VPK nustatytas taisykles, paskutinių trejų metų finansinės ataskaitos yra paruoštos pagal tarptautinius apskaitos standartus, o jų auditas atliktas pagal visuotinai pripažintus standartus;
6.6. paskutinius du finansinius metus bendrovė dirbo pelningai;
6.7. VP apskaitomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų keliamus reikalavimus sąskaitų tvarkytojams.
8.1. skolos VP emisijos nominali vertė ne mažesnė kaip 200 tūkst. ECU ekvivalentas litais, o jų galiojimo terminas ilgesnis kaip vieneri metai;
8.2. konvertuojamos obligacijos yra susietos su akcijomis, kurios jau yra įtrauktos į Oficialųjį prekybos sąrašą arba traukiamos tuo pačiu metu;
8.3. ne mažiau kaip 25% emisijos dydžio, arba emisijos kapitalizacijos dalis, sudaranti ne mažiau kaip 50 tūkst. ECU ekvivalentą litais, buvo išplatinta viešai, ir šios emisijos skolos VP savininkų skaičius yra ne mažesnis už 200;
8.4. VP yra be perleidimo teisių apribojimų, suteikiantys jų savininkams vienodas teises ir visiškai apmokėti;
8.5. emitento metų prospektai-ataskaitos yra paruošti pagal VPK nustatytas taisykles, paskutinių trejų metų finansinės ataskaitos yra paruoštos pagal tarptautinius apskaitos standartus, o jų auditas yra atliktas pagal visuotinai pripažintus standartus;
8.6. paskutinius dvejus finansinius metus bendrovė dirbo pelningai;
8.7. VP apskaitomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų keliamus reikalavimus sąskaitų tvarkytojams.
KETVIRTAS SKIRSNIS VP ĮTRAUKIMO Į OFICIALŲJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ TVARKA 9. VVP, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis kaip vieneri metai, po jų apmokėjimo yra įtraukiami į Oficialųjį prekybos sąrašą pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paraišką. Šių VP emitentui nereikia pateikti 12 ir 19 (išskyrus 19.6 papunktį) punktuose išvardytų dokumentų ar atlikti ten numatytų veiksmų.
12.1. prospektą (jei VP įregistruoti po 1999 m. balandžio 1 d. – prospektą įtraukimui į Oficialųjį arba Einamąjį prekybos sąrašus su VPK pritarimu);
12.2. paskutiniųjų metų prospektą-ataskaitą;
12.3. visus paskutiniųjų keturių ketvirčių balansus ir pelno (nuostolio) ataskaitas;
12.4. VPK išduoto VP įregistravimo akto kopiją;
12.5. VPK pritarimą, jeigu VP yra prekiaujama kitose biržose;
12.6. VP išplatinimo ataskaitą;
12.7. emitento įstatų ir registracijos dokumentų kopijas;
12.8. bendrą VP savininkų skaičių ir informaciją apie VP savininkus, kurie paraiškos pateikimo metu turi nuosavybės teise ar veikdami kartu arba savarankiškai valdo daugiau kaip 5% visų emitento balsų, nurodant šių akcininkų vardus ir pavardes (įmonių pavadinimus), asmens (įmonių rejestro) kodus, kiekvieno iš jų turimų akcijų skaičių bei balsų dalį procentais;
12.9. informaciją apie esminius pasikeitimus, kurie įvyko nuo to laiko, kai buvo paruoštas paskutinis emitento prospektas arba paskutinių metų prospektas-ataskaita;
12.10. informaciją apie obligacijų savininkų atstovą ir atstovavimo sutarties kopiją, jeigu tokie yra;
12.11. Informacinį biuletenį apie VP, traukiamus į Oficialųjį prekybos sąrašą (toliau – Informacinis biuletenis), jeigu prospektas buvo paruoštas pagal VPK nustatytus reikalavimus prospektams įtraukimui į Oficialųjį prekybos sąrašą, tačiau VP buvo įregistruoti VPK daugiau kaip prieš 12 mėnesių ir per šį laikotarpį atitinkami VP nebuvo įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą, arba prospektas buvo paruoštas pagal VPK nustatytus reikalavimus prospektams įtraukimui į Einamąjį prekybos sąrašą, arba VP buvo įregistruoti VPK pagal prospektą iki 1999 m. balandžio 1 d. Informacinis biuletenis turi būti paruoštas pagal reikalavimus, išdėstytus šių Prekybos taisyklių pirmame priede. Biržos valdyba, vadovaudamasi Europos Sąjungos direktyvomis ir rekomendacijomis, turi teisę vykdomajame rašte nustatyti atvejus, kada Informacinis biuletenis yra neruošiamas.
PENKTAS SKIRSNIS EMITENTŲ, KURIŲ VP ĮTRAUKTI Į OFICIALŲJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ, PAREIGOS 19. Emitentas, kurio išleisti VP yra įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą, privalo pateikti Biržai:
19.1. bendrovės metų finansinės atskaitomybės projektą (balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą ir paaiškinamąjį raštą) ne vėliau kaip iki ateinančių metų kovo 1d.;
19.2. metų prospektą-ataskaitą, paruoštą pagal VPK nustatytas taisykles, kartu su metų finansinės atskaitomybės duomenimis, paruoštais pagal tarptautinius apskaitos standartus, ir audito, atlikto pagal visuotinai pripažintus standartus, išvadomis ne vėliau kaip per 1 mėnesį po visuotinio akcininkų susirinkimo;
19.3. periodines ataskaitas, paruoštas pagal VPK nustatytas taisykles, kartu su pirmo ketvirčio, pirmo pusmečio ir 9 mėnesių balansais ir pelno (nuostolio) ataskaitomis ne vėliau kaip per 1 mėnesį po ataskaitinio periodo pabaigos;
19.4. bendrą VP savininkų skaičių ir informaciją apie VP savininkus, kurie turi nuosavybės teise ar veikdami kartu arba savarankiškai valdo daugiau kaip 5% visų emitento balsų, nurodant šių akcininkų vardus ir pavardes (įmonių pavadinimus), asmens (įmonių rejestro) kodus, kiekvieno iš jų turimų akcijų skaičių bei balsų dalį procentais, ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvieno ataskaitinio ketvirčio pabaigos;
19.5. VPK Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo instrukcijoje nustatyta tvarka vadovo pasirašytą informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį;
19.6. mokėti Biržai metinę įmoką už VP kotiravimą Oficialiajame prekybos sąraše.
ŠEŠTAS SKIRSNIS PREKYBOS VP (IŠSKYRUS SKOLOS VP), ĮTRAUKTAIS Į OFICIALŲJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ, SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR VP IŠBRAUKIMAS IŠ ŠIO SĄRAŠO 21. Biržos valdyba gali ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą centrinėje rinkoje Oficialiajame prekybos sąraše esančiais VP, jeigu:
21.1. daugiau kaip 6 mėnesius nevyksta prekyba šiais VP;
21.2. VP emitentas ar patys VP nebeatitinka Oficialiojo prekybos sąrašo reikalavimų;
21.3. prekybos sustabdymas yra būtinas, norint apsaugoti investitorių interesus;
21.4. to reikalauja VPK;
21.5. emitentas nesilaiko šių taisyklių reikalavimų;
21.6. to prašo šių VP emitentas dėl priežasčių, numatytų šių taisyklių 28.2 papunktyje.
22.1. prekybos sustabdymas yra būtinas norint apsaugoti investitorių interesus;
22.2. to reikalauja VPK.
23.1. įstatinio kapitalo didinimą iš įmonės lėšų, didinant akcijų skaičių;
23.2. įstatinio kapitalo mažinimą, mažinant akcijų nominalią vertę;
23.3. įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais;
23.4. akcijų nominalios vertės mažinimą, proporcingai didinant jų skaičių;
23.5. akcijų nominalios vertės didinimą proporcingai mažinant akcijų skaičių;
23.6. VP konvertavimą.
Susirinkimui priėmus teigiamą sprendimą ir atnaujinus prekybą šiais VP, iki šių VP kurso nustatymo kainos kitimo apribojimai yra netaikomi.
28.1. VP, dėl kurių paskelbtas Oficialus pasiūlymas;
28.2. Oficialaus pasiūlymo siūlytojo VP (tik jų emitento prašymu);
28.3. VP, kurie siūlomi mainais į 28.1 papunktyje minimus VP.
32.1. per 3 mėnesius nuo prekybos sustabdymo nepašalinamos šį sustabdymą sąlygojusios priežastys;
32.2. to prašo šių VP emitentas;
32.3. Biržos Oficialiajame prekybos sąraše esančių VP emitentui priėmus sprendimą likviduoti bendrovę arba paskelbus bankrotą – nuo šių sprendimų priėmimo dienos;
32.4. emitentas arba jo VP netenkina šių taisyklių reikalavimų.
Biržos valdyba artimiausiame posėdyje turi išbraukti VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo, jeigu Centrinis depozitoriumas uždarė bendrąją šių VP sąskaitą arba VPK panaikino šių VP registraciją.
SEPTINTAS SKIRSNIS PREKYBOS SKOLOS VP, ĮTRAUKTAIS Į OFICIALŲJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ, SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR SKOLOS VP IŠBRAUKIMAS IŠ ŠIO SĄRAŠO 36. Prekyba VVP yra stabdoma ir nutraukiama, išbraukiant šiuos VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą VVP išleidimo ir apyvartos tvarką.
37.1. daugiau kaip 6 mėnesius nevyksta prekyba šiais VP;
37.2. VP emitentas ar patys VP nebeatitinka Oficialiojo prekybos sąrašo reikalavimų;
37.3. prekybos sustabdymas yra būtinas norint apsaugoti investitorių interesus;
37.4. to reikalauja VPK;
37.5. emitentas nesilaiko šių taisyklių reikalavimų.
38.1. prekybos sustabdymas yra būtinas, norint apsaugoti investitorių interesus;
38.2. to reikalauja VPK.
41.1. per 3 mėnesius nuo prekybos sustabdymo nepašalinamos šį sustabdymą sąlygojusios priežastys;
41.2. to prašo šių VP emitentas;
41.3. Biržos Oficialiajame prekybos sąraše esančių skolos VP emitentas priima sprendimą likviduoti bendrovę arba paskelbus bankrotą – nuo šių sprendimų priėmimo dienos;
41.4. Iš Oficialiojo prekybos sąrašo yra išbraukiamos akcijos, į kurias yra konvertuojamos obligacijos, įtrauktos į Oficialųjį prekybos sąrašą.
Biržos valdyba artimiausiame posėdyje turi išbraukti skolos VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo, jeigu Centrinis depozitoriumas uždarė bendrąją šių VP sąskaitą arba VPK panaikino šių VP registraciją.
AŠTUNTAS SKIRSNIS REIKALAVIMAI EMITENTAMS IR JŲ IŠLEISTIEMS VP, TRAUKIAMIEMS Į EINAMĄJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ 45. Emitento išleisti VP gali būti įtraukti į Einamąjį prekybos sąrašą Biržos valdybos sprendimu, jeigu:
45.1. šių VP emitento įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 4 mln. Lt;
45.2. ne mažiau kaip 25% arba 1 mln. Lt nominalia verte VP emisijos, traukiamos į Einamąjį prekybos sąrašą, buvo išplatinta viešai, ir šios emisijos VP savininkų skaičius yra ne mažesnis už 100;
45.3. VP, kuriais vykdoma antrinė apyvarta, yra visiškai apmokėti;
45.4. VP apskaitomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų keliamus reikalavimus sąskaitų tvarkytojams.
47.1. skolos VP emisijos nominali vertė ne mažesnė kaip 400 tūkst. litų;
47.2. ne mažiau kaip 25 % arba 100 tūkst. Lt nominalia verte VP emisijos, traukiamos į Einamąjį prekybos sąrašą, buvo išplatinta viešai, ir šios emisijos skolos VP savininkų skaičius yra ne mažesnis už 100;
47.3. konvertuojamos obligacijos yra susietos su akcijomis, kurios jau yra įtrauktos į Einamąjį prekybos sąrašą arba traukiamos tuo pačiu metu;
47.4. šių VP emitento įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 4 mln. Lt;
47.5. VP, kuriais vykdoma antrinė apyvarta, yra visiškai apmokėti;
47.6. VP apskaitomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų keliamus reikalavimus sąskaitų tvarkytojams.
DEVINTAS SKIRSNIS VP ĮTRAUKIMO Į EINAMĄJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ TVARKA 48. VVP po jų apmokėjimo gali būti įtraukti į Einamąjį prekybos sąrašą pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paraišką. Informacija apie šių VP įtraukimą į Einamąjį prekybos sąrašą turi būti skelbiama Biržos Biuletenyje ir išsiunčiama bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei. Prekyba VVP pradedama šių VP emitentui sumokėjus Biržai VP įtraukimo į Einamąjį prekybos sąrašą įmoką.
51.1. prospektą (memorandumą, jeigu VP buvo įregistruoti VPK iki Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo įsigaliojimo dienos), o jei VP įregistruoti po 1999 m. balandžio 1 d. – prospektą įtraukimui į Oficialųjį arba Einamąjį prekybos sąrašus su VPK pritarimu;
51.2. paskutiniųjų metų prospektą-ataskaitą;
51.3. VPK išduoto VP įregistravimo akto kopiją;
51.4. VPK pritarimą, jeigu VP yra prekiaujama kitose biržose;
51.5. VP išplatinimo ataskaitą, jeigu įtraukiami jau išplatinti VP;
51.6. emitento įstatų ir registracijos dokumentų kopijas;
51.7. bendrą VP savininkų skaičių ir informaciją apie VP savininkus, kurie paraiškos pateikimo metu turi nuosavybės teise ar veikdami kartu arba savarankiškai valdo daugiau kaip 5% visų emitento balsų, nurodant šių akcininkų vardus ir pavardes (įmonės pavadinimus), asmens (įmonių rejestro) kodus, kiekvieno iš jų turimų akcijų skaičių bei balsų dalis procentais;
51.8. visus paskutiniųjų keturių ketvirčių balansus ir pelno (nuostolio) ataskaitas;
51.9. informaciją apie esminius pasikeitimus, kurie įvyko nuo to laiko, kai buvo paruoštas paskutinis emitento emisijos prospektas arba paskutinių metų prospektas-ataskaita;
51.10. informaciją apie obligacijų savininkų atstovą ir atstovavimo sutarties kopiją, jeigu tokie yra.
DEŠIMTAS SKIRSNIS EMITENTŲ (IŠSKYRUS VVP EMITENTĄ), KURIŲ VP ĮTRAUKTI Į EINAMĄJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ, PAREIGOS 56. Emitentas, kurio išleisti VP yra įtraukti į Einamąjį prekybos sąrašą, privalo pateikti Biržai:
56.1. bendrovės metų finansinės atskaitomybės projektą (balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą ir paaiškinamąjį raštą) ne vėliau kaip iki ateinančių metų kovo 1d.;
56.2. metų prospektą-ataskaitą, paruoštą pagal VPK nustatytas taisykles, kartu su metų finansinės atskaitomybės duomenimis, paruoštais pagal Lietuvos Respublikos apskaitos standartus, ir nepriklausomo auditoriaus, veikiančio pagal auditorių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, išvada, kaip emitento apskaita ir finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus ir bendruosius apskaitos principus, ne vėliau kaip per 1 mėnesį po visuotinio akcininkų susirinkimo;
56.3. kartu su metų prospektu-ataskaita pranešimą apie bendrą VP savininkų skaičių ir VP savininkus, kurie turi nuosavybės teise ar veikdami kartu arba atskirai valdo daugiau kaip 5% visų emitento balsų. Šioje informacijoje turi būti nurodyti VP savininkų vardai ir pavardės (įmonių pavadinimai), asmens (įmonių rejestro) kodai, kiekvieno iš jų turimų akcijų skaičius bei balsų dalis procentais;
56.4. periodines ataskaitas, paruoštas pagal VPK nustatytas taisykles, kartu su pirmo ketvirčio, pirmo pusmečio ir 9 mėnesių balansais ir pelno (nuostolio) ataskaitomis, ne vėliau kaip per 1 mėnesį po ataskaitinio periodo pabaigos;
56.5. VPK Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo instrukcijoje nustatyta tvarka vadovo pasirašytą informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį;
56.6. mokėti Biržai metinę įmoką už VP kotiravimą Einamajame prekybos sąraše.
VIENUOLIKTAS SKIRSNIS PREKYBOS VP (IŠSKYRUS SKOLOS VP), ĮTRAUKTAIS Į EINAMĄJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ, SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR ŠIŲ VP IŠBRAUKIMAS IŠ SĄRAŠO 58. Biržos valdyba gali ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą centrinėje rinkoje Einamajame prekybos sąraše esančiais VP, jeigu:
58.1. VP emitentas ar patys VP nebeatitinka Einamojo prekybos sąrašo reikalavimų;
58.2. prekybos sustabdymas yra būtinas norint apsaugoti investitorių interesus;
58.3. to reikalauja VPK;
58.4. to prašo emitentas dėl priežasčių, nurodytų 66.2 papunktyje.
59.1. prekybos sustabdymas yra būtinas norint apsaugoti investitorių interesus;
59.2. to reikalauja VPK.
60.1. įstatinio kapitalo didinimą iš įmonės lėšų, didinant akcijų skaičių;
60.2. įstatinio kapitalo mažinimą, mažinant akcijų nominalią vertę;
60.3. įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais;
60.4. akcijų nominalios vertės mažinimą, proporcingai didinant jų skaičių;
60.5. akcijų nominalios vertės didinimą, proporcingai mažinant jų skaičių;
60.6. VP konvertavimą.
Susirinkimui priėmus teigiamą sprendimą ir atnaujinus prekybą šiais VP, iki šių VP kurso nustatymo kainos kitimo apribojimai yra netaikomi.
66.1. VP, dėl kurių paskelbtas Oficialus pasiūlymas;
66.2. Oficialaus pasiūlymo siūlytojo išleistais VP (tik jų emitento prašymu);
66.3. VP, kurie siūlomi mainais į 66.1 papunktyje minimus VP.
71.1. emitentas arba jo VP netenkina šių taisyklių reikalavimų;
71.2. pačiam emitentui prašant.
Biržos valdyba artimiausiame posėdyje turi išbraukti VP iš Einamojo prekybos sąrašo, jeigu Centrinis depozitoriumas uždarė bendrąją šių VP sąskaitą ar VPK panaikino šių VP registraciją.
DVYLIKTAS SKIRSNIS PREKYBOS SKOLOS VP, ĮTRAUKTAIS Į EINAMĄJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ, SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR VP IŠBRAUKIMAS IŠ ŠIO SĄRAŠO 75. Prekyba VVP yra stabdoma ir nutraukiama, išbraukiant šiuos VP iš Einamojo prekybos sąrašo, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą VP išleidimo ir apyvartos tvarką.
76.1. VP emitentas ar patys VP nebeatitinka Einamojo prekybos sąrašo reikalavimų;
76.2. prekybos sustabdymas yra būtinas norint apsaugoti investitorių interesus;
76.3. to reikalauja VPK.
77.1. prekybos sustabdymas yra būtinas norint apsaugoti investitorių interesus;
77.2. to reikalauja VPK.
80.1. per 3 mėnesius nuo prekybos sustabdymo nepašalinamos šį sustabdymą sąlygojusios priežastys;
80.2. to prašo šių VP emitentas.
Biržos valdyba artimiausiame posėdyje turi išbraukti skolos VP iš Einamojo prekybos sąrašo, jeigu Centrinis depozitoriumas uždarė bendrąją šių VP sąskaitą ar VPK panaikino šių VP registraciją.
TRYLIKTAS SKIRSNIS NELISTINGUOJAMŲ VP SĄRAŠAS 84. VP yra įtraukiami į Nelistinguojamų VP sąrašą, jeigu:
84.1. VP yra viešosios apyvartos objektas;
84.2. VP įregistruoti VPK;
84.3. VP atidaryta bendroji sąskaita Centriniame depozitoriume;
84.4. VP, kuriais vykdoma antrinė apyvarta, yra visiškai apmokėti;
84.5. VP apskaitomi pagal LR įstatymų ir kitų norminių aktų keliamus reikalavimus sąskaitų tvarkytojams.
89.1. prekybos sustabdymas yra būtinas norint apsaugoti investitorių interesus;
89.2. to reikalauja VPK.
90.1. emitento prašymu šie VP įtraukiami į Biržos Einamąjį prekybos sąrašą;
90.2. to reikalauja VPK.
Prekyba į Nelistinguojamų VP sąrašą įtrauktais VP nutraukiama, išbraukiant juos iš Nelistinguojamų VP sąrašo, Listingo departamento direktoriaus sprendimu, jeigu VPK panaikino šių VP registraciją arba Centrinis depozitoriumas uždarė bendrąją šių VP sąskaitą.
KETURIOLIKTAS SKIRSNIS ESMINIAI ĮVYKIAI 92. Informaciją apie emitentų, kurių VP įtraukti į Biržos prekybos sąrašus, esminius įvykius Birža gauna iš emitentų, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo ir VPK Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo instrukcijoje nustatyta tvarka. Šią informaciją kaupia ir skelbia Biržos Listingo departamentas.
III SKYRIUS
BENDRA PREKYBOS VP ORGANIZAVIMO TVARKA PENKIOLIKTAS SKIRSNIS PREKYBOS SESIJOS 96. Prekyba Biržoje vyksta prekybos sesijų metu. Prekybos sesija susideda iš šių etapų:
96.1. prekybos sesijos atidarymo;
96.2. nepertraukiamos prekybos kintama kaina arba papildomų pavedimų priėmimo, kai nėra nustatytas VP kursas.
Vykdant prekybą skolos VP, prekybos sesija gali susidėti tik iš vieno prekybos sesijos etapo – nepertraukiamos prekybos kintama kaina.
99.1. finansų makleriai;
99.2. Biržos tarybos, valdybos nariai bei Biržos darbuotojai;
99.3. VPK darbuotojai;
99.4. kiti asmenys, turėdami Biržos valdybos leidimą arba sumokėję įmoką už leidimą lankytis Biržoje be teisės dalyvauti Biržos prekyboje.
ŠEŠIOLIKTAS SKIRSNIS VP PATEIKIMAS PREKYBAI 103. Prieš pradedant prekybą VP, įtrauktais į Biržos prekybos sąrašus, Biržos valdyba privalo nustatyti ir paskelbti Biržos Biuletenyje:
103.1. pirmos prekybos sesijos tais VP dieną;
103.2. prekybos VP tvarką, jei VP pateikiami prekybai viešo pasiūlymo būdu.
104.1. paprastu būdu, kai Biržos nariai pateikia Biržai pavedimus pirkti ar parduoti VP. Pirmai atitinkamo VP prekybos sesijai teikiami pavedimai gali būti tik limituoti;
104.2. viešo pasiūlymo būdu, kai vienas Biržos narys pateikia Biržai pavedimą parduoti tam tikrą VP kiekį limituota arba aukciono kaina. Viešo pasiūlymo būdas yra naudojamas, kai emitentai leidžia vertybinius popierius į pirminę viešąją apyvartą, kai parduodamas VP paketas arba privatizuojant valstybės ir savivaldybių turtą pagal atitinkamas Biržos valdybos priimtas ir VPK patvirtintas taisykles.
SEPTYNIOLIKTAS SKIRSNIS SANDORIŲ RŪŠYS 105. Prekybos sesijų metu Biržoje yra sudaromi šie sandoriai:
105.1. centrinės rinkos;
105.2. tiesioginiai.
IV SKYRIUS
PREKYBA VP AŠTUONIOLIKTAS SKIRSNIS BIRŽOS NARIŲ PAVEDIMAI PIRKTI IR PARDUOTI AKCIJAS CENTRINĖJE RINKOJE 107. Biržos nariai gali pateikti pavedimus pirkti ir parduoti akcijas, kurios yra įtrauktos į Oficialųjį ir Einamąjį prekybos sąrašus ir prekyba kuriomis nėra sustabdyta. Pavedimai pirkti ir parduoti Nelistinguojamų VP sąrašo akcijas gali būti pateikiami tik tada, kai šioms akcijoms taikomos prekybos centrinėje rinkoje procedūros ir prekyba jomis taip pat nėra sustabdyta.
108.1. prekybos sesijos atidarymui;
108.2. papildomus pavedimus;
108.3. nepertraukiamai prekybai.
109.1. pirkimo arba pardavimo pavedimo rūšį: pirkimo – B, pardavimo – S, anuliuojantis pirkimo pavedimas – CB, anuliuojantis pardavimo pavedimas – CS;
109.2. pavedimą pateikiančio Biržos nario Centriniame depozitoriume dalyvio kodą;
109.3. jei Biržos narys vykdo kliento ar jų grupės pavedimą – Biržos nario klientui (jų grupei) suteiktą kodą, jei Biržos narys pateikia pavedimą savo vardu ir sąskaita – savo apskaitoje naudojamą kodą;
109.4. Biržos nario veiklos tipą ir sąskaitos rūšį;
109.5. perkamų arba parduodamų akcijų Centriniame depozitoriume kodą;
109.6. akcijų kiekį;
109.7. vienos akcijos kainą litais;
109.8. pavedimo galiojimo laiką (po prekybos sesijos atidarymo pateikti pavedimai galioja tik toje prekybos sesijoje);
109.9. Biržos nario kliento (jų grupės) investicijų saugotojo Centrinio depozitoriumo dalyvio kodą arba šio kliento Centrinio depozitoriumo dalyvio kodą, jei klientas turi asmeninę VP sąskaitą Centriniame depozitoriume.
Biržos nariai gali nurodyti ir papildomą pavedimo informaciją.
110.1. Biržos nario įgalioti finansų makleriai iš savo kompiuterizuotų darbo vietų įveda klientų arba Biržos nario pavedimus pirkti arba parduoti akcijas į savo elektronines pavedimų knygas. Jų kompiuteriai yra sujungti su Biržos prekybos sistema lokaliu arba globaliu kompiuterių tinklu;
110.2. prekybos sesijos atidarymui Biržos nariai atsiunčia Biržos elektroniniu paštu Biržos nustatytos struktūros elektronines pavedimų bylas, kuriose esantys duomenys yra įvedami į atitinkamo Biržos nario elektroninę pavedimų knygą. Jei Biržos narys naudojasi šia pavedimų pateikimo procedūra, jis privalo iki Biržos valdybos vykdomuoju raštu nustatyto laiko atsiųsti faksu savo pateiktų pavedimų spausdinį, kuris yra Biržoje registruojamas ir saugomas.
DEVYNIOLIKTAS SKIRSNIS AKCIJŲ KURSO NUSTATYMAS IR PREKYBOS SESIJOS ATIDARYMUI PATEIKTŲ PAVEDIMŲ VYKDYMAS 122. Prekybos sesijos atidarymo akcijų kursą nustato Biržos darbuotojai – kotiruotojai, remdamiesi pavedimų lapais.
124.1. VP pirkimo ir pardavimo kainos jų mažėjimo tvarka, pradedant nuo pavedimų pirkti rinkos kaina ir baigiant pavedimais parduoti rinkos kaina;
124.2. akcijų kiekis, kurį akcijų pirkėjas ir pardavėjas atitinkamai sutinka pirkti ir parduoti už šioje eilutėje nurodytą kainą;
124.3. šioje eilutėje nurodyta bei žemesne kaina parduodamų ir šioje eilutėje nurodyta bei aukštesne kaina perkamų akcijų kiekiai;
124.4. galimų pirkti ir parduoti nurodyta kaina akcijų skaičius (persidengimas);
124.5. nenuperkamų arba neparduodamų nurodyta kaina akcijų skaičius (skirtumas).
Pavedimų lape gali būti nurodyta ir kita reikalinga informacija.
125.1. atidarymo kursu tvirtinama kaina, kuriai esant gaunamas maksimalus parduodamų akcijų skaičius (persidengimas);
125.2. atidarymo kursu tvirtinama kaina, kuriai esant gaunamas minimalus skirtumas tarp siūlomų pirkti ir parduoti akcijų skaičiaus (skirtumas);
125.3. tvirtinamas aukštesnis akcijų kursas, jei pavedimų lape kelioms akcijų kainoms perkamų akcijų skaičius viršija parduodamų; ir atvirkščiai – tvirtinamas žemesnis akcijų kursas, jei pavedimų lape kelioms akcijų kainoms parduodamų akcijų skaičius viršija perkamų;
125.4. tvirtinamas kursas mažiausiai nutolęs nuo paskutinio nustatyto;
125.5. tvirtinamas paskutinis nustatytas kursas.
126.1. 5% nuo paskutinio nustatyto akcijų kurso, jeigu pastarasis yra ne mažesnis už 0,2 lito;
126.2. 0,01 lito nuo paskutinio nustatyto akcijų kurso, jeigu pastarasis yra mažesnis už 0,2 lito.
Akcijų kurso svyravimo ribos gali būti laikinai panaikintos Listingo departamento direktoriaus sprendimu po šių akcinių įvykių: VP emisijos išskaidymo, sumažinimo, padidinimo ar asimiliavimo pagal atitinkamą Centrinio depozitoriumo pateiktą pranešimą. Listingo departamento direktoriaus sprendimai dėl laikino kurso svyravimo ribų panaikinimo yra nedelsiant skelbiami per Biržos informacinę sistemą ir artimiausiame Biržos Biuletenyje, taip pat išsiunčiami bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei.
130.1. jei nustatytas akcijų kursas patenka į leistinas kurso svyravimo ribas, jis vadinamas natūraliu;
130.2. jei apskaičiuotas akcijų kursas nepatenka į leistinas kurso svyravimo ribas, nustatomas maksimalus leistinas prekybos sesijos akcijų kursas (jei akcijų kursas nustatomas didesnis už maksimalų leistiną) arba minimalus leistinas akcijų kursas (jei akcijų kursas nustatomas mažesnis už minimalų leistiną). Toks kursas vadinamas ribiniu arba priverstiniu;
130.3. nustatytas akcijų kursas taip pat vadinamas priverstiniu arba ribiniu atvejais, aprašytais 127 ir 128 punktuose.
131.1. subalansuota rinka – kai sesijoje nustatytas natūralus akcijų kursas ir šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis sutampa su šiuo bei aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekiu;
131.2. nesubalansuotos pasiūlos rinka – kai sesijoje nustatytas natūralus akcijų kursas ir šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų skaičius yra didesnis nei šiuo bei aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekis;
131.3. nesubalansuotos paklausos rinka – kai sesijoje nustatytas natūralus akcijų kursas ir šiuo bei aukštesniu kursu perkamų akcijų skaičius yra didesnis nei šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis;
131.4. redukuota pasiūlos rinka – kai nustatytas ribinis akcijų kursas ir šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis didesnis nei šiuo ir aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekį, o pavedimų vykdymas (redukcijos koeficientas) yra ne mažesnis kaip 5%;
131.5. redukuota paklausos rinka – kai nustatytas ribinis akcijų kursas ir šiuo bei aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekis viršija šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekį, o pavedimų vykdymas (redukcijos koeficientas) yra ne mažesnis kaip 5%;
131.6. pasiūlos rinka – kai akcijoms yra nustatytos kurso kitimo ribos, sesijai gauti pavedimai tik parduoti akcijas ir bent viename pavedime nurodytas kainos limitas žemesnis nei minimalus leistinas sesijos kursas, arba kai sesijoje nustatytas ribinis akcijų kursas, šiuo ir žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis viršija šiuo ir aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekį, o pavedimų vykdymas (redukcijos koeficientas) yra mažesnis kaip 5%;
131.7. paklausos rinka – kai akcijoms yra nustatytos kurso kitimo ribos, sesijai gauti pavedimai tik pirkti akcijas ir bent viename pavedime nurodytas kainos limitas aukštesnis nei maksimalus leistinas sesijos kursas, arba kai sesijoje nustatytas ribinis akcijų kursas, šiuo ir žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis mažesnis už šiuo ir aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekį, o pavedimų vykdymas (redukcijos koeficientas) yra mažesnis kaip 5%;
131.8. nėra kotiravimo – kai pirkimo pavedimuose nurodytas aukščiausias kainos limitas yra mažesnis nei pardavimo pavedimų žemiausias kainos limitas, arba kai gauti pavedimai tik pirkti arba tik parduoti ir visuose pirkimo pavedimuose nurodyti kainos limitai yra ne aukštesni už maksimalų leistiną, o pardavimo pavedimuose – ne žemesni už minimalų leistiną sesijos kursą.
132.1. visi pavedimai pirkti, kuriuose kainos limitas ne žemesnis už nustatytą kursą, ir visi pavedimai parduoti, kuriuose kainos limitas ne aukštesnis už nustatytą prekybos sesijos atidarymo kursą, yra įvykdomi;
132.2. visi vienos rūšies (B arba S) pavedimai, kuriuose nurodytas kainos limitas sutampa su nustatytu kursu, įvykdomi proporcingai, o visi kitos rūšies (S arba B atitinkamai) pavedimai, kuriuose nurodytas kainos limitas sutampa su nustatytu kursu, visi pavedimai pirkti, kuriuose kainos limitas aukštesnis už nustatytą kursą, ir visi pavedimai parduoti, kuriuose kainos limitas žemesnis už nustatytą kursą, yra įvykdomi;
132.3. pavedimai, kuriuose nurodytas kainos limitas sutampa su nustatytu kursu, visai nevykdomi, visi pavedimai pirkti, kuriuose kainos limitas aukštesnis už nustatytą kursą, ir visi pavedimai parduoti, kuriuose kainos limitas žemesnis už nustatytą kursą, yra įvykdomi.
133.1. visi pavedimai pirkti, kuriuose nurodytas kainos limitas sutampa arba yra aukštesnis už nustatytą akcijų kursą yra įvykdomi, visi pavedimai parduoti, kuriuose kainos limitas sutampa arba yra žemesnis už nustatytą akcijų kursą, įvykdomi proporcingai;
133.2. visi pavedimai pirkti, kuriuose nurodytas kainos limitas sutampa arba yra aukštesnis už nustatytą akcijų kursą įvykdomi proporcingai, visi pavedimai parduoti, kuriuose kainos limitas sutampa arba yra žemesnis už nustatytą akcijų kursą, įvykdomi;
133.3. visi pavedimai pirkti, kuriuose nurodytas kainos limitas sutampa arba yra aukštesnis už nustatytą akcijų kursą ir visi pavedimai parduoti, kuriuose kainos limitas sutampa arba yra žemesnis už nustatytą akcijų kursą, nevykdomi, jei nustatytu kursu pavedimų vykdymo koeficientas mažesnis už Biržos valdybos vykdomuoju raštu nustatytą dydį.
135.1. kai nustatytas natūralus akcijų kursas ir parduodamų akcijų skaičius viršija perkamų akcijų skaičių:
Kal=(Sbv – (Ssv- Ss)) / Ss * 100 (%); kur: Kal – alokacijos (dalinio pavedimų vykdymo) koeficientas;
Ssv – visų akcijų, parduodamų prekybos sesijos nustatytu kursu, skaičius;
Ss – pardavimo pavedimų, kuriuose kainos limitas sutampa su nustatytu kursu, akcijų skaičius;
Sbv – visų akcijų, perkamų prekybos sesijos nustatytu kursu, skaičius;
135.2. kai nustatytas natūralus akcijų kursas ir perkamų akcijų skaičius viršija parduodamų akcijų skaičių:
Kal=(Ssv – (Sbv – Sb)) / Sb* 100 (%); kur: Kal – alokacijos (dalinio pavedimų vykdymo) koeficientas;
Ssv – visų akcijų, parduodamų prekybos sesijos nustatytu kursu, skaičius;
Sbv – visų akcijų, perkamų prekybos sesijos nustatytu kursu, skaičius;
Sb – pirkimo pavedimų, kuriuose kainos limitas sutampa su nustatytu kursu, akcijų skaičius.
137.1. esant ribiniam kursui ir parduodamų akcijų pertekliui:
Krk=Sb/Ss* 100 (%); kur: Krk – redukcijos koeficientas;
Ss – parduodamų nustatytu kursu akcijų skaičius;
Sb – perkamų nustatytu kursu akcijų skaičius;
137.2. esant ribiniam kursui ir perkamų akcijų pertekliui:
Krk=Ss/Sb* 100 (%); kur: Krk – redukcijos koeficientas;
Ss – parduodamų nustatytu kursu akcijų skaičius;
Sb – perkamų nustatytu kursu akcijų skaičius;
139.1. visi pavedimai su vienodu akcijų skaičiumi yra vykdomi vienodai;
139.2. jeigu apskaičiuotas akcijų kiekis nėra sveikas skaičius, jo trupmeninė dalis yra atmetama;
139.3. likutis paskirstomas, pridedant po vieną akciją, taip:
139.3.1. pradedant nuo pavedimo, kurio trupmeninė dalis didžiausia;
139.3.2. pradedant nuo mažiausio pavedimo;
139.3.3. prekybos sesijos pirmininko nuožiūra.
DVIDEŠIMTAS SKIRSNIS PAPILDOMŲ PAVEDIMŲ PATEIKIMAS IR VYKDYMAS 140. Akcijoms, kurių kurso svyravimai tarp prekybos sesijų yra laikinai neribojami ir prekybos sesijos atidarymui gautas bent vienas pavedimas jas pirkti arba parduoti, bei prekybos sesijos atidarymo metu rinkos kursas nenustatytas, yra skelbiamas papildomų pavedimų priėmimas. Papildomi pavedimai priimami kaina, kuri nustatoma vadovaujantis šiais principais:
140.1. papildomi pavedimai priimami paskutiniu nustatytu rinkos kursu, jeigu šiuo kursu gautas bent vienas pavedimas pirkti arba parduoti akcijas;
140.2. papildomi pavedimai priimami artimiausia kaina paskutiniam nustatytam rinkos kursui, jeigu šiuo kursu gautas bent vienas pavedimas pirkti arba parduoti akcijas;
140.3. jeigu pavedimų lape yra dvi kainos, vienodai nutolusios nuo paskutinio nustatyto rinkos kurso, papildomi pavedimai priimami ta kaina, kuria perkamų arba parduodamų akcijų skaičius didesnis;
140.4. jeigu pavedimų lape yra dvi kainos, vienodai nutolusios nuo paskutinio nustatyto rinkos kurso ir abiem kainom gautas vienodas perkamų ir parduodamų akcijų skaičius, papildomi pavedimai priimami pardavimo pavedimų kaina, mažiausiai nutolusia nuo paskutinio rinkos kurso.
Šie principai taikomi vienas po kito paeiliui, jeigu ankstesniojo nepakako papildomų pavedimų priėmimo kainai nustatyti.
143.1. akcijų kodas Centriniame depozitoriume;
143.2. nustatytas arba skelbiamas akcijų kursas;
143.3. siūlomų parduoti arba pirkti nustatytu arba skelbiamu kursu akcijų kiekis;
143.4. ankstesnėje sesijoje nustatytas akcijų kursas;
143.5. pokytis tarp 143.2 ir 143.4 papunkčiuose nurodytų kursų.
145.1. akcijų kursas negali būti aukštesnis, nei skelbtas papildomų pavedimų pirkti akcijas priėmimui;
145.2. akcijų kursas negali būti žemesnis, nei skelbtas papildomų pavedimų parduoti akcijas priėmimui.
DVIDEŠIMT PIRMAS SKIRSNIS NepertraukiamA prekybA kintama kaina 148. Nepertraukiama prekyba kintama kaina (toliau – nepertraukiama prekyba) yra sandorių sudarymas centrinėje rinkoje pagal Biržos narių pateikiamus pirkimo ir pardavimo pavedimus, atsižvelgiant į pavedime nurodytą kainą ir jo gavimo laiką.
150.1. pirkimo pavedimai, kuriuose nurodyta kaina yra ne žemesnė nei minimali leistina nepertraukiamos prekybos kaina;
150.2. pardavimo pavedimai, kuriuose nurodyta kaina ne aukštesnė nei maksimali leistina nepertraukiamos prekybos kaina.
151.1. pavedimai pirkti ir parduoti akcijas, kurių kurso svyravimo ribos Biržos valdybos sprendimu yra laikinai panaikintos ir prekybos sesijos atidarymo metu šių akcijų kursas nustatytas nebuvo;
151.2. jeigu akcijoms, kurioms pateikti pirkimo ir pardavimo pavedimai, prekybos sesijos atidarymo metu nustatyta pasiūlos arba paklausos rinka.
152.1. pavedimai parduoti akcijas, kuriuose nurodyta kaina žemesnė nei minimali leistina prekybos sesijos atidarymo kaina, vykdomi ne žemesne nei minimali leistina prekybos sesijos atidarymo kaina;
152.2. pavedimai pirkti akcijas, kuriuose nurodyta kaina aukštesnė nei maksimali leistina prekybos sesijos atidarymo kaina, vykdomi ne aukštesne nei maksimali leistina prekybos sesijos atidarymo kaina;
152.3. pavedimai parduoti arba pirkti akcijas, kurie pateikti geriausia kaina, vykdomi atitinkamai ne žemesne nei minimali leistina ir ne aukštesne nei maksimali leistina prekybos sesijos atidarymo kaina.
154.1. jeigu prekybos sesijos atidarymo metu šioms akcijoms nustatytas natūralus arba ribinis rinkos kursas ne mažesnis kaip 0,20 Lt, taikomos 10% kainos kitimo ribos, skaičiuojant nuo šios prekybos sesijos atidarymo kainos;
154.2. jeigu prekybos sesijos atidarymo metu šioms akcijoms nustatytas natūralus arba ribinis rinkos kursas mažesnis nei 0,20 Lt, taikomos fiksuotos akcijų kainos kitimo ribos – 0,01 Lt;
154.3. jeigu prekybos sesijos atidarymo metu šioms akcijoms rinkos kursas nenustatytas, o paskutinė įregistruota vidutinė svertinė kaina yra ne mažesnė kaip 0,20 Lt, taikomos 10% kainos kitimo ribos, skaičiuojant nuo paskutinės įregistruotos vidutinės svertinės kainos;
154.4. jeigu prekybos sesijos atidarymo metu šioms akcijoms rinkos kursas nenustatytas, o paskutinė įregistruota vidutinė svertinė kaina yra mažesnė kaip 0,20 Lt, fiksuotos akcijų kainos kitimo ribos – 0,01 Lt, skaičiuojant nuo paskutinės įregistruotos vidutinės svertinės kainos.
155.1. įvestas pavedimas;
155.2. koreguotas pavedimas;
155.3. anuliuotas pavedimas;
155.4. dalinai įvykdytas pavedimas;
155.5. įvykdytas pavedimas.
KVP=SVP/VVP kur: SVP – vienos emisijos akcijų apyvarta litais nepertraukiamos prekybos arba visos prekybos sesijos metu;
VVP – vienos emisijos akcijų bendras nepertraukiamos prekybos metu arba per visą prekybos sesiją parduotų akcijų skaičius.
DVIDEŠIMT ANTRAS SKIRSNIS PREKYBA CENTRINĖJE RINKOJE SKOLOS VP 163. Prekyba skolos VP vyksta kiekvieną darbo dieną prekybos sesijos metu Biržos valdybos nustatytu laiku.
166.1. pirkimo arba pardavimo pavedimo rūšį: pirkimo – B, pardavimo – S;
166.2. pavedimą pateikiančio Biržos nario Centriniame depozitoriume dalyvio kodą;
166.3. jei Biržos narys vykdo kliento ar jų grupės pavedimą – Biržos nario klientui (jų grupei) suteiktą kodą, jei Biržos narys pateikia pavedimą savo vardu ir sąskaita – savo apskaitoje naudojamą kodą;
166.4. Biržos nario veiklos tipą ir sąskaitos rūšį;
166.5. perkamų arba parduodamų skolos VP Centriniame depozitoriume kodą;
166.6. skolos VP kiekį;
166.7. pajamingumą procentais;
166.8. Biržos nario kliento (jų grupės) investicijų saugotojo Centrinio depozitoriumo dalyvio kodą arba šio kliento Centrinio depozitoriumo dalyvio kodą, jei klientas turi asmeninę VP sąskaitą Centriniame depozitoriume;
166.9. pavedimo galiojimo laiką, jei perkami arba parduodami skolos VP su atkarpomis (tais atvejais, kai prekybos sesija susideda iš dviejų etapų, po prekybos sesijos atidarymo pateikti pavedimai galioja tik toje prekybos sesijoje).
Biržos nariai gali nurodyti ir papildomą pavedimo informaciją.
171.1. įvestas pavedimas;
171.2. koreguotas pavedimas;
171.3. anuliuotas pavedimas;
171.4. dalinai įvykdytas pavedimas;
171.5. įvykdytas pavedimas.
KVP=∑ YVP*SVP/VVP kur: YVP – atitinkamų skolos VP sandorio pajamingumas;
SVP – šiuo sandoriu parduotų skolos VP skaičius;
VVP – bendras parduotų prekybos sesijoje atitinkamų skolos VP skaičius.
Pirmojo nepertraukiamos prekybos metu sudaryto sandorio skolos VP pajamingumas yra vadinamas prekybos sesijos atidarymo pajamingumu, paskutinio – prekybos sesijos uždarymo pajamingumu.
DVIDEŠIMT TREČIAS SKIRSNIS TIESIOGINIAI SANDORIAI 178. Biržos nariams, norintiems sudaryti tiesioginį sandorį, Birža sudaro sąlygas skelbti pasiūlymus pirkti ir/arba parduoti VP, sukurdama specialią elektroninę skelbimų lentą. Biržos narių šioje skelbimų lentoje pateikiami pasiūlymai pirkti ir/arba parduoti VP yra preliminarūs, t. y. nevykdomi automatiškai. Skelbdami pasiūlymus, Biržos nariai turi nurodyti Centrinio depozitoriumo dalyvio kodą, pasiūlymo rūšį (pirkimas ar pardavimas), VP kodą, kiekį ir kainą. Šių pasiūlymų pateikimo bei anuliavimo laiką ir tvarką vykdomuoju raštu nustato Biržos valdyba.
179.1. pirkimo-pardavimo pavedimo numeris;
179.2. pavedimą pateikiančio Biržos nario Centriniame depozitoriume dalyvio kodas;
179.3. jei Biržos narys vykdo kliento ar jų grupės pavedimą – Biržos nario klientui (jų grupei) suteiktas kodas, jei Biržos narys pateikia pavedimą savo vardu ir sąskaita – savo apskaitoje naudojamas kodas;
179.4. Biržos nario veiklos tipas;
179.5. VP sąskaitos rūšis;
179.6. perkamų/parduodamų VP Centriniame depozitoriume kodas;
179.7. VP kiekis;
179.8. VP vieneto kaina litais arba pajamingumas procentais;
179.9. VP perrašymo iš pardavėjo VP sąskaitos į pirkėjo VP sąskaitą data (Centriniame depozitoriume ir pas investicijų saugotoją VP turi būti perrašomi iš pardavėjo sąskaitos į pirkėjo sąskaitą tą pačią dieną);
179.10. informacija apie tiesioginio sandorio šalių pasirinktą piniginių lėšų judėjimą (per Kliringo banką arba tiesiogiai tarp pirkėjo ir pardavėjo);
179.11. piniginių atsiskaitymų data (piniginiams atsiskaitymams vykstant per Kliringo banką, ši data turi sutapti su VP perrašymo iš pardavėjo sąskaitos į pirkėjo sąskaitą data);
179.12. kitos tiesioginio sandorio šalies – Biržos nario Centriniame depozitoriume dalyvio kodas ir kliento kodas, jeigu Biržos narys vykdo kliento pavedimą;
179.13. pavedimą pateikiančio Biržos nario kliento (jų grupės) investicijų saugotojo Centrinio depozitoriumo dalyvio kodas arba šio kliento Centrinio depozitoriumo dalyvio kodas, jei jis turi asmeninę VP sąskaitą Centriniame depozitoriume.
Pavedimų pateikimo tvarką ir laiką vykdomuoju raštu nustato Biržos valdyba.
V SKYRIUS
ATSISKAITYMO UŽ BIRŽOJE SUDARYTUS SANDORIUS TVARKA DVIDEŠIMT KETVIRTAS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 184. Kiekvienas Biržoje sudarytas centrinės rinkos bei tiesioginis sandoris užbaigiamas piniginių atsiskaitymų ir atitinkamų VP pateikimo procedūromis. Šios procedūros susijusios ir vyksta tuo pačiu metu, jei kiti šių taisyklių punktai nenumato kitaip.
188.1. sandorio numeris;
188.2. prekybos sesijos data;
188.3. VP pavadinimas ir kodas;
188.4. VP skaičius;
188.5. vienos akcijos kaina arba skolos VP pajamingumas;
188.6. bendra sandorio suma;
188.7. Biržos nario veiklos tipas ir sąskaitos rūšis;
188.8. Biržos nario pavedimo numeris;
188.9. Biržos nario pavedime nurodyta papildoma informacija;
188.10. investicijų saugotojo kodas;
188.11. neįvykdytų arba dalinai prekybos sesijos atidarymo metu neįvykdytų pavedimų galiojimo laikas;
188.12. sukauptos palūkanos už skolos VP su atkarpomis, kurios apskaičiuojamos pagal šią formulę:
SP= [N*y*(d-t)/365]*V kur: y – aukcione nustatyta skolos VP palūkanų norma; t – dienų skaičius nuo aukciono iki atsiskaitymo už sandorį dienos; d – skolos VP trukmė dienomis;
N – skolos VP nominali vertė;
V – skolos VP skaičius.
189.1. pinigų suvestinės pozicijos, skaičiuojamos atskirai kiekvienam atsiskaitymų ciklui pagal kiekvieną veiklos tipą, VP emisiją ir investicijų saugotoją:
S = – kur: S – pinigų suma, kurią Biržos narys turi sumokėti (jei S<0) arba gauti (jei S>0), KB – centrinėje rinkoje sudarytu sandoriu perkamų VP kaina, VB – šiuo sandoriu perkamų VP kiekis, KS – centrinėje rinkoje sudarytu sandoriu parduodamų VP kaina, VS – šiuo sandoriu parduodamų VP kiekis, T – atsiskaitymo ciklas;
189.2. VP suvestinė pozicija skaičiuojama atskirai pagal kiekvieną atsiskaitymų ciklą, veiklos tipą, VP emisiją ir investicijų saugotoją:
S = – kur: S – VP kiekis, kurį Biržos narys turi pateikti (jei VP<0) arba gauti (jei VP>0), VB – pirktų VP kiekis, VS – parduotų VP kiekis, T – atsiskaitymo ciklas, CD – Centrinio depozitoriumo dalyvio kodas, VP – VP kodas;
189.3. tiesioginiais sandoriais pirktų ir parduotų VP kiekis atskirai pagal kiekvieną sandorį;
189.4. bendra pinigų suma, mokama už centrinės rinkos sandoriais įsigytus VP (išskyrus skolos VP) pagal kiekvieną atsiskaitymo dieną;
189.5. bendra pinigų suma, mokama už centrinės rinkos sandoriais įsigytus skolos VP pagal kiekvieną atsiskaitymo dieną;
189.6. bendra pinigų suma, mokama už tiesioginiais sandoriais įsigytus VP (išskyrus skolos VP), jei šiuos sandorius sudarant numatytas atsiskaitymas per kliringo banką, pagal kiekvieną atsiskaitymo dieną;
189.7. bendra pinigų suma, mokama už tiesioginiais sandoriais įsigytus skolos VP, jei šiuos sandorius sudarant numatytas atsiskaitymas per kliringo banką, pagal kiekvieną atsiskaitymo dieną;
189.8. bendra kitų piniginių įsipareigojimų suma pagal kiekvieną jų vykdymo dieną;
189.9. bendra piniginių įsipareigojimų suma pagal kiekvieną jų vykdymo dieną.
DVIDEŠIMT PENKTAS SKIRSNIS ATSISKAITYMO UŽ CENTRINĖS RINKOS SANDORIUS TVARKA 190. Detali atsiskaitymų už Biržos sandorius technologija, Biržos, Kliringo banko, Centrinio depozitoriumo, Biržos narių pareigos, informacinių pranešimų formos bei atsiskaitymų tvarkaraštis yra nustatytas atskira sutartimi tarp Biržos, Lietuvos banko ir Centrinio depozitoriumo, pasirašyta 1995 m. birželio 8 d. Šios sutarties ir jos priedų pakeitimai ir papildymai sudaromi šioje sutartyje nustatyta tvarka ir įsigalioja paskelbus juos Biržos Biuletenyje. Informacija apie atliktus pakeitimus ir papildymus pateikiama VPK kitą darbo dieną.
192.1. pateikti pavedimą Kliringo bankui nustatytais terminais užblokuoti Biržos nario pinigines lėšas, būtinas visų jos vardu sudarytų sandorių apmokėjimui;
192.2. pateikti pavedimą Kliringo bankui nustatytais terminais pervesti Biržos nario lėšas kitoms sandorio šalims.
DVIDEŠIMT ŠEŠTAS SKIRSNIS ATSISKAITYMO UŽ TIESIOGINIUS SANDORIUS TVARKA 197. Pagal kiekvieną Biržoje sudarytą tiesioginį sandorį atskirai Biržos narys privalo pateikti VP ir atlikti atitinkamus piniginius atsiskaitymus. Biržos Garantinis fondas tiesioginių sandorių nedengia. VP apmokėjimą ar pateikimą kitai tiesioginio sandorio šaliai garantuoja Biržos nariai.
199.1. jei Biržai pateikiamuose pavedimuose numatyta, kad piniginiai atsiskaitymai vyks per Kliringo banką, tai piniginių atsiskaitymų terminas, nurodomas Biržai pateikiamame pavedime, gali būti nuo T+1 darbo dienos (kur T – tiesioginio sandorio sudarymo Biržoje diena) iki T+5 darbo dienos. Atsiskaitant už tiesioginius sandorius per Kliringo banką, laikomasi VP pateikimo ir apmokėjimo už juos vienalaikiškumo principo. Po kiekvienos prekybos sesijos Birža perduoda prekybos sesijos rezultatus Centriniam depozitoriumui ir Kliringo bankui bei prekyboje dalyvavusiems Biržos nariams. Biržos nariai pinigines lėšas už sudarytus tiesioginius sandorius turi sukaupti tikslinėse kliringo sąskaitose ne vėliau kaip numatytą atsiskaitymų dieną 11 val. Tą pačią darbo dieną nuo 12 val. Birža atlieka gautos informacijos sutikrinimą su T dienos prekybos sesijų rezultatais ir iki 13 val. informuoja Centrinį depozitoriumą apie Biržos narių sukauptas pinigines lėšas ir esamą šių lėšų trūkumą. Jeigu iki nurodytos atsiskaitymų dienos 13.30 val. Centrinis depozitoriumas nepateikia Biržai informacijos apie VP trūkumą Biržos narių sąskaitose, tai Birža iki 15 val. perduoda mokamųjų pavedimų suvestinį pranešimą Kliringo bankui pervesti lėšoms. Atsiskaitymo dieną iki 16 val. Kliringo bankas atlieka pinigų, o Centrinis depozitoriumas – VP pervedimus tarp tiesioginio sandorio šalių. Iki 17 val. Kliringo bankas ir Centrinis depozitoriumas paruošia išrašus iš atitinkamų sąskaitų;
199.2.1. jei Biržai pateikiamuose pavedimuose numatyta, kad piniginiai atsiskaitymai vyks tiesiogiai tarp pirkėjo ir pardavėjo, Biržos nariai pavedimuose nurodytą atsiskaitymų dieną (ši diena gali būti nuo T+1 iki T+5) iki 11.00 val. turi pateikti Biržai rašytinį pranešimą apie įvykusius arba neįvykusius piniginius atsiskaitymus. Pranešime turi būti nurodyti:
199.2.1.1. pirkimo-pardavimo pavedimo numeris;
199.2.1.2. tiesioginio sandorio numeris;
199.2.1.3. tiesioginio sandorio sudarymo Biržoje data;
199.2.1.4. perleidžiamų VP Centriniame depozitoriume kodas;
199.2.1.5. VP kiekis;
199.2.1.6. VP vieneto kaina litais arba pajamingumas procentais;
199.2.1.7. tiesioginio sandorio suma litais;
199.2.1.8. pirminio dokumento, patvirtinančio atsiskaitymus už atitinkamą tiesioginį sandorį, pavadinimas, data ir numeris arba pranešimas, kad piniginiai atsiskaitymai neįvyko;
199.2.1.9. Biržos nario kliento (jų grupės) investicijų saugotojo Centrinio depozitoriumo dalyvio kodas arba šio kliento Centrinio depozitoriumo dalyvio kodas, jei klientas turi asmeninę VP sąskaitą Centriniame depozitoriume;
199.2.1.10. Biržos nario antspaudas ir finansų maklerio parašas;
199.2.1.11. pranešimo surašymo data;
199.2.2. Birža, gavusi pranešimą apie įvykusius piniginius atsiskaitymus, naujų nurodymų Centriniam depozitoriumui nepateikia. Jeigu Birža gauna pranešimą apie neįvykusius piniginius atsiskaitymus, ji tą pačią darbo dieną iki 11.00 val. pateikia Centriniam depozitoriumui nurodymą neperrašyti VP iš pardavėjo sąskaitos į pirkėjo sąskaitą. Pranešime Centriniam depozitoriumui Birža turi nurodyti šiuos tiesioginio sandorio rekvizitus:
199.2.2.1. tiesioginio sandorio kliringo atsiskaitymų judėjimo numerį;
199.2.2.2. VP kodą;
199.2.2.3. VP kiekį;
199.2.2.4. tiesioginio sandorio šalių (Biržos narių ir/arba jų klientų) Centrinio depozitoriumo dalyvių kodus bei Biržos nario kliento (jų grupės) investicijų saugotojo Centrinio depozitoriumo dalyvio kodą arba šio kliento Centrinio depozitoriumo dalyvio kodą, jei klientas turi asmeninę VP sąskaitą Centriniame depozitoriume;
199.2.2.5. tiesioginio sandorio sumą litais;
199.2.2.6. VP perrašymo datą.
201.1. jei Biržai pateikiamuose pavedimuose numatyta, kad atsiskaitymai vyks per Kliringo banką, tai piniginių atsiskaitymų terminas, nurodomas Biržai pateikiamame pavedime, gali būti nuo T+1 darbo dienos iki T+5 darbo dienos. Atsiskaitant už tiesioginius sandorius per Kliringo banką, laikomasi VP pateikimo ir apmokėjimo už juos vienalaikiškumo principo. Po kiekvienos prekybos sesijos Birža perduoda prekybos sesijos rezultatus Centriniam depozitoriumui ir Kliringo bankui bei prekyboje dalyvavusiems Biržos nariams. Biržos nariai pinigines lėšas už sudarytus tiesioginius sandorius turi sukaupti tikslinėse kliringo sąskaitose ne vėliau kaip numatytą atsiskaitymų dieną 11 val. Tą pačią darbo dieną nuo 12 val. Birža atlieka gautos informacijos sutikrinimą su T dienos prekybos sesijų rezultatais ir iki 13 val. informuoja Biržos narį apie sukauptas pinigines lėšas ir esamą šių lėšų trūkumą. Jeigu iki nurodytos atsiskaitymų dienos 13.30 val. Biržos narys nepateikia Biržai informacijos apie VP trūkumą savo kliento sąskaitoje, tai Birža iki 15 val. perduoda mokamųjų pavedimų suvestinį pranešimą Kliringo bankui pervesti lėšoms. Atsiskaitymo dieną iki 16 val. Kliringo bankas atlieka pinigų, o Biržos narys – VP pervedimus tarp tiesioginio sandorio šalių. Iki 17 val. Kliringo bankas ir Biržos narys paruošia išrašus iš atitinkamų sąskaitų;
201.2. jei Biržai pateikiamuose pavedimuose numatyta, kad piniginiai atsiskaitymai vyks tiesiogiai tarp pirkėjo ir pardavėjo, tai Biržos narys perrašo nupirktus VP iš pardavėjo sąskaitos į pirkėjo sąskaitą pavedimuose nurodytą VP perrašymo dieną (ši diena gali būti nuo T iki T+5).
Vi skYRIUs BIRŽOS NARIAI DVIDEŠIMT SEPTINTAS SKIRSNIS BENDROsios nuostatos 204. Biržos prekyboje gali dalyvauti tik Biržos akcininkai: finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ), kurios Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nustatyta tvarka gavo VPK licenciją verstis tarpininkavimo veikla viešojoje apyvartoje, ir bankai, kurių licencijose nėra apribotos VP operacijos.
DVIDEŠIMT AŠTUNTAS SKIRSNIS FINANSų MAKLERIO įMONėS 207. Dalyvauti Biržos prekyboje gali tik tos FMĮ, kurioms VPK išdavė generalinę A kategorijos licenciją arba specializuotą B kategorijos licenciją.
208.1. išrašą iš asmeninės VP sąskaitos apie jam nuosavybės teise priklausančią(-ias) Biržos akciją (-as);
208.2. FMĮ steigimo dokumentų (steigimo sutarties, įstatų) kopijas;
208.3. FMĮ įregistravimo Įmonių rejestre pažymėjimo kopiją;
208.4. VPK išduotos atitinkamos FMĮ kategorijos licencijos kopiją ir jos priedo (finansų maklerių, dirbančių įmonėje, sąrašas) kopiją;
208.5. FMĮ vadovo įgaliojimus konkretiems finansų makleriams, turintiems VPK išduotą generalinę arba prekybininko licenciją (toliau – finansų makleriai), dalyvauti Biržos prekyboje FMĮ vardu;
208.6. finansų maklerių, turinčių įgaliojimus, licencijų kopijas;
208.7. raštiškus FMĮ (vadovo vardu pasirašytus) ir finansų maklerių, turinčių įgaliojimus, įsipareigojimus laikytis Biržos Prekybos taisyklių ir kitų Biržos norminių aktų reikalavimų;
208.8. FMĮ akcininkų, turinčių nuosavybės teise ar valdančių daugiau kaip 5% visų balsų, sąrašą ir balsų dalis procentais.
209.1. tapti Biržos Garantinio fondo nariu – sumokėti pradinį įnašą, kurio dydis numatytas Garantinio fondo formavimo ir naudojimo taisyklėse;
209.2. sumokėti metinę įmoką už dalyvavimą Biržos prekyboje pagal aštunto skyriaus nuostatas;
209.3. atidaryti atitinkamas piniginių lėšų sąskaitas Kliringo banke;
209.4. tapti tiesioginiu Centrinio depozitoriumo dalyviu;
209.5. sudaryti sutartį su Birža dėl Atsiskaitymų už sandorius Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje;
209.6. įsigyti technines ir programines priemones dalyvavimui Biržos prekyboje, tenkinančias Biržos valdybos patvirtintus reikalavimus šioms priemonėms.
Biržos valdyba turi teisę paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patikslinančius, papildančius ar paaiškinančius jau pateiktus dokumentus, jeigu ankstesnių dokumentų nepakanka sprendimui priimti. Šiuo atveju leidimo išdavimo klausimas svarstomas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo patikslinančių, papildančių ar paaiškinančių dokumentų pateikimo Biržos valdybai dienos.
DVIDEŠIMT DEVINTAS SKIRSNIS BANKAI 214. Dalyvauti Biržos prekyboje gali Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka licencijuoti bankai, kurių licencijose nėra apribotos VP operacijos.
TRISDEŠIMTAS SKIRSNIS BIRŽOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS. TEISĖS DALYVAUTI BIRŽOS PREKYBOJE SUSTABDYMAS IR ATNAUJINIMAS. PAŠALINIMAS IŠ NARIŲ 217. Visi Biržos nariai turi lygias teises ir pareigas. Kiekvienas Biržos narys turi būti sąžiningas ir lojalus kitų Biržos narių, Biržos darbuotojų ir savo klientų atžvilgiu.
218.1. dalyvauti Biržos prekyboje;
218.2. gauti informaciją apie Biržos norminius aktus, prekybos rezultatus ir kitą informaciją;
218.3. dalyvauti VP rinkos dalyvių mokymuose;
218.4. dalyvauti Biržos valdymo organų veikloje, siūlant savo kandidatus į Biržos tarybą;
218.5. naudotis kitomis Biržos teikiamomis paslaugomis.
219.1. laikytis Biržos Prekybos taisyklių ir kitų Biržos norminių aktų reikalavimų;
219.2. pasikeitus nario rekvizitams (buveinės adresui, telefono, fakso numeriams, banko sąskaitoms), taip pat įstatymų nustatyta tvarka įregistravus įstatų pakeitimus, pradėjus dirbti ar atleidus finansų maklerius ir suteikus naujus įgaliojimus ar pasibaigus įgaliojimų terminui, įsteigus filialą ar/ir atstovybę, pasikeitus akcininkų (savininkų) sudėčiai – per 5 darbo dienas raštu pranešti Biržai apie įvykusius pasikeitimus ir pateikti reikiamų dokumentų kopijas, naujus įgaliojimus finansų makleriams ir jų įsipareigojimus laikytis Biržos Prekybos taisyklių ir kitų Biržos norminių aktų, naujų akcininkų vardus, pavardes, įmonių pavadinimus, adresus, įsigytų akcijų dalį procentais ir akcijų balsų skaičių;
219.3. pateikti pusmetinę ir metinę ataskaitas apie savo veiklą (kiek sąskaitų atidaryta klientų VP, kiek klientų buvo konsultuota už atlyginimą investavimo į VP klausimais, kiek buvo parengta VP emisijos prospektų arba/ir memorandumų, kiek sudaryta ir yra valdoma klientų VP portfelių, su keliais emitentais sudarytos sutartys dėl jų VP apskaitos tvarkymo) kartu su finansine ataskaita. Biržos valdyba vykdomuoju raštu turi teisę nustatyti tokios informacijos pateikimo terminus. Ši informacija, ją apibendrinus, pateikiama VPK;
219.4. priimti taisykles, kuriose būtų nustatyta tvarka, kokiais būdais, sąlygomis ir atsižvelgiant į konfidencialios informacijos žinojimą, Biržos nario darbuotojai ir valdymo organų nariai gali sudaryti sandorius dėl VP, esančių Biržos prekybos sąrašuose.
220.1. VPK sustabdė FMĮ licenciją. Leidimas dalyvauti Biržos prekyboje atnaujinamas tik VPK atnaujinus FMĮ licencijos galiojimą;
220.2. VPK pakeitė generalinę ar specializuotą B kategorijos FMĮ licenciją į specializuotą C kategorijos licenciją. Leidimas dalyvauti Biržos prekyboje atnaujinamas tik išdavus FMĮ generalinę ar specializuotą B kategorijos licenciją;
220.3. VPK inicijavo operacijų su VP apribojimą bankui. Leidimas dalyvauti Biržos prekyboje atnaujinamas tik kai banko licencijoje yra panaikinami apribojimai operacijoms su VP;
220.4. Biržos nario prašymu – prašyme nurodytam laikui, o jeigu laikas nenurodytas – iki Biržos narys iš naujo įvykdys visas 27 ir 28 skirsniuose numatytas sąlygas;
220.5. pas Biržos narį neliko nė vieno įgalioto finansų maklerio – iki naujų įgaliojimų suteikimo, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;
220.6. 224 punkte numatytu atveju.
223.1. VPK panaikino FMĮ licenciją;
223.2. Biržos valdyba sustabdė Biržos nario teisę dalyvauti Biržos prekyboje 220.2 papunkčio pagrindu ir toks sustabdymas tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius;
223.3. Biržos valdyba sustabdė Biržos nario teisę dalyvauti Biržos prekyboje 220.3 papunkčio pagrindu ir toks sustabdymas tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius;
223.4. Biržos valdyba sustabdė Biržos nario teisę dalyvauti Biržos prekyboje 220.5 papunkčio pagrindu ir toks sustabdymas tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius;
223.5. Biržos narys perleido visas Biržos akcijas kitų asmenų nuosavybėn;
223.6. Biržos nario prašymu.
TRISDEŠIMT PIRMAS SKIRSNIS BIRŽOS NARIŲ ATSAKOMYBĖ 226. Biržos nariai atsako už šių Prekybos taisyklių ir kitų Biržos norminių aktų pažeidimus, taip pat už veiksmus ar jų neatlikimą, susijusius su Biržos prekybos sistemos naudojimu, kuris kelia pavojų investitorių interesams ir/arba VP rinkos saugumui ir/arba neatitinka sąžiningos prekybos vertybiniais popieriais principų ir/arba gali suklaidinti arba klaidina kitus Biržos narius (toliau – pažeidimas).
227.1. įspėjimas;
227.2. bauda;
227.3. teisės dalyvauti Biržos prekyboje sustabdymas;
227.4. pašalinimas iš Biržos narių.