LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO
Trumpai
Šis įsakymas patvirtina Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisykles, kurios nustato techninius reikalavimus dujų sistemų projektavimui ir įrengimui įvairiuose pastatuose.
Ką jis reguliuoja
- Techninius reikalavimus dujų sistemų projektavimui ir įrengimui pastatuose.
- Leidžiamą dujų eksploatacinį slėgį skirtingų tipų pastatuose.
- Reikalavimus dujų sistemų kokybei, įrangai ir saugumui.
- Reikalavimus dujų sistemų projektams ir jų patikrai.
Kam jis rūpi
- Pastatų dujų sistemų projektuotojams, statytojams, rangovams.
- Valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms.
- Dujų sistemų naudotojams ir savininkams.
Esminiai punktai
- Dujų eksploatacinis slėgis gyvenamosios, negyvenamosios Cg, Dg ir Eg kategorijų pastatuose negali būti didesnis kaip 0,1 bar, o suskystintų naftos dujų balionuose – ne didesnis kaip 16 bar.
- Didesnio kaip 0,1 bar, bet ne didesnio kaip 5 bar slėgio dujų sistemas leidžiama įrengti tik I atsparumo ugniai laipsnio patalpose (priblokuotuose priestatuose, stoguose, pastogėse, atskiruose statiniuose).
- Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose leidžiama projektuoti ir įrengti ne didesnio kaip 16 bar dujų sistemas, jei to reikalauja gamybos technologija.
- Dujų sistemos ir jų dalys turi būti kokybiškos, patikimai ir saugiai veikti, o gaminiai, patenkantys į Europos Bendrijos direktyvų taikymo sritį, turi būti paženklinti „CE“ ženklu.
Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO į s a k y m a s DĖL DUJŲ SISTEMŲ PASTATUOSE ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2012 m. sausio 2 d. Nr. 1-2 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87-4186) 5 straipsnio 7 punktu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 6 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701; 2008, Nr. 46-1731; 2009, Nr. 112-4775) 111.3 punktu: 1. T v i r t i n u Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisykles (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2012 m. gegužės 1 d. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 DUJŲ SISTEMŲ PASTATUOSE ĮRENGIMO TAISYKLĖS I. bendrosios nuostatos 1. Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato techninius reikalavimus projektuojant ir įrengiant dujų sistemas pastatuose, kuriuose dujų eksploatacinis slėgis ne didesnis kaip 16 bar. 2. Gyvenamosios, negyvenamosios Cg, Dg ir Eg kategorijų (pagal sprogimo ir gaisro pavojų) paskirties pastatuose arba jų dalyse (Taisyklių 1 priedo 10, 13 ir 14 punktai) dujų sistemos gali būti projektuojamos ir įrengiamos, kai degiųjų dujų (toliau – dujų) eksploatacinis slėgis ne didesnis kaip 0,1 bar, o suskystintų naftos dujų slėgis dujų balionuose – ne didesnis kaip 16 bar. 3. Gyvenamosios, negyvenamosios Cg, Dg ir Eg kategorijų (pagal sprogimo ir gaisro pavojų) paskirties pastatuose arba jų dalyse didesnio kaip 0,1 bar, bet ne didesnio kaip 5 bar slėgio dujų sistemas leidžiama projektuoti ir įrengti priblokuotų vieno aukšto priestatų, pastato stogo, pastato pastogių, atskirai tam tikslui pastatytų statinių patalpose, kurios gali būti tik I atsparumo ugniai laipsnio. 4. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, jei to reikalauja gamybos technologija, leidžiama projektuoti ir įrengti ne didesnio kaip 16 bar dujų sistemas. 5. Projektuojant, įrengiant pastatų dujų sistemas, kurių darbinis slėgis yra didesnis kaip 1 bar, bet neviršija 5 bar, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos standarto LST EN 1775 reikalavimus. Projektuojant, įrengiant pastatų dujų sistemas, kurių darbinis slėgis yra didesnis kaip 5 bar, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos standarto LST EN 150001-1 reikalavimus. 6. Kiekviena prekė, įvežta iš Europos Bendrijos valstybės narės arba iš Europos ekonominės erdvės (EEE) sutartį pasirašiusios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės, gali būti be apribojimų tiekiama į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu ji buvo pagaminta Europos Sąjungos valstybėje narėje ar ELPA valstybėje teisėtais būdais arba teisėtai importuota į valstybę narę iš trečiųjų šalių ir ją leidžiama tiekti į rinką toje valstybėje. Laisvo prekių judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis įvairių susijusių teisėtų interesų apsaugos lygis. 7. Dujų sistemos ir jų dalys pastatuose turi būti tokios kokybės, taip įrengtos ir su tokia įranga, kad naudojant pagal paskirtį patikimai ir saugiai veiktų. Gaminiai, kurie patenka į Europos Bendrijos direktyvų taikymo sritį, turi būti paženklinti atitinkamu „CE“ ženklu. Jei sistemos dalys nepaženklintos arba nenurodytas jų tinkamumas, turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, jog laikomasi dujų sistemos saugos techninių, teisės aktų reikalavimų ir jos yra tinkamos naudoti kaip dujiniai įrenginiai. 8. Jeigu planuojant įrengti dujų sistemas pastatuose nenumatoma atlikti jokių kitų statybos darbų arba numatoma atlikti tik statinio paprastojo remonto darbus, tokiu atveju rengiamas paprastojo remonto projektas arba paprastojo remonto aprašas (Taisyklių 1 priedo 16 punktas) (toliau – dujų sistemos projektas; projektas). Jei planuojami atlikti kiti statybos darbai priskirtini statinio (pastato) naujai statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, dujų sistemos projektiniai sprendiniai pateikiami atitinkamame statinio projekte (Taisyklių 1 priedo 16 punktas). 9. Projektuojant, įrengiant, pertvarkant pastatų dujų sistemas turi būti laikomasi teisės aktų, Taisyklių reikalavimų ir dujinių prietaisų gamintojo nurodymų. Pastatų ir patalpų dujų sistemų projektai turi atitikti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas), Taisyklių, kitų teisės aktų nuostatas. Pastatuose dujų sistemos turi būti įrengiamos ir pertvarkomos pagal projektus, kurie turi būti patikrinti prisijungimo sąlygas išdavusioje dujų įmonėje. Dujų įmonės tikrina projekto sprendinių atitiktį prisijungimo sąlygose nurodytiems reikalavimams. 10. Pastatų dujų sistemų projektavimo ir įrengimo darbus gali atlikti teisės aktų nustatyta tvarka atestuoti asmenys. 11. Taisyklių reikalavimai yra privalomi pastatų dujų sistemų projektuotojams, statytojams, rangovams, valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms, sistemų naudotojams ir savininkams (Taisyklių 1 priedo 1, 2 ir 3 punktas). 12. Veikiančiose dujų sistemose leidžiama be projekto keisti esamus dujinius prietaisus naujais to paties tipo ir galios dujiniais prietaisais, kurių naudojimas yra įteisintas nustatyta tvarka (turi „CE“ ženklą), jeigu neviršijami dujų pirkimo–pardavimo sutartyje numatyti dujų sunaudojimo kiekiai. 13. Projektuojant dujų sistemas pastatuose, parenkant joms įrengti reikiamas medžiagas, įrenginius, jungiamąsias dalis, įrengimo darbų būdus ir kokybės reikalavimus, rekomenduojama atsižvelgti į atitinkamų Lietuvos standartų, kurių sąrašas pateikiamas Taisyklių 1 priede, nurodymus, nuostatas ir reikalavimus. II. SĄVOKOS, SANTRUMPOS 14. Taisyklėse vartojamos sąvokos: Atskira degimo produktų šalinimo sistema – degimo produktų šalinimo sistema, naudojama tik su vienu kurą deginančiu prietaisu. Automatinis dujų išjungimo vožtuvas – uždarymo įtaisas, sujungtas su dujų koncentracijos ore kontrolės prietaisais, kuris automatiškai nutraukia dujų srautą į dujofikuotą patalpą, dujų kiekiui patalpoje pasiekus nustatytą ribą. Bendra degimo produktų šalinimo sistema – degimo produktų šalinimo sistema, naudojama su keliais tokį patį kurą deginančiais prietaisais, kurie gali būti naudojami nepriklausomai vienas nuo kito. Bendrojo naudojimo patalpa – patalpa, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo (kuriame yra daugiau nei 3 butai) patalpų savininkams. Bendra vardinė galia – bute ar kitokioje naudojamojoje patalpoje įrengtų B ir C tipo dujinių prietaisų ir kietąjį ar skystąjį kurą deginančių prietaisų, kuriuos galima naudoti kartu, vardinių galių suma. Jei saugos įtaisai užtikrina, kad iš kelių dujinių prietaisų ir kurą deginančių prietaisų vienu metu galima naudoti tik vieną ar atitinkamai suderintus kelis prietaisus, nustatant bendrą vardinę galią svarbios tik atitinkamos dujinių ir kitą kurą deginančių prietaisų, kuriuos galima naudoti vienu metu, vardinės galios. Jeigu kartu su kietąjį kurą deginančiais prietaisais yra kiti dujiniai prietaisai, tai jie gali veikti tik naudodami mažesnę galią. Prie bendros vardinės galios reikia priskaičiuoti tik tą sumažintą galią. Degimo oras – dujoms deginti reikalingas oras, kuris tiekiamas į veikiančius kurą deginančius prietaisus. Degimo oro sistema – dujiniams prietaisams degimo orą (degimui reikalingo oro tiekimą) užtikrinanti techninė sistema. Degimo oro tiekimo vamzdynas – vamzdynas, tiesiogiai tiekiantis orą iš lauko į dujinį prietaisą arba patalpą, kurioje įrengtas dujinis prietaisas. Dėklas – apsauginis vamzdis, kuriame nutiestas dujotiekis. Didžiausias leistinas eksploatacinis slėgis (MOP) (angl. maximum operating pressure) – didžiausias dujų slėgis, kuriam esant normalaus eksploatavimo sąlygomis gali veikti dujotiekis. Dujinis akimirkinis vandens šildytuvas – A, B arba C tipo dujinis prietaisas, šildantis tekantį vandentiekio vandenį. Dujų degiklis – dujų deginimo įtaisas, montuojamas dujinių prietaisų viduje arba išorėje. Dujinis patalpų šildytuvas – A, B arba C tipo dujinis prietaisas, patalpą šildantis tiesiogiai per kaitinimo paviršių. Dujiniai prietaisai – dujinį kurą deginantys prietaisai. Dujinių prietaisų jungiamieji vamzdžiai – pastato dujotiekio dalis nuo uždarymo įtaiso, skirto dujų srautui dujiniam prietaisui nutraukti, iki dujinio prietaiso dujų įvadinio atvamzdžio. Dujų slėgis prieš dujinį prietaisą – dujų slėgis dujinio prietaiso prijungimo vietoje. Dujų skaitiklis – matavimo priemonė, skirta pratekėjusių dujų tūriui matuoti. Dujų slėgio reguliavimo įtaisas – įtaisas, kurį sudaro dujų slėgio reguliatorius ir jo sudėtinės dalys, skirtas dujų slėgiui sumažinti ir nustatytam lygiui palaikyti. Dujų slėgio reguliavimo įrenginys – įrenginys, kurį sudaro dujų slėgio reguliatorius, apsauginiai vožtuvai, filtrai ir kiti įtaisai, skirtas dujų slėgiui sumažinti ir nustatytam lygiui palaikyti. Dujų srauto kontrolės įtaisas – įtaisas, automatiškai nutraukiantis dujų tekėjimą, jei viršijamas nustatytas srauto dydis. Dujinis spinduliuojantis šildytuvas – A, B arba C tipo dujinis prietaisas, šilumą tiekiantis daugiausia spinduliavimo būdu. Dujinis šildymo katilas – B arba C tipo dujinis prietaisas, šildantis vandenį, naudojamą šildymui, ir, atitinkamais atvejais, netiesiogiai šildantis vandentiekio vandenį. Dujinis technologinis įrenginys – specialiai technologiniams procesams pagamintas dujinis įrenginys, kuriame deginamos dujos, su degimo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo įranga. Dujinė viryklė – A tipo dujinis prietaisas maistui gaminti. Dūmtakis – kanalas, kuriuo degimo produktai šalinami į lauką. Dūmtraukis-ortakis – du šalia vienas kito arba koncentriniai vamzdžiai, kuriais vienu vamzdžiu šalinami dujų degimo produktai, o kitu į pakurą tiekiamas degimui reikalingas oras. Dūmtraukis – dūmtakį arba dūmtakius gaubiančios sienos arba iš ne žemesnės kaip A 2 degumo klasės statybos produktų pagaminta konstrukcija degimo produktams šalinti. Dūmtraukio įdėklas – iš korozijai atsparios medžiagos pagamintas vamzdis, talpinamas į dūmtraukio vidų, skirtas dūmtraukio vidinių paviršių apsaugai nuo kondensato poveikio. Eksploatacinis slėgis (OP) (angl. operating pressure) – dujų slėgis dujotiekyje normalaus eksploatavimo sąlygomis. Gamtinių dujų kubinis metras – gamtinių dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms, užima vieno kubinio metro tūrį. Grupinis dujų balionų įrenginys – suskystintų naftos dujų tiekimo ir laikymo įrenginys, susidedantis iš daugiau kaip dviejų suskystintų naftos dujų balionų, jungiamųjų vamzdynų, uždarymo įtaisų, dujų slėgio reguliavimo ir apsauginės armatūros. Izoliuojanti jungtis – jungtis, skirta metalinio vamzdyno elektriniam vientisumui pertraukti (izoliuojančios movos, izoliuojančios jungės ir kt. izoliuojančių medžiagų intarpai). Jungiamojo dūmtakio vamzdis – vamzdis, jungiantis dujinio prietaiso degimo produktų šalinimo angą ir dūmtraukį. Lanksčioji jungtis – lanksti dujotiekio dalis, jungianti dujinio prietaiso įvadinį dujų atvamzdį su fiksuotu dujotiekiu. Norminės sąlygos – sąlygos esant gamtinių dujų slėgiui 1,01325 baro ir temperatūrai +20 °C. Pastato dujų sistema – pastato dujotiekis ir jo dalys, dujiniai prietaisai, degimo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo sistema. Pastato dujų sistema prasideda už uždarymo įtaiso, įrengto ant dujotiekio įvedimo į pastatą, arba už pastato dujų slėgio reguliavimo įtaiso, kai slėgio reguliavimo įtaisas įrengiamas iš karto už uždarymo įtaiso ant dujotiekio įvedimo į pastatą. Patalpos oro kontrolės įtaisas – dujinių prietaisų įtaisas, automatiškai nutraukiantis dujų srautą, jeigu patalpoje, kurioje įrengtas dujinis prietaisas, viršijamas nustatytas CO kiekis. Įtaisas ženklinamas santrumpa „AS“ (angl. atmosphere sensity). Šalinamų degimo produktų srauto užtikrinimo įtaisas – dujinių prietaisų konstrukcinė dalis, neleidžianti degimo produktų šalinimo sistemoje susidaryti per dideliems pirmyn ar atgal tekantiems srautams, kurie darytų įtaką dujų degimo dujiniame prietaise kokybei. Tranzitinis dujotiekis – pastato dujotiekis, nutiestas per pastato patalpas, kuriose nėra dujinių prietaisų. Uždarymo įtaisai – dujų srauto nutraukimo priemonės. Vardinė galia (QNL) – didžiausia galia, išreikšta kW arba kJ/s, kurią nustato gamintojas ir garantuoja, kad ją galima išlaikyti nepertraukiamo naudojimo metu, esant gamintojo nurodytam šiluminio naudingumo koeficientui. Vėdinimo įrenginys – įrenginys, skirtas patalpai vėdinti. 15. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626; 2011, Nr. 87-4186), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas. III. DUJINIŲ PRIETAISŲ IR PATALPŲ KLASIFIKAVIMAS 16. Pagal degimo produktų šalinimą ir degimo oro tiekimą dujiniai prietaisai skirstomi į šiuos tipus: 16.1. A tipas – degimo orą gaunantis iš patalpos, kurioje yra įrengtas, ir nešalinantis degimo produktų į lauką (prietaisas neizoliuotas aplinkoje); 16.2. B tipas – prietaisas, kuris numatytas prijungti prie dūmtraukio, skirto pašalinti degimo produktus į lauką iš patalpos, kurioje prietaisas įrengtas (prietaisas neizoliuotas aplinkoje). Degimo oras yra tiekiamas tiesiogiai iš patalpos; 16.3. C tipas – iš lauko degimo orą gaunantis ir degimo produktus į lauką šalinantis per dūmtraukį-ortakį arba per du atskirus vamzdžius (prietaisas izoliuotas aplinkoje). Detalus dujinių prietaisų klasifikavimas pateikiamas Taisyklių 2 priede. 17. Pagal tai, su kokioms dujų rūšims (šeimoms) priklausančiomis dujomis dujiniai prietaisai gali veikti, skiriamos šios prietaisų kategorijos: 17.1. I kategorija – dujiniai prietaisai gali veikti tik su vienos dujų rūšies (šeimos) ar dujų grupės dujomis; 17.2. II kategorija – dujiniai prietaisai gali veikti su dviejų dujų rūšių (šeimų) dujomis; 17.3. III kategorija – dujiniai prietaisai gali veikti su trijų dujų rūšių (šeimų) dujomis. 18. Patalpos pagal tai, kokia joje įrengtų dujinių ar kitokį kurą deginančių prietaisų bendra vardinė galia, Taisyklėse suskirstytos į: 18.1. patalpas, kuriose kurą deginančių neizoliuotų prietaisų bendra vardinė galia neviršija 35 kW; 18.2. patalpas, kuriose kurą deginančių neizoliuotų prietaisų bendra vardinė galia yra daugiau kaip 35 kW, bet neviršija 100 kW; 18.3. patalpas, kuriose visų įrengtų kurą deginančių prietaisų bendra vardinė galia viršija 100 kW, o vieno dujinio prietaiso vardinė galia neviršija 400 kW. Joms keliami ypatingi reikalavimai. IV. PASTATO DUJOTIEKIO ĮRENGIMAS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 19. Pastato dujotiekis (toliau – dujotiekis), įskaitant jo jungtis, uždarymo įtaisus, reguliavimo, saugos bei matavimo priemones, turi būti sandarus, tokios kokybės, taip įrengtas ir su tokia įranga, jog būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Dujotiekiai ir jų dangos turi nekelti pastatui gaisro pavojaus, jų paviršiai turi būti tokie, jog kilus gaisrui nekiltų sprogimo grėsmė. Turi būti užtikrinta, kad gaisro atveju, veikiant išorinei terminei apkrovai 650 °C, per 30 minučių nesusidarys jokie pavojingi dujų ir oro mišiniai. 20. Dujotiekį reikia suprojektuoti ir dujų slėgio reguliavimo įtaisus ar įrenginius parinkti tokius, kad dujų slėgis prieš dujinius prietaisus ir dujinius technologinius įrenginius būtų toks, kokį nurodė gamintojas techninėje dokumentacijoje. 21. Kai dujų slėgis yra didesnis už reikalingą dujinių prietaisų, technologinių įrenginių naudojamą slėgį, turi būti numatytas dujų slėgio reguliavimo įtaisas arba dujų slėgio reguliavimo įrenginys. 22. Į pastato dujų sistemą tiekiamų dujų slėgio vardinis dydis nurodomas prisijungimo sąlygose, kurias išduoda skirstymo sistemos operatorius. 23. Naudojami vamzdžiai, uždarymo įtaisai, jungtys, medžiagos turi turėti gamintojų pateiktus atitikties sertifikatus ir (
- ar)jų kokybę patvirtinančias atitikties deklaracijas. „CE“ ženklas yra būtina ir pakankama sąlyga juos naudoti. Jei pagal paskirtį taikant gaminius ar medžiagas nustatomi apribojimai, jų turi būti laikomasi arba iš gamintojo reikia gauti papildomų dokumentų. II. VAMZDŽIŲ, JUNGČIŲ, ĮTAISŲ REIKALAVIMAI 24. Dujotiekiui įrengti leidžiama naudoti plieninius, varinius ir kitus nustatyta tvarka įteisintus vamzdžius: 24.1. plieno vamzdžius pagal Taisyklių 1 priedo 33, 47, 48, 49, 50, 53, 55, 56 ir 57 punktuose nurodytų Lietuvos standartų reikalavimus; 24.2. varinius vamzdžius pagal Taisyklių 1 priedo 32 ir 35 punktuose Lietuvos standartų reikalavimus; 24.3. tiksliuosius plieno vamzdžius pagal Taisyklių 1 priedo 61 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus. 25. Naudoti varinius vamzdžius dujotiekiui tiesti galima, kai didžiausias leistinas eksploatacinis dujų slėgis yra 0,1 bar. 26. Dujinius prietaisus leidžiama jungti tam skirtomis lanksčiosiomis jungtimis. Parenkant lanksčiąsias jungtis, būtina įvertinti dujų rūšį, slėgį ir temperatūrą. Lanksčiosios jungtys turi būti naudojamos tik tos rūšies dujoms, kurioms jas numatė gamintojas. Lanksčiųjų jungčių galai prijungiami prie vamzdžio apspaudžiamomis jungtimis arba specialiais antgaliais. Draudžiama lanksčiąsias jungtis prailginti, jungiant jas tarpusavyje. III. DUJŲ SKAITIKLIŲ IR TŪRIO PERSKAIČIAVIMO ĮTAISŲ ĮRENGIMAS 27. Dujų skaitikliai turi būti įrengti visoms vartotojų dujų sistemoms. Šis reikalavimas netaikomas suskystintų naftos dujų sistemai, įrengtai vartotojo valdoje (žemės sklype), kai dujos tiekiamos vieno vartotojo dujiniams prietaisams. 28. Dujų skaitikliai turi būti skirti tos rūšies (šeimos) ir eksploatacinio slėgio dujoms, kurioms skaitiklius numatė gamintojas. Dujų skaitiklio matavimo intervalas turi aprėpti visą galimą vartotojo dujinių prietaisų ar dujinių technologinių įrenginių dujų debito matavimą. Prie dujų skaitiklių turi būti įrengti elektroniniai skaitikliais išmatuoto dujų tūrio perskaičiavimo į normines sąlygas įtaisai (PTZ), kurie perskaičiuotų dujų tūrį pagal išmatuotas dujų slėgio, temperatūros bei apskaičiuotą dujų spūdumo reikšmes. 29. Vartotojams, turintiems įrengtus dujinius prietaisus, kurių bendra vardinė galia ne didesnė kaip 35 kW, o eksploatacinis gamtinių dujų slėgis dujotiekyje ne didesnis kaip 30 mbar, leidžiama neįrengti elektroninio dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso, jeigu dujų skaitiklis įrengiamas apšildomoje patalpoje ir apšildomoje patalpoje įrengto dujotiekio ilgis iki skaitiklio ne trumpesnis kaip 2,5 metro. Jeigu buitiniams dujų vartotojams įrengiamas dujų skaitiklis su mechaniniu dujų tūrio temperatūriniu perskaičiavimu, dujinių prietaisų bendra vardinė galia neviršija 100 kW, o eksploatacinis dujų slėgis dujotiekyje ne didesnis kaip 30 mbar, leidžiama neįrengti elektroninio dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso. 30. Iki 0,1 bar eksploatacinio dujų slėgio dujotiekyje leidžiama prie dujų skaitiklio įrengti elektroninį tūrio perskaičiavimo įtaisą, kuris perskaičiuotų dujų tūrį pagal išmatuotą dujų temperatūrą bei fiksuotą dujų slėgį ir spūdumą. 31. Dujų skaitikliai ir elektroniniai dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi atitikti įrengimo vietos klimatinės aplinkos temperatūros ir oro drėgmės sritis. 32. Įrengiant dujų skaitiklį vidutinio arba didelio slėgio dujotiekyje arba kai vartotojas suvartoja per metus daugiau kaip 300 000 m3 dujų, parenkant dujų apskaitos sistemą reikia vadovautis Taisyklių 1 priedo 42 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimais. 33. Dujų skaitikliai ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi būti parenkami ir įrengiami vadovaujantis atitinkamų standartų, gamintojo reikalavimais, matavimo priemonių techninio reglamento nuostatomis, kitais norminiais teisės aktais. 34. Dujų skaitikliai turi būti įrengiami vadovaujantis gamintojų nurodymais ir taip, kad būtų apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, vibracijos, dujų srauto pulsacijos, galinčių sukelti gedimus arba pakenkti jų veikimo teisingumui, ir būtų nesudėtinga nuskaityti jų rodmenis. Jie turi būti sumontuoti be mechaninio įtempimo, pakankamai tvirtai prijungti ir nesiliesti su aplinkinėmis sienomis. 35. Buitiniams dujų vartotojams dujų skaitikliai įrengiami bendrojo naudojimo patalpose arba iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas) vėdinamose spintelėse lauke (ant pastato sienos arba ties privačios valdos riba). Spintelėse turi būti įrengtas langelis. Patalpos turi būti sausos, vėdinamos ir lengvai prieinamos. Dujų skaitikliai įrengiami taip, kad būtų galima lengvai patikrinti jų techninę būklę, rodmenis ir prireikus skaitiklius pakeisti. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų laiptinėse dujų skaitikliai montuojami atvirai arba nišose vėdinamose spintelėse su langeliu, kad būtų galima patikrinti dujų skaitiklio rodmenis. Spintelės apačia turi būti ne žemiau kaip 0,8 m nuo grindų iki spintelės apačios. Montuojant dujų skaitiklius laiptinėse, atstumas nuo elektros skaitiklių iki dujų skaitiklių turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m. 36. Dujų skaitikliai vartotojų patalpose turi atitikti šiuos įrengimo reikalavimus: 36.1. turi būti įrengti ne žemiau kaip 0,9 m virš grindų iki dujų skaitiklio apačios, apsaugant jį nuo mechaninio pažeidimo; 36.2. horizontalus atstumas nuo dujotiekio iki dujų skaitiklio turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m; 36.3. vertikalus atstumas nuo dujinio prietaiso, išskyrus A tipo, iki dujų skaitiklio apačios turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Jei virš A tipo dujinio prietaiso yra įrengtas apsauginis skydas (ekranas) arba garų surinkimo gaubtas, dujų skaitiklį galima įrengti virš jų; 36.4. ne aukščiau kaip 2,0 m nuo grindų iki dujų skaitiklio jungčių su dujų vamzdžiais, jei nėra įrengta priežiūros aikštelių; 36.5. turi būti lengvai prieinami eksploatuoti. 37. Jei dujų skaitikliai įrengiami spintelėse arba uždarose nišose, tai turi būti įrengtas langelis, kad būtų galima patikrinti skaitiklio rodmenis. 38. Naujai statomuose pastatuose dujų skaitikliai butų viduje neįrengiami. 39. Dujų skaitikliai, dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai nebuitiniams vartotojams turi būti įrengti lengvai prieinamose vietose. Atvirai įrengti dujų skaitikliai turi būti apsaugoti nuo atmosferinių kritulių ir tiesioginių saulės spindulių. Dujų skaitiklio ir elektroninio dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso rodmenys turi būti matomi. 40. Elektroniniai dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi būti įrengti apšildomose patalpose arba apšildomose spintelėse, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių, su viduje automatiškai palaikoma oro temperatūra 10–20 °C. Apšildomos spintelės turi būti su langeliu ir viduje įrengtu termometru oro temperatūrai spintelėje matuoti. 41. Leidžiama įrengti elektroninius dujų tūrio perskaičiavimo įtaisus neapšildomose vėdinamose spintelėse, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių ir atmosferinių kritulių, jeigu dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai atitinka įrengimo vietos klimatinės aplinkos temperatūros ir oro drėgmės sritis. 42. Spintelėse turi būti pakankamai laisvos vietos matavimo priemonėms prižiūrėti, įrengti, išimti bei plombuoti. Leidžiama įrengti dujų skaitiklio aplankos liniją tik suderinus su dujų įmone. Buitiniams vartotojams įrengtiems dujų skaitikliams aplankos linijos neįrengiamos. 43. Uždarymo įtaisai turi būti įrengti prieš kiekvieną dujų skaitiklį, išskyrus atvejį, kai yra įrengtas atskiro buto, individualios valdos dujotiekio uždarymo įtaisas. 44. Leidžiama įrengti dujų skaitiklius gyvenamosios paskirties pastatų I atsparumo ugniai laipsnio pastatų laiptinėse, išskyrus neuždūmijamas laiptines (Taisyklių 1 priedo 10 punktas). 45. Taisyklėse nenumatyti dujų skaitiklių, dujų tūrio perskaičiavimo įtaisų bei dujotiekio įvaduose įrengiamų uždarymo įtaisų specifiniai įrengimo atvejai turi būti suderinti su dujų įmone, išdavusia prisijungimo sąlygas. 46. Padidinus eksploatacinį slėgį turi būti peržiūrėtas esančių dujų apskaitos priemonių, jų sistemų atitiktis pasikeitusioms sąlygoms. IV. DUJOTIEKIO IR JO ĮTAISŲ ĮRENGIMAS 47. Projektuojant pastato dujų sistemas turi būti atsižvelgiama į numatomo tiesti dujotiekio suderinamumą su kitomis inžinerinėmis sistemomis. Dujotiekio ir kitų toje pačioje sienų ir lubų zonoje terpių vamzdynai turi būti tiesiami taip, kad būtų pasiektas tiesių linijų, lygiagretus ir kiek įmanoma nesikertantis vienų su kitais įrengimas. Dujotiekis turi būti montuojamas vertikaliai arba horizontaliai, lygiagrečiai su sienų paviršiumi. Dujotiekis turi būti kiek galima trumpesnis, su mažiausiu jungčių skaičiumi. Dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų. Jei gamtinių dujų dujotiekis tiesiamas ant bendrų atramų kartu su kitais vamzdynais, jį reikia įrengti aukščiausiai, o suskystintų naftos dujų – žemiausiai. Kad dujotiekį būtų galima atskirti nuo kitų techninės paskirties vamzdynų, jis turi būti nudažytas geltonai. Dujotiekis, įrengtas prie gyvenamosios arba visuomeninės paskirties pastatų sienų arba šių pastatų patalpose, gali būti dažomas tokia pačia spalva kaip sienos. 48. Paprastai dujotiekis turi būti tiesiamas tiesiogiai į patalpas, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai ar dujiniai technologiniai įrenginiai. Leidžiama atvirai arba paslėptai tiesti dujotiekį gyvenamosios paskirties pastatų I atsparumo ugniai laipsnio pastatų laiptinėse, išskyrus neuždūmijamas laiptines (Taisyklių 1 priedo 10 punktas). 49. Esant būtinybei, tranzitinį dujotiekį leidžiama tiesti visose patalpose, išskyrus 50 punkte nurodytus draudimus. Tranzitinis dujotiekis turi būti be išardomųjų jungčių, nutiestas atvirai arba paslėptai, apsaugotas nuo galimų mechaninių pažeidimų ir turi būti sudarytos tinkamos sąlygos jį eksploatuoti. 50. Draudžiama dujotiekį tiesti Asg ir Bsg kategorijų (pagal sprogimo ir gaisro pavojų) patalpose (Taisyklių 1 priedo 10 punktas), Cg kategorijos (pagal sprogimo ir gaisro pavojų) sandėliavimo paskirties patalpose, daugiabučių pastatų rūsiuose, perdangose, neuždūmijamose laiptinėse, vėdinimo kanaluose, dūmtraukiuose, liftų šachtose ir jų mašinų patalpose, šiukšlių surinkimo kamerose, uždarose nišose kartu su lietaus bei nuotekų stovais, elektros kabeliais, elektros paskirstymo įrenginių, vėdinimo įrangos patalpose, atvirai patalpose, kuriose nuolat ar laikinai vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių. 51. Dujotiekis gali būti tiesiamas atvirai, paslėptai, užtinkuotas, betoninėse grindyse: 51.1. paslėptas dujotiekio tiesimo būdas – dujotiekio tiesimas nišose, kanaluose, uždengiant juos skydais arba grindjuostėmis; 51.2. užtinkuotas (užbetonuotas) dujotiekio tiesimo būdas – dujotiekio tiesimas sienų kanaluose, betoninėse grindyse, užpildant kanalus metalo korozijos nesukeliančiu cemento ir smėlio skiediniu. 52. Dujotiekį reikia įrengti taip, kad temperatūros pokyčiai ar pastato bei technologinių įrenginių vibracija dujotiekio nejudintų ir nedeformuotų. 53. Atstumas nuo atvirai tiesiamo dujotiekio iki statybinių konstrukcijų (sienų, pertvarų, perdangų), kitų vamzdžių arba įrenginių turi būti toks, kad būtų galima lengvai prieiti, dujotiekį montuoti, remontuoti ir prižiūrėti. Atstumas nuo statybinių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 3 cm. 54. Dujotiekis neturi būti tiesiamas per pastato vėdinimo angas, langus bei duris. Dujotiekis negali būti tvirtinamas prie kitų vamzdynų ir negali būti naudojamas kaip atrama, ant jo negali lašėti vanduo ir kitos medžiagos. 55. Žmonių vaikščiojimo vietose atvirai nutiestas dujotiekis turi būti tiesiamas ne žemiau kaip 2,2 m nuo grindų. 56. Dujotiekis nuo įvadinio uždarymo įtaiso iki dujų skaitiklio pastatuose turi būti nutiestas atvirai arba paslėptai. 57. Dujotiekis, kertantis pastato statybines konstrukcijas (sienas, pertvaras, perdangas), pastato inžinerinių sistemų šachtas ar kanalus, turi būti apsaugotas dėklais. Dėklai turi būti pagaminti iš dujoms nepralaidžių, ne žemesnės kaip A2 degumo klasės (Taisyklių 1 priedo 10 punktas) ir korozijai atsparių statybos produktų arba turi būti apsaugoti nuo korozijos. Dėklo ilgis turi būti lygus konstrukcijos storiui, o dėklas, kertantis perdangas, turi išsikišti ne mažiau kaip 3 cm virš perdangos (grindų) paviršiaus. Dėkluose dujotiekis turi būti be jungčių. Statinio konstrukcijų vietos, pro kurias eina dujotiekis, neturi sumažinti pačiai konstrukcijai keliamų gaisrinių reikalavimų. Angos priešgaisrinėse užtvarose, skirtos dujotiekiui tiesti, turi būti užsandarintos priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis pagal priešgaisrinei užtvarai nustatytus atsparumo ugniai reikalavimus, naudojant specialiai šiai inžinerinei komunikacijai skirtas sandarinimo sistemas. Dujotiekio vietose, kur jie kerta priešgaisrines užtvaras, turi būti įrengti automatiniai degimo produktų plitimą sulaikantys įrenginiai (Taisyklių 1 priedo 10 punktas). 58. Dujotiekių negalima naudoti nei kaip atskirų, nei kaip sudėtinių elektros įrenginių apsauginių ar eksploatacinių įžemiklių ar apsauginių laidininkų. Dujotiekiai negali būti naudojami kaip žaibolaidžių iškrovikliai ar įžemikliai. 59. Patalpose atstumas tarp dujotiekio ir elektros, ryšio laidų, kabelių turi būti ne mažesnis kaip nustatyta Taisyklių 1 priedo 7 punkte nurodytame teisės akte. 60. Priklausomai nuo jų mechaninio tvirtumo (atsparumo tempimui), dujotiekiai prie pastato konstrukcinių dalių turi būti pritvirtinti laikikliais. Laikančiosios dujotiekių laikiklių dalys turi būti pagamintos iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas). Horizontalių dujotiekių rekomenduojami tvirtinimo atstumai pateikti Taisyklių 4 priede. Dujotiekio tvirtinimo taškams turi būti parenkamos stabilios pastato konstrukcinės dalys. 61. Tiesti dujotiekius paslėptai leidžiama vėdinamose pakabinamų lubų ertmėse, sienų kanaluose ir nišose. Oro įleidimo ir išėjimo angos turi būti ne mažesnės kaip 10 cm2. Nišos ir kanalai gali būti uždengti tokio dydžio lengvai nuimamais skydais, kad galima būtų dujotiekį prižiūrėti ir išmontuoti. Pakabinamose lubose, po visu dujotiekiu, įrengiamos nuimamos vėdinimo grotelės. Vėdinimo grotelių plotis turi būti toks, kad dujotiekį būtų galima sumontuoti, apžiūrėti, o prireikus jį išmontuoti (bet kokiu atveju vėdinimo grotelių plotis negali būti mažesnis kaip 5 cm į abi dujotiekio puses). 62. Užbetonuotus dujotiekius leidžiama tiesti betoninėse grindyse, jeigu kanalų konstrukcija tokia, kad dujos negali pasklisti po grindimis. 63. Visi paslėpti ir užtinkuoti (užbetonuoti) dujotiekiai turi būti be išardomųjų jungčių. 64. Draudžiama užtinkuotai (užbetonuotai) tiesti didesnio kaip 0,1 bar eksploatacinio slėgio dujotiekius. 65. Prieš užtinkuojant (užbetonuojant) dujotiekį arba jį paslepiant, dujotiekis turi būti išbandytas (Taisyklių 9 priedas). 66. Nutiesus dujotiekį paslėptai arba užtinkuotai (užbetonuotai), turi būti surašomas paslėptų darbų aktas, prie jo pridedami tikslūs dujotiekio nutiesimo brėžiniai ir šių dokumentų vienas egzempliorius perduodamas statytojui (užsakovui) (Taisyklių 10 priedas). 67. Leidžiama tiesti požeminį dujotiekį tiesiai į gyvenamosios paskirties vieno buto pastatų rūsius arba šių pastatų pirmajame aukšte dujofikuojamas patalpas (kai pastatas neturi rūsio (pusrūsio), jei gamtinių dujų slėgis ne didesnis kaip 50 mbar (Taisyklių 1 priedo 4 ir 5 punktai). Tokie požeminiai dujotiekiai ir jų įtaisai turi būti tam pritaikyti ir atitikti jiems taikomus saugos reikalavimus. Šio punkto reikalavimai netaikomi suskystintų naftos dujų vidaus dujotiekiui. 68. Dujotiekio vamzdžiai tarpusavyje turi būti jungiami neišardomomis jungtimis, o išardomosios jungtys gali būti naudojamos tik dujinių prietaisų, įrenginių, įtaisų ir kontrolės matavimo priemonių prijungimo vietose. 69. Plieniniai dujotiekio vamzdžiai jungiami, juos suvirinant. Variniai dujotiekio vamzdžiai jungiami, kapiliariškai juos sulituojant, suvirinant lydomuoju suvirinimu arba jungiant apspaudžiamomis jungtimis. Apspaudžiamos jungtys naudojamos tik atvirai tiesiamiems dujotiekiams. Išardomos jungtys įrengiamos prieinamose vietose, kad būtų patogu jas prižiūrėti ir remontuoti. 70. Draudžiama tiesiogiai sujungti varinius vamzdžius su plieniniais vamzdžiais ar uždarymo įtaisų plieninėmis dalimis, taip pat su dujų skaitikliais, dujiniais prietaisais ir kitais įrenginiais ar įtaisais. 71. Uždarymo įtaisai turi būti įrengti: 71.1. dujotiekio įvedime į pastatą (prieš pastato dujų sistemą); 71.2. daugiabučiuose pastatuose ant išorinės pastato sienos prieš dujotiekio įvedimą į pastatą kiekvienai pastato sekcijai (laiptinei) ir butui; 71.3. prieš kiekvieną dujų skaitiklį, išskyrus atvejį, kai yra įrengtas atskiro buto, individualios valdos dujotiekio uždarymo įtaisas; 71.4. prieš kiekvieną dujinį prietaisą; 71.5. prapūtimo vamzdžių prijungimo prie dujotiekio vietoje; 71.6. prieš dujų slėgio reguliavimo įtaisą; 71.7. prieš dujų slėgio reguliavimo įrenginį ir už jo. 72. Draudžiama uždarymo įtaisus įrengti paslėptuose, užtinkuotose (užbetonuotose) ir tranzitiniuose dujotiekiuose. 73. Jei vienas dujotiekis atvedamas keliems pastatams, turi būti sudaryta galimybė nutraukti dujų srautą atskirai kiekvieno pastato dujotiekiams. 74. Tam, kad pastato dujų sistemos dujiniai prietaisai, dujiniai technologiniai įrenginiai, matavimo priemonės būtų apsaugotos nuo jų naudojimo ne pagal paskirtį ir kitokių neteisėtų veiksmų, būtina numatyti pasyviąsias, o prireikus ir aktyviąsias saugos priemones. 75. Aktyviosios pastato dujų sistemos saugos priemonės įrengiamos už įvadinio uždarymo įtaiso arba dujų slėgio reguliavimo įrenginio ar dujų slėgio reguliavimo įtaiso iki pastato sienos arba pastato viduje, tik dujotiekiui kirtus pastato sieną. Aktyviosios saugos priemonės yra: 75.1. dujų srauto kontrolės įtaisas; 75.2. dujų slėgio reguliatorius su integruotu dujų srauto kontrolės įtaisu. 76. Pasyviosios pastato dujų sistemos saugos priemonės taikomos prieš dujų skaitiklius ar pačių skaitiklių prijungimo apsaugai. Pasyviosios saugos priemonės yra: 76.1. Draudžiamas dujotiekio atšakų (atvamzdžių) ar dujotiekio be paskirties įrengimas. 76.2. Slėgio reguliavimo plombavimo vietos įrengimas dujų slėgio reguliavimo įtaisui, kai jis sumontuotas prieš dujų skaitiklį. 76.3. Nuo pastato įvadinio uždarymo įtaiso prijungimo vietos iki uždarymo įtaiso prieš dujų skaitiklį pastato viduje prijungimo vietos išardomas dujotiekio jungtis įrengti draudžiama. Jeigu išardomų jungčių išvengti neįmanoma, tai visos jos nuo įvadinio uždarymo įtaiso iki dujų skaitiklio privalo būti įrengtos su numatytomis plombavimo vietomis. 76.4. Dujų skaitiklių ir (
- ar)dujų slėgio reguliavimo įtaiso ar dujų slėgio reguliavimo įrenginių išorinis atskyrimas nuo neleistinų prieigų (pvz., užrakinamos spintelės ir kitos panašios priemonės). 76.5. Specialių klijų panaudojimas (sriegių sandarikliai-fiksatoriai), neleidžiant išardyti srieginį sujungimą be specialių priemonių. 76.6. Panaudojimas tam pritaikytų konstrukcinių įrenginių, skirtų išardomųjų jungčių apsaugai. 77. Sumontavus negyvenamųjų pastatų gamybos ar pramonės, garažų, sandėliavimo ir panašios paskirties pastatuose (Taisyklių 1 priedo 14 punktas) dujų sistemas, kuriose dujinių prietaisų ir (
- ar)dujinių technologinių įrenginių bendra vardinė galia viršija 100 kW, būtina numatyti prapūtimo vamzdžius, kurie būtų įrengiami labiausiai nutolusioje nuo dujotiekio įvedimo vietoje, taip pat kiekvienoje dujotiekio atšakoje prieš paskutinį dujinio technologinio įrenginio ar dujinio prietaiso uždarymo įtaisą. 78. Leidžiama sujungti dujų prapūtimo vamzdžius tų dujotiekių, kuriuose yra vienodo slėgio dujos. Prapūtimo vamzdžio sąlyginis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 20 mm. 79. Leidžiama neįrengti prapūtimo vamzdžių, jei dujotiekio sąlyginis skersmuo ne didesnis kaip 32 mm (imtinai). Šiuo atveju numatytose prapūtimo vamzdžių prijungimo vietose įrengiamos atšakos su uždarymo įtaisu ir akle. 80. Minimalus atstumas nuo prapūtimo vamzdžio degimo produktų šalinimo angos iki lauko oro tiekimo vamzdžio angos, varstomų langų, durų turi būti ne mažesnis kaip 3 m. 81. Prapūtimo vamzdžiai turi būti įžeminti ir išvesti į lauką tokiose vietose, kur užtikrinamos saugios dujų sklaidos sąlygos (ne žemiau kaip 4 m nuo žemės paviršiaus) ir ne žemiau kaip 1 m virš pastato stogo (karnizo). Prapūtimo vamzdžių galai turi būti įrengti taip, kad į juos nepatektų atmosferos krituliai. V. DUJOTIEKIŲ APSAUGA NUO KOROZIJOS 82. Dujotiekiai, jų jungtys, dujotiekių įtaisai turi būti apsaugoti nuo išorinės korozijos. 83. Dujotiekiai nuo išorinių požeminių plieninių dujotiekių turi būti atskirti izoliuojančiomis jungtimis. Izoliuojanti jungtis turi būti įrengta antžeminėje dujotiekio dalyje, išskyrus tuos atvejus, kai jungties gamintojas numato kitaip. 84. Apsaugos nuo korozijos būdai turi būti parinkti atsižvelgiant į vamzdžių medžiagą, jų tiesimo bei eksploatavimo sąlygas. Nuo korozijos dujotiekis gali būti apsaugotas jį nudažant, galvanizuojant, apvyniojant apsaugine danga ar kitu atitinkamu būdu atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, kuriose jis yra nutiestas. 85. Užtinkuotai (užbetonuotai) tiesiami dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Nerūdijančio plieno vamzdynai sienose arba grindyse gali būti tiesiami be apsaugos nuo korozijos, jei aplinkos medžiagose nėra koroziją sukeliančių medžiagų. 86. Jeigu dujotiekis tiesiamas koroziją keliančiose statybinėse medžiagose arba agresyvioje aplinkoje, jis turi būti apsaugotas nuo korozijos pagal požeminiams dujotiekiams keliamus reikalavimus. Būtina šį reikalavimą taikyti tokiais atvejais: 86.1. tiesiant plieninius dujotiekius konstrukcinėse dalyse iš betono arba gipso; 86.2. tiesiant plieninius vamzdynus statybinių medžiagų konstrukcinėse dalyse, kurių sudėtyje yra nitritų arba amoniako; 86.3. tiesiant nerūdijančio plieno vamzdynus, kai statybinių medžiagų konstrukcinėse dalyse ar aplinkoje yra chloridų; 86.4. įrengiant dujotiekius labai agresyvios aplinkos gamybos ir pramonės paskirties patalpose (pvz., galvanikos, akumuliatorių baterijų gamybos cechuose, fermose). 87. Metalinis dujotiekis sąlyčio su kitomis metalinėmis dalimis vietose, kuriose yra galvaninės korozijos galimybė, turi būti elektriškai izoliuotas. 88. Dujotiekių apsauga nuo korozijos turi būti atliekama vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 34, 41 ir 65 punktuose nurodytų Lietuvos standartų nustatytais reikalavimais. V. Dujinių prietaisų įrengimas I. BENDRIEJI NURODYMAI 89. Dujiniai prietaisai, patenkantys į Dujinį kurą deginančių prietaisų techninio reglamento (Taisyklių 1 priedo 6 punktas) (toliau – Reglamentas) taikymo sritį, privalo atitikti Reglamente nustatytus esminius saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus bei paženklinti „CE“ ženklu ir kitais Reglamente nurodytais užrašais. Draudžiama naudoti dujinį kurą kitoms kuro rūšims skirtuose prietaisuose, jei to nenumato prietaiso gamintojas. 90. Naudojami dujiniai prietaisai turi turėti įrengimo, naudojimo instrukcijas, įspėjamuosius užrašus, kurie turi būti lietuvių kalba. 91. Įrengiant dujinius prietaisus, reikia naudotis gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytais konkrečiais dujinių prietaiso įrengimo (montavimo) reikalavimais. Elektros įrenginiai, reikalingi dujiniam prietaisui naudoti, privalo atitikti elektros įrenginiams teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 92. Parduodami, įrengiami, pradedami naudoti dujiniai prietaisai turi būti suderinti ir atitikti šalyje ar konkretaus vartotojo naudojamų dujų parametrus (Wobbe indeksą, dujų slėgį, dujų rūšį (šeimą). Šie parametrai turi būti nurodyti pastato dujų sistemos projekte. Šalyje naudojami dujiniai prietaisai, naudojantys gamtines dujas, turi būti suderinti 2-os šeimos, H (aukšto kaloringumo) grupės, G20 tipo gamtinėms dujoms. Lietuvoje naudojamos suskystintos naftos dujos turi atitikti teisės akto, nurodyto Taisyklių 1 priedo 8 punkte, nustatytus reikalavimus. 93. Įrengiant oro pritekėjimą į dujinius prietaisus, dūmų šalinimą turi būti įvertinti ir tose bei gretimose patalpose numatomi sumontuoti ar esami kiti kietąjį arba skystąjį kurą deginantys prietaisai, oro kondicionavimo, vėdinimo įrenginiai, galintys turėti įtakos dujinių prietaisų darbui. 94. Įrengiant dujinius prietaisus rūsiuose, cokoliniuose aukštuose, negyvenamuosiuose pastatuose, gyvenamųjų pastatų butuose ar kitose patalpose didesnės nei 35 kW vardinės galios (išskyrus vieno buto gyvenamuosius pastatus), turi būti įrengta patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas. Patalpų garsinė uždujinimo signalizacija turi suveikti (garso signalu įspėti apie patalpoje atsiradusias dujas), kai dujų kiekis patalpoje pasiekia 20 % žemutinės dujų sprogimo ribos. Automatinis dujų išjungimo vožtuvas, įrengtas lauke ant įvedimo į pastatą ir apsaugotas nuo kritulių arba pastato viduje, turi suveikti, kai dujų kiekis patalpoje pasiekia 40 % žemutinės dujų sprogimo ribos. Uždujinimo detektorius įrengiamas ne toliau kaip 4 m (matuojant horizontaliai) nuo labiausiai tikėtinos dujų nutekėjimo vietos. Esant išskaidytiems taršos šaltiniams, vienas uždujinimo detektorius įrengiamas kiekvienam 100 m2 patalpos plotui, bet ne mažiau kaip vienas detektorius patalpai – tokioje vietoje, kurioje labiausiai tikėtinas dujų susikaupimas. Tuo atveju, kai pastate įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, automatinio dujų išjungimo vožtuvo valdymas turi būti vykdomas nuo gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, kad pastate kilus gaisrui būtų nutrauktas dujų tiekimas. 95. Dujiniai prietaisai turi būti įžeminti, jeigu dujinio prietaiso gamintojas nenustato kitaip. 96. Kaip galima įrengti šiame Taisyklių skyriuje nenurodytus dujinius prietaisus, sprendžiama, vertinant prietaiso gamintojo nustatytus reikalavimus, prietaiso paskirtį, galingumą, degimo produktų šalinimo būdą ir kitus parametrus. Naujai įrengiami dujiniai prietaisai turi būti su saugos ir reguliavimo įtaisais, kurie užtikrina saugų dujinių prietaisų darbą be nuolatinės jų priežiūros. II. DUJINIŲ PRIETAISŲ PRIJUNGIMAS 97. Dujiniai prietaisai prie dujotiekio paprastai prijungiami išardomomis jungtimis. 98. Dujinio prietaiso jungiamieji vamzdžiai gali būti gofruoti nerūdijančio plieno vamzdžiai, lanksčiosios jungtys arba kietosios jungtys. Lanksčiosios jungtys leidžiamos ne didesnio kaip 0,1 bar eksploatacinio slėgio dujiniams prietaisams prijungti. 99. Dujiniai prietaisai, kurių vardinė galia didesnė nei 100 kW, prie dujotiekio turi būti jungiami kietąja jungtimi su vibraciją slopinančia jungtimi. 100. Patalpose esantiems dujiniams prietaisams prijungti naudojamo gofruoto nerūdijančio plieno vamzdžio ar lanksčiosios jungties ilgis negali viršyti 2 m. 101. Prijungiant dujinius prietaisus lanksčiosios jungtys negali kirsti sienų, langų bei durų. Lanksčiosios jungtys turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų, staigių perlenkimų, šilumos ir chemikalų poveikio. Lanksčiosios jungtys turi būti įrengtos atvirai, kad negulėtų ant grindų ir nebūtų įtemptos. Prie statybinių konstrukcijų lanksčiosios jungtys turi būti pritvirtintos specialiomis apkabomis, kad tvirtinant nebūtų pažeistos. III. DUJINIŲ PRIETAISŲ PATALPŲ BENDRIEJI REIKALAVIMAI 102. Dujinius prietaisus įrengti galima tik patalpose, kuriose pagal jų padėtį pastate, dydį, konstrukcines savybes ir naudojimo pobūdį tai nėra pavojinga. Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurios yra tokių išmatavimų, kad bus užtikrintas tinkamas prietaisų įrengimas ir eksploatavimas. Kai vienoje patalpoje įrengiami skirtingų tipų dujiniai prietaisai, turi būti įvertinti kiekvienam dujiniam prietaisui keliami reikalavimai. 103. Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos, o vėdinimas atitikti higienos normų ir teisės akto, nurodyto Taisyklių 1 priedo 15 punkte, nustatytus reikalavimus. 104. Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis. Langas turi būti išorinėje pastato sienoje (į lauką). 105. Jei lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus, o antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m. Atraminė sienutė prieš langą įrengiama su pasvirimo kampu, ne didesniu kaip 45°, matuojant nuo rūsio sienos. 106. Patalpų, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, dydis turi atitikti gamintojo nurodymus. Jeigu gamintojas nenurodė, patalpų dydis turi būti ne mažesnis kaip nurodyta Taisyklėse. Patalpų dydis turi užtikrinti saugų ir patikimą dujinių prietaisų eksploatavimą. 107. Dujinius prietaisus įrengti galima patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m. Lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 m2. Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas). Rūsiuose, negyvenamosiose patalpose, patalpose su nuožulniomis lubomis dujinius prietaisus leidžiama įrengti, kai patalpų aukštis jų įrengimo vietoje yra ne žemesnis kaip 2 m. 108. Draudžiama įrengti dujinius prietaisus: 108.1. laiptinėse, patalpose tarp laiptinių ir išėjimų į lauką, išėjimo, evakavimo(
- si)keliuose (laiptinėse, koridoriuose, vestibiuliuose, fojė, holuose ir pan.). Šis reikalavimas netaikomas gyvenamosios paskirties ne daugiau kaip dviejų butų pastatams (namams); 108.2. patalpose ir patalpų dalyse, kurioms keliamas apsaugos nuo sprogimo reikalavimas (pagal gaisrinės saugos taisykles (Taisyklių 1 priedo 11 ir 12 punktai); 108.3. daugiabučių pastatų rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse (Taisyklių 1 priedo 9 punktas), liftų šachtose ir jų mašinų patalpose, elektros paskirstymo įrenginių, vėdinimo įrangos patalpose, patalpose, kuriose dujotiekis gali būti tiesiogiai veikiamas agresyvių medžiagų; 108.4. miegamuosiuose kambariuose; 108.5. A ir B tipo dujinius prietaisus voniose ir tualetuose; 108.6. aukštesniuose kaip 12 aukštų pastatuose; 108.7. kituose pastatuose ar patalpose, jei tai draudžia kiti teisės aktai. 109. Dujinių šilumos siurblių, stacionarių degimo variklių, šaldymo įrenginių, kai jų vardinė galia yra didesnė kaip 50 kW, įrengimo patalpos, turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip ir patalpos, kuriose įrengiamų visų dujinių prietaisų bendra vardinė galia didesnė kaip 100 kW. 110. Nuo dujinių prietaisų iki degių statybos produktų (medžiagų) ir įmontuojamųjų baldų turi būti tokie atstumai arba skydai, kad, naudojant dujinius prietaisus, negalėtų įkaisti daugiau kaip iki 85 °C temperatūros. Šis reikalavimas įvykdytas, jei laikomasi dujinio prietaiso gamintojo nurodytų atstumų ir galimų priemonių arba, jei tokių duomenų pateiktoje techninėje dokumentacijoje nėra, turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 40 cm atstumas. 111. Įrengiant dujinius prietaisus prie sienų iš B ar žemesnės degumo klasės statybos produktų, dujiniai prietaisai turi būti izoliuoti nuo šių statybos produktų ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktais. Izoliacija turi išsikišti ne mažiau kaip 10 cm į šonus už dujinio prietaiso korpuso ar kitų įkaistančių dujinio prietaiso dalių. 112. Nuo dujinių prietaisų iki patalpos sienų, kitų statybinių konstrukcijų ar kito dujinio prietaiso turi būti išlaikomi gamintojo nurodyti atstumai. Kai gamintojas atstumų nenurodo, nuo labiausiai atsikišusių dujinio prietaiso priekinės sienelės dalių iki priešais esančios sienos ar kitų pastato konstrukcijų turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 1 m atstumas. 113. Garažuose galima įrengti tik izoliuotus (C tipo) dujinius prietaisus, kurių paviršių temperatūra, esant vardinei galiai, neviršija 300 °C. Draudžiama ant šių dujinių prietaisų krauti (dėti) daiktus, jei jų paviršiai, esant vardinei galiai, gali įkaisti daugiau kaip 85 °C. Taip pat būtina užtikrinti pakankamą dujinių prietaisų apsaugą nuo mechaninių pažeidimų. 114. Dujiniams prietaisams tiekiamas degimo oro kiekis, degimo produktų šalinimas turi atitikti konkretaus dujinio prietaiso gamintojo nustatytus reikalavimus. Jeigu gamintojas to nenustatė, turi būti vadovaujamasi šių Taisyklių nustatytais reikalavimais. IV. A TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ PATALPŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI 115. A tipo dujinius prietaisus įrengti galima, tik jei degimo produktai iš dujinio prietaiso įrengimo patalpos šalinami saugiai ir užtikrinamas reikiamas oro keitimas. 116. A tipo dujinėms viryklėms ne didesnės nei 11 kW vardinės galios pakanka, kad patalpos, kurioje prietaisas įrengiamas, tūris būtų didesnis nei 15 m3 ir kad patalpa būtų su varstomu langu arba langu ir orlaide, vėdinimo kanalu ir būtų natūraliai vėdinama. Jei patalpoje virš dujinės viryklės yra įrengtas garų surinktuvas su mechanine ištraukiamąja vėdinimo sistema, tai kitokio vėdinimo įrengti nebūtina. Kai aukščiau nurodyti dujiniai prietaisai įrengiami ne atskiroje virtuvėje, patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 30 m3. 117. Didesnės kaip 11 kW dujinėms viryklėms, bet neviršijančios 18 kW vardinės galios, pakanka, kad patalpa, kurioje jos įrengiamos, būtų didesnio tūrio kaip 2 m3/kW, kad jos būtų naudojamos tik kartu su garų surinktuvu su mechanine ištraukiamąja vėdinimo sistema arba valdomu buto vėdinimo įrenginiu (ne recirkuliacinio veikimo), kurių ištraukiamo oro tūris kiekvienam bendros vardinės galios kW būtų ne mažesnis kaip 15 m3/h. Reikalingam degimo oro kiekiui tiekti turi būti ir atitinkamos oro tiekimo angos. Kai aukščiau nurodyti dujiniai prietaisai įrengiami ne atskiroje virtuvėje, patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 30 m3. 118. Kitais atvejais, nei nurodyta Taisyklių 116 ir 117 punktuose, A tipo dujinius prietaisus įrenginėti galima tik tada, jei degimo produktai iš patalpos, kurioje stovi prietaisas ir kurioje užtikrintas vėdinimas, nekeliant pavojaus šalinami į lauką. Laikoma, kad taip yra, jei įvykdyti šie reikalavimai: 118.1. Naudojant dujinius prietaisus automatiniai vėdinimo įrenginiai (kurie turi įsijungti kartu su dujiniu prietaisu) iš patalpos, kurioje įrengiamas prietaisas, šalintų į lauką ne mažesnį kaip 30 m3/h vienam bendros vardinės galios kW tenkantį oro tūrio srautą ir būtų atitinkamos oro tiekimo angos. 118.2. Specialūs saugos įrenginiai, kurioje įrengiamas prietaisas, atjungtų dujų tiekimą anglies viendeginio koncentracijai viršijus 30 ppm. 118.3. Minimalus patalpų tūris, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, Taisyklių 118.1 ir 118.2 punktuose numatytais atvejais turi būti ne mažesnis kaip 15 m3. V. B TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ PATALPŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI 119. B tipo dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, jei užtikrinamas pakankamas degimo oro tiekimas ir tinkamas degimo produktų šalinimas (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) ir patalpos atitinka dujinių prietaisų patalpų bendruosius reikalavimus, nustatytus Taisyklių V skyriaus III skirsnyje. 120. B tipo dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių tūris yra ne mažesnis kaip 1 m3 kiekvienam tokių dujinių prietaisų bendros vardinės galios kW ir kuriose užtikrinamas pakankamas degimo oro tiekimas (per nustatyto dydžio angas) bei saugus degimo produktų šalinimas. 121. B tipo dujinius prietaisus iki 35 kW vardinės galios leidžiama įrengti natūraliai vėdinamose patalpose (kai degimo oras tiekiamas per orlaides lange ir plyšius durų angoje), kurių tūris ne mažesnis kaip 4 m3 kiekvienam dujinio prietaiso bendros vardinės galios kW. Į patalpos tūrį leidžiama įskaičiuoti vienos gretutinės susisiekiančios patalpos tūrį, jei: 121.1. gretutinė patalpa atitinka dujinių prietaisų patalpų bendruosius reikalavimus; 121.2. tarp gretutinių patalpų įrengiamos neuždaromos angos degimo orui tiekti ne mažesnio skerspjūvio nei reikalaujama degimo oro tiekimo angoms (pagal angoms keliamus reikalavimus); 121.3. bet kuriuo atveju, kai patalpos parenkamos įskaičiuojant ir gretutinę patalpą, dujinių prietaisų įrengimo patalpos tūris negali būti mažesnis kaip 7,5 m3. 122. B tipo dujiniai prietaisai gali būti įrengiami patalpose, kuriose, jas naudojant pagal paskirtį, gali būti žmonės (pvz., pobūvių, sporto patalpos ir pan.), tik jei dujiniuose prietaisuose yra įrengti degimo produktų kontrolės įtaisas (papildomas ženklinimas „BS“ arba „AS“) ir šalinamų degimo produktų srauto užtikrinimo įtaisas. 123. Degimo oro tiekimas B tipo dujiniams prietaisams iki 35 kW vardinės galios yra pakankamas, jei įrengimo patalpoje esant ne didesniam kaip 0,04 mbar neigiamam slėgiui lauko atžvilgiu natūraliu būdu arba techninėmis priemonėmis tiekiamo degimo oro į B tipo dujinius prietaisus ir skystojo ar kietojo kuro prietaisus, degimui naudojančius įrengimo patalpos orą, kiekis per valandą yra ne mažiau kaip 1,6 m3 kiekvienam bendros vardinės galios kW. 124. Didesnei kaip 35 kW bendrai dujinių prietaisų vardinei galiai priskaičiuojamas iš lauko tiekiamo degimo oro kiekis (m3 per valandą tiekiamas oras iš lauko, esant 0,04 mbar skirtuminiam slėgiui) turi būti toks, kaip nurodytas prietaiso gamintojo techninėje dokumentacijoje. 125. Į patalpas tiekiamo oro srautas neturėtų būti didesnis už reikalingą tiekiamo oro srauto tūrį daugiau kaip 1,3 karto. 126. Kartu su dujiniais prietaisais naudojant kieto kuro prietaisus su uždaromomis durelėmis, kurių galia 8 kW / 1 kg kuro, jiems reikalingas 12,5 m3 / kg kuro degimo oro tiekimas. 127. Laikoma, kad kieto kuro prietaisų be durelių galia yra 340 kW / 1 m2 angos. 128. Dekoratyviosios liepsnos židiniams, kurie pagal paskirtį gali būti naudojami atviri arba yra be degimo kameros durelių (jei įrengimo patalpoje, bute ar naudojamojoje patalpoje nėra daugiau neizoliuotų kurą deginančių prietaisų), – taikytina 225 kW / 1 m2 degimo kameros angos vardinė galia. VI. B TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ ĮRENGIMAS PATALPOSE, IŠ KURIŲ ORAS IŠTRAUKIAMAS VENTILIATORIUMI 129. Įrengiant B tipo dujinius prietaisus patalpose, iš kurių oras ištraukiamas ventiliatoriumi, būtina užtikrinti, kad į patalpas iš lauko būtų tiekiama tiek oro, kad ventiliatorius neturėtų įtakos dujinių prietaisų degimo orui tiekti ir degimo produktams šalinti ir būtų užtikrinamas saugus jų naudojimas arba kad dirbant oro ištraukimo įrenginiui (pvz., gartraukiui, vėdinimo džiovyklei, vėdinimo įrenginiui) dujiniai prietaisai negalėtų būti naudojami. 130. Dujinius prietaisus ir oro ištraukimo įrenginius toje pačioje patalpoje galima naudoti vienu metu, jei: 130.1. dujiniai prietaisai yra su srauto užtikrinimo įtaisu ir su degimo produktų šalinimo kontrolės įtaisu; 130.2. užtikrinamas reikalingas oro tiekimas. Į patalpas su vėdinimu, kuriose įrengti B tipo dujiniai prietaisai, be vėdinimui būtino srauto tūrio oro (tiekiamo oro), turi patekti papildomas prietaisams reikalingas degimo oro kiekis ne mažesnis kaip 1,6 m3 vienam dujinio prietaiso vardinės galios kW; 130.3. esant didžiausiam oro srautui įrengimo patalpoje negali susidaryti didesnis kaip 0,04 mbar neigiamas slėgis; 130.4. vėdinimo oras ir degimo oras tiekiamas per angą, išeinančią į lauką. Bendros oro tiekimo ir degimo oro tiekimo angos skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip apskaičiuotas pagal formulę ir ne mažiau kaip 150 cm2: A=150+2*(QNL+0,625*VE–50)
- Šios nuostatos yra taikomos ir tuo atveju, kai vėdinimo įrenginys yra gretutinėje su dujiniu prietaisu tiesiogiai (per duris) susisiekiančioje patalpoje ir oro tiekimo angos yra bendros.
- Angų plotams nustatyti galima naudoti Lietuvos standarte LST EN 13141-2 nurodytą matavimo techniką.
- Kai oro srautų tūrio suma ne didesnė kaip 80 m3/h, pakanka 150 cm2 laisvojo skerspjūvio ploto angos, išeinančios į lauką. VII. B TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ ORO TIEKIMO IR PATALPŲ VĖDINIMO ANGŲ REIKALAVIMAI
- Vėdinimo angos turi atitikti šiuos reikalavimus: 131.
- Patalpa, kurioje įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinama. Oro pasikeitimas gali būti natūralus arba mechaninis. Vėdinimo būdas bei vėdinimo angų išdėstymas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir naudojamų dujų savybes. 131.
- B1 ir B4 dujinius prietaisus galima įrenginėti patalpose, turinčiose dvi tiesiogiai į lauką išeinančias angas. Abiejų angų laisvasis skerspjūvis turėtų būti vienodo dydžio. Abi angos turi būti toje pačioje sienoje (išorinėje sienoje). Angų negalima uždarinėti ar užstatyti. Aukščiau esanti anga turėtų būti įrengta ne žemiau kaip 1,80 m virš grindų, apatinė – arti grindų. Abi angos kartu gali būti ir degimo oro tiekimo angos. Laisvasis angų skerspjūvis apskaičiuojamas pagal būtiną į lauką išeinančios degimo oro tiekimo angos skerspjūvį, tačiau kiekvienos angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 75 cm
- 131.
- Naudojant oro tiekimo vamzdžius ir oro šalinimo šachtą, oro šalinimo šachta turi eiti per stogą ir atsiverti į viršų. Jos grynasis skerspjūvis turi visą laiką išlikti vienodas. Jei skerspjūvis stačiakampis, ilgesniosios pusės dydis negali daugiau kaip dukart viršyti trumpesniosios pusės dydį. Trumpesnioji pusė turi būti ne trumpesnė kaip 10 cm. Grynasis skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip nurodytas formulėje ir ne mažiau kaip 180 cm2: SUMA(QNL)=(0,734*A)/((2,7/h)+(15,774/(A)^0,7))61/2
- ar)suskystintų naftos dujų degalinių apsaugos zonose. 202. Įrengiant degimo produktų šalinimo sistemas turi būti laikomasi dujinių prietaisų gamintojo nurodymų. V. C1 TIPO (SU HORIZONTALIU DEGIMO ORO TIEKIMU IR DEGIMO PRODUKTŲ ŠALINIMU) DUJINIŲPRIETIASŲ DEGIMO PRODUKTŲ ŠALINIMAS 203. C1 tipo dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angas fasade galima įrengti tik, jei pastato konstrukcijos nenumato galimybės degimo produktų šalinti per stogą. Įrengiant C1 tipo dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angas gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato fasade turi būti atsižvelgta į viso šio pastato dujofikavimo poreikius. 204. Degimo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo vamzdžiai negali būti išvesti: 204.1. į praėjimus ir tarpuvartes; 204.2. į oro ar šviesos tiekimo šachtas; 204.3. lodžijose ir arkadose; 204.4. į balkonus; 204.5. po išsikišusiomis pastato konstrukcijos dalimis, galinčiomis trukdyti sklandžiai šalintis degimo produktams; 204.6. objektų apsaugos zonose, kuriose perdirbamos, sandėliuojamos, gaminamos ar gali susidaryti lengvai užsidegančios medžiagos ar potencialiai sprogios medžiagos. 205. Turi būti išlaikytas atstumas tarp degimo produktų šalinimo vamzdžių angų ir į priekį išsikišusių pastato dalių iš degių statybos produktų: į šalis ir žemyn – ne mažiau nei 50 cm, į viršų – ne mažiau nei 1,50 m, iki priešais esančių pastato dalių iš degių statybos produktų – ne mažiau nei 1 m. Gali užtekti ir 50 cm atstumo iki į priekį išsikišusių pastato dalių iš degių statybos produktų į viršų, jei nuo užsidegimo jas saugo ventiliuojamos statinio konstrukcinės dalys, pagamintos iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų. 206. Degimo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo vamzdžiai turi išeiti virš žemės paviršiaus ne žemiau nei 0,50 m (matuojant nuo vamzdžio apatinio krašto). 207. Jei angos yra vietose, kur galimas kelių transporto priemonių eismas ir jos gali būti mechaniškai pažeistos (pavyzdžiui, atsitrenkus automobiliui), jas būtina apsaugoti papildomais apsauginiais įtaisais. 208. Dujinių prietaisų su ventiliatoriais degimo produktų šalinimo vamzdžiai prieinamose vietose negali būti išvesti žemiau nei 2,0 m nuo žemės paviršiaus. 209. Degimo produktų šalinimo vamzdžių angos turi būti apsaugotos nuo užteršimo ir turi atitikti šiuos reikalavimus: 209.1. jei angos atsiveria į pėsčiųjų takus (šaligatvius), ant jų turi būti įrengtas nenuimamas deflektorius, kuris nukreiptų išmetamus degimo produktus į viršų nuo dūmtraukio–ortakio horizontaliosios ašies ne mažesniu kaip 45° kampu; 209.2. minimalus dūmtraukio–ortakio angos aukštis nuo žemės paviršiaus turi būti toks, kad deflektoriaus suformuota degimo produktų srauto ašis būtų ne žemiau kaip 2,2 m virš pėsčiųjų takų (šaligatvių). 210. C11 tipo dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angų atstumai tarp degimo produktų šalinimo vamzdžių angų tarpusavyje į šalis ir į viršų turi būti ne mažesni nei 2,50 m, atstumas nuo jų iki oro vėdinimo angų į šalis turi būti 2,50 m, o į viršų – 5 m. 211. C11 dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angų atstumai iki langų, fasadinių durų, balkonų turi būti tokie patys, kaip ir C12, C13 dujiniams prietaisams. 212. Fasadai (žr. Taisyklių 6 priedą) pagal formas yra skirstomi į: 212.1. lygius fasadus; 212.2. fasadus su išsikišusia dalimi; 212.3. kampinės padėties fasadus; 212.4. fasadus su balkonais. 213. Degimo produktų šalinimo anga yra laikoma atskira (paviene), jei atstumas nuo jos iki kitos degimo produktų šalinimo angos horizontaliai į kairę ar dešinę arba vertikaliai į viršų ar žemyn yra ne mažesnis nei 5 m. 214. Jei atstumas tarp dviejų angų horizontaliai ir vertikaliai yra mažesnis nei 5 m, tai toks šių dviejų degimo produktų šalinimo angų išsidėstymas laikomas grupavimu po dvi. Kitos angos nuo kiekvienos šių dviejų angų grupės horizontaliai arba vertikaliai turi būti nutolę ne mažiau nei 5 m. 215. Reikalaujami mažiausi atstumai nuo C12 ir C13 tipo dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angos iki langų, fasadinių durų ir balkonų pateikti Taisyklių 5 priedo 1 lentelėje. Įvairūs taikomų variantų galimybių pavyzdžiai pateikti Taisyklių 6 priedo paveikslėliuose. 216. Reikalaujami mažiausi atstumai degimo produktams šalinti, naudojant C12 ir C13 tipo dujinius prietaisus, pateikti Taisyklių 5 priedo 1 lentelėje. 217. Mažiausias šoninis atstumas ao (
- eo)(metrais) (Taisyklių 6 priedo 1–9 paveikslėliai), kai įrengiamos po dvi grupuojamos degimo produktų šalinimo angos priklausomai nuo vertikalaus degimo produktų šalinimo angų tarpusavio atstumo x (x gali kisti nuo 0 iki 5 metrų), nustatomas pagal Taisyklių 5 priede pateiktą 1 lentelę ir 7 priede pateiktą 1 diagramą ir formulę. 218. C12 ir C13 tipo dujinių prietaisų atstumas tarp degimo produktų šalinimo angų ir oro vėdinimo angų, skirtų patalpoms vėdinti, horizontaliai į kairę ir dešinę turi būti 2,50 m, o vertikaliai į viršų – 5 m. VIII. DUJINIŲ TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMAS 219. Gamybos ir pramonės paskirties Dg ir Eg kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų pastatuose ir patalpose (Taisyklių 1 priedo 14 punktas) leidžiama įrengti dujinius technologinius įrenginius, kurių naudojimas yra įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka. Dujiniai technologiniai įrenginiai gali būti įrengiami Cg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas) patalpose, kuriose naudojamos, gaminamos, perdirbamos ar kitaip apdorojamos sunkiai užsidegančios medžiagos, jei šiose patalpose neišsiskiria arba nesusidaro sprogimui pavojingi dujų, garų ar dulkių su oru mišiniai. 220. Minimalus atstumas nuo dujinių technologinių įrenginių iki patalpos sienų, kito šalia esančio įrenginio turi atitikti dujinio prietaiso gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytus atstumus. Minimalus atstumas nuo labiausiai atsikišusių dujinio įrenginio dalių iki priešais esančios sienos, kitų pastato statybinių elementų arba įrenginių turi būti toks, koks numatytas gamintojo techninėje dokumentacijoje, bet ne mažesnis kaip 1,0 m. 221. Į patalpas, kuriose įrengti dujiniai technologiniai įrenginiai, degimo oras tiekiamas pagal Taisyklių V skyriaus III skirsnio reikalavimus. 222. Gamybos ir pramonės paskirties pastatai ir patalpos vėdinamos vadovaujantis tų pastatų projektavimo normatyvus nustatančiais teisės aktais (Taisyklių 1 priedo 15 punktas). Papildomi reikalavimai šiems pastatams bei patalpoms vėdinti netaikomi. Jei naudojamos suskystintos naftos dujos, turi būti numatytas patalpų vėdinimas pagal Taisyklių 250 punkto reikalavimus. Langų ar lengvai numetamų konstrukcijų plotas parenkamas įvertinus patalpose vykdomą veiklą ir technologinį procesą. Papildomi reikalavimai patalpoms, kuriose įrengti dujiniai technologiniai įrenginiai, nekeliami. 223. Patalpose, kuriose naudojami dujiniai technologiniai įrenginiai, turi būti įrengta patalpų uždujinimo signalizacija bei automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal Taisyklių 94 punkto reikalavimus. 224. Dujofikuojamuose technologiniuose įrenginiuose turi būti įrengti kontrolės ir matavimo prietaisai matuoti šiuos parametrus: 224.1. dujų slėgį prieš dujų degiklį už paskutinio uždarymo įtaiso ir, jei reikia, betarpiškai prie dujinio technologinio įrenginio; 224.2. oro slėgį prieš dujų degiklį už paskutinės reguliavimo sklendės ir, jei reikia, prie ventiliatoriaus; 224.3. praretėjimą pakuroje ir, jei reikia, dūmų jungiamajame dūmtakio vamzdyje prieš sklendę. 225. Dujiniuose technologiniuose įrenginiuose turi būti saugumo automatinė sistema, kuri nutrauktų dujų tiekimą į dujų degiklį: 225.1. jei padidėja arba sumažėja dujų degiklyje nustatytas dujų slėgis; 225.2. jei užgęsta liepsna veikiančiame dujų degiklyje; 225.3. jei sumažėja trauka pakuroje (agregatuose su dūmsiurbiais arba inžektoriniais dujų degikliais); 225.4. jei sumažėja tiekiamo į dujų degiklius oro slėgis (įrenginiuose su priverstiniu oro tiekimu į dujų degiklį). 226. Jei dujinio technologinio įrenginio arba dujų degiklio bloko vardinė galia ne didesnė kaip 5,6 kW, saugumo automatinės sistemos ir patalpų uždujinimo signalizacijos bei automatinio dujų išjungimo vožtuvo pagal Taisyklių 223 punktą galima neįrengti. 227. Jei technologiniam procesui vykti būtinas nuolatinis dujų tiekimas į įrenginį, dujų tiekimo nutraukimas pagal Taisyklių 225 punkto reikalavimus gali būti pakeistas šviesos ir garso signalizacija, įspėjančia apie parametrų nukrypimą. 228. Draudžiama prijungti prie bendros vėdinimo sistemos vėdinimo sistemas iš patalpų, kuriose įrengti dujiniai technologiniai įrenginiai. 229. Statinio projektuotojas, įvertinęs technologiją, dujinio technologinio įrenginio vardinę galią ir jo veikimo režimą, sprendžia, ar būtina įrengti papildomą automatinę sistemą, nutraukiančią dujų tiekimą į įrenginį, jei nukrypstama nuo norminių parametrų, kurie neįvardyti Taisyklių 225 punkte. 230. Leidžiama įrengti Dg ir Eg kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas) gamybos ir pramonės paskirties patalpose dujų slėgio reguliavimo įrenginius, kurių įvadiniame atvamzdyje dujų slėgis būtų ne didesnis kaip 5 bar, o prijungiant prie esamų dujų tiekimo sistemų, – ne didesnis kaip 6 bar (ne daugiau kaip dvi reguliavimo linijas). Gamybos ir pramonės paskirties Dg ir Eg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų pastatuose ir patalpose (Taisyklių 1 priedo 10 punktas), jei to reikalauja gamybos technologija, leidžiama projektuoti ir įrengti dujų sistemas, kurių slėgis ne didesnis kaip 16 bar. 231. Dujų slėgio reguliavimo įtaisai montuojami arti įvado į dujofikuojamą patalpą, kurioje yra išdėstyti dujiniai technologiniai įrenginiai, arba gretutinėse patalpose, kurios sujungtos su dujinių technologinių įrenginių patalpa atviromis angomis ir kuriose oras turi keistis tris kartus per valandą. 232. Dujų slėgio reguliavimo įrenginiai turi būti apšviesti ir įrengti taip, kad juos būtų galima lengvai patikrinti ir, jei reikia, pakeisti. Dujų slėgio reguliavimo įrenginio elementai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų. 233. Minimalus atstumas nuo dujų slėgio reguliavimo įrenginio iki priešais esančios sienos arba įrenginių turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m. 234. Sudarant gamybos technologinį procesą leidžiama numatyti tiekti dujas iš vieno dujų slėgio reguliavimo įtaiso to paties arba kito pastato patalpose išdėstytiems dujiniams technologiniams įrenginiams, jei juose yra vienodas deginamų dujų slėgis. IX. DUJŲ SISTEMŲ SKAIČIAVIMAS 235. Dujotiekio parametrų apskaičiavimas paprastai remiasi slėgio nuostolio skaičiavimu dujotiekyje. Skaičiavimo metodiką pasirenka projektuotojas. Skaičiavimai užsakovo ar projektą derinančių asmenų reikalavimu pridedami prie dujų sistemų projekto. Projektuojant dujų sistemas taip pat būtina vadovautis Lietuvos standartų LST EN 1775:2007 ir LST EN 15001-1:2009 nustatytais reikalavimais. Dujų sistemos projekte parengiami šie brėžiniai: 235.1. pastatų (patalpų), aukštų planai, pastatų fasadai su dujinių prietaisų ir tinklų išdėstymu ir techniniais rodikliais (M1:50–M1:100); 235.2. schema – grafiniais simboliais ir sutartiniais ženklais (Taisyklių 8 priedas) supaprastintai (gali būti ne pagal mastelį) pavaizduoti projektiniai sprendiniai. 236. Dujotiekio skersmenis, uždarymo įtaisus ir kitas sudėtines dujų sistemos dalis reikėtų rinktis tokias, kad slėgio nuostolis nuo dujų slėgio reguliatoriaus išvado iki dujinių prietaisų prijungimo vietos nesiektų daugiau kaip 3 mbar. 237. Apskaičiuojant dujotiekio parametrus, turi būti užtikrinamas dujų srauto kontrolės įtaiso darbo veiksmingumas. Atskirose dujotiekio dalinėse atkarpose slėgio nuostolį sukelia trinties, pavienės varžos ir aukščių skirtumai. X. DUJŲ BALIONŲ ĮRENGINIŲ IR SUSKYSTINTAS DUJAS DEGINANČIŲ DUJINIŲ PRIETAISŲ ĮRENGIMAS 238. Suskystintas naftos dujas deginantiems dujiniams įrenginiams ir prietaisams suskystintos naftos dujos gali būti tiekiamos iš: 238.1. dujų balionų įrenginių; 238.2. grupinių dujų balionų įrenginių; 238.3. rezervuarinių įrenginių. 239. Dujų balionų įrenginiai turi būti įrengiami (montuojami) pastatuose arba prie pastato sienų lauke. Montuojant dujų balionų įrenginius pastate, jie turi būti tose pačiose patalpose, kur sumontuoti prie jų pajungti dujiniai prietaisai. Gyvenamosios paskirties daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų (Taisyklių 1 priedo 14 punktas), kuriuose įrengiami dujų balionų įrenginiai, aukštingumas gali būti iki 2 aukštų imtinai. Gyvenamosios paskirties ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose įrengiamą dujų balionų įrenginį gali sudaryti ne didesnės kaip 50 l talpos vienas balionas arba ne didesnės kaip 30 l talpos du balionai. 240. Draudžiama įrengti dujų balionų įrenginius: 240.1. gyvenamosios paskirties pastatų gyvenamuosiuose kambariuose; 240.2. rūsiuose ir patalpose, jei jų grindų altitudė yra žemiau žemės paviršiaus; 240.3. patalpose, kuriose nėra natūralaus apšvietimo; 240.4. po visuomenės paskirties pastatų (Taisyklių 1 priedo 14 punktas) patalpomis, kuriose vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių; 240.5. po kitomis patalpomis, kuriose vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių. 241. Patalpos, kuriose įrengiami suskystintas dujas naudojantys dujiniai prietaisai, turi atitikti Taisyklių V skyriaus III skirsnio nustatytus reikalavimus. 242. Draudžiama įrengti suskystintas naftos dujas naudojančius dujinius prietaisus patalpose, kurių išėjimo iš pastato (patalpos) lauko durų vietoje grindų altitudė yra žemiau žemės paviršiaus lygio. 243. Gyvenamosios paskirties (daugiabučiuose) pastatuose, visuomeninės paskirties pastatuose ir patalpose (Taisyklių 1 priedo 14 punktas) draudžiama įrengti dujų balionų įrenginį be apsaugos vožtuvo, suveikiančio gaisro atveju. Toks reikalavimas taip pat taikomas ir balionams, naudojamiems grupiniame dujų balionų įrenginyje. Dujų balionų įrenginiai turi būti apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo ir didesnio kaip 45 °C įšilimo. 244. Suskystintų naftos dujų balionų įrenginiai gamybos ir pramonės paskirties patalpose turi būti apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo, metalo purslų, dujų arba skysčio poveikio, sukeliančio koroziją, ir didesnio kaip 45 °C įšilimo. Gamybos ir pramonės paskirties patalpose dujų balionų įrenginys gali būti ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų ir ne arčiau kaip 5 m nuo technologinio šilumos šaltinio, kuriame dega atvira ugnis. 245. Leidžiama įrengti dujų balionų įrenginį tiesiai prie dujinio prietaiso, jei tai yra nustatyta šio prietaiso gamintojo techninėje dokumentacijoje. 246. Dujų balionų įrenginiai turi būti ne arčiau kaip 0,5 m nuo dujinės viryklės ir ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų. Jeigu yra ekranas, saugantis dujų balionų įrenginį nuo įkaitimo, atstumas tarp to įrenginio ir šildymo prietaiso gali būti sumažintas iki 0,5 m. Atstumas tarp dujų balionų įrenginio ir ekrano turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m. Jeigu dujų balionų įrenginys statomas prieš krosnių kūryklos dureles, atstumas tarp jo ir kūryklos turi būti ne mažesnis kaip 2 m. 247. Grupiniai dujų balionų įrenginiai montuojami atskirai lauke stovinčiose spintose arba prie dujofikuojamų pastatų sienų. Nustatomi šie grupinių dujų balionų įrenginių montavimo reikalavimai: 247.1. Leidžiama montuoti dujų balionų įrenginį prie dujofikuojamų pastatų I atsparumo ugniai laipsnio sienų. 247.2. Montuojant prie pastatų sienų, horizontalus ir vertikalus atstumas nuo dujų balionų įrenginio iki langų, durų ir kitų angų turi būti ne mažesnis kaip 1 m. 248. Metalams suvirinti, pjaustyti skirtų dujinių technologinių įrenginių suskystintų naftos dujų slėgį juose nustato gamintojas pateiktoje įrenginių techninėje dokumentacijoje. Kilnojamuosius dujų degiklius ir dujinius technologinius įrenginius leidžiama prijungti prie dujotiekio lanksčiomis jungtimis, kurios turi išlaikyti 6 bar slėgį, būti ne ilgesnės kaip 30 m ir sudarytos ne daugiau kaip iš trijų dalių, sujungtų tarpusavyje specialiomis dvipusėmis įmovomis. 249. Draudžiama pjauti, suvirinti metalus bei naudoti suskystintas naftos dujas kitiems technologiniams tikslams pastatų rūsių ir cokolinėse patalpose (jei išėjimo iš patalpos durys yra žemiau už žemės paviršių), taip pat šuliniuose, šachtose ir kituose požeminiuose statiniuose, išskyrus žemės iškasose (tranšėjoje) iki 1,5 m gylio. 250. Oras iš patalpų, kuriose įrengti suskystintas naftos dujas naudojantys dujiniai technologiniai įrenginiai, turi būti šalinamas taip: 2/3 iš apatinės patalpos dalies ne aukščiau kaip 0,3 m aukštyje nuo grindų ir 1/3 iš viršutinės patalpos dalies, užtikrinant ne mažesnę kaip vienkartinę oro kaitą per valandą. 251. Suskystintomis naftos dujomis dujofikuotų patalpų grindyse negali būti kanalų, uždengiamų angų į rūsio patalpas. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose arba patalpose, esant įgilintoms apžiūros ar kitos paskirties duobėms, įrengiama duobių uždujinimo signalizacija, avarinė oro mechaninė vėdinimo sistema ir automatinė sistema, nutraukianti suskystintų naftos dujų tiekimą. Automatinis suskystintų naftos dujų išjungimo vožtuvas turi būti įrengtas dujotiekio įvade pastato viduje ar lauke ir apsaugotas nuo kritulių. Uždujinimo detektoriai montuojami ne aukščiau kaip 30 cm virš grindų, o esant duobėms – 30 cm virš duobės dugno. Garsinė uždujinimo signalizacija ir avarinė duobės oro mechaninė vėdinimo sistema turi suveikti, kai suskystintų naftos dujų kiekis pasiekia 20 % žemutinės dujų sprogimo ribos. Automatinis suskystintų naftos dujų išjungimo vožtuvas turi suveikti, kai dujų kiekis pasiekia 40 % žemutinės dujų sprogimo ribos. Signalizacijos garso ir šviesos signalai įrengiami budėtojo patalpoje arba kitoje su pastato savininku suderintoje vietoje. Šio punkto reikalavimai taikomi tik įrengiant stacionarius suskystintų naftos dujų tiekimo tinklus. XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 252. Ginčai dėl Taisyklių taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. SUDERINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (13-2)-D8-10941 _________________ Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 1 priedas TEISĖS AKTAI IR STANDARTAI, Į KURIUOS PATEIKTOS NUORODOS TAISYKLĖSE 1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224). 2. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87‑4186). 3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597). 4. Skirstomųjų plieninių dujotiekių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 (Žin., 2008, Nr. 9-320). 5. Skirstomųjų polietileninių dujotiekių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 (Žin., 2008, Nr. 9-320). 6. Dujinį kurą deginančių prietaisų techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 449 (Žin., 2000, Nr. 8-218; 2003, Nr. 124-5644). 7. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936). 8. Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomieji kokybės rodikliai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 (Žin., 2010, Nr. 153-7849). 9. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852; 2010, Nr. 99-5167). 10. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510). 11. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 (Žin., 2011, Nr. 23-1138). 12. Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-14 (Žin., 2011, Nr. 8-378). 13. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 (Žin., 2004, Nr. 54-1851). 14. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (Žin., 2003, Nr. 58-2611). 15. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729). 16. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80; 2010, Nr. 115-5902). 17. Lietuvos higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 (Žin., 2007, Nr. 55-2162). 18. Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normos ir Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normos LAND 43-2001, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 489 (Žin., 2001, Nr. 88-3100). 19. Lietuvos standartas LST EN ISO 228-1:2003 „Neslėginio sandarumo vamzdžių jungčių sriegiai. 1 dalis. Matmenys, tolerancijos ir žymėjimas (ISO 228-1:2000)“. 20. Lietuvos standartas LST EN 287-1+AC:2005 „Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas. 1 dalis. Plienai“. 21. Lietuvos standartas LST EN 331:2000/A1:2011 „Pastatuose naudojamų dujinių įrenginių ranka valdomos rutulinės sklendės ir kūginės kamštinės sklendės su uždaru dugnu“. 22. Lietuvos standartas LST EN 334:2005+A1:2009 „Įvadinio, ne didesnio kaip 100 bar, dujų slėgio reguliatoriai“. 23. Lietuvos standartas LST EN 377+A1:1999 „Buitinių dujų prietaisų ir jų valdymo įtaisų tepalai, išskyrus pramoninę alyvą“. 24. Lietuvos standartas LST EN 437:2003+A1:2009 „Bandymo dujos. Bandymo slėgiai. Prietaisų kategorijos“. 25. Lietuvos standartas LST EN 549:1999 „Dujų prietaisų bei įrangos sandariklių ir diafragmų guma“. 26. Lietuvos standartas LST EN 682:2003 „Elastomeriniai sandarikliai. Reikalavimai, keliami vamzdžių ir junglių, per kuriuos teka dujos ir skystieji angliavandeniliai, sandarikliams“. 27. Lietuvos standartas LST EN 746-2:2010 „Pramoninė terminio apdorojimo įranga. 2 dalis. Saugos reikalavimai, keliami degimo ir kuro tiekimo bei skirstymo sistemoms“. 28. Lietuvos standartas LST EN 751-1:1999 „Metalinių srieginių jungčių, susiliečiančių su 1‑osios, 2-osios ir 3-iosios šeimų dujomis ir karštu vandeniu, sandarinimo medžiagos. 1 dalis. Anaerobiniai sandarikliai“. 29. Lietuvos standartas LST EN 751-2:1999 „Metalinių srieginių jungčių, susiliečiančių su 1‑osios, 2-osios ir 3-iosios šeimų dujomis ir karštu vandeniu, sandarinimo medžiagos. 2 dalis. Nestingstantys sandarikliai“. 30. Lietuvos standartas LST EN 751-3+AC:2000 „Metalinių srieginių jungčių, susiliečiančių su 1-osios, 2-osios ir 3-iosios šeimų dujomis ir karštu vandeniu, sandarinimo medžiagos. 3 dalis. Bešlakės politetrafluoretileno (PTFE) juostos“. 31. Lietuvos standartas LST EN 1045:2000 „Aukštatemperatūris litavimas. Litavimo fliusai. Klasifikavimas ir techninės tiekimo sąlygos“. 32. Lietuvos standartas LST EN 1057:2006+A1:2010 „Varis ir vario lydiniai. Besiūliai apskritojo skerspjūvio variniai vandens ir dujų vamzdžiai, naudojami santechnikos ir šildymo įrenginiuose“. 33. Lietuvos standartas LST EN 1092-1:2007 „Jungės ir jų jungtys. Vamzdžių, sklendžių, jungiamųjų detalių ir pagalbinių reikmenų, žymimų PN, žiedinės jungės. 1 dalis. Plieninės jungės“. 34. Lietuvos standartas LST EN 12007:2002 „Dujų tiekimo sistemos. Ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo darbinio slėgio dujotiekiai. 3 dalis. Specialiosios funkcinės rekomendacijos plienui“. 35. Lietuvos standartas LST EN 1092-3:2004/AC:2005 „Jungės ir jų jungtys. Vamzdžių, uždarymo ir reguliavimo įtaisų, jungiamųjų detalių ir pagalbinių reikmenų, žymimų PN, žiedinės jungės. 3 dalis. Vario lydinių jungės“. 36. Lietuvos standartas LST EN 1254-1:2000 „Varis ir jo lydiniai. Jungiamosios detalės. 1 dalis. Jungiamosios detalės variniams vamzdžiams lituoti kapiliariniu būdu“. 37. Lietuvos standartas LST EN 1254-2:2000 „Varis ir jo lydiniai. Jungiamosios detalės. 2 dalis. Jungiamieji varinių vamzdžių sandarikliai“. 38. Lietuvos standartas LST EN 1254-4+AC:2000 „Varis ir jo lydiniai. Jungiamosios detalės. 4 dalis. Jungiamosios detalės, derinančios kapiliarinį litavimą arba sandarinamąjį sujungimą su kitais vamzdžių jungimo būdais“. 39. Lietuvos standartas LST EN 1359:2001/A1:2006 „Dujų skaitikliai. Membraniniai dujų skaitikliai“. 40. Lietuvos standartas LST EN 1762:2005/AC:2008 „Guminės žarnos ir jų sąrankos suskystintoms naftos dujoms (skystosios ar dujinės fazės) ir gamtinėms dujoms iki 25 barų (2,5 MPa). Aprašas“. 41. Lietuvos standartas LST EN 1775:2007 „Dujų tiekimas. Pastatų dujų vamzdynas. Ne didesnis kaip 5 bar didžiausias eksploatacinis slėgis. Funkcinės rekomendacijos“. 42. Lietuvos standartas LST EN 1776:2000 „Dujų tiekimo sistemos. Gamtinių dujų matavimo stotys. Funkciniai reikalavimai“. 43. Lietuvos standartas LST EN 1443:2003 „Dūmtraukiai. Bendrieji reikalavimai“. 44. Lietuvos standartas LST EN 1856-1:2009 „Dūmtraukiai. Metalinių dūmtraukių reikalavimai. 1 dalis. Dūmtraukio sistemos komponentai“. 45. Lietuvos standartas LST EN 1856-2:2009 „Dūmtraukiai. Metalinių dūmtraukių reikalavimai. 2 dalis. Dūmtakio metaliniai pamušalai ir jungiamieji vamzdžiai“. 46. Lietuvos standartas LST EN 10204:2004/P:2005 „Metalo gaminiai. Kontrolės dokumentų tipai“. 47. Lietuvos standartas LST EN 10208-1:2009 „Degiųjų skysčių ir dujų vamzdynų plieniniai vamzdžiai. Techninės tiekimo sąlygos. 1 dalis. A klasės reikalavimus atitinkantys vamzdžiai“. 48. Lietuvos standartas LST EN 10216-1:2003/A1:2004 „Besiūliai plieno vamzdžiai, tinkami naudoti esant slėgiui. Techninės tiekimo sąlygos. 1 dalis. Kambario temperatūroje nurodytų savybių nelegiruotojo plieno vamzdžiai“. 49. Lietuvos standartas LST EN 10217-1:2003/A1:2005 „Suvirintieji plieno vamzdžiai, tinkami naudoti esant slėgiui. Techninės tiekimo sąlygos. 1 dalis. Kambario temperatūroje nurodytų savybių nelegiruotojo plieno vamzdžiai“. 50. Lietuvos standartas LST EN 10220:2003 „Besiūliai ir suvirintieji plieno vamzdžiai. Matmenys ir vienetinio ilgio masė“. 51. Lietuvos standartas LST EN 10226-1:2004 „Slėginio sandarumo vamzdžių jungčių sriegiai. 1 dalis. Išoriniai kūginiai ir vidiniai cilindriniai sriegiai. Matmenys, tolerancijos ir žymėjimas“. 52. Lietuvos standartas LST EN 10226-2 „Vamzdžių sriegiai, užtikrinantys sandūrų sandarumą. 2 dalis. Išoriniai ir vidiniai kūginiai sriegiai. Matmenys, leidžiamosios nuokrypos ir žymėjimas“. 53. Lietuvos standartas LST EN 10240:2000 „Apsauginės plieninių vamzdžių vidaus ir (arba) išorės dangos. Automatiniuose įrenginiuose lydalinio cinkavimo būdu dengiamų dangų techniniai reikalavimai“. 54. Lietuvos standartas LST EN 10241:2001 „Plieninės sriegiamos jungiamosios vamzdžių detalės“. 55. Lietuvos standartas LST EN 10242+A1+AC2001/A2:2003 „Kaliojo ketaus sriegtos jungiamosios vamzdžių detalės“. 56. Lietuvos standartas LST EN 10253-1:2002 „Sandūriniu kontaktiniu būdu suvirintų vamzdžių jungiamosios detalės. 1 dalis. Bendrosios paskirties ir be specialiųjų kokybės reikalavimų plastiškai deformuojamas anglinis plienas“. 57. Lietuvos standartas LST EN 10255+A1:2007 „Nelegiruotojo plieno vamzdžiai, tinkami suvirinimui ir sriegimui. Techninės tiekimo sąlygos“. 58. Lietuvos standartas LST EN 10289:2003 „Pakrantės ir povandeninių vamzdynų plieno vamzdžiai ir jungiamosios detalės. Išorinės dangos, gautos dengiant skystomis epoksidinėmis ir modifikuotomis epoksidinėmis dervomis“. 59. Lietuvos standartas LST EN 10290:2003 „Pakrantės ir povandeninių vamzdynų plieno vamzdžiai ir jungiamosios detalės. Išorinės dangos, gautos dengiant skystomis poliuretaninėmis ir modifikuotomis poliuretaninėmis dervomis“. 60. Lietuvos standartas LST EN 10300:2006 „Požeminių ir povandeninių vamzdynų plieniniai vamzdžiai ir jungiamosios detalės. Išorės dangos, gautos karštai dengiant bituminėmis medžiagomis“. 61. Lietuvos standartas LST EN 10305-1:2010 „Tikslieji plieno vamzdžiai. Techninės tiekimo sąlygos. 1 dalis. Šaltai traukti besiūliai vamzdžiai“. 62. Lietuvos standartas LST EN 10305-2:2010 „Tikslieji plieno vamzdžiai. Techninės tiekimo sąlygos. 2 dalis. Šaltai traukti suvirintieji vamzdžiai“. 63. Lietuvos standartas LST EN 10305-3:2010 „Tikslieji plieno vamzdžiai. Techninės tiekimo sąlygos. 3 dalis. Šaltai kalibruoti suvirintieji vamzdžiai“. 64. Lietuvos standartas LST EN 10329:2006 „Požeminių ir povandeninių vamzdynų plieniniai vamzdžiai ir jungiamosios detalės. Darbų vietoje suvirintos jungties išorinės dangos“. 65. Lietuvos standartas LST EN 12007:2002 „Dujų tiekimo sistemos. Ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo eksploatacinio slėgio vamzdynai. 1 dalis. Bendrosios funkcinės rekomendacijos“. 66. Lietuvos standartas LST EN 12068:2001 „Katodinė apsauga. Užkastų arba panardintų plieno vamzdžių apsauga nuo korozijos išorinėmis organinėmis dangomis kartu su katodine apsauga. Juostos ir suslūgstančios medžiagos“. 67. Lietuvos standartas LST EN 12162:2002+A1:2009 „Skysčio siurbliai. Saugos reikalavimai. Hidrostatinio bandymo procedūra“. 68. Lietuvos standartas LST EN 12261:2003/A1:2006 „Dujų skaitikliai. Turbininiai dujų skaitikliai“. 69. Lietuvos standartas LST EN 13858:2007 „Metalų apsauga nuo korozijos. Geležies arba plieno komponentų neelektrolitinės žvynelinės cinko dangos“. 70. Lietuvos standartas LST EN 12405-1:2005+A2:2011 „Dujų skaitikliai. Perskaičiavimo įtaisai. 1 dalis. Tūrio perskaičiavimas“. 71. Lietuvos standartas LST EN 12480:2002 „Dujų skaitikliai. Sukieji kameriniai dujų skaitikliai“. 72. Lietuvos standartas LST EN 12732:2000 „Dujų tiekimo sistemos. Suvirinti plieniniai vamzdynai. Funkciniai reikalavimai“. 73. Lietuvos standartas LST EN 12954:2002 „Užkastų arba panardintų metalinių konstrukcijų katodinė apsauga. Bendrieji principai ir jų taikymas vamzdynams“. 74. Lietuvos standartas LST EN 13141-1:2004 „Pastatų vėdinimas. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo komponentų/gaminių eksploatacinių charakteristikų bandymai. 1 dalis. Išorėje ir patalpose montuojami oro pertekėjimo įtaisai“. 75. Lietuvos standartas LST EN 13141-2:2010 „Pastatų vėdinimas. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo komponentų ir (arba) gaminių eksploatacinių charakteristikų bandymai. 2 dalis. Galiniai oro ištraukimo ir tiekimo įtaisai“. 76. Lietuvos standartas LST EN 13229:2003 „Kietojo kuro krosnių ir atvirųjų židinių įdėklai. Reikalavimai ir bandymo metodai“. 77. Lietuvos standartas LST EN 13349:2003 „Varis ir vario lydiniai. Iš anksto padengti kieta danga variniai vamzdžiai“. 78. Lietuvos standartas LST EN 13384-1:2003+A2:2008 „Dūmtraukiai. Šiluminių ir aerohidrodinaminių charakteristikų skaičiavimo metodai. 1 dalis. Vienakanaliai dūmtraukiai“. 79. Lietuvos standartas LST EN 13384-2:2003+A1:2009 „Dūmtraukiai. Šiluminiai ir hidrauliniai skaičiavimo metodai. 2 dalis. Daugiakanaliai dūmtraukiai“. 80. Lietuvos standartas LST EN 14291:2005 „Putojantys tirpalai nuotėkiui nustatyti dujų įrenginiuose“. 81. Lietuvos standartas LST EN 14382:2005+A1:2009 „Dujų slėgio reguliavimo stočių ir įrenginių saugos įtaisai. Ne didesnio kaip 100 bar įvadinio slėgio dujų uždaromieji saugos įtaisai“. 82. Lietuvos standartas LST EN 14800:2007 „Gofruotų saugių metalinių žarnų sąrankos buitiniams dujiniams prietaisams prijungti“. 83. Lietuvos standartas LST EN 15001-1:2009 „Dujų tiekimo sistemos. Didesnio kaip 0,5 bar eksploatacinio slėgio pramoninių dujinių įrenginių ir didesnio kaip 5 bar eksploatacinio slėgio pramoninių ir nepramoninių dujinių įrenginių vamzdynai. 1 dalis. Projektavimo, medžiagų, montavimo, kontrolės ir bandymų detalieji funkciniai reikalavimai“. 84. Lietuvos standartas LST EN 15266:2007 „Lanksčiųjų gofruotųjų nerūdijančiojo plieno vamzdžių sistemos, skirtos 0,5 baro arba mažesnio eksploatacinio slėgio dujoms pastatuose tiekti“. 85. Lietuvos standartas LST EN ISO 1461:2009 „Geležies ir plieno gaminių lydalinės cinko dangos. Techniniai reikalavimai ir bandymo metodai (ISO 1461:2009)“. 86. Lietuvos standartas LST EN ISO 2081:2009 „Metalinės ir kitos neorganinės dangos. Papildomai apdorotos elektrocheminės cinko dangos ant geležies arba plieno (ISO 2081:2008)“. 87. Lietuvos standartas LST EN ISO 5817:2007 „Suvirinimas. Plieno, nikelio, titano ir jų lydinių lydomojo suvirinimo (išskyrus pluoštinį suvirinimą) jungtys. Kokybės lygiai defektų atžvilgiu (ISO 5817:2003, pataisyta versija 2005, įskaitant pataisą 1:2006)“. 88. Lietuvos standartas LST EN ISO 9606-3:2000 „Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas. 3 dalis. Varis ir vario lydiniai (ISO 9606-3:1999)“. 89. Lietuvos standartas LST EN ISO 12944-1:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 1 dalis. Bendrasis įvadas (ISO 12944-1:1998)“. 90. Lietuvos standartas LST EN ISO 12944-2:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 2 dalis. Aplinkos klasifikacija (ISO 12944-2:1998)“. 91. Lietuvos standartas LST EN ISO 12944-3:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 3 dalis. Projekto ypatumų aptarimas (ISO 12944-3:1998)“. 92. Lietuvos standartas LST EN ISO 12944-4:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 4 dalis. Paviršiaus tipai ir paviršiaus paruošimas (ISO 12944-4:1998)“. 93. Lietuvos standartas LST EN ISO 12944-5:2007 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 5 dalis. Apsauginės dažų sistemos (ISO 12944-5:2007)“. 94. Lietuvos standartas LST EN ISO 15607:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Bendrosios taisyklės (ISO 15607:2003)“. 95. Lietuvos standartas LST EN ISO 15609-1:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūrų aprašas. 1 dalis. Lankinis suvirinimas (ISO 15609-1:2004)“. 96. Lietuvos standartas LST EN ISO 15614-1:2004 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūros bandymas. 1 dalis. Plieno lankinis ir dujinis suvirinimas, nikelio ir nikelio lydinių lankinis suvirinimas (ISO 15614-1:2004)“. 97. Lietuvos standartas LST EN ISO 15610:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal išbandytas suvirinimo medžiagas (ISO 15610:2003)“. 98. Lietuvos standartas LST EN ISO 15611:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal ankstesnę suvirinimo patirtį (ISO 15611:2003)“. 99. Lietuvos standartas LST EN ISO 15612:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal priimtą standartinę suvirinimo procedūrą (ISO 15612:2004)“. 100. Lietuvos standartas LST EN ISO 15613:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal ikigamybinį suvirinto sujungimo bandymą (ISO 15613:2004)“. 101. Lietuvos standartas LST EN ISO 9692-1:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas (ISO 9692-1:2003)“. 102. Lietuvos standartas LST CEN/TR 1749:2007 „Europinis dujinių prietaisų klasifikavimo pagal degimo produktų pašalinimo būdą modelis (tipai)“. 103. Lietuvos standartas LST EN 203-1:2005+A1:2008 „Dujomis kaitinama viešojo maitinimo įmonių įranga. 1 dalis. Bendrosios saugos taisyklės“. 104. Lietuvos standartas LST EN 483+A2:2002 „Dujiniai centrinio šildymo katilai. Ne daugiau kaip 70 kW vardinės tiekiamosios šiluminės galios C tipo katilai“. 105. Lietuvos standartas LST EN 677:1999 „Centrinio šildymo dujų katilai. Specialieji reikalavimai ne daugiau kaip 70 kW vardinio šilumos įtėkio kondensaciniams katilams“. 106. Lietuvos standartas LST EN 444:1998 „Neardomieji bandymai. Metalinių medžiagų radiografinio tyrimo rentgeno ir gama spinduliuote bendrieji principai“. 107. Lietuvos standartas LST EN 14324:2004 „Kietasis litavimas. Kietojo litavimo jungčių taikymo rekomendacijos“ 108. Lietuvos standartas LST EN ISO 17672:2010 „Kietasis litavimas. Pridėtiniai metalai (ISO 17672:2010)“. 109. Lietuvos standartas LST EN 12799:2002 „Kietasis litavimas. Kietojo litavimo jungčių neardomoji kontrolė“. 110. Lietuvos standartas LST EN 1515-1:2000 „Jungės ir jų jungtys. Varžtiniai sujungimai. 1 dalis. Varžtinių sujungimų parinkimas“. Pastaba. Šiame Taisyklių priede nurodyti teisės aktai ir standartai išplečia Taisyklių reikalavimus. Taikant Taisykles, turi būti naudojamos aktualios šiame Taisyklių priede nurodytų teisės aktų ir standartų redakcijos. Panaikinus priede nurodytus teisės aktus taikomi juos pakeičiantys teisės aktai. _________________ Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 2 priedas DUJINIŲ PRIETAISŲ KLASIFIKAVIMAS 1. Pagal degimo produktų šalinimą ir oro tiekimą, dujiniai prietaisai skirstomi į šiuos tipus (Taisyklių 1 priedo 102 punktas): 1.1. A tipo; 1.2. B tipo; 1.3. C tipo. 2. A tipas – dujinis prietaisas be dūmtraukio, degimui naudojantis patalpos, kurioje jis stovi, orą (pavyzdžiui, dujinės viryklės, įmontuojamosios orkaitės): 2.1. A1 be ventiliatoriaus; 2.2. A2 su ventiliatoriumi, esančiu už dujų degiklio / šilumokaičio; 2.3. A3 su ventiliatoriumi, esančiu priešais dujų degiklį. 3. B tipas – dujinis prietaisas su dūmtraukiu, degimui naudojantis patalpos, kurioje prietaisas stovi, orą (neizoliuotas): 3.1. B1 tipas – B tipo dujinis prietaisas su oro įleidimo vamzdžiu: 3.1.1. B11 be ventiliatoriaus; 3.1.2. B12 su ventiliatoriumi, esančiu už šilumokaičio; 3.1.3. B13 su ventiliatoriumi, esančiu priešais dujų degiklį; 3.1.4. B14 su ventiliatoriumi, esančiu už oro įleidimo vamzdžio. 3.2. B2 tipas – B tipo dujinis prietaisas be oro įleidimo vamzdžio: 3.2.1. B21 be ventiliatoriaus; 3.2.2. B22 su ventiliatoriumi, esančiu už šilumokaičio; 3.2.3. B23 su ventiliatoriumi, esančiu priešais dujų degiklį. 3.3. B3 tipas – B tipo dujinis prietaisas be oro įleidimo vamzdžio, su ortakio ir dūmtraukio jungiamaisiais vamzdžiais, kurio visas teigiamo slėgio veikiamas dūmtraukio dalis prapučia degimo oras, kurį galima prijungti prie atskiros arba bendros degimo produktų šalinimo sistemos, veikiančios esant neigiamam slėgiui: 3.3.1. B31 be ventiliatoriaus (šis prietaisų tipas nenaudojamas); 3.3.2. B32 su ventiliatoriumi, esančiu už šilumokaičio; 3.3.3. B33 su ventiliatoriumi, esančiu priešais dujų degiklį. 3.4. B4 tipas – B tipo dujinis prietaisas su oro įleidimo vamzdžiu, dūmtraukiu ir nuo vėjo saugančiu įtaisu: 3.4.1. B41 be ventiliatoriaus; 3.4.2. B42 su ventiliatoriumi už šilumokaičio; 3.4.3. B43 su ventiliatoriumi, esančiu priešais dujų degiklį; 3.4.4. B44 su ventiliatoriumi, esančiu už oro įleidimo vamzdžio; 3.5. B5 tipas – B tipo dujinis prietaisas be oro įleidimo vamzdžio, su dūmtraukiu ir nuo vėjo saugančiu įtaisu: 3.5.1. B51 be ventiliatoriaus; 3.5.2. B52 su ventiliatoriumi, esančiu už šilumokaičio; 3.5.3. B53 su ventiliatoriumi, esančiu priešais dujų degiklį; 4. C tipas – dujinis prietaisas su dūmtraukiu, kai degimo oras per uždarą sistemą tiekiamas iš lauko (izoliuotas): 4.1. C1 tipas – C tipo dujinis prietaisas su horizontaliu degimo oro tiekimu ir degimo produktų šalinimu per išorinę sieną arba stogą, o srautai (angos) arti vienas kito tame pačiame slėgio diapazone: 4.1.1. C11 be ventiliatoriaus; 4.1.2. C12 su ventiliatoriumi, esančiu už šilumokaičio; 4.1.3. C13 su ventiliatoriumi, esančiu priešais dujų degiklį. 4.2. C2 tipas – C tipo dujinis prietaisas su degimo oro ortakiu ir dūmtraukiu, kurį galima jungti prie bendros oro ir dūmtraukio šachtos. C2 tipo dujinių prietaisų įrengimas neleidžiamas. 4.3. C3 tipas – C tipo dujinis prietaisas su vertikaliu oro tiekimu ir degimo produktų šalinimu per stogą, o srautai (angos) arti vienas kito tame pačiame slėgio diapazone: 4.3.1. C31 be ventiliatoriaus; 4.3.2. C32 su ventiliatoriumi, esančiu už šilumokaičio; 4.3.3. C33 su