LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO į s a k y m a s DĖL DUJŲ SISTEMŲ PASTATUOSE ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2012 m. sausio 2 d. Nr. 1-2 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87-4186) 5 straipsnio 7 punktu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 6 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701; 2008, Nr. 46-1731; 2009, Nr. 112-4775) 111.3 punktu: 1. T v i r t i n u Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisykles (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2012 m. gegužės 1 d. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 DUJŲ SISTEMŲ PASTATUOSE ĮRENGIMO TAISYKLĖS I. bendrosios nuostatos 1. Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato techninius reikalavimus projektuojant ir įrengiant dujų sistemas pastatuose, kuriuose dujų eksploatacinis slėgis ne didesnis kaip 16 bar. 2. Gyvenamosios, negyvenamosios Cg, Dg ir Eg kategorijų (pagal sprogimo ir gaisro pavojų) paskirties pastatuose arba jų dalyse (Taisyklių 1 priedo 10, 13 ir 14 punktai) dujų sistemos gali būti projektuojamos ir įrengiamos, kai degiųjų dujų (toliau – dujų) eksploatacinis slėgis ne didesnis kaip 0,1 bar, o suskystintų naftos dujų slėgis dujų balionuose – ne didesnis kaip 16 bar. 3. Gyvenamosios, negyvenamosios Cg, Dg ir Eg kategorijų (pagal sprogimo ir gaisro pavojų) paskirties pastatuose arba jų dalyse didesnio kaip 0,1 bar, bet ne didesnio kaip 5 bar slėgio dujų sistemas leidžiama projektuoti ir įrengti priblokuotų vieno aukšto priestatų, pastato stogo, pastato pastogių, atskirai tam tikslui pastatytų statinių patalpose, kurios gali būti tik I atsparumo ugniai laipsnio. 4. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, jei to reikalauja gamybos technologija, leidžiama projektuoti ir įrengti ne didesnio kaip 16 bar dujų sistemas. 5. Projektuojant, įrengiant pastatų dujų sistemas, kurių darbinis slėgis yra didesnis kaip 1 bar, bet neviršija 5 bar, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos standarto LST EN 1775 reikalavimus. Projektuojant, įrengiant pastatų dujų sistemas, kurių darbinis slėgis yra didesnis kaip 5 bar, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos standarto LST EN 150001-1 reikalavimus. 6. Kiekviena prekė, įvežta iš Europos Bendrijos valstybės narės arba iš Europos ekonominės erdvės (EEE) sutartį pasirašiusios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės, gali būti be apribojimų tiekiama į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu ji buvo pagaminta Europos Sąjungos valstybėje narėje ar ELPA valstybėje teisėtais būdais arba teisėtai importuota į valstybę narę iš trečiųjų šalių ir ją leidžiama tiekti į rinką toje valstybėje. Laisvo prekių judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis įvairių susijusių teisėtų interesų apsaugos lygis. 7. Dujų sistemos ir jų dalys pastatuose turi būti tokios kokybės, taip įrengtos ir su tokia įranga, kad naudojant pagal paskirtį patikimai ir saugiai veiktų. Gaminiai, kurie patenka į Europos Bendrijos direktyvų taikymo sritį, turi būti paženklinti atitinkamu „CE“ ženklu. Jei sistemos dalys nepaženklintos arba nenurodytas jų tinkamumas, turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, jog laikomasi dujų sistemos saugos techninių, teisės aktų reikalavimų ir jos yra tinkamos naudoti kaip dujiniai įrenginiai. 8. Jeigu planuojant įrengti dujų sistemas pastatuose nenumatoma atlikti jokių kitų statybos darbų arba numatoma atlikti tik statinio paprastojo remonto darbus, tokiu atveju rengiamas paprastojo remonto projektas arba paprastojo remonto aprašas (Taisyklių 1 priedo 16 punktas) (toliau – dujų sistemos projektas; projektas). Jei planuojami atlikti kiti statybos darbai priskirtini statinio (pastato) naujai statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, dujų sistemos projektiniai sprendiniai pateikiami atitinkamame statinio projekte (Taisyklių 1 priedo 16 punktas). 9. Projektuojant, įrengiant, pertvarkant pastatų dujų sistemas turi būti laikomasi teisės aktų, Taisyklių reikalavimų ir dujinių prietaisų gamintojo nurodymų. Pastatų ir patalpų dujų sistemų projektai turi atitikti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas), Taisyklių, kitų teisės aktų nuostatas. Pastatuose dujų sistemos turi būti įrengiamos ir pertvarkomos pagal projektus, kurie turi būti patikrinti prisijungimo sąlygas išdavusioje dujų įmonėje. Dujų įmonės tikrina projekto sprendinių atitiktį prisijungimo sąlygose nurodytiems reikalavimams. 10. Pastatų dujų sistemų projektavimo ir įrengimo darbus gali atlikti teisės aktų nustatyta tvarka atestuoti asmenys. 11. Taisyklių reikalavimai yra privalomi pastatų dujų sistemų projektuotojams, statytojams, rangovams, valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms, sistemų naudotojams ir savininkams (Taisyklių 1 priedo 1, 2 ir 3 punktas). 12. Veikiančiose dujų sistemose leidžiama be projekto keisti esamus dujinius prietaisus naujais to paties tipo ir galios dujiniais prietaisais, kurių naudojimas yra įteisintas nustatyta tvarka (turi „CE“ ženklą), jeigu neviršijami dujų pirkimo–pardavimo sutartyje numatyti dujų sunaudojimo kiekiai. 13. Projektuojant dujų sistemas pastatuose, parenkant joms įrengti reikiamas medžiagas, įrenginius, jungiamąsias dalis, įrengimo darbų būdus ir kokybės reikalavimus, rekomenduojama atsižvelgti į atitinkamų Lietuvos standartų, kurių sąrašas pateikiamas Taisyklių 1 priede, nurodymus, nuostatas ir reikalavimus. II. SĄVOKOS, SANTRUMPOS 14. Taisyklėse vartojamos sąvokos: Atskira degimo produktų šalinimo sistema – degimo produktų šalinimo sistema, naudojama tik su vienu kurą deginančiu prietaisu. Automatinis dujų išjungimo vožtuvas – uždarymo įtaisas, sujungtas su dujų koncentracijos ore kontrolės prietaisais, kuris automatiškai nutraukia dujų srautą į dujofikuotą patalpą, dujų kiekiui patalpoje pasiekus nustatytą ribą. Bendra degimo produktų šalinimo sistema – degimo produktų šalinimo sistema, naudojama su keliais tokį patį kurą deginančiais prietaisais, kurie gali būti naudojami nepriklausomai vienas nuo kito. Bendrojo naudojimo patalpa – patalpa, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo (kuriame yra daugiau nei 3 butai) patalpų savininkams. Bendra vardinė galia – bute ar kitokioje naudojamojoje patalpoje įrengtų B ir C tipo dujinių prietaisų ir kietąjį ar skystąjį kurą deginančių prietaisų, kuriuos galima naudoti kartu, vardinių galių suma. Jei saugos įtaisai užtikrina, kad iš kelių dujinių prietaisų ir kurą deginančių prietaisų vienu metu galima naudoti tik vieną ar atitinkamai suderintus kelis prietaisus, nustatant bendrą vardinę galią svarbios tik atitinkamos dujinių ir kitą kurą deginančių prietaisų, kuriuos galima naudoti vienu metu, vardinės galios. Jeigu kartu su kietąjį kurą deginančiais prietaisais yra kiti dujiniai prietaisai, tai jie gali veikti tik naudodami mažesnę galią. Prie bendros vardinės galios reikia priskaičiuoti tik tą sumažintą galią. Degimo oras – dujoms deginti reikalingas oras, kuris tiekiamas į veikiančius kurą deginančius prietaisus. Degimo oro sistema – dujiniams prietaisams degimo orą (degimui reikalingo oro tiekimą) užtikrinanti techninė sistema. Degimo oro tiekimo vamzdynas – vamzdynas, tiesiogiai tiekiantis orą iš lauko į dujinį prietaisą arba patalpą, kurioje įrengtas dujinis prietaisas. Dėklas – apsauginis vamzdis, kuriame nutiestas dujotiekis. Didžiausias leistinas eksploatacinis slėgis (MOP) (angl. maximum operating pressure) – didžiausias dujų slėgis, kuriam esant normalaus eksploatavimo sąlygomis gali veikti dujotiekis. Dujinis akimirkinis vandens šildytuvas – A, B arba C tipo dujinis prietaisas, šildantis tekantį vandentiekio vandenį. Dujų degiklis – dujų deginimo įtaisas, montuojamas dujinių prietaisų viduje arba išorėje. Dujinis patalpų šildytuvas – A, B arba C tipo dujinis prietaisas, patalpą šildantis tiesiogiai per kaitinimo paviršių. Dujiniai prietaisai – dujinį kurą deginantys prietaisai. Dujinių prietaisų jungiamieji vamzdžiai – pastato dujotiekio dalis nuo uždarymo įtaiso, skirto dujų srautui dujiniam prietaisui nutraukti, iki dujinio prietaiso dujų įvadinio atvamzdžio. Dujų slėgis prieš dujinį prietaisą – dujų slėgis dujinio prietaiso prijungimo vietoje. Dujų skaitiklis – matavimo priemonė, skirta pratekėjusių dujų tūriui matuoti. Dujų slėgio reguliavimo įtaisas – įtaisas, kurį sudaro dujų slėgio reguliatorius ir jo sudėtinės dalys, skirtas dujų slėgiui sumažinti ir nustatytam lygiui palaikyti. Dujų slėgio reguliavimo įrenginys – įrenginys, kurį sudaro dujų slėgio reguliatorius, apsauginiai vožtuvai, filtrai ir kiti įtaisai, skirtas dujų slėgiui sumažinti ir nustatytam lygiui palaikyti. Dujų srauto kontrolės įtaisas – įtaisas, automatiškai nutraukiantis dujų tekėjimą, jei viršijamas nustatytas srauto dydis. Dujinis spinduliuojantis šildytuvas – A, B arba C tipo dujinis prietaisas, šilumą tiekiantis daugiausia spinduliavimo būdu. Dujinis šildymo katilas – B arba C tipo dujinis prietaisas, šildantis vandenį, naudojamą šildymui, ir, atitinkamais atvejais, netiesiogiai šildantis vandentiekio vandenį. Dujinis technologinis įrenginys – specialiai technologiniams procesams pagamintas dujinis įrenginys, kuriame deginamos dujos, su degimo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo įranga. Dujinė viryklė – A tipo dujinis prietaisas maistui gaminti. Dūmtakis – kanalas, kuriuo degimo produktai šalinami į lauką. Dūmtraukis-ortakis – du šalia vienas kito arba koncentriniai vamzdžiai, kuriais vienu vamzdžiu šalinami dujų degimo produktai, o kitu į pakurą tiekiamas degimui reikalingas oras. Dūmtraukis – dūmtakį arba dūmtakius gaubiančios sienos arba iš ne žemesnės kaip A 2 degumo klasės statybos produktų pagaminta konstrukcija degimo produktams šalinti. Dūmtraukio įdėklas – iš korozijai atsparios medžiagos pagamintas vamzdis, talpinamas į dūmtraukio vidų, skirtas dūmtraukio vidinių paviršių apsaugai nuo kondensato poveikio. Eksploatacinis slėgis (OP) (angl. operating pressure) – dujų slėgis dujotiekyje normalaus eksploatavimo sąlygomis. Gamtinių dujų kubinis metras – gamtinių dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms, užima vieno kubinio metro tūrį. Grupinis dujų balionų įrenginys – suskystintų naftos dujų tiekimo ir laikymo įrenginys, susidedantis iš daugiau kaip dviejų suskystintų naftos dujų balionų, jungiamųjų vamzdynų, uždarymo įtaisų, dujų slėgio reguliavimo ir apsauginės armatūros. Izoliuojanti jungtis – jungtis, skirta metalinio vamzdyno elektriniam vientisumui pertraukti (izoliuojančios movos, izoliuojančios jungės ir kt. izoliuojančių medžiagų intarpai). Jungiamojo dūmtakio vamzdis – vamzdis, jungiantis dujinio prietaiso degimo produktų šalinimo angą ir dūmtraukį. Lanksčioji jungtis – lanksti dujotiekio dalis, jungianti dujinio prietaiso įvadinį dujų atvamzdį su fiksuotu dujotiekiu. Norminės sąlygos – sąlygos esant gamtinių dujų slėgiui 1,01325 baro ir temperatūrai +20 °C. Pastato dujų sistema – pastato dujotiekis ir jo dalys, dujiniai prietaisai, degimo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo sistema. Pastato dujų sistema prasideda už uždarymo įtaiso, įrengto ant dujotiekio įvedimo į pastatą, arba už pastato dujų slėgio reguliavimo įtaiso, kai slėgio reguliavimo įtaisas įrengiamas iš karto už uždarymo įtaiso ant dujotiekio įvedimo į pastatą. Patalpos oro kontrolės įtaisas – dujinių prietaisų įtaisas, automatiškai nutraukiantis dujų srautą, jeigu patalpoje, kurioje įrengtas dujinis prietaisas, viršijamas nustatytas CO kiekis. Įtaisas ženklinamas santrumpa „AS“ (angl. atmosphere sensity). Šalinamų degimo produktų srauto užtikrinimo įtaisas – dujinių prietaisų konstrukcinė dalis, neleidžianti degimo produktų šalinimo sistemoje susidaryti per dideliems pirmyn ar atgal tekantiems srautams, kurie darytų įtaką dujų degimo dujiniame prietaise kokybei. Tranzitinis dujotiekis – pastato dujotiekis, nutiestas per pastato patalpas, kuriose nėra dujinių prietaisų. Uždarymo įtaisai – dujų srauto nutraukimo priemonės. Vardinė galia (QNL) – didžiausia galia, išreikšta kW arba kJ/s, kurią nustato gamintojas ir garantuoja, kad ją galima išlaikyti nepertraukiamo naudojimo metu, esant gamintojo nurodytam šiluminio naudingumo koeficientui. Vėdinimo įrenginys – įrenginys, skirtas patalpai vėdinti. 15. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626; 2011, Nr. 87-4186), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas. III. DUJINIŲ PRIETAISŲ IR PATALPŲ KLASIFIKAVIMAS 16. Pagal degimo produktų šalinimą ir degimo oro tiekimą dujiniai prietaisai skirstomi į šiuos tipus: 16.1. A tipas – degimo orą gaunantis iš patalpos, kurioje yra įrengtas, ir nešalinantis degimo produktų į lauką (prietaisas neizoliuotas aplinkoje); 16.2. B tipas – prietaisas, kuris numatytas prijungti prie dūmtraukio, skirto pašalinti degimo produktus į lauką iš patalpos, kurioje prietaisas įrengtas (prietaisas neizoliuotas aplinkoje). Degimo oras yra tiekiamas tiesiogiai iš patalpos; 16.3. C tipas – iš lauko degimo orą gaunantis ir degimo produktus į lauką šalinantis per dūmtraukį-ortakį arba per du atskirus vamzdžius (prietaisas izoliuotas aplinkoje). Detalus dujinių prietaisų klasifikavimas pateikiamas Taisyklių 2 priede. 17. Pagal tai, su kokioms dujų rūšims (šeimoms) priklausančiomis dujomis dujiniai prietaisai gali veikti, skiriamos šios prietaisų kategorijos: 17.1. I kategorija – dujiniai prietaisai gali veikti tik su vienos dujų rūšies (šeimos) ar dujų grupės dujomis; 17.2. II kategorija – dujiniai prietaisai gali veikti su dviejų dujų rūšių (šeimų) dujomis; 17.3. III kategorija – dujiniai prietaisai gali veikti su trijų dujų rūšių (šeimų) dujomis. 18. Patalpos pagal tai, kokia joje įrengtų dujinių ar kitokį kurą deginančių prietaisų bendra vardinė galia, Taisyklėse suskirstytos į: 18.1. patalpas, kuriose kurą deginančių neizoliuotų prietaisų bendra vardinė galia neviršija 35 kW; 18.2. patalpas, kuriose kurą deginančių neizoliuotų prietaisų bendra vardinė galia yra daugiau kaip 35 kW, bet neviršija 100 kW; 18.3. patalpas, kuriose visų įrengtų kurą deginančių prietaisų bendra vardinė galia viršija 100 kW, o vieno dujinio prietaiso vardinė galia neviršija 400 kW. Joms keliami ypatingi reikalavimai. IV. PASTATO DUJOTIEKIO ĮRENGIMAS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 19. Pastato dujotiekis (toliau – dujotiekis), įskaitant jo jungtis, uždarymo įtaisus, reguliavimo, saugos bei matavimo priemones, turi būti sandarus, tokios kokybės, taip įrengtas ir su tokia įranga, jog būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Dujotiekiai ir jų dangos turi nekelti pastatui gaisro pavojaus, jų paviršiai turi būti tokie, jog kilus gaisrui nekiltų sprogimo grėsmė. Turi būti užtikrinta, kad gaisro atveju, veikiant išorinei terminei apkrovai 650 °C, per 30 minučių nesusidarys jokie pavojingi dujų ir oro mišiniai. 20. Dujotiekį reikia suprojektuoti ir dujų slėgio reguliavimo įtaisus ar įrenginius parinkti tokius, kad dujų slėgis prieš dujinius prietaisus ir dujinius technologinius įrenginius būtų toks, kokį nurodė gamintojas techninėje dokumentacijoje. 21. Kai dujų slėgis yra didesnis už reikalingą dujinių prietaisų, technologinių įrenginių naudojamą slėgį, turi būti numatytas dujų slėgio reguliavimo įtaisas arba dujų slėgio reguliavimo įrenginys. 22. Į pastato dujų sistemą tiekiamų dujų slėgio vardinis dydis nurodomas prisijungimo sąlygose, kurias išduoda skirstymo sistemos operatorius. 23. Naudojami vamzdžiai, uždarymo įtaisai, jungtys, medžiagos turi turėti gamintojų pateiktus atitikties sertifikatus ir (

1. ar)jų kokybę patvirtinančias atitikties deklaracijas. „CE“ ženklas yra būtina ir pakankama sąlyga juos naudoti. Jei pagal paskirtį taikant gaminius ar medžiagas nustatomi apribojimai, jų turi būti laikomasi arba iš gamintojo reikia gauti papildomų dokumentų. II. VAMZDŽIŲ, JUNGČIŲ, ĮTAISŲ REIKALAVIMAI 24. Dujotiekiui įrengti leidžiama naudoti plieninius, varinius ir kitus nustatyta tvarka įteisintus vamzdžius: 24.1. plieno vamzdžius pagal Taisyklių 1 priedo 33, 47, 48, 49, 50, 53, 55, 56 ir 57 punktuose nurodytų Lietuvos standartų reikalavimus; 24.2. varinius vamzdžius pagal Taisyklių 1 priedo 32 ir 35 punktuose Lietuvos standartų reikalavimus; 24.3. tiksliuosius plieno vamzdžius pagal Taisyklių 1 priedo 61 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus. 25. Naudoti varinius vamzdžius dujotiekiui tiesti galima, kai didžiausias leistinas eksploatacinis dujų slėgis yra 0,1 bar. 26. Dujinius prietaisus leidžiama jungti tam skirtomis lanksčiosiomis jungtimis. Parenkant lanksčiąsias jungtis, būtina įvertinti dujų rūšį, slėgį ir temperatūrą. Lanksčiosios jungtys turi būti naudojamos tik tos rūšies dujoms, kurioms jas numatė gamintojas. Lanksčiųjų jungčių galai prijungiami prie vamzdžio apspaudžiamomis jungtimis arba specialiais antgaliais. Draudžiama lanksčiąsias jungtis prailginti, jungiant jas tarpusavyje. III. DUJŲ SKAITIKLIŲ IR TŪRIO PERSKAIČIAVIMO ĮTAISŲ ĮRENGIMAS 27. Dujų skaitikliai turi būti įrengti visoms vartotojų dujų sistemoms. Šis reikalavimas netaikomas suskystintų naftos dujų sistemai, įrengtai vartotojo valdoje (žemės sklype), kai dujos tiekiamos vieno vartotojo dujiniams prietaisams. 28. Dujų skaitikliai turi būti skirti tos rūšies (šeimos) ir eksploatacinio slėgio dujoms, kurioms skaitiklius numatė gamintojas. Dujų skaitiklio matavimo intervalas turi aprėpti visą galimą vartotojo dujinių prietaisų ar dujinių technologinių įrenginių dujų debito matavimą. Prie dujų skaitiklių turi būti įrengti elektroniniai skaitikliais išmatuoto dujų tūrio perskaičiavimo į normines sąlygas įtaisai (PTZ), kurie perskaičiuotų dujų tūrį pagal išmatuotas dujų slėgio, temperatūros bei apskaičiuotą dujų spūdumo reikšmes. 29. Vartotojams, turintiems įrengtus dujinius prietaisus, kurių bendra vardinė galia ne didesnė kaip 35 kW, o eksploatacinis gamtinių dujų slėgis dujotiekyje ne didesnis kaip 30 mbar, leidžiama neįrengti elektroninio dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso, jeigu dujų skaitiklis įrengiamas apšildomoje patalpoje ir apšildomoje patalpoje įrengto dujotiekio ilgis iki skaitiklio ne trumpesnis kaip 2,5 metro. Jeigu buitiniams dujų vartotojams įrengiamas dujų skaitiklis su mechaniniu dujų tūrio temperatūriniu perskaičiavimu, dujinių prietaisų bendra vardinė galia neviršija 100 kW, o eksploatacinis dujų slėgis dujotiekyje ne didesnis kaip 30 mbar, leidžiama neįrengti elektroninio dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso. 30. Iki 0,1 bar eksploatacinio dujų slėgio dujotiekyje leidžiama prie dujų skaitiklio įrengti elektroninį tūrio perskaičiavimo įtaisą, kuris perskaičiuotų dujų tūrį pagal išmatuotą dujų temperatūrą bei fiksuotą dujų slėgį ir spūdumą. 31. Dujų skaitikliai ir elektroniniai dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi atitikti įrengimo vietos klimatinės aplinkos temperatūros ir oro drėgmės sritis. 32. Įrengiant dujų skaitiklį vidutinio arba didelio slėgio dujotiekyje arba kai vartotojas suvartoja per metus daugiau kaip 300 000 m3 dujų, parenkant dujų apskaitos sistemą reikia vadovautis Taisyklių 1 priedo 42 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimais. 33. Dujų skaitikliai ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi būti parenkami ir įrengiami vadovaujantis atitinkamų standartų, gamintojo reikalavimais, matavimo priemonių techninio reglamento nuostatomis, kitais norminiais teisės aktais. 34. Dujų skaitikliai turi būti įrengiami vadovaujantis gamintojų nurodymais ir taip, kad būtų apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, vibracijos, dujų srauto pulsacijos, galinčių sukelti gedimus arba pakenkti jų veikimo teisingumui, ir būtų nesudėtinga nuskaityti jų rodmenis. Jie turi būti sumontuoti be mechaninio įtempimo, pakankamai tvirtai prijungti ir nesiliesti su aplinkinėmis sienomis. 35. Buitiniams dujų vartotojams dujų skaitikliai įrengiami bendrojo naudojimo patalpose arba iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas) vėdinamose spintelėse lauke (ant pastato sienos arba ties privačios valdos riba). Spintelėse turi būti įrengtas langelis. Patalpos turi būti sausos, vėdinamos ir lengvai prieinamos. Dujų skaitikliai įrengiami taip, kad būtų galima lengvai patikrinti jų techninę būklę, rodmenis ir prireikus skaitiklius pakeisti. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų laiptinėse dujų skaitikliai montuojami atvirai arba nišose vėdinamose spintelėse su langeliu, kad būtų galima patikrinti dujų skaitiklio rodmenis. Spintelės apačia turi būti ne žemiau kaip 0,8 m nuo grindų iki spintelės apačios. Montuojant dujų skaitiklius laiptinėse, atstumas nuo elektros skaitiklių iki dujų skaitiklių turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m. 36. Dujų skaitikliai vartotojų patalpose turi atitikti šiuos įrengimo reikalavimus: 36.1. turi būti įrengti ne žemiau kaip 0,9 m virš grindų iki dujų skaitiklio apačios, apsaugant jį nuo mechaninio pažeidimo; 36.2. horizontalus atstumas nuo dujotiekio iki dujų skaitiklio turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m; 36.3. vertikalus atstumas nuo dujinio prietaiso, išskyrus A tipo, iki dujų skaitiklio apačios turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Jei virš A tipo dujinio prietaiso yra įrengtas apsauginis skydas (ekranas) arba garų surinkimo gaubtas, dujų skaitiklį galima įrengti virš jų; 36.4. ne aukščiau kaip 2,0 m nuo grindų iki dujų skaitiklio jungčių su dujų vamzdžiais, jei nėra įrengta priežiūros aikštelių; 36.5. turi būti lengvai prieinami eksploatuoti. 37. Jei dujų skaitikliai įrengiami spintelėse arba uždarose nišose, tai turi būti įrengtas langelis, kad būtų galima patikrinti skaitiklio rodmenis. 38. Naujai statomuose pastatuose dujų skaitikliai butų viduje neįrengiami. 39. Dujų skaitikliai, dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai nebuitiniams vartotojams turi būti įrengti lengvai prieinamose vietose. Atvirai įrengti dujų skaitikliai turi būti apsaugoti nuo atmosferinių kritulių ir tiesioginių saulės spindulių. Dujų skaitiklio ir elektroninio dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso rodmenys turi būti matomi. 40. Elektroniniai dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi būti įrengti apšildomose patalpose arba apšildomose spintelėse, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių, su viduje automatiškai palaikoma oro temperatūra 10–20 °C. Apšildomos spintelės turi būti su langeliu ir viduje įrengtu termometru oro temperatūrai spintelėje matuoti. 41. Leidžiama įrengti elektroninius dujų tūrio perskaičiavimo įtaisus neapšildomose vėdinamose spintelėse, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių ir atmosferinių kritulių, jeigu dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai atitinka įrengimo vietos klimatinės aplinkos temperatūros ir oro drėgmės sritis. 42. Spintelėse turi būti pakankamai laisvos vietos matavimo priemonėms prižiūrėti, įrengti, išimti bei plombuoti. Leidžiama įrengti dujų skaitiklio aplankos liniją tik suderinus su dujų įmone. Buitiniams vartotojams įrengtiems dujų skaitikliams aplankos linijos neįrengiamos. 43. Uždarymo įtaisai turi būti įrengti prieš kiekvieną dujų skaitiklį, išskyrus atvejį, kai yra įrengtas atskiro buto, individualios valdos dujotiekio uždarymo įtaisas. 44. Leidžiama įrengti dujų skaitiklius gyvenamosios paskirties pastatų I atsparumo ugniai laipsnio pastatų laiptinėse, išskyrus neuždūmijamas laiptines (Taisyklių 1 priedo 10 punktas). 45. Taisyklėse nenumatyti dujų skaitiklių, dujų tūrio perskaičiavimo įtaisų bei dujotiekio įvaduose įrengiamų uždarymo įtaisų specifiniai įrengimo atvejai turi būti suderinti su dujų įmone, išdavusia prisijungimo sąlygas. 46. Padidinus eksploatacinį slėgį turi būti peržiūrėtas esančių dujų apskaitos priemonių, jų sistemų atitiktis pasikeitusioms sąlygoms. IV. DUJOTIEKIO IR JO ĮTAISŲ ĮRENGIMAS 47. Projektuojant pastato dujų sistemas turi būti atsižvelgiama į numatomo tiesti dujotiekio suderinamumą su kitomis inžinerinėmis sistemomis. Dujotiekio ir kitų toje pačioje sienų ir lubų zonoje terpių vamzdynai turi būti tiesiami taip, kad būtų pasiektas tiesių linijų, lygiagretus ir kiek įmanoma nesikertantis vienų su kitais įrengimas. Dujotiekis turi būti montuojamas vertikaliai arba horizontaliai, lygiagrečiai su sienų paviršiumi. Dujotiekis turi būti kiek galima trumpesnis, su mažiausiu jungčių skaičiumi. Dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų. Jei gamtinių dujų dujotiekis tiesiamas ant bendrų atramų kartu su kitais vamzdynais, jį reikia įrengti aukščiausiai, o suskystintų naftos dujų – žemiausiai. Kad dujotiekį būtų galima atskirti nuo kitų techninės paskirties vamzdynų, jis turi būti nudažytas geltonai. Dujotiekis, įrengtas prie gyvenamosios arba visuomeninės paskirties pastatų sienų arba šių pastatų patalpose, gali būti dažomas tokia pačia spalva kaip sienos. 48. Paprastai dujotiekis turi būti tiesiamas tiesiogiai į patalpas, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai ar dujiniai technologiniai įrenginiai. Leidžiama atvirai arba paslėptai tiesti dujotiekį gyvenamosios paskirties pastatų I atsparumo ugniai laipsnio pastatų laiptinėse, išskyrus neuždūmijamas laiptines (Taisyklių 1 priedo 10 punktas). 49. Esant būtinybei, tranzitinį dujotiekį leidžiama tiesti visose patalpose, išskyrus 50 punkte nurodytus draudimus. Tranzitinis dujotiekis turi būti be išardomųjų jungčių, nutiestas atvirai arba paslėptai, apsaugotas nuo galimų mechaninių pažeidimų ir turi būti sudarytos tinkamos sąlygos jį eksploatuoti. 50. Draudžiama dujotiekį tiesti Asg ir Bsg kategorijų (pagal sprogimo ir gaisro pavojų) patalpose (Taisyklių 1 priedo 10 punktas), Cg kategorijos (pagal sprogimo ir gaisro pavojų) sandėliavimo paskirties patalpose, daugiabučių pastatų rūsiuose, perdangose, neuždūmijamose laiptinėse, vėdinimo kanaluose, dūmtraukiuose, liftų šachtose ir jų mašinų patalpose, šiukšlių surinkimo kamerose, uždarose nišose kartu su lietaus bei nuotekų stovais, elektros kabeliais, elektros paskirstymo įrenginių, vėdinimo įrangos patalpose, atvirai patalpose, kuriose nuolat ar laikinai vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių. 51. Dujotiekis gali būti tiesiamas atvirai, paslėptai, užtinkuotas, betoninėse grindyse: 51.1. paslėptas dujotiekio tiesimo būdas – dujotiekio tiesimas nišose, kanaluose, uždengiant juos skydais arba grindjuostėmis; 51.2. užtinkuotas (užbetonuotas) dujotiekio tiesimo būdas – dujotiekio tiesimas sienų kanaluose, betoninėse grindyse, užpildant kanalus metalo korozijos nesukeliančiu cemento ir smėlio skiediniu. 52. Dujotiekį reikia įrengti taip, kad temperatūros pokyčiai ar pastato bei technologinių įrenginių vibracija dujotiekio nejudintų ir nedeformuotų. 53. Atstumas nuo atvirai tiesiamo dujotiekio iki statybinių konstrukcijų (sienų, pertvarų, perdangų), kitų vamzdžių arba įrenginių turi būti toks, kad būtų galima lengvai prieiti, dujotiekį montuoti, remontuoti ir prižiūrėti. Atstumas nuo statybinių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 3 cm. 54. Dujotiekis neturi būti tiesiamas per pastato vėdinimo angas, langus bei duris. Dujotiekis negali būti tvirtinamas prie kitų vamzdynų ir negali būti naudojamas kaip atrama, ant jo negali lašėti vanduo ir kitos medžiagos. 55. Žmonių vaikščiojimo vietose atvirai nutiestas dujotiekis turi būti tiesiamas ne žemiau kaip 2,2 m nuo grindų. 56. Dujotiekis nuo įvadinio uždarymo įtaiso iki dujų skaitiklio pastatuose turi būti nutiestas atvirai arba paslėptai. 57. Dujotiekis, kertantis pastato statybines konstrukcijas (sienas, pertvaras, perdangas), pastato inžinerinių sistemų šachtas ar kanalus, turi būti apsaugotas dėklais. Dėklai turi būti pagaminti iš dujoms nepralaidžių, ne žemesnės kaip A2 degumo klasės (Taisyklių 1 priedo 10 punktas) ir korozijai atsparių statybos produktų arba turi būti apsaugoti nuo korozijos. Dėklo ilgis turi būti lygus konstrukcijos storiui, o dėklas, kertantis perdangas, turi išsikišti ne mažiau kaip 3 cm virš perdangos (grindų) paviršiaus. Dėkluose dujotiekis turi būti be jungčių. Statinio konstrukcijų vietos, pro kurias eina dujotiekis, neturi sumažinti pačiai konstrukcijai keliamų gaisrinių reikalavimų. Angos priešgaisrinėse užtvarose, skirtos dujotiekiui tiesti, turi būti užsandarintos priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis pagal priešgaisrinei užtvarai nustatytus atsparumo ugniai reikalavimus, naudojant specialiai šiai inžinerinei komunikacijai skirtas sandarinimo sistemas. Dujotiekio vietose, kur jie kerta priešgaisrines užtvaras, turi būti įrengti automatiniai degimo produktų plitimą sulaikantys įrenginiai (Taisyklių 1 priedo 10 punktas). 58. Dujotiekių negalima naudoti nei kaip atskirų, nei kaip sudėtinių elektros įrenginių apsauginių ar eksploatacinių įžemiklių ar apsauginių laidininkų. Dujotiekiai negali būti naudojami kaip žaibolaidžių iškrovikliai ar įžemikliai. 59. Patalpose atstumas tarp dujotiekio ir elektros, ryšio laidų, kabelių turi būti ne mažesnis kaip nustatyta Taisyklių 1 priedo 7 punkte nurodytame teisės akte. 60. Priklausomai nuo jų mechaninio tvirtumo (atsparumo tempimui), dujotiekiai prie pastato konstrukcinių dalių turi būti pritvirtinti laikikliais. Laikančiosios dujotiekių laikiklių dalys turi būti pagamintos iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas). Horizontalių dujotiekių rekomenduojami tvirtinimo atstumai pateikti Taisyklių 4 priede. Dujotiekio tvirtinimo taškams turi būti parenkamos stabilios pastato konstrukcinės dalys. 61. Tiesti dujotiekius paslėptai leidžiama vėdinamose pakabinamų lubų ertmėse, sienų kanaluose ir nišose. Oro įleidimo ir išėjimo angos turi būti ne mažesnės kaip 10 cm2. Nišos ir kanalai gali būti uždengti tokio dydžio lengvai nuimamais skydais, kad galima būtų dujotiekį prižiūrėti ir išmontuoti. Pakabinamose lubose, po visu dujotiekiu, įrengiamos nuimamos vėdinimo grotelės. Vėdinimo grotelių plotis turi būti toks, kad dujotiekį būtų galima sumontuoti, apžiūrėti, o prireikus jį išmontuoti (bet kokiu atveju vėdinimo grotelių plotis negali būti mažesnis kaip 5 cm į abi dujotiekio puses). 62. Užbetonuotus dujotiekius leidžiama tiesti betoninėse grindyse, jeigu kanalų konstrukcija tokia, kad dujos negali pasklisti po grindimis. 63. Visi paslėpti ir užtinkuoti (užbetonuoti) dujotiekiai turi būti be išardomųjų jungčių. 64. Draudžiama užtinkuotai (užbetonuotai) tiesti didesnio kaip 0,1 bar eksploatacinio slėgio dujotiekius. 65. Prieš užtinkuojant (užbetonuojant) dujotiekį arba jį paslepiant, dujotiekis turi būti išbandytas (Taisyklių 9 priedas). 66. Nutiesus dujotiekį paslėptai arba užtinkuotai (užbetonuotai), turi būti surašomas paslėptų darbų aktas, prie jo pridedami tikslūs dujotiekio nutiesimo brėžiniai ir šių dokumentų vienas egzempliorius perduodamas statytojui (užsakovui) (Taisyklių 10 priedas). 67. Leidžiama tiesti požeminį dujotiekį tiesiai į gyvenamosios paskirties vieno buto pastatų rūsius arba šių pastatų pirmajame aukšte dujofikuojamas patalpas (kai pastatas neturi rūsio (pusrūsio), jei gamtinių dujų slėgis ne didesnis kaip 50 mbar (Taisyklių 1 priedo 4 ir 5 punktai). Tokie požeminiai dujotiekiai ir jų įtaisai turi būti tam pritaikyti ir atitikti jiems taikomus saugos reikalavimus. Šio punkto reikalavimai netaikomi suskystintų naftos dujų vidaus dujotiekiui. 68. Dujotiekio vamzdžiai tarpusavyje turi būti jungiami neišardomomis jungtimis, o išardomosios jungtys gali būti naudojamos tik dujinių prietaisų, įrenginių, įtaisų ir kontrolės matavimo priemonių prijungimo vietose. 69. Plieniniai dujotiekio vamzdžiai jungiami, juos suvirinant. Variniai dujotiekio vamzdžiai jungiami, kapiliariškai juos sulituojant, suvirinant lydomuoju suvirinimu arba jungiant apspaudžiamomis jungtimis. Apspaudžiamos jungtys naudojamos tik atvirai tiesiamiems dujotiekiams. Išardomos jungtys įrengiamos prieinamose vietose, kad būtų patogu jas prižiūrėti ir remontuoti. 70. Draudžiama tiesiogiai sujungti varinius vamzdžius su plieniniais vamzdžiais ar uždarymo įtaisų plieninėmis dalimis, taip pat su dujų skaitikliais, dujiniais prietaisais ir kitais įrenginiais ar įtaisais. 71. Uždarymo įtaisai turi būti įrengti: 71.1. dujotiekio įvedime į pastatą (prieš pastato dujų sistemą); 71.2. daugiabučiuose pastatuose ant išorinės pastato sienos prieš dujotiekio įvedimą į pastatą kiekvienai pastato sekcijai (laiptinei) ir butui; 71.3. prieš kiekvieną dujų skaitiklį, išskyrus atvejį, kai yra įrengtas atskiro buto, individualios valdos dujotiekio uždarymo įtaisas; 71.4. prieš kiekvieną dujinį prietaisą; 71.5. prapūtimo vamzdžių prijungimo prie dujotiekio vietoje; 71.6. prieš dujų slėgio reguliavimo įtaisą; 71.7. prieš dujų slėgio reguliavimo įrenginį ir už jo. 72. Draudžiama uždarymo įtaisus įrengti paslėptuose, užtinkuotose (užbetonuotose) ir tranzitiniuose dujotiekiuose. 73. Jei vienas dujotiekis atvedamas keliems pastatams, turi būti sudaryta galimybė nutraukti dujų srautą atskirai kiekvieno pastato dujotiekiams. 74. Tam, kad pastato dujų sistemos dujiniai prietaisai, dujiniai technologiniai įrenginiai, matavimo priemonės būtų apsaugotos nuo jų naudojimo ne pagal paskirtį ir kitokių neteisėtų veiksmų, būtina numatyti pasyviąsias, o prireikus ir aktyviąsias saugos priemones. 75. Aktyviosios pastato dujų sistemos saugos priemonės įrengiamos už įvadinio uždarymo įtaiso arba dujų slėgio reguliavimo įrenginio ar dujų slėgio reguliavimo įtaiso iki pastato sienos arba pastato viduje, tik dujotiekiui kirtus pastato sieną. Aktyviosios saugos priemonės yra: 75.1. dujų srauto kontrolės įtaisas; 75.2. dujų slėgio reguliatorius su integruotu dujų srauto kontrolės įtaisu. 76. Pasyviosios pastato dujų sistemos saugos priemonės taikomos prieš dujų skaitiklius ar pačių skaitiklių prijungimo apsaugai. Pasyviosios saugos priemonės yra: 76.1. Draudžiamas dujotiekio atšakų (atvamzdžių) ar dujotiekio be paskirties įrengimas. 76.2. Slėgio reguliavimo plombavimo vietos įrengimas dujų slėgio reguliavimo įtaisui, kai jis sumontuotas prieš dujų skaitiklį. 76.3. Nuo pastato įvadinio uždarymo įtaiso prijungimo vietos iki uždarymo įtaiso prieš dujų skaitiklį pastato viduje prijungimo vietos išardomas dujotiekio jungtis įrengti draudžiama. Jeigu išardomų jungčių išvengti neįmanoma, tai visos jos nuo įvadinio uždarymo įtaiso iki dujų skaitiklio privalo būti įrengtos su numatytomis plombavimo vietomis. 76.4. Dujų skaitiklių ir (
2. ar)dujų slėgio reguliavimo įtaiso ar dujų slėgio reguliavimo įrenginių išorinis atskyrimas nuo neleistinų prieigų (pvz., užrakinamos spintelės ir kitos panašios priemonės). 76.5. Specialių klijų panaudojimas (sriegių sandarikliai-fiksatoriai), neleidžiant išardyti srieginį sujungimą be specialių priemonių. 76.6. Panaudojimas tam pritaikytų konstrukcinių įrenginių, skirtų išardomųjų jungčių apsaugai. 77. Sumontavus negyvenamųjų pastatų gamybos ar pramonės, garažų, sandėliavimo ir panašios paskirties pastatuose (Taisyklių 1 priedo 14 punktas) dujų sistemas, kuriose dujinių prietaisų ir (
3. ar)dujinių technologinių įrenginių bendra vardinė galia viršija 100 kW, būtina numatyti prapūtimo vamzdžius, kurie būtų įrengiami labiausiai nutolusioje nuo dujotiekio įvedimo vietoje, taip pat kiekvienoje dujotiekio atšakoje prieš paskutinį dujinio technologinio įrenginio ar dujinio prietaiso uždarymo įtaisą. 78. Leidžiama sujungti dujų prapūtimo vamzdžius tų dujotiekių, kuriuose yra vienodo slėgio dujos. Prapūtimo vamzdžio sąlyginis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 20 mm. 79. Leidžiama neįrengti prapūtimo vamzdžių, jei dujotiekio sąlyginis skersmuo ne didesnis kaip 32 mm (imtinai). Šiuo atveju numatytose prapūtimo vamzdžių prijungimo vietose įrengiamos atšakos su uždarymo įtaisu ir akle. 80. Minimalus atstumas nuo prapūtimo vamzdžio degimo produktų šalinimo angos iki lauko oro tiekimo vamzdžio angos, varstomų langų, durų turi būti ne mažesnis kaip 3 m. 81. Prapūtimo vamzdžiai turi būti įžeminti ir išvesti į lauką tokiose vietose, kur užtikrinamos saugios dujų sklaidos sąlygos (ne žemiau kaip 4 m nuo žemės paviršiaus) ir ne žemiau kaip 1 m virš pastato stogo (karnizo). Prapūtimo vamzdžių galai turi būti įrengti taip, kad į juos nepatektų atmosferos krituliai. V. DUJOTIEKIŲ APSAUGA NUO KOROZIJOS 82. Dujotiekiai, jų jungtys, dujotiekių įtaisai turi būti apsaugoti nuo išorinės korozijos. 83. Dujotiekiai nuo išorinių požeminių plieninių dujotiekių turi būti atskirti izoliuojančiomis jungtimis. Izoliuojanti jungtis turi būti įrengta antžeminėje dujotiekio dalyje, išskyrus tuos atvejus, kai jungties gamintojas numato kitaip. 84. Apsaugos nuo korozijos būdai turi būti parinkti atsižvelgiant į vamzdžių medžiagą, jų tiesimo bei eksploatavimo sąlygas. Nuo korozijos dujotiekis gali būti apsaugotas jį nudažant, galvanizuojant, apvyniojant apsaugine danga ar kitu atitinkamu būdu atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, kuriose jis yra nutiestas. 85. Užtinkuotai (užbetonuotai) tiesiami dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Nerūdijančio plieno vamzdynai sienose arba grindyse gali būti tiesiami be apsaugos nuo korozijos, jei aplinkos medžiagose nėra koroziją sukeliančių medžiagų. 86. Jeigu dujotiekis tiesiamas koroziją keliančiose statybinėse medžiagose arba agresyvioje aplinkoje, jis turi būti apsaugotas nuo korozijos pagal požeminiams dujotiekiams keliamus reikalavimus. Būtina šį reikalavimą taikyti tokiais atvejais: 86.1. tiesiant plieninius dujotiekius konstrukcinėse dalyse iš betono arba gipso; 86.2. tiesiant plieninius vamzdynus statybinių medžiagų konstrukcinėse dalyse, kurių sudėtyje yra nitritų arba amoniako; 86.3. tiesiant nerūdijančio plieno vamzdynus, kai statybinių medžiagų konstrukcinėse dalyse ar aplinkoje yra chloridų; 86.4. įrengiant dujotiekius labai agresyvios aplinkos gamybos ir pramonės paskirties patalpose (pvz., galvanikos, akumuliatorių baterijų gamybos cechuose, fermose). 87. Metalinis dujotiekis sąlyčio su kitomis metalinėmis dalimis vietose, kuriose yra galvaninės korozijos galimybė, turi būti elektriškai izoliuotas. 88. Dujotiekių apsauga nuo korozijos turi būti atliekama vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 34, 41 ir 65 punktuose nurodytų Lietuvos standartų nustatytais reikalavimais. V. Dujinių prietaisų įrengimas I. BENDRIEJI NURODYMAI 89. Dujiniai prietaisai, patenkantys į Dujinį kurą deginančių prietaisų techninio reglamento (Taisyklių 1 priedo 6 punktas) (toliau – Reglamentas) taikymo sritį, privalo atitikti Reglamente nustatytus esminius saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus bei paženklinti „CE“ ženklu ir kitais Reglamente nurodytais užrašais. Draudžiama naudoti dujinį kurą kitoms kuro rūšims skirtuose prietaisuose, jei to nenumato prietaiso gamintojas. 90. Naudojami dujiniai prietaisai turi turėti įrengimo, naudojimo instrukcijas, įspėjamuosius užrašus, kurie turi būti lietuvių kalba. 91. Įrengiant dujinius prietaisus, reikia naudotis gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytais konkrečiais dujinių prietaiso įrengimo (montavimo) reikalavimais. Elektros įrenginiai, reikalingi dujiniam prietaisui naudoti, privalo atitikti elektros įrenginiams teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 92. Parduodami, įrengiami, pradedami naudoti dujiniai prietaisai turi būti suderinti ir atitikti šalyje ar konkretaus vartotojo naudojamų dujų parametrus (Wobbe indeksą, dujų slėgį, dujų rūšį (šeimą). Šie parametrai turi būti nurodyti pastato dujų sistemos projekte. Šalyje naudojami dujiniai prietaisai, naudojantys gamtines dujas, turi būti suderinti 2-os šeimos, H (aukšto kaloringumo) grupės, G20 tipo gamtinėms dujoms. Lietuvoje naudojamos suskystintos naftos dujos turi atitikti teisės akto, nurodyto Taisyklių 1 priedo 8 punkte, nustatytus reikalavimus. 93. Įrengiant oro pritekėjimą į dujinius prietaisus, dūmų šalinimą turi būti įvertinti ir tose bei gretimose patalpose numatomi sumontuoti ar esami kiti kietąjį arba skystąjį kurą deginantys prietaisai, oro kondicionavimo, vėdinimo įrenginiai, galintys turėti įtakos dujinių prietaisų darbui. 94. Įrengiant dujinius prietaisus rūsiuose, cokoliniuose aukštuose, negyvenamuosiuose pastatuose, gyvenamųjų pastatų butuose ar kitose patalpose didesnės nei 35 kW vardinės galios (išskyrus vieno buto gyvenamuosius pastatus), turi būti įrengta patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas. Patalpų garsinė uždujinimo signalizacija turi suveikti (garso signalu įspėti apie patalpoje atsiradusias dujas), kai dujų kiekis patalpoje pasiekia 20 % žemutinės dujų sprogimo ribos. Automatinis dujų išjungimo vožtuvas, įrengtas lauke ant įvedimo į pastatą ir apsaugotas nuo kritulių arba pastato viduje, turi suveikti, kai dujų kiekis patalpoje pasiekia 40 % žemutinės dujų sprogimo ribos. Uždujinimo detektorius įrengiamas ne toliau kaip 4 m (matuojant horizontaliai) nuo labiausiai tikėtinos dujų nutekėjimo vietos. Esant išskaidytiems taršos šaltiniams, vienas uždujinimo detektorius įrengiamas kiekvienam 100 m2 patalpos plotui, bet ne mažiau kaip vienas detektorius patalpai – tokioje vietoje, kurioje labiausiai tikėtinas dujų susikaupimas. Tuo atveju, kai pastate įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, automatinio dujų išjungimo vožtuvo valdymas turi būti vykdomas nuo gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, kad pastate kilus gaisrui būtų nutrauktas dujų tiekimas. 95. Dujiniai prietaisai turi būti įžeminti, jeigu dujinio prietaiso gamintojas nenustato kitaip. 96. Kaip galima įrengti šiame Taisyklių skyriuje nenurodytus dujinius prietaisus, sprendžiama, vertinant prietaiso gamintojo nustatytus reikalavimus, prietaiso paskirtį, galingumą, degimo produktų šalinimo būdą ir kitus parametrus. Naujai įrengiami dujiniai prietaisai turi būti su saugos ir reguliavimo įtaisais, kurie užtikrina saugų dujinių prietaisų darbą be nuolatinės jų priežiūros. II. DUJINIŲ PRIETAISŲ PRIJUNGIMAS 97. Dujiniai prietaisai prie dujotiekio paprastai prijungiami išardomomis jungtimis. 98. Dujinio prietaiso jungiamieji vamzdžiai gali būti gofruoti nerūdijančio plieno vamzdžiai, lanksčiosios jungtys arba kietosios jungtys. Lanksčiosios jungtys leidžiamos ne didesnio kaip 0,1 bar eksploatacinio slėgio dujiniams prietaisams prijungti. 99. Dujiniai prietaisai, kurių vardinė galia didesnė nei 100 kW, prie dujotiekio turi būti jungiami kietąja jungtimi su vibraciją slopinančia jungtimi. 100. Patalpose esantiems dujiniams prietaisams prijungti naudojamo gofruoto nerūdijančio plieno vamzdžio ar lanksčiosios jungties ilgis negali viršyti 2 m. 101. Prijungiant dujinius prietaisus lanksčiosios jungtys negali kirsti sienų, langų bei durų. Lanksčiosios jungtys turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų, staigių perlenkimų, šilumos ir chemikalų poveikio. Lanksčiosios jungtys turi būti įrengtos atvirai, kad negulėtų ant grindų ir nebūtų įtemptos. Prie statybinių konstrukcijų lanksčiosios jungtys turi būti pritvirtintos specialiomis apkabomis, kad tvirtinant nebūtų pažeistos. III. DUJINIŲ PRIETAISŲ PATALPŲ BENDRIEJI REIKALAVIMAI 102. Dujinius prietaisus įrengti galima tik patalpose, kuriose pagal jų padėtį pastate, dydį, konstrukcines savybes ir naudojimo pobūdį tai nėra pavojinga. Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurios yra tokių išmatavimų, kad bus užtikrintas tinkamas prietaisų įrengimas ir eksploatavimas. Kai vienoje patalpoje įrengiami skirtingų tipų dujiniai prietaisai, turi būti įvertinti kiekvienam dujiniam prietaisui keliami reikalavimai. 103. Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos, o vėdinimas atitikti higienos normų ir teisės akto, nurodyto Taisyklių 1 priedo 15 punkte, nustatytus reikalavimus. 104. Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis. Langas turi būti išorinėje pastato sienoje (į lauką). 105. Jei lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus, o antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m. Atraminė sienutė prieš langą įrengiama su pasvirimo kampu, ne didesniu kaip 45°, matuojant nuo rūsio sienos. 106. Patalpų, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, dydis turi atitikti gamintojo nurodymus. Jeigu gamintojas nenurodė, patalpų dydis turi būti ne mažesnis kaip nurodyta Taisyklėse. Patalpų dydis turi užtikrinti saugų ir patikimą dujinių prietaisų eksploatavimą. 107. Dujinius prietaisus įrengti galima patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m. Lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 m2. Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas). Rūsiuose, negyvenamosiose patalpose, patalpose su nuožulniomis lubomis dujinius prietaisus leidžiama įrengti, kai patalpų aukštis jų įrengimo vietoje yra ne žemesnis kaip 2 m. 108. Draudžiama įrengti dujinius prietaisus: 108.1. laiptinėse, patalpose tarp laiptinių ir išėjimų į lauką, išėjimo, evakavimo(
4. si)keliuose (laiptinėse, koridoriuose, vestibiuliuose, fojė, holuose ir pan.). Šis reikalavimas netaikomas gyvenamosios paskirties ne daugiau kaip dviejų butų pastatams (namams); 108.2. patalpose ir patalpų dalyse, kurioms keliamas apsaugos nuo sprogimo reikalavimas (pagal gaisrinės saugos taisykles (Taisyklių 1 priedo 11 ir 12 punktai); 108.3. daugiabučių pastatų rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse (Taisyklių 1 priedo 9 punktas), liftų šachtose ir jų mašinų patalpose, elektros paskirstymo įrenginių, vėdinimo įrangos patalpose, patalpose, kuriose dujotiekis gali būti tiesiogiai veikiamas agresyvių medžiagų; 108.4. miegamuosiuose kambariuose; 108.5. A ir B tipo dujinius prietaisus voniose ir tualetuose; 108.6. aukštesniuose kaip 12 aukštų pastatuose; 108.7. kituose pastatuose ar patalpose, jei tai draudžia kiti teisės aktai. 109. Dujinių šilumos siurblių, stacionarių degimo variklių, šaldymo įrenginių, kai jų vardinė galia yra didesnė kaip 50 kW, įrengimo patalpos, turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip ir patalpos, kuriose įrengiamų visų dujinių prietaisų bendra vardinė galia didesnė kaip 100 kW. 110. Nuo dujinių prietaisų iki degių statybos produktų (medžiagų) ir įmontuojamųjų baldų turi būti tokie atstumai arba skydai, kad, naudojant dujinius prietaisus, negalėtų įkaisti daugiau kaip iki 85 °C temperatūros. Šis reikalavimas įvykdytas, jei laikomasi dujinio prietaiso gamintojo nurodytų atstumų ir galimų priemonių arba, jei tokių duomenų pateiktoje techninėje dokumentacijoje nėra, turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 40 cm atstumas. 111. Įrengiant dujinius prietaisus prie sienų iš B ar žemesnės degumo klasės statybos produktų, dujiniai prietaisai turi būti izoliuoti nuo šių statybos produktų ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktais. Izoliacija turi išsikišti ne mažiau kaip 10 cm į šonus už dujinio prietaiso korpuso ar kitų įkaistančių dujinio prietaiso dalių. 112. Nuo dujinių prietaisų iki patalpos sienų, kitų statybinių konstrukcijų ar kito dujinio prietaiso turi būti išlaikomi gamintojo nurodyti atstumai. Kai gamintojas atstumų nenurodo, nuo labiausiai atsikišusių dujinio prietaiso priekinės sienelės dalių iki priešais esančios sienos ar kitų pastato konstrukcijų turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 1 m atstumas. 113. Garažuose galima įrengti tik izoliuotus (C tipo) dujinius prietaisus, kurių paviršių temperatūra, esant vardinei galiai, neviršija 300 °C. Draudžiama ant šių dujinių prietaisų krauti (dėti) daiktus, jei jų paviršiai, esant vardinei galiai, gali įkaisti daugiau kaip 85 °C. Taip pat būtina užtikrinti pakankamą dujinių prietaisų apsaugą nuo mechaninių pažeidimų. 114. Dujiniams prietaisams tiekiamas degimo oro kiekis, degimo produktų šalinimas turi atitikti konkretaus dujinio prietaiso gamintojo nustatytus reikalavimus. Jeigu gamintojas to nenustatė, turi būti vadovaujamasi šių Taisyklių nustatytais reikalavimais. IV. A TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ PATALPŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI 115. A tipo dujinius prietaisus įrengti galima, tik jei degimo produktai iš dujinio prietaiso įrengimo patalpos šalinami saugiai ir užtikrinamas reikiamas oro keitimas. 116. A tipo dujinėms viryklėms ne didesnės nei 11 kW vardinės galios pakanka, kad patalpos, kurioje prietaisas įrengiamas, tūris būtų didesnis nei 15 m3 ir kad patalpa būtų su varstomu langu arba langu ir orlaide, vėdinimo kanalu ir būtų natūraliai vėdinama. Jei patalpoje virš dujinės viryklės yra įrengtas garų surinktuvas su mechanine ištraukiamąja vėdinimo sistema, tai kitokio vėdinimo įrengti nebūtina. Kai aukščiau nurodyti dujiniai prietaisai įrengiami ne atskiroje virtuvėje, patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 30 m3. 117. Didesnės kaip 11 kW dujinėms viryklėms, bet neviršijančios 18 kW vardinės galios, pakanka, kad patalpa, kurioje jos įrengiamos, būtų didesnio tūrio kaip 2 m3/kW, kad jos būtų naudojamos tik kartu su garų surinktuvu su mechanine ištraukiamąja vėdinimo sistema arba valdomu buto vėdinimo įrenginiu (ne recirkuliacinio veikimo), kurių ištraukiamo oro tūris kiekvienam bendros vardinės galios kW būtų ne mažesnis kaip 15 m3/h. Reikalingam degimo oro kiekiui tiekti turi būti ir atitinkamos oro tiekimo angos. Kai aukščiau nurodyti dujiniai prietaisai įrengiami ne atskiroje virtuvėje, patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 30 m3. 118. Kitais atvejais, nei nurodyta Taisyklių 116 ir 117 punktuose, A tipo dujinius prietaisus įrenginėti galima tik tada, jei degimo produktai iš patalpos, kurioje stovi prietaisas ir kurioje užtikrintas vėdinimas, nekeliant pavojaus šalinami į lauką. Laikoma, kad taip yra, jei įvykdyti šie reikalavimai: 118.1. Naudojant dujinius prietaisus automatiniai vėdinimo įrenginiai (kurie turi įsijungti kartu su dujiniu prietaisu) iš patalpos, kurioje įrengiamas prietaisas, šalintų į lauką ne mažesnį kaip 30 m3/h vienam bendros vardinės galios kW tenkantį oro tūrio srautą ir būtų atitinkamos oro tiekimo angos. 118.2. Specialūs saugos įrenginiai, kurioje įrengiamas prietaisas, atjungtų dujų tiekimą anglies viendeginio koncentracijai viršijus 30 ppm. 118.3. Minimalus patalpų tūris, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, Taisyklių 118.1 ir 118.2 punktuose numatytais atvejais turi būti ne mažesnis kaip 15 m3. V. B TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ PATALPŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI 119. B tipo dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, jei užtikrinamas pakankamas degimo oro tiekimas ir tinkamas degimo produktų šalinimas (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) ir patalpos atitinka dujinių prietaisų patalpų bendruosius reikalavimus, nustatytus Taisyklių V skyriaus III skirsnyje. 120. B tipo dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių tūris yra ne mažesnis kaip 1 m3 kiekvienam tokių dujinių prietaisų bendros vardinės galios kW ir kuriose užtikrinamas pakankamas degimo oro tiekimas (per nustatyto dydžio angas) bei saugus degimo produktų šalinimas. 121. B tipo dujinius prietaisus iki 35 kW vardinės galios leidžiama įrengti natūraliai vėdinamose patalpose (kai degimo oras tiekiamas per orlaides lange ir plyšius durų angoje), kurių tūris ne mažesnis kaip 4 m3 kiekvienam dujinio prietaiso bendros vardinės galios kW. Į patalpos tūrį leidžiama įskaičiuoti vienos gretutinės susisiekiančios patalpos tūrį, jei: 121.1. gretutinė patalpa atitinka dujinių prietaisų patalpų bendruosius reikalavimus; 121.2. tarp gretutinių patalpų įrengiamos neuždaromos angos degimo orui tiekti ne mažesnio skerspjūvio nei reikalaujama degimo oro tiekimo angoms (pagal angoms keliamus reikalavimus); 121.3. bet kuriuo atveju, kai patalpos parenkamos įskaičiuojant ir gretutinę patalpą, dujinių prietaisų įrengimo patalpos tūris negali būti mažesnis kaip 7,5 m3. 122. B tipo dujiniai prietaisai gali būti įrengiami patalpose, kuriose, jas naudojant pagal paskirtį, gali būti žmonės (pvz., pobūvių, sporto patalpos ir pan.), tik jei dujiniuose prietaisuose yra įrengti degimo produktų kontrolės įtaisas (papildomas ženklinimas „BS“ arba „AS“) ir šalinamų degimo produktų srauto užtikrinimo įtaisas. 123. Degimo oro tiekimas B tipo dujiniams prietaisams iki 35 kW vardinės galios yra pakankamas, jei įrengimo patalpoje esant ne didesniam kaip 0,04 mbar neigiamam slėgiui lauko atžvilgiu natūraliu būdu arba techninėmis priemonėmis tiekiamo degimo oro į B tipo dujinius prietaisus ir skystojo ar kietojo kuro prietaisus, degimui naudojančius įrengimo patalpos orą, kiekis per valandą yra ne mažiau kaip 1,6 m3 kiekvienam bendros vardinės galios kW. 124. Didesnei kaip 35 kW bendrai dujinių prietaisų vardinei galiai priskaičiuojamas iš lauko tiekiamo degimo oro kiekis (m3 per valandą tiekiamas oras iš lauko, esant 0,04 mbar skirtuminiam slėgiui) turi būti toks, kaip nurodytas prietaiso gamintojo techninėje dokumentacijoje. 125. Į patalpas tiekiamo oro srautas neturėtų būti didesnis už reikalingą tiekiamo oro srauto tūrį daugiau kaip 1,3 karto. 126. Kartu su dujiniais prietaisais naudojant kieto kuro prietaisus su uždaromomis durelėmis, kurių galia 8 kW / 1 kg kuro, jiems reikalingas 12,5 m3 / kg kuro degimo oro tiekimas. 127. Laikoma, kad kieto kuro prietaisų be durelių galia yra 340 kW / 1 m2 angos. 128. Dekoratyviosios liepsnos židiniams, kurie pagal paskirtį gali būti naudojami atviri arba yra be degimo kameros durelių (jei įrengimo patalpoje, bute ar naudojamojoje patalpoje nėra daugiau neizoliuotų kurą deginančių prietaisų), – taikytina 225 kW / 1 m2 degimo kameros angos vardinė galia. VI. B TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ ĮRENGIMAS PATALPOSE, IŠ KURIŲ ORAS IŠTRAUKIAMAS VENTILIATORIUMI 129. Įrengiant B tipo dujinius prietaisus patalpose, iš kurių oras ištraukiamas ventiliatoriumi, būtina užtikrinti, kad į patalpas iš lauko būtų tiekiama tiek oro, kad ventiliatorius neturėtų įtakos dujinių prietaisų degimo orui tiekti ir degimo produktams šalinti ir būtų užtikrinamas saugus jų naudojimas arba kad dirbant oro ištraukimo įrenginiui (pvz., gartraukiui, vėdinimo džiovyklei, vėdinimo įrenginiui) dujiniai prietaisai negalėtų būti naudojami. 130. Dujinius prietaisus ir oro ištraukimo įrenginius toje pačioje patalpoje galima naudoti vienu metu, jei: 130.1. dujiniai prietaisai yra su srauto užtikrinimo įtaisu ir su degimo produktų šalinimo kontrolės įtaisu; 130.2. užtikrinamas reikalingas oro tiekimas. Į patalpas su vėdinimu, kuriose įrengti B tipo dujiniai prietaisai, be vėdinimui būtino srauto tūrio oro (tiekiamo oro), turi patekti papildomas prietaisams reikalingas degimo oro kiekis ne mažesnis kaip 1,6 m3 vienam dujinio prietaiso vardinės galios kW; 130.3. esant didžiausiam oro srautui įrengimo patalpoje negali susidaryti didesnis kaip 0,04 mbar neigiamas slėgis; 130.4. vėdinimo oras ir degimo oras tiekiamas per angą, išeinančią į lauką. Bendros oro tiekimo ir degimo oro tiekimo angos skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip apskaičiuotas pagal formulę ir ne mažiau kaip 150 cm2: A=150+2*(QNL+0,625*VE–50)