Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl gairių kvietimui teikti paraiškas pagal ribotos tru

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ KVIETIMUI TEIKTI PARAIŠKAS PAGAL RIBOTOS TRUKMĖS PARAMOS TEIKIMO PROCEDŪRĄ VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 4 PRIEMONĘ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTOJIMAS“ PATVIRTINIMO 2004 m. rugsėjo 22 d. Nr. ISAK-1464 Vilnius Vadovaudamasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), 9.8 punktu, tvirtinu Gaires kvietimui teikti paraiškas pagal ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą valstybinės svarbos projektams įgyvendinti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ (pridedama).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1464 GAIRĖS KVIETIMUI TEIKTI PARAIŠKAS PAGAL RIBOTOS TRUKMĖS PARAMOS TEIKIMO PROCEDŪRĄ VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 4 PRIEMONĘ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTOJIMAS“ Kvietimo Nr.: BPD-ESF-2.4.0-K02-04 I. BENDROSIOS NUOSTATOS I. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 1. Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas, todėl 2004-2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus vienos, I paramos tikslo (parama pagal šį tikslą šiuo metu skiriama regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio), programos pagrindu. Ši programa – Lietuvos 2004-2006 metų bendrasis programavimo dokumentas (toliau – BPD) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) – bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, kuriame išdėstyti ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones.

3.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūros didinimui, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybės gerinimui, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimui);

3.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijos į žmogiškuosius išteklius, darbuotojų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą);

3.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumo didinimui, informacinių paslaugų plėtojimui, veiksmingesniam turizmo potencialo panaudojimui);

3.4. kaimo plėtrai ir žuvininkystei;

3.5. techninei paramai.

5.1. bendri projektų atrankos kriterijai;

5.2. bendri priežiūros rodikliai;

5.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas;

5.4. išsamūs BPD numatytų priemonių aprašymai;

5.5. finansuotinos veiklos;

5.6. finansinės lentelės;

5.7. informavimo strategija bei veiksmų planas;

5.8. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai;

5.9. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas.

II. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS 6. Europos socialinis fondas (toliau – ESF) yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus.

8.1. aktyvios darbo rinkos politikos vystymas ir skatinimas kovoti su nedarbu, užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją;

8.2. lygių galimybių patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti, užtikrinimas;

8.3. profesinio mokymo, švietimo, profesinio konsultavimo, kaip mokymosi visą gyvenimą politikos, veiksmai, kuriais siekiama: lengvinti ir gerinti patekimą ir integraciją į darbo rinką, gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą;

8.4. kvalifikuotos, parengtos ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas ir gebėjimas prisitaikyti, darbo vietų kūrimas, skatinantis verslumo sąlygų plėtrą bei žmonių potencialo didinimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;

8.5. konkrečios priemonės, skirtos moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes kurti naujas darbo vietas ir pradėti verslą bei mažinti vertikalią ir horizontalią segregaciją dėl lyties darbo rinkoje.

9.1. žmogiškųjų išteklių plėtrai tose veiklos rūšyse, kurios gali būti integracijos į darbo rinką dalis:

9.1.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas, pirmiausia bendrųjų gebėjimų ugdymas ir tobulinimas, užimtumo atgavimas, priemonės, skirtos skatinti gebėjimą užsitikrinti užimtumą darbo rinkoje, profesinis orientavimas, konsultavimas ir tęstinis profesinis mokymas;

9.1.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims;

9.1.3. mokslinių tyrimų inovacijų plėtros srityse antroji studijų pakopa bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse;

9.1.4. naujų užimtumo šaltinių kūrimas, įskaitant socialinę ekonomiką (trečioji sistema);

9.2. siekiant padidinti šių Gairių 9.1 punkte išvardytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama:

9.2.1. struktūroms ir sistemoms:

9.2.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbininkams gerinti;

9.2.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti;

9.2.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sričių ryšiams plėtoti;

9.2.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išeinant į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo;

9.2.2. lydimosioms priemonėms:

9.2.2.1. parama teikiant paslaugas išmokų gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą;

9.2.2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimui siekiant remti laipsnišką integraciją į darbo rinką;

9.2.2.3. žinių gilinimui, informavimui ir viešinimui.

III. ESF PRIEMONIŲ ADMINISTRAVIMAS 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999) buvo patvirtintos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės. Remiantis šiuo nutarimu BPD „Žmogiškųjų išteklių plėtros“ prioriteto atsakingomis tarpinėmis institucijomis yra paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, o Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas (toliau – Fondas) – už šias priemones atsakinga įgyvendinančiąja institucija. BPD priemonių projektų administravimo ir finansavimo tvarką nustato Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421).

11.1. 2 prioriteto 1 priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“;

11.2. 2 prioriteto 2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“;

11.3. 2 prioriteto 3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“.

12.1. 2 prioriteto 4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“;

12.2. 2 prioriteto 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.

II. LIETUVOS 2004–2006 METŲ BPD 2.4 PRIEMONĖ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTOJIMAS“ 13. ESF finansavimas skiriamas tik tiems švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų projektams, kuriais siekiama įgyvendinti BPD priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ aprašyme užsibrėžtus tikslus ir kurie atitinka BPD priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ išvardytas remiamas veiklas. Išsamus „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ priemonės aprašymas yra pateiktas Lietuvos 2004–2006 m. BPD priede.

15.1. sukurti sąlygas kiekvienam jaunam žmogui įsigyti jo/jos sugebėjimus ir poreikius atitinkančias švietimo, mokymo ir studijų paslaugas;

15.2. užtikrinti, kad švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sistema atitiktų besikeičiančius ekonomikos bei verslo poreikius;

15.3. plėtoti formaliojo ir neformaliojo švietimo, profesinio mokymo ir rengimo, mokslo ir studijų žmogiškąjį kapitalą.

25.1. inovatyvių mokymo(si) metodų ir formų kūrimas ir diegimas (nuotolinių studijų sistemos diegimas ir tobulinimas);

25.2. mokymo(si) medžiagos sukūrimas ir publikavimas (sistemos mokymo(si) priemonių kaupimui, sisteminimui ir sklaidai informacinių technologijų pagrindu sukūrimas ir diegimas).

27.1. mokiniams/profesinių mokyklų mokiniams;

27.2. studentams;

27.3. „iškritusiems“ iš bendrojo švietimo sistemos mokiniams, t. y. „iškritusiems“ iš bendrojo švietimo sistemos asmenims, vaikams ir suaugusiesiems, neįgijusiems pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimo, taip pat mokiniams ir studentams, „iškritusiems“ iš profesinio mokymo įstaigų, mokslo ir studijų įstaigų ir neįgijusiems kvalifikacijos, reikalingos patekti į darbo rinką;

27.4. mokytojams;

27.5. dėstytojams;

27.6. profesijos mokytojams;

27.7. profesinio informavimo ir orientavimo konsultantams;

27.8. ekspertams, vertintojams, konsultantams.

2004–2006 m. finansavimo planas Metai Iš viso Viešosios lėšos iš viso ESF ES dalis (%) naciona- linės lėšos 2004–2006 211,163 211,163 158,372 75,0 52,791 Veikloms pagal šias Gaires 13,670 13,670 10,253 75,0 3,418 III. KVIETIMŲ TEIKTI PARAIŠKAS SĄLYGOS. REIKALAVIMAI KONKURSUI I. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS 31. Paraiškas ES paramai gauti iš Europos socialinio fondo pagal šias Gaires gali teikti Lietuvoje registruotos mokslo ir studijų institucijos, vykdančios valstybinės svarbos mokslo ir studijų projektus, kurių įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtintose strategijose, strategijų įgyvendinimo planuose bei programose (šių Gairių 1 priedas).

32.1. pirmosios pakopos akredituotų studijų programų, pagal kurias rengiami IT specialistai, skaičius institucijoje ne mažesnis kaip 3;

32.2. antrosios pakopos akredituotų studijų programų, pagal kurias rengiami IT specialistai, skaičius institucijoje ne mažesnis kaip 6;

32.3. institucija turi ne mažesnę kaip 5 metų patirtį vykdant IT projektus Lietuvos ir tarptautiniu mastu;

32.4. institucija turi ne mažesnę kaip 5 metų patirtį administruojant IT projektus Lietuvos ir tarptautiniu mastu;

32.5. institucija turi ne mažesnę kaip 3 metų patirtį vykdant ITMiS programą;

32.6. IT specialistų skaičius institucijoje (ne mažesnis kaip 10), įvaldytos OS ir DBVS.

33.1. institucijoje ne mažiau kaip 2 nuotoliniu būdu teikiamos studijų programos;

33.2. turėti ne mažesnę kaip 5 metų patirtį organizuojant ir administruojant nuotolines studijas institucijoje ir Lietuvoje;

33.3. turėti ne mažesnę kaip 5 metų patirtį vykdant tarptautinius projektus nuotolinių studijų srityje;

33.4. turėti ne mažesnę kaip 5 metų patirtį dirbant su WebCT ir vaizdo konferencijomis;

33.5. turėti ne mažesnę kaip 6 metų patirtį kuriant valstybės masto teminius IT tinklus.

34.1. turėti ne mažesnę kaip 5 metų patirtį kuriant bibliotekų informacines sistemas;

34.2. turėti ne mažesnę kaip 5 metų bibliotekų programinės įrangos ALEPH 500 adaptavimo ir diegimo patirtį;

34.3. turėti ne mažiau 15 atliktų ALEPH 500 diegimo atvejų;

34.4. turėti ne mažesnę kaip 3 metų patirtį adaptuojant ir diegiant Metalib ir SFX sistemas;

34.5. gerai išmanyti standartus UNICODE, UNIMARC, ISO2709, Z39.50, HTTP, Dublin Core, LDAP, OpenURL ir juos naudoti;

34.6. turėti ne mažesnį kaip 3 metų įdirbį kuriant e. leidybos, virtualios bibliotekos ir visateksčių dokumentų duomenų bazes;

34.7. turėti ne mažesnę kaip 7 metų patirtį vykdant tarptautinius projektus bibliotekų kompiuterizavimo srityje;

34.8. turėti ne mažesnę kaip 6 metų patirtį kuriant valstybės masto teminius IT tinklus.

36.1. viešojo administravimo institucijos;

36.2. valstybės ir savivaldybių įstaigos;

36.3. švietimo, profesinio mokymo mokyklos, mokslo ir studijų institucijos;

36.4. mokslo ir studijų ekspertinės institucijos;

36.5. profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo institucijos;

36.6. profesinio mokymo ir studijų kokybės vertinimo centrai;

36.7. asociacijos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kurių viena iš pagrindinių veiklų yra švietimas.

37.1. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi atitikti bendruosius sutarties reikalavimus – joje turi būti nurodyta:

37.1.1. sutarties pavadinimas ir numeris;

37.1.2. data ir pasirašymo vieta (miestas ar vietovė);

37.1.3. sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys (jeigu steigimo dokumentus pasirašo ne įstaigos ar institucijos vadovas, reikalingas įgaliojimas; jeigu steigėjas yra užsienio bendrovė, įgaliojimas turi būti patvirtintas apostille arba notariškai, jeigu tarp Lietuvos ir tos šalies, kurios rezidentas yra steigėjas, pasirašyta ir galioja atitinkama sutartis);

37.1.4. sutarties tikslas;

37.2. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti detaliai reglamentuota:

37.2.1. koks jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių indėlis į projektą ir kam priklausys galutiniai projekto rezultatai, nupirkto ir sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisės;

37.2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys;

37.2.3. jungtinės veiklos dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai ir asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklų sritis; apibrėžtos jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra;

37.2.4. jungtinės veiklos dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymų, išlaidų, nuostolių padengimo tvarka – kaip paramos lėšos pasieks visus sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į pareiškėjo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma;

37.2.5. asmenų, kurie atsakingi už informacijos apie jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimus pateikimą Fondui, nustatymas. Informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų;

37.2.6. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai (žr. šių Gairių 211 punktą) ir kokios su tuo susijusios partnerių atsakomybės ribos. Partneriai turėtų laikytis tų pačių dokumentų saugojimo reikalavimų kaip ir pareiškėjas;

37.2.7. kas atsakingas už bendro turto apskaitą;

37.3. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje rekomenduojama nustatyti:

37.3.1. sutarties terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip iki galutinės projekto ataskaitos patvirtinimo;

37.3.2. ginčų nagrinėjimo tvarką – kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata yra ta, kad nesutarimai sprendžiami derybomis, o jeigu derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka);

37.3.3. sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką – kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina informuoti projekto partnerius apie Fondo ir Tarpinės institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka projekto partneriai bus supažindinti su pareiškėjo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos teikimo sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu projekto partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kt.;

37.3.4. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinamą – viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas turi būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai ir kt.;

37.3.5. sprendimų, susijusių su bendrais reikalais, priėmimo tvarką;

37.3.6. bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių atlyginimo tvarką;

37.4. sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių rekvizitai ir parašai;

37.5. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje taip pat turi būti nustatyta organizavimo (arba valdymo) grupės sudėtis ir jos pagrindinė veikla projekto įgyvendinimo metu (partnerių veiklos priežiūra, lėšų panaudojimo tikslingumo tikrinimas ir pan.). Projekto valdymo grupė – tai paties projekto vykdytojo institucijos suburtas organas, kuriam projekto administracinis personalas (projekto vadovas, finansininkas ir kiti) atsiskaitinėja apie projekto vykdymo eigą. Projekto valdymo grupės nariai gali būti projektu suinteresuotų grupių (valstybės institucijų, savivaldybių, socialinių-ekonominių ir regioninių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, taip pat projektų tikslinių grupių) atstovai.

39.1. jam iškelta byla dėl bankroto, jis likviduojamas arba yra kokioje nors kitoje panašioje situacijoje, numatytoje Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose;

39.2. nevykdo įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įnašų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;

39.3. paraiškoje arba jos prieduose pateikia Fondui neteisingą informaciją;

39.4. pažeidžia kitą sutartį dėl paramos skyrimo iš Europos bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų;

39.5. bando gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką vertinimą arba atranką atliekančiai institucijai ar Projektų atrankos komitetui dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo metu.

41.1. prisidėti prie sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtros;

41.2. didinti teikiamos paslaugos prieinamumą;

41.3. gerinti teikiamų paslaugų kokybę;

41.4. skatinti teikiamų paslaugų plėtrą;

41.5. prisidėti prie regioninių skirtumų mažinimo;

41.6. daryti poveikį konkretaus, ypač probleminio, regiono socialinei ekonominei plėtrai bei žmogiškųjų išteklių plėtrai. Vadovaujantis Lietuvos 2004–2006 m. BPD skyriaus „Regionų dimensija“ nuostatomis, probleminiai Lietuvos regionai yra Marijampolės, Tauragės apskritys, Šalčininkų, Skuodo rajonai bei Ignalinos AE zona.

42.1. kurti patrauklią mokymosi aplinką;

42.2. vykdyti iškritimo iš bendrojo švietimo sistemos prevenciją ir skatinti reintegraciją;

42.3. diegti inovatyvius profesinio rengimo ir mokymo metodus;

42.4. plėtoti nuotolinio mokymosi sistemą.

43.1. darniai plėtrai. Darnios plėtros pagrindiniai principai nustatyti Europos Tarybos Lisabonos strategijoje (2000) – ekonomikos, visuomenės raidos ir aplinkos apsaugos plėtotės strategijoje siekiant darnaus vystymosi ir socialinės pažangos bei Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patikslintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029). Ilgalaikis darnios plėtros tikslas – ugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, plėtoti intelektualinį visuomenės potencialą, siekti, kad žinios ir mokslas užtikrintų darnų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos uždavinių įgyvendinimą;

43.2. informacinės visuomenės plėtrai. Pagrindinės informacinės visuomenės plėtros nuostatos patvirtintos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patikslintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71- 2534). Informacinės visuomenės plėtros strateginis tikslas – skatinti informacinės visuomenės plėtros procesą Lietuvoje, padėti gyventojams integruotis į pasaulio informacinę visuomenę, kuo geriau panaudoti jos teikiamas galimybes. Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai – paprasti Lietuvos gyventojai ir visų lygių vadovai – gali, moka ir nori visose savo veiklos srityse veiksmingai taikyti šiuolaikinių informacinių technologijų priemones, naudotis savo šalies ir viso pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus, užtikrinti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją;

43.3. lygių galimybių užtikrinimui (vyrų ir moterų, įvairių socialinių grupių atstovų);

43.4. regioninei plėtrai. Regioninė plėtra – socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimas. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. PARAIŠKOS FORMA 44. Visos organizacijos, siekiančios gauti ESF lėšų, privalo lietuvių kalba kompiuteriu užpildyti standartinę paraiškos formą vadovaudamosi paraiškos pildymo vadovais. Ranka užpildytos paraiškos nagrinėjamos nebus.

46.1. pareiškėjo ir jo partnerių registracijos pažymėjimų bei įstatų kopijos, patvirtintos projektą teikiančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu;

46.2. jeigu projektas teikiamas kartu su partneriais, prie projekto paraiškos pridedamos jungtinės veiklos sutartis ir partnerystės deklaracija (žr. švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. ISAK-1142) ar jų kopijos. Atskirą partnerystės deklaraciją pasirašo ir pareiškėjas, ir projekto partneriai. Jungtinės veiklos sutarties (partnerystės) reikalavimai pateikti šių Gairių 37 punkte;

46.3. pareiškėjo ir jo partnerių paskutinių 3 metų veiklos finansinių ataskaitų kopijos, patvirtintos projektą teikiančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu;

46.4. projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV);

46.5. pareiškėjo ir jo partnerių pažymų iš mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus originalai. Pažymos turi būti išduodamos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki paraiškos pateikimo datos;

46.6. pareiškėjo ir jo partnerių pažymų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo apie atsiskaitymus originalai. Pažymos turi būti išduodamos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki paraiškos pateikimo datos;

46.7. išsamus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui;

46.8. VĮ „Registrų centras“ pažymos originalas, patvirtinantis, kad pareiškėjo ir jo partnerių organizacijos nėra likviduojamos ir joms nėra pradėta bankroto procedūra;

46.9. projekto loginė matrica (rekomenduojama).

III. PARAIŠKŲ TEIKIMO IR PRIĖMIMO TVARKA 49. Paraiškos turi būti įteiktos asmeniškai, įteiktos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu laišku Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondui adresu: Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas, Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius.

IV. PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 54. Fondui pareiškėjai gali pateikti klausimus dėl dalyvavimo programoje sąlygų ir paraiškų pildymo tvarkos. Klausimai gali būti pateikiami raštu (siunčiami paprastu ar elektroniniu paštu) ir žodžiu. Elektroninio pašto adresas: [email protected], telefonas (8 5) 261 17 69, faksas (8 5) 260 82 81.

V. PARAIŠKŲ VERTINIMO TVARKA 58. Visų projektų vertinimas ir atranka susideda iš šių veiksmų:

58.1. Fondas organizuoja paraiškų vertinimą. Tam Fondas gali pasinaudoti nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimo išvadas bei rekomendacijas Fondas pateikia Tarpinei institucijai, o Tarpinė institucija vertinimo rezultatus pateikia Projektų atrankos komitetui;

58.2. Projektų atrankos komitetas nagrinėja vertinti pateiktas paraiškas ir Tarpinei institucijai teikia siūlymą dėl projektų finansavimo;

58.3. Projektų atrankos komiteto rekomendacijų pagrindu Tarpinė institucija priima sprendimą dėl projektų finansavimo;

58.4. gavęs Tarpinės institucijos išvadą dėl finansavimo, Fondas informuoja pareiškėjus apie priimtą sprendimą;

58.5. tarp Fondo, Tarpinės institucijos ir atrinktų projektų pareiškėjų pasirašomos trišalės sutartys;

60.1. administracinės atitikties vertinimas, kurio metu patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, tai yra ar pateikti visi prašomi dokumentai bei reikiama informacija;

60.2. tinkamumo vertinimas, kurio metu nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų;

60.3. techninis, ekonominis ir finansinis vertinimas, kurio metu įvertinama pateiktų projektų kokybė ir atitiktis atrankos kriterijams (balais).

Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė:

Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2:...

Taip Ne 1.

Paraiška (A ir B dalys) visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą, yra pasirašyta pareiškėjo ir antspauduota 2.

Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius 3.

Pateikta elektroninė paraiškos versija 4.

Paraiška užpildyta lietuvių kalba 5.

Biudžetas ir finansavimo šaltinių lentelė atitinka nustatytą formą ir yra pasirašyti pareiškėjo 6.

Pateiktas 1 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos 7.

Pateiktas 2 priedas. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys ar jų kopijos 8.

Pateiktas 3 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių finansinių ataskaitų už paskutinius 3 veiklos metus kopijos 9.

Pateiktas 4 priedas. Projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) 10.

Pateiktas 5 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus 11.

Pateiktas 6 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus 12.

Pateiktas 7 priedas. Detalus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (pagal priedą) 13.

Pateiktas 8 priedas. Registrų centro standartinis išrašas apie projekto vykdytojo ir jo partnerių įmonės statusą 14.

Pateiktas 9 priedas. Išvados dėl pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) teiktos preliminarios paraiškos (jei buvo teikta) kopija 15.

Pateiktas 10 priedas. Projekto loginė matrica (rekomenduojama) VERTINTOJO PASTABOS. (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 62. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per 5 darbo dienas nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos) pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama.

Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė:

Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2:...

Taip Ne 1.

Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas 1.1.

Pareiškėjas atitinka nustatytus reikalavimus 1.2.

Pareiškėjo partneris atitinka nustatytus reikalavimus 2.

Projekto tinkamumas finansuoti 2.1.

Projektas atitinka BPD 2.4 priemonės tikslus 2.2.

Projektas atitinka BPD 2.4 priemonės remiamas bei Gairėse pareiškėjams nurodytas veiklas 2.3.

Projektas neprieštarauja ES horizontaliosioms politikoms 2.4.

Projekto veiklos vieta atitinka nustatytus reikalavimus 2.5.

Tikslinės grupės, kurioms skirtos projekto veiklos, atitinka Gairėse pareiškėjams nurodytas grupes 2.6.

Paraiškoje nurodyta bent viena paramos informavimo ir viešinimo priemonė 3.

Projekto atitikimas bendrojo finansavimo reikalavimams 3.1.

Prašoma suma nėra mažesnė už nustatytą minimalią ir neviršija nustatytos maksimalios sumos (jeigu taikoma) 4.

Prašomų kompensuoti projekto išlaidų tinkamumas 4.1.

Paramos prašoma tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms 5.

Projekto įgyvendinimo laikotarpio tinkamumas 5.1.

Projekto įgyvendinimo trukmė atitinka Gairėse pareiškėjams nustatytus reikalavimus VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 66. Antrajame vertinimo etape nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Projektų tinkamumo reikalavimai yra šie:

66.1. pareiškėjas bei projekto partneriai turi priklausyti tinkamų pareiškėjų grupei;

66.2. veiklos, kurias numatoma įgyvendinti projekto metu, turi būti tinkamos remti pagal šių Gairių 25 punkte nustatytus reikalavimus;

66.3. projekto išlaidos turi atitikti kompensuojamų išlaidų kriterijus pagal ES struktūrinių fondų ir nacionalines taisykles;

66.4. projektas turi būti įgyvendinamas tinkamu laikotarpiu.

Pareiškėjo Nr.: Pareiškėjo pavadinimas: Prašoma paramos suma Projekto pavadinimas: Projekto įgyvendinimo vieta: Projekto trukmė Kriterijai Maksimalus balas Skiriamas balas Nuoroda į paraiškos formą 1. Projekto svarbumas (aktualumas) 45 1.1. Projekto atitikimas Gairėse 42 punkte nurodytiems specifiniams priemonės atrankos kriterijams 10 B 1.1.3.

1.2. Projekto atitikimas Gairėse nurodytiems atskirų veiklos sričių prioritetams 10 A 5. A 7.4. B 1.4.1 1.3. Projekto poreikio pagrindimas: konkretus, logiškas, paremtas aiškiai aprašyta problema, pagrįstas tyrimais bei statistika 10 B 1.2.1. B 1.2.2.

1.4. Veiklos atitikimas tikslinių grupių poreikiams, projekto poveikis tikslinėms grupėms 10 B 1.4.2. B 1.5.1.

1.5. Projekto pridedamoji vertė 5 B 1.2.3.

2.2. Projekto metu planuojami sukurti inovaciniai produktai 5 B 1.5.3.

2.3. Projekto tęstinumas (finansiniu, instituciniu arba politiniu aspektu) 5 B 1.5.4.

3.2. Projekto įgyvendinimo planas 5 B 1.4.3.

3.3. Projekto struktūros aiškumas ir nuoseklumas 5 B 1.4.

4.2. Pareiškėjo ir partnerių patirtis projektų valdymo ir įgyvendinimo srityje 5 B 2.5. B 2.6.

5.2. Išlaidų pagrįstumas ir realumas 5 B 5. ------------ Maksimalus balas 100 Vertintojo rekomendacija ir išvados 77. Vertinimo metu atsižvelgiama į paraiškoje pateiktą informaciją bei dokumentus. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma pateikti paaiškinimus ar papildymus. Pareiškėjas paaiškinimus ar papildymus turi pateikti per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos). Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikė, paraiška atmetama.

VI. PARAIŠKŲ ATRANKOS TVARKA 81. Įvertinęs paraiškas ir projektus, Fondas parengia vertinimo ataskaitą, kurioje pateikia visų atliktų vertinimų suvestines, ir teikia ją Tarpinei institucijai. Tarpinė institucija teikia projektus svarstyti Projektų atrankos komitetui.

83.1. rekomenduoti skirti paramą projektui;

83.2. rekomenduoti neskirti paramos (finansavimo) projektui. Sprendimas neskirti paramos priimamas, jeigu projektas nepakankamai atitinka atrankos kriterijus, yra nepakankamai kokybiškas arba jam skirti paramą netikslinga dėl kokių nors kitų Projektų atrankos komiteto nustatytų priežasčių. Projekto atmetimo motyvai nurodomi Projektų atrankos komiteto posėdžio protokole;

83.3. rekomenduoti Tarpinei institucijai grąžinti projektą Fondui pakartotinai vertinti.

IV. PARAMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS I. GALUTINIO SPRENDIMO PRIĖMIMAS 87. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima Tarpinė institucija.

88.1. pagrindas skirti paramą (pagal struktūrinių fondų administravimo tvarką);

88.2. biudžeto programų, iš kurių skiriamas finansavimas, pavadinimai ir kodai;

88.3. šiuo sprendimu skirstoma BPD priemonei (-ėms) skirtų lėšų suma;

88.4. Projektų atrankos komiteto posėdžio protokolo data ir numeris;

88.5. Fondo vertinimo ataskaitos registravimo numeris;

88.6. sąrašas projektų bei jų vykdytojų, kuriems skiriama parama;

88.7. paramos, skiriamos kiekvienam projektui, dydis;

88.8. priežastys, dėl kurių neskiriama parama Projektų atrankos komiteto rekomenduotiems projektams (jei jų yra).

II. SUTARČIŲ PASIRAŠYMAS 91. Po to, kai Fondas gauna Tarpinės institucijos sprendimą dėl paramos suteikimo, pareiškėjui registruotu laišku išsiunčiamas raštas, kuriame informuojama apie suteiktą paramą, apie pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą, nurodomi dokumentai, kuriuos būtina turėti pasirašant sutartį Fonde, taip pat kiti pasirašytos sutarties pateikimo Fondui būdai.

III. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS 97. Pareiškėjai turi teisę apskųsti Fondo, Tarpinės institucijos ir Vadovaujančiosios institucijos – Finansų ministerijos – sprendimus.

V. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ FINANSAVIMAS I. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMAS 103. Pagrindinės taisyklės, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas, išdėstytos Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“. Tinkamos kiekvieno struktūrinio fondo veiklų išlaidos apibūdintos bendrose fondų veiklą reglamentuojančiose taisyklėse vadovaujantis ESF reglamentu Nr. 1784/1999 „Dėl Europos socialinio fondo“. Šiomis taisyklėmis turi vadovautis visos organizacijos, rengdamos projektų, finansuojamų iš ESF, biudžetus. Pagrindinis principas – tinkamos yra tos išlaidos, kurių kompensuoti EK reglamentas Nr. 448/2004 nedraudžia.

104.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje;

104.2. faktiškai patirtos, t. y. įregistruotos projekto vykdytojo ir (ar) jo partnerių apskaitoje bei pagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais;

104.3. patirtos projekto įgyvendinimo metu (įskaitant audito išlaidas).

107.1. realiai sumokėtos išlaidos;

107.2. pajamų (įplaukų) apskaita;

107.3. finansiniai ir kiti mokesčiai;

107.4. PVM ir kiti mokesčiai bei rinkliavos;

107.5. lizingas.

108.1. nusidėvėjimo išlaidos. Nekilnojamojo turto ar įrenginių, kurie yra tiesiogiai susiję su veiklos tikslais, nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos, jeigu:

108.1.1. nacionalinės ar ES subsidijos nebuvo naudojamos tokiam nekilnojamajam turtui ar įrenginiams įsigyti, t. y. jei ilgalaikis turtas įsigytas savomis ar partnerio lėšomis, tuomet jo nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos;

108.1.2. nusidėvėjimo išlaidos apskaičiuotos pagal tam tikras apskaitos taisykles, t. y. remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais;

108.1.3. išlaidos yra susijusios tik su minėtos bendrai finansuojamos veiklos laikotarpiu;

108.2. išlaidų įrodymas. Galutinių naudos gavėjų mokėjimai turi būti pateisinti gautomis sąskaitomis-faktūromis. Jeigu to negalima padaryti, mokėjimai turi būti pateisinti lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais.

110.1. banko sąskaitos mokesčiai. Banko mokesčiai už specialios subsidijų sąskaitos atidarymą ir tvarkymą atitinka bendrojo finansavimo reikalavimus, nes paramos lėšoms projekto vykdytojas privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą;

110.2. atlyginimai teisės specialistams už konsultacijas, rinkliavos notarams, techninės ar finansinės ekspertizės, apskaitos ir audito išlaidos. Šios išlaidos yra tinkamos, jeigu jos yra būtinos ir tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu;

110.3. banko ar kitų finansinių institucijų suteiktų garantijų išlaidos. Šios išlaidos yra tinkamos tiek, kiek tokių garantijų reikalauja nacionaliniai ar Europos Bendrijos teisės aktai.

111.1. pridėtinės vertės mokestis. Jeigu paramos gavėjas projekto vykdymui skirtų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atsižvelgus į LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-550) 58 straipsnio 1 dalį (PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai – PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui), neturi teisės įtraukti į PVM ataskaitą, tokios PVM išlaidos yra laikomos tinkamomis projekto išlaidomis;

111.2. sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM finansuotinas iš ES struktūrinių fondų, jeigu remiamo projekto vykdoma ekonominė veikla atitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 skyriuje nurodytas neapmokestinamas veiklos rūšis, t. y. jeigu projekto metu perkamos prekės ar paslaugos skirtos veiklai, kurią vykdant prekių tiekimas ar paslaugų teikimas PVM neapmokestinamas, tokio PVM atskaityti negalima ir jis yra tinkamas finansuoti iš ES struktūrinių fondų;

111.3. kitais atvejais PVM išlaidos nėra tinkamos finansuoti iš ES struktūrinių fondų;

111.4. kiti mokesčiai ir rinkliavos. Jei šie mokesčiai būtini projektui įgyvendinti, jie traktuojami kaip tinkamos projekto išlaidos. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą ir panašiai.

II. NETINKAMOS PROJEKTO IŠLAIDOS 113. Netinkamos projekto išlaidos nėra finansuojamos iš ESF lėšų ir negali būti įtrauktos į projekto biudžetą. Projekto išlaidos yra netinkamos, jeigu:

113.1. neatitinka pagrindinių Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“ pateiktų taisyklių, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas;

113.2. jeigu patirtos išlaidos yra dengiamos iš kitų Europos Bendrijos fondų;

113.3. nėra būtinos projektui vykdyti ir nenumatytos subsidijų sutartyje;

113.4. neįregistruotos projekto vykdytojo ir (ar) jo partnerių apskaitoje bei nepagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais;

113.5. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu, išskyrus šių Gairių 69 punktą.

114.1. ESF projekto rengimo išlaidos;

114.2. išlaidos konsultantų paslaugoms rengiant projektinę idėją;

114.3. už paimtas paskolas bankui mokamos palūkanos;

114.4. nuostoliai dėl užsienio valiutos konvertavimo;

114.5. baudos, finansinės nuobaudos ir bylų nagrinėjimo išlaidos;

114.6. naudotų (dėvėtų) įrenginių pirkimas;

114.7. PVM, jei paramos gavėjas šį mokestį gali susigrąžinti, t. y. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai priskirtinas PVM gali būti įtrauktas į PVM atskaitą;

114.8. su lizingo sutartimi susijusios išlaidos (mokesčiai, lizingo davėjo pelnas, palūkanos, draudimo mokesčiai);

114.9. žemės ir pastatų pirkimas;

114.10. valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sąnaudos;

114.11. išeitinės išmokos;

114.12. įnašas natūra;

114.13. kitos išlaidos, neatitinkančios išlaidų tinkamumo reikalavimų.

III. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ IŠLAIDOS 115. Pildant projekto biudžetą reikia vadovautis šiais pagrindiniais kriterijais:

115.1. biudžeto aiškumas ir išsamumas;

115.2. biudžete nurodytų išlaidų būtinumas;

115.3. išlaidų realumas – atitiktis rinkos kainoms;

115.4. išlaidų veiksmingumas – numatomų įgyvendinti veiklų ir numatomų pasiekti rezultatų požiūriu.

117.1. biuro prekės (kanceliarinės prekės, pašto išlaidos ir pan.). Išlaidos su projekto reikmėmis susijusiems pirkiniams, kurie pagal įmonės taikomą apskaitos tvarką nėra laikomi ilgalaikiu turtu ir yra būtini projektui įgyvendinti. Visos šios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto reikmėmis;

117.2. biuro išlaikymas (patalpų nuoma ir komunalinės paslaugos, telefono, fakso, palaikymo išlaidos). Visos šios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto reikmėmis. Kai kurios iš šių išlaidų gali būti susijusios ne tik su projektu, bet ir su visa bendra organizacijos veikla. Todėl negalima nurodyti viso pastato (jeigu jis ne visas naudojamas projektui administruoti) nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų. Šios išlaidos bus tinkamos tada, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projektu, t. y. apskaičiuojamos proporcingai projekto administravimui naudojamų patalpų plotui. Projekto vykdytojo nuosavų patalpų ar nemokamų patalpų nuomos išlaidos nėra tinkamos;

117.3. personalo išlaidos:

117.3.1. darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto vykdytojo ir (arba) jo partnerių darbuotojams, netiesiogiai padedantiems techniniams darbuotojams vykdyti projekto veiklas, t. y. administruojantiems projektą visą numatytą laikotarpį, priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis už dienas, dirbtas vykdant projektą. Administracinis personalas – projekto vadovas (koordinatorius), finansininkas, asmuo, atsakingas už projekto stebėseną, ir pan. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančiojo personalo papildomas darbo laikas, skirtas išimtinai projekto administravimui, yra tinkamos išlaidos. Privaloma užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnis, nustatantis maksimalią 12 valandų darbo dienos trukmę (2004 m. birželio 22 d. Darbo kodekso Nr. IX-926 (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 144 straipsnio 5 punktas). Darbo užmokesčio priskaitymo suma apima ne tik įprastai priimtą priskaitytą sumą, bet ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.);

117.3.2. personalo mokymas. Administracijos personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurių nebuvo galima numatyti projekto vykdymo pradžioje, ir tai yra būtina įgyvendinant projektą;

117.3.3. personalo kelionių išlaidos. Nurodomos projektą administruojančių darbuotojų su projektu susijusių kelionių išlaidos.

118.1. personalo išlaidos:

118.1.1. darbo užmokesčio sąnaudos. Tai nuolatinių projekto vykdytojo ir partnerių darbuotojų (pvz., dėstytojai, ekspertai, techninis personalas ir pan.), vykdančių tiesiogines projekto veiklas, priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis už dienas, dirbtas vykdant projektą. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančiojo personalo papildomas darbo laikas, skirtas išimtinai projekto vykdymui, yra tinkamos išlaidos. Privaloma užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnis, nustatantis maksimalią 12 valandų darbo dienos trukmę. Darbo užmokesčio priskaitymo suma apima ne tik įprastai priimtą priskaitytą sumą, bet ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.);

118.1.2. personalo mokymas. Personalo, tiesiogiai atliekančio projekto veiklas, dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurių nebuvo galima numatyti projekto vykdymo pradžioje, ir tai yra būtina įgyvendinant projektą;

118.1.3. personalo kelionių išlaidos. Projektą vykdančių darbuotojų su projektu susijusių kelionių išlaidos;

118.2. paslaugų pirkimas. Išlaidos už leidybos, renginių organizavimo, subrangovų paslaugas, atlygio už darbą išlaidos samdomiems Lietuvos ar užsienio dėstytojams, konsultantams ir pan., kurie nėra projekto vykdytojo ar jo partnerių darbuotojai. Konsultacijų išlaidos paraiškai pildyti ir projektui vykdyti nėra finansuojamos. Samdomų ekspertų darbo užmokestis yra leistinos projekto išlaidos tik tuomet, jei jų paslaugos svarbios projekto veiklų įgyvendinimui;

118.3. išlaidos patalpoms, kurios naudojamos projekto veikloms. Tik su projekto veiklomis (paskaitos, seminarai, mokymai) susijusių patalpų nuomos, komunalinių paslaugų (šildymas, dujos, vanduo ir pan.) ir valymo paslaugų. Administracinių patalpų nuomos išlaidos čia neįtraukiamos. Šios išlaidos gali būti susijusios ne tik su projektu, bet ir su visa bendra organizacijos veikla. Todėl negalima nurodyti viso pastato (jeigu jis ne visas naudojamas projekto reikmėms) nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų. Šios išlaidos bus tinkamos tada, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projektu, t. y. apskaičiuojamos proporcingai projektui vykdyti naudojamų patalpų plotui. Jei patalpos yra projekto vykdytojo nuosavybė arba jomis naudojamasi nemokamai – naudojimosi išlaidos nekompensuojamos, t. y. nuosavų patalpų „užskaitymas natūra“ negalimas;

118.4. Išlaidos priemonėms ir įrangai, kuri naudojama projekto veikloms. Nurodomos projekto vykdymui reikalingos kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo arba nuomos (taip pat ir lizingo) išlaidos. Europos socialinio fondo taisyklės leidžia pirkti smulkią įrangą, įvairias priemones mokymo tikslams, jei jų įsigijimas yra būtinas projekto įgyvendinimui. Jeigu įranga yra naudojama ne vien projekto veiklai, šioje eilutėje nurodykite tik tą išlaidų sumą, kuri tiesiogiai susijusi su projekto veiklos įgyvendinimu. Projekto plane būtina pateikti informaciją apie įrangos įsigijimą ir kitas numatomas investicijas bei motyvuoti jų įsigijimo reikalingumą. Planuojant įsigijimus ir kitas galimas investicijas, reikėtų atsižvelgti ir į jų išdėstymą biudžete laiko aspektu bei atitikimą projekto turiniui, struktūrai bei tuo metu planuojamoms vykdyti projekto veikloms.

Tinkamos finansuoti yra tik tos priemonių ir įrangos pirkimo išlaidos, kurios gali būti priskirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Pavyzdžiui, projektui įgyvendinti yra perkamas 1 kompiuteris už 3000 Lt, jo nusidėvėjimo laikotarpis yra 3 metai, kompiuterio nusidėvėjimas sudaro 1000 Lt į metus ir projekto trukmė yra 3 metai – tokiu atveju iš paramos lėšų gali būti finansuojama visa kompiuterio įsigijimo suma – 3000 Lt. Jei projekto įgyvendinimo laikotarpis yra 2 metai, finansuoti iš paramos lėšų galima būtų tik kompiuterio nusidėvėjimo išlaidas, kurias galima priskirti projekto įgyvendinimo laikotarpiui, t. y. 2000 Lt. ESF finansinės investicijos ilgalaikiam turtui pirkti yra taikomos išimtiniais atvejais.

Lėšos, skiriamos pagal antrąjį BPD prioritetą, turi būti nukreiptos žmogiškųjų išteklių plėtrai ir išlaidos įrangai pirkti yra tinkamos finansuoti tokiais atvejais, kai ši įranga bus naudojama tik projekto tikslams, yra būtina projektui įgyvendinti ir sudarys tiktai santykinai nedidelę bendros projekto vertės dalį (pvz., kompiuterinė įranga, kurios nusidėvėjimo laikotarpis sutampa su projekto įgyvendinimo laikotarpiu). Norint įsigyti įrangą ar kitokį ilgalaikį turtą, kuris skirtas projektui įgyvendinti ir jo tęstinumui užtikrinti, rekomenduojama teikti paraišką Europos regioninės plėtros fondo paramai gauti.

119.1. auditas. Nurodomos išlaidos projekto auditui. Audito įmonę projekto vykdytojas gali pasirinkti savo nuožiūra;

119.2. nusidėvėjimas. Jei organizacija naudoja savo įrangą projekto veiklai, jos nusidėvėjimo dalis, susijusi su projekto vykdymu ir apskaičiuota projekto vykdymo metu, traktuojama kaip tinkamos projekto išlaidos. Tačiau jei ilgalaikis turtas buvo įsigytas iš ES paramos lėšų, šio turto nusidėvėjimo išlaidos nėra tinkamos. Nusidėvėjimo išlaidos turi būti apskaičiuotos pagal įprastinę organizacijos apskaitos metodiką;

119.3. informacijos sklaida ir reklama (leidiniai, skelbimai, stendai). Informacijos apie projektą sklaidos skelbimuose, stenduose, specialiuose leidiniuose išlaidos; informacijos pateikimo žiniasklaidos priemonėse ir projekto dokumentuose, projekto interneto svetainės sukūrimo ir panašios išlaidos;

119.4. finansinės paslaugos (draudimas, banko mokesčiai). Nurodomos projekto vykdymui išmokamo avanso laidavimo (garantijos) planuojamos išlaidos, turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu), banko mokesčiai už specialios paramos sąskaitos atidarymą ir tvarkymą;

119.5. kita. Šioje eilutėje įtraukiamos visos kitos būtinos projekto vykdymo išlaidos, neatspindėtos kitose biudžeto eilutėse: teisinės, apskaitos paslaugos, patalpų pakeitimo ir vertinimo išlaidos. Vertinimas – išlaidos nepriklausomam vertintojui samdyti yra tinkamos, jei šis vertinimas yra būtinas projektui arba reikalaujama pagal paramos teikimo sutartį. Detaliame biudžete šios išlaidos turi būti aiškiai įvardytos pridedant reikalingą eilučių skaičių.

120.1. dirbančiųjų darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto dalyvių (dirbančiųjų) darbo užmokesčio sąnaudos su visais darbdavio mokesčiais (socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.), kurios mokamos dalyvių darbdaviams (projekto vykdytojui ir (arba) partneriui (-iams) kaip kompensacija už projekte dirbtas dienas);

120.2. mokymo stipendijos. Mokymo stipendijos yra tinkamos projekto išlaidos, jei dalyvis neturi kitų su darbo santykiais susijusių pajamų ir iš niekur kitur negauna stipendijos. Stipendijų dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų dieninės studijų formos neuniversitetinių studijų, universitetinių pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų moksleivių stipendijų“ (Žin., 1995, Nr. 30-692; 2003, Nr. 30-1249). Jei projekto dalyvis (studentas) dalyvauja apmokymuose, kuriuos organizuoja projekto vykdytojas (mokymo įstaiga ar mokslo ir studijų institucija), ir jis toje įstaigoje gauna mokymosi stipendiją, tai projekto vykdytojui (mokymo įstaigai ar mokslo ir studijų institucijai) iš paramos lėšų būtų kompensuojamos išmokėtos stipendijos kaip kompensacija už tas dienas, kai studentai praleidžia mokymuose;

120.3. dalyvių kelionių išlaidos. Kelionės išlaidos į projekto vykdymo vietą ir atgal. Gali būti dengiamos tik ekonominės klasės bilietų išlaidos, apgyvendinimo išlaidos pagal faktiškai pateiktus dokumentus bei maitinimo išlaidas padengiantys dienpinigiai;

120.4. kita. Šios išlaidos turi būti detaliai išvardijamos išsamiame projekto biudžete pridedant reikalingą eilučių skaičių. Šios išlaidos gali būti kompensuojamos tik projekto metu, jei yra išlaidas patvirtinantys dokumentai.

VI. VIEŠIEJI PIRKIMAI 121. Jeigu už projekto, kuriam suteikta ES parama, lėšas numatoma įsigyti prekių, paslaugų arba darbų, pirkimai turi būti vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296), kai toks pirkimas yra viešųjų pirkimų įstatymo objektas.

125.1. pasirinktą pirkimų procedūrą bei motyvus dėl tokios procedūros pasirinkimo;

125.2. skelbimo turinį ir pirkimo dokumentų paketą.

128.1. ar pareiškėjas apie vykdomus pirkimus informavo Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri Viešųjų pirkimų įstatymo yra įgaliota vykdyti viešųjų pirkimų kontrolę ir priežiūrą;

128.2. ar viešieji pirkimai vykdomi projekte numatytu laikotarpiu;

128.3. ar viešieji pirkimai vykdomi toms prekėms ir paslaugoms kurių pirkimas numatytas iš projekto lėšų (šiam tikslui Fondas gali apsiimti tikrinti technines specifikacijas);

128.4. ar laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų.

VII. MOKĖJIMAI I. MOKĖJIMO PRAŠYMŲ IR MOKĖJIMO PARAIŠKŲ TEIKIMAS IR TVIRTINIMAS 130. Projektai, kuriems Tarpinė institucija nusprendė suteikti finansinę paramą, yra finansuojami iš specialiųjų valstybės biudžeto ES struktūrinių fondų paramos ir bendrojo finansavimo lėšų programų, skirtų BPD priemonių įgyvendinimui finansuoti. Lėšas projekto vykdytojui iš minėtų lėšų programų perveda Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės iždo sąskaitos valdymą. Projekto vykdytojas privalo atidaryti banke atskirą sąskaitą paramos lėšoms.

139.1. ataskaitinio laikotarpio visų išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų (sąskaitų, kitų apskaitos dokumentų, sutarčių, buhalterinių ir kitų pažymų bei įsakymų ir jų apmokėjimo dokumentų), kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, kopijas. Vadovaudamiesi šia nuostata, paramos gavėjai turės pateikti visų darbo užmokesčio sąnaudų (įskaitant visus darbdavio kaštus) vienam darbuotojui apskaitos dokumentus, jei šiam darbuotojui per mėnesį priskaityta darbo užmokesčio suma, įskaitant visus mokesčius, sudarys 1000 Lt ar daugiau ir visų pirkimų, kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, išlaidų ir apmokėjimo dokumentų kopijas. Išlaidas patvirtinantys dokumentai gali būti prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų pateiktos sąskaitos, perdavimo-priėmimo aktai, laikraščiai, kelionių dokumentai ir kiti. Išlaidas įrodantys dokumentai gali būti banko darbuotojų parašu patvirtinti išrašai iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiai ir kiti. Projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; Nr. 110-3995; 2002, Nr. 123-5548; 2003, Nr. 73-3347, Nr. 123-5586) 13 straipsnyje nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus;

139.2. visų dokumentų, patvirtinančių ir įrodančių projekto išlaidas, išsamų sąrašą (pavyzdinė forma pateikta mokėjimo prašyme), kuriame būtų pateikti visų per ataskaitinį laikotarpį su projektu susijusių apskaitos dokumentų pavadinimai ir trumpas jų turinio aprašymas. Vadovaudamasis šiuo sąrašu, Fondas turės teisę paprašyti projekto vykdytojo ir tų dokumentų, kurių suma mažesnė už 1000 Lt be PVM, kopijų, kurias paramos gavėjas privalės pristatyti Fondui per 3 darbo dienas nuo prašymo dėl papildomos dokumentacijos pateikimo dienos. Visų dokumentų originalai bus sutikrinami su gautomis kopijomis ir pateiktu dokumentų sąrašu patikros vietoje metu;

139.3. nustatytos formos tarpinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (jei tai numatyta sutartyje), kurioje turi būti pateikta informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įgyvendintą veiklą ir apie pažangą siekiant projekto tikslų.

140.1. ataskaitinio laikotarpio visų išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų (sąskaitų, kitų apskaitos dokumentų, sutarčių, buhalterinių ir kitų pažymų bei įsakymų ir jų apmokėjimo dokumentų), kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, kopijas. Vadovaudamiesi šia nuostata, paramos gavėjai turės pateikti visų darbo užmokesčio sąnaudų (įskaitant visus darbdavio kaštus) vienam darbuotojui apskaitos dokumentus, jei šiam darbuotojui per mėnesį priskaityta darbo užmokesčio suma, įskaitant visus mokesčius, sudarys 1000 Lt ar daugiau ir visų pirkimų, kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, išlaidų ir apmokėjimo dokumentų kopijas. Išlaidas patvirtinantys dokumentai gali būti prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų pateiktos sąskaitos, perdavimo-priėmimo aktai, laikaraščiai, kelionių dokumentai ir kiti. Išlaidas įrodantys dokumentai gali būti banko darbuotojų parašu patvirtinti išrašai iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiai ir kiti. Projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus;

140.2. visų dokumentų, patvirtinančių ir įrodančių projekto išlaidas, išsamų sąrašą (pavyzdinė forma pateikta mokėjimo prašyme), kuriame būtų pateikti visų per ataskaitinį laikotarpį su projektu susijusių apskaitos dokumentų pavadinimai ir trumpas jų turinio aprašymas. Vadovaudamasis šiuo sąrašu, Fondas turės teisę paprašyti projekto vykdytojo ir tų dokumentų, kurių suma mažesnė už 1000 Lt be PVM, kopijų, kurias paramos gavėjas privalės pristatyti Fondui per 3 darbo dienas nuo prašymo dėl papildomos dokumentacijos pateikimo dienos. Visų dokumentų originalai bus sutikrinami su gautomis kopijomis ir pateiktu dokumentų sąrašu patikros vietoje metu;

140.3. nustatytos formos galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą ir auditoriaus išvadą (žr. Taisykles) dėl paramos lėšų panaudojimo.

142.1. pateiktas laiku (taikoma pirmajam ir galutiniam mokėjimo prašymams);

142.2. užpildytas lietuvių kalba;

142.3. užpildyti visi privalomi rekvizitai;

142.4. pasirašytas įgaliotų asmenų;

142.5. turi visus privalomus priedus.

II. PROJEKTO IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO BŪDAI 147. BPD antro prioriteto priemonių projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: kompensavimo su avansiniu mokėjimu ir kompensavimo be avansinio mokėjimo.

148.1. projekto vykdytojas pradeda veiklą savo lėšomis ir teikia Fondui mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas;

148.2. Fondas per 60 dienų nustato prašomų kompensuoti išlaidų tinkamumą ir teikia Tarpinei institucijai paraišką dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui.

150.1. projekto vykdytojas, kuris iš nuosavų (partnerių, skolintų) lėšų planuoja bendrai finansuoti nuo 0 iki 5 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų (indėlis pinigais) – išmokamas 20 proc. paramos sumos dydžio avansas;

150.2. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti daugiau kaip 5 ir iki 10 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 15 proc. avansas;

150.3. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti daugiau kaip 10 ir iki 15 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 10 proc. avansas;

150.4. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti daugiau kaip 15 ir iki 20 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 5 proc. avansas.

VIII. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA 154. Projekto įgyvendinimo priežiūrą sudaro projekto mokėjimo prašymų tikrinimas ir tvirtinimas, projekto pažangos siekiant nustatytų tikslų stebėjimas, viešųjų pirkimų vykdymo priežiūra, projekto patikros vietoje vykdymas bei ataskaitų nagrinėjimas ir tvirtinimas.

155.1. patikrinti, ar suteikta parama yra veiksmingai naudojama laikantis sutartyje numatytų tikslų ir sąlygų;

155.2. užtikrinti, kad parama išmokama tik įsitikinus, kad padarytos išlaidos yra tinkamos kompensuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo nacionalinio finansavimo lėšų;

155.3. laiku nustatyti grėsmę, kad projektas neįgyvendins numatytų tikslų arba lėšos bus panaudotos ne pagal paskirtį, ir imtis atitinkamų priemonių.

I. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS 156. Projekto vykdytojai Fondui turi teikti projekto tarpines ir galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas. Jei paramos sutartyje nenurodyta kitaip, tarpinės ataskaitos teikiamos kasmet. Tarpinė ataskaita teikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus kalendoriniams metams.

157.1. apie pažangą įgyvendinant projekto veiklas, siekiant projekto tikslų ir rezultatų;

157.2. apie kylančius sunkumus ir priemones jiems spręsti;

157.3. apie projekto vėlavimus ar nepasiektus rezultatus (pateikiant pagrindimą);

157.4. apie atliktus viešuosius pirkimus ir viešinimo priemones;

157.5. apie išlaidas, padarytas per ataskaitinį laikotarpį – nurodomos ir pagrindžiamos padarytos išlaidos.

159.1. ar ataskaita pateikta laiku ir įvykdyti kiti ataskaitos pateikimo reikalavimai (įskaitant priedus ir dokumentus);

159.2. ar projekto veiklos įgyvendinamos pagal numatytą planą;

159.3. ar per ataskaitinį laikotarpį pasiekti rezultatai sutampa su projekto vykdytojo įsipareigojimais ir jie leidžia tikėtis, kad, įgyvendinus projektą, visi numatyti rezultatai bus pasiekti;

159.4. ar projektas įgyvendinamas laikantis viešųjų pirkimų, viešinimo ir kitų reikalavimų.

160.1. ją patvirtinti;

160.2. paprašyti papildomos informacijos ir nustatyti laiką, per kurį ši informacija turi būti pateikta, arba nuspręsti atlikti projekto patikrą vietoje;

160.3. atmesti ataskaitą, išdėstant atmetimo motyvus ir nustatyti laiką, per kurį turi būti ištaisyti ataskaitos/ projekto įgyvendinimo trūkumai ir pateikta nauja ataskaita.

II. PROJEKTŲ PATIKRA VIETOJE 163. Kiekvienas projektas įgyvendinimo metu bus patikrintas bent vieną kartą. Projektams, kurie nebus patikrinti vietoje, nebus atliktas galutinis mokėjimas.

165.1. numatoma patikros apimtis;

165.2. projekto vykdytojo atstovai, kurie turėtų dalyvauti patikros atlikimo metu (pvz., projekto vadovas, projekto vykdytojo įstaigos ar organizacijos vyr. buhalteris ir kt.);

165.3. projekto įgyvendinimo dokumentai, kuriuos numatoma patikrinti;

165.4. patikros data;

165.5. asmenų, atsakingų už patikros atlikimą, vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys.

166.1. projekto ištekliai: darbuotojai, jų darbo laikas ir darbo sutartys, darbo laiko apskaitos metodai;

166.2. naudojama įranga ir įrengimai, jų naudojimo teisės ir nusidėvėjimų apskaita;

166.3. projekto naudojamos patalpos ir komunalinės paslaugos, jų apskaita ir kt.;

166.4. projekto valdymas: ar projekto darbuotojai susipažinę su projekto būkle ir pažanga, atsakomybės padalijimas ir apsikeitimas informacija, projekto Valdymo grupės (jei tokia įsteigta) veikla, nariai ir jų atsakomybė ir kt.;

166.5. viešųjų pirkimų organizavimas, konkursų dokumentacija, eigos dokumentavimas ir rezultatai, prekių įsigijimo ir paslaugų suteikimo įrodymai;

166.6. apskaitos sistema: išlaidų analizė ir apskaita bei jos dokumentavimas, nusidėvėjimo skaičiavimas, kitų projekto išlaidų apskaita, PVM apskaita, dokumentų originalų saugojimas, išlaidas pagrindžiantys dokumentai, bendrojo finansavimo apskaita ir dokumentavimas ir kt.;

166.7. projekto veiklų įgyvendinimas;

166.8. projekto rezultatai, jų įgyvendinimo priežiūros būdai, rezultatų atitikimas pateiktoms pažangos ataskaitoms ir kt.;

166.9. viešumo, projekto ženklinimo ir informavimo taisyklių laikymasis;

166.10. kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų laikymasis.

167.1. ar projektas yra įgyvendinamas pagal planą ir sutarties sąlygas;

167.2. ar projekto vykdytojas projekto paraiškoje, mokėjimo prašymuose ir projekto ataskaitose yra pateikęs teisingą informaciją;

167.3. ar projekto vykdytojas yra pateikęs Fondui visą būtiną informaciją apie projekto įgyvendinimą;

167.4. ar nepasikeitė duomenys, nustatantys paramos poreikį (pvz., projekto vykdytojo statusas, gaunamos pajamos, didesnis negu buvo planuota pelnas, t. t.);

167.5. ar projekto vykdymo metu nebuvo pažeidžiami ES ir nacionaliniai teisės aktai.

III. PARAMOS SUTARTIES PAKEITIMAI 171. Jokie su Fondu raštu nesuderinti nukrypimai nuo projekto, keičiantys projekto apimtį, sumažinantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laiką ar kitaip keičiantys projektą, nėra leidžiami, net jeigu dėl jų neturi būti keičiama paramos sutartis. Projekto vykdytojas privalo raštu informuoti Fondą apie visus pakeitimus, susijusius su paraiška ir projekto įgyvendinimu.

172.1. pasikeitė projekto vykdytojo rekvizitai (pavadinimas, juridinis statusas);

172.2. būtinas projekto įgyvendinimo laikotarpio pakeitimas;

172.3. yra bet kurios projekto biudžeto išlaidų kategorijos nukrypimas nuo planuoto paramos sutartyje paskirstymo sumos daugiau kaip 10 proc.;

172.4. planuoti projekto kiekybiniai rezultatai gali sumažėti daugiau kaip 10 proc.;

172.5. yra nenumatytų aplinkybių, kurios turi įtakos projekto įgyvendinimo nukrypimui nuo paramos sutarties sąlygų.

IV. NETINKAMAI ĮGYVENDINAMI PROJEKTAI 185. Europos Audito rūmų bei Europos Komisijos įgalioti asmenys, Vadovaujančioji ir Mokėjimo institucijos, Valstybės kontrolė, Tarpinė institucija, Fondas turi teisę audituoti ir kontroliuoti, kaip yra vykdomas projektas, taip pat turi teisę audituoti ir kontroliuoti projekto vykdytojo finansinę-ūkinę veiklą, kiek ji susijusi su projektu, taip pat visas kitas aplinkybes, susijusias su projektu ir paramos sutartimi, projekto vykdymo laikotarpiu ir 5 metus po projekto pabaigos.

186.1. nepateikia ataskaitų apie paramos naudojimą sutartyje nustatyta tvarka;

186.2. teikdamas projekto paraišką, prašydamas išmokėti paramos lėšas arba vykdydamas sutartį, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, kuri turėjo reikšmės sprendimo dėl paramos suteikimo priėmimui arba tinkamai paramos sutarties vykdymo kontrolei;

186.3. vykdydamas projektą, pažeidžia Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus;

186.4. nukrypsta, nuo uždavinių, tikslų arba paramos sutarties patvirtintų projekto išlaidų kategorijų sumų daugiau kaip 10 proc., nustojo vykdyti projektą arba negali įgyvendinti visos sutartyje numatytos projekto apimties;

186.5. per penkerių metų laikotarpį nuo projekto įgyvendinimo pabaigos pakeičia pagal paramos sutartį remiamos veiklos pobūdį;

186.6. per penkerių metų laikotarpį nuo paramos gavimo perleidžia iš paramos lėšų įsigytą turtą;

186.7. praėjus penkeriems metams nuo paramos gavimo datos, parduoda turtą pirkėjui už kainą, žemesnę negu vyraujanti rinkos kaina, arba pardavę turtą konvertuoja struktūrinių fondų paramą į grynuosius pinigus (tokiu atveju turi būti grąžinama paramos suma, lygi pirminės investicijos bendros kainos ir pirkimo kainos skirtumui, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies parduoto turto naudojimo laiką. Jis skaičiuojamas nuo atitinkamo turto nusidėvėjimo laikotarpio, taikant įprastines apskaitos procedūras);

186.8. be suderinimo su Fondu perduoda atsakomybę už projekto įgyvendinimą kitam vykdytojui;

186.9. nevykdo sutarties sąlygų, susijusių su turto draudimu, pranešimu apie draudiminius įvykius bei gautines draudimo išmokas;

186.10. nesudaro sąlygų ar neleidžia paramos teikimo sutartyje nurodytiems asmenims apžiūrėti vietoje ir (arba) patikrinti, kaip vykdomas projektas ir (arba) kaip vykdoma veikla po paramos suteikimo;

186.11. nevykdo sutarties sąlygų, nustatančių projekto vykdytojui pareigą tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams;

186.12. pažeidžia norminiuose teisės aktuose ir sutartyje nustatytą dokumentų saugojimo tvarką;

186.13. sistemingai pažeidinėja aplinkos apsaugos, priešgaisrines, higienos, veterinarijos ir kitas taisykles, reglamentuojančias projekto vykdytojo veiklą, arba teisės norminius aktus pažeidžia tyčia;

186.14. nepradeda vykdyti projekto per sutartyje numatytą terminą;

186.15. tampa bankrutuojančiu arba likviduojamu projekto vykdymo metu;

186.16. pažeidžia kitas sutarties sąlygas.

190.1. sąlyginai sustabdyti paramos teikimą, nurodant pažeidimų ištaisymo terminą;

190.2. nutraukti paramos teikimą;

190.3. sumažinti paramą projekto vykdytojui;

190.4. nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas arba jų dalį;

190.5. Fondo siūlymą atmesti kaip nepagrįstą.

V. PROJEKTŲ UŽBAIGIMAS 198. Užbaigęs projektą, projekto vykdytojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį po projekto užbaigimo turi pateikti Fondui baigiamąją projekto ataskaitą.

202.1. pateikiama projekto įgyvendinimo eigos santrauka, išdėstomos projekto metu įgyvendintos veiklos ir pasiekti rezultatai (planuoti ir faktiškai pasiekti);

202.2. aprašomos projekto partnerių pasirinkimo priežastys, atskirų partnerių atsakomybė įgyvendinant projektą ir bendradarbiavimas projekto metu;

202.3. apibendrinami iškilę sunkumai ir priemonės, kurių buvo imtasi jiems spręsti, taip pat teikiamos rekomendacijos, kaip projektą galima buvo įgyvendinti geriau;

202.4. apibendrinami atlikti viešieji pirkimai ir aprašomos įgyvendintos viešinimo priemonės;

202.5. pateikiama finansinė ataskaita pagal atskirus finansavimo šaltinius, nurodant planuotas ir faktiškai panaudotas kiekvieno šaltinio lėšas bei visas patirtas tinkamas projekto išlaidas;

202.6. aprašomos veiklos tęstinumo galimybės: kaip planuojama naudoti projekto rezultatus, kas bus atsakingas už jų naudojimą, kaip gali būti užtikrinta projekto rezultatų sklaida.

VI. SKLAIDA IR VIEŠUMAS 203. Europos socialinio fondo paramos informavimo ir viešumo priemonės yra skirtos tam, kad visuomenė daugiau sužinotų apie Europos Sąjungos veiklą ir ji taptų skaidresnė bei susikurtų nuoseklų minėtos paramos įvaizdį.

209.1. skelbimų lentos turi būti tokio dydžio, kuris atitiktų veiklos mastą. Skelbimų lentos dalis, skirta Bendrijos finansavimui, turi užimti ne mažiau nei 25 proc. viso skelbimo lentos ploto. Skelbimų lenta turi būti paženklinta standartizuotu Bendrijos ženklu ir joje turi būti tekstas: „Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga“. Raidės, nurodančios Europos Sąjungos finansavimą, turi būti bent jau tokio paties dydžio kaip raidės, kuriomis yra nurodomas nacionalinis finansavimas, nors šriftas gali būti kitas. Taip pat turi būti paminėtas Europos socialinis fondas;

209.2. nuolatiniai atminimo stendai turi būti įrengiami plačiajai visuomenei prieinamoje vietoje, kuriuose nurodoma, jog projektas finansuojamas iš ES. Be Bendrijos ženklo, atminimo stenduose turi būti minimas Bendrijos finansavimas bei nurodomas Europos socialinis fondas;

209.3. plakatai turi būti kabinami organizacijų patalpose, kurios įgyvendina arba gauna naudą iš Europos socialinio fondo. Juose turi būti nurodyta, kad parama finansuojama iš ES struktūrinio fondo – Europos socialinio fondo;

209.4. visuose pranešimuose apie pagalbą naudos gavėjams, kuriuos siunčia kompetentingos įstaigos, turi būti paminėtas faktas, kad paramą iš dalies finansuoja Europos socialinis fondas. Gali būti nurodyti Europos socialinio fondo paramos dydis arba procentinis dydis;

209.5. leidinių (pvz., bukletai, informaciniai lapeliai ir biuleteniai), skirtų Europos socialinio fondo finansuojamiems projektams, tituliniuose puslapiuose turi būti nurodyta, jog parama iš dalies finansuojama iš šio struktūrinio fondo;

209.6. interneto svetainėse turi būti paminėtas Europos Sąjungos bei Europos socialinio fondo finansavimas;

209.7. informacinių renginių, susijusių su Europos socialinio fondo iš dalies finansuojamos veiklos įgyvendinimu, organizatoriai turi aiškiai nurodyti Bendrijos finansavimą, iškabinti Europos Sąjungos vėliavą arba vėliavėles, o ant dokumentų nurodyti Bendrijos ženklą;

209.8. oficialiuose raštuose turi būti nurodyta, jog projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

VII. EUROPOS SĄJUNGOS HORIZONTALIŲJŲ POLITIKŲ TAIKYMAS 210. Fondas, vykdydamas projektų įgyvendinimo priežiūrą, atsako už tinkamą EB reglamente Nr. 1260/1999 išdėstyto suderinamumo principo taikymą. Pagal šį principą ES Struktūrinių fondų finansuojamos veiklos visais atvejais turi atitikti Europos Bendrijos steigimo sutartį, joje nustatytus instrumentus ir veiksmus, įskaitant konkurencijos, viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo, darnios plėtros, nelygybės draudimo ir lygių galimybių tarp vyrų ir moterų skatinimo taisykles.

VIII. DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS IR PRIEINAMUMAS 211. Projekto vykdytojai iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalo saugoti:

211.1. paraiškos ir jos priedų kopijas;

211.2. paraiškos keitimo vertinimo metu dokumentų kopijas;

211.3. paramos sutarties ir visų paramos sutarties pakeitimų originalus;

211.4. projekto įgyvendinimo ataskaitų ir jų priedų kopijas;

211.5. išlaidas pateisinančių ir įrodančių dokumentų originalus;

211.6. susirašinėjimo su Fondu ir Tarpine institucija dokumentų kopijas;

211.7. viešųjų pirkimų vykdymo originalus arba kopijas;

211.8. įgyvendintas viešinimo priemones įrodančius dokumentus;

211.9. kitus su projekto veiklomis bei projekto administravimu susijusius dokumentus.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, 2002 m. birželio 11 d., Nr. IX-945, Žin., 2002, Nr. 68-2758.