LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ KVIETIMUI TEIKTI PARAIŠKAS PAGAL RIBOTOS TRUKMĖS PARAMOS TEIKIMO PROCEDŪRĄ VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 4 PRIEMONĘ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTOJIMAS“ PATVIRTINIMO 2004 m. rugsėjo 22 d. Nr. ISAK-1464 Vilnius Vadovaudamasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), 9.8 punktu, tvirtinu Gaires kvietimui teikti paraiškas pagal ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą valstybinės svarbos projektams įgyvendinti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1464 GAIRĖS KVIETIMUI TEIKTI PARAIŠKAS PAGAL RIBOTOS TRUKMĖS PARAMOS TEIKIMO PROCEDŪRĄ VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 4 PRIEMONĘ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTOJIMAS“ Kvietimo Nr.: BPD-ESF-2.4.0-K02-04 I. BENDROSIOS NUOSTATOS I. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 1. Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas, todėl 2004-2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus vienos, I paramos tikslo (parama pagal šį tikslą šiuo metu skiriama regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio), programos pagrindu. Ši programa – Lietuvos 2004-2006 metų bendrasis programavimo dokumentas (toliau – BPD) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) – bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, kuriame išdėstyti ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. 2. BPD atitinka Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), bei Profesinio orientavimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1635/A1-180 (Žin., 2004, Nr. 56-1955). 3. Remiantis šiuo dokumentu, ES struktūrinių fondų lėšos bus investuojamos tam tikromis kryptimis arba BPD prioritetais: 3.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūros didinimui, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybės gerinimui, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimui); 3.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijos į žmogiškuosius išteklius, darbuotojų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą); 3.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumo didinimui, informacinių paslaugų plėtojimui, veiksmingesniam turizmo potencialo panaudojimui); 3.4. kaimo plėtrai ir žuvininkystei; 3.5. techninei paramai. 4. Išsami informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklas, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra nustatyta BPD priede, patvirtintame Laikinojo BPD priežiūros komiteto. 5. BPD priedas – BPD patvirtintų valstybės narės plėtros strategijos prioritetų įgyvendinimo dokumentas, kuriame pateikiami: 5.1. bendri projektų atrankos kriterijai; 5.2. bendri priežiūros rodikliai; 5.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas; 5.4. išsamūs BPD numatytų priemonių aprašymai; 5.5. finansuotinos veiklos; 5.6. finansinės lentelės; 5.7. informavimo strategija bei veiksmų planas; 5.8. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai; 5.9. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas. II. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS 6. Europos socialinis fondas (toliau – ESF) yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus. 7. Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, įgyvendinti lygias moterų ir vyrų galimybes. 8. ESF parama gali būti skiriama šioms sritims: 8.1. aktyvios darbo rinkos politikos vystymas ir skatinimas kovoti su nedarbu, užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją; 8.2. lygių galimybių patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti, užtikrinimas; 8.3. profesinio mokymo, švietimo, profesinio konsultavimo, kaip mokymosi visą gyvenimą politikos, veiksmai, kuriais siekiama: lengvinti ir gerinti patekimą ir integraciją į darbo rinką, gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą; 8.4. kvalifikuotos, parengtos ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas ir gebėjimas prisitaikyti, darbo vietų kūrimas, skatinantis verslumo sąlygų plėtrą bei žmonių potencialo didinimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; 8.5. konkrečios priemonės, skirtos moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes kurti naujas darbo vietas ir pradėti verslą bei mažinti vertikalią ir horizontalią segregaciją dėl lyties darbo rinkoje. 9. ESF remtinos veiklos rūšys: 9.1. žmogiškųjų išteklių plėtrai tose veiklos rūšyse, kurios gali būti integracijos į darbo rinką dalis: 9.1.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas, pirmiausia bendrųjų gebėjimų ugdymas ir tobulinimas, užimtumo atgavimas, priemonės, skirtos skatinti gebėjimą užsitikrinti užimtumą darbo rinkoje, profesinis orientavimas, konsultavimas ir tęstinis profesinis mokymas; 9.1.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims; 9.1.3. mokslinių tyrimų inovacijų plėtros srityse antroji studijų pakopa bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse; 9.1.4. naujų užimtumo šaltinių kūrimas, įskaitant socialinę ekonomiką (trečioji sistema); 9.2. siekiant padidinti šių Gairių 9.1 punkte išvardytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama: 9.2.1. struktūroms ir sistemoms: 9.2.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbininkams gerinti; 9.2.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti; 9.2.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sričių ryšiams plėtoti; 9.2.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išeinant į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo; 9.2.2. lydimosioms priemonėms: 9.2.2.1. parama teikiant paslaugas išmokų gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą; 9.2.2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimui siekiant remti laipsnišką integraciją į darbo rinką; 9.2.2.3. žinių gilinimui, informavimui ir viešinimui. III. ESF PRIEMONIŲ ADMINISTRAVIMAS 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999) buvo patvirtintos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės. Remiantis šiuo nutarimu BPD „Žmogiškųjų išteklių plėtros“ prioriteto atsakingomis tarpinėmis institucijomis yra paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, o Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas (toliau – Fondas) – už šias priemones atsakinga įgyvendinančiąja institucija. BPD priemonių projektų administravimo ir finansavimo tvarką nustato Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421). 11. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už BPD: 11.1. 2 prioriteto 1 priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“; 11.2. 2 prioriteto 2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“; 11.3. 2 prioriteto 3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. 12. Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Tarpinė institucija) atsakinga už BPD: 12.1. 2 prioriteto 4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“; 12.2. 2 prioriteto 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. II. LIETUVOS 2004–2006 METŲ BPD 2.4 PRIEMONĖ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTOJIMAS“ 13. ESF finansavimas skiriamas tik tiems švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų projektams, kuriais siekiama įgyvendinti BPD priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ aprašyme užsibrėžtus tikslus ir kurie atitinka BPD priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ išvardytas remiamas veiklas. Išsamus „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ priemonės aprašymas yra pateiktas Lietuvos 2004–2006 m. BPD priede. 14. Pagrindinis BPD priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ tikslas – švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sektoriaus plėtra ir tinkamų sąlygų mokymuisi visą gyvenimą sukūrimas. 15. Priemonės uždaviniai: 15.1. sukurti sąlygas kiekvienam jaunam žmogui įsigyti jo/jos sugebėjimus ir poreikius atitinkančias švietimo, mokymo ir studijų paslaugas; 15.2. užtikrinti, kad švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sistema atitiktų besikeičiančius ekonomikos bei verslo poreikius; 15.3. plėtoti formaliojo ir neformaliojo švietimo, profesinio mokymo ir rengimo, mokslo ir studijų žmogiškąjį kapitalą. 16. Priemonės tikslai bus pasiekti teikiant ESF paramą mokymosi visą gyvenimą sistemos žmogiškojo kapitalo plėtrai, ypatingą dėmesį skiriant specialistų konkurencingumo ir paklausos užtikrinimui; lyginamiesiems ir prognostiniams kvalifikacijų poreikio tyrimams; mokytojų rengimo sistemos tobulinimui. 17. Įgyvendinant šią priemonę, siekiama padidinti mokymosi visą gyvenimą sistemos pajėgumą, užtikrinantį sėkmingą aukštos kokybės numatytų bei būsimų žmogiškųjų išteklių plėtros priemonių įgyvendinimą. 18. Investicijos į mokymosi visą gyvenimą sistemą artimai siejasi su mokymu, apibrėžtu 2 prioriteto 2 priemonėje „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. Šios priemonės įgyvendinimas taip pat neatskiriamas nuo 1 prioriteto 5 priemonės „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti ESF remiamas priemones)“ bei 3 prioriteto 3 priemonės „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“. 19. Priemonė skatina mechanizmų, mažinančių „iškritimą“ iš bendrojo švietimo sistemos, kūrimą, skatinant, kad jauni žmonės liktų švietimo sistemoje ir įgytų profesinę kvalifikaciją, įskaitant mokytojų, tėvų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimo stiprinimą. Pagal šią priemonę bus remiama profesinio konsultavimo ir orientavimo paslaugų plėtra, t. y. kuriama Atvira informavimo konsultavimo ir orientavimo sistema (AIKOS) bei įgyvendinama Profesinio orientavimo strategija. 20. Pagal šią priemonę bus remiama nacionalinės kvalifikacijų sistemos, atitinkančios darbo rinkos poreikius, plėtra, įskaitant profesinio mokymo standartų kūrimą, studijų krypčių reglamentus, žinių ir kompetencijos vertinimo sistemą (kartu ir oficialų neformalaus mokymosi pripažinimą), palyginamuosius ir prognostinius specialistų ir kvalifikacijų poreikio tyrimus (sektorinės analizės principu) bei kitas susijusias veiklos sritis. Taip pat remiamas specialistų, dalyvausiančių kuriant bei plėtojant nacionalinę kvalifikacijų sistemą, rengimas. 21. Bus teikiama parama kokybės užtikrinimo sistemos plėtrai siekiant, kad rengiamų specialistų kvalifikacija maksimaliai atitiktų ekonomikos poreikius. Ypatingas dėmesys bus skiriamas modernių mokymo priemonių bei metodų sukūrimui ir įdiegimui, švietimo įstaigų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo programų akreditavimui, taip pat profesinio mokymo, aukštojo mokslo programų plėtrai bei atnaujinimui. Tai padidins mokymosi krypčių pasirinkimo galimybes ir sukurs palankias sąlygas patenkinti kvalifikacijų poreikį. 22. Bus investuojama į veiklą, skatinančią vaikus ir darbingo amžiaus suaugusiuosius, neturinčius pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimo, grįžti į mokyklą: antros galimybės suteikimą, nuotolinį mokymą, neformalaus švietimo paslaugų plėtrą valstybinėse formaliojo švietimo įstaigose ir t. t. Planuojama sudaryti patrauklesnę mokymosi aplinką kuriant ir diegiant naujoviškus jaunuolių ir suaugusiųjų mokymosi bei profesinio mokymo metodus. 23. Taip pat bus rengiama bei skelbiama medžiaga, reikalinga siekiant sėkmingai pasinaudoti mokymosi visą gyvenimą sistemos teikiamomis paslaugomis. Bus remiamas visapusiškas švietimo valdymo sistemos tobulinimas ir tolesnė plėtra, įskaitant duomenų bazes, reikalingas mokymosi visą gyvenimą sistemos stebėsenai ir planavimui, veiksmingumo ir naudos nustatymui, taip pat remiamas švietimo sistemoje dirbančių žmonių verslumo gebėjimų ugdymas, ir kitos susijusios veiklos rūšys. 24. Prioritetas bus teikiamas veiklai, keliančiai mokytojų, dėstytojų kvalifikaciją bei sudarančiai sąlygas ugdyti jų pagrindinius gebėjimus (tobulinti kompiuterinį raštingumą, mokytis kalbų ir t. t.), skatinti susipažinti su naujomis technologijomis, gerinti darbo su specialiųjų poreikių asmenimis („iškritusiais“ iš bendrojo mokymo sistemos mokiniais, neįgaliais mokiniais ir studentais) įgūdžius. Taip pat bus remiama veikla, padedanti nustatyti, kokius gebėjimus ir kvalifikaciją turi turėti šiuolaikiniai mokytojai, profesijos mokytojai, dėstytojai atsižvelgiant į kintantį jų vaidmenį žinių visuomenėje. Pagalba numatyta rengiant suaugusiųjų mokytojus, ypatingą dėmesį skiriant vietos ir regiono darbo rinkos poreikiams. 25. Pagal „Gaires kvietimui teikti paraiškas pagal ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą valstybinės svarbos projektams įgyvendinti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ (toliau – Gairės) paraiškas galima teikti šioms remtinoms veikloms, nustatytoms Lietuvos 2004–2006 m. BPD priede: 25.1. inovatyvių mokymo(si) metodų ir formų kūrimas ir diegimas (nuotolinių studijų sistemos diegimas ir tobulinimas); 25.2. mokymo(si) medžiagos sukūrimas ir publikavimas (sistemos mokymo(si) priemonių kaupimui, sisteminimui ir sklaidai informacinių technologijų pagrindu sukūrimas ir diegimas). 26. Viena paraiška turi būti teikiama vienai iš šių Gairių 25 punkte nurodytų remtinų veiklų. 27. Priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ projektų veikla pasirinktinai turi būti skiriama vienai ar kelioms iš šių tikslinių grupių: 27.1. mokiniams/profesinių mokyklų mokiniams; 27.2. studentams; 27.3. „iškritusiems“ iš bendrojo švietimo sistemos mokiniams, t. y. „iškritusiems“ iš bendrojo švietimo sistemos asmenims, vaikams ir suaugusiesiems, neįgijusiems pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimo, taip pat mokiniams ir studentams, „iškritusiems“ iš profesinio mokymo įstaigų, mokslo ir studijų įstaigų ir neįgijusiems kvalifikacijos, reikalingos patekti į darbo rinką; 27.4. mokytojams; 27.5. dėstytojams; 27.6. profesijos mokytojams; 27.7. profesinio informavimo ir orientavimo konsultantams; 27.8. ekspertams, vertintojams, konsultantams. 28. Nauda iš ESF pagal Lietuvos 2004-2006 metų BPD priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ finansuojamų projektų veiklos turi atitekti Lietuvos teritorijoje esančioms tikslinėms grupėms. 29. Šių Gairių 25.1 punkte įvardytai veiklai įgyvendinti parama gali būti skiriama vienam projektui, šių Gairių 25.2 punkte įvardytai veiklai įgyvendinti parama gali būti skiriama dviem projektams. 30. Projektų, teikiamų pagal šias Gaires, finansavimas pateikiamas šioje lentelėje (mln. Lt): 2004–2006 m. finansavimo planas Metai Iš viso Viešosios lėšos iš viso ESF ES dalis (%) naciona- linės lėšos 2004–2006 211,163 211,163 158,372 75,0 52,791 Veikloms pagal šias Gaires 13,670 13,670 10,253 75,0 3,418 III. KVIETIMŲ TEIKTI PARAIŠKAS SĄLYGOS. REIKALAVIMAI KONKURSUI I. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS 31. Paraiškas ES paramai gauti iš Europos socialinio fondo pagal šias Gaires gali teikti Lietuvoje registruotos mokslo ir studijų institucijos, vykdančios valstybinės svarbos mokslo ir studijų projektus, kurių įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtintose strategijose, strategijų įgyvendinimo planuose bei programose (šių Gairių 1 priedas). 32. Visi pareiškėjai turi atitikti šiuos reikalavimus: 32.1. pirmosios pakopos akredituotų studijų programų, pagal kurias rengiami IT specialistai, skaičius institucijoje ne mažesnis kaip 3; 32.2. antrosios pakopos akredituotų studijų programų, pagal kurias rengiami IT specialistai, skaičius institucijoje ne mažesnis kaip 6; 32.3. institucija turi ne mažesnę kaip 5 metų patirtį vykdant IT projektus Lietuvos ir tarptautiniu mastu; 32.4. institucija turi ne mažesnę kaip 5 metų patirtį administruojant IT projektus Lietuvos ir tarptautiniu mastu; 32.5. institucija turi ne mažesnę kaip 3 metų patirtį vykdant ITMiS programą; 32.6. IT specialistų skaičius institucijoje (ne mažesnis kaip 10), įvaldytos OS ir DBVS. 33. Pareiškėjai, teikiantys paraišką šių Gairių 25.1 punkte nurodytai veiklai, turi atitikti visus šių Gairių 32 punkte išvardytus reikalavimus bei šiuos specifinius reikalavimus: 33.1. institucijoje ne mažiau kaip 2 nuotoliniu būdu teikiamos studijų programos; 33.2. turėti ne mažesnę kaip 5 metų patirtį organizuojant ir administruojant nuotolines studijas institucijoje ir Lietuvoje; 33.3. turėti ne mažesnę kaip 5 metų patirtį vykdant tarptautinius projektus nuotolinių studijų srityje; 33.4. turėti ne mažesnę kaip 5 metų patirtį dirbant su WebCT ir vaizdo konferencijomis; 33.5. turėti ne mažesnę kaip 6 metų patirtį kuriant valstybės masto teminius IT tinklus. 34. Pareiškėjai, teikiantys paraišką šių Gairių 25.2 punkte nurodytai veiklai, turi atitikti visus šių Gairių 32 punkte išvardytus reikalavimus bei šiuos specifinius reikalavimus: 34.1. turėti ne mažesnę kaip 5 metų patirtį kuriant bibliotekų informacines sistemas; 34.2. turėti ne mažesnę kaip 5 metų bibliotekų programinės įrangos ALEPH 500 adaptavimo ir diegimo patirtį; 34.3. turėti ne mažiau 15 atliktų ALEPH 500 diegimo atvejų; 34.4. turėti ne mažesnę kaip 3 metų patirtį adaptuojant ir diegiant Metalib ir SFX sistemas; 34.5. gerai išmanyti standartus UNICODE, UNIMARC, ISO2709, Z39.50, HTTP, Dublin Core, LDAP, OpenURL ir juos naudoti; 34.6. turėti ne mažesnį kaip 3 metų įdirbį kuriant e. leidybos, virtualios bibliotekos ir visateksčių dokumentų duomenų bazes; 34.7. turėti ne mažesnę kaip 7 metų patirtį vykdant tarptautinius projektus bibliotekų kompiuterizavimo srityje; 34.8. turėti ne mažesnę kaip 6 metų patirtį kuriant valstybės masto teminius IT tinklus. 35. Teikdami paraišką, pareiškėjai be visų privalomų pateikti paraiškos priedų, turi pridėti ir dokumentus, įrodančius jų institucijos atitikimą šių Gairių 32 ir 33 ar 34 punkte išvardytiems reikalavimams (laisva forma). 36. Pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais. Rinkdamasis partnerį (- ius) pareiškėjas turėtų atsižvelgti į partnerio žinias, įgūdžius, patirtį, sugebėjimą papildyti projektą reikalingais ištekliais ir įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. Partneriai gali būti tik Lietuvoje registruoti viešieji juridiniai asmenys: 36.1. viešojo administravimo institucijos; 36.2. valstybės ir savivaldybių įstaigos; 36.3. švietimo, profesinio mokymo mokyklos, mokslo ir studijų institucijos; 36.4. mokslo ir studijų ekspertinės institucijos; 36.5. profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo institucijos; 36.6. profesinio mokymo ir studijų kokybės vertinimo centrai; 36.7. asociacijos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kurių viena iš pagrindinių veiklų yra švietimas. 37. Prieš pradėdami įgyvendinti projektą, pareiškėjas ir partneriai turi sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis privalo atitikti Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) jungtinei veiklai ir jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi pareiškėjas ir projekto partneris arba partneriai, kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram neprieštaraujančiam įstatymui tikslui, arba tam tikrai veiklai (šiuo atveju projekto įgyvendinimui). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti jungtinės veiklos dalyvių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, pareigų atlikimą, projekto valdymo bei priežiūros principus, veiklų įgyvendinimo pasiskirstymą, projekto rezultatų nuosavybę, atsakomybės ribas, dokumentų saugojimą ir kitas teises ir pareigas. Ši sutartis turi būti rašytinės formos ir atitikti Civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsnių bei kitus reikalavimus: 37.1. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi atitikti bendruosius sutarties reikalavimus – joje turi būti nurodyta: 37.1.1. sutarties pavadinimas ir numeris; 37.1.2. data ir pasirašymo vieta (miestas ar vietovė); 37.1.3. sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys (jeigu steigimo dokumentus pasirašo ne įstaigos ar institucijos vadovas, reikalingas įgaliojimas; jeigu steigėjas yra užsienio bendrovė, įgaliojimas turi būti patvirtintas apostille arba notariškai, jeigu tarp Lietuvos ir tos šalies, kurios rezidentas yra steigėjas, pasirašyta ir galioja atitinkama sutartis); 37.1.4. sutarties tikslas; 37.2. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti detaliai reglamentuota: 37.2.1. koks jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių indėlis į projektą ir kam priklausys galutiniai projekto rezultatai, nupirkto ir sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisės; 37.2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 37.2.3. jungtinės veiklos dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai ir asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklų sritis; apibrėžtos jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra; 37.2.4. jungtinės veiklos dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymų, išlaidų, nuostolių padengimo tvarka – kaip paramos lėšos pasieks visus sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į pareiškėjo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma; 37.2.5. asmenų, kurie atsakingi už informacijos apie jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimus pateikimą Fondui, nustatymas. Informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų; 37.2.6. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai (žr. šių Gairių 211 punktą) ir kokios su tuo susijusios partnerių atsakomybės ribos. Partneriai turėtų laikytis tų pačių dokumentų saugojimo reikalavimų kaip ir pareiškėjas; 37.2.7. kas atsakingas už bendro turto apskaitą; 37.3. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje rekomenduojama nustatyti: 37.3.1. sutarties terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip iki galutinės projekto ataskaitos patvirtinimo; 37.3.2. ginčų nagrinėjimo tvarką – kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata yra ta, kad nesutarimai sprendžiami derybomis, o jeigu derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka); 37.3.3. sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką – kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina informuoti projekto partnerius apie Fondo ir Tarpinės institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka projekto partneriai bus supažindinti su pareiškėjo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos teikimo sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu projekto partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kt.; 37.3.4. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinamą – viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas turi būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai ir kt.; 37.3.5. sprendimų, susijusių su bendrais reikalais, priėmimo tvarką; 37.3.6. bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių atlyginimo tvarką; 37.4. sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių rekvizitai ir parašai; 37.5. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje taip pat turi būti nustatyta organizavimo (arba valdymo) grupės sudėtis ir jos pagrindinė veikla projekto įgyvendinimo metu (partnerių veiklos priežiūra, lėšų panaudojimo tikslingumo tikrinimas ir pan.). Projekto valdymo grupė – tai paties projekto vykdytojo institucijos suburtas organas, kuriam projekto administracinis personalas (projekto vadovas, finansininkas ir kiti) atsiskaitinėja apie projekto vykdymo eigą. Projekto valdymo grupės nariai gali būti projektu suinteresuotų grupių (valstybės institucijų, savivaldybių, socialinių-ekonominių ir regioninių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, taip pat projektų tikslinių grupių) atstovai. 38. Už projekto galutinius rezultatus tiesiogiai atsako pareiškėjas. 39. Pareiškėjas arba projekto partneris yra netinkami gauti paramą, jeigu: 39.1. jam iškelta byla dėl bankroto, jis likviduojamas arba yra kokioje nors kitoje panašioje situacijoje, numatytoje Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose; 39.2. nevykdo įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įnašų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 39.3. paraiškoje arba jos prieduose pateikia Fondui neteisingą informaciją; 39.4. pažeidžia kitą sutartį dėl paramos skyrimo iš Europos bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų; 39.5. bando gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką vertinimą arba atranką atliekančiai institucijai ar Projektų atrankos komitetui dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo metu. 40. Projektų, atrinktų finansuoti pagal Lietuvos BPD 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“, visą tinkamų projekto išlaidų finansavimo sumą sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos. Pastarosios lėšos gali susidėti iš viešųjų lėšų – valstybės biudžeto lėšų, savivaldybių biudžeto lėšų, kitų viešųjų lėšų ir pareiškėjo lėšų (nuosavo įnašo ir paskolų), taip pat partnerio lėšų bei projekto pajamų. 41. Projektai, teikiami pagal šias Gaires, turi atitikti priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ aprašyme pateiktus bendruosius projektų atrankos kriterijus: 41.1. prisidėti prie sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtros; 41.2. didinti teikiamos paslaugos prieinamumą; 41.3. gerinti teikiamų paslaugų kokybę; 41.4. skatinti teikiamų paslaugų plėtrą; 41.5. prisidėti prie regioninių skirtumų mažinimo; 41.6. daryti poveikį konkretaus, ypač probleminio, regiono socialinei ekonominei plėtrai bei žmogiškųjų išteklių plėtrai. Vadovaujantis Lietuvos 2004–2006 m. BPD skyriaus „Regionų dimensija“ nuostatomis, probleminiai Lietuvos regionai yra Marijampolės, Tauragės apskritys, Šalčininkų, Skuodo rajonai bei Ignalinos AE zona. 42. Visi projektai, pateikti priemonei „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“, taip pat turi atitikti ir specifinius priemonės aprašyme pateiktus projektų atrankos kriterijus: 42.1. kurti patrauklią mokymosi aplinką; 42.2. vykdyti iškritimo iš bendrojo švietimo sistemos prevenciją ir skatinti reintegraciją; 42.3. diegti inovatyvius profesinio rengimo ir mokymo metodus; 42.4. plėtoti nuotolinio mokymosi sistemą. 43. Projekto veikla taip pat turi neprieštarauti BPD numatytoms horizontaliosioms temoms: 43.1. darniai plėtrai. Darnios plėtros pagrindiniai principai nustatyti Europos Tarybos Lisabonos strategijoje (2000) – ekonomikos, visuomenės raidos ir aplinkos apsaugos plėtotės strategijoje siekiant darnaus vystymosi ir socialinės pažangos bei Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patikslintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029). Ilgalaikis darnios plėtros tikslas – ugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, plėtoti intelektualinį visuomenės potencialą, siekti, kad žinios ir mokslas užtikrintų darnų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos uždavinių įgyvendinimą; 43.2. informacinės visuomenės plėtrai. Pagrindinės informacinės visuomenės plėtros nuostatos patvirtintos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patikslintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71- 2534). Informacinės visuomenės plėtros strateginis tikslas – skatinti informacinės visuomenės plėtros procesą Lietuvoje, padėti gyventojams integruotis į pasaulio informacinę visuomenę, kuo geriau panaudoti jos teikiamas galimybes. Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai – paprasti Lietuvos gyventojai ir visų lygių vadovai – gali, moka ir nori visose savo veiklos srityse veiksmingai taikyti šiuolaikinių informacinių technologijų priemones, naudotis savo šalies ir viso pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus, užtikrinti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją; 43.3. lygių galimybių užtikrinimui (vyrų ir moterų, įvairių socialinių grupių atstovų); 43.4. regioninei plėtrai. Regioninė plėtra – socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimas. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). II. PARAIŠKOS FORMA 44. Visos organizacijos, siekiančios gauti ESF lėšų, privalo lietuvių kalba kompiuteriu užpildyti standartinę paraiškos formą vadovaudamosi paraiškos pildymo vadovais. Ranka užpildytos paraiškos nagrinėjamos nebus. 45. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių – bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1K-204 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 1K-033 „Dėl projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ ((Žin., 2004, Nr. 19-599; Nr. 93-3421) toliau – Taisyklės) ir specialiosios (B) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1142 „Dėl Gairių pareiškėjams pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“ patvirtinimo“ ((Žin., 2004, Nr. 119-4419) toliau – švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. ISAK-1142) (B dalies pildymo vadovas šių Gairių 2 priedas). Bendroji paraiškos dalis yra vienoda visoms priemonėms. Specialiojoje paraiškos dalyje nuodugniau pagrindžiamas projektas bei pateikiama informacija, kuri yra svarbi tik pagal konkrečią priemonę teikiamiems projektams. 46. Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneriai turi pateikti iš anksto nustatytą ir kvietime teikti paraiškas nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansuoti, arba kuriais remdamosi vertinime dalyvaujančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. Paraiškos priedai: 46.1. pareiškėjo ir jo partnerių registracijos pažymėjimų bei įstatų kopijos, patvirtintos projektą teikiančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu; 46.2. jeigu projektas teikiamas kartu su partneriais, prie projekto paraiškos pridedamos jungtinės veiklos sutartis ir partnerystės deklaracija (žr. švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. ISAK-1142) ar jų kopijos. Atskirą partnerystės deklaraciją pasirašo ir pareiškėjas, ir projekto partneriai. Jungtinės veiklos sutarties (partnerystės) reikalavimai pateikti šių Gairių 37 punkte; 46.3. pareiškėjo ir jo partnerių paskutinių 3 metų veiklos finansinių ataskaitų kopijos, patvirtintos projektą teikiančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu; 46.4. projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV); 46.5. pareiškėjo ir jo partnerių pažymų iš mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus originalai. Pažymos turi būti išduodamos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki paraiškos pateikimo datos; 46.6. pareiškėjo ir jo partnerių pažymų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo apie atsiskaitymus originalai. Pažymos turi būti išduodamos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki paraiškos pateikimo datos; 46.7. išsamus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui; 46.8. VĮ „Registrų centras“ pažymos originalas, patvirtinantis, kad pareiškėjo ir jo partnerių organizacijos nėra likviduojamos ir joms nėra pradėta bankroto procedūra; 46.9. projekto loginė matrica (rekomenduojama). 47. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir viename iš šalies dienraščių. 48. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, visa kvietimo dokumentacija skelbiama Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje www.smm.lt (skyrelyje ES parama) bei Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondo interneto puslapyje www.esf.lt (skyrelyje Europos socialinis fondas). III. PARAIŠKŲ TEIKIMO IR PRIĖMIMO TVARKA 49. Paraiškos turi būti įteiktos asmeniškai, įteiktos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu laišku Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondui adresu: Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas, Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius. 50. Pareiškėjas turi pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildyta paraiškos forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodoma „ORIGINALAS“, dvi paraiškos (užpildyta paraiškos forma ir priedai) kopijas, ant kurių nurodoma „KOPIJA“, ir elektroninę paraiškos versiją magnetinėje laikmenoje arba kompaktiniame diske. Paraiškos ir jų kopijos turi būti įrištos atskirais egzemplioriais. Neįrištos paraiškos vertinamos nebus. Paraiškos, jų kopijos ir elektroninė paraiškos versija teikiamos Fondui viename antspauduotame ir užklijuotame voke (ar kitoje talpoje/ pakete). Ant voko turi būti nurodomas pareiškėjo pavadinimas, pareiškėjo adresas, taip pat priemonė, pagal kurią teikiama paraiška, ir atitinkamos priemonės remtina veikla. Ant kitos voko pusės nurodomi kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefono ir fakso numeriai. Ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama paraiška. 51. Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos ar kitu adresu pristatytos paraiškos nagrinėjamos nebus. 52. Paraiškos turi būti pateikiamos iki nurodyto termino pabaigos – 2004 m. spalio 20 d. 16 val. Siunčiant paštu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip 2004 m. spalio 20 d. Vėliau gautos paraiškos nebus nagrinėjamos. Už paraiškos pristatymą laiku atsako pareiškėjas. 53. Atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimas. Jei pareiškėjas įteikė paraišką asmeniškai, toks patvirtinimas išduodamas pateikimo metu. IV. PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 54. Fondui pareiškėjai gali pateikti klausimus dėl dalyvavimo programoje sąlygų ir paraiškų pildymo tvarkos. Klausimai gali būti pateikiami raštu (siunčiami paprastu ar elektroniniu paštu) ir žodžiu. Elektroninio pašto adresas: [email protected], telefonas (8 5) 261 17 69, faksas (8 5) 260 82 81. 55. Klausimai ir atsakymai, kurie gali būti svarbūs ir kitiems pareiškėjams, pateikiami internete adresu: www.esf.lt (skyrelyje Klausimai ir atsakymai). 56. Paskelbus konkursą, organizuojami informaciniai seminarai pareiškėjams. Apie seminarų datą, vietą ir laiką bus skelbiama interneto puslapiuose: www.esf.lt ir www.smm.lt. 57. Pareiškėjų informavimo ir konsultavimo tvarka taip pat nurodoma Fondo interneto puslapyje adresu: www.esf.lt. V. PARAIŠKŲ VERTINIMO TVARKA 58. Visų projektų vertinimas ir atranka susideda iš šių veiksmų: 58.1. Fondas organizuoja paraiškų vertinimą. Tam Fondas gali pasinaudoti nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimo išvadas bei rekomendacijas Fondas pateikia Tarpinei institucijai, o Tarpinė institucija vertinimo rezultatus pateikia Projektų atrankos komitetui; 58.2. Projektų atrankos komitetas nagrinėja vertinti pateiktas paraiškas ir Tarpinei institucijai teikia siūlymą dėl projektų finansavimo; 58.3. Projektų atrankos komiteto rekomendacijų pagrindu Tarpinė institucija priima sprendimą dėl projektų finansavimo; 58.4. gavęs Tarpinės institucijos išvadą dėl finansavimo, Fondas informuoja pareiškėjus apie priimtą sprendimą; 58.5. tarp Fondo, Tarpinės institucijos ir atrinktų projektų pareiškėjų pasirašomos trišalės sutartys; 59. Paraiška ir projektas įvertinami ir sprendimas dėl paramos skyrimo arba paraiškos atmetimo priimamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nustatytos galutinės paraiškų pateikimo datos. 60. Paraiškų ir projektų vertinimo procesas susideda iš trijų etapų: 60.1. administracinės atitikties vertinimas, kurio metu patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, tai yra ar pateikti visi prašomi dokumentai bei reikiama informacija; 60.2. tinkamumo vertinimas, kurio metu nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų; 60.3. techninis, ekonominis ir finansinis vertinimas, kurio metu įvertinama pateiktų projektų kokybė ir atitiktis atrankos kriterijams (balais). 61. Atliekant administracinės atitikties vertinimą, užpildoma administracinės atitikties vertinimo lentelė: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2:... Taip Ne 1. Paraiška (A ir B dalys) visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą, yra pasirašyta pareiškėjo ir antspauduota 2. Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius 3. Pateikta elektroninė paraiškos versija 4. Paraiška užpildyta lietuvių kalba 5. Biudžetas ir finansavimo šaltinių lentelė atitinka nustatytą formą ir yra pasirašyti pareiškėjo 6. Pateiktas 1 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos 7. Pateiktas 2 priedas. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys ar jų kopijos 8. Pateiktas 3 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių finansinių ataskaitų už paskutinius 3 veiklos metus kopijos 9. Pateiktas 4 priedas. Projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) 10. Pateiktas 5 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus 11. Pateiktas 6 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus 12. Pateiktas 7 priedas. Detalus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (pagal priedą) 13. Pateiktas 8 priedas. Registrų centro standartinis išrašas apie projekto vykdytojo ir jo partnerių įmonės statusą 14. Pateiktas 9 priedas. Išvados dėl pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) teiktos preliminarios paraiškos (jei buvo teikta) kopija 15. Pateiktas 10 priedas. Projekto loginė matrica (rekomenduojama) VERTINTOJO PASTABOS. (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 62. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per 5 darbo dienas nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos) pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama. 63. Priėmęs sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties reikalavimų neatitikimo, Fondas per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui dėl paraiškos atmetimo. 64. Teigiamai atsakius į visus administracinės atitikties vertinimo lentelės klausimus, paraiška perduodama į tinkamumo vertinimo etapą. 65. Tinkamumo vertinimo lentelė: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2:... Taip Ne 1. Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas 1.1. Pareiškėjas atitinka nustatytus reikalavimus 1.2. Pareiškėjo partneris atitinka nustatytus reikalavimus 2. Projekto tinkamumas finansuoti 2.1. Projektas atitinka BPD 2.4 priemonės tikslus 2.2. Projektas atitinka BPD 2.4 priemonės remiamas bei Gairėse pareiškėjams nurodytas veiklas 2.3. Projektas neprieštarauja ES horizontaliosioms politikoms 2.4. Projekto veiklos vieta atitinka nustatytus reikalavimus 2.5. Tikslinės grupės, kurioms skirtos projekto veiklos, atitinka Gairėse pareiškėjams nurodytas grupes 2.6. Paraiškoje nurodyta bent viena paramos informavimo ir viešinimo priemonė 3. Projekto atitikimas bendrojo finansavimo reikalavimams 3.1. Prašoma suma nėra mažesnė už nustatytą minimalią ir neviršija nustatytos maksimalios sumos (jeigu taikoma) 4. Prašomų kompensuoti projekto išlaidų tinkamumas 4.1. Paramos prašoma tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms 5. Projekto įgyvendinimo laikotarpio tinkamumas 5.1. Projekto įgyvendinimo trukmė atitinka Gairėse pareiškėjams nustatytus reikalavimus VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 66. Antrajame vertinimo etape nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Projektų tinkamumo reikalavimai yra šie: 66.1. pareiškėjas bei projekto partneriai turi priklausyti tinkamų pareiškėjų grupei; 66.2. veiklos, kurias numatoma įgyvendinti projekto metu, turi būti tinkamos remti pagal šių Gairių 25 punkte nustatytus reikalavimus; 66.3. projekto išlaidos turi atitikti kompensuojamų išlaidų kriterijus pagal ES struktūrinių fondų ir nacionalines taisykles; 66.4. projektas turi būti įgyvendinamas tinkamu laikotarpiu. 67. Pagrindiniai projektų, kuriems teikiama ES parama, bendrojo finansavimo reikalavimai yra išvardyti Europos Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamente Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų. 68. Parama gali apimti iki 100 proc. viešųjų pareiškėjų projektų tinkamų išlaidų, tačiau pareiškėjai gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo savomis lėšomis. Sumažėjus bendram nacionaliniam finansavimui (taip pat jeigu jo dalį įsipareigojo įnešti pareiškėjas ir/ar jo partneriai), proporcingai bus mažinama ES paramos suma. Jeigu pareiškėjas yra viešojo sektoriaus įstaiga ar organizacija, projekto bendrojo finansavimo šaltiniai gali būti šios įstaigos ar organizacijos arba partnerių turimos lėšos, jų paimtos paskolos arba valstybės biudžeto lėšos ir kiti šaltiniai (tokiu atveju bendrojo finansavimo dalis, skiriama iš valstybės biudžeto, atitinkamai sumažinama). Nuosavo finansavimo šaltinį pareiškėjas nurodo pildydamas paraiškos formą. 69. Projekto išlaidos laikomos tinkamomis tuomet, jei jos yra patirtos projekto vykdytojo ar partnerio projekto įgyvendinimo metu po paramos teikimo sutarties pasirašymo, išskyrus viešųjų pirkimų konkursinės dokumentacijos parengimo paslaugų pirkimo išlaidas, jeigu šių paslaugų viešasis pirkimas įvyko po 2004 m. sausio 1 d. vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Visi projektai, kuriems skiriama ES parama, turi būti įgyvendinti iki 2008 kovo 1 d., jeigu šių projektų paramos teikimo sutartys pasirašytos iki 2006 m. gruodžio 31 d. ES parama gali būti naudojama projekto išlaidoms, padarytoms iki jam pasibaigiant, kompensuoti. 70. Projektų trukmė negali būti ilgesnė nei 36 mėnesiai. 71. Tinkamumo vertinimą atlieka du vertintojai. 72. Jeigu paraiška atitinka ne visus tinkamumo kriterijus ir bent vienas vertinimo atsakymas yra „ne“, siunčiamas raštas pareiškėjui ir prašoma koreguoti paraišką per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos), pagal pateiktas pastabas (jeigu trūkstama informacija nėra esminė ir paraišką galima pakoreguoti per laiką, kuris iš esmės neužtęstų vertinimo procedūros). Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama. 73. Apie priimtą sprendimą dėl paraiškos atmetimo Fondas informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas išsiųsdamas jam informacinį pranešimą. 74. Surinkusi visus „taip“ projekto tinkamumo vertinimo lentelėje, paraiška pereina į kitą vertinimo etapą. 75. Techninio, finansinio ir ekonominio vertinimo etape įvertinama pateiktų projektų kokybė ir atitiktis atrankos kriterijams (balais). Pagrindiniai vertinimo ir atrankos kriterijai yra išvardyti BPD ir BPD priede. 76. Atliekant projekto techninį ir finansinį vertinimą, pildoma vertinimo lentelė: Pareiškėjo Nr.: Pareiškėjo pavadinimas: Prašoma paramos suma Projekto pavadinimas: Projekto įgyvendinimo vieta: Projekto trukmė Kriterijai Maksimalus balas Skiriamas balas Nuoroda į paraiškos formą 1. Projekto svarbumas (aktualumas) 45 1.1. Projekto atitikimas Gairėse 42 punkte nurodytiems specifiniams priemonės atrankos kriterijams 10 B 1.1.3. 1.2. Projekto atitikimas Gairėse nurodytiems atskirų veiklos sričių prioritetams 10 A 5. A 7.4. B 1.4.1 1.3. Projekto poreikio pagrindimas: konkretus, logiškas, paremtas aiškiai aprašyta problema, pagrįstas tyrimais bei statistika 10 B 1.2.1. B 1.2.2. 1.4. Veiklos atitikimas tikslinių grupių poreikiams, projekto poveikis tikslinėms grupėms 10 B 1.4.2. B 1.5.1. 1.5. Projekto pridedamoji vertė 5 B 1.2.3. 2. Projekto rezultatai ir pasekmės 20 2.1. Aiškūs ir išmatuojami projekto rezultatai 10 A 7.5.1. A 7.5.2. 2.2. Projekto metu planuojami sukurti inovaciniai produktai 5 B 1.5.3. 2.3. Projekto tęstinumas (finansiniu, instituciniu arba politiniu aspektu) 5 B 1.5.4. 3. Projekto metodika 15 3.1. Veiklų aprašymas 5 B 1.4.1. 3.2. Projekto įgyvendinimo planas 5 B 1.4.3. 3.3. Projekto struktūros aiškumas ir nuoseklumas 5 B 1.4. 4. Projekto finansiniai ir veiklos vykdymo pajėgumai 10 4.1. Pareiškėjo ir partnerių vaidmuo įgyvendinant numatytas veiklas 5 B 2.4. 4.2. Pareiškėjo ir partnerių patirtis projektų valdymo ir įgyvendinimo srityje 5 B 2.5. B 2.6. 5. Projekto biudžeto ir išlaidų efektyvumas 10 5.1. Aiškumas ir detalumas 5 B 5. 5.2. Išlaidų pagrįstumas ir realumas 5 B 5. ------------ Maksimalus balas 100 Vertintojo rekomendacija ir išvados 77. Vertinimo metu atsižvelgiama į paraiškoje pateiktą informaciją bei dokumentus. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma pateikti paaiškinimus ar papildymus. Pareiškėjas paaiškinimus ar papildymus turi pateikti per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos). Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikė, paraiška atmetama. 78. Vertinant projekto biudžetą atsižvelgiama į tai, ar numatomos išlaidos yra būtinos projektui įgyvendinti, ar jos yra realios, ar atitinka rinkos kainą ir ar jos yra tinkamos finansuoti pagal Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamentą Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“. 79. Vertintojai taip pat įvertina planuojamą projekto biudžetą ir, nustatę, kad jis yra didesnis nei reikia projekto veiklai įvykdyti, gali pasiūlyti projektui skirti mažesnę nei prašoma paramos sumą. 80. Kiekvieną projektą vertintojai įvertina balais. Jeigu galutiniai dviejų vertintojų atlikti paraiškų įvertinimai labai skiriasi, projektui skiriamas trečiasis vertintojas. Visų vertinimų vidurkis nulemia galutinį projekto įvertinimo balų skaičių. VI. PARAIŠKŲ ATRANKOS TVARKA 81. Įvertinęs paraiškas ir projektus, Fondas parengia vertinimo ataskaitą, kurioje pateikia visų atliktų vertinimų suvestines, ir teikia ją Tarpinei institucijai. Tarpinė institucija teikia projektus svarstyti Projektų atrankos komitetui. 82. Projektų atrankos komitetui svarstyti pateikiami tik tie projektai, kurie vertinimo metu surenka 65 ir daugiau balų iš 100 galimų. 83. Projektų atrankos komitetas, apsvarstęs Fondo pateiktą vertinimo ataskaitą, socialinių-ekonominių ir regioninių partnerių pasiūlymus, stebėtojų-ekspertų išvadas ir Projektų atrankos komiteto narių argumentus bei kitą informaciją, susijusią su pateiktais atrankai projektais, gali teikti Tarpinei institucijai vieną iš šių išvadų: 83.1. rekomenduoti skirti paramą projektui; 83.2. rekomenduoti neskirti paramos (finansavimo) projektui. Sprendimas neskirti paramos priimamas, jeigu projektas nepakankamai atitinka atrankos kriterijus, yra nepakankamai kokybiškas arba jam skirti paramą netikslinga dėl kokių nors kitų Projektų atrankos komiteto nustatytų priežasčių. Projekto atmetimo motyvai nurodomi Projektų atrankos komiteto posėdžio protokole; 83.3. rekomenduoti Tarpinei institucijai grąžinti projektą Fondui pakartotinai vertinti. 84. Jei Projektų atrankos komitetas rekomenduoja pakartotinai vertinti projektą, Fondas apie tai praneša pareiškėjui. 85. Fondas iš naujo įvertina paraišką atsižvelgdamas į Projektų atrankos komiteto pastabas ir per nurodytą laiką pateikia naują vertinimo ataskaitą. 86. Fondas užtikrina, kad bus laikomasi vertinimo procedūrų terminų, skaidrumo bei nešališkumo principų. IV. PARAMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS I. GALUTINIO SPRENDIMO PRIĖMIMAS 87. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima Tarpinė institucija. 88. Tarpinės institucijos sprendimas tvirtinamas ministro arba jo įgalioto atstovo įsakymu ar potvarkiu. Sprendime nurodoma: 88.1. pagrindas skirti paramą (pagal struktūrinių fondų administravimo tvarką); 88.2. biudžeto programų, iš kurių skiriamas finansavimas, pavadinimai ir kodai; 88.3. šiuo sprendimu skirstoma BPD priemonei (-ėms) skirtų lėšų suma; 88.4. Projektų atrankos komiteto posėdžio protokolo data ir numeris; 88.5. Fondo vertinimo ataskaitos registravimo numeris; 88.6. sąrašas projektų bei jų vykdytojų, kuriems skiriama parama; 88.7. paramos, skiriamos kiekvienam projektui, dydis; 88.8. priežastys, dėl kurių neskiriama parama Projektų atrankos komiteto rekomenduotiems projektams (jei jų yra). 89. Su pareiškėjais, kurių projektams nuspręsta skirti paramą, Tarpinė institucija ir Fondas sudaro paramos teikimo sutartį (žr. Taisykles) Jeigu projektui nuspręsta neskirti finansavimo, Fondas tokiam pareiškėjui siunčia pranešimą su paaiškinimais per 10 darbo dienų po to, kai jis gauna Tarpinės institucijos sprendimą. 90. Informacija apie priimtus sprendimus skelbiama Tarpinės institucijos ir Fondo interneto tinklalapiuose. II. SUTARČIŲ PASIRAŠYMAS 91. Po to, kai Fondas gauna Tarpinės institucijos sprendimą dėl paramos suteikimo, pareiškėjui registruotu laišku išsiunčiamas raštas, kuriame informuojama apie suteiktą paramą, apie pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą, nurodomi dokumentai, kuriuos būtina turėti pasirašant sutartį Fonde, taip pat kiti pasirašytos sutarties pateikimo Fondui būdai. 92. Pareiškėjui per pranešime nustatytą pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą nepasirašius paramos sutarties projekto, pasiūlymas pasirašyti sutartį netenka galios ir parama projektui neteikiama. 93. Pasibaigus pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminui, Fondas, jei sutartis nebuvo pasirašyta, registruotu laišku išsiunčia pareiškėjui raštą apie pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo termino pabaigą ir informuoja pareiškėją, kad jis neteko galimybės gauti paramą projektui. 94. Pareiškėjas, negalėdamas pasirašyti sutarties per pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą, turi teisę per nustatytą pasirašyti sutartį galiojimo terminą pateikti Fondui motyvuotą prašymą nustatyti kitą terminą sutarčiai pasirašyti. Jeigu nustatoma, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis negalėjo pasirašyti sutarties per pasiūlyme pasirašyti sutartį galiojimo terminą, yra svarbios, Fondas, gavęs Tarpinės institucijos sutikimą, gali nustatyti naują terminą sutarčiai pasirašyti, tačiau tik tuomet, jei terminas buvo uždelstas ne daugiau kaip 1 mėnesį. 95. Jei pareiškėjas sutarties nepasirašo ir todėl panaudojamos ne visos konkrečiam kvietimui teikti paraiškas skirtos lėšos, Fondas siūlo paskirti likusias lėšas eilės tvarka geriausius įvertinimus gavusiems projektams. 96. Su pareiškėju, kuris priėmė pasiūlymą dėl paramos suteikimo, sudaroma sutartis. Sutartį pasirašo Fondo įgaliotas atstovas, Tarpinės institucijos įgaliotas atstovas bei pareiškėjas. Sutartis sudaroma 3 egzemplioriais, kurie turi vienodą teisinę galią. III. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS 97. Pareiškėjai turi teisę apskųsti Fondo, Tarpinės institucijos ir Vadovaujančiosios institucijos – Finansų ministerijos – sprendimus. 98. Fondo sprendimą dėl paraiškos atmetimo pareiškėjas gali apskųsti Tarpinei institucijai raštu per 10 darbo dienų po to, kai jam registruotu laišku buvo išsiųstas apie atmetimą informuojantis pranešimas. 99. Tarpinė institucija, gavusi pareiškėjo skundą dėl paraiškos atmetimo, per 20 darbo dienų (nuo jo gavimo ir įregistravimo dienos) išnagrinėja skunde pateiktus argumentus ir įvertina jų pagrįstumą atsižvelgdama į paraiškos registravimo ir vertinimo dokumentaciją. 100. Jei Tarpinė institucija nusprendžia, kad Fondo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, ji apie tai informuoja pareiškėją. Jei Tarpinė institucija nusprendžia, kad Fondas nepagrįstai atmetė paraišką, ji gali rekomenduoti jai pakartoti vertinimo procedūrą. Tokiu atveju Tarpinė institucija nustato terminą, per kurį vertinimo procedūra turi būti pakartota, ir paveda Fondui apie tai per 10 darbo dienų informuoti pareiškėją. 101. Tarpinės institucijos sprendimą neskirti paramos projektui pareiškėjas gali apskųsti Vadovaujančiajai institucijai per 10 darbo dienų po to, kai jam registruotu laišku buvo išsiųstas informacinis pranešimas. Vadovaujančioji institucija skundą apsvarsto per 20 darbo dienų nuo jo gavimo ir įregistravimo dienos. Nusprendusi, kad skundas pagrįstas, Vadovaujančioji institucija rekomenduoja Tarpinei institucijai ir Fondui pakartoti vertinimo procedūrą ir apie tai per 10 darbo dienų informuoti pareiškėją. Nusprendusi, kad skundas yra nepagrįstas, Vadovaujančioji institucija apie tai informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas ir pateikia sprendimo motyvus. 102. Dėl Fondo, Tarpinės institucijos ir Vadovaujančiosios institucijos sprendimų pareiškėjas taip pat gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. V. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ FINANSAVIMAS I. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMAS 103. Pagrindinės taisyklės, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas, išdėstytos Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“. Tinkamos kiekvieno struktūrinio fondo veiklų išlaidos apibūdintos bendrose fondų veiklą reglamentuojančiose taisyklėse vadovaujantis ESF reglamentu Nr. 1784/1999 „Dėl Europos socialinio fondo“. Šiomis taisyklėmis turi vadovautis visos organizacijos, rengdamos projektų, finansuojamų iš ESF, biudžetus. Pagrindinis principas – tinkamos yra tos išlaidos, kurių kompensuoti EK reglamentas Nr. 448/2004 nedraudžia. 104. Iš ESF lėšų gali būti finansuojamos tik tinkamos išlaidos. Tinkamos išlaidos turi būti: 104.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje; 104.2. faktiškai patirtos, t. y. įregistruotos projekto vykdytojo ir (ar) jo partnerių apskaitoje bei pagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais; 104.3. patirtos projekto įgyvendinimo metu (įskaitant audito išlaidas). 105. Visos projekto numatomos veiklos turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktus bei finansinės paramos teikėjo nustatytas instrukcijas, reglamentuotas taisykles ir jų sąlygas. Gali būti finansuojamos tik tos projekto išlaidos, kurios atitinka tinkamas ESF veiklas bei su jų vykdymu susijusias išlaidas. 106. Projekto išlaidų tinkamumas nustatomas pagal bendrą jų kontekstą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklos planą. Tinkamos ir pateisinamos projekto išlaidos yra tos, kurios atsirado projekto veiklos įgyvendinimo metu ir yra skirtos projekto veikloms. Projekto trukmė yra nurodoma patvirtinamame sprendime dėl projekto finansavimo. Tinkamų išlaidų pateisinimui turi būti pateikiamos sąskaitos-faktūros arba kiti šias išlaidas patvirtinantys apskaitos dokumentai. Šie dokumentai turi būti įtraukti į projekto vykdytojų apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais įstatymais ir kitais norminiais aktais. 107. EK reglamente Nr. 448/2004 pateiktos išlaidų tinkamumo taisyklės, iš kurių BPD 2 prioriteto priemonėms taikytinos šios: 107.1. realiai sumokėtos išlaidos; 107.2. pajamų (įplaukų) apskaita; 107.3. finansiniai ir kiti mokesčiai; 107.4. PVM ir kiti mokesčiai bei rinkliavos; 107.5. lizingas. 108. Realiai sumokėtos išlaidos: 108.1. nusidėvėjimo išlaidos. Nekilnojamojo turto ar įrenginių, kurie yra tiesiogiai susiję su veiklos tikslais, nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos, jeigu: 108.1.1. nacionalinės ar ES subsidijos nebuvo naudojamos tokiam nekilnojamajam turtui ar įrenginiams įsigyti, t. y. jei ilgalaikis turtas įsigytas savomis ar partnerio lėšomis, tuomet jo nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos; 108.1.2. nusidėvėjimo išlaidos apskaičiuotos pagal tam tikras apskaitos taisykles, t. y. remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais; 108.1.3. išlaidos yra susijusios tik su minėtos bendrai finansuojamos veiklos laikotarpiu; 108.2. išlaidų įrodymas. Galutinių naudos gavėjų mokėjimai turi būti pateisinti gautomis sąskaitomis-faktūromis. Jeigu to negalima padaryti, mokėjimai turi būti pateisinti lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. 109. Pajamų (įplaukų) apskaita. Projekto pajamos apima įvairių pardavimų pajamas. Į šias pajamas įeina: projekto vyk …