LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 3 PRIORITETO „TYRĖJŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS“ VP1-3.1-ŠMM-05-K PRIEMONĖS „MTTP TEMATINIŲ TINKLŲ IR ASOCIACIJŲ VEIKLOS STIPRINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2009 m. liepos 21 d. Nr. ISAK-1600 Vilnius Vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), 18.2 punktu, tvirtinu 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonės „MTTP tematinių tinklų ir asociacijų veiklos stiprinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą (pridedama). Laikinai einantis švietimo ir mokslo ministro pareigas                                                        Gintaras Steponavičius patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1600 2007–2013 M. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „TYRĖJŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS“ VP1-3.1-ŠMM-05-K PRIEMONĖs „MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas I. Bendrosios nuostatos 1. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonės „MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami Paraiškas dėl projekto finansavimo pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonės „MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas“ (toliau – veiksmų programos priemonė) finansuojamas veiklas, projektų vykdytojai, institucijos, atliekančios Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą, atranką ir įgyvendinimo priežiūrą. 2. Aprašas yra parengtas atsižvelgiant į: 2.1. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25) (toliau – Tarybos reglamentas Nr. 1083/2006); 2.2. 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1828/2006 nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 371, p. 1) (toliau – Komisijos reglamentas Nr. 1828/2006); 2.3. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (OL 2006 L 210, p. 12) (toliau – Reglamentas Nr. 1081/2006); 2.4. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą; 2.5. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 789 (Žin., 2008, Nr. 95-3722) (toliau – veiksmų programos priedas); 2.6. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637); 2.7. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132) (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės); 2.8. Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789) (toliau – Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės); 2.9. Metodinius nurodymus vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems Stebėsenos komiteto patvirtintiems projektų atrankos kriterijams vertinimo, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1K-066 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių įgyvendinimo“ (Žin., 2008, Nr. 23-861) (toliau – Metodiniai nurodymai vertintojams); 2.10. Specialiuosius projektų atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133), 2008 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 2 (toliau – specialieji projektų atrankos kriterijai); 2.11. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489); 2.12. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. ISAK-207/4-33 „Dėl kvietimo rengti Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų projektus“ (Žin., 2008, Nr. 22-828); 2.13. Tyrėjų karjeros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 „Dėl Tyrėjų karjeros programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-261; 2009, Nr. 32-1252) (toliau – Tyrėjų karjeros programa); 2.14. Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 „Dėl Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641) (toliau – Bendroji nacionalinė kompleksinė programa); 2.15. Bendrąją nacionalinę mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563 „Dėl Bendrosios nacionalinės mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 29-1036); 2.16. Rengtinų nacionalinių kompleksinių programų pirmąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-963 „Dėl nacionalinių kompleksinių programų projektų rengimo darbo grupių sudarymo“ (Žin., 2008, Nr. 52-1936); 2.17. Rengtinų nacionalinių kompleksinių programų antrąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-3376 „Dėl nacionalinių kompleksinių programų projektų rengimo darbo grupių sudarymo“ (Žin., 2008, Nr. 145-5837); 2.18. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2008, Nr. 117-4453); 2.19. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 786 (Žin., 2008, Nr. 92-3663); 2.20. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1130 (Žin., 2008, Nr. 131-5050); 2.21. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1170 (Žin., 2008, Nr. 134-5201); 2.22. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programą, patvirtintą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1262 (Žin., 2008, Nr. 140-5560); 2.23. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263 (Žin., 2008, Nr. 140-5561); 2.24. Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356) (toliau – Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 m. programa); 2.25. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (Žin., 2009, Nr. 54-2140); 2.26. Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1475 „Dėl Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 87-3732) (toliau – Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašas). 2.27. Kitus strateginius Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos dokumentus bei kitus teisės aktus. 3. Apraše vartojamos sąvokos: Bendrieji (pagrindiniai) gebėjimai – taip, kaip apibrėžta Tyrėjų karjeros programoje. Jungtinė tyrimų programa (toliau – JTP) – taip, kaip apibrėžta Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo apraše. Mokslininkas – taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra (toliau – MTEP arba MTTP) – taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Mokslo ir studijų institucijų jungimosi ir integracijos įgyvendinimo planas – pagal šį Aprašą tai mokslo ir studijų institucijų reorganizavimo (prijungimo arba sujungimo būdu) planas, parengtas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reorganizavimo sąlygų aprašus ir juose nustatytus reikalavimus. MTEP tematiniai ir partnerystės tinklai – taip, kaip apibrėžta Tyrėjų karjeros programoje. MTEP tematiniams tinklams pagal šį Aprašą priskiriamos Integruotų mokslo, studijų, verslo centrų (slėnių) ir (arba) nacionalinių kompleksinių programų asociacijos, mokslo ir studijų įstaigų asociacijos ir nacionalinės technologinės platformos. MTEP žmogiškasis kapitalas – pagal šį Aprašą tai MTEP personalas, kurį sudaro aukštos kvalifikacijos darbuotojai – mokslininkai ir kiti tyrėjai, dirbantys viešajame ir privačiame sektoriuose, mokslo ir studijų institucijų asociacijų ir kitų organizacijų (MTEP tematinių ir partnerystės tinklų) nariai ar jų darbuotojai. Nacionalinė kompleksinė programa – projektų grupė, kurios tikslai ir uždaviniai orientuoti į aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros vykdymą, bendrosios infrastruktūros kūrimą ir mokslo ir verslo saitų stiprinimą konkrečiame mokslui imliame ūkio subsektoriuje (verslo segmente). Nacionalinės kompleksinės programos rengiamos pagal rengtinų nacionalinių kompleksinių programų sąrašus, nurodytus šio Aprašo 2.16 – 2.17 punktuose. Nacionalinė technologijų platforma – taip, kaip apibrėžta Tyrėjų karjeros programoje. Nacionalinių technologijų platformų tarptautinės integracijos įgyvendinimo galimybių studija – pagal šį Aprašą tai nacionalinės technologijų platformos mokslinių tyrimų darbotvarkės 2010–2018 m. įgyvendinimo planas, kurio tikslas yra integracija į Europos technologijų platformų ir/ ar kitų su technologinių platformų įgyvendinimu susietų tarptautinių mokslo-verslo tinklų veiklą, taip pat Bendrąją septintąją ir kitas tarptautines mokslo programas arba Jungtinių technologijų iniciatyvas. Mokslui imlūs ūkio subsektoriai – taip, kaip apibrėžta Bendrojoje nacionalinėje kompleksinėje programoje. Valorizacijos planas – pagal šį Aprašą tai projekto laukiamų rezultatų panaudojimo ir sklaidos planas, kuris gali būti sudėtinė galimybių studijų (socialinių tyrimų), tiesiogiai susijusių su nacionalinių kompleksinių programų (projektų) arba slėnių plėtros programų (projektų) rengimu ir tolesniu įgyvendinimu, arba nacionalinių technologinių platformų strateginių mokslinių tyrimų ir tarptautinės integracijos įgyvendinimo planų rengimu, arba mokslo ir studijų įstaigų jungimosi ir integracijos įgyvendinimo planais, dalis. Valorizacijos plane įvardijami projekto rezultatų galutiniai vartotojai, nustatyti suinteresuotų sektorių, sričių ir vartotojų poreikiai, užtikrinta, kad viso projekto vykdymo laikotarpiu jie bus konsultuojami; paaiškinta, kaip bus naudojami ir skleidžiami rezultatai vykdant projektą ir jam pasibaigus, kokiu būdu tai bus pasiekta, kas dalyvaus šiame projekte. Projekto biudžete turi būti aiškiai nurodytos valorizacijos plano įgyvendinimo veiklai skirtos lėšos. Tyrėjas (kiti tyrėjai) – taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Žinioms imlūs ūkio subsektoriai (atitinka M ir kitų sekcijų skyrių grupes pagal EVR klasifikatorių) – pagal šį Aprašą tai ūkio subjektų, veikiančių ir glaudžiai bendradarbiaujančių (taip pat ir su viešuoju sektoriumi) atitinkamoje srityje grupė, dalyvaujanti Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų kūrime ir/arba Jungtinių tyrimų programų, ir/arba nacionalinių kompleksinių programų, ir/arba aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo programų įgyvendinime. 4. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Aprašo 2 punkte nurodytuose dokumentuose vartojamas sąvokas. 5. Veiksmų programos priemonę numatoma finansuoti projektų konkurso būdu. 6. Aprašas yra pirmasis ir vienintelis projektų finansavimo sąlygų aprašas, rengiamas pagal veiksmų programos priemonę. Iš viso veiksmų programos priemonės finansavimas, numatytas veiksmų programos priede ir numatomas skirti pagal šį Aprašą, sudaro 21 517 647 (dvidešimt vieną milijoną penkis šimtus septyniolika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt septynis litus 00 ct) Lt. 7. Pagal Aprašą numatomų finansuoti veiklų tikslas – stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijas (mokslininkus ir kitus tyrėjus kaip fizinius asmenis vienijančias asociacijas, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą (Žin., 2004, Nr. 25-745)), mokslo ir studijų įstaigų asociacijas (mokslo ir studijų institucijas ir jų darbuotojus vienijančias asociacijas, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą), kurios skatina mokslo ir studijų įstaigų jungimąsi ir integraciją, arba kitas organizacijas, kurių uždaviniai skirti bendriems mokslo, studijų bei ūkiniams ar socialiniams uždaviniams spręsti. 8. Pagal Aprašą numatomos finansuoti veiklos: 8.1. mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijų veiklos stiprinimas (ketinama skirti finansavimo suma – 6 517 647 (šeši milijonai penki šimtai septyniolika tūkstančių šeši šimtai keturiasdešimt septyni litai 00 ct) Lt, iš kurių 5 540 000 (penki milijonai penki šimtai keturiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) Lt Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšos, 977 647 (devyni šimtai septyniasdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt septyni litai 00 ct) Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos): 8.1.1. vietinio ir/arba tarptautinio bendradarbiavimo (tematinių ir partnerystės tinklų) stiprinimas ir koordinavimas, t. y. tematinių ir partnerystės tinklų kūrimas ir (ar) skatinimas (pavyzdžiui, narystė tarptautinėse organizacijose, viešojo pobūdžio informacinių portalų ir jų vidinių duomenų bazių kūrimas, jų turinio informacinis palaikymas, specializuotų renginių organizavimas ir koordinavimas, viešojo pobūdžio informacinės medžiagos (taip pat audiovizualinės) kūrimas, rengimas ir sklaida); 8.1.2. mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijų narių bendrųjų gebėjimų ugdymas. 8.2. mokslo ir studijų įstaigų asociacijų arba kitų organizacijų, kurių uždaviniai yra Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimas arba nacionalinių kompleksinių programų, arba nacionalinių technologinių platformų koordinavimas arba mokslo ir studijų institucijų jungimosi ir integracijos koordinavimas, veiklos stiprinimas (bendra ketinama skirti finansavimo suma – 15 000 000 (penkiolika milijonų litų 00 ct) Lt, iš kurių 12 750 000 (dvylika milijonų septyni šimtai penkiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) Lt ES fondų lėšos, 2 250 000 (du milijonai du šimtai penkiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos)): 8.2.1. tematinių ir partnerystės tinklų skatinimas (pavyzdžiui, narystė tarptautinėse organizacijose, viešojo pobūdžio informacinių portalų ir jų vidinių duomenų bazių kūrimas, jų turinio informacinis palaikymas, mokslo, šiuolaikinių technologijų ir inovacijų populiarinimas, specializuotų renginių organizavimas ir koordinavimas, viešojo pobūdžio informacinės medžiagos (taip pat audiovizualinės) kūrimas, rengimas ir sklaida, įskaitant parengtų valorizacijos planų įgyvendinimą); 8.2.2. mokslo ir studijų įstaigų asociacijų arba kitų organizacijų narių darbuotojų (įskaitant mokslininkus ir kitus tyrėjus) bendrųjų gebėjimų ugdymas. 8.2.3. galimybių studijos (socialiniai tyrimai), tiesiogiai susiję su Jungtinių tyrimų programų rengimu ir įgyvendinimu arba nacionalinių kompleksinių programų (projektų), arba slėnių plėtros programų (projektų) įgyvendinimu, valdymu, stebėsena, rinkodara, arba galimybių studijos (socialiniai tyrimai), tiesiogiai susiję su nacionalinių technologinių platformų strateginių mokslinių tyrimų ir tarptautinės integracijos įgyvendinimo planų parengimu arba galimybių studijos (socialiniai tyrimai), tiesiogiai susiję su mokslo ir studijų įstaigų jungimosi ir integracijos įgyvendinimo planų parengimu (esant poreikiui). Taip pat tinkama veikla yra projektų valorizacijos planų parengimas. 9. Nacionalines technologijų platformas atstovaujančios organizacijos projektų įgyvendinimo metu privalo parengti tarptautinės integracijos įgyvendinimo galimybių studijas, kuriose argumentuotai pagrindžiama veikla, kaip bus dalyvaujama Europos technologijų platformose ir/ ar kitų su technologinių platformų įgyvendinimu susietų tarptautinių mokslo-verslo tinklų veikloje, taip pat Bendrojoje septintojoje ir kitose tarptautinėse mokslo programose arba kaip bus siekiama įsijungti į Jungtinių technologijų iniciatyvų veiklą. Pagal Aprašo 8.2 veiklą šis punktas Nacionalines technologijų platformas atstovaujančioms organizacijoms yra privalomas. Rengiamų nacionalinių technologijų platformų tarptautinės integracijos įgyvendinimo galimybių studijų kaip sudėtinė dalis turi būti strateginių mokslinių tyrimų planas (mokslinių tyrimų darbotvarkė 2010–2018 m.), jei tai nebuvo finansuota Nacionalinės paramos lėšomis anksčiau. 10. Pagal šį Aprašą Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ir nacionalinėmis kompleksinėmis programomis laikomos tik tos programos, kurios yra patvirtintos nacionaliniais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais arba Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais, nurodytais 2.16, 2.17, 2.19, 2.20, 2.21, 2.22, 2.23 Aprašo punktuose. 11. Pagal šį Aprašą mokslininkų ir kitų tyrėjų mokymai, skirti darbo saugos instruktavimui, yra laikomi netinkamais finansuoti. 12. Kvietimus pagal Aprašą numatoma skelbti 2009 m. III ketvirtį. 13. Pagal Aprašą valstybės pagalba neteikiama. 14. Šis Aprašas ir kita Apraše nenurodyta informacija, kurią privalo žinoti pareiškėjas rengdamas projektą ir teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo, bus patalpinta interneto svetainėje www.esparama.lt. II. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS 15. Pagal Aprašo 8.1 punktą numatomų finansuoti veiklų galimi pareiškėjai ir partneriai yra mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos mokslo akademija. 16. Pagal Aprašo 8.2 punktus numatomų finansuoti veiklų galimi pareiškėjai ir partneriai yra asociacijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą arba viešosios įstaigos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752), kurių viena iš steigėjų (arba dalininkų) yra mokslo ir studijų institucija. 17. Detalūs reikalavimai pareiškėjams įvardyti Aprašo 1 priedo 7 punkte. III. Reikalavimai projektams 18. Teikiant paraiškas pagal Aprašo 8.1 finansuojamą veiklą yra privalomos vykdyti 8.1.1 ir 8.1.2 poveiklės. Pagal Aprašo 8.2 finansuojamą veiklą privalomos vykdyti 8.2.1 ir 8.2.2 poveiklės. 19. Vienas pareiškėjas pagal Aprašo 8.1 arba 8.2 punktuose numatomas finansuoti veiklas gali teikti ne daugiau kaip vieną Paraišką dėl projekto finansavimo. 20. Projektų, finansuojamų pagal Aprašo 8.1 arba 8.2 punktuose numatomas finansuoti veiklas, tinkamų finansuoti išlaidų suma turi būti ne mažesnė nei 200 000 (du šimtai tūkstančių litų 00 ct) Lt ir ne didesnė nei 1 500 000 (vienas milijonas penki šimtai tūkstančių litų 00 ct) Lt. 21. Projektų, kurių pareiškėjų įstatuose numatytuose uždaviniuose įvardijamas nacionalinių technologinių platformų įgyvendinimas, tinkamų finansuoti išlaidų suma turi būti ne mažesnė nei 200 000 (du šimtai tūkstančių litų 00 ct) Lt ir ne didesnė nei 400 000 (keturi šimtai tūkstančių litų 00 ct) Lt. 22. Kartu su paraiškomis pateikiamomis pagal Aprašo 8.1 ir 8.2 numatomas finansuoti veiklas, privaloma pateikti projekto administravimo rizikų analizę ir numatyti jų valdymo veiksmus. Papildomai galima pateikti (jei taikoma) kitų pagrindinių projekto išorinių, organizacinių, techninių rizikos veiksnių kokybinį projekto rizikos valdymo planą, charakterizuojant jų poveikį projekto tikslui ir uždaviniams, veikloms, rezultatų rodikliams, įvertinant rizikų poveikio stiprumą, įvardijant prioritetinius veiksmus, atsakingus organizacijos asmenis (pareigas)). 23. Projekto įgyvendinimo trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip 24 mėnesiai nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – Sutartis) pasirašymo dienos. Atskirais atvejais (dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo ir vertinimo metu) projekto vykdymo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius. 24. Pagrindinės projekto veiklos fiziškai turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje (jeigu tai nėra įmanoma dėl projekto specifikos ar veiklų pobūdžio ir veiklos yra vykdomos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, turi būti užtikrinama, kad vykdomų veiklų metu sukurti produktai, rezultatai ir nauda (arba jos dalis, proporcinga Lietuvos Respublikos finansiniam įnašui) atitektų Lietuvos Respublikai. 25. Tinkamos projekto, teikiamo pagal Aprašo 8.1 punkte numatomas finansuoti veiklas, tikslinės grupės yra mokslininkai ir kiti tyrėjai. 26. Tinkamos projekto, teikiamo pagal Aprašo 8.2. punkte numatomas finansuoti veiklas, tikslinės grupės yra mokslininkai ir kiti tyrėjai, mokslo ir studijų įstaigų asociacijų ir (arba) kitų organizacijų, nariai (fiziniai asmenys) ir (arba) jų darbuotojai. Mokslininkai ir kiti tyrėjai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų projekto dalyvių. 27. Projektai turi siekti Aprašo 2 priede aprašytų produkto ir rezultato rodiklių, atsižvelgiant į Aprašo 1 priedo 3.1.1 punkte nurodytus reikalavimus. 28. Papildomi reikalavimai, susiję su finansavimo pagal kitas iš ES finansuojamas programas atskyrimu, išskyrus tuos, kurie yra nustatyti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje ir (arba) veiksmų programos priede, pagal Aprašą finansuojamiems projektams nėra nustatyti. 29. Detalūs reikalavimai projektams įvardyti Aprašo 1 ir 2 prieduose. IV. REIKALAVIMAI TINKAMOMS FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDOMS IR FINANSAVIMO DYDŽIUI 30. Pagrindiniai reikalavimai projekto išlaidoms nustatyti Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse ir Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams (skelbiama interneto svetainėje www.esparama.lt). 31. Netiesioginės projekto išlaidos turi būti nustatytos remiantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 1K-112 „Dėl Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 37-1348) (toliau – Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklės), ir neviršyti šiose taisyklėse nustatytos vienodo dydžio normos. 32. Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios yra patirtos ir apmokėtos Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse nurodytu projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, kuris konkrečiu atveju gali būti susiaurinamas Sutartyje. 33. Projekto veiklos (tarp jų ir viešieji pirkimai) gali būti pradėtos vykdyti prieš Sutarčių pasirašymą pareiškėjui prisiėmus visišką atsakomybę už veiklų ir jų įgyvendinimui skirtų išlaidų tinkamumą. Paraiškos vertinimo metu nustačius, kad veikla ir/ar jai įgyvendinti skirtos visos/dalis išlaidų yra netinkamos finansuoti, patirtas išlaidas pareiškėjas apmoka iš savo lėšų. Pareiškėjas, vykdydamas viešuosius pirkimus iki Sutarčių pasirašymo prisiima atsakomybę dėl pirkimų atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nuostatoms. Projekto vykdytojas (ar partneris), kuris nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, privalo organizuoti pirkimus konkurso būdu, kai numatoma Projekto vykdytojo (ar partnerio) bendra per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį panašių pirkimo sutarčių vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra didesnė nei 100 000 (vienas šimtas tūkstančių litų 00 ct) Lt perkant prekes ar paslaugas ir didesnė nei 500 000 (penki šimtai tūkstančių litų 00 ct) Lt, kai perkami darbai. 34. Tinkamos pagal Aprašą finansuoti išlaidų kategorijos yra šios (išlaidų numeracija pateikiama vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių įgyvendinimo“ (Žin., 2008, Nr. 23-861, Nr. 50-1868), 8.2 punktu): Tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos Reikalavimai, komentarai, paaiškinimai Dydžio apribojimai Tiesioginės projekto išlaidos: 1. Vykdymo išlaidos: 1.1. darbo užmokestis Šios išlaidos yra tinkamos tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas ir/arba partneris pats vykdo projekto veiklas (arba jų dalį) nepirkdamas paslaugų 1.2. projektą vykdančio personalo komandiruotės Šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai finansuojamos projekto darbuotojų, vykdančių tiesiogines projekto veiklas, komandiruočių išlaidos 1.3. paslaugos 1.4. mokymo priemonių (trumpalaikio turto) įsigijimas 1.5. ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas 1.6. ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) Šios išlaidos yra tinkamos tik kaip pareiškėjo ir /ar partnerio nuosavas įnašas Šios išlaidos negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo ir /ar partnerio nuosavas įnašas 1.8. viešinimas 2. Projekto dalyvių išlaidos: 2.1. dirbančiųjų darbo užmokestis Šios išlaidos yra tinkamos tik kaip pareiškėjo ir/ar partnerio nuosavas įnašas Šios išlaidos negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo ir/ar partnerio nuosavas įnašas 2.2. dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose Su naryste tarptautinėse organizacijose susijusios išlaidos (narystės mokesčiai) taip pat laikomos tinkamomis finansuoti 3. Kryžminis finansavimas: Kryžminio finansavimo būdu leidžiama finansuoti iki 10 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų 3.3. ilgalaikio turto įsigijimas Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomas įrangos, įrenginių, reikalingų tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti, įsigijimas 5. Netiesioginės projekto išlaidos Šiai kategorijai priskiriamos išlaidos, susijusios su projekto administravimu. Netiesioginėms išlaidoms nustatyti taikoma vienodo dydžio norma, apskaičiuojama vadovaujantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis Didžiausia tinkamų finansuoti netiesioginių projekto išlaidų suma nustatoma didžiausią tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumą, išskyrus kryžminiam finansavimui skirtas lėšas, padauginus iš projektui galimos taikyti vienodo dydžio normos 35. Visos kitos išlaidų kategorijos pagal Aprašą laikomos netinkamos finansuoti. 36. Projektui skiriamas finansavimas – iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tačiau pareiškėjas savo iniciatyva ir savo arba kitų šaltinių lėšomis gali apmokėti tam tikrą dalį tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Taip pat pareiškėjas arba partneris privalo savo lėšomis apmokėti išlaidas, skirtas projekto dalyvių darbo užmokesčiui kompensuoti ir/arba ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms, jei tokios yra numatomos. 37. Projekto finansavimo dydis turi būti nustatomas kaip mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma. Finansavimo dydis tinkamumo vertinimo metu nustatomas atsižvelgiant į projekto išlaidų realumą ir būtinumą. Visos projekto išlaidos turi būti planuojamos atsižvelgiant į metinį kainų augimą ir valiutų riziką. Pareiškėjui apskaičiavus projekto išlaidas nesinaudojant realiais įkainiais ir vertinimo metu šių išlaidų nepatikslinus bei jų nepagrindus, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir sumažinti projekto prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidas ir atitinkamai skiriamo finansavimo sumą. 38. Pajamos gali būti laikomos tinkamos finansuoti tik kaip pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavo įnašo dalis, jei neviršija šio įnašo dydžio. Projekto finansavimas yra mažinamas pajamų dalimi, viršijančia pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavo įnašo dydį. V. PARAIŠKŲ RENGIMAS, PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS 39. Vadovaudamasis Aprašu, pareiškėjas pildo standartinę Paraiškos dėl projekto finansavimo formą. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma susideda iš dviejų dalių – Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių įgyvendinimo“ (Žin., 2008, Nr. 23-861), ir Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies ir pildymo instrukcijos (Aprašo 3 priedas). 40. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies formos pildymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių įgyvendinimo“ (Žin., 2008, Nr. 23-861), bei Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiąja (B) dalimi ir pildymo instrukcija (Aprašo 3 priedas). Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta lietuvių kalba kompiuteriu. 41. Teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjas turi pridėti Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje ir pildymo instrukcijoje nurodytus dokumentus, kurie įrodytų, kad pareiškėjas atitinka jam keliamus reikalavimus. 42. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl finansavimo pagal veiksmų programos priemonę sąlygų ir reikalavimų projektams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento Europos Sąjungos paramos valdymo skyriaus Programų planavimo poskyrio darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu, elektroniniu paštu ir žodžiu. 43. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl projektų rengimo, Paraiškos dėl projekto finansavimo pildymo ir kitus su Paraiškos dėl projekto finansavimo pildymu bei pateikimu susijusius klausimus Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ESFA) darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu kvietime teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodytais adresais, elektroniniu paštu ir žodžiu. Iš anksto susitarus, pareiškėjai gali būti informuojami bei konsultuojami susitikimo su ESFA darbuotojais metu. 44. Dažniausiai pateikiami klausimai ir atsakymai pateikiami interneto svetainėje www.esparama.lt. VI. PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS IR REGISTRAVIMAS 45. Paraiškos dėl projekto finansavimo yra priimamos ir registruojamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 43–48 punktuose nustatyta tvarka. 46. Paraiškos dėl projekto finansavimo turi būti įteiktos pareiškėjo ar jo įgalioto asmens, pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu paštu ESFA kvietime teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodytu adresu ir iki kvietime teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodyto termino pabaigos. Kitais būdais išsiųstos, kitais adresais įteiktos arba vėliau nei iki kvietime teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodyto termino pabaigos gautos Paraiškos dėl projekto finansavimo yra atmetamos. Siunčiant paštu arba kurjeriu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip kvietime teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodyta data. Už Paraiškos dėl projekto finansavimo pristatymą laiku atsako pareiškėjas. 47. Paraiškos dėl projekto finansavimo teikiamos užklijuotame voke (ar kitoje talpoje/pakete). Pareiškėjas privalo viename voke (ar kitoje talpoje/pakete) pateikti vieną projekto Paraiškos dėl projekto finansavimo originalą (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, dvi Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildytas Paraiškos dėl projekto finansavimo formas ir priedus) kopijas, nurodant „KOPIJA“, ir elektroninę Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) versiją kompiuterinėje laikmenoje. 48. Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopijos turi būti susegtos į segtuvus kietais viršeliais. Nesusegta Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopijos nevertinamos. Visi Paraiškos dėl projekto finansavimo lapai turi būti sunumeruoti. 49. Ant voko (ar kitos talpos/paketo) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, veiksmų programos priemonė, pagal kurią teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefonas, faksas bei elektroninis paštas. Ant kompiuterinės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo. 50. Atsiuntusiam ar įteikusiam asmeniškai Paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išsiunčiamas Paraiškos dėl projekto finansavimo registravimo patvirtinimas, kuriame nurodomas ES struktūrinių fondų ir ES Sanglaudos fondo informacinėje kompiuterizuotoje valdymo ir priežiūros sistemoje Paraiškai dėl projekto finansavimo suteiktas unikalus kodas. 51. Informacija apie Paraiškų dėl projekto finansavimo priėmimą pareiškėjams taip pat teikiama svetainėje www.esparama.lt. 52. Informacija apie pareiškėjo ir Paraiškos dėl projekto finansavimo duomenis, kuri bus skelbiama viešai, nurodyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse. VII. PARAIŠKŲ VERTINIMAS, ATRANKA IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS 53. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimas ir atranka yra atliekami Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 49–107 punktuose nustatyta tvarka. 54. Paraiškų dėl projekto finansavimo, teikiamų pagal Apraše numatomas finansuoti veiklos sritis, vertinimą sudaro: 54.1. administracinės atitikties vertinimas – šio vertinimo metu patikrinama, ar Paraiška dėl projekto finansavimo yra visiškai sukomplektuota, ar pateikti visi Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje ir pildymo instrukcijoje nurodyti dokumentai bei privalomi priedai; 54.2. projekto tinkamumo finansuoti vertinimas – šio vertinimo metu nustatoma, ar projektas tinkamas finansuoti pagal veiksmų programos priemonę ir atitinka Aprašo reikalavimus, nustatomas projekto atitikimas bendriesiems bei specialiesiems projektų atrankos kriterijams, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas projekto finansavimo dydis; 54.3. projekto naudos ir kokybės vertinimas – šio vertinimo metu nustatoma, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus. Šiame vertinimo etape projektai vertinami balais. Didžiausia projektui galima skirti balų suma – 100 balų. 55. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą atlieka ESFA pagal savo nustatytą vertinimo tvarką. 56. Administracinės atitikties vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai pateikiami Aprašo 4 priede. 57. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai paraiškų vertintojams pateikiami Aprašo 1 priede. 58. Projekto naudos ir kokybės vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai vertintojams pateikiami Aprašo 5 priede. 59. Vertinimo metu vadovaujamasi paraiškoje dėl projekto finansavimo esančia informacija, pateikta iki Paraiškos pateikimo termino pabaigos, ir kartu su paraiška dėl projekto finansavimo pateiktais dokumentais, galiojusiais Paraiškos pateikimo metu. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame per ESFA nurodytą terminą (ne trumpiau nei per 5 darbo dienas ir ne ilgiau nei per 15 darbo dienų, jei ESFA ir pareiškėjas nenusprendžia kitaip) prašoma pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją. Esant poreikiui, ESFA gali pareiškėją pakviesti pokalbio ir (ar) apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje. 60. Sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti iš ES fondų lėšų priima ESFA, jį įtvirtindama projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgdama į šio sprendimo ir projektų atrankos rezultatus, Švietimo ir mokslo ministerija priima galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų, kuriose numatytos ES fondų ir (ar) bendrojo finansavimo lėšos. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitos gavimo Švietimo ir mokslo ministerijoje dienos. Sprendimas yra tvirtinamas švietimo ir mokslo ministro įsakymu. 61. Švietimo ir mokslo ministerija apie priimtą sprendimą dėl projekto finansavimo informuoja ESFA per 5 darbo dienas nuo įsakymo įsigaliojimo dienos. ESFA, gavusi sprendimą organizuoja Sutarties rengimą ir pasirašymą. 62. Sutartis rengiama pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutarties formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių įgyvendinimo“ (Žin., 2008, Nr. 23-861). 63. Su pareiškėju sudarius Sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. 64. Informacija apie Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą ir atranką pareiškėjams teikiama svetainėje www.esparama.lt Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. VIII. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS 65. Projekto išlaidos apmokamos bei Sutarčių priežiūra atliekama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 116–190 punktuose bei Sutartyje nustatyta tvarka. 66. Projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: išlaidų kompensavimo ir (ar) sąskaitų apmokėjimo. 67. Avansas projekto vykdytojui nustatomas ir išmokamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Avansas negali viršyti 30 procentų nuo visos projektui skirtos finansavimo sumos. Avansas gali būti išmokamas dalimis atsižvelgiant į įvykdytus viešuosius pirkimus. 68. Reikalavimai dėl projekto lėšų panaudojimo patikrinimo, atlikimo gali būti nustatomi projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu, atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 122 punkte nustatytus kriterijus. 69. Projekto vykdytojas turi užtikrinti projekto tęstinumą ne trumpiau kaip 5 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, nepažeisdamas Reglamento Nr. 1083/2006 57 str. nuostatų. ESFA vertinimo metu gali nustatyti specifinius reikalavimus, kurie būtų nustatyti Sutartyje, dėl projekto veiklų tęstinumo užtikrinimo, informavimo ir kontrolės veiksmų. Apie paaiškėjusias svarbias priežastis, galinčias sąlygoti reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatų pažeidimą, projekto vykdytojas įsipareigoja nedelsdamas pranešti ESFA. 70. Specialūs reikalavimai projektų vykdytojams – kartu su avanso mokėjimo prašymu projekto vykdytojas turi pateikti banko ar kitos finansų įstaigos garantiją arba laidavimą dėl avanso sumos, jeigu avanso suma yra didesnė kaip 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių litų) Lt (ši nuostata netaikoma biudžetinėms įstaigoms). 71. Be Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA leidimo projekto vykdytojas negali perleisti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti (sukurti) yra skiriamas finansavimas, 5 metus po projekto pabaigos, taip pat turi užtikrinti, kad tokio įsipareigojimo laikytųsi ir projekto partneriai. 72. Pareiškėjas, įvertinęs būtinumą ir tikslingumą drausti ilgalaikį (materialųjį) turtą, kuriam įsigyti ar sukurti vykdant projektą bus teikiamas ES fondų finansavimas, atitinkamo turto draudimo išlaidas gali numatyti Paraiškoje dėl projekto finansavimo. Galutinį sprendimą dėl ilgalaikio (materialiojo) turto, finansuojamo pagal veiksmų programos priemonę, draudimo išlaidų tinkamumo finansuoti, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą, priima ESFA. ESFA, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą ir atsižvelgdama į projekto riziką ir (ar) kitas aplinkybes, gali nuspręsti reikalauti, kad projekto vykdytojas apdraustų ilgalaikį (materialųjį) turtą, įsigytą ar sukurtą vykdant projektą. Draudiminio įvykio atveju projekto vykdytojas turi atkurti prarastą turtą. 73. Po projekto pabaigos turi būti sudarytos fizinės, techninės ir finansinės prielaidos sukurtų produktų ir rezultatų išlaikymui ir tolimesniam naudojimui. 74. Projekto vykdytojas ir partneriai privalo užtikrinti su veiksmų programos įgyvendinimu susijusių ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 203 punkte nurodytų dokumentų saugumą ir prieinamumą vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, audito institucijų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA atstovams. IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 75. Aprašas keičiamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 29 punkte numatyta tvarka. 76. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai turi teisę apskųsti ESFA, Švietimo ir mokslo ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, koordinuojančiosios, vadovaujančiosios ir mokėjimo institucijų veiksmus arba neveikimą, susijusius su vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo arba nefinansavimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 209–212 punktuose nustatyta tvarka. _________________ 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonės „MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 1 priedas PROJEKTO TINKAMUMO FINANSUOTI VERTINIMO LENTELĖ IR METODINIAI NURODYMAI VERTINTOJAMS Bendrasis kriterijus Bendrojo kriterijaus vertinimo aspektai Vertinimo klausimai ir (arba) teiginiai Paaiškinimai / informacijos šaltinis Vertinimas taip ne patikslinus 1 2 3 4 5 6 7 1. Bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektas (toliau – projektas) atitinka bent vieną veiksmų programos ir jos prioriteto tikslą, uždavinį, taip pat apima pagal tam tikrą prioritetą numatomas remti veiklas. Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25) 2 straipsnį (toliau – Reglamentas Nr. 1083/2006) projektas turi sudaryti sąlygas pasiekti ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetinės krypties, su kuria yra susijęs, tikslus. Projektas turi atitikti tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslus ir uždavinius, veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės, pagal kurią yra pateiktas, aprašymą ir bent vieną iš Projektų finansavimo sąlygų apraše numatytų veiklų 1.1. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu 1.1.1. Projekto tikslai ir uždaviniai aiškiai siejasi su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu Būtina įsitikinti, kad projekto tikslai ir uždaviniai atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – veiksmų programa) prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ (toliau – prioritetas) tikslą „Skatinti tęstinį mokslininkų ir kitų tyrėjų profesinį tobulinimąsi visuose karjeros etapuose ir didinti žmogiškųjų išteklių gebėjimus MTTP srityje kokybine ir kiekybine prasme“ (toliau – tikslas) ir uždavinį „Tobulinti tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją, skatinti jų mobilumą (toliau – uždavinys), ryšys yra akivaizdus ir priežastinis. Paraiškos A dalies 5 ir 6 punktas 1.1.2. Įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui bus teigiamas Galima teigti, kad įgyvendinus projektą pasiekimų ir rezultatų poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui, atsižvelgiant į veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės specifiką, bus teigiamas. Taip pat įrodytas projekto aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui Paraiškos A dalies 5 ir 6 punktai ir B dalies 1 punktas 1.2. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemone ir bent viena Projektų finansavimo sąlygų apraše numatyta veikla 1.2.1. Projekto veiklos yra suderintos su veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonėje pateiktu atitinkamos veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės bent vienos veiklos aprašymu Būtina įsitikinti, ar numatytos vykdyti projekte veiklos atitinka bent vieną veiklą, nurodytą veiksmų programos priedo VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonės „MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas“ aprašyme Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 1.2.2. Projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos atitinka bent vieną iš Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytų veiklų Būtina įsitikinti, ar projekte numatyti tikslai, uždaviniai ir planuojamos vykdyti veiklos atitinka bent vieną iš Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytų veiklų Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 1.2.3. Projektas atitinka veiksmų programoje, veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus, susijusius su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus atskyrimu („demarkacinius reikalavimus“) Būtina įsitikinti, ar tenkinami visi reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus atskyrimu, nurodyti veiksmų programoje veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme ir Projektų finansavimo sąlygų apraše Paraiškos B dalies 1 punktas 1.2.4. Projektas atitinka kitus su reikalavimais projekto veikloms susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus (jei taikoma) Būtina įsitikinti, ar projekto tikslinės grupės atitinka Projektų finansavimo sąlygų aprašo 25–26 punktuose nurodytas tikslines grupes. Paraiškose, teikiamose pagal Aprašo 8.2 punkte numatomas finansuoti veiklas, mokslininkai ir kiti tyrėjai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų projekto dalyvių. Paraiškos A dalies 5 ir 6 punktai ir B dalies 1 ir 2 punktai 2. Projektas atitinka nacionalinius strateginius dokumentus. Vienas iš pagrindinių ES struktūrinės paramos naudojimo principų – papildomumas. Todėl reglamente (EB) Nr. 1083/2006 teigiama, kad Bendrijos veiksmai turėtų papildyti valstybių narių vykdomus veiksmus arba jais turėtų būti siekiama prisidėti prie valstybių narių vykdomų veiksmų. Paramos lėšos turi prisidėti prie jau nustatytų valstybės socialinės ekonominės plėtros uždavinių įgyvendinimo. Todėl veiksmų programos buvo rengiamos remiantis nacionalinių strategijų ir programų tikslais, ir visi projektai turi atitikti jų tikslus. Už tam tikrus sektorius atsakingos institucijos nustatys, kokius nacionalinius strateginius dokumentus projektai turės atitikti 2.1. Projektas prisideda prie nacionalinių ir (arba) regioninių strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo 2.1.1. Teisės aktuose ar valdymo srities plėtros strategijoje arba strategijos įgyvendinimo priemonių plane nustatytas projekto vykdytojas ir veiklos (taikoma tik planuojant valstybės ir regionų projektus) Netaikoma 2.1.2. Pagrįsta, kad projekto įgyvendinimas prisidėtų prie atitinkamų teisės aktų, strategijų nuostatų įgyvendinimo (taikoma tik projektų konkurso būdu atrenkamiems projektams) Būtina įsitikinti, kad: 1. projektai, teikiami pagal Projektų finansavimo sąlygų apraše 8.1 punkte numatomas finansuoti veiklas, atitinka Tyrėjų karjeros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 „Dėl Tyrėjų karjeros programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-261; 2009, Nr. 32-1252), t. y. prisideda prie 5.2 priemonės „MTTP tematinių tinklų, asociacijų, mokslo organizacijų veiklos stiprinimo priemonė“ įgyvendinimo, t. y. atitinka galimus pareiškėjus ir remiamas veiklas; 2. projektai, teikiami pagal Projektų finansavimo sąlygų apraše 8.2 punkte numatomas finansuoti veiklas, atitinka Tyrėjų karjeros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 „Dėl Tyrėjų karjeros programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-261; 2009, Nr. 32-1252), t. y. prisideda prie 5.2 priemonės „MTTP tematinių tinklų, asociacijų, mokslo organizacijų veiklos stiprinimo priemonė“ įgyvendinimo, t. y. atitinka nurodytus pareiškėjus ir remiamas veiklas arba Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 „Dėl Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), t. y. prisideda prie 6 priemonės „Asociacijų, kurių uždaviniai yra nacionalinių kompleksinių programų įgyvendinimas, veiklos stiprinimas“ įgyvendinimo, t. y. atitinka galimus pareiškėjus ir remiamas veiklas; Paraiškos A dalies 1, 5 ir 6 punktai ir B dalies 3 punktas 3. Projektas siekia aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių veiksmų programoje nustatytus tikslus.  Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 37 straipsnis nustato reikalavimą, kad veiksmų programų prioritetinės kryptys privalo turėti skaičiais išreikštus uždavinius ir tikslus (įgyvendinimo rodiklius), pagal kuriuos bus vertinama įgyvendinimo eiga ir išsikeltų tikslų ir uždavinių pasiekimas. Būtina įsitikinti, kad kiekvienas projektas prisideda ir kiek prisideda prie veiksmų programos tikslų (uždavinių) pasiekimo. Todėl kiekvienas projektas turi turėti savo kiekybiškai išreikštus tikslus ir uždavinius, kurie bus matuojami projekto produkto ir rezultatų rodikliais. 3.1. Projektas prisideda prie veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės rodiklių įgyvendinimo 3.1.1. Projektas prisideda prie bent vieno veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme numatyto produkto ir (arba) rezultato rodiklio pasiekimo Būtina įsitikinti, kad: 1. Projektas, teikiamas pagal Aprašo 8.1 punkte numatomą finansuoti veiklą, siekia ir įgyvendinus projekte numatytas veiklas pasieks visus žemiau išvardintus, Aprašo 2 priede aprašytus, produkto ir rezultato rodiklius: – produkto rodiklis „Mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 15 asmenų vienam projektui; – rezultato rodiklis „Mokslininkų ir kitų tyrėjų (išskyrus studentus), kurie sėkmingai baigė neformaliojo švietimo programas bei gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 85 proc.; 2. Projektas, teikiamas pagal Aprašo 8.2 punkte numatomą finansuoti veiklą, siekia ir įgyvendinus projekte numatytas veiklas pasieks visus žemiau išvardintus, Aprašo 2 priede aprašytus, produkto ir rezultato rodiklius: – produkto rodiklis „Mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 10 asmenų vienam projektui; – produkto rodiklis „Mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijų, mokslo ir studijų įstaigų asociacijų arba kitų organizacijų nariai (fiziniai asmenys), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 5 asmenys vienam projektui; – rezultato rodiklis „Mokslininkų ir kitų tyrėjų (išskyrus studentus), kurie sėkmingai baigė neformaliojo švietimo programas bei gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 85 proc.; – rezultato rodiklis „Mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijų, mokslo ir studijų įstaigų asociacijų arba kitų organizacijų narių (fizinių asmenų), kurie sėkmingai baigė neformaliojo švietimo programas ir gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 85 proc. Paraiškos A dalies 6 ir 12 punktai ir B dalies 1, 2, 10 punktai 3.2. Nuosekli vidinė projekto logika ir kokybiški projekto uždaviniai 3.2.1. Išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika Būtina įsitikinti, kad išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika, t. y. projekto rezultatai turi būti projekto veiklų padarinys, projekto veiklos – sudaryti prielaidas pasiekti projekto uždavinius, o pastarieji – įgyvendinti nustatytus tikslus Paraiškos A dalies 6 punktas 3.2.2. Projekto uždaviniai specifiniai, išmatuojami, pasiekiami, susieti ir iškelti laiku Būtina įsitikinti, kad projekto uždaviniai atitinka šiuos kokybinius reikalavimus: – yra specifiniai, t. y. parodo projekto esmę ir charakteristikas; – išmatuojami, t. y. kiekybiškai išreikšti ir matuojami; – pasiekiami, t. y. realūs; – susieti, t. y. tapatūs vykdomoms projekto veikloms; – iškelti laiku, t. y. aiški pradžios ir pabaigos data. Paraiškos A dalies 6 ir 7 punktai 4. Projektas atitinka darnaus vystymosi principą. Darnus vystymasis yra vienas iš pagrindinių ES sanglaudos politikos principų. Darnaus vystymosi tikslas – užtikrinti ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių aspektų sinergiją. Jis nustato būtinybę ekonomikos augimą derinti su aplinkos apsauga ir socialine plėtra. Šis kriterijus detalizuojamas remiantis Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), ypač atsižvelgiant į 23 punkte nustatytus prioritetus 4.1. Projekte nenumatyti veiksmai, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui 4.1.1. Aplinkosaugos srityje (aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai, klimato kaita, aplinkos apsauga) Būtina įsitikinti, kad projektas neprieštarauja Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos nuostatoms ir atitinka šiuos reikalavimus: – Projektas nepažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimų; – Projektas nedaro neigiamos įtakos sprendžiant socialines bei ekonomines problemas (švietimo ir mokslo vaidmuo, kokybė bei prieinamumas; nedarbas, skurdas arba socialinė atskirtis); – Projektas neprieštarauja darnaus vystymosi nuostatoms regionų plėtros srityje, vadovaujantis Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370). Paraiškos A dalies 6 ir 13 punktai 4.1.2. Socialinėje srityje (užimtumas, skurdas ir socialinė atskirtis, sveikata, švietimas ir mokslas, kultūros savitumas) 4.1.3. Ekonomikos srityje (darnus pagrindinių ūkio šakų ir regionų vystymas) 4.1.4. Regionų vystymo srityje (aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas) (jei taikoma) 4.1.5. Informacinės ir žinių visuomenės srityje (jei taikoma) Netaikoma 4.2. Projekte atskleistos pastangos skatinti darnaus vystymosi principo įgyvendinimą 4.2.1. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas skatina darnaus vystymosi principo įgyvendinimą (jeigu taikoma) Netaikoma 4.2.2. Projektas atitinka kitus su darnaus vystymosi principo įgyvendinimo reikalavimais susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus Papildomi reikalavimai nenustatyti 5. Projektas atitinka lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus. Lyčių lygybė yra horizontalioji sritis, todėl į ją privaloma atsižvelgti taip pat visais ES struktūrinės paramos etapais – užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir lyčių lygybės principo įgyvendinimą visose srityse ir nediskriminavimą dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos gaunant paramą ir (arba) naudojantis jos rezultatais. Kriterijui detalizuoti rekomenduojama remtis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu (Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, Nr. 76-2998); Europos Komisijos 2006-03-01 dokumentu Nr. COM(2006) 92 „Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010“ (angl. A roadmap for equality between women and men 2006–2010) 5.1. Projekte nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui 5.1.1. Projekte nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui Vertinama, ar projektas neprieštarauja lyčių lygybės ir nediskriminavimo principui, nepažeidžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo bei Lietuvos Respublikos vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymo (Žin., 1998, Nr. 112-3100) ir jame vykdomi šie reikalavimai: – neribojamos vienodos galimybės vyrams ir moterims dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais; – neribojamos vienodos galimybės bet kokios rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos atstovams dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais. Paraiškos A dalies 6 ir 13 punktai 5.2. Projekte nurodytos pastangos skatinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą 5.2.1. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas prisideda prie lyčių lygybės principo įgyvendinimo (jeigu taikoma) Netaikoma 5.2.2. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas skatina nediskriminavimo dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos principo įgyvendinimą (jeigu taikoma) Netaikoma 5.2.3. Projektas atitinka kitus su lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo reikalavimais susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus Papildomi reikalavimai nenustatyti 6. Projekto įgyvendinimas yra suderinamas su kitų aktualių Europos Bendrijų politikos sričių nuostatomis 6.1. Projektas suderinamas su horizontaliųjų Europos Bendrijų bendrųjų politikos sričių nuostatomis 6.1.1. Projektas suderinamas su Europos Bendrijų viešųjų pirkimų politikos nuostatomis Būtina įvertinti, ar: pareiškėjas (partneriai) yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102), arba gavęs (gavę) projekto finansavimo lėšų ja taps; jei taip, ar tikėtina, kad projekto veiklų plane numatyta veiklų trukmė nustatyta įvertinant pirkimų vykdymo terminus. Jei pareiškėjas ir (arba) partneriai nėra perkančiosios organizacijos …