LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMAS 2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242 Vilnius Mokslo ir studijų misija – padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą, būti kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio visaverčio gyvenimo atrama ir paskata, tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą. Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Darni mokslo ir studijų sistema grindžia žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos ekonomikos stiprėjimą ir darnų šalies vystymąsi, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkio gyvenimą, socialinę ir ekonominę gerovę; ugdo kūrybingą, išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėja civilizacinę Lietuvos tapatybę, palaiko, plėtoja ir kuria šalies ir pasaulio kultūros tradicijas. I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato: 1) mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą; 2) mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus; 3) mokslo ir studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo teisinius pagrindus; 4) aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimą ir pripažinimą; 5) mokslo ir studijų institucijų valdymą, veiklos organizavimą ir priežiūrą; 6) mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir studentų teises ir pareigas; 7) mokslo ir studijų finansavimą; 8) valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. 2 straipsnis. Įstatymo taikymo išimtys 1. Šio įstatymo nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams. 2. Šio įstatymo nuostatos kunigų seminarijoms taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje nuostatoms. 3 straipsnis. Mokslo ir studijų principai 1. Mokslas yra grindžiamas šiais principais: 1) kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės; 2) akademinės etikos; 3) lituanistikos prioriteto; 4) mokslinių tyrimų rezultatų viešumo; 5) integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą; 6) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus; 7) sąžiningos konkurencijos; 8) intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo; 9) dalyvavimo tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje. 2. Studijos yra grindžiamos šiais principais: 1) akademinės laisvės ir autonomijos; 2) atvirumo ir atsakomybės visuomenei; 3) akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo; 4) studentų asmeninio suinteresuotumo; 5) įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą; 6) aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos; 7) lituanistikos prioriteto; 8) Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos; 9) suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis; 10) nuolatinio mokymosi siekio; 11) integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą. 3. Valstybė teikia lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius, strateginį prioritetą. Mokslo ir studijų institucijos, kiek jos dalyvauja įgyvendinant šį prioritetą, laikomos vykdančiomis strateginės reikšmės veiklą. 4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Absolventas – asmuo, aukštojoje mokykloje baigęs studijų programą ir gavęs aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantį diplomą. 2. Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienio mokslo ir studijų institucijose įgytas išsilavinimas. 3. Aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas arba doktorantūrą, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienio mokslo ir studijų institucijose įgytas išsilavinimas. 4. Aukštosios mokyklos ar studijų programos akreditavimas – vertinimas, ar aukštoji mokykla arba studijų programa atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. 5. Aukštojo mokslo diplomas – asmens įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantis dokumentas. 6. Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią teisės aktų nustatyta tvarka suteikia aukštoji mokykla. 7. Dėstytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis studentus ir klausytojus aukštojoje mokykloje. 8. Eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus, taip pat kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius. 9. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų. 10. Klausytojas – asmuo, studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes). 11. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas. 12. Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo laipsnį. 13. Mokslinių tyrimų institutas – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra. 14. Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra. 15. Mokslo ir studijų institucijų personalas – mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai. 16. Mokslo (meno) sklaida – visuomenės supažindinimas su moksliniais tyrimais, meno kūryba. 17. Pripažintas menininkas – kūrėjas arba meno kūrinių atlikėjas, kurio kūrybinę veiklą apibūdina menui ir kultūrai ypač reikšmingi kūriniai, įgyvendinti Lietuvoje arba (ir) užsienyje, pelnę platų visuomenės ir meno specialistų pripažinimą, įvertinti prestižinėmis tarptautinėmis arba nacionalinėmis premijomis bei kitokiais aukštais apdovanojimais, arba (ir) kuris yra išugdęs pasižymėjusių menininkų ir atitinka aukštosios mokyklos, kurioje jis siekia eiti arba eina pareigas, nustatytus reikalavimus. 18. Rezidentūra – studijos pagal studijų programas, kurias baigus nesuteikiamas laipsnis, skirtos aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka pasirengti savarankiškai praktinei veiklai. 19. Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje. 20. Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba rengiant disertaciją. 21. Studijų kreditas – studijų dalyko apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir studento darbo laikas. Vienų studijų metų 1 600 valandų atitinka 60 kreditų. 22. Studijų kryptis – studijų programų grupė, kurios pavadinimas įrašomas aukštojo mokslo diplome kartu su kvalifikacinio laipsnio pavadinimu. 23. Studijų programa – tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprašymas. 24. Studijų sritys – humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicinos, technologijos mokslai ir menai. 25. Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijančių diplomų, diplomo priedėlio (priedo), pažymėjimų išdavimas. 26. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. 27. Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams. II SKYRIUS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOS 5 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų grupės Mokslo ir studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. 6 straipsnis. Aukštųjų mokyklų tipai ir veiklos pagrindai 1. Aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos. 2. Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės. 3. Aukštoji mokykla organizuoja ir vykdo studijas, teikia šiame įstatyme nustatytas aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdo mokslinius tyrimus, eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir (arba) meno veiklą, taiko mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas. 4. Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą autonomiją, šio ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą. Nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo. 7 straipsnis. Aukštųjų mokyklų autonomija ir atskaitomybė 1. Aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams. 2. Aukštoji mokykla turi teisę: 1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas; 2) nustatyti studijų tvarką; 3) šio įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą; 4) rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas; 5) teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines paslaugas; 6) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą; 7) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų; 8) savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus; 9) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų; 10) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas; 11) turtą valdyti, naudoti, disponuoti juo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; 12) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais; 13) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis. 3. Aukštoji mokykla privalo: 1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę; 2) informuoti steigėjus, juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, o valstybinės aukštosios mokyklos – ir apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą ir lėšų naudojimą; savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo rezultatus; 3) laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai; 4) teikti studijuojantiesiems karjeros konsultacijas; 5) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles. 8 straipsnis. Universitetas 1. Universitete vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis „universitetas“ arba „akademija“, arba „seminarija“. 2. Universiteto tikslai: 1) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę; 2) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais; 3) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies raidą; 4) ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje. 3. Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai. 9 straipsnis. Kolegija 1. Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodžiai „kolegija“ arba „aukštoji mokykla“. 2. Kolegijos tikslai: 1) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės bei visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį; 2) plėtoti regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus; 3) sudaryti sąlygas asmenų įgytoms žinioms ir gebėjimams tobulinti; 4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis. 3. Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomojo dalyko srityje. Kvalifikacija dėstomo dalyko srityje turi būti keliama kolegijos nustatyta tvarka. Dalykus, kuriuos kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašai. 10 straipsnis. Mokslinių tyrimų institutas 1. Mokslinių tyrimų institutas gali būti valstybinis arba nevalstybinis. 2. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas vykdo valstybei, visuomenei ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius steigėjo (juridinio asmens dalyvių) nustatytos krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą. 3. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto tikslai: 1) vykdyti šalies ūkio, kultūros, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikros krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą; 2) bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros užsakomuosius darbus, teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą; 3) skleisti visuomenėje mokslo žinias, diegti jas į kultūrą, švietimą, sveikatos apsaugą bei socialinėje ir ūkinėje veikloje, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo. 4. Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kurių tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Šį statusą įgyvendina Vyriausybė, tvirtindama jų įstatus ir priimdama kitus teisės aktus. 5. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Nevalstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo. 11 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto teisės ir pareigos 1. Mokslinių tyrimų institutas turi teisę: 1) vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, nusistatyti struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką; 2) atlikdamas savo misiją, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis; 3) leisti mokslo ir kitą literatūrą, pasirinkti būdus savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatams skelbti; 4) kartu su universitetais šio įstatymo nustatyta tvarka rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus; 5) skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatų panaudojimą ūkio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse; 6) vykdyti ekspertizes, teikti mokslines konsultacijas ir kitas paslaugas savo mokslinių tyrimų srityje pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis; 7) turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo teisės aktų nustatyta tvarka; 8) teisės aktų nustatyta tvarka įgyti kitų teisių. 2. Mokslinių tyrimų institutas privalo: 1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę; 2) informuoti steigėją (juridinio asmens dalyvius) ir visuomenę apie mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, o valstybinis mokslinių tyrimų institutas – ir apie savo finansinę, ūkinę veiklą ir lėšų naudojimą; 3) laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai; 4) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles. 3. Mokslinių tyrimų instituto ir jo darbuotojų teisėms į intelektinės veiklos rezultatus mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 82 straipsnio nuostatos. III SKYRIUS MOKSLO IR STUDIJŲ VALDYMAS PIRMASIS SKIRSNIS MOKSLO IR STUDIJŲ POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS 12 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos 1. Valstybės mokslo ir studijų politiką formuoja Seimas. 2. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos ministerijos, Lietuvos mokslo taryba, Valstybinis studijų fondas, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos, taip pat kitos institucijos. 3. Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais yra Aukštojo mokslo taryba. Aukštojo mokslo taryba sudaroma ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. 4. Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra koordinuoja Lietuvos įstaigų, įmonių ir organizacijų dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose. Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūrą steigia Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 13 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba 1. Lietuvos mokslo taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia, jos nuostatus ir Vyriausybės siūlomus narius tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. 2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais. Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas, programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų finansavimą ir organizuoja Lietuvoje vykdomos mokslinės veiklos vertinimą. 3. Lietuvos mokslo tarybą sudaro Lietuvos mokslo tarybos valdyba, Mokslo fondas ir du ekspertų komitetai: Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas ir Gamtos ir technikos mokslų komitetas. Šie komitetai sudaromi Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Valstybinis studijų fondas 1. Valstybinis studijų fondas yra valstybės biudžetinė įstaiga. Šį fondą steigia, jo nuostatus ir valdybą tvirtina Vyriausybė. Valstybinio studijų fondo vienasmenis valdymo organas yra Valstybinio studijų fondo direktorius. 2. Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas ir remia valstybės remiamas paskolas studentams, stipendijas trečiosios pakopos studentams, taip pat kitą finansinę paramą studentams. 15 straipsnis. Mokslo ir technologijų parkai 1. Mokslo ir technologijų parkas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinės funkcijos – stimuliuoti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas steigtis įmonėms, vykdysiančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus ir diegsiančioms inovacijas. 2. Mokslo ir technologijų parkai steigiami, veikia, pertvarkomi ir pasibaigia Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mokslo ir technologijų parkų viena iš dalyvių turi būti mokslo ir studijų institucija. 3. Tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio dalininkės yra valstybinės aukštosios mokyklos ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos, mokslo ir technologijų parkas gali gauti valstybės lėšų ar atitinkamai savivaldybės lėšų (įskaitant biudžeto asignavimus). 4. Mokslo ir technologijų parkai gali vykdyti valstybės institucijų patvirtintas programas. Mokslo ir technologijų parko ir jo remiamų įmonių tarpusavio santykiai ir įsipareigojimai nustatomi sutartyse. 16 straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) 1. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) kuriami mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialui sutelkti. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) turi turėti bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos konkurencingumo stiprinimo. 2. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė. 3. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtrą, jų programų kūrimą ir įgyvendinimą koordinuoja, priežiūros tarybą sudaro ir jos funkcijas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 17 straipsnis. Studijų kokybės vertinimo centras 1. Studijų kokybės vertinimo centras yra valstybės biudžetinė įstaiga. Šį centrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Studijų kokybės vertinimo centro pagrindiniai uždaviniai yra: 1) skatinti aukštųjų mokyklų veiklos kokybę per išorinį vertinimą bei institucijų ir studijų programų akreditavimą; 2) kurti palankias laisvo asmenų judėjimo sąlygas organizuojant ir vykdant užsienio institucijose įgytų, su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų vertinimą ir (arba) pripažinimą Lietuvoje ir atliekant kitas Vyriausybės nustatytas funkcijas. 2. Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaroma iš 11 narių. Juos 6 metams skiria: Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, Vyriausybė, švietimo ir mokslo ministras, Lietuvos mokslo taryba kartu su Lietuvos mokslų akademija, universitetų senatai, kolegijų akademinės tarybos, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos, Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Žinių ekonomikos forumas. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras. Studijų kokybės vertinimo centro taryba rengia ir tvirtina savo veiklos reglamentą. 3. Ne rečiau kaip kas 5 metai atliekamas Studijų kokybės vertinimo centro veiklos išorinis vertinimas. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai. 4. Studijų kokybės vertinimo centras kiekvienais metais viešai skelbia studijų kokybės vertinimo apibendrinimus. 5. Studijų kokybės vertinimo centro vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai renka, skiria ir atleidžia iš pareigų Studijų kokybės vertinimo centro taryba. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 18 straipsnis. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius 1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. 2. Kontrolierių 5 metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Tas pats asmuo kontrolieriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas kontrolierius eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas kontrolierius. 3. Kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas; 2) jis atsistatydina; 3) jis miršta; 4) nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai kontrolierius pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti pareigų; 5) dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; 6) daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo. 4. Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada. 5. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais kontrolierius eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius. 6. Kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties. 7. Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose. Kontrolierius negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. 8. Kontrolierius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais. 9. Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais. 10. Kontrolieriui teikiamame skunde turi būti nurodyta: 1) pareiškėjo vardas, pavardė (arba juridinio asmens pavadinimas) ir adresas; 2) duomenys apie akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimą. 11. Kontrolierius gautą skundą išnagrinėja ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 30 dienų. Dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo ar dėl to, kad skundo nagrinėjimo metu prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ir sprendimo dėl jo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių nuo skundo gavimo dienos. 12. Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: 1) informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų; 2) įpareigoti mokslo laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo; 3) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais; 4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte; 5) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos pažeidimų asmenis (autorius); 6) informuoti teisėsaugos institucijas, jei nustatomas nusikalstamos veikos požymis; 7) kreiptis į teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas; 8) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus; 9) pripažinti skundą nepagrįstu. 13. Kontrolierius privalo raštu atsakyti pareiškėjui. 14. Kontrolieriaus veiklą užtikrina Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba). Tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Tarnybos vadovas yra kontrolierius. Tarnybos nuostatus tvirtina Seimas. 15. Kontrolierius turi teisę nemokamai gauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų, akademinės bendruomenės narių visą informaciją, reikalingą Tarnybos funkcijoms atlikti. 16. Kontrolierius kartą per metus atsiskaito Seimui iki kovo 1 d. už savo ir Tarnybos veiklą. 17. Kontrolieriaus darbo užmokesčio dydį ir apmokėjimo sąlygas nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. ANTRASIS SKIRSNIS AUKŠTOSIOS MOKYKLOS VALDYMAS 19 straipsnis. Aukštosios mokyklos organai 1. Valstybinis universitetas turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių. 2. Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių. 3. Nevalstybinės aukštosios mokyklos valdymą reglamentuoja šios aukštosios mokyklos steigimo dokumentai. 20 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba 1. Valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba. 2. Taryba atlieka šias funkcijas: 1) tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją, rektoriaus (direktoriaus) pateiktą strateginį veiklos planą; 2) išklausiusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus; 3) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus; 4) nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus; 5) nustato aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką; renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų aukštosios mokyklos rektorių (direktorių); 6) nustato aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus; 7) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius; 8) nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę; 9) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą; 10) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį; 11) užtikrina aukštosios mokyklos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėjais, kiekvienais metais informuoja visuomenę apie aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus; 12) rūpinasi parama aukštajai mokyklai; 13) išklausiusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei); 14) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją pateikia: valstybiniai universitetai – Seimui, valstybinės kolegijos – Vyriausybei; 15) atlieka aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 3. Taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato tikslų tarybos narių skaičių. Aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka vieną tarybos narį skiria studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija); du arba, jeigu tarybą sudaro 11 narių, tris narius – dėstytojai ir mokslo darbuotojai; vieną – administracija ir kiti darbuotojai; vieną tarybos narį skiria švietimo ir mokslo ministras kartu su aukštosios mokyklos senatu (akademine taryba), kitus keturis arba, jeigu tarybą sudaro 11 narių, penkis narius siūlo juridiniai ir fiziniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, – šiuos tarybos narius skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu, išklausęs aukštosios mokyklos tarybos nuomonę. Tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras. 4. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės. 5. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 6. Tarybos nario kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos nario kadencijos pabaigos švietimo ir mokslo ministras paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. 7. Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas. 8. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas. 9. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. 10. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. 11. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statuto, tarybos darbo reglamento ar šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį. 12. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą. 13. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute. 14. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas. 21 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) 1. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas. 2. Universiteto senatas atlieka šias funkcijas: 1) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį; 2) nustato studijų tvarką, tvirtina universiteto vidaus tvarkos taisykles; 3) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama; 4) vadovaudamasis tarybos nustatytais universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką; 5) universiteto statuto nustatyta tvarka šaukia universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems universiteto veiklos klausimams aptarti; 6) universiteto statuto nustatyta tvarka teikia universiteto garbės ir kitus vardus; 7) atlieka kitas teisės aktuose ir universiteto statute nustatytas funkcijas. 3. Kolegijos akademinė taryba atlieka šias funkcijas: 1) tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį; 2) nustato studijų tvarką, tvirtina kolegijos vidaus tvarkos taisykles; 3) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama; 4) vadovaudamasis tarybos nustatytais kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką; 5) kolegijos statuto nustatyta tvarka šaukia kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems kolegijos veiklos klausimams aptarti; 6) kolegijos statuto nustatyta tvarka teikia kolegijos garbės vardus; 7) atlieka kitas teisės aktuose ir kolegijos statute nustatytas funkcijas. 4. Senatas (akademinė taryba) sudaromas (sudaroma) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 5 metams. 5. Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Studentų atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas. 6. Senato (akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) patvirtintas senato (akademinės tarybos) darbo reglamentas. 7. Senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos rektorius (direktorius). 8. Senatas (akademinė taryba) apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą. 22 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) 1. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja. 2. Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas: 1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą; 2) leidžia įsakymus; 3) priima ir atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus; 4) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus; 5) įvertinęs studentų atstovybės siūlymus, teikia tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius; 6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais; 7) teikia tarybai tvirtinti ir viešai skelbia aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; 8) supažindina senatą (akademinę tarybą) ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą; 9) teikia tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus; 10) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. 3. Rektorių (direktorių) viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia taryba. 4. Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių. 5. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. 6. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. 7. Su išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo. 8. Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. 9. Jeigu tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektorius (direktorius) teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų. 23 straipsnis. Studentų dalyvavimas aukštosios mokyklos valdyme Studentų interesams aukštosios mokyklos valdymo organuose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). TREČIASIS SKIRSNIS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTO VALDYMAS 24 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto organai 1. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto valdymo organai yra mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba ir mokslinių tyrimų instituto direktorius. 2. Nevalstybinių mokslinių tyrimų institutų valdymą reglamentuoja jų steigimo dokumentai. 25 straipsnis. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba 1. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba atlieka šias funkcijas: 1) įstatų nustatyta tvarka tvirtina valstybinio mokslinių tyrimų instituto struktūrą ir jos pakeitimus; 2) tvirtina mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką; 3) svarsto ir tvirtina mokslinę veiklą reglamentuojančius dokumentus; 4) svarsto valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus pateiktas metines veiklos ataskaitas ir vertina, kaip valstybinis mokslinių tyrimų institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius; 5) atlieka kitas įstatuose nustatytas funkcijas. 2. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba sudaroma 5 metams iš mokslo darbuotojų ir administracijos darbuotojų, taip pat iš kitų įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų instituto tikslų ir misijos įgyvendinimu, atstovų valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatų nustatyta tvarka. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba tvirtina savo darbo reglamentą. 26 straipsnis. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius 1. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius yra valstybinio mokslinių tyrimų instituto vienasmenis valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja. Direktorius atlieka įstatuose ir teisės aktuose nustatytas įstaigos vadovo funkcijas. 2. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorių viešo konkurso būdu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų steigėjas (juridinio asmens dalyviai) ar jo (jų) įgaliotas asmuo. 3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina valstybinio mokslinių tyrimo instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką. 4. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties. 5. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai. Tas pats asmuo valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. IV SKYRIUS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ STEIGIMAS, PABAIGA IR PERTVARKYMAS. LEIDIMAS VYKDYTI STUDIJAS IR (ARBA) SU STUDIJOMIS SUSIJUSIĄ VEIKLĄ 27 straipsnis. Aukštosios mokyklos steigimo sąlygos 1. Aukštoji mokykla steigiama Civilinio kodekso, šio įstatymo ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Aukštoji mokykla gali būti steigiama, jei yra materialinė bazė ir kitos šiame įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų reikalavimams tenkinti. 3. Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu. Nepažeisdama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinio universiteto savininkės, teises ir pareigas įgyvendina tik Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinio universiteto dalininkais negali būti privatūs ir viešieji asmenys. 4. Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu. Nepažeisdama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinės kolegijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina tik Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybė, priėmusi sprendimą steigti valstybinę kolegiją, priima sprendimą ir dėl steigėjo funkcijų perdavimo valstybės institucijai ar įstaigai. Valstybinės kolegijos dalininkais negali būti privatūs ir viešieji asmenys. 5. Nevalstybinę aukštąją mokyklą gali steigti fiziniai arba juridiniai asmenys, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, taip pat Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse įsisteigusių įmonių filialai Lietuvoje. 28 straipsnis. Aukštosios mokyklos statutas 1. Aukštosios mokyklos statutas (toliau – statutas) yra steigimo dokumentas, kuriuo aukštoji mokykla vadovaujasi savo veikloje. 2. Aukštosios mokyklos statute turi būti nustatyta: 1) aukštosios mokyklos pavadinimas, buveinės adresas; 2) teisinė forma; 3) veiklos tikslai ir uždaviniai; 4) veiklos sritys ir rūšys; 5) mokslo ir studijų organizavimo pagrindinės nuostatos; 6) aukštosios mokyklos organai ir jų kompetencija, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarka; 7) studentų ir darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė; 8) studentų priėmimo ir šalinimo tvarka; 9) ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarka; 10) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka; 11) mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarka; 12) filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka; 13) statuto keitimo tvarka. 3. Statute gali būti reglamentuojami ir kiti aukštosios mokyklos veiklos dalykai. 4. Valstybinio universiteto statutas tvirtinamas Seimo nutarimu, valstybinės kolegijos statutas – Vyriausybės nutarimu. 5. Nevalstybinės aukštosios mokyklos steigimo dokumentas priimamas ir keičiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 29 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto steigimo sąlygos 1. Mokslinių tyrimų institutas steigiamas Civilinio kodekso, šio įstatymo ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigėja yra Vyriausybė. Vyriausybė, priėmusi sprendimą steigti valstybinį mokslinių tyrimų institutą, priima sprendimą ir dėl steigėjo funkcijų perdavimo valstybės institucijai ar įstaigai. Nevalstybinį mokslinių tyrimų institutą gali steigti fiziniai arba juridiniai asmenys, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas. 3. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti steigiamas, kai reikia vykdyti valstybės, ūkio ar visuomenės plėtrai svarbius tam tikros krypties ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir kai Vyriausybės įgaliota vertinimo institucija nustato, kad valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimo projektas yra pagrįstas pakankamais materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ir yra įvykdyti kiti valstybiniams mokslinių tyrimų institutams keliami reikalavimai. 4. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimo tvarką, steigimo dokumentų reikalavimus, instituto veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir instituto veiklos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. 30 straipsnis. Mokslinių tyrimų institutų įstatai 1. Mokslinių tyrimų instituto įstatuose turi būti nurodyta: 1) mokslinių tyrimų instituto pavadinimas, buveinės adresas; 2) teisinė forma; 3) buveinė; 4) veiklos tikslai; 5) veiklos sritys ir rūšys; 6) mokslinių tyrimų instituto organai ir jų kompetencija, skyrimo ir atleidimo tvarka; 7) darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė; 8) mokslinių tyrimų instituto visuomeninės priežiūros forma; 9) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka; 10) įstatų keitimo tvarka; 11) kiti veiklos dalykai. 2. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatus tvirtina Vyriausybė. 31 straipsnis. Aukštosios mokyklos pabaigos ir pertvarkymo pagrindai Aukštosios mokyklos pabaigos ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas. 32 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo ypatumai 1. Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę. 2. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla, o kitų juridinių asmenų savininkė arba viena iš dalininkų – valstybė. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą jungimo būdu, juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla. 3. Per 3 mėnesius nuo reorganizavimo pabaigos aukštojoje mokykloje, kuriai pereina reorganizuotos aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromi nauji aukštosios mokyklos valdymo organai. 4. Jeigu reorganizuojant aukštąją mokyklą įsteigiama nauja aukštoji mokykla, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti leidimą vykdyti studijas ir (arba) kitą su studijomis susijusią veiklą. 33 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo ypatumai 1. Sprendimą dėl valstybinio universiteto likvidavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę. 2. Kai yra priimtas sprendimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su aukštosios mokyklos taryba, paskiria likvidatorių, kuris pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja valstybinę aukštąją mokyklą. Likvidavimo projekte turi būti išdėstyti siūlymai dėl galimybių užtikrinti studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto naudojimo. 3. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos likviduojamos valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir taryba, taip pat rektorius (direktorius) netenka įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka likvidatorius. 34 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto pabaiga ir pertvarkymas 1. Mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas. 2. Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė. 35 straipsnis. Teisė vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą 1. Vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turi teisę šio įstatymo nustatytą leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinčios aukštosios mokyklos: 1) valstybinės aukštosios mokyklos; 2) nevalstybinės aukštosios mokyklos; 3) užsienio aukštosios mokyklos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje. 2. Vykdyti su studijomis susijusią veiklą turi teisę šio įstatymo nustatytą leidimą turinti užsienio aukštosios mokyklos atstovybė. 36 straipsnis. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą 1. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti studijas gali būti išduotas, jei yra materialinė bazė, kvalifikuotas personalas ir kitos šiame įstatyme ir Vyriausybės patvirtintame Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos išdavimo tvarkos apraše nurodytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų reikalavimams tenkinti. 2. Aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas Lietuvos Respublikoje, norėdami gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, Studijų kokybės vertinimo centrui pateikia prašymą ir kitus Vyriausybės patvirtintame Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir duomenis. Gavęs aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo Lietuvos Respublikoje pateiktus dokumentus, Studijų kokybės vertinimo centras per 20 kalendorinių dienų kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pateiktų išvadą, ar numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Studijų kokybės vertinimo centras privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Valstybės saugumo departamento pažymos, patvirtinančios, kad numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, gavimo dienos įvertinti pateiktus dokumentus ir pateikti išvadas pareiškėjui ir Švietimo ir mokslo ministerijai. 3. Švietimo ir mokslo ministerija per mėnesį nuo Studijų kokybės vertinimo centro išvadų gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo (neišdavimo) arba informuoja pareiškėjus apie sprendimo neišduoti leidimo priėmimo priežastis. Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ar atsisakyti išduoti šį leidimą Švietimo ir mokslo ministerija praneša Juridinių asmenų registrui. 4. Gavusi leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas Švietimo ir mokslo ministerijai teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. 5. Leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinti aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas turi atitikti teisės aktuose nustatytus aukštosios mokyklos veiklos reikalavimus. Pasikeitus duomenims, kurių reikia leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas turi ne vėliau kaip per mėnesį nuo duomenų pasikeitimo informuoti Švietimo ir mokslo ministeriją. 37 straipsnis. Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimas ar jo galiojimo sustabdymas 1. Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimą dėl išduoto leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo, jeigu: 1) leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus; 2) dvejų metų laikotarpiu pakartotinai neigiamai įvertinta aukštosios mokyklos veikla; 3) aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas verčiasi įstatymų draudžiama veikla; 4) aukštoji mokykla tapo nemoki ir (arba) jos veikla kelia grėsmę studentų interesams; 5) aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro. 2. Švietimo ir mokslo ministerija turi teisę priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo, jeigu: 1) aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas, kurios (kurio) leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose studijų vykdymą ir su studijomis susijusią veiklą, nustatytų reikalavimų pažeidimų; 2) aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas nepradėjo vykdyti studijų ir (arba) su studijomis susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos; 3) aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas nevykdo studijų daugiau kaip 6 mėnesius; 4) aukštoji mokykla yra likviduojama; 5) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. 3. Jeigu aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose studijų vykdymą ir su studijomis susijusią veiklą, nustatytus reikalavimus, švietimo ir mokslo ministras gali sustabdyti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą galiojimą tam tikram terminui, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobūdį. 4. Apie priimtą sprendimą panaikinti arba sustabdyti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą Švietimo ir mokslo ministerija praneša Juridinių asmenų registrui. 5. Panaikinus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavusi institucija Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. 38 straipsnis. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą 1. Leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje išduoda Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Gavusi užsienio aukštosios mokyklos pateiktus Vyriausybės patvirtintame Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus, Švietimo ir mokslo ministerija per 20 kalendorinių dienų kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pateiktų išvadą, ar numatoma veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Švietim …