LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Trumpai

Šis teisės aktas keičia ir patvirtina naują metodiką, reglamentuojančią žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą bei įgyvendinimą. Jis nustato, kaip turi būti planuojami ir tvarkomi žemės sklypai kaimo vietovėse.
Ką jis reguliuoja

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų turinį.
Šių projektų ir planų rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką.
Žemės sklypų projektavimą grąžinant natūra, perduodant, suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti.
Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir ūkinės veiklos apribojimus suprojektuotiems žemės sklypams.
Kam jis rūpi

Žemės reformą vykdantiems specialistams.
Asmenims, rengiantiems žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams.
Pretendentams, pageidaujantiems susigrąžinti natūra ar gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, išsinuomoti, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypus.
Pagrindiniai punktai

Žemėtvarkos projektai ir projektui prilyginami planai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse bei teritorijose, priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d.
Nedideli žemės sklypai (mažesni nei 0,30 ha) projektuojami atskirame plane M 1:5000, kuris yra žemėtvarkos projekto plano neatskiriama dalis.
Jei iki teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises, vietoj žemėtvarkos projekto rengiamas projektui prilyginamas planas.
Žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas susideda iš 5 etapų, o projektui prilyginamo plano rengimas ir įgyvendinimas – iš 5 etapų.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 
 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
 ĮSAKYMAS
 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS 1998 M. BALANDŽIO 23 D. ĮSAKYMO Nr. 207 „DĖL ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ KAIMO VIETOVĖJE RENGIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 
M. RUGPJŪČIO 7 D. ĮSAKYMO Nr. 3D-438 „DĖL ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS 1998 M. BALANDŽIO 23 D. ĮSAKYMO Nr. 207 „DĖL ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ KAIMO VIETOVĖJE RENGIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PAKEITIMO
m. gruodžio 16 d. Nr. 3D-928
 Vilnius
Pakeičiu:
1. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690) ir išdėstau jį nauja redakcija:
 „LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
 ĮSAKYMAS
 DĖL ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ IR JIEMS PRILYGINAMŲ ŽEMĖS SKLYPŲ PLANŲ RENGIMO IR ĮGYVENDINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735; 2000, Nr. 56-1649; 2009, Nr. 81-3358; 2010, Nr. 72-3618) 19 straipsnio 1 dalimi:
Tvirtinu Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką (pridedama).
Nustatau, kad šiuo įsakymu patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams, rengiantys Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje išvardyti asmenys rengdami dokumentus nuosavybės teisėms atkurti grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant, nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemę, mišką, vandens telkinius.“;
2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 3D-438 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ ir pripažįstu netekusiais galios 2 ir 3 punktus.
Nustatau, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690), nustatyta tvarka įvykęs pirmas pretendentų susirinkimas), bet nebaigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką.
 Žemės ūkio ministras                                                           Kazys Starkevičius
 PATVIRTINTA
 Žemės ir miškų ūkio ministerijos 
m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207
 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 
m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 redakcija)
 ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ IR JIEMS PRILYGINAMŲ ŽEMĖS SKLYPŲ PLANŲ RENGIMO IR ĮGYVENDINIMO METODIKA
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau – žemėtvarkos projektas) ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – projektui prilyginamas planas), turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką.
Žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.
 Žemėtvarkos projektai ir projektui prilyginami planai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882; 2011, Nr. 105-4923) ir šia Metodika.
Žemėtvarkos projektai arba projektui prilyginami planai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse bei teritorijose, nustatyta tvarka priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d.
Žemėtvarkos projektus rengia ir projektui prilyginamame plane žemės sklypus projektuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje išvardyti asmenys, sudarę sutartį su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovu ar jo įgaliotu teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius) vedėju dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje (toliau – projekto autorius).
Žemėtvarkos projektuose, projektui prilyginamuose planuose suprojektuojami grąžinami natūra, perduodami, suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypai (toliau – žemės sklypas).
Žemėtvarkos projektai arba projektui prilyginami planai privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus saugoti ir tausoti žemę bei kitus gamtos išteklius. Šiuo tikslu projekto autorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir teritorijų planavimo dokumentais, suprojektuotiems žemės sklypams numato įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei ūkinės veiklos apribojimus.
Žemėtvarkos projektuose arba projektui prilyginamuose planuose turi būti atsižvelgta į veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentus. Turi būti nustatytos viešiesiems poreikiams naudojamų neprivatizuojamų žemės sklypų ribos bei kiekvienam žemės sklypui Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimu nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Vienam pretendentui priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų išdėstymas turi sudaryti sąlygas racionaliai tvarkyti žemės ūkio valdą.
Žemėtvarkos projektuose arba projektui prilyginamuose planuose numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas ir kiti teritorinio tvarkymo elementai turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą.
Teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka žemėtvarkos skyrius, o ją tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba žemėtvarkos skyriaus vedėjas.
 Parinkta teritorija turi apimti visą kadastro vietovę arba į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritoriją (jei numatoma projektuoti žemės sklypus asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktus), išskyrus privačią žemę, valstybinės žemės plotus, kuriuose pagal patvirtintą žemėtvarkos projektą arba rengiant projektui prilyginamą planą suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, kai į juos dar neatkurtos nuosavybės teisės, nepriimtas sprendimas suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar nesudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, valstybinės žemės panaudos sutartys arba šių žemės sklypų patikėjimo teisė neperduota teisės aktų nustatyta tvarka, bei tie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotai, kuriuose pagal pradedamą rengti žemėtvarkos projektą arba projektui prilyginamą planą nebus projektuojami žemės sklypai.
 Kai patvirtinus žemėtvarkos projektą ar po žemės sklypų suprojektavimo projektui prilyginamame plane kadastro vietovėje lieka laisvos valstybinės žemės, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo žemėtvarkos projekto patvirtinimo ar žemės sklypų suprojektavimo projektui prilyginamame plane parenka teritoriją kitam žemėtvarkos projektui rengti.
 Tais atvejais, kai iki teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti valstybinę žemę, vietoj žemėtvarkos projekto rengiamas projektui prilyginamas planas.
Žemėtvarkos projektai arba projektui prilyginami planai rengiami projekto autoriui naudojant šią medžiagą:
1. naujausią kartografinę medžiagą (Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT10LT, georeferencinio pagrindo kadastro duomenis ir Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 georeferencinio pagrindo duomenų bazę GDB10LT) su joje pažymėtomis kadastro vietovės ribomis (toliau – naujausia kartografinė medžiaga);
2. turėtų žemės valdų planus;
3. žemės ūkio naudmenų įvertinimo ir miškų valstybės kadastro duomenis;
4. valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus;
5. specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planus ir Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų bazę SŽNS_DB10LT;
6. nusausintų ir drėkinamų žemės plotų planus ir Lietuvos žemių melioracinės būklės ir užmirkimo duomenų bazę Mel_DB10LT;
7. asmeninio ūkio žemės suvestinius planus ir asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus;
8. tarnybinių žemės dalų suvestinius planus ir šios žemės naudotojų sąrašus;
9. asmenų, pageidaujančių susigrąžinti natūra ar gauti nuosavybėn neatlygintinai pirkti, išsinuomoti, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypus (toliau –pretendentas), prašymų (toliau – pretendento prašymas) ir prie jų pridedamų dokumentų kopijas;
10. fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašus;
11. valstybinės žemės nuomininkų (naudotojų) sąrašą;
12. žemėtvarkos skyriaus turimą informaciją apie žemėtvarkos projektui rengti patvirtintoje teritorijoje parengtus ar pradėtus rengti teritorijų planavimo dokumentus;
13. suinteresuotų valstybės ar savivaldybės institucijų nustatyta tvarka patvirtintą ir pateiktą kartografinėje medžiagoje pažymėtą informaciją apie žemės plotus, priskirtinus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei, dėl kurios žemėtvarkos skyrius yra priėmęs išvadą dėl tikslingumo priskirti šiuos žemės plotus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei;
14. pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kopijas;
15. apskrities viršininko ar žemėtvarkos skyriaus vedėjo priimtų įsakymų dėl kompensavimo už trūkstamą žemės plotą žemės sklypu kopijas.
Žemėtvarkos projekto planas rengiamas arba projektui prilyginamame plane suprojektuotų žemės sklypų ribos bei kiti projektiniai sprendiniai pažymimi naujausioje kartografinėje medžiagoje.
Nedideli žemės sklypai (žemė naudojama asmeniniam ūkiui, žemės sklypai, esantys glaustai užstatytose teritorijose, ir kiti žemės sklypai, kurių plotas mažesnis nei 0,30 ha) projektuojami atskirame plane M 1:5000, kuris yra žemėtvarkos projekto plano neatskiriama dalis, o žemėtvarkos projekto plane nurodomos tik teritorijų, kuriose projektuojami nedideli žemės sklypai, ribos.
Žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas susideda iš šių etapų (darbų stadijų):
1. parengiamieji darbai;
2. žemės sklypų projektavimo darbai;
3. žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas;
4. žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje;
5. paženklintų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar patikėjimo teise valdyti kadastro duomenų bylų parengimas.
Projektui prilyginamo plano rengimas ir įgyvendinimas susideda iš šių etapų (darbų stadijų):
1. parengiamieji darbai;
2. žemės sklypų projektavimo darbai;
3. suprojektuotų žemės sklypų ženklinimas vietovėje;
4. paženklintų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar patikėjimo teise valdyti kadastro duomenų bylų parengimas;
5. projektui prilyginamo plano derinimas ir tvirtinimas.
 II. ŽEMĖS, MIŠKO, VANDENS TELKINIO GRĄŽINIMAS NATŪRA Į VIENKIEMIUS IŠSKIRSTYTŲ KAIMŲ TERITORIJOSE
Grąžinami natūra žemės sklypai gali būti ženklinami vietovėje nesuprojektavus šių sklypų žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane, arba nelaukiant žemėtvarkos projekto patvirtinimo, išskyrus atvejus, kai:
1. pretendentas nesutinka su paženklinto žemės sklypo ribomis;
2. grąžinamoje natūra žemėje yra asmeniniam ūkiui naudojamos žemės, kurią pagal šios Metodikos 66 punktą galima projektuoti laisvos žemės fondo žemėje;
3. pretendentai pageidauja žemę susigrąžinti natūra tik parengus ir patvirtinus žemėtvarkos projektą arba suprojektavus grąžinamą natūra žemės sklypą projektui prilyginamame plane;
4. pretendentų, kuriems teismo sprendimu atnaujinti praleisti terminai pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius ir (arba) nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, prašymai atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra ir (arba) nuosavybės teises ar giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai pateikti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba žemėtvarkos skyriaus vedėjui priėmus sprendimą dėl teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo (bet iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo ar žemės sklypų suprojektavimo projektui prilyginamame plane).
Jeigu grąžinamame natūra žemės sklype yra įsiterpusi žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, bei Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams nuosavybės teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiaviečių pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti, ir pretendentai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra, tuomet žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane atskiru žemės sklypu projektuojami šiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, nustatomi šių žemės sklypų plotai, ribos bei numatomi privažiuojamieji keliai. Projekto autorius arba kitas asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, su kuriuo pretendentas teisės aktų nustatyta tvarka yra sudaręs asmens lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbų apmokėjimo sutartį (toliau – matininkas), į šių žemės sklypų ženklinimą vietovėje kviečia pastatų ir statinių savininkus ir pretendentus, kuriems ši žemė bus grąžinama natūra. Projekto autorius arba matininkas į žemės sklypo ženklinimo vietą pastatų ir statinių savininkus ir pretendentus, kuriems ši žemė bus grąžinama natūra, kviečia registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki žemės sklypo ženklinimo dienos.
 Jeigu nėra galimybės nustatyti pastatų ar statinių savininką, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki žemės sklypo ženklinimo dienos vietiniame laikraštyje paskelbia numatomo grąžinti natūra žemės sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausančių pastatų ar statinių, ženklinimo datą.
Iki žemės sklypų, kuriuose yra ne žemės savininkui priklausančių pastatų ir statinių, sugrąžinimo natūra pagal projekto autoriaus arba matininko pateiktas žemės sklypų kadastro duomenų bylas žemėtvarkos skyrius sudaro su pastatų ar statinių savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis (jeigu tokie žemės sklypai nebuvo išnuomoti). Sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti nurodyta, kad nuomotojo teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
 Jeigu pastatų ir statinių savininkai neatvyksta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, grąžinamam natūra žemės sklypui nustatomas servitutas – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį žemės sklype.
Pretendentų, pateikusių prašymus grąžinti žemę natūra, pageidavimu žemės sklypai gali būti projektuojami taip, kad kiekvienam pretendentui būtų grąžintas natūra atskiras žemės sklypas, atitinkantis jam priklausančios žemės dalies plotą. Šiuo atveju iki žemės sklypų projektavimo turi būti pateiktas visų pretendentų, pageidaujančių gauti žemę natūra, rašytinis susitarimas dėl atskirų žemės sklypų projektavimo.
Grąžinamo natūra žemės sklypo ženklinimą vietovėje atliekantis projekto autorius arba matininkas praneša pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku apie žemės sklypo ženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki žemės sklypo ženklinimo, nurodydamas, kad, pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims neatvykus, žemės sklypas bus paženklintas jiems nedalyvaujant. Ženklinant natūra grąžinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: pretendentas, kuriam grąžinama žemė natūra; asmenys, naudojantys šį žemės sklypą; asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra besiribojančius žemės sklypus; besiribojančių žemės sklypų savininkai ar patikėtiniai.
 Jeigu ženklinamo žemės sklypo riba nustatoma hidrografinio objekto (upelio, melioracijos griovio ar panašiai) viduriu, šią bendrą ribą turinčių žemės sklypų savininkai ir asmenys, kuriems šią bendrą ribą turintys žemės sklypai numatyti grąžinti natūra, dalyvauti ženklinant žemės sklypą nekviečiami.
 Jeigu pretendentas pranešime nustatytu laiku neatvyksta dalyvauti ženklinant žemės sklypą, projekto autorius paženklina žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) jam nedalyvaujant. Neatvykusiam pretendentui projekto autorius per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo dienos registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo plano, abriso (jeigu rengiamas) ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijas ir praneša, kad sutikimą arba pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo, žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti projekto autoriui pranešime nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo.
 Jeigu pretendentas, nedalyvavęs ženklinant žemės sklypą, per nustatytą terminą nepateikia sutikimo dėl žemės sklypo paženklinimo, žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano arba pateikia pastabas, taip pat, jeigu pretendentas dalyvavo ženklinant žemės sklypą, tačiau nesutiko su ženklinamo žemės sklypo ribomis ir vieta (nepasirašė abrise ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte), grąžinamas natūra žemės sklypas šios Metodikos nustatyta tvarka projektuojamas žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane.
Kviestiniai asmenys (išskyrus pretendentus, kuriems ženklinamas grąžinamas natūra žemės sklypas), kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, su paženklinto žemės sklypo planu, abrisu (jeigu rengiamas) bei žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu supažindinami pagal šios Metodikos 101 punkto reikalavimus.
 Kviestinių asmenų (išskyrus pretendentus, kuriems grąžinamas natūra žemės sklypas ženklinamas), pastabos nagrinėjamos pagal šios Metodikos 102 punkto reikalavimus.
 Vykdant žemės sklypų kadastrinius matavimus asmenų lėšomis šios Metodikos 19 punkto reikalavimai netaikomi. Šiuo atveju, žemės sklypo ženklinimo darbai organizuojami ir vykdomi vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais.
Grąžinamų natūra žemės sklypų ribos turi būti racionalios, priderintos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Grąžinami natūra žemės sklypai ženklinami ir šių sklypų suformavimui reikalingi dokumentai rengiami šios Metodikos 104–115 punktuose nustatyta tvarka.
Grąžinamų natūra žemės sklypų, paženklintų nerengiant žemėtvarkos projekto arba nelaukiant jo patvirtinimo, planai derinami su Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 18 punkte nurodytomis suinteresuotomis institucijomis bei su Valstybės saugumo departamentu ar Vadovybės apsaugos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, jei grąžinamas natūra žemės sklypas paženklintas teritorijoje, kuri yra Valstybės saugumo departamento ar Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų apsaugos zonoje.
 III. ŽEMĖTVARKOS PROJEKTO IR PROJEKTUI PRILYGINAMO PLANO PARENGIAMIEJI DARBAI
Projekto autorius ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo atlieka šiuos darbus:
1. valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje arba šio plano ištraukoje pažymi naujus ar pasikeitusius valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus (išskyrus privačios žemės sklypus). Šios valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijos arba plano ištraukos yra neatsikiriamosios valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano dalys;
2. išanalizavęs asmeninio ūkio žemės naudotojų turimos privačios bei galimos susigrąžinti natūra žemės toje kadastro vietovėje ir turimos laisvos žemės fondo žemės plotą, parengia pasiūlymus dėl asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymo vietos pakeitimo Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraše numatytais atvejais;
3. patikrina, ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais, ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, parengia ir pateikia žemėtvarkos skyriui asmenų, kuriems anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuoti šie žemės sklypai, sąrašą, jame nurodo fizinio asmens vardą ir pavardę arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimą, žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį bei pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių prie šių žemės sklypų suprojektavimo ir (ar) kelio servituto nustatymo;
4. nustato, ar pretendentų pageidaujama susigrąžinti natūra žemė, miškas ar vandens telkinys yra priskirti valstybės išperkamai ar neprivatizuojamai žemei. Nustatęs, kad pretendentų pageidaujama susigrąžinti natūra žemė, miškas ar vandens telkinys yra priskirti valstybės išperkamai ar neprivatizuojamai žemei, projekto autorius sudaro šių pretendentų sąrašą (Metodikos 2 priedas), nurodydamas pageidaujamą susigrąžinti žemės, miško ar vandens telkinio plotą bei priežastis, kodėl negalima tenkinti pretendento prašymo, ir pateikia jį žemėtvarkos skyriui, kuris raštu (registruotu laišku) per 10 darbo dienų nuo šio sąrašo gavimo informuoja pretendentus, kad jų norima susigrąžinti natūra žemė, miškas ar vandens telkinys yra valstybės išperkamas ar neprivatizuojamas;
5. laisvos žemės fondo žemei priskiria:
5.1. valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei nepriskirtą žemę, dėl kurios yra parengtos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn;
5.2. žemę, dėl kurios pateikti pretendentų prašymai grąžinti ją natūra, tačiau šie piliečiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir nėra duomenų, kad pretendentams teismo sprendimu atnaujinti praleisti terminai pateikti nuosavybės teises ir (ar) giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus;
5.3. žemę, į kurią nepateikti pretendentų prašymai atkurti nuosavybės teises ir kuri nepriskirta valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei;
5.4. žemės sklypus, suprojektuotus asmenims, kurie žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu išbraukti iš asmenų, kuriems žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba žemėtvarkos skyriaus vedėjo;
6. apskaičiuoja laisvos žemės fondo žemės plotus ir šių plotų naudmenas;
7. parengia suvestinę lentelę apie žemės poreikį projektuojamoje teritorijoje ir turimos žemės kiekį (Metodikos 4 priedas) ir ją perduoda žemėtvarkos skyriui;
8. naujausioje kartografinėje medžiagoje parengia kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planą, kuriame:
8.1. užrašo plano pavadinimą: „__________ apskrities ____________ rajono (savivaldybės) ___________ seniūnijos ____________ kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planas“;
8.2. nurodo kaimų pavadinimus, pažymi nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų ribas;
8.3. šviesiai mėlyna spalva nuspalvina nustatytus laisvos žemės fondo žemės plotus ir juos sunumeruoja, po laisvos žemės fondo žemės ploto numeriu užrašo nustatytą plotą. Naujai nustatytiems laisvos žemės fondo žemės plotams suteikiami nauji numeriai, anksčiau nenaudoti laisvos žemės fondo žemės plotų numeracijai;
8.4. atskirais sutartiniais ženklais pažymi žemėtvarkos skyriaus parinktos teritorijos žemėtvarkos projektui rengti ir saugomų teritorijų ribas. Teritorijoje žemėtvarkos projektui rengti dešifruoja tik tuos situacijos elementus, kurie nepavaizduoti kartografinėje medžiagoje, bet reikalingi žemės sklypo kadastro duomenų bylai parengti, bei pažymi nepažymėtus, tačiau vietovėje esančius ar suprojektuotus kelius;
8.5. atskiru sutartiniu ženklu pažymi laisvos žemės fondo žemės plotus, kuriuos nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 15-600; 2004, Nr. 124-4490; 2006, Nr. 82-3259) 2 straipsnyje nurodytas sąlygas;
8.6. atskiru sutartiniu ženklu pažymi laisvos žemės fondo žemės plotus, kuriuos pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai;
8.7. atskiru sutartiniu ženklu pažymi asmeninio ūkio teritorijoje nustatytus laisvos žemės fondo žemės plotus;
8.8. atskiru sutartiniu ženklu pažymi laisvos žemės fondo žemei priskirtus šios Metodikos 24.5.4 punkte nurodytus žemės sklypus. Rengiant žemėtvarkos projektą ar projektui prilyginamą planą šie žemės sklypai neperprojektuojami, pretendentai juos gali pasirinkti įsigyti nuosavybėn arba nuomoti tik jei sutinka su nustatytomis šio sklypo ribomis. Jeigu už išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytą vertę nėra galimybės perduoti neatlygintinai nuosavybėn viso suprojektuoto žemės sklypo, pretendento prašymu šis žemės sklypas gali būti formuojamas keliems pretendentams bendrojoje dalinėje nuosavybėje;
8.9. įrašo projekto autoriaus, nustačiusio laisvos žemės fondo žemės plotus, pareigas, vardą, pavardę ir darbų atlikimo datą;
9. parengia laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį (Metodikos 1 priedas);
10. parengia kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės nustatymo dokumentų bylą (toliau – dokumentų byla), kurioje turi būti:
10.1. raštų rodyklė;
10.2. laisvos žemės fondo žemės plotų nustatymo ir žemės naudmenų plotų apskaičiavimo duomenys;
10.3. laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštis;
10.4. papildomi dokumentai (įsakymai, teismo sprendimai ir kt.), kuriais vadovaujantis nustatyti nauji arba patikslinti esami laisvos žemės fondo žemės plotai;
10.5. antraštinis lapas, kurį pasirašo projekto autorius;
11. laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį ir kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planą suderina su žemėtvarkos skyriumi;
12. parengtą ir suderintą laisvos žemės fondo žemės planą (spausdintine ir skaitmenine (vektorine ir rastrine formomis) bei dokumentų bylą pagal perdavimo ir priėmimo aktą perduoda žemėtvarkos skyriui.
Žemėtvarkos skyriui suderinus laisvos žemės fondo žemės planą bei laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį ir įvertinus laisvos žemės fondo žemės poreikį pagal gautus pretendentų prašymus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas:
1. priima sprendimą dėl didesnio ploto žemės sklypo skyrimo (atsisakymo skirti) iš laisvos žemės fondo pretendentams Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais;
2. priima sprendimą dėl naujų valstybinės žemės sklypų, numatomų parduoti aukcione, projektavimo. Jeigu priimamas sprendimas projektuoti naujus valstybinės žemės sklypus, šis sprendimas prilyginamas vienam pretendento prašymui, kurio pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba įtraukiama į pretendentų, sugrupuotų pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašą (toliau – Pretendentų sąrašas);
3. priima sprendimą dėl žemėtvarkos projekto arba projektui prilyginamo plano rengimo. Sprendimas rengti projektui prilyginamą planą priimamas tais atvejais, kai nustatoma, kad yra pateikta iki 10 pretendentų prašymų;
4. patvirtina teritoriją žemėtvarkos projektui rengti.
 IV. ŽEMĖTVARKOS PROJEKTO RENGIMO, SVARSTYMO, DERINIMO, TVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO TVARKA
 I SKIRSNIS. žemėtvarkos projekto rengimo BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu dėl teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo, kai priimamas sprendimas rengti žemėtvarkos projektą, taip pat patvirtinami:
1. teritorijos, parinktos žemėtvarkos projektui rengti, plotas ir ribos;
2. nustatyti laisvos žemės fondo žemės plotai (Metodikos 1 priedas);
3. valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje arba šio plano ištraukoje naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašas;
4. žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data;
5. žemėtvarkos projekto parengimo terminas;
6. terminas, ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo šios Metodikos 27.1 punkte nustatytos informacijos paskelbimo, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, teisės aktų nustatyta tvarka gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui.
Patvirtinus teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, žemėtvarkos skyrius atlieka šiuos darbus:
1. vietiniame laikraštyje, Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje bei seniūnijos, kurioje numatytas žemėtvarkos projekto rengimas, skelbimų lentoje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsakymo dėl teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo priėmimo dienos paskelbia apie patvirtintoje teritorijoje pradedamą rengti žemėtvarkos projektą, nurodydamas patvirtintos teritorijos plotą; žemėtvarkos projekto rengimo pradžios datą; terminą, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui; žemėtvarkos projektą rengiančio projekto autoriaus vardą, pavardę, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimą, adresą, telefoną ir tai, kad su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu suinteresuoti asmenys gali susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba žemėtvarkos skyriuje;
2. raštu informuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytus asmenis, kurie nėra pateikę žemėtvarkos skyriui prašymų pirkti arba kitu būdu įsigyti nuosavybėn jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, kad iki Metodikos 26.6 punkte nustatytos datos jie gali pateikti žemėtvarkos skyriui prašymus nuomoti (ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui) šiuos žemės sklypus, nurodant, kad pagal pateiktus prašymus naudojami žemės sklypai nuomai bus projektuojami tik tuo atveju, jeigu kiti asmenys nepageidaus šių žemės sklypų įsigyti nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka;
3 apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą raštu praneša Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 18 punkte nurodytoms institucijoms, taip pat Valstybės saugumo departamentui ar Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, jei žemėtvarkos projektui rengti parinkta teritorija (jos dalis) yra Valstybės saugumo departamento ar Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų apsaugos zonoje;
4. išnagrinėjęs šios Metodikos 24.3 punkte nurodytą sąrašą ir projekto autoriaus pateiktus pasiūlymus, nurodo projekto autoriui prieš pretendentų susirinkimą suprojektuoti:
4.1. laisvos žemės fondo žemėje – vietinės reikšmės kelius ar servitutinius kelius, reikalingus privažiuoti prie suprojektuotų žemės sklypų;
4.2. anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane suprojektuotuose žemės sklypuose, į kuriuos dar neatkurtos nuosavybės teisės, neperleisti neatlygintinai nuosavybėn, neparduoti, neišnuomoti, neperduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, – servitutinius kelius, reikalingus privažiuoti prie suprojektuotų žemės sklypų;
5. išnagrinėjęs gautus pretendentų prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šios Metodikos 26.6 punkte nurodyto termino pabaigos sugrupuoja pretendentus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą ir parengia Pretendentų sąrašą. Į Pretendentų sąrašą taip pat įtraukia:
5.1. žemės sklypų savininkus, kurių žemės sklype atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, ir yra priimtas apskrities viršininko arba žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl šio skirtumo kompensavimo, perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą. Šie žemės sklypų savininkai įtraukiami į tą pačią eiliškumo grupę, kurioje buvo įrašyti asmenys, šį žemės sklypą įsigydami iš valstybės. Jeigu žemės sklypas buvo grąžintas natūra, žemės sklypo savininkai įrašomi į eilę po pretendentų, kuriems žemė bus grąžinama natūra, pagal prašymų kompensuoti už trūkstamą žemės plotą gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą;
5.2. piliečius, kurie yra sumokėję už nustatytąja tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemę pagal mokamuosius pranešimus pinigais ir (arba) valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, o perkamas žemės sklypas rengiant žemėtvarkos projektą bus projektuojamas kitoje vietoje, negu buvo leistas pirkti žemės sklypas. Šie piliečiai į sąrašą įtraukiami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11–15 punktų nuostatas;
5.3. fizinius ir juridinius asmenis ar kitas užsienio organizacijas, kurie yra pateikę prašymus ir kitus reikalingus dokumentus nuomoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, perduoti neatlygintinai naudotis, valdyti patikėjimo teise valstybinę žemę. Šie asmenys į pretendentų sąrašą įtraukiami po pretendentų, sugrupuotų pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą.
Pretendentų sąrašą tvirtina žemėtvarkos skyriaus vedėjas.
 Pretendentų sąrašo patvirtinimo data turi būti ne vėlesnė kaip žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data. Žemėtvarkos skyriaus vedėjui priėmus įsakymą dėl Pretendentų sąrašo patvirtinimo, šis sąrašas paskelbiamas seniūnijos skelbimų lentoje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
 Po Pretendentų sąrašo patvirtinimo iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo į jį gali būti papildomai įrašomi prašymus grąžinti natūra žemę, mišką ar vandens telkinį pateikę pretendentai, kuriems teismo sprendimu atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, ir prašymus suformuoti žemės sklypą po nuosavybės teise turimais arba nuomojamais, panaudos pagrindais ar patikėjimo teise valdomais statiniais ar įrenginiais pateikę pretendentai bei pretendentai, kuriems žemės sklypai bus projektuojami valstybės išperkamoje ir neprivatizuojamoje žemėje, išskyrus asmeninio ūkio žemės naudotojus.
Tai pačiai eiliškumo grupei priskirti pretendentai į Pretendentų sąrašą įrašomi pagal pažymos dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai ar išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir numerį, prašymų pirkti ar nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis, patikėjimo teise valdyti ar kompensuoti už trūkstamą žemės plotą (išskyrus šios Metodikos 27.5.1 punkte nurodytą atvejį) gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir numerį.
Patvirtinus Pretendentų sąrašą žemėtvarkos skyrius pagal dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą projekto autoriui perduoda:
1. Pretendentų sąrašo patvirtintą kopiją;
2. į Pretendentų sąrašą įtrauktų pretendentų pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pažymų dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai ir išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kopijas;
3. į Pretendentų sąrašą įtrauktų pretendentų prašymų ir prie jų pridėtų dokumentų kopijas.
 II. SKIRSNIS. PROJEKTAVIMO DARBŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO REIKALAVIMAI
Patvirtintas Pretendentų sąrašas yra teisinis pagrindas žemėtvarkos skyriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Žemės sklypai projektuojami, jų vieta ir ribos su pretendentais aptariamos bei derinamos pretendentų susirinkimuose.
Prieš pretendentų susirinkimą projekto autorius:
1. žemėtvarkos projekto plane pažymi galimų grąžinti natūra žemės sklypų (išskyrus grąžinamų natūra į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose) ribas;
2. pagal pateiktus dokumentus žemėtvarkos projekte suprojektuoja valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotuose numatomus perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypus ir nustato jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį.
Žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Žemėtvarkos skyrius pretendentus kviečia aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali būti organizuojami keli tos pat eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą pat dieną organizuojami atskiri kelių arba visų eilių pretendentų susirinkimai. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos pretendentų susirinkimo dienos. Pirmąjį pretendentų susirinkimą žemėtvarkos skyrius surengia ne vėliau kaip per 20 dienų nuo žemėtvarkos projekto rengimo pradžios.
Pretendentų susirinkimų metu projekto autorius:
1. supažindina susirinkime dalyvaujančiuosius su planuojamais žemėtvarkos projekto sprendiniais dėl:
1.1. projektuojamų vietinės reikšmės kelių tinklo;
1.2. grąžintinų natūra žemės sklypų projektavimo;
1.3. asmeninio ūkio žemės sklypų projektavimo asmeninio ūkio žemės teritorijoje kitoje vietoje, nei buvo naudojama;
1.4. žemės sklypų projektavimo į vienkiemius neišskirstytų kaimų ir asmeninio ūkio žemės teritorijose;
1.5. perduotinų ar suteiktinų neatlygintinai nuosavybėn, parduotinų, perduotinų neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, nuomotinų žemės sklypų projektavimo;
2. supažindina susirinkime dalyvaujančius pretendentus su laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais;
3. paaiškina pretendentų galimybes ir sąlygas įsigyti žemės ar naudotis ja bei žemės sklypų projektavimo tvarką;
4. suprojektuoja žemės sklypus.
Pretendentų susirinkimų eiga protokoluojama. Pretendentų susirinkimų protokolus surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas. Pretendentų susirinkimo metu pateikti pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl žemės sklypų projektavimo įrašomi pretendentų susirinkimų protokoluose. Pretendentų susirinkimų protokoluose taip pat įrašomi pretendentų vardai, pavardės (fizinių asmenų) ar pavadinimai (juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijų), laisvos žemės fondo žemės plotų, kuriuose šiems pretendentams projektuojami žemės sklypai, numeriai (jei žemės sklypas projektuojamas laisvos žemės fondo žemėje) bei pretendentams projektuojamų žemės sklypų numeriai. Pretendentas pasirašo protokole, kad sutinka su jam projektuojamo žemės sklypo vieta. Pretendentai, kurie pasirenka laisvos žemės fondo žemei priskirtą anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane suprojektuotą žemės sklypą, protokole pasirašo, kad sutinka su suprojektuoto žemės sklypo ribomis ir vieta. Šie pretendentai į Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštį (Metodikos 5 priedas) bei į žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktą (Metodikos 6 priedas) neįrašomi.
 Protokolas įforminamas Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 (Žin., 2011, Nr. 88-4229), nustatyta tvarka.
Su pretendentų susirinkimų protokolais žemėtvarkos projekto rengimo metu asmenys gali susipažinti žemėtvarkos skyriuje.
Projekto autorius aptaria su pretendentu kiekvieno jam projektuojamo žemės sklypo ribas ir vietą, supažindina pretendentą su projektuojamam žemės sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis bei numatytais nustatyti servitutais ir pažymi projektuojamus žemės sklypus žemėtvarkos projekto plane. Pretendentų sutikimas su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta įforminamas parašu Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje.
 Kai aptariant projektuojamo žemės sklypo ribas ir vietą pretendentas nesutinka su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta, projekto autorius surašo aktą, kuriame nurodo priežastis, dėl kurių pretendentas nesutiko su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta bei pateikia savo išvadas. Aktas įforminamas Dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka. Su šiuo aktu pasirašytinai supažindinamas pretendentas.
Užbaigus žemės sklypų projektavimą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytiems pretendentams, šios Metodikos 35 punkte nustatyta tvarka organizuojamas papildomas pretendentų susirinkimas. Į jį pakartotinai, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kviečiami tie pretendentai, kurie anksčiau kviesti neatvyko į pretendentų susirinkimus arba kurie nesutiko su jiems projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta (nepasirašė Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje). Su papildomame pretendentų susirinkime dalyvavusiais pretendentais projektuojamų žemės sklypų ribos ir vieta aptariamos bei jų suderinimas įforminamas šios Metodikos 37 punkte nustatyta tvarka.
Projekto autorius, užbaigęs žemės sklypų projektavimą, parengia žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktą. Šiame akte nurodomi pretendentai:
1. kurie sutiko su jiems projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta (nurodomas pretendentų skaičius ir žemės sklypų bendras plotas);
2. kurie neatvyko projektuojant natūra grąžinamus žemės sklypus arba nesutiko su projektuojamų natūra grąžinamų žemės sklypų ribomis ir vieta (nurodomi pretendentų vardai, pavardės ir žemės sklypų plotai);
3. kurie neatvyko į pretendentų susirinkimus, kuriuose buvo projektuojami žemės sklypai, išskyrus šios Metodikos 39.2 punkte nurodytus pretendentus (nurodomi fizinių asmenų vardai, pavardės, juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijų pavadinimai);
4. kurie nepasirinko žemės sklypo vietos iš laisvos žemės fondo žemės arba nesutiko su jiems projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta (nurodomi fizinių asmenų vardai, pavardės, juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijų pavadinimai);
5. kuriems laisvos žemės fondo žemės neliko arba likusi laisvos žemės fondo žemė yra pažeista, apaugusi medžiais, krūmais ir pelkėta (nurodomi fizinių asmenų vardai, pavardės, juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijų pavadinimai).
Projekto autorius projektavimo darbų įvykdymo aktą kartu su Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraščių kopijomis, žemėtvarkos projekto planu ir šios Metodikos 37 punkte nurodytais aktais ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo paskutinio pretendentų susirinkimo pateikia derinti žemėtvarkos skyriui, kuris, patikrinęs ir nustatęs, kad pretendentams žemės sklypai suprojektuoti nepažeidžiant teisės aktų, suderina projektavimo darbų įvykdymo aktą ir kartu su žemėtvarkos projekto planu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos grąžina projekto autoriui.
Jeigu išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn rengiant žemėtvarkos projektą toje kadastro vietovėje tenkinama tik iš dalies dėl to, kad neliko laisvos žemės fondo žemės arba likusi laisvos žemės fondo žemė yra pažeista, apaugusi medžiais, krūmais ir pelkėta, projekto autorius, suderinęs suprojektuoto žemės sklypo ribas ir vietą su pretendentu, išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn padaro įrašą apie tai, kokio dydžio ir vertės žemės sklypas suprojektuotas, nurodydamas, už kurią išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytą žemę buvo suprojektuoti žemės sklypai, ir pasirašo. Įrašą išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pasirašo žemėtvarkos skyriaus vedėjas ir jį patvirtina antspaudu. Žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtinta išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kopija perduodama projekto autoriui, o originalas pretendento prašymu gali būti persiunčiamas kitam žemėtvarkos skyriui tik tuo atveju, jeigu pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondo žemę ir rengiamus žemėtvarkos projektus nustatoma, kad pretendento prašyme nurodytoje kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės arba likusi laisvos žemės fondo žemė nėra pažeista, apaugusi medžiais, krūmais ir pelkėta.
Natūra grąžintinoje žemėje kitiems pretendentams suprojektuoti žemės sklypai, jeigu juos pageidauja susigrąžinti natūra pretendentai, kuriems teismo sprendimu atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, ir jų prašymai atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra ir (arba) nuosavybės teises ar giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai pateikti iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo, projektuojami iš naujo likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims suprojektuotų žemės sklypų ribų.
Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Jeigu už išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio nurodytą vertę nėra galimybės suprojektuoti ne mažesnio kaip 0,10 ha ploto žemės sklypo, pretendentų prašymu vienas žemės sklypas gali būti projektuojamas keliems pretendentams. Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais ar jų viduriu, miškų, kitų aiškių naudmenų (pelkių), valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, senomis ežiomis, besiribojančių žemės sklypų ribomis. Žemės sklypų ribos ir dydžiai taip pat nustatomi atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus (atskirais žemės sklypais gali būti projektuojami žemės plotai su natūraliomis žemės naudmenomis – pelkėmis, krūmais, šaltinynais, akmenynais ir kt.), žemės dirbimo sąlygas (lygumose – tiesiomis linijomis, kalvotose vietovėse – atsižvelgiant į reljefo pobūdį), istorinį paveldą (atsižvelgiant į buvusių dvarų, jų parkų, palivarkų ribas) ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Pretendentui pagal tą pačią eilę projektuojamas vienas tokios pat pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai žemės valdą sudaro asmeninio ūkio žemės sklypai arba pievų, natūralių ganyklų ar kitų natūralių žemės naudmenų sklypai, arba kai pageidaujamas gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti arba neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės plotas yra didesnis už laisvos žemės fondo žemės plotą, kuriame projektuojamas žemės sklypas.
Vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinės reikšmės kelius su:
1. nekilnojamojo turto objektais;
2. gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendrojo naudojimo teritorijomis;
3. esamais (projektuojamais) žemės sklypais. Vietinės reikšmės kelias (išskyrus servitutinį kelią) projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais projektuojamas servitutinis kelias.
Naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m iki 6 m pločio. Kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturi būti mažesnis kaip 4,5 m.
Žemės servitutai nustatomi pagal Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579).
Pretendentams, sumokėjusiems už nustatyta tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemės ūkio paskirties žemę pagal mokamuosius pranešimus pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau nesudariusiems valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, žemės sklypas kitoje vietoje nei buvo leistas pirkti žemės sklypas projektuojamas tokios pat vertės, kokios buvo žemės sklypas, kurį buvo leista pirkti.
Projektuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą. Žemės masyvus į atskirus žemės sklypus gali suskaidyti keliai (išskyrus servitutinius kelius), vandens telkiniai ar kiti nekilnojamojo turto objektai. Projektuojamo žemės sklypo neskaido neįrengtas kelias (t. y. natūraliai išvažinėta žemės sklypo dalis be žemės sankasos, važiuojamosios dalies, kelkraščių ir kitų kelio sudedamųjų dalių) ir šiuo keliu užimta žemė gali būti privatizuojama. Šiuo atveju žemės sklypui nustatomas kelio servitutas (jeigu jis reikalingas).
Į projektuojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą didesnis negu 0,1 ha miško žemės plotas gali būti įtraukiamas tik tuo atveju, jei nėra galimybės suprojektuoti racionalių ribų miškų ūkio paskirties žemės sklypo ir jei miško žemė nesiriboja su esamu keliu arba prie jos nėra galimybės suprojektuoti privažiuojamąjį kelią. Kitos paskirties žemės sklypai projektuojami, jeigu jie yra užstatyti ne žemės ūkio veiklai naudojamais pastatais, statiniais ir įrenginiais.
Kai pretendentas turi teisę susigrąžinti ežerą ar tvenkinį natūra, tačiau mažesnį plotą, negu yra pats ežeras ar tvenkinys, tuomet grąžinama atitinkama ežero ar tvenkinio dalis pagal pretendentui priklausantį plotą. Toks vandens telkinys, kai jo dalis lieka neprivatizuota, Nekilnojamojo turto registre registruojamas bendrosios dalinės nuosavybės teise su valstybe.
Kaip atskiras žemės sklypas neprojektuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.
Pretendentai, nesutinkantys su jiems projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta, savo pasiūlymus bei pretenzijas gali teikti raštu per visą žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpį iki žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo ir jo metu žemėtvarkos skyriui, kuris privalo per 20 darbo dienų nuo pasiūlymų ir pretenzijų pateikimo raštu juos išnagrinėti bei atsakyti pretendentui. Žemėtvarkos skyrius pateiktus pasiūlymus bei pretenzijas nagrinėja kartu su projekto autoriumi. Sprendimą dėl gautų pretenzijų ir pasiūlymų pagrįstumo priima žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Jeigu nustatoma, kad pretendentų pasiūlymai ir pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius įpareigoja projekto autorių per 15 darbo dienų nuo pasiūlymo ar pretenzijos išnagrinėjimo patikslinti žemėtvarkos projektą. Atmetant pretenziją ar pasiūlymą turi būti nurodyti atmetimo motyvai. Žemėtvarkos skyriaus vedėjo priimtas sprendimas atmesti pretenzijas ar pasiūlymus gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
 III SKIRSNIS. ŽEMĖTVARKOS PROJEKTO RENGIMAS Į VIENKIEMIUS NEIŠSKIRSTYTŲ KAIMŲ TERITORIJOSE
Į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritorijoje žemės sklypai projektuojami laikantis šios Metodikos nustatytų projektavimo darbų organizavimo ir vykdymo reikalavimų.
Pretendentams pageidaujant susigrąžinti žemę natūra, grąžinamos žemės poreikis palyginamas su kaimo teritorijoje esančios galimos grąžinti natūra žemės plotu, įskaitant ir pretendentų naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą.
Pretendentai klausimus bei pasiūlymus dėl grąžinamos natūra žemės ploto trūkumo (kai nustatoma, kad grąžinamos natūra žemės poreikis didesnis nei kaimo teritorijoje yra galimos natūra grąžinti žemės), projektuojamų žemės sklypų išdėstymo ir dydžio (vertės) aptaria pretendentų susirinkime. Susirinkimo eiga protokoluojama. Pretendentų susirinkimų protokolus surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas. Kiekvienas iš susirinkimo dalyvių gali pasiūlyti žemės sklypų projektavimo variantus (pvz., pagal plotą, vertę, projektavimo bendroje dalinėje nuosavybėje ir t. t.). Sprendimas dėl natūra grąžinamų žemės sklypų projektavimo varianto priimamas susirinkime dalyvaujančių pretendentų paprasta balsų dauguma.
 Priimant sprendimą dėl natūra projektuojamų žemės sklypų išdėstymo ir dydžio (vertės) visais atvejais įvertinamas faktinis žemės naudojimas.
Kai nusprendžiama žemės sklypus projektuoti atsižvelgiant į buvusių rėžių išsidėstymą ir ribas, projekto autorius neturi pažeisti šios Metodikos 43 punkte nurodytų žemės sklypų projektavimo reikalavimų. Rėžiai gali būti projektuojami tik tuo atveju, kai rėžis:
1. sutampa su pretendento asmeniniam ūkiui naudojamo žemės sklypo ribomis;
2. yra miško žemėje ir projektuojamas žemės sklypas nepažeidžia šios Metodikos 72 punkto reikalavimų;
3. yra kitokių gamtinių savybių žemėje (pievose, pelkėse ir kt.) nei pagrindinis žemės masyvas, išskyrus dirbamąją žemę.
Pretendentų susirinkimas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė pageidaujančių tame kaime susigrąžinti žemę pretendentų arba dalyvaujančių pretendentų pageidaujamas susigrąžinti žemės plotas sudaro didesnę dalį kaimo teritorijos bendro ploto. Neįvykus pretendentų susirinkimui, jis organizuojamas dar kartą ir laikomas įvykusiu neatsižvelgiant į jame dalyvaujančių pretendentų skaičių. Sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių pretendentų paprasta balsų dauguma.
Projektuojamų žemės sklypų ribos ir vieta šios Metodikos 37 punkte nustatyta tvarka derinami su pretendentais, dalyvavusiais susirinkime bei pareiškusiais norą gauti žemę, mišką ar vandens telkinį.
 Pretendentai, nesutinkantys su pretendentų susirinkime arba žemės sklypų projektavimo metu priimtais sprendimais, juos gali apskųsti žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius pretendentų pasiūlymus ir pretenzijas nagrinėja šios Metodikos 53 punkte nustatyta tvarka.
 IV SKIRSNIS. ŽEMĖTVARKOS PROJEKTO RENGIMAS ASMENINIAM ŪKIUI SKIRTOJE TERITORIJOJE
Asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje projekto autorius vykdo projektavimo darbus pagal šioje Metodikoje nustatytus projektavimo darbų organizavimo ir vykdymo reikalavimus, vadovaudamasis iš žemėtvarkos skyriaus gautais dokumentais:
1. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktais;
2. asmeninio ūkio žemės suvestiniais planais;
3. pretendentų, kurie pageidauja gauti žemės sklypą iš laisvos žemės fondo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytas nuostatas, prašymais;
4. fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašais. Žemės sklypai šiems asmenims neprojektuojami;
5. sprendimais dėl naudojamo asmeniniam ūkiui žemės ploto sumažinimo.
Asmeninio ūkio žemės naudotojų susirinkime turi būti aptariami asmeninio ūkio žemės sklypų projektavimo principai – kiek asmeninio ūkio žemės palikti prie sodybų; kaip projektuoti žemės sklypus asmeninio ūkio žemės naudotojams bei vienkiemių savininkams jų turėtoje žemėje; kiek sklypų turi sudaryti asmeninio ūkio žemė; kokio dydžio žemės sklypai turi būti prie sodybų miestuose, miesteliuose ir glaustai užstatytuose kaimuose; kaip pakeisti žemės sklypų išdėstymą, kad žemės ūkio veiklai būtų naudojami didesni žemės sklypai, ir kt. Asmeninio ūkio žemės naudotojų susirinkimus organizuoja žemėtvarkos skyrius.
Projektuojant asmeninio ūkio žemės sklypus, vietinės reikšmės keliai ir servitutai, kiti infrastruktūros objektai projektuojami vadovaujantis šios Metodikos reikalavimais.
Asmeninio ūkio žemės sklypų, kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d., ribos ir vieta rengiant žemėtvarkos projektą gali būti keičiamos toje šių nuolat naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje, kurioje tokie pakeitimai leis padidinti projektuojamus žemės sklypus ar sumažinti nuotolį iki asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojų namų valdų.
Projektuojant asmeninio ūkio žemės sklypus į juos įtraukiami: asmeniniam ūkiui suteiktos žemės ūkio naudmenos, į jas įsiterpęs arba tarp žemės ūkio naudmenų ir besiribojančio žemės sklypo ribos esantis kitų žemės naudmenų (griovių, pelkių, medžių bei krūmų želdinių ir kt.) plotas, ne didesnis kaip projektuojamame asmeninio ūkio žemės sklype esančių žemės ūkio naudmenų plotas ir nesuprojektuotas kaip atskiras natūra grąžinamas žemės sklypas. Miško žemės plotai (bet ne daugiau kaip 0,3 ha) į projektuojamus asmeninio ūkio žemės sklypus gali būti įtraukti tik suderinus su valstybės įmone miškų urėdija ir jei nėra galimybės suprojektuoti racionalių ribų miškų ūkio paskirties žemės sklypo, ir jei miško žemė nesiriboja su esamu keliu ir prie jos nėra galimybės suprojektuoti privažiuojamąjį kelią.
Rengiant žemėtvarkos projektą asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, žemės sklypų vieta ir ribos gali būti keičiamos atsižvelgiant į asmeninio ūkio žemės naudotojų susirinkimo išvadas be suderinimo su konkrečiais asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojais tik tais atvejais, kai:
1. prie vienkiemių jų savininkams suprojektuojami grąžinami natūra ne mažesni kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų žemės sklypai;
2.  …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.