LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S DĖL AUTOMOBILIŲ KELIŲ VERTIKALIŲJŲ KELIO ŽENKLŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO TRA VŽ 12 PATVIRTINIMO 2012 m. kovo 5 d. Nr. V-52 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 133-5041; 2010, Nr. 150-7695), 20.7 punktu: 1. T v i r t i n u Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų techninių reikalavimų aprašą TRA VŽ 12 (pridedama)*. 2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2012 m. gegužės 1 d., išskyrus Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų techninių reikalavimų aprašo TRA VŽ 12 VIII ir IX skyrius, kurie įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. Direktorius                                                                         Skirmantas Skrinskas ___________________ * Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų techninių reikalavimų aprašas TRA VŽ 12 skelbiamas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-52 AUTOMOBILIŲ KELIŲ VERTIKALIŲJŲ KELIO ŽENKLŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠAS TRA VŽ 12 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų techninių reikalavimų aprašas TRA VŽ 12 (toliau – Aprašas) nustato nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (toliau – VŽ), kurie naudojami valstybinės reikšmės keliuose, techninius reikalavimus ir bandymų sąlygas. Aprašas taip pat gali būti taikomas vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms. Apraše išdėstyti naujų VŽ eksploatacinių charakteristikų reikalavimai ir bandymų metodai, apibrėžtos eksploatacinių charakteristikų ribos ir jų klasių eiliškumas, nurodyti VŽ spalvinių ir atspindžio savybių reikalavimai. Nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų eksploatacinių charakteristikų klasės ir jų parinkimo kriterijai nurodyti Aprašo 1 priede. 2. Šiuo Aprašu įgyvendinami Lietuvos standartai: – LST EN 12899-1 „Nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai. 1 dalis. Nuolatiniai ženklai“, – LST EN 12899-4 „Nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai. 4 dalis. Vidinė gamybos kontrolė“ – LST EN 12899-5 „Nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai. 5 dalis. Pradiniai tipo bandymai“. 3. Šio Aprašo reikalavimai negalioja: – esamiems VŽ (įrengtiems iki šio Aprašo įsigaliojimo datos), – užsakovui nusprendus, iki šio Aprašo įsigaliojimo datos suprojektuotiems VŽ, – VŽ gembinių atramų konstrukcijoms, – periodinių (trūkiųjų) pranešimų VŽ, sukonstruotiems iš šviesą skleidžiančių diodų (LED) arba iš skaidulinės optikos, – kintamųjų pranešimų skydams, – pamatams, – bandymams atlikti esant itin žemai temperatūrai. 4. Kiekvienas statybos produktas, įvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės, iš valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, arba iš Turkijos, gali būti be apribojimų tiekiamas į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu jis buvo pagamintas Europos Sąjungos valstybėje narėje, valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, arba Turkijoje, teisėtais būdais arba teisėtai importuotas į šias valstybes iš trečiųjų šalių ir jį leidžiama tiekti į rinką toje valstybėje. Laisvo statybos produkto judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis jo apsaugos lygis arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos sumetimais. 5. Šis Aprašas parengtas atsižvelgiant į Vokietijos Kelių transporto tyrimų bendrovės. normatyvinį dokumentą „Technische Liefer- und Prüfbedingungen für vertikale Verkehrzeichen TLP-VZ (Entwurf)“ (Vertikaliųjų kelio ženklų techninės tiekimo ir bandymų sąlygos TLP-VZ (projektas). II SKYRIUS. NUORODOS 6. Apraše pateiktos nuorodos į šiuos normatyvinius dokumentus: 6.1. statybos techninį reglamentą STR 1.01.04 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 187. (Žin., 2002, Nr. 54-2140); 6.2. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04 „Poveikiai ir apkrovos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233. (Žin., 2003, Nr. 59-2683); 6.3. Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. (Žin., 2003, Nr. 7-263; Nr. 108-4115; 2008, Nr. 88-3530); 6.4. Kelio ženklų atramų parinkimo, projektavimo ir įrengimo taisykles PĮT KŽA 08, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-298 (Žin., 2008, Nr. 118-4489); 6.5. Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles (KVŽT), patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 (Žin., 2012, Nr. 20-914); 6.6. Lietuvos standartą LST EN 40-5 „Apšvietimo stulpai. 5 dalis. Plieniniams apšvietimo stulpams keliami reikalavimai“; 6.7. Lietuvos standartą LST EN 485-1 „Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Lakštai, juostos ir plokštės. 1 dalis. Kontrolės ir tiekimo techninės sąlygos“; 6.8. Lietuvos standartą LST EN 485-2 „Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Lakštai, juostos ir plokštės. 2 dalis. Mechaninės savybės“; 6.9. Lietuvos standartą LST EN 485-3 „Aliuminis ir jo lydiniai. Lakštai, juostos ir plokštės. 3 dalis. Karštai valcuotų gaminių formų ir matmenų leidžiamosios nuokrypos“; 6.10. Lietuvos standartą LST EN 485-4 „Aliuminis ir jo lydiniai. Lakštai, juostos ir plokštės. 4 dalis. Šaltai valcuotųjų gaminių formų ir matmenų nuokrypiai“; 6.11. Lietuvos standartą LST EN 573 (1-3) „Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Deformuojamųjų gaminių cheminė sudėtis ir forma“; 6.12. Lietuvos standartą LST EN 1011 (1-8) „Suvirinimas. Metalų suvirinimo rekomendacijos“; 6.13. Lietuvos standartą LST EN 1090-2 „Plieninių ir aliumininių konstrukcijų darbų atlikimas. 2 dalis. Techniniai plieninių konstrukcijų darbų atlikimo reikalavimai“; 6.14. Lietuvos standartą LST EN 1090-3 „Plieninių ir aliumininių konstrukcijų darbų atlikimas. 3 dalis. Techniniai aliumininių konstrukcijų darbų atlikimo reikalavimai“; 6.15. Lietuvos standartą LST EN 1991-1-1 „Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1-1 dalis. Bendrieji poveikiai. Tankiai, savasis svoris, pastatų naudojimo apkrovos“; 6.16. Lietuvos standartą LST EN 1991-1-4 „Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1-4 dalis. Bendrieji poveikiai. Vėjo poveikiai“; 6.17. Lietuvos standartą LST L ENV 1991-2-4 „Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2-4 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Vėjo poveikiai“; 6.18. Lietuvos standartą LST EN 1993-1-1 „Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas. 1-1 dalis. Bendrosios ir pastatų taisyklės“; 6.19. Lietuvos standartą LST EN 1995-1-1 „Eurokodas 5. Medinių konstrukcijų projektavimas. 1-1 dalis. Bendrosios nuostatos. Bendrosios ir pastatų taisyklės“; 6.20. Lietuvos standartą LST EN 1999-1-1 „Eurokodas 9. Aliumininių konstrukcijų projektavimas. 1-1 dalis. Bendrosios konstrukcijų taisyklės“; 6.21. Lietuvos standartą LST EN 10025-1 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. . 1 dalis. Bendrosios tiekimo sąlygos“; 6.22. Lietuvos standartą LST EN 10143 „Plieno juostos ir lakštai su ištisine lydaline danga. Matmenų ir formos leidžiamosios nuokrypos“; 6.23. Lietuvos standartą LST EN 10204 „Metalo gaminiai. Kontrolės dokumentų tipai“; 6.24. Lietuvos standartą LST EN 10346 „Ištisine lydaline danga dengti plokštieji plieniniai gaminiai. Techninės tiekimo sąlygos“; 6.25. Lietuvos standartą LST EN 12767 „Kelio įrenginių atraminių konstrukcijų pasyvioji sauga. Reikalavimai, klasifikavimas ir bandymo metodai“; 6.26. Lietuvos standartą LST EN 12899-1 „Nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai. 1 dalis. Nuolatiniai ženklai“; 6.27. Lietuvos standartą LST EN 12899-4 „Nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai. 4 dalis. Vidinė gamybos kontrolė“; 6.28. Lietuvos standartą LST EN 12899-5 „Nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai. 5 dalis. Pradiniai tipo bandymai“; 6.29. Lietuvos standartą LST EN 13032-1 „Šviesa ir apšvietimas. Lempų ir šviestuvų fotometrinių duomenų matavimas ir jų pateikimas. 1 dalis. Matavimas ir rinkmenos formatas“; 6.30. Lietuvos standartą LST EN 60529 „Gaubtų sudaromos apsaugos laipsniai (IP kodas)“; 6.31. Lietuvos standartą LST EN ISO 105-A08 „Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. A08 dalis. Spalvos matavimo terminija“; 6.32. Lietuvos standartą LST EN ISO 139 „Tekstilė. Standartinė kondicionavimo ir bandymo aplinka“; 6.33. Lietuvos standartą LST EN ISO 877 „Plastikai. Apšvitos metodai, tiriant atvirą atmosferinį senėjimą, senėjimą per stiklą praėjusioje dienos šviesoje ir suaktyvintą senėjimą, naudojant Fresnelio veidrodžius“; 6.34. Lietuvos standartą LST EN ISO 898-1 „Tvirtinimo detalių iš anglinio ir legiruotojo plieno mechaninės savybės. 1 dalis. Nurodytų klasių varžtai, sraigtai ir smeigės. Stambusis ir smulkusis sriegiai“; 6.35. Lietuvos standartą LST EN ISO 1461 „Geležies ir plieno gaminių lydalinės cinko dangos. Techniniai reikalavimai ir bandymo metodai“; 6.36. Lietuvos standartą LST EN ISO 2064 „Metalinės ir kitos neorganinės dangos. Apibrėžtys ir principai, susiję su storio matavimu“; 6.37. Lietuvos standartą LST EN ISO 2360 „Nelaidžiosios dangos ant nemagnetinių elektrai laidžių medžiagų pagrindo. Dangų storio matavimas. Sūkurinių srovių, keičiant amplitudes, metodas“; 6.38. Lietuvos standartą LST EN ISO 2409 „Dažai ir lakai. Bandymas tinklelinių įpjovų būdu“; 6.39. Lietuvos standartą LST EN ISO 2808 „Dažai ir lakai. Plėvelės storio nustatymas“; 6.40. Lietuvos standartą LST ISO 2859 (1-2) „Kontrolei pagal požymius atlikti ėminių ėmimo taisyklės“; 6.41. Lietuvos standartą LST ISO 2859-5 „Ėminių ėmimo procedūros kontrolei pagal požymius atlikti. 5 dalis. Nuosekliosios partijų kontrolės nuosekliojo ėminių ėmimo planų, indeksuotų pagal priimamąjį kokybės lygį, sistema“; 6.42. Lietuvos standartą LST ISO 3882 „Metalinės ir kitos neorganinės dangos. Storio matavimo metodų apžvalga“; 6.43. Lietuvos standartą LST EN ISO 4014 „Varžtai su šešiakampėmis galvutėmis. A ir B klasių gaminiai“; 6.44. Lietuvos standartą LST EN ISO 4032 „Šešiakampės veržlės, 1 tipas. A ir B klasių gaminiai“; 6.45. Lietuvos standartą LST EN ISO 4033 „Šešiakampės veržlės, 2 tipas. A ir B klasių gaminiai“; 6.46. Lietuvos standartą LST EN ISO 4892-2 „Plastikai. Apšvitos laboratoriniais šviesos šaltiniais metodai. 2 dalis. Ksenono išlydžio lempos“; 6.47. Lietuvos standartą LST EN ISO 6272-1 „Dažai ir lakai. Staigaus deformavimo (atsparumo smūgiui) bandymai. 1 dalis. Bandymas krintančiu didelio skersmens įspaudikliu“; 6.48. Lietuvos standartą LST EN ISO 6272-2 „Dažai ir lakai. Sparčiosios deformacijos (atsparumo smūgiui) bandymai. 2 dalis. Bandymas kintančiu svarmeniu su mažo ploto įspaudikliu“; 6.49. Lietuvos standartą LST EN ISO 7089 „Poveržlės. Vidutinės serijos. A klasės gaminiai“; 6.50. Lietuvos standartą LST EN ISO 9001 „Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai“. III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 7. Apraše vartojamos šios sąvokos: 7.1. kelio ženklas – Kelių eismo taisyklėse [6.3] nurodytas ženklas, nustatantis eismo tvarką, įspėjantis eismo dalyvius arba suteikiantis jiems informaciją. Kelio ženklams priskiriami ir kintamos informacijos ženklai (taisyklės KVŽT [6.5]); 7.2. nuolatinis vertikalusis kelio ženklas – ženklas, pritvirtintas prie statinio arba prie atraminių konstrukcijų, kurios įkasamos ar įbetonuojamos arba pritvirtinamos prie betoninio pamato; 7.3. atrama, atraminės konstrukcijos (angl. – support) – konstrukcija, laikanti ženklo skydą. Sudaryta iš vieno ar keleto stulpelių arba santvarinių stovų, apvalių vamzdžių arba stačiakampių tuščiavidurių profiliuočių, gembinių arba rėminių konstrukcijų, įskaitant visus reikalingus tvirtinimo elementus; 7.4. montavimo aukštis (angl. – mounting height) – atstumas nuo žemės paviršiaus iki ženklo skydo apačios (apačios gabaritas – taisyklės PĮT KŽA [6.4]); 7.5. ženklas (angl. – sign) – naudojamas ženklo skydas su priekinės ženklo pusės medžiaga; 7.6. ženklo sąranka (angl. – sign assembly) – užbaigta sąranka, susidedanti iš ženklo skydo, priekinės ženklo pusės medžiagos ir atramų; 7.7. ženklo skydas (angl. – sign plate) – gaminys, susidedantis iš pagrindo, sustandinimo ir tvirtinimo elementų; 7.8. apsauginė briauna (angl. – protective edge) – gaminys, skirtas ženklo skydo kraštui sustandinti. ir asmens sužalojimo padariniams sumažinti, kūnui atsitrenkus į ženklo skydo kraštą; 7.9. sustiprinto kontūro VŽ – tai VŽ, kurių ženklo skydai yra sustiprinti profiliuočiais, turinčiais tvirtinimo elementų paskirtį; 7.10. suformuotų briaunų VŽ – tai VŽ, kurių ženklo skydo briaunų palenkimu, užlenkimu, įrėminimu arba panašiais būdais yra padidintas standumas ir pasyvioji sauga; 7.11. standartiniai ženklai – pagal Kelių eismo taisykles [6. 3] ir taisykles KVŽT [6.5] nustatyto vaizdo turinio ir (arba) išorinių matmenų VŽ; 7.12. užrašai – tik pagal Kelių eismo taisyklių [6.3] ir taisyklių KVŽT [6.5] nurodymus atlikti užrašai, pvz. : vietovės, atstumo nuoroda; 7.13. simbolis – Kelių eismo taisyklėse [6.3] nustatytu numeriu pažymėto VŽ pastovaus vaizdo turinys, įskaitant šriftą; 7.14. priekinė ženklo pusė – ženklo vaizdas pagal Kelių eismo taisykles [6.3], gaunamas naudojant medžiagas, kuriomis padengiami ženklų skydai, kad būtų pagaminta užbaigta VŽ. Grafinės ženklo vaizdo schemos pateiktos taisyklėse KVŽT [6. 5]; 7.15. priekinės ženklo pusės medžiaga (angl. – sign face material) – medžiaga arba medžiagos, naudojamos ant pagrindo nuolatinio ženklo užbaigtam paviršiui pagaminti; 7.16. pagrindas (angl. – substrate) – medžiaga, laikanti priekinės ženklo pusės medžiagą; 7.17. įvairaus vaizdo turinio priekinė ženklo pusė (individualiai projektuota) – pagal Kelių eismo taisykles [6.3] kelio ženklo atvaizdas su tam tikru ženklinimu; 7.18. standartinė priekinės ženklo pusės forma (angl. – standard shape sign faces) – apskritimai, trikampiai, stačiakampiai, kvadratai, rombai, aštuonkampiai, teikiantys informaciją pagal Vienos konvencijos nuostatas; 7.19. apvadas (raudonas arba juodas) – juosta, atskirianti priekinę ženklo pusę nuo kontrastinės juostos; 7.20. kontrastinė juosta (balta arba geltona) – juosta, optiškai išskirianti priekinę ženklo pusę iš aplinkos; 7.21. priekinės ženklo pusės sandara – sandara, nusakoma pagal atspindinčios plėvelės struktūrą, jeigu reikia, pagal funkcinius požymius, pvz. : atsparumą išsilydymui, grafitų piešiniams. Taip pat apibūdinama pagal sertifikuotus gamintojo gamybos procesus; 7.22. atspindinčios plėvelės struktūra – struktūra, nurodanti konstrukcinę atspindinčios plėvelės sandarą (pvz. : įlietų stiklo rutuliukų, įlietų, paliekant oro tarpelį, stiklo rutuliukų technologiją arba mikroprizminės konstrukcijos struktūrą); 7.23. atspindžio klasė – klasė, nusakanti minimalius reikalavimus medžiagai atspindžio koeficiento RA atžvilgiu ir žymima RA1, RA2 ir RA3; 7.24. trafaretinis spausdinimas (šilkografija) – tai spalvos suteikimas, dengiant šilkografiniais dažais; 7.25. atspindžio koeficientas RA – fizikos vienetas, nusakantis atspindžio intensyvumą, žymimas mato vienetu cd·lx-1·m-2; 7.26. standartinės spalvų koordinatės – tai spalvų koordinatės, naudojamos pagal standartą LST EN ISO 105–A08 [6.31] spalvos rūšiai žymėti; 7.27. skaisčio faktorius – faktorius, nusakantis paviršiaus spalvos ryškumą dienos šviesoje; 7.28. skaisčio kontrastingumas – tai balto paviršiaus dalies skaisčio santykis su spalvoto paviršiaus dalies skaisčiu; 7.29. laikinasis įlinkis (angl. – temporary deflection) – atsiradęs veikiant apkrovai konstrukcijos komponentų poslinkis, kuris išnyksta pašalinus apkrovą; 7.30. liekamasis įlinkis (angl. – permanent deflection) – įlinkis, kuris pasilieka, pašalinus apkrovą; 7.31. produkcijos identifikavimo kodas (angl. – production identification code) – gamintojo nustatytas kodas, kad galima būtų identifikuoti produktą; 7.32. vidinė gamybos kontrolė (angl. – factory production control) – nuolatinė produkcijos kontrolė gamybos metu, kurią praktikuoja produkto gamintojas; 7.33. partija (angl. – batch) – produkcijos kiekis, pagamintas iš vienu metu tiektų identifikuotų žaliavinių medžiagų ar komponentų, nekeičiant gamybos proceso (gali būti produkcijos kiekis, pagamintas iš per kelis kartus tiektų identifikuotų žaliavinių medžiagų ar komponentų, nekeičiant gamybos proceso, t. y. turi būti išlaikomos tokios pačios produkcijos eksploatacinės charakteristikos). Pastaba. Produkcija, kurios gamyba po nutraukimo buvo atnaujinta, laikoma priklausanti tai pačiai partijai su sąlyga, jei nebuvo pakeistos žaliavos medžiagų ir komponentų savybės ar gamybos procesai; 7.34. gamintojas (angl. – manufacturer) – asmuo arba įmonė, tiekianti produktą rinkai vadovaudamasi teisine atsakomybe. Organizacija, kuri gamina gaminius pagal užsakymo reikalavimus ir pagal savybes, apibrėžtas atitinkamo gaminio techniniame apraše (LST EN 20204 [6.23]); 7.35. tiekėjas (angl. – supplier) – produkto žaliavų ir komponentų (pvz., priekinės ženklo pusės, tvirtinimo įtaisų ir pan. ) gamintojas; 7.36. tarpininkas (angl. – intermediary) – organizacija, kuriai gamintojai pristato gaminius ir kuri vėliau juos tiekia toliau neperdirbdama arba po perdirbimo nekeisdama savybių, nurodytų pirkimo užsakyme ir techniniame gaminio apraše; 7.37. pradiniai tipo bandymai (angl. – initial type testing) – pilnas bandymų ir kitų procedūrų rinkinys, apibrėžiantis produkto bandinio eksploatacines charakteristikas, būdingas produkto tipui; 7.38. bandomasis ruošinys (angl. – test product) – gamintojo paruoštas originalaus dydžio ir dizaino produktas (ar jo dalis), pateikiamas pradiniams tipo bandymams atlikti; 7.39. bandinys (angl. – sample) – gamintojo paruošta ir pradiniams tipo bandymams atlikti pateikta konstrukciją atitinkanti produkto dalis arba komponentas iš originalių medžiagų; 7.40. kontrolinis bandinys (angl. – reference sample) – bandinys, apibrėžtas 7. 39 sąvokoje, kuris turi būti saugomas tam, kad nesutarimų atveju būtų galima pakartoti pradinių tipo bandymų procedūrą; 7.41. produktų grupė (angl. – product families) – produktai, kurie yra susiję taip, kad vieno iš produkto charakteristikų (požymių) bandymas atitinka visų produktų, priklausančių grupei, charakteristiką (požymį). Pastaba. Produktai gali priklausyti skirtingoms grupėms pagal skirtingas charakteristikas (požymius). 1 pavyzdys. Produktų grupė pagal fizines savybes: – apkrovų veikiamas produkto plotas yra toks pat arba mažesnis, – atstumas tarp pamatų ir apkrovos atstojamosios yra toks pat arba mažesnis, – numeris, dizainas, konstrukcija ir atramų išdėstymas yra tapatus ar panašus, – tvirtinimo sistemos yra tokios pačios ar stipresnės ir standesnės už išbandyto arba apskaičiuoto produkto; 2 pavyzdys. Produktų grupė pagal regimąsias charakteristikas (požymius): – ženklai, kuriems naudojama ta pati priekinės ženklo pusės medžiaga. Pastaba. Produktų grupės apibūdinimas sudaro galimybę sumažinti patikros apimtis; 7.42. paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga – bandymų laboratorija, sertifikavimo ir kontrolės įstaiga, kurią valstybė paskiria atsakinga už atitikties įvertinimą ir apie ją praneša kitoms valstybėms. Įstaiga, kurią valstybė paskyrė atsakinga už įvertinimą, tačiau apie tai dėl tam tikrų priežasčių dar nepranešė kitoms valstybėms, vadinama paskirtąja. IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SANTRUMPOS 8. Apraše vartojami šie žymenys: 8.1. alfa – regėjimo kampas; 8.2. beta1 – apšvietimo kampo vertikalioji komponentė; 8.3. beta2 – apšvietimo kampo horizontalioji komponentė; 8.4. epsilon – sukimo kampas; 8.5. A – šviesą atspindinčios plėvelės su įlietais stiklo rutuliukais struktūra; 8.6. B – šviesą atspindinčios plėvelės su įlietais, paliekant oro tarpelius, stiklo rutuliukais struktūra; 8.7. C – šviesą atspindinčios plėvelės mikroprizminė struktūra; 8.8. PTB – pradiniai tipo bandymai; 8.9. RA – atspindžio koeficientas; 8.10. SVŽ – standartiniai nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai; 8.11. VGK – vidinė gamybos kontrolė; 8.12. VŽ – nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai. V SKYRIUS. ŠVIESĄ ATSPINDINČIŲ NUOLATINIŲ VERTIKALIŲJŲ KELIO ŽENKLŲ (VŽ) REIKALAVIMAI I SKIRSNIS. MEDŽIAGOS 9. Standartiniams nuolatiniams vertikaliesiems kelio ženklams (SVŽ) turi būti naudojama cinkuota skarda arba aliuminio lydiniai. 9.1. Suformuotų briaunų ir sustiprinto kontūro SVŽ iš cinkuotos skardos tempiamasis stipris turi būti ne mažesnis kaip 260 N/mm2, plokščių SVŽ – ne mažesnis kaip 380 N/mm2; vidutinio dydžio ir didelių nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (VŽ) – ne mažesnis kaip 380 N/mm2. 9.2. Suformuotų briaunų ir sustiprinto kontūro SVŽ iš aliuminio lydinių tempiamasis stipris turi būti ne mažesnis kaip 155 N/mm2, plokščių SVŽ – ne mažesnis kaip 200 N/mm2; vidutinio dydžio ir didelių nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (VŽ) – ne mažesnis kaip 200 N/mm2. 10. SVŽ iš cinkuotos skardos galima naudoti medžiagas, nurodytas standartuose LST EN 10143 [6.22] ir LST EN 10346 [6.24]. Jungiamosioms detalėms naudojamos medžiagos turi atitikti standartų LST EN ISO 898-1 [6.34], LST EN ISO 4014 [6.43], LST EN ISO 4032 [6.44], LST EN ISO 4033 [6.45], LST EN ISO 7089 [6.49] reikalavimus. 11. SVŽ iš aliuminio lydinių galima naudoti medžiagas, nurodytas standartuose LST EN 485-1 [6.7] ir LST EN 485-2 [6.8]. Jungiamosioms detalėms ir presuotiems strypiniams profiliuočiams naudojamos medžiagos turi atitikti standarto LST EN 485-3 [6.9] reikalavimus. II SKIRSNIS. LYGUMAS 12. Individualiai projektuoto VŽ skydo lygumo nuokrypis bet kurioje vietoje neturi būti didesnis kaip 5 mm/1 m. 13. Sandūromis sudalyti didelių ženklų skydai turi būti konstruojami taip, kad, veikiant temperatūrai, neišsibanguotų lakštų plokštės. Didelių ženklų skydų paviršius turi būti plokščias ir lygus. Naudojamų didelių ženklų skydų vidinis įtempimas tinkamomis priemonėmis turi būti sumažinamas prieš jų apdorojimą (naudotini turintys gamybos kontrolės sertifikatą lakštai, kurių vidinis įtempimas pašalintas termiškai ir reguliuotas). 14. Pavienių elementų – lakštų, kontūro, antdėklų – naudojamas sujungimo metodas neturi sukelti vidinio įtempimo (leidžiama paveikti šiluma pavienius taškus, esant virintiniems kaiščiams). III SKIRSNIS. ĮLINKIS 15. VŽ įlinkis skaičiuojamas, taikant standarte LST EN 1991-1-1 [6.15] nurodytą metodą arba standarte LST EN 12899-1 [6.26] nurodytas apkrovas ir bandymus pagal 5.4.4 punktą bei prieduose nurodytas apkrovų schemas. 16. Standarto LST EN 12899-1 [6.26] 5.3 poskyryje nurodytos šios apkrovos: nuo vėjo poveikio (vėjo slėgis), nuolatinės, dinaminės sniego, sutelktosios apkrovos. Vėjo poveikis turi būti skaičiuojamas pagal standartą LST EN 1991-1-4 [6.16]. Skaičiavimus reikia identifikuoti, nurodant ar jie atlikti vadovaujantis 25 metų ar 50 metų vėjo greičio duomenimis. Ženklo skydo, tvirtinimo elementams ir atraminėms konstrukcijoms skaičiuoti reikia taikyti vėjo slėgį pagal standarto LST EN 12899-1 [6.26] 8 lentelę. Laikinasis VŽ įlinkis skaičiuojamas arba matuojamas priklausomai nuo vėjo poveikio. Standartinių nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (SVŽ) laikinojo įlinkio kontroliniams skaičiavimams naudojama vėjo slėgio klasė WL2 (vėjo slėgis lygus 0,60 kN/m2, standarto LST EN 12899-1 [6.26] 8 lentelė). 17. Individualiai projektuotų VŽ laikinasis įlinkis skaičiuojamas pagal: 1 vėjo slėgio zoną (reglamentas STR 2.05.04 [6.2]), taikant vėjo slėgio vertę – 1,2 kN/m2, 2 vėjo slėgio zoną (reglamentas STR 2.05.04 [6.2]), taikant vėjo slėgio vertę – 1,5 kN/m2, 3 vėjo slėgio zoną (reglamentas STR 2.05.04 [6.2]), taikant vėjo slėgio vertę – 2,0 kN/m2. Vėjo slėgio vertės atitinka WL6, WL8, WL9 vėjo slėgio klases, nurodytas standarto LST EN 12899-1 [6.26] 8 lentelėje. 18. Didžiausias liekamasis įlinkis, kai konstrukcijos eksploatacinė charakteristika yra įvertinta fizikiniu bandymu, neturi daugiau kaip 20 % viršyti laikinojo įlinkio, nustatyto naudojant tokią pačią apkrovą. Liekamąjį įlinkį reikia nustatyti naudojant šias apkrovas: vėjo slėgio, dinaminę sniego, sutelktąją ir nuolatinę apkrovą. Ženklų skydai 19. Nėra jokių leistino didžiausio laikinojo įlinkio reikalavimų dėl sukimo, veikiant vėjo apkrovai (TDT0 klasė pagal standarto LST EN 12899-1 [6.26]. 12 lentelę). 20. SVŽ leistinas didžiausias laikinasis įlinkis dėl atlenkimo sudaro 25 mm/m (TDB4 klasė pagal standarto LST EN 12899-1 [6.26] 11 lentelę), tačiau nėra jokių leistino didžiausio laikinojo įlinkio reikalavimų dėl sukimo, kai kelio ženklų plokštės yra įmontuotos į vamzdinius rėmus (TDT0 klasė pagal standarto LST EN 12899-1 [6.26] 12 lentelę). 21. Individualiai projektuotų VŽ leistinas didžiausias laikinasis įlinkis dėl atlenkimo sudaro 25 mm/m (TDB4 klasė pagal standarto LST EN 12899-1 [6.26] 11 lentelę). Atraminės konstrukcijos 22. Plieninių atraminių konstrukcijų leistinas didžiausias laikinasis įlinkis dėl atlenkimo sudaro 25 mm/m (TDB4 klasė pagal standarto LST EN 12899-1 [6.26] 11 lentelę), aliumininių atramų – 50 mm/m (TDB4 klasė pagal standarto LST EN 12899-1 [6.26] 11 lentelę). 23. Atraminių konstrukcijų leistinas didžiausias laikinasis įlinkis dėl sukimo sudaro 0,57°/m (TDT5 klasė pagal standarto LST EN 12899-1 [6.26] 12 lentelę). Tvirtinimo elementai 24. Tvirtinimo elementai, pvz., apkabos, neturi laikinai įlinkti, kadangi kiaurymė turi būti apskaičiuota, įvertinant ženklo skydo įlinkį. Tokiems tvirtinimo elementams, kurie sudaro ženklo skydo kitos pusės konstrukciją, taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir atraminėms konstrukcijoms. IV SKIRSNIS. KAMPŲ APVALINIMO SPINDULIAI 25. Standartinių nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (SVŽ) skydų iš cinkuotos skardos kampų apvalinimo spinduliai nurodyti 1 lentelėje. 1 lentelė. Standartinių nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (SVŽ) skydų iš cinkuotos skardos kampų apvalinimo spinduliai Ženklų dydžio grupės (pagal taisykles KVŽT [6. 5]) Išorinis kampo apvalinimo spindulys, mm ženklo skydo forma trikampis kvadratas*) stačiakampis*) vertikalusis horizontalusis 0 30 25 40 - 1 45 0; 25; 40 40 40 2 45 0; 25; 40 40 0; 40 3 60 0; 40 40 0; 40 4 60 0; 40 - - *) kvadrato formos ženklų apvalinimo spinduliai parenkami pagal taisyklių KVŽT [6.5] 4 lentelėje nurodytus ženklų numerius; stačiakampio formos ženklų apvalinimo spinduliai parenkami pagal taisyklių KVŽT [6.5] 5 lentelėje nurodytus ženklų numerius Pastaba. Kampų apvalinimo spindulių leistinieji nuokrypiai neturi viršyti ±5 mm 26. Kai individualiai projektuotų VŽ iš cinkuotos skardos lakštų VŽ gamybai naudojami profiliuočiai, tada kampų apvalinimo spinduliai turi būti susieti su šrifto aukščiu ir kampų apvalinimo spindulių leistinieji nuokrypiai neturi viršyti +10 mm. 27. Individualiai projektuotų VŽ kampų iš aliuminio lydinių apvalinimo spinduliai nurodyti 2 lentelėje. 2 lentelė. Individualiai projektuotų VŽ skydų iš aliuminio lydinių kampų apvalinimo spinduliai Ženklų skydų plotas, m2 Išorinis apvalinimo spindulys, mm S <= 1,1 40 1,1 < S <= 6,0 80 S > 6,0 120 Pastaba. Kampų apvalinimo spindulių leistinieji nuokrypiai neturi viršyti ±5 mm V SKIRSNIS. MAŽIAUSIAS LAKŠTO STORIS 28. VŽ iš cinkuotos skardos lakštų storis turi būti ne mažesnis kaip 1,0 mm. VŽ iš aliuminio lydinių mažiausias lakšto storis nurodytas 3 lentelėje. 3 lentelė. Nustatytų matmenų nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (VŽ) iš aliuminio lydinių lakšto storis Vertikalieji kelio ženklai Formos pavadinimas Žymuo*) Matmenys Mažiausias lakšto storis, mm plokščio lakšto apsaugoto štampuota, gatavai suformuota, briauna sustiprinto kontūro arba apsaugoto vamzdiniu rėmu mm m2 Apskritimas skersmuoÆ <= 750 2,0 1,75 2,0 Aštuonkampis H <= 1050 3,0 2,0 2,0 Trikampis L <= 900 2,0 1,75 2,0 L 900 < L <= 1260 3,0 2,0 2,0 Vertikalusis stačiakampis H <= 350 2,0 1,75 2,0 H 350 < H <= 500 S <= 1,0 2,0 2,0 2,0 H > 500 S > 1,0 3,0 3,0 3,0 Horizontalusis stačiakampis L <= 1050 S <= 0,55 2,0 1,75 2,0 L 1050 < L <= 2000 0,55 < S <= 1,1 2,0 2,0 2,0 L > 2000 S > 1,0 3,0 3,0 3,0 Kvadratas L <= 840 2,0 1,75 2,0 L 840< L<= 1000 3,0 2,0 2,0 L > 1000 3,0 3,0 3,0 *) skersmuoÆ – skersmuo; H – aukštis; L – kraštinės ilgis; S – plotas 29. 3 lentelėje nurodytos VŽ lakšto mažiausio storio leistinas tik teigiamas nuokrypis. Individualiai projektuotų VŽ iš aliuminio lydinių leistini nuokrypiai nurodyti IX skirsnyje. VI SKIRSNIS. PRADŪRIMAS 30. Kai ženklo pagrindas yra standinamas papildomais sutvirtinimo elementais, tai šie elementai turi būti pritvirtinami prie ženklo pagrindo taip, kad atitiktų 4 lentelės reikalavimus. 4 lentelė. Priekinės ženklo pusės pradūrimas Klasė Reikalavimai Ženklo pagrindo sutvirtinimas P1 Priekinė ženklo pusė gali būti praduriama bet kuria kryptimi ne mažesniu kaip 150 mm atstumu, išskyrus tuos atvejus, kai mažesnio atstumo reikia ženklo pagrindui pritvirtinti prie atraminės konstrukcijos Plokščias skydas P2 Priekinė ženklo pusė neturi būti praduriama, išskyrus tuos atvejus, kai pradurti reikia tam, kad būtų prie atraminės konstrukcijos pritvirtintas ženklo pagrindas Plokščias skydas, ženklas vamzdiniame rėme P3 Priekinė ženklo pusė jokiu atveju neturi būti praduriama Suformuotos briaunos, sustiprintas kontūras 4 lentelėje pateiktos klasės atitinka nurodytas standarte LST EN 12899-1 [6.26]. VII SKIRSNIS. ŽENKLŲ SKYDŲ BRIAUNOS 31. Ženklų briaunos turi atitikti 5 lentelės reikalavimus. 5 lentelė. Ženklų skydų briaunos Klasė Reikalavimai E1 Neapsaugotos, pagrindas yra plokščias medžiagos lakštas E2 Apsaugotos, štampuotais, suformuotais, presuotais kraštais arba šonai padengti profiliuočiais E3 Apsaugotos, apsaugo tvirtinimo konstrukcija 5 lentelėje pateiktos klasės atitinka nurodytas standarte LST EN 12899-1 [6.26]. 32. Ženklų skydų briaunų klasės parenkamos pagal vietos sąlygas (kelio reikšmę ir kategoriją, žr. 1 priedą). E1 klasė gali būti parenkama tik išimtiniais atvejais, kadangi neužtikrinami pasyviosios saugos reikalavimai. 33. Suformuotomis briaunomis VŽ priekinės pusės išorinis spindulys neturi viršyti +10 mm. VIII SKIRSNIS. PRIEKINĖS ŽENKLO PUSĖS MATMENYS 34. Standartinių nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (SVŽ) priekinės ženklo pusės matmenys pagal SVŽ dydžio grupes pateikti taisyklėse KVŽT [6.5]. 35. Didelių VŽ skydų matmenys parenkami, taikant Kelių eismo taisyklių [6.3] ir taisyklių KVŽT [6.5] nurodymus. 36. Dėl konstravimo sąlygų, esant sustiprinto kontūro VŽ, priekinės ženklo pusės išoriniai matmenys ribojami kontrastinių juostų intarpu (įspaudu). 0 ir 1 dydžio grupių VŽ skydams sustiprinančios kontūrą briaunos nenumatomos. 37. Informacinių skydų ir eismo reguliavimo įrenginių dydis nurodomas taisyklėse KVŽT [6.5]. IX SKIRSNIS. ŽENKLŲ SKYDŲ KONSTRUOSENOS SISTEMA Bendroji dalis 38. VŽ ženklų skydai pagal plotą skiriami į mažus ženklų skydus (S <= 1,4 m2), vidutinius ženklų skydus (1,4 m2 < S <= 2,8 m2), didelius ženklų skydus (2,8 < S <= 30,0 m2) ir labai didelius, kurių S > 30,0 m2. 39. VŽ skydų (tiek standartinių, tiek individualiai projektuotų) briaunų pločio ir lakšto storio reikalavimai, atsižvelgiant į briaunų klases, patekti 6 lentelėje. 6 lentelė. Nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (VŽ) skydų konstruosenos reikalavimai VŽ skydo plotas, m2 Briaunų klasės (pagal 4 lentelę) Briaunų plotis, mm Lakšto storis, mm lakšto medžiaga aliuminio lydiniai cinkuota skarda aliuminio lydiniai cinkuota skarda S <= 1,4 E1 – – 2,0 >= 1,0 E2 >= 15 >= 15 2,0 >= 1,0 E3 >= 25 – 2,0 – 1,4 < S <= 2,8 E2 >= 25 >= 25 3,0 >= 1,0 E3 >= 25–30 – 3,0 – 2,8 < S <= 30,0 E2 >= 25 >= 25 3,0 >= 1,0 E3 >= 40*/>= 60** – 3,0 – S > 30,0 E2 >= 40 >= 40 3,0 >= 1,0 E3 >= 60 – 3,0 – * kai VŽ skydo plotas 2,8 < S <= 6 m2 ** kai VŽ skydo plotas 6 < S <= 30 m2 Maži ženklų skydai 40. Maži ženklų skydai turi būti gaminami vientisi (be sandūrų). Jie turi būti praduriami pagal standartinį pradūrimo planą. Papildomai pradurti neleidžiama. 41. Suformuotomis briaunomis VŽ skydo kraštas turi būti du kartus valcuojamas arba užlenkiamas. Kampų apvalinimo zonoje jis turi būti mažiausiai vieną kartą valcuojamas stipriai užtempiant arba užlenkiant. 42. Sustiprinto kontūro VŽ iš aliuminio lydinių turi turėti aplink skydo lakštą tam tikrą briauną iš profiliuočių. Briauna prie ženklo skydo turi būti taip prijungta, kad briaunomis aprėmintas lakštas negalėtų judėti. Be to, priekinėje ženklo pusėje naudotas jungiamasis elementas neturi būti matomas. 43. Maži ženklų skydai iš aliuminio lydinių gali turėti ne daugiau kaip dvi profiliuočių sandūras. Profiliuočių sandūros turi būti be plyšių ir tinkamomis priemonėmis (užkalant arba kaiščiuojant) apsaugotos nuo plyšių atsiradimo. Pritvirtinant briaunos profiliuočius, priekinė ženklo pusė neturi būti pažeidžiama (pvz., paviršius suglemžiamas). Vidutiniai ženklų skydai 44. Vidutiniai ženklų skydai turi būti gaminami su tam tikro profilio suformuotomis briaunomis. 44.1. VŽ skydus iš cinkuotos skardos iki 3000 mm pločio reikia gaminti be vertikalių sandūrų – galima jungti tik horizontaliai ne didesniu kaip 1000 mm atstumu tarp sandūrų. Lakštų storio nuokrypiams leidžiama taikyti standartą LST EN 10143 [6.22]. 44.2. VŽ skydus iš aliuminio lydinių su sustiprintu kontūru reikia gaminti tik vientisus (be sandūrų). Lakštų storio nuokrypiams leidžiama taikyti standartą LST EN 485-4 [6.10]. 45. Medžiagų sandūras reikia apsaugoti nuo plyšių atsiradimo ir paslankumo arba prasikeitimo viena kitos atžvilgiu. 46. Sustiprinto kontūro VŽ lakštą iš aliuminio lydinių reikia tvirtai sujungti su briaunų profiliuočiais, nenaudojant kitokių nei aliuminio lydiniai arba nerūdijantis plienas medžiagų. Briaunos profiliuočiai gali turėti ne daugiau kaip 2 sandūras. Jei briaunos profiliuočiai ir ženklo skydas sukniedijami, kniedžių atstumas nuo matomos priekinės ženklo pusės krašto neturi būti mažesnis kaip 50 % (±1mm) įspaudo ar iškylos dydžio. Naudojamus standinimo ar sujungimo profiliuočius reikia gerai pritvirtinti prie briaunos. 47. Tvirtinimo elementai neturi būti matomi priekinės ženklo pusės zonoje. Standinimo ir (arba) sujungimo profiliuočių tvirtinimo elementus reikia padengti pagrindine plėvele. Pritvirtinti per pagrindinę plėvelę ir, jei reikia, užklijuoti ant viršaus folijos gabalus draudžiama. Tvirtinimo elementai neturi atsluoksniuoti (atskirti) priekinės ženklo pusės plėvelės (žr. VII skyriaus reikalavimus). Dideli ir labai dideli ženklų skydai 48. Dideli ir labai dideli VŽ skydai, gaminami iš cinkuotos skardos, turi būti su tam tikro profilio suformuotomis briaunomis. Šiuos VŽ skydus iki 3000 mm pločio reikia gaminti be vertikalių sandūrų – galima jungti tik horizontaliai ne didesniu kaip 1000 mm atstumu tarp sandūrų. VŽ iš cinkuotos skardos lakšto storio nuokrypiams leidžiama taikyti standartą LST EN 10143 [6.22]. 49. Didelius ir labai didelius VŽ skydus iš aliuminio lydinių reikia gaminti tik su sustiprintu kontūru. Šie VŽ skydai gaminami iš keleto dalių. Kiekviena dalis neturi būti didesnio aukščio ir(arba) pločio kaip 1000 mm. Kai kurios dalys (išlyginamosios), be kurių nepavyktų pasiekti reikalingų ženklo skydo matmenų, gali nukrypti nuo nurodyto matmens. Išlyginamosios dalys su kitomis dalimis gali liestis tik vienu vertikaliu ir vienu horizontaliu kraštu. Sandūrose priekinė ženklo pusė gali prasiskirti ne daugiau kaip 1,5 mm. VŽ iš aliuminio lydinių lakšto storio nuokrypiams leidžiama taikyti standartą LST EN 485-4 [6.10]. 50. Vertikalūs ir horizontalūs briaunų profiliuočiai turi būti vientisi (be sandūrų). Tik esant sudėtiniam iš dalių ženklo skydui, briaunų profiliuočiai gali būti suduriami ženklo skydo sandūrose. Išlenktas dalis galima gaminti iš atskirų išlenktų elementų. 51. Jungiamiesiems elementams, briaunų ir standinamiesiems profiliuočiams bei priekinei ženklo pusei galioja tokie patys reikalavimai, kurie nurodyti vidutiniams ženklų skydams. Simboliai ir užrašai 52. Aprašo nurodymai taikomi visiems nuolatiniams vertikaliesiems kelio ženklams (VŽ), kurie nurodyti Kelių eismo taisyklėse [6.3] ir taisyklėse KVŽT [6.5]. Standartinių nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (SVŽ) simboliai ir jų braižymui naudotini masteliai nurodyti taisyklių KVŽT [6.5] 1 priede. SVŽ užrašai turi būti komponuojami individualiai pagal taisyklių KVŽT [6.5] 10 priede pateiktas šrifto schemas. 53. Dėl gamybos techninių pagrindų išspausdinto ant plėvelės simbolio vaizdo ir užrašų kampai gali būti apvalinami. Apvalinimo ribos nustatomos įbraižant apskritimą. Įbraižomo apskritimo spindulys priklauso nuo šrifto aukščio ir nuopjovos kampo. Šie dydžiai nurodyti 7 lentelėje. 7 lentelė. Kampo apvalinimas Šrifto aukštis, mm Nuopjovos kampas Apskritimo spindulys R, mm < 350 2 >= 350 > 45° 3 <= 45° 2 54. Papildomų lentelių užrašai turi būti pagal taisyklių KVŽT [6.5] 11 priedo nurodymus. Apvadai ir kontrastinės juostos 55. Taikant taisyklių KVŽT [6.5] priedų nurodymus, tam tikros formos SVŽ priekinės pusės apvadų ir kontrastinių juostų plotis pagal SVŽ dydžių grupes nurodytas 8 lentelėje. Stačiakampio formos priekinės ženklo pusės (išskyrus pateiktų 8 lentelėje) apvadų ir kontrastinių juostų plotis nustatomas pagal taisyklių KVŽT [6.5] prieduose pateiktas schemas, proporcingai taikant nurodytus matmenis kitoms ženklų dydžių grupėms. Baltu ir geltonu pagrindu SVŽ skydo su juodais apvadais ir kontrastinėmis juostomis pagrindo spalva turi turėti ne siauresnį kaip 7 mm apvadą ir 5 mm pločio kontrastinę juostą. Visų kontrastinių juostų ne mažesnė kaip 5 mm pločio dalis turi būti atspindinti šviesą. 8 lentelė. Standartinių nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (SVŽ) priekinės ženklo pusės apvadų ir kontrastinių juostų plotis, mm Priekinė ženklo pusė Dydžių grupės Forma Schemos elementas 0 1 2 3 4 Apskritimas Medžiagos matmenys 400 600 700 900 – Apvadas 27 – 40 – 47 – 60 – – Kontrastinė juosta 7 7 10 10 12 12 15 15 – Medžiagos matmenys – 600 700 – – Apvadas – 40 47 – – Kontrastinė juosta – 10 12 – – Medžiagos matmenys 400 (300) 600 700 900 – Apvadas – – – – – – Kontrastinė juosta 7 5 10 12 15 – Medžiagos matmenys 400 600 700 – – Apvadas – – – – – Kontrastinė juosta 7 10 12 – – Medžiagos matmenys – – 700 900 – Apvadas – – – – – Kontrastinė juosta – – 10 13 – Medžiagos matmenys – 600 700 900 1200 Apvadas – – 10 40 – 12 47 – 15 60 – 20 80 Kontrastinė juosta – 10 10 10 12 12 12 15 15 15 20 20 20 Trikampis Medžiagos matmenys 600 700 900 1200 1500 Apvadas 30 35 45 60 75 Kontrastinė juosta 10 15 15 20 20 8 lentelės pabaiga Priekinė ženklo pusė Dydžių grupės Forma Schemos elementas 0 1 2 3 4 Kvadratas Medžiagos matmenys – 500 500 700 700 Apvadas – 20 20 28 28 Kontrastinė juosta – – – – – Medžiagos matmenys 350 600 700 – – Apvadas 6 10 12 – – Kontrastinė juosta 6 10 12 – – Medžiagos matmenys – 600 700 900 – Apvadas – – – 10 – – 12 – – 15 – Kontrastinė juosta – 10 17 5 12 20 6 15 26 8 – Medžiagos matmenys – – 700 900 – Apvadas – – – 12 – 15 – Kontrastinė juosta – – 20 6 26 8 – Medžiagos matmenys – 600 700 – – Apvadas – – – – – Kontrastinė juosta – 17 20 – – Stačiakampis* Medžiagos matmenys – 300 x 600 350 x 700 450 x 900 – – 600 x 300 700 x 350 900 x 450 1200 x 600 Apvadas – 10 10 12 12 15 15 – 21 Kontrastinė juosta – 5 5 6 6 8 8 – 10 Aštuonkampis Medžiagos matmenys 600 700 900 1200 – Apvadas – – – – – Kontrastinė juosta 10 12 15 20 – * papildomos lentelės 56. Individualiai projektuotų VŽ kontrastinės juostos plotis priklauso nuo šrifto aukščio ir nustatomas šrifto aukštį H dauginant iš koeficiento 0,12 (pvz., jeigu šrifto aukštis H = 100 mm, tai kontrastinės juostos plotis P = 12 mm). Šviesą atspindinti dalis turi būti ne siauresnė kaip 10 mm. Šviesą atspindinčios plėvelės dalijimas 57. Mažų skydų VŽ priekinės ženklo pusės fono plėvelė turi būti vientisa (be sandūrų). Jeigu yra suformuotų briaunų VŽ, šviesą atspindinti plėvelė turi būti taip uždedama, kad jos apvadai neužeitų ant briaunų. Suformuotų briaunų sritis turi būti tinkamai sukonstruota. 58. Šviesą atspindinčios plėvelės gabalų, naudojamų vidutiniams ir labai dideliems ženklų skydams, skaičius turi būti kiek galima mažesnis. Jei lakšto plotis yra iki 1000 mm, reikia naudoti tik vieną plėvelės juostą, jei lakšto plotis didesnis kaip 1000 mm, plėvelės dalijimo kartų skaičius neturi viršyti to skaičiaus, kuris susidarytų, naudojant 1000 mm pločio plėvelės rulonus. Fono plėvelę dalyti skersai rulono išvyniojimo krypties leidžiama tik ties lakšto sandūra. Reikia laikytis gamintojo apdorojimo instrukcijos. Sandūrose plėvelę reikia atskirti, taip pat reikia vengti sandūros užrašo, ženklo vaizdo arba simbolio zonoje. Atspindžio klasė 59. Priekinę ženklo pusę reikia gaminti tik iš tam tikros atspindžio klasės (pvz., RA1, RA2, RA3) šviesą atspindinčios plėvelės. Kontūrų ryškumas 60. Spalvų plotus turi atskirti ryškūs kontūrai. Techniškai neišvengiamas, susimaišius bespalviam lakui tarp gretimų dažų lako pagrindu, kontūro neryškumas neturi viršyti 3 mm. Spalvų plotų riba neturi būti susiliejusi daugiau kaip 0,2 mm pločio į bet kurią pusę. Ženklų paviršiai (bendrieji reikalavimai) 61. VŽ paviršius turi būti visiškai lygus, turėti vientisą, nepažeistą dažų sluoksnį ir (arba) plėvelės paviršių. Kiekvienos spalvos dažų sluoksnis turi būti vienodas, pvz., turi būti be pranarų (ruplių), dėmių (tamsesnių, šviesesnių atspalvių). 62. Kiekviename tikrinamo paviršiaus laukelyje neturi būti vidutiniškai daugiau kaip 0,7 paviršiaus defektų (dulkių intarpų, burbulėlių), išsiplėtusių ne daugiau kaip 1 mm. Neturi būti plyšių. VŽ nukirpti apvadai neturi būti šerpetoti. Atsparumas smūgiams 63. Atsparumas smūgiams turi atitikti reikalaujamą atsparumą pagal standartą LST EN 12899-1 [6.26]. 6 mm VŽ ploto zonoje nuo iš tam tikro aukščio paleisto nustatytos formos svarmens lietimosi ploto neturi atsirasti jokių įtrūkių ir atsilupusių vietų. Kitos ženklo pusės padengimas 64. Kita ženklo pusė turi būti padengta ne plonesniu kaip 12 µm storio pilkos spalvos neblizgiu sluoksniu. Sustiprinantys ir sandūriniai profiliuočiai, taip pat sandūrų antdėklai turi būti padengti pilka spalva. Briaunų profiliuočiai paliekami nenudažyti. Apšviestų CIE (Tarptautinė apšvietimo komisija) standartine dienos šviesa D 65 ir matavimams naudojant 45/0 geometriją (kampus), standartinės spalvų koordinatės ir skaisčio faktorius beta turi atitikti 9 lentelės nurodymus. 9 lentelė. Pilkos spalvos koordinatės Standartinės spalvos koordinatė Vertės Skaisčio faktorius beta 1 2 3 4 x 0,350 0,300 0,285 0,335 0,07 <= beta <= 0,11 y 0,360 0,310 0,325 0,375 65. Spalvos sluoksnis kitoje ženklo pusėje turi būti prilipęs taip, kad atitiktų ne mažesnį kaip 1 rodiklį pagal standartą LST EN ISO 2409 [6.38]. Standartinės spalvų koordinatės ir skaisčio faktoriai 66. Jeigu bandoma laikantis atitinkamų procedūrų, nurodytų CIE 15, apšviečiant CIE standartine dienos šviesa D 65 ir matavimams naudojant 45/0 geometriją (kampus), naujų VŽ standartinės spalvų koordinatės ir skaisčio faktorius beta turi atitikti šio Aprašo 11 lentelės reikalavimus. Po išlaikymo natūraliomis klimato sąlygomis pagal šio Aprašo XI skyriaus XXIV skirsnio, atitinkančio standartą LST 12899-1 [6.26], nurodymus VŽ standartinės spalvų koordinatės ir skaisčio faktorius beta, naudojant stiklo rutuliukų įliejimo technologiją, turi atitikti šio Aprašo 10 lentelės reikalavimus. RA3 klasės atspindžio koeficiento, kuris nėra reglamentuojamas. pagal standartą LST 12899-1 [6.26], nuolatiniai vertikalieji ženklai VŽ tiekiami remiantis kitų ES šalių techninėse specifikacijose (pvz., dokumente Technische Liefer- und Prüfbedingungen für vertikale Verkehrszeichen TLP VZ (FGSV-Nr. 394, www. fgsv-verlag. de)) nurodytais standartinių spalvų koordinačių ir skaisčio faktorių beta reikalavimais. 10 lentelė. Šviesą atspindinčių išlaikytų natūraliomis klimato sąlygomis nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (VŽ) standartinės spalvų koordinatės dieną ir CR1 klasės skaisčio faktoriai Spalva 1 2 3 4 Skaisčio faktorius beta x y x y x y x y RA1 klasė RA2 klasė balta 0,355 0,355 0,305 0,305 0,285 0,325 0,335 0,375 >= 0,35 >= 0,27 geltona (žr. 12 lentelę) 0,522 0,477 0,470 0,440 0,427 0,483 0,465 0,534 >= 0,27 geltona (žr. 13 lentelę) 0,545 0,454 0,487 0,423 0,427 0,483 0,465 0,534 >= 0,16 oranžinė 0,610 0,390 0,535 0,375 0,506 0,404 0,570 0,429 >= 0,17 >= 0,14 raudona 0,735 0,265 0,674 0,236 0,569 0,341 0,655 0,345 >= 0,05 >= 0,03 mėlyna 0,078 0,171 0,150 0,220 0,210 0,160 0,137 0,038 >= 0,01 žalia 0,007 0,703 0,248 0,409 0,177 0,362 0,026 0,399 >= 0,04 >= 0,03 tamsiai žalia 0,313 0,682 0,313 0,453 0,248 0,409 0,127 0,557 0,01 <= beta <= 0,07 ruda 0,455 0,397 0,523 0,429 0,479 0,373 0,558 0,394 0,03 <= beta <= 0,09 pilka 0,350 0,360 0,300 0,310 0,285 0,325 0,335 0,375 0,12 <= beta <= 0,18 11 lentelė. Šviesą atspindinčių naujų nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (VŽ) standartinės spalvų koordinatės dieną ir CR2 klasės skaisčio faktoriai Spalva 1 2 3 4 Skaisčio faktorius beta x y x y x y x y RA1 klasė RA2 klasė balta 0,305 0,315 0,335 0,345 0,325 0,355 0,295 0,325 >= 0,35 >= 0,27 geltona (žr. 12 lentelę) 0,494 0,505 0,470 0,480 0,493 0,457 0,522 0,477 >= 0,27 geltona (žr. 13 lentelę) 0,494 0,505 0,470 0,480 0,513 0,437 0,545 0,454 >= 0,16 raudona 0,735 0,265 0,700 0,250 0,610 0,340 0,660 0,340 >= 0,05 >= 0,03 mėlyna (žr. 12 lentelę) 0,130 0,086 0,160 0,086 0,160 0,120 0,130 0,120 >= 0,01 mėlyna (žr. 13 lentelę) 0,130 0,090 0,160 0,090 0,160 0,140 0,130 0,140 >= 0,01 žalia (žr. 12 lentelę) 0,110 0,415 0,150 0,415 0,150 0,455 0,110 0,455 >= 0,04 žalia (žr. 13 lentelę) 0,110 0,415 0,170 0,415 0,170 0,500 0,110 0,500 >= 0,03 tamsiai žalia 0,190 0,580 0,190 0,520 0,230 0,580 0,230 0,520 0,01 <= beta <= 0,07 ruda 0,455 0,397 0,523 0,429 0,479 0,373 0,558 0,394 0,03 <= beta <= 0,09 pilka 0,305 0,315 0,335 0,345 0,325 0,355 0,295 0,325 0,12 <= beta <= 0,18 X SKIRSNIS. ATSPINDŽIO KOEFICIENTAS RA Naujų nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (VŽ) atspindžio koeficientas RA 67. VŽ atspindžio koeficientą RA (cd·lx-1·m-2) reikia matuoti, laikantis CIE 54. 2 nustatytų metodų ir naudojant CIE standartinį apšvietimą A. Naujų VŽ minimalūs šviesą atspindinčių medžiagų, kuriose naudoti įlieti stiklo rutuliukai, RA dydžiai turi būti ne mažesni už nurodytus 12 ir 13 lentelėse. RA3 klasės atspindžio koeficiento, kuris nėra reglamentuojamas. pagal standartą LST 12899-1 [6.26], nuolatiniai VŽ tiekiami remiantis kitų ES šalių techninėse specifikacijose (pvz., dokumente Technische Liefer- und Prüfbedingungen für vertikale Verkehrszeichen TLP VZ (FGSV-Nr. 394, www. fgsv-verlag. de)) nurodytais reikalavimais. 68. Visų trafaretinio spausdinimo spalvų, išskyrus baltą spalvą, atspindžio koeficientas turi sudaryti ne mažiau kaip 70 % 12 ir 13 lentelėse nurodytų verčių. 12 lentelė. RA1 klasės atspindžio koeficientas RA, mato vnt. cd·lx-1·m-2 Matmenų geometrija Spalvos alfa beta1 (beta2 = 0) balta geltona raudona žalia mėlyna ruda oranžinė pilka 12’ +5° 70 50 14,5 9 4 1 25 42 +30° 30 22 6 3,5 1,7 0,3 10 18 +40° 10 7 2 1,5 0,5 # 2,2 6 20’ +5° 50 35 10 7 2 0,6 20 30 +30° 24 16 4 3 1 0,2 8 14,4 +40° 9 6 1,8 1,2 # # 2,2 5,4 2° +5° 5 3 1 0,5 # # 1,2 3 +30° 2,5 1,5 0,5 0,3 # # 0,5 1,5 +40° 1,5 1 0,5 0,2 # # # 0,9 # – reiškia „vertė yra didesnė už nulį, tačiau nėra reikšminga ar taikytina“ 13 lentelė. RA2 klasės atspindžio koeficientas RA, mato vnt. cd·lx-1·m-2 Matmenų geometrija Spalvos alfa beta1 (beta2 = 0) balta geltona raudona žalia tamsiai žalia mėlyna ruda oranžinė pilka 12’ +5° 250 170 45 45 20 20 12 100 125 +30° 150 100 25 25 15 11 8,5 60 75 +40° 110 70 15 12 6 8 5,0 29 55 20’ +5° 180 120 25 21 14 14 8 65 90 +30° 100 70 14 12 11 8 5 40 50 +40° 95 60 13 11 5 7 3 20 47 2° +5° 5 3 1 0,5 0,5 0,2 0,2 1,5 2,5 +30° 2,5 1,5 0,4 0,3 0,3 # # 1 1,2 +40° 1,5 1,0 0,3 0,2 0,2 # # # 0,7 # – reiškia „vertė yra didesnė už nulį, tačiau nėra reikšminga ar taikytina“ Išlaikytų natūraliomis klimato sąlygomis nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (VŽ) atspindžio koeficientas RA 69. Išlaikytų natūraliomis klimato sąlygomis šviesą atspindinčių VŽ atspindžio koeficientą RA (cd lx-1·m-2) reikia matuoti, laikantis CIE 54 nustatytų metodų ir naudojant CIE standartinį apšvietimą A. 70. Po išlaikymo natūraliomis klimato sąlygomis pagal šio Aprašo XI skyriaus XXIV skirsnio, atitinkančio standartą LST 12899-1 [6.26], nurodymus, jeigu buvo bandyta, esant regėjimo kampui alfa = 20' ir apšvietimo kampams beta1 = 5° ir 30° su beta2 = 0, atspindžio koeficientas neturi būti mažesnis kaip 80 % 12 ir 13 lentelėse nurodytų verčių. XI SKIRSNIS. ŠVIESOS ATSPINDŽIO SIMETRIJA 71. A ir B sandaros šviesą atspindinčios plėvelės neturi geresnio atspindžio krypties. Didžiausias ir mažiausias atspindžio koeficientų santykis, plėvelę pasukant epsilon nuo 0° iki 359°, gali būti ne didesnis kaip 1,15:1. 72. C sandaros plėvelės turi rekomenduojamą geresnio atspindžio kryptį. Priklausomai nuo plėvelės sukimo epsilon saikingu žingsniu pagal geresnio atspindžio kryptį didžiausias ir mažiausias atspindžio koeficientų santykis gali būti ne didesnis kaip 2,5:1. VI SKYRIUS. ŠVIEČIANČIŲ NUOLATINIŲ VERTIKALIŲJŲ KELIO ŽENKLŲ (VŽ) REIKALAVIMAI I SKIRSNIS. ŠVIEČIANČIŲ NUOLATINIŲ VERTIKALIŲJŲ KELIO ŽENKLŲ (VŽ) STANDARTINĖS SPALVŲ KOORDINATĖS IR SKAISČIO FAKTORIAI 73. Jei bandoma laikantis atitinkamų procedūrų, nurodytų CIE 15, apšviečiant CIE standartine dienos šviesa D65 ir naudojant standarto CIE 45/0 geometriją (kampus), šviečiančių VŽ standartinės spalvų koordinatės turi atitikti nurodytas 14 lentelėje. 14 lentelė. Šviečiančių nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (VŽ) standartinės spalvų koordinatės ir skaisčio faktoriai Spalva 1 2 3 4 Skaisčio faktorius beta x y x y x y x y B1 klasė B2 klasė min. maks. min. maks. raudona 0,690 0,310 0,595 0,315 0,569 0,341 0,655 0,345 0,03 --- 0,07 --- oranžinė 0,610 0,390 0,535 0,375 0,506 0,404 0,570 0,429 0,20 --- 0,20 --- geltona 0,522 0,477 0,470 0,440 0,427 0,483 0,465 0,534 0,24 --- 0,45 --- žalia 0,313 0,682 0,313 0,453 0,209 0,383 0,013 0,486 0,03 --- 0,10 --- tamsiai žalia 0,313 0,682 0,313 0,453 0,177 0,362 0,026 0,399 0,03 --- 0,10 --- mėlyna 0,078 0,171 0,196 0,250 0,225 0,184 0,137 0,038 0,01 --- 0,05 --- ruda 0,445 0,352 0,445 0,382 0,602 0,396 0,551 0,442 0,01 --- 0,03 --- balta 0,350 0,360 0,300 0,310 0,290 0,320 0,340 0,370 0,40 --- 0,75 --- pilka 0,440 0,382 0,285 0,264 0,285 0,332 0,440 0,432 0,08 0,24 0,16 0,24 juoda 0,385 0,355 0,300 0,270 0,260 0,310 0,345 0,395 --- 0,03 --- 0,03 Kai taškai patenka ant spektrinės ribos, juos reikia sujungti pagal ribą, bet ne tiesiąja linija II SKIRSNIS. ŠVIEČIANČIŲ NUOLATINIŲ VERTIKALIŲJŲ KELIO ŽENKLŲ (VŽ) VIDUTINIS SKAISTIS 74. Vidutinės skaisčio vertės, matuojant pagal standarte LST 12899-1 [6.26] nurodytą metodiką, turi atitikti 15 lentelėje nurodytas vertes. 15 lentelė. Šviečiančių nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (VŽ) vidutinis skaistis L Spalva Vidutinis skaistis L, cd×m-2 L1 klasė L2 klasė L3 klasė L4 klasė balta 40 <= L < 150 150 <= L < 300 300 <= L <= 900 10 <= L < 40 geltona 30 <= L < 100 100 <= L < 300 300 <= L <= 900 7,5 <= L < 30 raudona 6 <= L < 20 20 <= L < 50 50 <= L <= 110 1,5 <= L < 6 mėlyna 4 <= L < 10 10 <= L < 40 40 <= L <= 80 1 <= L < 4 žalia 8 <= L < 20 20 <= L < 70 70 <= L <= 180 2 <= L < 8 tamsiai žalia 4 <= L < 10 10 <= L < 40 40 <= L <= 80 1 <= L < 4 ruda 4 <= L < 10 10 <= L < 40 40 <= L <= 80 1 <= L < 4 III SKIRSNIS. ŠVIEČIANČIŲ NUOLATINIŲ VERTIKALIŲJŲ KELIO ŽENKLŲ (VŽ) SKAISČIO KONTRASTINGUMAS K 75. Šviečiančių VŽ skaisčio kontrastingumas, nustatytas kaip kontrastinės spalvos skaisčio ir pagrindo (fono) spalvos skaisčio santykis, turi atitikti 16 lentelės reikalavimus. 16 lentelė. Šviečiančių nuolatinių vertikaliųjų kelio ženklų (VŽ) skaisčio. . kontrastingumas K Pagrindinė spalva mėlyna raudona žalia tamsiai žalia ruda Kontrastinė spalva balta balta balta balta ir geltona balta Skaisčio kontrastingumas 5 <= K <= 15 5 <= K <= 15 5 <= K <= 15 5 <= K <= 15 5 <= K <= 15 IV SKIRSNIS. SKAISČIO VIENODUMAS 76. Šviečiančių VŽ skaisčio vienodumo vertė, apibrėžiama mažiausios ir didžiausios vertės, išmatuotos VŽ spalvos fono bet kurioje vietoje, santykiu. Šis santykis pagal U3 klasės reikalavimus neturi būti didesnis kaip 1/3. Standartinės skaisčio vienodumo klasės, atitinkančios standartą LST EN 12899-1 [6.26], nurodytos 17 lentelėje. 17 lentelė. Skaisčio vienodumas Klasė Didžiausias santykis U1 1/10 U2 1/6 U3 1/3 77. Po dvejų metų VŽ išlaikymo natūraliomis klimato sąlygomis standartinės spalvų koordinatės ir skaisčio faktorius turi atitikti 14 lentelės reikalavimus. Vidutinis skaistis turi atitikti 15 lentelės reikalavimus, o skaisčio kontrastingumas – 16 lentelės reikalavimus. V SKIRSNIS. ŠVIEČIANČIŲ NUOLATINIŲ VERTIKALIŲJŲ KELIO ŽENKLŲ (VŽ) GAUBTAS IR KABELIŲ JUNGTYS 78. Gaubto konstrukcija turi užtikrinti, kad visos statinės ir dinaminės jėgos bus perteikiamos į tvirtinimo elementus ir atramines konstrukcijas. Gaubtas turi atitikti statinius reikalavimus, o jo kampai turi būti suapvalinti. Gaubto konstrukcija turi užtikrinti, kad lietaus vanduo nepatektų į vidų ant priekinės ženklo pusės. 79. Jeigu yra sumontuoti elektros elementai, jų kabelių jungčių dėžutės ant atraminių konstrukcijų turi atitikti standartą LST EN 40-5 [6.6]. Kabelių jungčių dėžučių durelės privalo būti patikimai užrakintos. VI SKIRSNIS. ŠVIEČIANČIŲ NUOLATINIŲ VERTIKALIŲJŲ KELIO ŽENKLŲ APSAUGA NUO DULKIŲ IR DRĖGMĖS 80. Minimalūs šviečiančių VŽ gaubtų, šviestuvų ir šviestuvų gaubtų apsaugos nuo dulkių ir vandens prasiskverbimo lygiai, nurodyti standarte LST EN 60529 [6.30], turi būti: 2 apsaugos nuo kietų dalelių lygis, 3 apsaugos nuo vandens lygis, tačiau užsakovas gali nustatyti aukštesnį apsaugos lygį. VII SKYRIUS. ATRAMINIŲ KONSTRUKCIJŲ IR TVIRTINIMO ELEMENTŲ REIKALAVIMAI I SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 81. Plieninės konstrukcijos ir tvirtinimo elementai iš plieno turi būti suprojektuoti pagal standartą LST EN 1993-1-1 [6.18]. Aliumininės konstrukcijos ir tvirtinimo elementai iš aliuminio ruošinių turi būti suprojektuoti pagal standartą LST EN 1999-1-1 [6.20]. 82. Vamzdinėse konstrukcijose vamzdžio viršus turi būti sandarus, kad į jo vidų nepatektų drėgmė. 83. Jeigu į atramines konstrukcijas įmontuojami elektros elementai, tai kabelių jungčių dėžučių IP kodas nustatomas nuo IP3x. arba toks, kokio reikalauja užsakovas. 84. Ant atraminių konstrukcijų turi būti aiškiai ir patvariai sužymėti duomenys pagal standartą LST 12899-1 [6.26]. Suvirinimo duomenų sužymėti ant atraminių konstrukcijų nereikalaujama. 85. Naudojamas plienas turi būti ne žemesnės kaip S 235 klasės pagal standartą. LST EN 10025 [6.21]. Aliuminio ruošiniai turi atitikti standarto LST EN 573 [6.11] 3 dalies reikalavimus. II SKIRSNIS. ATRAMINIŲ KONSTRUKCIJŲ EKSPLOATACINĖS CHARAKTERISTIKOS 86. Atraminių konstrukcijų eksploatacines charakteristikas po smūginio bandymo reikia deklaruoti pagal atitinkamą eksploatacinių charakteristikų klasę, nurodytą standarte LST EN 12767 [6.25]. Jeigu atraminės konstrukcijos neatitinka eksploatacinių charakteristikų klasės, reikia deklaruoti 0 klasę pagal standartą LST EN 12767 [6.25]. III SKIRSNIS. APSAUGA NUO KOROZIJOS 87. Paviršiaus apsaugos nuo korozijos klasės turi atitikti nurodytas standarto LST EN 12899-1 [6.26] 15 lentelėje. 88. Plieninės konstrukcijos turi būti karštai apcinkuotos pagal standartą LST EN ISO 1461 [6.35] arba tenkinti standarto LST EN 10204 [6.23] reikalavimus. 88.1. Bet kuri iš aliuminio lydinių atraminių konstrukcijų dalis, kurią reikia įkasti į gruntą, turi turėti apsauginę dangą, kuri yra panaudota pagal paviršiaus dangos gamintojo instrukcijas ir rekomendacijas. 88.2. Gamintojas turi pritaikyti paviršiaus dangą pagal paviršiaus dangos gamintojo instrukcijas ir rekomendacijas. IV SKIRSNIS. ATRAMINĖ PLOKŠTĖ 89. Tam, kad būtų išvengta atraminių konstrukcijų, kurioms naudoti apvalūs tuščiavidurio skerspjūvio profiliuočiai sukimosi gruntuose ar pamatuose, jei reikia, būtina įrengti atraminę plokštę arba kitokį įtaisą. 90. Atraminė plokštė arba kitoks įtaisas gali būti kaip atskiras konstrukcinis elementas, kurį reikia įtvirtinti konstruojant arba montuojant ženklo sąranką. V SKIRSNIS. PASYVIOJI SAUGA 91. Atraminės konstrukcijos turi atitikti lengvai deformuojamų konstrukcijų reikalavimus. Lengvai deformuojamomis konstrukcijomis laikomi tuščiaviduriai plieniniai vamzdiniai stulpeliai (žr. PĮT KŽA 08 [6.4]), kai SVŽ naudojamas vienas stulpelis su ne didesniais kaip 89,0 mm skersmens ir 3,2 mm sienelės storio matmenimis ir kai individualiai projektuotiems VŽ naudojami ne didesnių kaip 89,0 mm skersmens ir 3,2 mm sienelės storio matmenų stulpeliai, tarp kurių atstumas yra didesnis kaip 1500 mm, bei santvariniai stovai, sudaryti iš ne didesnio kaip 76,1 mm išorinio skersmens su ne didesnio kaip 2,9 mm storio sienele plieninių vamzdžių, taip pat atitinkamos konstrukcijos iš aliuminio, kurių išorinis skersmuo ne didesnis kaip 76,0 mm ir ne didesnio kaip 3,0 mm storio sienelė. Santvarinių stovų tinklo įstrižainėms turi būti parenkami mažesnio arba lygaus 33,0 mm skersmens su 2,9 mm storio sienele apvalūs vamzdžiai ir jų skėtra turi būti mažesnė arba lygi 1000 mm. VI SKIRSNIS. TVIRTINIMO ELEMENTAI 92. Ženklų skydų tvirtinimo elementai, vadovaujantis 23 ir 24 punktų reikalavimais, turi taip sujungti atramines konstrukcijas su ženklo skydu, kad būtų išvengta atraminių konstrukcijų sąsūkio ir būtų įvykdyti standarto LST EN 12899-1 [6.26] 5.1 poskyrio reikalavimai, jei naudojamos nustatytos vertikaliosios ir horizontaliosios apkrovos pagal standarto LST EN 12899-1 [6.26] 9 lentelę. Taip pat atsparumo korozijai atžvilgiu tvirtinimo elementai turi tenkinti standarto LST EN 12899-1 [6.26] 7.1.7 punkto reikalavimus. 93. Tvirtinimo elementams turi būti naudojamas ne žemesnės kaip S 235 klasės plienas pagal standartą LST EN 10025 [6.21]. Jie taip pat turi būti karštai apcinkuoti pagal standartą LST EN ISO 1461 [6.35]. 94. Aliumininių konstrukcijų elementams naudojami atitinkamai ženklinti, tik nurodyti standarte LST EN 573 [6.11] ruošiniai. 95. Varžtai, poveržlės ir veržlės, naudojamos ženklo skydui iš aliuminio lydinių pritvirtinti, turi būti pagamintos iš ne žemesnės grupės kaip A2 nerūdijančio plieno, kiti tvirtinimo elementai (pvz., užspaudžiamųjų kabių juostos, tamprūs užspaudžiamieji elementai) taip pat turi būti gaminami iš ne žemesnės kaip A2 grupės nerūdijančio plieno. Varžtai, poveržlės ir veržlės, naudojamos ženklo skydui iš cinkuotos skardos pritvirtinti, turi būti LR 8 klasės, karštai apcinkuotos. 96. Tvirtinimo elementai arba jų detalės …