LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883) 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Kelių eismo taisykles (pridedama). 2. Pavesti Susisiekimo ministerijai organizuoti gyventojų supažindinimą su šiuo nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis per žiniasklaidos priemones. 3. Pripažinti netekusiais galios: 3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 883 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 66-1250), išskyrus nurodytuoju nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14.3 punktą, kuris netenka galios nuo 2003 m. rugsėjo 1 dienos; 3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 325 „Dėl Kelių eismo taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 22-512); 3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 737 „Dėl Kelių eismo taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 57-1601); 3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 1339 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 883 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 95-2994). 4. Šis nutarimas įsigalioja nuo 2003 m. balandžio 1 d., išskyrus Kelių eismo taisyklių 174 punktą, kuris įsigalioja nuo 2003 m. rugsėjo 1 dienos. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 KELIŲ EISMO TAISYKLĖS I. Bendrosios nuostatos 1. Šios taisyklės nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Instrukcijos, taisyklės ir kiti įstatymų lydimieji aktai, nustatantys eismą keliuose, specialiųjų krovinių vežimą, transporto priemonių naudojimą ir priežiūrą, važiavimą uždaroje teritorijoje, negali prieštarauti šioms taisyklėms. II. šiOSE taisyklĖSE VARTOJAMOS sąvokos 3. Aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, kurios priklauso draudžiamaisiais kelio ženklais (toliau vadinama – ženklai) pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba kurios atveža į tą zoną (išveža iš jos) krovinius, taip pat taksi, atvežantys į tą zoną (išvežantys iš jos) keleivius arba atvykstantys jų paimti nurodytu adresu. 4. Asmuo, dirbantis kelyje, – asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą. Asmuo, dirbantis kelyje, dėvi specialią uniformą (aprangą). 5. Automagistralė – kelias, pažymėtas ženklu „Automagistralė“. 6. Automobilis – bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (

1. ar)keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Automobiliams priskiriami ir troleibusai, t.y. nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais. Automobiliams nepriskiriami motociklai, traktoriai ir savaeigės mašinos. 7. Blogas matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių sąlygojamas kelio matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu, neatsižvelgiant į kelio parametrus. 8. Duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. 9. Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė su pedalais ir be variklio. 10. Dviračių takas – ženklu „Dviračių takas“ pažymėta, dviračių ir mopedų eismui skirta kelio dalis arba takas, kuriuose draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas. 11. Eismo dalyvis – asmuo, dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). 12. Eismo įvykis – kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. 13. Eismo juosta – kelių horizontalaus ženklinimo linijomis (toliau vadinama – ženklinimo linijos), ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. 14. Geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje. 15. Gyvenamoji zona – kelias ar teritorija, kurių pradžia pažymėta ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“. 16. Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“. 17. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. 18. Kelio ženklai – šiose taisyklėse nurodyti ženklai, nustatantys eismo tvarką, įspėjantys eismo dalyvius arba suteikiantys jiems informacijos. 19. Kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia arba (
2. ir)atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku. 20. Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. 21. Leidžiama maksimali masė – visiškai sukomplektuotos, su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė, kurią gamykla arba valstybės kompetentingos institucijos nustatė kaip maksimaliai leistiną. 22. Maršrutinė transporto priemonė (maršrutinis transportas) – reguliariais reisais nustatytu maršrutu važiuojanti transporto priemonė (autobusas, mokyklinis autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi). 23. Masė be krovinio – transporto priemonės masė be vairuotojo, keleivių ir krovinio, tačiau su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu. 24. Masė su kroviniu – faktinė transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu. 25. Mokyklinis autobusas – geltonai dažytas, skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, vežantis vaikus (mokinius) specialiais reisais. 26. Mopedas – dviratė arba triratė transporto priemonė, kurios variklio cilindro darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h. 27. Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Ši sąvoka apima ir trirates motorines transporto priemones, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg. 28. Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus. 29. Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Sankryža su pagrindiniu keliu“, „Važiuoti nesustojus draudžiama“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, žvyras, grindinys ir panašiai) kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose. 30. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas asmuo, dirbantis kelyje: jam kelias yra darbo vieta. 31. Pėsčiųjų perėja – važiuojamojoje dalyje esanti perėjimo per kelią vieta, pažymėta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis arba tik ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi važiuojamosios dalies ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo šių ženklų statmenai per kelią. 32. Pėsčiųjų takas – pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas, pažymėti ženklais „Pėsčiųjų takas“ arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas“. 33. Priverstinis sustojimas – transporto priemonės sustabdymas (sustojimas), kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga. 34. Priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės. 35. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba taip, kad jos dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir didžioji jos masės bei krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei. 36. Reguliuotojas – asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą ir dėvintis uniformą arba (
3. ir)turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu arba ryškiaspalvę vėliavėlę). 37. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai. Sankryžomis nelaikomi kelių atsišakojimai ir vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų). Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. 38. Skiriamoji juosta – konstrukcinis kelio elementas, skiriantis gretimas važiuojamąsias dalis (apželdintas veja, želdiniais arba su kelio danga, kurioje įrengti apsauginiai atitvarai) ir nenumatytas transporto priemonėms važiuoti arba sustoti (stovėti). 39. Specialiosios transporto priemonės – operatyvinių tarnybų ir kitos transporto priemonės su specialiais šviesos ir garso signalais arba tik ar specialiais šviesos signalais. 40. Stovėjimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. 41. Sustojimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. 42. Šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos. 43. Tamsus paros metas – laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio. 44. Transporto priemonė – įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius ir savaeiges mašinas. 45. Transporto priemonių junginys – sujungtos kelios transporto priemonės, kurios kelių eisme dalyvauja kaip vienetas. 46. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju nelaikomas fizinis asmuo, kuris vairuoja valdytojo transporto priemonę. 47. Vairuotojas – asmuo, kuris vairuoja ar moko vairuoti transporto priemonę, varo keliu gyvulius ar paukščius, taip pat raitelis, vadeliotojas. 48. Važiuojamoji dalis – kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje. 49. Važiuojamųjų dalių sankirta – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus (keliuose su skiriamąja juosta – išorinius važiuojamųjų dalių kraštus). III. Bendrosios eismo dalyvių pareigos 50. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. 51. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. 52. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. 53. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. 54. Siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 55. Draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui. 56. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. 57. Draudžiama išmesti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką. 58. Gavęs policijos kvietimą, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti į policiją. Su savimi jis privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o motorinės transporto priemonės vairuotojas – ir vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonės registravimo dokumentą. IV. Bendrosios vairuotojų pareigos 59. Draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. 60. Draudžiama eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. 61. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir duoti policijos pareigūnui patikrinti: 61.1. Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą; 61.2. transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentus; 61.3. įstatymų nustatytą draudimo dokumentą; 61.4. krovinio vežimo dokumentus (pagal aplinkybes – ir kitus šių taisyklių 236, 238, 250, 260 punktuose nurodytus dokumentus). 62. Uniformuoto policijos pareigūno (reguliuotojo) stabdomas, transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Sustabdęs transporto priemonę, vairuotojas dokumentus policijos pareigūnui privalo paduoti neišlipdamas iš jos. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam policijos pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą arba atitinkamą tarnybinį ženklą. 63. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo išlipti iš transporto priemonės, leisti patikrinti transporto priemonės techninę būklę, joje įrengtų vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis arba poilsio trukmę nustatančius dokumentus. 64. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. 65. Vairuodamas motorinę transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, vairuotojas privalo būti juos užsisegęs ir nevežti keleivių su neužsegtais saugos diržais. 66. Motociklą ar mopedą privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas). Motociklo ar mopedo vairuotojas privalo būti su užsegtu saugos šalmu ir nevežti keleivių be užsegtų saugos šalmų. Leidžiama vairuoti motociklą be saugos šalmo, jeigu motociklo gamintojo rėmo konstrukcijoje įmontuoti stogo saugos lankai, kurių paskirtis – apsaugoti vairuotoją nuo smūgių, ir įmontuota saugos diržų sistema. 67. Vairuojant motorinę transporto priemonę, draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas. 68. Draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų). Taip pat draudžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu gali kilti pavojus saugiam eismui, duoti vairuoti transporto priemonę asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš nurodytų veiksnių arba neturi su savimi šių taisyklių 61 punkte nurodytų dokumentų. 69. Draudžiama važiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transporto priemonėmis su vikšrine važiuokle, išskyrus transporto priemones, ant kurių vikšrų yra uždėtos apsaugos pagalvės. 70. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų). 71. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims. V. Vairuotojų pareigos pėstiesiems 72. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio arba sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam, kurio judėjimo kryptį jis kerta. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas. 73. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam. 74. Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, ženklą „Stop“ linija“, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. 75. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. 76. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. 77. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra susigrūdimas, dėl kurio reikėtų sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems. 78. Vairuotojas privalo duoti kelią važiuojamąją dalį kertančiai organizuotai vaikų grupei, jeigu ją lydintis asmuo signalizuoja reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonu atšvaitu ar ryškiaspalve vėliavėle. 79. Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamuoju ženklu ar prie mokyklinio autobuso, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti, kad praleistų vaikus. 80. Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti neregį pėsčiąjį, signalizuojantį balta lazdele, arba neįgalųjį, važiuojantį per kelią neįgaliųjų vežimėliu. VI. Pėsčiųjų pareigos 81. Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. 82. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. 83. Asmenys, kurie kelkraščiu arba leistinais atvejais važiuojamosios dalies pakraščiu važiuoja neįgaliųjų vežimėliais, vedasi motociklą, mopedą, dviratį, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį, privalo judėti tik viena eile ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi. 84. Organizuotai žmonių grupei eiti važiuojamąja dalimi leidžiama kolona ne daugiau kaip 4 eilėmis ir tik dešine važiuojamosios dalies puse. Kolonos priekyje ir gale iš kairės pusės turi eiti lydintys asmenys su ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui organizuotai žmonių grupei eiti važiuojamąja dalimi draudžiama. 85. Organizuotą vaikų iki 16 metų grupę vesti leidžiama tik šaligatviais arba pėsčiųjų takais, o ten, kur jų nėra, – ir kelkraščiu, bet tik šviesiu paros metu ir lydint ne mažiau kaip 2 suaugusiesiems. 86. Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba prie drabužių prisisegti šviesą atspindintį atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu. 87. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. 88. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais. Reguliuotojo signalų pėstieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforų signalams. 89. Įžengti į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjose pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį. 90. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi be reikalo delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu. 91. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje kelio dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje, arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. 92. Artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti. 93. Pėstiesiems draudžiama: 93.1. eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas); 93.2. eiti automagistrale (išskyrus pėsčiųjų takus); 93.3. eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu; 93.4. išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių; 93.5. eiti dviračių takais; 93.6. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo. VII. Keleivių pareigos 94. Maršrutinio transporto leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra – ant šaligatvio ar kelkraščio. 95. Keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik transporto priemonei visiškai sustojus. 96. Jeigu policijos pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jo leidimu. 97. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. 98. Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu ar mopedu – užsisegę saugos šalmus. 99. Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę. 100. Krovininio automobilio kėbule važiuojantiems asmenims draudžiama stovėti, sėdėti ant bortų, būti ant krovinio aukščiau už bortus. VIII. Papildomi reikalavimai DviraČIŲ ir mopedų vairuotojams 101. Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims, o jeigu jie yra išklausę papildomą mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 10 metų. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas. Važiuoti keliais mopedu leidžiama ne jaunesniems kaip 15 metų asmenims. 102. Važiuojantis keliu mopedo vairuotojas privalo su savimi turėti mokymo įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jis moka šias taisykles. 103. Dviračio ar mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu ar mopedu. Dviračio ar mopedo gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų; važiuojant keliu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas. 104. Važiuoti dviračiu ar mopedu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 150 punkte numatytus atvejus. Važiuodamas kelkraščiu, dviračio ar mopedo vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems. 105. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio ar mopedo vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį ar mopedą, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms. 106. Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio ar mopedo vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems. 107. Važiuojamosios dalies pakraštyje pažymėtu dviračių taku, kuris nuo gretimos eismo juostos nėra atskirtas veja, borteliu, atitvarais ir panašiai, dviračio ar mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta eismas gretima juosta. 108. Dviračių taku dviračio ar mopedo vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių ir mopedų vairuotojai privalo nesukelti pavojaus pėstiesiems. 109. Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių ir mopedų vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalų. 110. Dviračių ir mopedų vairuotojams draudžiama: 110.1. važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai; 110.2. važiuoti automagistralėmis (išskyrus nuo važiuojamosios dalies atskirtus ir ženklais pažymėtus dviračių takus); 110.3. važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo; 110.4. vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų; 110.5. vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams; 110.6. būti velkamiems kitų transporto priemonių; 110.7. vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas; 110.8. važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones. IX. Papildomi reikalavimai VaDELiotoJAms, gyvulių AR PAUKŠČIŲ varovams, raiteliams 111. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. 112. Vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra – dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. 113. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus. 114. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, būtini žibintai, kurie turi degti kairėje vežimo, rogių ar gyvulių pusėje: priekyje – baltos, o gale – raudonos šviesos žibintas. 115. Varomų gyvulių bandą ar paukščių pulką reikia suskirstyti grupėmis, tarp kurių turi būti tokie atstumai, kad nekliudytų eismui. Varovų turi būti tiek, kad jie galėtų valdyti gyvulius ir užtikrintų eismo saugumą. 116. Vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama: 116.1. palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros; 116.2. pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią; 116.3. varyti gyvulius ar paukščius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo; 116.4. varyti gyvulius ar paukščius per geležinkelį ir kelią, kur nėra specialiai tam skirtų vietų; 116.5. joti važiuojamąja dalimi tamsiu paros metu; 116.6. automagistralėse vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti. X. Eismo reguliavimo signalai 117. Šviesoforų signalai turi šias reikšmes: 117.1. žalias skritulio formos signalas leidžia eismą; 117.2. žalias rodyklių formos signalas tamsiame fone leidžia eismą tik rodyklių nurodytomis kryptimis. Tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje (rodyklė, leidžianti sukti į kairę, leidžia ir apsisukti); 117.3. žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas; 117.4. žalias signalas su pėsčiojo simboliu leidžia eiti pėstiesiems; 117.5. žalias signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais ir mopedais; 117.6. žalias signalas su juodo kontūro rodykle (rodyklėmis) leidžia važiuoti jame pažymėtos rodyklės (rodyklių) kryptimis ir įspėja, kad šviesoforas turi papildomą sekciją (sekcijas); 117.7. geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui; 117.8. kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir įspėja, kad bus įjungtas žalias signalas; 117.9. geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama; 117.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė; 117.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui; 117.12. raudonas signalas su pėsčiojo simboliu draudžia pėsčiųjų eismą; 117. 13. raudonas signalas su dviračio simboliu draudžia dviračių ir mopedų eismą; 117. 14. raudonas X formos signalas ir žalias žemyn nukreiptos rodyklės signalas (reversinis šviesoforas) atitinkamai draudžia arba leidžia važiuoti ta juosta, virš kurios jie įrengti. Jeigu reversiniame šviesofore yra geltonas įstrižai į dešinę (kairę) nukreiptos rodyklės formos signalas, jis įspėja, kad važiuoti ta juosta bus draudžiama, ir įpareigoja nedelsiant persirikiuoti į gretimą juostą rodyklės nurodyta kryptimi. Kai šviesoforai yra išjungti arba įjungtas geltonas signalas, įvažiuoti į juostą, pažymėtą dviguba brūkšnine linija, draudžiama. 118. Šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią šia tvarka: raudonas, geltonas, žalias. Prireikus signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas – kairėje, geltonas – viduryje, žalias – dešinėje. Eismo dalyviai privalo vadovautis jų judėjimo kryptimi įrengtų ir jiems skirtų (iš jų ir dubliuojančiųjų) šviesoforų signalais. 119. Jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui. 120. Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems. 121. Balta kvadrato formos lentelė su juodomis rodyklėmis, įrengta po šviesoforu arba virš šviesoforo su juodo kontūro rodyklėmis jo signaluose, papildomai nurodo, kuriomis kryptimis leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui. 122. Reguliuotojo signalai turi šias reikšmes: 122.1. rankos ištiestos į šalis arba nuleistos: 122.1.1. iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį; 122.1.2. iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas; 122.2. dešinė ranka ištiesta į priekį: 122.2.1. iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis; 122.2.2. iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę; 122.2.3. iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiamas; 122.2.4. pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros; 122.3. ranka pakelta aukštyn: 122.3.1. visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi; 122.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos. 123. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai policijos pareigūnas (reguliuotojas) duoda signalą reguliuotojo lazdelės ar skritulio su raudonu atšvaitu mostu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepia sustoti. Norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, policijos pareigūnas (reguliuotojas) gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje. 124. Šviesoforo signalai gali būti papildomai dubliuojami garso signalais, informuojančiais neregius pėsčiuosius, kad galima pereiti važiuojamąją dalį. 125. Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą dubliuoja garso signalas. XI. Įspėjamieji signalai 126. Įspėjamieji signalai yra šie: rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalais arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas. 127. Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka: 127.1. prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas; 127.2. prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas. 128. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka. 129. Posūkio į dešinę signalą atitinka į šoną ištiesta dešinė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka. 130. Stabdymo signalas rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka. 131. Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. 132. Signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės. 133. Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio. 134. Norint atkreipti lenkiamo vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą. 135. Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį). 136. Avarinė šviesos signalizacija motorinėje transporto priemonėje privalo būti įjungta: 136.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama; 136.2. įvykus eismo įvykiui; 136.3. policijos pareigūnui (reguliuotojui) sustabdžius; 136.4. jeigu sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui nedega bent viena gabaritinė (stovėjimo) šviesa, o važiuojant – bent viena galinė gabaritinė šviesa; 136.5. kai ji velkama; 136.6. kai vairuotojas akinamas; 136.7. kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų. 137. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus motociklą be priekabos) vairuotojas privalo pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. XII. Šviesos prietaisų naudojimas 138. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, lyjant motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis. 139. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias: 139.1. gyvenvietėse esančiuose apšviestuose keliuose; 139.2. likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m atstumui; 139.3. kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus (net ir važiuojančius ta pačia kryptimi) arba kai priešpriešiais atvažiuojantis vairuotojas duoda signalą perjunginėdamas šviesas. 140. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti. 141. Šviesiu paros metu motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis: 141.1. nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 1 dienos; 141.2. veždami vaikus mokykliniais autobusais arba vaikų grupes kitokiais autobusais; 141.3. veždami žmonių grupes krovininių automobilių kėbuluose; 141.4. veždami pavojingus ir didelius krovinius, kai transporto priemonių (krovinių) gabaritai viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius; 141.5. vilkdami motorines transporto priemones; 141.6. mokydami vairuoti; 141.7. važiuodami motociklais ir mopedais; 141.8. važiuodami organizuota kolona iš trijų ir daugiau motorinių transporto priemonių; 141.9. važiuodami maršrutinėmis transporto priemonėmis specialiai pažymėta juosta prieš bendrą transporto priemonių srautą; 141.10. važiuodami tuneliais, kad ir kaip jie būtų apšviesti. 142. Rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui. 143. Sustojus neapšviestame kelio ruože tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, būtina įjungti motorinės transporto priemonės gabaritines arba stovėjimo šviesas. Jeigu jos sugedusios, turi būti įjungta avarinė šviesos signalizacija arba motorinė transporto priemonė pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte. XIII. Važiavimo pradžia ir manevravimas 144. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. 145. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. 146. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. 147. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. 148. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. 149. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas yra negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą juostą. Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią. 150. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti. 151. Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. 152. Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į kelių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile. 153. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir jį lenkiančioms transporto priemonėms. 154. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos juostos užimtos, keisti važiavimo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti. 155. Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje. 156. Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. 157. Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones. 158. Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. 159. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. 160. Apsisukti draudžiama: 160.1. pėsčiųjų perėjose; 160.2. geležinkelių pervažose; 160.3. tuneliuose; 160.4. ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais; 160.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; 160.6. keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas ir kelio ženklais bei ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas. XIV. Transporto priemonių išsidėstymas kelyje 161. Jeigu kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines ženklinimo linijas leidžiama tik šių taisyklių 2 priede nurodytais atvejais. Esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. 162. Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti. 163. Dvipusio eismo keliuose iš trijų juostų leidžiama įvažiuoti į vidurinę juostą tik lenkiant, apvažiuojant kliūtį, sukant į kairę arba apsisukant. Draudžiama įvažiuoti į kraštinę važiuojamosios dalies juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi. 164. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. 165. Krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje. 166. Ne gyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis – daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę. Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui. 167. Transporto priemonės, kurių konstrukcinis greitis negali būti didesnis kaip 40 km/h arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine juosta, išskyrus atvejus, kai jos lenkia, apvažiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti. 168. Jeigu važiuojamojoje dalyje pažymėta speciali juosta, skirta maršrutiniam transportui, kitos transporto priemonės į ją gali įvažiuoti tik šių taisyklių 224 punkte numatytomis sąlygomis. 169. Draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai. 170. Draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, jeigu kelio ženklai ir ženklinimas nenumato kitaip. 171. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. XV. Važiavimo greitis 172. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. 173. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. 174. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. 175. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti: 175.1. lengvaisiais automobiliais automagistralėmis nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu; keliuose su skiriamąja juosta – ne didesniu kaip 100 km/h, kituose keliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu; 175.2. motociklais, krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėmis – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su skiriamąja juosta – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu; 175.3. autobusais automagistralėmis – ne didesniu kaip 100 km/h, keliuose su skiriamąja juosta – ne didesniu kaip 90 km/h, kituose keliuose – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu; 175.4. krovininiais automobiliais (iš jų ir transporto priemonių junginiais), kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralėmis – ne didesniu kaip 90 km/h, keliuose su skiriamąja juosta – ne didesniu kaip 80 km/h, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu; 175.5. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t su priekabomis, – ištisus metus ne didesniu kaip 90 km/h greičiu; 175.6. mokykliniais autobusais, krovininiais automobiliais vežant žmones, velkant motorines transporto priemones – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu). 176. Transporto priemonėms (jų junginiams), kurių matmenys (su kroviniu ar be
4. jo)viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus maksimalius leidžiamus dydžius, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (jeigu išduotame leidime nenurodyta kitaip). 177. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, policijos ir kelio savininko sprendimu maksimalus leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus. 178. Neturintiems 2 metų vairavimo stažo vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. 179. Vairuotojui draudžiama: 179.1. viršyti transporto priemonės gamintojo nurodytą maksimalų greitį; 179.2. viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle; 179.3. važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą; 179.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. XVI. Lenkimas 180. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad: 180.1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti; 180.2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; 180.3. lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms; 180.4. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. 181. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą. 182. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. 183. Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas. 184. Lenkti draudžiama: 184.1. sankryžose, išskyrus lenkimą pagrindiniame kelyje; 184.2. geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų; 184.3. kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias; 184.4. pėsčiųjų perėjose; 184.5. vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta. XVII. Sustojimas ir stovėjimas 185. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje. 186. Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. 187. Neapšviestuose kelių ruožuose tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų. 188. Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile. 189. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui. 190. Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai ir (arba) važiuojamosios dalies ženklinimas. 191. Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ar ja nepasinaudotų kiti asmenys. 192. Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams. 193. Sustoti ir stovėti draudžiama: 193.1. geležinkelių pervažose ir 50 m atstumu nuo jų; 193.2. skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose; 193.3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, taip pat tuneliuose; 193.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas; 193.5. ant šaligatvio, vejos (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai); 193.6. ant pėsčiųjų ar dviračių tako, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (
5. ir)dviračių taku; 193.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas; 193.8. važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tą pusę, kuri yra priešais šoninį kelią trišalėse sankryžose su ištisine ženklinimo linija arba skiriamąja juosta; 193.9. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo stotelės ženklo) arba arčiau kaip 15 m atstumu nuo taksi stotelės ženklo, jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto ar taksi eismui; 193.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui; 193.11. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu, staigiame vingyje, įkalnės viršūnėje. 194. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją (pastatyti avarinio sustojimo ženklą), kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. 195. Greta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) neįgaliesiems. XVIII. Važiavimas per sankryžas 196. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. 197. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. 198. Tuo atveju, kai sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais. 199. Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje. 200. Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią suka. 201. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu. 202. Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismą. 203. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius. 204. Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra „Stop“ linija (ženklas „Stop“ linija“), vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo. 205. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą važiuojančioms transporto priemonėms. 206. Sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu su papildoma sekcija, vairuotojas, važiuojantis juosta, iš kurios suka, turi važiuoti toliau įjungtos rodyklės nurodyta kryptimi, jeigu sustojęs jis sutrukdytų kitų ta pačia juosta važiuojančių paskui jį transporto priemonių eismui. 207. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. 208. Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti šių taisyklių 207 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. 209. Vairuotojas privalo vadovautis reguliuotojo signalais bei nurodymais net ir tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforo signalams, kelio ženklams ir ženklinimo linijoms. 210. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais. XIX. Važiavimas per geležinkelių pervažas 211. Įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. 212. Geležinkelio pervažoje vairuotojas privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei. 213. Praleisdamas artėjančią bėginę transporto priemonę, taip pat tuomet, kai važiuoti per pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. 214. Transporto priemonei priverstinai sustojus pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti žmones, imtis visų veiksmų transporto priemonei iš pervažos patraukti ir duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu (dieną – su ryškiaspalve skepeta arba kitu gerai matomu daiktu, o naktį – su fakelu arba žibintu). 215. Transporto priemonėms (kitoms savaeigėms mašinoms), kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), važiuoti per pervažą leidžiama tik gavus geležinkelio savininko leidimą. 216. Vairuotojui draudžiama: 216.1. važiuoti per geležinkelį tam neskirtose vietose; 216.2. apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš pervažą praleisti bėginės transporto priemonės; 216.3. įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti; 216.4. įvažiuoti į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje; 216.5. gabenti per pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti pervažos įrangai. XX. Eismas automagistralėse 217. Keliuose, pažymėtuose ženklais „Automagistralė“, draudžiama: 217.1. važiuoti traktoriais, kitomis transporto priemonėmis ir savaeigėmis mašinomis, kurių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės mažesnis kaip 40 km/h; 217.2. sustoti (stovėti), išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles; 217.3. apsisukti (išskyrus kelio ženklais ir ženklinimu pažymėtose apsisukimo vietose) arba važiuoti atbulam; 217.4. įvažiuoti į automagistralę arba išvažiuoti iš jos tam neskirtose vietose; 217.5. mokyti vairuoti; 217.6. rengti sporto varžybas, eitynes, kitokius renginius. XXI. Eismas gyvenamojoje zonoje 218. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui be reikalo. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. 219. Gyvenamojoje zonoje draudžiama: 219.1. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu; 219.2. stovėti įjungus transporto priemonės variklį; 219.3. palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t leidžiamos maksimalios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius ir jų priekabas; 219.4. mokyti vairuoti. 220. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms. 221. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir uždarose teritorijose. XXII. MaršrutiniŲ transporto PRIEMONIŲ pirmenybė 222. Gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutinei transporto priemonei, pradedančiai važiuoti iš pažymėtos stotelės. 223. Prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinės transporto priemonės vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias. 224. Kelyje, pažymėtame ženklais „Juosta maršrutiniam transportui“, „Kelias su juosta maršrutinio transporto priemonėms“ ir (arba) ženklinimo linijomis „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus. Tačiau jeigu ši juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo persirikiuoti į šią juostą. XXIII. Neįgaliųjų transporto priemonių eismas 225. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, leidžiama: 225.1. įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinio transporto eismas draudžiamas“; 225.2. stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas apribotas; 225.3. sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 ženklinimo linijomis. 226. Vežimėliais neįgaliesiems leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas). XXIV. Specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai 227. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais, gali nepaisyti šių taisyklių (išskyrus šių taisyklių III, IV, XI, XII, XXXI skyrių ir 3 priedo reikalavimus) tuo atveju, kai tai nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šia teise taip pat naudojasi jų lydimos transporto priemonės. 228. Kiti eismo dalyviai privalo duoti kelią specialioms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms; keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). 229. Pro stovintį automobilį su žybčiojančiu mėlynu ir raudonu (arba tik mėlynu) švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. 230. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, dirbdami kelyje, gali nepaisyti kelio ženklų (išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo ženklus), ženklinimo ir transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų, jeigu tai nesukels pavojaus saugiam eismui. Kiti eismo dalyviai neturi trukdyti jiems dirbti. 231. Oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinus, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir panašiai). Žybčiojantis oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. XXV. Žmonių vežimas 232. Žmones vežti leidžiama tik tam skirtomis transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik pritaikius kėbulą žmonėms vežti. 233. Žmones vežančiame krovininio automobilio kėbule turi būti sėdynės, įtaisytos 15 cm žemiau borto viršutinio krašto. Sėdynės, esančios išilgai priekinio, galinio ir šoninių bortų, turi būti su tvirtais atlošais. 234. Krovininio automobilio kėbule leidžiama vežti tik ant sėdynių sėdinčius žmones. Vežamų žmonių neturi būti daugiau, negu įrengta sėdimų vietų. Krovininio automobilio kėbule draudžiama vežti vaikus iki 16 metų. 235. Vežti žmones krovininio automobilio kėbule, kuriame yra įrengimų (krovinių), leidžiama tik tada, kai įrengimai (kroviniai) yra atskirti nuo žmonių sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik tada, kai keleiviai turi ryšį su vairuotoju ir prireikus gali duoti signalą sustoti. 236. Vežti žmonių grupes krovininio automobilio kėbule leidžiama vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų tos kategorijos vairuotojo stažą, o kariniams vairuotojams – turintiems ne mažesnį kaip 6 mėnesių vairavimo stažą ir Krašto apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą. 237. Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritaisyti skiriamieji ženklai, numatyti šių taisyklių 3 priede. Vaikus vežančio autobuso (išskyrus mokyklinius autobusus) salone turi būti ne mažiau kaip du suaugę (ne jaunesni kaip 21 metų) palydovai. 238. Keleivių vežimo verslui naudojamų transporto priemonių vairuotojai privalo turėti su savimi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždami keleivius reguliariais reisais nustatytu maršrutu – galiojantį leidimą. 239. Draudžiama: 239.1. vežti daugiau žmonių, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje (neskaitant jaunesnių kaip 12 metų vaikų); 239.2. vežti žmones taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų matomumą vairuotojui; 239.3. vežti motociklais (išskyrus priekaboje) vaikus iki 12 metų; 239.4. vežti žmones velkamame autobuse, troleibuse (išskyrus vairuotoją) ir velkamo krovininio automobilio kėbule. Jeigu velkamo automobilio priekis (galas) užkeliamas ant vilkiko ar vežimėlio, draudžiama žmonėms būti velkamos transporto priemonės kabinoje (salone) ir kėbule, o jeigu velkama transporto priemonė užkelta ant vilkiko – ir velkančios transporto priemonės kėbule; 239.5. vežti žmones krovininio automobilio kėbule (išskyrus šių taisyklių 232–236 punktuose nurodytus atvejus), krovininio motociklo kėbule, priekabose, prikabinamuose vasarnamiuose. XXVI. Saugos diržų naudojimas 240. Važiuojant motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. 241. Gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų: 241.1. taksi vairuotojams vežant keleivius; 241.2. važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse. 242. Jaunesnius kaip 12 metų ir žemesnius kaip 150 cm vaikus leidžiama vežti ant priekinės lengvojo automobilio, autobuso sėdynės ar sunkvežimio kabinoje tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse. 243. Vežamus ant galinės automobilio sėdynės 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas. 244. Jaunesnius kaip 3 metų vaikus leidžiama vežti ant galinės automobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse. 245. Asmenims, kuriems kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialius pažymėjimus, leidžiama nesilaikyti šių taisyklių 65 punkto reikalavimų. Šiuose pažymėjimuose turi būti nurodytas jų galiojimo laikas. XXVII. Krovinių vežimas 246. Vežamo krovinio (keleivių) masė ir vienos ašies apkrova neturi būti didesnės už nustatytas tai transporto priemonei. 247. Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad: 247.1. neblogintų vairuotojui matomumo; 247.2. nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti; 247.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų; 247.4. nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos; 247.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių. 248. Jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka šių taisyklių 247 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti. 249. Jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip numatyta šių taisyklių 3 priede. 250. Transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinoms ir mechanizmams šviesiu paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo. 251. Vežant pavojingas medžiagas ir gaminius, įrašytus JTO Ekspertų komiteto sudarytame pavojingų medžiagų sąraše, turi būti laikomasi Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą. 252. Draudžiama transporto priemone važiuoti toliau, kol nebus pašalinti pavojingų krovinių vežimo reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai. XXVIII. Motorinių transporto priemonių vilkimas 253. Velkamą standžia arba lanksčia vilktimi motorinę transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Jos vairuotojas nebūtinas, jeigu standžios vilkties konstrukcija garantuoja velkamosios transporto priemonės vairavimą. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, velkama užkėlus jos priekį ant vežimėlio ar vilkiko platformos. 254. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 metrų. 255. Velkančioji transporto priemonė šviesiu paros metu turi važiuoti su įjungtomis artimosiomis šviesomis, o velkamoji – bet kuriuo paros metu su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas. 256. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šių taisyklių 253–255 ir 257 punktų reikalavimų. 257. Vilkti draudžiama: 257.1. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas sugedęs; 257.2. lanksčia vilktimi transporto priemonę per plikledį, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę; 257.3. standžia vilktimi transporto priemonę, kurios stabdžiai neveikia, be velkamosios transporto priemonės vairuotojo; 257.4. užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant vežimėlio, jeigu velkamosios transporto priemonės masė yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės; 257.5. daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę; 257.6. motociklais be priekabos ir tokius motociklus. XXIX. Mokymas vairuoti 258. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę leidžiama, jeigu mokinys moka šias taisykles ir laikosi jų reikalavimų. Draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui. 259. Pradėti mokyti vairuoti transporto priemonę leidžiama uždarose aikštelėse arba autodromuose. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudę jų savininkai. 260. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus, kuriuos nustato Susisiekimo ministerija. Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti vairuoti. 261. Keliuose mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę asmuo neturi būti daugiau kaip vieneriais metais jaunesnis negu nustatyto amžiaus, nuo kurio leidžiama vairuoti tą transporto priemonę. 262. Motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginio, kuriais mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti paženklinti aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“, numatytais šių taisyklių 3 priede. 263. Vairavimo mokyklų mokomieji automobiliai papildomai turi būti paženklinti tokiais pat skiriamaisiais ženklais, įrengtais ant automobilio stogo (kabinos) ir apšviečiamais iš vidaus. Automobiliuose (D ir T kategorijos) apšviečiamas iš vidaus skiriamasis ženklas gali būti įrengtas tik salono viduje, už priekinio stiklo. 264. Mokant vairuoti, skiriamojo ženklo apšvietimas turi būti įjungtas. 265. Mokant vairuoti motociklą keliuose, tarp mokinio ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus turi būti palaikomas radijo ryšys. Be to, mokinys privalo vilkėti geltoną liemenę su šviesos atšvaitais bei skiriamuoju ženklu „M“ liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS“. Jeigu vairavimo instruktorius mokinį lydi automobiliu, automobilis turi būti paženklintas pagal šių taisyklių 3 priedo reikalavimus. Kitų transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio ir jį lydinčio instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių. 266. Mokantis vairuoti ir vairavimo egzamino metu draudžiama vežti žmones. 267. Vairavimo mokymui naudojamos motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginiai turi atitikti tą kategoriją, kurios vairavimo teisę siekia įgyti mokinys. Periodiškai jiems turi būti atliekama valstybinė techninė apžiūra. Juose turi būti papildoma įranga, kurią nustato Susisiekimo ministerija. 268. Asmuo, kuris moko vairuoti, privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų. Jis atsako už tai, kad mokymo metu būtų laikomasi šių taisyklių. Vairavimo kvalifikacinio egzamino metu mokinys laikomas vairuotoju. XXX. Eismo dalyvių pareigos įvykus EISMO ĮVYKIUI 269. Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo: 269.1. nesukeldamas papildomo pavojaus, iškart sustoti, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, pastatyti avarinio sustojimo ženklą; 269.2. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą, o jeigu to padaryti neįmanoma – pasirūpinti, kad pakeliui važiuojančios transporto priemonės nugabentų nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą; 269.3. nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai; 269.4. pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardes ir adresus. 270. Įvykus eismo įvykiui ne gyvenvietėje, jeigu iškviesti medicinos pagalbą nukentėjusiesiems arba nuvežti juos į gydymo įstaigą kitu transportu neįmanoma, vairuotojas privalo nugabenti nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą savo transporto priemone, ten pasakyti savo pavardę, transporto priemonės valstybinį numerį ir grįžti į eismo įvykio vietą. 271. Jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius. 272. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo iškart po jo nevartoti alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol įvykio vietoje nebus nustatytos ir ištirtos jo aplinkybės. XXXI. Reikalavimai transporto priemonėms 273. Eisme dalyvauti leidžiama tik techniškai tvarkingoms transporto priemonėms, atitinkančioms Susisiekimo ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos nustatytus techninius reikalavimus. 274. Eisme dalyvaujanti motorinė transporto priemonė ir jos priekaba (išskyrus nepritaikytas eismui keliais ar transportuojamas neregistruotas) turi būti su pritvirtintais tam skirtoje vietoje valstybinio numerio ženklais. Troleibusai turi būti su užrašytais registracijos numeriais. 275. Draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, jeigu jos neįregistruotos arba neatlikta jų valstybinė techninė apžiūra. 276. Draudžiama eksploatuoti automobilius, kurie pritaikyti eismui kairiąja kelio puse ir kurių vairas įtaisytas dešinėje pusėje (išskyrus įregistruotus Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba pagal konstrukciją bei įrangą skirtus specialioms darbo funkcijoms atlikti). Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką atvykusiems užsieniečiams, neturintiems leidimų laikinai apsigyventi arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. 277. Nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. 278. Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis. 279. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus motociklą be šoninės priekabos) turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir vaistinėlė. 280. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje yra numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. 281. Transporto priemonėje draudžiama įrengti (turėti) greitį matuoti trukdančias arba greičio matavimo prietaisus fiksuojančias priemones ir daiktus. 282. Transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu: 282.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės); 282.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės); 282.3. netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas; 282.4. lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas; 282.5. tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. 283. Jeigu važiuojant atsiranda kitoks, negu nurodyta šių taisyklių 282 punkte, gedimas, dėl kurio transporto priemonė nebeatitinka Susisiekimo ministerijos nustatytų techninių reikalavimų, ir šio gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojui leidžiama važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, laikantis reikiamo atsargumo. XXXII. Papildomi saugaus eismo reikalavimai 284. Pareigūnai (asmenys), atsakingi už kelių, kelio statinių priežiūrą ir įrangą, privalo juos prižiūrėti taip, kad jų būklė atitiktų nustatytus eismo saugumo reikalavimus. 285. Jeigu dirbama kelyje ar prie kelio, atsakingi asmenys, darbininkai turi pasirūpinti, kad darbo vietos būtų pažymėtos reikiamais kelio ženklais, aptveriamaisiais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui – ir signalinėmis šviesomis. Kelyje ne transporto priemonėse ar mechanizmuose esantys darbininkai privalo vilkėti ryškiaspalves įspėjamąsias liemenes. XXXIII. Baigiamosios nuostatos 286. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka. ______________ Kelių eismo taisyklių 1 priedas Kelio ženklai I. Įspėjamieji ženklai 1. Įspėjamieji ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, yra šie: Numeris Pavadinimas Pavyzdys Paaiškinimas 101 Pervaža su užtvaru Geležinkelio pervaža su pakeliamuoju užtvaru 102 Pervaža be užtvaro Geležinkelio pervaža be pakeliamojo užtvaro 103 Pakeliamasis tiltas Pakeliamasis tiltas arba keltas 104 Krantinė Įvažiavimas į krantinę arba krantą 105 Vaikai Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimų aikštelės ir panašiai), kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų 106 Darbai Kelio ruožas, kuriame dirbama. Jeigu darbai trumpalaikiai, ženklas gali būti pastatytas 10–15 m atstumu nuo jų vietos arba pritvirtintas ant kelyje dirbančių transporto priemonių ir mechanizmų 107 Sankryža Lygiareikšmių kelių sankirta 108 Sankryža su šalutiniu keliu Pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias 109 Šalutinis kelias iš dešinės Prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias 110 Šalutinis kelias iš kairės Prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias 111 Eismas ratu Sankryža, kurioje privaloma važiuoti ratu 112 Šviesoforas Sankryža, pėsčiųjų perėja arba kelio ruožas, kuriame eismas reguliuojamas šviesoforais 113 Vingis į dešinę Mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingis į dešinę pusę 114 Vingis į kairę Mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingis į kairę pusę 115 Vingiai Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais. Pirmasis vingis į dešinę 116 Vingiai Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais. Pirmasis vingis į kairę 117 Stati nuokalnė 118 Stati įkalnė 119 Slidus kelias Kelio ruožas su slidesne negu prieš tai buvusiame ruože važiuojamąja dalimi 120 Nelygus kelias Kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, kalneliai, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir kita) 121 Žvyras Patobulintos dangos kelio ruožas, kuriame iš po ratų gali būti išsviesta žvyro, skaldos ir panašiai 122 Pavojingas kelkraštis Kelio ruožas su netvirtu, duobėtu kelkraščiu 123 Susiaurėjimas Važiuojamosios kelio dalies susiaurėjimas iš abiejų pusių 124 Susiaurėjimas iš dešinės Važiuojamosios kelio dalies susiaurėjimas iš dešinės pusės 125 Susiaurėjimas iš kairės Važiuojamosios kelio dalies susiaurėjimas iš kairės pusės 126 Dvipusis eismas Važiuojamosios dalies ruožo su priešpriešiniu eismu pradžia 127 Pėsčiųjų perėja Nurodomaisiais ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1–1.13.3 ženklinimo linijomis arba tik nurodomaisiais ženklais „Pėsčiųjų perėja“ pažymėta pėsčiųjų perėja 128 Pėstieji Kelio ruožas, kurio važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji 129 Dviračių takas Kelią kerta dviračių takas 130 Gyvulių pergina 131 Laukiniai žvėrys 132 Krintantys akmenys Kelio ruožas, kuriame galimos griūtys, nuošliaužos, krintantys akmenys 133 Šoninis vėjas 134 Lėktuvai Kelio ruožas, virš kurio kyla arba leidžiasi lėktuvai 135 Transporto grūstis Kelio ruožas, kuriuo dėl transporto priemonių susigrūdimo sunku važiuoti 136 Daug eismo įvykių Kelio ruožas, kuriame įvyksta daug eismo įvykių 137 Kiti pavojai Kelio ruožas, kuriame yra kitais ženklais nenumatytų pavojų 138 Vienkelis geležinkelis Pervaža be pakeliamojo užtvaro per vienkelį geležinkelį. Ženklas statomas prieš pat pervažą 139 Daugiakelis geležinkelis Pervaža be pakeliamojo užtvaro per dviejų ir daugiau kelių geležinkelį. Ženklas statomas prieš pat pervažą 140 Artėjama prie pervažos Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas toliausiai nuo pervažos, dešinėje kelio pusėje 141 Artėjama prie pervažos Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas dešinėje kelio pusėje 142 Artėjama prie pervažos Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas arčiausiai pervažos, dešinėje kelio pusėje 143 Artėjama prie pervažos Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas toliausiai nuo pervažos, kairėje kelio pusėje 144 Artėjama prie pervažos Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas kairėje kelio pusėje 145 Artėjama prie pervažos Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas arčiausiai pervažos, kairėje kelio pusėje 146 Posūkio kryptis į dešinę Važiavimo kryptis ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje, kelio susiaurėjimo arba kelio remonto, statybos darbų vietoje 147 Posūkio kryptis į kairę Važiavimo kryptis ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje, kelio susiaurėjimo arba kelio remonto, statybos darbų vietoje 148 Eismo krypčių išsiskyrimas Važiavimo kryptys T formos sankryžoje, kelių atsišakojime arba kelio remonto, statybos darbų vietoje 149 Nukreipiamoji gairė Kelio darbų vietoje žymi eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją 2. Ne gyvenvietėse 101–137 ženklai statomi 150–300 m, o gyvenvietėse – 50–100 m atstumu iki pavojingo ruožo pradžios. Prireikus šie ženklai gali būti pastatyti kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas 801 lentelėje „Atstumas iki objekto“. 3. Ne gyvenvietėse 101–106 ženklai kartojami. Antrasis kelio ženklas statomas ne arčiau kaip 50 m iki pavojingo ruožo. 4. Jeigu ženklai statomi kartu su 805 lentele „Galiojimo zona į priekį“, ši lentelė nurodo, kokio ilgio yra pavojingas ruožas, kuris prasideda už 150–300 m (ne gyvenvietėse) arba už 50–100 m (gyvenvietėse) nuo ženklo pastatymo vietos. II. Pirmumo ženklai 5. Pirmumo ženklai, nurodantys vairuotojui važiavimo per sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę, yra šie: Numeris Pavadinimas Pavyzdys Paaiškinimas 201 Pagrindinis kelias Kelias, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas 202 Pagrindinio kelio pabaiga 201 ženklu pažymėto kelio pabaiga 203 Sankryža su pagrindiniu keliu Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu 204 Važiuoti nesustojus draudžiama Draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu. Jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą 205 Priešpriešinio eismo pirmenybė Įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms 206 Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu Siauras kelio ruožas, kuriuo važiuodamas vairuotojas turi pirmenybę prieš artėjantį priešpriešinį transportą III. Draudžiamieji ženklai 6. Draudžiamieji ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina ir yra šie: Numeris Pavadinimas Pavyzdys Paaiškinimas 301 Įvažiuoti draudžiama Draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą 302 Eismas draudžiamas Draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus maršrutinį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones 303 Motorinio transporto eismas draudžiamas Draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas, išskyrus motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones 304 Krovininių automobilių eismas draudžiamas Draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių leidžiama maksimali masė yra didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją ženkle, taip pat traktoriais, savaeigėmis mašinomis ir mechanizmais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą 305 Motociklų eismas draudžiamas Draudžiama važiuoti motociklais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą 306 Traktorių eismas draudžiamas Draudžiama važiuoti traktoriais, savaeigėmis mašinomis ir mechanizmais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą 307 Važiuoti su priekabomis draudžiama Draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir traktoriais su priekabomis, taip pat jais vilkti motorines transporto priemones 308 Vežimų eismas draudžiamas Draudžiama važiuoti vežimais (rogėmis), joti, varyti gyvulius 309 Dviračių eismas draudžiamas Draudžiama važiuoti dviračiais ir mopedais 310 Eiti draudžiama Draudžiama eiti pėstiesiems ta kelio puse, kurioje pastatytas ženklas 311 Važiuoti su pavojingais kroviniais draudžiama Draudžiama vežti pavojingas medžiagas ir gaminius 312 Nurodyto transporto eismas draudžiamas Ženklas atstoja kelis kartu pastatytus draudžiamuosius ženklus ir draudžia važiuoti tomis transporto priemonėmis, kuriomis važiuoti draudžia atitinkami ženklai 313 Nurodyto transporto eismas draudžiamas Ženklas atstoja kelis kartu pastatytus draudžiamuosius ženklus ir draudžia važiuoti tomis transporto priemonėmis, kuriomis važiuoti draudžia atitinkami ženklai. Šis ženklas naudojamas tik gyvenvietėse 314 Ribota masė Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už nurodytą ženkle 315 Ribota ašies apkrova Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių bent vienos ašies apkrova yra didesnė už nurodytą ženkle 316 Ribotas aukštis Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių aukštis (su kroviniu ar be
6. jo)didesnis už nurodytą ženkle 317 Ribotas plotis Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurios (su kroviniu ar be
7. jo)yra platesnės, negu nurodyta ženkle 318 Ribotas ilgis Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurie (su kroviniu ar be
8. jo)yra ilgesni, negu nurodyta ženkle 319 Ribotas atstumas Draudžiama važiuojant paskui kitą transporto priemonę laikantis mažesnio atstumo, negu nurodyta ženkle 320 Muitinė Draudžiama važiuoti nesustojus prieš ženklą. Toliau važiuoti – tik pareigūnui leidus 321 Policija Draudžiama važiuoti nesustojus prieš ženklą. Toliau važiuoti – tik pareigūnui leidus 322 Sukti į dešinę draudžiama Galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jie pastatyti. Negalioja maršrutiniam transportui 323 Sukti į kairę draudžiama Galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jie pastatyti. Negalioja maršrutiniam transportui 324 Apsisukti draudžiama Negalioja maršrutiniam transportui ir nedraudžia sukti į kairę 325 Lenkti draudžiama Draudžiama lenkti važiuojančias transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu 326 Lenkimo draudimo pabaiga 327 Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama Krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama lenkti važiuojančias transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Traktoriams, savaeigėms mašinoms ir mechnizmams draudžiama lenkti visas transporto priemones, išskyrus vežimus ir dviračius 328 Lenkimo krovininiais automobiliais draudimo pabaiga 329 Ribotas greitis Draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta ženkle 330 Greičio ribojimo pabaiga 331 Naudoti garso signalą draudžiama Draudžiama naudoti garso signalus, išskyrus atvejus, kai siekiama išvengti eismo įvykio 332 Sustoti draudžiama Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Negalioja maršrutiniam transportui ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos 333 Stovėti draudžiama Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos 334 Stovėti draudžiama nelyginėmis dienomis Draudžiama transporto priemonėms stovėti nelyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Kai 334 ir 335 ženklai naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 21 valandos 335 Stovėti draudžiama lyginėmis dienomis Draudžiama transporto priemonėms stovėti lyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra toks ženklas. Kai 334 ir 335 ženklai naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 21 valandos 336 Apribojimų pabaiga Pažymi vietą, nuo kurios baigiasi 319, 325, 327, 329, 331–335 ženklų galiojimo zona 337 Mopedų eismas draudžiamas Draudžiama važiuoti mopedais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą 7. Galiojimo zoną turinčių ženklų draudimai galioja nuo ženklo iki artimiausios sankryžos už ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimu iš šalia esančios teritorijos, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra pirmumo ženklų. 8. Ženklų galiojimo zona gali būti sumažinta naudojant po jais galiojimo zonos ilgį ir kryptį nurodančias lenteles arba pastačius kelio ženklus, panaikinančius atitinkamus apribojimus. 9. Pastatytas prieš gyvenvietę, pažymėtą 550 ženklu „Gyvenvietės pradžia“, 329 ženklas „Ribotas greitis“ galioja iki šio ženklo, tačiau 329 ženklo galiojimo zona gali būti sumažinta pastačius kitą 329 ženklą su kitokiu leidžiamu važiavimo greičiu. IV. Nukreipiamieji ženklai 10. Nukreipiamieji ženklai yra šie: Numeris Pavadinimas Pavyzdys Paaiškinimas 401 Važiuoti tiesiai Leidžiama važiuoti tik tiesiai. Ženklas, pastatytas kelio ruožo pradžioje, galioja iki artimiausios sankryžos, nedraudžia sukti į dešinę, kai norima įvažiuoti į šalia kelio esančias teritorijas. Ženklas, pastatytas prieš sankryžą, galioja tik toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui 402 Važiuoti į dešinę Leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui 403 Važiuoti į kairę Leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi ir apsisukti. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui 404 Važiuoti tiesiai arba į dešinę Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui 405 Važiuoti tiesiai arba į kairę Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis ir apsisukti. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui 406 Važiuoti į dešinę arba į kairę Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis ir apsisukti. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui 407 Apvažiuoti iš dešinės Kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės 408 Apvažiuoti iš kairės Kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš kairės pusės 409 Apvažiuoti iš dešinės arba kairės Kliūtį apvažiuoti leidžiama iš dešinės arba kairės pusės 410 Eismas ratu Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimi 411 Dviračių takas Leidžiama važiuoti tik dviračiais ir mopedais. Eiti pėstiesiems draudžiama. Kai takas eina išilgai kelio, dviračių ir mopedų vairuotojai privalo važiuoti tik jiems skirtu taku 412 Pėsčiųjų takas Takas skirtas tik pėstiesiems. Kai takas eina išilgai kelio, pėstieji privalo eiti tik juo 413 Pėsčiųjų ir dviračių takas Leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti tik dviračiais. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems yra skirta (parodyta ženkle). Kai takas eina išilgai kelio važiuojamosios dalies, pėstieji ir dviračių vairuotojai privalo naudotis tik juo 414 Ribotas minimalus greitis Leidžiama važiuoti tik nurodytu arba didesniu greičiu (km/
9. h)415 Minimalaus greičio apribojimo pabaiga 416 Transporto priemonei su pavojingu kroviniu važiuoti tiesiai Transporto priemonei, vežančiai pavojingas medžiagas ir gaminius, leidžiama važiuoti tik tiesiai 417 Transporto priemonei su pavojingu kroviniu važiuoti į dešinę Transporto priemonei, vežančiai pavojingas medžiagas ir gaminius, leidžiama važiuoti tik į dešinę 418 Transporto priemonei su pavojingu kroviniu važiuoti į kairę Transporto priemonei, vežančiai pavojingas medžiagas ir gaminius, leidžiama važiuoti tik į kairę V. Nurodomieji ženklai 11. Nurodomieji ženklai nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką ir yra šie: Numeris Pavadinimas Pavyzdys Paaiškinimas 501 Automagistralė Kelias, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka 502 Automagistralės pabaiga Kelio, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, pabaiga 503 Vienpusis eismas Kelias arba važiuojamoji dalis, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi 504 Vienpusio eismo pabaiga 505 Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią Nurodoma, kad įvažiuojama į vienos krypties eismo kelią arba važiuojamąją dalį 506 Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią Nurodoma, kad įvažiuojama į vienos krypties eismo kelią arba važiuojamąją dalį 507 Eismo kryptys sankryžoje Nurodo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės juostos leidžiama ir apsisukti 508 Eismo kryptis sankryžoje tiesiai Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos 509 Eismo kryptis sankryžoje į dešinę Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos 510 Eismo kryptis sankryžoje į kairę Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos 511 Eismo kryptis sankryžoje tiesiai ir į dešinę Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos 512 Eismo kryptis sankryžoje tiesiai ir į kairę Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos 513 Juostos pradžia iš dešinės Papildoma juosta įkalnėje arba stabdymo juostos pradžia. Iš kelio išsukančios transporto priemonės turi persirikiuoti į stabdymo juostą, į kalną važiuojančios transporto priemonės, kurios negali važiuoti greičiau už važiuojančias paskui jas, turi persirikiuoti į papildomą juostą 514 Juostos pradžia iš kairės Papildomos juostos važiuojamojoje dalyje iš kairės pusės pradžia ir juostų važiuoti ta kryptimi skaičius 515 Dešinės juostos pabaiga Papildomos juostos įkalnėje arba greitėjimo juostos pabaiga 516 Kairės juostos pabaiga Juostos, esančios kairėje važiuojamosios dalies pusėje, pabaiga 517 Eismo kryptys juostose Nurodo eismo kryptis juostose. Ženklas statomas už sankryžos. Vairuotojams draudžiama įvažiuoti į juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi 518 Eismo kryptys juostose Nurodo eismo kryptis juostose. Ženklas statomas už sankryžos. Vairuotojams draudžiama įvažiuoti į juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi 519 Eismo kryptys juostose Nurodo eismo kryptis juostose ir važiavimo trajektoriją. Šis ženklas statomas prieš sankryžas. Vairuotojams draudžiama įvažiuoti į juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi 520 Eismo kryptys ir apribojimai Ženkle pavaizduoto draudžiamojo arba nukreipiamojo ženklo reikalavimai galioja ta juosta važiuojančioms transporto priemonėms ruože iki artimiausios sankryžos 521 Juostos pradžia ir apribojimai Transporto priemonės, kurioms galioja ženkle nurodyti apribojimai, turi persirikiuoti į prasidėjusią juostą 522 Eismas juostose Nurodo, kad kraštinė juosta sankryžoje skirta į kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms. Kitiems vairuotojams įvažiuoti į ją leidžiama tik už sankryžos 523 Juosta maršrutiniam transportui Nurodo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi kaip ir visas transporto priemonių srautas 524 Kelias su juosta maršrutiniam transportui Kelias, kuriame maršrutinis transportas važiuoja specialiai skirta juosta prieš transporto priemonių srautą 525 Įvažiavimas į kelią su juosta maršrutiniam transportui Nurodo, kad įvažiuojama į 524 ženklu pažymėtą kelią 526 Įvažiavimas į kelią su juosta maršrutiniam transportui Nurodo, kad įvažiuojama į 524 ženklu pažymėtą kelią 527 Apsisukimo vieta Apsisukimo ne sankryžoje vieta 528 Stovėjimo vieta Transporto priemonių stovėjimo vieta 529 Stovėjimo ribotą laiką vieta Stovėjimo vieta, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta 530 Stovėjimo nurodytu laiku vieta Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik nurodytu laiku 531 Rezervuota stovėjimo vieta Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais policijos leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo) 532 Stovėjimo vieta ir maršrutinis transportas Stovėjimo vieta, prie kurios yra maršrutinio transporto stotelė. Palikus stovėti transporto priemonę, toliau galima važiuoti maršrutiniu transportu 533 Pėsčiųjų perėja Perėjimo per kelią vieta 534 Pėsčiųjų perėja Perėjimo per kelią vieta 535 Požeminė pėsčiųjų perėja 536 Požeminė pėsčiųjų perėja 537 Pėsčiųjų perėja virš kelio 538 Pėsčiųjų perėja virš kelio 539 Rekomenduojamas greitis Greitis, kuriuo rekomenduojama važiuoti tame kelio ruože iki artimiausios sankryžos. Kai ženklas pastatytas kartu su įspėjamuoju ženklu, rekomendacija galioja pavojingame ruože 540 Zona, kurioje draudžiama stovėti Nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas – visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo, išskyrus specialiai stovėjimui skirtas ir atitinkamais ženklais pažymėtas vietas 541 Stovėjimo zona Transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo. Kai nurodytas laikas, ženklas galioja tik tuo laiku 542 Riboto greičio zona Visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta ženkle. Kai nurodytas laikas, ženklas galioja tik tuo laiku 543 Zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaiga Pažymi vietą, nuo kurios negalioja 540 ženklo reikalavimai 544 Stovėjimo zonos pabaiga Pažymi vietą, nuo kurios negalioja 541 ženklo reikalavimai 545 Riboto greičio zonos pabaiga Pažymi vietą, nuo kurios negalioja 542 ženklo reikalavimai 546 Tunelis Už ženklo (kad ir kaip būtų apšviestas tunelis) motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti artimąsias šviesas. Draudžiama važiuoti atbulam, apsisukti arba sustoti. Sustojus eismui, vairuotojas privalo išjungti variklį 547 Tunelio pabaiga Vieta, nuo kurios negalioja 546 ženklo reikalavimai 548 Stotelė Maršrutinio transporto sustojimo vieta 549 Taksi stotelė Lengvųjų taksi stovėjimo vieta 550 Gyvenvietės pradžia Gyvenvietės, kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys šių taisyklių reikalavimai, pavadinimas ir pradžia 551 Gyvenvietės pabaiga Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys šių taisyklių reikalavimai. Viršuje nurodomas kitos gyvenvietės pavadinimas ir atstumas iki jos 552 Gyvenamoji zona Už ženklo esančioje teritorijoje galioja šių taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose 553 Gyvenamosios zonos pabaiga Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenamosiose zonose nustatantys šių taisyklių reikalavimai 554 „Stop“ linija Nurodo vietą, kur turi sustoti transporto priemonės esant draudžiamajam šviesoforo (reguliuotojo) signalui VI. Informaciniai ženklai 12. Informaciniai ženklai informuoja apie pakeliui esančias gyvenvietes bei kitus objektus ir yra šie: Numeris Pavadinimas Pavyzdys Paaiškinimas 601 Išankstinė krypčių rodyklė Eismo kryptys į ženkle nurodytas gyvenvietes ir objektus. Ženkluose gali būti pavaizduoti maršruto numeriai, automagistralės, oro uosto simboliai ir kiti ženklai, informuojantys apie eismo ypatumus. Ženklas statomas automagistralėse 602 Išankstinė krypčių rodyklė Eismo kryptys į ženkle nurodytas gyvenvietes ir objektus. Ženkluose gali būti pavaizduoti maršruto numeriai, automagistralės, oro uosto simboliai ir kiti ženklai, informuojantys apie eismo ypatumus. Ženklas statomas kituose keliuose ne gyvenvietėse 603 Išankstinė krypčių rodyklė Eismo kryptys į ženkle nurodytas gyvenvietes ir objektus. Ženkluose gali būti pavaizduoti maršruto numeriai, automagistralės, oro uosto simboliai ir kiti ženklai, informuojantys apie eismo ypatumus. Ženklas statomas gyvenvietėse. Jeigu gyvenvietėje statomame ženkle visi nurodyti objektai yra ne gyvenvietėje ir į juos reikia važiuoti ne automagistrale, ženklo fonas turi būti mėlynas. Žalias intarpas kitokio fono ženkle nurodo, kad į objektą reikia važiuoti automagistrale, mėlynas – kitu keliu ne gyvenvietėje. Ženklas statomas iš anksto, atstumas iki sankryžos nurodomas ženklo apačioje 604 Išankstinė krypčių rodyklė Įrengiama virš važiuojamosios dalies, gyvenvietėse naudojama ir vietoj 603 ženklo. Ženklo fonas – kaip ir 601–603 ženklų 605 Krypties rodyklė Eismo kryptis į gyvenvietes bei objektus ir atstumas iki jų. Ženklas statomas prieš sankryžą, kai nurodyta kryptimi važiuojama automagistrale. Gali būti pavaizduoti automagistralės, oro uosto ar kitokie simboliai 606 Krypties rodyklė Eismo kryptis į gyvenvietes bei objektus ir atstumas iki jų. Ženklas statomas prieš sankryžą, kai nurodyta kryptimi važiuojama kitu keliu ne gyvenvietėje. Gali būti pavaizduoti automagistralės, oro uosto ar kitokie simboliai 607 Krypties rodyklė Eismo kryptis į gyvenvietes bei objektus ir atstumas iki jų. Ženklas statomas prieš sankryžą, kai objektas yra toje pačioje gyvenvietėje, kurioje statoma rodyklė. Gali būti pavaizduoti automagistralės, oro uosto ar kitokie simboliai 608 Krypčių rodyklė Nurodo keletą krypčių ir atstumų. Ženklas statomas prieš sankryžą. Jo fonas – kaip ir 605–607 ženklų 609 Važiavimo schema Važiavimo maršrutas, kai sankryžoje uždrausti manevrai, arba važiavimo kryptis – sudėtingoje sankryžoje 610 Važiavimo kryptis tiesiai Rekomenduojama krovininių automobilių, traktorių, savaeigių mašinų ir mechanizmų važiavimo kryptis – tiesiai, kai važiuoti viena iš galimų krypčių sankryžoje draudžiama 611 Važiavimo kryptis į dešinę Rekomenduojama krovininių automobilių, traktorių, savaeigių mašinų ir mechanizmų važiavimo kryptis – į dešinę, kai važiuoti viena iš galimų krypčių sankryžoje draudžiama 612 Važiavimo kryptis į kairę Rekomenduojama krovininių automobilių, traktorių, savaeigių mašinų ir mechanizmų važiavimo kryptis – į kairę, kai važiuoti viena iš galimų krypčių sankryžoje draudžiama 613 Aklakelis tiesiai Kelias, neturintis viename gale išvažiavimo 614 Aklakelis į dešinę Kelias, neturintis viename gale išvažiavimo 615 Aklakelis į kairę Kelias, neturintis viename gale išvažiavimo 616 Gyvenvietės pradžia Gyvenvietės, kurioje negalioja šių taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse, pradžia ir pavadinimas 617 Gyvenvietės pabaiga Gyvenvietės, pažymėtos 616 ženklu, pabaiga, kitos gyvenvietės pavadinimas ir atstumas iki jos 618 Objekto pavadinimas Upės, ežero ar kokio nors kito objekto pavadinimas, apskrities, rajono (savivaldybės) pavadinimas ir riba. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą 619 Objekto pavadinimas Apskrities, rajono (savivaldybės) pavadinimas ir riba. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą 620 Gatvės pavadinimas Ženklas, pastatytas prieš sankryžą, nurodo skersai einančios gatvės pavadinimą 621 Gatvės pavadinimas Nurodo gatvės pavadinimą 622 Atstumų rodyklė Atstumai (
10. km)iki nurodytų gyvenviečių (miestų). Ženkle gali būti nurodytas kelio numeris. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą 623 Greičio ribojimo rodyklė Informacija apie maksimalaus greičio ribojimus, šių taisyklių nustatytus kurios nors rūšies transporto priemonėms Lietuvos gyvenvietėse, ne gyvenvietėse ir automagistralėse 624 Kilometrų ženklas Atstumas nuo kelio pradžios arba pabaigos 625 Kilometrų ženklas Atstumas nuo kelio pradžios arba pabaigos. Ženklas statomas tik automagistralėse 626 Kelio arba dviračių trasos numeris Keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris. Ženklas statomas už sankryžos. Žalios spalvos ženklas nurodo tarptautinio, raudonos – magistralinio, geltonos – krašto, o mėlynos – rajoninio kelio numerį. 601–604 ženkluose pavaizduotas kelio numeris. Ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo kryptį į tą numerį turintį kelią 627 Kelio arba dviračių trasos numeris ir kryptis Keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris ir kryptis. Statomas prieš sankryžas. Ženklų spalva tokia pat kaip ir 626 ženklų. Ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo kryptį į tą numerį turintį kelią 628 Apylankos schema Nurodo laikinai uždarytą kelio ruožą ir apvažiavimo maršrutą. Ženklas statomas prieš sankryžas 629 Apylankos kryptis Nurodo kryptį tiesiai, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. 613–615 ženklų simboliai patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Ženklas statomas prieš pat sankryžą, nuo kurios dėl uždaryto ruožo keičiasi važiavimo maršrutas. Toliau maršrute reikia vadovautis 632–634 ženklais 630 Apylankos kryptis Nurodo kryptį į dešinę, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. 613–615 ženklų simboliai patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Ženklas statomas prieš pat sankryžą, nuo kurios dėl uždaryto ruožo keičiasi važiavimo maršrutas. Toliau maršrute reikia vadovautis 632–634 ženklais 631 Apylankos kryptis Nurodo kryptį į kairę, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. 613–615 ženklų simboliai patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Ženklas statomas prieš pat sankryžą, nuo kurios dėl uždaryto ruožo keičiasi važiavimo maršrutas. Toliau maršrute reikia vadovautis 632–634 ženklais 632 Apylankos kryptis Nurodo pagal 629–631 ženklus uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį tiesiai. Ženklas statomas prieš kiekvieną apylankoje esančią sankryžą. Vairuotojai, kurie nepravažiavo pro vieną iš 629–631 ženklų, informuojami, kad jie pateko į kitų transporto priemonių važiavimo maršrutą ir jiems nebūtina vadovautis 632–634 ženklais 633 Apylankos kryptis Nurodo pagal 629–631 ženklus uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį į dešinę. Ženklas statomas prieš kiekvieną apylankoje esančią sankryžą. Vairuotojai, kurie nepravažiavo pro vieną iš 629–631 ženklų, informuojami, kad jie pateko į kitų transporto priemonių važiavimo maršrutą ir jiems nebūtina vadovautis 632–634 ženklais 634 Apylankos kryptis Nurodo pagal 629–631 ženklus uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį į kairę. Ženklas statomas prieš kiekvieną apylankoje esančią sankryžą. Vairuotojai, kurie nepravažiavo pro vieną iš 629–631 ženklų, informuojami, kad jie pateko į kitų transporto priemonių važiavimo maršrutą ir jiems nebūtina vadovautis 632–634 ženklais 635 Persirikiavimo rodyklė Nurodo važiavimo kryptį keliuose su skiriamąja juosta 636 Persirikiavimo rodyklė Nurodo važiavimo kryptį keliuose su skiriamąja juosta 637 Krypties rodyklė į lankytiną vietą Nurodo eismo kryptį ir atstumą į lankytiną vietą. Ženklas naudojamas rodant kryptį į visas lankytinas vietas, kultūros ir istorinius objektus. Jis įrengiamas 20–50 m atstumu prieš sankryžą. Ženklo fonas – rudas 638 Lankytinos vietos pavadinimas Lankytinos vietos, kultūros ir istorinio objekto pavadinimas. Ženklo fonas – rudas VII. Paslaugų ženklai 13. Paslaugų ženklai informuoja apie esamus paslaugų objektus ir yra šie: Numeris Pavadinimas Pavyzdys Paaiškinimas 701 Medicinos pagalba Vieta, kur suteikiama pirmoji medicinos pagalba 702 Ligoninė 703 Degalinė 704 Dirbtuvės Transporto priemonių remonto dirbtuvės 705 Plovykla 706 Telefonas 707 Valgykla Valgykla arba restoranas 708 Kavinė Kavinė arba bufetas 709 Viešbutis 710 Stovyklavietė Vieta stovyklai su palapinėmis 711 Kempingas Kempingui tinkamos infrastruktūros stovyklavietė su vasarnamiais arba atitemptais prikabinamaisiais vasarnamiais, arba palapinėmis 712 Poilsio vieta 713 Policija 714 Kelių policija 715 Tualetas 716 Maudymosi vieta 717 Radijo stotis Nuolat teikiančios informaciją apie eismą radijo stoties bangų dažnis 718 Geriamasis vanduo 719 Muitinė Ne pasienyje esanti muitinės įstaiga 720 Oro uostas 721 Internetas Viešieji interneto centrai, teikiantys interneto paslaugas 722 Informacijos centras Turizmo, kelionių ar kitokios informacijos teikimo centras 723 Jaunimo nakvynės namai 724 Kaimo turizmo sodyba 725 Lankytina vieta Viešam lankymui parengtas kultūros paveldo, gamtos ar kitoks lankytinas objektas 726 Žvejybos vieta 727 Golfo aikštelė 728 Žirgų sportas 729 Slidininkų keltuvas VIII. Papildomos lentelės 14. Papildomos lentelės patikslina arba apriboja ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą ir yra šios: Numeris Pavadinimas Pavyzdys Paaiškinimas 801 Atstumas iki objekto Nurodo kryptį ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios. Lentelėje nurodyto objekto (ruožo) kryptis yra tiesiai 802 Atstumas iki objekto Nurodo kryptį į dešinę ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios 803 Atstumas iki objekto Nurodo kryptį į kairę ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios 804 Atstumas iki sankryžos Nurodo atstumą iki sankryžos, prieš kurią pastatytas ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Lentelė naudojama tik kartu su ženklu „Sankryža su pagrindiniu keliu“ 805 Galiojimo zona į priekį Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už ženklo 806 Galiojimo zona į priekį Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už ženklo. Lentelė naudojama tik su ženklais, draudžiančiais sustoti arba stovėti 807 Galiojimo zona į priekį ir atgal Informuoja vairuotojus, kad jie yra ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonoje 808 Galiojimo zonos pabaiga Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos pabaigą 809 Galiojimo zona į dešinę Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos kryptį (į dešinę) ir ilgį 810 Galiojimo zona į kairę Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos kryptį (į kairę) ir ilgį 811 Galiojimo zona į abi puses Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos kryptį (į abi puses) ir ilgį 812 Galiojimo kryptis į dešinę Nurodo 135, 302–318 ženklų, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį 813 Galiojimo kryptis į kairę Nurodo 135, 302–318 ženklų, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį 814 Galiojimo kryptis į abi puses Nurodo 135, 302–318 ženklų, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį 815 Krovininiai automobiliai Ženklas su lentele „Krovininiai automobiliai“ galioja krovininiams automobiliams ir jų junginiams, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 tonos 816 Transporto priemonės su priekaba Ženklas su lentele „Transporto priemonės su priekaba“ galioja motorinėms transporto priemonėms su priekaba, išskyrus motociklus 817 Lengvieji automobiliai Ženklas su lentele „Lengvieji automobiliai“ galioja lengviesiems automobiliams ir krovininiams automobiliams, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos 818 Autobusai Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja ženklas 819 Traktoriai Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja ženklas. Ženklas su lentele „Traktoriai“ galioja traktoriams ir savaeigėms mašinoms 820 Motociklai Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja ženklas 821 Dviračiai Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja ženklas. Ženklas su lentele „Dviračiai“ galioja dviračiams ir mopedams 822 Ne darbo dienos Nurodo, kad ženklas galioja tik šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtomis ne darbo dienomis 823 Darbo dienos Nurodo, kad ženklas galioja nuo pirmadienio iki penktadienio įskaitytinai, išskyrus valstybinių švenčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas ne darbo dienas 824 Savaitės dienos Nurodo savaitės dienas, kurias galioja ženklas 825 Savaitės diena Nurodo savaitės dieną, kurią galioja ženklas 826 Galiojimo laikas Nurodo, kad ženklas galioja kasdien, nurodytomis valandomis 827 Galiojimo laikas ne darbo dienomis Nurodo laiką ne darbo dienomis, kada galioja ženklas 828 Galiojimo laikas darbo dienomis Nurodo laiką darbo dienomis, kada galioja ženklas 829 Galiojimo laikas savaitės dienomis Nurodo dienas ir laiką, kada galioja ženklas 830 Stovėjimo būdas Visoms transporto priemonėms stovėti leidžiama tik važiuojamojoje dalyje išilgai šaligatvio 831 Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams 832 Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies 833 Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams 834 Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams 835 Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies 836 Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams 837 Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams 838 Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas Stovėti leidži